visą saliu PROLčcan&i;vienyuirės•
caRVBims sr.či nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 10 (1390) 1987 M. KOVO 13 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii UNIVERSITETO PARTINIAME KOMITETE <987 m. kovo 4 d. {vykusiame partinio komiteto posėdyje buvo apsvarstytas filologijos fakulte to partinės organizacijos darbas vadovaujant rusų kalbos kated rai, tobulinant rusų kalbos dėsty mų ir propagavimų Universitete. Partinis komitetas pažymėjo, kad fakulteto partinė organiza cija sistemingai domisi katedros mokomuoju ir auklėjamuoju dar bu, vadovauja jos partinei gru pei. Rusų kalbos katedra palaiko glaudžius ryžius su fakultetų de kanatais, turi paruošusi metodi nes rusų kalbos mokymosi re komendacijas ne rusų kalbos specialybių studentams. 1986 m. leidykla „Vysšaja Skola" Išleido praktinio rusų kalbos kurso va dovėlį, kurio viena Iš autorių yra prof. L Sudavičienė. Kated ra nuolat kviečiasi kitų vedan čiųjų šalies aukštųjų mokyklų ru sų kalbos žymiausius specialistus, kurie skaito paskaitas, vadovauja aspirantams. Rusų kalbos praktiniam įsisa vinimui didelės reikšmės turi stu dentų Internacionalinio klubo veikla, gamybinės ir mokomo sios praktikos bei SSB veikla už respublikos ribų. Universiteto darbuotojų gre tas nuolat papildo Maskvos, Le ningrado ir kitas TSRS aukš tus tas mokyklas baigę absolven tai, šalies aukštosiose mokyklo se kelia kvalifikacijų mūsų dėsty tojai, mokosi aspirantai. Universitete nemaža dalis mokslinių straipsnių ir menografijų rašomi rusiškai, kursinio ir diplominio darbų reziume rusų kalba yra privaloma visiems stu dentams. Kartu partinis komitetas nuro
dė, kad rusų kalbos katedroje dar silpnoka partinės grupės įta ka, o fakulteto partinė organiza cija nepakankamai ruošia studen tus — rasistus stojimui į TSKP eiles. Trūksta iniciatyvos kated ros partinei grupei ir fakultetų partinėms organizacijoms ruo šiant rusų ir kitų TSRS tautų įžy mių kultūros ir mokslo veikėjų sukakčių pažymėjimus filologi jos ir kituose fakultetuose. Pasi gendama glaudesnio rusų kal bos dėstytojų ryšio su specialy bių katedromis, nepakankamas rusų kalbos dėstymo technizavimas fakultetuose. Fakultetų par tiniai biurai ir dekanatai per ma žai kviečia žymių TSRS moksli ninkų skaityti paskaitų ciklų stu dentams. Partinis komitetas įpareigojo rusų kalbos katedros partinę gru pę glaudžiau bendradarbiauti su kitų specialybių katedromis pa renkant specialybės literatūrų ru sų kalba savarankiškam skaity mui, imtis iniciatyvos organizuo jant rusų ir kitų TSRS tautų žy miausių kultūros bei mokslo vei kėjų paminėjimų filologijos ir ki tuose fakultetuose. Fakultetų partiniams biurams ir dekana tams nurodyta ne rečiau, kaip kartų per mokslo metus, nagri nėjant internacionalinio studen tų auklėjimo bei specialistų ruo šimo problemas, organizuoti ru sų kalbos dėstymo analizę kartu su rusų kalbos katedros atsto vais. Studentų (komjaunimo ir profsųjungos komitetams nuro dyta plačiau panaudoti kultūri nės veiklos formas (saviveiklų, poilsio vakarus) propaguojant ra sų kalbų. Svarstyti ir kiti klausimai.
MINTYS IŠ ATEISTŲ SEMINARO
nesusilaukia didesnio dėmesio. Neretai ateistas savo referatų skaito pustuštėje salėje. Gal ge riau nuobodų, monotoniškų skai tymų iš lapo pakeisti gyvu po kalbiu, disputu? Kodėl nepaieš koti naujesnių, įtaigesnių ben dravimo su auditorija formų? Tokios A. Strazdo, WU kom jaunimo komiteto nario, atsakin go už ateistinį propagandinį dar bų, mintys. Pedagoginio instituto ateisti nio auklėjimo metodikos kabine to vedėjas T. Raudeliūnas kal bėjo, kad studentai labai pavir šutiniškai žino krikščionybės, sa vo krašto istorijų. Seminaras, trukęs kelias va landas, pasibaigė, apie jį trum pai papasakojau. O kur proble mos? Dalelytė dudentų įsitikinę, kad be dievo valios plaukas nuo galvos nenukrinta, kita dalelytė tuo ir tiki, ir netiki. Taip, tai problema. Studentai labai pa viršutiniškai žino krikščionybės turinį, jos istorijų, todėl jų pa stangos atverti akis tikintie siems dažnai būna bevaisės. Taip, tai irgi problema. Nagrinėti klausimai aktualūs kiekvienai aukštajai mokyklai. Turbūt ateistams būtų naudinga žinoti ir tai, kokių fakultetų, spe cialybių studentai sudaro tuos procentus, apie kuriuos kalbėjo doc. J. Mačiulis. Gal seminare pradėtų pokalbį vertėtų pratęsti „Tarybinio stu dento" puslapiuose, pakvietus žodį tarti ir tuos, kurie organi zuoja ateistinius renginius, ir tuos, kurie į juos ateina arba neateina. Gintaras VISOCKAS
Kovo 3 d. Rektorato posėdžių salėje susirinko seminaro „Ate istinė kontrpropaganda aukšto joje mokykloje" dalyviai iš WPI, VDI, Valstybinės konser vatorijos ir WU. Seminaro tiks las — pasidalinti ateistinio dar bo patirtimi. Štai keletas iš jo metu pareikštų minčių, faktų. 1985—86 mokslo metais Uni versiteto sociologinių tyrimų la boratorija ir mokslinio ateizmo katedra atliko sociologinius tyri mus. Su kai kuriais jų rezulta tais seminaro dalyvius supažin dino doc. J. Mačiulis. Neakivaiz dinėje apklausoje dalyvavo *'7o respublikos aukštųjų mo kyklų pirmo-penkto kursų stu dentų. Kai kurie tyrimų rezultatai: 5,42 proc. apklaustųjų stule^4 tiki dievų; 0,9 proc. ne tik teligingi, bet ateizmui net ne tolerantiški; horoskopais ir kito kiais „burtais" rimtai netiki, bet vis dėlto juos peržiūri, jais do misi 39,09 proc., o jų teisingu mu neabejoja 4,22 proc. ap klaustųjų. Apie VVPI ateistų klubo „Er2° veiklų trumpai papasakojo '?•_ Kušlytė. Klubų 1973 metais ikurė ir jį globoja buvęs jėzui tų ordino klierikas dabar VVPI oc. J. Stankaitis. Dabar klube '‘augiau kaip 50 narių. Neretai ateistiniai renginiai
DARBO VASARA NE UŽ KALNŲ Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentai pasi žymi geru darbu trečiojo se mestro metu. Ir tai nenuosta bu — mūsų fakultete gilios SSB tradicijos, šiam veiklos barui fakulteto komjaunimo komitetas skiria didelį dėmesį. Pasiruošimas vasarai vyksta nuo pirmųjų mokslo dienų. Pir mo kurso studentai supažindina mi su fakulteto SSB tradicijomis, iš anksto sužino, kad vasarų vi siems teks kur nors išbandyti savo jėgas. Ir pirmasis fakulteto
komjaunimo komiteto posėdis yra skirtas SSB darbo rezultatų aptarimui, išaiškinant laimėjimus ir trūkumus, preliminariai pa renkami busimieji vadai. Didžiausia problema — gero vado parinkimas. Atrodytų, len gvai galima rasti aktyvistų, ku rie sugebėtų atlikti vado parei gas. Tačiau būti SSB vadu — lai ne tik geras savęs išbandy mas, bet ir didelė atsakomybė. O tokios atsakomybės ne kiek vienas nori. Mūsų fakultete su(nukelta į 3 psl.|
MOŠŲ GERIAUSIEJI
STENDAI PRIMENA Malonu pasidžiaugti, kad gamtos fakultete Tarybinės Ar mijos ir Karinio Jūrų laivyno dienai įkurtas Darbo šlovės kambarys, apie kurį tebus leis ta trumpai papasakoti. Stende „Mūsų veteranai" iš vystame profesorių Mari|os Natkevlčaltėš — Ivanauskienės, Antano Minkevičiaus, Jono Dagio, Juozo Paškevičiaus, Pet ro Bluzmano ir kitų nuotraukas, šalia, skyriuje „Mūsų darbas — tau Tėvyne" — jų vadovėlių, monografijų — ilgo Ir kruopš taus darbo vaisių — nuotraukos. Stende „TSRS ginkluotosios pajėgos — taikos tvirtovė" at sispindi, kaip buvo tobulinama kovinė ginkluotė, kaip grūdina si tarybiniai kariai, kad užkirs tų visus mėginimus pasikėsinti | Tėvynės laisvę ir nepriklauso mybę. O tokių mėginimų buvo, apie tai byloja stendas „Vil nius mena Didįjį Tėvynės karų". Gerų darbų atliko gamtos fa kulteto darbuotojai V. Morkvėnaitė, N. Kalinauskaitė, V. Mar kevičius, A. Smilgevičius — nors ir būdami labai užsiėmę surinko Ir apiformino gausių medžiagų, primenančių kai ku riuos mūsų fakulteto darbo ve teranų pasiekimus. Tegul šie stendai primins akademiniam jaunimui jog turiningai gyven ti — reiškia visų gyvenimų dirb ti, dirbti be atvangos.
Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
NAUJA PARODA
— Studijuoju istorijų, o svajojau apie žurnalistikų, net .Jau nųjų korespondentų universitetų" baigiau. Likimas pakišo ko jų — bet dėl to visai nenusimenu, — sako Neringa TRUSKAUSKAITĖ, antrakursė istorikė, Lenino stipendininkė. Valdo VILŪNO nuotr.
* Kovo 26 d. 11 vai. — FILO LOGUOS FAK: (Universiteto 5, 118 aud., tel. 61 01 80; Iš gele žinkelio Ir autobusų stoties — 2 troleibusu, stotelė „Gedimino a."). * Kovo 30 d. 11 vai. — TEI SĖS FAK. (Studentų miestelis, Saulėtekio ai., I korp., tel. 76 89 66; iš geležinkelio ir auto busų stoties — 2 troleibusu iki galo). * Kovo 26 d. 15 vai. — ISTO RIJOS FAK. (Universiteto 5, tel. 61 27 72; žr. filologijos fak.). * Kovo 30 d. 10 vai. — PRA MONĖS EKONOMIKOS FAK. (Studentų miestelis, II korp., tel. 76 93 71; žr. teisės fak.). * Kovo 27 d. 13 vai. — MATE
MATIKOS FAK. (Partizanų 24, matematikos didžioji aud., tel. 63 60 17; Jš geležinkelio ir auto-
ATVIRŲ DURŲ SAVAITĖ UNIVERSITETE busų stoties — troleibusais 1, 2, 5, stotelė „Lietuva"). * Kovo 27 d. 15 vai. — GAM TOS FAK (Čiurlionio 21, Di džioji aud., tel. 63 00 68; iš ge ležinkelio ir autobusų stoties —
Kovo 4 d. Universiteto gra fikos kabineto koridoriuje ati daryta Violetos Juškutės grafikos paroda. (Šioje naujai paskirčiai pritaikytoje patalpoje manoma reguliariai rengti dailės paro das.) Parodoje eksponuojamas vie nas spalvotas estampas „Kom pozicija“ (mišri technika), du darbai liaudies skulptūros moty vais (kartono raižiniai) ir dvi iliustruotos lietuvių liaudies pa sakos: „Apie du seneliu, girioj gyvenančiu“ ir „Velnio ir bobos giminingumas" — 30 lino raiži nių. Šie darbai tęsia „Formos" dailininkų tradicijų: dailininkas sukuria iliustracijas ir išraižo tekstų.
8 autobusu Iki Konarskio g.). * Kovo 27 d. 10 vai. — FIZI KOS FAK (Studentų miestelis, tel. 76 94 70; žr. teisės fak.). * Kovo 30 d. 14 vai. — EKO NOMINĖS KIBERNETIKOS IR FI NANSŲ FAK (Studentų mieste lis, Saulėtekio ai., H korp., tel. 76 93 58; žr. teisės fak.). * Kovo 31 d. 10 vai. — CHEMUOS FAK (Partizanų 24, tel. 63 02 43; žr. gamtos fak.). * Kovo 27 d. 10 vai. — MEDI CINOS FAK (Čiurlionio 21, tel. 63 02 43; žr. gamtos fak.). * Kovo 31 d. 11 vai. — PRE KYBOS FAK (Studentų mieste lis, Saulėtekio ai., I korp.. 513 aud., tel. 76 89 79; žr. teisės fak.).
> Tarybinis studentas
— Nuvažiavom, užvalgėm, iš gėrėm, išsirengėm, pasimaudėm, pasišokom, pasimylėjom, pamie gojom, paskui šiaip ne taip parsiradom iš mediumo... — Jis man sako: „Einam pa sivaikščiot, naktis graži, čia tvanku". „Einam", — sakau, Aš -tai negėriau, tik truputį, o tas gerokai pamaukęs. Išėjom, atsisėdom ant suolo, pakalbėjom apie gyvenimą, paskui tas laužt pradėjo. Sakau: „Paleisk", o jis juokiasi: „Ko laužeisi, kvai ša, tai gi kam, bernų j mediu mą kvietėtės?." — Mes mielai važiuojam švęsti, jei mus pasikviečia mer ginų kursas. Negi moterims at sakysi?. . — Atvažiavo iš Akademijos, valgė, gėrė, o į mūsų pusę nė nežiūrėjo... Anais laikais, kai midus per barzdą varvėte varvėjo ir dėl mediumo, ir dėl .^ementovkių“ daug galvas nesukdavom. Jei maža vyrų — pasikviečiam tun tais iš fizikos, teisės fakultetų, VISI, LŽŪA ar LVA, jei trūks ta merginų, tai — ne problema, ne deficitas, kas nori, tas pa kely kokią „nusirauna" ir atsi veda, nereikia eiti pas biblio-
POLITINĖ EKONOMIJA:
Dėstymo perspektyvos) Mūsų, politinės ekonomijos, katedra veda politinės ekonomi jos kursus PEF Ir EKFF. Numa tyta, kad šie fakultetai pertvar kys mokymo proceso organiza vimą nuo naujųjų, 1987—1988. mokslo metų. Šiam pertvarky mui ruošiamės ir mes. Dar 1986 m. gruodyje partinės organiza cijos inclatyva įvyko bendras katedros darbuotojų Ir partinės organizacijos susirinkimas, ku riame svarstėme galimus politi nės ekonomijos kurso dėstymo organizavimo pertvarkymo va riantus. Komisija, vadovaujama doc. J. Miškinio, patelkė tris tokio pertvarkymo variantus. Visi Jie siekia, žinia, nevienodu laipsniu, dviejų tikslų: plėsti savarankiškas politinės ekono mijos studijas ir artinti politi nės ekonomijos dėstymą prie studentų specialybės. Mat, poli tinė ekonomija ekonomistams — profilinė disciplina (yra net valstybinis politinės ekonomijos egzaminas). Pirmasis variantas numato viena valanda per savaitę suma žinti politinės ekonomijos už siėmimus (kai kuriais semestrais — paskaitas, o kai kuriais — seminarus). Sutaupytą laiko re zervą (apie 30 vai.) panaudoti baigiamuosiuose kursuose, or ganizuoti speckursus. Jie būtų grynai probleminiai Ir glaudžiai susieti su specialybe. Speckursai turėtų užsibaigti diferenci juota įskaita. Tiesa, ir dabar katedra kiek vieną pavasarį, prieš pat valsty-
Vilniaus V. Kapsuko universi tete veikla visuomeninis Besi mųjų pedagogų fakultetas (BPF). Šiandien mūsų pašnekovas šio fakulteto dekanas, ped. m. kand. doc. Pranas Sabasevičlus. Kokie Jūsų vadovaujamo fa kulteto uždaviniai? Patirtis rodo, kad toli gražu ne visi bendrojo lavinimo mo kyklų abiturientai pagal savo asmenybės polinkius Ir sugebė jimus renkasi gyvenimo kelią, taigi ir mokytojo profesiją. Tas klausimas toks sudėtingas, kad dažnam jaunam žmogui be kvalifikuotos paramos sunku išslBPF versti. Todėl pagrindinis tkslas — padėti dar mokykloje besimokančiam moksleiviui są moningai apsispręsti, nusiteikti būti mokytoju, kryptingai reng tis nelengvai, bet garbingai pe dagogo profesijai. Siekiant šio tikslo mes sten giamės įvairiomis formomis propaguotl pedagogines VVU spe cialybes, numatome leisti norin tiems Jas studijuoti metodinę li teratūrą ir t. t. Taip pat telkia me vidurinių mokyklų aukštes niųjų klasių mokinius, norinčius įsigyti pedagoginę kvalifikaciją Universitete į trimetį busimųjų pedagogų fakultetą. Salia to tel kiame konsultacijas mokyto jams, mokiniams ir Jų tėvams profesinio orientavimo l VVU pedagogines specialybes klausimais. | kokias specialybes ir kiek priimate klausytojų? BPF rengia stojančiuosius į visas pedagogines specialybes kurios yra mūsų Universitete. Mes nesiekiame priimti daugiau klausytojų, negu priimama stu dentų į pirmąjį kursą.
tekininkee ir prašyti: „Ateikit dvidešimt mergužėlių lelijėlių, tik jūsų mums iki pilnos lai mės ir tetrūksta!.." ir „plotų" rasdavom: ar vilniečių tėvus naktelei Į svečius iškomandiruodavom, ar sodo namelį kur nusižiūrėdavom, ar pirtelę prie ežerėlio „nusigriaudavom", o blogiausiu atveju — j bendra butį ir būdavo, kaip ten: „...meilė 6 m2 ..." Gal ir ne visada, bet dažnokai. O dabar problemos: visi bijo bėdos ant savo galvos — taigi studentai geria... Sprendžia trečiakursiai problemą: dėtis po 25 rublius ar nesidėti. — Už dvidešimt penkis aš neišlaksiu, man už dešimt restorane ir pavalgyt, ir išgert užteks. O čia tik duoklė bernams — tie nori nusigert, tai tenka po šitiek. O man jau nusibodo trečius metus į girtus snukius žiūrėt ir durnų kalbų klausyt, aš geriau mediumą su pora drau gių kur nors „Medininkuose" kukliai atšvęsiu... — Gerai, panos, galime ne geri, bet ką tada veiksim per naktį — muzikos klausysim ir šnekėsim? (domu, apie ką?
TAMSIOJI MENULIO PUSE — O jei nėra apie ką kalbėt, mes bernų iš kitur pasikviesim! — Jeigu jau man vyro labai reiktų, tai aš geriau pasidažy čiau kaip reikiant, apsirengčiau, atsistočiau, kur prie gastronomo ar Černiachovskio aikštėj — gaučiau ir pigiau ir greičiau — nereiktų važinėti j Veterinari jos Akademiją ir tartis dėl lai ko, vietos, ką gersim, ką ne... — Visai normalu, kad merginos kviečiasi vaikinų į savo šventes. Nenormali pas mus padėtis aukštosiose mokyklose — vienos merginos, o kokia šventė vienuolyne, nėra net su kuo pašoka?! O pažiūrėkit, be veik kiekviename kurse po to kio mediumo anksčiau ar vėliau atsi randa pora kita, kurios Argi blogai, iškelia vestuves, kad tokie suėjimai padeda žmonėms susirasti vienas kitą? — Pasikvietė merginos vaiki nų iš VISI. Rodos, smagu buvo, šoko, linksminosi. Tik ryte iš aiškėjo nemalonus faktas —
bintus egzaminus, skaito apžval gines paskaitas diplomantams. Tačiau Jos nėra diferencijuotos pagal specialybes. Jų paskirtis — padėti pasiruošti valstybi niams egzaminams. Antrasis variantas numato da bartinio mokymo plano ribose pertvarkyti atskiroms užsiėmi mų rūšims skirtų valandų skai čių: vienų semestrų metu su trumpinti paskaitų, kitų — se minarų savaitinį laiką maždaug viena valanda, o susidariusį sa vaitinį laiko rezervą panaudoti pokalblul-konsultacijal. Jos me tu turi vykti studentų savaran kiško darbo (kuriam užduotys buvo pateiktos paskaitose ir se minaruose) kontrolė. neaiškių dalykų aiškinimasis ir pan. Trečiasis pertvarkymo varian tas — radikalus. Pirmiausia įls numato suintensyvinti studijas: politinės ekonomijos kursą įsi savinti ne per dvejus metus, kaip kad yra dabar, o per vie nerius. Antra, kursą vesti prob lemomis, ciklais. Kapitalizmo politinėje ekonomijoje išskiria mi 8 ciklai, socializmo — 7 cik lai. Kiekvieną ciklą sudaro: nu rodomosios paskaitos (3—4 vai.), konsultacijos (4 vai.), seminarai (4—6 vai.), koliokviumai (4 vai.), apžvalginė paskaita (2 vai.). Nurodomosios paskaitos — analogiškos nurodomosioms pas kaitoms neakivaizdiniame sky nėja. Seminarai vy<dou.. laikereferatų glausta referatų ,r ferma (maždaug 2—3 referatai ir 4—6 koreferatal per semina rą: kiekvienas studentas naruošia per semestrą ne mažiau kaip vieną du — referatus Ir du — tris koreferatus). Konsultacijos skirtos ne tik neaiškių klausimų išsiaiškinimui, bet ir referatų bei koreferatų ruošimo, stu< len tų savarankiško darbo kontrolei, koliokviumai — į;^ —•— žinių įsisavintų patikrinimui, plačiai naudojant praktines užduotis (pratimus, uždavinius,. logines --------schemas ir pan,). Apžvalgine p ūkai,a pan.). iškaba už baigiamas probl ______ pi " A t t — problemos V — 1 užpildomos V —~ 1 t S ciklo - žinių —.nae• • rinėjlmas. Joje spragos, lšryškėjjsios seminarų ir koliokviumų metu. Studentai išlaikęs visus koliokviumus ir turįs bendrą vidurkį ne mažesnį kaip 3,5 balo, automatiškai gau na įskaitą, o turinčiam vidurkį,
ne mažesnį kaip 4,5 — gail būti pažymiu įskaitytas egzaminas, „gerai". Norint gauti penketą. reikia laikyti egzaminą. Taikant šį variantą, lieka ne mažai laiko studentų savarankiš kam darbui. Pavyzdžiui, kapi talizmo politinės ekonomijos kurse apie 40 vai. (20 vai. pas kaitų ir 20 vai. seminarų). Jų sąskaita organizuojamas sava rankiškas studentų darbas (kon sultacijos) ir Jo patikrinimas, kontrolė (koliokviumai). Suprantama, kad tokio radi kalaus varianto taikymas reika lauja iš esmės organizaciniai pertvarkyti visą mokymo proce są, kitaip organizuoti ryšius tarp kursą skaitančio dėstytojo ir seminarus, konsultacijas, ko liokviumus vedančių asistentų. Tačiau bet kuris organizacinis mokymo proceso pertvarkymas, mūsų nuomone, reikalauja pir miausiai bent elementariai šį procesą sutvarkyti. Pirma. Politinės ekonomijos paskaitų srautai turi būti for muojami pagal specialybę (ar gi miningas specialybes) ir nevir šyti dėstymo metodikos nustaty tų normų (2—3 akademinės gru pės). Iki šiol, pavyzdžiui. EKFF šio elementaraus metodinio rei kalavimo visiškai nepaisoma. Dėl to gaunami nuostabūs Junginiai: ekonomistai kibernetikai Jungia mi su buhalteriais (5 grupės, virš 150 studentų), ekonominės informacijos specialistai su fi nansininkais. Tokia mokymo pro ceso organizacija ne tik nemo kšiška, bet ir apolitiška. Ji po litinės ekonomijos paskaitą trak tuoja kaip viešą paskaitą Jauni mui. Katedra ne kartą į tai at kreipė įvairių institucijų dėme sį, bet be pasekmių. Susidaro įspūdis, kad galvojama, Jog stu dentų Ideologinio auklėjimo sėk mė smarkiai priklauso nuo to, ar kiekviena laisva kėdė audito rijoje yra užimta. Antra, Turi būti griežtai lai komasi įskaitų ir egzaminų lai kymo taisyklių. Dabar EKFF praktiškai studentas neribotą skaičių kartų gali laikyti įskai tas ir egzaminus. Be to, reikia įvesti griežtą koliokviumų išlai kymo apskaitą. Neišlaikytas ko liokviumas turi turėti tokias pat (nukelta į 4 psl.)
(Kokios Įstojimo l BPF sąlyqos? 1 BPF priimami dešimtų kla sių moksleiviai norintys studi juoti pedagogines specialybes mūsų Universitete iš visos res publikos. Mokslas vyksta lietu vių kalba. Jeigu į kai kurias specialybes gauta nepakankamai dešimtokų . pareiškimų, tai ki tais metais Jų skaičių papildo me vienuoliktokais. Norintieji mokytis BPF- turi
kykloje esančio muziejaus eks poziciją. Prie šių dokumentų reikia pridėti 6 sau adresuotus atvirlaiškius (užrašyti pilną sa vo adresą ir pašto indeksą). Jais mes informuojame apie BPF se sijas. 11 kl. mokiniams pakanka 4 atvirlaiškių. Dokumentus siųs ti adresu: 232734 Vilnius, Uni versiteto 5. Besimųjų pedagogų fakulteto dekanui. Kokie atrankos kriterijai? Šiais metais gavome labai
penki vaikinai išprievartavo merginą. — O mes pernai mediumą šauniai atšventėm, — ketvirtakursės psichologės. — Vaikinų pas mus irgi keletas, tai, kas turėjo draugą, atėjo su juo, kas neturėjo — neliūdėjo. Smagu buvo visiems. Pasikvietėm dės tytojus, sugalvojam įdomių užduočių ir jiems, pavyzdžiui — suvaidink pasąmonės ir sąmo nės konfliktą; sudarėm pusdiplomių teikimo komisiją, kuri buvo taip persirengusi, taip pa sipuošusi, kad negalėjom pažint savo kursiokų. Keletas mūsų merginų dainuoja ir šoka fakul teto folkloriniame ansamblyje, tai per visą vakarą kokių tik žaidimų, šokių ir dainų neišmo kom, nusivarėm nuo kojų, Ir niekur važiuoti nereikėjo. ir linksma buvo. Be to, juk me diumas — pirmiausia kurso šventė, o ne tų, kurie atvyksta penktą kartą švęsti „pas pa nas". .. Atrodytų, moralė tokia: mo
ELENA CIŽIUNAITĖ
1987 m. kovo 5 d. mirė mijos fakulteto polimerų chemi jos katedros docentė Elena Clžlūnaltė. E. Clžlūnaltė gimė 1918. 09. 10, Panemunėje, Rokiškio raj. Bai gusi Rokiškio gimnaziją, 1939 m. ji Įstojo Į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, o 1946 m. baigė VVU chemijos fakultetą, Įgydama chemikės organlkės specializaciją. 1954 m. ji apgy nė chemijos mokslų kandidato disertaciją, nuo 1963 m. — docentė. Doc E. Clžlūnaltė mokslinę veiklą pradėjo nuo pokario me tais labai aktualaus durpių ty rinėjimo, vėliau ji nagrinėjo gamtinių polimerų ir jų produk tų — želatinos, kolageno, odos
jas priimsime pareiškimus iki gruodžio 15 d. iš 11 klasės mo kinių. Kaip organizuojamas BPF darbas? Mūsų klausytojai atvažiuoja į Vilniaus universitetą du kar tus per mokslo metus. Pirmoji sesija vyksta moksleivių žiemos atostogų metu (pirmąjį sekma dienį po sausio 2 d.), o antroji — pavasario sesija — pavasa rio atostogų metu (paskutinį ko-
NORI BŪTI MOKYTOJU? KVIEČIAM! ikl gruodžio 15 d. atsiųsti BPF dekanui pareiškimą. kuriame būtų nurodyta pareiškėjo pa vardė. vardas, mokykla, klasė, tikslus adresas Ir kokią specia lybę numatęs studijuoti. Pareiš kime reikia nurodyti 10 kl. 1Jo trimestro pažymių vidurkį, pasirinkto studijuoti dalyko tri mestrinį pažymį, kokius visuo meninius įpareigojimus atlieka Ir kokioje pasirinkto dalyko už klasinėje veikloje dalyvauja. Ant pareiškimo turi būti klasės va dovo ir dalyko mokytojo trum pa rekomendacija apie pareiš kėjo pasirinkimo tinkamumą. Visi šie duomenys turi būti pa tvirtinti mokyklos direktoriaus parašu Ir antspaudu: pageidau jame. kad pedagogų parašai bū tų įskaitomi. Stojantieji turi atsiųsti ir 3—4 puslapių referatą. Jame siūlome aprašyti įsiminusį tradi cinį mokyklos renginį arba mo-
daug pareiškimų iš 10, 11 ir 12 klasių mokinių. Jų susidarė apie pusantro tūkstančio. Tiek priimti negalėjome. Pagrindi niai atrankos kriterijai buvo: pažymių vidurkis, pasirinkto studijuoti dalyko trimestrinis pažymys, referato pedagoginis kryptingumas ir klausytojo gy venamoji vieta. Iš sostinės Ir didesnių centrų, kur tos spe cialybės mokytojų su aukštuoju išsilavinimu pakanka, priėmimą apribojome. Pareiškimų pasi skirstymas pagal specialybes la bai nevienodas. Ypač daug pa reiškimų buvo į rusų ir lietuvių kalbas — 25%, daugiau, nei galė4ome priimti. į anglų, vokiečių :albų. Istorijos, geografl|os ir biologijos specialybes teko at mesti apie 15o/„ pareiškimų. I kitas specialybes buvo priimti visi. Galėjo būti daugiau pareiš kimų į fizikos, matematikos ir prancūzų kalbos specialybes. I
kykimės linksmintis... Nuėjau j teisininkų mediumą: porą valandų visos kurso grupės rodė, ką sugebančios, vienos įdomiau kitos nuobodžiau, bet aš žino jau, kad tai tik oficialioji dalis — vieni jau atšventė pirtelėse, kitos grupės dar ketina švęsti' O čia tik buvo duoklė gal dės tytojams, gal savo prestižo gy. nimas — jų kurse visas „Dviralis". Nenoriu moralizuoti, noriu tik pastebėti, kad mes išaugom lin ksmumą, draugiškumą, jaukumą suprasdami kaip vakarėlius su kokteiliu. Aš tik mestelėjau žvilgsnį į mediumą. Į pusės mūsų studijų šventę. Tik pora štrichų mūsų pačių portretui, rodančių porei kius ir Interesus. Rodančių, kad už oficialių, dažnai nepavykstančių renginių, yra antroji, tamsioji mėnulio pusė, ko gero, tikresnė už .tą švytinčiąją. Antraip, ko gi mes taip veržian es i • Niką AUKŠTAITITĖ
vo mėnesio sekmadienį) nuo 11 iki 15 vai. Pirmoji 10 kl. ir pas kutinioji 12 kl. sesija vyksta VVU centrinių rūmų Teatro sa lėje (Universiteto 3). visoms ki toms klasėms sesijos vyksta pa sirinktų studijuoti specialybių fakultetuose. Konkrečiai, ku rioms klasėms ir kurioje audi torijoje vyks užsiėmimai nuro doma sesijų dienomis — skel bimu prie įėjimo į fakultetą. Sesijų metu BPF klausytojams skaito paskaitas specialybės, pe dagogikos, psichologijos kated rų dėstytojai, vedami kontroli niai darbai, telkiamos profesi nio orientavimo konsultacijos, informuojama apie priėmimo į VVU taisykles, konsultuojama svarbiausiais stojamųjų egzami nų klausimais. BPF klausytojai kasmet at lieka po du namų darbus: su ruošia mokykloje po vieną ren ginį ir parašo po1 vieną pasi
cheminio modifikavimo mybes. Šiam darbui ji telkė disertantus, kelladešln diplomantų, o rezultatus api bendrino daugiau kaip 100 pu blikacijų. Doc. E. Clžlūnaltė buvo vien iš labiausiai patyrusių che mijos fakulteto pedagogų. Ji pirmoji respublikoje pradėjo skaityti studentams polimerų chemijos kursą skaitė organi nės chemijos ir polimerų che minio modifikavimo paskaitas, parengė 4 mokymo priemones. Itin vaisingas buvo doc. E. Cižiūnaltės visuomeninis darbtr „žinijos" draugijoje. Daug me tų ji buvo šios draugijos res publikinės Valdybos ir Prezi diumo narė, vadovavo chemijos mokslinei metodinei Taryba!, pati perskaitė visuomenei per 200 paskaitų, labai rūpinosi Vil niaus vidurinių mokyklų jau nųjų chemikų rengimu aukš tajai mokyklai. Už šį darbą ji ne kartą buvo apdovanota LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo, Aukštojo ir spec. viduri nio mokslo bei Švietimo miniterljų Garbės raštais, „Žinijos" draugijos Padėkos raštais. Universiteto ir respublikos chemikai visada prisimins doc. E. Clžlūnaltę — itin kruopščią ir sąžiningą mokslo darbuotoją, mokėjusią Ir mėgusią su Stu deniais dirbti pedagogę, bend radarbių bei studentų reikalais besirūpinusią kolegę. Polimerų chemijos katedra
rinkto studijuoti dalyko refera tą. Renginio ir referato temas pasirenka patys pasitarę su da lyko mokytoju Ir klasės vadovu. Mes norėtume, kad dalyko re ferato ir renginio įvertinimą at liktų pedagogai. Trumpas rengi nio ir referato recenzijas nuro dant pažymį, patvirtintas mo kyklos antspaudu, reikia atsiųs ti iki gruodžio 1 d., o 12 mokiniams iki kovo 1 d. Kas laukia baigusiųjų fakulte tą. Klausytojai sėkmingai baigt Visą BPF mokymosi kursą lr mūsų nuomone tinkami būti pe dagoginio profilio specialybių studentais, gaus žalios spalvos BPF baigimo pažymėjimus su re komendacija stoti į pasirinkit specialybę VVU. Tie. kuriems pasirinktos specialybės studi juoti nerekomenduosime g«us pilkos spalvos BPF baigimo P8' žymėjimus. BPF baigimo pat? mėjimus reikės pridėti prie do kumentų stojant į VVU, atren kant studijuoti pirmakursiu’ priėmimo komisija į Juos atsi žvelgs. Kur ir kada kreiptis nsall" kiais klausimais? Asmeniškai BPF dekanas Pr*' ima kiekvieno mokslo metų n1', neslo paskutinį šeštadienį 11 vai. VVU istorijos fakultet' esančiose BPF patalpose (Unl' versiteto 5). Galima rašyti " laiškus. Rašydami visuomet prašome nurodyti, kurioje M* sėje mokotės ir kokią speciali' bę ketinate studijuoti. Atsakom' tik į tokius laiškus. kuriu08* yra tiksli informacija apie kl»“' sėją ir įdėtas sau adresuotas vo kas arba atvirukas.
3 Tarybinis studentą*
darbo vasara ne už kalnų (atkelta H 1 psl) ,įdarė tokios tradicijos, kad kiekvienas buvęs vadas paruo šia sau pamainę. Dar geriau, kai vadu dirbama iš eilės ke letą metų. Toks vadas gerai ži no darbo specifiką, problemas, juo galima visiškai pasitikėti. Tokių vadų fakultete šiais me tais — trys. Tai Roma Grincevičiūtė, kuri vadovaus merginų būriui, dirbsiančiam Vilniaus va gonų DEP-e, Rasa Antanavičie nė, kurią jakutai tikrai pažins, ir Liuda Petrauskaitė, kuriai šiais metais teks vadovauti pačiam „sunkiausiam" — 100 žmonių —
būriui, dirbsiančiam Moldavijoje. Kiti vadai, nors dirbsiantys pirmus metus, tačiau jau suge bėjo užsirekomenduoti iš gero sios pusės, žemdirbystės būriui „Alyta", kuris dirbs Alytaus ra jone, vadovaus nenuilstanti ak tyvistė Daiva Vyšniauskaitė. Daiva ne tik sugeba trečius me tus iš eilės penketais mokytis, bet ir yra fakulteto SMD pirmi ninkė, specialybės komjaunimo biuro narė. Manau, kad nebus didelių problemų ir SB „Algorit mas" vadei Marytei Vaičiulionytei, kurios vadovaujamos mergi nos dirbs geležinkelio kasose.
NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS Visi puikiai žinome, kad fa kultetų kultūros klubų materia linė būklė apgailėtina. Trūksta inventoriaus. Nėra už ką įsi gyti popieriaus ir dažų. Apie aparatūrą nėra ko ir kalbėti. Studentai mina kelius nuo de kanato iki profsąjungos, iš ten — | kultūros klubą. Mes tik skėsčiojame rankomis — trūksta lėšų... Nejaugi taip bus visada? Ne jaugi nėra galimybės (veikti šią padėti? Mūsų nuomone, yra. Padėti galite patys sau. Jokių pas lapčių čia neatskleislme. Siūlo me štai ką: kodėl gi jums, fa kultetų aktyvistams, neišban džius savęs menedžerių bei impresarijų rolėse, t. y. nesuorganlžavus vieno kito koncerto? Pasikviesti atlikėjus (ar pasisiūlyti su fakulteto saviveikla kam nors pakoncertuoti), orga nizuoti reklamą, pabudėti — tai Jūs galitel Mėš, Uuniversiteto kultūros klubas, skirsime jums bilietų, teisingai įformin sime apmokėjimą atlikėjams; padėsime išspausdinti skelbimus. O lėšos, surinktos koncerto me-
„Ladies and genflemen (pažo dinis vertimas — pilietės ir pi liečiai) (ovacijos). Turbūt jūs vi si matėte multiplikacinį filmą „Krokodilas Gena". 5io filmo pabaigoje buvo ištarta geniali frazė: „Mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme". Taigi, mes kūrėme, kūrėme ir pagaliau įkū rėme Vilniaus Roko klubąl" (audringos ovacijos). šiais žodžiais kovo 7 d. buvo pradėtas koncertas, skirtas Vil niaus Roko klubo atidarymui. Ci tata iš programėlės: „Klubo tiks le* — vystyti roko muziką, reng ti koncertus, paskaitas, tvirtinti roko klubui priklausančių grupių programas, gerinti repeticijų są lygas, propaguoti roko muziką
tu, taps pradiniu (našu į fakul teto taupyklę (lyg ir nedidelę „einamąją sąskaitą"). Visos lėšos bus naudojamos tik fakul teto reikalams. Beje, tai nėra nauja ir neiš bandyta darbo forma. Univer siteto kiemo teatras, nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, folk lorinis ansamblis „Ratilio", TF kultūros klubas, interklubas Štai ir išmušė roko valanda. Juventus" nuolat naudojasi Trys iš Vilniaus roko klubo kultūros klubo buhalterijos pas grupių — „Tik tiek" (M. K. laugomis. Juk iš šių lėšų ga Čiurlionio vidurinė meno molima apmokėti būrelių vadovų darbą, įsigyti suvenyrų, pasi gaminti gairelių fakulteto šveniei ir t. t. ir pan. Visų detalių čia nesurašysl. Kai kam gali kilti mintis: o kodėl reikėjo rašyti į „Tarybi ni studentą"? Negi nebuvo ga lima viso šito pasakyti per kultūros klubų pirmininkų su sirinkimus? Galima. Ir sakoma. Tačiau mes siūlome Išbandyti savo jė gas visiems, kas netingi, bet kokiai iniciatyvinei grupei — meno saviveiklos būreliui, mė O K. Mašanauskas („Tik gėjų klubui, fakulteto kultūros tiek") klubui. Juk Didžioji aula šeš tadieniais ir sekmadieniais dažnal būna laisva, o ir diskotekų salė Šiam tikslui tinka, pavyz džiui, trečiadieniais. Telefonas konsultacijai — 7679-37. VVU kultūros klubas
ja). Gaila, kad negalėjo dalyvau ti tokios lietuvių grupės, kaip „Antis", „Kardiofonas". Taigi, Lietuvos rokas atrodė gan silp nai, lyginant su svečiais. Nors ekspertų nuomone, yra gana perspektyvių grupių, pvz. art roko grupė „Ezlibris", metalo grupė iš Kėdainių „Ramybės skveras", iš kitų „metalistų" ši grupė išsiskiria aukštesne atli kimo kultūra, savitu stiliaus pa teikimu. Kyla prieštaringos min tys — kam tokiame renginyje reikalinga „Komanda V"? Linksmą atrakciją, ruošdamie Gęstant šviesoms j sceną at si koncertui, padarė „Dinda Polimanfika". Matosi, kad jie turi eina pianistas, iškrausto kišenių daug gražių minčių. Ir ateity ga turinį ant pianino, tuoj Ims skam lime laukti įdomių avangardo at- binti... Ne, kažką užmiršo. Išei na. Jo vietą prie pianino užima personažai: padaužos. Inteligen tas, šlavėjas, sena pedantiška moteris, muzikos mokytojas. Grįž ta pianistas ir... žaidimas pra sideda. Iš pradžių žiūrovai sten juoką, tačiau likėjų, jei jie suvoks, kas yra giasi nuslopinti scena ir joje galima daryti ir spektaklio vidury nebesusilaiko, ko ne. Koncertai buvo eksperi dažną etiudą palydi plojimais. mentiniai, juose buvo suteikta Kalbame apie Kiemo teatro laisvė atlikėjams, ir jie turėtų su pantomimos trupės šių metų premjerinį spektaklį „žaidimai vokti, kaip fa laisve naudotis. Maloniai nuteikė nedidelis ro iš natų", žinoma, nerašysiu, kad ko klubo „atradimas" — koncer spektaklis sukonstruotas iš etiu to vedėjas Arnoldas, šis žmogus dų, kad kiekviename etiude vis sugebėjo nustatyti kontaktą tarp kita situacija, tačiau juos jungia atlikėjų ir publikos, kuri, reikia tie patys personažai — kaukėj, pripažinti, buvo gan sunkiai val tie patys charakteriai, kad vaidi doma. nimas turi bendrų bruožų su ttaAtrodo, kad renginys pavyko. 'iškąja kaukių komedija, kad Bet ar tikrai Visų pirma, Manie etiudas „Šlavėjas" (sąlygiškai pa žas nepritaikytas koncertams, — vadinome, nes kiekvienas vaiz akustika buvo baisi. Antra, tokio delis yra universalus, žiūrovui masto renginiuose reikėtų iš sukeliantis individualias asocia vengti organizacinių nesklandu cijas) sukonstruotas pagal pa mų (nors kas kas, o mes tai greitinto, sulėtinto, atbulinio fil jau žinome, kad nuo tokių daly mavimo metodus (kino detalių kų niekas nėra apsaugotas). Jau yra ir kituose etiuduose: „Aklo tėsi, kad kolektyvai buvo negro sios vedlys", „Portreto pieši ję su šia aparatūra, ir dažnai dėl mas", „Stebuklingosios kurpai to buvo bandoma žiūrovų ir pa tės" Ir t. t.j. čių muzikantų kantrybė. žodis — pantomimos trupės Mes manome, kad šis renginys režisierei Danguolei Bagdanskaiyra tarsi pirmasis blynas, kurio tel. paskirtis — svilti. Iš to mokoma — Etiudus kūrė patys artistai. si. Sveikiname ir linkime Vil Bandėme dirbti su „gyva" mu niaus roko klubui „ilgiausių me zika, o ne su fonograma. Tai tų"! VVU KULTŪROS KLUBAS sutelkia spektakliui gyvumo. VI-
0 KAIP JUS MANOTE? spaudoje, per radiją ir televinj<l“. Tūkstančiai miesto jaunuo lių sveikino klubo atidarymą. Tai tikrai didelis įvykis jaunimo gyvenime: dabar roko atlikėjai gal _ mažiau jausis beglobiais, gal pa sijus ir patys esą kultūrinio gyvenimo dalyviais. Taigi, prabėgo dvi kupinos įspūdžių dienos. Roko gerbėjams buvo pateikta labai įvairi prog rama, kuri pagaliau atskleidė realią roko padėtį Lietuvoje. Dviejuose koncertuose daly vavo labai nevienodo meninio lygio grupės. Iš vienos puses, tai ;j'gerai, kad KI«7KVICIla> kiekvienas 4 *a«r todėl, ivucų KūU galėjo atsirinkti, kas gerai ir kas blogai. Iš kitos pusės, kyla klau simas :ar visi sugeba atsirinkti? Juk buvo ir tokių kolektyvų, kurrie !- -4 ................ nedaro garbės Lietuvos rokui. (O besiblaškantis jaunimas gali visą tai priimti už gryną Pinigą. Tai ką daryti? Manytume, kad roko klubo veikėjai pasirinko teisingą kelią, pasikviesdami tokius kolektyvus, į kuriuos galima lygiuotis — i.AVIA" (Kaliningradas), „Hetero" (Viru), „Lyviai" (Liepo-
Tačiau ir patvirtinus būrių vadus, komjaunimo komitetas neperdeda viso darbo ant jų pečių. Šiais metais pradėta tai kyti eksperimentą, t. y. grupės gali pasirinkti, kur norėtų vykti. Didelė problema ir medicini nis patikrinimas. Nors šią proce dūrą gyd. Kosčiauskienė prade da jau nuo rudens, bet pirmo kurso studentai nelabai noriai eina tikrintis sveikatos. Nesu prantama logika — „o gal ne reikės" — nors visi žino, kad nepasitikrinus negalima važiuo ti dirbti. Vasarop pradedamas šturmuoti gydytojos kabinetas. Prasideda ir ligų ieškojimai, ir negalėjimas sunkiai dirbti, ir... Trumpiau pasakius — bet ko kiomis priemonėmis nevykti j
SSB. Bet kaip apsigauna to kie „ligoniai" kai tenka visą va sarą pradirbti kabinete prie po pierių. .. Tokie studentai su kelia ir nepasitikėjimą tikraisiais ligoniais. Negalima sakyti, kad proble mų nėra ir suformavus būrį. Lengva vadui ir komisarui, kai būrį sudaro pareigingi na riai. Bet iš praktikos žinau, kad daug studentų j darbą žiūri ne rimtai, galvoja — šiandien ne noriu eiti j darbą, tai ir nei siu. Iš karto kyla klausimas, ar bus toks studentas geru spe cialistu. Mano nuomone, pra vaikštininkus reikėtų iš karto šalinti iš būrio. Deja, būrių va dai bijosi imtis tokios atsakomy bės. Iš praktikos žinau, kad net
kykla), „Tu ir aš” (VRM kul tūros ir sporto rūmai) ir „Fak tas" ((Miestų statybos projek tavimo institutas) kovo 4 d. koncertavo Didžiojoje auloje. Pradėtas tradicinis renginių cik las „Labas vakaras". Visi trys kolektyvai susikūrė 1986 metų pabaigoje. Patys ra šo muziką. Ieško savojo veido. „Tik tiek" — tai keturi moks-
neverta to daryti. Pernai, dirb damas vadu, nubaudžiau keletą merginų už neatsakingą požiūrį j darbą, o vasaros pabaigoje zonos štabas „Atsiliepimuose apie būrį" parašė — „nebu vo reikiamos drausmės", nors apie būrį, jo problemas žinojo miglotai. Tuo tarpu šios nuobau dos padėjo sustiprinti drausmę. Tai kas buvo teisus? Neseniai prasidėjo būrių va dų apmokymai. Norėtųsi, kad jie iš tikro būtų naudingi. Ma nau, kad apmokymus reikėtų rengti mažesniam žmonių skai čiui, pvz.: kelių fakultetų SSB vadams. Artūras KAPITANOVAS EKFF komjaunimo komiteto narys
maišomis („Senamiesčio mėne siena", „Šokis") ir lyrinės džiazroko dainos. Brandžiausia iš jų — K. Mašanausko „Pavasaris" — pelnė autoriui laureato vardą neseniai įvykusiame estradinės dainos konkurse „Debiutai-87". „Faktas" (vad. V. Bilevičius) atliko tris tradicines roko bala dės. Grupės „siela" — vokalistas Igoris Šifrizovas.
TAS DAUGIABRIAUN1S ROKAS O „Faktas" leiviai: Kipras Mašanauskas, Andrius Pauga, Rimantas Vai noras ir Aurimas Bagdonas. Grupė atliko naują devynių dainų programą diskotekoms (pagal fonogramą). Vadovas K. Mašanauskas. „Palyginus su tuo, ką groja visame pasaulyje, mes apie savo kūrybą galime pasa kyti — tik tiek". „Tik tiek" — tai ritmingos naujosios bangos kompozicijos su eurodisko prie-
„Tu ir aš" parodė šou prog ramos fragmentą. Šokis, plas tika ir retro kostiumai — viskas kūrė efektingą reginį. Grupės vadovas Arvydas Skirutis — taip pat „Debiutų-87 laureatas. Tad susipažinome su trimis roko grupėmis ir dar kartą iš girdome bei pamatėme, koks daugiabriaunis lietuviškas rokas. Eduardas PLATOVAS AUTORIAUS nuotr.
PO PREMJEROS
„ŽAIDIMAI IŠ NATŲ“ są laiką Improvizuojama, aišku, neišeinant iš duotųjų rėmų. Kiek vienas spektaklio variantas turė tų daugiau ar mažiau skirtis. Ak toriams dėl to dirbti Irgi įdomu. Improvizacijos pagal muziką — viena iš trupės darbo krypčių. Bandėme improvizuoti kartu su muzikantais rudenį, festivalio „žemei — taiką, žmonėms — draugystę" džiazo dienos metu kartu su S. Sasnausko vadovau jamu džiazo trio. Vakaro metu vyko visiška Improvizacija Ir, manau, sėkminga, jeigu net žur nalistas būtinai bandė įrodyti, kad tai buvo surežisuotas pasi rodymas. Beveik visi trupės spektakliai susiję su muzika kaip priemone sumanymui atskleisti. „Žaidimuo se iš natų" muzika yra Ir objek tas. Prieš septynetą metų trupė buvo sukūrusi plastinę Interpre taciją „Sonata dviem fortepijo nams ir mušamiesiems" pagal Belą Bartoką. Turbūt dar prisi mename prieš porą metų, rude nį, teatralizuotą koncertą, ku riame vieni kitus papildė Vygan do Kazlausko vadovaujamas VIA ir Danguolės trupė. Trupė bendradarbiauja su įvairiais muzikos kolektyvais ir atlikėjais. Susidomėjimą sukėlė kovo 3 d. vykęs džiazo teatrali zuotas koncertas, kuriame V. Ga nelinui talkino trupė ir keletas
Kiemo teatro artistų. Gaila, kad iki galo nepavyko atskleisti su manymo žiūrovams. Tam pritrūko visų pirma vietos, beveik visą nedidukę VRM kultūros ir sporto rūmų sceną užėmė muzikos inst rumentai, sinfezatoriai, pritrūko mikrofonų „vokalistams" — pas kutinėse eilėse sėdintys žiūrovai galėjo girdėti tik atskirus garsus, pagaliau, visi mimai turėjo labai susikaupti, įsitempti — Improviza cijoje juos valdė džiazas, ir trupė buvo maža dalis renginio visu mos. Dar vienas priekaištas ren giniui: neatidžiai rūpintasi susiti kimui su žiūrovais, užmiršta švie sos dramaturgija, kuriai tokiuose koncertuose tektų didelis vaid muo. Daug solidžiau mimai jaučia si jaukioje Kiemo teatro sceno je. „Žaidimų iš natų žiūrovus" papirko išgyventi vaidmenys, ar tistai akistatoje su žiūrovais — natūralūs, gyvi, ieškantys. Tai ir svarbiausia teatre — ateiti pas žiūrovą paprastai, be pozos. Te gul kiek tiesmukai kiek „gatviškai". Manau, kad tikslą, kurį turėjo suklestėjusi pantomima XVII— XVIII a. Prancūzijoje, — links minti žmones, — mimai realiza vo. Geriausias spektaklio įverti nimas — šypsenos žiūrovų vei duose ir karšti plojimai. Audra SlMAITYTĖ
4 Tarybini* studentas
KIEMO TEATRAS Premjera kovo 13; 15 d. ALDONA PUIŠYTĖ ĮVARDIJIMAI IR SĄSKAMBIAI MANUSKRIPTAS I
Spėjimas Ii vardų, žodžių ir aidesių REŽISIERIUS — Eugenijus 2ukauskas PLASTIKA IR GARSAI — Eleo noros Slykovos DAILININKĖ — Rasa Pakalkienė DAILININKAS APŠVIETĖJAS — Viktoras Binkis AKTORĖS: Vida BARTKĖNAITĖ, Laima BINGELYTĖ, Daina JASINSKAITĖ, Loreta MACIANSKAITĖ, Paima MANOMAITYTĖ, Jolita URNIKYTĖ Pradžia kovo 13 d. 19.30 vai., kovo 15 d. 16 vai. Bilietai par duodami valandų iki spektaklio, informacija tel. 61-40-96. „Lietuva, auksu spindintis var de mano liūdnoj širdy"... Kiek vienam poetui turbūt ateina lai kas atsigręžti j savo tautos pra eitį, prikelti jų šiandienai (o gal ir rytojui). Tomas Manas kažka da sakė, kad žmonijai mitologi nės „tikrovės“ kūrimas buvo anksty vrausioji, primityvi sąmo nės stadija, tuo tarpu atskiro individo gyvenime tai vėlyva sis, brandžiausias etapas. Ir kar tais jaučiame tuos pirmykščius klodus taip, tarsi jie būtų gyva mūsų pačių dalis, kūnas ir krau jas. .. Tokiame kontekste A. Pui šytės istorinės poemos — kro nikos gimimas atrodo labai natū ralus. Jis liudija ir apskritai mū sų poezijos brandų, aukštų na cionalinę jos savimonę, paga liau drųsų leistis j patį giliausių šulinį — priešistorinę „realybę" — ir ten ieškoti savo šaknų. Klausyti ne tiek knygų {nes jos dažnai sumeluoja), kiek genų balso. Apie „{vardijimus ir sąs kambius" galėtume pasakyti: poetė perrašo Lietuvos istorijų savo krauju. Ir tai nebūtų vien metafora... Trys banginiai ant kurių laikosi ši poema, — mi tai, istorija, gimtoji kalba(...). (...{„{vardijimai ir sąskambiai" dar žadina, primena ir negailes tingai įspėja. Teigia: esmė č i a ir dabar, tačiau šiandienos mirksny turi sutilpti vakardienos šaknys ir rytojaus žiedai. Ir žmogus (kūrėjas) tegu visada budi ten, kur susikerta vertikalė su horizontale, šviesa su tamsa, akimirka su amžinybe. Onė Baliukonytė „Nemunas“ 1987 m. Nr. 2.
Antroj eilėj derėtų aptarti kitą aktualų klausimą — pa triotini auklėjimą, meilės tėvy nei ugdymą. Tik žygiai, tas be tarpiškas prisilietimas prie mū sų praeities, tradicijų, gamtos žavesio sudaro tokias puikias sąlygas pajusti, kurios žemės valkas esi. Jau nekalbant apie tuos, kurių visų studentiškų va sarų tikslas po trečio ar ketvir to kurso išvežti savo „kaulus“ kur nors už TSRS ribų, nerei kėtų, matyt, labai girti ir tų. kuriems Kaukazas — antrieji namai, o žygiai Lietuvoje — tik kelionių už respublikos ribų re peticija. Pirmoj eilėj pažinti gimtinę, pamilti ją visa širdimi, o tik po to veržtis 1 tolimus kraštus — toks šūkis galėtų puošti ir UTK turistus. Ir dar viena labai svarbi tu rizmo briauna. Tai žmogiškųjų savybių ugdymas. charakterio formavimas. Mums, gyvenan tiems lengvesni, nei mūsų tė vai gyvenimą, turistiniai žygiai -dažnai tampa bene vienintele galimybe išbandyti savo valią, draugų .patikimumą“. Žygių, ypač sunkesnių, metu grūdina mos tokios savybės, kaip sava rankiškumas, kolektyvizmas, at sakomybės jausmas. Čia tuoj pat išryškėja egoizmas, sava naudiškumas. 5. TURIZMAS — TAI KRAŠTO TYRA, PAMINKLOSAUGA, KITA VISUOMENEI NAUDINGA VEIK LA. Turizmas ir kraštotyra — labai artimi, tiesiog susipynę da lykai. Nedidelė dalis šiandieni nių keliauninkų, kaip ir jų XIX a. gyvenę pirmtakai, tiesiog ne skiria Jų. Aišku, sudėtingesnio, ypač kategorinio žygio metu laiko kraštotyrai lieka neperdaugiausiai, tačiau nebūtina ke liauti tik „kategoriškai“. Kartu galime prisiminti, Jog skirtingai nuo suaugusiųjų, moksleiviška me turizme, nežiūrint to. Jog techniniai reikalavimai lieka Pabaiga. Pradžia Nr. 9.
(atkelta iš 2 pal.) pasėkmes. kaip negauta Iškalta. Šiuo metu esanti koliokviumų sistema, pavyzdžiui. EKFF, jo kios praktinės reikšmės neturi; gali neišlaikyti nė vieno koliok viumo — vis tiek galėsi n kartų laikyti egzaminą ar Iškaltą. Apskritai, katedros ir deka natai turėtų keisti savo darbo stilių Siame veikios bare — dirbti su dėstytojais ir studen tais, o ne su popieriais (Štam puoti egzaminų ir Iškaltų per laikymo lapelius net neužplldant grafos „Kelintą kartą studentas laiko egzaminą“). Per trisdešimt darbo Universitete metų nebu vo nė vieno atvejo, kad specia
lybės katedros vedėjas ar fakul teto prodekanas rimtai pasidomėtiL kodėl tos ar kitos spe cialybės studentai taip blogai lanko paskaitas, laiko koliokviu mus, įskaitas, egzaminus. Todėl nenuostabu, kad vienintelis da lykas, kuris domina studentą, negavusi įskaitos ar neišlaikiusį egzamino, — kada galima lai kyti kitą kartą. Trečia. Studentai turi būti žymiai geriau aprūpinti moko mąja literatūra, o dėstytojai — techninėmis dėstymo priemonė mis. Apie koki savarankišką dar bą galima kalbėti. Jei akademi nėje grupėje tik trečdalis stu dentų turi politinės ekonomijos vadovėli. Jei rašytini paskaitos egzempliorių tegali paskaityti skaitykloje, o uždavinyną — „iš sinuomoti"! Dėstytojai kaip ir prieš šimtą metų plakatus (beje, labai primityviai padarytus!) tu ri tampyti iš auditorijos 1 audi toriją, naudotis nerašančia krei da, lentą valyti įtartinos kilmės skudurais!
Katedros kolektyvas ir partinė organizacija pritarė trečiajam pertvarkymo variantui. Gavus TSRS Aukštojo Ir spec. vidurį nio mokslo ministerijos instruk cini laišką, kuriame Išdėstytos visuomenės mokslų pertvarky mo gairės. Jis buvo apsvarsty tas bendrame partinės organi zacijos ir katedros posėdyje. Buvo padaryta Išvada, kad pradi niame pertvarkymo etape, pava sarlo semestre (esamo mokymo plano ir tvarkaraščio rėmuose) reikia taikyti minėtų variantų derini: išskirti problemas-clklus, Įvesti ciklų pradines ar apžval gines paskaitas, kuriose patel kiamos savarankiško darbo už duotys, ciklų apžvalginius se minarus pokalbius. Pakitimų de talės buvo aptartos metodinėse sekcijose, pakitimai atsispindi teminiuose-kalendorlnluose dės tytojų planuose (dieninio sky riaus). Doc. A. VENGRYS Katedros partinio biuro sekretorius
Kovo 21 d. Tauragnuose (Utenos raj.) — UTK tradicinis žiemos sezono uždarymas. Prog ramoje įspūdžiai, skaidrės, fil
mai iš žygių, grupių meninių sugebėjimų parodymas, o taip pat pasišokimai su armonika Ir (žymioji bobslėjaus trasa nuo
Tauraplllo. Išvykimas šeštadienį po paskaitų. Informacija kovo 10 d. — UTK susirinkime (JK 1 aud. 20 vai.).
Dėstymo perspektyvos
PO PREMJEROS Vasario 20 d. Universiteto te atre Įvyko premjera. Režisierius R. Venckus pastatė savo pjesę „Hamleto sąvoka, arba repeticija su komplikacijomis". Tai šeštasis R. Venckaus pasta tymas šiame teatre. R. Venckus — aktyvus poezijos teen o uadicljų puoselėtojas Universitete. Poetinio teatro patirtis ryški ir spektaklyje „Hamleto sąvoka, arba repeticija su komplikaci jomis“. Literatūrinė bei teatrinė nuovoka ir Išradingumas, kuris pasireikšdavo R. Venckaus poe tinėse kompozicijose bei Insce nizacijose, ši kartą inspiravo gana originalų sumanymą: teatrologlnio disputo pagrindu su kurta Pjesė, kurios veikėjai — režisierius ir aktoriai — repe tuojantys V. Šekspyro „Hamle tą“. „Tačiau, — sako R. Venc kus, — mes siekėme neapsiri boti vien diskusija apie Hamle tą. Repeticijų metu vykstantis ginčas turėtų atskleisti savotiš ką „antrąjį planą“, parodyti, kaip keistai susipynę personažų Ir juos vaidinančių aktorių liki mai, teatras Ir gyvenimas. Ak torių tarpusavio santykius rei kėtų laikyti pirminiais, o V. Šekspyro personažus, apie ku riuos Jie diskutuoja, tik prie mone gyvenimiškiems konflik tams atskleisti“. Ir iš tiesų „Hamleto“ repeti cija susikomplikuoja. Sekspyrinls klodas darosi neatsiejamas nuo gyvenimiškojo, Ima kore guoti pačių diskutuojančiųjų santykius, atskleidžiančius ne mažiau sudėtingą šiuolaikinių veikėjų dramą. Tačiau įdomiausia šiame spek taklyje vis dėlto yra paties Hamleto paieškos. Koks turėtų būti šiandien vaidinamas Šeks
pyro herojus, kodėl jis toks mįslingas, prieštaringas, neap rėpiamas, tiesiog nesuvaldinamas (tik sąvoka?) ir kodėl jo taip reikia kiekvienai naujai kartai? šie klausimai spektakly je svarstomi ir atviro disputo forma ir vaidybinėmis sceno mis.
svarbiausia Hamleto paveiksle. „Mes agituojame už bekompro misišką herojų, — aiškina R. Venckus, — siekiame akcentuoti Hamleto kovą už tiesą, tuo pa čiu pasmerkdami jį kančiai, nes tikroji tiesa turi pereiti per šir dį, ją sužeisdama. Tačiau mūsų Hamletas — tiek personažas.
R. Venckaus „Hamleto sąvo ka“ pasirodė tuo metu, kai V. Šekspyro „Hamletas“ po Ilgos pertraukos vėl vaidinamas ne tik mūsiškiam Akademiniame dramos teatre (rež. I. Bučienė), bet ir daugelyje šalies teatrų. Šiame dėkingame kontekste Universiteto teatro spektaklis darosi Itin prasmingas ir aktua lus. Pasiremdami gausia šekspyrologine literatūra, {vairiausiomis pačių matytomis ar girdėtomis šio veikalo interpretacijomis, spektaklio kūrėjai tarsi bando atsirinkti, kas vis dėlto šiandien
tiek J{ vaidinantis aktorius — pasirenka tiesą sąmoningai. Iš anksto žinodamas visas galimas pasekmes. Mes perdaug ilgai laukėme tokio herojaus, todėl priimame jo auką vardan tie sos kaip būtinybę“. Vaidina ir pirmo kurso stu dentai, ir buvę Universi teto auklėtiniai — V. Mic kevičiūtė. L. Vanagaitė, I. Tumavičlūtė, V. Koševaja, V. Paškonls, E. Šileikis, J. Lukoševi čius, J. Banionis, R. Guzovičius, R. Vagrys, A. Imbrasas ir kiti.
tie patys, rinkti kraštotyrinę medžiagą net ir kategoriniuose žygiuose tiesiog privaloma — kelionė kitaip neužskaitoma. Pa ranku žygių metu užrašinėti vietovardžius, tautosaką; rinkti medžiagą pagal iš anksto numa tytą vieną konkrečią temą ar koki nors objektą, taip pat eks ponatus (ar žinias apie Juos) muziejams. Būsimoms kraštoty rinėms ekspedicijoms daug pa dės ir galimų pateikėjų fiksavi mas. Apie UTK kraštotyrinę veiklą tenka tik tylėti. Pastaruoju metu tiek visoje Tarybų Sąjungoje, tiek Lietuvo
tas galimas visuomenei naudin gos veiklos formas žygiuose. Tai Ir turizmo propagavimas, ir paminklosauga, Ir kt. Ribų čia nėra. Reikia tik mažiau ieškoti turizme egzotikos ir malonumų, daugiau prasmės ir turinio. 6. TURIZMAS, TAI... daug daug emocijų, tai linksmos dai nos. vakaronės prie laužo, tai. . . galimybė surasti ir, svarbiausia. Išbandyti sunkiose situacijose savo gyvenimo draugą, tai sdar virtinė kitų puikių dalykų, ku riuos sunku taip papunkčiui su numeruoti ir surašyti. Todėl baigsime šį sąrašą ir pabandysi
mis; o dar geriau — prisimin kime. kiek yra tokių, kurie Ir šį trumpą laiko tarpą pašven čia kraštotyrinėms ekspedici joms, moksliniam darbui ar pan. Ir dar. Koks gi specialis tas bus iš tokio studento? Ir iš kur Jie semia tą laisvalaikį? 0 tokie visaip garbstomi, llems teikiami profsąjungos, komjau nimo komitetų raštai, jų pa vardes spausdina „Tarybinis studentas" ir net respublikinė spauda. Savotiškai Įdomu — net sugebėjimu kuo Ilgiau pa ilsėti gali užsitarnauti šitokią šlovę! (O gal gerbiami mūsų
Snieguolė SIMIJONAITE
Turizmo nauda ir... žala je didėja susirūpinimas ne ypač gera mūsų kultūros paminklų būkle. Paminklosauga — ypač tinkama visuomenei naudingos veiklos sritis turistams. Kas, jei ne Jie, dažniausiai aplanko mūsų istorijos, archeologijos, archi tektūros, kitus paminklus, pir mieji pastebi jų apsaugos pažei dimus. Palyginkime — po vie ną kultūros paminklų apsaugos metodininką kiekvienam res publikos rajonui Ir šimtai, tūks tančiai nuolat po kraštą keliau jančių turistų. Kokia Jėga! Vi suomenininkų pranešimų apie paminklų būklę laukia pamink lų apsaugos organai, neigno ruoja šios temos ir spauda. Iš VVU keliautojų ši tą šia linkme yra padarę IF studentai. Kiti sa ko, Jog trūksta žinių. Realiau sias būdas Įsigyti — VPF pa mlnklų apsaugos skyrius. Ta čiau ir čia absoliuti lankytojų dauguma — IF studentai. To dėl. matyt, trūksta ne žinių, o noro. Neišslplėsime nagrinėdami ki
me pasakyti kai ką „iš esmės". Taigi, nors vartėme tą turiz mą ir vienaip ir kitaip, nors Įžvelgėme Jame ir tai, ko ir ne jaukė, savo esme Jis liko tuo kuo Ir buvo — vienu iš laisva laikio praleidimo būdų. Įsisąmo ninkime šiuos žodžius, pabandy kime kai ką suskaičiuoti. Paim sime neseną ir toli gražu ne patĮ Įspūdingiausią vieno iš mū sų „geriausių“ turistų pasieki mą — 11 kategorinių žygių per metus. Net Jei manysime. Jog tai būta pačių paprasčiausių (t. y. pirmos kategorijos) žyge lių. prisiminę. Jog kiekvienas iš Jų turėjo trukti bent 6 dienas, gausime Jau pasipūtusi skaičiu ką — 66 dienos! Bet juk būta ir keliskart ilgesnių bei visos krūvos smulkių, vadinamų „poil sinių“ žygių. Išeitų, Jog norint atsidurti tarp „geriausiųjų“, reikia praleisti žygiuose (t. y. „prakeliauti“) apie ketvirtadalį ar net trečdalį metų. Įspūdin ga, ką? Palyginkime su darbi ninko ar tarnautojo atostogo
„geriausieji" turistai nori prisi pažinti. Jog nepernelyg maža dalis Jų žygių prakeliauti tik maršruto lapo popieriuje, kad kategorijos numeris dažnokai sutapatinamas su žygio dienų skaičiumi. O gal, kad visi jų žygiai nuosekliai paruošti, gi liai turiningi ir prasmingi? Api bendrinant galima kelti vis kuo, kas išdėstyta, paremta tei ginį, Jog toks beatodairiškas keliavimas — tai savotiškas bėgimas nuo visuomenės. jos problemų. o Jei pažiūrėsime dar giliau — dailiai aprengtas egoizmas. Kad nesusidarytų labai jau liū dnas vaizdas, atskirai žodį rei kėtų tarti apie turizmo organi zatorius. tuos, kuriems turiz mas yra tapęs mažiau poilsiu, daugiau visuomeninės veiklos forma. Sudaryti žmonėms są lygas turiningai, prasmingai praleisti laisvalaiki — argi ne puikus darbas'
„GAŪDEAMŪS“ SIŪLO IR PRAŠO „Gaudeamus" lietuviškai „link sminkimės". Sis žodis neatsitik!: nal tapo naujos kavinės pavadi nimu. Jis tiesiogiai atspindi kavi nės paskirtį. Tai pirmoji Universi teto kavinė Saulėtekio alėjoje, skirta turiningam studentų poilsiui. Nuolat kavinėje dirbanti disko teka N-VOX rūpinsis tuo, kad Jūs praleistumėte laisvalaikį linksmai. Jau dabar diskotekoje dirba merginų šokėjų grupė. La bai greitai diskoteka taps vldeoteka, na, o dabar veikiantis videotelekampas — pultas •— priima pageidavimus ir pasiūlo mus dėl diskotekos darbo. Prieš prasidedant kiekvienai naujai savaitei iškabinami skel bimai su programa. Joje — susitikimai su įžymiais žmonimis, jaunųjų talentų vakarai, pačių įvairiausių meninių kolek tyvų pasirodymai... Kūrybinės grupės, meniniai kolektyvai ir visi, kas nori parodyti save — ras kavinėje dėmesingą žiūrovą. Be to, kavine galės naudotis akademinės grupės savo fradicinėms šventėms. Norintiems pasi naudoti kavine tereikia iš anksto (prieš 10 dienų) informuc ti VU Kultūros klubą arba palik ti diskotekos pulte pageidavimu Jei norite kažko tokio, kas šioje kavinėje dar nenumatyt nebandyta ir nerodyta, visada galima parašyti raštelį ir padėti ant pulto. Galima parašyti ir j „Tarybinį studentą". Kiekvieną ketvirtadienį vyks klausomosios diskotekos, ben dras Kultūros klubo ir Jaunimo muzikos klubo renginys. Vedantysis — Dovydas Bluvštein. Jauniausioji Universiteto dar buotojų karta puikiai jj pažįsta, todėl Į klausomąją diskoteką ypač kviečiame juos — dėsty tojus, aspirantus... Visos klau somosios diskotekos bus skir tingos, kartais skirtos vienam atlikėjui, kartais ansambliui („Doors", „The Beatles“), džia zo istorijai. Diskotekos vedanty sis stengsis orientuotis j reiš kiamus pageidavimus, kurių ne mažai tikisi gauti. Šviečiamieji ciklai užims po pusvalandį tokių vakarų progra mos. Jų metu irgi galima šokti. Tikimasi, kad kavinėje įsikurs studentų videoklubas. Informaci ja, apie šio klubo steigimą bus paskelbta atskirai. Kavinė dirba nuo 19 Iki 23 vai. kasdien, išskyrus pirmadie nį. {ėjimas — 1 rb. Vielų skai čius — 100—120. Kol kas kavinėje (rengtas ap švietimas ir pultas. Rudeniop interjeras iš esmės pasikeis. Mo kančius gerai dirbti (vairius dar bus — medžio, dažymo, monta vimo — ir norinčius padėti ku riant interjerą prašome paskam blnti į Kultūros klubą (76-79-37) ir palikti savo „koordinates".
* UŽ ELGESį, NESUDERINA MĄ SU TARYBINIO STUDENTO VARDU iš Universiteto pašalinti TF studentai R. Bučma, V. Bauras, V. Kažys, A. Kuzma. Dingusj studento pažymėji mą Nr. 830749, išduotą FilF stutentei Astai GUDAVIČIOTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 790446, išduotą PF studentui Arūnui JURKONIUI, laikyti nega liojančiu. Dingusj studento pažymėji mą Nr. 850605, išduotą FilF stu dentui Vidmantui MAČERNIUI, laikyti negaliojančiu.
Korektoriai G. Visockas ir DRimvydas Folklorinis ansamblis „Rati lio" nuoširdžiai užjaučia filO' logijos fakulteto studentę Ge nutę MATEVlClOTĘ tėveliui mirus.
Vytenis ALMONAITIS
LV 15311 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 606 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 00. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Teleionas: 61-11-70. aCoaercKHH cryAenT* — opran napntoMa, peicropaTa, KOMvreTa komcomoas, npo<į>K0Ma opAenos TpyAonoro Kpacnoro snaMenn n Apy»6u aapoAoa BiAsnoccKoro ynnBepcHTeTa hm. B. Kancyxaca. Bbashioc. PeAaicrop A. Ajrnnrrac. Ha ahtobckom asMKe.
Redaktorius A. UPSTAS