VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1969 m. KOVO
28 d Nr. 10|670)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
390-METIS UNIVERSITETAS SVEIKINA llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
VIEŠNAGĖN ATVYKUSIUS TĖVELIUS!
ilIlIlIlIllIIIIIIIIIlIlIIIIIIIlllllllllllllllIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllIlIlIlIlIIIIIIIIIIUIlllllllllllllIllimiHIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIllltlIlIlHlllllt
Šeštadienį: 16 vai. susitikimai fakultetuose, 19 I vai. susirinkimas ir koncertas Aktų salėje efektyviai prisidėti prie savo sūnaus, dukters auklėjimo. Kaip tik todėl kiekvieną pa vasarį universiteto komjauni mo organizacija ir rengia stu dentų tėvų susitikimus. Pirmoji Tėvų diena Fizikos fakultete. Kuo ši šventė ypa tinga — kuo ii skiriasi nuo kitų? DEKANAS. 1961 m. išsiun tinėjome tėvams laiškus: mū sų tikslas buvo pagerinti pa žangumą ir informuoti juos apie sūnų ir dukterų pasieki mus bei nesėkmes. Vėliau, 1962 m., komjaunimo organi zacijos iniciatyva nutarta su kviesti tėvus į fakultetą. Pir masis susitikimas išsiskyrė tuo, kad tėvai buvo labai su interesuoti, reiškė net pre Tada FizikosKokios aplinkybės verčia tenzijas. matematikos fakultetas buvo ruošti šiuos susitikimus? įsikūręs senuosiuose rūmuo A. SKRUPSKELIS. Dabar se, Čiurlionio gatvėje.. . tėvai nebeišlydi savo vaikų į Ši šventė skiriasi nuo kitų mokslus visiems metams. Pa tuo, kad teikia daug abipusės simato kur kas dažniau. Ir naudos. Taigi, ji kartu ir Hvis dėlto neretai mūsų tėvus darbas. Sužgožia darbai, rūpesčiai, ir Tėvu susitikimo su dėstyto ■ jeigu vaikas pats neparva žiuotų, retai jį tematytų. Tuo jais ir vaikais reikšmė, nau tarpu jaunas žmogus, įstojęs į da? A. SKRUPSKELIS. Džiugu, Ainiversitetą, pradeda gyventi ■kitokį, savarankišką gyveni- kad tėvai neužmiršta savo ,mą, galutinai subręsta, for- vaikų, retkarčiais juos aplan .muojasi jo pasaulėžiūra. ko, susitinka su dėstytojais. ■ Normalūs santykiai su tėvais, Mums taip pat rūpi, kad drausmingi, pastovios, teisingos ir pa-studentai būtų ■ kankamos informacijos abi-dori, įsisavintų žinias, taptų I pūsis turėjimas tikrai nepa-gerais specialistais. Kaip tik ' kenktų, o tik padėtų vaikuitodėl studentų tėvai yra lau I orientuotis naujoje situacikiami svečiai universitete. joje, išvengti neteisingų poel Reikia tik palinkėti, kad tė gių. Tenka pažymėti, kad mi vai dažniau lankytų savo vai nėtas „savarankiškumas" vis kus, o apsilankę užeitų į dėlto dar būna tik formalus, komjaunimo komitetą, deka nes absoliuti dauguma stu natą. Dažnai vaikai tėvams dentu per visą studijų laiko tarpį išlaiko pastovius mate rialinius ryšius, nekalbant apie giminystę. Todėl ir tėvų žodis išlieka dar labai sva rus. Labai, dažnai jie gali
1579 m. balandžio 1 d. Len kijos karaliaus Stepono Bato ro privilegija prieš devyne. 'rius metus įsteigta "jėzuitų kolegija buvo paversta aukš tąja mokykla. Nuo tos dienos prasideda garbinga Vilniaus ■universiteto istorija. . . 390-ties metu jubiliejus šie met sutampa su vienos gra■žios tradicijos .tęsiniu — Tėvų diena. Jos išvakarėse kalbaImės su universiteto komjau nimo komiteto sekretoriumi A. Skrupskeliu ir Fizikos fak. dekanu doc. V. Kybartu.
skiepyte skiepija nepasitikė jimo ir drovėjimosi šiomis įstaigomis jausmą. Tur būt, kaip tik dėl šios priežasties tėvai retokai lankosi kom jaunimo komitetuose, dekana tuose, net ir tada, kai yra pranešama, jog jų vaikas el giasi neprideramai, nenori rimtai studijuoti. Tėvai turėtų teisingai suprasti, kad šiuo atžvilgiu mūsų ir jų norai visiškai sutampa. > Gal, dekane, galėtumėte papasakoti kokį nors įsimintinesnį susitikimą, pokalbį? DEKANAS. Dirbo Fizikos fakultete dabartinio IV k. studentas Rapalys laborantu. Dirbo ir mokėsi. Sesijos me tu gavęs dvejetą, nelaikė ki tų egzaminų, metė darbą ir dingo. Namuose tėvams sa kęs, kad reikią atlikti prakti ką, o egzaminai jau pasibaigę. Tėvus nustebino netikėtas sū naus atvykimas, o užsitęsusios atostogos sukėlė įtarimą. Pasirodo, sūnus liko antriems metams. Ir tai nuo tėvų nu slėpė. Susikompromitavo vair kinas ir fakultete. Žmogus, jausdamas savo kaltę, gėdino si pasirodyti auditorijoje, la boratorijoje. Galop pajutęs kažką negera, tėvas pats at važiavo į Vilnių, atėjo į fa kultetą ir išsiaiškino. Dabar Rapalys tvarkosi, likviduoja skolas, o nedaug betrūko, kad jis būtų matęs universitetą. Rapalys pir muosiuose kursuose mokėsi gerai. Kas jį sugadino? Matyt, negerų draugų įtaka. Pasitai ko, kad ir neblogi studentai sugenda. Tačiau tėvų dėka laiku buvo susigriebta. Šis
atsitikimas rodo, kiek gero atneša glaudūs tėvų ir deka nato santykiai. Būtų gera, kad kiekvienas tėvas pažintų grupės vadovą, tuomet šis galėtų nuolat informuoti tė vus, tartis su jais. Naudos, manau, būtų. Jūsų linkėjimai tėvams? DEKANAS. Šiemet mūsų Tėvų diena sutampa su nauja tradicija — fizikų diena. Ją nusprendėme švęsti paskutinį kovo šeštadienį. Kadangi šiais metais kovo paskutinis šeš tadienis mums dviguba šven tė, ji bus įdomi ir turininga. Pirmoji šventės dalis — pa skaitos. Jos bus mokslinio po būdžio. Pvz., prof. A. Jucys skaitys pranešimą apie nau jausius fizikos mokslo pasie kimus. Paskaitose galės daly vauti anksčiau atvykę tėvai. Vėliau koncertuos fakulteto saviveiklininkai. O po kon certo tėvus pakviesime į bendrą universiteto susirinki mą Aktų salėje. Norėčiau, kad tėvai labiau domėtųsi, kaip sekasi jų vai kams studijuoti. A. SKRUPSKELIS. Pagrindi nė studentų dalis — puikūs žmonės, gražiai išauklėti vai kai, darbštūs, stropūs, links mi ir išradingi, mokantys įvertinti ir savo tėvų, ir uni versiteto darbuotojų pastan gas. Nuoširdus ačiū ir jums, brangūs tėveliai, kad išauklėjote juos tokiais puikiais žmonėmis. Universiteto komlaunimo komiteto vardu leis kite jus pasveikinti, palinkėti geros sveikatos, sėkmės dar be.
Džiaugsmu žmogus įpratęs dalintis: su artimaisiais, kai mynais ar net nepažįstamais. Taip džiaugsmas virsta pasi didžiavimu. .. Mes turime kuo pasigirti ir pasididžiuoti. Ne tik skaičiais, bet Ir žmonėmis. Mūsų nuotraukoje jūs ma tote senojo universiteto pasi didžiavimą — V. Lenino sti pendiatus FF V k. stud. V. Ivašką, MF V k. stud. L. Lie paite, MMF IV k. stud. E. Stankų, Z. Angariečio stipen diatų MF IV k. stud. G. Luk šytę ir K. Markso stipendiatą EF II k. K. Černiauską. Tai tik keletas iš tų, kurie gauna valstybines vardines stipendi jas. ’
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
NUO PENKTADIENIO... Visa šalis ruošiasi pažymėti 100-ąsias V. I. Lenino gimimo metines. Marijampolio vidurinės mokyklos aštuntokai kartu su savo naująja auklėtoja IV k. lituaniste V. Janku te pravedė valandėlę „Leninas-didysis proletariato vadas". Mokiniai pasako jo, kokį Leniną jie įsivaiz duoja iš perskaitytų kny gų ir pasakojimų. Auklė toja Vanda ilgai pasakojo vaikams apie didįjį žmogų. Paskui aštuntokai dekla mavo eiles apie Leniną. Pabaigoje visi klausėsi muzikos kūrinių, kuriuos mėgo Leninas. I. ŠILAITĖ Kovo 21 d. universi teto Aktų salėje Ekono mikos fakulteto studentai susitiko su LKP CK sekre toriumi drg. A. Barkausku. Susidomėję studentai klau sėsi drg. A. Barkausko pasakojimo apie nelengvą ir atsakingą ekonomisto specialybę. Paskui svečias atsakinėjo į studentų pa teiktus klausimus. Gr. JANUŠONYTĖ
» Sekmadienį Aktų sa lėje įvyko liaudies drau govių 10-čio minėjimas. Pranešimą padarė Vilniaus Vidaus reikalų valdybos viršininko pavaduotojas V. Žirgulis. Savo praneši me jis paminėjo, kad liau dies draugovininkai atlie ka didelį darbą, kovojant prieš viešosios tvarkos pažeidėjus. Šiuo metu universitete yra 700 draugovininkų. Geriausiems buvo įteiktos piniginės premijos, garbės raštai. J. PAPLAUSKAITĖ Kovo 21 dieną dar prieš 19 vai. j Kolonų sa lę skubėjo studentai. Tai lektorių mokyklos klausy tojai rinkosi išklausyti piimosios medicinos moks lų daktaro doc. J. Marku
Su mūsų universite tu susipažino Lenkijos Liaudies Respublikos pre kybos susivienijimo AKPO generalinis direktorius M. Didko ir LLR pasiuntiny bės Maskvoje prekybos
lio paskaitos „Pagrindiniai letorikos klausimai". Pirmoji tema, pirmieji lektoriaus-oratoriaus žo džiai: „Poetais gimstama, o kalbėtojais tampama". Nuo jų prasideda gražus, prasmingas ir bendras dėstytojų ir studentų — busimųjų lektorių darbas. J. KNAPKUTĖ • Kovo 20 d. Medici nos fakultete Įvyko atviras paitinis susirinkimas, ap svarstęs komjaunimo or ganizacijos darbą ideolo giškai auklėjant studen tus. Apie komjaunimo orga nizacijos darbą fakultete plačiai papasakojo kom jaunimo komiteto sekreto rius P. Dubinskas. Susirinkime kalbėjo prodekanas doc. A. Svičiulis, doc. V. Jonaitis, partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojas V. Kavoliūnas, studentai E. Aršas, E. Paražinskas ir kt. G. LUKŠYTĖ Tartu universitete, šalies aukštųjų mokyklų konferencijoje apie da bartinę literatūrą dalyvau ja Fiioiogijos fakulteto rusų kalbos Ir literatūros/ spec. III k. studentas IT. Karadžanjanas. Jis skaitė pranešimą „A. Voznesenskio poezija". , MŪSŲ INF. j
Šeštadienį ir sekma dienį mūsų Dainų ir šokių liaudies ansamblis svečia vosi paš draugus — Kau no Politechnikos instituto nemuniečius. Šeimininkai šiltai priėmė nuo Vilniaus žilųjų bokštų atvežtą dai ną ir šokį. Draugystės vakaro metu skambėjo studentiškos dai nos, šokių ritmai. Sekmadienį vilniečiai susipažino su Kauno įžy mybėmis. D. ŽVIRBLYTĖ
atašė pavaduotojas V. Gruševskis su žmona. M. KURAIČIO nuotrau koje: svečiai iš Lenkijos rankraštyne. MŪSŲ INF.
IKI PENKTADIENIO
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
čiau dėl blogos eksploataci jos jau daug kur reikia įvai raus remonto. Bendrabučiuo se nr. 1 ir nr. 3 dėl jų remon Si grupė iš tiesų niekuo mus, nueiti j teatrus, paro to neveikia dušai, studentai turi vaikščioti maudytis j ki nesiskiria nuo kitų. Savi das, koncertų sales, skaityti ' Universiteto partijos komi KOMUNISTO R Ū P E SCI AI grožinės literatūros knygas.. . tus bendrabučius. Dėl per di džiaugsmai, savos bėdos. tetas buvo sudaręs komisijų, Dvidešimt šeši žmonės, dvi O kur dar komjaunimo delio dušų apkrovimo ne vi kuri patikrino mokymo kor dešimt šeši charakteriai. darbo planai (grupėje visi pusų eksploatacijos padėtį ir ką daryti ir padaryti univer siteto teritoriją ir... netvar suomet esti karšto vandens viena grandis tvir komjaunuoliai), visuomeniniai vidaus tvarką. Su surinkta siteto ūkio darbuotojai: tie koma. Kai kur neleistinai il bendrabutyje nr. 5. Bendra tai[Tačiau juos visus riša. Tai po įsipareigojimai? Grupėje ne medžiaga šiandien laikraščio kimo, ūkio, apsaugos skyriai, gai atidėliojami einamieji re bučiuose trūksta dezinfekci traukis savo būsimai specia maža sportininkų (kiek laiko nių medžiagų (chloramino, skaitytojus supažindina komi komendantai, inžinieriai, sta montai. Nepatenkinamai vykdomas chlorkalkių), valymo priemo lybei — ekonominei kiberne ir jėgų iščiulpia treniruotės!), sijos pirmininkas prorekto liai, santecfynikai, elektrikai, tikai. saviveiklininkų, aktyvistų. rius administracijos ir ūkio valytojos, kiemsargiai. Tai 1968 m. gruodžio 9 d. rekto nių, nors visos lėšos, kasmet Štai V. Grigaitė ir H. StuŠiais metais fakulteto deka jie tiesiogiai atsako už uni skiriamos šiems reikalams, pil riaus įsakymas, kuriame bu reikalams P. Eigminas. versiteto mokymo korpusų nurodyta, kad dekanai ir nai įsisavinamos ir medžiagų nas penktąjį kartą pasirašė kas — sportininkai, abu LTSR Paskutiniaisiais metais eksploataciją ir tvarką jose. vo katedrų vedėjai nuolat rūpin gaunama palyginti gana dide trečiakursių studijų knygelė rinktinės nariai. Pirmoji — smarkiai auga remontuojamų Blogai valomos patalpos, tųsi tvarka mokymo patalpo. li kiekiai. Bloga švara bend se, žymėdamas sėkmingą žie irkluotoja, o Henrikas — patalpų plotai ir lėšų apimtis ypač ir centriniai se. Dėstytojams įsakyme buvo rabučio nr. 3 kambariuose, mos sesijos pabaigą. Beje, lengvaatletis, dešimtkovininšiam reikalui. Atrodo, kaip įėjimai. tualetai šios sesijos egzaminų metu kas. Juos būtina valyti ir priminta, kad už tvarką audi koridoriuose ir tualetuose. tik dabar pats laikas griežtai dienos metu, tačiau taip grupė pasirodė kaip viena iš nie M. Linkevičiūtės lais torijose ir laboratorijose, pa Visų komisijos pastebėtų susirūpinti patalpų po remon kur nedaroma.’ Naujuose fiz stipriausių visame universite valaikį „suryja" Studentų sibaigus užsiėmimams, atsako tvarkos ir mokymo korpusų to priežiūra, nes, kaip rodo matų rūmuose (jie atiduoti te. mokslinė draugija — ji fakul pirmieji naujų pastatų (bend eksploatacijon 1966 m.) jau dėstytojai, vadovavę tiems už eksploatacijos trūkumų vien Negalima sakyti, jog tai at teto SMD Tarybos pirminin rabučio nr. 5, fizmatų priesta buvo atliktas durų staktų ir siėmimams. Dėstytojai priva ūkio dalies darbuotojai paša to) ir Chemijos fak. eksploa kt. remontas, o dabar vėl rei lo duoti nurodymus grupėms linti negali. Komisijos nuo sitiktinumas, ar kad per tre kė.Arba — Michailas Bielkintinkamai sutvarkyti dąrbo mone, ūkio dalies darbuotojų jetą studijų metų sukaupta tacijos metai, mums dar smulkaus profilaktinio vietas ir reikalauti 'iš sttfden- darbe yra aplaidumo, nepa pakankamai patyrimo, kaip das. Draugai jį vadina tiesiog reikia daug padaryti, kad iš kia laiptų narvelių, koridorių re tų laikytis reikiamos tvarkos. kankamo rūpinimosi tvarka ir „apmauti" dėstytoją. Papras Miša. Jis — fakulteto kom moktume gerai prižiūrėti nau monto. universiteto Pamažu pamirštamas ir 1966 gera patalpų eksploatacija čiausiai trečiakursiai nemažai jaunimo komiteto narys, agitjai pastatytas arba atremon patalpose Visose reikiamai ir nuolat m. gruodžio 13 d. rektorato ir faktų. Pasitempti savo darbe dirba viso semestro metu, meninės brigados „Faktas" tuotas patalpas, kad pastoviai neprižiūrimas partijos ^komiteto nutarimas turi tiek ūkio dalies vadovai, reguliariai lanko paskaitas. dalyvis. palaikytume šiose patalpose Nekaip atrodo inventorius. auditorijų „Dėl studentų pasilinksmini tiek inžinieriai, komendantai Mokslai iš tiesiĮ nelengvi, Teko kalbėtis apie Michailą gerą tvarką ir švarą. staliukai, nors beveik mų ir pobūvių universitete". ir kt. darbuotojai. reikalaujantys daug kruopš su jo grupės draugais, „Fak Pirmiausia turi labai daug suolai, įsuose fakultetuose buvo Šiemet organizuojant studen Tvarkai ir patalpų eksploa taus darbo, sistemingo ir at to" dalyviais. uvalyti nuo jų įvairūs pieši tų mediumą Sarbievijaus tacijai universitete gerinti, kaklaus dalyko studijavimo. — Miša geras vaikinas.. . mai ir raižiniai. Minėtus bal kieme, nebuvo pasirūpinta komisijos nuomone, reikalin O kai kurių disciplinų litera — Puikus draugas, — gir MES — UNIVERSITETIEClAI dus daug kur reikia remon- papildomai šiukšlių dėžėmis. ga, kad j šį darbą daugiau tūros niekur nė su žiburiu dėjau iš visų žodžius. uoti ir dažyti. Užrašai, nu- Kiemas buvo smarkiai pri įsitrauktų universiteto ūkio nerasi. Dėl to konspektų są — Gabus aktorius. Gerai odantieji rūkymo vietas ar šiukšlintas, o organizatoriai taryba, treti metai reikiamai siuvinis tampa kartu ir vado vaidina. Pataria, padrąsina ia draudžiantieji rūkyti, daug nepasirūpino jo sutvarkymu. neišvysčiusi savo veiklos, fa vėliu. Iš dvidešimt šešių žmo naujai atėjusį į „Faktą", — cur nuplėšyti, išteplioti. Stu- Tą pačią dieną vakare pran kultetai, jų visuomeninės or nių grupėje dešimt mokosi pasakoja pirmamečiai briga lentai nesilaiko užrašų nuro cūzų k. ir lit. spec. III k. stu ganizacijos ir partiniai biu be trejetų, o dvi — N. Bra- dos dalyviai. dymų, o dėstytojai į tai ne dentai suruošė mediumą-po- rai. Reikalinga dažniau ir verman ir R. Patrulytė — iš Tačiau, nepaisant didelio kreipia dėmesio, neperspėja būvj, kuris tęsėsi iki 5 vai. griežčiau kontroliuoti, kaip laikė praėjusios sesijos egza visuomeninio krūvio, Michai studentų. ryto, kol išsiskirstė girti stu vykdomi rektoriaus įsakymai minus vien penketais. las gerai mokosi. Praėjusios Universiteto patalpose daž dentai, keldami triukšmą, bei partijos komiteto ir rek Taigi, nei literatūros „ba sesijos metu dėstytojai jo ži nai ant sienų ir durų klijuo nors panašūs pobūviai leidžia torato nutarimai šiais klausi das", nei didelis paskaitų nias įvertino tik „gerai" ir jami įvairūs skelbimai, ro mi tik iki 24 vai. ir apie tai mais, įtraukti į kovą už tvar krūvis (kartais paskaitos bai „labai gerai". Dabar mokosi dyklės, nepasinaudojama tam ūkio skyriaus darbuotojai vi ką universiteto mokymo pa giasi tik septintą valandą va pagal individualų planą. reikalui turimomis spec. skel suomet įspėja. talpose, bendrabučiuose ir te karo) nėra kliūtis gerai mo Plačiau papasakojau_ tik bimų lentomis arba spec. roTebepasitaiko dar, kad po ritorijoje pačius studentus. kytis, ypač jeigu to norima apie vieną šios grupės narį. dikliniais stoveliais, esančiais užsiėmimų patalpose palieka Reikalinga, kad universiteto ir siekiama. Vieną iš dvidešimt šešių. Li ūkio skyriuje. Aplamai, per ma neužgesinta šviesa, neuž kiemų, aikštelių ir visos teri Žinoma, neteisinga būtų ko dar daug nepaminėtų vai mažai dėmesio skiriama uni daryti langai, durys, sustum- torijos tvarka, bendrabučiais, tvirtinti, jog trečiakursiai kinų bei merginų su savais versiteto aplinkai tvarkyti: dyti suolai, stalai, kėdės. pasirūpintų ir atitinkami fa kiekvieną likusią laisvą nuo pomėgiais, studentiškais ir jau kelinti metai ruošiamasi Daug betvarkės faktų ir kultetai bei jų visuomeninės paskaitų valandą praleidžia nestudentiškais rūpesčiais. iš pagrindų tvarkyti Čiurlio trūkumų bendrabučiuose. organizacijos. besimokydami. Juk reikia pa G. JATKONIS nio g. rajone esančią univer- Bendrabutis nr. 6 naujas, ta Prorektorius P. EIGMINAS sižiūrėti naujausius kinofilII k. žurnalistas
Matykime dramblį savo akyse
Pasakojimas apie grupę
Pašaukimas
Prieš pora metų Sofija Va siliauskaitė paliko numylėtą pamarį ir atvyko į senąją Alma Mater. Tiesa, iš pra džių Sofija manė studijuoti chemiją. Vėliau ji pasakys: — Svajojau apie lietuvių kalbą, mylėjau ją, bet nepa sitikėjau savo jėgomis. Ir vis tik Sofija įstojo j Fi-. lologijos fakultetą. Pirmosios paskaitos. Dėstytojai dik tuoja ilgiausius literatūros sąrašus, gąsdina sesija, o kad būtų svariau, pasiremia pavyzdžiais. „Ar beįsteng siu?", mąsto Sofija. „Bet rei kia, reikia surasti savyje ne tik meilės, ir jėgų". Ir rado. Dažniau negu kiti pasukdavo skaityklon. Trūko sugebėji mo dirbti savarankiškai, visi dalykai atrodė vienodai svar būs, reikalingi. Bet štai gerai praėjo pirmoji sesija, antroji, keturiais penketais studijų knygelę papuošė trečioji. Antrame kurse Sofija nu sprendė būti kalbininke. Il gai vakarais likdavo skaityk loje, atsidėjusi rinko medžia gą, rašė proseminarinj dar bą. Pirmoji kukli pergalė: už darabą „J. Jablonskis — frazeologizmų vertėjas" jai, antro kurso lituanistei, stu dentų mokslinėje konferenci joje paskirta antroji vieta. Sofija ilgai negalėjo patikėti. Ji vėl taiso savo darbą, papil do, skuba konsultuotis su doc. A. Piročkinu. Geras kalbininkas privalo puikiai pažinti liaudies kalbą. Sofija pasirinko smulkiosios tautosakos žanrą. Ji — akty vi tautosakos būrelio narė. O dienos nelaukia. Su pa vasariu ateina nauja sesija, naujas jėgų išbandymas. So fija rašo kitą darbą. Vėl kny gos, perversta krūvos laikraš čių, perskaityta eilė straips nių ir straipsnelių. Stiprus žemaitiškas charak teris ir geras atkaklumas pa dėjo Sofijai pasiekti savo: meilėje gimtajai kalbai jinai surado pašaukimą.
Abejingieji — Raudonius iš Vil niaus nevažiuos. — Kodėl?! —JJar „Žalgiris" nežai dė su „Moldova". . . (dviejų pokalbis)
I!
k. žurnalistų
Švietė auksinis ruduo. Lijo geltonais lapais.. . — Šiandien po paskaitų pasilikite, svarstysime kom jaunimo grupės darbo planą, — per pertrauką šūktelėjo antrakursiams žurnalistams gruporgas. — Juokauji, man po pietų darbas. Kas svarbiau, ar tas jūsų planas, ar darbas, a? — mėgino prieštarauti vienas ki tas. Vis tik didesnė pusė pa
siliko Ir sugalvojo, ką veiks per mokslo metus. Sudarė planą — taip reikia. Ant sienų ir lubų šokčiojo saulės atšvaitai. Taip manė daugelis. O jeigu tai buvo Iš davikė mintis, kuri tylomis susiklostė visų galvose ir kurios niekas neišdrįso gar siai perskaityti: „Kiekvienas turi savo reikalų, kiekvienas eina savo keliu. Ne maži val kai, j kiną ar muziejų už ran kučių vesti nereikia..O jeigu visi apsimetinėjo? .. Varva nuo stogų varvek liai. Pavasaris. Šiandien jau daug kas pamiršo planą. Ataskaitą, žinoma, parašys. Ilga ir įdomi gali būti. O kol
kas nė vienas negali pasaky ti, ką veikia po paskaitų jo draugai. A, keli vaikinai mėgsta sporto varžybas žiū rėti. .. Merginos vėl... — Šiandien po paskaitų pasilikite. Katedra liepė ap svarstyti F. Raudoniaus elge sį, — vėl pertrauką išnaudojo organizaciniams reikalams kurso lyderiai. Vaikinas girtas susibarė su autobuso vairuotoju ir pateko j miliciją. Visi žinojo dar nuo „fukso" epochos, kad Ferdi nandas dažnokai užmindavo ant kamščio. Bet argi visi jėzuitai? Kitas Ištisai mirksta degtinėje, o čia pirmą kar tą. .. Dėl formos pareiškė pa peikimą. Liepė — svarstė. Greitai atėjo iš milicijos laiškas: namie Ferdinandas girtas pakliuvo. Nors Raudo nius dievagojosi esąs nekal-
Kibernetikai sumodeliavo klubą Nemažai yra mūsų uni versitete įvairių klubų. Vieni tik susikūrę užmigo, kiti ilgą laiką gyvuoja, garsėja tvirtomis tradici jomis, savo veikla. Klu buose greičiausiai atsive ria žmonėms galimybės parodyti savo sugebėji mus, išlieti energiją. Kiekvienas naujas įsikūręs klubas rodo, kad mūsų studentai ieško naujų darbo formų ir nenori „apkerpėti". Turistai ke liauja, interklubiečiai draugauja su užsienio ša lių studentais, o ką galėtų veikti užkietėję ekonomis tai? Vasario 28 d. studentų kavinėje (vyko kiberneti kų klubo steigiamasis su sirinkimas, kurio iniciato
riai — vyr.. dėst. V. Ma čiekus, I k. kibernetikai A. Kairelis, E. Vaigauskas, trečiakursiai H. Stukas ir M. Bielkindas. Praėjo „krikštynų" įkarštis. Ar neatvėso eko nomistai? Ar gyvuos klu bas, ką jis veiks? Šį tą sužinojome iš kitų, kai ką patys suuostėme. Paporin sime ir jums. Klubo nariai nagrinės ekonomikos problemas, ypač daug dėmesio skirs kibernetikos mokslo pa siekimams ir jų pritaiky mui žmogaus gyvenime. Išrinktas klubo senatas (prezidentas H. Stukas), taip pat konsultacinė ta ryba, kuri atrinks studen tų pasiūlytas temas nagri nėjimui ir rekomenduos
reikiamą literatūrą^ Sena tas posėdžiaus kas savai tę, o visi klubo nariai rinksis kartą per mėnesį. Į susirinkimą bus kviečiami žmonės, galintieji plačiau nušviesti nagrinėjamus klausimus. Klubo nariu gali būti kiekvienas ekonominės ki bernetikos ir statistikos katedrų studentas. Kitų fa kultetų ir specialybių stu dentai bus priimami tik tuo atveju, jei senatas nu tars, kad stojantysis galės pagyvinti klubo veiklą. Klubas dar neturi nei pavadinimo, nei emble mos, todėl visi norintieji gali „pasukti" galvas. Sekančiame susirinkime bifs kalbama apie meilę. M. KURAITIS
tas („Milicija keršija už kriti nį straipsnį..."), bet dabar jau draugai buvo griežtesni. (Kažin, iš įpročio ar sąmonin gai?). Tik kai katedra pasiūlė pašalinti, atsirado užtarėjų („Gal patiems tokia bėda at sitiks. .."). Kaipgi draugą muši? Nesmagu. Nespėjo sugalvoti nuo sprendžio, o Raudonius pate ko j miliąįją trečią kartą. Šio signalo grupė jau nebesvarstė: Raudonių rektorato posė dyje nutarė pašalinti iš uni versiteto. Ir vėl ramiai ir tyliai laša dienos. Retkarčiais vienas ki tas skolinasi trirublinę „iki pirmadienio" ir tuo kolekty vo „cementavimas"... bai giasi. Daug kalbama apie žmo gaus pilnavertiškumą. Pafilo sofuoti net galime. Jeigu tau
nei šilta, nei šalta, kad drau go studijų knygelėje trūksta „autografų", jei domiesi draugo bėdomis tik dėl to, kad pats žinotum, kaip reikia, esant reikalui, išsisukti, ir pa galiau, kai draugą išmeta, tu tepagalvoji, kad sumažėjo vienu konkurentu, — ar tu pilnavertis? Kol blogybės turės smarkių ar nebylių užtarėjų, tol jos gyvuos. Jokie nuosprendžiai ir nutarimai taip nepaveiks, kaip teisingas draugo žodis. Nelaikyk savęs draugu, jeigu bijai tiesą pasakyti į akis. .. .Pavasaris. Prasidėjo fut bolo sezonas. Jau ir „Žalgiris" laimėjo prieš „Moldovą". Ar reiškia ši pergalė ką nors antram žurnalistų kursui? Ar bent tiems dviem, kurių po kalbį netyčia nugirdomi V. DARGUŽIS
PASKUTINIAI IŠBANDYMAI 9 Filologijos fakultetas ruošiasi išleisti naują dip lomantų laidą. Respubli kos mokyklos, leidyklos, mokslinio tyrimo įstaigos priims 32 rusistus, 56 anglistus, 29 germanistus, 15 romanistų ir 23 lietu vių kalbos ir literatūros specialistus. O kol kas jie visi dar studentai, įtemptai besiruošią išlaikyti pasku tinius išbandymus — ap ginti diplominius darbus ir sėkmingai „nugalėti" vals tybinius egzaminus. Artėja jų gyvenime svarbi data: balandžio 7, 8, 9 dienomis vyks minėtų specialybių absolventų pa skirstymas į būsimas dar bo vietas. S. PACIPAVlClŪTE
9 Pirmadienį Chemijos fakultete įvyko diploman tų skirstymas. Diplomantės I. Saškauskaitė ir A. Dagelytė, ku rios studijavo su__ Telšių „Masčio" siuntimais, grįš dirbti į gimtąjį miestą. Apie dešimt specialistų važiuoja dirbti į Jonavos Azotinių trąšų gamyklą. Studentės D. Virbalytė ir O. Umbražiūnaitė pasiliks dirbti universitete, papil dys jaunųjų dėstytojų gretas. 80 jaunų chemikų pra dės savarankišką darbą. Bet priešakyje — valsty biniai egzaminai. Sėkmės — diplomantai! D. VOlTKEVlC
TARYBINIS STUDENTAS I
TU, TAVO DRAUGAI IR UNIVERSITETAS l ANKETOS KLAUSIMUS ATSAKO DĖSTYTOJAI
1. Ąr aukštoji mokykla sudaro aplamai palankias sąlygas pirmakursių akllmatizavimulsi? Kas aukšto joje mokykloje ir aplamai universitete trukdo pir makursiams suprasti ir priimti aukštosios mokyk los reikalavimus? 2. Kodėl daug pirma kursių atkrenta. Kodėl žy mi dalis nukrypimų nuo studentiško elgesio normų pastebima pirmakursių tarpe? 3. Ar pasikeičia studen tai j gerąją pusę (studijų, visuomeninio darbo, pir minio kolektyvo atžvil giu) vėlesnių studijų me tais? Kokios visuomeninių organizacijų priemonės galėtų būti taikomos, sie kiant suintensyvinti šitokį pasikeitimo procesą? 4. Kaip efektyvios uni versiteto komjaunimo or ganizacijos priemonės, padedančios įeiti j studentiško gyvenimo vėžes? 5. Kaip Jums atrodo, ar keičiasi šiuo metu kom jaunimo vaidmuo, auklė jant akademinį jaunimą, palyginus su ankstesniu laikotarpiu? Kas čia gero?
|3 PSL
. . . Mes irgi buvome pir makursiai ir, regis, irgi buvo me sau, aukštajai mokyklai, gyvenimui ne ką lengvesnė problema, nei dabar. Buvome tiktai kitoniški (nei geresni, nei blogesni), stačiai kitoniš ki, kaip ir mūsų karta, bren dusi pokariu. Ir tuokart, ir šiuo laiku pir makursio problemoje bene aštriausiai susikoncentruoja ne tik uždari specifiniai mokymo-auklėjimo dalykai, rūpį aukštajai mokyklai ir dėstyto jams. Tuo metu vyksta jauno žmogaus adaptacija ir prie aukštosios mokyklos, ir dai svarbiau — prie gyvenimo. Tiksliau, aukštosios mokyklos aplinkoje adaptuojamas! prie gyvenimo. Pirmakursis tada esti savo tiškoje kryžkelėje, toje dva sinėje būsenoje, kuri apskri tai kritiška. Jis jau atplyšęs nuo įprasto vidurinės mokyk los draugų kolektyvo, nere tas ir nuo šeimos, apskritai — nuo ilgus metus jį supusios aplinkos. Vienu sykiu jis atsi duria visu kuo kitoniškoje at mosferoje; atsiduria, vienas ir gali pasijusti vienišas; likti savarankiškas ir likti priklau somas. Jis turi įtvirtinti save ir įsitvirtinti savyje, dažnų dažniausiai neigimo būdu. Jis „dūksta" ieškodamas sa vęs, kolektyvo, artimo, ras damas ir vėl prarasdamas. .. Didelės ir gražios jėgos, tik ros kūrybinės potencijos turi tasai „dūksmas". Ne jo reiktų gąsdintis, ne jį lydinčio kriticizmo, abejojimo ar netgi skepsio baimintis: tai vis būdai, kuriais pirmakursis (dabar dažnai 18—19 metų), man regis, siekia įtvirtinti sa ve. Neramina tie kraštutinu
mai, nueiną kartais iki pavojingų ribų, dažniausiai šiuo tarpu buityje ir etikoje. Visa problema 1— ne įstatyti, o kreipti jaunuoliškąjį pirma kursio „dūkimą "į mūsų idea lų, į mūsų aukštų siekimų va gą. Čia, tur būt, netinka re ceptūra. Bet ilgesnį laiką ste bint pirmakursių adaptacijos procesą ir, beje, prisimenant savąjį, savosios kartos, kyla ne atsakymai, o daugiau — klausimai.
Atsakomybės jausmas Ar nepažeidžiame studento ir ypač pirmakursio adaptaci joje bene jautriausios jo žmogiškos ambicijos — sa varankiškumo? Ką tik išpuo lęs iš mokytojų bei šeimos globos, jis netrunka pakliūti į kitą, šį sykį aukštojoje mo kykloje. Gal būt, kiek para doksalu, bet studentui tokia „globa" netrukdo. Tūlas mie lu noru sutinka netekti sava rankiškumo mokymesi ir moksle, pasilikdamas sau tų teisę kitose srityse. Juk iš tiesų, kas tik nešokinėja aplink blogai besimokantį ar tiesiog nenorintį mokytis sturitintą? Nepažangiu studentu rūpinasi visi ir, deja, bene mažiausiai jisai pats. Tasai
NAMAI IR šeimininkai — Bendrabutis prasideda nuo budinčio, — sako penkta kursė V. Kalvaitytė, tikrinda ma leidimą (nuotr. viršuje). Sis bendrabutis Nr. 5 — ge riausias universitete, čia visa da linksma ir smagu. Žinia, po paskaitų auditorijose, užsi ėmimų poliklinikose ir ligoni nėse, gera pažaist! ir tenisą, leigu netikit, paklauskit III k. medikę G. Kriaučiūnaltę (nuotr. kairėje). Tik štai bėda — žmonų neturim. Tenka patiems ga mintis vakarienę, skalbtis. Dešinėje matome net ir bend rabučio tarybos pirmininką R. Kriūką prie skalbimo ma šinos. Nuo mokslų niekur nepa
rūpinimasis kartais jau įgyja savotišką taikslymąsi, o tūli studentai, ypač vyresniuose kursuose, perpratę tą „tvar ką", tuo naudojasi. Būtų, ma nau, ir teisinga, ir pagal aukštosios mokyklos tradici ją suteikti studentui kuo di desnį savarankiškumą, nes jis visada suvoktinas kaip asme ninė atsakomybė. O ar neaptildytas studentuose būtent tasai asmeninės atsakomybės jausmas? Ar ne jis greičiau-
bėgsi, net ir vakarais dažnas prisėda prie knygų ir užrašų — kas kambariuose, o kas bendrabučio skaitykloje. Mokslai spaudžia ir absolven tą A. Užuotą, ir pirmakursę A. Mockutę (nuotr. dešinėje). Būna kartais — ir medikai suserga. Bet kada tavo kole ga duria j ranką, nebaisu. Nuotraukoje: VI kurso stu dentė A. Apšegrdtė leidžia vaistus antrakursiul E. Dumšei. (domu gyventi bendrabuty je. Ir gerai, kad mes patys čia šeimininkai. Geri šeimi ninkai.
i
J. LIPINSKO nuotr.
šiai mąžta, nors jo praradimai ir patys skaudžiausi? Ar po truputį nuimdami nuo studen to jo atsakomybę už moky mąsi, nepratiname jo paties „nusikrauti" atsakomybę ir kitur — buityje bei elgesyje2 Juk dažniausiai įvairių elge sio normų pažeidimų pradžia — tai asmeninės atsakomybės netekimas. Kartais netgi ste bina kažkoks amorfiškas stu dentų, apskritai žmogiškų pa reigų supratimas. Matyt, kad pirmakursis turėtų kuo giliau siai suvokti, jog už visa ką pirmiausia atsakingas jis pats. Savarankiškumas — atsakin gumas — tokia jo mokymosi, darbo ir gyvenimo taisyklė.
Vyr. dėst. Br. RAGUOTIS
Tikros ir fiktyvios kliūtys 1. Pirmakursiai susiduria su dvie,ų rūšių kliūtimis. Vienos yra susijusios su pasirinktos specialybės disciplinų dėsty mo skirtumais aukštojoje ir vidurinėje mokykloje. Šie sunkumai, bent jau iš dalies, yra neišvengiami. Čia gali padėti paskaitų skaitymo me todų gerinimas ir stojančiųjų į universitetą griežtesnė ir objektyvesnė atranka pagal gabumus pasirinktai specia lybei. Tačiau sunkumų suma žinimo galimybė šiuo atveju ribota. Ir ateityje, matyt, sun kumai dar didės dėl nuolatos vykstančios mokslų speciali zacijos ir labai greito naujos informacijos kaupimosi dau gelyje mokslo šakų. Kitos kliūtys, kurias sutin ka pirmakursiai, atsiranda dėl mokymo tvarkos, auklėjimo, gyvenimo sąlygų, įprastos ap linkos, įprasto kolektyvo pa sikeitimo, pereinant iš viduri nės mokyklos į universitetą. Nugalėti šias kliūtis pirma kursiams padeda studentų vi suomeninės organizacijos, de kanatai ir visi dėstytojai. Čia daug ką galima nuveikti. La bai padėtų, ir ne tik pirma kursiams, universiteto statuto sudarymas. 2. Matyt, dėl to kaltos tos kliūtys, kurias sutinka pirma kursiai universitete, o taip pat kai kurių pirmakursių nesubrendimas. Labai svarbu, kad pirmakursiai, patekę į vieną akademinę grupę, susi draugautų, stengtųsi. surasti tokių darbų ir poilsio būdų, kurie būtų įdomūs visiems
grupės nariams. Geri, drau giški santykiai tarp akademi nės grupės studentų ir šefuo jančio dėstytojo čia irgi gali turėti teigiamos įtakos. Tačiau tokiai draugystei, kaip ir kiekvienai draugystei, reika lingas abipusis pasitikėjimas ir noras draugauti. Vyresniuose kursuose ma žiau studentų meta universite tą iš dalies todėl, kad tam tikra studentų atranka įvyks ta studijų pradžioje. Nesuge bantieji studijuoti dažniausiai patys tai pajunta pirmame kurse. 3. Dauguma studentų, ku riems sunkiai sekėsi pirmame kurse, vyresniuose kursuose mokosi geriau. Tai ir supran tama — studentai „adaptuo jasi", prisitaiko prie universi teto tvarkos* apsipranta su naujomis sąvokomis, įveda momis pirmame kurse. Tą pa tį galima pasakyti ir dėl vi suomeninio darbo. Vyresnių kursų studentai žymiai dau giau dalyvauja jame. Žinoma, būna ir, išimčių: kartais stu dentai vyramuose kursuose nustoja domėtis savo specia lybe, tačiau tokie atvejai re ti. Ką nors bendro apie tokius išimtinus atvejus sunku -pasa kyti. Visuomeniniu darbu stu dentai kartais nustoja domė tis tada, kai jie įpareigojami dirbti ne toje srityje, kur jiems iš tikrųjų įdomu. Jei studentą vilioja saviveikla, tai nereiktų jį visais būdais „traukti" sportuoti ir atvirkš čiai. Man atrodo, kad studen tų visuomeninės organizaci jos galėtų labiau įtraukti pirmakursius į fakulteto vi'suomeninį gyvenimą. Vien planų sudarymas čia mažai ką padės. Gal būt, reikėtų or ganizuoti bendras pirmakursių ir vyresnių kursų studentų grupių išvykas, saviveiklos ir sportinės varžybas, bendras talkas. 4. Studijuojančiam jauni mui sava, jaunimo, organiza cija yra labai reikalinga. To kią organizaciją mūsų studen tai turi — tai komjaunimas. Man atrodo, kad komjaunimo organizacija labai sėkmingai rūpinasi pirmakursių įtrauki mu į universiteto gyvenimą. Gal būt, ji galėtų suruošti daugiau įvairių fakultetų pir makursių susitikimų, temati nių vakarų. Labai svarbu, kad pirma kursiai nesijaustų visų už miršti. Visos linksmos ir rim tos pirmakursių „įšventinimo" į tikrus studentus apeigos — labai girtinas dalykas. 5. Gera tai. kad komjauni mo organizacija suranda vis naujų darbo formų, gera, kad jaunimas pats sugeba orga nizuoti savo poilsį ir savo darbą.
Dabar jie žiūrinėja Garbės raštus, dalijasi nesenais įspū džiais, prisimena svetingąjį Leningradą. O prieš tai buvo ilgos kruopštaus darbo valandos. Buvo temų nagrinėjimas, isto rinių šaltinių tikslinimas, konsultavimasis su docente P. Dundulienė, istorijos m. kand. P. Kulikausku įvairiais Lietu vos istoriniais buities, žemdir bystės klausimais. Mūsų uni versiteto studentai ruošėsi pirmajai TSRS Siaurės vaka rų zonos archeologų konfe rencijai. Į konferencijos vietą — Leningradą išvyko istori kų kvartetas: antrakursiai Juozas Markelevičius, Algis
PIRMAS ŽINGSNIS —SUNKUS IR SĖKMINGAS Girininkas. III k. studentė Emilija Rušaitė, ketvirtakursė Marytė Malyščenko. Leningrado Zdanovo uni versitetas. Į Istorijos fakulte tą renkasi konferencijos dele gatai: studentai iš Pabaltijo, Baltarusijos, RTFSR miestų, istorikai-archeologai iš Le ningrado muziejų, mokslinin kai. Pirmas žodis Lietuvos at stovams. Pranešimus skaito J. Markelevičius, A. Girinin kas. Juozas nagrinėja „Žem dirbystės papročius Pietų Lietuvoje", Algis pasakoja apie žemdirbystės įrankius.
Priešais gausią, reiklią audi toriją išėjo ir merginos. Nors dienotvarkė buvo ir griežtai reglamentuota, tačiau gausūs klausimai privertė, daryti iš imtis. Pasak mūsiškių, prakai tuoti teko tikrąja to žodžio prasme. Delegatai domisi Lietuvoje naudotų žagrių rū šimis, prašo patikslinti buvu sių jotvingių žemių ribas, no ri išgirsti plačiau apie žem dirbystės būdus, lietuvių pa pročius. . . Daug klausimų te ko aiškinti Lietuva besido minčiam istorijos mokslų kan didatui F. Gurevičiui.
13 — skaičius nelaimingas. Tai pasakys visi prietaringie ji, bet Medicinos fakulteto II k. V grupės studentai prie tarų neboja: iš trylikos gru pės studentų — 10 skolinin kų! Po pavasario sesijos jie galvoja įvykdyti nepažangu mo planą 100 proc. ir pereiti Pranešame pirma į trečią kursą! kursiams: ekono mistėms L. JokubaNeseniai antrame bendra vičiūtei, E. Daujotaitei, filologei N. butyje už atsisakymą budėti Griniūtei ir dauge buvo apsvarstytos ir nubaus liui kitų, kad Aktų tos 22 kambario gyventojos. salės duris greitu Atsisakymą budėti jos moty laiku pradėsim sau vavo tuo, kad joms dar ne goti štai tokiu bū buvo atėjusi .eilė budėti. du, idant nereikėtų Bendrabučio tarybos narys J. laužti jas ir stum Jankauskas, atsakingas už bu dytis su draugovi dėjimą, kalba : — Perėjau per visus kam ninkais. Piliečiai, turį barius, tačiau budėti niekas O budėti kas nors įprotį į Aktų salė nesutiko. juk turi! je (ir kitur) ruošia Tarybos pirmininkė nustebo: mus vakarus vėluo — Jokio svarstymo nebu tis ir reikšti preten vo. .. Tai kaip čia dabar? .. zijas, skųstis dėl to Ir dar. O kodėl nebuvo ap kio potvarkio galės svarstyti ir nubausti tie, kurie savo... sąžinei. atsisakė budėti priėjus eilei? „KP" narė D. KLYBAITE
Kad ir kaip istorikui svarbi istorinė konferencija, tačiau ir susipažinimas su legendariniu miestu-didvyriu Lenin gradu ne mažiau svarbus. Archeologų konferencija tęsėsi savaitę. Buvo išklausy ta 30 pranešimų. Vertindamas konferencijos darbą, Lenin grado universiteto Archeolo gijos katedros vedėjas, pro fesorius M. Artamonovas pa žymėjo neblogą temų nagri nėjimą, aktualių archeologi jos mokslo problemų kėlimą. Šiltu žodžiu buvo paminėti Vilniaus universiteto istorikai
už darbų išsamumą, jų iliust ravimą diafilmafe, piešiniais, brėžiniais, kita vaizdine me džiaga. Visi keturi iškopė į „finalą" — jiems suteikta tei sė dalyvauti visasąjunginėje XV ai cheologų konferenci joje, skaityti pranešimus. Vi siems keturiems buvo įteikti Garbės raštai. Vieną Garbės raštą parvežė ir universiteto Istorijos katedrai. Konferencija ne už kalnų, balandy. Taigi, istorikai sku ba. Tikslas vienas — kuo sėkmingiau atstovauti Lietu vos istorijai visasąjunginiame forume, nepadaryti gėdos mū sų senajai Alma Mater. J. PUGACIAUSKAS
R°ŽERTail|||S AKTU SALE
tAATAl'KĄtP A Sį3O SAUGCrrt
MnuOmOsų .
X A«rw s
KALNŲ ALTAJUS-NAUJAS DRAUGAS
. .=1
NORIU VISKĄ ŽINOTI Paimkite žalią vištos kiau šinį, užkaskite jį 15—20 mi nučių į šlapią smėlį, po to išimkite, padėkite ant stalo ir pabandykite jį stipriu smūgiu sudaužyti. Praneškite redak cijai, kas iš to išėjo. PASIAUKOJIMAS Anglų studentas — medi kas, kurio pavardė neprane šama, įrodė, kad jogų moks las — šarlatanų išmonė. Jis suvalgė vieną svarą ir tris uncijas sudaužyto stiklo ir mirė. MOKSLAS Dvidešimt metų triūsė ar-
Mums atsako Praėjusiame laikraščio nu meryje rašėme apie nesutvar kytą krepšinio aikštelę prie bendrabučio nr. 6. Gavome Fizinio auklėjimo katedros vedėjo P. Urbono atsakymą; „Balandžio mėnesį bus pra dėtą statyti prie bendrabučių (Čiurlionio g-vė)e) tinklinio, krepšinio ir atremontuota rankinio aikštelės. Tuo tikslu yra šiais metais išėjęs rekto riaus įsakymas, sudaryta aikštelių tvarkymo organiza cinė komisija, į kuriį įeina ūkio skyriaus ir Fizinio auk lėjimo katedros atstovai. Darbai numatomi užbaigti 1969 metais".
cheologai, aiškindami paslap tingą užrašą, surastą vieno universiteto pastato sienoje. Ir štai pavyko nustatyti, kad šis užrašas priklauso studen tui Jonui Nosinei. Atspėta dar viena paslaptis. NAGINGOMS RANKOMS Jeigu jums ištrūko saga, paimkite adatą ir (verkite į ją siūlą. Siūlo gale suriškite mazgelį. Paimkite sagą ir kreida pažymėkite, kur ją rei kia prisiūti. Ir visa tai ati duokite žmonai. SERGA Vakar į ligoninę paguldy tas M. K. — Mykolas Kažemėkas (visiems žinomo skel bimo „Noriu vesti“ autorius). Jam bus atlikta antra akies operacija. Gydytojų nuomone, K. turėtų atsistoti ant
kojų tik po trijų savaičių: mat, operacija pareikalaus ilgo pooperacinio slaugymo. Mykolas priima gėles, šo koladą, žuvį, pagamintą ispa niškai, ir kolektyvinius bei pavienius lankytojus. Kol kas Jo sveikata stovi gerai! Ope racija — po savaitės! KAS KA RAŠO IR SAKO APIE TAI Daktaras Kostas Jurgėla: „Ar tik čia nebus sovietų studentu taktinis manevras?!“ Kurso susirinkimo nutari mas: „Mykolui Kažemėkui — gerą chirurgą ir aštrų peilį!“ Laimutė N.: „Po savaitės — mums skirstymas. Ką bekal bėti — ir bijau, ir nebijau. Pavasaris mažai teikia vil čių. Aš viena vaikštau šla piais minčių takais, žiūriu į upės dugną ir nieko nema tau... Netikiu, kad pasaulis geras ir gražus. . . Brangusis M. K. Aš ateisiu
KOLONŲ SALĖJE kovo 30 III. 29 d. 19 vai. Universi d. 20 vai. „Fakto" premje teto studentų tėvų vakaras. Koncertuoja dainų ir šokių ra. Kultūros klubai; liaudies ansamblis, Akademi Primename, kad dar galima nis choras, agitmeninė bri užsiprenumeruoti „Tarybinį gada „Fąktas". Šokiai. studentą" balandžio—birželio ir rugsėjo—gruodžio mėne III. 30 d. 19 vai. Estetinio siams. lavinimo katedros vakaras. Balandžio 3 d. (pirmadienį) Prenumeratos kaina vienam Koncerte dalyvauja Kated 19 vai. Kolonų salėje įvyks ros ruošiami studentai. Šo mėnesiui — 8 kap. REDAKCIJA antias Jaunojo lektoriaus kiai. Įėjimas su studentų pažy mokyklos užsiėmimas. Paskai tą „Elokvenc/jos pagrindai' mėjimais. skaitys medicinos m. dr. doc. ATITAISYMAS Praėjusiame laikraščio nu J. Markulis. Ramune, Jei nuoširdi meryje, skelbimuose „Aktų Kviečiame studentus, aspi užuojauta galėtų paleng vinti skausmą, mirus my salėje", dėl Kultūros klubo rantus ir jaunuosius dėstyto limai mamytei, priimk ją vedėjo Z. Levicko kaltės Įsi iš mūsų. brovė klaida. „Fakto" prem jus paklausyti įdomios paskai IF bibliotekininkystės tos. spec. II k. studentai jera įvyks KOVO 30 D. ir vadovė MOKYKLOS TARYBA Atsiprašome savo skaityto jus.
S caitvbidis scčiDeocčv.-,
Didinga ir nepakarfojama šio rūstaus krašto gamta. Niekur Sibire nėra taip tur tingos faunos ir floros, tokių aukštų kalnų, tokių galingų ledynų, kaip Kalnų Altajuje. Gražios jo sraunios upės, kriokliai, eserai (jų yra apie 3500), nuostabūs miškai, užimantieji 1/3 teritorijos, al pinės pievos. Kalnų Altajaus gelmėse slypi geležies ruda, auksas, varis ir kt. Jo hidroresursų pakaktų dešimtims j^achovkos HES. Kalnuose ir Uimeno bei Baškauso upių slėniuose daugybė kailinių žvėrių, pievose — gydomųjų žolių, miškuose — vertingų me džių. Į Kalnų .Altajų, kurio plo tas dvigubai didesnis už Šveicariją, kasmet atvažiuoja tūkstančiai turistų.
Kalnų Altajus — mūsų naujasis draugas. Ten liepos — rugpjūčio mėnesiais veiks darbo ir poilsio stovykla. Komplektuojamas studentųstatybininkų būrys. Norintie ji vykti (vyrai ir merginos) paduoda pareiškimus VVU komjaunimo komitetui.
Studentai mėgsta dainą. Netikit? Štai — Akademi nis choras, ansamblis, fa kultetų saviveiklininkų ar mijos. .. Pagaliau — kas negirdėjo dainų IV bend rabuty! Bliauna gražiai. Ir po dvylikos, ir prieš rytą. Ir nieko — nei plo ja kas, nei bara kas, nei pasiteirauja — koks čia naujas kolektyvas? Ir mes buvome akli, kaip bendrabučio taryba, nenuovokūs baisiai, kol negavome, naujos A. Tamuliūno epigramos: Graibstydamas už sienų, Puldamas ir keldamas, Parbrozdini namo prieš rytą. Ir ariją nešvankią. Rankeną klebendamas, Užtrauki — tai bent prisiryta! Bet kam gi tas kame riškumas, drovumas? Drą siau, garsiau! Atverkit burną dar plačiau! (Kol niekas pagalio nerodo)
Peikiam, pykstam, ba ram. O kad taip ką nors pagyrus... Tik ką čia nu tverti? " Ehė, ogi fizikai! Jūs tik klausykitės, ką jie suma nė: rytoj fakultete — šventė! Fizikų diena. Ne bus paskaitų ir užsiėmimų, visa diena — šventei. Tikėkimės, kad ateityje šalta mediumo, diplomantų palydų ir pirmakursių krikštynų atsiras dar ne viena šventė. Ir ne tik filogų ar istorikų...
Kas tikrasis bendrabučio šeimininkas? Valytoja. Tu rime bendrabučių tarybas, įvairiausius seniūnus, siun čiame įvairiausias komisi jas, auklėjame studentą — mokome etikos ir elgesio taisyklių... Ir vis tiek dar dažnai bendrabučio tvarka ir švara stropiausiai rūpi nasi valytoja. Ne tik va lo, bet ir agituoja. Kodėl: Ogi todėl, kad JI pati plauna, šluoja. Visi girdėjome, kad bendrabučiuose kartais širmuliuoja savitvarka, su darome grafiką, kam bu dėti virtuvėse. O naudos — kaip iš ožio pieno. Matyt, dažniau studen tas turėtų paimti į rankas skudurą ir šluotą. Jeigu ir brangiai kainuotų toks mokslas, bet atsipirktų.
VVU Sporto klubo „Mokslas“ valdyba ir sli dinėjimo sekcija nuošir džiai užjaučia MMF V k. studente Marytę ŠEMYTĘ, jos mylimam tėveliui mi rus.
) Loreta, tegu šie nuošir dūs užuojautos žodžiai pa lengvina tavo skausmą, netekus mylimos mamy tės. Kartu su tavimi liūdi II kurso romanistai
Medicinos fakulteto I k. 11 ir 10 grupių studen tai nuoširdžiai užjaučia kurso drauge Onutę MOC KUTE, jos tėveliui mirus.
IŠEINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3 į UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-53 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE <______
KAINA 2 KAP.
LV 08330
Užs. Nr. 1400