visų Salių proletarai, vienykitės!
ŠIAME
C?MQ£/BOS numeryje scciDencas GERAI MOKYTIS MUSŲ PAREIGA
KUR ĮSIGYTI JUBILIEJINIŲ SUVENYRŲ
MATEMATIKU VIKTORINA
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
SATYROS IR JUMORO VAKARAS
1979 m. kovo 30 d. Nr. 10 (1075)
f
į I
SPORTAS
KAINA 2 KAP.
fločpo nooioBaTb! VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
| penktąjį šimtmetį Universitetas pradeda penktąjį savo istorijos šimtmetj. Keturis amžius buvęs krašto mokslo ir kultūros židiniu, atsigavęs po visokių suiručių, Uni versitetas dabar yra stam biausia respublikos moks lo ir mokymo įstaiga. Vien 1978 m. jj baigė 2525 studentai. Kas ket virtas specialistas su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje — Vilniaus universiteto auklėtinis. Keturi amžiai — tai jau solidi istorija. Ir dabar, pasitinkant garbingą jubi liejų, pravartu atsigręžti atgal, dar kartą peržvelg ti, kokiu keliu eita j šių dienų laimėjimus. Vilniaus universitetas buvo Įkurtas 1579-aisiais metais. Didžiojo Lie tuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepo no Batoro aktu. Aukštojo mokslo centras nejkuriamas vienkartiniu įsaky mu. Veikė sudėtingos ekonominės, politinės ir kultūrinės sąlygos, iškėltisios aukštosios mokyklos Lietuvoje būtinumą. Nuo pat įkūrimo Uni versitetas turėjo visas de ramas teises ir privilegijas — teikti mokslinius laips nius ir kt. Buvo gerai ap rūpintas materialiai, turė jo pakankamai patalpų. Universitetas iš karto ta po geriausių Europos aukštųjų mokyklų lygio švietimo įstaiga. Čia vi suomet atsirasdavo stu dentų ir profesorių, kėlu sių pažangias idėjas ir gynusių jas. Vilniaus uni versitetas buvo pirmoji aukštoji mokykla Tarybų Sąjungos teritorijoje, vie šai pripažinusi (1645) Ko perniko sistemą. 1650 me tais Universiteto auklėti nis Kazimieras Simonavičius Amsterdame išleido narsųjį traktatą „Didysis artilerijos menas", kur vienas pirmųjų išdėstė
JONAS K U B I L I U S raketinės technikos prin cipus. 1753 m. universite te buvo įkurta astronomi jos observatorija — se niausia Rytų Europoje. Išgarsino Universitetą ir retorikos, filosofijos ir teologijos profesoriaus M. Sarbievijaus (1595—1640),1 profesoriaus Ž. Liauksmi no (1597—1670), istoriko A. Kojelavičiaus-Vijūko darbai. Iškalbingų faktų daug. Dar daugiau pavardžių, kurias didžiuodamiesi mi ni lietuvių ir kaimyninių tautų mokslo ir kultūros istorija. Bėgo metai. Nemažai pasikeitimų įvyko senaja me Universitete, kai tary binės vyriausybės rūpes čiu, kitų TSRS aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pagalba palyginti greitai išsigydęs karo žaizdas, jis neregėtais tempais ėmė žengti pirmyn. Prasidėjo šviesiausias ir neabejoti nai brandžiausias Vil niaus universiteto istori jos periodas. Šiuo metu Universite tas — didžiausia Tarybų Lietuvos aukštoji mokyk la. Jame mokosi 16,5 tūkstančio studentų, iš jų apie 8 800 dieniniame skyriuje. Pokario metais Universitetą baigė 37 tūkstančiai žmonių. Didelis pedagoginis per sonalas — 1116 žmonių. Iš jų 83 mokslų daktarai bei profesoriai, 620 moks lo kandidatų ir docentų atlieka svarbų mokslinį darbą. Suprantama, sėk mingas mokslinis darbas neįmanomas be sudėtin gos aparatūros, įrengimų. Nuolatinio partijos ir vy riausybės rūpesčio dėka kasmet gerėja Universite to materialinė bazė.
Netolimoje ateityje mokslo tiriamasis darbas turėtų gerokai suintensvvėti. Tai patvirtina ir Universitetui skiriamas dėmesys. TSKP CK ir Mi nistrų Tarybos 1978 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 271 Vilniaus univer sitetas buvo priskirtas prie pagrindinių šalies mokyklų, kurios vykdo mokslinius tyrimus, turin čius svarbią reikšmę liau dies ūkiui. Universiteto laukia dideli darbai. Par tijos ir vyriausybės rū pestis įpareigoja mus pa teisinti rodomą pasitikėji mą. Universiteto mokslinin kai pastoviai bendradar biauja su stambiausiomis šalies aukštosiomis mo kyklomis. Pasirašytos su tartys su Prahos Karlo, Krokuvos Jogailos, Grelfsvaldo Arndto, Brazavilio M. Nguabi universitetais. Palaikomi ryšiai su kapi talistinių šalių mokslo centrais. Glaudžiausiai bendradarbiaujame su respublikos aukštosiomis mokyklomis ir su Mokslų Akademijos institutais. Kaip matome, yra kuo pasidžiaugti. Daug pada ryta. Universitetas ir to liau lieka svarbus krašto mokslo ir kultūros cent ras. Dabarties laimėjimų šviesoje ir mūsų ilgaamžė istorija įgauna savo tik rąją prasmę. Ir šiandien, minėdami gražųjį jubilie jų, mes su nuostaba ir pa sididžiavimu žiūrime j tą milžinišką šuolį, kurį per kelis tarybinius dešimt mečius padarė mūsų Uni versitetas. Iš pagrindų restauruo jami Centriniai rūmai, šv. Jono bažnyčia — busima sis mokslo muziejus. Re zultatai jau pradeda ro
dytis. Ateityje senasis Universiteto ansamblis ža da būti vienas iš gražiau sių Vilniaus kampelių. Auga ir gražėja nauja sis Universitetas Saulėte kio alėjoje. Kyla skaičia vimo centro sienos. Nau josios statybos pradeda įgauti tikro studentų miestelio veidą. Jubilie jaus iškilmių metu čia bus atidaryta H. Bogdano skulptūrinė grupė „Leni nas ir Kapsukas Poronine“. Istorinis Universiteto įsteigimo raštas pasirašy tas 1579-aisiais metais. Šios sukakties minėjimas, kaip ir kūrimas, tę sis visus metus. Natū ralu ir suprantama, kad garbingąjį jubiliejų minė sime visus metus. įžymia jai datai skirta daug įvai raus masto renginių. Tai sąjunginės ir respubliki nės konferencijos, kurių vienos jau praėjo, kitos dar bus. Respublikos miestuose ir rajonuose, vyko Universiteto mokslo dienos. Dabar jos persike lia į broliškąsias respub likas. Netrukus prasidės Kie mo teatro festivalis. Gra ži dovana garbingai su kakčiai dabar vykstaniis studentų festivalis „Seno jo Universiteto jaunys tė". Šventės gaudesys nenu tyla nė minutei. Vis la biau įsisiūbuodamas jis artėja prie kulminacijos — rugsėjo 19—22 d., ka da įvyks pačios sukakties iškilmės. Mūsų Universitetas pir masis Tarybų Sąjungoje peržengė keturių amžių ribą. Tai tikrai reikšmin ga sukaktis, visuotinė mokslo ir kultūros šventė, kurią negana paminėti. Svarbu jausti gyvas pra eities ir dabarties sąsajas, Universiteto ryšį su visos respublikos gyvenimu.
Bcero ABa AHS! OTAeA®OT Hac ot 3HaMeHaTeAbHOM AaTH, KOrĄa HCnOAHHTCa POBho 400 act crapoMy BhabHioccKOMy yHMBepcHTeTy. 3to OoAbinoe co6brrne ne TOAbKO aas Haniero yHHBepCHTera. Haiua ALMA MATER nponiAa caojkhmh nyrb. Ho HecMorpa Ha pa3Horo poAa HeB3roAM, KOTopbie eit npnniAOCb nepexHTB, OHa ObiAa TeM HayHHbIM H KyAbTypHMM ųeHTpOM, B KOTOpOM 3apO»AaAMCb nporpeccHBiibie HAen, rAe HMKorAa ne yracaAa nepeAOBas HayHHas MbiCAb. '-Te pei 6ypn bckob yHHBepcHTeT, npoHec cboio BesHyio MOAOAOCTb, nOCTOSHHOe crpeMAeHHe k BbicoTaM HayHHOH HCTHHbl. 3™ HCKpbl H3M OC06eHHO Aoporn Tenepb, KorAa BhabHIOCCKHH yHMBepCUTGT HMehh B. Kancysaca, npn6An>Kascb k nsrroMy CTOAenno cboerc cymecTBOBaHHs, aoctht
SAaroftapa nocToanHori aa6oTe KOMMyHHCTU’iecKOH napTHH H COBeTCKOFO npaBHTeAbCTBa HeBHAaHHoro pacųBeTa, pacuiHpHAca n Bbipoc B KpynHblH HayiHblft ųeHTp. TenepeuiHHe AOCTmKeHim 3aHOBO OCMbICASBOT STOT AOAruit h TpyAHbiH rryTb. C TaKHM ųyBCTBOM Mbl BCnOMHHaeM ceroAHH BeKOBoe npouiAoe — ropAMMca cBoež ApeBHocTbio h etile 6oAbme paAyeMCH cBeTAOMy HaerosiųeMy. CeroAHHUiHHii npa3AHHK — CTyAeHHeCKHH CpeCTHBSAb roae nocBaiųaeTca CAaBHOMy toŪHAeio. IlpHBeTCTByeM aopornx rocTeii, npn6biBnmx. B yHHBepCHTeT, H, KOHeHHO, xo3»eB <Į>ecTHBaA5i — CTyAeHTOB BHAbHiOCCKOrO yHHBepcHTeTa, areAaeM BeceAO npOBeCTH BpeMSL nyCTb 3TO SyAeT tpecTHBaAb APY»<6bi!
B. CYAABIUDOC, npopeKTap
Vyksta olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ Peir 200 studentų buvo susirinkę patikrinti rusų kalbos žinias. Sėkmingai pasirodę universitete įgija teisę dalyvauti respub likiniame olimpiados tu re. J jungiamojo korpuso didžiąją auditoriją susi rinko patys geriausi gru pių ir fakultetų atstovai, gerai mokantys rusų kal bą. Vertinimo komisijai įpirmininkavo rusų k. dės tytoja O. Dundaitė. Studentams buvo pa rinkti nelengvi klausimai. Reikėjo sugalvoti sinoni mus duotiems žodžiams, parinkti antonimus, prisi minti ir užrašyti tris pa tarles ar priežodžius, iš versti nelengvą tekstą apie A. Einšteiną. Verti mas apie Einšteiną bu vo pasirinktas neatsitikti nai. Tuo metu buvo mi nimas šio žymaus moksli ninko jubiliejus — 109osios gimimo metinės. Žiuri teko nelengvas darbas atrinkti geriau sius. i — Dalis studentų darė daug klaidų, — pasakoja vertinimo komisijos pir
mininkė O. Dundaitė. — Gausu jų buvo vertime. Pasitaikydavo ne tik gra matinių, bet loginių klai dų. Džiugu, kad studentai padarė didelę pažangą pa lyginti su praėjusiomis olimpiadomis. Rezultatai susumuoti. Nugalėtojais pripažinti Teisės fakulteto atstove V. Žilinskaitė, antrąją vietą užėmė jos kolega B. Sudavičius. Trečiąją — filologė D. Skrinskaitė. Kitas vietas pasidalino li tuanistė M. Rimasiūtė, V. Vaišvilaitė iš Istorijos fakulteto. Šie studentai sudarys Universiteto rink tinę. Taip pat bus apdovano ti kitų fakultetų geriau siai pasirodę pirmakursiai ir antrakursiai: V. Valiūnaitė, A. Gedgaudas ir kiti. — Nugalėtojams ir pri zininkams noriu padėkoti už aktyvų dalyvavimą ir palinkėti sėkmės respub likiniame ture, — pasa kojimą baigė O. Dundai tė. K. RUIKYS
cs-v-^
SKIRSTYMAS Į DARBĄ Praėjusią savaitę EKFF ekonominės informacijos me chanizuoto apdorojimo orga nizavimo spec. studentai rin kosi busimąsias darbovietes. I. Zalytė liks Universitete. Ji buvo viena geriausių stu denčių. N. Vlasova ketina dirbti žemės ūkio ekonomi kos mokslinio tyrimo insti tute. Ten taip pat paskyrimą gavo ir J. Žižminskaitė. Jos per visus studijų metus mo kėsi tik gerais ir labai gerais1 pažymiais. Buvo geros fakul teto visuomenininkės. L. Skirpsto nuotr. matome akimirką iš skirstymo. Dar‘ bovietę renkasi N. Vlasova.
SUVENYRAI
UNIVERSITETO JUBILIEJUI
temis, kalendoriais, dailės parduotuvėse — ženkliu kais, odos gaminiais. Fa kultetai suvenyrus, skir tus plaitinti dėstytojų tar pe, gauna organizuotai. Vykstant konferencijoms ar simpoziumams, kios kuose organizuojama pre kyba suvenyrais. Taip jau buvo teisės, matematikos, ekonominės kibernetikos Kiekvienas pavasaris sutin renkantis ją. Kodėl renkuosi, ir finansų fakultetuose. Tęsinys. Pradžia Nr. 9 įnašo. Tačiau didžiūnų ka ir išlydi vis naujus ir ar nesuže.vėjo iš pinno žvilgsnio šiek tiek romantiš naujus abiturientų būrius, Kairėnai iki šio susiti įtaka, kaip ir daugelyie Papasakokite, kokie sun tik vieną pavasarį juo kas pavadinimas. Ko tikiuosi kumai iškyla, platinant kimo turėjo neturtingą įto meto gyvenimo sričių, bet gali būti pats. Apie tai pa iš savęs, baigus, ar sugebė suvenyrus. Gal turite ko istoniją. Ta praeitis dargi paliko žymę ir šiame Vil galvojome, dalyvaudami še siu visada ir visur suspėti kių pageidavimų, pasiūly senesnė nei universiteto niaus pakraštyje. Netoli fuojamos 4 vidurinės mokyk pirmuoju, būti visa pastebin mų? sodo, nežiūrint, kad pa- mos kalvotos, miškėtos los internato abiturientų pro čiu, ar nepavargsiu visą gy storasis priklauso prie Antakalnio apylinkės iki fesinio orientavimo vakare. venimą rašyti, rašyti, rašy — Artimiausiu metu šiol vadinamos Sapiegyne Buvome pakviesti papasakoti ti... Tokie ir panašūs klausi pačių pirmųjų. Saulėtekio alėjoje jun Kairėnuose pokario me- nuo buvusių Sapiegų val apie specialybes, kurias pa mai turėtų jaudinti ateinan sirinkome, apie studento dar čius studijuoti žurnalistiką. knygoms, pinigines, užra giamajame korpuse nu tais aptiktuose pilkapiuo dų. bo dieną, laisvalaikį. knygutes, tautines matoma organizuoti suve Moksleiviai pasisakė, kaip šų Sapiegos .turėdami Lie se rasta žalvario gadynės nyrų kioską. Taip pat Keletas 4-os vidurinės mo diirbinių. Žmonės čia se tuvoje pakankamai turtin kyklos-internato abiturientų jie renkasi specialybes, su juostas, dviejų pavadini studentų akademinės gru kokiu žinių bagažu žada mų ženkliukus, Druskinin niai verčiasi žemdirbyste. gų ir ištaigingų dvarų, ruošiasi studijuoti mūsų uni- pasibelsti į aukštųjų mokyk pės gali įsigyti suvenyrų Rašytiniuose šaltiniuose Kairėnus dažnai išnuomo versitete. Todėl Btengėmės lų, technikumų duris. Iš mo kų meno dirbinių įmone pagal paraiškas, kurias Kairėnai paminėti XVI a, davo kitiems. Kurį laiką kuo plačiau apie jį papasa- kytojų kalbų supratome, kad — ženkliukus, lietą meta priima PF profbiuras :r kai 1545 m. karalius Žy čia šeimininkavo vienuo koti, atskleisti įvairias stu šios mokyklos abiturientai lo paveikslą, Plungės me dekanatas. Suvenyrų ruo labai rimtai žiūri į savo at no dirbinių įmonė — ga šimo komisija yra suinte gimantas Senasis suteikia liai trinitoriai.' Išliko kop dentų gyvenimo puses. — Jūsų tarpe yra tokių, eitį, atsakingai rengiasi pir minius iš medžio: aplan resuota, kad, visų pirma, teisę į Kairėnus Jarmalai, lyčia, kurios skliautuotas 1586 m. Steponas Batoras rūsys yra galbūt dar se kurie galvoja pasirinkti isto mam didesniam išbandymui kalus knygoms lėkštutes, nusipirkti suvenyrų galė įvairius drožinius. juos atiduoda Mikalojui nesnis. Verta šį komplek riko specialybę. Ateikite į —- egzaminams. Pasikvietėme savo šefuoja Kas iš dėstytojų talki tų studentai. Norėtume Universiteto suolą tvirtai ap . Kiškai. Pastarasis, leidus są ištirti archeologiškai ir sisprendę, suformavę savo muosius apsilankyti atvirų na, dirbant šį atsakingą sužinoti, -kokių suvenyrų vyriausiam Lietuvos tri architektūriškai. jie pageidauja. Todėl vi pažiūrą į savarankišką darbą, durų dienoje, pažadėjome bunolui, 1596 m. perleido Paskutiniai nuomininkai- nusiteikę mokytis. Nors ne padėti jiems susipažinti su organizacinį darbą? sais dominančiais klausi — Paruošiant suvenyrų netrukus lengvos, tačiau labai įdomios Universitetu. dvarą Isaikauskiams, kilu Lopacinskiai mais galite gauti infor Žiūrėdami moksleivių pro projektus talkino respub maciją telefonu: 74-77-59. siems iš Ukrainos, kurie dvarą įgijo ir Kairėnus istoriko studijos, ir jeigu jūs likos dailininkai. Suveny Kairėnus valdė bemaž valdė ibeveik šimtą metų tikrai domitės istorija, mylite gramą, atsakinėdami į jų Tikimės, kad universi ją, mįisų fakultete atrasite klausimus, vėl prisiminėme rų ruošimui sudaryta ko (1764—1870). šimtmetį (1596—1689). tai, ko ieškote, — baigdamas ne taip tolimas savo moks misija, kurioje — rekto teto auklėtiniai įsijungė į Isaikauskių giminėje Kairėnus pirkęs Jonas pasakojimą, pasakė pirma leiviško gyvenimo dienas, ir rato atstovai, dėstytojai suvenyrų platinimo dar buvo šviesių, mokytų vy Lopacinskis bu"o žemai kursis kad vieną pavasarį visam iš kitų fakultetų. S. Kaubrys. bą ir tuo padės išpopulia rų, (teigiamai pasireišku čių vyskupas, pasireiškęs Biologas V. Ragauskas pa laikui su jomis atsisveikina Kur ir kokius suveny rinti mūsų senosios Alma sių kultūriniame bei eko tame krašte švietėjiška ir kvietė abiturientus į Gamtos me. O studentiškos? Jos pra nominiame gyvenime. Pir kultūrine įtaka, apie ką fakultetą, plačiau papasakoja bėga dar greičiau ir todėl rus galima įsigyti jau da Mater artėjančio jubilie bar? jaus šventę. jas reikia branginti. masis jų. įgijęs Kairėnus, rašo M. Valančius. Jis apie savo studijas. — Vilniaus centrinėm Kalbėjomės ir apie žurna Jonas Isaikauskis buvo buvo baigęs Vilniaus uni I. IKAMAITĖ parduotu V. RUZEVICiCTE universalinėje Ašmenos apskrities mati versitetą, įgijęs šalia dva listo specialybę. Patarėme I k. žurnalistė vėje prekiaujama skaryI k. žurnalistė ypatingai gerai apgalvoti, ninkas, Lietuvos iždo raš sinio ir pasaulietinį teisės tininkas, medininkas, rak daktaro laipsnį. Administ tininkas. Vienas Isaikaųs- ruodamas Žemaitijos reli kių dalyvavo XVII a. Ka ginę bendruomenę, rūpi drįs, pateisins pasitikėjimu, rališkųjų girių ordinacijos nosi mokyklų steigimu, laiku išlaikys įskaitas. vykdyme ir dokumentų lietuviškų raštų leidimu. — „Nežinojimas ko nori" parengime. Kaip žinia, šis Pagaliau atliko dvi ilgas kyla iš visuomeninės nuomo darbas ir išlikę .paminklai keliones po V. Europą, nės apie „popierines" buhal terijos, finansų specialybes, svarbūs mūsų miškinin palikęs jų aprašymus; nanlis dėstytojus, vadovus. komjaunimo aktyvui. Tokia tuomet... kystės istorijos seniesiems bendravo su žinomais to — .. .tuomet ir „paklydėTačiau problemų dar daug. priemonė padeda. iaikotarpiams. Isaikaus- meto mokslo veikėjais: Palikti pažangumo problemų — Prisiminus žiemos sesi lių", traukiančių „vežimą" S. Konarskio, kiai fundavo vertingų ar istoriku sprendimą tik dekanatui ne ją — dvejetus gavo tie, prie atgal, daugėja. O pramušti chitektūros statinių, liku geografu, K. Virvičiuin, visuomeninę nuomonę tik neįmanoma, bet ir ne kurių pavardžių minėtuose tą sių kultūros paminklais teisininku M. Dogeliu ir tikslinga. Patys jaunuoliai aplankuose įrašyta: „Nelanko sunkoka. Tačiau studentas įvairiose Lietuvos vietose. kitais. turi suprasti žinių vertę, pa seminarų", „Silpnai ruošiasi", pats turi suprasti, kad studi Beje, Ypač turtinga Gardino jė Lopacinskiams matuoti ją ne tik pažymiu, ..Tingi". Ką daryti su tokio jos yra savotiška jaunimo gyvenimo praleidimo forma, i zuitų bažnyčia. Spėjama, priklausiusiuose dvaruose bet ir savo sąžine. Todėl mis „Aukomis"? Į dekanato duris beldžiasi efektyviausia priemonė — kad Isaikauskių laikais būta gero pavyzdžio par — Manau, kad mūsų pa kad vien Universiteto var Kairėnuose ir apylinkėse kų, kurie turėjo įtakos ir studentai. Kam patikslinti kova už pažangumą grupėse. reiga ne versti studentą mo das (kurią specialybę jame įpareigoja pradėtas formuoti krašto Kairėnams, XVIII a. gale renginio laiką, kam studijų Pokalbis dekanate su uepa- kytis, bet Įkvėpti jį tam, lai bestudijuotume) o kam tik žangiuoju dažniausiai baigia ku pažadinti iš „snaudulio". atsikratyti tokių „lozungų". vaizdis: laukai, keliai, gy paveiktiems baroko sti knygelę užpildyti, Juk daug kas priklauso nuo rašomojo popieriaus teprirei- si tik gerais pažadais. Gi — O kur jo priežastys? venvietė su parku. Dau liaus. Beje, sietina su kia. — Jaunimas turi daug asmeninių sugebėjimų. Eko- į Nė vienas neužklysta, prieš draugus paraudonuoti, gelis šios apylinkės kraš šiuo laikotarpiu senoji ir __ =____ sesijos bėdų — pasirodyti visišku nemokša priežasčių. Tingi ar netingi nomlstas visada gali surasti j slegiamas tovaizdžio elementų su šiandien išlikusi parko jos seniai baigėsi. Žodžiu — — lyg ir gėda. mokytis nelankan’ysis ar ne- save. formuota buvo tuo laiku. liepų alėja. Esminių nau kas statė — pastatė, kas lopė — Betgi grupės draugai pažangusis — to negali pa — Fakulteto komjaunimo I Parko pritaikymą botani jienų Kairėnuose atsirado — sulopė, kas skylę paliko ne visuomet išdrįsta išvesti sakyti .nei dėstytojas, nei va biuro nuomone, didžiausia I kos sodui projektuojanti XIX a. pirmoje pusėje, — pats per ją iškrito. Bet nepažangiuosius iš „pogrin dovas. Daug laiko iš studen nepažangumo priežastis — I architektė D. Juchnevi- jkai čia šeimininkavo ir tai dar nereiškia, kad įau džio" ir iššaukti juos į dvi tų atima visuomeninis dar nelankymas. bas .sportas. Beje, nors tai — Studentas turi žinoti, j tvarkėsi Dara mums neiškyla jokių proble kovą su akistata. čiūtė Kairėnų parke įžiūii energingai ' — Be abejo, studentams ir ne geležinė taisyklė, bet kad užsiėmimas — tai ne j požymių, rodančių, jog ta Marikonytė - Lopacins- mų.— Mokslas Ilgas — gyve — kuo didesni pasiekimai Isaikauskių laikais jo j o kienė, kuri buvo kilusi nimas trumpas — tarytum talkina kuratoriai, dėstytojai. sporte — tuo ir pažangumas cirkas, ir dėstytojas ateina Abipusis darbas — ir išvados būta renesansinio stiliaus, itaip pat iš pasižymėjusių pratęsia mintį EKFF prode- objektyvesnės Ir tiltas į to geresnis. Aktuali dar mūsuo ne „žongltruo'.i" skambiomis g frazėmis ar tuščiais juoke- j Jei pasitvirtins šios prie- lmeno mecenatų, gerų par kanas R. Bartaška. kių „riterių" širdis nutiesia se ir pirmakursių problema, liais.. . kų (Taujėnuose, Salose, laidos, be to, jei pa- ! nevienodas pasiruošimo ly Todėl mūsų pokalbio te ma:. Paskaita — rimtas darbas. : Lyduo ma: vyks parką restauruojant Žemaitkiemyje. • — O ką begelbsti tos iš gis apsunkina dėslymo eigą. Ir dėstytojas turi sudominti I Sludentas — taip pat žmoSvėdasuose) kūrė — Šnekėtas, apšnekėtas ir vados, jei sesija jau beldžia išryškinti renesansinius kiuose, ■ Jo neaplenkia rūpes- tuo rimtumu. Reikėtų atsisa- I elementus, vietovė įgau jų Marikonių giminės. toks „nudėvėtas" susirinki si? kyti diktavimo ir taupyti ne I neiaimės. Žinoma, tai — Rengiame informacijos tų naują istorinę vertę. Apie tų laikų Kairėmis muose ir be ceremonijų „pa kreidą, o studento galvą. nereiškia, kad dėstytojas apie studentų pažangumą se Taigi, laikotarpis, apytik randame žinių XIX a len laidotas", tik retkarčiais pa mestro Ekonominės kibernetikos ir | metu aplankus. Kiek turi „tempti" studentą. Rei sirodantis formalumų pavida riai sutampantis su uni kų geografiniame žodyne. le studentų subuvimuose... vienos disciplinos dėstytojas kia padėti jam rasti tikrą finansų fakulteto prodekane.s versiteto kūrimosi laiko Ten, pavyzdžiui, pažymė pažangumas. trumpai charakterizuoja silp kelią iš tų klystkelių. Ir — R. Bartaška baigia pasakoti. Išskuba pas dekaną. Ar galį I tarpiu Kairėnų istorijoje ta, jog ,,.. . jau ir taip gam — Tobulėjame, augame nuosius studentus, nurodo m pasitikėti! Kai sesijos metu buvo architektūros an tiškai patraukli vietovė kasmet. Fakulteto, turinčio silpnumo priežastis. Likus iki a’eina skolininkai, patikiu trūkti rūpesčių, kovojant už I buvo dar labiau papuošta daugiau kaip 1,5 tfikst. stu sesijos 5—6 savaitėms, tokią net keisčiausiais pasiteisini gilesnes studentų žinias? samblio užuomazga. Po minėtos savininkų žmogaus sukurtu skonin dentų (dieniniame skyriuje), Informaciją su atitinkamais mais. Manau, kad tie, kurie E. TVARIJONAITc giminės Kairėmis apie gu parku su tvenkiniais, praėjusios sesijos rezultatas dekanato nurodymais patei duoda neteisingus „parodyI k. žurnalistė kuratoriains, mus", antrąsyk meluoti neiškiame grupių 1 ---------šimtmetį valdė Sapiegos, fontanu, vasaros teatru1. — 94,5% — realus, patenkiProf. C. KUDABA šios vietovės nepalikę K. LABANAUSKAS tvarkyme reikšmingesnio
Naujas botanikos sodas
Svečiuose pas abiturientus
Suvenyras — miniatiū• rinė smulkmena, kuri mums brangi ir nekasdieniška. Jj mes parsivežame iš ekskursijų, išvykų, o šį kartą jis džiugina mūsų senojo Universiteto gerbėjus. Koks bus jubi liejinis suvenyras, ar su domins jis jaunimą, pa prašiau papasakoti PF de kaną docentą L. Butkevi čių. — Dabar respublikos pramonės įmonėse gami nami 96 pavadinimų su venyrai. Kauno „Kaspi nas" įgamina kalendorius, moteriškas skarytes, juos teles, Vilniaus dailės kombinatas — aplankalus
IŠMATUOTI NE TIK PAŽYMIU
Sako, kad zoologai keisti žmonės. Ieško, ko nepametę, važinėja po visokias vieto ves. Tačiau ieško ir atranda. O kiek tada būna džiaugsmo valandų- Ir kaip nesidžiaug si, jei tikrai didelio darbo dėka buvo atrasta tai, ko kiti nerado. Zoologijos muziejuje kaliiaimės su ornitologu Pranu Mirausku. Vaikinas jau ketvirtakursis, anot Žemaitės „vyras ir iš stuomens, ir iš liemens", bet nepanašus į Vingių Joną. Jo hobi yra važinėti į ekspedicijas, stebė ti paukščių gyvenimą. Ar toli tenka iš namų iš vykti, — paklausiau. Pranas truputį susimąstė, paskui atsakė: — Tokia jau mūsų, roman tikų dalia. Išvykstame į toli mus kraštus, trumpam palikę savo gimtąjį kraštą, draugus, dėstytojus. Prieš kurį laiką, kartu su zoologų būrelio pir mininku Arvydu Liutkumi iš vykome į Kandalakios rezer vuaro filialą Barenco jūroje. Mūsų tikslas — stebėti šiau rės ledynų vandens paukš čius. Išvyka gana įdomi, nes per 50 dienų sužinojome ir pamatėme daug naujų daly kų. O sugrįžę į namus, mie lai pasidalijome su kolego mis: papasakojome apie to krašto egzotiką, apie mūsų atliktus tyrinėjimus, rodėme draugams nuotraukas, pada rytas išvykos metu. Artimiausiu metu (tai jau bus vasarą) numatoma išvy ka, į Barenco jūrą, prie Murmansko. O būrelio pirmi ninkas A. Liutkus numato iš vykti į Ciukotiją tyrinėti
Visuomeninių profesijų fakultete
ANTROJI PROFESIJA
J. Pociaus nuo'r.: ornitologų būrelio nariai V. Pocevičius, E. Snieškus, E. Bukelskis, V. Kesminas, A. Pūkas.
IEŠKO, KO NEPAMETĘ paukščių gyvenimo prie IsykKulio ežero. Praėjusiais metais be šių vaikinų įvairiuose kraštuose viešėjo Gintaras Margis ;r Žilvinas Rudys. Jie svečiavo si tolimajame Azerbaidžiane. Busimieji zoologai dvi savai tes stebėjo šios respublikos paukščių gyvenimą KyzilAgačio rezervate. Vaikinai parsivežė daug įspūdžių, taip pat daug nuotraukų. Zoolo gui fotoaparatas reikalingas kaip ir žurnalistui. O prieš pertekdami į muziejų, mes, galima sakyti, patekome į fo-
Muziejaus eksponatai.
jeros buvo šeimininkės Seimininke šių namelių pasigadink ant svetelių, >uok duok tą sūrį, kur -lentynoje turi. Sį vakarą Janinai Švamlarytei galėjo pavydėti bet uri šeimininkė, savo jėgas andanti sudėtinguose kuliarijos moksluos, ar... bėanti nuo virtuvės, jos vilioančių kvapų ir kitokių palapčių. Mat, kraštotyros klubo yrert, ir taip sielodamiesi, og ne jų, o Klaros Cetkin ūciatyva, jog ne 1977 (tais lėtais dabartinė diplomame tuanistė Milda Augulytė
Autores nuotr.
—
prizas
pasiūlė surengti etnografinę valgių vakaronę), o šį vaka rą, stengėsi taisyt savo ktaidas, kurios, deja, istoriniu požiūriu ir turėjo būti pada rytos. Kraštotyros klubo vyrai (na, ir kai kurios jaunos šei mininkės, kulinarijos mokslų pirmūnės) tokiais valgiais apkrovė stalą, kad ne viena kraštotyrininkė galėjo pa miršti praėjusias ar artėjan čias ekspedicijas. Tokia pa tiekalų įvairovė, jog be et nografo, valgių žinovo, ist. kandidato V. Miliaus net kraštotyrininkai būtų neišsivertę. O ką jau ke.’bėti apie
įteikiamas
klubo
tonuotraukų karalystę. Pasie kus trečią aukštą (čia yra zoologijos muziejus), pamatė me įvairius fotonuotraukų stendus, vaizduojančius paukščių gyvenimą. Tikrai ne vienas gali pavydėti zoo logams šių stendų. Ant sie nų į mus tarsi gyvas žvelgia vakarinis suopis, mažojo ere lio rėksnio jauniklis ir kiti mūsų gyvosios gamtos gra žuoliai. Daug darbo padalė dėstytojas A. Levickas ir studentas H. Sakalauskas. Zoologai ekspedicijų ir praktikų metu atlieka stebėji mus ir mūsų respublikoje. Vasarą dažnai galima sutikti studentą iš Vilniaus universi teto Gamtos fakulteto prie Biržulio ežero, Ventės rago ir kitur. — Su kokiomis aukštosio mis mokyklomis palaikote draugiškus ryšius? — Draugaujame su Rygos, Minsko, Tartu, Krokuvos Jo gailos universitetų zoologijos specialybės studentais. Dažnai išvykstame į šias aukštąsias mokyklas, keičiamės patirti mi, papasakojame apie savo nuveiktus darbus. Artimiau siu metu numatome išvykti į Rygos universitetą su savo vadovu doc. R. Kazlausku. Maskvos zoologijos muziejuj e paskaitas skaitys trečia kursis Algis Mačikūnas, ket-
virtakursis Arvydas Liutkus ir penktakursis Algis Knystautas. Šaunuoliai tie zoologai, '.i ko tik jie neišsigalvoja, r ko tik jie neišranda. Štai Viktoras Pacevičiūs atrado Lietuvoje negyvenančių nau jų drugių veislę. Zoologijos būrelio nariai rūpinasi zoologijos muzieju mi. O pe.sigirti jie tikrai tu ri. Apie tai mes sužinojome iš zoologijos muziejaus va dovo Rimo Rakausko. Su juo apvaikščiojome vi są mu'ziejų. Prie vienos vit rinos mes sustojame, pama tę didžiausią kriauklių kolek ciją. Ją muziejui padovanojo Elena Gimbutienė iš Los-Andželo. Kiek tolėliau į mus žvel gia žvėrių galiūnas stumb ras. Kaip pasirodė, jis 1823 m. buvo nušautas specialiu caro leidimu Belovežo girio je. Ir štai net iki dabar yra išlikusi jo iškamša. Pasižiūrėti šių vertingų eksponatų į muziejų atvyksta ekskursijos iš įvairių mies tų. Čia lankėsi moksleiviai iš Utenos, Plungės, Odesos, Charkovo. Taigi, zoologai turi kuo -pasigirti. Jeigu netikite, nu vykite ir įsitikinsite.
svečius architektus iš VISI kraštotyros būrelio, kurių patyrimas etnografijos ba ruos mažėlesnis už mūsiškių. Ne tik gardus buvo kasti nis, kurį pagamino I kurso lituanistas Povilas Dirgėla, aukštaitiška gira obuolių sūris ir kiti etnografiniai pa tiekalai, bet ir nežinomos kilmės plokštainis, iškeptas klubo vadovo V. Mačiekaus. Paragavę, paskanavę visų gardumynų, kraštotyrininkai ir kraštotyrininkės sugužėjo auditorijon, kur Viktoras Da gys pademonstravo ir pako mentavo skaidrių programą „Ramuvietės“, kurią paruošė V. Zaikauskas, K. Augaitis, J. Jakimavičius, A. Petrašiūna.s ir pats programos ko mentatorius.
KO TIK NEPASITAIKO
vadovui V. Mačiekui.
K. MATAClUNAS
Vyko renginys, turėjęs nu statyti ,kiek vietos „jubilie jinių fuksų" ma.tematikų gal vose greta teoremų - lieka ir mūsų Alma Mater istorijai. (Tarp kitko, naudotis elektro ninės skaičiavimo mašinos atmintimi buvo griežtai už drausta). Gausūs viktorinos „Ar ži nai mūsų Universiteto istori ją?" dalyviai išklausė trum pus fakulteto dekano doc. V. Merkio bei žiuri pirmi ninko prof. B. Grigelionio sveikinimus. Nuaidėjo pir J. VĖRINYTĖ masis gongas. Neišsenkanti sirgalių energija, jų išradin gumas ne kartą viktorinos metu praskaidrindavo nuo įtempimo sukepusias mate matikų galvas. Visi prakaita.vo lyg per sesiją. Kolektyvinius atsaky mus keitė kapitonų dvikovos. Teko atsakyti į daugelį „svarbių" klausimų. Pvz., „Kuo skiriasi portfelis nuo portfelio?" Įdomu, kaip atsa kytumėte jūs? Atsakymas la bai paprastas: portfelyje lai komi dokumentai, portfelyje — dokumentai... Matemati kai sunkiai sprendė ir tokį uždavinį: du fuksai + du fuksai=keturi fuksai. Ko tik nepasitaiko ,kai smegenys iš vargsta! Bėgo laikas, mažėjo melsvų bilietėlių ant žiuri stalo. Vi si pasisėmėme gyvenimiškos patirties iš komandų paruoš tų plakatų — tuomet lyg ir
Ant VPF dekano stalo pa mačiau naujo pažymėjimo pavyzdį. Tokius pažymėji mus įteijks jubiliejinių metų absolventams. Dabar jų VPF skyriuose mokosi 1030. Bet kas gi tas VPF? Įvairiomis savaitės dieno mis ryškūs plakatai ir skelbi mai kviečia į sporto, vertėjų konsultantų, gamtos apsaugos ir kitus užsiėmimus. Dažną šeštadienį, sekmadienį gali pamatyti su kuprinėmis trau kiančius ar iš repeticijų sa lių pabirusius vaikinus ir merginas. Dauguma jų — vi suomeninių profesijų fakulte to klausytojai. Kai 1974 metais Universi teto partinio komiteto ir rektoriaus įsakymu buvo su manyta įkurti VPF, keturio liktąjį Universiteto fakultetą, jame buvo penkios profesi jos: meno, sporto, jaunojo lektoriaus, turizmo ir krašto tyros. Kai kurios iš jų turi savo klubus. Mokslas skyriuose truko nuo vienerių iki dvejų me tų. Platūs užmojai, dideli darbai sudomina akademinį jaunimą. Reikėjo naujų pro fesijų. Netrukus susikūrė dar penkios. Tai beveik na.ujos, bet labai reikalingos specia lybės — Universiteto istori jos tyrinėtojai, komjaunimo organizatoriai. (Pastarieji šiais, jubiliejiniais metais išleis savo pirmąją laidą). VPF nebuvo naujovė res publikoje. Tokius fakultetus jau turėjo LŽŪA, VPI. Sta.i jau penkeri metai. VPF ritmingai pulsuoja nau jais sumanymais, entuziazmu. Fakulteto penkmečio ir Uni versiteto keturių šimtų metų jubiliejaus proga buvo or ganizuotas VPF absolventų sąskrydis. Koks buvo jo tiks las? — Įdomu buvo sužinoti, ar sumanymas įkurti šį, keturio liktąjį fakultetą, buvo teisin gas, — sako VPF dekanas docentas P. Užkalnis. Ir tikrai neapsirikta. Į me no, sporto, vertėjų — kon sultantų skyrius susirenka tiek norinčių, kad priėmimo komisijai reikia atrinkti tik pačius ištvermingiausius, ga biausius. Tai įrodė ir sąskrydis. 260 buvusių fakulteto auklė
sutrumpėjo ilgos rezultatų laukimo minutės. Šį kartą taikomosios ma tematikos specialybės atsto vai įrodė, kad moka, pritai kyti savo sugebėjimus ir nematematiškose srityse. Trys jų komandos tapo viktori nos nugalėtojomis ir buvo apdovanotos jubiliejiniais diplomais, Universiteto kom
tinių dirba, rajonuose, vado vauja klubams, būreliams. 140 — dirba universitete la borantais, dėstytojais, -380 tęsia mokslą stacionare. Negali atsidžiaugti Šiaulių statybos tresto kultūros na mų vaikų šokių kolektyvu „Želmenėliai", kuriam vado vauja fakulteto auklėtinė R. Rusaitė, mokytojų namų kanklių ansambliu (vadovė D. Cičinskienė). Sąskrydyje dalyvavo 150 meno profesijų absolventų. Druskininkų, Trakų, Kre tingos ir kitų miestų bei ra jonų darbuotojai pabrėžė, kad visi fakulteto skyriai rei kalingi, jų specialistai lau kiami darbo kolektyvuose. Pasibaigė dviejų dienų są skrydis, išsiskirstė dalyviai, pasidalinę naujais sumany mais, pilni entuziazmo, kūry binių jėgų. O kokie' gi artimiausi VPF planai? VPF studijuoja sąskrydžio dalyvių pasiūlymus, pageida vimus. Ir ką gali žinoti, gal po keleto metų fakultetas pasi pildys naujomis specialybė mis. 1979 metų laida jubilieji nė, todėl svarbu, kad ji būtų ir gausesne, ir geriau pasi ruošusi. Universiteto absol ventai turi įsilieti į plačią gyvenimo upę, atsinešti jau natvišką veržlumą, aktyvu mą, savo žiniomis prisidėti prie socialistinės visuomenės idėjinio ir dorovinio auklėji mo. A. KUNCAITYTĖ I k. žurnalistė
jaunimo komiteto Garbės raštais ir pluoštu bilietų į Matematikų dienų baigiamąjį vakarą. Mes plojome nugalėju siems ir nenorėjome sutikti su triumfuojančių sirgalių šūkiu: „Jūsų pergalė — 500-aisiais!"... D. DRUSKIS MF I k. 5 gr.
Juoknmės! Kuo daugiau rok baletą. „It kam gi tu įmonės ekonomikos, Isto nių vaidmenų atlikėjas. juokimės! Kasdieninių pabeldei?" — jaudinosi rijos ir Chemijos fakulte Jei šis žurnalistų entu darbų užgožti mes dažnai Gamtos fakulteto I kurso tai padarė visai kitokį ziazmas neišblės, galima užmirštame smagiai pasi studentas, neviltyje prieš įspūdį. teigti, jog jie dar ne kar nepasiruoštą egzaminą Gausus dalyvių atžvil tą skins nugalėtojų lau juokti. Kas šmaikščiau? Kas atidavęs velniui sielą. giu buvo EKF fakulteto rus. Įdomiai pasirodė ir tei juokingiau? Kas nusipel Pats sumanymas buvęs pasirodymas. įdomi ir jų išsikovojo nys daugiausia ovacijų? įdomus, tik nebuvo prie pasirinkta tema — „Uni sininkai, ir Smalsumo vedami į di monių jį išreikšti —- vei versiteto 500 metų jubi paskatinamąją premiją. Pasirodęs Pramonės džiąją Aulą susirinko vi kėjai daugelyje situacijų liejus". Gidė vedžioja tu fakultetas sų fakultetų atstovai — nežinojo (ar nesugalvo ristus po muziejaus salę ekonomikos ir komentuoja, kaip buvo parodė gražius, bet neuž„Satyros ir jumoro" kon jo?) ką veikti. „Trijų paršiukų" pasa Sutinkamas 400 metų ju (baigtus norus. Jie panau kurso fakultetuose nuga lėtojai. Čia jie rungėsi ka savo studijų gyvenimą biliejus. Čia buvo saikin dojo V. Žilinskaitės hu dėl tarpfakultetinio prizo. bandė papasakoti Mate- gai išjuoktas studentų moreską „Prie pragaro vartų". Tai sudėtingas kū Ar sąlygos pasiruošti rinys, kuriam reikėjo dau buvo nevienodos, ar iš giau ruoštis. monė kitų mažesnė, bet Vakaras baigėsi chemi demonstruoti trumpi pasi kų pasirodymu. Pagal rodymai buvo tikrai skir technikos panaudojimą jie tingo lygio. tikrai pirmavo: demonst Galima trumpai prisi ravo filmą, rodė skaidres, minti visus pasirodymus. iš už butaforinių debesų Pirmasis pasirodęs Pre kybos fakultetas atsiskai matikos fakulteto studen darbas restaurac induose veržėsi dūmų kamuoliai, tė už šių mokslo metų tai. Įdomiai sugalvoję darbuose, jų pačių „meni grojo muzika, sproginėjo veikią — jie išdresiravo paršiukų paveikslais pa niai" raižiniai ant suolų užtaisai ir lojo... šuo. Prekybozaurą. Šis didelis rodyti studentus, nesuge ir langų. Gidės išvados, Tikrai ruoštasi nuošir baisus žvėris su mergai bėjo tai atlikti nuosekliai jog „špargalkės" buvo džiai. Tik va... ta techni čių kojomis ir ilgu liežu- ir vietomis buvo net ne daromos atsižvelgiant i ka ne visada galima pasi Vau ištdes daug sugeba, labai suprantama. Filolo studento ūgį ir svorį, et kliauti. Daug sunkumų Bet jo rodomi triukai ga- gai Universiteto 400-tų- nografinio ansamblio gru sukėlė ji ir chemikams. jų ' metinių jubiliejaus pės pasirodymas visus Bet pastangos buvo įver lop tam.pa nuobodoki. nutarė susukti prajuokino. Žiuri j iems tintos — paskirta trečio]i Fizikai taip pat pasiten proga vieta. kino gan primityviomis dviejų serijų plačiaforma- paskyrė II vietą. Pirmąją vietą laimėjo priemonėmis pralinksmin tį, spalvotą kino filmą. Vieni vaidinimukai bu ti žiiirovą — „juokingai" Kūrybinio proceso atkar Istorijos fakulteto žurna vo įdomesni, kiti mažiau, papasakojo legendą „Jū pas ir matėme scenoje, ir listikos specialybės antra bet visi entuziastingi. ratė ir Kąstytis". Panau minties, ir sprendimo at kursiai. Jie išsikovojo ke Kaip kas moka, taip tas doję daug įrašų (ko beje žvilgiu buvo parodyta lionę į Sąjungos pietus — šoka! Tik ne visi, mano sumanumo. Ta- anot jų pačių „važiuos manymu suprato organi nestigo visuose pasirody daug muose), jie visai užmiršo čiau... Kaip gaila, kai 'pietauti". Sis pasirodymas zuoto vakaro tikslą — laibai išsiskyrė iš kitų tar juokėsi apskritai dėl juo autorių .kuris buvo vos yra „tačiau"! Kiekvienas tolesnis pa po ir scenine kultūra, ko. Kitąsyk, ruošiantis girdamas paskutinėse sa lės eilėse. O juk jūs fizi sirodymas buvo vis drą švaria kalba, minties ir „Satyros ir jumoro“ vaka kai! Pakankamai radiofi sesnis ir, kaip atrodė, veiksmo vientisumu. Pasi rui gal vertėtų susitarti, kavę visą vaidinimą, ga įdomesnis. Matyt, jau bu rodymo centras — V. ar iš ko nors, ar dėl ko lėjote pasirūpinti ir pasa vo nugalėtas nedrąsos Tomkus. Jis ir scenari nors, ar šiaip sau pasi koriumi. .. barjeras. Po pertraukos jaus autorius, ir režisie juokti. Buvo proga pamatyti ir pasirodę EKF, Teisės, Pra- rius, ir... vieno pagrindiDaiva ŠNIUKAITŽ
J UOK AS-DALY K AS RIMTAS
MAŽIAUSIA SPECIALIZACIJA Istorijų. .ec.alybėje — 8 speci i z'c jos. Mažiausia — etno af jos. 'oje specia lizuojąs ik 3—4 studentai. Visi etnografijos specializantai yra aktyvūs SMD nariai. Kiekvienais metais SMD kon ferencijose etnografijos sek cijoje perskaitoma 10—15 pranešimų. Medžiagą praneši mams studentai surenka at likdami po pirmo kurso et-
nografinę praktiką, Vyresni.uose kursuose medžiaga susisteminama, papildoma, perskaičiuojama, Pasirinkęs temą, studentas dirba prie jos 3—4 metus, o V kurse dažnai moksliniai darbeliai yra praplečiami iki diplomi nio darbo. Etnografų moksli nei veiklai vadovauja pro fesorė V. Dundulienė. Ji vi sada pasiruošusi padėti kiek-
vienam, kas į ją kreipiasi. Profesorė padeda pasirinkti temą, nurodo pagrindines darbo gaires, padeda susi gaudyti literatūros gausybė je. Profesorė vadovauja ir etnogre/ijos būreliui, kuris jungia daugiau kaip 20 1F studentų. Būrelis palaiko glaudžius ryšius su Rygos universiteto etnografais. Neseniai būrelis
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos fakulteto i kurso studentai V. Valenčiūtė, K. Vaitkevičius, II kurso studentas M. Buojus, III kur so studentas A. Žalnieriūnas, Fizikos fakulteto II kurso studentas V. Lapinas, III kurso studentas K. Ščesnavičius.
etnografų lankėsi Rygoje, su sitiko su savo kolegomis. Įvykusiame būrelio susi rinkime profesorė pasiūlė su daryti Vilniaus miesto senų jų medinių pastatų nuotrau kų ir negatyvų rinkinį. Tai bus indėlis į Lietuvos etno grafijos mokslą, puiki dova na artėjančiam Universiteto jubiliejui. G. STASYS IV k. istorikas
Gamtos fakulteto II kurso studentas G. ŠeškauSkas, III kurso A. Stiklerytė, IV kur so studente/; B. Šimėnas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentė D. Sabaliauskaitė, II kurso studentai S. Mironovič, N. Batoraitė, Šių metų balandžio pirmą ją skyrelis „Pašalinti nepažangūs studentai" panaikina mas.
Daina suartina draugus Tą penktadienio vakarą jungiamajame korpuse rin kosi studentai į politinės dai nos konkursą. Visi norintys nesutilpo j didžiausią audito riją. Kas pasirodys pirmieji? Tokia laimė nusišypsojo Fi zikos fakulteto mergaičių vo kaliniam duetui Astai Šiaučiulytei ir Daliai Klimonytei. Jos atliko Vyt. Rudoko žo džiams parašytą dainą „Abi pus Atlanto" ir amerikiečių liaudies dainą „Mes nugalėsim”. Šiltai žiūrovų aplodismen tais buvo sutiktas šio kon kurso svečias - Poltavos kooperatinio technikumo moksleivis 2enia Arid, kuris „Klausykite atliko dainą žmonės", skirtą narsiems vietnamiečiams, kovoje.ntiems prieš Kinijos agresorius. Neblogai pasirodė ir Vilius Keliuotis — TF studentas. Jo dainos— Mano pasaulis" (P,. Raščiaus žodžiai) ir „Kai ša lia draugai" (D. Žakienės žodžiai). Scenoje pamatėme svečią — Kėdainių II vidurinės mo kyklos dešimtosios klasės moksleivius — vokalinį kvar tetą bei EKFF mergaičių vo kalinį ansamblį. Kompetentinga žiuri ilgai sprendė, kam paskirti pirmą ją vietą. Po ilgų svarstymų buvo nutarta dvi pirmąsias vietas skirti svečiui iš Pol tavos 2. Ariol ir FF atsto vėms A. Šiaučiulytei ir D. Klimonytei.
K. MAKĖNA'
jvyko bendrabučių sporto aktyvo susitikimai su krepši ninke R. Minkevičiūte ir Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoju J. Juozaičiu, Šie sportininkai papasakojo apie savo kelią j didįjį sportą: pasidalino min timis apie varžybas, apie keliones, apie šalis, kuriose jums teko pabuvoti. Vakaro metu J. Juozaitis parodė skaidres. * • * Prasidėjo bendrabučių kompleksinė spartakiada, skirta Universiteto 400 metų jubiliejui. Į programą įtrauktos 5 sporto šakos: šaškės, šachmatai, stalo tenisas, futbolas, dvipūdės kilnojimas. Pirmieji į kovą stojo šaškininkai: Pirmiausia varžybos vyko 2 pogrupiuose, kuriose dalyvavo po 4 komandas Pirmame pogrupyje 3: 11 — III, 12 — I, 10 — I, antra me 5: 10 — II, 10 — III, 11 — I. Ypač atkakli kova vyko pirmame pogrupyje, kur nugalėtoją lėmė vos pustaškis. Į Jais tapo 3 bendrabučio sportininkai, aplenkę 10 — i j bendrabučio šaškininkus. II pogrupyje aiškia persvara nu galėjo 11 — I bendrabučio šaškininkai. Antrą vietą užėmė 10 — II korpuso šaškininkai. Pogrupių nugalėtojai susitiko dėl 1—2 vietos, o antrą > vietą užėmusios komandos dėl 3—4 vietos. Kovojant dėl 3—4 vietos 10 — II bendrabučio komanda 4:2 nugalėjo 10 — I šaškininkus. Labai atkakli kova vyko dėl bendrabučių šaškių čempio no komandinėje įskaitoje. Finale susitikusios komandos gerai žaidė. Čempionais tapo 11 — I komanda (finansininkai A, Ja linskas T. Gudovič, V. Bagdonavičiūtė) II vietą užėmė 3 I bendrabučio gamtininkai (K. Bubnys, K. Miliūnas, A. Rozen bergą), treti 10 — II (A. Miškinis, R. Volkus, S. Makuškaifė).
A. Bunikio piešiniai. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 760169, išduotą TOLMAClOVAI TATJANAI, La; kyti negaliojančiu.
JIS JUOKAIJ
JUK
Antroji vieta paskirta TF efstovui V. Keliuočiui ir tre čiąją vietą užėmė EKFF mergaičių vokalinis ansamblis. Nugalėtojams bei priziniu kams buvo įteiktos asmeninės atminimo dovanėlės. Po konkurso teko kalbėtis su laureatu 2. Ariol. Svečias papasakojo, jog Vilniuje jis esąs pirmą kartą. Miestas jam le.bai patiko. — Kokį įspūdį paliko mū sų Universitetas? — Vilniaus Universitetą, mane žavi labai savotiški Į stiliumi. Man patinka pasta- I tai studentų miestelyje. Bu I vau sužavėtas centrinių rii- į mų architektūra. Ten daba vyksta statyba ir po kuri r I laiko jūsų senoji Alma M=ter pajaunės. — Kaip patiko mūsų put- j lika? — Žiūrovai man labai pa tiko. Man padėjo dainuoti kita.ip sakant, buvo žymiai drąsiau scenoje. — Kokios dainos yra jūsų I repertuare? — Aš dainuoju įvairias dainas. Bet daugiausia mėgs tu politines, kuriose smer kiamas fašizmas, ginami dar bo liaudies interesai. Ir šia me konkurse ne yeltui aš pasirinkau dainą apie Viet namą. Iš visos Širdies aš pritariu vietnamiečių tauta: didvyriškai kovojančiai prieš fašistinius agresorius.
4-OJ!
PATIKSLINIMAS
Praeito numerio straipsny je „Pavasario sesija ne už kalnų" pirmos pastraipos de vintą eilutę skaityti „perra šiau papasakoti Fizikos".
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
REDAKTORE
A. NUGARAITE