Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
974 m. kovo 15 d.
DIPLOMANTŲ SKIRSTYMAS
MUMS VISOS 'AUTOS SESĖS!
MATEMATIKAI Į DARBO VIETAS
Jniversiteto Gamtos fakultete geologijos specialybę studijuoja Įvaltautybių studentai. Čia sutiksime rusų, latvių, estų, lenkų. Šis rnacionalinis kolektyvas aktyviai įsiliejęs į mūsų mokyklos moksj ir visuomeninį gyvenimą: daugelis dirba SMD, dalyvauja meno iveiklos Ir sporto kolektyvuose. Kuotraukoje (apačioje) iš kairės: lenkas Juzefas Jacynas, latvis Gun, Pukytis, rusas Sergejus Maflnas, latvė Agra Uozuola, rusas VlaLiras Borovkovas. kntrakursė Agra užsiėmusi Studentų mokslinėje draugijoje: baigė kferencijai darbą apie karstinių nuogrluvų paplitimą Latvijoje. Įdimiras — trečio kurso seniūnas — rūpinasi Gamtos fakulteto I konferencijos svečiais. viršuje: latvaitės pirmakursė Dacė Zamberga ir trečiakursė Maritė į>!a (dešinėje) — geros draugės Gyvena viename bendrabutyje, Į i važiuoja į tėviškę... Ilačiau apie Gamtos fakulteto internacionalinio auklėjimo darbą Lykite trečiajame puslapyje.
Prie dekanato susirinkę kelios dešimtys studentų. Visi susikaupę, kažką aiškinai tarpusavy. Diplomantų skirsty mas. Prieinu prie dviejų besikalbančių Studentų. Susipažįs tam: tai E. Tinfavičius ir A. Staras. Abu vaikinai baigė Panevėžio I vidurinę mokyklą, kartu studijavo, abu ak tyvūs SMD nariai. Arūnas Staras — Lenino stipendinin kas — specializuojasi skaičiavimo matematikoje. Štai jis pristato savo žmoną N. Griciūtę' — grupės seniūnę. Pirmieji kviečiami geriausiai mokęsi diplomantai. Deka no kabinete susirinkę įvairių įstaigų, mokslo tyrimo insti tutų, gamyklų, švietimo skyrių atstovai. Prie stalo eina jauna studentų šeima: I. Palapytė ir A. Laurinavičius. Jie gauna paskyrimą į Klaipėdą. V. Ivanauskas važiuos dirb ti į Šiaulių televizorių gamyklą... Kviečiami matematikos specialybės studentai. Viena gru pės dalis ruošiasi pedagoginiam darbui vidurinėse ir spe cialiosiose vidurinėse mokyklose, kita — gamybininkai. Jaunasis pedagogas R. Gentvilas važiuos dirbti į Plun gės Statybos technikumą. Kiti jo kurso draugai gavo pa skyrimus į Molėtų, Skuodo, Trakų ir kitus rajonus. Diplomantų skirstymo komisijos pirmininkas prof. dr. J. Kubilius sako: — Jau šešioliktą kartą dalyvauju tokiuose skirstymuo se. Šiais metais fakultetą baigs 175 studentai. Diplomantų pažangumas, palyginus su praėjusiais metais, yra geres nis. Noriu palinkėti jiems sėkmingai apginti diplominius darbus ir rudenį įsijungti į naujus kolektyvus. Patenkintas skirstymo rezultatais ir LTSR Švietimo mi nisterijos kadrų skyriaus viršininkas V. Valkiūnas. Jis pabrėžė, kad Universiteto studentai mielai važiuoja dirbti į rajonų vidurines mokyklas. Ištuštėjo koridorius. Diplomantai grįžo prie diplominių darbų. A NUGARAITE
M
kMj
ERSITETO KOMJAUNIMO AKTYVO PASITARIMO, USIO 1974 M. KOVO MĖN. 5 D.,
k’uo LLKJS XVII suvažiavipraėję dveji metai buvo ini didelės istorinės reikšįvykių. Toliau stiprėjo tų tarybinės šalies ekonok galia, augo jos tarp inis autoritetas. PriemoI skirtos garbingai sutikti [S įkūrimo 50-metį, istoriĮfSKP CK generalinio sėk liaus L. Brežnevo vizitas |PR, JAV, Prancūziją, InI ir Kubą dar kartą ryšI pademonstravo socialistiI visuomenės jėgą ir vieI tarybinės liaudies su irimą apie Komunistų Įją, Tarybų šalies taikin|>olitiką, jos norą bendraliauti su visomis pasaulio bis. btuvos komjaunimo orgaf'jos, įgyvendindamos |nius TSKP XXIV suvažiab nutarimus, įnešė svarų li> vystant respublikos ■ies ūkį, mokslą ir kultūbirma laiko įvykdant treI devintojo penkmečio B Planą. Malonu pažymė|°g tam tikrą indėlį į šį rbų vainiką įnešė ir mūI Darbo Raudonosios VėBs ordino V. Kapsuko frrsiteto, komjaunimo orBacija. ■spublikos komjaunimo suvažiavimą Universi
teto akademinis jaunimas pa sitiko su naujais laimėjimais moksle bei visuomeniniame darbe. Suaktyvėjo darbas komjaunimo grupėse, pakilo jų pažangumas. Vien per 1973 metus studentų moky mosi pažangumas Universite te pakilo 3,3 punkto ir per 1973/74 mokslo metų žiemos sesiją pasiekė 93,7%. Atski ruose fakultetuose studentų mokymosi pažangumas pasie kė beveik 99%. Pramonės ekonomikos fakultete jis su darė 98,8%, Gamtos fakulte te — 98,4%, Teisės fakulte te — 97,4%. Žymiai suakty vino savo veiklą SMD moks liniai būreliai, padidėjo stu dentų aktyvumas 5-jame vi sasąjunginiame visuomenės mokslų konkurse, skirtame V. Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-mečiui. Šiuo metu kas ketvirtas Universi teto studentas yra SMD na rys, kas antras studentas da lyvauja penktajame visasą junginiame visuomenės moks lų konkurse. Šauniai padirbėjo mūsų studentai vasaros atostogų metu respublikos statybose, kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose. Vien praėjusių me tų vasarą atlikta darbų be veik už 7 mln. rb. Respub-
Nr. 10 (869)
NUTARIMAS likos žemdirbiams studentų jėgomis buvo surengta dešimtys koncertų, perskaityta šimtai paskaitų. Pastebimai pagyvėjo internacionalinio studentijos aukĮėjimo darbas Universitete, išsiplėtė Internacionalinio klubo veikla. Per pastaruosius metus buvo suorganizuota nemaža stambių renginių, iš kurių pažymėtinas mitingas, skirtas solidarumui su kovojančios Čilės jaunimu, internacionalinė tautų draugystės savaitė, respublikos interklubų konferencija ir ktTačiau kartu reikia pažymėti, jog Universiteto komjaunimo organizacijos darbe dar yra nemaža trūkumų, Kai kuriuose fakultetuose ir akademinėse grupėse dar jaučiamas pasyvumas, darbingos, kūrybingos nuotaikos stoka, daugelyje komjaunimo grupių per mažai skiriama dėmesio komjaunuoliškos drausmės, idėjinio principingumo ugdymo, karinio-patriotinio auklėjimo klausimams, Fakultetų komjaunimo biurai vis dar nepakankamai rūpinasi studentų gyvenimu, jų elgesiu bendrabučiuose, per mažai dėmesio skiria PDG komplekso laikymui.
Išklausęs LLKJS CK biuro nario, Vilniaus miesto komjaunimo komiteto pirmojo sekretoriaus drg. N. Vaitkevlčiaus pranešimą bei kitų dalyvių pasisakymus, aktyvas NUTARIA: į Universiteto komjaunimo veiklos pagrindu ir toliau laikyti Komunistų partijos reikalavimus, iškeltus drg. L. Brežnevo kalboje, pasakytoje Visasąjunginiame studentų sąskrydyje, Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimo nutarimus. Mūsų uždavinys — padėti Rektoratui, dekanatams ir katedroms sudaryti fakultetuose kūrybinę reiklumo ir savitarpio pagalbos aplinką, Būtina pasiekti, kad kiekvienas studentas mokytųsi be dvejetų, nuolat keltų savarankiško darbo įgūdžius, 2. Pagrindiniu studentijos politinio - idėjinio auklėjimo uždaviniu laikyti komunistinės pasaulėžiūros formavimą, tvirtą marksizmo - leninizmo pagrindų įsisavinimą. Tuo reikalu būtina plačiau įtrauk ti studentus į propagandinęagitacinę veiklą, tobulinti visuomeninių profesijų fakulteto veiklą, įsteigti naujas visuomenines specialybes. Ir toliau gerinti visuomeninėspolitinės praktikos sistemą,
panaudoti ją kuo gilesniam a) nuolat kelti pirminėse visuomenės žinių, praktinių komjaunimo organizacijose vadovavimo įgūdžių įsisavini- organizacinio darbo lygį, iešmui' koti naujų darbo formų. In3. Įpareigoti fakultetų kom- dividualų darbą su kiekviejaunimo biurus iki balan- nu komjaunuoliu laikyti džio 1 d. visose grupėse ap- svarbiausiu organizacijos užsvarstyti LLKJS XVIII šuva- daviniu. Siekti, kad komjaužiavimo medžiagą. nimo aktyvas būtų pavyzdys 4. Siekiant mobilizuoti stu- eiliniams komjaunuoliams. dentiją aktyviam mokymuisi b) gerinti komjaunimo susi— įpareigoti fakultetų kom- rinkimo — aukščiausio pirjaunimo biurus nuolatos kont- minės organizacijos organo roliuoti, kaip studentai lanruošimą ir pravedimą, priko užsiėmimus, aptarti pažan- art’nti jo tematiką prie jaugumą prieš ir po kiekvienos n'mo reikmių bei interesų. sesijos. Ir toliau fakultetuose c) fakultetų komjaunimo organizuoti pirmų kursų stu- biurams nuolat kontroliuoti dentų ir blogai besimokančių grupių darbo planų vykdymą, studentų tėvų susitikimus su Organizuoti aktyvo mokymą, dekanais ir dėstytojais. Ruoš- planingai dirbti su komjauniti bendrafakultetinius pirma- mo kadrų ir aktyvo rezervu, kuršių susirinkimus prieš se- Geriausius komjaunuolius resiją. Informuoti tėvus apie komenduoti į TSKP eiles, blogai besimokančius studen- Stengtis palaikyti glaudesnius tus. Tobulinti geriausios ryšius su pirminėmis organiakademinės grupės konkurso zacijomis, apibendrinti ir propravedimo formas, geriau jį paguoti geriausių grupių darpropaguoti. Paskleisti ge- bo patyrimą. riaušių akademinių grupių d) įpareigoti fakultetų biupatirtį visuose fakultetuose, rus artimiausiu laiku apsvarsKomjaunuolius, pažeidinėjan- tyti kartu su partinėmis orčius akademinę drausmę, ganizacijomis fakulteto dėstydažniau svarstyti komjauni- tojų ir darbuotojų pirminių mo grupės susirinkimuose ir organizacijų veiklą. Pasiekti, taikyti jiems griežčiausias kad jos būtų geru pagalbikomjaunuoliškas nuobau- ninku biurams, komjaunimo das. grupėms, pakelti jųautorite5. Siekiant sustiprinti or-ir veiksmingumą. ganizacinį darbą fakultetų 5. Nutarimo vykdymo komjaunimo organizacijose, kontrolę pavesti LLKJS Unibūtina: versiteto komitetui.
VYKSTA
spartino pirmojo etapo pra vedimą. Pagal surinktų taškų skai čių, o taip pat atsižvelgda ma ir į bendruosius rodik lius, komisija atrinko 16 stu dentų, kurie dalyvaus antra jame olimpiados ture. Iš kiek vieno kurso įeina po 4 žmo nes. Nors užduotys bus indi vidualios, bet paaiškės ir kursų komandų padėtis. Ant rajam kursui atstovaus R. Ratkelytė, V. Nevronytė, R. MATEMATIKOS Šepetytė, E. Zabitis. Trečia jam — D. Duobaitė, R. KriIR MECHANIKOS paitytė, K. Kaminskas, B. FAKULTETAS Stundžia. Ketvirtajam — R. Pirmasis olimpiados turas Bagvilaitė, R. Kasparas, Gr. vyksta kiekvienoje aukštojo Lukševičiūtė, S. Valentas. je mokykloje. Prieš kiek lai Penktajam — N. Augustinako laikraštyje pranešėme,, vičiūtė, S. Krinickaitė, N. kaip olimpiadai ruošiasi Ma Vnukauskaitė, D. Sakavičiū tematikos ir mechanikos fa tė. Antrasis turas — viešas — kultetas. Kaip mūsų kores pondentui papasakojo fakul įvyks kovo 23 d. Jo užduo teto olimpiados organizavimo tys yra žymiai sudėtingesnės, komisijos pirmininkas V. įvairesnės ir komplikuotesnės, Mackevičius, matematikų pir priartintos prie respublikinių masis turas jau įvyko. varžybų etapo reikalavimų. Sekmadienį pirmų trijų Atsakant į klausimą, reikia kursų studentai sprendė už mokėti jį paaiškinti, argu davinius, kurių kiekvienam mentuoti, įrodyti. Antrojo tu teko po keturis. Vyresnių ro užduotys dvejopos: pirmo kursų studentai gauna už ji dalis — teorinė, antroji — duotis pagal specializacijas kūrybinė. Į teorinę dalį įeis klausimai apie tarybinių tau savo katedrose. tų •kultūrinį bendradarbiavi Matematikų olimpiadoje iš mą (kalbos ir literatūros sri pirmakursių geriausiai pasi tyse), apie rašytojų ir moks rodė S. Jalanskis (1 vieta), lininkų tarpusavio ryšius, K. Kirša ir V. Piekaitė (2), apie įvairių meno rūšių bei M. Radavičius ir R. Eiduke atskirų kultūrų sąveiką ir 1.1. vičius (3). Antruosiuose kur Praktinės — kūrybinės už suose — K. Adomaitis (1), duotys gali būti tokios: eilė A. Zabulionis (2). Trečiųjų raštis — ekspromtas duota kursų grupėje pirma vieta tema, rišlus tekstas su nuro nebuvo paskirta, Z. Kryžiui dyto žodžio tiesioginėmis ir pripažinta antra, K. Belocer- perkeltinėmis reikšmėmis, li kovskiui — trečia. Geriausių teratūrinė ar kalbinė teksto matematikų komanda dabar analizė. Šios užduotys leis dalyvaus respublikiniame studentams atskleisti savo olimpiados ture, kur bus fantaziją, greitą orientaciją, varžomasi dviem grupėmis: kūrybinius sugebėjimus. Vi pirmųjų kursų ir antrųjų— sų klausimų bei užduočių — trečiųjų. o jų antrajame ture dvylika — sprendimai bus vertinami FILOLOGIJOS už tikslumą, moksliškumą FAKULTETAS bei originalumą mums jau įprasta 0—1—2 sistema. Pasibaigė pirmasis lituanis Antrajame etape turi iš tų olimpiados turas. Antro, ryškėti penki nugalėtojai. Jie trečio, ketvirto ir penkto bus apdovanoti ir atstovaus kursų studentai atsakė į 24 Universiteto lituanistams olim literatūros, kultūros istorijos piados „Studentas ir mokslo ir kalbos klausimus. Masiš bei technikos pažanga" res kiausiai olimpiadoje dalyva publikiniame ture. vo antrakursiai, pagal balų vidurkį nedaug teatsilikę nuo v. pakerienE vyresniųjų. Pirmojo turo klausimai buvo pateikti testų Lituanistų olimpiados forma. Programuota apklau organizacinės komisijos sa raštu palengvino ir pa pirmininkė
SĄJUNGINĖ
OLIMPIADA
Kokie jūsų tvarkaraščiai? • PEDAGOGIKOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI • NEDARBINGOS VALANDOS • KAI SAVAITES DARBI KRŪVIS IŠDĖSTOMAS NETOLYGIAI • PROTINIO DAR BO KOKYBE PRIKLAUSO IR NUO PATIES STUDEMl • KAS TRUKDO SUDARYTI GERUS TVARKARAŠČIUS •
Daugelis tyrinėtojų teigia, kad gerai sudarytas tvarkaraštis yra vienas iš svarbes nių pedagoginio proceso op timizacijos fiziologinių - hi gieninių pagrindų. TSRS Aukštųjų mokyklų nuosta tuose (1969 m.) nurodyta, kad užsiėmimų tvarkaraščius tvirtina ir kontroliuoja jų vykdymą aukštųjų mokyk lų rektoriai (48 str.). Mūsų universiteto statute (1970 m.) sakoma, kad „kiekvienam se mestrui sudaromas stabilus paskaitų ir kitų užsiėmimų tvarkaraštis" (25 str.). Tvarkaraščių projektus (pri silaikydami mokymo planų, programų, turimos bazės, di rektyvinių nurodymų dėl už siėmimų organizacijos, truk mės ir kt.) ruošia fakultetų prodekanai mokymo reika lams, arba specialios komisi jos. Kartais kiekvieno kurso užsiėmimų tvarkaraščiams paruošti skiriami dėstyto jai, apklausiamos katedros ir pan. Tačiau, nežiūrint visų pastangų, pavyzdinių tvarkaraščių, kurie atitiktų šiuolaikinius pedagoginius ir higieninius reikalavimus, sun ku rasti. Jau seniai fiziologiniais ty rimais pagrįsta, kad studentų darbingumas savaitės dienomis pradeda mažėti nuo trečiadienio ar ■ketvirtadienio. Jeigu normalų darbin gumą įvertintume 100 balų, tai savaitės dienomis darbin gumas keičiasi taip: pirma dienį — 98, antradienį — 105, trečiadienį — 109, ket virtadienį — 96, penktadie
nį — 95, šeštadienį — 94. Todėl buvo rekomenduojama ketvirtadieniais sumažinti dar bo krūvį, kad tuo pačiu pa gerėtų penktadienio ir šešta dienio darbingumas. Sunkiuo sius dalykus skirti rytinėmis valandomis, su 10—15 min. pertrauka ir neilgiau dviejų akademinių valandų, Dienos darbo krūvis turėtų būti: 6 vai. užsiėmimams ir 3 vai. savarankiškami darbui. Šie reikalavimai 1beveik nepasikeitė per pastarąjį šimtmetį. Tačiau studi'ų sąlygos, stu dentų darbingiausių valandų kreivė, laiko panaudojimo koeficientas per tą laiką žymiai pasikeitę, Pavyzdžiui, pagal paskelbtus A. Mamedovo ir E. Grinienės disertaci jose Azerbaidžano Baku po litechnikos institute ir Lietu vos TSR Šiaulių pedagoginia me institute studentų sveika tos ir darbo režimo bei dar bingumo tyrimų rezultatus pasirodė, kad ir Baku, ir Šiauliuose pirmosios dvi ry tiniu užsiėmimų valandos yra nedarbingiausios. Per jas faktiškai studentai tik įsi traukia į protinį darbą. Šios kartos studentai pagal jų darbingiausias valandas gali būti paskirstyti j tris grupes: rytinio darbingumo (11—13 vai.), popietinio darbingumo (15—17 vai.) ir vakarinio darbingumo (19—21 vai.). Mes susipažinome su pra eitų ir šių mokslo metų mū sų universiteto atskirų fakul tetų ir kursų tvarkaraščiais, kalbėjomės su dekanais ir ruošiusiais tvarkaraščius dės
... Pasiekti, kad kiekvienas studentas mokytųsi be dvejetų, keltų savarankiško darbo įgūdžius; nuolatos kontroliuoti užsiėmimų lankymą, propaguoti geriausių akademinių grupių darbo patyrimą. Iš Universiteto aktyvo nutarimo
Pirmakursių vakaras Didžioji matematikų audi torija pilnutėlė: visi susirin ko pasižiūrėti, ką parodys patys jauniausi fakultete — f uksai. Ir štai prieš susirinkusiųjų akis prabėgo „varganas" fukselio gyvenimas nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 2 d. Susirinko iš visos Lietu vos apie 200 žemaičių, aukštaičių ir visokių kitokių gyventojų, susirinko jie į di delį keturaukštį namą. Buvo čia visko: funkcijas jie ana lizavo, reiškinius logaritmavo, paskaitų metu link „Pio nieriaus" kino teatro konvergavo... Bet štai vieną sekmadienį prisiėjo jiems vykti į Gulbinų tarybinį ūkį padėti darbų nudirbti. Dirbo, prakaitavo, o ypač gerai pie tavo. Susumavus talkos rezul tatus, paaiškėjo, kad: iš 25 peilių prapuolė 26, sugadin tas traktorius, sulaužyta aibė kibirų, suvalgyti kalnai kot letų ir... uždirbta minus 300 rub. Vėl slinko pirmakursių die nos, kol atėjo „krikštynos". Puikiai prisimena fuksai tas tonas vandens, kurias ant jų galvų supylė cberfuksai. Pri simena ir suklotas pastalėj
eglišakes per kurias teko keturpėsčia ropoti... Ir prie varta išgautą gėdingą prie saiką prisimena... Todėl dabar, pirmakur sių vakare, ypač pakiliai skambėjo nauja priesaika: „Prisiekiam užleisti oberfuksui vietą kapinėse, kirpyklo je ir kraujo perpylimo sto tyje. . Naujieji metai dovanų at nešė pirmąją sesiją. Fukseliai žiūrovams pateikė „fil muotą" medžiagą apie tai, kaip egzaminai laikyti ak mens amžiuje, kaip dabar laiko gamtininkai, fizikai, na, ir... matematikai. Baigėsi sesija, kol kas bai gėsi ir didžiausi fuksų var gai, — baigėsi ir programa. Nors pastaroji ir nebuvo aukšto meninio lygio, nors turėjo kai kurių trūkumų, vis dėlto buvo gana įdomi ir ne vienam išspaudė juo ko ašarą. Gaila tik, kad ne daug tokių renginių būna fa kultete. Nuotraukoje matome sceną iš Matematikos Ir mechani M. STEPSYTĖ kos fakulteto pirmakursių vakaro. MMF IV kursas
tytojais: norėjome sužinoti, kas daugiausiai trukdo ge riems tvarkaraščiams sudary ti. Kokių išvadų priėjome analizuodami ir higieniškai įvertindami kai kurių fakulte tų ir kursų tvarkaraščius? Studentų faktiškas darbo lai kas (užimtumas) yra 33—50 vai. savaitėje. Tai didelis krūvis. Dažnai užsiėmimai per vėlai pasibaigia (būna, kad ir 21 vai.' be to, savai tės krūvis išdėstomas netoly giai. Išryškėjo, kad daugu moj fakultetų ir kursų šeš tadieniais darbo dienos lai kas dažnai sutrumpinamas iki 2—4 vai., todėl kitomis savaitės dienomis tenka dirb ti net po 10 valandų. Nere tai tarp užsiėmimų būna di delės pertraukos. Reti studentai yra paten kinti jų užsiėmimų tvarkaraš čiais, dauguma pareiškia, kad dėl blogai sudarytų tvarka raščių („langai", vaikščioji mai iš patalpų į patalpas) dažnai jiems žūsta pusė dar bo dienos, neturi laiko nor maliai papusryčiauti, vaka rieniauti. Tvarkaraščių suda rinėtojai vieningai tvirtina, kad pagal pedagoginius ir hi gieninius reikalavimus suda ryti tvarkaraščius labiausiai trukdo auditorijų ir laborato rijų bei kabinetų arba pėda goginio personalo trūkumas Dėl to tenka išdėstyti užsi ėmimus nuo ryto iki vaka ro. Tačiau, nežiūrint objekty vių priežasčių, matyti, kad kai kurie fakultetai per ma
žai stengiasi pastebėtus t ai karaščiuose trūkumus ištai syti, nors tai įmanoma (pa vyzdžiui, prisireikė net spe cialaus rektoriaus įsakyme kad tvarkaraščiuose būtų nu matytas laikas pietums). Analizuojant ir higieniška įvertinant užsiėmimų tvarka raščius atskirais kursais, spJ cialybėmis ir grupėmis, ten ka konstatuoti, kad blogiai šiai sudaryti tvarkara: čid pirmuose trijuose kursuosi kuriuose, kaip taisyklė, bj na ir didžiausias darbo I vis ir blogiausi pažang r rodikliai. Ypatingas dėmesys turel būti skiriamas užsiėmiJ tvarkaraščiams tuose fakuli tuose, kur trūksta patalpl Ten užsiėmimai užsitęsia i vėlaus vakaro, studentai kel čia oro badą, jų profiį veikla sulėtėja, jie greičiJ pavargsta. Jiems būtinos | gesnės pertraukos, geras 1 ditorijų vėdinimas jų meili Iš kitos pusės, kad ir 1| bai gerai būtų sudaryti t vai karaščiai, tai dar nenuleis] studento protinio darbo J kybės ir jo sveikatos būklą Labai daug kas priklaul nuo pačio studento — ar į ka jis išnaudoti susidariusi! ilgesnes pertraukas tarp J ėmimų aktyviam poilsiui • tinkamai panaudoja s į pietums laiką (o ne rūko k! ridoriuje), ar gerai sunlanul ja visą darbo dieną. Higienos katedrl veri ėJ Prol. V. KVIKi 11 A. STAN Iii
KOMpAĮ/fiįiJouil PREKYBOS FAKULTETE Susitikimai — pokalbiai mūsų grupėje jau įsigalej Vasario 27 d. skelbimas visus, besidominčius prekybį klausimais, pakvietė į susitikimą su Prekybos ministro p] vaduotoju R. Kazbaru. Pavasario semestre mes pradėjome klausyti mūsų M cialybės kursą — prekybos ekonomiką. Todėl neatsitiki nai ir į svečius pasikvietėme drg. R. Kazbarą. Kalbėjomės apie šiandieninės prekybos problemas sų respublikoje, ko laukiama iš mūsų — busimųjų spi cialistų. Prekyboje, kaip ir kitose liaudies ūkio šakos kasdien diegiama nauji mokslo — technikos laimėj mai, naujos organizacijos formos. Ir mes, jaunieji sp I listai, kaip tik turėsime dirbti tais naujais met j kurie pareikalaus daugiau žinių, daugiau įgūdžių. G I boję mūsų laukiama ne tik kaip gerų savo specialytj žinovų, bet ir kaip organizatorių, sugebančių dirbti I įvairių charakterių žmonėmis. Tokios buvo pagrin I mūsų pokalbio su gerbiamu svečiu mintys. M. MOTIEJUN..į prekybos ekonomikos pi II k. komjaunimo seki
Praeitą savaitę Prekybos fakultete įvyko akai minių grupių aktyvo mokymas. Į šį susirinki! buvo pakviesti LLKJS Universiteto komiteto seki toriaus pavaduotojas J. Bagdonas ir komiteto rė D. Budreikaitė. J. Bagdonas kalbėjo apie orą nizacinį darbą, papasakojo, kaip turi būti prafl darni akademinėse grupėse komjaunimo susirinį mai, kaip rašyti jų protokolus, kokie aktualiai pirminių komjaunimo organizacijų darbai. Kas ta visuomeninė-politinė praktika, ką dal per jai skirtas valandėles? — į šiuos studentų klaj simus taip pat atsakė mūsų svečias. O apie '] kaip vertinamas akademinių grupių darbas, jĮ pravedamas „Geriausios akademinės grupės" kl kursas, papasakojo D. Budreikaitė. J. DVAREC1
TAUTŲ DRAUGYSTĖ MUS TAURINA, BENDRADARBIAVIMAS MUŠ PRATURTINA
Stiprėja brolybės TSKP XXIV suvažiavi mo nutarimuose, L. Brež nevo pranešime „Apie TSRS įkūrimo 50-metį" buvo iškelti komunistinio studentų auklėjimo užda viniai. Remdamasi šiais dokumentais, fakulteto partinė organizacija mobi lizuoja visas jėgas idėjinio-politinio ir interna cionalinio auklėjimo užda viniams įgyvendinti. Proletarinio internacio nalizmo ir tautų draugys tės jausmai ugdomi pa skaitų, mokomųjų - gamy binių praktikų metu, aka deminių grupių susirinki muose, komjaunimo ir ki
KETURI MĖNESIAI MASKVOJE Grupė Universiteto dėsty tojų 1973 m. rugsėjo mėn. pradžioje buvo keturiems mėnesiams komandiruota į Tobulinimosi fakultetą prie Maskvos Valstybinio univer siteto. Iš Gamtos fakulteto buvo pasiųsti biologas asis tentas J. Stašaitis ir šių eilu čių autorė. Tobulinimosi fakultetas — daugiatautis. Čia galima su tikti visų sąjunginių ir auto nominių respublikų atstovus. Mes dalinomės vieni su ki tais patyrimu, pasakojom apie savo universitetų gyve nimą. Susidomėjimą sukėlė Jakutsko universiteto doc. Ritos Sergejevos pasakoji mas. Ypač sužavėjo mus šios jaunos moters erudicija, pla tus akiratis, išsimokslinimas ir jumoro jausmas. Vėliau man ji papasakojo, kad mo kėsi trejus metus aspirantū roje prie Leningrado univer siteto. Ir aš pagalvojau, kaip išaugo Jakutijos liaudis per tokį trumpą istorinį periodą — juk ji neturėjo savo rašti jos! Nepamirštamas šis susi tikimas su tarybinio Sibiro moterimi. Kursai Tobulinimosi fakul tete man davė labai • daug naudos. Paskaitas aktualiais geografijos mokslo klausi mais skaitė žymūs moksli ninkai, Maskvos universiteto profesoriai. Jie supažindino mus su naujausiais ekonomi nės geografijos mokslo laimė jimais ir vystymosi perspek tyvomis tiek pas mus, tiek ir užsienyje. Be to, buvo pa kviesti ir Valstybinės plano komisijos darbuotojai, moks lininkai iš Bulgarijos. Mes turėjome progos paklausyti TSRS Aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministro Jeliutino, žymaus genetiko Dubinino ir kitų mokslinin kų paskaitų. Tobulinimosi fakulteto klau sytojas turi tokias pat tei ses, kaip ir Maskvos uni versiteto dėstytojas: mes ga lėjome lankyti bet kurias paskaitas ir seminarus, daly vauti disertacijų gynime, naudotis universiteto ir Le nino bibliotekomis. Pa galiau kiekvienas fakulteto klausytojas galėjo konsul tuotis savo mokslinio darbo tema su kvalifikuotais spe cialistais. Mums buvo sudarytos vi sos sąlygos produktyviam darbui. Grįžome namo su naujomis mintimis ir idėjo mis, su gera darbo nuotaika, įgytas žinias stengiamės per duoti studentams.
tų visuomeninių organi zacijų renginiuose. Fakulteto partinės orga nizacijos susirinkimuose buvo apibendrintas tautų draugystės, internaciona lizmo ir tarybinio patrio tizmo auklėjamasis dar bas, dėstant geologijos ir geografijos mokslus, aka deminių grupių vadovų darbas, įgyvendinant L. Brežnevo pranešime „Apie TSRS įkūrimo 50-metį" iš keltus uždavinius, ir kt. Partinio biuro ideologi nė komisija nuolat orga nizuoja kuratorių pasita rimus komunistinio auklė jimo klausimais, teorinius
zuojama tradicinė „Geolo go diena" — didelė inter nacionalinė šventė. Gamtininkai daug ke liauja. Žiemos ir vasaros atostogų metu aplanko nemaža TSRS broliškų respublikų, dirba darbo ir poilsio stovyklose. Vis ką, ką naujo sužino, ko kius užmezga draugystės ryšius, jie papasakoja „Ta rybinio gamtininko" skil tyse, fotostenduose. Studentų ir dėstytojų kasdieniniame darbe, san tykiuose su kitų broliškų respublikų atstovais stip rėja tautų brolybės jaus mas.
seminarus temomis „Tary bų Sąjunga — socialisti nių nacijų suartėjimo pa grindas", „V. I. Leninas apie internacionalinį jau nimo auklėjimą". Gamtos fakultete besi mokantys studentai iš Latvijos ir Estijos TSR rengia su kitomis akade minėmis grupėmis bend rus vakarus, susirinki mus, pasikviečia Rygos ir Tartu universitetų studen tus, leidžia savo sienlaik raštį „Istočnik". Taip su sipažįstama su tų respub E. doc. p. R. ŽILIUKAS likų pasiektais laimėji Gamtos fakulteto mais liaudies ūkyje, kul tūroje ir moksle. Organi partinio biuro sekretorius
Geologų šiokiadieniai Geologijos mokslų tradici jos Vilniaus universitete yra senos. Jau XIX a. pradžio je buvo įkurta mineralogi jos katedra, skaitomos geolo gijos ir mineralogijos pa skaitos, atliekami pirmieji geologiniai tyrimai Lietuvoje. Vilniaus universitete dirbo žymūs geologai įvairių tau tų atstovai: profesoriai R. Simonavičius, S. B. Jundzilas, I. Jakovickis, E. Eichvaldas, J. Lukoševičius, M. Kaveckis ir kt. Sėkmingai jame ir dabar darbuojasi įžy mus Lietuvos geologijos tyri nėtojas prof. J. Dalinkevičius, nemaža jaunesnių moks lininkų. Tur būt, tos tradici jos ir nulėmė tai, kad po IIjo pasaulinio karo geologų ruošimas Vilniaus universite te nebuvo nutrukęs. Ilgą lai ką visame Pabaltijy ir Balta rusijoje Vilniaus universite tas buvo vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti geologijos specialistus šioms broliškoms respublikoms. Universitete geologiją da bar studijuoja lietuvių grupė ir grupė, susidedanti iš lat vių, estų, rusų ir kitų tauty bių studentų. Katedrų personalas yra pilnai įtrauktas į visuomeni nį darbą ne tik fakultete. Akademinėse grupėse — komjaunimo pirminėse orga nizacijose — vyksta studentų dalykinis, politinis ir visuo meninis gyvenimas. Beveik visi katedrų dėstytojai yra minėtų grupių kuratoriai. Rei kalingas jų patariamasis bal sas. Vadovavimas — patiems studentams. Teorinės studentų geologų
žinios yra įtvirtinamos įdo miose lauko praktikose. Po pirmojo kurso, pirmosios mokomosios praktikos metu gražiose Vilniaus apylinkėse ir gamybinėje - geologinėje ekskursijoje po Lietuvą, stu dentai įsisavina pirmuosius geologinių lauko darbų įgū džius. Čia jie susipažįsta su įvairaus amžiaus ir sudėties uolienomis, mineralais, suak menėjusia gyvūnija. Kolekcijonuoja, tiria uolienų slūgso jimo sąlygas, nagrinėja že mės paviršiaus formas, pože minius vandenis ir kt. Po ant rojo kurso, antrosios moko mosios. praktikos metu, stu dentai vyksta į Krymą, Bachčisarajaus rajoną. Šis rajo nas pasižymi unikaliomis sluoksnių, uolienų masyvų atodangomis, nepaprastai įdo miomis uolienomis, geologi nėmis struktūromis, reljefu. Neperdedant minėtą rajoną galima pavadinti geologiniu muziejumi gamtoje. Čia stu dentai išmoksta sudaryti geo loginius žemėlapius. Vėles nių dviejų gamybinių prak tikų metu yra atliekami dau giau ar mažiau savarankiški geologiniai darbai. Pirmoji gamybinė praktika paprastai vyksta Koloje, Kaukaze, Al tajuje ir kitur. Čia studen tai susipažįsta ne tik su su dėtingomis regionų geologi nėmis sąlygomis, bet ir geo logų gyvenimo būdu toli nuo apgyvendintų vietovių; vietos gyventojais, jų gyve nimo būau, papročiais, liau dies kūryba. Toks jau mū sų, geologų, darbas, kad pa matom pasaulį, gamtą, žemės turtus. Geologai turi toli
SUSITIKIMAI
Artėjant XXVI SMD mokslinei konferencijai, iš anksto pagalvojome apie bendradarbiavimo ry šius ir jų palaikymą su kitomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklomis. Svečių dalyvavimas sutei kia konferencijos darbui ne vien įvairumo, bet at neša naudos tiek moksli nių darbų turiniui, tiek formos gerinimui. Paskutinių dvejų metų konferencijos Gamtos fa kultete šiuo požiūriu bu vo labai įdomios, įvai rios. 1971/72 m. m. konfe rencijoje dalyvavo 52 svečiai, kurie perskaitė 44 pranešimus, 1972/73 m. m. Vyr. dtet. V. SUCHOCKAJA — 12 kitų aukštųjų mo
kyklų studentai, kurie perskaitė 9 pranešimus. Dėl skaičiaus čia nevertė tų daryti kokių išvadų. Minėtais „svetingais" me tais į mūsų konferenciją buvo atvykusi visa aka deminė grupė. Tai malo ni, tačiau retai pasitaikan ti proga. Studentų mokslinės drau gijos bendradarbiavimas su kitomis aukštųjų mo kyklų SMD yra viena gražiausių, dalykiškiausių draugystės formų. Norėtu me, kad patirtis šiame darbe turtėtų, formos įvai rėtų. Mes retai matome savo tarpe Vidurinės Azi jos gamtos specialybių studentus, Sibiro aukštųjų
miausiuose mūsų šalies kam peliuose draugų. Antai, jau kiek metų Krymo praktikoje mūsų studentai draugauja su Maskvos geologais, gauna vietos jų bazėse. Praktikų metu studentai dirba visuo meninį darbą, talkininkauja vietiniuose ūkiuose, ruošia vakarus, skaito paskaitas specialybės ir politiniais klausimais, rengia pašnekesių su vietos gyventojais. Nemažiau įdomus darbas vyksta geologiniuose būre liuose. Jų susirinkimuose na grinėjami mokslinių darbų tyrimo rezultatai, referuoja ma literatūra; jaunesnių kur sų studentai susipažįsta su pasaulinės geologinės litera tūros periodika. Kviečiami katedrų ir kiti specialistai iš Lietuvos geologinių įstaigų. Jie supažindina studentus su Lietuvos geologinėmis proble momis, kai kuriais tyrimo re zultatais, darbu geologinėse įstaigose. Studentų mokslinių konferencijų metu skaitomi pranešimai hidrogeologijos, inžinerinės ir klasikinės geo logijos temomis. Mūsų stu dentai vyksta į kitų mokyk lų organizuojamas mokslines konferencijas skaityti prane šimų. Šių metų studentų res publikinėje darbų apžiūroje M. Ulgio darbui buvo pripa žinta pirmoji vieta. Įvairiapusiški ir įdomūs geologijos studentų šiokiadie niai. Jų turiningumas pri klauso nuo mūsų pačių, draugai studentai, aktyvumo. Doc. J. PAŠKEVIČIUS Einantis Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjo pareigas
mokyklų atstovus. Tiki mės, jog šių metų konfe rencija mūsų ryšius su draugais kituose miestuo se dar labiau sustiprins ir išplės. J. NAUJALIS GF SMD pirmininkas
Mūsų busimoji profesi ja nemaža dienų verčia mus praleisti laukuose, kelionėse, maršrutuose. Bet mūsų fakulteto stu dentai suranda laiko ir pramoginiam keliavimui. Sunku rasti Lietuvoje kampelį, kuriame nebūtų skambėjusi mūsų daina. Per 1972/73 m. m. atlikta 89 išeiginių dienų žygiai ir 8 daugiadienės kelio nės, kuriose dalyvavo daugiau kaip 150 fakulte-
KŪRYBINIS BENDRADARBIAVIMAS Tur būt, kiekvienos specialybės mokslo darbuotojas galėtų rasti nemažai pavyz džių, kaip giliai internacionali yra jojo pasirinktoji sri tis. Daug gražių epizodų mokslo istorijoje nuo seniau sių laikų, dar daugiau ryš kių bendradarbiavimo atvejų mokslo praktikoje. Dažniau siai yra taip, jog priešingai net neįmanoma. Tai ypač bū dinga gamtos pažinimui: tie patys biologiniai kūnai yra tyrimų objektu daugumoje mokslo įstaigų, vystoma vie ninga metodika, dalinamasi patirtim. Geologas, geogra fas niekad negali sustoti ties administracine savo respub likos siena, o būtinai turi užmegzti taip vadinamą „ko reliacinę kalbą" su kaimyni nės Latvijos, Baltarusijos^ Lenkijos specialistais ir t. t. Pagaliau ne vien šie, sa kytume, mokykliniai pavyz džiai, verčia mokslo, darbuo tojus bendradarbiauti. Yra daug gilesni, kažkokie tarsi giminystės saitai. Antai, Gam tos fakulteto doc. R. Viliūnas yra žymaus Maskvos geodezisto, Lenino premijos laureato Drobyševo mokinys, hidrologas doc. A. Barysas Leningrado hidrologų mo kyklos auklėtinis, meteorolo gė V. Matulevičienė, taip pat docentai V. Rančelis, B. Juodka, vyr. dėst. R. Lekevičius, L. Grinius, asistentai D. Kirvelis, V. Vanagas Maskvoje baigė aspirantūrą, įgijo aukštą specialistų-biologų kvalifikaciją, sugrįžę į fakultetą spėjo savarankiš kai pasireikšti. Panašaus mokslinio bendradarbiavimo, pačio artimiausio, be kokių sąskaitų, piniginių operacijų, atvejų galima būtų priminti čia vien iš mūsų fakulteto dar keliskart tiek. Su džiaugsmu ir pasidi džiavimu galime pasigėrėti tuo, kad jau ir mūsų moks lininkai turi savo originalių kūrybinių pasiekimų, kuriais dalinasi su giminingų Sąjun gos universitetų ir institutų darbuotojais. Štai tik šiais mokslo metais mūsų fakulte to geografų geologų Moksli nėje Taryboje dvi daktarų disertacijas gynė Minsko geologai ir vienas Latvijos, netrukus daktarinę disertaci ją gins leningradietis. O iš viso abiejose fakulteto Tary bose praėjusiais metais iš ki tų respūblikų mokslo įstaigų disertacijas apgynė apie de šimt žmonių. Tomis dienomis dažnai sulaukiame žymių spe cialistų, su kuriais ta proga susitinka atitinkamų katedrų
darbuotojai, studentai. Jau kelinti metai veikia nauja labai svarbi aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo forma — kvalifikacijų kėli mo kursai. Mūsų fakulteto dėstytojai tokius pusės metų kursus turi Maskvos Lomo nosovo universitete. Docen tai V. Ščemeliovas, V. Dva reckas, L. Krasauskas, A. Le vickas — iš viso daugiau ne gu dešimt — tobulinosi šiuose kursuose. Darbuotojai yra labai patenkinti, nes jie turėjo progų klausyti aukš čiausios kvalifikacijos spe cialistų paskaitų, konsultuo tis savo mokslinio darbo sri tyse, naudotis gerai įrengto mis laboratorijomis. Pusę me tų būdami garbingo Mask vos universiteto kolektyvo nariais, jie stebėjo visuome ninių organizacijų gyvenimą, sėmėsi metodinės patirties, naudojosi turtingu sostinės kultūriniu gyvenimu. Gamtos fakultetas palaiko kūrybinio bendradarbiavimo ryšius su socialistinių šalių — Vokietijos Demokratinės Respublikos, Liaudies Lenki jos, Čekoslovakijos ir kito mis aukštosiomis, mokyklo mis. Doc. B. Juodka, E. Cervinskas, prof. J. Dagys, doc. R. Tarvydas, J. Saba liauskas ir nemaža kitų lan kėsi minėtose šalyse moksli nio bendradarbiavimo, kva lifikacijų kėlimo tikslais, konferencijose ir pan. Visos čia paminėtos moks linio bendradarbiavimo prie monės ir formos nėra vien dėstytojų privilegija. Pažan gūs fakulteto studentai nuo lat lankosi broliškų respubli kų SMD konferencijose, kū rybinėse išvykose, dalis at lieka praktiką kitų aukštųjų mokyklų mokomosiose bazė se. Keli Gamtos fakulteto studentai iš įvairių kursų yra pasiųsti tęsti studijų į atitin kamus kitų aukštųjų mokyk lų fakultetus, stažuojasi ar ba mokosi aspirantūroje. Trūkstamų respublikoje gamtos specialybių mūsų jau nimas įgyja ištisai mokyda masis Leningrade, Taline, Ki jeve, įstodamas ten be kon kurso. Kūrybinis, naudingas bend radarbiavimas yra viena pa čių veiksmingiausių priemo nių įvairių tautybių, įvairio se respublikose ir šalyse dir bančių žmonių draugystės, savitarpio pagarbos ir broliš kumo jausmų ugdyme. E. prof. p. C. KUDABA Fakulteto partinio biuro ideologinio sektoriaus vadovas
to studentų. Žygių skai čiumi yra neaplenkiami geologų IV ir geogra fų III kursas. Noriai mūsų kelionėse po res publiką dalyvauja mūsų studentai — pasiuntiniai iš Latvijos, Estijos. Malonu kartu pamatyti mūsų kaimą, augančias gyvenvietes, aplankyti istorines, revoliucines vie tas, literatūrines sodybas. Ilgai prisimeni vakarus, praleistus prie laužo Ūlos pakrantėje, Šatrijos papė dėje, Kolos sniegynuose, Kaukazo, Krymo, Karpa tų kalnuose, saulėtoje Vi durinėm Azijoje. Nepasi didžiuodami sakome, kad daug apkeliauta, pamaty ta, o dar daugiau įsigyta naujų draugų žygio metu. .. .Salėje daugybė smal-
šių akių. Čia ir studentas, grįžęs žiemos atostogoms namo, ir mokinukas, ir darbininkas iš marmuro apdirbimo gamyklos, ir daugelis kitų. Visi trupu tėlį jaudinamės. Juk mes atstovaujame Lietuvai, tu rim pasakoti ame ją, apie Universitetą, Vilnių, fa kultetą. Toks buvo mūsų susitikimas žygio metu po Vidurinį Uralą su Kosoj Brodo miestuko gyvento jais. Visi su dideliu susi domėjimu klausėsi mūsų pasakojimų, lietuviškų dainų. Tokių draugiškų susitikimų žygių metu ne trūksta. Su kiekvienu nau ju žygiu — vis nauji drau gai! R. GARI.ATSKAITĖ GF turistų sekcijos pirmiaiak*
Premj eros išvakarėse
Į II kurso žurnalisto Alvy do Jancevičiaus klausimus atsako Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio me no vadovas Vidas ALEK SANDRAVIČIUS.
IŠVYKA Į TARTU
Medicinos fakulteto stu dentai jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Tartu universiteto medikais. Kovo 8—9 dienomis Medicinos fa kulteto krepšininkai viešėjo Tartu, kur žaidė draugiškas krepšinio rungtynes su spor tinės medicinos specialybės studentais. Pirmajame kėliny je vyko apylygė kova, ta čiau jam baigantis tiksliau sužaidė mūsų vaikinai ir lai mėjo santykiu 35:31. Antro jo kėlinio pradžioje aikšte lės šeimininkai dėjo daug
— Studento pagrindinė pa reiga — studijavimas. Taigi, pirmiausia norėtume išgirsti, kaip žiemos sesiją laikė an sambliečiai? — Noriu perspėti, kad an sambliečių niekada nereikia išskirti iš kitų besimokančių jų. Tai juk tokie pat stu dentai, tik gal labiau mylį liaudies meną ir atiduodą jam visą savo laisvalaikį. Na, o kas dėl mokslų... Aišku, ansamblis — ne tokia vieta, kur atėjęs vidutinis studen tas tampa pirmūnu. Kaip visur, taip ir mūsų kolekty ve yra ir labai gerai (saky kim, A. Lepeškevičiūtė, FAF III k.; V. Bikulčius, Fil. F II k.; L. Ruzgytė, Fil. F II k. ir kiti), ir silpniau studijuo
pastangų, kad išlygintų re zultatą. Jiems tai pasisekė ir 30 minutę pirmavo net 7 taškais. Mūsų puolėjai Henri kas Ulevičius ir Arvydas Šilys tiksliais metimais išlygi no rezultatą, ir toliau visą laiką pirmavo mūsų krepši ninkai. Finalinis šilpukas už fiksavo mūsų krepšininkų pergalę (74:68). Iš aikštelės šeimininkų re zultatyviausiai žaidė E. Strau sas, pelnęs 21 tašką. Jam buvo įteiktas specialus pri zas. O mūsų komandoje re zultatyviausi buvo A. Šilys, pelnęs 23 taškus, ir Romual das Gurevičius, pelnęs 20 taškų.
Kovo 18 d. 16.30 vai. įvyks LLKJS Universiteto komiteto posėdis. Jame privalo dalvvauti fakulte tų komjaunimo biurų sek retoriai.
Filologijos fakultetų koman dą. Tinklinio varžybose pirmą ją vietą iškovojo Istorijos ir Filologijos fakultetų koman da. Antri — medikai, treti — matematikai. Plaukimo varžybose pirma vo Fizikos fakulteto atstovai, aplenkę Fizinio auklėjimo ka tedros dėstytojus ir medi kus. Stalo teniso varžybose nu galėjo Gamtos fakulteto ko manda. Antri liko Istorijos ir Filologijos fakultetų atstovai.
LLKJS Universiteto ko mitetas šią vasarą organi zuoja išvažiuojamuosius statybininkų būrius į Ja kutijos ATSR, Smolensko ir Krymo sritis. Studente, jei tave domi na Tolimųjų Rytų roman LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Henumerata priimama stu dentų profkomitete. Kaina J. PASKOClNAS i balandžio—birželio mėne siams 24 kap.
Nuotraukoje: štangą kelia ketvirtakursis matematikas V. Sabotaitis.
Trečioje vietoje — ekonomi kos fakultetų tenisininkai. Šachmatų varžybose pirma vo Medicinos fakulteto ko manda. Ji finale nugalėjo matematikus. Trečioje vietoje liko Fizikos fakulteto šach matininkai. Šaškių varžybose nugalėjo matematikai. Antri — Fizi kos fakulteto, treti — eko nomikos fakultetų atstovai. Komandinę pirmąją vietą laimėjo Matematikos ir me chanikos fakultetas, surinkęs 41 tašką. Fakultetas apdova notas pereinamąja taure ir pirmojo laipsnio diplomais. Antrojo laipsnio diplomai įteikti Fizikos fakulteto, tre
tika, pietų egzotika ir Se novės Rusijos architektū ra, jei tu nesibodi darbo, skubiai nešk pareiškimą į komjaunimo komitetą. Studentų profsąjungos ko Laukiame Jūsų kasdien mitete yra poilsinių keliala 16—18 vai. pių (18 dienų) į Bulgarijos kurortą Albeną nuo rugpiūčio 12 d. Kelialapio kaina 125 rub., kelionei — 90 rub., Kovo 18 d. 18 vai. Ko galima pasikeisti 130 rub.
čiojo laipsnio diplomai — Medicinos fakulteto koman doms, Spartakiada vyko organi zuotai, ir prie to daug prisi dėjo Universiteto sporto klu bas .Mokslas", fakultetų sporto organizatoriai: R. Kudžma (MMF), M. Baubinas (FF), A. Domža (MF) ir kiti. Malonu buvo matyti sparta kiados kovų arenoje Medici nos fakulteto partinės orga nizacijos sekretorių doc. M. Sakalinską, GF doc. D. Galvydytę, ChF vyr. dėst. I. Blažį, TSKP istorijos kated ros vyr. dėst. V. Artamonovą, GF doc. B. Juodką ir daugelį kitų — mokslo kan-
j Druskininkus — nuo IV. ll, IV.20, IV.16, V.30, V. 14, V.19, VI.l, VI.12, VI. 23, į Birštoną — nuo IV. 15, IV. 30, V.31, VI.28, VI.30, į Palangą — nuo V.13, V. 17, V.25, VI.6, VI.18, V. 10, V.22, V.30, VI.3, VI. 15, j Lampėdžius — nuo V.28, VI.28. Sanatorinių kelialapių kaina nuo 90 iki 125 rb. Studentų profsąjungos na riai moka 30% kelialapio vertės. Poilsinių keliala pių kaina 32—40 rb., stu dentų profsąjungos nariai moka 7,20—9 rb. Pareiški mus, tarpininkavus fakul teto profbiurui, priima studentų profkomitetas.
Studentų profsąjungos komitetas gavo 1974 m. II ketvirčiui šiuos sana torinius ir poilsinius ke lialapius: į Adlerį — nuo VI.29, PRIMENAME, kad už į Jesentukį — nuo VI.30 skelbimų netikslumus redak LLKJS Universiteto cija neatsako. į Jaltą — nuo IV.26, komitetas
lonų salėje renkasi tarp tautinių darbo ir poilsio stovyklų būrių nariai ir kandidatai. Su savimi tu rėti pasus.
KAINA 2 KAP.
nografija mūsų dienų jauno žmogaus akimis... — Ir dar vienas klapsi mas. Norėtume išgirsti, ko kios gastrolės laukia kolekty vo šį sezoną. ■ — Kaip sakiau, daugiausia repetuojame naują progra mą. Tačiau bus ir keletas iš vykų, koncertų. Paminėsiu tik svarbiausius. Kovo pabai goje dalyvausime LTSR kul tūros dienų Baltarusijoje už darymo koncerte. Ansamblis taip pat pakviestas dalyvau ti Panevėžio rajono dainų ir šokių šventėje, įvyksiančioje gegužės mėnesį. O vasarą — studentų dainų šventė „Gaudeamus—74" Estijos TSR Tartu mieste. Rugpjūčio mė nesį, kaip įprasta, ansamblio kūrybinė stovykla Belvedery je. Linkime visam kolektyvui didelės sėkmės ir laukiame premjeros. Ačiū už pokalbį.
Dalyvaudamas „Žalgirio“ draugijos pirmenybėse ketvir to kurso matematikas V. Sabotaitis išstūmė 107,5 kg. Tai naujas Universiteto re kordas puslengvio svorio ka tegorijoje. Rekordinė ir dvi kovės suma — 190 kg. Su šiuo rezultatu II atskyrio sunkiaatletis užėmė antrąją vietą. Draugijos čempionu tapo sporto meistras iš uos tamiesčio G. Tatarskis (217,5 kg).
Kovo 28 d. 19 vai. Aulo je studentų profkomitetas or ganizuoja Dailiojo skaitymo konkursą. Kviečiame aktyviai daly vauti. Nugalėtojai bus premi juojami: I vieta — 20 rub. II vieta — 15 rub. III vieta — 10 rub. * * *
®
vome LLKJS XVIII suvažia vimo delegatams, tad dau giausia repetavome šią pro gramą. Respublikos komjau nimo pasiuntiniai matė frag mentus iš „Augo liepelė" bei ankstesnių programų. Dabar visą dėmesį skiriame naujai programai, kurios premjerą numatome parodyti balandžio mėnesį... — Ar nepapasakotumėte, kokia tai bus programa, kuo ji skirsis nuo dabartinės? — Sakoma, kad apie me no kūrinį galima pasakoti tik tada, kai jis galutinai pa rengtas. Kadangi nauja pro grama — taip pat naujas meno kūrinys, nenorėčiau nu sižengti taisyklei ir išduoti paslapčių. Galiu tik pasaky ti, kad specialiai šiai pro gramai siuvami nauji kon certiniai drabužiai. O patį vaidinimą apibūdinčiau taip: senovės darbo papročiai ir et
SIDABRINIS REKORDAS
Z. PAULAUSKAS MF sporto tarybos pirmininkas
SPARTAKIADA KVIEČIA DĖSTYTOJUS Baigėsi Universiteto dėsty tojų ir darbuotojų tarpfakultetinė spartakiada. Rungty niauta šešiose sporto šakose. Krepšinio varžybose daly vavo aštuonios komandos. Fi nale susitiko Matematikos ir mechanikos fakulteto bei Fi zinio auklėjimo katedros ko mandos. Rungtynės buvo at kaklios. Tik po antro pratę simo rezultatu 64:62 nugalėjo Fizinio auklėjimo katedros atstovai. Trečią vietą iškovo ję Fizikos fakulteto atstovai, nugalėję jungtinę Istorijos ir
jančių. Tai, matyt, priklauso nuo paties žmogaus. Galiu įrodyti pavyzdžiu: repeticijos, tiesa, kiek retesnės, vyko ir sesijos metu, tačiau jas lan kę ansambliečiai egzaminus išlaikė gerais bei labai ge rais pažymiais. O tie, kurie per sesiją repeticijose nesi lankė — mokėsi, gavo gana nemažai trejetų. Taigi, an samblis studijoms netrukdo. — Norėtume prisiminti, ką (domaus atnešė pernykš čiai metai. — Kaip, tur būt, visi jau žino, pernai pavasarį mes viešėjome Bulgarijos Liaudies Respublikoje. Tapome tary binio jaunimo festivalio lau reatais, kolektyvas apdovano tas I laipsnio diplomu ir me
daliu. Rimtas ansamblio iš bandymas buvo dalyvavimas iškilmingame Tautų draugys tės ordino įteikimo Lietuvai koncerte. Neseniai mus pa siekė džiugi žinia, kad už sėkmingą pasirodymą jame respublikos kultūros minist ro įsakymu kolektyvui pa reikšta padėka ir paskirta piniginė premija. Galima pa minėti dar vieną pasirodymą — 1975 m. respublikinės Dainų šventės programos de monstravimą, kur Universite to ansamblis atliko didelę jos dalį. Iki šiol dainų šven čių repertuarą demonstruoda vo vien profesionalūs kolek tyvai. Šiemet ši garbė buvo patikėta ir mums. Kolekty vas taip pat daug koncerta vo Vilniaus mieste bei res publikoje, per televiziją. . . — O ką ansamblis veikia šiuo metu? — Vasario 14 d. koncerta
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje --
didatų, docentų — nesiski riančių su sportu, su jaunys te, rodančių puikų pavyzdį jaunimui. Dabar geriausieji mūsų dės tytojai — sportininkai kovo 16—17 d. dalyvaus VII res publikinės spartakiados zoni nėse varžybose. Linkime jiems iškovoti zonos nugalė tojų vardus ir sėkmingai gin ti Universiteto garbę finali nėse respublikos švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjun gos VII spartakiados varžy bose, kurios įvyks birželio 26—29 d. Klaipėdoje. E. BODENDORFAS spartakiados vyr. teisėjas
Dėl lietuvių kalbos ir literatūros specialybės I kurso studento Rimanto JURGELIONIO mirties gi liai liūdime kartu su tė veliais ir artimaisiais. Filologijos fakulteto de kanatas. lituanistų kated ros ir kurso draugai
LAIMA, dalinkis su mu mis tuo liūdesiu, kuris teko tau, mirus mylimam tėveliui. TF II k. I grupė
IV k. istorikai giliai ižjaučia kurso draugę Nijolę PLIORAITĘ dėl tė velio mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame TF III k. 3 gr. studentą Ričardą VAŠKELĮ dėl tė velio mirties. Grupės draugai
Užs. Nr. 1039
KUR PASIKABINTI PALTĄ? Studentų miestelyje, Prekybos ir Teisės fakul tetuose, rūmų komendan tas vieną gražią dieną iš kabino tokį skelbimą: „Rūbinė nedirba. Už pa liktus daiktus ir paltus NEATSAKOME". Keista logika: rūbinė tai yra, bet palto pasikabinti negali. Į auditoriją neštis irgi ne galima. Palikti namie dar per anksti: rvtais tempe ratūra žemiau nulio bū na. .. Studentai savaip išreiš kė protestą: ėmė ir nuka bino tą popiergalį. Betgi nuo to saugiau rūbinėje netapo, kai kas ir paltą kam nors gali „nukabin ti". Taigi atsitiko kaip tam čigonui: duonos yra — lašinių nėra, yra lašinių — duonos nėra. Rūbinė yra, o rūbininkės nėra! Ir taip abiejuose korpusuo se.
KLAIDOS IŠTAISYMAS Praėjusiame „TS" numery je, pasakojime „Apie vieno fakulteto sesijos pamokas", įsivėlė klaida. S. Petrausko straipsnyje rašoma apie I kurso 1 ir 2 grupes, o ne apie pirmą ir trečią.
LV 02534
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA