am/Binis iscuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
fj ržyf
‘J įblJ
975 m. kovo 14 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
eta a nn
Dideli darbai susideda iš mažų ta Studentų veikla Mokslinė-gijoje yra viena iš al draugijoje msių grandžių, ruoarbiausių intlių dienų specialistą, ku:ovs sugebėtų praktikoje kūryui škai taikyti naujausius la okslo, technikos bei kultūs p siekimus. Atkakliai, kl uopščiai dirbdamas mokslo irelyje, studentas per palylė nti trumpą laiką — savo i idijų metus, gali gerai susilauižinti su marksistiniais-leniI ! niais pažinimo metodais, ta liai ir kūrybiškai įsisavinti '■ralingas mokslo žinias, su— pažinti su metodika bei 1,1 iemonėmis savarankiškai us ręsti mokslo, technikos pro. ai, emas, išsiugdyti darbo oksUninkų kolektyve įgūėj ius. Mokslo būrelyje jis II įsisemia, ko ne visada gali e< tuti paskaitose, užsiėmimuo-
tl! Veikia draugijoje remiasi isvanoriškumo principu, bet 1S prieinama tik gerai ir lat^Bįerai besimokantiems 1 rdentams. O tokių UniverlS ete netrūksta, todėl Drau!S| jos narių skaičius artėja F1 ie trijų tūkstančių. ''■agi nulinis funkcinis vlene_e s studentų mokslinėje veikst je — mokslo būrelis, veib'antis prie katedros arba obleminės laboratorijos. To,e; q būrelių turime aštuoniasn išimt. Jų veiklą fakulteto Ol astu koordinuoja fakulteto 7C okslinis vadovas ir fakulteSMD Taryba. Vienuolikos kultetų SMD Tarybų veikkoordinuoja Universiteto TD Taryba ir mokslinis va re, )vas' Pagrindiniai draugijos veik■s rodikliai — narių skal aus! santykis su visų Uniirsirato studentų skaičiumi, antras — mokslinių pranemų įkaičius. Pirmasis paror draugijos kiekybinę pusę d Jnivi rsitete svyruoja nuo • procentų PEF iki 66,5 rocentų GF), antrasis — koybirįę. Praėjusiais mokslo ictais SMD fakultetų konfemcilose buvo perskaityta 40 pranešimų, kitose Tary ti Sąjungos aukštosiose mo. ykldse vykusiose konferenjose — 61, užsienyje — 3. Kasmetinių Universiteto udentų mokslinių konferen, jjų jrganizavimo tvarka buf o kiek pakeista: kiekviena-
me fakultete jas rengė fakul tetų SMD Tarybos, ir konfe rencijų datos nebuvo griež tai nustatytos. Rezultatai pa rodė, kad reikėtų konferenci jas fakultetuose rengti ne vienu metu, bet pagal iš anksto suderintą bendrą vi sam Universitetui grafiką. Ta. da vieno fakulteto konferen cijoje galėtų dalyvauti ir ki tų fakultetų studentai, be to, lengviau būtų priimti konfe rencijų svečius. Įsitikinome, kad būreliuo se dažnai nuveikiama dau giau, negu fakultetų SMD Tarybos pažymi savo ata skaitose, todėl Universiteto Taryba, pateikdama duomenis respublikos ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo ministerijoms bei respubli kinei SMD Tarybai, nepilnai atspindi studentų mokslo veiklos realią padėtį, ir, suve dant lenktyniavimo tarp aukštųjų mokyklų rezultatus, neretai nepelnytai atsiduriame žemesnėje vietoje. Stengian tis likviduoti šią spragą, di. delis nuopelnas tenka Univer siteto SMD moksliniam vado vui doc. J. Mackevičiui, ku rio nuolatinių pastangų dėka apskaitą pavyko pagerinti: su daryti, aprobuoti ir padaugin ti apskaitos dokumentai; juos gavo kiekvieno fakulteto bū reliai, Tarybos ir moksliniai vadovai. Respublikos aukštų jų mokyklų studentų mokslo veiklos organizavimo konkur se už praėjusius mokslo me tus pakilome iš aštuntos į tre čią vietą. Apskaita ir toliau lieka svarbus organizacinės veiklos baras tiek būreliuose, tiek ir Tarybose. Norėtųsi, kad fakultetų atstovai pateik tų konkrečių pasiūlymų, kaip toliau apskaitą gerinti. Keitimasis patyrimu. At skirų fakultetų specifika daž nai apsprendžia SMD veiklos juose formų savitumą, Uni versiteto mastu — formų įvairovę. Todėl visada yra ko vieniems iš kitų pasimokyti. Universiteto Taryboje apie tai ne kartą kalbėta, jos po sėdžiuose fakultetų atstovai papasakodavo apie savo dar bo ypatumus. Be to, vienų fakultetų SMD Tarybų atstovų komisijos tik rino kitų fakultetų Tarybų darbą. Patikrinimų rezultatai
PRETENDENTAI Rudens semestras — pir masis geriausios akademiės I ’rūpės konkurso etaas. Žiemos sesija paroė, | taip buvo dirbta, ar iome laiko veltui, nuoti ir preliminari. -iai geriausios akademiės hrupės konkurso reultaiai. Iš I pirmųjų kursų geiau^ios Fil. F rusų k. ir . ji- lipecialybės pirma ir F teisės spec. antra gru>ės. Iš antrųjų kursų — IhF chemijos spec. antra,
FAF ekonominės informa cijos spec. pirma, GF bio logijos spec. pirma gru pės. Iš trečiųjų — FAF ekonominės informacijos spec. antra, MF gydomo sios medicinos spec. pir ma ir antra grupės, PF prekių mokslo specialybė. Iš ketvirtųjų kursų ge riausia Fil. F lietuvių k. ir lit. specialybė. Ne . į visas pirmąsias vietas I—IV kursuose at sirado kandidatų. Fakulte tų mokymo — auklėjimo
buvo išanalizuoti ir aptarti Universiteto Tarybos posėdy je kartu su fakultetų Tarybų pirmininkais. Manau, kad tai gera ne tik kontrolės, bet ir pasidalinimo patyrimu prie monė. Propagavimas. Visa, ką naujo, įdomaus pasiekia jau nieji mokslininkai, turi būti žinoma jų kurso, fakulteto bei Universiteto studentams ir dėstytojams. Universiteto Taryba stengiasi, kad SMD veikla atsispindėtų ne tik fa kultetų sienlaikraščiuose, stenduose, bet ir „Tarybinio studento" bei respublikinės spaudos puslapiuose. Visgi fakultetų Tarybos iki galo neišnaudojo galimybių, ir dalis įdomių, dėmesio ver tų SMD veiklos momentų li ko plačiau neišgarsinti. Res publikinėje spaudoje tik ke letą kartų teskaitėme apie mūsų draugijos veiklą. Daug įdomių, vertingų ir platesnei auditorijai tinkamų pranešimų, skaitomų fakulte tuose per konferencijas bei būrelių susirinkimus, galima būtų pateikti spaudai. Konkursai ir apžiūros. Są junginiai studentų visuome nės mokslų darbų konkursai jau tapo tradicija. Jie padėjo įtraukti studentus į savaran kišką darbą, paskatino juos aktyviau studijuoti marksiz mo-leninizmo teoriją. V Sąjunginis studentų dar bų konkursas visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais, skirtas V. Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-mečiui, vyko trim turais: aukštosios mokyklos (I), res publikos (II) ir sąjungos (III). Pirmajame aktyviai dalyvavo 54,7 procentai Universiteto studentų (respublikos mastu jis didėlesnis — 57). Respub likiniam konkurso turui Uni versitetas pateikė daugiausia darbų — 204. Palyginti su IV konkurso respublikiniu turu, dabar buvo pateikta daugiau (pirma — 178). V konkurso respublikinio turo rezultatai džiuginantys: LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos I laipsnio diplomais apdova nota 17, II laipsnio — 28, III laipsnio — 16 Universiteto darbų. 17 studentų ministeri-
ja su atitinkamų profilių aukštosiomis mokyklomis. 87 Universiteto studentai buvo nuvykę į kitas Sąjungos aukš tąsias mokyklas skaityti pra ja pažymėjo kaip pateikusius nešimų jų konferencijose. Trys studentai skaitė prane vertingus darbus. Konkurso sąjunginiam tu šimus Vokietijos Demokrati rui iš 90 darbų, pateiktų res nėje Respublikoje — Greifspublikos, Universiteto studen valdo universitete. Tradicija tams priklauso trisdešimt. Šio tapusioje Pabaltijo respubli turo rezultatai: du III laipsnio kų ir Baltarusijos TSR aukš diplomai (IF II k. stud. Z. Be- tųjų medicinos mokyklų konsasparytei ir PF vakarinio sk. ^erencųoje, paskutinį kartą universite III k. stud. J. Strepetkai) ir surengtoje 'Tartu r”‘” — - Pagyrimo raštas (GF stud. R. te, šešiolika Universiteto stu dentų perskaitė keturiolika Budriui). pranešimų. Tokie ryšiai nau Praėjusių mokslo metų res dingi tiek pažintine, tiek publikos aukštųjų mokyklų auklėjamąja prasmėmis, tiek SMD geriausių darbų apžiū ir kaip paskatinimas akty rai į 17 jos sekcijų Universi viausiems draugijos nariams. tetas pateikė 477 darbus. Lai Džiaugiamės laimėjimais, mėjimai: I vieta — 10, II prisimename kasdieninius rū vieta — 20, III vieta — 32 pesčius, aktualiausius, greit darbai. Nemažai darbų buvo spręstinus klausimus. Jų ne pažymėti kaip geri tiek turi mažai. Bet pagrindiniai, ma nio, tiek ir apiforminimo at tyt, būtų: gerinti darbų, pa žvilgiais. Palyginti su anks teikiamų apžiūroms, kokybę; tesnių metų apžiūros rezulta aktyviau įtraukti į mokslo tais, laimėjimai ne blogesni. darbą žemesniųjų kursų stu Norėtųsi pareikšti keletą dentus, ypač — į būrelius pastabų dėl darbų vertinimo prie visuomenės mokslų ka apžiūroje. Jau kelinti metai tedrų; suaktyvinti Teisės, Fi Medicinos fakulteto darbai nansų ir apskaitos fakultetų respublikinėje apžiūroje nė SMD Tarybų veiklą; siekti, vienoje sekcijoje neužima kad ryšiai tarp fakultetų ir pirmųjų vietų, o tie patys Universiteto Tarybos būtų sąjunginėje apžiūroje — su glaudesni; žiūrėti, kad SMD silaukia gero įvertinimo. Ma augtų ne tik skaičiais, bet ir nome, kad medicinos darbų kokybe. vertinimas neišvengia subjek tyvumo dėl to, jog vertinimo Petras ŠILEIKIS komisijų pirmininkai papras Universiteto SMD tai būna iš vienos aukštosios tarybos pirmininkas mokyklos. Norėtume, kad aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerija į tai atkreiptų dėmesį. Sąjunginiam praėjusių me tų studentų gamtos, technikos ir humanitarinių mokslų dar bų konkursui pateikėme 81 darbą. Du Universiteto stu dentai buvo apdovanoti me daliais „Už geriausią mokslo darbą" ir vienas — diplomu (Chemijos fakulteto buvusi V k. stud. L. Davidavičienė, Istorijos fakulteto V k. stud. D. Kaunas, Fizikos fakulteto stud. A. Paškevičius). Taip pat TSRS aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo Gar bės diplomu už gerus studen tų mokslo tiriamojo darbo rezultatus apdovanota Univer siteto Gamtos fakulteto Au galų fiziologijos ir mikrobio logijos katedra. Ryšiai su kitomis aukštosio mis mokyklomis. Fakultetų SMD Tarybos bendradarbiau
Fakultetuose
vyksta studentų
mokslinės draugijos konferencijos
Sveikiname jų
dalyvius ir svečius linkime ryžto
ir sėkmės moksliniame darbe!
VYKSTA GERIAUSIOS dą (plius 5 tšk. už I vie GRUPES KONKURSAS tą fakultete, plius 4 tšk.
komisijų pirmininkai re komendavo labai mažai kursų su reikiamu balų skaičiumi. Nejaugi pirmie ji ir ketvirtieji kursai taip blogai mokosi ir to kie neaktyvūs, kad nega li kovoti dėl pirmųjų vie tų? Šiemet konkurso nuosta tuose pora naujovių: skai čiuojant balus, turi būti atsižvelgta į skolininkų skaičių grupėje (minus 10 taškų) ir grupes aktyvu mą, prenumeruojant spau-
— už II vietą, plius 3 tšk. — už III vietą). Komjaunimo fakultetų aktyvas turėtų supažindin ti. visas akademines gru pes su konkurso nuosta tais ir galimybe jame da lyvauti. Jau pavasario sesija ne be už kalnų. Pasitikime ją be skolininkų ir atsi liekančių, kad galutiniai konkurso rezultatai rude nį džiugintų visus. D. BUDREIKAITĖ LLKJS Universiteto komiteto narė
L
KAIP SEKASI, KURATORIAU?
VLKJS NARIŲ — DIPLO MANTŲ — KOMJAUNIMO DOKUMENTŲ KEITIMO NAUJAIS IR ĮTEIKIMO LAI KAS CHEMIJOS FAKULTETAS chemijos spec. III.18 d., 10 vai., III.18 d. 17 vai., gamtinių junginių chemijos spec. — III. 18 d. 11 vai., 111.18 d. 17 vai., stambiamolek. jung. che mijos spec. — III.18 d. 12 vai., III. 18 d. 17 vai., GAMTOS FAKULTETAS
biologijos spec. I gr. — 111.19 d. 10 vai., III.19 d. 17 vai. biologijos spec. 2 gr. — 111.19 d. 11 vai., III.19 d. 17 vai. geografijos spec. — III.20 d. 10 vai., III.20 d. 17 vai., geologijos spec. — III. 20 d. 11 vai., III.20 d. 17 vai. geologijos spec. internacio nalinė gr. — III.20 d. 12 vai., 111.20 d. 17 vai. PRAMONES ekonomikos FAKULTETAS
darbo ekon. spec. 1 gr. 111.21 d. 10 vai., III.21 17 vai. darbo ekon. spec. 2 gr. III.21 d. 11 vai., III.21 d. vai.
— d.
— 17
Kazlų Rūdoje įvyko vietos moksleivių ir Universiteto literatų susitikimas. Studentai supažindino moksleivius su Universiteto literatų būreliu, jo veikla, aptarė moksleivių kūrybą. Mokinių eilėraščius analizavo R. Belickaitė ir H. Bakanas, miniatiūras — V. Kasperavičius. Vakaro metu studentai paskaitė ir savo kū rinių. Tai ne pirma panaši išvyka. Pernai mūsų literatai lankėsi Kėdainiuose, užmegzti ryšiai ir su Panevėžio moksleiviais. V. VASILIAUSKAITE
Prekybos fakulteto profbiu. ro posėdyje, kuriame dalyva vo pirminės partinės organi zacijos atstovas M. Dudėnas, studentų profkomiteto pirmi ninkas A. Kairys, išrinktas naujas profbiuro pirmininkas. E. Žvolinską pakeitė I k. studentas P. Žvinys.
Studentų statybinių būrių štabas ruošiasi vasarai. Vyresniųjų kursų studen tai, vasarą norintys dirbti Jakutske, Smolenske ir Stavro polyje (merginos), gali nešti pareiškimus į komjaunimo fa kultetų biurus.
Grupėje dvidešimt septyni. Šią sesiją šeši studentai išlai kė penketais. Lyg ir neblo gai, bet... Praeitais metais pavasario sesiją labai gerai išlaikė devyni. Kodėl pablo gėjo rezultatai? Parimęs prie sesijos suvestinės, ekonomi nės informacijos mechanizuo to apdorojimo organizavimo specialybės II kurso 1 gru pės kuratorius A. Kvedaravi. čius analizuoja, svarsto, sprendžia. Dar kartą akimis perbėga suvestinę. Sustoja ties pavardėmis, apvestomis raudonu pieštuku: G. Jakutis, A. Keturka, E. Krasauskas, A. Kazakevičius... Penketukininkai — vyrai. Aišku, jiems ne taip baisūs „kieti" mokslai: fizika, aukštoji matematika. Merginos, aišku, irgi gali mo-
kytis geriau, tik noro reikia. Į klausimą, ar kiek nors są lygoja studentų pažangumą kuratorius, A. Kvedaravičius iš karto atsako — labai daug. Nuo pat pirmųjų dienų aukštojoje mokykloje studen tas turėtų jausti nors mažytį rūpinimąsi juo. Juk dar vi sai neseniai jis sėdėjo mo kyklos suole, kur mokytojai, klasės aktyvas, vos prireikus, ištiesdavo pagalbos ranką. Ką tik mokyklos suolą pa likęs abiturientas pirmomis studijų dienomis galvoja: na, dabar tai pagyvensiu. Pusė metų iki sesijos — poilsis. Čia pirmoji kiekvieno kura toriaus pareiga: perspėti be žaidžiantį su ugnimi. Išaiškin ti, kokius rezultatus duoda reguliarus darbas, dalyvauti
grupės susirinkimuose, tikrin ti paskaitų lankymą. Kurato rius turi kovoti, kad būtų kuo mažiau tų didžiųjų bib liotekų ir skaityklų šturmų sesijos metu, kad sumažėtų bemiegių naktų ir išgertų ka vos puodukų skaičius. Auklė tinis turi pajusti tą kontrolę, rūpinimąsi pirmo kurso pra džioje. Taip studentai įpras dirbti savarankiškai, neragi nami. Ir vėl žvilgsnis į suvestinę. O. Gabrėnas pirmąsias dvi se sijas išlaikė vien penketais. Šį kartą smuktelėjo. Jį šiek tiek galima pateisinti — šo ka Universiteto ansamblyje, o tai nemažai darbo ir laiko reikalauja. Reikės pakalbėti, gal galimas geresnis šių dvie. jų dalykų — mokslo ir šokio
— derinys? — O kas sutrukdė V. Ki sieliui baigti sesiją geriau? — svarsto kuratorius. Nuo pen keto nusiristi net iki nepa tenkinamo pažymio I Yra fakultete įvairių kovos už aukštesnį pažangumą barų. Tai susitikimai su studentų tėvais. Taip taip, lygiai kaip mokykloje. Praleidai be pa teisinamos priežasties dvide šimt valandų, blogi sesijos re zultatai — ir lekia žinutė tė vams, kviečia atvykti. O stu dentus, pasirodo, tai veikia labiau, negu paminėjimas sienlaikraštyje. Mena kurato rius, kaip kartą studentas prašė nemokėti stipendijos ar kaip kitaip nubausti, tik tėvams nerašyti. Sužinojome, kad kai kurie tėvai sūnaus
Aušra KALVEN
Kodėl apdulkėjęs bendrabučio sienlaikraštis Nemaža daugiatūkstantinio nystės" sienlaikraščio forma, akademinio jaunimo' dalis gy. tas — pora popieriaus laišvena bendrabučiuose. Nese ■kams lapų. Neįtikėtina, kad niai dar 550 studentų atšven jie valiotų atspindėti keleto tė įkurtuves naujame šešio- šimtų studentų gyvenimą. likaaukščiame Saulėtekio alė Tiesa, redkolegija to ir ne siekia — lengviau nurašyti joje. Kasdieninius bendrabutiečių skambų S. Nėries eilėraštį, rūpesčius ir džiaugsmus lyg priklijuoti vieną kitą atviru veidrodis atspindi sienlaikraš ką (atseit, per žiemos atosto tis — bendrabučio Tarybos gas keliavome!). .. Visai nėra justi, kad eilinį sienlaikraš organas. Erdviame* trečiojo bendra čio numerį ruošia filologės Satyrinis stendelis bučio vestibiulyje dėmesį pa ranka! traukia skoningai apipavida „Ežys" vis dar „bado" rude linti fotostendai „Ruošiantis nio išgertuvių dalyvius... sesijai" ir „Jus sveikina Septintojo bendrabučio sa Maskva". Tik bergždžia ieš tyrinis sienlaikraštis sudomi koti sienlaikraščių pavadini no savo tuščiomis rubriko mų — tokių nėra. Rudeniop mis: gal teisininkai kuria buvo išleistas originalus saty „baltąsias karikatūras"? „Mū. rinis lapas „Colorado-1", bet sų dienos" paliko neblogą sveikintina iniciatyva išblėso. įspūdį: mat, jo redkolegijoje Reguliariai leidžiamas, sai — ir pats bendrabučio Tary kingai iliustruojamas medikų bos pirmininkas. Pravėrusiam aštuntojo bend laikraštėlis „Avė, Vitai? Penktojo bendrabučio poilsio rabučio duris akį maloniai stendas kambaryje yra ir literatūri glosto spalvingas nis stendas; jame rasime „Studentiška ABC". Kiekvie jaunųjų kūrybos bandymų. ną laiptų aikštelę puošia nuo Puikus redkolegijos darbas taikingi fotostendai „Kai at — didelis šeštakursio mediko eina vakaras", „Gaudeamus". P. Kirdeikio nuopelnas. Pet Simpatingas ir „literatūrinis ras turi ilgametę redakto susivienijimas" „Olandukas". Kiekviena redkolegija sten riaus patirtį, ja mielai pasi dalintų su jaunesniais kolego giasi savo leidinius keisti re guliariai, skelbti kuo įvaires mis. Šeštojo bendrabučio „Jau nę medžiagą, kuo įvairiau ją
pateikti: randam fotoreportažų, interviu, atskirų teminių fotostendų. Tačiau dar daž nai sieninės spaudos leidi niai nenumeruojami, neda tuojami, neturi net pavadini mų. Spausdinami originalūs eilėraščiai, bet kas jų auto rius — gal žymus poetas, o gal kuklutis Jonaičiukas, gy venantis kuriame nors bend rabučio kambaryje?.. Labai silpni redkolegijų ry šiai su atitinkamų fakultetų visuomeninių organizacijų sienine spauda. Todėl neiš vengiamas kai kurių straips nių dubliavimasis. Geras da lykas „Tarybinio studento" skyrelis, po kurio rubrika spausdinama (tiesa, iki šiol retai) sieninės spaudos me džiaga. Praeitais metais studentų profkomiteto iniciatyva buvo rengiami bendrabučių redko legijų posėdžiai, juose daly vaudavo ir „Tarybinio stu dento" darbuotojų. Šiemet tokių koordinacinių rengi nių nebuvo girdėti. O juk kaip praverstų sieninės spau dos darbuotojų susirinkimas, kuriame galėtume aptarti red kolegijoms rūpimus klausi mus. Kiek prisibėgioji, kol su krapštai popieriaus, dažų...
J. JAKIMAVIČIAUS nuotr.
me vakarą, kuriame savo iš monę, sugebėjimus ir parodė kiekvieno fakulteto atstovai. Kraštotyrininkų ramuva, šventusi savo penkmetį, vie ną vakaronę surengė mūsų bendrabutyje. Vakaronėje svečiavosi pulkininkas V. Repšys, kuris Tarybinės Ar mijos ir Karinio Jūrų Laivy no dienos proga papasakojo apie Didžiojo Tėvynės karo mūšius, kelius i pergalę.
O praeitą pirmadienį šven tėme Kovo 8-ą;ą. Vaikinai pakvietė ir kaimyninio, tre čiojo, bendrabučio gyvento jus. Vakaro viešnia, A. Snieč kaus revoliucinės kovos ir gyvenimo bendražygė dėsty toja M. Bordonaitė papasa kojo mums apie šio įžymaus valstybės ir Komunistų parti jos veikėjo darbus. Daug šiltų žodžių galima pasakyti apie visų mūsų ren ginių „didįjį" organizatorių, bendrabučio tarybos narį, II
kurso fiziką Gintautą Jakima vičių. Juk vakaro sėkmė daug priklauso nuo rengėjų vikrumo, jų triūso. Gintautas tikrai negaili laiko. Bendrabučio taryba žada surengti dar vieną literatūrinį-muzikinį vakarą, skirtą Pergalės prieš fašistinę Vo kietiją trisdešimtmečiui. Janina MAClEKUTE šeštojo bendrabučio tarybos narė
imė IO
iran ių.
dina ir materialiai nepadauų daugumas redkolegijų nuss. lia ir susitaiko su minl“^.'1 kad jų darbas — bes ^fa paukščiukas Tarybos „N plane. VI. BURAcįNi devintojo bendra ūpo, „Soliario" sienlalki “m> redaklo^ lalm lain: Perskaitai trečiojo bendrabučio sieninės spaudos tekįįH kus, pasižiūri į nuotraukas — sakytum, redkolegija Iv;1^ tvarkosi su jai pavestu darbu. Bet ne, pagalvoji, pieš^H galėtų būti ir šmaikštesnis, antai ir žinutė ne tokia “'i'š šviežia.,. Redkolegija irgi išvardija sunkumus: jau lami kai ji neturi trečio nario, per mažai padedanti Tary! ■ patys studentai galėtų būti smarkesni. Tiesą sako: tilfl reikėtų miklesnės rankos, aktyvesnės paramos iš... iH taip — iš studentų žurnalistų: jų čia nemažai gyvena. | kodėl negalėtų padėti savo draugams? V. RAKŠ1 S
REDAKCIJOS PRIERAŠAS. trūksta mikliai valė ri| plunksnas, bet pasigen liį| Ačiū Jums, VI. Buragai, už visuomeniškesnių asmei >■ laišką. Jūs rašote tiesą, kuri Tikrai visiems mums t iii jau daugelį metų turėtų ba būti gėda, kad tokiame la dyti visiems akis. Tik stebie versitete tokie prasti 3 si, kaip mokame vietoje ir laikraščiai. Netikime, p laiku užsimerkti. Džiaugia komjaunimo žurnalistų J| mės, kad bent vienam žmo nizacijoms būtų ne pagali gui trūko kantrybė. gas šefuoti sienlaikrašči i |į Taigi, idėja — sušauki I Pritariame V. Rakštelio ge rai minčiai — sienlaikraš- ninės spaudos darbuotojų I čiams galėtų padėti busimie rūmą". Kas imsis šio da ii ji žurnalistai. Jų gretose ne
1Ž t ame Me :tudi aun inės ’U i ne s alke įpyk ■asiz Šįkart pakalbėsime apie semantizmus — žodžius,? I lent kitų kalbų veikiami, įgyja nelietuviškų reikšmių. Taijj)m lietuviški žodžiai, nelietuviškai vartojami. Reikia di ;u j pastabumo, labai gero gimtosios kalbos mokėjimo, n su šiomis klaidomis kovoti. Pradžiai susipažinkime ;aajj dviem semantizmais — dėti ir nusiimti. auti Daugelis paltus, batus, kelnes, laikrodžius, diržudedamės, tarsi krautume juos ant baslio (net baidyklė |(ra velkamai). Turėdami puikių, per šimtmečius nugluiiąlį liaudies kalbos „deimančiukų", įsikandame vieną žodį. mirštame (ar net nežinome!), kad liaudies kalba — ,a|į° senkamas gražios kalbos šaltinis. Visi žodžiai čia tur 'ės vo vietą: nė vienas neprivilegijuotas, nė vienas skriaudžiamas. Senesni žmonės bei geresni mūsų rašyti I ur niekuomet nepasakys „Užsidėk skarelę, užsidėk batus, 'ries tą, užsidėk marškinius, diržą..." O mums atrodo, kai. ‘Pau taip ir negali būti. Kur čia nusileisi iš miesčioniškos )r’;e dos „filosofijos" viršūnių iki „provincialių" žodžių. 'ynė Liaudyje batais tiktai aūnamasi (Cvirka rašo: Juras *■ vė į klumpes). Kelnes paprastai maunamės, rečiau a'iaini mės, velkamės (apsimauk, apsivilk kelnėmis). Jeigu p sveči tytume, kad uždėtas sijonas nukris, lieptume savo d. I lems jį apsisegti. Segamės dar ir laikrodžius. Paltus, ■ kinius, švarkus velkamės, pirštines, žiedą maunamės, rutes rišamės, o diržą susijuosiame. Dedamės tik ke; Beje, šie — patys neutraliausi žodžiai. Liaudis pa*IH daug įvairiau: apsigaubk skara — šaltis ne brolis; paslr .'30 skarelę, vėjas smarkus; užsimesk kokį apsiaustą, jau ša! 3 ka; susiveržk diržu kailinius, bus šilčiau. jįc Taigi, jau apsiavėme, apsivilkome... Tačiau, kai i 5ro_ nusiauti batus, nusimauti pirštines... nusirišti skarutę, caj_ iškenčiame ir viską nusiimame. Suprantama, ką užsiilį£a| tą ir nusiimsi... na^a Pagarba žodžiui, nepakantumas surogatams pratui iuos mus, sudaro tą betarpišką, nuoširdžią atmosferą bendr^jM su kitais žmonėmis. vtieĮ, Norėtume, kad skyrelio skaitytojai savo šmaikščiu )raį. džiu prisidėtų prie šių tvirtašaknių piktžolių rovimo. L 3 kiame jūsų minčių, svarstymų.
Gerbkime žodį
Mediumo šventė ne ką menkiau įsimintinesnė ir už diplomantų palydas. Pusdiplomis — tai kaip pusė darbo. Linksmos mūsų šventės. Net televizija jas rodo. Tik, deja, kasmet vis labiau jose pasi gendama ryškesnių spalvų: išradingumo, linksmo juoko, gatvės teatro dekoracijų. Ar tik ne paskubomis pradėjome ruoštis, atžagariom rankom? Filologai, mediumo iniciato riai, Ir tie pamiršo savo šaunuosius laikus, kai jų šven tė stebindavo visą Vilnių... Rengėjai rengėjais lieka, o jums, trečiakursiai, linkime taip pat sėkmingai perkopti likusią pusę!
JJ
O juk ir šiuos „kryžiaus ke lius" būtų galima palengvin ti: padėti redkolegijoms cent ralizuotai. Gal reikėtų labiau kontroliuoti ir pačių redkole gijų darbą, nustatyti bent minimalų sienlaikraščio for matą, periodiškumą. Kai niekas pervirš nesijau
KAIP KALBAME
VAKARAI BENDRABUTYJE Daug gerų, įdomių poilsio vakarų rengiama šeštajame bendrabutyje. Lapkričio pradžioje bendrabutiečiai paminėjo 57-ąsias Didžiojo Spalio metines. Apie revoliuciją, savo kovų kelią tąkart pasakojo mūsų svečias iš Karinės katedros G. Ščiurinas. Bendrabutyje gyvena trijų fakultetų studentų: matemati kų, filologų, fizikų. Surengė
Apmąstymai prie pavardžių
ar dukters studijų knygai rankose neturėję, o šie, ’JH klausti, kaip sekasi, atsiris davo — gerai. Tėvai patenkinti šiais j rinkimais. Užsimezga di jos net dėl trumpų sijon >ol ilgų plaukų. O daugiausia apie mokslą kalba. ReziJB tai? Kaip pavyzdį galima j minėti V. Kriščiūnaitę. Pu; I me kurse pirma sesija į 3 kyta nekaip — net pora t f patenkinamų pažymių. Po|M gų vargų juos šiaip taipįU taisė į trejetus.- Kviečiami 1 vai — kalbamės, tari Antroji sesija — du trej^H du ketvertai. Šią sesiją jjj kė vien ketvertais. N I padėjo. Pasikalbėjome ir pali _ A. Kvedaravičių ties s< A l suvestine su daugybe dėl?“, kuriuos reikia spręsti.
■pSkJriama Pergalės at trisdešimtmečiui
FESTIVALIO DALYVIAI
1A-.1M
Mergina su gitara
jor >OIJTINES IR PATRIOTINĖS ii Rainos festivalis
„ Mes nematėm karo. Mes L imėm tada, kai karo siau, 10 ^netemdoma saulė ėmė ’ >randinti nebe pirmąjį derių. Bet mes žinom, kas yra :aras, ir todėl kovojam už >ai liąulę. dangų, vaikus ir gėni es. Šiandien mūsų kovos , ūkis ir ginklas — daina. Ją lesSperimame iš tėvų kaip ' ėliavą. da „Marseljetė" skambėjo koįunArų barikadose Paryžiu, ..^^Būriai darbininkų ir kaLAl4|iv|ų su „Internacionalu“ 'a lūpose ėjo šturmuoti Žiemos įr(1'ūmų, sunkiomis 1941 metų . , 'Uderis dienomis milijonus ta^"-ybitiių žmonių 1 mūši kėlė laina „Šventasis karas“. Su iaina lupose nuo fašistų kulPuikus Čilės liau, liesi sūnus komunistas ir Pętomiozltorius Viktoras Chaieii^^Mes neturime teisės pate politinės, patriotinės Daina kviečia į kovą
tarusijos universitetų, VDR studentai, besimoką Maskvos Tarptautinių santykių institu te ir Leningrado universitete, Azerbaidžano universiteto delegacija, kurią sudarė Ba ku besimoką studentai iš Vietnamo Demokratinės res publikos, Alžyro, Afganista no, Siera-Leonės. Festivalio garbės svečias buvo Justas Paleckis. Iškilmingame festivalio ati daryme delegacijų atstovai ragino daina remti tautas, kovojančias už taiką ir ne priklausomybę, stiprinti jau nimo solidarumą ir draugys tę. Smulkutė vietnamietė Dang Tehi Kam Cha sveikina visus susirinkusius su pavasariu. Linki laimės, džiaugsmo, sėkmės. Ji kartu su Dao Viet Zungu padainavo vietnamie čių liaudies dainą.
•e
iž tautų laimę, už taiką viiimj pasaulyje. Mes kreipiamės į Lietuvos įtudėntiją, į visą Lietuvos nunlmą: susiburkime Į pollinės dainos atlikėjų grupes, Kritine daina dalyvaukiolidarumo mitinguose ir e, kelkime Jaunimo nentą imperializmui ir ui. Te visuose kontiose vis stipriau skamką solidarumo su kovojanrai mls tautomis balsas: „Mes lidt .. jumis, čiliečiai!“, „Lauk iš arabų žemės!“, nc‘įgresorius g --------.Tegyvuo 'vuoja talka visame palaulsjel“. Mes Įsitikinę, kad autų draugystė stiprės, kad us lugalės talka ir progresas. antlimperialistini solllė larui lą, už taiką ir pažanU'l tą! [i Šis raginimas nuskambėjo <ovo 7 d. Universiteto Aktų ;alėje, tarptautiniame politi ni iės Ir patriotinės dainos fesn< ival|rje, kurį nurengė Inter.. lacilnalinis klubas. ’ Išreikšti savo protestą 5, >rieš karą, socialinę prieac]'.pauclą, rasinę diskrlminacią, pagerbti aukas, sudėtas s ’riet pergalės Didžiajame Tė vynės kare aukuro, susirinS versiteto ir Šiaulių pe ni įa9<flinio instituto politinės iainos atlikėjai, o taip pat svečiai iš Latvijos bei Bal-
ki: isli ša'
f
’ d
u
Konsultuojame
lauja Reizienaldas Iš Siera Leonės savo atliekama daina „Buchenvaldo varpai“. Dainuoja Šiaulių Pedagogi nio instituto studentas Virgi lijus Stakėnas. Kaip skambės lietuviška tautine juosta pa rišta gitara po afganistanie čio Tadžo dainos? „Daina apie mūsų tėvus". Tėvai mūsų. .. Jų rankose buvo ne gėlės — šautuvai. Jau trisdešimt metų jų lau kia nesulaukia vis dar ne drįstančios užsidėti gedulo rūbą moterys... Šios dienos pasaulio skausmas — Čilė. Visiems, žuvusiems už Čilę, kovojantiems už Ją, V. Stakė nas skiria savo dainų ciklą „Čilei“: „Susprogo saulė“, „Kelkis, Pablo“, „Ką daryti“. — Labiausiai patiko Virgi lijus Stakėnas — sako Dao Viet Zungas. — Pavergė jo įsitikinimų nuoširdumas, ne palaužiamas dainos tvirtu mas. Aš supratau, ką Jis no rėjo pasakyti. Ilgai lauktas VDR studen tų, besimokančių Leningra de, pasirodymas. Impulsyvūs, temperamentingi vokiečiai švelniai ir lyriškai uždainuo ja. . . „Ko liūdi, berželi“. — Tik vakar išmokom šią dainą. Gal būt, suprasit, — tarsi atsiprašinėja vokiečiai. Tikrai supratom. Ir ne tik dainos žodžius, — supratom, kad jūs — mūsų geri drau gai. Ko gero, teisi antrakursė Tane Matule iš Latvijos uni versiteto — yra tokia kalba, kurią supranta visi — drau gystės kalba .. .Atsisveiki nimo vakaras Universiteto kavinėje. Spalvingi plakatai, skambios dainos, jaunatviš kas šokis ir nesibaigiančios šnekos. — Ką labiausiai prisiminsi te iš šio festivalio, Dagi? — klausiu Maskvos Tarptautinių santykių instituto studentę.
— Jūsų svetingumą! — Ar nenusivylėte, Mara, festivaliu? — tai klausimas rygietei. — Ne. Norėčiau, jog tokie festivaliai taptų tradiciniai Vilniaus universitete. — Draugystė — taika — daina. Tadža, ar yra koks nors ryšys tarp šių sąvokų? — O taip! Labai glaudus ryšys. Man rodos, kad dai na ir draugystė, draugystė ir taika — neatsiejama. Pasaulio jaunimas... Jis jaučia atsakomybę už tai, kas vyksta šiandien, kas bus ry toj. Jis kovoja su šautuvu rankose. Ne mažiau galingas ginklas — jaunimo draugys tė, solidarumas, daina.
A. RAŽAITYTĖ VI.
BRAZIŪNO
A. BANIO ir nuotraukos
NUOTRAUKOSE:
viršuje — Leningrade studijuojančių VDR jau nuolių Dainos klubo na riai;
kairėje — įdomu interklubiečiams pasikalbėti su Alžyro vaikinu;
apačioje — dainuoja vietnamiečiai Dang Tchi Kam Cha ir Dao Viet Zun gas, skamba šiauliečio V. Stakėno gitara.
— Ar nepasiilgote Tėvy nės? — klausiu Zungo. — Vis dažniau apie ją galvoju — pasiilgau. Laukiu tos dienos, kai galėsiu ran komis paliesti gimtojo Viet namo žemę. — Ar negaila bus palikti draugus, Baku? — Gaila... Bet juk bus laiškai. Liks qeri, šviesūs prisiminimai, liks širdy dai nos. — Jus daugiausia daina vote tarybines. . . — Jos paprastos, nuošir džios suprantamos, išreiškia daugelio — taip pat ir mano — jausmus. Jos neužmiršta mos. Išmokysiu tarybinių dai nų ir savo bendraamžius Vietname. O paskui Zungas dainavo „Baladę apie spalvas“. — Jūs matėt, Zungai, ka rą. .. — Taip. Tai siaubas. — Jūs dainavote dainą apie mūsų šalies skausmą. Ar jaučiate kokį nors ryšį tarp musų ir jūsų tautos li kimų? — Karas — tai bendra ne laimė. Bendros ašaros. Bend ras skausmas. Galų gale — bendra visos žmonijos gėda. — žmonės, saugokite tai ką! — Įsakmiu, galingu, it iš metalo lietu balsu reika-
rašykite mums, klauskite, — visada atsakysime. Šiandien Jus konsultuoja aktyvus mūsų laikraščio tal VaS t«*oiuių žilinų kininkas, teisinių žinių Teisės fakulteto voflįdavimo mėnuo. Matyt, dėstytojas Anzelmas Katkus. taip tik todėl šiuo metu reta«jos pašte susikaupė ne Jaunieji specialistai medi naža skaitytojų laiškų, ku- kai, baigę Medicinos fakulte iuos 3 prašoma atsakyti į vie- tą, privalo atlikti vlenerlų ią a ■ kitą neaiškų klausimą. metų speciallzaci|ą — inter kielei patenkiname Jūsų natūrą. Kas atleidžiamas nuo Kartu primename: jos?
.. .Aplodismentai nutyla. Mergina kiek atlošia šviesia plaukę galvutę, laibais pirš tais vos užgauna stygas, tar si budindama instrumentą naujam skambesiui, ir minkš tu, švelniu balsu skelbia nau ją dainą. Toji kažkuo panaši į ką tik sudainuotą — vėl apie gėles, taikią padangę, apie surastą ir nesurastą lai mę. Bet paklausykite. .. Toje liūdnoje melodijoje telpa vis kas — neapykanta, protestas, iš džiaugsmo ir laisvės visam pasauliui geismo kylantis aistringas solidarumas su ka lėjimuose besikankinančiais Čilės patriotais. Si daina ne gali nejaudinti. Ir ne tik to dėl, kad atneša brangias su sikaupimo minutes — Zita Povilėnaitė į šį savo kūrinį įdeda daug jaunatviškos šir dies šilumos. Vasario mėnesį Universite to gitaristų-vokalistų konkur se ši ketvirtakursė psicholo gė pelnė geriausios vokalistės vardą. Prieš tai, 1974-ųjų ru denį, Bulgarijoje, Dimitrovo tarptautinėje jaunimo stovyk loje ji tapo „Jaunųjų talen tų" konkurso laureate. — Gitara išmokau groti ne seniai — bus kokie metai, pusantrų, — sako Zita. — O „gerklę tampau" jau nuo ket virtos klasės, kai pradėjau lankyti „Liepaičių" chorą. Studijuodama taip pat dai nuoju: Akademiniame chore, kaimo kapeloje. ' ' . Bet, tur būt, labiausiai Zita mėgsta tuos vakarus, kai jos vienos: ji ir gitara. Tada ir gimsta dainos — apie gėles, karo siaubą, meilę. Jai r tiio metu poeto neprireikia' — žodžiai ir melodija 'iš plaukia organiškoj, vienybėj. Juose — „Merginos žodžiai”, „Bus tokia diena'" „Pražysta gėlės", „Žmonės, nereikia karo" — merginos, studentės, tarybinės pilietės godos. Ji mėgsta poeziją, ir šis pomė gis ne kartą suteikė impulsų kūrybai — Zita parašė de šimtimis skaičiuojamų dainų P. Širvio, V. Mykolaičio-Pu tino, B. Sruogos, P. Vaičiū no žodžiams. Visi, kas girdėjo' Zitos bal są, žavisi jo sodrumu, švaru mu, vokalinėmis galimybė mis. Z. Povilėnaitė susidomė jo Konservatorijos vokalo ka tedros dėstytojai, konsultuo ja, lavina jaunąją daininin kę. Gimė nedrąsi svajonė — baigus Universitetą, mokytis konservatorijoje... O dabar ji, ketvirtakursė psichologė, svajoja pažinti žmogų (ir „pirmiausia save"), gilinasi į socialinę psichologiją. Muzi ka studijoms netrukdo — se sijas Zita visada išlaiko gerai ir labai gerai. — Pirmiausia norėčiau sėk mingai baigti studijas, — sa ko Zita. — Kitąmet didelis išbandymas — diplominis. Be to... Ir ji suokalbiškai rodo žie dą, juokiasi ir mini vasarą. Alma SAUKLYTĖ
Visų pirma, atleidžiami tie absolventai, kuriuos skirsty mo komisija nukreipė į mokslo tiriamąjį darbą, o taip pat tie, kurie, aukštųjų mokyklų taryboms rekomen. davus, įstojo į aspirantūrą arba klinikinę ordinatūrą.
ti antraeilėse pareigose ne juos į kitą darbą, neatitin leidžiama. kantį jų įgytos specialybės. Kartu vadovai turi užtikrinti Skaitytojai klausia, kokia sąlygas gamybiniam jaunųjų jaunųjų specialistų teisinė specialistų augimui, gabes padėtis trejų metų laikotar nius skirti atsakingesniam pyje po paskyrimo? darbui.
Įmonių ir įstaigų vado Ar gali jaunieji specialistai Ar gali gydytojas intemas vams griežtai draudžiama per užimti nekonkurslne tvarka dirbti antraeilėse pareigose? tuos trejus metus naudoti asistentų ir dėstytojų pareigas jaunuosius specialistus valdy aukštojoje mokykloje? Gydytojams internams dirb mo aparate, taip pat perkelti
Taip, gali. Be to, nekonkursine tvarka į asistentų ir dėstytojų pareigas gali būti siunčiami ir asmenys, baigę aspirantūrą, stažuotę (stažuo tojai — tyrinėtojai, dėstyto jai — stažuotojai).
PASIKLOSI,
GAMTA PRO OBJEKTYVĄ „Išsaugokime ateities kar toms upes ir upelius, ežerus ir ežerėlius, gražuolę Nerin gą, retuosius augalus ir žvė ris. .. ir meilę gamtai", — prasideda dėst. A. Levicko nuotraukų, puošiančių Gam tos fakulteto antro ir trečio aukšto koridorius, ekspozici ja. įgudęs fotografas mums do.
kai. Nuotaika giedra, vaikiš ka, išdaigiška. .. „Žvėrys ne tokie paprasti, — prisimeni garsaus matematiko Alek sandrovo žodžius. — Geriau vanoja, atrodo, tik jam vie- juos pažindami, mes gal ir nam pastebimas gamtos aki- patys pasidarytume geres mirkąs. Apie jas sunku kal- ni". bėti, nes bijau nublankinti tikrąjį grožį. Gamtos fakulteto turistų „Pažiūrėkite, mūsų jau ne stendas „Tėviškės kloniai šau. daug", — prašo vakarinio kia" pasakoja apie keliones. suopio liūdnos akys. „Pirmas Per žiemos atostogas turistai kiriukų valsas" — romantiš Karpatuose „žiemos ieškojo" kas ir optimistiškas. Ritasi ir parvežė draugams pasakiš keturi ežiukai kaip kamuoliu- ką kalnų, sniegynų, spindin-
čio šerkšno grožį (žr. praeitos savaitės numerį).
rys piktybės". Man atrodo, kad nuotraukos, atspindinčios nepaprastą paprastos gamtos gyvenimą, puošia ir žmogų: daro jį jautresnį viskam, kas gražu ir gera. Daug iniciatyvos organizuo ti fakultete fotoparodas rodo GF profbiuras. Už tai gamti ninkai jam taria ačiū.
Botanikos auditorijoje „žy di" Lietuvos laukų gėlės. Tai III k. biologo V. Knyvos pa roda. Jauno fotografo akis pastebėjo, kas išsaugotų čia susirinkusiems ramią nuotai ką. Visos gėlės, nors pažįs tamos, — iš naujo atgyja tiek O. ALIŠAUSKAITE dalykiniu, tiek meniniu požiū III k. biologė riais. Vienas didis literatas pasa kė: „Žmogus, laikantis ran A. LEVICKO nuotraukose: koje gėlę, niekada nepada. Labanoro giria.
Laikyti PDG normas—kiekvieno pareiga
Apie dovanas Nors gimimo dieną šven čiu tik kartą metuose, ta čiau kasdien esu verste už verčiamas dovanomis. Štai ir šiandien. Eilinią šeštadienis. Dar nespėjau pabusti, o saulė tiesiai į akis ėmė dovanoti savo švelnius spindulius. Kaž kuris kambario vaikinas pus ryčiams padovanojo butelį nesugįžusio pieno ir du ries tainius. Nespėjau išeiti į gatvę, ir čia apipylė dovanomis. Pažįs tama kirpėja dovanojo visai neblogą šukuoseną. Gastrono me pardavėja apdovanojo batonu, vietoj grąžos įteikda ma nuosta-a-abią šypseną. Vien tik parduotuvėje „Lau kų dovanos" man padovano jo kilogramą raugintų agur kų, pusę kilogramo svogūnų ir dešimt kiaušinių. Populia rus rašytojas kaip tik šian dien padovanojo naują kny gą, kurią įsigijau „Sąjungi nės spaudos" kioske, respub likos kino studija, neatsilikdama nuo jų, padovanojo naują filmą, kurį pažiūrėjau už 50 kap. Įžymus tenoras per radiją man padovanojo dvi dainas, gi futbolininkai televizijos pagalba dovanojo 90 minučių aistringų pergy venimų (pusę infarkto). Laiškanešė atgabeno spau dos darbuotojų dovaną — tris laikraščius ir du žurnalus. O kai, skaniai pavakarienia vęs, išėjau įkvėpti šviežio oro, kurį gausiai dalijo ra mus žiemos vakaras, du ne žinomi asmenys man padova nojo mėlynę po kairia akim ir du puikius smūgius į pa širdžius. Tačiau ir aš nesu šykštuo lis. ,Kiek pagalvojęs, nuspren džiau jums padovanoti šią humoreską,. Sakot, nelabai vykusi. Žinot, nebūkit keistuoliai. Kas gi žiūri, dovanotam ark liui į dantis? A. ŽVINAKEVICIUS I k. žurnalistas
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Apibūdindamas PDG kom plekso reikšmę, K. Vorošilovas yra pasakęs: „PDG ženk liukas — garbingas fizinės kultūros ordinas". Šis kom pleksas į didįjį sportą atvedė brolius Znamenskius, V. Ku čą, V. Brumelį, A. Medvedj, B. Lagutiną, Z. Jukną... Jau dveji metai mūsų ša lyje vykdomos naujo PDG komplekso normos. Kokių re zultatų 1974 m. pasiekė Uni versiteto studentai, dėstyto jai, darbuotojai? Kokie užda viniai ateičiai? Apie tai Fi zinio auklėjimo ir sporto ka tedroje kalbėjomės su „Moks lo" sporto klubo pirmininku A. Macežinsku. — Ką buvome užsibrėžę, — įvykdėme, — pasakė jis. — Turėjome paruošti 1350 PDG ženklininkų, paruošėme — 1447. Iš jų 228 dėstyto jai ir kiti Universiteto dar buotojai. Pavartėme grupių žurnalus, ataskaitas. Buvo įdomu suži noti, kurie fakultetai pirma vo, kurie vilkosi uodegoje.
Čempionai! Vilniuje vyko LTSR aukš tųjų mokyklų komandinėsasmeninės šaškių pirmenybės. Mūsų komanda — IF II k. studentas A. Kačiuška bei pirmakursiai G. Gavėnas (ChF), A. Ambrazas ir V. Bobinas (FF), R. Vitkauskaitė (PEF) — tapo čempione. Vai
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. N. Bal čiūnaitė, B. Valentaitė, V k. stud. T. Martinaitytė, Fizikos fakulteto I k. stud. L. Žemaitaitis, Gamtos fakulteto I k. stud. P. Genys, Medicinos fakulteto II k. stud. V. Slučka, Istorijos fakulteto II k. stud. I. Karpavičiūtė.
KAINA 2 KAP.
1974 m. PDG ženklininkais tapo: Fizikos fakultete ■— 33% studentų, Gamtos — 32%, Pramonės ekonomikos — 20%, Istorijos — 19%, Teisės 19%, Chemijos — 18%, Finansų ir apskaitos — 17%, Matematikos ir mecha. 16%,. Prekybos — nikos 13%, Medicinos — 11%, Fi lologijos — 9%. Ženklininkais tapo nemaža Teisės, Fizikos, Pramonės ekonomikos fakultetų dėsty tojų ir darbuotojų dalis. Ta čiau tuo negali pasigirti jų kolegos iš Medicinos, Chemi jos, Filologijos, Prekybos, Gamtos fakultetų. Nė vienas iš jų praėjusiais metais neiš laikė komplekso normų. — Universiteto komanda dalyvavo 1974 m. miesto PDG spartakiadoje; joje už ėmė antrąją vietą, — toliau pasakoja A. Macežinskas. — Šiais metais keturiais etapais rengiamas pirmasis šalies PDG daugiakovės čempiona tas. Pirmajame etape, vyk siančiame Pergalės dienos išvakarėse, bus išaiškinti ge riausi kolūkių, įmonių, įvai. rių organizacijų, mokslo įstai gų daugiakovininkai. Uni versiteto tarpfakultetinė spar takiada rengiama dviem —
masiškumo ir meistriškumo — kryptimis. Bus sudaryta Uni versiteto rinktinė, kuri daly vaus antrajame etape — miesto pirmenybėse. Žinoma, svarbu sėkmingai pasirodyti šiose varžybose, bet ne ma žiau svarbu įvykdyti 1975 m. darbo planą — paruošti 1590 PE>G ženklininkų. Sėk mė lydės mus, jeigu pavyks išjudinti vyresnių kursų stu dentus, dėstytojus ir kitus Universiteto darbuotojus, jei gu jie patys judės. — Kada kalbama apie PDG kompleksą respublikos aukš. tosiose mokyklose, mus vadi na vienais iš geriausiųjų, — įsiterpia į pokalbį katedros vedėjas P. Urbonas. — Bet va, turim ir bėdų. Štai ilgo kas sąrašas vyresniųjų kur sų studentų, išlaikiusių visas komplekso normas, išskyrus plaukimo. Tai viso miesto bėda — trūksta baseinų. Ar negalėtų studentų statybinin kų būriai vasarą savo inicia tyva rengti plaukimo varžy bų? Jų rezultatus Fizinio auklėjimo ir sporto katedra mielai patvirtintų. Dėl gamtos kaprizų neįmanoma ir slidinėti. Bet randame išeitį: slidinėjimą pakeičiame sportiniais žygiais. Nemaža vy-
resniojo amžiaus dėstytojų ir kitų Universiteto darbuotojų neprisirengia nueiti į polikli niką, kad patikrintų, todėl neturi teisės laikyti PDG normų. Esame dėkingi Karinei katedrai, teikiančiai mums didelę paramą. Beveik visi studen tai, kuriems tik yra karinio rengimo kursas, tampa PDG ženklininkais. Katedros dėstytojas V. Ma. tulaitis priminė, kad kiekvie name fakultete Rektoriaus įsakymu yra sudarytos komi sijos, atsakingos už PDG nor. mų laikymą. Labai gerai bū tų, jeigu jos ko greičiau pa tikslintų sąrašus, išaiškintų visus „skolininkus" ir imtųsi konkrečių organizacinių prie monių. Atsisveikinant A. Macežinskas pridūrė: — Taip pat laukiame kom jaunimo organizacijų, profkomitetų pagalbos. Mes visad aprūpinsim inventoriumi, skir sime sporto bazes. PDG kom plekso normų įvykdymas — visų mūsų bendras reikalas, kiekvieno pareiga.
kinų grupėje LTSR čempionu tapo FF I k. studentas V. Bobinas, surinkęs 4,5 taško iš 6 galimų (žaista šveicariška sistema), o merginų grupėje nenugalima buvo sporto meistrė R. Vitkauskaitė. Jos sąskaitoje 5,5 taško iš 6. Po šio sėkmingo starto VU ko manda žada startuoti sąjungi nėse varžybose.
Dėl LTSR aukštųjų mokyk lų čempionų vardų kovojo ir šachmatininkai. Universiteto komandos garbę gynė prity rę žaidėjai E. Miliauskas (MF V k.), V. Gefenas (ChF II k.), G. Sačkus (FAF I k.), Z. Vaiš vila (FF I k.), L. Benensonaitė (MF II k.) ir G. Survilaitė (FAF II k.). Čempiono vardą iškovojo
P. Ragelis (KPI), surinkęs 6 taškus. V. Gefenas — trečias. Moterų grupėje pajėgiausios respublikos studentės šach matininkės vardas atiteko L. Benensonaitei, kuri surinko 5,5 taško iš 7 galimų. VU ko manda tapo LTSR aukštųjų mokyklų čempione.
mą, jumorą, meniškumą, sce ninę kultūrą, masiškumą. Nugalėtojams skiriamos - 30 rb., trys premijos: I II - 20 rb., III "• — 15 rb. Fakultetui, užėmusiam pirmąją vietą, bus įteikiamas prizas, kuris, pereinamasis iškovojus trečią kartą, taps fakulteto nuosavybe. Konkursas vyks Aktų sa lėje balandžio 6 d., 15 vai.
12-14 fak. I <jr„ 14-16 vai. — Fizikos fak. II gr.. 16 — 18 vai. Pramonės ekonomikos fak.
5kdbimai Kultūros klubas skelbia tarpfakultetinę intermedijų apžiūrą — konkursą. konkursą, Jo studentų renginių tikslas organizuotumeniškumas, mas, masiškumas, Universitrukumų teto negerovių ir kritika. dalyvauti Konkurse gali visų fakultetų studentai, dės tytojai, darbuotojai. Interme dijų ciklo trukmė — 10 — 15 minučių. Vertinama už studentišką problematiką ir jos aktualu-
M. SAKAVIČIUS
A. AMBRAZAS
Kultūros klubas
Tą vakarą komjaunimo j miteto operatyvinė grupė » lankė naujakurius, IX a bea rabučio gyventojus. Daj studentų jau buvo įsikūrę,, ti dar tvarkėsi, o kai ku: jau ir... linksminosi. „Kambarys baisus, visos; liekos sumestos ant grindi — raporte rašo operaty nės grupės nariai apie kai barį, kuriame turėjo gyva FAF I k. studentės A. Slap kauskaitė, Z. Sešelgyte ir Skominaitė. Merginos tą vakarą atsii žė daiktus, Pagalbon pasis lė vaikinai, Jie ne tik noi talkininkavo, bet dar ir vyi merginas pavaišino, jį dvyliktos atėję operatyvia grupės nariai priminė su čiams ir šeimininkams bea rabučio taisykles. Mergio jau praėjusiais metais, būd mos parengiamajame skyii je, gyveno bendrabutyje, operatyvinė grupė ne kai jų kambaryje rado netvaria Taip ir neteko atšvę įkurtuvių, Už sistemini bendrabučio taisyklių paa dinėjimą — alkoholinių j rimų vartojimą ir pašalio asmenų laikymą kambary nakties metu — A. Šlap kauskaitė, Z. Šešelgytė ir Skominaitė pašalintos bendrabučio. Trečiakursis gamtir.ini A. Karklys skubėjo į poils vakarą. Išgėręs ir padrąsej, jis norėjo įsiveržti į šok salę su svetimu studento ! lietu. Jam kelią pastojo i suomeninių organizacijų i stovai. Perspėjimų A. Kai lys neklausė, elgėsi netakt kai, grąsino perspėjusiai Jis buvo nuvestas į milicij Už elgesį, nesuderinamą studento vardu, A. Karkli pareikštas griežtas Rėki riaus papeikimas. „Man išeinant iš praus; los, kelią pastojo komis sužinojau). (kaip vėliau Vienas paprašė manęs doi mentų. Aš jų neturėjau, n paltas buvo pakabintas fak: teto rūbinėje. Jie vis t> reikalavo dokumentų. Ta aš, nežinau ko išsigandęs, šokau pro langą", — taip f siaiškinime rašo Medicii fakulteto VI k. studentas Akavickas. Komisija buvo nustebi: tokiu D. Akavicko elges Šis, iššokęs iš antrojo aukS nudūmė gatvėmis. Bet, kad koks greitas buvo, nuo R< toriaus papeikimo nepaspi ko. A. DARGIA
gegužės, birželio mėn., toną — balandžio, geguR birželio, liepos mėn. Gauti POILSINIAI KEU LAPIAI Į: Palangą, Anyi čių „Šilelį“ — gegužės, b' želio mėn., Trakus — biri lio ir liepos mėn. Studentų
Studentų profkomitete gau ti KELIALAPIAI 1 PROFILAK TORIUMĄ nuo kovo mėn. 17 d. Pareiškimus su gydy * tojų nukreipimais nešti profbiurų pirmininkams. Gauti SANATORINIAI KE Vokalinių — instrumenti į Kislovodską nių grupių repeticijos Aktų LIALAPIAI: (VI.28. — VII. 21.), Likėnus salėje vyks tokia tvarka: (VI.26. — VII.19.), Palangą, kovo 16, 23, 30 d. — balandžio, 10 —12 vai. — Teisės fak.. Druskininkus —
profkomit«!
Kultūros klubas
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
I
Giliai užjaučiame Teisei fakulteto II k. 3 gr. stf dentę Birutę SLAVINSKĄ1 TĘ dėl tėvelio mirties.
Į Tiražas 3000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė 1LV 10835 Užs. Nr. 858
Grupės draugi
REDAKTORĖ ALGIS KUSI.
n