visu saiaą
LEIDŽIAMAS NUO 1950
vieny Rites *
cao»/Binis scu nencas
Į
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 10 (1429) 1988 M. KOVO 18 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini
Mokymas, auklėjimas: problemos
UŽ KĄ MES GAUNAME STIPENDIJĄ? studentų, sąmoningumas toks, kad finansinis klausimas yra svarbesnis nei įgyjamos žinios (niekas nesako, kad jis nesvar bus). stipendija buvo, yra ir bus realiausias ir tvirčiausias stimulas siekiant geresnių re zultatų (tikėkimės, tuo pačiu ir žinių). Tai turėtų suprasti ir dėstytojai, rašantys pažymius, priklausomai nuo savo nuotai kos. Ir stipendijų skirstymas turi skatinti norą mokytis ge riau o ne temptis nuo sesijos iki sesijos. Kad to nebūtų, siū loma filologijos fakultete stipen dijų neskirstyti pagal specialy bes. Ką tas duoda ir kodėl pa daryta būtent tokia išvada? (Tai liečia tik filologijos fakul teta). Visi mūsų fakulteto studentai vra galima sakyti, vienos spe cialybės atstovai — filologai. Ir vienija juos vienas mokslas — filologija. Skiriasi tik specia lizacija — lietuvių kalba, rusų kalba, anglų, vokiečių, prancū zų kalbos. Stipendijos skirsto mos remiantis sesijos egzaminų rezultatais. Egzaminus visi filo logai laiko beveik tuos pačius. Maždaug pusė jų sutampa vi sose specialybėse. Kiti egzami nai. iš esmės, skiriasi tik savo pavadinimais, kurie atitinka tą ar kitą specialybę. Pavyzdžiui; lituanistai laiko dabartinės lie tuvių kalbos egzaminą, o užsie nio kalbų studentai — leksi kos. arba rusistai — rusų lite ratūros. lituanistai — lietuvių literatūros. ..užsieniečiai- - už sienio literatūros egzaminus. Anksčiau, kai beveik visi gau davo tokią pat stipendiją, nela bai kam ir skaudėjo galvą dėl to. kas ir už ką gauna. Dabar tikrą bumą sukėlė prie
Taigi, už ką studentui moka ma stipendija? Bent jau pačia bendriausia prasme? Kvailas klausimas, pasakytų dažnas, aišku, kad už gerus ir labai ge rus pažymius, t. y. už geras žinias, parodytas egzaminų me tu. Su tuo sutinka visi. Tačiau, pasirodo, stipendiją galima gau ti ir už tai, kad studijuoji vie na ar kitą specialybę. O svar biausia. ją galima gauti visai nesistengiant geriau mokytis. Tik per egzaminą svarbu ne gauti dvejeto. Visa kita — for malumas. Ar gali taip būti? Taip yra. Filologijos fakultete. Ir. mano manymu, ne vien stu dentai čia kalti. 0 kalta bus. atrodo. klaidinga stipendijų skirstymo sistema mūsų fakul tete. Iš pirmo žvilgsnio, ji tokia nat kaip ir visame Universite te. Kiekvienos specialybės 71tyn studentų turi gauti stipendiją. Filologijos fakultete šis rodik lis — tai klaida. Naudojant tokią skirstymo sistemą, fakultete susidaro sa votiška ..specialybių nelygybė“. Žemas visų vienos specialvbės studentų pažangumas garantuo ja stipendiją net ir vos paten kinamai besimokančiam. Tuo tarpu, aukštas pažangumas ki toje specialybėje atima galimy bę gauti stipendiją net ir tam studentui, kurio vidurkis — 4 ir daugiau. Jis paprasčiausiai atsiduria už nelemtos 71 o/A ri bos. Taip Įvedama grubiausia lygiava. Už tą patį rezultatą vienas gauna stipendiją, kitas ne. Kam tada geriau mokytis? Mano manymu, kol mūsų.
dai už gerus ir labai gerus pa žymius. O čia dar ir reikalavi mai dėl perlaikymų sugriežtėjo. Vėl savaime iškyla mintis — stipendija yra realiausias, tvir čiausias ir labiausiai apčiuopia mas stimulas, skatinant studentą siekti geresnių rezultatų. To dėl teisingas stipendijų paskirs tymas labai daug ką lemia, to dėl ir siūloma keisti senąją sis temą tobulesne. Tačiau, net ir išdėsčius visus motyvus, senosios sistemos ne sutiko atmesti mūsų dekanatas (ir ne tik jis). Nors fakulteto mokslinėje taryboje šis mūsų, studentų, pasiūlymas ir sušilau kė daugumos pritarimo, rezul tatų jokių. Buvo argumentų ir orieš. bet jie. atrodo, nepagrįs ti. Pirmiausia, ne visai teisinga (ir garbinga) teigti, kad. pavyz džiui. užsienio kalbų dėstyto jai rašo savo studentams tik ge rus ir labai gerus pažymius ir verčia tai daryti kitus dėstyto jus. Užtenka pasižiūrėti į pas kutinės sesijos rezultatus. ir bus aišku, glosto jie studentus, ar ne. Taip pat ir kitų discipli nų dėstytojai per daug ..užsie niečių“ nelepina. Taip pat nega Įima teigti, kad užsienio kalbų specialybės studentų mažiau, todėl dėstytojai juos geriau pa žįsta ir globoja. Paskaičiavus paaiškėjo, kad dėstytojų ir stu dentų santykis visose specialy bėse yra beveik toks pat. Gi nant skirstymą pagal specialy bes neteisinga būtų lyginti jį ir su Tarybų Sąjungos finansų skirstymu sąjunginėms respub likoms. Jei panaudojom tokį pa vyzdį, tai sąjungines respubli kas reikėtų prilyginti ne spe cialybei fakultete, o fa*kultetui
STEBINO NORAS MOKYTIS Suomijoje, Helsinkio technolo gijos universitete, stažavosi fi zikos fakulteto amorfinių puslai dininkių mokslinio tyrimo labo ratorijos vedėjas Kęstutis Ar lauskas. Jis atsako į Audriaus SIAURUSEVICIAUS klausimus. — Helsinkio technologijos uni versitetas tai... K. A. Tai mūsiškio politech nikos instituto analogas. — Daugelis sugrįžę iš užsie nio kaip išskirtinį studentų bruo žų nurodo norų mokytis. Kaip manote Jūs! K. A. Nebūsiu originalus šiuo klausimu ir aš. Mane taip pat
stebino Suomijos studentų noras siekti žinių. Ten niekas jų ne varo į paskaitas, nežiūri lanko mumo, o visi mokosi. Neteko su tikti kitokių studentų. — Kas Jus labiausiai nustebi no Helsinkio technologijos uni versitete! K. A. Tikriausiai vieno diplo manto paskaita, kurios klausėsi universiteto profesoriai ir dėsty tojai. Baigdamas studijas, jis pa rengė paskaitų kursų apie skai čiavimo technikų, skaitė paskai tas kitiems studentams. Dažnai pasitaiko, kad studentų surinktų medžiagų dėstytojai panaudoja
savo paskaitose. — Ar yra dirbančių studentų! K. A. Mūsų universiteto stu dentas, dirbdamas laboratorijoje, už tai gauna pinigus. Štai ir da bar mūsų laboratorijoje dirba studentai. Suomių studentams už darbų laboratorijose niekas ne moka — tai įeina j bendrų mo kymo programų. Jie ieškosi pa pildomo uždarbio. Aš bendravau su savo kaimynu bendrabutyje. Jis keldavosi penktų valandų ryto ir skubėdavo j darbų, nuo aštuonių jau sėdėdavo paskaitose, va kare vėl j darbų. Kaip ir pas mus, ten studentai priklausomi
universitete. Juk kiekviena res publika gavusi savo dalį, to liau skirsto ją savo nuožiūra). Ir Lietuva nesielgia taip, kaip Latvija, kodėl tada filologijos fakultetas turi elgtis taip, kaip gamtos ar istorijos. Tai jau vi daus reikalas. Visiškai nepriim tinas pasiūlymas įsteigti tris stipendijų skirstymo komisijas atskiroms specialybėms. Tai tik dar labiau subiurokratina sti pendijų skirstymą. Keista ir gai la kad diskusija šia tema tarp studentų ir dekanato (ir ne tik) tęsiasi jau antras pusmetis. Ma no nuomone, mūsų, studentų, siūloma sistema geriausiai ati tinka mūsų fakulteto specifiką. Ji sudarytų sveiką konkurenci ją tarp visų fakulteto studentų siekiant geresnių rezultatų. Ne būtų ir nereikalingų išpuolių vienas kito adresu. Negaila juk tos stipendijos, net padidintos, tikrai gerai besimokančiam. Ta čiau kiekvienas įsižeidžia maty damas. kad stipendiją gauna žmogus, aiškiai jos nevertas. Studentai vienas kitą pažįsta geriau negu dėstytojai ar dėka natas. Patys stipendijų skirstymo kriterijai išdėstyti TSRS aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos. VPSCT sek retoriato ir VLKJS CK sekreto riato nutarime. Aiškiai ir kon krečiai. Visų pirma gauna tie, kurie išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Tie. kurie tu ri patenkinamus pažymius, sti pendiją gauna tik nusprendus pagal grupės grupei (kursui) sudarytą eilę. Neužsiminta apie studentus kurie perlaikinėja egzaminus. (Turima galvoje tie studentai kurie perlaiko tam.
kad gautų geresnį pažymį) .Siū lytume: tokius studentus reikė tų prilyginti tiems, kurie ga vo patenkinamą pažymį. Kadan gi ir perlaikymas perlaikymui nelygu, tai skirti ar neskirti to kiam studentui stipendiją irgi sprendžia pati grupė, įtraukda ma jį į bendrą grupės eilę, ku rią surašo seniūnas. Ir gauna jis, net ir perlaikęs gerais ir labais gerais pažymiais egzami ną. tik minimalią stipendiją, bazinę, be jokių priedų. Su to kla problema jau susidūrė mū sų fakultetas. Buvo (ir liko) tik rai nemalonu. kai studentas, perlaikęs nepatenkinamai ar net patenkinamai įvertintą egzami ną, gavo stipendiją, o jo drau gas, sąžiningai atsakinėjęs vie ną kartą ir gavęs trejetuką, galbūt vienintelį. stipendijos negavo. Negražiai išėjo, ar ne tiesa? Yra ir kita medalio pusė dėstytojai. Ne visi jie buvo ir liko pasiruošę naujai tvarkai. Lengva ranka pagal seną pa protį kai kurie rašydavo „nepat.“ ir sakydavo ..iki kito kar to“. Studentui pažymys (objek tyvus) dabar labai daug ką reiškia, ir ne vieta čia asmeni nėms simpatijoms, antipatijoms, geroms ir blogoms nuotaikoms. Aišku, gerų dėstytojų problema ne mažiau aktuali kaip ir gerų studentų. Bet tai jau kita tema.
nuo materialinės tėvų padėties. — Su kokiomis problemomis susiduria suomiai, baigę aukštųsias mokyklas! K. A. Pirmiausia darbo probtemų, kuri remiasi konkrečios giasi būti pastebėti kokios nors firmos. Rašydami kursinius dar bus universiteto studentai gauna temų, kuri remiasi konkrečios įmonės veikla, siekia, kad jų darbai būtų panaudojami gamy boje. Glaudūs ryšiai universitetų sieja su koncernu „Nokia". Kon cernas geriausiems gali mokė ti stipendijas. „Nokia" dažnai finansuoja įvairių studentų klubų veiklų. — Kaip technologijos univer siteto studentai leidžia savo lais valaikį!
K. A. Man susidarė toks įspū dis, kad jie sportuoja kiekvienų laisvų minutę. Labai populiarus futbolas. Aplink universiteto pastatų jį žaisdavo visi, kartu vaikinai ir merginos. Apskritai Suomijoje sportas populiarus, teko stebėti tradicinį bėgimų Helsinkyje, vien komandų daly vavo du tūkstančiai, dauguma iš jų —studentų. Nors už dalyvavi mų varžybose turi įnešti mokestį. Surinktus pinigus valdžia pa naudoja miesto tvarkymui. — Ar sugrįžęs iš Suomijos Jūs galite pasakyti: „Aš mačiau idealų universitetų"! K. A. Ne, taip pasakyti aš ne drįsčiau. Aš apskritai neįsivaiz duoju tokio universiteto. — Dėkoju už pokalbį.
Norėčiau pateikti dar vieną pasiūlymą. Jei dėstytojams ne darbingumo lapelį apmoka prof sąjunga iš savo fondų, o ne iš darbo užmokesčib, tai kodėl studentų profsąjunga panašiu būdu negalėtų pasirūpinti savo (nukelta į 4 psl.)
- Sveikiname -
PROFESORIUI N. GREGORAUSKUI - 80
Sveikiname prekybos ekono mikos katedros profesorių, eko nomikos mokslų daktarų, Lietur vos TSR nusipelniusį ekonomis tą Marijonų Gregorauską gar-
bingo 80-ties metų jubiliejaus prooa. Gimė M. Gregorauskas Kaune, smulkaus valdininko šeimoje. Anksti netekęs tėvo stoja į sun kų kovotojo už socialini teisin gumų kelią. Sunkūs darbo ir mokslo metai, aktyvi veikla pa žangiose jaunimo organizacijose, valdžios persekiojimai, areštai anksti davė Jubiliatui pirmuosius klasinio užsigrūdinimo pradus. M. Gregorauską visada lydėjo gilus žinių, mokslo troškimas. Turėdamas nemažų gabumų, dirbdamas įvairiose ūkinėse or ganizacijose sugebėjo įgyti au kštąjį išsilavinimą. Jubiliatas ir iki šiol liko akty vus, veržlus. Jam teko užimti daug atsakingų ir garbingų pa reigų. 1940 metais, atkūrus Ta
rybų valdžią, kviečiamas užimti atsakingas Prekybos ministro pa reigas Liaudies Vyriausybėje, o vėliau Prekybos liaudies komisa ro pareigas Tarybinėje Vyriau sybėje, po to dirba Lietuvos TSR Ministru Tarybos Pirmininko pa vaduotoju. Pačius vaisingiausius gyveni mo metus Jubiliatas atidavė mokslui ir 'kadrų rengimui. Štai jau 42 metai jis dirba Vilniaus V. Kapsuko universitete. įgimr tas oratoriaus talentas, glati eru dicija žavėjo ir žavi studentus, dėstytojus, bendradarbius. Per visus šiucs metus jis ,perteikė studentams savo gilias teorines žinias ir praktinę patirtį skaity damas prekybos ekonomikos, prekybos organizavimo ir tech nikos, žemės ūkio ekonomikos
disciplinų paskaitas. Jubiliatas aktyviai dalyvauja Universiteto gyvenime: 1963— 1968 m. jis — prekybos ekono mikos katedros vedėjas, 1964— 1968 m. ekonomikos fakulteto dekanas. Prof. M. Gregorauskas pro duktyvus ir plataus diapazono mokslininkas. Jo mokslinių da-rr bų sąrašas viršija 100 pavadini mų. Pagrindinės mokslo sritys — žemės ūkio ekonomika ir liaudies vartojimas. Jis aktyviai daly vauja vykdant įvairius respubli kos vyriausybės pavedimus, ruo šiant mokslines rekomendacijas įvairiais respublikos liaudies ūkio vystymo klausimais. Dauge lis jo atliktų darbų įdiegta arba panaudota ruošiant respublikos liaudies ūkio vystymo planus.
Ypač dideli Jubiliato nuopelnai mokslinių ekonomistų kadrų rengimo srityje. Daugiau kaip 20 jo vadovautų aspirantų įgi jo mokslų kandidatų laipsnius. M. Gregorausko mokslinę, pe dagoginę ir visuomeninę veiklą aukštai įvertino vyriausybė. Jis apdovanotas Tautų draugystės ordinu, medaliais, jam suteiktas respublikos nusipelniusio ekono misto garbės vardas. Kolegos ir studentai, bendrau jantys su tokia kilnia asmenybe, kaip M. Gregorauskas, mokosi iš jo principingumo, pareigingumo, sveiko gyvenimo būdo, kuklumo, darbštumo. Garbingo jubiliejaus proga lin kime profesoriui M. Gregorauskui neblėstančios energijos ir il giausių metų. Vyr. dėstytojos A. DAMULIENĖ, J. NARKŪNIENĖ
2 psl.
A
Tarybini,
TIEMS, KAS PAPILDYS „VAKARINUKŲ“ GR KVIEČIA KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS
Tikslas—kokybė Keletą rūpimų klausimų pate! iriame vakarinio fakulteto prodekanul, technikos mokslų kandidatui doc. Stasiui Girdzijauskui. Prodekano atsakymai, manytume, yra aktuali Informacija ne tik tiems, kurie stos J fakultetą, bet ir tiems, kurie domisi Jo veiklos perspektyvomis. Kaip galėtumėte fakulteto veiklą?
apibūdinti
Kauno vakarinis fakultetas — vienas jauniausių Universiteto padalinių turi tikslų padėti Kauno dirbančiam jaunimui kelti humanitarinę kvalifikaciją. Devynių fakulteto specialybių mokosi per 1300 studentų. Fakultetas specializuojasi dviem kryptimis: filologine ir ekono mine. Fakultete rengiami lietu vių, rusų ir anglų kalbų bei li teratūrų specialistai — filologai bei jiems artimi specialistai — bibliotekininkai, taip pat penkių sričių ekonomistai: finansininkai, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės specialistai, dar bo ekonomistai ir sociologai, socialinio ir ekonominio plana vimo specialistai. Pastarųjų da lis specializuojami kaip materia linio techninio aprūpinimo eko nomikos specialistai. Fakultetas jau išleido nemažą būrį — per 4000 — specialistų. Nemaža dalis absolventų dirba vadovaujantį darbą pramonės įmonėse, švietimo ir kultūros įstaigose, partiniuose ir tarybi niuose organuose, yra žymūs gamybos ar mokslo darbuotojai.
naikintos. Manomą, kad darbas pagal specialybę, mažesnis stu dentų skaičius, atsisakymas iš leidimo planų turėtų stimuliuoti geresnį nepasitraukusių nuo ga mybos specialistų parengimą, ypač jei tai bus derinama su tobulesniu mokymo proceso organizavimu, griežtesne žinių kontrole, reiklesniu vertinimu.
Kaip, kokiais budais numatoma tą kokybę gerinti?
Kokių naujovių galima tikė tis Kauno vakariniame fakultef te?
Siekiant tobulinti vakarini mokymą, neseniai buvo paskelbtas naujas TSRS aukštojo ir Specialiojo vidurinio mokslo mi nistro įsakymas, reglamentuo jantis stojančiųjų ir studentų kontingentą. Sis dokumentas nu mato, kad vakarinis mokymas gali būti panaudotas tik darbuo tojų kvalifikacijai kelti, o ne apskritai specialistams rengti, kad vakarais gali mokytis tik tie, kurie dirba pagal studijuo jamą ar bent jau artimą specia lybę. Norint įgyvendinti šį rei-
mokslo Vykdant aukštojo reformą, keičiamas kai kurių viespecialybių turinys. Štai, toj buvusios darbo ekonomikos specialybės nuo ateinančių moks lo metų fakultete bus darbo ekonomikos ir sociologijos spe cialybė. Vietoj pramonės plana vimo — socialinio ekonominio planavimo specialybė Panaiki nama kaip savarankiška mate rialinio techninio aprūpinimo ekonomikos specialybė, tačiau ji liks kaip socialinio ekonomi nio planavimo specialybės spe-
Kaunas, V. Kuzmos 71
Vyksta aukštojo mokslo refor ma. Kaip ji paveiks vakarini mokymą?
Paveiks. Tikriausiai gan stip riai. Pagrindinė reformos kryp tis — garantuoti išleidžiamų specialistų „kokybę". Vakarinių ir neakivaizdinių skyrių absol ventų kvalifikacija pastaruoju metu susilaukdavo nemažai prie kaištų. Tad dabar siekiama, kad mokymas neatsitraukus nuo ga mybos būtų ne blogesnis kaip stacionare. Iki šiol vienas svar biausių vakarinio mokymo pra našumų buvo jo ekonomišku mas: parengti specialistą vaka rine mokymo forma kainuoja beveik pustrečio karto pigiau nei stacionarine, ir tuo pat me tu sutaupoma daug darbo jė gos. Tačiau paaiškėjo, kad ne viskas, kas pigu, kartu yra ir Prastai parengtas ekonomiška, specialistas (nebūtinai vakarine mokymo forma) gali padaryti daugiau žalo6, negu atnešti naudos. Kaip žinome, specialis tų, ypač kai kurių vadovų, ne kompetentingumas nemažai pa kenkė šalies ekonomikai, dėl jo stokos įvyko stambiausios šaly je avarijos, padaryta didžiulė ekologinė žala, nukentėjo ats kiros mokslo ar gamybos šakos. Todėl dabar palaipsniui atsisa koma masinio specialistų rengi mo, mažinama išleidimo apimtis, tačiau gerinama kokybė.
co co e
c© e s g e e N
kalavimą, teks gerokai pertvar kyti atskirų specialybių komp lektavimą. Šiuo metu jau yra nemažas kai kurių sričių specia listų perteklius, todėl nėra por reikio toliau juos rengti. O ki tose srityse sunku sukomplek tuoti vakarinio mokymo grupes dėl pačių profesijų nepopuliarumo. Sukomplektuotas silpnas kontingentas savo ruožtu sąlygoja blogą specialistų parengimo kokybę, Laikantis naujųjų reikalavimų vakariniuose skyriuose tikriausiai žymiai sumažės studentų skaičius, o kai kurios specialybės bus visai pa-
PMYZDhHI
Į variantas
4. SUPRASTINTI REIŠKINĮ ■(įįgjp - Jįįr)2.IŠSPRĘSTI LYGTE fo£(9-2‘)=3->L.
3. IŠSPRĘSTI NELYGYBĘ: fX-f}VK-X-2 .>0.
4 N. IŠSPRĘSTI LYGTI:yįL)-O,KAIy(x^Sim-įSm3TiįSm5X. 43 IŠSPRĘSTI LYSTI: V2-3C0S2X^'VBinX.
5. XI KUBO KIEKVIENĄ BRIAUNĄ SUODINTUME 2 Cm., TO JO TŪRIS PADIDĖTU PSCnf.RASTI KUBOBRIAUNOS ILBį. UVARIANTAS 4. PILIEČIO INDELIS TAUPOMOJOJE KĄSOJE PIRMAISIAIS ME TAIS PADIDĖJO 2Z,0 ANTRAISIAIS-37-. KOKS BUVO PRA-
DINISINDĖLIS,XI PO 2 METUJIS BUVO LYGUS S2SRUB30KAP
2 IŠSPRĘSTI L YBČlUSlSTEMĄ.[(M-3įJll3 -Ę5X-y)l4= 4,
c©
y)l2Ą-(K-6Įfil3=4
3. ĮRODYTI TAPATYBĘ. 4. N.lŠSPRĘSTINELYBYBĘ:f'(K'l>gWl,Mlfį()=2K'-2triKA.7 '
Kokia yra vakarinių studijų specifika, kokių esama lengva tų?
Vakarinės studijos daugeliu aspektų mažai kuo skiriasi nuo mokslo stacionare, nes pagrin dinė mokymo proceso dalis — paskaitos, pratybos, seminarai vyksta auditorijose, laborato rijose ar kabinetuose. Tačiau tų skydarbų apimtis vakarinio per riaus studentams beveik pusę mažesnė — tik 16 vai. per savaitę. Mūsų fakultete paskaitos vyksta 4 kartus per sa vaitę po 4 akademines valandas, nuo 18 iki 21.30 vai. Mokslo trukmė: ekonomistams — 5, fi lologams — 6 metai. Pastaruoju metu atsirado galimybė padidin ti studentų savarankiško darbo lyginamąją dalį, paliekant tą pačią auditorinio darbo apimtį, t. y. padidinti praktinių užsi ėmimų kiekį paskaitų sąskaita, o tai savo ruožtu leidžia deta liau išnagrinėti studijuojamą me džiagą. Dirbti ir vakarais mokytis nė ra lengva. Todėl' vakarinių sky rių studentams yra teikiama ne mažai lengvatų: pažangūs stu dentai semestro egzaminams lai kyti gauna 20 arba 30 dienų apmokamų atostogų (priklausomai nuo kurso, kuriame mokosi). Valstybiniams egzaminams pa sirengti — 30 d., o diplomi niam darbui parengti — 3 mėn. Be to, paskutiniame kurse gali būti suteikiama viena papildo ma, iš dalies apmokama laisva nuo darbo savaitės diena, o, jei reikia, dar dvi nemokamos dienos. Neapmokamos atostogos esant reikalui gali būti suteikia mos ir žemesniuose kursuose.
Pravartu zi Slais metais stojantiems į va karinius fakultetus keliami nau ji reikalavimai — būtinai turi dirbti pagal pasirinktąją arba ar timą Jai specialybę. Kauno va kariniame fakultete sudaryti są rašai pareigybių, susijusių su bū tinumu ar tikslingumu studijuoti tam tikrą specialybę. Juose Iš vardijamos asmenų pareigos, lai komos svarbiomis ar tikslingomis priimant į kurią nors spe cialybę. Numatoma priimti į šias spedalybes: lietuvių kalbos ir lite ratūros, rusų kalbos ir literatū ros, bibliotekininkystės Ir biblio grafijos, buhalterinės apskaitos, darbo ekonomikos, prekybos Ir visuomeninio maitinimo ekono mikos ir valdymo specialybes — po dvidešimt penkis studen tus, socialinio ekonominio plana vimo — penkiasdešimt studentų., t. y. dvidešimt penki studentai bus rengiami materialinio-techni nio aprūpinimo specialistais, an glų kalbos ir literatūros — tryli ka studentų. Stojantys į lietuvių, rusų ir anglų kalbos bei litera tūros specialybes bus traktuoja mi kaip dirbantys pagal pasirink tą specialybę arba jai artimą, jeigu dirbs pedagoginį, redakci nį, informacinį darbą, dirbs bib liotekose, knygynuose ir pana šiai. Bibliotekininkystės Ir biblio grafijos specialybę atitiks dar bas bibliotekose, Informatikos, patentų skyriuose, archyvuose, filmotekose, knygynuose, muzie
tinkama stojant l dalytę, nluos< J DMO vJ skyriuos] nlų į, J šiai, i m lybę -1 tlstlk s J dalytę 1 analovld mo|e, tai toriai iri tos s ti haltei inį] darbą ekoiu nd bę ir nJ rūpln no] bantys muotojaJ mesnjų n AVS ski čerlal J techi. | žavimo I
le
n !
li
t' ic H
?i ry
k (r to
Be to, leisti it> dalybų d kurie tJ orgar IzaJ Įą nuk Tikslūs ‘i( atlti Juotl j Kauno vi jei balai lžlj pos 15 1 ■naciją J lė komi ijoi
juose, ir panašiai. Stojant Į ekonominio profilio specialybes, reikia dirbti ekono minėse tarnybose ar turėti
Į mokymąsi po darbo, vaka rais, su viltimi žvelgia dažnas grįžęs iš Tarybinės Armijos ir pasiilgęs mokslo vaikinas. Ko kių lengvatų jis gali tikėtis va kariniame fakultete?
1BS7M matematikos stojamojoegzamino uža/oaų
e
tuo atveju, jei turės darbovie tės siuntimus ir bus įtraukti į reikiamų specialistų rezervą. Su profesijų, atitinkančių kiek vienos specialybės pobūdį, są rašais galima susipažinti fakul teto priėmimo komisijoje. Dar viena naujovė liečia sto jamuosius egzaminus: gimto sios kalbos žinios bus vertina mos tik dviem balais — „išlai kyta" arba „neišlaikyta".
ir g^6X1-2tnK-v^3.
43. IŠSPRĘSTI LYGTI
X2+
.
5. KŪGIO PAGRINDO PLOTAS S, 0 SUDAROMOJI SU PAGRINDO PLOKŠTUMA SUDARO 45‘KAMPĄ. RASTI KŪGIO TŪRI.
cializacija. Todėl į šią speciali zaciją bus priimama perpus mažiau žmonių. Po ilgesnės pertraukos vėl bus priimama j prekybos ekonomikos specialy bę. Kad būtų galima racionaliau komplektuoti prekybinių įmonių kadrus, į šią specialybę numato ma priimti tik su prekybinių organizacijų siuntimais. Tačiau bene didžiausia naujovė ta, kad į daugumą specialybių (ypač ekonominių) bus priimami tiktai dirbantys pagal būsimų studijų ar bent jau artimą profilį. Tie, kurių darbas neatitiks studijų pobūdžio, mokytis bus priimami Turbūt visi sutiksime, jog sto jantieji matematikos egzamino nelabai laukia. O reikalavimai jam tikrai nėra dideli. Egzami nas yra laikomas raštu — tai lei džia geriau susikaupti, prisimint) reikiamus teiginius, pašalina ga limus vertinimo subjektyvius veiksnius. Uždaviniai egzaminui yra parenkami taip, kad juos bū tų galima Išspręsti naudojant keleto sprendimo žingsnių algo ritmą. Sprendimui visiškai pamokanka mokėti pagrindines kyklinlo kurso teoremas ir formules. Kalbos, kad stojamųjų eg nuo zaminų uždaviniai skiriasiI mokykloje sprendžiamų, nepag-
rjstos. aiškinti Kuo tuomet reikia dažnokai nedžiuginančius egzaminų rezultatus! Imkime tipiškus
Vaikinai, grįžę iš Tarybinės Armijos, trejus metus po palei dimo į atsargą turi pirmumo tei sę stojant į kiekvieną specia lybę. Šaukiamojo amžiaus jau nuoliai, pašaukti į karinę tarny bą studijų vakariniame skyriu je metu, naudojasi tokiomis pat lengvatomis, kaip ir stapionaro studentai: išėję į atsargą gali gTįžti į tą patį kursą — stojamųjų egzaminų laikyti iš naujo nereikia. Be to, grįžę jie gali keisti mokymo formą (per eiti iš stacionaro į vakarinį ar neakivaizdinį skyrius arba at virkščiai), o kai kuriais atvejais — ir specialybę. 1987 metų stojamųjų matemati kos egzaminų rezultatus: iš 30 stojančių j pramonės planavi mo specialybę 13 žinios įvertin tos „nepatenkinamai", iš 35, norinčių tapti finansininkais, dve jetus gavo 11. Tokius rezultatus galima aiškinti ir tuo, jog dalis stojančiųjų neturi elementarių matematinių įgūdžių. Jie negali be klaidų atlikti paprasčiausios trijų keturių aritmetinių veiksmų sekos. Tokie darbai labai aiškiai išsiskiria iš visų. Tačiau dvejetus gauna ir tie stojantieji, kurie tu ri visai neblogą matematikos ži nių bagažą. Jų gautus dvejetus galima paaiškinti tik neatsakin gumu, išsiblaškymu, skubotu ir nesistemingu ruošimusi egzami nui. Dažnai manoma, jog egza minui galima pasirengti per ke-
lias dienas. Ypač pervertinamas repetitorių vaidmuo. Tokiems draugams noriu priminti, jog ma tematikos stojamojo egzamino tikslas nėra patikrinti atskirų teo remų ar formulių mokėjimų. Tik rinant rašomąjį darbų, visada atkreipiamas dėmesys j stojan čiojo sugebėjimų logiškai mąs tyti, analizuoti arba formalizuoti uždavinį. Kiekvienas komisijos narys tikrai apsidžiaugia, paste bėjęs nuoseklaus ar išradingo mąstymo elementų stojančiojo darbe. Tai atsveria ir klaidą už* rašytoje formulėje arba išsiblaš* kymo padarinius. stojančiųjų Reikia atkreipti dėmesį, klek daug nervinės ener gijos jiems kainuoja paprasčiau si procentų skaičiavimo uždavi niai. Taip pat daug kam reikia
prisiminti ■ mokykloj bi reiškinių žd nius. šio Ja labai gei »" kursų dė rengia u si blogai ii P ną, taigi ei jotina. Ti to parengia sir nėra ko. ai siems į toje meti e daug j* s kia spr? kai taika S bu, kad is iių dieni jamuosiui
egzamim kated'£
ka E<
3 psl.
Lituanistų vasaros semestrai SKAIČIŲ KALBA
Vyr. dėstytojas Alvydas BUTKUS su studentais 1976—1987 m. yra surinkęs apie 50 tūkst. kalbos vienetų, iš jų — apie 23 tuk si. vietovardžių. Doc. Albertas RUŽ£ su studentais per 9 ekspedicijas (1979— 1987 m.) j Žemaitijų yra surinkęs apie 33 tūkst. kalbos vienetų, iš jų — apie 14 tūkst. vietovardžių. Taigi, iš viso surinkta apie 83tūksf. kalbos vienetų. Iš jų apie
37 tūkst. vietovardžių.
zdžlul, speonomledybos, avimo ukštespanaspedao, staspeekantys sistelnspekapskaiys buomlsto alinio cialyo apdir<vnoržeMO ir dispelalinlo realiotojais.
Ši vasara bus dvyliktoji, kai VU Kauno vakarinio fakulteto stu dentai vyksta į kalbos ekspedh cijas. Vadovaujami vyr. dėstyto jo A. Butkaus studentai dalyvavo respublikinėse ekspedicijose Uk mergės, Utenos, Molėtų, Pasva lio, Biržų, Radviliškio rajonuose. Be to, savo jėgomis surinko Kauno, Jurbarko ir Kaišiadorių rajonų vardynų, šiuo metu vėl rengiasi — baigs rinkti kalbos turtus Lazdijų rajone (vad. A. Butkus). Štai jau kelinti metai, kai iš Kauno Išvyksta dvi studen tų grupės: dėst. Butkaus ir doc. A. Ružės. Doc. A. Ružė su stu dentais važiuoja j Žemaitijų. Pradėję nuo dėstytojo gimtųjų Viekšnių, studentai surinko Ak; menės, Mažeikių, dalies Skuodo ir Telšių rajonų vardynų. Tad studentų vasara irgi filologiška.
Ja gali speenlms, ų ar
ibių, studlblntl ( nuo llelnforėmltno 26-27. arnikos doc. BŪTIS
Priimama pirmąkart Prekybos ir visuomeninio mai tinimo ekonomikos ir valdymo specialybė yra nauja: pirmukart mūsų fakultete į jų organizuoja mas priėmimas, ši specialybė skir sis nuo iki šiol buvusių tuo, kad daugiau dėmesio bus skiriama valdymo, okonominių-matematinių metodų ir modelių, organizavi mo klausimams. Beje, mažiau bus paskaitų, daugiau praktinių labo ratorinių darbų, situacijų spren dimų bei dalykinių žaidimų. Ži noma, bus dėstomi ir tradiciniai prekybos ekonomikos, techni kos, paklausos tyrimo ir prog nozavimo, prekių mokslo ir kiti kursai, glaudžiai susiję su dabar tinėmis liaudies ūkio pertvarky mo problemomis. Kas be ko, pirmuosiuose kur suose studijuoti bendras
ekonomines, aukštosios matema tikos bei kitas disciplinas. į šią specialybę numatyta pri imti tik prekybos ir visuomeninio maitinimo darbuotojus bei turinčius Kauno preky bos organizacijų valdybos siunti mus (dirbančius Prekybos ministerijos mažmeninės pre kybos ar visuomeninio maiti nimo sistemoje). Kiti asmenys turi turėti savo aukštesnės orga Siuntimuonizacijos siuntimus, se nurodoma, kad darbuotojai yra perspektyvūs, ir kad jiems garantuojamos pareigos, kuriose kvalifikacijos turi dirbti aukštos specialistas.
Audronis JU5KEVICIUS Prekybos katedros vyr. dėst.
Nors abi grupės išvyksta vie nu metu, tačiau žmonių jose už tenka. Važiuoja paprastai tie, kas žino, ko važiuoja, kam iš tikrų jų rūpi kuo greičiau surinkti, už rašyti senovės palikimų, nes žmonių — mūsų liaudies kultū ros atstovų, turinčių tarmes, atsi menančių vietovardžius, — kas met vis mažėja, todėl reikia la bai skubėti. Tačiau skubant dirb ti ne atmestinai, o kruopščiai, sųžiningai.
Ekspedicija išmoko bendrauti su žmonėmis — čia negali būti vien patyrusiu klausytoju: reikia pačiam žmogų šnekinti, o tai ne taip jau paprasta. Labai svar bi pradžia: kalbėsis ar nieko nesupratęs užsisklęs. Tačiau kaip gera, kai svetimas žmogus pa tiki ir supranta, jog tai, kų jis pasakys, itin svarbu ir reika linga mokslui. Sėdi į stalų pasi rėmęs aštuoniasdešimtmetis se nukas Ir iš lėto vardija: ten taip vadino, ten taip, ir, žiūrėk, jau esi užrašęs apie trisdešimt vie tovardžių. Išeini iš pirkios, ir taip linksma. Keliauji kito vien kiemio link, o už kelio gero gabalo girdi — kažkas šaukia. Atsisuki, ogi tas pats senukas su plukęs mina dviračiu. „Palaukit! — vos prašneka uždusęs. — Dar vienų pamiršau. Va ten, tų pievų šalia miško, Vilkyne va dinom". Užsirašai trisdešimt pir mąjį vietovardj, šypsaisi senukui, o akys drėksta, vos neverki. Ir nežinai, ar nuovargis, ar žmonių
gerumas viskų daro. Nebegaila tų dešimties ar daugiau sukartų kilometrų ir nebesikremtl, jei kurioje sodyboje ir nieko nepe ši. Ekspedicijose renkame ne tik vietovardžius, zoonimus ar pra vardes. Pirmosiose ekspedicijose buvo pradėtos rinkti ir liaudies dainos, kurias ne šiaip sau rinko me, bet mokėmės dainuoti. Taip fakultete susibūrė folklorinis an samblis, kurio įkūrėjas ir Ilgame tis vadovas buvo dėst. A. But kus. Dabar ansambliui jau aštuonerl metai.
Ansamblis nėra uždaras. Atei na vis naujų žmonių, norinčių išmokti liaudies dainų, šokių, žai dimų, o išmokę — mokyti kitus. Todėl ansambliečiai daug kon certuoja, rengia vakarones, or ganizuoja ekspedicijas į kaimus rinkti dainų. Iš kurių vėliau ruošiamos programos. Ansamb liečiams tokios ekspedicijos labai naudingos, nes dainų jie išgirs ta iš pirmųjų lūpų. Iš pateikėjų mokomasi ir dainavimo papras tumo, santūrumo, ir savotiško iškilmingumo. O sengalvėlės mo čiutės džiaugiasi, kad jų dainos gražios ir reikalingos jaunimui. Dažnai ir padainuojam drauge su pateikėjomis. Tokia kartu sudai nuota daina suartina mus taip tvirtai, jog skiriamės kaip gimi nės. Štai tada ir pagalvoji,
Nuotraukos: Montano Ei erto, lionio.
kad sųvoka „gimtasis kraštas", tai ne skambūs žodžiai, ne šiaip sau žemės plotas, kuriame auga žolė, medžiai, teka upės. Gimti nė — tai žmonės, kurie gyvena toje žemėje. Iš kurių paveldim kalbų, dainų.
Eini iš kaimo Į kaimų, neaplenki nė vienos sodybos ir klausi, klausi.,. Jokie istorijos va dovėliai, jokie grožiniai kūriniai negalės aprašyti to, kų reikia pajusti širdimi. Matai priešais kalnelį, ir jau žinai, kad tai ne tik žemės iškilumas, bet vieta, turinti savo vardų, savo istorijų. šių vasarų apie 60 fakulteto studentų rinks vardynų Dzūkijoje ir Žemaitijoje, Dėstytojui A. Butkui -Lazdijų ekspedicija bus dvidešimtoji ir paskutinė — Aukštaitija ir Dzūkija bus „išrin ktos" visos. Dešimtų kartų j 2emaitijų studentus veš doc. A. Ružė. šiais metais jis baigs rink ti Telšių rajono vardynų. Gera, kad nuveiktas toks didelis dar bas, bet truputį ir liūdna, kad va saros ekspedicijos bus tik prisimlnimai, o norėtųsi dar. Na, bet liks žmonės, su kuriais praJ
leistos vasaros, liks dainos, Rodos, tiek daug dainų sudainuo ta, o mieliausios yra tos, kurias kartu dainavom vakarais, pavar gę nuo kortelių rašymo. Pra lekia dešimt dienų kaip viena, ir gaila palikti vietas, kurios
pasidarė kaip savos. Aušt aušrela, tek saulala, Jau man laikas išvažiuoti — Dar man miela čionai būt...
Vida ULYTE IV kurso lituanistė
Tomo Jazbučio,
Algio Matu
Kas atstos tas šventas akimirkas? k .10 jei
dė nu
nnėje nių idavilaidas amųjų
pa*i ne-
i! izami91 Ti
eabeiusiam
|W simintl
:o.
antieskirietį je yra 1< >s reiiff »ybiška Svar id as ke-
i'
ani at sto;W etikos ln» SUS. dr<
kaitos ESIUS
VU Kauno vakarinio fakulteto studentų lituanistų draugystė su Latvijos P. Stučkos universiteto latvistais prasidėjo dar 1980 m. pavasarį. Tais metais Rygoje stažavęsis mūsų fakulteto vyr. dėstytojas A. Butkus praskynė kelią .pirmiesiems susitikimams. Taip jau išėjo, kad muzika tapo pirmąja kalba, suartinusia lietu vius ir latvius. Kauno vakarinio fakulteto folklorinis ansamblis mielai pasveikino naujuosius draugus surengęs lietuvių liau dies dainų koncertą Latvijos uni versiteto filologijos fakulteto sa lėje. Žiūrovų ir klausytojų tą kart netrūko. Lietuvių liaudies daina visus sužavėjo nuoširdu mu, lyriškumu. Kauniečiai stu dentai namo grįžo kupini įspū džių ir vilčių, jog tai(p gražiai prasidėjusi draugystė tęsis ilgai ilgai. Studentai aktyvūs ir išra dingi žmonės, todėl tepraėjus ke liems mėnesiams mūsų fakulteto pati didžiausioji auditorija skam bėjo nuo lituanistų traukiamos „Sveiki, gyvi, sveteliai". Iš tikrų jų, tie sveteliai buvo ir sveiki, ir gyvi, fr dar lauktuvių atve žė: savo folklorinio ansamblio dainą „Zidi zidi rudzu vorpa".
M. Boiko ir B. Mežalės vado vaujamas rygiečių folklorinis ansamblis palaikė su mumis la bai stiprius bendradarbiavimo ryšius. Keletą metų iš eilės vie šėjom vieni pas kitus, koncertavom tiek Latvijos, tiek Lietuvos buities muziejuose. O vasaromis dalyvauta bendrose folklorinėse ir kalbinėse ekspedi cijose. Kiek draugų, bendramin čių surasta! O kas atstos tas šventas akimirkas, kai pajunti, jog tu ir tavo draugas — vieno lakinimo šunyčiai, vienos pramotės vaikai! O jeigu taip, tik rai verta pajusti giminingos kal bos skomį ant savo lūpų. Taip daugelis kauniečių ėmė rimčiau studijuoti latvių kalbą, o ryg ie čiai — lietuvių. Iširus M. Boiko ir B. Mežalės folkloriniam ansambliui, prasidė jusi draugystė nenutrūko — li ko individualūs kontaktai. Ir štai, 1987 m. pavasarį nau ja draugystės banga siūbtelėjo, kai šių eilučių autorė semestrą studijavo Latvijos P. Stučkos universitete. Si kartą ryšiai už megzti taip abiejų fakultetų jau nųjų literatų. Pirmieji sve čių slenkstį peržengė mūsiškiai.
Susipažinta su Rygos senamies čiu, fakultetu, o, svarbiausia, rasta daug daug bendros kalbos, bendrų rūpesčių. Turbūt visiems jauniesiems li teratams opi problema — kaip sutrumpinti pirmosios 'knygos leidybos kelią. Šiuo klausimu diskutuota ilgai ir energingai, bet padaryta pesimistinė išvada: vienų norų neužtenka. Latviai draugai pasiūlė mums savo sienlaikraštyje „Filomatas" versti ir skelbti jų literatų ir kritikų kūrybą, dalyvauti SMD rengiamose kalbos ir literatūros konferencijose. Mes su malonu mu sutikome, ir šiais metais keli referentai stengsis apginti Kau no vakarinio fakulteto garbę. Jau antri metai tvirtėja lite ratų draugystė rasdama abiems -pusėms opių ir spręstinų litera, turas ir kritikos problemų. Nuoširdus bendravimas tiek lietuviams, tiek latviams padeda geriau pažinti brolišką tautą, su prasti ir Įvertinti kultūrini pa likimą. Violeta SOJOTĖ, Kauno vakarinio fakulteto VI kurso lituanistė
4 Tarybinis studentas
Jūsų pašnekovas
X•—
• •
Žmogus žiuri į Kosmosą | klausimus atsako LTSR nu sipelnęs kultūros veikė|as, Kai dinių astronomijos observatori jos vadovas Gunaras KAKARAS.
žmogaus ekspansiją j kosmine erdve, bet sąlytį su Visa ta kaip Proto buveine, kaip šal tini būsimo kontakto su kitu Proto variantu Visatoje. Jeigu šiandien žemės žmonija sugebė tų suvokti, kad ji — ne vienin lėlė proto sala Visatoje, jeigu ii sugebėtų pažvelgti į save iš Visatos tolių, tikiu, kad daugelis žemiškų problemų spręstųsi lengviau, humaniškiau, papras, čiau.
1. Prašom Iššifruoti žodį SETai problemos sutrumpinimas(anglų kalba). Search of extra terrestrial intelligence — neže mišku civilizacijų arba nežemiš ko proto paieškos. Sutrumpini mas SĖTI yra nusistovėjęs ir priimtas visų mokslininkų Įvai. rlose šalyse, nagrinėjančiose šia problemą.
2. Prieš pusmetį Molėtuose vyko sąjunginė SĖTI konferen cija. Papasakokite apie Ją. lai buvo net penkių organiza cijų. tarp jų ir LTSR MA Fizi kos instituto organizuotas są junginis simpoziumas. Penkioli ka pranešimų, keturi Iš Lietu vos. Problemų ratas labai Įvai rus: nuo kitų civilizacijų mo delių iki teisinių būsimo kon takto klausimų. Buvo nagrinė jami paleovizito klausimai ir kosmoso ..tylėjimo" problema kuri pastaruoju metu buvo pa siekusi paradokso lyg|. Savo pranešime nagrinėjau stagnaciios situaciją SĖTI problemoje ir iškėliau naują sociopsichologlnĮ dėsningumą pavadinęs |) Oka mos skustuvo asimetrijos dės niu. Vakarais buvo papildomi neplanuoti pranešimai, disputai iki gaidžiu giedojimo (apie ob servatoriją jų dar yra). Tris dienas ir naktis dirbom daug, įdomiai ir prasmingai. 3. Konferencijoje dalyvavo dailin nkė ir poetas. Matyt, esa ma abipusio ryšio tarp meno ir mokslinių kosmoso tyrinėjimų? Ryšio praradimas tarp meno ir mokslo - tai mūsų racionalauamžiaus tragedija, tai viena iš mūsų moralės nuopuolio Drležasčių. O kosmosas yra pati gi liausia ir prasmingiausia moks lo ir meno bendravimo arena. Tai sena tiesa ią pateisino dau guma pasaulio mąstytojų.
11. Kaip žmogus’ žiūri į kos mosą: su viltim ar su baime? Tai priklauso nuo žmogaus. Žiūrėjimas su baime man nesu prantamas. Žiūrėjimas tik su viltim man atrodo bejėgiškai.
12. Kokia pažinimo vieta žmo gaus gyvenime? septynis kartus didesnis. Nau juoju teleskopu mes jau lais vai galėsime .pasiekti“ kitas ga laktikas ir tolimuosius kvaza rus.
b. Koks, Jūsų manymu, sva riausias Lietuvos astronomijos pasiekimas? Svariausias? Sunku pasakyti. Pasiekimų daug, bet ne tokių, kad jie nustebintų pasaulį. Pa vyzdžiui, surastos dvi ..lietuviš kos“ kometos, bet tai greičiau kantrybės, o ne mokslinio dar bo rezultatas. Sukurta puiki Vilniaus fotometrinė sistema, bet tai daugiau metodikos gro žis. Pagaminta unikali elektronografine kamera-astronominės technikos naujovė. Ištirta keli tūkstančiai žvaigždžių, tarp jų rasta labai senų. Trumpai ta riant. Vilniaus astronomų dar laukta netikėti atradimai. Tikė kimės. kad jie bus atlikti nau juoju Kaldinių teleskopu.
/. Ar daug dangaus pavadinta lietuviškai?
kūnų
Nedaug, bet yra. Tai jau mi nėtos dvi kometos. Alytaus kra teris Marse.
4. Girdėjome apie paleoastro nomijos muziejų prie Molėtų observatorilos. Papasakokit trumpai apie lį.
8. |domu, kas be fizikų dirba Molėtų observatorijoje? Ar nu matoma kviestis kitų sričių spe cialistų?
Šiais metais pradedama re konstrukcija senos aukštaitiš kos sodybos, šalia observatori !os. Tikimės. kad gyvenamoji troba bus restauruota jau šįmet. Joje pradėsime kurti pirma Lie tuvoje. o gal Ir plaėiajame pa saulyje ekspoziciją, kuri paro dytų lietuvių tautos ryši su dangumi. Per buitį. darbus, prietarus, dainas, apeigas, me ną ir t. t. Tai naujas astronomi jos ir etnografijos sąlytis. Gal jam tiktų etnokosmologijos var das.
Kol kas be astronomų ir fizi ku Kaldinių observatorijoje ki tokių darbuotojų, nekalbant apie aptarnaujantį personalą, nėra. Tačiau šiuo metu statomas nau iasis bokštas su specialiomis muziejaus ir meno galerijos pa talpomis, restauruojama etno grafinė sodyba, vyksta pirmi niai svarstymai apie sąjunginės SĖTI asociacijos centrą Kaldi nių observatorijoje. Naujas mokslinis-kultūrinis centras ne išvengiamai reikalaus naujų, gal nestandartinių specialybių. Tai būtu sankryža tokių specialy bių. kaip fizika. astronomija, filologija, istorija. filosofija, menas ir kt.
5. Greitai Molėtų observatori joje bus įrengtas didysis (165 cml teleskopas. Kokios kliūtys trukdė jį įrengti anksčiau, ko kios dabar ats-vers galimybės?
165 cm teleskopas jau atga bentas i observatoriją. Netru kus nradėsime jo montažą. J| gamino Leningrado universite to Astronomijos observatorijos specialiai sukurtas teleskopu ga mybos kolektyvas. Kadangi Le ningrado astronomai pradėto nuo tuščios vietos ir geros idė jos todėl nepaisant entuziazmo viskas taip ilgai užsitęsė. Teles kopas faktiškai — ių pirmagl , mis. Svarbiausios jo galimybės S tai didelis galingumas. Iki šiolei observatorijos didžiausias teles kopas turėjo tik 63 cm skers mens veidrodi, naujojo telesko po veidrodžio plotas beveik
Skelbimai U
--------- ———LU1U
9. Kaip su jaunimo Kas vienys jo narius?
klubu?
Klubo idėja iš dalies susijusi su observatorijos ateitimi, jos darbais jos kultūrine aureole, filosofine žmogaus vieta Visato je. bet apie tai kalbėsime susi tikę.
Tai individuali žmogaus savy bė. Tačiau dažnai noras sužino ti eina greta su baime sužinoti per daug. 13. Kosmojauta... Kas tai? Kosmojauta? Tai naujadaras. Tarp kitko, jo autoriai — jūsų Universiteto filologai dėstytojai. Manau, kad 10-ame atsakyme galime buvo pajusti kosmojautos esmę. Gal net galima pasa kyti labai trumpai. Kosmojauta — tai kasdieninis žmogaus ben dravimas su dangumi, su Visa ta. Kiek tas bendravimas gilus — tai vėl to žmogaus intelekto ir dvasingumo galimybės. Kos mojauta turėjo mūsų protėviai. Mes ią pakeitėme į technojautą ir technokratiją. 14. Astronomai kasdien susi duria su kosmoso didybe. Kokį atgarsį kosmoso tyrinėjimai ran da žmoguje? Kokia astronomo darbo įtaka pačiam astronomui? Ar teisin gai aš suprantu klausimą? Jei gu taip, tai aš atsakyčiau, kad astronomų, kaip ir kitų moksli ninku, yra amatininkų, filosofų, gilaus proto mokslininkų-robotų ir moksllninkų-menininkų. Žmonės yra žmonės. įvairovė turi būti visur. 15. Protas — Visatos feno menas?
Taip. Protas, kaip Visatos fe nomenas. kaip nauja mums vi sai nežinoma materijos egzista vimo forma. Jeigu mes nors že miausioje stadijoje jam priklau some. tai dar nereiškia. kad mes galime atsakyti į tokius klausimus: Kas yra Protas? Kokie jo tikslai Visatoje? Kokios jo egzistavimo pasek mės Visatoje? Kiek priklauso mūsų ateitis nuo Proto egzistavimo Visatoje? 16. Meilė ir kosmosas... Meilė ir kosmosas. . . Klausi mas man netikėtas. Bet jaučiu, kad jame yra gili prasmė. Mes iki galo nežinome, koks tai nuostabus jausmas. Meilė čia. Žemėje, tarp mūsų. O Meilės orasmė Visatoje? Aš džiaugiuosi, kad egzistuo ja klausimai. į kuriuos dar ne galima atsakyti. Tai labai svar bu. Klausimo iškėlimas yra daug gilesnis ir svarbesnis už dau gelį atsakymų.
17. Koks Jūsų hobi? Kalnu slidinėjimas, foiograiiia ir Kaldinių kalno ateitis.
10. Ar pateisinamas kosmoso tyrinėjimų finansavimas, kai Že mėje nuo ligų ir bado kas se kundę miršta vaikas, kai toks d delis karo pavojus, kai gręsia ekolog.'nė katastrofa?
I kitus Jūsų klausimus G. Ka karas atsakys kovo 25 d. (penktad.) JK 1 aud. įvyksiančiame susitik'me. Bus demonstruoja mos skaidrės. Pradžia 19 vai.
Manau, kad ne tik pateisina mas bet ir būtinas. Turiu gal voje, žinoma, ne technologinę
Klausimus parengė Liutauras DIRSĖ: ir Raimundas ŽEMAITIS
Kovo 23 d. (trečiadieni) JK 1 aud. — VU meno saviveiklos festivalio laureatų vakaras. Pra džia — 19 vai.
katedrai su antrašte „Konkur sui". Jūsų kūrybą aptars žinomi ra šytojai, lietuvių literatūros ka tedros dėstytojai. Kviečiame dalyvauti visų fa kultetų literatus.
VU KINO MĖGĖJŲ KLUBAS
kovo 22 d. „Gaudeamus" kavi nėje rengia B. Pasternakui skir tą vakarą. Dalyvaus rusų lite ratūros katedros doc. J. Kasti nes. Bus rodomas filmas „Dakta ras Živago". Pradžia — 19 vai.
in
KVIEČIAME DALYVAUTI VVU LITERATŲ KONKURSE
formuoja: kovo 22 d. (antradie ni) 20 vai. „Amicus" salėje cik le „Labas vakaras" — koncer tuoja „Kontora" bei Vilniaus Jaunimo muzikos klubo kandi datinės grupės „Boys in the factory"; „Premjera".
Laukiame Jūsų prozos, poezi jos, dramos kūrinių, bei kritikos darbų, poezijos vertimų, — (2 egz., atspausdinti mašinėle). Darbūs pateikti iki š. m. ba landžio 10 d. lietuvių literatūros
VU KULTŪROS KLUBAS
Sofija MELNIKIENE
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 609
Lietuvių literatūros katedra
Sodininkų bendrijos „Ąžuoly nas" 5 sodo 44 sklype parduo dama vasarnamio pamatai ir rū sys bei sodiniai. Kreiptis, i profsąjungcs komitetą tel. 62-60-63.
Šaudymo Universiteto pirme nybių dalyvis, palikęs šaudyklo je pirštines, gali jas atsiimti SDAALR VU komiteto pirminin ko kabinete (centriniai rūmai).
1988 m. kovo 4 d. po ilgos ir sunkios Ilgos mirė Vilniaus V. Kapsuko universiteto pramonės ekonomikos lakulteto docentė Sofija Melnikienė. S. Melnikienė gimė 1923 metų spalio 25 d. Minske. 1947 metais ji baigė Leningrado S. Klrovo tekstilės ir lengvosios pramonės institutą ir įgijo lnžlnlerės-technologės specialybę. 1947—1967 metais velionė dirbo Lietuvos TSR Lengvosios pramonės minis terijoje vyresniąja inžiniere. 1967 metais ji apgynė disertaci ją, ir jai buvo sutelktas techni kos mokslų kandidatės laipsnis. 1967 metais S. Melnikienė buvo priimta vyr. dėstytoja j VVU pramonės ekonomikos katedrą. Šią katedrą reorganizavus, perėjo dirbti j pramonės Įmonių planavimo katedrą. Do centės vardas jai buvo suteiktas 1971 m. Doc. S. Melnikienė dėstė pra monės Įmonių organizavimo, pla navimo ir valdymo bei ūkinės veiklos analizės disciplinas. Tu rėdama didelę praktinio darbo patirt} ji kvalifikuotai skaitė pa skaitas, vedė pratybas, vadova vo kursinių ir diplominių darbų
Pramonės ekonomikos fakulteto dekanatas ir visuomenės organizacijos
UŽ Ką MES GAUNAME STIPENDIJĄ? (atkelta iš 1 psl.) nariais, kurių materialinė padė tis. sunki: nepilna šeima, daug brolių ir seserų ir t. t. Jei jie ir taip gerai mokosi — gauna stipendiją kaip ir visi studentai. Jei dėl esamų sąlygų, jiems nepavyko gerai išlaikyti egzami no. tai tegul jais ir pasirūpina profsąjunga: moka minimalią (bazinę) stipendiją. Liktų dau giau lėšų gerai ir labai gerai besimokančių studentų skatini mui. Tai tik pasiūlymas. Taigi, esant tokioms sąly goms. kaip dabar. studentams pats laikas būtų spręsti savo problemas patiems. Ir stipendi jas juk galime skirstyti patys. Kriterijai gana griežti, aiškiai suformuluoti, tuo pačiu lanks tfls leidžiantys atsižvelgti i kiekvieną konkretų atvejį. Kiek žinoma kitose Sąjungos aukšto siose mokyklose taip jau seniai yra. Dekanas ar prodekanas skirstymų komisijose dalyvauja
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610770, išduotą GF studen tei Violetai DOVEĮKAITEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840727, išduotą MF studen tui Veslavui STACEVICIUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830527, išduotą MF studen tui Ramūnui ŪKUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840418, išduotą PF studen tui Regimantui JABLONSKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840157, išduotą FilF studen tui Sauliui LABUČIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841864, išduotą IF studen tui Taurui BLAŽEVIČIUI, laikyti negaliojančiu.
tik kaip fakulteto autoritetas, savo parašu pritardamas stu dentų nutarimams. Taip pat, turbut. atėjo laikas, kad visi nutarimai. įsakymai, projektai, liečiantys studentų reikalus (apie savivaldą ar lais vą paskaitų lankymą), atsiųsti iš aukščiau stovinčių organiza cijų ar išleisti mūsų Universite te neužsigulėtų stalčiuose. Ge riau būtų, jei jie būtų skelbia mi viešai, kad ir ..Tarybiniame studente“. Tada nekiltų nereika lingų ginčų. Štai tokios problemos iškyla šiuo metu filologijos fakultete, įdomu, ar klausimas ,,už ką mes. vis dėlto, gauname stipen dija?“ yra aktualus kituose fa kultetuose. kokios nuomonės yra MAK'as. kieno poziciją iis imtųsi ginti — studentų ar konservatyvių dėstytojų? Tikėsi mės greitai tai paaiškės. Osvaldas MARKEVIČIUS Filologijos fakultetas, IV k.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611446, išduotą IF studen tei Aistei MATULEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.
VU nusipelnęs akademinis mišrus choras nuoširdžiai už jaučia matematikos fakulteto IV k. studentą Vygintą LEI PŲ tėveliui mirus. Tarpfakultetlnės politinės ekonomijos katedros kolekty vas nuoširdžiai užjaučia doc. Vytautą CESNAVICIŲ dėl motinos mirties.
Mokslinės bibliotekos ko lektyvas nuoširdžiai užjaučia skyriaus vedėją Ramutę MALIUKEVlClENĘ myli mam tėveliui mirus.
Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.
Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universit eto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 01-11-79. «CoseTCKHH cTyAeHT» — opran uapraoMa, peicropaTa, KoMHreTa komcomoab, npo$KOMa opAeHOB TpyA<>»oro Kpacuoro 3BaMeHH ■ Apya<6u ■apoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyuaca. Bhashioc. PeAaicrop A. Armurrac. Ha ahtobckom «3MKe.
z
ruošimui, dalyvavo Valstybinių egzaminų komisijose, buvo ka tedros metodinės komisijos pir mininkė. Docentė S. Melnikienė buvo labai darbšti ir kruopšti, ji daug dėmesio skyrė studentų moksli nei veiklai. Studentų moksliniai darbai, kurių vadove ji buvo, daug kartų laimėjo apdovanoji mus respublikiniuose ir sąjungi niuose SMD konkursuose. S. Melnikienė paskelbė apie 70 mokslinių ir mokslinių metodinių darbų, daug kartų skaitė prane šimus sąjunginėse ir res publikinėse konferencijose. Ji ty rė tekstilės pramonės veiklą, o pastaruoju metu ir gamybinio su sivienijimo „Elfą" veiklą. Jos vadovauto darbo „Gamyklos „Elfą" gamybinės veiklos anali zė" rezultatai buvo perduoti ESPT sekretoriatui diegti socialis tinės sandraugos šalyse. S. Melnikienė keletą metų bu vo fakulteto profbiuro narė, dir bo kitokį visuomeninį darbą, bu vo akademinių grupių kuratorė. Studentai ir kolegos mylėjo ją už rūpestingumą ir platų akira ti, nes |i labai domėjosi ne tik ekonomika ir technika, bet Ir muzika, daile, literatūra. Docentė S. Melnikienė buvo apdovanota „Darbo veterano" medaliu, keliais LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro Garbės raštais, keliais Universiteto Rektoriaus Garbės raštais. Docentė išaugino du gerus sū nus — vyresnysis, Borisas, yra LOŠTI dėstytojas, o jaunesnysis, Leonidas, konservatorijos dės tytojas. Šviesus docentės S. Melnikie nės atminimas ilgai išliks pra monės ekonomikos fakulteto dar buotojų ir studentų širdyse.
Redaktorius A. LIPSTAS