VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKJTES!
CcM’VBHTS
Siame NUMERYJE: VPF DEŠIMTIES metų sukaktis
XXX SMD
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖSORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
„Nežiūrint pasiektų laimė jimų (mūsų fakultetas už ima pirmųjų vietų Universi tete), yra dar nemaža neiš naudotų rezervų, kurių rea lizavimas padės pakelti stu dentų žinių lygį. Tai ir yra mūsų visų darbo pagrindinis tikslas", — skaitau doc. V. MATULEVlClENES žodžius fakulteto sienlaikraštyje.
1984 m. kovo 23 d., penktadienis,
Komjaunimo komiteto na riai neabejingai klausėsi G. Zavecko pranešimo: į moky mosi reikalus žiūrima rim tai. Komjaunuoliai kalbėjosi apie „Komjaunimo prožek toriaus" poveikį, apie tai, kur geriausia būtų pakabinti fakulteto pirmūnų sųrašų. NUOMONĖS
R Balevičius. fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius: — I prastų mokymusi, ap Fakulteto studentų pažan gumo vidurkis susumavus laidume? pas mus nežiūrima žiemos sesijos rezultatus, — pro pirštus. Studentai rea 4,13, o visuomenės mokslų — 4,16. Vien penketais baigu sių žiemos sesijų — 20%, t y., 78 studentai. Ypač ge rai mokosi biologijos specia lybės studentai: 46 penketukininkai, bendras studenįų pažangumo vidurkis — 4,40; visuomenės mokslų — 4,41. Puikiai žiemos sesijų baigė V kurso biologai-botanikai (pažangumo vidurkis — net 4,72, visuomenės mokslų — 4,79). Tai pažangiausia fa kulteto akademinė grupė. Geografijos specialybės studentai kiek atsilieka nuo biologų, bet jų pažangumo guoja į kritikų. Matėt mū vidurkis viršija ketvertų, o sų „Komjaunimo prožekto geologijos specialybės nė rių"? Karikatūros su kon vienos akademinės grupės krečiomis pavardėmis. Mažas vidutinis egzaminų pažymys malonumas, kai su tavim nesiekia ketverto. Pras- taip visi „susipažįsta". Ge čiausiai sesijų baigė pirma- ras pavyzdys — puikiausia kuršiai geologai (lietuvių auklėjimo priemonė. Drau grupė). Jų pažangumo vidur-, go pastabos turi įtakos kiek — 3,40 visuomenės vienam iš mūsų. mokslų — tik 3,0. Anot Rimgaudas pasakoja apie doc. V. Matulevičienės, to savo grupę: „Patys aptaria kių žemų rodiklių fakultete me mokymosi reikalus, ne dar nėra buvę. bijome vienas kitam pastabų Iš 37 fakulteto akademinių pasakyti. Kam blogiau seka grupių 23 pažangumo vidur si — padedame. Tai duoda kis viršija ketvertų. neblogus rezultatus". Pirmųjų kursų studentai Gerų studentų fakultete Pažangumo rodikliais atsilie daug. Mūsų komjaunimo ka nuo vyresniųjų, nors biuro nariai patys pavyzdį šiems ir egzaminų daugiau, rodo. Reikalauja iš kitų, bet ir patys egzaminai sudėtin ir sau reiklūs. Toks mūsų gesni, daugiau pasiruošimo A. Abramavičius. .. reikalaujantys. A. Abramavičius: — Ne pirmi metai esu at POSĖDIS sakingas už karinį patriotinį Gamtos fakulteto posėdžio, jaunimo auklėjimų. Griežtai įvykusio kovo 13 d., antra reikia kovoti su neatsakin sis darbotvarkės klausimas: gumu. Posėdžio metu teko Kaip pagerinti MAK’o dar dviem pirmakursėms sekreto rėms pareikšti papeikimų ir bų?" - Nors fakulteto pažangumo įspėjimų. Iš visų pirmakursių rodikliai ir neblogi, bet dar akademinių grupių tik bio vasario mėnesį vykusiame logų I grupė suruošė priva komjaunimo komiteto susi lomą žygį karine tematika. rinkime buvo pažymėta, kad Trūksta atsakomybės, draus mokymosi komisija privalo mės. .. suaktyvinti akademinį dar bų. SEMINARAS ŽIEMOS SESIJOS REZULTATAI
Kalba mokymosi komisijos Pirmininkas G. Zaveckas: — Po švenčių buvo tikri namas pirmakursių ir antra kursių paskaitų lankymas. Skolininkų tėvams parašyti laiškai. Dabar jau likęs tik enas kitas skolininkas. Pa skaitų metu suruoštas reidas į bendrabutį. Tie studentai, kurie „klausė" paskaitas lo vose, susilaukė kritikos: .Komjaunimo prožektoriuje" kabo karikatūros su tų stu dentų pavardėmis.
TSKP istorija. Vieno, ant ro studento pasisakymas. Seminaro metu studentai užsirašinėja draugų, dėstytojo pasakytas svarbesnes mintis. Nepasakytum, kad tai pati nepažangiausia fakulteto grupė. O vis dėlto, kodėl pirmakursiai geologai taip prastai išlaikė TSKP istori jos egzaminą? — Grupės paskaitų lanky mas neblogas, noro mokytis yra, studentai seminaruose
dalyvauja aktyviau, nei praėjusį semestrų, — po se minaro pasakojo asist. M. Suminąs. — Visada stengiuo si rasti kontaktą su studen tais. Kalbėjomės su geolo gais po sesijos. Patys prisi pažįsta kad nepakankamai įimtai žiūrėjo j egzaminą. Turėdami užtektinai laiko pasiruošimui, neišnaudojo visų galimybių. Šį semestrų įvedėme tokią naujovę: seminarai vyksta jungtinėms grupėms. Pras tesnio pažangumo grupė jun giama su pažangesne. Geo logai turi į ką lygiuotis.
AR YRA REZERVŲ? Negi nusileisi medikams? Jau dabar pastebimi teigia mi poslinkiai. Didesnėje gru pėje sunkiau dirbti, bet dėl geresnių rezultatų, kokybiš kesnio žinių įsisavinimo eks perimentuoti verta. D. Gintautaitė, pirmakursė geologė: — Kodėl taip atsiliekame nuo kitų grupių? Stojant mažesnis konkursas, todėl gal su prastesnėmis žiniomis ateiname. Mūsų, geologų, grupėje vaikinų dauguma. Jie mažiau kruopštūs, o dar ruošiasi į armiją. .. Pavasa rio sesija? Tikimės geresnių rezultatų. Iš nesėkmių juk mokomės. Politinė ekonomija. Stu dentai pasisako vienas po kito. Nespėja dėstytojas perskaityti klausimo, žiūrėk, jau sitoja, kalba. D. Smilgevičiūtė, III kur so biologijos specialybės I grupės komjaunimo organi zacijos sekretorė: — Niekas už mus neiš moks. niekas laboratorinio darbo neatliks. Taip jau iš eina: geriau mūsiškiai prie mokslų pasėdės, negu savi veikloj dalyvaus. Laisvalai kiu daug kas rūpimais mo kslo dalykais pasidomi. Nors nepasakysi, kad „zubrylos" būtume, bet į studijas, saky čiau, atsakingai žiūrime. Šią sesiją tik trys žmonės nega vo stipendijos. Ėjome į de kanatų, prašėme, kad kaip pažangiai grupei išskirtų dar tris stipendijas. Ir išsi kovojome. Politinės ekonomijos dės tytojas doc. V. Cesnavičius: — Malonu dirbti su tre čiakursiais biologais. Neabe jingi, žvalūs, darbštūs. Daž nai padiskutuojame, pasigin čijame. Taip žinios geriau įsisavinamos.
Nr. 10(1269)
Kaina 2 kap.
PASKAITA
Doc. V. Matulevičienė len toje rašo formules vienų po kitos. „Kaip diferencijuosi me šitą lygtį? Pabandykite patys", — docentė skatina studentą ne tik automatiškai užsirašinėti, bet ir pamąstyti, pačiam paieškoti. Doc. V. Matulevičienė: — Negalima studento pa leisti savieigai. Reikia mo kyti racionaliai naudoti lai ką, ypač I—II kursuose/. La bai dažnai tuščiai švaisto mas laikas, per mažai dirba ma. Atsiranda studentai vi dutinybės. Pirmūnų fakultete, žinoma, daug, bet žinių ly gis žemas. Iš vidurinės mo kyklos ateina žmonės su blo gu pasiruošimu. Žinios ne atitinka pažymio atestate, ypatingai jaučiama loginio mąstymo stoka. Jauni žmo nės visiškai nesugeba dirbti, to jie neišmoksta vidurinėje mokykloje, kur duodama tiek, daug informacijos, — mokiniai paprasčiausiai pasi klysta joje. Reikia skirtį daugiau dė mesio specialistų ruošimui. Ypač mūsų fakultete. Juk. pavyzdžiui, metereologui tenka ne mažiau atsakomy bės už mediką. Todėl mes, dėstytojai, privalome griež tai kontroliuoti medžiagos įsisavinimą, sekti auditoriją, jausti studentų nuotaikas, paaiškintį taip, kad suprastų dėstomą dalykų. Nepaprastai svarbu sieti teoriją su prak tika, o pas mus tam yra vi sos sąlygos: studentai diTba laboratorijose. Reikėtų griež čiau kontroliuoti paskaitų lankymą. Dėstytojų reikalavimai turi turi būti vieningi. Jei vie nas iš mūsų bus nors trupu tį aplaidesnis, rezultatų ne pasieksime. Gamtos fakulte to prodekanė doc. I. Šarkinienė: — Nepasakytum, kad mū sų studentai būtų nedraus mingi, nepavyzdingi. Kol kas užtenka įspėjimų, papeikimų, stipendijos dar niekam nenuėmėm (tai baisiausia baus mė kiekvienam studentui). Rezervų žinoma, yra. Ko dėl tų atsiliekančių grupių pažangumo vidurkis ne ket vertas? Studentai gali mo kytis dar geriau. Patenkina mų pažymių neturi būti. XXX Doc. V. Matulevičienė tei gia, kad prieš 30 metų į Universitetą ateidavo žmo nės su geroka; tvirtesnėmis žiniomis. Kas tada lieka mums? Nejaugi mes tokie jau niekam tikę? Jeigu ir dėstytojai, ir pa tys studentai pripažįsta, kad rezervų yra, vadinasi, jų tikrai yra. Surasti tas neiš naudotas galimybes, pasiekti aukštesnį žinių lygį padės ne vien dėstytojų, bet ir kiekvieno studento reiklu mas sau.
MUSŲ KALBA
Komjaunimo komitete Pasirašyta sutartis su Pra- kultetu dėl pasikeitimo hos Karlo universiteto Hra- dentų statybos būriais, dec Kralovo medicinos fa-
stu-
/VWW\AAAAAAA/VWWWWWWVWVWWSAAAZW
Mokyklų reformos svarstymas Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų re forma, numatyta pagal TSKP CK 1983 m. birže lio plenumo programines nuostatas, siekia pakelti jos darbą j naują koky bišką lygį, atitinkantį iš sivysčiusios socialistinės visuomenės sąlygas ir po reikius. Reformos projek tas visos liaudies svars tymui buvo pateiktas 1984 m. sausio mėnesį. Sis svarbus teorinis do kumentas rado platų at garsį tarybinės visuome nės gyvenime. Svarstomas projektas ir Vilniaus V. Kapsuko universitete. 1984
DĖMESIO!
m. kovo 12 d. TSKP isto rijos katedroje buvo pra vestas teorinis seminaras „TSKP CK projektas dėl bendrojo lavinimo ir pro fesinių mokyklų pagrin dinių veiklos kryptų". Pranešėjas LTSR Švieti mo ministras V. Spurga. Teorinio seminaro darbe dalyvavo VU mokslinio komunizmo katedros, Vil niaus inžinerinio staty bos instituto, VVPI TSKP istorijos katedrų, LTSR Valstybinės konservato rijos Klaipėdos filialo marksizmo leninizmo ka tedros darbuotojai. R. KELIUOT1S
DĖMESIO!
TAUPUMO KONTROLĖS SAVAITĖ Universiteto komjaunimo komiteto „Komjauni mo prožektoriaus" štabas skelbia Taupumo kontro lės savaitę. Jos metu bus tikrinamas elektros ir kuro energijos, vandens naudojimas Universiteto bendrabučiuose ir fakultetuose, administraciniuose pastatuose. Šioje savaitėje dalyvauja visų fakulte tų „Komjaunimo prožektorių" štabai ir postai. Kvie čiame dalyvauti visus studentus, apie pastebėtus trūkumus pranešti „Komjaunimo prožektoriaus" štabų ir postų nariams, pasidalinti savo mintimis „Tarybiniame studente".
i
Universiteto komjaunimo komiteto „Komjaunimo prožektoriaus" štabas
PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS
S .m. kovo 2—3 dienomis Minske viešėjo Universiteto rektorius akademikas J. Ku bilius, partinio komiteto sekretorius doc. V. Gobis, darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas L. Gašlū nas. Baltarusijos Lenino valsty binio universiteto Mokslinės tarybos posėdyje buvo pasi rašyta Vilniaus V. Kapsuko valstybinio universiteto ir Andžela ŽEMGULYTĖ, Baltarusijos Lenino valstybi „T.S." neetatinė koresp. nio universiteto bendradar
biavimo sutartis. Joje numa tyti abiejų mokslo įstaigų bendri moksliniai tyrimai, mokslinės konferencijos. Sutarties pasirašymo pro ga Minske lankėsi ir Uni versiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, vadovauja mas V. Aleksandravičiaus. Kartu su Baltarusijos Leni no valstybinio universiteto' dainų ir šoklų ansambliu „Kryžačiok“ mūsų ansamblis koncertavo minsklečiams. „T.S." lnf.
Tarybinis studentas 1 —
— Jaunojo lektoriaus mokykla — oratorinio meno mokykla. Kur šios mokyklos klausytojus galima sutikti?
Šiandien Universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mo kyklų siekiai — paruošti plataus profilio specialistus, kad jie nusimanytų ir ki tuose moksluose, mokėtų bendrauti su žmonėmis, mo bilizuoti kolektyvą, kad įdo miai, turiningai praleistų laisvalaikį. Todėl svarbu ne tik specialybės ruošimas, bet ir jų auklėjimas. Visų šių mokslų paslapčių V. Kapsu ko universiteto studentai mokosi Visuomeninių pro fesijų fakultete, kuris šven čia dešimtmečio sukaktį. VPF buvo įkurtas 1974 metų sausio 2 dieną iki tol veikusių Visuomeninių pro fesijų grupių pagrindu. Iš pradžių fakultete veikė tik 6 skyriai — meno, sporto, oratorinio meno, turizmo, kraštotyros su 393 studentais. Vėliau buvo įsteigti gamtos apsaugos, fotokoresponden tų, Vilniaus universiteto is torijos (dabar šie du nevei kia), vertėjų - konsultantų, komjaunimo organizatorių, buities kultūros bei ateisti nės propagandos skyriai. Dabar VPF turi 11 skyrių, kuriuose mokosi pagal savo pomėgius 1200 studentų. Fa kultetas jau išleido 2752 ab solventus. Jiems prie VU diplomo buvo įteiktas pažy mėjimas, bylojantis apie įsi gytą visuomeninę profesiją. Prie fakulteto veikia 6 klubai „Akiratis", „Juventus", „Kultūros", „Terra pura", „Turizmas" ir „Ramuva". Šie klubai jungia 1000 na rių. Todėl VPF sutinka savo dešimtmetį su 2200, t. y. apie 27 procentais staciona ro studentų. Šia proga norėtųsi apie VPF veiklą išgirsti skyrių vedėjų pasisakymus.
XXX — Ateistinės propagandos — tai vienas gausiausių skyrių. Kuo remiasi jo po puliarumas?
— Tiesa. Ši problema do mina kiekvieną žmogų, ypač jaunimą. Mūsų skyrių lanko daugiausia visų fakultetų pir makursiai.
—■ Jaunojo lektoriaus mo kykla — viena iš seniausiai veikiančių VU Visuomeni nių profesijų fakulteto sky rių. Jau išleido apie 600 ab solventų. Mokyklos klausytojai dau giausia — komjaunimo or ganizacijos aktyvas ir jauni dėstytojai. Be to, šią mo kyklą lanko LTSR Valstybi nio dailės instituto studen tai — šiuo metu 27 busimie ji dailininkai, norintys išsi ugdyti oratorinius sugebėji mus. Mokyklai priklausan čias disciplinas skaito žino mi ne tik Universitete, bet ir respublikoje lektoriai — LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministras
susijusį gamtos apsaugos darbą — LTSR Valstybiniame gamtos apsaugos komitete, LTSR Vandens ūkio ir me lioracijos ministerijoje, LTSR Gamtos apsaugos, Medžioto jų ir žvejų draugijose. Kai kurie skyriaus klau sytojai būdami studentai pra deda dirbti mokslo-tiriamąjį darbą, kurį tęsia toliau ir baigę Universitetą. — Ką galėtumėt papasako ti norintiems stoti J Kom jaunimo organizatorių mo kyklą? Koks turėtų būti da bartinis komjaunimo organi zatorius?
— Komjaunimo organiza torių mokyklos tikslas — paruošti studentus darbui aukštosios mokyklos kom jaunimo ir kitoms visuome ninėms organizacijoms bei organizaciniam - propagan diniam ir auklėjamajam dar bui, baigus Universitetą. Komjaunimo organizatorių
(•
VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETO
Įį
Dėst. A. PUODŽIONAS
prof. H. Zabulis, LTSR CK spaudos sektoriaus vedėjas C. Juršėnas, Universiteto prorektoriai profesoriai A. Bikelis, J. Grigonis, medici nos mokslų daktaras profe sorius J. Markulis ir kiti. Praktiką mokyklos klausy tojai atlieka trečiojo semest ro metu, skaitydami visuo menei paskaitas. Didžioji dalis klausytojų oratorinę praktiką atlieka respublikos įstaigose, organizacijose, pio nierių stovyklose, bet dau guma ir už respublikos ribų. Pavyzdžiui, B. Gruževskis
DEŠIMTMETIS
ŽINIOS PEČIŲ NESLEGIA...
— Ką šiandien iš akty viausių sporto skyriaus ab solventų galėtumėte paminė ti?
— Fizinė kultūra — vie na populiariausių, žavingiau sių jaunimo saviveiklos sri
*
mokyklos klausytoju gali lapių etnografinės medžia būti kiekvienas Universiteto gos, 2,3 tūkstančio ekspona studentas, rekomenduotas tų, 2,5 tūkstančio piešinių; iakulteto komjaunimo komi apie 1000 senų dokumentų teto. Ypatingą dėmesį kom ir 500 senų leidinių. Tai — jaunimo organizatorių mo įspūdingi skaičiai, bylojan kykla skiria žemesnių kursų tys apie skyriaus beį klubo studentams. Pagrindinė mo narių atliktą pilietinę parei kyklos mokymo forma — gą gimtojo krašto kultūrai. paskaitos. Taikomos ir kitos Už šių skaičių slepiasi ir ki formos: išvykos, susitikimai, tas tikslas — komunistinis referatai, paskaitinis darbas, studentijos auklėjimas. Dirb t. y. praktika. damas kraštotyros darbą, Komjaunuoliškam kolektyvui reikalingas pareigingas, mokantis žmonėse pažadinti visuomeninį aktyvumą, eiti kartu su gyvenimo reikalavi mais. įdėti savo išmonės, kūrybos entuziazmo, mokėti išklausyti ir suprasti jau-nuolį visose gyvenimo situa cijose. Komjaunimo vadovui rei kia pastoviai analizuoti savo darbą, jausti renginių efek tyvumą. ’ Komjaunimo vadovui būti na nuolat mokytis organiza vimo meno. V. Leninas ra šė: ,. . .dėl sėkmingo valdy Doc. V. RAŠKAUSKAS mo būtina be mokėjimo įti kinti, mokėjimas praktiškai (būsimas ekonomistas), pa organizuoti. Tai — pats skaitos tema „Susipažinkite svarbiausias uždavinys.. VPF prodekanė — Tarybų Lietuva", Jakuti Prof. A. BARTUSEVICIENE jos ATSR Neriungrio mieste, S. Paulauskas — Smolensko akademinis jaunimas mokosi srities jaunimui apie Vil darbu įrodyti meilę gimtinei niaus universiteto tradicijas ir visai tarybų šaliai, geriau bei studentų būrių istoriją, suvokti didžiulį ekonomikos M. Remeikaitė — Rygos ir kultūros pakilimą, kuris medicinos instituto studen buvo įmanomas tik socializ tams tema — „Vilniaus uni mo sąlygomis, be to, prisi versitetas: praeitis ir dabar lietęs prie liaudies kultūros tis". Visų nesuminėsi, kas lobių ir pats jais praturtėji. met ateina į mokyklą per 100 klausytojų. — Kokia meno profesijų skyriaus geografija?
— Gerbiamas docente, ko kias gamtosaugos problemas šiandien padeda spręsti bu vę Jūsų studentai?
Populiarumo priežastis — žymūs ne tik Universiteto, bet ir respublikos lektoriai: akademikas J. Jurginis, pro fesorius K. Daukšas, tautosa kininkas N. Vėlius, rašyto jas J. Būtėnas ir kiti. Dalis užsiėmimų vyksta demon struojant vaizdines priemo nes Ateizmo muziejuje.
socialistinėse šalyse, Belgijo je, Graikijoje, Indijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, da lyvavęs tarptautiniuose folk loro festivaliuose — Burgenlande (Austrija, 1974 m.), joensu (Suomija, 1976 m.), Marselyje, Martyge. Nicoje, Kanuose (Prancūzija, 1976 m.). Respublikos nusipelnęs ko lektyvas VVU akademinis mišrus choras (vad. B. Jan kauskas) savo kūrybinėje veikloje yra surengęs 800 koncertų. Jis visų respubliki nių ir tarprespublikinių „Gaudeamus" dainų švenčių dalyvis daugkartinis respubprizininūkinių konkursų kas. Nenusileidžia ir Akademinis vyrų choras (vad. E. Mazeliauskas). Nestokoja aktyVumo ir VVU liaudies pučiamųjų orkestrui „Oktava" (vad. V. Kerbelis). Jis 1980 m. res publikiniame konkurse buvo pripažintas absoliučiai ge riausiu. VU kamerinės muzikos ansamblis visiems pažįsta mas ir dažnas televizijos |l laidų bei radijo įrašų sve čias. 1983 m. z kamerinės j, muzikos festivalio konkurse — Jerevane pelnė I vietą ir laureato vardą.
vuoja jau 14 metų, o įsikū rus VPF kraštotyros skyriui jis tapo jo padaliniu. VPF kraštotyrininkams daug davė: sistemingus teo rinius užsiėmimus, atsakomy bę už praktiką — ekspedici jas, dėmesį Universiteto gy venimui. . . Per pastarąjį de šimtmetį išaugo klubo narių veikla. 1974—1975 metais ekspedicijos tapo kompleksiš kos, 1977 metais intensyviai užrašinėti Universiteto ab solventų atsiminimai apie studijų dienas, pradėta tvar kyti Universiteto profesorių kapus, aprašinėti studentiš kas šventes. Nuo 1974 m. Universiteto mokslinei bib liotekai, Mokslų akademijos institutams, Partijos istorijos institutui, respublikos muzie jams kraštotyrininkai per davė 550 atsiminimų istorine-revoliucine tematika, 14 tūkstančių vienetų tautosa kos, 17000 vietovardžių, 3,8 tūkstančio pavardžių, 8,5 tūkstančio žodžių, 4000 pus-
— Gamtos apsaugos pro blema labai plati ir aktuali. Mūsų skyriuje pradėjome ruošti visuomeninius gamtos apsaugos organizatorius 1976 metais ir išleidome apie 400. Mūsų absolventai baigę Universitetą ir toliau dirba daugiau, ar mažiau tiesiogiai
Vyr. dėst. V. MAČIEKUS
— Koks kraštotyros indė lis į mūsų kultūrą?
— Kraštotyrininkai atlie ka savo patriotinę parei gą. Universiteto kraštotyri ninkų klubas „Ramuva" gy-
— Kasmet mūsų skyriaus, studentų meno kolektyvų maršrutai ilgėja, nuvedami vis į kitus miestus. LTSR nusipelnęs kolekty vas, Lietuvos Lenino kom jaunimo premijos laureatas Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto dainų ir šokių an samblis (vad. LTSR n. a. V. Aleksandravičius) daug kon certuoja respublikoje, šaly je, pabuvojęs beveik visose
liones (apie juos buvo pasa kojama klubo 25-mečiui skir tuose rašiniuose). Daugelis skyriaus auklėti nių dirba atsakingą visuo meninį darbą respublikos turizmo baruose — Vilniaus miesto slidžių turizmo komi sijoje (E. Rudzinskaitė, V.
Botanikos sodo skyriaus vedėjas S. DEVEIKIS
Navickas, A. Striuka) marš rūtinėje — kvalifikacinėje komisijoje, respublikinėje turizmo agitacinėje komisi joje, vadovauja savo darbi kolektyvų turizmo sekcijoms Turizmo žinios praverčia dirbant ir pedagoginį darbą Pavyzdžiui, filologė B. Juk nytė šiuo metu dirba Pane vėžyje vaikų ir moksleivių turizmo stotyje. Problemų, be abejo, yra. . . bene svarbiausios — sky riaus klausytojų ir klubo na rių pareigos jausmas, mate rialinės bazės plėtimo ir skyriaus, kaip mokymo pa dalinio pedagoginės sistemo(valandinio krūvio apmokėji mas) įteisinimas. — Gerbiamas dekane, Jūs šiame fakultete naujas žmo gus. Ką esate numatęs jgy vendinti artimiausiu metu?
Vyr. dėst. S. STRAZDAS
čių. Tai — vyriškumo, fizi nio ir dvasinio užgrūdinimo, ištvermės, varžovo jėgų iš mėginimo stadione, bėgimo take. . . Sporto skyriaus absolven tai baigę Universitetą savo darbavietėse tampa aktyviais sporto propaguotojais, lieka ištikimi sporto tradicijoms ir įsijungia į sportinį gyve nimą. Pavyzdžiui, V. Valentukevičius — VLKJS CK kapitalinės statybos skyriaus viršininkas — LTSR tinkli nio federacijos prezidiumo narys. V. Vasilis treniruoja Baldų susivienijimo vyrų futbolo komandą. A. Survila dirba šachmatų klube. .. O kas nežino J. Pinskaus? . . — Kelionės, žygiai visus vilioja, na, o kaip organi zuojamas mokymas? Kokios formos? Ar neiškyla proble mų?
— Kalbant apie VPF Tu rizmo skvriu nirmiausia ten ka užsiminti apie Universite to turistų klubą, nes tik klu bo bazėje galime mokyti skyriaus klausytojus. Ten išryškėja noras pažinti, ke liauti. Tokius jaunuolius ga lima mokinti turizmo orga nizatoriais, kelionių vado vais. Geriausia turizmo or ganizatorių mokykla — žy giai. Skyriaus klausytojai ir klubo nariai keliauja daug. Pačius sumaniausius, ga biausius skyriaus klausyto jus ir absolventus stengia mės deleguoti į respubliki nius ir Vilniaus miesto tu ristų klubo organizuojamus seminarus, mokomąsias ke
— Žinoma, man yra sun kiau atsakyti į šį klausima negu fakulteto senbuviams bet matyt pagal jų patir tj toliau tobulinsime mo kymo - auklėjimo procesą sieksime panaudoti sukaupt darbo patyrimą su nauji: veiklos formų ir metodų pa ieškomis. Tikslinga gerinti profesinį orientavimą. Tan didelės reikšmės turėtų glau dėsnis VPF bendradarbiavi mas su dekanatais, visuome ninių mokslų katedromis, fa
VPF dekanas Doc. V. ANUSKEVICIL S
kultetų komjaunimo komite tais. Be to, esame numatę iš leisti metodinę - informaci nę medžiagą apie VPF vei klą o tai padės studentams geriau orientuotis, kokios yra profesijos, atitinkančios jų polinkius, sugebėjimus Sieksime ateityje glaudžiai: bendradarbiauti su kitų res publikų aukštųjų .mokyklų analogiškais fakultetais, per imti gerąjį jų darbo patyr mą. Ypač svarbu siekti, kad studentai užbaigę studijas mūsų fakultete, dar mokyda miesi Alma Mater įsitrauktų į aktyvią visuomeninę veik lą, dirbtų pagal visuomenir:, specialybę. Kalbėjosi Sofija STANEVlClCT
3
Istorijos fakulteto SMD geriausio būrelio konkursas Istorijos takulteto Studen tų mokslinė draugija greit švęs savo įkūrimo 40-metj. Įveikusi tokią gyvenimo at karpą, šiandien ji turi tvir tai susiformavusią organiza cinę struktūrą, nusistovėju sias veiklos formas ir narių kontingentą. Jaunieji moks lininkai darbuojasi 13 būre lių. Bibliotekininkystės ka tedrai priklauso Biblioteki ninkystės (mokslinis vado vas doc. S. Dubauskas), Lektologijos (doc. G. Raguotlenė), Informacijos paieškų si stemų (doc. A. Miežinienė), Bibliotekų mechanizavimo |doc. V. Urbonas) būreliai, Mokslinės informacijos ka tedrai — Mokslinės informa cijos (vyr. dėst. O. Voverie nė), Bibliografotyros (doc. J. Basiulis), Knygotyros (e. p. doc. D. Kaunas), Lietuvos TSR istorijos — Etnografijos (prof. P. Dundulienė), Ar cheologijos (dėst. A. Luch tanas), TSRS istorijos — Lietuvos TSR ir TSRS istori jos (dėst. A. Kulakauskas), Visuotinės Istorijos — Tarp tautinių santykių (dėst. A. Kasperavičius), Psichologijos — Psichologijos (doc. E. Rimkutė), Pedagogikos — Pedagogikos (doc. K. Poš kus), Žurnalistikos — Žur nalistikos (dėst. V. Bartase vičius). Iš būrelių narių są rašų matyti, kad jaunųjų mokslininkų gretoms priklau so apie 300 daugiausia II— IV kurso studentų. Tačiau šis skaičius ne visai atspin di tikrąją padėtį. Prie mūsų nuolat šliejasi vos ne 100 taip vadinamų laisvųjų klau sytojų, epizodiškai atvyks tančių Į būrelių renginius dėl įdomaus susitikimo, pa skaitos ar ekskursijos. SMD tikraisiais nariais mes laiko me tik rašančius ir konfe rencijose pranešimus skai tančius studentus. XXXV SMD konferencijoje (Istori jos fakultete ji įvyko 1983.IV.8) perskaitėme 206 pranešimus ir pagal jų skai čių pirmaujame Universite te (žr.: Tarybinis studentas, 1983 birž. 3. Nr. 20.). Pana ši padėtis buvo ir ankstes niais metais. Todėl tradiciš. kai susiklostęs vidurkis (kas 5 studentas — tikrasis būre lių narys), mūsų manymu, realiai charakterizuoja Is torijos fakulteto SMD būklę ir pajėgumą. Apie tai kalba ir kiti duomenys. Pavyz džiui, fakulteto SMD nariai kitų respublikų aukštųjų mo kyklų (itin glaudūs ryšiai su Ryga, Talinu, Tartu, Min sku) konferencijose kasmet perskaito 2—3 dešimtis pra nešimų (1981 m. — 29, 1982
m. — 21, 1983 m. — 22), aktyviai dalyvauja ir pelno laimėjimų SMD darbų res publikiniame konkurse (1981 m. pateikta 19 darbų, 1982 m. — 27, 1983 m. — 26, ap dovanoti 7), publikuoja dar bus spaudoje (1981 m. — 20, 1982 m. — 11, 1983 m. — 13). Gana gyva mokslinė ir kultūrinė veikla jaučia ma Etnografijos, Psichologi. jos, Mokslinės informacijos būreliuose. Nepasakytume, kad mums stoka ir, ypač organizacinio pobūdžio, nesklandumų. Jau daugelis metų fakulteto SMD nepatenkina kelios de
Mūsų ekonomistų kalba ne visada yra pavyzdinga. Šnekamojoje kalboje galima išgirsti nemaža verstinių po sakių, net barbarizmų, raš tuose daugoka painių, ne aiškių sakinių, žodyno klai dų, net tokių, kokių kituose spaudiniuose jau nematyti. Dažnai pasitaiko agresyvus žodis pilnas, iš - vartosenos stumiantis visą grupę normi nių žodžių: visas, visiškas, geras, Išsamus, našus ir kt. Taigi sakinį: Kontroliuoti sa-
MCSŲ KALBA
šimtys rublių, skiriamų ko mandiruotiems. Į išvykas, kaip taisyklė, leidžiamės daugiausia išradingumu ir saviveikla gautomis lėšo mis. Suprantama, tai skatina dezorganizaciją. Yra atsilie kančių būrelių. Geresnių veiklos rezultatų laukiame iš Žurnalistikos, Bibliografoty ros būrelių. Katedrų vedė jams reikėtų sustiprinti jų kontrolę. Ieškodami priemonių Isto. rijos fakulteto SMD veiklai skatinti, dekanato ir SMD vadovai nutarė kasmet skel bti geriausio būrelio konkur są Jo rezultatai bus skai čiuojami rudenį, prasidėjus mokslo metams ir skelbiami per fakulteto SMD ataskaiti ne konferenciją. Pirmą vietą užėmusiam būreliui skiriama 50 rub. premija, antrą — 30 rub., trečią — tikrie siems būrelio nariams parei škiama dekano padėka. Istorijos fakulteto SMD mokslinis vadovas ein. p. doc. D. KAUNAS
ISTORIJOS FAKULTETO SMD BŪRELIŲ VEIKLOS 1983—
1984 MOKSLO METAIS
VERTINIMO ANKETA t. Už pranešimą, skaitytą konferencijose: Balai a) tradicinėje Universiteto SMD konferencijoje .. ..15 b) kitos LTSR aukštosios mokyklos SMD konferen cijoje ........................... -........................................... 20 c) kitos respublikos aukštosios mokyklos SMD konfecijose....................................................................................... 25 d) liaudies ūkio specialistų ir mokslinėse konferencij'o'se................................................................................................ 45 2. Už darbą, pateiktą konkursui: a) Universiteto turui................................................................ 15 b) respublikiniam turui........................................................ 25 c) sąjunginiam turuf ............................................................ 75 3. Už darbus, pažymėtus tradicinėje Universiteto SMD konferencijoje: I vieta....................................................................................... 25 .’I vieta..................................................................................... 20 III vieta .................................................................................... 15 Paskatinamoji premija............................................... ..5 4. Už darbus, apdovanotus respublikiniame SMD kon kurse: medalttu..................................................................................... 50 I laipsnio diplomu.......................................................... 40 II laipsnio diplomu.................................................................. 30 III laipsnio diplomu.................................................................. 20 5. Už darbus, apdovanotus sąjunginiame SMD kon kurse: k medaliu.................................................................................. 200 t dipl<t,nu ..................................................................60 6. Už darbus, apdovanotus LTSR MA premija .. .. 60 7. Už mokslinių darbų publikavimą: a) straipsnis sąjunginėje mokslinėje spaudoje .. 120 b) straipsnis respublikinėje mokslinėje spaudoje .. 100 c) straipsnis mokslo populiarinimo ir visuomeninėje politinėje spaudoje..................................................................... 50 d) mokslinio pranešimo tezės.............................................35 e) straipsnis Universiteto laikraščiuose......................... 20 8. Už SMD būrelio veiklos propagavimą: ajstraipsnis respublikos arba miesto periodikoje .. ..30 b) straipsnis Universiteto spaudoje................................... 20 c) straipsnis fakulteto sienlaikraštyje................................ 5 9. Už kolektyvinę ekskursiją ir susitikimą su specialis tais, keliančiais SMD narių profesinę bei mokslinę kva lifikaciją: a) kitame mieste..................................................................... 50 b) Vilniuje (ne Universitete).............................................. 35 c) Universitete......................................................................... 20 10. Būrelio susirinkime SMD nario perskaitytas prane šimas. Teorinis seminaras......................................................... 20 lt. Už SMD būrelio archyvą: a) jei yra dokumentų 3 metų senumo............................. 10 b) jei yra dokumentų 5 metų senumo...........................15 c) jei yra dokumentų 7 ir daugiau metų senumo .. 20 12. Už kiekvieną tikrąjį SMD būrelio narį.................... 1
EKONOMISTAI, GERBKITE ŽODĮ
gai ( = tinkamai) naudojamos lėšos. Terminas išsilaisvinu sios lėšos keistinas laisvosio mis lėšomis. Kalbos kultūrai aktualūs būdvardžiai su priesaga -inis. Nevartotinas būdvardis jun ginyje užsakyminė tvarka, — turi būtį užsakymo tvarka. Kartais netaisyklingai var valalkj ir pilną pelno per Pavyz vedimą taisome. Kontroliuo tojami priešdėliai. ti, ar laiku ir visas perve džiui, lėšas į banką ne pra damas pelnas; sakinyje dar vedame, o pervedame, lėšų pataisytas kitas netiektinas, likučius ne atreguliuojame, sureguliuojame, pinigus savistovus o dirbtinis žodis (=savarankiškas. nepriklau skiriame, paskiriame, o ne somas). Netinkamai vartoja išskiriame. Kai veikėjas, be pagrindi mas veiksmažodis išaiškinti: Patikrinimo tikslas — išaiš nio veiksmo, atlieka ir šalu kinti ( = nustatyti), ar teisin- tinį, tai šalutinis reiškiamas
pusdalyviu. Padalyvio kon strukcija reiškiamas šalutinis veiksmas, kurį atlieka ne vei kėjas, o kas nors kitas: Sky rius išrašo potvarkį, PASI REMIANT rašto pradžioje nurodytu nutarimu ( = išrašo,
remdamasis). Vietai, plotui žymėti netiektinas ribose:
Informatikų jubiliejus Pastarieji mokslo metai Istorijos fakulteto SMD iniormatikos problemų būreliui neeiliniai — jubiliejiniai. Su kanka lygiai 10 metų nuo jo įkūrimo pradžios. Nors laikotarpis ne toks jau il gas, tačiau būrelis jau turi gana Įdomią istoriją ir tvirtą veiklos pamatą. Per visą bū relio gyvenimo periodą sva rų indėlį įnešė jo moksliniai vadovai: prof. L. Vladimirovas, vyr. dėst. A. Kancleris, vyr. dėst. O. Voverienė. Jų nuoširdžių pastangų dėka mūsų būrelis geroka išau go, sustiprėjo ir paskutiniu metu yra vienas iš pirmau jančiųjų fakultete. Jis išsi skiria gausiu narių skaičiumi, plačia mokslinių darbų te matika. Mes nagrinėjame in formatikos mokslo ryšius su bibliotekininkyste, bibliogra fija, mokslinio tiriamojo dar bo informacinius aspektus ir jo darbo etiką !>ei efektyvu mo vertinimą, taip pat mokslinės-informacinės veiklos organizavimo metodikos pro blemas: informacijos vartoto jų poreikius, jų rengimo problemas mūsų šalyje ir už[ sienyje. Gana aukšto lygio j yra darbai apie informatiką, į nagrinėjantys ją socialiniu, I psichologiniu, komunikaci! niu aspektu, apie MTI tarI nybų veiklą; darbai apie in formavimo procesų automati1 zacijos problemas (automatij zuotų informacijos sistemų analizė mūsų šalies mastu ir užsienyje, atskirų informavi mo procesų automatizavimo ypatybės ir problemos). Būrelis keičiasi mokslinio darbo patyrimu su kitų ša lies aukštųjų mokyklų pana šaus pobūdžio SMD būre liais: Talino, Leningrado, Minsko. Būrelio nariai ap lanko pažangias MTI tarny bas respublikoje, šalyje, su sipažįsta su automatizuoto mis informacijos sistemomis. Prieš 10 metų, 1973 m. lapkričio 23 d. įvyko stei giamasis SMD informatikos problemų būrelio susirinki mas. Jį įsteigė tuo metu dar docentas, Informatikos kate dros vedėjas L. Vladimirovas ir vyr. dėsi. A. Kancle ris. Jau 1974/75 m. m. iš vi-
sų IF SMD sekcijų ,.Infor matikos" buvo pripažinta geriausia. O tuometinė būre lio pirmininkė A. Putinaitė buvo apdovanota Universite to komjaunimo komiteto gar bės raštu už aktyvų dalyva vimą SMD veikloje. Tuo me tu. būrelio nariai ne tik res publikiniame konkurse daly vavo, bet ir savo darbus skaitė Taline SMD konferen cijoje. 1975/76 m. m. dar 5 dar bai buvo pateikti respubliki ne: apžiūrai, o pačios pirm n nkės darbas užėmė II vietą. Kitais mokslo metais SMD konferencijoje dalyvavo net T: pranešėjų ir vienas sve čias ;š Azerbaidžiano uni versiteto. O jau ketvirtais:a s būrelio gyvavimo meta;s studentai pradėjo spau sdinti savo darbus biulete nyje .Bibliotekų darbas", o taip pat ir , Tarybiniame stu dente". Ir vėl 5 darbai siun čiami į respublikinę apžiūrą. 1977 73 metai — pirmas kuklus jubiliejus. Praėję penkeri būrelio veiklos .me tai parodė, kad darbas būre lyje vyko įdomai ir turinin gai, plėtėsi studentų akiratis, moksliniai įgūdžiai, vis dau giau jų pelnydavo apdova nojimus respublikiniuose konkursuoie. Tais metais SMD konferencijoje buvo perskaityta 11 pranešimų ir 5 iš jų apdovanoti Aukštojo ir spec. viduriniojo mokslo ministerijos diplomais. Joje dalyvavo ir viešnia iš Karlovo universiteto. Nuo 1980 m. būreliui va dovavo jau prof. L. Vladimirovas ir vyr. dėst. O. Vove rienė, kuri ir iki šiol yra būrelio siela. Pirmininku bu vo išrinktas dabar jau dės tytojas A. Augustinaitis. Nuo to laiko būrelio vairas yra vyrų rankose. Surengiama daug išvykų, aktyviai daly vaujama SMD konferencijo je, kuri vyksta jau dvejose sekcijose: pirmajai sekcijai ,,Informacijos procesų auto matizavimo problemų" vado vauja prof. L. Vladimirovas, antrajai — ,,MTI organiza vimo ir metodikos" — vyr. dėst. O. Voverienė. 1981 m. abiejose sekcijose buvo per skaityta 26 mūsų studentų pranešimai ir vienas iš Tali
IŠVYKA Į TAURAGĘ Studentų žiemos atostogos —- kelionių metas. Vieni stu dentai vyksta pailsėti po se sijos egzaminų, kiti — pa tirti naujų įspūdžių, aplan kyti naujų vietovių. Mūsų fakulteto komjaunimo akty vistų grupė vasario 1—3 die nomis dalyvavo žiemos žy gyje' „Tarybinės liaudies košome pranešti apie laikinai įdarbintus specialistus, o taip pat apie visų specialybių diplomuotus specialistus, dir bančius pareigybėse nereika laujančiose ( užimančius, turinčius, einančius parei gas, nereikalaujančias) spe cialaus išsilavinimo. Kad laiku ir pilnai ĮVYKDYTI nutarimo uždavinius ( Kad nutarimo uždaviniai būtų įvykdyti laiku ir visiškai), pareikalauta. ..
Ekonomistų
kalboje
daž
sureguliuoti lėšų likučius na: netinkamai vartojamas RIBOSE rangos organizacijų prielinksnis virš. Jis netin
( = rangos organizacijose). Didžiausia sintaksės klai da yra tikslo sakiniuose var tojama bendratis. Tokių sakinių negalima pradėti ir žodžiu, tikslu: TIKSLU PAGE
Tarybinis studentas
ka kiekio perviršiui reikšti:
išskirti ( = skirti) lėšų virš 5000 rb. ( = per, daugiau kaip 5000 rb., 5000 rb. su vir šum). Darbo užmokesčio fon das virš patvirtintų sumų RINTI specla’istų paskirsty (= didesnis už patvirtintas mą Į —Kad būtų pagerintas sumas). specialistų paskirstymas), praJolita TUBELYTE
vų ir darbo šlovės vieto mis." Tauragės rajoną pasi rinkome neatsitiktinai, • o kaip buvusį Vokietijos — Tarybų Sąjungos pasienio miestą. Tik. atvykę j Tauragę, krei pėmės j rajono komjaunimo komitetą. Sekretorė R. Dirginčiūtė supažindino mus su kelionės maršrutu, patarė, kokius objektus tikslinga ap lankyti, paaiškino, su kuo turėsime galimybę susitik ti. . . Pirmąją, viešnagės Taura gėje dieną susipažinome su miesto istorija, paminklais. Buvome nuėję prie užkardų, pagerbėme žuvusius pasienie čius. kurie pirmieji 1941 metais birželio 22 dieną sto jo ginti mūsų Tėvynės sie ną. Dabar toje vietoje, kur buVo pasieniečių postai, tau ragiškiai meno meistrai su kūrė medžio skulptūrų kom poziciją „Pergalė, Darbas, Taika“ kritusiems kovoto jams atminti. Vakare susiti kome su karo veteranu Iva nu Ciubajevu. Jis papasako jo apie savo kovų kelią, pa sidalino su mumis atsimini mais. Sekančią dieną lankėmės Tauragės 2-je ir 4-je viduri nėse mokyklose. Čia mes su
no. 4 studentų darbai atrink ti į respublikinį turą, kurio nugalėtoju tapo būrelio na rys G. Druktenis, o Sąjungi niame ture jo darbas buvo apdovanotas medaliu. Tuo metu ypač pradėtos taikyti tokios mokslinio tiriamojo darbo formos, kaip diskusi jos, darbų recenzavimas. Ne blogai būrelis pasižymėjo 1982 m. per konferenciją — perskaityta net 30 pranešimų (daugiausia iš viso fakulte to). Gana turininga ir moks linių darbų tematika. Net 3 būrelio nariai tų metų res publikiniame konkurse buvo apdovanoti diplomais — tai E. Banionytė- A. Urbonavi čiūtė ir D. Sliekytė. Pasiro dė kelios publikacijos „Bib liotekų darbe" ir „Tarybi niame studente". Tais pačiais metais buvo surengta ir ke letas įdomių ekskursijų: ap lankyta LIMTI automatizuotų informacijos sistemų labora torija, Ekonomikos mokslinio tyrimo instituto skaičiavimo centras. Būrelį aplankė ir įdomias paskaitas skaitė Le ningrado N. Krupskajos kul tūros instituto prof. A. Sokolovas, Sąjunginio MTI ins tituto skyriaus vedėjas, filo sofijos mokslų daktaras J. Šreideris, LIMTI direktoriaus pavaduotojas prof. R. Bro niukaitis. 1983 m. būrelio nariai ap lankė parodą „LIMTI-25", VVU bibliotekos bibliografi jos skyrių, RMTB, buvo iš vykę į Talino E. Vildės pe dagoginio instituto bibliote kininkystės ir bibliografijos katedrą pasidalinti mokslinio darbo patirtimi, aplankė Maskvoje LŪPP, Leningrado kultūros institutą, kur susi pažino su jo veikla, išklau sė prof. A. Sokolovo ir D. Bliumenau pranešimus, už mezgė ryšius su kolegomis. Taip pat per šiuos metus buvo išspausdintos 6 publi kacijos, iš kurių dvi biulete nyje „Bibliotekų darbas". Taigi toks mūsų SMD in formatikos problemų būrelio 10 metų lobynas. Nemažai pažengta į priekį, įdėta daug pastangų ir darbo, nuskinta daug laurų mokslinėje veik loje. A Kęstutis SKAISGIRYS, Almantas SLIVINSKAS
sitikome su abiturientais, pa pasakojome jiems apie Uni versitetą, savo fakultetą, apie įstojimo ir mokymosi są lygas. Abiejose mokyklose įrengti puikūs kraštotyros, kovinės šlovės muziejai, Le nino kambariai ir Raudonieji kampeliai. Mokyklų šeiminin kai maloniai mus supažindi no su eksponuojama medžia ga, išsamiai papasakojo apie Tauragės įžymius žmones. Tą pačią dieną aplankėme kraš totyros muziejų įsikūrusį Politechnikumo patalpose. Keturiose muziejaus salėse eksponatai plačiai pasakoja apie Tauragę nuo jos įkūri mo iki šių dienų. Muziejuje eksponuojami vieninteliai Lietuvoje tauro ragai — miesto simbolis ir pasididžia vimas. Vakare įvyko susitiki mas su ilgamete partine darbuotoja, dabar personali ne pensininke E. Zaiciene. Tauragės statybinių me džiagų gamybiniame susivie nijime mūsų laukė įdomūs susitikimai su darbo vetera nais, gamyklos komjaunuo liais. Atsisveikinant su Taurage, tylos minute pagerbėme Tau ragės vaduotojus, padėjome gėles ant Tarybų Sąjungos Didvyrio gvardijos kapitono N. Bibilašvilio kapo. J. RUDOKA1TE EKFF IV k. studentė
Tarybinis
studentas 4
Saulėtekio sporto salėje vyko Lietuvos aukštųjų mo kyklų sporto klubų dziu-do varžybos. Dalyvavo 6 ko mandos, tai — VU, VISI, VPI, L2ŪA, LVA, KPI. Ne atvyko gana rimti varžovai 15 Kauno kultūros instituto, taigi daug kam švystelėjo viltis — o gal iškopsime? Pirmąją varžybų dieną Universiteto komanda laikėsi
visai šauniai — nežiūrint kiti', aukštųjų mokyklų daly vių, — L2ŪA komandoje —20, — Alma Mater garbę gynė šešetukas: H. Franskevičius, R. Grainys, L. Jancevlčius, I. Kuklys, V. Muš te kis, S. Pakalnis (treneris Vytautas Litvaitis). Neilgai trukus komandos draugai pasveikino L. Jancevlčių (FF I k.j, savo svorio kate gorijoje (71 kg) užėmusį III vietą. O H. Franckevičius ir V. Musteikis po dviejų ko vų iškopė į finalą. Augo varžybų (tampa. Kovojan tiems iš visų pusių sklido patarimai: ,.Dirbk! Stok ant tilto! Smauk! Verskis". Fi nalinė kova trunka 7 minu tes — ar* atlaikys mūsiš kiai?! Tvirtai, su sportiniu atkaklumu kovojęs kandida
tas Į sporto meistrus H. Franckevičius (EKFF I k., svorio kateg. 71 kg) nugalė jo dar du priešininkus ir už ėmė pirmąsias vietas Aukš tųjų mokyklų sporto klubų ir Studentų žaidynių varžy bose. O sporto meistras V. Musteikis (1F III k.) pirmąją finale kovą laimėjo po 3 mi nučių, o antroji buvo. .. mo rališkai triuškinanti, — „ka dangi priešininkas atsisakė kovoti, pergalė priskiriama V. Musteikiui, Universite tas". Dar dvi pirmosios vie tos 78 kg svorio kategori joje. Po pirmosios varžybų die nos padėtis atrodė šitaip? L2UA — 168, VU — 160, KPI — 113, VPI — 92, LVA — 90, VISI — 89 taškai. Antrąją dieną kovose dėl
LIŪDNOS ISTORIJOS *»**«**««
Nelinksmi įvykiai bendrabutyje Išradingi, kupini optimizmo ir gerų norų žmonės bendrabučiuose gyvena. Tuo, matyt, Įsitikino ir VU 12 bendrabučio II korpuso gyventojai (minėtas bendrabutis garsėja ne kaip tylus ramybės uostas...) Neseniai įdomus įvykis, kurio židinys — 12 bendrabučio II korpusc 21 kambarys (jame dažnai susitikdavo IF žurnalistikos II k. studentas G. Tomkus ir to paties fakulteto I k. istorlkai R. Ulevičius bei A. Bundonis), pasiekė net IF dekaną. Pasekmės, tiesa, liūdnos, tačiau istorija pamokanti. Viskas būtų tyliai nuplaukę, jei ne anoniminis laiškas, kuriame yra tokios eilutės: „Kažkoks žurnalistas Tomkus su savo draugais su peiliu įsiveržia į merginų kambarius, ten jas gąsdina", Kad tai ne iš piršto laužti faktai, įrodo G. Tomkaus pasiaiškinimas: „S. m. vasario mėneslo viduryje aš, IF istorijos spec. studentai Rimas Ulevičius ir Artūras Bundonis sėdėjome bendrabutyje,
žiūrėjome televizorių, juoką- čempionato daugelis sporto vome. Netikėtai sugalvojo- mėgėjų buvo nepatenkinti: me iškrėsti kokj pokštą, sidabras „2algiriui" — gerai, Taip ir kilo tas nelaimingas tačiau auksas — geriau... sumanymas pagąsdinti mūsų Tokia nuotaika slėgė ir IF bendrabučio merginas.. ." istorijos specialybės I k. Idėją iškrėsti pokštą pa- studentą E. Tarvydą. Sielvarsiūlė R. Ulevičius: „Radęs tas buvo toks didelis, kad senos granatos kevalą, nuta- „kovo 5 dieną 16 vai. nuriau pajuokauti ir Įmečiau į ėjau Į „2emalčių" barą, kuTomkaus kambarį" (citata Iš riame prabuvau apie 3, 4 pasiaiškinimo). Galiausiai su- valandas. Į bendrabutį grįdaromas „pokšto" planas žau apie 22.00 vai. Miego ir... „Bėgome paskuj Tom- jau 49 bendr. (12 bendr. II kų, tartum norėdami ji su korpusas — aut. pastaba) 21 granata susprogdinti" (iš A. kambaryje. Kovo 6 d. neatBundonio pasiaiškinimo). vykau j pirmą paskaitą, nes Įsivaizduokime: ramiau- pramiegojau" (iš E. Tarvydo šiai snaudžiame ir staiga j pasiaiškinimo). Jau žinome, kambarį įbėga minėti pokšti- kad 21 kambaryje gyveno ninkai, uždega šviesą, sukę- G. Tomkus — teisėtas šeimilia „fejerverką", paskui iš- ninkas, tačiau ne kartą įsnyksta. Subtilus pokštas! pėtas už pašalinių asmenų Vėliau G. Tomkus prisipaži- laikymą kambaryje. Kovo no, kad „mūsų juokai išėjo 5 d. G. Tomkus griežtai jslabai nevykusiai". Juokai pėjo E. Tarvydą, kad pastatikrai buvo nevykę, todėl rasis baigtų „zuikiauti“ jo minėti vaikinai pašalinti iš kambaryje ir susirastų sau bendrabučio už vidaus tai- kitą vietą". Jis tą patį vasyklių pažeidinėjimą ir chu- karą prižadėjo, kad užeis liganlšką elgesį. pas bendrabučio komendanXXX tą ir susitars dėl kitos gyvePo TSRS vyrų krepšinio narnos vietos..." (?!)". Tai
PER ASPERA AD ASTRA — tokie žodžiai pasiti ko Teisės fakulteto dėsty tojus ir trečio kurso stu dentus šeštadienio vaka rą salėje. Jie simboliza vo sunkumus, patirtus, žengiant pirmuosius žin gsnius Universitete, nesė kmes ir pergales. Pasiek tas studijų kelio vidurys. Į šventiškai išpuoštą sale, grojant maršui, pa kviečiami dėstytojai.
Skamba jiems skirtos ei lės- Ir štai pirmasis išban dymas: fakulteto prodekano vadovaujami dės tytojai laiko penkis eg zaminus, kurie simboli zuoja praėjusias penkias sesijas. „Meilė, jos rūšys, įgyvendinimo būdai ir metodai", „Mediumo są voka, jo vieta studentiš ku. švenčių sistemoje ir tobulinimo perspektyvos",
MEDIKAI — KNYGOS BIČIULIAI
„Miego paskaitų metu reikšmė studentų organiz mui" — nelengvi klausi mai. Tačiau egzaminai sėkmingai išlaikyti ir kai mo kapelos „Jaunimėlis" muzikantai visus pakvie čia prie stalų. Salės vi duryje -f- trečio kurso akademinių grupių atsto vai su testamentais. Lin ksmai juokdamiesi, iš klausome grupių susikū rimo ir gyvenimo istori jas. O po to vedantieji visus pakviečia šokti pol ką. Salėje linksma, stu dentai stengiasi aplenkti
Medicinos fakulteto Kny gos bičiulių draugijai vado vauja ketvirto kurso studenfė D. Biekšaitė. Kai Danutę išrinkom savo pirmininke, draugijos veikla gerokai su aktyvėjo. Užmegzti ryšiai su miesto Knygos bičiulių draugija, kurios pirmininkė D. Lukoševičienė nuoširdžiai padeda spręsti visas proble mas. Dažnai „bičiuliai" susi renka prie arbatos puodelio, diskutuoja, ginčijasi. Fakultete lankėsi rašytojas V. Sirijos Gira, literatūros kritikas J. Stepšys. Susirin kusius labai sudomino rašy tojo pasakojimas apie savo
absoliutaus čempiono vardo V. Musteikis laimi II vietą ir iš viso Universitetui iškovoja 3 medalius — du auk so, vieną sidabro. Dar tu rėjo kovoti A. Valatkevičius (PEF) ir G. Papingis (EKFF), deja, nei vieno, nei kito nebuvo varžybose. Praranda mi taip reikalingi taškai, o Universitetas, galėjęs užimti antrą vietą, atsidūrė ketvir toje. Lengvai suprantamas trenerio apmaudas: „štai ir pasitikėk studentais“... Juk tokios Aukštųjų mokyklų varžybos esti tik kartą per metus, ir, kol esi studentas, turėtų būti ne tik pareiga, bet ir garbė jose dalyvauti. Juk čia ir „vienas ant tatamio" labai daug ką lemia.
Romualdas Pladis
Laisvė SL1O2YTE Š. m. kovo 17 d., eida mas 45-uosius metus, staiga mirė Ekonominės kiberneti kos katedros docentas, eko nomikos mokslų kandidatas Romualdas Pladis. Doc. R. Pladis gimė 1939.VI 11.28. Kauno mieste, tarnautojų Šeimoje. 1957 m. baigė Rokiškio I vidurinę mokyklą, 1962 — su pagy rimu Vilniaus V. Kapsuko universiteto Ekonomikos fa kultetą ir įgijo ekonomisto specialybę. Baigęs universi tetą, pradėjo dirbti LTSR Liaudies ūkio tarybos pro jektavimo ir konstravimo biuro ekonominių tyrimų la boratorijoje. Doc. R. Pladis buvo vienas iš matematinių metodų ir skaičiavimo tech nikos taikymo mūsų respub likos liaudies ūkyje pradi ninkų. 1965 m. doc. R. Pladis perėjo dirbti į Vilniaus V. Kapsuko universiteto Ekono minės kibernetikos ir statis tikos katedrą. Dirbdamas
eilutės iš G. Tomkaus pasi aiškinimo. Tačiau E. Tarvy dą, matyt, kojos silpnai lai kė, nes jis pasiliko 21 kam baryje iki kovo 6-osios ryto. Šios istorijos epilogas liūd nesnis: E. Tarvydas atsisvei kino su Universitetu, o G. Tomkus „užsidirbo" griežtą Rektoriaus papeikimą. Griausmai nutrenktų tą Kauno „2algirį"!.. Pastaba: cituojamų raštų kalba netaisyta. KAIP TROŠKULĮ MALŠINO. . .
PEF IV k. studentė Ilona Kiršaitė turbūt ilgam įsiminė tą dieną, kai jai įteikė vidu rinio mokslo baigimo atesta tą, charakteristiką, kurioje šalia daugelio skambių eilu čių puikavosi ir tokia „Giliai trokšta žinių". Tas troškulys atvedė Iloną Į Universitetą. Deja. . . Viena smulkmenė'ė: 1983.09.01 ji grįžo iš akade minių atostogų, tačiau pa skaitas lankė blogai, žiemos egzaminų sesijos su grupe nelaikė, o vėliau suklastojo dėstytojo A. Savaniausko parašą studijų knygelėje. Keistas žinių troškulio mal šinimas! Teko I. Kiršaitei palikti Universitetą. Kas bus, jei atsiras pasekėjų? .. M. RINGAUDAS
dėstytojus, dėstytojai ne nusileidžia studentams- O prie stalų vėl nuoširdūs dėstytoju linkėjimai. Po to visus pralinksmina tre čiakursių „estradinė gru pė", kurioje — vieni vy rai. Vyksta žaidimai, at rakcionai, estafetės, ku riose varžosi dėstytojų ir studentų komandos. For tūna palanki visiems: čia pergalę pasiekia studen tai, čia ■— dėstytojai. Sa lėje skamba liaudies dai nos.
VAI INFORMUOJA 1984 m. vasario mėnesį Vilniaus universiteto Istori jos fakulteto studentas D. Bratkauskas sulaikytas prie vairo neblaivus, fizikos fak. studentas S. Slapšinskas nu
DĖMESIO Skelbiame tradicinį VVU literatų konkursą, skirtą Vilniaus išvadavimo 40-mečiui. Norinčius dalyvauti, prašome atnešti prozos, poe zijos arba dramos kūrinius (du egzempliorius) į Lietuvių literatūros katedrą iki ba landžio 1 dienos. Lietuvių literatūros katedra Literatų būrelio valdyba
I
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790596, išduotą GF studentui Sauliui ZARECKUI, laikytį negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801126, išduotą IF studentei Jūratei RAMA NAUSKAITEI, laikyti nega V. LEONAVIČIŪTE, liojančiu. TF studentė Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801064, išduotą IF
gyvenimą, kūrybą, mat, V. Sirijos Gira — medikas. Literatūros kritikas J. Ste pšys supažindino su rašyto jo kūryba. Medikai knygos bičiuliai jau dirba. Didelis ačiū va dovei, med. m. k. E. JanuIionytei, nuoširdžiai mums padedančiai. Dar šiame se. mestre numatyta susitikti su M. Slucklu, nukeliauti į Žemaitiją. Planai gražūs, vil tys didelės, norisi, kad vis kas klotųsi kuo puikiausiai.
Alma MONKAUSKAITĖ MF studentė R. Staiglo nuotrauka.
Medicinos fakulteto de’ kanatas ir visuomeninės . organizacijos nuoširdžiai (užjaučia Akušerijos ir ginekologijos katedros docentą Anatolijų GAMPERĮ dėl žmonos mirties. I
PEF visuomeninės or ganizacijos nuoširdžiai užjaučia Pramonės plana vimo specialybės II kur so studentę Daivą KUZMAITf dėl tėvo mirties
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia docentę Janiną URBELIENE dėl motinos mirties.
Redak-. jos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 011170, ketvtrtadtealafs spanstuvėjej 10444 LV 10017. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 873. Spausdino LKP CK leidyklos speastvrė Tleeas g. 1 _ «f nei crvAenT» — opran napncoMa, peKToptrra, aoMMieia AKCM Aniau, npotĮncoMa opAOBoa TpyAoeoro apaooro ssmmcd ■ Apy*0*i aapoA^se ...
.
BM.
r.
Kancyaaca. PeAaarop
It Bapanmpukre- Bkumdoc. Ha
abtokkom sbmkc.
universitete parašė ir 1970 m. apgynė ekonomikos mo kslų kandidato disertaciją apie mokslinės-techninės in formacijos ekonominį efek tyvumą. Dirbdamas Universitete išpradžių dėstė matematinio programavimo, ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo, vėliau — ekonominės kiber netikos kursus. 1981 m. R. Pladžiui buvo suteiktas do cento vardas. Doc. R. Pladis skaitė mo kslinę literatūrą, rašė strai psnius, parengė mokymo priemonių. Skaitydamas pa skaitas mokėjo nuoseklų, lo gišką medžiagos dėstymą su jungti su gyva. sąmojumi žaižaruojančia mintimi. Ma tyti, todėl per Jo paskaitas auditorijoje nebūdavo laisvų yietų. Doc. R. Pladis dirbo ne mažą visuomeninį darbą: buvo renkamas į fakulteto profsąjungos biurą, buvo mokslinių tarybų moksli niams laipsniams telkti na rys, fakulteto mokslinės ta rybos narys, fakulteto SMD mokslinis vadovas, studentų grupės kuratorius. Doc. R. Pladis buvo pla taus akiračio, enciklopedi nio išsilavinimo žmogus. Optimizmas, erudicija, žai biška orientacija, taiklus są mojus žavėjo visus jį pažino jusius ir pelnė jam autori tetą ne tik tarp ekonomistųŠviesus doc. R. Pladžio at minimas ilgai išliks visų su juo bendravusių atmintyje.
Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos, Ekonomi nės kibernetikos katedra
baustas už kelio žen klų nepaisymą, greičio viršijimą. už greičio vir šijimą nubaustas ir medici nos fak. stud. A. Pūkštys, Medicinos fak. stud. B. Baver — už kelio ženklų ne paisymą, A. Smirnovą — pažeidė pėsčiųjų eismo tai sykles.
studentei Noritai AŠVYDYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810040, išduotą MaF studentei Vidai KAS PARAVIČIŪTEI, laikyti ne galiojančiu. . Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800944, išduotą FilF studentei Audronei GURSKYTE1, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800944, išduotą studentei Silvai STAKNEVIClŪTEI, laikyti ‘ negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 820160, išduotą MaF studentei Audronei MILIŪNAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810538, išduotą PF studentei Rimai SIEMA1TIENEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 812029, išduotą GF studentei Vilijai LAPELYTEI, laikyti negalojanču. Universiteto Kiemo te atro kolektyvas nuošir džiai užjaučia teatro va dovą. LTSR n- a. Vladą LIMANTĄ dėl sesers mir ties.
TSKP istorijos kated ros kolektyvas nuošir džiai užjaučia katedros aspirantę Nijolę STRAKAUSKAITĘ dėl motinos mirties.
Baltų filologijos kated ros docentę Evaldą JA KAITIENE dėl tėvo mir ties nuoširdžiai užjaučia Filologijos fakulteto de kanatas, visuomeninės organizacijos Ir lituanis tų katedros.
Redaktorė J. VARAPNICKATIt