Universitas Vilnensis, 2007 m. gruodis Nr. 10 (1684)

hinc itur ad, astra

universitas

/i

vilnensis 2007 m. gruodis

<S^’AS'^

http://www. vilnensis. vu. lt

Nr. 10

I & Iė M/

,

z/

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

l/U-elė s/t'ude'n't'av, ptale-so-tia/ė,

PLATINAMAS NEMOKAMAI

i/VM/vs/i/fr&to/ 6i&n/dM4/cwn0n/&& n/O/i/i/a/i/,

cŠuentų /Kalėdų iv dlanį-ųjų 2008 metų išvakarėse- noriu/ Jus pasveikinti su- artėjančiomis' gražiausiomis- metų šventėmis-, kartie pasidžiaugti nuveiktais prasmingais dariais-, nišų lendromis vaisingomis-jiastangomis- garsinant senąjį- Universitetų mokslo laimėjimais, sėkmingomis- studijomis, /rūrųliškunui iv atkaklumu/. /Kviečiu Jus- trumpam- pamiršti kasdienius darius-, artėjančios sesijos- nepėsčias Lt pasidžiaugti šventėmis' su šeima', draugais, artimaisiais, kad susikaupę-, gerai pailsėję- iv apmąstę- lesilaigiančių metų kraitį- pradėtumėte 'lUHS, mielieji mūsų akademinės' lendruomenės nariai-, džiugių šv-. /Kalėdų Lt d laupiusius metus naujais sėkmingais' dariais. /įlinkiu Jums, iv ddaupįjų metų/ švenčių. žlegu- ateinančiais metais- nestinga- Jums- iv Jūsų artimiesiems- šilumos', sėkmės, prasmingų darių, sveikatos- iv džiugių akimirkų.

S^kademvktvs/ cj$enediktas' Juodka/ dl/e/k/t/tv ti/u/s-

MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKO PASTATAS PAMAŽU KYLA Lapkričio 21 d. Saulėtekyje šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto j busimojo Mokslo ir tech­ nologijų parko (MTP) pamatus buvo įmūryta simbolinė kapsulė. Šioje ceremonijoje dalyvavo VGTU rektorius prof. dr. Romualdas Ginevičius, VU rektorius akademikas Benediktas Juodka, LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, LR švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas ir kiti aukšti svečiai. Minėto pastato statybos yra vienas žingsnis Vilniaus technologijų slėnio projekto įgyvendinimo link. Numatoma, kad MTP pastatas savo duris atvers jau kitų metų rugsėjo 1 dieną.

Viktoras DENISENKO MTP pastato plotas sieks 6300 kv. m. Čia

Skelbiamas piešinių konkursas Vilniaus universiteto darbuotojų vaikams, anūkams, giminaičiams!

Konkurso tema - „Piešiame Vilniaus uni­ versitetą". Konkurse gali dalyvauti vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Piešinius prašome iki 2008 metų vasario 1 d. atnešti j VU Infor­ macijos ir ryšių su visuomenę skyrių (Centri­ niai rūmai, 354 kab., tel. 268 7001) arba siųsti adresu: Vilniaus, universitetas, Informaci­ jos ir ryšių su visuomene skyrius, Universi­ teto g. 3, LT-01513, Vilnius (ant voko pažy­ mėkite - Konkursui „Piešiame Vilniaus universitetą").

Kitoje piešinio pusėje reikia nurodyti vaiko vardą, pavardę, amžių, adresą ir te­ lefoną.

VU Centriniuose rūmuose ir fakultetuo­ se bus surengtos piešinių parodos.

Visų konkurso dalyvių laukia staigmenos. „U. V.“ inform., V. Naujiko nuotr.

įsikurs pagal iš anksto patvirtintus kriterijus atrinktos aukštųjų technologijų ir verslo pa­ ramos įmonės. Apie 900 kv. m pastato ploto planuojama skirti verslo inkubatoriui - čia patalpas lengvatinėmis sąlygomis galėtų nuomotis pradedantieji verslininkai, dirban­ tys su aukštosiomis technologijomis. Kuria­ mo MTP įmonėms numatoma teikti visą spektrą profesionalių paslaugų, kurios šiuo metu yra plėtojamos. Tarp svarbiausių pa­ slaugų minimos technologijų perdavimo, in­ telektinės nuosavybės vadybos, rizikos ir pradinio kapitalo fondų finansavimo, verslo iiikubavimo paslaugos. Taip pat konsulta­ vimas inovacijų diegimo klausimais ir tai­ komųjų tyrimų projektų inicijavimas.

Kapsulės įmūrijimo ceremonijoje minist­ ras pirmininkas G. Kirkilas juokavo, kad jau tokios yra jo pareigos - arba perkirpti juoste­ lę, arba įleisti kapsulę. „Manau, kad čia yra išskirtinis įvykis. Šio pastato statybos yra Lie­ tuvos pažangos rodiklis. Čia bus sutelktas mūsų intelektas. Turime daug gabaus jauni­ mo, kurio veikla yra konkurencingos ekono­ mikos pagrindas“, - pabrėžė ministras pir­ mininkas. Jam pritarė ir R. Žakaitienė. „Mokslo ir verslo parkai yra bet kurio mokslo slėnio dalis. Čia mes matome ambicingo pro­ jekto įgyvendinimo pradžią. Belieka tikėtis, kad tiek verslas, tiek mokslas dėl šio projek­ to ateityje plėtosis daug sparčiau“, - pareiš­ kė švietimo ir mokslo ministrė.

VU rektorius atmetė kritiką, kad nuo pro­ jekto sumanymo iki jo įgyvendinimo pradžios prabėgo nemažai laiko (3,5 metų). Pasak B. Juodkos, generuoti idėjas yra mokslinin­ kų priedermė. Jis apgailestavo, kad ne visos

Švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė ir Vilniaus miesto meras J. Imbrasas pasirašo dokumentą, simbolizuojantį pastato statybų pradžią. V. Naujiko nuotr. mokslininkų idėjos būna realizuojamos, ta­ čiau pasidžiaugė, kad ši-pagrindinė-moks­ lo slėnio kūrimo idėja, atrodo, bus įgyven­ dinta. Panašiai kalbėjo ir Vilniaus miesto meras. „Džiaugiuosi, kad prasidėjo realūs darbai. Vilnius yra modernus miestas. Moks­ lo ir technologijų parko įkūrimo darbai tik pa­ tvirtina tai“, - pareiškė J. Imbrasas. įleidus kapsulę VGTU įvyko Mokslo, stu­ dijų ir verslo centro (Vilniaus technologijų slėnio) plėtros Saulėtekio alėjoje pristaty­ mas. Jame dalyvavo VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktorius Andrius Bagdonas, VGTU kanc­ leris dr. Arūnas Komka ir VU strateginės plėt­

ros reikalų prorektorius prof. dr. Juozas La­ zutka. A. Bagdonas pasidžiaugė, kad jau statant MTP bus panaudotos naujos tech­ nologijos ir inovatyvūs sprendimai, o J. La­ zutka pavadino būsimą Vilniaus technolo­ gijų slėnio kūrimą „istoriniu šansu“. Ypatingą dėmesį VU strateginės plėtros reikalų pro­ rektorius skyrė architektūriniams slėnio sprendimams. Pasak J. Lazutkos, Saulėte­ kyje turi būti išsaugota aplinka - žalieji rajo­ no plotai, o nauji pastatai traukti akį. „Ti­ kiuosi, kad tai bus vieta, kur malonu dirbti.

Patys pastatai turi būti patrauklūs moksli­ ninkams ir studentams“, - pabrėžė jis.

2

universitas

--------------------------------------------------------vilnensis---------------------------------

2007 m. gruodis

nusfakultetuose---------------------------------------------------------------- ——---------IŠRINKTI NAUJI DEKANAI

Seimo nariai domėjosi superkompiuteriu

Gruodžio 7 d. Vilniaus univer­ siteto Komunikacijos fakultete įvy­ ko naujo dekano rinkimai. Slapto balsavimo metu paaiškėjo, kad nauju fakulteto vadovu taps Žur­

LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas lap­ kričio 28 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį VU Matematikos ir informatikos fakultete. Posėdžio tikslas - aptarti naciona­ linį superkompiuterį, jo kūrimo, integravimo ir praktinio naudojimo problematiką. Posėdis vyko MIF Informacinių technologijų centre, VU vaizdo konferencijų studijoje.

nalistikos instituto direktorius dr.

Andrius Vaišnys. Būtent jis pakeis Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą dr. Domą Kauną.

Kovoje dėl Komunikacijos fa­ kulteto dekano pareigų A. Vaišnys surinkęs 8 balsus nugalėjo kitą kandidatę doc. dr. Zenoną Atkočiūnienę (už ją buvo atiduoti 4 balsai). Į šį postą taip pat pre­ tendavę doc. dr. Arvydas Pacevičius, doc. dr. Povilas Abarius ir doc. dr. Marija Prokopčik atsiėmė savo kandidatūras iki balsavimo.

Naujas dekanas pabrėžia, kad pagrindinis jo noras - suvienyti fa­ kulteto bendruomenę. A. Vaišnys žada stiprinti Komunikacijos fakul­ tetą ir siekti, kad jis taptų lyderiu plėtojamų mokslų srityje.

Tą pačią dieną buvo renkamas ir Istorijos fakulteto dekanas. Juo antrai kadencijai perrinktas prof.

Zenonas Butkus.

Gruodžio 14 d. Fizikos fakulte­ to taryba taip pat rinko fakulteto dekaną. Juo tapo iki šiol laikinai ėjęs šias pareigas prof. habil. dr.

Vytautas Balevičius.

Naujas pareigas dekanai pra­ dės eiti po to, kai jų kandidatūras gruodžio 18 d. patvirtins VU Se­ natas.

U. V. inform.

VU TSPMI tapo TEPSA nariu Gruodžio 4 d. Liublianoje vyku­ sioje TEPSA generalinėje asam­ blėjoje VU TSPMI tapo TEPSA (Trans European Policy Studies Association) nariu. TEPSA yra nepri­ klausomas Europos mokslinių insti­ tutų ir centrų tinklas, organizuojantis ir vykdantis aukštos kokybės tyrimus Europos integracijos klausimais.

Vienas iš organizacijos veiklos prioritetų - pirmininkavimo ES kon­ ferencijos (TEPSA Presidency Conferences).

VU TSPMI inform.

Liana BINKAUSKIENĖ Seimo nariai, lydimi fakulteto prodekano doc. A. Juozapavičiaus, su­ sipažino su fakulteto kompiuterine infrastruktūra, apžiūrėjo superkom­ piuterį, klasterius, modernias jų elek­ tros maitinimo sistemas Qdomu tai, kad superkompiuterio gyvavimą pa­ laiko 80 automobilinio tipo bateri­ jų), specializuotas ir bendros paskir­ ties tarnybines stotis, susipažino su mokslo ir studijų paslaugomis, tyri­ mų procedūromis ir ypatumais. Po­ sėdžio dalyviams buvo pristatyti naujos kartos procesoriai ir tarnybi­ nės stotys, kurios, tikėtina, artimiau­ siu metu sudarys aukšto našumo skaičiavimo sistemų pagrindą.

Vėliau posėdis buvo tęsiamas stu­ dijoje. Pranešimus dienotvarkės tema pradėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Z. R. Rudzikas. Jis pasakojo apie Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuo­ se, ypač tokiuose, kuriuose reikalingi intensyvūs ir našūs skaičiavimai. Tai pirmiausia susiję su Europos branduo­ linių tyrimų centru (CERN), į kurio veik­ lą pastaruoju metu aktyviai įsitraukia Lietuvos fizikai, medžiagotyrininkai, chemikai, informatikai. CERN’e plė­ tojamos informacinės technologijos pradeda tiesiogiai veikti Lietuvos kom­ piuterinius resursus, skaičiavimus ir valdymą. Kitas projektas, kuriame da­ lyvauja kelios grupės Lietuvos moks­ lininkų-tarptautinis branduolinės sin­ tezės reaktorius (ITER). Reaktoriuje vyksiančių procesų modeliavimo skai­ čiavimai yra tokie intensyvūs, kad Eu­ ropos Sąjunga numato paskirti galin­ gus superkompiuterius. Lietuvos mokslininkai turi dideles galimybes įnešti indėlį į tokio reaktoriaus kūrimą ir plėtojimą.

Fakulteto prodekanas dr. A. Juo­ zapavičius posėdžio dalyviams pa­ pasakojo, kaip naudojami superkompiuteris, kompiuterių klasteriai ir juos valdančios grid technologi­ jos, supažindino su informatikų ir matematikų iniciatyvomis. MIF superkompiuteris jau veikia beveik metus. Tik jį įjungus, jis buvo apkrau­ tas šimtu procentų, ir panaši situa­ cija tęsiasi. Integravus superkompiu­ terį į VU MIF kompiuterinį tinklą, jis tapo viso komplekso dalimi, o kartu

ir grid infrastruktūros dalimi. Naudo­ jant superkompiuterį ir turimus klas­ terius, atsiveria galimybės spręsti daug sudėtingesnius uždavinius. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai vykdomi du perspektyvūs projektai „LitGrid“ ir „BalticGrid“, kurių tikslas sujungti geografiškai nutolusius re­ sursus į vientisą tinklą. Grid techno­ logijos Lietuvos mokslininkams su­ teikia plačias galimybes: jie gali dalyvauti (ir dalyvauja) bendruose projektuose ir stambiose ES progra­ mose, leidžia vienyti mokslo tyrimų ir taikymų pastangas, manipuliuoti didelėmis duomenų aibėmis, nau­ dotis resursais, konsoliduoti duo­ menis. Dėl „LitGrid" programos kai kurių Lietuvos universitetų ir moks­ lo institutų kompiuteriniai resursai panaudojami daug našiau ir efekty­ viau. Šiuo metu grid technologijos, bent jau Europos Sąjungoje, yra ei. mokslo pagrindinė dalis ir kertinis akmuo. ES tam skiria daug dėmesio ir pinigų-jau finansuoti 53 grid pro­ jektai. Dėl „BalticGrid" projekto Lie­ tuvos vartotojai turi galimybę skai­ čiuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje. „BalticGrid" projektas yra finansuo­ jamas iš Briuselio - partneriai iš Lie­ tuvos gavo 540 tūkst. eurų, dar dviem ateinantiems metams bus skiriama apie 610 tūkst. eurų, o visam pro­ jektui skirta 3 mln. eurų. „LitGrid" programa, kurią dabar finansuoja LR švietimo ir mokslo ministerija, šiuo metu jungia 10 partnerių - tai Vilniaus universitetas (koordinato­ rius), Fizikos institutas, Kauno me­ dicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, Kauno technologijos universitetas, Klaipė­ dos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, Teorinės fi­ zikos ir astronomijos institutas, Šiaulių universitetas, Vilniaus Ge­ dimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Ku­ riant grid infrastruktūrą, buvo pa­ stebėta, kad grid gerai tinka ne tik skaičiavimams, šios infrastruktū­ ros pagrindu galima diegti įvairias priemones, tinkamas įvairiems hu­ manitariniams dalykams. „Esame jau sutarę, kad darysime lietuvių akademinės kalbos tekstyną, gal­ būt vėliau - daugiakalbį. Tekstynu

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto nariai, lydimi doc. A. Juozapavičiaus, apžiūrėjo superkompiuterį ir fakulteto kompiuterinę infrastruktūrą galėtų naudotis mokytojai, mokiniai, visuomenė. Tik grid technologija gali garantuoti našų tokio tekstyno nau­ dojimą. Dabar aptariame idėją, kad grid turėtų būti perspektyvu panau­ doti muziejininkystėje - padaryti vir­ tualius muziejus“, - dalijosi idėjo­ mis doc. A. Juozapavičius.

Superkompiuteris suteikė galimy­ bę Lietuvai dalyvauti superkompiuterių konsorciume kartu su kitomis 11 šalių, tokiomis kaip Austrija, Švei­ carija, Belgija, Suomija ir kt.

MIF dekanas prof. F. Ivanauskas savo pranešime pristatė mokslo ir studijų infrastruktūrą, aptarė fakul­ teto studijų ir mokslo potencialą, ryšius su pramone ir verslu. Nu­ skambėjusi dekano mintis, kad fa­ kultetas pretenduoja papildyti 100 geriausių Europos Sąjungos mate­ matikos ir informatikos fakultetų są­ rašą, anaiptol nėra iš fantastikos sri­ ties. Atlikus 1997-2006 m. 11 matematikos ir informatikos srities ES universitetų fakultetų ir VU MIF mokslo rezultatų lyginamąją anali­ zę, paaiškėjo, kad tokių universitetų kaip Lankasterio, Insbruko, Karlsruhės, Turku, Prahos (universitetų są­ rašuose užimančių 80-123 vietas) analogiškų fakultetų mokslo rezul­ tatai yra galimi lyginti su VU MIF re­ zultatais. Tai suteikia šviesių vilčių.

Viena iš sąlygų patekti į šimtuko sąrašą - aprūpinti talentingus moks­ leivius ir studentus technine ir ūkine infrastruktūra. Ūkinė infrastruktūra fakultetui priklausančių pastatų, ypač Baltupių pastato, įrengimas.

Techninė infrastruktūra - fakultetui trūksta superkompiuterio ir kompiu­ terių klasterių galios, kad galima bū­

tų suteikti studentams ir mokslinin­ kams tinkamą skaičiavimų ir ei. pa­ slaugų spektrą. Tai, kas yra dabarlabai mažai. Palyginimui: Vokietijo­ je yra per 2 mln. studentų, jiems vi­ siems skiriamas Garchingo mieste esantis Leibnico superkompiuteriu centras, kuris yra 512 kartų galin­ gesnis už mūsiškį. Tuo tarpu Lietu­ voje yra per 100 tūkst. studentų, t. y. apie 20 kartų mažiau. „Lietuvos konkurencingumas priklauso nuo investicijų į mokslą.

Pristatyta lyginamoji mokslo, tech­ nologijų ir fakulteto veiklos analizė rodo, kad mes be stiprių investicijų į mokslą ir technologijas liksime už borto ne tik ES, bet ir visame pasau­ lyje. Vienintelė išvada - kuo grei­ čiau reikia perkelti prioritetus į tech­ nologijas, į naujas mokslo sritis ir jas finansuoti. Informacinės visuome­ nės plėtros komitetas visada savo sprendimuose vadovavosi mokslo plėtros ir paramos kriterijais“, - po posėdžio kilusiomis mintimis dalijosi LR Seimo Informacinės visuome­ nės plėtros komiteto pirmininkas Ri­ mantas Remeika. Šio komiteto narė Irena Šiaulie­

nė po posėdžio džiaugėsi, kad vals­ tybės investicija šiam kompiuteriui įsigyti pasiteisino. „Jau pats faktas, kad VU MIF gali būti tarp 100 ge­ riausių tokio tipo fakultetų - geriau­ sias įrodymas, kad turėdami atitin­ kamą bazę mūsų mokslininkai yra potencialiai pajėgūs būti geriausių­ jų gretose. Šiandien mokslui būtina turėti įrangą, kad neliktume nuošaly nuo besiplėtojančių mokslinių ten­ dencijų. Bet būsime ir jau esame ta­ me pačiame traukinyje", - teigė po­ litikė.

iiisveciai VU SUŽAVĖJO LENKIJOS MINISTRO PIRMININKO ŽMONĄ Lapkričio 30 d. Vilniaus universitete lankėsi Lenkijos mi­ B. Juodka pažymėjo, kad VU ir įvairūs Lenkijos universitetai in­ tensyviai bendradarbiauja. Šiuo metu pagal individualaus bendra­ darbiavimo programas Vilniaus universitetas palaiko ryšius su 18 aukštųjų mokyklų už Lietuvos ri­ bų. Iš jų 11 yra būtent Lenkijos universitetai. B. Juodka ypač pa­ brėžė, jog su Krokuvos universi­ tetu (Uniwersytet Jagiellonski w Krakowie) VU užmezgė ryšius dar sovietmečiu, kada tai pada­ ryti buvo labai sunku.

VU rektorius pažymėjo ir tai, kad Vilniaus universitetas laikosi labai griežtos ir nuoseklios gar­ bės daktaro vardo suteikimo poli­ tikos. Šis vardas suteikiamas tik už nuopelnus mokslui ir menui,

nistro pirmininko Donaldo Tusko žmona Malgorzata Tuska. Į seniausią Lietuvos universitetą ją atlydėjo Lietuvos prem­ jero žmona Liudmila Kirkilienė. Garbingus svečius priėmė VU rektorius akademikas Benediktas Juodka. Jis trumpai papasakojo ponioms Vilniaus universiteto istoriją. todėl tarp Vilniaus universiteto garbės daktarų beveik nėra poli­ tikos veikėjų. Kaip pabrėžė B. Juodka, galima įvardyti vos kele­ tą išimčių. Be buvusio Čekijos

prezidento Vadavo Havelo, kuris gavo VU garbės daktaro vardą už savo kūrybinę veiklą, toks vardas buvo suteiktas ir buvusiam Len­ kijos prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui.

M. Tuska lankėsi Vilniaus uni­ versitete pirmą kartą. Ją sužavė­

jo senieji universiteto rūmai. Trum­ pos ekskursijos metu ji kartu su ponia L. Kirkiliene ir B. Juodka apžiūrėjo VU bibliotekos R Smug­ levičiaus salėje eksponuojamas senovines knygas, apsilankė Šv.

Lankydamasi VU Filologijos fakulteto Polonistikos centre M. Tuska apžiūrėjo centro parengtus leidinius. V. Naujiko nuotr.

Jonų bažnyčioje ir „Litteros" kny­ gyne.

Filologijos fakultete M. Tuska užėjo j Polonistikos centrą, kur ją sutiko Filologijos fakulteto deka­ nas dr. Antanas Smetona ir cen­ tro darbuotojai. Lenkijos ministro

pirmininko žmonai buvo parodyti centro parengti leidiniai. A. Sme­ tona, kalbėdamas su M. Tuska, pabrėžė ypatingą Polonistikos centro svarbą. „Esame patenkin­ ti, kad turime tokį centrą. Jis vei­

kia puikiai. Manau, kad Polonisti­ kos centro veikla tarnauja ir mū­ sų tautų tarpusavio supratimo la­ bui“, - pažymėjo Filologijos fakulteto dekanas. „U. V.“ inform.

4

W

universitas

2007 m. gruodis

3

vilnensis

-------------------------------------------------------------------- bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas su gimnazijomis: sklandu, produktyvu, prasminga Nuo 2005 m. Vilniaus universitetas plėtoja bendradarbiavimą su geriausiomis Lietuvos gimnazijomis.

Kaip pasakoja studijų direktoriaus pavaduotoja Jūratė Karaliūnienė, nuspręsta pasirinkti po gimnaziją iš kiekvienos apskrities. Gimnazijų lygis buvo vertinamas pagal tai, kaip sėkmingai jos abiturientai laiko valstybinius egzaminus. Pirmiausia pasirinktų gimnazijų buvo dešimt, tačiau 2006 m. jų skaičius išaugo iki trylikos. J. Karaliūnienė neatmeta galimybės, kad bendradarbiavimo tinklas gali plėstis, tačiau šiuo klausimu VU vadovaujasi kokybi­ niais, o ne kiekybiniais kriterijais.

telkti abiturientus. Tai taip pat bandymas nors kiek neutralizuoti padarinius, kuriuos sukelia tariama moksleivių laisvė rinktis studijas kone iš dvidešimties programų.

Bendraudami su įvairių regionų gimnazi­ jomis, dėstytojai skatina abiturientus rink­ tis tuos VU fakultetus, kuriuos laiko labiau­ siai atitinkančiais savo pašaukimą, telkia pažangiausius moksleivius, teikia informa­ ciją iš pirmų lūpų, supažindina su studijų ir mokslo naujovėmis“, - teigia D. Kaunas.

J. Karaliūnienė taip pat pažymi, jog Vil­ niaus universiteto dėstytojų vizitai pas moksleivius atneša akivaizdžią naudą. „Tos bendravimo valandos visada būna la­ bai šiltos, vaikų daug prisirenka. Pastebė­ jome, kad mūsų dėstytojai tiesiog mobili­ zuoja tuos vaikus geriau mokytis“, - pa­ brėžia J. Karaliūnienė.

Gimnazijos bendradarbiavi­ mu patenkintos

Viktoras DENISENKO

Bendradarbiaujama su geriausiais Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis suteikia gimnazijai teisę oficialiai nuro­ dyti prie savo pavadinimo, kad ji yra Vil­ niaus universiteto partnerė. „Tai nereiš­ kia, kad tokioms gimnazijoms suteikiamos kokios nors ypatingos privilegijos. Tiesiog jos tampa atraminiais VU punktais tose apskrityse, kur jos yra“, - aiškina J. Kara­ liūnienė.

Vilniaus universiteto ir gimnazijų bendra­ darbiavimo formos įvairios. Kaip pasako­ ja J. Karaliūnienė, pagal bendradarbiavi­ mo sutartį numatoma, kad kartą per metus VU delegacija turi nuvažiuoti j gimnaziją partnerę ir supažindinti jos abiturientus ir jų mokytojus su priėmimo tvarka bei uni­ versiteto naujovėmis. VU taip pat laukiami ir gimnazijų abiturientai, atvykstantys pa­ sižvalgyti po universitetą. Tokios abiturien­ tų grupės turi teisę gauti nemokamą eks­ kursiją į Vilniaus universiteto biblioteką.

Pasak J. Karaliūnienės, taip pat sveikinti­ na, kai fakultetai kviečia baigiamųjų kla­ sių moksleivius apsilankyti jų laboratorijo­ se, rodo, kaip vyksta studijų procesas.

Kiekviena gimnazija, su kuria plėtoja­ mas bendradarbiavimas, turi savo kurato­ rių fakultete. Skiriant kuratorius dažniau­ siai atsižvelgiama į gimnazijų interesus, jų ankstesnius ryšius su Vilniaus universi­ tetu ar ypatingą dėmesį tam tikroms dis­ ciplinoms. Pasak studijų direktoriaus pa­ vaduotojos, ypač aktyvus yra Teisės fakul­ tetas, kuris kuruoja net dvi gimnazijas (po dvi gimnazijas taip pat kuruoja Filologijos, Fizikos bei Matematikos ir informatikos fa­ kultetai), o baigiantis kadenciją Komuni­ kacijos fakulteto dekanas LMA narys ko­ respondentas dr. Domas Kaunas asme­ niškai yra atsakingas už bendradarbiavi­ mą su Šilutės 1-ąja gimnazija.

j a na n

Iš Lietuvos gimnazijų atvykę moksleiviai apžiurėjo Universiteto rūmų ansamblį ir susitiko su VU rektoriumi akad. B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

Bendradarbiaujant gimsta gražios inicia­ tyvos. Pavyzdžiui, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje jau antrus metus mokama Tei­ sės fakulteto įsteigta stipendija, skiriama geriausiam abiturientui. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir VU Kauno humanitarinis fakul­ tetas, kuris šiais metais skyrė VU KHF de­ kano stipendiją vienam gabiausių Kauno „Santaros“ gimnazijos abiturientų Tomui Skripkiūnui.

VU bendruomenės apsilankymai kuruo­ jamose gimnazijose tampa įvykiu ne tik baigiamųjų klasių mokiniams bei jų mo­ kytojams, bet ir visai rajono bendruome­ nei. Rajonuose gyvenančius žmonės la­ bai domina pasikeitimai aukštojo mokslo srityje. Apie tai kalbėjo ir D. Kaunas, pri­ simindamas paskutinį vizitą į Šilutės 1-ąją gimnaziją. Pasak jo, pavakarę viešojoje bibliotekoje įvyko diskusija „Universite­ tas ir visuomenė“. „Konferencijų salėje susirinko už švietimą ir kultūrą atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai, žurnalistai, inteligentai, daug moksleivių tėvų. Buvo diskutuojama apie tai, ką ža­ da mokslo reforma, kurią aukštąją mokyk­ lą rinktis, ko tikėtis iš Vilniaus universite­ to, kaip pragyvens busimasis studentas ir kiek jį paremti įstengs tėvai. Diskusija vy­ ko daugiau nei gyvai ir neformaliai: per geras dvi valandas išsikalbėjo ir univer­ siteto atstovai, ir šilutiškiai“, - prisimena D. Kaunas.

J. Karaliūnienė pripažįsta, kad yra ir ne­ patenkintų bendradarbiavimo sistema. Pa­ stebima konkurencija tarp pačių gimnazi­

VU dėstytojų viešnagė Šilutės 1-ojoje gimnazijoje buvo naudinga ir mokytojams, ir mokiniams. Laimos Putriuvienės nuotr.

jų, kai vieną rajono gimnaziją pasirinkus savo partnere gali „įsižeisti“ visos kitos.

Tačiau J. Karaliūnienė pabrėžia, kad tuo metu, kai VU delegacijos atvažiuoja į ku­ ruojamas gimnazijas, į susitikimą su VU dėstytojais ir darbuotojais kviečiami ir vi­ sų kitų gimnazijų abiturientai.

Moksleiviai motyvuojami geriau mokytis Nors Vilniaus universitetas išlieka popu­ liariausias Lietuvos universitetas, bet, J. Karaliūnienės manymu, reikia galvoti ir apie ateitį. Ne tik VU bando prisivilioti abi­ turientus. J. Karaliūnienė pabrėžia, kad nors kol kas surinkti reikiamą studentų skai­ čių problemos nėra, anksčiau ar vėliau teks susidurti su vadinamąja „demografine duobe“, kuri atsirado praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Po kelerių metų su jos padariniais susidurs ir aukšto­ sios mokyklos.

Bendradarbiavimas su gimnazijomis tu­ ri ir konkretų tikslą. „Mūsų misija yra pa­ skatinti geriausiai besimokančius ir pačius gabiausius abiturientus rinktis studijas Vil­ niaus universitete, o ne kokioje nors už­ sienio aukštojoje mokykloje“, -teigia J. Ka­ raliūnienė. Panašios nuomonės laikosi ir Teisės fakulteto dekanas LMA narys eks­ pertas dr. Vytautas Nekrošius. „Mūsų, o kar­ tu ir VU, pagrindinė nauda ta, kad mes tu­ rime universiteto žinios skleidėją kiekvie­ name regione. Tai labai svarbu. Na, o pa­ grindinis tikslas iš tikrųjų yra dar labiau po­ puliarinti universitetą ir užtikrinti ilgalaikę perspektyvą - kad kiekvienais metais ge­ riausiai besimokantys paaugliai ateitų į Vil­ niaus universitetą, o ne į kitus universite­ tus“, - aiškina VU ir gimnazijų bendradar­ biavimo tikslus V. Nekrošius.

J. Karaliūnienė nurodo, kad kova už pa­ čius geriausius abiturientus - tai reiškinys, kuris užsienio aukštosiose mokyklose yra įprastas. „Aš pati 1997 metais Upsalos uni­ versitete mačiau atskirą skyrių, kur pagrin­ dinis žmonių darbas yra važinėti po visas Švedijos mokyklas ir platinti universiteto atri­ butiką bei informaciją apie universitetą. Bu­ vau labai nustebinta, nes Upsalos univer­ sitetas yra plačiai žinomas ir vertinamas ne tik Švedijoje, bet ir pasaulyje. Man paaiški­ no, kad jie tai daro, nes jiems reikia pačių geriausių abiturientų“, - pasakoja ji.

D. Kauno manymu, bendradarbiavimas su gimnazijomis padeda jose besimokan­ tiems moksleiviams priimti labiau apgal­ votą sprendimą, susijusį su būsimomis stu­ dijomis. „Vilniaus universiteto ryšių su Lie­ tuvos gimnazijomis tikslas - motyvuoti ir

Gimnazijos labai palankiai žiūri j ben­ dradarbiavimą su Vilniaus universitetu.

J. Karaliūnienės teigimu, pirmaisiais me­ tais dar galima buvo pastebėti tam tikrą gimnazijų, su kuriomis plėtojama partne­ rystė, direktorių skeptiškumą, bet šiandien jau niekam nekyla klausimo, kam reikia pa­ sirašyti su Vilniaus universitetu bendradar­ biavimo sutartį. „Nuo 2005 metų mūsų bendradarbiavi­ mas įgavo apibrėžtesnes formas. Laukda­ mi atvykstant VU dėstytojų mes ruošiamės jų sutikimui: sudarome mobilias dalykines grupes, aptariame bendravimo formas, ruošiamės pokalbiams. Tai išankstinė vy­ resniųjų klasių mokinių pažintis su univer­ sitetu. Mus ypač džiugina profesorių ve­ damos pamokos mobiliajai grupei. Moki­ niai ne tik susipažįsta su nauja nagrinėja­ mos temos medžiaga, bet ir turi galimybę stebėti universiteto dėstytojų kalbą, laiky­ seną, mąstymo lankstumą ir kt. Tai moki­ niams daro įspūdį. Džiaugiamės, kad tuo metu, kai mokiniams vedamos pamokos, mokytojams yra skaitoma paskaita. Šiais mokslo metais paskaitą skaitė doc. A. Sme­ tona“, - pasakojo Šilutės 1-osios gimnazi­ jos direktorė Laima Spirgienė. Tiesa, ji ap­ gailestauja, kad tėvams dažniausiai pa­ prasčiau ir pigiau yra leisti savo atžalas mokytis į Klaipėdos universitetą.

Gimnazijų, su kuriomis plėtojamas ben­ dradarbiavimas, direktoriai džiaugiasi, kad jų mokiniai gauna daugiau informacijos apie universitetą, čia vykstančias atvirų du­ rų dienas. Dauguma vertina tai, kad dar bū­ dami abiturientai mokiniai jau gali pasiklau­ syti VU dėstytojų paskaitų, pajusti universi­ tetinę dvasią. „Susitikimo metu galėjome iš arčiau susipažinti su mokymosi programa, pabendrauti su dėstytojais bei studentais ir, žinoma, gauti atsakymus j visus mus do­ minčius klausimus. Apsilankę Vilniaus uni­ versiteto auditorijose ir laboratorijose, ap­ žiūrėję jvairias mokymosi priemones kartu su pirmakursiais dalyvavome paskaitoje.

Po paskaitų lankėmės studentų bendrabu­ tyje, apžiūrėjome jų gyvenamąsias patal­ pas“, - dalijasi savo įspūdžiais Marijampo­ lės Rygiškių Jono gimnazijos IV R-3 klasės gimnazistė Eglė Maceikonytė.

Gimnazijos ir pačios bando aktyviau da­ lyvauti bendradarbiavimo veikloje. „Galė­ tume pasiūlyti bendradarbiavimą paįvairinti gimnazistams ir mokytojams organizuojant gimnazijoje mokslo populiarinimo pamokų dieną, šias pamokąs vestų VU dėstyto­ jai“, - samprotauja Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdy­ mui Daiva Gedminienė. Bendradarbiaujant atsiranda ir naujų galimybių. „Mūsų gim­ nazija sudarė sąlygas dvi dienas per sa­ vaitę VU Kauno humanitarinio fakulteto stu­ dentams naudotis sporto sale“, - pažymi Kauno „Santarvės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Nijolė Beniušienė.

Galima teigti, jog Vilniaus universiteto ir gimnazijų bendradarbiavimas plėtojamas produktyviai. „Mūsų bendradarbiavimas yra sklandus, dalykinis. Kažin ar jis galėtų būti intensyvesnis, nes abi pusės - ir uni­ versitetas, ir gimnazija - turi aibę kasdie­ ninių darbų“, - svarsto Jotvingių gimnazi­ jos direktorius Kęstutis Miliauskas. Pasak jo, būtų visai neblogai, jeigu tie VU stu­ dentai, kurie kadaise baigė šią gimnaziją, atvažiuotų čia kartu su dėstytojais ir papa­ sakotų savo jaunesniems kolegoms apie savo studentiško gyvenimo patyrimą.

4

universitas

---------------------

2007 m. gruodis

viinensis

iKtižvilgsnis

Doktorantai - „tarp žemės ir dangaus" Šiandieniniai doktorantai yra universiteto ateitis. Su tuo sutinka visi. Būtent šie jaunieji mokslininkai turi padėti iš­ spręsti pedagoginių ir mokslinių kadrų senėjimo proble­ mų, suformuoti naujų akademinį elitų. Tačiau ar šiandien būti doktorantu yra lengva, ar busimieji mokslininkai jau­ čia universiteto paramų? Keliais žodžiais į šiuos klausi­ mus sunku atsakyti. Akademinėje bendruomenėje pripa­ žįstama, kad šiandieninių doktorantų padėtis Lietuvoje nėra pavydėtina. Dėl to kenčia ne tik jaunuoliai, pasirin­ kę tokį gyvenimo kelių, bet ir bendras mokslo lygis. Ne­ mažai gabių jaunų mokslininkų išeina dirbti į verslo struk­ tūras, atsisakydami mokslinės karjeros.

Viktoras DENISENKO

Išgyventi iš stipendijos neįmanoma Doktorantų statusas kenčia nuo tam tikro neapibrėžtumo.

Kaip pažymi Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius, LMA narys ekspertas prof. Jūras Ba­ nys, doktorantai, viena vertus, yra trečios pakopos studentai, kita vertus - jie jau yra ir žmonės, ku­ rie dirba mokslinį darbą. „Dokto­ rantai važinėja j konferencijas. Jie yra tikri mokslo darbuotojai“, - tei­ gia prorektorius. Tačiau visos so­ cialinės garantijos jiems yra tei­ kiamos tik kaip studentams, o išgyventi iš universiteto mokamos stipendijos - truputį daugiau nei 800 litų per mėnesį - labai sunku, jei apskritai įmanoma.

Kaip teigia VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė, dokto­ rantų statusas pasikeitė prieš 67 metus. Tuo metu toks žingsnis buvo padarytas pačių doktorantų labui, o ir paskirta stipendija atro­ dė gana solidi. Tačiau laikai pa­ sikeitė, o doktorantų padėtis - ne­ labai. „Stipendija nuo to laiko neišaugo ir šiandien iš jos pragy­ venti žmonės negali. Be to, dok­ torantai - jauni žmonės, daugelis mąsto apie savo ateitį, šeimos su­ kūrimą. Materialinė padėtis vaidi­ na čia ne patį paskutinį vaidme­ nį“, - tvirtina S. Vaškevičienė.

Kalbėdamas apie doktorantus, J. Banys pripažįsta, kad jie šian­ dien yra savotiškai „pakibę tarp žemės ir dangaus“ - ir dėl savo statuso, ir dėl gaunamų pajamų.

Aišku, kad universitetas turėtų la­ biau rūpintis savo būsimais moks­ liniais kadrais, tačiau doktorantų problemų sprendimo kelias nėra lengvas.

Doktorantų įdarbinimas dvi medalio pusės Mokslo reikalų prorektorius ma­ to tik vieną išeitį, kuri leistų realiai pagerinti doktorantų padėtį - juos reikia darbinti katedrose. J. Banys mano, kad tai būtų teisingas sprendimas, nors kiek ir kompli­ kuotų jų gyvenimą. „Doktorantai, kurie dabar studijuoja doktoran­ tūroje, yra mūsų pamaina. Kad jie jau priprastų prie universiteto ir darbo jame, reikėtų stengtis įdar­ binti juos arba katedrose, arba to­ se mokslo srityse, kur veikia eu­ ropiniai projektai. Tai yra vienintelis būdas - dirbdamas pusę ar ketvirtį etato jis prisidu­ ria lėšų prie savo stipendijos ir gauna socialines garantijas kaip darbuotojas“, - teigia J. Banys.

Panašiai mano ir Doktorantū­ ros ir rezidentūros skyriaus vedė­ ja. „Mano galva, mes turėtume geriausius doktorantus - kurie yra matomi universitete, kurie yra per­ spektyvūs, iš kurių universitetas gali sau išugdyti mokslinius pe­ dagoginius kadrus - darbinti VU“, sako ji. S. Vaškevičienė taip pat pažymi, kad didžioji dauguma doktorantų dirba, tačiau ne visa­ da jų darbas yra susijęs su moks­ line veikla. Doktorantūros ir rezi­ dentūros skyriaus duomenimis, lapkričio 30 d. iš 677 Vilniaus uni­ versitete studijuojančių doktoran­ tų universitete buvo įdarbintas 231. Tai yra apie 34 proc. bendro doktorantų skaičiaus.

Kaip pažymi S. Vaškevičienė, dėl darbų, ypač tų, kurie nėra su­ siję su mokslais, bet kuriuos dok­ torantai privalo dirbti, kad užsi­ dirbtų pragyvenimui, nukenčia studijos. Ji nurodo, kad pačiai ten­ ka išklausyti doktorantų skundus dėl susidariusios padėties. „Iki šių metų turėjome pakankamai neblo­ gą doktorantūros rezultatyvumą daugiau kaip 70 proc. tų, kurie baigdavo doktorantūrą, apsigin­ davo daktaro disertaciją. Tačiau aš baiminuosi, kad šis procentas gali po truputį smukti. Iš tikrųjų, žmonėms pritrūksta laiko, neužtenka tų ketverių metų pa­ ruošti disertaciją ir tai tampa rim­ ta problema“, - teigia S. Vaškevi­ čienė.

Neretai būna, kad doktorantai, net neįdarbinti universitete, skai­ to studentams paskaitas. Pasak J. Banio, dėstymas doktorantams, jei jie nėra įdarbinti kaip lektoriai, nėra privalomas, tačiau, remian­ tis Senato sprendimu, doktoranto galima prašyti, kad jis tai darytų.

Jeigu doktorantas sutinka, J. Ba­ nio manymu, tai jam yra nebloga pedagoginė praktika. Kad toks pa­ tyrimas būtinas būsimam univer­ siteto darbuotojui, mano ir S. Vaš­ kevičienė, tačiau ji pabrėžia, kad šiuo atveju esama ir tam tikrų pro­ blemų. „įsivaizduokime, dokto­ rantas turi 75 studentų bakalauro kursą. Semestro metu skaito pa­ skaitas, vadovauja kursiniams darbams, egzaminuoja studen­ tus, rašo recenzijas baigiamie­ siems darbams ir t. t. Tai yra di­ delis krūvis. Kartu jis dirba, kad pragyventų, ir, savaime aišku, turi vykdyti doktorantūros studijų pro­ gramą - laikyti doktorantūros stu­ dijų egzaminus, atlikti mokslinius tyrimus, dalyvauti konferencijose, rengti mokslinius straipsnius, rašy­ ti disertaciją ir laiku ją apginti. Tai nėra lengva“, - pabrėžia S. Vaške­ vičienė.

J. Banio teigimu, dabar kiek­

pos Sąjungos šalių piliečiai gali

vienais metais į Vilniaus universi­ tetą įstoja apie 160 doktorantų, o doktorantūros studijas baigia apie 100 žmonių. „Kaip ir pirmos bei antros pakopos studijose nu­ byrėjimas yra. Ne kiekvienas gali disertaciją parašyti - tai natūra­ lu“, -aiškina prorektorius. Kartais doktorantams tiesiog pritrūksta motyvacijos. „Kai Senate buvo kalbama apie priėmimą į dokto­ rantūrą, eilinį kartą buvo akcen­ tuojama, jog reikia tobulinti atran­ ką, kad į doktorantūrą patektų tie žmonės, kurie tikrai yra atsidavę

studijuoti tokiomis pat sąlygomis kaip ir mūsų doktorantai“, - aiški­ na S. Vaškevičienė.

mokslui, kurie prigytų universite­

te“, - teigia S. Vaškevičienė. Pa­

Mokslo reikalų prorektorius prof. J. Banys: „Doktorantai yra tikri mokslo darbuotojai.“ V. Naujiko nuotr.

sak jos, šis klausimas nemažai

priklauso ir nuo universiteto dar­ buotojų. „Turime padaryti viską, kad doktorantui studijos būtų

sėkmingos, kad jis jaustųsi reika­ lingas. Kitaip tariant, doktorantus rei­

kia labiau mylėti“, - mano S. Vaške­ vičienė.

Doktorantūros srityje Vilniaus universiteto tyko dar vienas pa­

vojus. „Mes dabar „žaidžiam“ Eu­ ropos Sąjungos lygiu ir turime

diplominius darbus, o čia ir vėl reikia ruoštis egzaminui ar reng­ ti projektą. Fiziškai ir psichologiš­

mas padarė įtaką studentų akty­

nos, Baltarusijos, Rusijos važiuo­

vumui, pripažįsta ir S. Vaškevičie­ nė. Pasak jos, anksčiau stoti į doktorantūrą būdavo pateikiama

mes dabar mokame. Prieš keletą savaičių buvau Ukrainoje - mū­

sų doktoranto stipendija yra

maždaug lygi Ukrainos docento atlyginimui. Aišku, ten viskas pi­

giau, bet jeigu mes galėtume dar doktorantui primokėti iš kokio nors

europinio projekto, manau, kad jie, turėdami galimybę, pas mus

blemos - ne kiekvienas, kas yra pajėgus būti doktorantu, siekia juo tapti, o iš įstojusiųjų ne visi galiau­ siai įgyja daktaro laipsnį.“ Pasak J. Banio, būna atvejų, kai gabus jaunuolis, paskutinio magistrantūros kurso pradžioje pasiryžęs stoti į doktorantūrą, stu­ dijų pabaigoje į ją tiesiog nesto­ ja, nes anksčiau randa darbą.

Mokslo reikalų prorektorius pa­ brėžia, kad gabus jaunimas visa­ da domina verslą. Suprantama, kad retas žmogus, gavęs gerą ir gerai mokamą darbą, panorės „sunkinti“ savo gyvenimą studijo­ mis doktorantūroje. Tai pastebi ir S. Vaškevičienė. „Žmogus gali be

kai tai yra sunku“, - apibūdina si­ tuaciją J. Banys.

Tai, kad stojimo laiko perkėli­

optimistas. „Doktorantai iš Ukrai­

tų čia ir su šita stipendija, kurią

čių būti doktorantais, - sako jis. Tačiau čia pat egzistuoja ir dvi pro­

Tačiau, kaip teigia mokslo rei­ kalų prorektorius, ir čia yra ant­ roji medalio pusė. Stojant į dok­ torantūrą reikia arba laikyti egzaminą, arba apginti mokslinį projektą. Studentai dabar turi

ką tik laikė egzaminus, gynėsi

čiau jis yra linkęs šiuo atveju būti

kultete yra grupė žmonių, norin­

plomą - nelieka to laukimo ir ne­ apibrėžtumo laikotarpio“, pažymi J. Banys.

kitų šalių aukštosios mokyklos“, -

konkurencinę kovą Vilniaus uni­

žia, ir veržiasi. Gyvenimas margas, yra visokių žmonių. Štai Fizikos fa­

jau nestodavo į doktorantūrą. Da­ bar studentai stoja iškart gavę di­

cialius doktorantus gali nuvilioti

versitetui laimėti bus nelengva, ta­

J. Banys mano, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog šian­ dien Lietuvoje jaunimas nesiver­ žia būti doktorantais. „Ir nesiver­

ti baigusių magistro studijas ap­ sisprendimą. „Studentai gauna diplomus birželį. Ištisus tris mė­ nesius - liepą, rugpjūtį ir rugsėjį jie nėra tikri dėl savo ateities. Ne­ žino, ar įstos, ar neįstos? Daugu­ ma per tą laiką rasdavo darbą ir *

daug mažiau laiko pasiruošti šitiems išbandymams. „Žmonės

lų prorektorius pripažįsta, kad šią

Doktorantai gali ir išsilakstyti

Šiais metais stojimo į doktoran­ tūros studijas laikas buvo perkel­ tas iš rugsėjo į liepos pradžią. Tai buvo padaryta siekiant palengvin­

atsižvelgti į tai, kad mūsų poten­

perspėja J. Banys. Mokslo reika­

Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja S. Vaškevičienė mano, kad geriausius doktoran­ tus reikia įdarbinti VU. V. Denisenko nuotr.

Pakeistas stojimo laikas

važiuotų“, - teigia J. Banys.

Tačiau mokslo reikalų prorek­ torius tiki, kad Vilniaus universite­

apie 260-270 prašymų, šiais me­ tais tokių prašymų buvo 203.

S. Vaškevičienė mano, kad pra­ šymų skaičiaus mažėjimo prie­ žastis yra ta, kad kai kurie studen­ tai nespėjo pasiruošti stojamie­ siems egzaminams ar tiesiog pavėlavo pateikti dokumentus.

Kitais metais, remiantis Sena­ to komisijos sprendimu, bus pa­ likta galioti ši nauja tvarka. S. Vaš­ kevičienė pažadėjo, kad gerinti

tui pavyks užka­ riauti ir Vakarų

Europą. „Manau, kad doktorantai

važiuotų pas mus

ir iš ES-jeigu nor­ maliai būtų su­

tvarkyta infrastruk­ tūra,

gyvenimo

sąlygos ir moka­ ma normali sti­ pendija. Mokslo lygis VU tikrai yra

aukštas“, - įsitiki­ nęs jis.

„Egzistuoja ir dvi problemos - ne kiekvienas, kas yra pajėgus būti dokto­ rantu, siekia juo tap­ ti, o iš įstojusiųjų ne visi galiausiai įgyja daktaro laipsnį.“

Pasak S. Vaš­

situaciją bus bandoma skel­

biant informaci­ ją apie priėmi­

mą kiek galima anksčiau. „Jei­ gu prašymų skai­ čiaus sumažėji­ mas pasikartos, galima bus daryti išvadas, kad žmonės tikrai ne­

spėja pasiruošti stojimui. Tai gali tapti'rimta prie­ žastimi diskusi­

kevičienės, vienas kitas užsienie­

joms dėl grįžimo prie senesnės

tis kartais teiraujasi apie galimy­

tvarkos ar esamos tvarkos tobuli­

bes studijuoti VU doktorantūroje, tačiau interesantai būna ne iš Eu­

nimo“, - mano S. Vaškevičienė.

ropos Sąjungos šalių. Visi klausi­ mai dažniausiai dingsta, kai pra­ nešama studijų kaina. „Ji

skyriaus vedėja pažymėjo ir tai,

apskaičiuota užsieniečiams (ne

žada padidinti doktorantams sti­

Doktorantūros ir rezidentūros

kad nuo ateinančių metų sausio Lietuvos Respublikos Vyriausybė

galo mylėti universitetą, puoselė­ ti jam geriausius jausmus, bet nu­ eina ten, kur daugiau mokama.

Toks gyvenimas“, - apgailestau­

ES šalių piliečiams) remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos pa­

kad tai bent kiek padės spręsti vi­

tvirtintais studijų įkainiais. Kaina

sas minėtas doktorantų proble­

ja ji-

tikrai nėra maža. Tuo tarpu Euro­

mas“, - vylėsi S. Vaškevičienė.

pendiją apie 40 proc. „Tikimės,

y

universitas

2007 m. gruodis

5

vilnensis

» a a a studijos

Internetas studijų procese būtinybė?

Jurgita LAPIENYTĖ, Justina GEDVILAITĖ

Elektroninės konferencijos Studentams gauti paskaitų me­ džiagą dabar daug paprasčiau.

Vilniaus universitete naudojama elektroninė konferencija, skirta in­ formacijai bei dokumentams siųs­ ti. Ji taip pat palengvina ir dėsty­ tojų darbą - turėdami paskaitų medžiagą studentai daugiau dė­ mesio skiria gilinimuisi, o ne konspektavimui. Tik ar visiems ši sis­ tema patogi?

VU elektroninė konferencija su­ teikia galimybę laišką išsiųsti vi­ siems adresatams, prisijungu­ siems prie sistemos. Ji naudojama paskaitų medžiagos siuntimui, tiks­ lingam dėstytojų ir studentų susi­ rašinėjimui (dėstytojas informuo­ ja dėl tvarkaraščio pakeitimų ar patikslina seminaro užduotis).

Anot Vytauto Laugalio, studijų direkcijos vyriausiojo specialisto, elektroninė konferencija paleng­ vina studijas, nes studentas, iš anksto susipažinęs su medžiaga, gali užduoti rimtesnius klausimus per paskaitas. „Jei dėstytojo tiks­ las yra tik pateikti medžiagą, dik­ tuoti diktantą, tai tokiu atveju tą dik­ tantą jis gali išsiųsti elektroniniu paštu. Bet diktantų rašymas nėra mokymosi būdas“, - teigia V. Laugalys. Internetu atsiųsta informa­ cija tėra pagalbinė mokymosi prie­ monė, paskaitų lankymas vis tiek privalomas. „Kai kurie dėstytojai sunkiai įpranta dirbti su informacinėmis sis­ temomis“,-teigia V. Laugalys. Nors atskiri mokymai dėstytojams ne­ vyksta (informacija, kaip naudotis informacinėmis sistemomis, dės­ tytojams siunčiama paštu), iškilus neaiškumams, jie yra konsultuoja­ mi fakulteto administracijoje.

Prisijungti prie Vilniaus universi­ teto konferencijos nėra sunku. Keb­ lumų dažniausiai kyla dėl to, kad studentai nejsigilina į instrukcijas, neįvykdo registracijos iki galo (stu­ dentas užsiregistravusiu laikomas tuomet, kai gauna patvirtinimo laiš­ ką į elektroninio pašto dėžutę). Ta­ čiau tokie atvejai nėra dažni.

Studijų direkcijos vyriausiojo specialisto nuomone, prieiga prie interneto studentams neturėtų su­ kelti sunkumų. Net neturintys in­ terneto namuose juo gali naudo­ tis Saulėtekio skaičiavimo centre, bibliotekose, interneto kavinėse. Štai Ekonomikos studijų progra­

mos studentė Marta Kudrešova teigia, kad problemų dėl interne­ to prieigos nekyla. Ji savo kom­ piuterio j bendrabutį neatsivežė, tačiau visuomet gali kreiptis pa­ galbos į kambario drauges.

Ne visų specialybių studentai turi VU elektronines konferenci­ jas. Tai apsunkina paskaitų me­ džiagos perdavimą elektroniniu būdu. Dėstytojai dažnai informa­ ciją siunčia grupės seniūnui, o šis persiunčia grupės draugams. Jus­ tė Bruzgulytė, VU Teisės fakulteto studentė, sutinka, kad ir toks in­

Studijoms tereikia kompiuterio ir interneto. Nebūtina sėdėti nuobodžiose paskaitose, užsirašinėti kiekvieną dėstytojo žodį ar ieškoti informacijos tarp niūrių bibliotekos sienų.

Manote, neįmanoma? Vilniaus universitete yra tobulinama nuotolinių studijų programa, leidžianti studijuoti virtualiai.

O tradicinėse studijose studento darbą palengvina VU elektroninė konferencija. Kai kurie dėstytojai siunčia infor­ maciją internetu, todėl nebereikia šifruoti savo arba drau­ gų konspektų.

■STIPENDIJOS!

I I

I I SVARSTYMUI PATEIKTI 3 STUDIJŲ METŲ I AKADEMINI IŠRAŠĄ I Jungtinių Amerikos Valstijų I aZ , Centrai magistro ir mokslų daktaro European | B *■ laipsnius teikiantis universitetas, U n i v e r s 11 y I įsikūręs Vidurio Europoje Budapeštas Studijos anglų kalba J l I I 1 CEU FALKULTETAI 1 R STUDIJŲ PROGRAMOS I B B 1 Ekonomika (MA, PhD) Viduramžių studijos (MA, PhD) Nacionalizmo studijos (MA) I . Aplinkosaugos mokslai ir politika (MS, PhD) 8 Lyčių studijos (MA, PhD) 1 Filosofija (MA, PhD) I Istorija (MA, PhD) Politikos mokslai (MA, PhD) I ■ Tarptautiniai santykiai Sociologija ir antropologija (MA, PhD) ir Europos studijos (MA) t 8 Teisės studijos (LLM, MA, SJD): Taikomoji matematika (MS, PhD) 1 Lyginamoji konstitucinė teisė Viešosios politikos programa (MPP) I Žmogaus teisės ■ CEU Verslo mokykla (BBA, MBA, IMM, MA) B Tarptautinė verslo teisė B 8 2008-2009 mokslo metų paraiškų padavimo | B data - 2008 m. sausio 15 d.

I I Stipendijos: Suteikiamos stipendijos, padengiančios visas studijų išlaidas.

I I Daugiau informacijos: www.ceu.hu/financial.html 8 I CEU Priėmimo tarnyba: B I Nador utca 9, 1051 Budapest, Hungary Tel.: (36-1) 327 3009, 327 3210 I Faks.: (36-1) 327 3211 I EI. paštas: admissions@ceu.hu I Koordinuojanti organizacija Lietuvoje: 8 Studijų užsienyje informacijos centras Saulėtekio ai. 9, VU Skaičiavimo centras, 107 kabinetas, Vilnius I Tel. (370-5) 236 6274, ei. paštas: eac@cr.vu.lt

ĮSTOTI kviečiami

ketvirtakursiai

■

Informacijos ir komunikacijos technologijos - tik pagalba studentams, leidžianti mokytis produktyviau. Jurgitos Lapienytės nuotr.

i I

http://eac.osf.lt

formacijos perdavimo būdas yra patogus, tik daugiau darbo turi grupės seniūnai. Studentė norė­ tų, kad daugiau paskaitų medžia­ gos būtų pateikiama internetiniame fakulteto puslapyje. Nereikėtų laukti, kol seniūnas arba dėstyto­ jas atsiųs informaciją.

Nuotolinės studijos Studentai turi galimybę ne tik gauti paskaitų medžiagą inter­ netu, bet ir studijuoti virtualiai.

Nuo 1998 m. VU veikia nuotoli­ nių studijų centras, atsakingas už virtualių studijų plėtotę. Cen­ tro direktorius Povilas Abarius supažindina su nuotolinio moky­ mosi sistema.

Dalyvavimui paskaitoje užten­ ka prieigos prie interneto. Nusta­ tytu laiku vyksta paskaitos virtua­ lioje terpėje: dėstytojas diskutuoja su studentais, atsako j jų klausi­ mus. Kiekvienas studentas, atsi­ žvelgiant į jo turimas žinias, pasi­ renka tinkamą jam mokymosi spartą. Medžiagoje studentui pa­ teikti pretestai, nustatantys studen­ to žinių lygį, leidžia išvengti tų pa­ čių dalykų mokymosi kelis kartus.

Medžiaga yra koncentruota, patei­ kiamos interaktyvios nuorodos.

Tik ar studentai turi valios mo­ kytis savarankiškai, be tiesioginės kontrolės? Nuotolinių studijų pro­ gramoje pritaikomi savikontrolės testai. Jie skatina studentą moky­ tis nuolatos, o ne likus savaitei iki egzamino. Savikontrolės testai parodo, ko studentas nesupran­ ta, prie kurios temos reikia grįžti.

Visa nuotolinių studijų programa nėra taikoma bakalauro pakopos studentams. „Mokinukai dar netu­ ri savarankiško darbo įgūdžių“, teigia R Abarius. Ši mokymo sis­

tema orientuota į magistrantūros ir doktorantūros studentus. Nuo­ tolinių studijų programos labiau­

siai plėtojamos VU Ekonomikos, Kauno humanitariniame, Komu­ nikacijos fakultetuose. Kol kas vi­ siškai nuotolinės yra tarptautinės komunikacijos magistro studijos.

Nuotolinėse studijose egzami­ navimas vyksta internetu. R Aba­ rius teigia, kad taip išvengiama subjektyvaus dėstytojų vertinimo pažymio nelemia asmeninės dės­ tytojo nuostatos ar nuotaika.

Nuotolinės studijos, anot R Aba­ riaus, itin patogios žmonėms su fi­ zine negalia. Norintiems studijuoti nereikia pakeisti gyvenamosios vietos, studijuoti galima namuo­ se. Nuotolinių studijų centro di­ rektorius mano, kad žmonių su fi­ zine negalia motyvacija studijuoti yra didesnė. Daugiau neįgaliųjų galėtų įgyti magistro, daktaro laipsnius studijuodami nuotoliniu būdu. Deja, nuotolinių bakalauro studijų nebuvimas Lietuvoje stab­ do šių žmonių žengimą pirmyn jau pačioje pradžioje.

R Abarius teigia, kad studijavi­ mas nuotoliniu būdu yra ne infor­ macijos, o žinių šaltinis. Studen­ tas ne tik gilinasi į pateiktą medžiagą, bet ir turi galimybę dis­ kutuoti su dėstytoju, pateikti klau­ simus, patikrinti savo žinias kon­ troliniais testais.

Lietuvoje įteisintos tik trys stu­ dijų formos: dieninė, vakarinė, ne­ akivaizdinė. Nuotolinių studijų programa dar nėra plačiai taiko­ ma. Trūksta specialistų, galinčių dėstyti nuotoliniu būdu, ne visi stu­ dentai susipažinę su nuotolinių studijų programos galimybėmis.

Daliai studentų tradicinės studi­ jos labiau priimtinos dėl tiesiogi­ nio bendravimo galimybės.

Virtualių studijų įtaka bendravimui Studijavimo metodų pažanga akivaizdi. Tik ar žmogiškasis ben-

I

PASKIRTOS VU TEISĖS FAKULTETO ALUMNI DRAUGIJOS VARDINĖS STIPENDIJOS Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) Alumni draugi­ ja penkiems fakulteto studen­ tams skyrė vardines stipendijas, kurių bendra suma -10 000 litų.

Vardinės stipendijos kasmet ski­ riamos siekiant skatinti pažan­ gius ir visuomeniškai aktyvius antro, trečio ir ketvirto kurso VU TF studentus. Gruodžio 7 dieną TF Alumni auditorijoje Teisės fa­ kulteto Alumni draugijos visuo­ tiniame susirinkime studentams iškilmingai buvo įteikti liudijimai. Šiais metais VU TF Alumni

vilonio stipendijos skirtos Editai Kiliūtei (IV k.) ir Jurgitai Randakevičiūtei (II k.). Draugijos profeso­ riaus Jono Žėruolio stipendijas

pasidalijo Sigita Adomaitytė (III k.), Eimantas Dambrauskas (II k.) ir Agata Jurolaitė (IV k.).

VU TF Alumni draugijos profe­ soriaus Jono Žėruolio stipendija

draugijos profesoriaus Vlado Pa-

studentams skiriama už pažangu­ mą ir aktyvumą visuomeniniame gyvenime, o profesoriaus Vlado Pavilonio stipendija - socialiai remtiniems ir pažangiems stu­ dentams.

TF inform.

dravimas nėra susiaurinamas iki virtualaus lygio?

Virginija Rekuc, klinikinės psi­ chologijos II magistrantūros kurso studentė, teigia, kad ir toks papras­ tas dalykas kaip VU elektroninė konferencija keičia studijavimo procesą. Paskaitose dėstytojo mo­ nologą keičia diskusijos, nes stu­ dentai susipažįsta su medžiaga iš anksto.

Prielaida, kad studentai, turėda­ mi paskaitų medžiagą, mažiau lanko paskaitas, nėra teisinga. „Jei studentas studijuoja vien tik siekdamas aukštojo mokslo diplo­ mo, tuomet motyvacija lankyti pa­ skaitas iš tiesų mažėja“, - teigia V. Rekuc.

Anot studentės, informacijos ir komunikacijos technologijų svar­ ba studijose neišvengiamai didės.

Tačiau virtualus mokymasis netu­ rėtų pakeisti tradicinio studijavimo.

Tai tik pagalbinė priemonė, lei­ džianti studentui mokytis produk­ tyviau.

Pirmaisiais studijų metais stu­ dentas susipažįsta su bendra­ minčiais, formuojasi naujų drau­ gų ratas. Tiesioginis bendravimas su dėstytoju ir diskusijos su kitais studentais suteikia ne tik žinių, pa­ tirties, bet ir ugdo asmenybę, for­ muoja pasaulėžiūrą. Virtualus mokymasis neatstoja šių vertybių, todėl neturėtų tapti pagrindiniu stu­ dijavimo būdu.

universitas

6

2007 m. gruodis

vilnensis

k t/konferencijos

Autoritetai - apie kanoną Rengiant mokslinius literatūros paveldo leidimus visuomet keliamas autoritetingiausio šaltinio klausimas. Jį sprendžia filologijos autoritetai, nuo Aleksandrijos bibliotekos laikų diskutuojantys literatūros kanono ir kanoninio teksto tema.

Lapkričio 22-24 d svarbiausiu šios tūkstantmetės diskusijos centru pasaulyje bent trumpai buvo tapęs Vilniaus universi­ teto Filologijos fakultetas. Čia konferenciją surengė Europos tekstologų draugija. Ši reprezentatyvi akademinė organiza­ cija vienija ne vien Europos, bet ir JAV, Kanados, Pietų Afrikos Respublikos, Okeanijos mokslininkus, leidžia solidų mokslo metraštį „Variants“ (Amsterdam-New York: Rodopi).

Vilnius konferencijos vieta pasirinktas nusprendus plėsti vakariečių filologų akademinio sambūrio veiklą į Vidurio Europą.

Paulius SUBAČIUS Šiųmečiame draugijos forume

„Tekstologija ir kanonas“ dalyva­ vo filologinės teksto kritikos, skait­ meninių leidimų rengimo, akade­ minio redagavimo specialistai iš 18 šalių nuo Islandijos iki Naujo­ sios Zelandijos.

Net keli jų - pasaulinės įžymy­ bės. Antai plenarinį pranešimą skaitęs prof. Peteris Shillingsburgas, Didžiosios Britanijos De Montforto universiteto Tekstologi­ jos centro direktorius, yra popu­ liariausio universitetinio tekstolo­ gijos vadovėlio „Mokslinis reda­ gavimas kompiuterių amžiuje“ autorius. Jo naujausia knyga „Nuo Gutenbergo iki Google“ (Cambridge UP, 2006) sukėlė ažiotažą tarpdisciplininių teksto studijų srityje. Mat moderni teks­

tologija sutelkia kalbotyros, lite­ ratūros, istorijos, teologijos ir kny­ gotyros žiniją. Kitas Anglijos mokslininkas, Europos tekstologų draugijos pirmininkas prof. Pete­ ris Robinsonas vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo literatūros pa­ veldo skaitmeninimo projektus, kuria jų metodologiją ir programi­ nę įrangą, internete publikuoja garsiųjų „Kenterberio pasakoji­ mų“ šaltinius. Prof. Paulas Eggertas - Australijos nacionalinio teks­ tologijos centro vadovas, jis Lie­ tuvoje domėjosi, kokiu mastu po­ sovietinei kultūrai tinka buvusio­ se Britanijos valdose plėtojamos postkolonijinės teorijos sampra­ tos. Konferencijos programos ko­ mitetui pirmininkavusio prof. Mi­ chaelio Stolzo iš Berno universi­ teto pavardę galima rasti dauge­ lyje svarbiausių germaniškos kil­

mės viduramžių rankraščių leidi­ mo projektų.

Nė vienas moderniosios Vaka­ rų literatūros specialistas negali išsiversti be forume dalyvavusio Miuncheno universiteto profeso­ riaus Hanso VValterio Gablerio akademinio įnašo. Jis - garsiau­ sias Jameso Joyce’o redaktorius, prieš dvidešimt metų parengęs naują kritinę ir sinoptinę įžymiojo romano „Ulisas“ redakciją, kurio­ je ištaisė apie 5000 klaidų bei iškraipymų, buvusių ankstes­ niuose leidimuose. Beje, prof.

H. W. Gableris maloniai sutiko prieš konferenciją Vilniuje pa­ skaityti viešą paskaitą ir studentų sausakimšoje Vinco Krėvės au­ ditorijoje ne tik pademonstravo, kaip šifruojamas Joyce’o rankraš­ tis, bet ir ypač meistriškai skaitė, rečitavo, net dainavo daugiabal­ sį romano tekstą.

Būtent prof. H. W. Gableris Va­ karų filologams bene problemiškiausių Shakespeare’o ir Joyce’o atvejų analize pradėjo mokslines diskusijas, kaip dera suprasti ka­ noną XXI amžiuje ir ar apskritai ši klasikinė sąvoka suderinama su šiandienės filologijos bei teksto te­ orijos koncepcijomis. Prof. R Ro­ binsonas pateikė savo viziją, kaip atrodys moksliniai tekstų leidimai ateityje, po 50 metų. Net ir būda­ mas skaitmeninių publikacijų en­ tuziastas, jis skeptiškai atsiliepė apie vadinamąją „knygos mirtį“.

Konferencijoje aptartas ankstyvo-

Filologijos fakulteto studentės dalyvavo tarptautinėje studentų mokslinėje konferencijoje Latvijoje Lapkričio 26-27 d. Latvijos universiteto Filologijos fakultete vyko VII tarptauti­ nė mokslinė studentų konferencija „Aktuali baltistikas jautajumi“ (liet. „Aktualūs baltistikos klausimai“).

Kristina BUKELSKYTĖ, Auksė RAZANOVAITĖ, Aistė VAREIKYTĖ Konferencijoje pranešimus skaitė studentai iš Latvijos, Len­ kijos ir Lietuvos universitetų. Vil­ niaus universitetui (VU) atstova­ vo šešios Filologijos fakulteto li­ tuanistės. Konferenciją pradėjo ir jos dalyvius pasveikino Latvijos universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai. Vienas jų buvo ir lietu­ vis doc. dr. Edmundas Trumpa, kuris supažindino dalyvius su Li­ tuanistikos centro veikla.

Pirmąją konferencijos dieną bu­ vo skaitomi pranešimai kalbotyros temomis. Lietuvių filologijos ketvirtakursės Ligita Bazarovaitė ir Justi­ na Petkelytė kalbėjo apie laiko ir vie­ tos raišką šiaurės rytų aukštaičių vil­ niškių šnektose. Antrakursė lituanis­ tė Aistė Vareikytė konferencijos da­ lyviams pristatė jausminių-ekspresinių kalbos dalių skyrimo problemas anglų ir lietuvių kalbų gramatikose.

B. Čako muziejuje (iš kairės į dešinę): R. Pilipavičiūtė (Varšuvos universitetas), L. Bazarovaitė, J. Petkelytė, A. Vareikytė ir K. Bukelskytė (Vilniaus universitetas). A. Razanovaitės nuotr.

Apie lietuvių kalbos senosios raštijos paminklo - Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmyno veiksmažodžio morfologiją kalbė­ jo kalbotyros magistrante Auksė Razanovaitė. XVIII a. Utenos pa­ rapijos istorinių asmenvardžių struktūrą aptarė ketvirtakursė litu­ anistė Kristina Bukelskytė.

Po visų pirmosios dienos prane­ šimų konferencijos dalyviai buvo pakviesti į garsaus latvių poeto Aleksandro Cako muziejų. Ten stu­ dentai dalijosi konferencijos įspū­ džiais, aptarė baltistikos mokslo aktualijas ir problemas.

Antrąją konferencijos dieną pra­

nešimus skaitė literatai. Viena iš jų buvo VU lietuvių filologijos ket­ virtakursė Rita Ivinskytė, kuri pri­ statė pranešimą „Magiškasis rea­ lizmas Sauliaus Tomo Kondroto romane „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“.

Per konferenciją daug disku­ tuota, iškelta daug aktualių baltis­ tikos klausimų, o lietuvių skaityti pranešimai pripažinti problemi­ niais. Grįžusios iš konferencijos Rygoje, VU studentės, paskatintos Baltistikos katedros dėstytojų, nu­ sprendė tarptautinę mokslinę stu­ dentų konferenciją surengti ir Vil­ niaus universitete.

Per pertraukėlę diskutuoja prof. Burghardas Dedneris (Marburgas), prof. Paulas Eggertas (Naujasis Pietų Velsas) ir doc. Paulius Subačius (Vilnius). Klaudijaus Driskiaus nuotr. sios ir vėlyvosios antikos tekstų, moderniosios romanistikos, visų Skandinavijos šalių literatūrų, Lie­ tuvos nacionalinis kanonas. Ta­ čiau bene daugiausia, ypač po plenarinių pranešimų ir per per­ traukas, svarstyta apie pačios tekstologijos kanoną - srities au­ toritetų, metodų įnašą bei teorines problemas.

Kanono tema ypač aktuali mū­ sų kultūriniame kontekste, nes vi­ soje posovietinėje erdvėje per­ žiūrima „didžiųjų rašytojų“ hie­ rarchija, intensyviai rengiami nauji, desovietizuoti tautinės kla­ sikos leidimai. Lietuvos akade­ minei bendruomenei, kurią an­ glų kalba vykusioje konferenci­ joje tiek pranešėjų, tiek klausy­ tojų požiūriu daugiausia repre­ zentavo jaunoji filologų karta, fo­ rumas buvo svarbus todėl, kad iki pastarojo meto pas mus ne­ buvo plačiau žinoma šiuolaiki­ nė teksto teorija. Tekstologija tik 1996 m. pradėta dėstyti Vilniaus universitete kaip pasirenkamasis

kursas, dar užuomazgoje pirmie­ ji skaitmeninės tekstologijos projektai. Išskyrus slaviškųjų -0 LDK istorinių šaltinių leidimus, aptarinėtus su kolegomis iš Ru­ sijos ir Ukrainos, lituanistikos mokslinis publikavimas iki šiol niekuomet nebuvo diskutuotas platesniame užsienio specialis­ tų rate. Konferencijoje tokiai analizei progą suteikė ne tik trys pranešimai lituanistinėmis temo­ mis, bet ir Universiteto bibliote­ kos Smuglevičiaus salėje ta pro­ ga surengta paroda „Kritiniai lei­ dimai ir tekstologija Lietuvoje“.

Forumą rengiant Vilniaus uni­ versitetas bendradarbiavo su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, paramos suteikė Lie­ tuvos tūkstantmečio komisija, Švietimo ir mokslo ministerija,

VMSRF. Konferencijos metu į Europos tekstologų draugiją pri­ imti penki Lietuvos filologai, ku­ rie jau gali siūlyti pranešimus ki­ tų metų susitikimui, numatytam Lisabonoje.

į Antrojo pasaulinio karo istoriją žvelgta iš įvairių pusių Agnė VARNAGIRYTĖ

Vilkaviškietis istorikas mėgėjas A. Žardinskas savo pranešime

Gruodžio 7 d. Vilniaus universitete jau antrus metus iš eilės vyko seminarasdiskusija „Antrasis pasauli­ nis karas ir Lietuva“.

„Raseinių tanko istorijos tyrinėji­ mai“ išsamiai analizavo vieną Ra­ seinių tankų mūšio fragmentą garsiojo Raseinių tanko istoriją, kuri lietuviškoje istoriografijoje la­ bai menkai tetyrinėta. Renginio svečiai Vilniaus universiteto Isto­ rijos fakulteto mokslininkai doc. dr.

A. Anušauskas, doc. dr. A. R Kas­ peravičius, doc. dr. N. Šepetys ir

Renginio metu Vilniaus univer­ siteto Istorijos fakulteto studentas R Paulaitis pristatė savo praneši­ mą „Antrojo pasaulinio karo isto­ rija ir internetas“, kuriame supa­ žindino su keletu internetinių pus­ lapių, kuriuose publikuojama in­ formacija apie Antrąjį pasaulinį karą, pristatė tiek teigiamus, tiek neigiamus jų aspektus, aptarė perspektyvas ir nešykštėjo patari­ mų ieškant informacijos apie ka­ rą internete.

doktorantas A. Grodis teigiamai įvertino šį pranešimą pažymėda­ mi, kad jis pagal savo lygį gali būti skelbiamas akademiniuose leidi-♦ niuose.

Seminaro dalyviai svečiams už­ davė nemaža klausimų, neišveng­ ta nuomonių išsiskyrimo, tačiau diskusija nuo to tapo tik vertinges­ nė, leido į Antrojo pasaulinio karo istoriją pažvelgti iš įvairų pusių. Rengi­ nio organizatorius R Paulaitis džiaugia­ si, kad jau antrąkart vykęs renginys susi­ laukė didesnio dė­ mesio, ir tikisi, kad ir kitąmet pavyks orga­ nizuoti panašų ren­ ginį, kuris galbūt ka­ da nors taps tradicinis akademinėje bendruomenėje.

2007 m. gruodis

7

vilnensis

________________ konferencijos

>>

Tapatybės problematiką analizavo mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių Pirmą kartą Lietuvoje 2007 m. lapkri­ čio 29 - gruodžio 1 d. buvo surengta Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikaci­ jos tinklo mokslininkų konferencija „Kintanti tapatybė globalėjančiame pasaulyje“. Lapkričio 29 d. prasidėjusi konferen­ cija suteikė galimybę Lietuvos ir pasaulio moksli­ ninkams diskutuoti apie skirtingų kultūrų sandūrą, jos įtaką tiek asmens, tiek kultūrų tapatybei.

Dr. Renata MATKEVIČIENĖ, VU KomF Informacijos ir komunikacijos katedra Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau kyla susidomėjimas skirtingų kultūrų komunikacija.

Tą iš dalies verčia daryti kintanti visuomenė, rinka, pasaulis. Šios

tendencijos suveda skirtingą kultūrinį pagrindą turinčius žmo­ nes, verčia pavienius individus įsigyventi jiems nepažįstamoje kalbos, papročių ir elgsenos ter­ pėje. Ši kaita skatina mokslinin­

kus peržiūrėti šių dienų kultūrų komunikacijos specifiką ir pro­ blematiką: multikultūrinės visuo­ menės tapatumo paieškas, kul­ tūrų komunikacijos ir nacionali­ nio tapatumo sankirtas, globa­ lios ir lokalios komunikacijos ypatumus, multikultūrinės visuo­ menės vertybes, tarpkultūrinius konfliktus, kultūrų komunikaciją internete, kultūrų komunikacijos mokymo(-si), skirtingų kultūrų ir lyčių komunikacijos ypatumus ir pan.

2007 m. lapkričio 29 - gruo­ džio 1 d. Vilniuje vyko tarptauti­ nė konferencija, kurią organiza­ vo Vilniaus universiteto Komu­ nikacijos fakulteto Informacijos

ir komunikacijos katedra ir Šiau­ rės šalių tarpkultūrinės komunika­ cijos tinklas - NIC (Nordic Netvvork for Intercultural Communication). Šis tinklas jungia Šiaurės ir Balti­ jos kraštų atstovus, kurie domisi tarpkultūrinės komunikacijos tyri­ mais ir jų rezultatų taikymu. Dau­ giausia tai universitetų bei aukštų­ jų mokyklų atstovai. Tinklo tiks­ las - skatinti bendradarbiavimą tarp tarpkultūrinės komunikacijos tyrinėtojų ir praktikų. Kaip tik šio tikslo siekiama metinėmis konfe­ rencijomis, kuriose dalyvauja tarp­ kultūrinės informacijos specialis­ tai iš viso pasaulio.

NIC metinės konferencijos orga­ nizuojamos kasmet vis kitoje tin­ klui priklausančioje šalyje ir uni­ versitete. Ligi šios jos vyko Stavangeryje (Norvegija, 1994), Jyvaskyloje (Suomija, 1995), Aalborge (Da­ nija, 1996), Tartu (Estija, 1997), Getenburge (Švedija, 1998 ir 2003), Osle (Norvegija, 1999), Turku (Suo­ mija, 2000), Kopenhagoje (Dani­ ja, 2001), Rygoje (Latvija, 2002), Kristiansande (Norvegija, 2004), Tamperėje (Suomija, 2005) ir Roskildėje (Danija, 2006). Keturiolik­ toji konferencija šiemet atkeliavo į Vilnių.

Kviečiantis konferencijos daly­ vius į Vilnių, buvo suformuluotas su­ sitikimo tikslas - aptarti šiuolaikinės kultūrų komunikacijos ypatybes, analizuoti esminius tarpkultūrinės verslo, mokslo, meno, medijų, so­ cialinės komunikacijos bruožus ir raidos tendencijas, stebėti šiuolai­ kinės visuomenės pokyčių poveikį tarpkultūrinės komunikacijos pro­ cesams, aptarti kalbos skirtumų, ta­ patybės raiškos, psichologinių ir so­ cialinių atskirties veiksnių, tarpkul­ tūrinės kompetencijos ir mokymo problemas. Šių metų tarptautinės mokslinės konferencijos organizatorių sie­ kis - skatinti mokslininkų iš skirtin­ gų Europos šalių akademinę, tiria­ mąją mokslo komunikaciją, nusa-

Mokslinėje konferen­ cijoje dalyvių ir žiūrovų - po lygiai Gruodžio 7 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko mokslinė konferencija „Sociali ir asociali žurnalistikos dimensija šiuolaikinėje masinėje komunikacijo­ je“, skirta Juozo Prunskio 100-mečiui paminėti. Joje pranešimus skaitė 11 Vilniaus ir kitų universi­ tetų dėstytojų, mokslo darbuotojų.

Aidas BALBIERIUS Konferenciją atidarė doc. dr. An­ drius Vaišnys, kuris tarė įžanginį žo­ dį apie žurnalistikos praktiko ir teo­ retiko, kunigo Juozo Prunskio as­ menybę ir klasikines moderniojo XX amžiaus vertybes.

Doc. dr. Nida Žemaitienė prane­

šime „Mirties portreto detalizacija naujienose: poveikis visuomenei" pateikė faktų, patvirtinančių savi­ žudybių skaičiaus priklausomybę nuo jų nušvietimo spaudoje daž­ numo, išdėstė būdus, kaip išveng­

Lietuvos ir pasaulio mokslininkai diskutavo apie skirtingų kultūrų sandūrą. L. Januškevičienės nuotr.

Tapatybės klausimus išsamiai nagrinėjo prof. M. P. Šaulauskas.

V. Naujiko nuotr.

nizacijų politika, todėl europietiš­ koji tapatybė gali ir turi būti anali­ zuojama būtent politinių ir ekono­ minių valstybių sprendimų kon­

kas, kuris buvo pakviestas daryti pranešimą iškilmingame konfe­ rencijos atidarymo renginyje, ap­ tarė filosofinius tapatybės sąvokos aspektus: ką reiškia žodis „tapa­ tybė" (identity), apie ką mes dis­ kutuojame ir ką galėtų nurodyti pasirinktasis konferencijos pava­ dinimas; ar įmanoma tapatybės kaita ir kam ji yra matoma; kaip ir ką veikia globalizacija ir ar tai, ką ji veikia, yra tapatybė?

Konferencijos atidarymo metu užduotieji klausimai tarsi gija jun­ gė konferencijoje pristatytus pra­ nešimus. Kas formuoja tapatybę?

Kiek kalba, kultūra, tradicijos, kon­ tekstas lemia tapatybę? Sasekso universiteto sociologijos profeso­ rius Gerardas Delanty pranešimu, sutelkusiu dėmesį į Europos tapa­ tybes, teigė, kad įmanomas ir stip­ rus tapatybę formuojantis veiks­ nys - valstybių, tarptautinių orga-

tekste.

Konferencijos pranešimuose gvildentos tokios temos kaip įvai­ rių grupių (intelektualų, mokslinin­ kų, paauglių ir kt.) tapatybės forma­ vimasis ir kaita, žiniasklaidos įtaka tapatybės formavimuisi ir raiškai įvairiuose kontekstuose, tarpkultūrinė komunikacija virtualiose erd­ vėse, ryšių su visuomene tarpkultūriniai aspektai, tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, tarpkul­ tūrinės verslo ir pilietinės komuni­ kacijos ypatybės, Europos ir euro­ piečių tapatybės idėja, tarpkultūrinė komunikacija kasdieniniame gyvenime ir šeimoje ir kt.

Tris dienas Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje dalyvavo apie 100 žmonių, per 50 pranešė­ jų iš 18 šalių perskaitė daugiau nei 40 pranešimų. Keista ar ne, tačiau Lietuvos mokslininkai sudarė ma­ žumą šios konferencijos pranešė­ jų (vos 4), taip pat ir dalyvių (tarp dalyvavusiųjų konferencijoje, per­ žvelgus sąrašus, matyti tik kiek daugiau nei 10 Lietuvos moksli­ ninkų). Galima sakyti, kad dalyva­ vusiųjų konferencijoje Lietuvos

ti situacijos pabloginimo pasitel­ kiant tokius metodus kaip savižu­ dybės neromantizavimas ir nepa­ teikimas kaip vienintelės ir priim­ tinos išeities. Doc. dr. Ina Dagytė buvo panašios nuomonės ir kal­ bėdama apie pilietiškumo iššū­ kius ir jų raiškos ypatumus Lietu­ vos žurnalistikoje išreiškė pozi­ ciją, kad kriminalų žmonės nori fiziologiškai. Panašią problemą kitu aspektu nagrinėjo doc. dr. Ro­ ma Jusienė, pristačiusi socialinių tyrimų duomenis pranešime „Vai­ kų TV žiūrėjimo trukmės ir pobū­ džio ryšys su emociniais ir elge­ sio sunkumais“. R. Jusienė pada­ rė dvigubą išvadą: emociniai vai­ kų elgesio sunkumai tiesiogiai priklauso nuo ilgo televizijos žiū­ rėjimo arba emocinių sunkumų turintys vaikai yra linkę ilgai žiū­ rėti televiziją. Tačiau tai galioja ir suaugusiesiems - šią opią temą iškėlė lektorius Deimantas Jast-

ramskis, apibūdindamas ją pra­ nešime „Parasocialinė žiniasklai­ dos ir auditorijos sąveika“. Paste­ bėta, kad žmonės, su kitais ben­ dravę internetu, pradėjo mažiau bendrauti su šeimos nariais, o la­ biausiai paplitusi tokių santykių forma yra vienpusiai santykiai tarp garsenybių ir auditorijos, kai laidų vedėjai ar herojai žiūrovui tampa stabais. Svarbiausia parasocialinės sąveikos funkcija yra alternatyvus bendravimo šaltinis, lemiamas socialinių gyvenimo trūkumų.

Lektorė Jolanta Mažylė prane­ šime „Regionų spaudos darbuo­ tojo atsakomybė teisiniu ir etiniu aspektu“ išaiškino, kokią vietą in­ formuojant visuomenę užima įsta­ tyme numatytos pareigos, etikos kodekso normos ir individualių žurnalisto vertybių sistema, apta­ rė veiksnius, lemiančius visuoti­ nių informavimo priemonių nepri­

kančią kintančius Europos žinių ir kultūrų žemėlapius.

Tapatybės klausimus išsamiai nagrinėjo kviestiniai pranešėjai prof. Marius Povilas Šaulauskas ir

prof. Gerardas Delantey. VU pro­ fesorius Marius Povilas Šaulaus­

mokslininkų skaičius lygus Kini­ jos ir Malaizijos ir daug menkes­ nis už Norvegijos, Švedijos, Suo­

mijos, Olandijos mokslininkų ir dėstytojų skaičių.

Konferencijos organizatorių siekis buvo ne tik paskatinti akty­ vias Europos ir kitų šalių moksli­ ninkų ir praktikų diskusijas, tačiau ir supažindinti su Vilniumi, prista­ tyti jį ne tik kaip konferencijos or­ ganizatorių, bet ir kaip kultūrų dialogo centrą, pabrėžiant akty­ vų Vilniaus dalyvavimą kultūrų dialogo metams skirtuose rengi­ niuose. Konferencijos metu pri­ statyta ir „Vilniaus - Europos kul­ tūrų sostinės 2009" koncepcija.

Susirinkusių konferencijos daly­ vių atsiliepimai privertė naujai, o gal ir kitaip, pažvelgti į konferen­ cijos organizatoriaus miestą - Vil­ nių. Turbūt neverta stebėtis ir tuo, kad užsienio mokslininkai paty­ rė lengvą šoką ir su baltu pavydu akyse apžiūrėjo senojo universi­ teto pastatų ansamblį, biblioteką, jos fondus. Sukurti Vilniaus - jau­ kaus europietiško kultūrų dialo­ gą užtikrinančio miesto - įvaizdį padėjo ir netikėtai iškritęs ir vi­ sus senojo miesto stogus ir gat­ ves papuošęs sniegas, kuris nu­ tirpo tik pasibaigus konferencijai.

klausomumą. Doc. dr. Lauras

Bielinis apžvelgė žurnalisto ver­ tybes ir elgseną pranešime „Per­ sonalinės žurnalistikos ypatybės

masių komunikacijos laikotarpiu (pliusai ir minusai)", pateikė prak­ tinių pavyzdžių iš akistatos su ne­

kompetentingais reporteriais.

Apie kompetenciją užsiminė ir

lektorius Aurimas Radkevičius, kalbėdamas tema „Internetinės žurnalistikos įtaka socialinei ko­ munikacijai“. Jis paaiškino, kaip internetas keičia socialinę komu­

nikaciją ir leidžia žurnalistikai įgauti naujas formas, kai nuo li­ nijinio informacijos perdavimo pereiname prie interaktyvaus ir gauname galimybę patys tapti pranešėjais ir formuoti informa­ cijos turinį.

Pranešimų temos publikuotos tinklalapyje www. universitetozurnalistas.lt

8

2007 m. gruodis

vilhensis

Kokie 2007metai buvo Universiteto bendruomenei?

Chemijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas Aivaras Kareiva 2007-ieji Chemijos fa­ kultetui buvo įprastiniai, niekuo neišsiskiriantys me­ tai. O tai reiškia, kad metai buvo neblogi - paskelbta nemažai gerų publikacijų, visi planuoti doktorantai ap­ gynė disertacijas, sėkmin­ gai dalyvauta įvairiuose projektuose.

Kadangi Chemijos fa­ kultetas nėra pats turtin­ giausias, tai šv. Kalėdos bei Naujieji metai švenčiami kukliai pačiame Chemijos fakultete. Kartu su studen­ tais sudarome šventės pro­ gramą, pakviečiame visus mūsų senjorus.

Geros sveikatos ir kad 2008-ieji nebūtų blogesni.

Filosofijos fakulteto dekanas, doc. dr. Kęstutis Dubnikas Kiekvieni metai mūsų fakultete yra ir vienodi apibrėžti mūsų fakulteto bei viso universiteto mi­ sijos, ir nauji, kitokie, nes mes nuolat judam ir augam, o tai nulemia kiekvienų metų skirtin­ gumą, ypatingumą. 2007 metai Filosofijos fakulte­ te gausūs įvairių naujo­ vių tiek mokslo, tiek stu­ dijų srityje: vienos veiklos atsinaujino, kitos prasiplėtė, dar kitos bu­ vo visiškai naujai inici­ juotos. Prie šių naujovių svariai prisidėjo ir per šį aikotarpj įgyvendinami 12 nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, kuriems didžiau­ sia parama gauta iš ES Socialinio fondo, EK bendrosios programos, Valstybinio mokslo ir studijų fondų, Švietimo ir mokslo ministerijos, VU mokslo fondo, EK įvairių progra­ mų ir kt. fondų lėšų. Bėda ta, kad visoms veikloms ir inicia­ tyvoms vykdyti gražiojo fakulteto erdvės tapo per ankštos.

Vienas iš gražiausių metų minėjimų - tai 500 metų filo­ sofijos Lietuvoje sukaktis, kuri žymi ir visų kitų mokslų bei kultūros Lietuvoje pradžią. Ta proga surengta tarptautinė konferencija „500 metų filosofijai Lietuvoje“, į kurią atvy­ ko daug Lietuvos ir užsienio šalių svečių. Konferencijos metu apžvelgti pusės tūkstantmečio filosofijos Lietuvoje kelio pasiekti rezultatai ir esama būklė. Šv. Kalėdų laukimo ir šventinio džiaugsmo nuotaika verčia stabtelti, pažvelgti į kasdienos darbus kitaip, ne skubos ritmu. Kaip ir kasmet, fakultetas pasipuošia, sa­ vus ir svečius pasitinka studentiškos išmonės padabinta eglute. Būtent studentai, fakulteto studentų atstovybė pra­ deda šventinį ciklą, organizuodama kalėdinę vakaronę, kurioje nestinga išradingumo, vaišių. Artėjant Naujie­ siems jau turime gražią tradiciją - susiburti drauge visai fakulteto bendruomenei, praleisti vakarą kartu bendrau­ jant ir švenčiant.

Visiems Vilniaus universiteto bendruomenės nariams linkime giedrų ir džiugių švenčių, o naujais ateinančiais metais - neišsenkančios kūrybos ir energijos tęsti jau pra­ dėtus ir imtis naujų prasmingų darbų mokslo ir studijų sri­ tyje, drąsos ir išminties pasitinkant naujus iššūkius ir skver­ biantis į naujas pažinimo erdves. Studentams - sėkmingos sesijos ir jaunatviškų svajų išsipildymo. Linkime, kad uni­ versitete skleidžiamos žinios ir perduodama patirtis įaug­ tų į kiekvieno išeinančio universiteto absolvento širdį ir protą ir skleistųsi per jų darbus ir kūrybą vardan mūsų šalies gerovės. Tebūnie ateinantys metai kiekvienam iš mūsų dosnūs asmeninės laimės, ramybės bei santarvės.

Fizikos fakulteto dekanas, prof. habil. dr, Vytautas Balevičius Drįsčiau teigti, kad mes, fizikai, besibaigiančiais me­ tais neturėtume teisės skųstis. Juk įvyko daug kas ir labai teigiamo: pajudėjo Saulėtekio slėnio statybos, sėkmingai įsisavinome struktūrinių fondų lėšas, atnaujinome ekspe­ rimentinę įrangą ir patalpas, kurios jau labai supanašėjo

Artėjant šv. Kalėdų šventei ir Naujie­ siems metams stengiamės apžvelgti praėjusius metus, susumuoti, ką nuvei­ kėme, kuo gyvenome, įvertinti patirtį ir, pasisėmę naujų jėgų, pasitikti kitus metus. „Universitas Vilnensis“ paprašė VU akademinių padalinių vadovus pa­ sidalyti su universiteto bendruomene pamąstymais apie besibaigiančius me­ tus, nuveiktus darbus arba tiesiog pa­ sveikinti visus, kuriuos vienija Vilniaus universiteto vardas, artėjančių švenčių proga. Džiugu, kad dauguma dekanų ir institutų bei centrų vadovų atsiliepė į šį prašymą (išsamius pamąstymų ir sveikinimo tekstus jūs galite rasti in­ ternete: www.vilnensis.vu.lt). su mums giminingų Euro­ pos mokslo centrų labo­ ratorijomis. Pamatėme ki­ tus ir save parodėme pasauliui simpoziumuo­ se ir konferencijose, straipsniuose prestižiškiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose. Atsi­ liepdami į naujausius lai­ ko iššūkius, įvedėme naujas mokymo progra­ mas, parašėme ir paren­ gėme leidybai daug nau­ jų vadovėlių. Įrengtas galingas modernus kom­ piuterinis klasteris. Vilia­ mės, kad 2008 metais bus pradėti projektuoti Aukš­ tųjų technologijų rūmai Saulėtekio akademiniame mies­ telyje, fizikų rengiami projektai ir programos laimės kon­ kursus.

Nepasakysiu nieko, kas mus darytų labai išskirtinus.

Kartu su Alumni susirenkame kur nors, dažniausiai Uni­ versiteto kavinėje. Būna labai malonu pasimatyti ir pa­ bendrauti su kolegomis fizikais - Fizikos fakulteto absol­ ventais, gyvenimo išblaškytais po Lietuvą ir v>są pasaulį, po įvairiausias veiklos sritis - ne tik mokslą, bet ir politiką, teisėsaugą, filosofiją, meną, verslą ar net dvasininkiją ir „gan slaptas“ institucijas. Pajunti ir pradedi didžiuotis, ko vertas mūsų fakultetas ir smegenų mankšta jame.

Sveikatos ir kūrybinės energijos proveržių! Visi kiti da­ lykai antraeiliai, ir jie ateis savaime, jei bus aniedu. Daž­ nai linkima materialinės gerovės, įvairiomis jos formomis, tarp jų ir iškreiptomis. Jeigu pinigų nereiks leisti vaistams, tai gerovė anksčiau ar vėliau ateis. Turėtume sulaukti, li­ kime optimistai! Dar būtų nuostabu, jeigu kūrybinę ener­ giją galėtume skirti tikrai mokslinei kūrybai ir studentams, o ne susireikšminusių valdininkų mums nuolat brukamų „lentelių“ pildymui, abejotino reikalingumo „dokumentų“ rengimui.

Mūsų studentams palinkėčiau - aukštai laikyti FiDi vė­ liavą! Tai svarbiausioji šventė Lietuvoje (po Nepriklauso­ mybės...), gal kiek nusileidžianti karnavalui Rio.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas, prof. habil. dr„ Lietuvos mokslų akademi­ jos narys ekspertas Kęstutis Kilkus Šie metai mums buvo

darbingi ir kūrybingi, ga­ nėtinai dosnūs ir šilti. Ru­ denį priėmėme pirmuo­ sius studentus į atnaujintą molekulinės biologijos studijų programą. Ekolo­ gijos ir biofizikos studijų programas vertino užsie­ nio ir Lietuvos ekspertai.

Sulaukėme ir pagyrimų, ir kritikos, tačiau pastaroji taip pat vertinga - verčia dar sparčiau suktis, tobu­ lėti. Padedant kolegoms iš UK instituto pertvarkė­ me užsienio kalbų studi­ jų sistemą. Veikia. Šiais metais fakulteto mokslininkai vykdė 4 ES struktū­

rinių fondų projektus. Pajutome jų naudą: įsigijome daug naujos literatūros mokslininkams ir studentams, patys pa­ rašėme ir pradėjome leisti vadovėlių serijas, į laboratori­ jas atkeliavo moderni mokslinė įranga. Ją būtina tinkamai saugoti ir eksploatuoti, todėl visą vasarą tinkavome, da­ žėme, kalėme. Ačiū universiteto statybininkams, kad su­ prato ir padėjo laiku įgyvendinti mūsų sumanymus. Švenčių „vinis“ mūsų fakultete - tradicinis naujameti­ nis miuziklas, į kurį kviečia GMF studentų muzikinis teat­ ras. Taip pat turime ir šventinio vakaro, kurį kiekvienais metais organizuoja vis kita katedra, tradiciją. Pagal iš anks­ to pateiktą scenarijų mes tiesiog kvailiojame - šokam eg­ zotiškus šokius, vaidinam. Nugalėtojai būna atsakingi už kitų metų renginį. Kaip bus šįmet - nežinau, nes už šventę atsakingas Ekologijos ir aplinkotyros centras kol kas vis­ ką slepia...

Ko ir dera linkėti Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriui klimato kaitos kontekste - šilumos. Šilumos tar­

pusavio santykiuose, kiekviename kolektyve - katedroje, fakultete, universitete.

Istorijos fakulteto dekanas, prof. dr. Zenonas Butkus Artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga sveikinu istorikų bendruomenę, visus Vilniaus universiteto profe­ sorius, docentus, darbuotojus bei studentus. Istorijos fa­ kultetui 2007-ieji buvo vaisingo triūso metas. Beveik bai­ gėme rekonstruoti fakulteto pastatą, kuriame rastos meno vertybės, išlikusios dar iš XVIII a. Vos ne kiekvieną audito­ riją puoš restauruota freska ar jos fragmentas. Džiaugia­ mės, kad daugiausia rektoriaus akad. Benedikto Juodkos pastangomis pavyko gauti finansavimą viso pastato res­ tauracijai. Prorektoriui dr. Aleksui Pikturnai nuolat rūpinan­ tis, remonto darbai buvo paspartinti. Freskų restauravimą remia Kultūros paveldo departamentas. Už tai visiems nuo­ širdžiai dėkojame. Žavimės mūsų darbuotojų ir studentų

ištverme bei kantrybe - buvo įveikti remonto darbų nepa­ togumai. Didžiuojamės IF studentais, parengusiais VU centrinių rūmų architektū­ ros istorinę apžvalgą. Tai padės paruošti solidesnį šių rūmų restauracijos projektą, kurį remia priva­ tus JAV fondas.

Restauruodami IF pa­ statą, aišku, nenutraukėme nei studijų, nei mokslo.

Mums suteikė patalpas, maloniai priglaudė socia­ liniai partneriai: VU Moks­ linė biblioteka, Medicinos fakultetas, taip pat mūsų artimiausi kaimynai - Fi­ losofijos ir Filologijos fa­ kultetai. Pagalbos ranką mums irgi tiesė VU Tarp­ tautinė verslo mokykla, Teisės, Fizikos, Gamtos ir Ekonomikos fakultetai. Jiems visiems nuoširdžiai ačiū, ačiū šių institucijų vadovams ir visiems darbuotojams. Turėjome progos įsitikinti, kad Vil­ niaus universitetas nėra paskirų fakultetų suma, o darni bendruomenė, kurios visi nariai geba suremti pečius ir aukoti savo interesus bendram labui.

Naujieji metai Istorijos fakultetui jubiliejiniai. Sukaks 225 m., kai buvo įkurta pirmoji Istorijos katedra Vilniaus universitete. Žymaus istoriko Zenono Ivinskio 100-ąsias gimimo metines pažymėsime tarptautine moksline konfe­ rencija. Artėjančių švenčių proga sveikiname visus fakul­ teto darbuotojus. Susikaupimo, džiugių akimirkų, pelnytų pažymių per artėjančią sesiją linkime fakulteto studen­ tams.

Kauno humanitarinio fakulteto dekanas; doc. dr. Stasys Girdzijauskas Kasdienėj sumaišty bent valandėlei atsitiesk, atidėk ne­ sibaigiančius rūpesčius ir, skubėdamas užbaigti 2007 me­ tų darbus, bent akimirkai stabtelk ties artėjančia laiko ri­ ba. Stabtelėk, įsiklausyk ir susimąstyk apie Gyvenimą, kuris yra tarsi procesija. Vieniems ji juda per greitai, jie nespė­ ja; kitiems gi ji per lėta, juos stabdo. Ir vieni, ir kiti iš jos pasitraukia... Likusieji keliauja toliau...

Tu tikriausiai girdėjai legendą apie Palaimintąjį Kalną.

Tai aukščiausias kalnas mūsų planetoje. Jis stūkso įrė­ męs savo viršūnę į patį dangaus skliautą. Jo viršūnėje spindi stebuklingas Žiburys. Atrodo, kad jį mato visas pa­ saulis...

2007 m/gruodis Kad pasiektum jo vir­ šūnę, pirmiausia privalai nusileisti į giliausią slėnį ir pažinti tuos, kurie ten gy­ vena, juos suprasti ir pa­ milti. Tik jie gali parodyti kelią j stebuklingąją viršū­ nę. Todėl tas kalnas ir va­ dinamas Palaimintuoju.

O kalno viršūnė spin­ di toli, toli... Ji padeda nepasiklysti vienišam dy­ kumos keleiviui...

Visa tai turi ypatingą prasmę... Ištisus metus Tu klaidžiojai, ieškojai, skolinaisi iš savo rytojaus tam, kad apmokėtum va­ karykštės dienos skolas, kopei į Troškimų Viršūnę, siekei Laimės Žiburio...

Gražų šventų Kalėdų rytą, kai tik pažvelgsi Palaiminto­ jo Kalno link, Tavo širdyje tegul įsiplieskia stebuklingas Gerumo ir Meilės Žiburys...

Tikėjimo ir Gėrio, Darnos ir Meilės 2008-aisiais! Tegul Kalėdos būna pilnos stebuklų, Naujieji metai šviečia laiko didybėje, o gyvenimas pasiekia pilnatvę.

Komunikacijos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Domas Kaunas Naujųjų ir senųjų metų sandūroje įprasta prisiminti praeitį ir žvelgti į ateitį, skaidrinti nuotaiką

' v ,i / ; .'------- — "" v ;. .

f

% j

-' J, Į

įį**

sau ir kitiems, dar ir dar kartą kliautis viltimis.

Akademiniame pasauly-

'

vadybos centro pavadi-

:

_

T

’ »

Ž'

nimu veikęs akademinis padalinys. Įprasta kaitos situacija skatina nuolat akiratyje išlaikyti esminius veiklos siekius - organizuoti kokybiškas komunikacijos ir informacijos krypties bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas, ranka rankon dirbti su veržlia studentija ir bendradarbiauti su jvairiasluoksne pro­ fesine aplinka, stiprinti tarptautinius ryšius, spartėjančiuo­ se mokslo tyrimuose integruoti tradicines ir moderniąsias mokslo šakas, didinti fundamentaliųjų tyrimų svorį. Jie ypač kelia studijų kokybę, akademinį ir ekonominį fakulteto sa­ varankiškumą.

Artėjančių švenčių proga visai akademinei bendruome­ nei - studentijai ir kolegoms linkiu ypatingų, nepakartoja­ mų naujųjų 2008-ųjų, keturi šimtai dvidešimt devintųjų Vil­ niaus universiteto gyvavimo metų, virtualaus ir tradicinio gyvenimo malonumų! Studentams linkiu, kad kalėdinė ir šventinė nuotaika nesutrukdytų sėkmingai pasirengti ir įveikti egzaminų sesijos ruožą bei toliau intensyviai išnaudoti vi­ sas studentiško gyvenimo galimybes ir privalumus. Kaip pareigas paliekantis ir atsisveikinantis Komunikacijos fa­ kulteto dekanas tariu nuoširdžią padėką už bendradarbia­ vimą ir paramą, o naujajam dekanui linkiu sėkmės vadybi­ niame darbe, naujovių ir laimėjimų plėtojant komunikaciją tarp studentų ir dėstytojų, administracijos ir socialinės ap­ linkos, tarp įvairių vietos ir nutolusių kultūrų.

Matematikos ir informatikos fakulteto w dekanas, prof. habil. dr., Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Felik­ sas Ivanauskas Kiekviena musų diena, kiekviena valanda tampa potė­ piu ant laiko drobės.

Užbaigti metai - už­ baigtas paveikslo frag­ mentas. Tačiau prie­ šais mus - balta dar tuščios drobės šviesa.

Linkiu visiems įkvėptų, meistriškų linijų!

2007 metai buvo sėkmingi fakultetui stu­ dijų, mokslo ir darbo gerinimo srityse. Pami­ nėsiu tik esminius mo­ mentus., Pradėsiu nuo 'studijų. Šiuo metu fakul­ tete vyksta keturiolikos programų studijos.

SKVC atliko dalies stu-

9

vilnensis dijų programų analizę ir gauti vertinimai viršijo lūkesčius.

Pvz., informatikos krypties studijų programos buvo įvertintos labai gerai. Visi fakulteto bakalauro studijų studentai nuo 2007 m. atlieka praktiką. Praktikų vietų netrūksta.

Patys atlikome savo fakulteto mokslinių rezultatų (19972006 m.) palyginimą su ES universitetų giminingais fakul­ tetais. Paaiškėjo, jog mūsų fakulteto mokslininkų rezulta­ tai yra to paties lygio kaip 80-123 vietas pelniusių universitetų moksliniai rezultatai.

Teisės fakulteto dekanas, prof. habil. dIr./ Lietuvos mokslų akademijos narys eks­ pertas Vytautas Nekrošius Užversdamas jau už­ pildytą 2007-ųjų lapą ir žvelgdamas atgal į pra­ ėjusius metus, galiu juos įvertinti kaip naujos plėt­ ros, galimybių ir tradicijų tąsos laiką. Jis mums bu­ vo būtent toks, kaip ir pri­ dera seniausiojo šalies universiteto jaunam ko­ lektyvui.

Pabaigdamas savo pirmąją ir pradėdamas antrąją Teisės fakulteto dekano kadenciją, esu įsi­ tikinęs, jog tik visi kartu čia dirbantys ir čia studi­ juojantys - galime užtik­ rinti nuoseklią tolesnę fa­ kulteto raidą ir išlaikyti bei įtvirtinti šios elitinės ir geriausios teisininkų bei teisės mokslo institucijos pozicijas.

Fakulteto vadovybė suvokia atsakomybę išugdyti inte­ lektualų, išsilavinusį, puikiai darbui pasirengusį jauną pi­ lietį, gerbia savo studentus ir siekia sudaryti jiems geriau­ sias sąlygas įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą. Todėl nuolat rūpinamės studijų programos tobulinimu. Šiais me­ tais joje atsirado naujų ypač svarbių teisininkams dalykų: psichologijos kursas, krizių valdymo disciplina ir kita. Juos ėmėsi dėstyti tikrai geri specialistai.

Siekiame nenuvilti teisės studijas seniausiame mūsų ša­ lies universitete besirenkančių abiturientų ir norime kuo didesnės naudos savo studentams. Geriausias mūsų pa­ stangų įvertinimas - itin aukšti stojančiųjų ir jau įstojusiųjų žinių vertinimo balai. Gabiausi Lietuvos abiturientai renka­ si studijuoti teisę. Ir studijuoti ne kur kitur, o mūsų fakultete! Įvertinęs prabėgusias besibaigiančių metų dienas, nuoširdžiai tikiu, kad 2007-ieji Vilniaus universiteto teisi­ ninkams, o ypač - jaunajai kartai, buvo tradicijų tąsos ir naujų galimybių pradžios laikas. O 2008-aisiais noriu pa­ linkėti: savo kolegoms dėstytojams - išminties ir kantry­ bės, studentams - studijavimo ir studentavimo suderini­ mo, o visiems kartu - visur surasti pusiausvyrą tarp juoda ir balta, raidės ir žmogiškumo, tarp pareigos ir širdies...

VU Tarptautinių santykių ir politikos moks­ lų instituto direktorius, prof. dr. Raimun­ das Lopata Universitete metai pra­ sideda rugsėjį, o darbai pradedami vertinti pasi­ baigus pavasario sesijai, nutilus koridorių šurmu­ liui. Tačiau vertinant ap­ skritai, 2007-ieji buvo la­ bai svarbūs institutui.

Pirmiausia, tai buvo sim­ boliniai metai, pažymėję 15-ąją instituto sukaktį, kurią jaukiai ir džiaugs­ mingai atšventė VU TSPMI bendruomenė. Sukakties akivaizdoje institutas ne­ stabteli pusiaukelėje siekiama nuolatos veržtis į priekį, vis aukštesnius reikalavimus kelti studijoms ir mokslui. Institutas atveria sienas: rudenį pradėta jau antroji tarptautinė karo ir taikos magistro programa, dėsto­ ma anglų kalba, j kurią stoja studentai iš viso pasaulio.

Pačioje metų pabaigoje institutui pavyko pakviesti net 5 aukščiausio lygio profesorius iš Argentinos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos, kurie skaitė viešas pa­ skaitas apie Lotynų Ameriką ir Afriką, strateginę mintį, in­ formacinius karus. Galiausiai pradėta plėtoti nauja tyrimų ir veiklos sritis - Lietuvos pasiruošimas Europos Šąjungos pirmininkavimui 2013 metais. VU TSPMI vertina šį naują iššūkį kaip galimybę tarnauti Lietuvos strateginiams inte­ resams, būti reikalinga tyrimų ir ekspertizės institucija. Šv. Kalėdos VU TSPMI turi gilias tradicijas - administra­ cija ir pirmosios alumnų kartos dar dabar nostalgiškai pa­ mena šventes senuosiuose Baltupių instituto rūmuose. Pa­ sikeitus aplinkai, geriausia išliko - studentų dėka instituto pastatas Vokiečių g. 10 prieš Kalėdas šventiškai pasipuo­ šia, skamba nuo šventinių dainų, bendruomenė kartu ren­ kasi į tradicinį kaukių balių, kuris jau neįmanomas be pui­ kaus studentų spektaklio bei administracijos dovanoto sveikinimo. .Vi

Universitetui norėtume palinkėti to, ką laikome svar­ biausiomis savo vertybėmis - veržlumo, originalumo ir po­ lėkio - niekuomet nepamirštant vertingųjų tradicijų. Kad ir kokią ilgą ir garbingą istoriją atmintų Vilniaus universite­ tas, padaryti darbai privalo įkvėpti naujiems - dar dides­ niems ir svarbesniems. VU turi būti proveržio Lietuvoje autorius - kurdamas neįkainojamas idėjas, nešdamas tech­ nologinę pažangą, ugdydamas kritiškus ir aktyvius valsty­ bės piliečius. Todėl švenčių akivaizdoje linkime įvertinti tai, kas brangiausia, ir sukaupti valios, ryžto ir energijos dideliems ir prasmingiems darbams 2008-aisiaig^yy

Užsienio kalbų instituto direktorė, doc. dr. Nijolė Bražėnienė Žvelgdami į besibai­ giančius Užsienio kalbų instituto metus, atrodo, tu­ rėtume kuo pasidžiaugti: jaučiame nuolat stiprė­ jančią studentų motyvaci­ ją mokytis užsienip kalbų, rinktis ne tik tradicines anglų, vokiečių, prancū­ zų, rusų, bet ir ispanų, ita­ lų, portugalų.

Išleidome pirmąją sa­ vo magistrantų laidą. Jie, daugiausia - mokykloje dirbantys pedagogai, baigė studijų programą „Užsienio kalbų moky­ mas'1, kuri dalyvaus jungtinėje Europos šalių programoje Europos magistro laipsniui gauti. Rengsime mokytojus kartu su Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Austrijos, Vengrijos, Dani­ jos ir Kipro universitetais.

Esu konservatyvokų pažiūrų ir šių švenčių pirmiausia laukiu kaip intymių šeimyninių švenčių - su vaikais, vai­ kaičiais, artimaisiais. Nors visi norom ar nenorom esam įtraukiami j vis labiau įsibėgėjantį prieššventinį šurmulį, pati stengiuosi, kad jo būtų kuo mažiau.

Triukšmingų masinių renginių institute, rodos, ir nebū­ na. O jei valandėlei susirenka bendradarbiai prie taurės vyno, teisingiau pasakius - bendradarbės, pasidalyti sa­ vo džiaugsmais ir rūpesčiais ar pamąstyti apie praėjusius metus, tai pirmiausia pasidžiaugiu tuo, kad institute ar jo padaliniuose yra susiformavusi šilta žmogiška atmosfera, kurios nesutrikdo trumpos įtampos ar smulkesnių nesusi­ pratimų minutės. Gal šiltų žmogiškų jausmų sustiprinimas susvetimėjimo amžiuje ir laikytinas didžiausia artėjančių švenčių prasme?

Ką brangini, ką labiausiai vertini, to paprastai nuošir­ džiausiai ir linki. Yra žmogiškosios vertybės, kurių išpaži­ nimu nepasirodysi nei originalesnis, nei išmintingesnis už kitus. Šventinių linkėjimų man visuomet maloniau klau­ sytis ne kaip retorikos varžybų, o kaip visų ir kiekvieno pasiryžimo gyventi bent šiek tiek laimingiau ir prasmin­ giau. O tam reikia ir sveikatos, ir ryžto, ir geranoriškumo, ir pagarbos kitam. Nuoširdžiai tikiu, kad tai, kuo pasidaliji su kitais, vienaip ar kitaip grįžta ar atsiliepia ir tau pačiam.

Todėl pirmiausia linkiu, kad visus mūsų gražius linkėjimus visada lydėtų pastangos padaryti bent tai, kas nuo mūsų priklauso, kad tie linkėjimai išsipildytų.

Sveikatos ir sporto centro direktorius, prof. habil. dr. Jonas Petras Jankauskas Sveikatos ir sporto centrui šie metai buvo, sakyčiau, pakilūs. Visi tarpfakultetinių olimpinių vilčių turnyro Rektoriaus taurei laimėti renginiai vy­ ko šventiškai, masiškai ir organizuotai. Geriau nei paprastai startavo ir mū­ sų atletai šalies studentų čempionatuose, džiugi­ no jų geri pasirodymai ir tarptautinėse SELL (Suo­ mijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) žaidynėse, ku­ riose dalyvauja universi­ tetai iš daugelio Europos valstybių. Mūsų universi­ teto sportininkai pagal iš­ kovotų medalių skaičių nusileido tik Kūno kultū­ ros akademijai ir buvo antri. Ką tik pasiekė žinia, kad susuma­ vus šalies jaunimo sporto žaidynių rezultatus kompleksinėje įskaitoje 2007 m. Vilniaus universitetas užėmė III vietą.

Sportas tuo ir įdomus, kad kiekvienus metus pradedame iš naujo ir turėtus laimėjimus turime patvirtinti arba vėl jų siekti. Planai 2008-siems tikrai ne menkesni nei šiemet. Vil­ tingai pradėjome ir 2007-2008 mokslo metų šalies studentų čempionatus: irkluotojai, fechtuotojai, kulkinio šaudymo at­ stovai - pirmi, šachmatininkai ir sambo imtynininkai - antri.

Studentams, savo kolektyvui, visai universiteto bendruo­ menei šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkiu, kad kūno kultūra ir sportas, kūno ir dvasios vienovė bei harmonija, kūrybinė valia, darbštumas ir sveika gyvensena taptų ne tik kiekvieno mūsų, bet ir neišsenkančiu mūsų tautos savigar­ bos ir tauraus, humaniško bendravimo šaltiniu.

2007 m. gruodis

vilnensis

10

wsukaktys

Eksperimentinei fizikai Vilniaus universitete - 250 Lapkričio 30 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko šventinė konferencija „Eksperimentinei fizikai Vilniaus universitete - 250“.

Prof. Vytautas BALEVIČIUS Konferencijoje buvo perskaityti trys pagrindiniai istoriniai pra­ nešimai: prof. Liberto Klimkos „Senojo Vilniaus universiteto eksperimentinės fizikos kabine­ tas“, prof. Juozo Vidmančio Vait­ kaus „Fizikos raida Vilniaus uni­ versitete“ ir prof. Algio Petro Pis­ karsko „Akademikas Povilas Brazdžiūnas - šiuolaikinės eks­ perimentinės fizikos kūrėjas Lie­ tuvoje: 110-ąsias gimimo metines minint“.

Konferencijos darbe dalyvavo VU rektorius prof. Benediktas Juod­ ka, pasveikinęs įžanginiu žodžiu, kiti VU rektorato ir administracijos atstovai, fizikams „dvasiškai“ gimi­ ningų Chemijos, Puslaidininkių fi­ zikos, Teorinės fizikos ir astrono­ mijos institutų direktoriai ir gausus būrys jų darbuotojų. Džiugu buvo matyti garbius svečius iš LR Vyriau­ sybės, Švietimo ir mokslo ministe­

rijos, Mokslų akademijos, Mokslo tarybos, AB „Lietuvos energija“ Branduolinės energetikos depar­ tamento, Mokslininkų sąjungos, Lietuvos kultūros ir mokslo istori­ jos puoselėtojus, fizikus - VU ab­ solventus, gyvenimo išblaškytus po įvairiausias veiklos sritis (politiką, dvasininkiją, teisėsaugą, meną, verslą ir kt.). Galbūt būtent fizikųverslininkų dalyvavimas, tokių kaip R. Vaitkus (IBM Lietuva), R. Kraujalis (EKSMA), V. Vitkauskas (INTA), K. Jasiūnas (EKSPLA) iš dalies ir nulėmė laisvųjų diskusijų motto: delsti nebeturime teisės - dabar pats laikas fizikų žinių, gebėjimų ir kūrybos potencialą koncentruoti ir nukreipti Lietuvos aukštųjų tech­ nologijų kūrimui ir plėtrai!

Truputis istorijos Vilniaus universitete mokėsi ir dirbo žymiausi mūsų krašto ast­ ronomijos, filosofijos, gamtos ir technikos mokslų profesoriai ir mokslininkai. Iš jų ypač pami­ nėtini: • Osvaldas Krygeris (Kriugeris), subūręs pirmąją tiksliųjų moks­ lų mokyklą VU (apie 1635 m.).

Jo darbe „Compendium Mathematicarum Disciplinarum“ jau buvo įtraukti skyriai apie me­ chaniką ir optiką. Taigi šį vei­ kalą tikriausiai galima laikyti seniausiu fizikos vadovėliu, pa­ rašytu Vilniaus universiteto pro­ fesoriaus. Be to, jo rūpesčiu Vil­ niuje atsirado teleskopas.

• Kazimieras Semenavičius - arti­ lerijos inžinierius, Amsterdame išleidęs veikalą „Artis magnae artilleriae pars prima“ (1650 m.).

Jam priklauso daugiapakopių raketų, delta formos stabilizato­ rių ir raketinės tūtos išradimai.

• Architektas, astronomas, fizikas ir matematikas Tomas Žebraus-

Naujosios kartos Furjė vaizdavimo infraraudonosios srities spek­ trometro VERTEX (Bruker, Vokietija) pristatymas Fizikos fakultete.

Pirmame plane iš kairės į dešinę: VU prorektorius mokslo reikalams prof. habil. dr. Jūras Banys, tuometinis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje JE dr. Alexanderis von Rohmas ir Europos kristalografijos draugijos prezidentas, Darmštato technikos universiteto Medžiagotyros instituto dekanas prof. dr. Hartmutas Fuessas

Prof. L. Klimka skaitė istorinį pranešimą

Prof. J. V. Vaitkaus pranešime taip pat buvo akcentuojami fizikos raidos etapai

kas XVIII a. viduryje ėmėsi astro­ nomijos observatorijos statybos ir aukštuomenei rengdavo vie­ šuosius fizikos reiškinių de­ monstravimus - taip surasdavo mecenatus mokslui. 1753 m. jis įsteigė Vilniaus astronomijos observatoriją, kuri iš pradžių vei­ kiau buvo tik astronomijos kabi­ netas su biblioteka. 1756-1757 mokslo metais pirmą kartą pa­ minėtas matematikos ir eksperi­ mentinės fizikos kabinetas. Tuo metu fiziką sudarė praktiškai vi­ si gamtos mokslai.

Taigi galima būtų teigti, kad 2007 metai yra 250-ieji (jubilieji­ niai) eksperimentines fizikos Lie­ tuvoje plėtotės metai. Taip sakyti galima būtų su tam tikromis išly­ gomis, nes, kaip pažymėjo kon­ ferencijos laisvąją diskusiją pra­ dėjęs ilgametis Vilniaus univer­ siteto rektorius prof. Jonas Kubi­ lius, fizika, kaip Aristotelio filoso­ fijos dalis, buvo dėstoma nuo pat pirmųjų Vilniaus universiteto įkū­ rimo metų (1579 m).

Per nepilnus XX a. antrosios pu­ sės penkis dešimtmečius apie 650 fizikų ir astronomų, kurių dau­ guma yra buvusio VU Fizikos-ma­ tematikos ir dabartinio Fizikos fa­ kulteto absolventai, įgijo moksli­ nius laipsnius. Tai liudija milžiniš­ ką mokslinį VU specialistų rengi­ mo potencialą, nes naujausioji pasaulinė mokslo ir technologijų pažangos analizė rodo, kaip svar­ bu mokslo institucijai turėti pa­ kankamą skaičių aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkų (dr., habil. dr.) ir „šviežių protų", studi­ juojančiųjų doktorantūroje (vadi­ namoji „krizinė masė“). Būtent šis veiksnys labai dažnai generuoja efektyviausias inovacijas ir nule­ mia jų geriausius rezultatus. Čia

Dabartis Šiandien Vilniaus universitete

fizikos krypties tyrimai plėtojami Fizikos fakultete, kuriame yra to­ kie padaliniai: Astronomijos ob­ servatorija (vedėjas - doc. J. Sū­ džius), Bendrosios fizikos ir spek­ troskopijos katedra (vedėjas -

prof. V. Balevičius), Kietojo kūno elektronikos katedra (vedėjas prof. G. Juška), Kvantinės elek­ tronikos katedra (vedėjas-akad.

A. R Piskarskas), Puslaidininkių fizikos katedra (vedėjas - prof.

G. Tamulaitis), Radiofizikos ka­ tedra (vedėjas - prof. V. Ivaška), Teorinės fizikos katedra (vedė­ jas - prof. L. Valkūnas), taip pat Medžiagotyros ir taikomųjų moks­ lų institute (MTMI, direktorius- prof.

A. Žukauskas), kuriame taikomo­ sios pakraipos darbus vykdo šie padaliniai: Medžiagotyros ir nanotechnologijų skyrius (vedė­ jas - dr. V. Grivickas), Naujų me­ džiagų tyrimo ir matavimų tech­ nologijų skyrius (vedėjas - prof.

J. Vaitkus) ir Puslaidininkinės optoelektronikos skyrius (vedėjas prof. K. Jarašiūnas).

pažymėtina, kad 2007 m. viena iš Nacionalinės pažangos premijų Partnerystės pažangos premija įteikta dr. Romualdui Danieliui, Kęs­ tučiui Jasiūnui, Rimantui Kraujaliui ir akademikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui. Šiai mokslininkų

ir verslininkų grupei premija skirta už Lietuvos lazerių mokslo ir pra­ monės sutelkimą proveržiui į pa­ saulines rinkas. Jos laureatai yra VU FF darbuotojai arba absolven­ tai. Tik gaila, kad laikas bėga ne­ sustabdomai ir nuolatos reikalin­ gas didelis atsinaujinimas. Fizikos fakulteto misija - kritiškai mąstan­ čių, kūrybingų asmenybių ugdy­ mas, aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plė­ tojimas. Norintiems studijuoti fiziką VU siūlomos tokios studijų progra­ mos: fizika, taikomoji fizika, teleko­ munikacijų fizika ir elektronika, kompiuterinė fizika (su astrofizikos atšaka), moderniųjų technologijų fi­ zika ir vadyba.

Atsiliepiant į naujausius laiko iš­ šūkius Lietuvai, nuo 2008 m. pra­ dedama nauja bakalauro studijų programa - branduolinės energe­ tikos fizika. Kiek galima efektyves­ niam šios programos tikslų įgy­ vendinimui kartu su Fizikos insti­ tutu numatoma įsteigti Branduoli­ nės energetikos fizikos ir aplinko­ saugos centrą - tikimės, kad LR švietimo ir mokslo ministerija tam pritars. Simboliška - šventinės konferencijos diskusijų metu akad. A. Šileika iš savo asmeni-

nės kolekcijos padovanojo Fizi­ kos muziejui įdomų suvenyrą specialiai įlydytą į organinį stiklą gra­ fito blokelį, paimtą iš pirmojo pasau­ lyje branduolinio reaktoriaus JAV, ku­ ris buvo paleistas 1942 m. gruodžio 2 d. Jau planuojama ir specializuo­ ta branduolinės energetikos fizikos magistrantūros studijų programa, ku­ ri bus vykdoma kartu su universite­ tais tos valstybės, kurioje bus paga­ mintas naujasis atominis reaktorius.

Akivaizdu, kad tokio masto tikslų įgy­ vendinimui Lietuvoje prireiks tiek branduolinės energetikos inžinierių, tiek fizikų ar net pagaliau ir teisinin­ kų bei vadybininkų, kvalifikuotų pa­ gal šios srities specifiką. Tai reiškia,

kad prireiks sutelktų visų Lietuvos mokslo institucijų pastangų. Tikrai lo­ giškai pagrįsta būtų branduolinės energetikos inžinierių rengimą kon­ centruoti Kauno mokslo institucijo­ se, turinčiose gilias inžinerinio profi­ lio specialistų rengimo tradicijas, o branduolinės energetikos fizikų-Vil­ niuje, sujungiant Vilniaus universiteto ir Fizikos instituto intelektinį ir aparatūrinį-instrumentinį potencialą.

Universitetinės studijos neat­ skirtinos nuo mokslo plėtojimo.

Fizikos fakultete ir MTMI vykdo­ mų mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys yra šios: fundamentiniai ultrasparčiųjų procesų netiesi­ nėse optinėse ir lazerinėse sis­ temose tyrimai; aukštatechnologinių medžiagų lazerinė spek­ troskopija, plačiatarpių puslaidi­ ninkių ir jų nanodarinių tyrimai ir taikymai optoelektroniniuose prietaisuose; keitiklių ir neuroni­ nių tinklų informacinės technolo­ gijos; feroelektrinių ir struktūrinių fazinių virsmų tyrimas; naujausių superlaidininkinių, magnetovaržinių ir puslaidininkinių darinių triukšminė diagnostika; mikro­ bangos dariniuose ir terpėse; kri­ zinių reiškinių ir struktūrinių vir­ smų ekstremaliose terpėse spektrometrija; netvarkių darinių tech­ nologijos; žmogaus širdies laidžiosios sistemos vaizdinimas; atomų ir molekulių elementarių­

jų vyksmų kvantmechaninės te­ orijos plėtra ir taikymai nanotechnologijose, kristalinių struk­ tūrų ir atominių nanodarinių sa­ viorganizacijos analizė ir tech­ nologija, apšvietimo moduliai ir sistemos didelio skaisčio šviesos diodų pagrindu.

Fizikai yra aktyviai įsitraukę į tarptautinius projektus bei progra­

mas. Sėkmingos mokslinės integ­ racijos pavyzdžiai - VU Lazerinių tyrimų centras tapo ES integruotos lazerių laboratorijos „LASERLABEurope“ Lietuvos skyriumi ir nuo 2003 m. teikia Europos mokslinin­ kams prieigą prie unikalaus lazeri­ nio matavimų komplekso, taip pat kartu su VU Biochemijos ir biofizi­ kos katedra buvo pripažintas kaip ES Ekscelencijos centras (Center of Excellence) „CEBIOLA“. Puslai­ dininkių fizikos katedros, Medžia­

gotyros ir taikomųjų mokslų institu­ to ir Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai įkūrė Europos Sąjun­ gos pripažintą tarpinstitucinj cen­ trą „Puslaidininkinės medžiagos ir prietaisai šviesos technologijoms“ (SELITEC). Abu šie centrai sėkmin­ gai dalyvavo ES FP5 ir FP6 progra­ mose.

Visa tai daro VU fizikus paste­ bimus pasaulyje. FF ir MTMI ben­ dras mokslo potencialas pajėgus konkuruoti mokslo žinių rinkoje ir telkti aplink save Lietuvos fizinių mokslų specialistus. Šiais jubilie­ jiniais eksperimentinei fizikai me­ tais FF ir MTMI aktyviai įsitraukė į

mokslo, studijų ir pramonės integ­ ravimosi procesus. Atliktos ir pa­ teiktos svarstymams dvi naciona­ linių kompleksinių programų ga­ limybių studijos: TAIKOMŲJŲ FIZINIŲ MOKSLŲ IR TECH­ NOLOGIJŲ bei LAZERIŲ MOKS­ LO, STUDIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ KLASTERIS. Itin palankių fizikams įvertinimų tikimasi iš aukščiausio­ sios kompetencijos mokslo cen­ trų steigimo galimybių analizės.

Viliamės, kad visa tai nepraslys pro politikų ir valdžios vyrų akis, kad į tai bus atsižvelgta ir ne tik įtraukta į Lietuvos mokslo vizijos kūrimą, bet ir realiai įgyvendinta besikuriančiuose slėniuose, pro­ gramose bei konkrečiuose pro­ jektuose. Vienas pirmųjų žingsnių čia galėtų būti AUKŠTŲJŲ TECH­ NOLOGIJŲ RŪMŲ Saulėtekio akademiniame miestelyje projek­ tavimo parengimas. Tinkamesnę šiems rūmams vietą vargu ar įma­ noma būtų rasti. Juose koncen­ truotųsi ne tik VU, bet ir kitų moks­ linių institutų fizikų, chemikų, bio­ chemikų bei matematikų kolekty­ vai, pajėgūs plėtoti Lietuvos aukš­ tąsias technologijas. Entuziastų tokiam projektui rengti yra pakan­ kamai, o VU vadovybės parama ir supratimas šiuo dinamišku me­ tu - neįkainojami.

V Naujiko nuotr.

univeisitas

2007 m. gruodis

11

vilnensis

f f f ^sukaktys

Bibliotekai atiduota pusė amžiaus Vilniaus universiteto biblio­ teka gali didžiuotis ir savo žmonėmis - ištikimais ir il­ gamečiais darbuotojais.

Vienas jų - Vytautas Tavoras, kuris lapkričio 16 d. paminėjo darbo VU biblio­ tekoje 50-metį.

Vytautas Tavoras 1956 m. bai­ gė Vilniaus universitetą (bibliote­ kininkystės specialybę). 1956— 1957 m. dirbo VU Bibliotekininkys­ tės katedroje laborantu. Vilniaus universiteto bibliotekoje dirba nuo 1957 metų. Pirmosios pareigos bu­ vo Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Skaityklų sektoriaus vedėjas (1957-1970), šio skyriaus vedė­ jas (1971-1979), Informacinės tarnybos skyriaus sektoriaus ve­ dėjas (1979-1991). Paskelbė straipsnių spaudoje apie informa­ cinį darbą. Vadovavo studentų bib­ liotekininkų praktikai. Dėstė Vil­

niaus kultūros mokyklos studen­ tams bibliotekininkystės dalykus (1965-1975) ir VU I kurso studen­ tams informatikos pagrindus. Ilgus metus buvo ekskursijų po VU rū­ mus ir biblioteką vadovas. Aktyvus Lietuvos bibliotekininkų draugijos narys. Nuo 1996 m. iki šiol yra LBD Senjorų darbo grupės narys.

Vytautas Tavoras tikrai turi ką pri­ siminti ir ką papasakoti, juk jam te­ ko bendrauti ir dirbti su prof. Levu Vladimirovu, Nojumi Feigelmanu, su kuriais 1957-1958 m. dalyvavo ieškant ir susigrąžinant iš SSRS bib­ liotekų išvežtuosius senojo Vilniaus universiteto knygų fondus.

Vytautą Tavorą už ilgametį dar­ bą padėkos raštu apdovanojo VU rektorius akademikas Benediktas Juodka. VU bibliotekos kolektyvas taip pat pasveikino savo kolegą: ai­ dint ovacijoms Vytautui bendradar­ biai įteikė penkiasdešimt rožių - po rožę už kiekvienus metus.

Vytautas Tavoras (centre) gausiame kolegų būryje.

R. Malaiškos nuotr.

VU Komunikacijos fakulteto Integruotam informacijos centrui - 10 metų Lapkričio 19 d. Komunika­ cijos fakulteto Integruotas informacijos centras pami­ nėjo 10 metų sukaktį.

Integruoto informacijos centro (IIC), kaip vieno iš Komunikaci­ jos fakulteto (KF) administracinių padalinių, idėja gimė 1997 m. pradžioje, susipažinus su tokio profilio centrų veikla užsienio ša­ lių švietimo institucijose. Pajutus konsultacijų ir informacinių pa­ slaugų paklausą ir KF laimėjus TEMPUS projektą „Informacijos menedžmento programa Lietu­ vai", 1997 m. lakpričio 19 d. IIC iš idėjos tapo tikrove.

Pirmoji IIC direktorė buvo Gied­ rė Kojelytė. 1998 m. ją pakeitė Le­ onas Minkevičius, kuris ėjo direk­ toriaus pareigas iki 2000 m.

Ilgiausiai, nuo 2000 iki 2005 m., centrui vadovavo Ramunė Petuchovaitė, šiandien dirbanti Kultū­ ros ministerijoje vyr. specialiste ir lektore KF. 2000-2005 m. - bene vaisin­ giausi ir stabiliausi IIC istorijoje.

Per penkerius metus R. Petuchovaitė suformavo IIC vertybes ir siekius, numatė viziją ir misiją, pa­ grindines veikslos gaires, kurio­ mis centras tebesivadovauja ir šiandien. Vadovaujant R. Petuchovaitei centras dalyvavo dvie­ juose projektuose: 2001-2002 m.

IIC buvo ES 5-osios bendrosios MTP programos Informacijos vi­ suomenės technologijos nacio­ nalinė informacinė tarnyba, o 2003-2004 m. sukurtas ir išplė­ totas KF tinklalapis.

2001 m. IIC iniciatyva buvo pra­ dėta kurti KF studentų darbų duo­ menų bazė (SDDB) internete, jos

Centre išsaugotas 1997 m. gruodžio mėn. „Universitas Vilnensis“ numeris, kuriame išspausdintas straipsnis apie IIC įkūrimą tąsa turėjo būti žinių bankas, ku­ riame KF dėstytojai ir studentai bū­ tų kaupę medžiagą studijoms ir mokslui. Deja, šie projektai dėl įvai­ rių priežasčių sustabdyti, o kaip vieną.opiausių problemų galima įvardyti plagijavimą.

Nuo 2006 m. direktorės parei­ gas ėjo Laima Nevinskaitė, šiuo metu dirbanti lektore KF. Jai va­ dovaujant, toliau buvo tęsiami pra­ dėti darbai, atnaujintas KF tinkla­ lapis (www.kf.vu.lt), paminėtas fakulteto 15 metų jubiliejus ir iš­ leistas jį priminsiantis leidinys.

Pradėti KF darbuotojų publikaci­ jų ir Alumni duomenų bazių kūri­ mo darbai, sukurtas fakulteto kon­ ferencijoms skirtas tinklalapis.

Nuo 2007 m. IIC komanda vėl atsinaujino. Šiandien IIC centro direktorė yra KF doktorantė Kris­ tina Lymantaitė, informaciją cen­ tre valdo informacijos vadybinin­

kas ir KF studentų atstovybės pir­ mininkas S. Masonas, o vyr. inžinieriaus pareigas ištikimai ei­ na M. Ragaišis.

Visos buvusios ir dabartinė IIC komanda suburtos iš KF studijuo­ jančių ar jį baigusių studentų.

Dirbdami centre studentai gali praktiškai pritaikyti teorines spe­ cialybės žinias, įgyti neįkainoja­ mų įgūdžių. Pagrindinis IIC tiks­ las tebėra kūrybingų ir efektyvių informacijos ir komunikacijos pa­ slaugų bei technologinių spren­ dimų teikimas KF darbuotojams. Šio tikslo centras siekia diegda­ mas ir prižiūrėdamas fakultete naudojamas informacines tech­ nologijas, plėtodamas vidinės ko­ munikacijos priemones, stiprin­ damas fakulteto ryšius su visuomene, bendradarbiauda­ mas rengiant ir įgyvendinant fa­ kulteto projektus.

f t k tprojektai----------------------------------------------------------- ---------------------------

Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje Dr. Lijana STUNDŽĖ Moterų ir vyrų užimtumas, jų padėtis darbo rinkoje statistiniu požiūriu yra gerai išanalizuoti, ta­ čiau labai trūksta veiksnių, le­ miančių moterų profesinę karje­

rą ir jų poziciją darbo rinkoje, analizės. Todėl šiuo projektu sie­ kiama akcentuoti kultūrinius so­ cialinės lyties stereotipus, patriar­ chalinį moterų ir vyrų vaidmenų suvokimą, kurie veikia jų įsidar­ binimo galimybes, darbo užmo­ kesčio dydį, karjeros galimybes.

Siekdamos padėti moterims lengviau grįžti j darbą po ilges­ nės pertraukos ar integruoti socia­ liai pažeidžiamas moterų grupes į

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras jau atliko vienų iš pagrindinių veiklų, vykdant projektų „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monito­ ringo ir švietimo sistema“ pagal 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumen­ to II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.3 priemonę „Socialinės atskirties pre­ vencija ir socialinė integracija“. Jau išdalyti pirmieji neformalaus švietimo pažy­ mėjimai. sistema“ tiesiogiai nekuria kon­ krečių darbo vietų moterims ir ne­ siekia staigios lyčių vaidmenų stereotipų tiek užimtumo, tiek ki­

tose visuomeninio gyvenimo sri­

tyse kaitos. Projektas iš dalies pratęsia kai kurių moterų NVO darbą šioje srityje, tačiau remia­

ta, tarpinis seminaras, baigiamoji konferencija (2008 m. balandžio mėn.); parengtos užsakomosios

si naujomis ir įtaigiomis populia­

kalingų darbui su šeimomis, ir

tas papildomas modulis VU Ly­

raus „akademizmo“ raiškos prie­ monėmis. Todėl jis daro efektyvų edukacinį poveikį projekto daly­

kartu galėtų efektyviau skleisti ly­

čių studijų centro internetinėje

gių galimybių idėjas šeimoje ir užimtumo srityje, tikslingiau vyk­ dytų savo funkcijas, galėtų kom­ petentingiau padėti moterims

svetainėje www.moterys.lt.

Nors Lietuvos įstatymai tiek mo­ terims, tiek vyrams numato vieno­ das teises ir lygias galimybes da­

įgyvendinti lygias galimybes užimtumo srityje ir labiau moty­

moterų įsidarbinimo šansai yra

viams, jų požiūrių transformaci­

mo ir kvalifikacijos atnaujinimo

kultūrinius stereotipus, kurie blo­ kuoja visavertį, solidų ir intensy­ vų moterų užimtumą Lietuvos darbo rinkoje.

vykdo įvairius projektus.

VU Lyčių studijų centro vyk­ domas projektas „Lyčių vaidme­ nų stereotipai užimtumo srityje: plataus monitoringo ir švietimo

pė sklaida: bukletai, reklaminiai stendai, mokslinio tyrimo ataskai­

tikslinės radijo laidos (LR), sukur­

jai ir sudaro pagrindą keisti tuos

pagrindų mokymą, įvairiais bū­

vo numatyta plati ir daugiapako­

statomis, įgytų naujų žinių, rei­

darbo rinką, įvairios Lietuvos ins­

dais skatina moterų verslumą ir

siektus rezultatus. Šiam tikslui bu­

vadovautųsi lygių galimybių nuo­

titucijos rengia specialias moky­

programas, organizuoja verslo

Projekto metu skaitomomis paskaitomis buvo siekiama, kad tikslinės grupės įgytų pakanka­ mai žinių, kad galėtų daryti įtaką pokyčiams darbo rinkoje, išma­ nytų problematikos specifiką ir

Projekto tikslas - nuosekliai ir profesionaliai keisti tradicinius

lyvauti darbo rinkoje, tačiau

vuotai atstovautų jų interesams.

Paskaitas išklausė per 500 daly­ vių iš Vilniaus, Alytaus, Šiaulių,

menkesni. Mokslinių tyrimų duo­ menimis, tarp daugelio šio reiški­

Panevėžio apskričių.

yra įsišaknijęs stereotipinis požiū­

nio priežasčių viena svarbiausių

lyčių stereotipus, neigiamai vei­

Projekto vykdymo metu visuo­

ris į moters ir vyro socialinius vaid­

kiančius lygias moterų ir vyrų ga­

menė buvo informuojama apie

limybes užimtumo srityje.

projekto tikslus, uždavinius, pa­

menis, visuomenėje egzistuojan­ tys norminiai lytiškumo aspektai.

Būtent dėl šių tradicinių nuo­ statų moterys dar ir šiandien yra orientuojamos pasirinkti tas pro­ fesijas, kurios susijusios su glo­ ba, rūpyba, paslaugomis, o atly­ gis už tokį darbą yra tradiciškai žemesnis; moterims sunkiau kilti karjeros laiptais, jas slegia ir di­ desni įsipareigojimai šeimai: au­ ginančioms vaikus moterims mo­ tinystė ir šeimos pareigos yra svarbiausia kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Vyrams lengviau gauti darbo, nes didelė visuomenės dalis mano, kad už šeimos išlaikymą pirmiausia yra atsakingi vyrai. Darbdaviai juos

taip pat laiko kompetentingesniais, labiau jaučiančiais atsako­ mybę, racionaliau priimančiais sprendimus. Šio projekto pagrindinė veikla paskaitų ciklo skaitymas - kryptin­ ga ir svarbi, nes siekia laipsniškai keisti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie vyrų ir moterų vaidmenis, skatina sudaryti pa­ lankias sąlygas moterims daly­ vauti ekonominėje veikloje ir vy­ rams lygiai su moterimis atlikti šeimos ir namų ūkio pareigas.

universitas

12

2007 m. gruodis

vilnensis

nuatmintis

Minint 70-qsias akademiko Raimundo Rajecko gimimo ir 10-qsias mirties metines Spalio 27 d. vienas iš matematinės ekonomikos krypties Lietuvoje pradininkų, ilgametis Vilniaus universiteto profeso­ rius, akademikas Raimundas Rajeckas būtų šventęs 70 metų jubiliejų. Deja, iškilaus mokslininko Lietuvos ekonomi­ kos mokslas neteko lygiai prieš dešimt metų. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ir Lietuvos mokslų akade­ mijos iniciatyva spalio 26 d. akad. R. Rajecko vardu pava­ dintoje Ekonomikos fakulteto auditorijoje paminėti 70-ųjų R. Rajecko gimimo ir 10-ųjų mirties metinių susirinko didelis būrys akademiko bendradarbių, mokinių, draugų ir gimi­ nių. Prisimintas per palyginti neilgų lemties skirtq laikų akad. R. Rajecko nueitas turtingas gyvenimo kelias, jo laimėjimai moksle, visuomeninėje, politinėje veikloje, diplo­ matinėje tarnyboje.

Doc. dr. Linas ČEKANAVIČIUS Pažinojusiųjų atmintyje akad.

R. Rajeckas išliko kaip labai ta­ lentinga ir įvairiapusiška asmeny­ bė. Jis buvo vienas pirmųjų Lietu­ vos ekonomistų, gvildenusių ir plėtojusių matematinius ekonomi­ kos analizės ir prognozavimo me­ todus. Jam pirmajam iš pokarinės Lietuvos ekonomistų pavyko iš­ trūkti už „geležinės uždangos“ ir dirbti mokslinį darbą ne bet kur, o pasauliniame ekonomikos moks­ lo olimpe - Harvardo universitete.

Harvarde R. Rajeckas dirbo kartu su vienu garsiausių XX amžiaus ekonomistų, būsimu Nobelio pre­ mijos laureatu V. Leontjevu, su ku­ riuo vėliau iki mirties palaikė drau­ giškus santykius. Grįžęs iš stažuo­ tės Harvarde, po kelerių metų R. Rajeckas sėkmingai apsigynė ekonomikos mokslų daktaro (pa­ gal dabartinę klasifikaciją - habi­ lituoto daktaro) disertaciją - 33 metų lietuvis mokslininkas tapo jauniausiu ekonomikos mokslų

daktaru visoje SSRS. Lietuvoje R. Rajeckas buvo tikras matema­ tinės ekonomikos krypties „flag­ manas“: jo pastangomis prie tuo­ metinio LSSR Plano komiteto buvo sukurtas Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo ins­ titutas (LUPEMTI), kuriame telkėsi jauni ekonomikos matematinio modeliavimo entuziastai, plėtojantys ir diegiantys modernius ekono­ mikos tyrimo, prognozavimo bei planavimo metodus.

Vilniaus universiteto dėstytoju R. Rajeckas pradėjo dirbti dar 1967 m., nuo 1971-ųjų jis jau Vil­ niaus universiteto profesorius, po kelerių metų - katedros vedėjas.

Keliolikos monografijų, kelių šim­ tų mokslinių straipsnių (skelbtų ir Vakarų mokslinėje spaudoje) au­ torius, parengęs per 30 ekonomi­ kos mokslo kandidatų (pagal da­ bartinę klasifikaciją - daktarų), akademikas... Galima sakyti mokslininko svajonių karjera. Ta­ čiau akad. R. Rajecko biografija turtinga ne vien akademiniais lai­ mėjimais. Lietuvos mokslų aka­ demijos viceprezidentas, Lietu­ vos sąjūdžio iniciatyvinės gru-

GYVENIMO

pės, vėliau - Sąjūdžio Seimo na­ rys, Lietuvos Respublikos Prezi­ dento vyriausiasis patarėjas, Lie­ tuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, LR Seimo narys - tai tik keli įsimintini akad. R. Rajec­ ko gyvenimo etapai. Vis dėlto uni­ versitetas visad liko jo profesinio gyvenimo „uostu“, j kurį nuolat su­ grįždavo, nes mokslinė veikla ir galimybė dalytis žiniomis su ko­ legomis bei studentais buvo ta „didžioji pagunda“, kuriai jis ne­ pajėgdavo atsispirti.

Ekonomikos fakultete įvykusia­ me 70-ųjų akad. R. Rajecko gimi­ mo metinių minėjime prisimini­ mais dalijosi akademiko mokiniai, bendražygiai ir draugai. Buvęs akademiko studentas bei aspiran­ tas, šiuo metu vadovaujantis Vil­ niaus universiteto Kiekybinių me­ todų ir modeliavimo katedrai, doc.

Linas Čekanavičius palygino

akad. R. Rajecką su prancūzų li­ teratūros klasiko Victoro Hugo ro­ mano „Devyniasdešimt tretieji“

Kad darbai rastų keliq į Lietuvq 2007 m. Lietuvoje minimas grafiko, tapytojo, vitražisto, skulptoriaus ir pedagogo Vytauto Kazimiero Jonyno (19071997) šimtmetis. Būdamas pasaulyje pripažintas kūrėjas, dailininkas V. K. Jonynas savo sielq laikė lietuviška ir norėjo, kad jo darbai rastų keliq į Lietuvę. Taip kalbėjo dailininko dukra Giedra Jonynaitė-Troncone Vilniuje Radvilų rūmuose pristatydama Lietuvai dovanotų V. K. Jonyno kūrinių parodų „Pasaulio meno kryžkelėse“. G. Jonynaitė Lietuvos dailės muziejui dovanojo daug tėvo kūrybos darbų, o Vilniaus universiteto bibliotekai, jau turinčiai V. K. Jonyno dokumentų, perdavė archyvų. Manydama, kad archyvas turėtų būti įdomus menotyrininkams, G. Jonynaitė pabrėžė nenorinti jo skaidyti ir išdalyti į keletu vietų. Visa jos perduota medžiaga dabar saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno asmens fonde (F 299).

Nijolė ŠULGIENĖ, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Perduota dokumentinė medžia­ ga liudija apie kai kuriuos V. K. Jo­ nyno gyvenimo, veiklos ir kūry­ bos epizodus. Tai - asmens do­ kumentai, sertifikatai, patvirtinan­

tys, kad V. K. Jonynas 1931-1934 m. Paryžiuje studijavo Valstybinė­ je menų ir amatų konservatorijo­ je, įgijo medžio raižinių ir knygos meno specialybę, kad studijavo Paryžiuje Boulle'io miesto meno ir amatų mokykloje medžio skulp­ tūrą ir baldų konstravimą.

1944 m. V. K. Jonynas pasitraukė

V K. Jonyno dukra Giedra Jonynaitė-Troncone VU bibliote­ kai perdavė tėvo archyvą iš Lietuvos ir 1946 m. Freiburge (Vokietija) įkūrė Dailės ir amatų mokyklą, jai vadovavo ir joje dės­ tė. Tai patvirtina ir perduoti doku­ mentai apie Taikomosios dailės mokyklos Freiburge kūrimąsi ir veikimą (prašymai steigti mokyk­

Prisiminti VU profesorių Raimundą Rajecką susirinko gausus būrys jo kolegų, buvusių bendradarbių personažu markizu de Lantenaku: pareigingumą ir iniciatyvumą apdovanok, aplaidumą ir tinginys­ tę negailestingai bausk - tokiu principu vadovavosi ir literatūrinis herojus, ir akademikas. Anot kal­ bėtojo, akad. R. Rajecko kaip mokslininko autoritetas toli prano­ ko ne tik universiteto sienas, bet ir Lietuvos ribas: viešėję įvairiuose SSRS mokslo centruose akade­ miko mokiniai ne kartą gavo pro­ gą patirti, kad prisistatyti kaip R. Rajecko aspirantui bemaž prilygdavo „bajoriškam“ titului. Akade­ miko R. Rajecko diegta moki­ niams nuostata „nėra autoritetin­ gų nuomonių, yra tik argumentuo­ tos nuomonės“ šiems išugdė sveiką imunitetą prieš ideologi­ jos diktatą mokslui, įskiepijo kriti­ nę mąstyseną. O jo kuruojamoje Vilniaus universiteto ekonominės kibernetikos studijų programoje sumaniai „paslėptos“ šiuolaikiš­ kos analitinės disciplinos netgi sovietmečiu ne vienai ekonomis­ tų kartai leido susipažinti su Va­ karų ekonomikos mokslo para­ digmomis.

Buvęs Lietuvos mokslų akade­ mijos prezidentas akademikas Ju­ ras Požėla pasidalijo prisimini­ mais iš akad. R. Rajecko darbo akademijoje laikų. Jis pabrėžė, kad renkant R. Rajecką MA vice­ prezidentu tikėtasi sustiprinti kiek silpnoką akademijos socialinių mokslų sektorių - ir tos viltys išsi­ pildė su kaupu. Akad. J. Požėla su šypsena prisiminė keletą akad.

R. Rajecko darbo akademijoje epizodų, kurie itin ryškiai atsklei­

dė jo nepakantumą netvarkai ir ap­ sileidimui.

Profesorius, habilituotas ekono­ mikos mokslų daktaras Aleksan­ dras Vasiliauskas apžvelgė akad.

R. Rajecko - savo mokytojo, vado­ vo ir bendražygio-mokslinį paliki­ mą. Jokie mokslo laimėjimai nėra galutinės tiesos, mokslas nestovi vietoje, tad tai, kas vakar buvo iški­ lus laimėjimas, šiandien jau gali at­ rodyti tik istorija. Tačiau, kaip pa­ brėžė prof. A. Vasiliauskas, į šian­ dienos mokslinius atradimus veda anksčiau mokslo dirvoje padarytų žingsnių pėdos. Ekonomikos moks­ le akad. R. Rajecko nueito kelio žy­ mės išlieka labai ryškios, o kai ku­ rios jo pasiūlytos ir plėtotos idėjos iki šiol daro įtaką Lietuvos mokslo raidai. Pasak prof. A. Vasiliausko, akad. R. Rajecko pasiūlyta integ­ ruota ekonomikos plėtros progno­ zavimo ir planavimo sistema, kompleksiškai įvertinanti ne tik ekonominius, bet ir socialinius bei ekologinius plėtros veiksnius, anuomet buvo savo laiką prano­ kusi idėja, sėkmingai plėtota ir diegta Lietuvoje. Modernizuota ir atitinkamai adaptuota naujoms ekonominėms sąlygoms tokia in­ tegruota modelių sistema šian­ dien labai praverstų Lietuvai, su­ darant ilgalaikės plėtotės strate­ gijas ir įvertinant galimus svarbių politinių bei ūkinių sprendimų pa­ darinius. Deja, šiandien trūksta jos plėtros „spiritus movens“, koks bu­ vo mokslininkas novatorius, talen­ tingas pedagogas ir aktyvus vi­ suomenės veikėjas akademikas Raimundas Rajeckas.

lą, V. K. Jonyno privati ir tarnybi­ nė korespondencija). Ši medžia­

Perduota nemažai fotografijų: šeimos, su popiežiumi Pauliumi VI Vatikane, kur už bareljefų Lietuvių kankinių koplyčiai Šv. Petro bazili­

ga papildo bibliotekoje jau turi­ mus Freiburgo mokyklos organi­ zavimo ir veiklos dokumentus (dr.

Alberto Geručio asmens fondas).

Yra V. K. Jonyno straipsnių ran­ kraščių, paskaitų konspektų frag­ mentų, pašto ženklų Vokietijos provincijoms eskizų, medžiaga apie pašto ženklo su šv. Kazimiero atvaizdu kūrimą. Korespondenci­ ja negausi, po vieną kitą įvairių asmenų laišką. Minėtini poeto Jo­ no Aisčio, rašytojo Juozo Baltu­ šio, Pauliaus Galaunės, architek­ to Jono Muloko laiškai, Amerikos nacionalinės akademijos prane­ šimas, kad V. K. Jonynas yra Ame­ rikos nacionalinės akademijos draugijos narys.

Archyve saugoma ir per 20 V. K. Jonyno parodų, vykusių 1944-1997 m. įvairiose pasaulio meno galerijose, katalogų. Tarp jų ir Niujorke 1954 m. atidarytos pir­ mosios V. K. Jonyno kūrinių per­ sonalinės parodos Amerikoje ka­ talogas. Besidomintys V. K. Jony­ no gyvenimu ir veikla čia suras Lietuvos ir užsienio spaudos apie V. K. Jonyną (1943-1999) rinkinį.

koje sukūrimą V. K. Jonynui buvo įteiktas medalis, iš parodų atidary­ mų Čikagoje, Kaune, Druskininkuo­

se, svečio Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmėse, Lietuvo­ je, apdovanojant V. K. Jonyną Lie­ tuvos Didžiojo kunigaikščio Gedi­ mino ordino Komandoro kryžiumi, iš Jonynų giminės 500 metų sukak­ ties minėjimo; V. K. Jonyno portre­ tai, fotografuoti žinomų fotografų A. Sutkaus, A. Baryso, B. Aleknavi­ čiaus, A. Kezio, V. Maželio. Čia yra V. K. Jonynui nemažos įtakos turė­ jusio prancūzų kalbininko lituanis­ to, profesoriaus Raimono Šmitleno

(Schmittlein), 1934-1938 m. dės­ čiusio Kaune, Vytauto Didžiojo uni­ versitete, prancūzų kalbą ir litera­ tūrą, fotografija. Archyve yra V. K. Jonyno darbų (skulptūrų, ho­ reljefų, vitražų) fotografijų.

Be Vilniaus universiteto biblio­ tekoje saugomo V. K. Jonyno do­ kumentinio palikimo, jo dokumen­ tų rinkiniai yra Vilniaus dailės aka­ demijoje ir V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

universitas

2007 m. gruodis

13

vilnensis

_______________________ in memoriam

Mokytojo ir kolegos Alfonso Venckaus netektis 1917-03-18-2007-11-19 Dar nespėjo nuvysti devyniasdešimties baitų rožių puokštė, kada pilnas gyvybingumo ir žvalumo Ekonomikos fakulteto docentas Alfonsas Venckus šventė savo 90 metų jubiliejų, dar taip neseniai diskutavo apie šalies ir pasaulio aktuali­ jas, domėjosi universitete ir fakultete vykstančiomis pertvarkomis, klausinėjo apie dabartinių studentų išprusimą ir požiūrį į studijas. O šiandien mes galime tik pamąstyti apie ilgą ir gana sudėtingą velionio gyvenimo kelią.

Su Vilniaus universitetu susijęs ilgiausias ir svarbiausias jo gyve­ nimo tarpsnis. Jis buvo vienas pir­ mųjų pokario metų studentų. Vien tai, kad tuometinėmis sąlygomis, ką tik gavęs diplomą, buvo palik­ tas dirbti universiteto mokymo da­ lies viršininku, liudija apie Alfon­ so Venckaus neeilinius sugebėji­ mus ir darbštumą. Kartu dėstė Eko­ nomikos fakultete. Dėl ne per di­ delio lojalumo tuometinei santvar­ kai ir dėl „neaiškios“ kilmės (tėvai turėjo per 30 ha žemės, o sovieti­ nėmis sąlygomis tai buvo prilygi­ nama nusikalstamai „buožių“ ka­ tegorijai), Alfonsas Venckus 1951 m. vasarą iš mokymo dalies virši­ ninko pareigų buvo priverstas pa­ sitraukti.

Bet pedagoginis darbas jį trau­ kė: dirbo dėstytoju Lietkoopsą­ jungos mokymo kombinate, vė­ liau - įsikūrusiame Kooperacijos technikume buvo dėstytojas, di­ rektoriaus pavaduotojas, direkto­ rius. Tos pareigos sustiprino Al­ fonso Venckaus domėjimąsi var­ totojų kooperacija. Jai liko ištiki­ mas iki gyvenimo pabaigos. Jis nenutraukė ryšio ir su universite­ tu. Tam paskatino to meto univer­ siteto rektorius ir Ekonomikos fa­ kulteto Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėjas profesorius Jo­ nas Bučas, kuris gerai vertino jo sugebėjimus ir darbą mokymo dalyje. Nuo 1956 iki 1995 m. jo

gyvenimas neatsiejamas nuo Ekonomikos fakulteto.

1963 m. Alfonsas Venckus ap­ sigina ekonomikos mokslų kan­ didato (dabar daktaro) disertaci­ ją „Lietuvos vartotojų kooperaci­ jos išvystymas“, 1966 m. jam su­ teikiamas docento vardas, o po metų (1967) už nuopelnus res­ publikos ekonomikai ir ženklų in­ dėlį, ruošiant ekonomistus šalies ūkiui, pirmojo žymesnio asmeni­ nio jubiliejaus proga - Lietuvos nusipelniusio ekonomisto garbės vardas.

Alfonsas Venckus buvo vienas aktyviausių buvusio Prekybos fa­ kulteto savarankiškumo didinimo iniciatorių. Kartu su kitais ben­ dradarbiais stengėsi, kad Preky­ bos fakultetas pakeistų savo sta­ tusą universitete ir taptų juridiš­ kai autonominiu padaliniu, iš­ plėstų veiklos profilį ir darbo kryp­ tį, taptų tikrai pažangia vidaus ir tarptautinės komercijos verslo specialistų ruošimo vieta Lietu­ voje, analogiška tarpukario Lie­ tuvoje veikusiam Klaipėdos pre­ kybos institutui. Deja, visiškai ar­ gumentuotoms ir subrandintoms idėjoms tada nebuvo lemta išsi­ pildyti.

Alfonsas Venckus buvo vienas iš iniciatorių prie Prekybos eko­ nomikos katedros 1967 m. įsteig­ ti Tarpžinybinę mokslo tyrimo la­ boratoriją, kurioje bendradarbia­

Vytautas Bogušis 1931-09-08-2007-11-22 Nebėra mūsų kolegos Vytauto Bogušio. Pakirto jį netikėta liga. Sunku susitai­ kyti su mintimi, kad nebeaidės jo žingsniai Universiteto bibliotekos koridoriais, nebegirdėsime daugiau jo tylaus, ramaus balso, nebepasakos jis su santūria šypsena veide sovietmečiu patirtų įdomybių - o išgy­ venti jam teko tikrai nemažai.

Ilgametis Universiteto bibliote­ kos darbuotojas Vytautas Bogu­ šis gimė 1929 m. rugsėjo 8 d.

1950 m. baigė Druskininkų vidu­ rinę mokyklą ir pradėjo dirbti Druskininkų miesto valdyboje hidrologu stebėtoju, kartu eida­ mas medicinos darbuotojų prof­ sąjungos bibliotekos vedėjo bei teismo posėdžių sekretoriaus pa­ reigas. 1951-1953 m., kaip ir

vimo sutarčių forma buvo vykdomi moksliniai tyrimai ir jų pagrindu ruošiamos disertacijos, tiesiogiai susijusios su praktika. Nemažas Prekybos ekonomikos katedros (vėliau ir trijų ekonominio profilio fakultetų) darbuotojų būrys vieno­ kiu ar kitokiu būdu buvo susiję su šios laboratorijos veikla ir gauda­ vo realią naudą: atlikdavo tyrimus, ruošdavo disertacijas, gaudavo teigiamus darbo vertinimo atsilie­ pimus.

Alfonsas Venckus mėgo vado­ vauti moksliniams darbams kaip vadovas ar paprasčiausiai drau­ giškas patarėjas. Tai gali paliudyti kiekvienas, kuriam teko tokiomis progomis bendrauti. Alfonsas Venckus man, kaip ir daugeliui jį pažinojusių, išlieka gyvas ir trykš­ tantis energija ne tik šviesiuose pri­ siminimuose, bet ir išlikusiuose darbuose, iš kurių net dabar dar galima rasti naudos.

Svarbiausieji darbai: „Pirkėjų aptarnavimas parduotuvėje“ (1961), „Reklamos psichologija“ (1986), „Prekybos technologija“ (1986), „Lietuvos TSR vartotojų ko­ operacijos raida“ (vienas iš auto­ rių ir sudarytojų, 1984), „Prekybos reklamos teoriniai pagrindai“ (1993) ir kt.

Doc. Bronislovas ČEREŠKA

liotekininko specialybę. 1961 m. pradėjo dirbti Vilniaus universite­ to bibliotekoje ir per joje praleis­ tus keturiasdešimt metų darbavo­ si įvairiuose skyriuose. Dirbo mokslinį kultūrinį darbą. Istorijosfilologijos fakulteto studentams dėstė bibliografinių žinių kursą.

Nebūdamas abejingas Lietuvos kultūrai ir istorijai, jis parengė to­ kius leidinius: dokumentų rinkinį Academia et Universitas Vilnen­ sis (1979; kartu su D. Būtėnu); J. Lukoševičiaus knygą Atsimini­ mai ir laiškai (1982); albumą Vil­ niaus universitetas dailėje (1986); prisidėjo leidžiant I. Končiaus at­ siminimus Kelionė j Červenę ir at­

gal (1993); K. Lukausko Pamoks­ lus (1996); redagavo ir papildė V. Drėmos monografiją Vilniaus Šv. Jono bažnyčia (1997). Rašė

dauguma anuomet, tarnavo Ta­ rybinėje armijoje toli nuo namų Vidurinėje Azijoje. 1953 m. dirbo Puvočių bibliotekos vadėju. 1954 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir 1960 m. baigė jį įgydamas bib­

mokslo populiarinimo straipsnius tuometiniams žurnalams bei laik­ raščiams. Paskelbė apie 100 įvai­ rių straipsnių Lietuvos istorijos, švietimo bei kultūros, taip pat Uni­ versiteto istorijos ir gyvenimo te­ matika. Aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos televizija ir kino stu­ dija. Jis yra 15 lietuviškų doku­ mentinių ir mokslo populiarinimo filmų scenarijų autorius, tokių kaip

f fai

Prisimindami Vokiečių filologijos katedros docentę lnq Meiksinaitę

1921-01-19 - 2007-11-15 Lapkričio 15 d. mirė ilgametė Vokiečių filologijos katedros docentė, daktarė Ina Meiksinaitė. Ina Meiksinaitė Vilniaus universitete dirbo nuo 1945 m. Vokiečių kalbą ir teorinę gramatiką ji dėstė Filologijos ir kitų. fakultetų studentams.

Daugiausia laiko ir jėgų germanistų rengimui ir moksliniam darbui dr. Ina Meiksinaitė skyrė dirbdama Vilniaus universiteto Vokie­ čių filologijos katedroje.

Ina Meiksinaitė gimė 1921 m. sausio 19 d. Nevelyje (Baltarusija).

1939 m. ji įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą studijuoti germanistikos. 1940 m. universitetas buvo perkeltas į Vilnių, ir studijas Ina Meiksinaitė tęsė jau sostinėje. Bet 1941 m. dėl karo teko trauktis į Rusiją. Dar studijų metu Ina Meiksinaitė Vilniuje dirbo mokytoja. 1942 m. ji įstojo į Nižnij Novgorodo (tuo metu Gorkio) pedagoginio užsienio kalbų instituto germanistikos skyrių ir 1944 m. sėkmingai baigė studijas. 1944-1945 m. ji dėstė šiame institute.

1945 m. Ina Meiksinaitė sugrįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Vilniaus universi­ teto Užsienio kalbų katedroje. 1972 m. apgynė daktaro disertaciją „Sintak­ sinės bendraties funkcijos dabartinėje vokiečių kalboje“. Vėliau daug dė­ mesio skyrė vokiečių teorinės gramatikos tyrinėjimams, išleido keletą va­ dovėlių studentams germanistams, parašė mokslinių straipsnių įvairiais vokiečių kalbos teorijos ir praktikos klausimais, susilaukusių atgarsio ir Lietuvoje, ir užsienyje. Už pedagoginę veiklą ir mokslinius darbus Ina Meik­ sinaitė išrinkta Niujorko mokslų akademijos tikrąja nare.

Ina Meiksinaitė dėstė beveik visas germanistikos disciplinas - teori­ nę gramatiką ir fonetiką, vokiečių kalbos istoriją, stilistiką. Ji buvo ne tik aukšto profesinio lygio pedagogė, bet ir ryški, temperamentinga asme­ nybė. Net ir pačias sudėtingiausias temas sugebėdavo perteikti pa­ traukliai ir vaizdingai, mokėjo sudominti mokslo mintimi. Mylėjo vokie­ čių literatūrą, J. W. Goethe’s, H. von Kleisto, T. Manno kūrybą patraukliai nagrinėdavo seminarų ir pratybų metu. Kruopščią teksto analizę lydė­ davo šmaikštūs samprotavimai, sodrus humoras. Turbūt didžiausią įspū­ dį kiekvienai universiteto germanistų kartai yra padarę jos vadovauja­ mi seminarai apie J. W. Goethe’s „Faustą“. Ina Meiksinaitė buvo reikli pedagogė, tačiau visiems imponuodavo ir jos žmogiškosios savybės, dėmesys kiekvienam studentui, noras padėti, linksmas būdas, bendra­ vimo menas. Savo gyvenimu ir veikla velionė įprasmina svarbiausią pedagoginį principą - dosniai dalyti savo žinias kitiems. Šviesus dėstytojos atminimas liks gyvas mumyse.

Vokiečių filologijos katedra

Vilniaus universitetas 15791979 (filmas skirtas Vilniaus uni­ versiteto 400-mečio jubiliejui), Kazimieras Simonavičius (filmas apie raketų teorijos ir praktikos pradininką, veikalo Ars magna artilleriae autorių), Kalinys Nr. 26 (filmas apie geologą bei narod­ nikų veikėją J. Lukoševičių). Te­ levizijoje rengė įvairias kultūri­ nes laidas apie garsius Lietuvos žmones - Mykolą Riomerį, Levą Karsaviną, didikus Sapiegas ir ki­ tus. 1979 m. drauge su kolega J. Vytuliu parengė didelę kilno­ jamąją parodą, skirtą Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui, kuri buvo pristatoma ne tik Lietu­ voje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje, JAV. Dirbdamas VUB Rankraščių skyriaus vedėju ir asmeniškai pažinodamas nemažai kunigų, su kuriais jį siejo nuoširdūs san­ tykiai, tylomis rinko iš įvairių Lie­ tuvos parapijų Vilniaus universi­ teto bibliotekai vertingas knygas ir rankraščius. Iš Krymo parga­ beno didelę karaimų rašytinio paveldo dalį. Dalyvavo įvairiose konferencijose, skaitė praneši­ mus ir paskaitas apie Lietuvos kultūrą ir istoriją. Bendraudamas su Lietuvos ir užsienio kultūros

veikėjais, tokiais kaip J. Kubilius, Z. Zinkevičius, B. Genzelis, V. Mer­ kys, A. Jovaišas, B. Savukynas, H. Jasiūnas, P. Rabikauskas, A. Liuima, S. Goštautas, H. Buddensiegas, V. Toporovas, G. Michelini, R U. Dini, L. Piechnikas ir daugeliu kitų, padėjo konsultaci­ jomis jiems rengiant mokslinius darbus, garsinančius Lietuvą, jos kultūrą ir pasiekimus ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Pagal Lietuvos archyvuose esa­ mus dokumentus parengė me­ džiagą apie Vilniaus universiteto turtus, išvežtus į Rusiją.

Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai ir visi, kuriems teko lai­ mė bendrauti ir dirbti kartu su Vy­ tautu Bogušiu, atsimins jį kaip kuk­ lų, gyvenimo nelepintą, mėgusį švelniai pajuokauti, tyliai Lietuvos kultūrai plušėjusį žmogų, mielai mokiusį jaunesniuosius kolegas, padėjusį ir nešykštėjusį žinių vi­ siems, kam rūpi Lietuva, jos kultū­ ra, istorija ir tiesa. Ačiū jam už po kruopelytę iš visur sunkiai ir kruopščiai surankiotą ir mums pa­ liktą neįkainojamą turtą - žinių krai­ tį ir širdies šilumą.

Bendradarbių vardu Vidas RAČIUS

universitas

14

2007 m. gruodis

vilnensis

s aiimes - studentai DALYVAVIMAS - NEMOKAMAS, PATIRTIS NEĮKAINOJAMA! Vaida VANAGAITE Kiekviename žingsnyje lankyto­ jų akį traukė išradingi, netikėti stu­ dentų darbai ir jų originaliai deko­ ruoti stendai. Didelio pasisekimo susilaukė ir abu seminarai: UAB „Adnet“ atstovo Arnoldo Rogozno „Nacionaliniai vartotojų ypatumai“ ir UAB „Trendmark Universal McCann“ projektų vadovės Žydrū­ nės Amšiejūtės „Reklamos kampa­ nijų pristatymas“. Antro seminaro metu pristatytos dvi nestandartinės reklamos kampanijos, iš kurių vie­ na Kanų festivalyje laimėjo „Sidab­ rinio liūto“ apdovanojimą. Šiais metais absoliutus lyderis -

komanda „Hard - Heads“, pelniu­ si net penkis apdovanojimus. Šau­

nūs studentai iš VU TVM parodoje pristatė aerozolio pavidalo purškiklj, užšaldantį gyvūnėlių ekskre­ mentus.

IDĖJA 2007 nugalėtojai: „Idėja 2007 Grand Prix“ - ko­ manda „Hard - Heads“. „Geriausia marketingo idėja“ komanda „Hard - Heads“. „Geriausia marketingo idėja Či-

lijos produktui“ - „CARD'o koman­ da“, sukūrusi plastikines korteles,

Lapkričio 30 d. „Litexpo“ pa­ rodų rūmuose įvykusi stu­ dentų marketingo darbų paroda IDĖJA 2007 susilaukė nemažo studentų, žiniasklaidos atstovų ir kitų parodos koncepcija susidomėjusių piliečių dėmesio. Pirmąkart ši paroda surengta minėtuose parodų rūmuose, o ne Vil­ niaus universiteto Ekonomi­ kos fakultete, kaip buvo pir­ muosius trejus metus. kuriomis galima atsiskaityti papie­ tavus bet kuriame iš UAB „Čilija“

tinklo restoranų. Jas gauna įmonės, pasirašiusios sutartį su UAB „Čili­ ja“, darbuotojai. „Geriausia marketingo idėja Dvarčionių keramikos produktui“ komanda „CHAIN“, pasiūliusi gu­ mos ornamentais padengtas visiš­ kai neslystančias plyteles. „Geriausia marketingo idėja BMK produktui“ - komanda „Vendo“. Jos produktas - interaktyvi lentos ir bal­ savimo sistema SMF System, pritai­ kyta studijoms, suteikianti galimybę lengvai ir interaktyviai pateikti studi­ jų medžiagą. Joje įdiegtos rašymo

„Idėjos 2007 Grand Pix“ laimėtojai - komanda „Hard - Heads“ prie savo sukurto produkto ir skaitymo balsu, uždavinių spren­ dimų ir klaidų tikrinimo programos.

Balsavimo sistema suteikia galimy­ bę rengti virtualius atsiskaitymus pa­ sitelkus mobilųjį ryšį. „Geriausia videoreklama“ - ko­ manda „Hard - Heads“. „Geriausia spaudos reklama“ komanda „Moonglasses“, pristačiu­

Komanda „CHAIN“ pasiūlė gumos ornamentais padengtas visiškai neslystančias plyteles ir laimėjo prizą už geriausią marketingo idėją Dvarčionių keramikos produktui

si naktinio matymo akinius „Moon­ glasses“. „Geriausia lauko reklama“ - ko­ manda „Moonglasses“. „Geriausias stendas“ - koman­ da „Hard-Heads“. „Liaudies balsas“ - komanda „IPSIS“. Jos produktas - kompiu­ terinė informacinė sistema, lei­

džianti vartotojui bet kuriuo metu iš bet kurios vietos internetu prisi­ jungti ir pamatyti projekto paja­ mas, išlaidas ir įvairius apskaičiuo­ tus rodiklius. „Aktualiausias dalyvių sukurtas produktas“ - „Hard - Heads“. „Stereotipų sulaužymas“ - ko­ manda „Moonglasses“.

žinimą. Kartais net patys pastebi­ me, kiek daug nežinome dalykų, kuriuos stengiasi įrodyti komandos atsakinėdamos į klausimus“, - sa­ kė projekto organizatoriai.

„Man patiko žaidimo idėja, to­ dėl ir pati norėčiau čia dalyvauti.

Tačiau niekas iš mano grupiokų nesusidomėjo „Protmūšiu“, o da­ lyvauti su kitais nesinori, ir artė­ janti egzaminų sesija neleidžia atsipūsti nuo mokslų, todėl pama­ niau, kad galiausiai gali nelikti lai­ ko dalyvauti kovose“, - sakė an­ glų ir rusų kalbas studijuojanti Dovilė Petkevičiūtė.

KAUNO STUDENTUS SUVIENIJO PROTŲ MUŠIS Kardina MARCINKEVIČIŪTĖ,

VU KHF anglų ir rusų kalbų I kursas

Ne visi paisė taisyklių Antrąjį sezoną organizatoriai pasitiko ir su naujomis taisyklė­ mis. Komandų nariai turėjo at­ siųsti bent po vieną klausimą žaidimui, nes, pasak organizato­ rių, didžiausias jų galvos skaus­ mas - klausimų stoka.. VU Kau­ no humanitarinio fakulteto antrakursiai mums sakė, jog šį sezoną komandos tarpusavyje kovoja daug linksmiau, į žaidimą žiūri kaip į smagų laisvalaikio lei­ dimo būdą. „Dalyviai išties pasi­ žymi originalumu, nevengia pa­ teikti sudėtingų atsakymų į pačius paprasčiausius klausimus. To ir reikia „Protmūšiui“ - linksmų ir originalių komandų. Tiesą sakant, nufilmavus mūsų žaidimą galėtų išeiti puiki laida apie pasaulio pa-

Netrukus pasibaigsiantis antrasis intelektinio žaidimo „Protmūšis“ sezonas dalyvius nustebino ne tik netikėtais klausi­ mais, bet ir organizatorių reiklumu. Kauniečiai stengėsi ne­ nusileisti šio žaidimo pradininkams vilniečiams ir įrodyti, jog ir Kaune yra nemažai intelektualių studentų. Šiemet ini­ ciatyvą dalyvauti projekte parodė aštuoniolika komandų.

Antrąjį „Protmušio“ sezoną visos komandos pasižymėjo originalumu ir išmone. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Į TIKRĄ ŽYGĮ TIK PO „KRIKŠTO"

„Krikšto“ apeigos - tai tik žygeiviško gyvenimo pradžia

Ugnė BARAVYKAITĖ, Aušra BUTKUTĖ Lapkričio 24-25 d. Ceikinių apylinkėse prie Merkmenų eže­ ro esančioje^sodyboje vyko kas­ metinės VUŽK (Vilniaus univer­

siteto žygeivių klubo) naujokų krikštynos.

Nuvykę iki Ignalinos, kaip ir pri­ dera žygeiviams, iki sodybos ėjo apie 15 kilometrų. Lyjant lietui žygeiviai keliavo miškais, Ažušilės-Nevaišių aukštuma, kol galop permirkę pasiekė sodybą. Nespė­ ję troboje apšilti fuksai buvo su­ pančioti viena virve ir išvaryti į lauką. Suklupdyti purve prisiekė mesti mokslus, jeigu šie trukdys žygiams, miegmaišiuose miegoti tiktai po tris, valgyti košę tik su uo­ dais ir kt. Smagiausioji dalis - kliū­ čių ruožas po naktinį mišką. Ko tik neteko patirti jauniesiems

Aktyvūs pirmakursiai Kad ir kokios originalios buvo visos komandos, labiausiai žiūro­ vams įsiminė KHF ekonomikos pirmakursiai, pasivadinę „D. L. ir N.“. („Daunai, Lopai ir Nepatiki­ mi“). „Mes pasižymime tik trečią­ ja savybe, pirmosiomis - ne“, kalbėjo vienas iš „D. L. ir N.“ na­ rių Marius Urbonas.

Kita šio fakulteto pirmakursių komanda „Meškučiai“ džiaugėsi linksmu žaidimu ir galimybe pa­ būti kartu su kurso draugais. „Tai įdomus žaidimas. Vienintelis mi­ nusas - kartais pernelyg sudėtin­ gi klausimai“, - sakė komandos „Meškučiai“ atstovė Nida Serei­

Kova tarp Kauno ir Vilniaus

kaitė.

Jei dar nespėjai pamatyti links­ mų ir nuotaikingų „Protmūšio“ ko­ vų - paskubėk, nes jau gruodžio 19-ąją paaiškės, kas nusipelnys pačių protingiausių studentų var­ do ir laimės pagrindinį prizą - ga­ limybę apsilankyti pramogų par­ ke „Lokės pėda“. Kauniečiai taip pat susirungs su „Protmūšio“ nu­ galėtojais Vilniuje.

žygeiviams. Beeidami kliuvo už šakų kartu pargriaudami iš pas­ kos einančius, stambesniam bu­ vo sunku pralįsti pro nuvirtusį rąs­ tą, neretam koja strigo medyje.

Sunkiausia buvo paskutiniam žygeiviui, nešusiam fuksų „sąži­ nę“ - nemenką rąstą, kurį klubelio senbuviai liepė išsaugoti šva­ rų. O tai nebuvo labai lengva, nes netrukus fuksus nudžiugino kita užduotėlė: veteranui sušukus: „Rodau pirmą ir paskutinį kartą“, visi paskui pasileido keturiomis šliaužti purvynu per eglišakių tu­ nelį. Jo pabaigoje žioplesnis žy­ geivis turėjo įkristi į upelį.

Na, o kokios krikštynos be le­ dinio lapkričio vandens? Pagal nerašytą planą fuksai turėjo įkris­ ti į ežerą bandydami Įveikti pas­ kutinę užduotį. Laimei, ežeras bu­ vo užšalęs. Daugiau ar mažiau vis tiek visi sušlapo. Purvini, var­

vantys (lietus taip ir nenustojo ly­ ti), drebantys ir jau svajojantys apie laukiančią pirtelę žygeiviai turėjo dar ir legendinį batą pabu­ čiuoti.

Bato savininkas yra žygeivis Kęstutis Čiaponis. Jis su šiais ba­ tukais Centriniame Kaukaze lan­ kėsi, įkopė į Elbrusą (vieną aukščiausių kalnų Europoje), at­ laikė apie 20 žygių Lietuvoje, žy­ gį autostopu Vilnius-Baikalas, pėsčiųjų žygį prieba>kalėje, kal­ nų žygį Šiaurės Tian-Šanyje, kol pagaliau batukai buvo išleisti į už­ tarnautą pensiją.

Atlaikę visus išbandymus, fuk­ sai iškilmingai gavo klubelio her­ bą ir briliantine žaluma išteplio­ tais veidais nuskubėjo į pirtį. Ten sėkmingai atitirpo sušalusios ran­ kelės ir kitos galūnės...

Netrukus po krikštynų klubelyje įvyko naujo prezidento rinkimai.

Klubo prezidente tapo Indrė Da­ nieliūtė.

universitas

2007 m. gruodis

15

vilnensis

____________________________ sportas t m

Geriausių 2007 metų VU studentai - fechtavimosi Vilniaus universiteto čempionai trečiąkart iš eilės sportininkų dešimtukas 1. LINA ŠALTYTĖ, TF, III kursas, Pasaulio suaugusiųjų čempiona­ tas, irklavimas, 2007, 12 vieta, trenerė Aldona Tamulevičienė; 2. JONAS VYTAUTAS GVILDYS, MIF, II kursas, Pasaulio jaunių čem­ pionatas, orientavimosi sportas, 2007, 20 vieta, trenerė Aušra Sidaravičienė; 3. JEKATERINA KISELIOVA, FsF, III kursas, Europos suaugusiųjų čempionatas, plaukimas, 2007, 23 vieta, trenerė Ala Kiseliova; 4. MINDAUGAS JURGELIS, EF, II kursas, Universiada, plaukimas, 2007, 9 vieta,Jreneris Michailas Romanovskis; 5. VILIUS ALELIŪNAS, EF, II kursas, Pasaulio jaunių čempionatas, orientavimosi sportas, 2007, 12 vieta, treneris Algirdas Šalkaus­

kas; 6. GABIJA RAŽAITYTĖ, TF, II kursas, Pasaulio jaunių čempionatas, orientavimosi sportas, 2007, 20 vieta, trenerė Jolanta Ražaitienė; 7. NERIJUS SELENIS, MIF, III kursas, Lietuvos Respublikos čem­ pionas, SELL, plaukimas, 2007, 2 vieta, treneriai Michailas Ro­ manovskis, Aleksandra Bliumkinienė; 8. ARTURAS KULNIS, TSPMI, I kursas, Lietuvos 400 m b/b čempio­ nas, aukštųjų m-klų čempionas, trenerė Jūratė Armonienė; 9. KAROLIS GIRULIS, FF, II kursas, Pasaulio taurė, kulkinis šaudy­ mas, 2007, 48 vieta, treneris Česlovas Pavilonis; 10. JUSTINAS DAUGĖLA, MIF, II kursas, Lietuvos Respublikos vice­ čempionas, plaukimas, SELL, 2007, 3 vieta, treneris Michailas Romanovskis.

Sambo imtyninkai vėl skynė pergales Lapkričio 24 d. į Šiauliuose vykusį Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų čempionatų suvažiavo geriausi sambo imtynininkai iš visos Lietuvos, tarp jų - ir Europos bei pasau­ lio čempionatų nugalėtojai ir prizininkai. Jame dalyvavo ir VU merginų bei vaikinų sambo rinktinės. VU studentai iškovojo 17 medalių (2 aukso, 3 sidabro ir 12 bronzos) ir komandinėse įskaitose užėmė trečiųsias vietas.

Irena SINIAUSKAITĖ, MF V kurso studentė Džiugu, kad varžytis su aukšto meistriškumo sportininkais nepabū­ go, kovojo drąsiai, užtikrintai, pasiti­ kėdami savo jėgomis visi mūsų spor­ tininkai. Neprilygstamos buvo Filoso­ fijos fakulteto studentės antrakursė Rūta AKSIONOVA (56 kg) ir ketvirtakursė Dalia ENZELYTĖ (72 kg). Jos ir tapo čempionėmis.

Sidabro medalius pelnė trys mūsų imtynininkai: Neringa SKRIDULYTĖ, MIF III k. (80 kg), Vitalijus TIMOŠENKO, MF II k. (52 kg) ir Denisas SOKOLAS, ChFlllk. (100 kg).

Bronzos medalius iškovojo dau­ giausia mūsų imtynininkų - tik šešio­ se svorio kategorijose šių medalių nepelnė VU sportininkai. Trečiąsias vietas laimėjo ir po 14 taškų koman­ dinei įskaitai pelnė: Irena SINIAUS­ KAITĖ, MF V k. (48 kg), Aistė BITINAITĖ, FF II k. (52 kg), Nina AREFJEVA, FsF I k. (60 kg), Alma LIN­ KEVIČIŪTĖ, GMF II k. mag. (72 kg),

Lapkričio 24 d. Kaune vyko Lietuvos studentų fechtavimosi čempionatas. Bendroje komandų įskaitoje taurę ir nugalė­ tojos vardų trečius metus iš eilės iškovojo Vilniaus universi­ teto komanda, treniruojama Rimo Kalnučio, taškų skaičiu­ mi (92 taškai) smarkiai aplenkusi antrųjų vietų užėmusių Lietuvos kūno kultūros akademijos studentų komandų (39 taškai). Trečioje vietoje - Mykolo Riomerio universitetas (MRU) - 19 taškų.

Vilma RĖBŽDAITĖ Varžybose buvo kovojama dvie­ jų rūšių ginklais - špaga ir kardu.

Fechtavimasis kardu siejamas su senomis studentiškomis fechtavi­ mo tradicijomis, kurias daugiausia puoselėja studentų korporacijos. Šiose varžybose, be kitų, taip pat dalyvavo ir studentai iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų korporacijos „RePublica“ bei tautinės studentų kor­ poracijos „Neo-Lithuania“.

Varžybos prasidėjo merginų, besifechtuojančių špaga, kovomis.

Medalius laimėjo keturios atkak­

liausios fechtuotojos: A. Ažukaitė (VU), kuri tapo čempione, L. Asadauskaitė (VPU), iškovojusi antrą­ ją vietą, ir G. Sikorskytė (LKKA) bei S. Krasauskaitė (KTU), užėmusios dvi trečiąsias vietas. Vilniaus uni­ versitetui atstovavo V. Šmigelskaitė, G. Keturkaitė, V. Rėbždaitė ir I. Česnulaitytė.

Vaikinų špagininkų varžybose čempionu tapo R. Švelnys (LKKA),

antrąją vietą laimėjo T. Krasikovas (LKKA). Kitas dvi prizines vietas užėmė T. Makarovas (VPU) ir V. Pet­ raitis (VU).

Lygiagrečiai su merginų varžy­ bomis špaga vyko ir vaikinų ko­

čiosios vietos atiteko įnirtingai ko­ vojusiems J. Grubliauskui (VU) ir E. Mardosui (VU).

Fechtavimo kardu moterų varžybose nepralenkiama buvo G. Keturkaitė (VU), kuri tapo čem• pione, antrąją vietą po įtemtos ko­ vos pelnė V. Rėbždaitė (VU). Dvi trečiąsias vietas pasidalijo V. Šmigelskaitė (VU) ir Ž. Kentraitė

(VDU). VU komandai atstovavo ir I. Česnulaitytė bei V. Baubinaitė,

kurioms nepasisekė laimėti, ta­ čiau dalyviams paliko įspūdį jų ryžtas nepasiduoti labiau patyru­ sioms fechtuotojoms.

Norintys fechtuotis kviečiami apsilankyti lengvosios atletikos manieže Žemaitės gatvėje ir iš­ mokti kovojimo meno, kuris svar­ bus ne tik takelyje, bet ir gyve­ nime.

Tarpfakultetinės aerobikos varžybos tampa gražia švente Tarpfakultetinės aerobikos varžybos, skirtos Rektoriaus taurei laimėti, išjudina studentus iš auditorijų, priverčia pakelti galvas nuo kompiuterių ekranų ir skubėti į sales ruoštis varžyboms. Gruodžio 6-osios vakarų jau septintų kartų fakultetai varžėsi, kam atiteks Rektoriaus taurė, kas bus antri ar treti, o kas pelnys simpatiškiausios ar draugiš­ kiausios komandos titulų.

Simona ŠIMKUTĖ, OC II k. (80 kg), Kristina ŠABRINSKAITĖ, TVM IV k.

(80+ kg), Rūta BANYTĖ, MF IV k. (80+ kg), Gediminas KUDARAUSKAŠ, EF

Teresė GRITĖNIENĖ,

IV k. (57 kg), Jurgis L4TONAS, MIF IV k. (68 kg), Povilas GRUODIS, TF II k. (90 kg), Paulius BANEVIČIUS, TF III k. (90 kg), Viktoras MOSTOVOJUS, ChF I k. mag. (100+ kg).

Baigiantis šiems kalendoriniams metams, norėtųsi prisiminti tik tai, kas gražu ir gera, ir padėkoti visiems, kas prisidėjo prie gausių pergalių. Todėl nuoširdžiausius padėkos žodžius ski­ riu komandų treneriui ir vadovui doc.

Remigijui Naužemiui, taip pat trene­ riams S. Vėtravai ir E. Techovui už pa­ galbą, rūpestį, kantrybę ir paramą.Už naują aprangą, kimono, striukes ir im­ tynių batelius dėkojame VU SSC ad­ ministracijai ir vadovui prof. habil. dr.

J. Jankauskui. Taip pat norėtųsi pasi­ džiaugti visais komandų nariais, pa­ dėkoti jiems už supratingumą, ko­ mandinės dvasios pajautimą, padrą­ sinantį žvilgsnį ar žodį ir už galimybę visiems būti kartu.

Komandinę įskaitą sudarė grupiniai pratimai, o asmeninėse dalyvės star­ tavo moterų vieneto, mišraus dvejeto ir trejeto rungtyse. Šių metų debiutan­

varžybų vyr. teisėja

te - TVM komanda - laimėjo simpa­ tiškiausios komandos titulą. Tuo tarpu viena iš draugiškiausių ir pastoviau­

sių komandų - Matematikos ir infor­ matikos fakulteto merginų šešetas, nuo pirmo kurso iki ketvirto garbingai ir nuoširdžiai dalyvaujančios aerobi­ kos varžybose, liko ketvirtoje vietoje.

Ekonomikos fakulteto komanda J. Molytė, R. Navickaitė, V. Striužaitė, I. Šaleikaitė, S. Sabaitytė, J. Krivičiūtė-žiūrovus sužavėjo rytietiškais mo­ tyvais ir tik puse balo atsiliko nuo an­ trą vietą laimėjusios filologių koman-

Grakščių filologių komanda „skanavo“ antrosios vietos medalius

VU sambo imtynininkams šie metai buvo itin sėkmingi

vos kardu. Vaikinų fechtavimo kar­ du varžybos buvo labai atkaklios. Įtemptame finale pergalę išplėšė R. Janauskas (VU), antrą vietą iš­ kovojo V. Česlevičius (KTU). Tre­

Ekonomistės sužavėjo žiūrovus rytietiškais motyvais. Jų palaikyti atvyko fakulteto vadovybė ir įteikė merginoms šakotį. V. Naujiko nuotr.

z

» >

\

Medikės ir šiemet nebuvo linkusios užleisti pirmosios vietos.

V. Naujiko nuotr. dos - D. Medvedok, V. Kazlaitės, S. Žitkutės, J. Aviženytės, M. Andrašūnaitės, R. Moiseičukos.

Antrus metus iš eilės šių varžybų nugalėtojomis tapo Medicinos fakul­ teto komanda: A. Vaškytė, J. Mozū­ raitė, I. Draginaitė, S. Stadalnykaitė, J. Prosianikova, G. Gaižutytė. Tai tik­ rai sportiška komanda, kurioje yra VU rinktinės narių. Viena iš jų - Julija Prosianikova, ką tik grįžusi iš 5-ojo Europos aerobinės gimnastikos čempionato Sombatelyje, uždegė savo komandą ryžkiai pergalei.

Norisi paminėti ir tas komandas, kurios taip pat nuoširdžiai ruošėsi varžyboms, bet laimėti medalius joms pritrūko jėgų, laiko ar meistriš­ kumo. Teisės fakulteto šešetas lai­ mėjo drąsiausios komandos titulą.

Orginaliausios studentės vardą pel­ nė Filologijos fakulteto studentė J. Baltrušaitė (mišraus dvejeto rung­ tis). Grakščiausia studente pripažin­ ta Vaiva Kubilaitė (TVM).

Kol komandos ruošėsi varžybų už­ darymui, žiūrovus ir svečius džiugi­ no „Oktavos“ choreografinė grupė.

Nuoširdžiai dėkoju visiems daly­ vavusiems: sportininkams, teisė­ joms, buvusiems ir esamiems rinkti­ nės nariams, žiūrovams ir svečiams.

Jūs visi padarėte iš varžybų mažą šventę. Visiems linkiu sveikatos, ge­ rų artėjančių Naujųjų metų ir, žino­ ma, sėkmės žiemos sesijoje.

universitas

16

vilnensis

2007 m. gruodis

wpaskutinis puslapis

Atvirų durų diena skatino motyvuotumg Gruodžio 8 d. Vilniaus universitete vyko atvirų durų diena - potencialūs studentai, jų mokytojai ir tėvai buvo supažindinti su VU studijų programomis.

Visi atvykėliai galėjo apžiūrėti įvairių VU fakulte­ tų stendus, paklausyti paskaitos apie universitetą ir stebėti fakultetų prisista­ tymus.

Aistė VALIAUSKAITĖ, Dainora PEŠTENYTĖ

Paskaitos sulaukė dėmesio Į paskaitą apie Vilniaus univer­ sitetą netilpo visi norintys. „Jūs mūsų ateitis, pasaulio ateitis“, moksleiviams kalbėjo VU akade­ minių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis. Jo teigimu, Vilniaus universitetas geriausias, nes turi šimtametes tradicijas. „Komunikacijos fakultetas lau­ kia kūrybingų, neniurzgančių ir sprendžiančių problemas studen­ tų“, - teigė Komunikacijos fakul­ teto dekanas prof. Domas Kaunas.

Pristatydamas fakultetą D. Kaunas iš karto siūlė studentams, nepa­ tenkintiems studijomis, nieko ne­ laukti ir keliauti ten, kur jų ateitis.

Gana gausiai auditorijoje susirin­ kusiems moksleiviams buvo trum­ pai pristatytos KF specialybės ir studentų atstovybė. „Mūsų nedaug, bet mes fizikai“, -

šiuo fizikų mėgstamu posakiu Fi­ zikos fakulteto Didžiojoje audito­ rijoje vykusį fakulteto pristatymą pradėjo Bendrosios fizikos ir spek­ troskopijos katedros profesorius Liudvikas Kimtys. į auditoriją su­ sirinko gausus būrys vyresniųjų klasių moksleivių, besidominčių fi­ zikos studijomis Vilniaus univer­ sitete. Susitikime su būsimais stu­ dentais dalyvavo garsūs moksli­ ninkai - fakulteto prodekanas prof. Jurgis Storasta, VU mokslo reikalų prorektorius prof. Jūras Banys, Puslaidininkių fizikos ka­ tedros profesorius Edmundas Kuokštis, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docen­ tas Vilhelmas Urba, Astronomijos observatorijos vedėjas doc. Jokū­ bas Sūdžius, Medžiagotyros ir tai­ komųjų mokslų instituto profeso­ rius Kęstutis Arlauskas.

Pristatyme dalyvavę moksleiviai buvo supažindinti su pirmosios ir antrosios pakopos studijų progra­ momis. Nuo 2008 m. rugsėjo bus pradedama nauja bakalauro studi­ jų progama - branduolinės energe­ tikos fizika. Mokslo reikalų prorek­ torius, buvęs Fizikos fakulteto de­ kanas J. Banys kalbėjo, jog Vilniaus universiteto Fizikos fakultete yra stip­ riausia eksperimentinės fizikos ba­ zė visoje Lietuvoje, o studentų pa­ ruošimas - tikrai aukšto lygio. Kas­ met fakultetas pagal studentų mai­ nų programą ERASMUS j Suomijos, Švedijos, Graikijos, Irano, Anglijos,

Prancūzijos, Danijos universitetus išsiunčia apie 15-20 studentų. Pro­ fesorius taip pat minėjo, jog fizikų Lietuvoje tikrai trūksta-sulaukia­ ma skambučių iš privačių firmų bei įmonių, kurios siūlo darbą dar studijų nebaigu­ siems studen­ tams, j fakultetą at­ eina motyvuoti, studijoms pasi­ rengę jaunuoliai.

2007 m. balakauro studijų progra­ mą baigė 84 proc. fizikos studijas pasirinkusių stu­ dentų. Motyvaci­ jos netrūko ir Fizi­ kos fakulteto pri­ statyme apsilan­ kiusiems moks­ leiviams - po pri­ statymo jų laukė ekskursija po fa­ Studentai svečius bandė sudominti pasakojimais kultetą. apie mokslinę veiklą ir laisvalaikį. E. Kirlytės nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Kvietė šūkiais ir muzika Fakultetai įvairiais būdais vilio­ jo moksleivius prie savo stendų, bandė juos sudominti. Muzika ir vaizdais labiausiai traukė Mate­ matikos ir informatikos fakulteto (MIF) stendas. Dalis fakultetų ban­ dė papirkti nemokama atributika.

Tarptautinio verslo mokykla dalijo tušinukus, Gamtos mokslų fakul­ tetas — sausainius, filosofai — ba­ lionus.

Chemijos ir Medicinos fakulte­ tų studentai apie savo specialy­ bes pasakojo vilkėdami baltais chalatais. Apranga bandė pa­ traukti ir istorikai, siūlydami apsi­ vilkti senovinius drabužius. Tarp­ tautinių santykių ir politikos moks­ lų institutas siūlė nupiešti polito­ logą, o teisininkai suorganizavo parodėlę. „Parduodu baltą internetą. Jis nepriima virusų“, - tokie ir pana­ šūs šūkiai skambėjo Komunikaci­ jos fakultete įkurtame Informaci­ jos mieste. Tai padėjo geriau ne­ gu muzika, apranga ar įvairios atri­ butikos dalybos — Informacijos mieste, kur įsikūrė visų specialy­ bių padaliniai, moksleivių minia sumažėjo tik renginiui baigiantis.

Komunikacijos fakultetui susido­ mėjusių gausa šiek tiek nusileido fizikai, kurie moksleiviams de­ monstravo bandymus.

Apie kokybę iš nuogirdų

Norintieji klausytis paskaitų vos tilpo auditorijose. V. Naujiko nuotr.

Moksleiviamas buvo įdomu sužinoti apie studijas VU iš pačių studentų.

V. Naujiko nuotr.

Dauguma pakalbintų moksleivių teigė, kad jų ateitis - Vilniaus uni­ versitetas, nors ne visi galėjo mo­ tyvuoti savo pasirinkimą.

Karina Pacejeva iš Pabradės domėjosi geologija ir teigė, kad ši specialybė kokybiškiausiai bus iš­ dėstyta būtent šiame universitete. „Dar nežinau, ar stosiu į VU, gal­ voju ir apie VGTU. Noriu studijuoti fiziką, o studijų kokybė, manau, priklauso nuo dėstytojų, o ne nuo universiteto“, - savo požiūrį dėstė Laurynas Marcinkus iš Šiaulių.

Giedrė iš Vilniaus pasakojo, kad nori studijuoti VU, nes čia įstoja­ ma tik su geriausiais balais, ji ma­ no, kad būtent VU fizikos (Giedrė sies savo ateitį su šiuo mokslu) programa yra geriausia, o kadan­ gi pati yra vilnietė, jai patogi ir uni­ versiteto geografinė padėtis.

Vis dėlto didelė dalis potencia­ lių VU studentų apie gerą univer­ siteto studijų kokybę sprendžia tik iš nuogirdų, juk, kaip įvardijo Ais­ tė Bukantaitė iš Vilniaus, „visi taip sako“. Dvi panevėžietės, ketinan­ čios stoti į ekonomiką, teigė, kad stos į VU, nes esą čia gražu.

Ina Gailiūnienė, mokytoja iš Anykščių, atvykusi kartu su savo mokiniais, džiaugėsi atvirų durų diena. „Važiuojame čia jau ne pir­ mus metus. Tokie renginiai pade­ da moksleiviams apsispręsti, kur norės studijuoti.“ Atvirų durų diena atliko savo mi­ siją - moksleiviai išsiskirstė gavę žinių apie Vilniaus universitetą ir jo fakultetus.

VU Informacijos ir ryšių su visuo­ mene skyriaus atlikta apklausa pa­ rodė, kad daugiausia moksleivių apie atvirų durų dieną sužinojo mokyklose, daugumai šis apasilankymas buvo naudingas, dau­ giausia moksleivių buvo atvykę iš didžiųjų šalies miestų - Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, bet buvo ir iš mažesnių miestelių - Va­ rėnos, Šalčininkų, Raseinių, Plun­ gės, Visagino, Kaišiadorių, Nau­ josios Akmenės, Elektrėnų.

<

Istorikai siūlė moksleiviams persirengti pasirinktos epochos drabužiais ir persikelti į tą laikotarpį. E. Kirlytės nuotr.

*

Fizikų bandymams abejingų nebuvo. V. Naujiko nuotr.

Studentiško gyvenimo akimirka - matematikų grupės „R.E.M.B.B.O“ muzikinis epizodas. E. Kirlytės nuotr.