kine iturad astra
| universitas
r
"y Gruodis
vilnensis N
1998 m.
Nemokamai
y -■
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 10 (1575)
v
Su Šventom Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais metais! FILOLOGIJOS FAKULTETAS ŠVENTE 30-ĄSIAS METINES Darganotą gruodžio 16-osios vakarą Filologijos fakulteto Lite ratų menėje būriavosi nemaža garbingų žmonių, savo gyvenimą vienaip ar kitaip susiejusių su Fi lologijos fakultetu - buvusių de kanų, katedrų vedėjų, doktoran tų, studentų. Progą tam davė fa kulteto 30 metų jubiliejus. Jubi liejui skirtą šventinį renginį pra dėjo fakulteto dekanas prof. B.Stundžia, pakvietęs susirinku siuosius pasidžiaugti naujausiais fakulteto mokslininkų darbais 1997-1998 metais išleistomis kny gomis bei apdovanojimais. Pir miausia buvo pagerbtos dvi Skandinavistikos katedros dėsty tojos - E. Jakaitienė ir E. Sausverde, kurioms VU rektorius R. Pavilionis įteikė Norvegijos karaliaus paskirtus V laipsnio ri terių ordinus už darbus, nuveik
tus populiarinant skandinavų vertimai, 13 esė bei literatūros kri kultūrą Lietuvoje. tikos leidinių, 22 mokslo darbai bei Fakulteto dekanas pagerbė ir žodynai, o kur dar periodiniai lei profesorius, šiais metais apdova diniai... Už tai turime būti dėkingi notus Nacionalinėmis premijomis ne tik darbštiems literatams, ver - prof. Donatą Sauką bei Marce tėjams, mokslininkams, bet ir Švie lijų Martinaitį, taip pat Filologijos timo ir mokslo, Kultūros ministe fakulteto bičiulį Alfredą Bum- rijoms, Atviros Lietuvos fondui bei blauską. kitoms įstaigoms, parėmusioms Nebuvo pamiršti ir fakulteto knygų leidybą finansiškai. doktorantai dialektologai. Užsie Tai, kad Filologijos fakultetas nyje gyvenanti prof. A. Salio naš gražus ne tik vidumi, intelektuali lė Sofija Salienė įsteigė fondą stu nėmis pajėgomis, bet pastaruoju dentams, tiriantiems lietuvių kal metu sparčiai gražėja ir išore, įro bos tarmes. Šiais metais premijas dė faktas, jog netrukus bus galima gavo doktorantės V. Lazauskaitė, džiaugtis nauja gražia A. Mickevi A. Lastauskaitė ir D. Košaitytė. čiaus vardo auditorija, į kurią sve Pasibaigus sveikinimams Filolo čiai buvo pakviesti taurei vyno... gijos fakulteto katedros pristatė Tad prisidedame prie sveikini 1997-1998 metais išleistus darbus. mų Filologijos fakultetui gražaus O pasidžiaugti tikrai yra kuo - jubiliejaus proga. 15-oje leidyklų išleista 12 monog Indrė KLIMKAITĖ rafijų, 39 mokomieji leidiniai, 26
1998.12
Universitas Vilnensis
2
ĮKURTAS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS PARAMOS FONDAS "MOKSLO ŠVIESA" Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje pristatytas naujai įkurtas Vilniaus universite to paramos fondas “Mokslo šviesa”. Fondo pristatyme dalyvavo Universiteto, bibliotekos vado vai ir rėmėjai. Fondo valdybos pirmininku išrinktas rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė senosios VU bib liotekos gelbėjimo ir naujosios bibliotekos statybos akciją. Jos tikslas - surinkti lėšų, reikalingų pradėti naujosios bibliotekos statybą. Fondas ragins valstybės vadovybę prisidėti prie šio projekto. VU biblioteka yra seniausia Baltijos šalyse, ji buvo įkurta anksčiau nei Universitetas. Šiandien bibliotekoje saugoma apie 5,2 mln. spaudinių, normaliai galima sutalpinti tik 3,2 mln. tomų. Kitos knygos laikomos netinkamomis sąlygomis, rūsiuose. Naujo VU bibliotekos pastato projek tas pradėtas rengti 1989 metais, statybos Antakalnyje turėjo prasidėti 1992 metais. Dėl nutruku sio finansavimo projektavimo darbai nebevyksta. Fondo lėšos bus renkamos Lietuvoje ir užsienyje, pradžioje tikimasi surinkti kelis milijonus litų, visam projektui reikės 80 mln. litų. Pristatydamas projektą fondo “Mokslo šviesa”pirmininkas Rolandas PAVILIONIS pasakė kalbą "Biblioteka, arba Apie ką svajojo karalius Žygimantas Augustas”.
BIBLIOTEKA, ARBA APIE KĄ SVAJOJO KARALIUS ŽYGIMANTAS AUGUSTAS Ko reikia žmogui, kad jis išliktų žmogumi? Be duonos ir pastogės, šil dančių kūną, reikia knygos, šildan čios, kuriančios dvasią, be kurios jis tik mėsos ir kaulų rinkinys. Taip prieš 430 metų galvojo Lie tuvos karalius Žygimantas Augustas. Taip prieš tūkstantį metų turbūt gal vojo pirmųjų Europos universitetų Bolonijos, Padujos, Paryžiaus - kūrė jai, mokyklų, vienuolijų steigėjai, raš to ir mokslo ragavę karaliai, didikai, kunigai ir vienuoliai. Įsteigti, sukurti biblioteką reiškė pakloti pamatą dvasiai. Išsaugoti bib lioteką reiškė išsaugoti šeimos, luo mo, valstybės garbę. Perduoti biblio teką kitoms kartoms, palikuonims prilygo šventos relikvijos perdavimui ir savęs įamžinimui. Atvirkščiai: leisti nunykti bibliote kai, sunaikinti biblioteką buvo lygu leisti nunykti dvasiai, sunaikinti dva sią, pasikėsinti į tai, kas neliečiama, šventa, sunaikinti save, prarasti gar bę, padaryti didžiausią įmanomą nu sikaltimą, didesnį už bet kokį fizinį
smurtą. Užsitraukti amžiną nenu plaunamą gėdą. Karaliaus, vyskupo, didiko rūmai, šviesesni namai be bibliotekos buvo neįsivaizduojama, nesuvokiama. To paprasčiausiai negalėjo būti. Mokyklos, kolegijos, universitetai kilo iš bibliotekų - vienintelių tikrųjų šviesos šaltinių. “Pradžioje buvo žo dis” mokykloms, kolegijoms, univer sitetams reiškė “Pradžioje buvo Bib lioteka”. Šitaip prieš 420 metų atsirado ir Vilniaus universitetas - iš bibliotekos, dešimčia metų vyresnės už patį Uni versitetą. Iš karaliaus Žygimanto Au gusto dovanotos knygų kolekcijos, tuo metu vienos didžiausių, rečiau sių ir vertingiausių Europoje. Iš jė zuitų didikų, profesorių šviesios dva sios ir jų aukų - dovanotų knygų, ran kraščių ir pastatų. Iš Lietuvos kara liaus Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII suteiktų Universite tui privilegijų ir autonomijos - kad Universitetas laisvai ir nevaržomai augtų ir klestėtų visos valstybės, vi
sos Europos labui, o jo biblioteka tur tėtų ir skleistų mokslo ir tikėjimo šviesą Lietuvai ir jos kaimynėms. Kad, kaip skelbė karalius Steponas, viename gražiausių Europos miestų įkurta biblioteka ir Universitetas “bū tų tarsi aikštė Šiaurėje, į kurią, tary tum į gerųjų mokslų mugę, rinktųsi aplinkinių kraštų studentai mokslų ir tikėjimo semtis”. Šiandien Vilniaus universiteto bib lioteka, per šimtmečius sukaupusi milžinišką dvasios turtą, iškentusi is torijos dramas ir lūžius, smurtą ir nie kinimą, maitinusi ir lavinusi šimtus tūkstančių protų, įdiegusi jiems lais vės ir žmogaus orumo supratimą, šiandien kaip niekad anksčiau šau kiasi pagalbos. Viena turtingiausių ir seniausių, bendraujanti su šimtais garbingiau sių pasaulio bibliotekų, Universiteto biblioteka nebegali išsaugoti savo be veik šešių šimtų milijonų knygų, re čiausių leidinių, unikalių rankraščių, Nukelta į 3 psl.
Universitas Vilnensis
1998.12
3
BIBLIOTEKA, ARBA APIE KĄ SVAJOJO KARALIUS ŽYGIMANTAS AUGUSTAS Atkelta iš 2 psl.
meno kūrinių. Beveik pusė šio nacio nalinio turto nyksta rūsiuose ir pus rūsiuose, patalpose, visiškai nepritai kytose jam saugoti ir naudoti, nepri einamose nei studentams, nei profe soriams, nei užsienio svečiams. Kasmet įsigydama tūkstančius naujų leidinių, siunčiamų iš viso pa saulio, pirmoji Rytų Europoje dar so vietmečiu tapusi Jungtinių tautų ir UNESCO depozitore, šiandien elek troniniais keliais susisiekianti su tur tingiausiomis pasaulio bibliotekomis, vykdanti UNESCO, kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų užsakymus, skleidžianti Lietuvos mokslo ir kul tūros šviesą visam pasauliui, biblio teka priėjo fizinio išlikimo ribą. Se nosios saugyklos perpildytos, neati tinka jokių šiuolaikinių standartų ir reikalavimų. Išsemtos beveik visos technologinio atnaujinimo galimy bės. Knygos žūva viduramžių rūsių drėgmėje ir pelėsiuose. Mūsų nuola tiniai, jau dešimtmetį skaičiuojantys bandymai apeliuoti į valstybės vado vų, aukščiausių valstybės pareigūnų, parlamentarų - tautos atstovų kilnią dvasią ir pilietinę sąžinę iki šiol ne davė jokių apčiuopiamų rezultatų tik metai po metų atidedamus paža dus, dabar jau tik žodžiais siejamus su artėjančiu Lietuvos valstybės mi nėjimo tūkstantmečiu, su trečiuoju tūkstantmečiu po Kristaus gimimo. Prieš dešimt metų savo ir paauko tomis lėšomis inicijavome naujosios Universiteto bibliotekos projekto ren gimą. Aplankėme geriausias, moder niausias Europos universitetų biblio tekas, sėmėmės patirties ir patarimų iš viso pasaulio. Jau beveik baigėme projektuoti naują šiuolaikinę bibliote ką, kuri tenkintų ne tik Universiteto, bet ir visos Lietuvos akademinės ben druomenės poreikius, būtų svarbiau sias Lietuvos naujųjų kartų lavinimo židinys ir nuolatinė tarptautinių moks lo renginių ir susitikimų vieta, atne šanti Lietuvai ne tik milžinišką dvasi nį, bet ir - kaip rodo pasaulio patirtis materialų kapitalą.
*EX LIBRIJ
EX MB RIS
Neišvengiamai senstantis, bet vis taisomas projektas galėtų būti pradė tas įgyvendinti kad ir šiandien. Tačiau naujajai bibliotekai mūsų valstybėje kol kas neatsiranda lėšų. Jų randasi kelintąkart perstatomiems Signatarų namams, pilims, dvarams ir reziden cijoms, tuštybės bokštams prie Rotu šės, lėktuvams, oro uostams, tankams ir šarvuotiems limuzinams, bet ne bib liotekai. Nė cento, nė lito bibliotekai. Todėl skelbiame senosios Vilniaus universiteto bibliotekos gelbėjimo ir naujosios bibliotekos kūrimo, jos pa statymo akciją. Akciją, labiau už bet kurią kitą vertą valstybės tūkstantme čio paminėjimo ir jos kilnaus prista tymo Europai ir visam pasauliui. Ak ciją, rodančią pasauliui mūsų tikrąją europietišką kilmę. Kad esame garsūs ne vien kunigaikščių, jų karų, laimėji mų, pralaimėjimų ir užkariavimų is torijomis, ne vien tautos sugebėjimu išsaugoti ir atkurti valstybę, bet ir jos sugebėjimu išsaugoti savo dvasią, vie ną seniausių ir turtingiausių Europo je mokslo ir kultūros šventovę. Skelbiame akciją, labiau už bet ku rį kitą tūkstantmečio vertą projektą įkūnijančią valstybės, tautos praei ties, dabarties ir ateities ryšį, ne ne gyvą paminklą praeičiai, bet kūrinį, tarnaujantį šiai ir ateities kartoms. Akciją, rodančią, kad mokame gerb ti ne tik savo praeitį, bet ir rūpintis žmogaus, tautos, valstybės ateitimi -
ne deklaracijomis, ne tuščiais priori tetų skelbimais, ne žodžiais, o dar bais. Taip kaip mus mokė mūsų kil nūs protėviai, kūrę biblioteką ir Uni versitetą. Šios akcijos praktinis tikslas - su rinkti bent dalį lėšų , reikalingų nau jajai bibliotekai statyti, būtinų bent jos statybai pradėti, ir šitaip paska tinti, įtikinti valstybės valdžią prisidėti prie šio projekto, prie visos tautos pa stangų išsaugoti ir turtinti savo dva sios paveldą. Toks yra jau įkurto ir pradedančio veikti Bibliotekos rėmi mo fondo “Mokslo šviesa” tikslas. Mes kreipiamės ir kreipsimės į vi sus ir į kiekvieną, prašydami paremti biblioteką. Rinksime lėšas Lietuvoje ir svetur - nuo lito iki dešimčių, šim tų tūkstančių litų - ir įamžinsime au kotojų vardus Universiteto istorijo je, naujosios bibliotekos rūmuose. Mūsų uždavinys - surinkti iš pradžių bent kelis milijonus litų, bent pirmąjį milijoną. Visam projektui įgyvendinti prireiks aštuoniasdešimties milijonų. Mes kreipsimės į asmenis ir insti tucijas, ypač į verslo žmones, skelb sime jų vardus ir jų gerus darbus Lie tuvoje ir pasaulyje. Tegul jų vardus minės ir prisimins busimosios biblio tekos šeimininkai, visi jos naudoto jai, mes ir mūsų palikuonys. Mums talkins Vilniaus bankas, jau atidaręs dvi fondo sąskaitas: litais 1704515 ir užsienio valiuta 57089619. Naujosios bibliotekos projektas, jo fondas ir valdyba pristatyti senosios bibliotekos Baltojoje salėje, kuri pati prieš pustrečio šimto metų iškilo iš kil niųjų mecenatų, aukotojų lėšų ir sklei dė mokslo šviesą Lietuvoje, Rytuose ir Vakaruose. “Hinc itur ad astra” “Iš čia kylama į žvaigždes” užrašyta ant išorinio salės frontono, {rodykime sau ir pasauliui, kad šis užrašas mums nėra tuščias, {rodykime sau, Lietuvai ir pasauliui, kad esame verti karaliaus Žygimanto Augusto svajonės: sukurti ir ainiams palikti Biblioteką. Rolandas PAVILIONIS
Parengė Vaidas BUČYS
1998.12
Universitas Vilnensis
4
ORIENTALISTIKOS CENTRAS MINI PENKMETĮ Jau penkti metai VU Filologijos fakultete glaudžiasi Orientalistikos centras, sparčiai populiarėjantis tarp studentų. Apie šio centro veiklą, džiaugsmus ir rūpesčius bei aktualiausias naujienas kalbėjomės su jo vedėju Vyčiu Vidūnu, dės tančiu sanskritą bei senąją Indijos literatūrą.
Orientalistikos centro “gimtadie nis” buvo prisimintas ne be reikalo penkeri metai yra puiki proga atsigręžti atgal ir pažvelgti, kaip viskas klostėsi. Centro veikla prasidėjo nuo japonų kalbos paskaitų, kurias labai propaga vo buvusi Centro vedėja Dalia Švambarytė. Vėliau pradėtas dėstyti sans kritas, atsirado apžvalginiai kursai. Iš pradžių Orientalistikos centras egzis tavo kaip Filologijos fakulteto padali nys, vėliau gavo universitetinio centro statusą. Nuo pat pradžių centro veiklą palankiai vertino ir palaikė Universi teto rektorius R. Pavilionis. Šiuo metu centras siūlo studentams net dvi trejų metų bakalauro progra mas greta pagrindinių studijų - japonologiją ir indologiją. Centro vedėjas pasidžiaugė, kad šių metų pavasarį iš leista pirmoji japonologų laida - 6 di plomantai. Be to, dėstoma arabų, ko rėjiečių, kinų kalba, siūlomi senosios Indijos literatūros, Indijos filosofijos ir religijos, Japonijos istorijos ir civi
lizacijos, arabų literatūros istorijos bei Indijos teatro meno istorijos ap žvalginiai kursai. Orientalistikos centre šiuo metu yra 6 etatiniai dar buotojai ir keletas valandininkų, dės tančių specialiuosius kursus. Centro vedėjo nuomone, ateityje etatinių darbuotojų skaičius turėtų išaugti, nes atsiranda vis daugiau jaunų žmo nių, baigusių studijas svetur bei no rinčių ir galinčių kvalifikuotai dės tyti vieną ar kitą orientalistikos dis cipliną. Beje, šiuo metu du centro darbuotojai stažuojasi svečiose šaly se - arabų kalbos ir kultūros žino vas, buvęs centro vedėjas Egdūnas Račius išvykęs į poros metų koman diruotę JAV, lektorė Rima Sondaitė taip pat antrus metus studijuoja Tai vanyje. Su šia šalimi Orientalistikos centrą sieja glaudūs ryšiai - jau po rą metų bendradarbiaujama su Tai vanio misija Baltijos šalims Latvijo je. Antai Šv. Kalėdų proga šios misi jos įgaliotasis atstovas Danielis Hu
Orientalistikos centro vedėjas V Vidūnas (kairėje) ir Taivanio misijos Baltijos šalyse įgaliotasis atstovas Danielis Hu džiaugiasi Taivanio dovana - moderniu kompiuteriu.
t
Orientalistikos centrui perdavė gra žią dovaną - naują modernų kompiu terį, kuris be galo reikalingas centro darbuotojams, besidomintiems “eg zotiškomis” kalbomis, kurių rašme nims reikalingos specialios progra mos. Ši dovana nepaprastai paleng vins centro dėstytojų darbą. Bendra darbiaujama ir studentų, mokslinin kų kultūrinių mainų lygmenyje, Tai vanis teikia materialinę pagalbą. Centro vedėjas Vytis Vidūnas teigė, jog būtų gerai, kad šie kultūriniai mainai ateityje galėtų būti skatinami ir aukštesniu lygiu - ministerijų ar pan. Ibomet Taivanis galėtų teikti daugiau pagalbos ir studijų, ir mate rialine prasme. Centro vedėjas pasidžiaugė, jog Orientalistikos centras nuo šiol turės ir mūsų pokalbio išvakarėse “iškep tą” humanitarinių mokslų daktarą dėstytojas Audrius Beinorius apsigy nė disertaciją “Sąmonės fenomeno logija klasikinėje Indijos filosofijoje” (Komparatyvinė Vasubandhaus ir Šankaros studija). V. Vidūnas vylėsi, kad ateityje pamažu užsipildys spra ga mokslinių darbų bei vertimų ir publikacijų sferoje - ši sritis Orien talistikos centre kol kas ne itin išplė tota. Vedėjo nuomone, ateityje vadi namos mažosios specialybės - sinologija bei arabistika - grįžus besistažuojantiems darbuotojams galėtų iš augti iki bakalauro studijų programų, panašiai kaip ir indologiją bei japonologija. Vedėjas džiaugėsi, kad jau beveik susiformavo jaunas kolekty vas, kuris gali dirbti ir ateityje dirbs. Tad belieka palinkėti Orientalistikos centrui ne mažiau darbingų ir vaisin gų 1999 metų. Vedėją kalbino Indrė KLIMKAITĖ
1998.12
Universitas Vilnensis
5
STUDENTISKAS RUDUO. REPORTAŽAS IŠ ĮVYKIO VIETOS riaus karpiniai, renginio emblema, augaliniai motyvai bei perfrazuotos H. Radausko “Fontano” eilutės, ku rias būtų galima pavadinti įžanginiu žodžiu j visą šiųmetinį “Filologijos ru denį”: Ant cementinės urnos guli parke Geltonas lapas. Filologijos ruduo.
Pastaraisiais metais “Filologijos ruduo” vos bejtelpa į savo kalendo rines ribas. Šiųmetinis literatūrinis “metskaitlius”, anot senųjų raštų au torių, buvo ne išimtis - poetai į VU Filologijos fakultetą rinkosi paskuti nėmis lapkričio dienomis. Pirmasis vakaras vyko beveik tra dicinėje vietoje - remonto dar nepa liestoje 92 auditorijoje apvarvėjusio mis sienomis. Bene kasmet atsitinka taip, kad “rudenų” organizatoriai, negavę Teatro salės Centriniuose VU rūmuose, tenkinasi šiomis patalpo mis, kurios, beje, prastesnės tik sce nos ir apšvietimo atžvilgiu. Pirmojo vakaro scenografija gana paprasta juodos medžiagos fone - balti popie
Pirmojo vakaro staigmena - “Per manentinė knyga” (leidykla “Vario burnos”), anot Tomo S. Butkaus, spe cialiai išleista “Filologijos rudeniui”. Bene vertingiausias joje - vakaro žvaigždės, Filologijos fakulteto deka no Bonifaco Stundžios įrašas. Deka nas poezijos gerbėjams tarė žodį kitą ir net perskaitė savo pirmąjį eiliuotą kūrinį apie meilę, parašytą dar aštun toje klasėje. Kūrinys poetui galėjo pranašauti puikius sugebėjimus ri muoti ir kirčiuoti. Buvo išties sunku spręsti, už ku riuos geriausius vakaro skaitovus bal suoti - pasirinkimas buvo toks, kad net specialus “VB” korespondentas turbūt visų skaičiusiųjų negalėtų iš vardyti. Bet svarbiausia tai, kad nu galėtojai vis dėlto buvo išrinkti. Tre čioji - filologė Asta Pleckaisčiūtė, antrasis - “bardas Aleksandras”, pir masis - Kęstutis Rimkevičius. Tylos (be poezijos) pauzes užpildė krūva “bardų” - pradedant Geda ir baigiant liaudies dainas dainavusia Laura. Antrasis vakaras vyko solidžioje Teatro salėje. Viskas vyko gana sti chiškai: Remis su Saša sugroja kele tą smagių “koverių” ir užkariauja bent jau pusės salės širdis. Pirmasis skaito Gytis Norvilas, antroji - Rasa. Poetei tik pakilus į sceną, apšvietimas dingsta, lieka tik stalinė lempelė, pri tvirtinta prie vieno iš mikrofonų. Kai riojoje scenos dalyje pastatytame ek rane pradeda suktis Muzikos akade mijos antrakursių režisierių darbai,
pirmasis - Manto Gimžausko. Poezi ja ir filmo muzika kuria viena kitą, poetai nejučia pradeda taikyti žodį prie garso iš ekrano. Scenoje pasiro do keletas renginio senbuvių - Da rius Šimonis, Gintaras Bleizgys, Ma rius Ivaškevičius, Benediktas Januševičius, kaip alternatyva jiems - pul kelis tik vardais poezijos pasauliui ži nomų poečių - Eglė, Ieva, Loreta. Vėl pasirodo “Permanentinė knyga”, tik šį kartą jos funkcija kitokia - “Va rio burnų” leidinys keliauja per žiū rovų rankas. Muzikinio projekto “Utilija ir delfinai” muzikinis simpleksas, - šiuolaikinis per radijo im tuvą išgaunamos ir originaliai sceno je atliekamos muzikos, atlikėjų balso ir judesio mišinys. Renginį vainikavo antrojo vakaro nugalėtojų paskelbimas: Loreta (VPU I kurso magistrante) - pirmo ji, Remis ir Saša - antri, Marius Ivaš kevičius - trečiasis. “Malonus, gerai atpalaiduojantis renginys: pasijunti ir žiūrovu, ir da lyviu”, - sako grupės “Skylė” narys Mantas. Jo nuomone, po tokių ren ginių norisi sugrįžti prie kūrybos. Ly gindamas dabartinį “Filologijos ru denį” su ankstesniais, Mantas teigė, kad renginys tapo mažiau akademiš kas. O pasak Roko Radzevičiaus, jį reikėtų transformuoti į didžiulį visos Lietuvos masto kultūrinį įvykį. Nuo 1992 iki 1994 m. “Filologijos rudenis” organizavusio Kęstučio Drazdausko nuomone, dabar muzi ka “perspjauna” poeziją. Be to, anks čiau buvo ir daugiau “rimtų” poetų, kurie nusverdavo muzikinę dalį”. Beje, “Filologijos rudeniui” jau yra konkurentų - teko girdėti apie pa našų renginį Pedagoginiame univer sitete. Aistė ŠLIŽYTĖ
Filologijos fakulteto studentė
1998.12
Universitas Vilnensis
6
Istorija
ISTORINES UNIVERSITETO SUKAKTYS
Paprastai baigiantis metams skaičiuojame ir vertiname nuveiktus darbus, planuojame naujus, stengiamės grąžinti skolas. Turime ir mes šiokių tokių skolų mūsų gimtojo Vilniaus universiteto istorijai - būtent nepaminėtų sukakčių, užmarštin keliaujančių senojo Universiteto profesorių pavardžių... Tad norėdami šią klaidą nors kiek atitaisyti, paminė sime bent keletą jų. Astronomo A. Šahino 200 metų sukaktis
Antanas Šahinas, busimasis Vilniaus ir Charkovo universitetų astronomas ir geodezininkas, gimė 1798 metais Lietu voje - tikslesnė data ir vieta nežinomos. Jo tėvas buvo vilniškis totorių kilmės po etas Pranciškus Šahinis, be kita ko, para šęs ir patriotiškuosius "Dūmojimus prie Jogailaičių mūrų griuvėsių Vilniuje”. Vis dėlto poeto šlovė ir neabejotina giminystė su Krymo ordos chanu Šahinu negelbėjo Pranciškaus Šahino šeimos nuo skurdo ir nepriteklių. Jo sūnui Antanui Šahinui, 1814 metais baigusiam Vilniaus gimna ziją, teko nemažai paplušėti, siekiant sub sidijuojamos vietos Mokytojų seminari joje Vilniaus universitete. Pagaliau 1817 metais studijas baigė, įgydamas filosofi jos kandidato ir magistro laipsnius. Ga biam jaunuoliui buvo pasiūlyta nesiskirti su Universitetu -jis pakviestas užimti ast ronomo padėjėjo vietą observatorijoje. Universitete astronomiją dėsčiusiam pro fesoriui P. Slavinskiui išvykus į užsienį, A. Šahinui pasiūlyta skaityti ir teorinės bei praktinės astronomijos paskaitas. Tačiau didžiausi A.Šahino nuopelnai - taikomosios astronomijos srityje. XIX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje buvo vykdomi svarbūs geodeziniai darbai. Jiems reikėjo gerai parengtų specialistų. Taigi Universitete buvo įsteigta Geode zijos katedra. Nuo 1824 metų A. Šahinas čia dėstė topografiją, matininkystę bei ni veliaciją. Vasarą kursui buvo skirta 6 vai., žiemą - 3 vai., tad galima manyti, jog bū ta ir praktinių lauko užsiėmimų. 1827 m. A. Šahino iniciatyva Universitete įkurtas geodezinių instrumentų kabinetas. 1829 metais mokslininkas, vadovaudamasis prancūzų Ž. Delambro ir L. Piujisanto darbais, parengė pirmąjį Lietuvoje aukš tosios geodezijos vadovėlį. Jame akcen tuojami astronominės geodezijos klausi mai, aprašomos matavimo metodų ir technikos naujovės. Vienas iš pavyzdžių - su studentais atliktas Šv. Jonų bažny čios varpinės aukščio matavimas. Tais pa čiais metais išleista ir antroj.! A. Šahino knyga - “Matininkystė ir niveliacija”. Šio mis knygomis galima tik didžiuotis - tai vieninteliai šios mokslo ir technikos sri ties vadovėliai iki XX a. pradžios, kurie
patvirtina Vilniaus universiteto lyderio pozicijas Rytų Europos šalių moksle. A. Šahinas rasdavo laiko ir spaudai - daž name vilniečių mėgiamo “Dziennik Wilenski” numeryje buvo spausdinami jo straipsniai mokslo populiarinimo temo mis. Mokslininkas buvo parengęs ir ori ginalų astronomijos vadovėlį, tačiau iš leisti jo nebespėjo. Po 1831 m. sukilimo astronomas kaip nelojalus caro valdžiai buvo išsiųstas į Vitebsko gimnaziją. 1834 m. A. Šahinas pakviestas profeso riauti į Charkovo universitetą. Deja, gy venimo aplinkybių sugniuždytas, moks lininkas 1845 metais nusižudė...
Jozefui Goluchowskiui - 200
Ne mažiau įdomus ir savotiškai tra giškas Vilniaus universiteto filosofijos profesoriaus Jozefo Goluchowskio gy venimas. Būdamas 24 metų, 1821-ųjų gegužės 1 d. šis teisės magistras, Varšu vos licėjaus dėstytojas laimėjo konkur są Vilniaus universiteto Filosofijos ka tedros vadovo vietai užimti. Jis parašė geriausią traktatą “Apie logiką, metafi ziką ir moralės filosofiją” ir nukonkura vo mažiausiai septynis pretendentus. Tuometinis universiteto rektorius Janas Sniadeckis universiteto kuratoriui kuni gaikščiui Adamui Czartoryskiui gyrė jaunuolį teigdamas, jog šis esąs neeili nio talento žmogus, jo lenkų kalba esanti švari, skaidri ir tvarkinga. Dėl to jaunuo lis esąs be galo reikalingas Filosofijos katedrai... Beje, laukdamas, kol išsispręs kandidatūros patvirtinimo klausimai, jaunasis magistras išvyko pasitobulinti į Erlangeną (Vokietijoje). Čia jis susipa žino su filosofu F. Schellingu, kurio ro mantinės filosofijos dvasią 1823 m. ru denį parvežė ir į Vilnių. Filosofas netru kus pelnė publikos pripažinimą - pa prastoje auditorijoje nebetilpo visi no rintieji pasiklausyti jo paskaitų. Rekto rius turėjo paskirti didžiausią turimų sa lių - 600 vietų chemijos laboratoriją... Netrukus toks populiarumas sukėlė val džios įtarumą - senatorius N. Novosilcevas, viešėjęs Vilniuje dėl filaretų by los, nusprendė, jog profesorius Goluchowskis turi būti atleistas iš Universi teto...
Sukrėstas šių įvykių, J. Goluchowskis likusius trisdešimt penkerius metus ūki ninkavo kaime. Vis dėlto jis neapleido ir filosofijos - būdamas šešiasdešimties, pa rašė didžiulį filosofinį veikalą “Svarbiau siųjų žmogausproblemų apmąstymas”. Šis tūkstančio puslapių dvitomis Vilniuje iš leistas jau po autoriaus mirties...
400 metų nuo Osvaldo Krygerio gimimo Vienas iš kūrybingiausių Vilniaus uni versiteto dėstytojų buvo Osvaldas Krygeris, gimęs 1598 metais Varmėje. 1618 me tais jis įstojo į Jėzuitų ordiną Vilniuje. 1622 m. išvyko į Romą, kur, manoma, pradėjo studijuoti filosofiją. Grįžęs iš Ro mos, Vilniuje ėmėsi fizikos ir filosofijos studijų. Po jų keletą metų keliavo po įvai rias kolegijas ir gimnazijas, dėstydamas įvairius dalykus. 1634 metais O. Krygeris ilgesniam laikui apsistojo Vilniuje ir ketverius metus Vilniaus universitete dėstė įvairias matematikos disciplinas, kai kuriuos fizikos dalykus, karo inžine riją. 1639 metais jam suteiktas filosofijos ir laisvųjų menų daktaro laipsnis. O. Krygeris Vilniaus universitete su kūrė stiprią matematikos mokyklą. Jis ne tik pats parašė ir išleido keletą knygų, šiam darbui jis skatino ir savo studentus, kurie rengė matematikos bei fizikos vei kalus. Manoma, kad pats O.Krygeris yra ir anonimiškai išleistos “Praktinės aritme tikos" (1635) autorius. Iš profesoriaus studentų itin išsiskyrė Jonas Rudamina Dusetiškis bei Albertas Dyblinskis, ku rio “Astronomijos šimtinė” yra pirmasis Lietuvoje išleistas astronomijos veikalas. O. Krygerio ir jo studentų darbai bu vo paremti eksperimentais, kaip tai bu vo būdinga visai Galilėjaus epochai. Be je, profesorius karštai palaikė matema tines Galilėjaus idėjas Lietuvoje, drauge su studentais stebėjo jo atrastus Jupite rio palydovus. O. Krygerio matematikos ir artilerijos darbai ilgainiui atkreipė karaliaus Jono Kazimiero dėmesį, ir 1655 m. šis pakvie tė profesorių j Dancigą, kur buvo įrengi nėjami kariniai įtvirtinimai. Čia profeso rius ir mirė 1655 m. balandžio 6 d.
Parengė Indrė KLIMKAITĖ
1998.12
Universitas Vilnensis
7
Sportas VUSA KREPŠINIO TAURES LAIMĖTOJAI - UNIVERSITETO MEDIKAI Baigėsi mėnesį trukęs VUSA krepšinio taurės turnyras, vykstantis kasmet. Šiemet jame dalyvavo ketu riolika komandų (aštuonios iš Sau lėtekio alėjos ir šešios - iš Čiurlionio gatvės), sužaista penkiolika rungty nių. Pusfinaliuose susitiko teisininkai su gamtininkais ir medikai su ekono mistais. Stipriausieji - VU Medicinos ir Teisės fakultetai - gruodžio 1 d. susi grūmė taurės finale. Po atkaklios ko vos varžybas laimėjo Medicinos fa kulteto krepšininkai - 99:94 (47:34). VUSA Valdybos pirmininkas Aud rius Bendinskas ir vicepirmininkas Tomas Deržanauskas apdovanojo fi nalistus. Medikų komandai buvo įteikta pereinamoji VUSA krepšinio taurė ir taurė už pirmąją vietą turny re. Taip pat buvo apdovanoti ir nau dingiausi finalo žaidėjai - Danielius Dolgych (Teisės fak.), pelnęs 48 taš
kus, ir Marijus Kasteckas (Medicinos fak.), pelnęs 37 taškus. Medicinos fakulteto komandos treneris Rimantas Kaminskas džiau gėsi pergale ir sakė, jog varžybų pa baiga buvo sunkiausia ir labai įtemp
ta. Teisės fakulteto krepšininkai, rungtyniavę be trenerio, gailėjosi pra laimėję, pripažino, kad varžybos bu vo gražios, nors teisėjai galėjo būti ir geresni. Marius MOCKAIT1S
VU ŽYGEIVIŲ KLUBAS SURENGĖ KALNŲ TECHNIKOS VARŽYBAS Lapkričio mėnesį VU Kūno kul tūros centro Mėlynojoje sporto salė je buvo surengtos jau tradicinės kal nų turizmo technikos varžybos VU taurei laimėti. Šiemet varžybose da lyvavo 19 komandų iš Vilniaus, Kau no, Panevėžio, Šiaulių. Kiekvienoje jų pagal varžybų nuostatus varžėsi ke turi alpinistai (viena iš jų-mergina). Varžybų vyriausiasis teisėjas - Kūno kultūros centro dėstytojas G. Zavadckis. Pirmiausia buvo surengtos atkren tamosios varžybos, kurių metu spor tininkams teko įveikti dvi trasas. Po to atrinktos komandos varžėsi trijo se grupėse - A, B ir jaunių. Buvo skai čiuojamas laikas, per kurį komanda praeina parengtą trasą, ir baudos taš kai. Jaunių grupėje šiemet geriausiai pasirodė Trakų Jaunųjų turistų cen
tro (JTC) komanda “Versmė”, už ėmusi pirmąją vietą. B grupėje stip riausi buvo Vilniaus Gedimino tech nikos universiteto sportininkai - ant roji šios aukštosios mokyklos koman da užėmė pirmąją vietą.
Sudėtingiausioje A kategorijoje stipriausi vėlgi buvo VGTU alpinis tai (VGTU I-oji komanda) - jiems atiteko pirmoji vieta ir pereinamoji Vilniaus universiteto taurė. Antrojo je vietoje liko Panevėžio alpinistų klu bo sportininkai, trečiojoje - kaunie čių “Sonex-Pluošto” komanda. Ko mandos prizininkės buvo apdovano tos alpinistiniu inventoriumi bei kny gomis. Deja, Vilniaus universiteto spor tininkai ir šiemet nepateko į prizinin kų gretas. Varžybas organizavo VU Žygeivių klubas, parėmė bei prizais apdovano jo vis labiau populiarėjanti kelionių agentūra “Ditma” bei Vilniaus kal nų sporto centras. "U.V." inform.
Universitas Vilnensis
8
UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ IR STUDENTŲ ŽINIAI Vilniaus banko VISA Electron mokėjimo kortelė skirta nau dotis vienerius metus. Kortele galima naudotis iki jos galioji mo laiko pabaigos, t. y. iki kor telėje nurodyto mėnesio pas kutinės dienos. Pasibaigus ga liojimo laikui, kortelė keičiama nemokamai Vilniaus banke, Šermukšnių g-vė 3. Atsiimant naują kortelę ga lima pakeisti mėnesio ataskai tos siuntimo vietą. Minėta ata skaita gali būti siunčiama j na mus, j darbovietę, elektroniniu paštu arba kitu pasirinktu ad resu. Darbuotojai ir studentai, ku rie turi Vilniaus banko VISA Electron korteles, kurių galio jimo laikas baigiasi ir šiuo me tu neperveda atlyginimų ir sti pendijų, prašome kreiptis j ad ministracijos reikalų prorekto riaus padėjėją A. Kemešiu, CR 55 kab., tel. 62 21 29. Administracijos reikalų prorektorius A. PIKTURNA
1998.12
Nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėją profesorių Vladislovą Ivašką dėl mylimos mamos mirties.
VU Radiofizikos katedros darbuotojai
Užeiga “Ant kalno” (Saulėtekio ai. 49) kviečia pasilinksminti, yra sauna. Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 19.30 groja muzikantai. Studentiškos kainos! Dirbame be išeiginių dienų nuo 12 iki 23 vai. Tel. 77 28 96
<_________________________ y EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40
PHD IN BUSINESS FROM UNIVERSITY OF ROCHESTER DURATION: Starting from the academic year 1999-2000 TO WHOM IT MAY CONCERN: MA or MSc students with the background in sciences, humanities or engineering demonstrating outstanding credentials for scholarly research AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Applicants in all areas of business, especially the fields of Operations Management, and Computers and Information Systems DEADLINE: Late January in 1999 REQUIREMENTS: Students’ scores on the GMAT exam
should be 650 and above, facility in English is expected.
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS
ADDITIONAL INFORMATION: http://om. ssb. rochester. ėdu http://om.ssb. rochester. edu/about/html/ application.html CONTACT: Prof. Phillip J.Lederer VVilliam E. Simon Graduate School of Busi ness Administration University of Rochester Rochester, New York 14627 USA