j
Sveikiname XXX SMD konferencijos dalyvius ir svečius!
I jnnmnniiunuiinHiijnniiiiiiiiniiiiiiiiimiiiimiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiitiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiniiiimiiiiiim WSV »ALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ŠIAME NUMERYJE: SVARSTOME LTSR KONSTITUCIJOS PROJEKTĄ
XXX SMD KONFERENCIJA
RUOŠIAMĖS MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRAI
cam/Bos scuDencas
Nr. 10 (1035) 1<)78 m. kovo 31 (1.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
RYTOJ — FIZIKŲ DIENA
EINA NUO 1950 METŲ
I Rektorato, partinio komiteto, komjaunimo komiteto, I arbuotojų profsąjungos vietos komiteto ir studentų profI ąjungos komiteto
Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus fone kuklus bet prasmingas yra mūsų Studentų mokslinės draugijos jubiliejus. Per šituos trisdešimt metų joje savo pirmuosius tyrinė tojo žingsnius žengė daugelis visoje respublikoje ir už jos ribų žinomų mokslininkų, dabartinių universiteto profeso rių. Šiandieninė SMD leidžia studentui pasireikšti kaip ieš kančiai, savarankiška) asmenybei. Pirmieji moksliniai dar bai patikrina studentų jėgas, žinias, charakterio bruožus, reikalingus šiuolaikiniam tarybiniam mokslininkui. Kartu su mūsų studentais konferencijoje dalyvauja daug svečių iš kitų TSRS aukštųjų mokyklų, taip pat iš Grelfssvaldo, Magdeburgo, Erfurto, Krokuvos, Prahos, Hradec Kralovo, Bratislavos ir Debreceno. Linkime svečiams sėk mės konferencijoje ir malonios viešnagės Vilniuje. Norime tikėti ir linkime, kad daugelis WU SMD XXX konferencijos sekcijose skaitomų darbų nuvestų jų auto rius turiningais mokslo keliais.
KREIPIMASIS I visus kolektyvo narius, pradedant 400-tuosius metus nuo I 'ilnlaus Darbo Raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko I niversiteto įsteigimo. GERBIAMIEJI KOLEGOS!
I Mūsų Alma Mater ’— Vilniaus Darbo Raudonosios vėI avos ordino V. Kapsuko Universitetas ryt pradeda savo' 100-tuosius gyvavimo metus. Iki keturių šimtmečių JubiI ejaus liko lygiai vieneri metai. Vieneri Įtempto mokslo, I kademinio mokymo ir komunistinio auklėjimo veiklos lietai, vieneri metai Įtempto darbo, ruošiantis tinkamai suI kti garbingą Jubiliejų. I. Šiandieną, 400 metų Jubiliejaus išvakalėse, Universiteto I olektyvas apžvelgia ilgaamžę studentijos ir profesorių Bei dėstytojų veiklą, siekiant brangiausio žmogaus turto — B lokslo. I Mūsų senoji Alma Mater per ilgus savo gyvavimo amBius išugdė nemažą puikių pasaulinio garso mokslininkų, I ultūros ir meno darbuotojų. Tačiau pats vaisingiausias I is laikotarpis — tarybinis laikotarpis. Naujoji TSRS I konstitucija šiandieną garantuoja kiekvienam mūsų šalies B iliečiui ne tik lygias teises, bet ir lygias sąlygas Į moks1 į. Ir šiomis garantijomis mes visapusiškai naudojamės, ■iandieną Universitete studijuoja apie 16 tūkstančių stuBentų, dirba daugiau kaip 3 tūkstančiai profesorių, dėstyB >jų ir kitų darbuotojų Tokį mąstą mūsų Universitetas ■j iekada nėra pasiekęs ir, negalėjo pasiekti iki tarybinių laikų. Iki to laiko, kai valdžią Į savo rankas paėmė liauBis, vadovaujama šlovingosios komunistų partijos. B Gerbiamieji draugai! Vilniaus Universiteto kolektyvas, I įtikdamas garbingą keturių šimtmečių Jubiliejų, atlieka I idelį paruošiamąjį darbą. Universitete veikianti JubiliejiI ė komisija bei sekcijos, taip pat įvairios fakultetų jubi1 ejinės institucijos jau keleri metai įtemptai dirba, orga nizuodami jubiliejinius renginius, parodas, konferencijas, I lošdami spaudai leidinius, gamybai — suvenyrus, meno I architektūros kūrinius, vykdydami plačius restauracijos, B įmonto bei statybos darbus, organizuodami Universiteto mokslo dienas respublikos miestuose bei rajonuose. j Į visą šį darbą aktyviai įsijungė Universiteto partinė, Bomjaunimo, profsąjunginės ir kitos visuomeninės organiB icijos. Šių organizacijų energinga veikla padeda gerinti Bcademinį mokymą ir komunistinį auklėjimą, suburti stuBsntus ir profesorius, dėstytojus bei kitus darbuotojus į 1 enolitinį kolektyvą iškilusiems uždaviniams spręsti. ■ Pradedant paskutiniuosius mūsų Alma Mater keturių Imtmečių metus, Universiteto rektoratas, partinis komi tetas, komjaunimo komitetas ir darbuotojų profsąjungos B etos komitetas bei studentų profsąjungos komitetas kreiB asi į visus studentus ir profesorius, dėstytojus ir kitus a B irbuotojus, į visus komunistus ir komjaunuolius, visus profsąjungos narius, ragindamas kiekvieną jų konkrečiu Bubu ir karšta Universiteto kolektyvo nario širdimi aktyB ai prisidėti prie mokslo, akademinio mokymo ir komuB stinio auklėjimo tolesnio gerinimo, prie Universiteto Baterialinės bazės gausinimo, turtinimo ir tausojimo, prie B sų jubiliejinių renginių bei priemonių besąlygiško įvykB ano. Tegul kiekvienas mūsų jausime didžiulę pareigą ir 1 lią atsakomybę už tai, kad Vilniaus Universiteto 400I -ji metai taptų pačiais turiningiausiais, pačiais našiauI sis metais visoje senosios Alma Mater istorijoje, kad ■ ekvienas mūsų įneštume savo konkretų indėlį į tų meB laimėjimus. 400-tieji metai turi tapti visų mūsų ne tik B ‘sididžiavimas senąja Alma Mater, ne tik garbės reikalas, B it ir atkaklus, įtemptas darbymetis. J Linkime Jums, gerbiamieji Kolegos, didelės sėkmės darB1 ir visuomeninėje veikloje. prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto Rektorius doc. K. POŠKUS , Partinio komiteto sekretorius H. RAMONAS Komjaunimo komiteto sekretorius doc. I. ŽEBERSKIS Darbuotojų profsąjungos vietos komiteto pirmininkas A. KAIRYS Studentų profsąjungos komiteto pirmininkas V mius, 1978 m. kovo 31 d.
KAINA 2 KAI.
Rektoratas Partijos komitetas Komjaunimo komitetas SMD Taryba
*
•
VLKJS — 60-metls
- Komjaunimo jubiliejui-gerą mokymąsi
.. .Būti jaunimo sąjungos nariais reiškia skirti savo dar bą, savo jėgas bendrajam rei kalui.
skiriame po vieną lenktynia vimo etapą. Universitete lenk tyniavimas vyks 6 etapais. I etapas (balandžio mėn), skir tas Raudonosios vėliavos or V. Leninais dino garbei. II etapas (gegu žės mėn.) skirtas Darbo Rau donosios vėliavos ordino garVilniaus miesto įmonių, bei. III etapas (birželio mėn.), įstaigų, specialiųjų vidurinių skirtas Lenino ordino garbei. ir aukštųjų mokyklų komjau IV etapas (liepos ir rugpjūčio ordino nimo organizacijos plačiai pri mėn.), skirtas Lenino garbei. tarė Vilniaus elektros matavi V etapas (rugsėjo mėn.), mo prietaisų gamyklos kom jaunuolių iniciatyvai sureng-~\ skirtas Lenino ordino garbei. ti socialistinį lenktyniavimą, į VI etapas (spalio mėn.), garbingai "'sutinkant VLKJS skirtas Spalio revoliucijos ori60-metį. dino garbei. \ Šis sąjūdis puikus tuo, ~jdg Lenktyniavimas Universite leidžia praktiškai panaudoti to komjaunimo organizacijoje anksčiau paruoštas ir save pa. vyksta devizu „Komjaunimo teisinusias darbo formas, tei jubiliejui — mokymąsi ir kia dideles galimybes jauni darbą, vertą jo ordinų" Jis mo kūrybinei iniciatyvai. prasidės 1977 m. balandžio 1Svarbiausia šiame lenkty ąją ir baigsis spalio 29-ąją. niavime — gerai studijuoti Kiekvienas etapas turi būti partijos, komjaunimo ir tary pažymėtas naujais jaunimo binės valstybės istoriją, taip laimėjimais darbe ir moksle. pat puikų mokymąsi skirti Būtina orientuoti visus stu šlovingam komjaunimo jubi- dentus, kad sėkminga lenkty liejui. niavimo baigtis neatsiejama Vilniaus Universiteto stu- nuo asmeninių, kompleksi dentai kaip ir visas respubli nių planų „Mokomės komu kos jaunimas, naujais laimė nizmo, kuriame komunizmą" jimais stengiasi pasitikti vykdymo! VLKJS 60-ąsias metines. To Universiteto komjaunimo dėl pagrindinis kiekvienos or ganizacijos uždavinys — komiteto priimtuose socialisti įtraukti visus VLKJS narius nio lenktyniavimo nuostatuoir visus studentus į asmeninį se sakoma: Lenktyniavime dalyvauja lenktyniavimą, skirtą jubilie visi Universiteto studentai, jui. Komjaunimas apdovanotas jauni dėstytojai ir darbuoto6 ordinais — kiekvienam jų jai. Šis lenktyniavimas —
griežtai asmeninis. Lenktynia vimui vadovauja LLKJS VU komitetas. Metodinį vadovavi mą ir kontrolę organizuoja lenktyniavimo štabas prie VU komjaunimo komiteto ir ati tinkami štabai prie fakultetų komjaunimo biurų, Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai išaiškinami kiek vieną mėnesį (išskyrus IV etapą) visose akademinėse grupėse atviruose komjauni mo susirinkimuose. Nugalėtojui išaiškinti nustatomi tokie kriterijai; 1. Mokymo programos vyk dymas. 2. Visuomeninė pplitinė veikla.
3. Aktyvus dalyvavimas SMD veikloje. 4. Darbas SSB ir rudens tal kose. Socialistinio lenktyniavimo eiga turi atsispindėti fakultetų socialistinio lenktyniavimo stenduose, sieninėje spaudoje. „Tarybinis studentas" spausdins medžiagą, propoguojančią socialistinį lenkty niavimą, rašys apie lenktynia vimo nugalėtojus. Universiteto komjaunimo organizacija sudarė štabą, kuris vadovaus socialistiniam '■lenktyniavimui, skirtam VLKJS 60-mečiui.
ŠTABO VIRŠININKU PASKIRTAS H. RAMONAS — LLKJS WU komiteto sekretorius, pavaduotoja — Z. BESASPARYTĖ — Komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoja.
ŠTABO NARIAI: 1. J. Lionginas — Komjaunimo komiteto narys, — atsa kingas už fakultetų komjaunimo biurų darbą, organizuo jant socialistinį lenktyniavimą.
2. A. Nugaraitė — „Tarybinio studento" redaktorė, atsa kinga už lenktyniavimo propagandą Ir rezultatų nušvieti mą. 3. S. Gurevičius — VU administracijos darbuotojų kom jaunimo organizacijos sekretorius, — atsakingas už lenk tyniavimo organizavimą dėstytojų ir darbuotojų komjau nimo organizacijose.
Pastaraisiais metais daug nauti mokslui, galima primin kalbama ir rašoma apie stu ti akademiko G. Budkerio žo dentų mokslinį darbą. Kalbų džius: „Mokslas ne sterilus apie tai netrūko ir anksčiau, pasaulis, kur visi žmonės bet nuo pat pokario metų jos zuojamas per SMD, nors su viveiklai". Dažnai katedros; chemiką domina sudėtingos rybų Lietuvos rašytojai", V. idealūs savo žmogiškomis sa sukosi daugiausia apie stu prantama, kad aprėpti SMDT skundžiasi (irgi pagrįstai),, leksikos problemos? Bet ku- 1978) „Studijų metai univer vybėmis, tai to paties realaus dentų mokslinę draugiją MP draugija nepajėgi. Pasta kad neturi realių galimybiųI rios specialybės atstovų do sitete — pilkoki. Įdomiausios mūsų gyvenimo dalis. Čia I šalia didelių asmenybių pasi I (SMD). Mūsų dienomis dėme ruoju metu SMD gyvenime minėtam darbui atlikti. Ma klausimai sudaro tik valandos praleistos draugų ir pakeleivių, prisipla I sio centre atsidūrė studentų kai kurie poslinkiai jaučiami: tyt, visiems reikia gerai pa minantys nedidelę leidinio dalį. Taigi, tarpe, prie knygų. .., vieno taiko mokslo tiriamasis darbas, mo jau niekas nespaudžia, kad galvoti, kaip tas galimybes; matyt, netenka kalbėti apie dos ir apviliančios paskaito kėlių, atsitiktinai patekusių I kymo procese (SMTD MP). draugijoje (pseudomokslininkų) Į dalyvautų kuo racionalius leidinio sudarymo se." (V. Palčinskaitė — ten žmonių sudaryti. čia, šalia nuostabių žmogiš I Diskusijos, svarstymai vyksta daugiau studentų. Šiais metais katedroms SMD taryba praktiškai turi principus. Ar nebūtų rimtes pat). kų savybių, galima sutikti ir I visoje šalyje, ne išimtis ir studentų mokslinius darbus į paskatinimas, jeigu vertin Tačiau mes neturim nusi karjerizmą ir egoizmą, ir I musų Universitetas. Jau ne sąjunginio gamtos, technikos labai blogas sąlygas atlikti nis net savo organizacines funk gą studento straipsnį [dėtume vilti ir kalbėti su pesimizmu niekšybę. Sutikęs visa ta: B maža priimta nutarimų, išleis ir humanitarinių mokslų kon cijas. Jau seniai keliamas į atitinkamos specialybės apie savo pasirinktą specialy jaunuolis turi žinoti, kad jan: 1 ta įsakymų, siekiant, kad kurso turą atrinko dekanatai klausimas, kad tarybai reiktų aukštųjų mokyklų mokslo bę, apie savo Alma Mater. paprasčiausiai nepasisekė. . SMTD atitikti)—laiko ir mūsų ir katedros. SMD aktyvas tik darbus ar į kitą leidinį? (Re Sitai turi atsiminti ypač tie, Jaunas žmogus gali nusivilti B tikrovės keliamus reikalavi talkina šiame darbe. Nors, bent vieno etatinio darbuoto- tokai, bet tokių atvejų mūsų kurie universitete tikisi gauti savo moksliniu vadovu, bet B jo-sekretorės arba laborantės, mus. Todėl ir norisi pakalbėti nuo šių organizacinių pakeiti kuri galėtų tvarkyti nemažą Universiteto praktikoje pasi ne vien diplomą. Daug duoda ne mokslu. .." plačiau apie studentų moksli mų konkursui pateiktų stu dokumentaciją, atsakinėti į taiko). ne tik geros paskaitos ir pui Mes palietėm tik kai kurias I nio darbo problemas. Mūsų dentų mokslinių darbų kokybė gaunamus raštus. Gal šį Jeigu ir toliau leisime stu kūs profesoriai bei dėstytojai, studentų mokslinįo darbo B Universitetui, greit švęsian nepriklauso, bet tai -jau žings klausimą (kaip, beje, ir pa dentų mokslinius darbus, tai bet ir galimybė bendrauti su problemas, kurios mums atro- B čiam garbingą 400 metų jubi nis į priekį, ruošiant darbus talpų) galėtų teigiamai iš juos reiktų sudėlioti, pagal jau liejų ir kovojančiam už pa konkursui, studentas susiduria spręsti ateityje sukūrus rea giminingas mokslo šakas se draugais, susirasti bendramin do, svarbiausios ir opiausios, ■ vyzdinės aukštosios mokyklos su sunkumais: jų atspausdini lią SMTD tarybą, kurios ži rijomis, sąsiuviniais ir pan. Ir čių, prisiliesti prie nepraei Suprantama, kad daug kas, I vertybių, sukauptų apie ką čia kalbėjom, kitiems ‘ vardą, tai turėtų būti ypač mas _ mašinėle, o pristatant į nioje būtų ir SMD. Kai ku žinoma juos ruošti spaudai nančių Universitete per šimtmečius, gali atrodyti kitaip. Tad, jei j aktualu. III sąjunginį turą — vertimas rios šalies ir respublikos aukš turėtų ne SMD taryba visuo Šiuo metu' būtina SMTD į rusų kalbą. Darbo išvaizda tosios mokyklos jau yra iš- meniniais pagrindais (vis no- Net ir negatyvūs momentai gu šis rašinys duos impulso I gali būti naudingi ta prasme, susimąstyti, polemizuoti, jis I MP suaktyvinti ir gerinti bei ir forma trečiame ture, kur sprendusios šias problemas. risi sakyti — saviveikliniais) kad iš jų galima mokytis bus pasiekęs savo tikslą. siekti, kad studentas kuo būna nemažai vienodo lygio Kaip minėta, dažnai nuobo pagrindais, o kompetentingi kaip ir ko nereikia daryti, anksčiau (nuo II ar III kurso) darbų, taip pat daug ką le Svarbiausia ieškoti, nebūti džiai ir formaliai vyksta kas žmonės. A. KULAKAUSKAS pasirinktų vieną mokslinę mia. Taigi, norėdami rimtai Kai kas sako, kad SMD stu abejingiems. metinės SMD mokslinės kon Universiteto SMD taryboj problemą ir ją nagrinėtų per išspręsti šią irgi „amžiną" pirmininkąi O tiems, kurie svajoja tarvisus studijų metus. Ir šiuo problemą, turime pavesti ka ferencijos. Nuo šių metų Uni dentų tarpe būtų populiares versitete SMD taryba, siek nė, jeigu daugiau jos veikla tyrinėjimu paremtas diplomi rūpintis studentų dama nors šiek tiek jas pa būtų populiarinama. Žinoma, nis darbas būtų rimtas ir tedroms mokslinių darbų paruošimu. gyvinti, nutarė (pasinaudoda propagandos vaidmens pa vertingas įnašas į mokslą. ma kai kurių kitų aukštųjų neigti negalima, bet, kad pro Mūsų Universitete studentų Negalima palikti šito SMD ar mokyklų patyrimu), svarstant paganda būtų veiksminga, mokslinis darbas buvo organi- ba pačių autorių studentų „sa- pranešimus ir skiriant prizines reikia turėti, ką propaguoti. ' vietas, leisti dalyvauti vi Ir taip pakanka darbų, kurie siems klausytojams, žinoma, reikalingi tiĮę tam, kad kaž ir dėstytojams. Tai tik bend kas kažkur „paukščiuką padė ras principas, o konkrečius tų"Rengti ateistines konferen- pažiūras į gyvybės kilmę Že būdus nutarimui įgyvendinti Siame kibernetikos amžiuje cijas Gamtos fakultete tapo, mėje. Ne mažiau įdomus bu I fakultetai pasirinks patys. At aukštoji mokykla yra sūdėtin- tradicija. Šiemet įvyko /jau )vo ir IV k. studento biofizi sižvelgdami į savo (ir atski ga sistema, kurioje vieni ele penktoji, konferencija. pranešimas I x ko M. Budos rų sekcijų) specifiką. Fakulte mentai įvairiai santykiauja ir Įdomius pranešimus, pa apie laiko ir erdvės proble tų SMD tarybų pirmininkai veikia vieni kitus, aišku, kad remtus gausia medžiaga, per mas. ši sistema nėra uždara, kad ji skaitė fizinės geografijos bū Mūsų studentai ne vien I apie tai žino. Prieš du metus išėjo „VVU didesnių sistemų elementas relio narys ketvirtakursis J. tik pasiruošia konferencijai studentų mokslinių darbų" I arba dalis. Ir kad tokiai sis Mikalkėnas. Jo pranešimas bet dirba pastoviai. Tai pu i tomas, šiuo metu jau atspaus temai racionaliai tvarkyti la apie pasaulio tautų religi kiai rodo intergrupės pirma dintas II tomas, ruošiamas bai padėtų moksliškai pagrįs jas, jų ypatybes praturtino kuršio, geologijos būrelio na ne vieno jaunojo ateisto ži rio K. Rankės pranešimas 1 spaudai III tomas. Seniai bu tai sukurtas jos modelis. apie pasaulio sukūrimą. Me I Didžiuodamiesi savo seniau nias. vo siūloma leisti SMD dar Mikrobiologui A. Sarkėnui, džiagą šiam pranešimui jis I bus, ir pagaliau jie leidžiami. siu šalyje universitetu ir bū tikri jo patriotai, netu rašant darbą, vadovavo pro rinko ilgai ir stropiai ir pa I Bet ar vertingi tokie leidi- dami < P. Bluzminas — sirodė kaip didelis šios sri niai? Pasvarstykim. Leidinyje rėtume ignoruoti ir tokių bu fesorius paliestos visos Universiteto vusių jo auklėtinių minčių: ateistinio darbo mūsų fakul ties žinovas. prisiminimai iš uni tete entuziastas ir mokslinis mokslo šakos — nuo fizikos „Liūdnoki , S. PALTANAVIČIUS j L. SKIRPSTO nuotraukoje: SMD tarybos pirmininkas iki „lyrikos". Argi istorikas ir versiteto laikų.. . Jis švietė, vadovas. Pranešėjas papasa ■ Gamtos fakulteto 3 A. Kulakauskas, bibliotekininkystės SMD tarybos pirmi filologas skaitys apie N le- bet kur kas blausiau, nei vil kojo apie žymių mokslininkų 1 SMD pirmininkai (J. Aputis. Knyga „Ta- darbus, paneigusius religines ninkė V. Zotinaitė ir SMD tarybos narė V. Visackaitė. mos įrodinėjimą ir, vargu ar tasi" I
Studentų mokslinio darbo problemos
ATEISTINĖ KONFERENCIJA
Truputis istorijos
Siandieną paprašėme bend rosios fizikos ir spektrosko asistentą, pijos katedros studentų buvusį aktyvų mokslinės draugijos narį, fizi kos kandidatą Vytautą Balevičių atsakyti į keletą klausimų. Klausimas : Jūs esate jauaukščiausias niausiąs ir mokslų kandidatas fizikos fa kultete? — Atsakymas: Tur būt taip. Esu 26 m. ūgis 187 cm. Universitetą baigiau 1974 m. Klausimas: Ką jums davė darbas molekulinės spektro skopijos būrelyje? — Atsa kymas: SMD pradėjau daly vauti, būdamas antrame kur se. Trečiame, ketvirtame ir penktame kursuose užėmiau pirmą vietą spektroskopijos sekcijoje, o 1971 ir 1972 m. m. — pirmąsias vietas respublikinėse SMD apžiūro-
Prieš trisdešimt du metus džiausi sunkumai iškildavo balandžio mėnesį buvo pa su vaizdine medžiaga, gerai skelbtas Akademinės moksli jeigu kas sugebėdavo pats nės studentų draugijos krei nupiešti savo pranešimui pimasis į WU studentus. plakatą, tada dar nebuvo nei Šią datą pagrįstai galėtume kino projektorių, nei jokhj laikyti universiteto SMD is kitų gudresnių demonstravi torijos pradžia. Tais poka mo priemonių, kuriomis nau jų. Dar karo metais, Vokiečių rio metais šaliai reikėjo ne dojamės šiandien, teko suk tik stiprių darbo rankų atsta tis kaip išmanai. Tačiau, ne okupacinei valdžiai uždarius tyti visa, kas sugriauta ir žiūrint visų tų sunkumų, bū universitetą, mes su grupele nuniokota, bet ir daugybės relio susirinkimus lankydavo, draugų perkėlėme Anatomi mokslo darbuotojų, galinčių gausiai, o konferencijos me jos muziejaus eksponatus iš užtikrinti ekonominio bei tu didžioji MF auditorija bu MF patalpų į Čiurlionio g. kultūrinio lygio kilimą, ir, vo pilnutėlė žmonių (proto Nr. 1, kur dar kurį laiką tę matyt, neatsitiktinai tuo metu kolo duomenimis apie 200). sėsi užsiėmimai. Jau pirmai išaugo šiandieninė respubli Dabar tiesiog stebina tas en siais savo veiklos metais bū kos mokslininkų karta. tuziazmas su kuriuo pokari relis užsiėmė muziejaus res Vienas iš pirmųjų univer nis jaunimas įsitraukdavo į tauravimu ir atnaujinimu. siteto SMD buvo įkurtas JMe- kiekvieną naują visuomeninį Kartu su studentu A. Žigu dicinos fakulteto Topografi-“ sąjūdį, kas, mano nuomone, klijavome užrašus, prepara vome, ruošėme naujus eks nės anatomijos būrelis. Apie aktualu ir šiandien, tai pasakoja buvęs narys,, 1947 m., baigęs studijas, ponatus. Padarėme Barboros dabar — jo vadovas profeso• pasilikau dirbti MF Anatomi Radvilaitės, vyskupo Prataserius Juozas Serapinas: jos katedroje laborantu-asis- vičiaus, karaliaus Aleksandro, — Topografinės anatomi tentu, ir nors jau nebebuvau palaidoti) Katedros požemiuo jos būrelis įsikūrė 1946 m. studentu, bet ryšiai su. SMD se. kaukuolių muliažus. lapkričio 16 d. ir pradžioje nenutrūko: dalyvavau būrelio Čia aš kaip tik norėčiau turėjo 67 narius. Vadovavo susirinkimuose, skaičiau pra pabrėžti, kokia svarbi vra vy jam prof. B. Zacharinas. Ta nešimus įvairiomis mane do resniųjų parama SMD narių da Lietuvoje tai buvo abso minusiomis temomis. Žmo darbo sėkmei: literatūros nu Baigiasi paskaitos, ir Uniliučiai naujas reiškinys. Ne gaus anatomija studentui me rodymas, supažindinimas su girdėtas dalykas — studen dikui — tai tas pats, kas pra naujausia metodologija ar versitetas ištuštėja, Aptyla triukšmas, ir rečiau trinksi tas mokslininkas! Kada anks dedančiajam skaityti abėcė tiesiog padrąsinimas. čiau ne vienas rimtas moks lė, ir ypatingai svarbi ji paTuomet MF veikė Ope- varstomos durys. Į 114 audi lininkas savo sumanymams sirenkantiems chirurgo spe racinės Gine- toriją pradeda rinktis studen chirurgijos, įgyvendinti dažnai pristigda cialybę. Prisimenu Anatomi kologijos, bei tai: penktakursiai, pirmakur Farmacijos vo lėšų, tai dabar, dar būda jos katedros vedėjo J. Mar kiti SMD būreliai, kuriuose siai ir antrakursiai. Susiren mi studentai, mes turėjome kulio, atidarant I-ją konfe savo kelią pradėjo ne vienas ka nemažas būrelis entuziastų visas galimybes ir sąlygas renciją, kalbą. Jis pacitavo šiand'en žymus gydytojas. ir laukia, kol ateis būrelio rimtam moksliniam darbui. įžymaus italų gydytojo And- Tokiu faktų, patvirtinančių vadovas, atsisegs savo dide Jau 1946 m. lapkričio 18 d. rea Vesalio žodžius, kur šis teiginį, jog mokslinis darbas lį juodą portfelį, ištrauks įvyko pirmoji konferencija. į priekaištą ar jam nebjauru neatskiriamas nuo busimojo storąją knygą ir pasakys: — Šįvakar jums paskaity Anatomijos būrelyje buvo darbuotis su dvokiančiais la gydytojo praktikos, galima perskaityti 6 pranešimai įvai vonais, atsakė galįs jankų būtų suminėti kur kas dau siu pasaką apie Šatrijos ra riomis temomis, vyko gyvos dvokimą nuplauti ąsočiu van giau, nes tik darniai žengiant ganas. Taip kiekvieną pirmadienį diskusijos. Gerai prisimenu dens, bet nei ištisas vandeny koia kojon su naujausiais pa kolegų prof. V. Lapinsko, A. nas nenuplaus gėdos nuo gy siekimais teorinėje medicino prasideda Baltų filologijos Bistrickaitės darbus. Savo dytojo, nemokančio anatomi je gali būti pasiektos profe būrelio susirinkimas. Mūsų pirmąjį pranešimą tema „Pir jos. Taigi ir visa mūsų būre sinio meistriškumo viršūnės. būrelis — vienas iš geriau sių ir aktyviausių fakultete mykščio žmogaus pėdsakai" lio veikla koncentravosi apie V. SAVICKAS f veikiančių 10 SMD būrelių. perskaičiau ir aš. Bene di- fakulteto : Anatomijos muzie-
MŪSŲ
INTERVIU se. Dirbdamas būrelyje, iš mokau naudotis skaičiavimo mašinomis, BMR spektrometrais, susipažinau su šios gri ties problemomis. Klausimas: Kas jums pą darė didžiausią įspūdį šiais metais? Atsakymas: Hašeko knyga „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", kurią perskai čiau tik apgynęs disertaciją. Ten radau daugybę pavyz džių įvairiems gyvenimo at vejams. Klausimas: Ko jūs išmo kote iš savo mokslinio vado vo doc. L. Kimčio? — Alsa-
kymas: Išmokau greitai virti kavą, serviruoti stalą, plauti puodukus ir, žinoma, moks lo. Klausimas: Kada žadate vesti? — Atsakymas: Neži nau. Neseniai sėdėjau ties stalo kampu Jai, tikriausiai, dar septynis metus būsiu pa smerktas viengungystei. Klausimas: Kokie Jūsų ateities planai? — Atsakymas: Pažinimo procesas begalinis. Po disertacijos nesiruošiu dė ti tašką. Klausimas: Ko norėtumėte palinkėti studentų mokslinės draugijos jubiliejinės konfe rencijos dalyviams? — Atsa kymas: Palinkėčiau parašyti ir perskaityti daug gerų pra nešimų ir pirmą kartą fa kulteto istorijoje laimėti dip lomą sąjunginėje SMD kon ferencijoje.
BALTŲ FILOLOGIJOS BŪRELIS Toks jis buvo pripažintas praeitais metais. Netinginiaujam ir šiemet. Vadovaujami docento A. Girdenio, intensy viai ruošiamės būsimai dia lektologijos ekspedicijai į Viekšnius. Kai kas priekaištauja — „jūsų būrelis turėtų vadintis ne baltų filologijos arba dialektologų, o žemaičių. Vado vas — žemaitis, pirmininkas — žemaitis , daugiausia narių — taip pat žemaičiai", tokiam priekaišPagrindas tui yra, bet jis visiškai netel singas. Yra pąs mus ir žemaičių, ir aukštaičių, Ir nė vienas nesijaučia nuskriaustas. Tai galii patvirtinti ir tas faktas , 1kad beveik kiek-
vieną pirmadienį mūsų bū relį papildo vis nauji ir nau ji nariai. Ką gi mes veikiame? Transkribuojam ir skaitom įvairiausius tekstus, ruošiam įvairius susitikimus. Buvom pasikvietę islandų kalbinin ką J. Hilmąrsoną, mūsų fa kulteto profesorių A. Mažiulį, kuris neseniai buvo grįžęs iš Vienoje vykusio tarptautinio lingvistų kongreso. Netrukus įvyks susitikimas su kalbinin ku K. Ulvydu. Neretai prane šimus skaito būrelio vado vas doc. A . Girdenis. Dabar ruošiamės SMD konferenci jai, kurioje bus skaitomi 5— 6 mūsų būrelio pranešimai. Marytė SLUŠINSKAITĖ
I
I I
I Į
Diplomantų rūpesčiai I Pirmą kartą užsukusį į liaudies ūkiui specialybė. Gru Į gintos fakultetą patraukia pės seniūno Vido žodžiai: Luikios nuotraukos koridoĮiuose, išvaizdūs stendai, paĮakojantys apie gamtininkų Šiokiadienius, Ne visi fakul tetai gali tuo pasigirti. Čia •visada tvarkinga ir garbės lenta, kurioje randame ir V į geologo Vido Sadecko nuo trauką. Jis vienas šauniausių teologų grupėje. f Hidrogeologijos ir inžineriLės geologijos specialybės trupėje dėstomąja lietuvių Laiba aštuoniolika diplomantų I - visi vyrai kaip ąžuolai. Įsako, ši specialybė tik vyriš
ka.
Dabar ir tvoros nepastatysi, nepadaręs gręžinio, neištyręs grunto. O penktakursiams pats įkarštis — diplominio darbo rašymas. Ne už kalnų gegužė, kuomet teks jį apginti. Nelengva dabar surasti diplo mantus: vieni inžineriniuose institutuose, kiti Universiteto laboratorijose — visi stengia si kuo geriau įprasminti savo studijų, ilgų ieškojimų bei praktikų triūsą. Hidrogeologinių procesų matematinio modeliavimo la boratorijoje dirba Vidas Sadeckas. Jo diplominio darbo tema: ,,Biržų rajono hidrodi naminių sąlygų nustatymas matematinio modeliavimo me todu" (vadovas — vyr. dėst. M, Dobkevičius). Kaip pasa koja Vidas, kelias iki diplo minio darbo buvo tikrai ilgas: po I k. praktiką atlieka Lie tuvoje, pabaigus II k. — visi studentai siunčiami į Krymą, po III k. — susipažinimas su vadovaujančiomis TSRS geo loginėmis organizacijomis, tik po ketvirto kurso prasideda
| Tądien jie rinkosi laikyti [valstybinio mokslinio komuĮiizmo egzamino. Visi nekantIriai laukė savo eilės, kuomet halės išdėstyti ilgai kauptas b.inias. O jos buvo gana tvir tos: 5 penketai, dar daugiau ketvertų. Vyr. dėstytoją Ana tolijų Sizonovą paprašiau pa komentuoti studentų atsakinė jimą: — Tai labai stipri grupė, baugelis atsakinėjo labai loLiškai, duodavo pavyzdžių iš kiuolaikinio gyvenimo, gerai Linojo marksizmo-leninizmo Leikalus, teoriją, o svarbiau sia mokslinį komunizmą suge rėjo sujungti su marksistinekninine filosofija bei politine bkonomiia. Tas nedažnai pa vyksta. Ypač gerai atsakinėjo Kaulius Gegieckas, Algiman tas Mikštas, aukščiausią papangumo balą turintis Gedi minas Baronas, Vidas Sadečkas. Dabar visos jėgos diplomi niam darbui. Preliminarinio Ikirstvmo metu dar kartą tą priminė katedros vedėjas, fa kulteto dekanas doc. R. TarLvdas. Šios laidos diplomantų bagrindinėmis darbo vietomis Įaps Lietuvos TSR Geologijos kaldyiba, Hidrogeologinė naf tos paieškų ekspedicija, geopgijos mokslinio tyrimo insitutai. Didelė grupė jaunų kpecialistu vyks dirbti j inži nerinius institutus Kaune ir Vilniuje, į LTSR Automobilių ransporto ir Kelių ministerips, Elektros tinklų projekta vimo žinybas. Tai labai pla taus profilio ir reikalinga Autoriaus
priešdiplominė praktika, kurios metu ir pradedamas dip lominis darbas. Vidas Sadeckas — geras aktyvistas. Jis Universiteto klubo valdybos maršrutinės kvalifikacijos ko misijos pirmininkas, iki V kurso fakulteto komjaunimo biure vadovavo karinio pa triotinio ir sportinio darbo sektoriui. Kaip ir kiekvienas tikras geologas, Vidas nepa prastai mėgsta keliauti. Ir šią žiemą kartu su savo draugais Chibinuose (Kolos pus.) jis įveikė daugiau kaip 800 km, nugalėjo 9 perėjas ir įvykdė ketvirtos kategorjos sunkumo kalnų žygį. O Geologinės val dybos prie LTSR MT hidrožada geologinė ekspedicija tapti jaunojo geologo darboviete. Nepraleidau progos susipažinti su kitu geologu anykštėnu Jonu Šimėnu: — Geologu nusprendžiau tapti dar vaikystėje, — ne skubėdamas pasakoja Jonas. Labai mėgau keliauti. 1971 metais baigiau Viešintų vid. mokyklą. Pabandžiau stoti į Universitetą — pritrūko balų. Per metus įsigijau geologinio gręžimo meistro specialybę Vilniaus 21-oje profesinėje technikos mokykloje. Vėl sto jau, šįkart sėkmingai.
nuotraukoje:Gamtos
Pirmūnams vardinės stipendijos Šių metų pavasario semestre vardinės stipendijos pa kirtos šiems Universiteto studijų ir visuomeninės velk is pirmūnams: V. Lenino stipendija Aleksandrui ABYŠALAI — FF V k. Danutei BLAŽYTEI — IF istorijos spec. V k. Linui CEKANAVlClUI — EKFF ekon. kib. spec. III k. Valerijui ClUClULKAI — TF V k. Klemensui KIRŠAI — MMF matematikos spec. V k. Laisvidal LEŠCIAUSKAITEI — MMF taik. mat. spec. / k. Ričardui MAKUŠKAI — Ch. F IV k. Aloyzui NEMAJŪNUI — PF mat.-tech. apr. sp. V k. Jonei RAMANAUSKAITEI — Fil. F anglų k. ir lit. V k. Teresei SUDŽIŪTEI — GF biologijos spec. III k. Kęstučiui TRAINAVlClUI — MF pediatrijos spec. III k. Elenai ŽUKAITEI — PEF darbo ekon. spec. III k.
fakulteto
studentė
Medicinos fakultete buvo pravesta studentų olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Ji įvyko higienos, terapijos, vaikų ligų, chirurgijos, akušerijos-gineko logijos specialybėse, kur bu vo sudarytos atskiros.komisi jos iš labiausiai patyrusių dėstytojų. Ruošiantis olimpia dai, studentams vadovavo fa kulteto administracija, kursų vadovai, studentų aktyvas ir komjaunimo organizacija. Busimieji medikai buvo ge rai pasiruošę ir parodė geras specialybės dalykų žinias. Olimpiadoje dalyvavo 182 studentai. Pirmąsias vietas lai mėjo VI kurso studentė S. Gėrylraitė, V kurso studentas A. Kilius, VI kurso studentė G. Jackevičiūtė, V kurso stu dentas V. Kubilinskas ir VI kurso studentė J. Vansavičiūtė. „TS" lnl.
Jonas greit taps diplomuotu specialistu. Paklaustas, ar šeima netrukdo studijoms, jis atsako: — Kas taip galvoja — tiki prietarais, o vedybos kartais net padeda. (Jo žmona irgi gamtininke. Jiedu augina sū nų). Nuo trečio kurso Jonas SMD narys. Jo diplominis darbas „Anykščių apylinkių priešledynmetyje susiklosčiu sių uolienų tyrimai", (vado vas — doc. P. Vaitkevičius) siejasi su ankstesne veikla Studentų mokslinėje draugijo je. Šia tema J. Šimėnas yra parašęs 2 pranešimus. — Mano tyrinėjamas priešledynmetis (1 mln 300 tūkst. metij atgal), — šypsosi J. Ši mėnas, — tai tik akimirka geologijoje, palyginti su tuo, jog Žemė susiformavo prieš 8 su viršum milijardų metų. Nuo II kurso Jonas vado vauja Universiteto turistų klu bui, Universiteto profkomite te buvo atsakingas už sporto turizmo sektorių. Taip būtų galima papasako ti beveik apie kiekvieną gru pės vaikiną. Na, o kol kas diplominis darbas, nerami va sara ir.. . geologo diplomas rankose. Klaudijus DRISKIUS
V. Urbonavičiūtė.
NAUJIENOS akademinį jaunimą. Kiekvienas komjaunuolis, paveiktas gyvų suvažiavimo įspūdžių, nusprendė šiandien dirbti geriau negu vakar, o rytoj — geriau negu šian dien. 1. SUTKAITYTĖ
•
Filologijps fakulteto vokie čių kalbos ir literatūros spe cialybės studentai rimtai ruo šiasi būti gerais pedagogais. Siekdami geriau susipažinti su būsimu darbu, jie rengia susitikimus su respublikos mokytojais, baigusiais Univer sitetą ir dėstančiais vokiečių kalbą. Vienas iš tokių susiti kimų įvyko pirmadienį. Pas studentus atvyko Telšių 4osios Vidurinės mokyklos mokytojai, kurie susirin kusiems įdomiai papasako jo apie • mokytojo darbą, pasidalino savo patirtimi, da vė praktinių patarimų, pamo kė, kaip reikia įveikti pir muosius savarankiško darbo sunkumus. Šis renginys nebus paskutinis — specialybės stu dentų dar laukia nemažai įvairių susitikimų. V. VAIŠNORAS Vokiečių k. ir lit. spec. V k. studentas
TEISĖ Į MOKSLĄ Šiomis dienomis visi mūsų Universiteto profesoriai, dės tytojai, darbuotojai bei stu dentai labai atidžiai svarsto ir analizuoja Lietuvos TSR Konstitucijos projektą. Šian dieną pasidalyti mintimis apie šį įvykį paprašėme Universi teto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoją, Vil niaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų Tarybos de putatą Rimgaudą Jagminą. Lietuvos TSR Konstitucijos (pagrindinio įstatymo) projek to 43 straipsnyje įrašyta: „Letuvos TSR piliečiai turi teisę j mokslą". Už šių trum pų eilučių — nuolatinis Par tijos ir vyriausybės rūpini masis liaudies švietimu, aukš tojo mokslo vystymu respub likoje. Šis Konstitucijos pro jekto straipsnis nušviečia tas didžiules galimybes kiekvie
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiii.
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE
Kovo 27 dieną įvyko Uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto posėdis. Kultū rinio auklėjimo klausimais kalbėjo kultūros klubo vado vas A. Kumža. Jis aptarė bi lietų į spektaklius, koncertus platinimą, poilsio vakarų or ganizavimą, kitą darbą. Kol remontuojama aktų salė, šo kių ten nebus. O ir apskritai juos organizuoti savo fakul tetuose kur kas geriau. Apie tokių vakarų naudą, organi zavimo formas kalbėjo komi teto pirmininkas A. Kairys. Jis pažymėjo, kad pastebimas ne per didelis studentų aktygvumas ką nors organizuoti. Jie įlinkę laukti, kad juos kaž kas linksmintų, užimtų. Štai pernai Filologijos fakul tete vyko įdomūs susitikimai su kompozitoriumi Giedriu Kuprevičiumi, šiemet vėl įdo mių renginių netrūksta. Uni versiteto Ateistų klubas ne seniai buvo organizavęs susi tikimą su ekskunigu Vytautu Starkumi. Salėje vos keletas žmonių. Kuo paaiškinsim tokį nenorą nieko žinoti? Artėja tarpfakultetinė me no saviveiklos apžiūra. Gal jį išjudins studentiją, įves į va gą. Tik, deja, yra fakultetų, kur šiam renginiui kreipiama per mažai dėmesio. Sakysime, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetui žada atsto vauti tik viena grupė, kuri nugalėjo praeitame ture. Gal grupės studentai ir talentingi, bet jiems turėtų padėti visas fakultetas. Kitur dar pras čiau: netgi scenarijų nėra. Tuo turi susirūpinti ir deka
nai, nės jie tesiogiai atsakin gi už studentų programą per apžiūrą. Kaip gerinamas studentų maitinimas, kokie čia sunku mai iškyla, nagrinėjo visuo meninių kontrolierų grupės vadovas E. Mačiūnas. Dabar Universitete yra 3 valgyklos ir 8 bufetai. Jie galėtų aptar nauti geriau ir greičiau, jei gretimai esantys fakultetai su sitartų dėl skirtingo pietų lai ko — išvengtume ilgų eilių. Buvo paliesti ir budėjimo fakultetuose klausimai. Gerai budi Chemijos fakultete, me dikai. Nepatenkinama padėtis Saulėtekio alėjos fakultetuo se, visai nebudi ir matemati kai. Posėdyje balsų dauguma iš profsąjungos komiteto pirmi ninko pavaduotojo pareigų, ryšium su perėjimu į kitą darbą, atleistas Albertas Trumpulis. Jis nuo pirmųjų dienų Universitete aktyviai įsijungė į profsąjungos veik lą. Jam drg. A. Kairys įteikė Universiteto studentų profsą jungos komiteto Garbės raš tą, palinkėjo sėkmės tolimes niame darbe. Posėdyje iš pareigų jo pa. ties prašymu buvo atleistas ir diplomantas istorikas Linas Janulevičius. Jis daug nuvei kė akademinio darbo sekto riuje, todėl užėmusiam jo pa reigas UI k. istorikui TSRS profesinių sąjungų stipendi ninkui Donatui Morkūnui jau padėtas veiklos pagrindas. Li nas apdovanotas Studentų profsąjungos Garbės raštu.
ruošiamės jubiliejiniai apžiurai
Kaip jau buvo skelbta, balandžio mėnesį vyks Jubiliejinė tarpfakultetinė meno savivėiklos apžiūra. Kreipėmės j Universiteto studentų profV. Kapsuko stipendija sąjungos pirmininką A. KaiVidai KUOSAITEI — MF gyd. med. spec. V k. rį, prašydami šiek tiek plačiau papasakoti apie šį renF. Dzeržinskio stipendija ginį. Arūnui AUGUSTINAVlClUI — IF bibliotek. spec. II k. — Šioje apžiūroje dalyNeseniai X—1 bendrabuty vaus fakultetų atstovai, kuL. Tolstojaus stipendija je įvyko susitikimas su rie tapo pirmojo etapo nuGelenai GRIB — Fil. F rusų k. ir lit. III k. LLKJS XVIII suvažiavimo de galėtojais. Juos atrinko falegatu Židoniu Sigitu. Sve kultetų dekanatai, komjauniP. Cvirkos stipendija čias pasidalino įspūdžiais iš mo ir profsąjungos biurai, Aušrai BIRMANTAITEI — Fil. F lietuvių k. ir lit. IV k. Lietuvos jaunimo forumo, kurie vertindami kreipė dėkalbėjo apie uždavinius, iš mesį į meniškumą ir idėjišTSRS profesinių sąjungų stipendija keltus jaunimui. Ypač visus kumą. Donatui MORKŪNUI — IF istorijos spec. III k. domino klausimai, liečiantys Mes irgi ruošiamės šiai Numatyti vertinimo inininmminnMiiinfiiniHimiiniiiniiiiiiiiiiiffliffliiniiiiimnninniiinnnnniininjnmiimniiiminiiiinmniniiHnniminiiinHniin šventei. kriterijai, nuostatai, paruošti prizai. Visi dalyviai (jų apie Fizikos fakulteto III kurso SKELBIMAI 400) gaus po Jubiliejinę gaiPASALINTI sludenlas R. Underls; IV kur Visi, visi, visi j juoko po relę. Kitus apdovanojimus — NEPAŽANGUS so studentas P. KožemlaklVisi norintys dirbti Stav pietę! Balandžio 2 d. 15 vai. o jų nemažai — skirstys nas; STUDENTAI ropolio SSB būryje renkasi Sarbievijaus kieme — tradi penkiolikos narių vertinimo Filologijos fakulteto II kur cinė melagių diena. Prekybi- Į komisija, kuriai vadovaus Matematikos ir mechani- so studentė R. Clkoialtė, III balandžio 5 d. 19 vai. Sau ninkai padės numalšinti alkį. į MF prof. A. Bartusevičienė. >s fakulteto I kurso studen- kurso studentė V. Malinaus lėtekio ai. jungtinio korpuso Į komisiją be saviškių įeis s A. Laukevičius; kaitė, 3 aud. Kultūros klubas ’ po vieną Švietimo, aukštųjų
K. Markso stipendija Gintautui JAKUČIUI — EKFF ekon. inf. spec. V k.
nam piliečiui įsigyti vidurinį išsilavinimą, norimą specialy bę. Visiems prieinamas aukš tasis mokslas, sudaromos są lygos studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje, gauti stipendiją ir bendrabutį, ne mokamai naudotis laboratori jomis ir skaityklomis. Akivaizdžiai tai matyti ir mūsų senajame Universitete. Nauji mokomieji ir bendrabu čių korpusai Saulėtekio alėjo je, sparčiais tempais didėjan tys Mokslinės bibliotekos fon dai dar kartą parodo didelį dėmesį, kuris kreipiamas šiuo metu aukštojo mokslo išvys tymui, aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimui. Todėl savo geru mokymusi, dideliu visuomeniniu aktyvu mu Universiteto studentai pri taria Lietuvos TSR Konstitu cijos projektui.
mokyklų bei mokslo įstaigų profsąjungos komiteto, Respublikinių profsąjungų rūmų atstovą. Respublikinis profsąjungų komitetas mums teikia nemažą materialinę paramą, — baigia A. Kairys, Ši apžiūra ir Universiteto kultyios—klubo dėmesio centre- .Klubas, vadovaujamas Z. Levicko, visada pataria fakultetų saviveiklininkams, rūpinasi, kad per tas keturiasdešimt minučių jie parodytų kuo geresnę programą. Kol kas šventei stropiaušiai ruošiasi Medicinos ta kulteto kultūros klubas (vadovė R. Mažonaitė). ♦ ♦ * Kovo 27 d. įvyko jubiliejinės tarpfakultetinės meno saviveiklos apžiūros vertinimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo prof. A. Bartusevičienė. Buvo išklausytas kultūros klubo vedėjo Z. Levicko pranešimas apie pasiruošimą apžiūrai, priimti vertinimo nuostatai.
Nuo pirmosios iki dešimtosios
Devyneri metai piaėjo nuo pirmosios Universiteto istori joje Fizikų dienos. Tai ne mažai, jei pagalvoji, kad da bartiniai Fizikos fakulteto Studentija turi daug gražių tradicijų — iniciumai, me „fuksai", šiais metais šven jus ir darbuotojus. Buvom su Jucys. Po to apie JAV stu konkurso dalyvių akys. Ki diumai, finicijumai ir t. t. Universiteto fizikų gražiausioji čiantys pirmąją savo FiDi organizavę ir anketą, kurioje dentų gyvenimą papasakojo tur galėjai išgirsti pasakojant šventė yra „Fizikų diena". Fakulteto profsąjungos biuro (Fizikų dieną), tuomet buvo visi fakulteto fizikai galėjo doc. A. Smilga, kuris nese nebūtą atsitikimą, o dar ki iniciatyva ši šventė prasidėjo 1969 m. Šventės data pa tik trečiokai. Ir taip, nese savo nuomonę ir niai buvo grįžęs iš stažuotės tur — choreografų vaizdelį rinkta neatsitiktinai. Ji švenčiama arba paskutinį kovo niai, kai grįžti į 1969 m. pa pareikšti „plytos piovimas". O štai ir pageidavimus dėl būsimos užsienyje. mėn. arba pirmąjį balandžio mėn. šeštadienį, ir sutampa vasarį. Gal todėl ją taip ge Pirmoji šventės dalis pra paštininkas įteikė kažkieno šventės. su Vilniaus universiteto gimtadieniu. 1579 m. balandžio 1 rai prisimeni, kad tiek dėl FiDi organi ėjo neblogai, todėl su ne parašytą atviruką, kurio turi buvo įkurtas mūsų universitetas. Pirmosios „Fiziko die jos ginčytasi, įtikinėta, abe Dabartiniams matyt, ir abejonių kantrumu laukėme vakaro nys tavyje įžiebia kibirkštį, nos" pirmininku buvo pirmasis pokario metų fizikos-ma jota .naktų nemiegota? Kaip zatoriams, linksmybių. Vakarinės dalies kuriai, galbūt, jau nebus tematikos fakulteto dekanas doc. H. Hoiodničius. Nuo ten bebūtų, ji mums, pirmo nekelia klausimai, dėl kurių idėja buvo tokia: žmonės yra lemta užgesti. pirmosios dienos organizato pirmųjų šventės dienų „fizikų diena" tapo populiariausia sios FiDi organizatoriams, Bene svarbiausiu pirmosios skirtingi, pasilinksminimą fakulteto šventė. Ją švenčia ne tik studentai, bet aktyviai vargu ar kada beužsimirš. Ir riai daug ginčijosi, galvojo, taip pat supranta skirtingai. FiDi akcentu buvo „mis Fi o išsprendę — stengėsi juos joje dalyvauja ir dėstytojai. Galima paminėti, kad pirmo malonu, kad ji neužgeso, Ir štai atėjo ilgai lauktoji zikės rinkimai. Nedažnai juk joje šventėje kalbėjo prof. A. Bolotinas ir prof. A. Ban- kaip neretai atsitinka su pa įgyvendinti. Niekam dabar, matyt, ne linksmybių pradžia. Nerimau mūsuose tokį renginį gali pa dzaitis. Vėlesnėse šventėse įdomius prisiminimus pasakojo našaus pobūdžio renginiais, kyla abejonių, ar tinkamu janti pavėlavusių minia, be matyti; o pas mus, fizikus, prof. A. Jucys (apie pirmąjį susitikimą su garsiuoju N. o tapo tradicine: be FiDi laiku vyksta FiDi. O tuo me viltiškai bandanti prasiverž prašau. Po klausimų, po ilgų Boru ir kitais žymiais pasaulio fizikais), prof. P. Brazdžiū vargu ar galėtume įsivaiz tu buvo svarstomi ti pro puikiai tą vakarą vei konkurso vertinimo komisijos nas — apie mokymosi ir mokslinio darbo sąlygas buržuna- duoti Fizikos fakulteto stu variantai, ir galutinai įvairūs kusių draugovininkų gretas, ginčų paaiškėja ir pirmoj: dienos zinėje Lietuvoje bei Ciuricho universitete doc. H. Horod- dentų gyvenimą. pravedimo laikas buvo nusta savo egzistavimu rodė, kad FF „mis". Ja tapo tuometine ničius — apie mokymąsi S. Batoro universitete ir tų laikų Fizikų dienos gimimas ne tytas tik išanalizavus gautas organizatorių būgštavimai bu ketvirtakursė, dabar MA Pus Vilniaus miestą. Pastaraisiais metais nuolatinis fakulteto buvo lengvas. Mintis organi anketas. Įdomu, kad 187 vo be pagrindo. laidininkių Fizikos instituto šventės svečias yra kand. R. Karazija. Pirmaisiais jo su zuoti šią šventę jau buvo ki fizikai pasisakė už FiDi pra Programa vyko „kaip iš darbuotoja Nijolė Burokaitėrinktų „Šimto fizikos mįslių" klausytojais kaip tik ir bu lusi 1968 metais, t. y. metais vedimą kiekvieną metų ba natų". Tiesa, pirmasis progra Stalioraitienė. „Mis fizikę" vo fizikų dienų dalyviai. Mūsų svečiais buvo ir geriau anksčiau, negu įvyko pirmoji landžio 1-ą d., o 188 — mos numeris — LIK'as, fa rinkome ir per sekančią FiDi sieji respublikos fizikos mokytojai, gamybinių organizaci FiDi. Tokį pavyzdį jau tu kiekvienų metų paskutinį ko kulteto dėstytojams staigiai — tada ja tapo Dalia Klybaijų atstovai, mūsų auklėtiniai. Įdomiai praėjo 8-ji fizikos rėjome — mūsų kaimynai vo šeštadienį. Pastarasis va diena. Tada susirinko 30-ties fakulteto laidų absolventai chemikai kelerius metus ren riantas ir buvo priimtas. ir jaunoji karta — studentai. Vyko įdomūs pokalbiai apie gė šią dieną. Bandėm paieš Visa tai, be abejo, smulk fizikų darbą, jų rūpesčius, apie mokymo gerinimą, vyko koti žinių apie fizikų tradi įdomios išradingųjų varžybos, kuriose dalyvavo dešimto cijas ikikariniame universite menos. Svarbiausia, reikėjo sios, dvidešimtosios, diplomantų laidų komandos, o verti te. Doc. H. Horodničius, vie susitarti, ką mes tą dieną veiksime. Juk norėjom, kad no — pirmosios laidos absolventai. nas seniausių universiteto Fizikos dienos proga fakultete apžvelgiami mokslinio, studentų — fizikų, į mūsų FiDi būtų tikra fizikų šven* mokymo bei visuomeninės veiklos rezultatai per metus, klausimą, ką jo laikais lais tė, kad ji nebūtų panaši į ki pagerbiami labiausiai pasižymėję dėstytojai ir studentai, valaikiu veikdavo universite tas studentų šventes, kad ji apdovanojami mokslinių darbų apžiūros nugalėtojai, olim to studentai, atsakė, kad tuo būtų įdomiausia šventė. Aš, aišku, negaliu būti piados „Studentas ir mokslo bei technikos" pažanga lau metu fizikai buvo linkę į reatai ir prizininkai, aktyviausieji visuomenininkai. Pasta mokslus, o ne į pasilinksmi objektyvus FiDi vertintojas. raisiais metais į šventę kviečiami ir „Fotono" mokyklos nimus, todėl tokių dalykų, Nepaisant to, reikėtų sutikti, abiturientai. Čia jiems įteikiami mokyklos baigimo diplo kuriuos ruošiamės daryti, jie kad FiDi — originali studen mai. neprisigalvodavę. Taigi, beli tų šventė. Man teko dalyvau Įdomiai ir išradingai vyksta linksmoji dalis. Čia savo ko organizuoti taip, kaip ti daugelyje iš jų. Vienos buvo įdomesnės, kitos ma sugebėjimus rodo vos ne visi fakulteto studentai. Sulaukia mums atrodė geriau. me kaskart vis daugiau svečių ir iš kitų šalies aukštų Mums patiko sumanymas žiau, tačiau visos jos buvo jų mokyklų. Reikia priminti, kad paskutiniaisiais metais organizuoti fizikų „pseudo- savitos, gyvos, pilnos links „fizikų diena" švenčiama jau daugelyje šalies universite mokslinę" konferenciją. To mos išmonės. Tik gaila, kad tų ir buvo net bandyta švęsti sąjunginę „fizikų" dieną". kią konferenciją buvo pla jose dažnokai trūksta fizikos. Malonu, kad pradininkais buvo kaip tiktai seniausiosios nuojama surengti 1968 metų Nesu aš prieš teatrą, poetiš šalies aukštosios mokyklos — Vilniaus universiteto fizi balandžio 1 d. Bet nepavyko kus vaidinimus, juos mėgstu kai. Būtų labai gražu, kad 400 metų jubiliejaus proga galė rasti pakankamai entuziastų; ir su malonumu lankau. Ta tume Vilniuje organizuoti sąjunginę fiziko dieną ir pa pritrūko laiko, užsispyrimo. čiau fizikų šventėje man žy kviesti į ją stambiausiųjų universitetų fizikų atstovus. 1968 m. lapkričio mėnesį miai malonesnė žinomo fizi Kitais metais, manau, fizikų dieną švęsime jau naujuo įvyko pirmosios Fizikų die ko paskaita tema „Kai ku siuose rūmuose — turėsime daugiau erdvės, gražiau atro nos organizacinio komiteto rie Fizikos fakulteto studen dys auditorijos bei laboratorijos, galėsime visą tai paro steigiamasis susirinkimas, ku tų paskirstymo funkcijos lai dyti svečiams. Bet svarbiausia, turėsime geresnes sąlygas riame dalyvavo fakulteto kinės priklausomybės tyri darbui — vadinasi, reikės daugiau padirbėti visose srityse komjaunimo ir profsąjungos mai" (tokio turinio paskaitą — geriau mokytis, aktyviau dirbti mokslinį darbą, dar aktyvas ir nuo kurio prasi vienos FiDi metu perskaitė aktyviau pasiruošti ir pačiai šventei. dėjo rimtas pasiruošimas bū profesorius A. Bandzaitis.) Su įdomumu pasižiūrėčiau vaidi Linkėčiau, kad kiekviena „Fizikų diena" — uos devi simai šventei. zas „mūsų mažai, bet mes fizikai" — įgytų vis gilesnę Spręstinų klausimų tuo me nimą apie kurio nors žymaus prasmę, ir kad fizikų darbai vis plačiau skambėtų ne tik tu buvo daugybė. Juos ir pa fiziko gyvenimą arba apie universitete, bet ir - visoje respublikoje bei šalyje. tys aptarinėjom, ir pasitelk- garsios fizikinės idėjos gimi Doc. V. KYBARTAS davom į pagalbą vyresnius mą. Gal tokie dalykai ir pa Nuotraukoje: scena iš spektaklio „traukinys" VIII Fizi Fizikos fakulteto dekanas draugus — fakulteto dėstyto reikalautų šiek tiek daugiau darbo, bet juk reikia kažkam kų diena. likti technokratais tame visuotinio humanitarėjimo ant pasitraukus iš kautynių lau tė-Janionienė., dabar gyve plūdyje! ko, buvo beiširąs. Tačiau nanti Šiauliuose. Manau nie Bet grįžkime prie pirmo susirinkusių žiūrovų nuotai kam nekyla abejonių, kas sios fizikų dienos. .Organiza- ka buvo tokia pakili, kad jie abiejų „mis fizikių" vyrai — torių sumanymu ji turėjo su staigiai suorganizavo savo aišku, fizikai. Vėlesnėse FiDi sidėti iš dviejų dalių: rytinės komandą. Kaip dažnai tokiais fizikai savo simpatiškiausios —rimtosios, ir vakarinės — atvejais būna, abi pusės pa kolegės jau nebesugebėdavo linksmosios. Rytinės dalies rodė ir didelį linksmumą, ir išrinkti. O gal ir gerai, nes idėja buvo tokia: fizikai, be išradingumą, todėl laimėtoju patirtis parodė, kad tiek klausydami paskaitų, besi tapo tik žiūrovai, o varžovai konkurso dalyvės, tiek ir pripažinti lygiaver žiūrovai dar nelabai pribren ruošdami laboratoriniams, buvo dę tokiam gražiam, bet rei įgyja daug specialių žinių. čiais kalaujančiam gilių tradicijų, Tačiau jiems dažnai nebe Po LIK'o FiDi gyvenimas arba aukštos vidinės kultūros lieka laiko paskaityti apie užvirė visuose baruose. Kori renginiui. naujausias idėjas fizikoje, doriuje, skambant uždegan Pirmoji FiDi pasibaigė taip praplėsti savo bendrą fizikinį tiems „Vienuolių" ritmams, pat gražiai, kaip ir prasidė bandomas fakulteto akiratį. Todėl reikia kviesti buvo jo: kai „Vienuoliai" pusę į fizikų dieną žymius res grindų cemento tvirtumas. trijų užgrojo paskutinę švel publikos, o gal ir šalies 103 auditorijoje vienas po nią melodiją, koridoriuje mokslininkus, ir prašyti popu kito nepaprastais greičiais bebuvo likę apie trisdešimt liariai pasidalyti naujienomis buvo tuštinami kefyro bute žmonių ir vis poros. Nuskam pamenu, kurioje nors fizikos srityje. liai (nugalėtojas, bėjus paskutiniam akordui, Pirmoje fizikų dienoje apie įveikė šį studentiškos vaka jos pasuko prie durų ir išėjo paskutinius teorinius fizikos rienės atributą per 3,7 sek.), į giedrą, žvaigždėtą naktį laimėjimus papasakojo išgar 102 auditorijoj lankus ant Tada leido sau atsikvėpti ir sinęs mūsų fizikus visame žirgo sprando bandė užmesti FiDi organizatoriai: jie pakė Akimirka iš VII Fizikų dienos. pasaulyje velionis prof. A. miklių rankų savininkai. Ma lė taures už naujos tradicijos tematikos didžiojoje auditori joje fizikai ir jų svečiai ban Fizikos fakultete gimimą ir dė laimę loterijoj, kurioje palinkėjo jai ilgo, įvairiapu tuščių bilietų nebuvo, tačiau siško ir spalvingo gyvenimo. kiekvienas su lengvu susijau Džiugu, kad šie linkėjimai pernykštė IX-oji Fizikų die su fizika. Žinoma, lengvo susižavėji dinimu laukė, kas jam klius: pildosi. Naudodamasis proga na daugumai fotoniečių, ku rie „Fotono" mokyklos bai mo nebuvo. Viskas tvirtai ar trintukas, ar Feimano pa noriu pasveikinti visus Fizi gimo pažymėjimų atvyko at nuspręsta, bet įdomios fizikų skaitų tomelis, ar šampano kos fakulteto dėstytojus, stu dentus ir jų svečius su jubi siimti į Vilnių, tikrai buvo tradicijos, jų išmonė patrau butelis. Atrodo, taip neseniai lai kome paskaitas, pratybas, įsimintina. Plakatais ir šū kė ne vieną fotonietį studi O štai už valandos pro liejine 10-ąja Fizikų diena, kėme brandos egzaminus vi pasisakinėjame seminaruose, kiais pasitiko fotoniečius Fi juoti fiziką. Todėl ir dabar vienos auditorijos duris jau palinkėti vaisingų idėjų, sėk durinėje mokykloje. Po to plušame laboratorijose, bet zikos fakulteto studentai. norime kuo geriau pasiruošti matėsi džiaugsmingas „ėdrū mingų eksperimentų, užsispy stojamieji, pirmoji sesija ir ir sportuojame, dainuojame, Kaip smagu ir kartu nedrąsu šventei, kad joje būtų įdo no", suvalgiusio per 7 se rimo moksle ir ugnelės vi didžiulę bandelę, suomeninėje veikloje. visa tai per vienerius metus. piešiame, vaidiname. Tuo ga iš mokyklos suolo patekti į mu ne vien mums patiems, kundes Mes pirmakursiai, tačiau jau lėsite įsitikinti pabuvoję tra veržlų studentų gyvenimą. Ir bet ir būsimiems mūsų kole veidas ir prie jo priglaustas V. MAČIULIS, spėjome perimti vyresniųjų dicinėje mūsų fakulteto ' Fi tie patys šūkiai „Žmogumi goms fotoniečiams, na ir mū prizas — trilitrinis pomidorų pirmosios Fizikų dienos sulčių stiklainis, kurio spar draugų devizą „Mūsų mažai, zikų dienoje. Ji 10-oji. Mums galima tapti, o fiziku tik sų šventės svečiams. organizacinio komiteto bet mes fizikai". Tai reiškia, labai pavyko, nes patys ak gimti" ne vieną privertė su D. TKACENKAITE čiai senkantį turinį godžiai pirmininkas kad mes ne vien uoliai lan tyviai joje dalyvausime, o simąstyti apie savo santykius I k. studentė stebėjo ne tokių laimingi)
Rytoj - fizikų; diena
PIRMAKURSIŲ ŽODIS
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 1010 LV 18899
REDAKTORĮė
A. NUGARAITE