Visų šalių proletarai, vienykitės!
Lenino vardo stipendiatai
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORAPARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. Nr. 11 — 12 (521—522)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. balandžio mėn. 22 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 4 kap.
Tu mums švieti kaip saulė JURKŪNAITE GEMA —Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros spec. III kurso studentė, jakulteto komjaunimo organizacijos sekretorė, uoli lie tuvių kalbos būrelio narė, kruopščiai dirba mokslinį darbą, draugų tarpe turi dideli autoritetą.
Pavasaris žengia gimtinės laukais. Pava saris žengia ir mūsų Universiteto auditori jomis, koridoriais. Pavasaris žengia mūsų širdimis, užpildydamas jas nerimu, džiaugs mu, laukimu. Tokį pat nerimo kupiną pava sarį — prieš 95 metus — gimė Vladimiras Iljičius Leninas, didysis žmonijos pavasaris, „žmogiškiausias žmogus“, kaip pasakė V. Majakovskis. O M. Gorkis rašė: „Paprastas kaip tiesa. . . Yra pasaulyje žmonių, kurių reikš mės žodžiu negalima išreikšti. Toks žmogus visai planetai yra Leninas“. Visą savo gyvenimą didysis Leninas pa skyrė kovai už darbininkų ir valstiečių išva davimą Iš kapitalo priespaudos. Leninas sukūrė ideologinius ir organizaci nius Komunistų partijos pagrindus, padarė ją galingiausia revoliucine partija pasauly je, Įkūnijančia mūsų epochos protą, garbę, sąžinę. Lenino vadovaujama, Komunistų par tija atvedė Rusijos darbo žmones Į socialisti nę revoliuciją. Leninas Įkūrė socialistinę valstybę, Leninas davė partijai ir tarybinei liaudžiai Ir socializmo statybos programą. „Tik tada, kai šalis bus elektrifikuota, ka da pramonė, žemės ūkis ir transportas bus paremti technine šiuolaikinės stambiosios pramonės baze, tik tada mes galutinai nuga lėsime“ (Raštai, 31 t., 471—472 psl.). Tarybinė liaudis su pasiaukojimu dirba. Įgyvendindama Lenino priesaku.s: sparčiai statomi miestai, gamyklos, fabrikai, elektri nės, diena iš dienos kyla žmonių pragyveni
mo lygis. Tarybinė šalis davė pirmuosius kosmoso užkariautojus. šiandien Lenino šalis — galinga industri nė valstybė, Įgyvendinusi socializmo statybos programą ir sėkmingai žengianti Į komuniz mą. Sąžiningai dirbti — svarbiausia žmogaus pareiga. Taip mokė V. Leninas. Nesvarbu, kas tu: darbininkas, lydantis plieną, kolūkie tis, auginantis duoną ar studentas, valandas ir dienas atiduodantis knygoms ir laborato rijoms — tu privalai sąžiningai atlikti savo pareigą. Taip mokė V. Leninas. Pavasaris varsto auditorijų langus, pava saris, nešantis nerimą ir rūpesčius — artėja pavasario egzaminų sesija. Vis sunkiau ras ti laisvą vietą skaitykloje, vis žemiau prie knygų palinksta galvos. Ruošiasi artėjan čiam naujam jėgų išbandymui ir mūsų Uni versiteto šauniausieji studentai — Lenino v. stipendiatai: G. Kavaliauskaitė ir I. Nadolinskaja (FMF), P. Adomėnas (ChF), G. Jur kūnaitė ir R. Idzelis (IFF). J. Sadauskas (MF). Neveltui jais didžiuojasi Universitetas, juos išauginęs Lenino komjaunimas, juk jie — Lenino v. stipendiatai. O tai aukščiausias studento darbo Įvertinimas. 95 metai skiria mus nuo pavasario, dova nojusio žmonijai vieną šviesiausių jos pro tų — Vladimirą Iljičių Leniną. Ateina naujos žmonių kartos, o Leninas . lieka toks pat artimas ir brangus.
KOMUNISTU TAPTI GALIMA TIK TADA, KADA PRATURTINSI SAVO AT
MINTĮ ŽINOJIMU VISŲ TŲ GĖRYBIŲ, KURIAS YRA SUKORUSI ŽMONIJA.
V. I. LENINAS
ĮDOMI IŠVYKA
SADAUSKAS JONAS — Medicinos fakulteto VI kurso studentas, aktyviai dirba visuomeninį darbą, draugų ger biamas už darbštumą, kuklumą:
Iš gamybinės ekskursijos, trukusios savaitę laiko, marš rutu Vilnius—Ryga—Talinas —Vilnius grįžo III k. bioche mikai. O III k. chemikai aplankė Kėdainių chemijos kombinatą ir Jonavos azotinių trąšų ga myklą, susipažino su produk tų gamybos technologija.
Gausus Istorijos ir filologijos fakulteto studentų tėvelių būrys atvykęs i Universitetą domė josi, kaip sekasi sūnui ar dukrai studijuoti. .... , , , Fakulteto komjaunuoliai jiems surengė draugišką vakarą, plačiai papasakojo apie fakulteto turiningą gyvenimą. Studentų-tėvų vakarai filologijoje tapo tradicija. J. Gi HAITIS
K- BOGDANOVO „V. J. Leninas ir V. M. Kapsukas Poronine". L. ŠALČIO nuotr. 3
Vakaro-vusitikimo su studentų tėvais metu. Iš dešinės Br. LEŠČINSKIENE (Ik. lituanisto mama) ir IV kurso geogr fė Z. MACIONYTE su savo mamyte.
Sveiki atvykę, BRANGŪS TEVELIA!, i senuosius Alma Mater rūmus!
UNIVERSITETO SVEČIAI VLEŠČINSKO IR JGlRDVAlNIO FOTOREPORTAŽAS
KOMUNISTIŠKAI AUKLĖJANT KARTĄ V. ŠERMUKŠNIS Komjaunimo komiteto sekretorius Mums šis pavasarinis susitimas ypatingas tuo, kad tokį pat pavasarį, prieš 95 metus gimė Vladimiras lljičius Leninas, kom jaunimo organizacijos įkūrėjas. Jo priesakais komjaunimas va dovaujasi ir dabar. Tur būt, nė-
E. BALIJONIENĖ (I k. lit. mo tina):
— Pirmą kartą tenka daly vauti susirinkime. Netikėjau, kad gyvenime nors kartą teks pabuvoti Universitete. Tarybinė santvarka atvėrė kelius į moks lą. Ar būtų galėjęs mano sūnus mokytis, jei būtų gyvenęs bur žuazinėje Lietuvoje? Aš pati, 7 m. likusi našlaite, visas vasaras pardaviau buožėms. 14 m. jau dirbau sunkiausius žemės ūkio darbus, Graudu būdęyęjį kiūrėti į buožių vaikus, su krepšeliais skubančias f / txrbkVfcl4»-' ’ ♦Nėkas manęs nemokė. Pati išmokau skaityti. ' Rieda • džiaugsmo aša ros, matant sąlygas, mokosi mano sūnus.
kuriomis
Prorektorius B. SUDAVIČIUS: — Tėvai turi protingai mylėti savo vaikus. O juk pasitaiko faktų, kai tėvas uždirbdamas 50 — 60 rub., vaikui atiduoda gauto atlyginimo dalį, nepasiTikdami sau pragyvenimui. Tuo tarpu, .vaikas vaikšto po kavi nes, švaistosi pinigais. Kartą priminiau studentei, kad Leni nas, kai motinai buvo sunku išmaitinti vaikus, atsisakė rūky ti. Studentė atsakė — šiandien ne tie laikai. Taip, tai tiesa. Bet juk reikia būti taupiems. Rei kia mokyti vaikus taupumo, ne lepinti iu.
Z. MAČIULYTĖ (FMF komj. org. sekretorius): — Dėkojame tėveliams, kad nepabūgę nuovargio ir tolimo kelio, jus atvykote į susitikimą, kurio mes nepaprastai laukėme.
G. RIMKUVIENE studentės mamytė):
(FMF II
P. KAVALIAUSKAS (GF III k. studento tėvelis): — Noriu padėkoti profeso riams, dėstytojams, kad pakvie susitikimą. tė mus į šį svarbų ___* Malonu, kad galime pasidalinti mintimis apie mūsų vaikų dar bą, auklėjimą. Dėkoju Universi teto profesoriams, dėstytojams, komjaunimo organizacijai už rūpinimąsi mūsų vaikais. Nuoačiū studentams, svetin-
Nuoširdūs studentų ir jų tėvelių aplodismentai ansamblie čiams — už nuotaikingą šokį ir linksmą studentišką dainą. nei ra nei vieno ___ moksleivio, ... _ , vieno studento ir jaunuolio, ku rį šviesus Lenino atminimas, jo asmeninis pavyzdys neįkvėptų darbui, mokslui, studijoms. Dau gelyje komjaunimo grupių vyks ta susirinkimai pagal Lenino posakį „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!* Lenino komjaunimas šiandien — viena iš lemiamų grandžių jaunimo auklėjime ir jo pasau lėžiūros formavime. Universiteto komjaunimo or ganizacija jungia daugiau kaip 3500 komjaunuolių. Ir sunku dabar įsivaizduoti mūsų senąjį, žiląjį Universitetą be tos Jau natviškos, visad ieškančios ir dirbančios komjaunuolių armi jos. Šiame jaunatviškame būryje prieš 10 —15 metų girdėjosi da bar respublikoje ir už jos ribų plačiai žinomų rašytojų Mykolo Sluckio, kandidato Lenininei pre mijai gauti Justino Marcinkevi čiaus, Algimanto Baltakio, Jono Mikelinsko balsai.
Mūsų komjaunimo organiza cijoje augo Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius ir dau gelis kitų žymių respublikos mokslininkų ir tarybinių dar buotojų. Ir labai smagu, kad šiadieną Universiteto komjauni mo organizacija gali didžiuotis šimtais gerų komjaunuolių, ge rai besimokančių studentų, čia minėtini IFF studentai: P. Bražė nas, G. Jurkūnaitė, A. Jesiškis, EF: A. Skrupskelis, TF: L. Jarošiunaitė, J. Žilys ir daugelis kitų. Tai mūsų Universiteto pirmū nai, geri visuomenininkai. Ačiū jums, tėveliai, už tai, kad išauklėjot vaikus tokiais gerais ir darbščiais žmonėmis! Kokie gi pagrindiniai musų komjaunimo organizacijos užda viniai? Į Universitetą kiekvienas jaunuolis ateina su komjaunimo charakteristika ir rekomendaci ja. Ir jau priėmimo komisijoje mes sakome: „Komjaunimas jus čia pasiuntė studijuoti, komjau nimas ir pareikalaus, paklaus, kaip Jus vykdote savo pagrin dinę pareigą!“ Ir iš tiesų, pa grindinis komjaunimo uždavi nys — siekti, kad kiekvienas studentas gerai mokytųsi, kad pateisintų pasitikėjimą, taptų geru specialistu, sąžiningu ir doru mūsų visuomenės nariu, sąmoningu komunistinės visuo menės kūrėju. Į tai yra nukreip tos visos Komjaunimo organiza cijos ir Rektorato pastangos.
Profesorius P. SLAVĖNAS: - — Tėvai dirba periferijoje, gyvena kaimuose, o vaikai stu dijuoja Universitete apie žvaigž des, atomo sandarą. . . Atrodo, tai sunku rasti bendrą kalbą, čiau ryšys su tėvais yra nepal būtinas.! prastai svarbus ir visuomet Bendras auklėjimas i duoda geresnius vaisius.
■Hr
~... —10
tėB A. LASIENĖ (FMF dviejų stilyj denčių motina): j — Atvykusi pati pamačiau® tai, apie ką pasakojo dukros. grįžusios atostogų — sąlygoup mokytis tikrai puikios. Lab: daug gerų dėstytojų, kurie atiWJ' duoda visas jėgas studentų aukClfci] įėjimui. Didelis ačiū dėsty |q < jams! Noriu palinkėti sėkmės sunkiame darbe. o”**
k.
— Susipažinau su vaikų gy venimo ir mokymosi sąlygomis. Nuoširdus ačiū Tarybų valdžiai už mūsų sūnums ir dukroms sudarytas sąlygas įsigyti aukš tąjį mokslą. Noriu padėkoti Uni versiteto profesoriams bei dėstytojams už mūsų vaikų auklė- ( jimą.
Chemikė Aldona Aršauskaitė (antra iš dešinės) su savo tėveliu.
Lituanistas Vladas tik praėjusį rudenį pravėrė Universiteto] duris, bet gavusi kvietimą jo mama G. VAITKEVIČIENE su visa grupe giminaičių.
te Rolenas prelegentą nutrau kė ir pareiškė, kad tuo klau simu jis esąs tos pat nuomo nės, kaip ir pranešėjas. Belgija yra sena koloniji nė šalis. Netoli Briuselio mes aplankėme gerai įrengtą Kon go muziejų. Jame mes matė me puikias metalų kolekcijas, unikalų 64 kg svorio aukso gabalą, rastą Katangoje, apie 800 kg urano rūdos gabalą (KELIONES ĮSP0D2IAI) Ir daug kitų eksponatųvaiz Pavasariškai šildė saulė, ir flamandų (priklausanti ger duojančių milžiniškus Kongo eno vieversėliai, kai mes, manų kalbų grupei), — kuria turtus. Kongo kasyklose yra kasąjunglnės „Žinijos“ Drau- kalba šiaurės rytų dalies gy iškasama apie 80 proc. visų os įvairių sričių lektorių- ventojai. Nedideliame Eipeno- pasaulio pramoninių deimantų, Hstų grupė, kovo 11 dienos Malmedy rajone kalbama dau 75 proc. kobalto, 60 proc. Lietę išlipome iš TU-104 giausia vokiškai. Būdinga, kad urano (neįskaitant socialistinių BrBušelio aerouoste, Palikus ne tik įstaigų pavadinimai, bet šalių) ir t. t. Iš Kongo Belgi ir apledėju snkegu _ _padengtus _ . ir prekių įpakavimas Belgijo ja įsiveža daug kitų žaliavų. sll s tėviškės laukus, iš pra je yra daugiausia su dviem už Tačiau tame pat muziejuje džių buvo keista matyti besi rašais — prancūzų ir flaman išstatyti eksponatai vaizdavo kalančius prie asfaltuoto tako dų kalbomis. Kongo čiabuvių-negrų genčių pakraščių žalius žolės daigeBelgija — šalis su aukštai primityvų gyvenimą, kuris išvystyta pramone ir intensy per 80 Belgijos valdymo me Briuselyje aš nebe pirmą viai vedamu žemės ūkiu. Jos tu mažai tepasikeitė. Ulftą. Šio miesto gatvės pri- teritorija 30,5 tūkst. kms — Iš susitikimų, pokalbių aiš ninė man 1940 metus. Tų perpus mažesnė negu Lietuvos, natų vasaros pradžioje mes, tačiau gyventojų skaičius — ku, kad darbšti ir kūrybinga cdetas buvusių Ispanijos ko tris kartus didesnis negu mū belgų tauta turi nemaža prob voju, pabėgę iš koncentra- sų respublikoje. Belgijoje mes lemų, rūpesčių, kuriuos rei iji stovyklos Šiaurinėje matėme gerai sutvarkytus ke kia neatidėliojant išspręsti. Jie ■mcūzijos dalyje, pėsti at- lius, šiuolaikines, moderniš gyvai domisi tuo, kas vyksta jo ne į Briuselį. Hitlerininkų kai įrengtas pramonės įmo Tarybų Sąjungoje ir kitose so nįiija tada jau buvo užėmusi nes. Pagrindinės pramonės ša cialistinės stovyklos šalyse. įsi Belgiją; per jos teritori- kos: anglies, tekstilės, mašinų Belgijos — TSRS Draugystės Mapėjusi prancūzų „Mažino statybos, elektrotechnikos, naf draugijoje, Briuselyje įvyku su ■jos" įtvirtinimus, ji pro Se- tos perdirbimo, chemijos, stik siame mūsų susitikime ua prasiveržė Paryžiaus lo. Belgija importuoja dau aukštųjų ir vidurinių mokyk ryptimi. Mums tuomet nebe giau kaip 80 proc. žaliavos lų dėstytojais, aš papasakojau ik® nieko kito kaip, kartu su ir eksportuoja didesnę dalį apie aukštojo mokslo išvysty as tusiu atgal didžiuliu Bel- šalyje pagaminamos produk mą Lietuvoje. Paminėjus, kad ljts pabėgėlių srautu, „grįž- cijos. Ji turi puikiai įrengtus, pas mus dabar yra 42 tūks tančiai studentų, pirmininkau ■į Briuselį NADOLINSK.AJA IRENA — Fizikos ir matematikos tokius kaip Antverpene, uos Jalgi, Belgijoje aš buvau tus, didelį prekybos laivyną. jantis metė repliką: „O mūsų fakulteto matematikos spec. IV kurso studentė, fakulteto Belgijoje, kuri turi 9 milijo komjaunimo komiteto narys, dalyvauja $MD veikloje. Vis dėlto, Europos „bendro nus gyventojų, tėra tik 40 e* naujokas. Prisiminiau, alj draugiškai ir užjaučian- sios rinkos“ sąjungos (Vakarų tūkstančių studentų“. all mus išvargusius priėmė Vokietija, Prancūzija, Italija, Mūsų buvimas Belgijoje su aub, jiems patiems sunkiu ir Belgija, Olandija ir Liuksem lalkiu metu paprasti Belgijos burgas) šalių tarpe Belgijos tapo su naujuoju tarybinių no lės. Man buvo pažįstamas liaudies ūkio vystymosi tem kosmonautų skridimu, šis nau Bronzinis nuogas vaikiukas pai yra bene lėčiausi. Šiuo jas tarybinės liaudies pasieki ■ neken-Pis“ (mažasis žmo- metu Jai yra iškilę inemaža mas buvo visų Briuselio gy ulas), kuris jau daug daug ekonominių sunkumų, tenka ventojų dėmesio centre. Išgir et»> stovi vieno ____ ____ Briuselio ieškoti naujų liaudies ūkio dę gatvėje kalbant rusiškai, neiškęsdavo nlmiesčio namo kertėje __ .j ir vystymo ir ekonominių ryšių briuseliečial mums ko nors malonaus nepa si varžydamas 'aržydamas leidžia van- palaikymo kelių. čiurkšlelę. . . Yra senas Belgija yra Šiaurės Atlanto sakę, stengėsi kalbėti rusiškai, otys jubiliejų ir švenčių pakto — NATO narys. Jos pavyzdžiui, „rus chorošo“ ir a aprengti mažąjį žmogiu- valdantieji sluoksniai dabarti t. t. įvairiausiais kostiumais, niu metu aktyviai veikia, siek Kosminio laivo skridimo i saugomi miesto rotušėje. dami Vakarų Europos Šalių dienos vakare mes buvome >r dvi savaites, praleistas politinės „integracijos“ planų teatre-varjetė „Ansien Belžik“, įjoję, mes daug pamatė- įgyvendinimo, kuriant vadi pasiklausyti populiaraus bel „Europos politinę gų dainininko Marcei Amont susipažinome ne vien su namąją sėliu, bet pabuvojome bendriją“. Ši bendrija turėtų dainų. Svarbiausias to vaka b, Antverpene, Liuvene, išspręsti visas problemas, pa ro numeris — „baladė apie Dainininkui irijos miestuose — Gen- šalinti visus sunkumus. Ta- kosmonautus“. Waline, Briugėje, netoli *čiau iš tikrųjų ji yra tiktai priminus, kad dabar kosmose esantis Damės miestelis imperializmo įrankis Vakarų skrenda kosmonautai, salėje Ižial susietas su Tilio-Kia- Europos kapitalistinėms šalims įsiviešpatavo visiška tyla. Su naus Ulenšpigelio, kovo- suvienyti ir jas priešpastatyti dideliu susikaupimu išklausytą už liaudies laisvę, vardu, socialistinei sistemai, puoselė baladę publika palydėjo aud lankėme ir pamatėme jant šaltojo karo ir tarptauti ringom ovacijom. Kovo 23 dienos rytą, sėdant istorinių architektūros nio įtempimo politiką. Pasaulinę kapitalistinę ir į autobusą, vykstantį į aero bno paminklų-rotušių. kaĮ muziejų. Pabuvojome kolonijinę sistemą pastarai uostą, kur mūsų laukė tarybi pso namuose Antverpene, siais metais sukrėtę katakliz nis oro laineris, pavasario 1OZELIS ROLANDAS — Istorijos ir filologijos fakulte hse jis gyveno 1610— mai ypač skaudžiai palietė ir vėjas sklaidė Briuselio gatvė to anglų kalbos ir literatūros spec. II kurso studentas, I m., aplankėme istorinio Belgiją. Jos buržuaziniai poli se išmėtytus lapelius su lako-* fakulteto studentų profkomiteto pirmininkas, geras sporti Į prie Vaterlotf ‘ lauką, tikai stengiasi surasti išeitį iš niškais įrašais: „Jankiai, nešninkas, nuoširdus draugas. pe Belgijos Ardėnų kai- susidariusios aklavietės, ypač dinkitės namo!“ ir „Nė vieno stJyjĮe tebestovintį, 1945 me- sprendžiant Kongo problemą. kareivio Pietų Vietnamui! “ .či> itlerininkų kontrofenzy- Siekimas realizuoti „integra kros1 1 U*etu toliausiai prasiver- cijos“ planus susiduria su ne y i, rpamuštą _________ tanką su vokiš- įveikiamais antagonistiniais ’aatiB yliaus ženklu, plaukėme prieštaravimais tarp pačių ka auMilne ine Les une upe ir Dora porą va- pitalistinės sistemos šalių. Pa vaikščiojome požeminė- vyzdžiui, mums esant Belgijo >tose, pasikėlėme į Ato- je, į Boną tartis su kancleriu — ištuštė- Erhardu išvyko Spakas e Pasaulinės parodos Belgijos užsienio reikalų mi blizgančius ritulius, nistras. Tačiau Belgija neuž čia sunku ir išvardin- miršta, kas yra tikrieji jos kiekvienas Belgijos draugai ir kas priešaL neuž savotiškas muzie miršta, kad per pirmąją XX amžiaus pusę ji du kartus pa Jau mūsų kelionės tiks- tyrė vokiškojo imperializmo ivo ne vien tik susipa- invaziją. Lježo miesto forte su Belgijos praeities pa- įrengtuose brolių kapuose gre Ms, su jos tokiomis gau- ta belgu kovotojų, mes matė meno kūrinių kolekci- me tarybinių karo belaisvių, I Mes susitikome su jos kovojusių belgų partizanų bū Ojl a knis, domėjomės jų riuose, kapus. o ■BEs A. Sb Ismais ir rūpesčiais, Vienam mūsų grupės nariui pkėlis greitai pastebi, istorijos mokslų daktarui G. Pdidelėje Belgijoje yra Deborinui skaitant paskaitą 1 tik jai būdingų savi- Belgijos karališkame tarptau Salyje lygiagrečiai var- tinių santykių Institute ir pa s dvi kalbos: prancūzų, lietus Vokietijos sienų klau — Kiekviena nauja knyga — tai pirmiausia paties rašytojo pokalbis su savimi, — kalbėjo kalba dauguma pietva- simą, pirmininkavęs Belgijos svečias, Universiteto auklėtinis poetas JUST. MARCINKEVIČIUS, pasidalinęs su studentais minti gyventojų — valonų. socialistų lyderis parlamenmis apie poeziją ir jos ateitį. VYT. LESČINSKAS
1&
I
Lenino vardo stipendiatai
TRYS DAINININKŲ KARTOS DAINUOJA Prof. dr. J. Kubilius, Universiteto rektorius penkerius metas Dvidešimt , . . . ■ daiskamba Akademinio choro na. Daug meno saviveiklos en tuziastų. išėjusių choro mokyk lą. pasklido po visus respublikos kampelius. Vieną dainininkų kartą keitė kita. Tačiau dainos meilė, subūrusi prieš 25 metus pirmąjį kolektyvą, neblėsta iki šiol. Savo plačiu repertuaru — liaudies dainomis, tarybinių kompozitorių ir klasikiniais ku riniais bei aukštu atlikime meistriškumu Jis užkariavo ne tik Universiteto, bet ir dainos mėgėjų respublikoje bei už jos ribų simpatijas. Labiausiai man patinka, kad choras ir jo vado vas nesivaiko pigaus efekto. Linkiu chorui ir toliau siekti meistriškumo viršūnių. Tegul vis šauniau skamba daina iš Jūsų krūtinių, brangūs draugai, tegul pasakoja apie laimę gy venti ir kurti Tarybų šalyje, te gul audrina sielas ir uždega širdis naujiems darbams ir žy giams.
Prof. Konradas KAVECKAS LTSR liaudies artistas
Kai Tarybų Sąjunga sugrązi no Lietuvai Vilnių, mes visi džiaugėmės ir troškome jį grei čiau pamatyti. Man teko laimė jame suburti studentų chorą. Tuo metu or ganizavosi ir Vilniaus Valstybi nis universitetas. Visi studentai gyveno dabartiniame Tauro bendrabutyje. Ten prasidėjo reIieticijos (pirmojo aukšto salėje, tur dabar valgykla), ten vyko ir pirmasis akademinis koncer tas. Prisimenu, su Vilniaus uni versiteto choru dar koncertavo me sostinės visuomenei dabarti'niame Valstybiniame Akademi niame dramos teatre ir Univer siteto iškilmingame akte Kolo nų salėje. Nuo to laimingo jaunatviško laiko praėjo jau 25 metai. Džiau giuosi, kad Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Akademinis choras auga ir kles ti. Linkiu visoms dainininkėms ir dainininkams daug laimės ir džiaugsmo jų darbuose. Sveiki nu ir šio puikaus choro diri gentą LTSR nusipelniusį artistą Praną Sližį, kuris tiek daug įdeda energijos į meniškąjį šio kolektyvo darbą.
DAINUOJA VETERANŲ CHORAS. Choro dirigentas ir -nerio vadovas Greitai bėga laikas ir neša praeitin viską: įvykius, datas, žmones. Kas vakar, rodos, buvo dabartis, paprasčiausia kasdie nybė, šiandien jau tapo istorija. Tarybų Lietuvai Jau dvidešimt penkeri metai! Dvidešimt penkeri metai didžiosioms žmogaus teisėms, kurias visiems prieina ma Ir apčiuopiama realybe pa darė tarybinė santvarka. Dvide šimt penkeri metai Ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. uni versiteto Akademiniam chorui. Akademinis choras susiorgani zavo 1940-aisiais metais. Tarybi nės Armijos išvaduotame Ir Lie tuvai grąžintame Vilniuje buvo atkurtas senasis universitetas, į kurį iš Kauno persikėlė dalis studentų, taip pat ir kelios de šimtys Vytauto Didžiojo univer siteto choro dainininkų. Sausio 17 dieną Studentų namuose (da bar bendrabutis Liepos 21-oslos gatvėje) (vyko pirmoji repetici ja. Nedaug buvo Jų, pirmųjų choro entuziastų, — 67 žmonės, tačiau netrukus Jų gretos išau go iki šimto, Ir, tepraėjus vos dešimčiai dienų, sausio 27-ąją. buvo surengtas pirmas koncer tas. Pirmasis choro dirigentas buvo kompozitorius Konradas
gyvenimas. I kartu su mumis švenčia sukak virte užvirė ve tuves Ir drauge džiaugiasi choro 1944 m. rudenį pradėjo Universitetas, o lapkričio 6 laimėjimais. Kiti, negalėdami patys atvykti į Vilnių, iš tolo i LTSR Švietimo ministerijos sveikina mus ir visa širdimi pri lę susirinko dėstytojai Ir stnd tai paminėti XXVII Didžio " taria mūsų dainai. revoliuc „Naujagimiu“ labai rūpinosi Spalio socialistinės choro globėjai prof. Mykolas Re metinių ir pažymėti mokslo 'H pradžios. meris, prof. Balys Sruoga Ir prof. Zigmas Žemaitis, tuometinis Akade Ir vėl prasideda Humanitarinių mokslų (dabar — choro gyvenimas. Tuo metu I Istorijos Ir filologijos) fakulteto vadovauja Vincas Arnastausj dekanas, mūsų mylimas poetas dabar Vilniaus Valstybinės K| prof. Vincas Mykolaitis-Putinas, servatorijos dėstytojas. ■ Buvo pirmieji tarybiniai moks- 1946 metų rudens paskiria] Jo metai Vilniaus universitete, Ir naujas dirigentas — Jonas jo durys plačiai atsivėrė darbi tiekaltis, dabar Vilniaus Vai ninkų Ir valstiečių vaikms. To binės Konservatorijos dėstyto) dėl smarkiai pagausėjo ir daini ir chormeisteris — Pranas I ninkų pulkelis, o repertuaras žys, šiuo metu LTSR nusipol praturtinamas naujomis, tarybi artistas, ilgametis ir dabartį nėmis dainomis. Chorui ima va Akademinio choro meno vadą dovauti Antanas llčiukas, šian ir dirigentas. Tais metais pr| dien Lietuvos TSR nusipelnęs damas rašyti Ir choro metrai artistas, Vilniaus Valstybinio Pe kuriame atsispindi kolcirl dagoginio instituto dėstytojas. darbas, rūpesčiai ir laimėj Taip gražiai pradėtą darbą Ir Pokario metais darbo sąla ateities planus sugriovė karas. buvo sunkios. Saitas ir nekis Po kurio laiko okupuotame Vil tas auditorijas, kuriose repeą niuje buvo uždarytas Universi choras, tesušildydavo nebe L tetas. Ilgai buvo pritilusi Ir dai tuziazmas ir pasiryžimas, su! na. Ji nesilfovė rusenusi tik iš rinęs kolektyvą Ir išvedęs! blaškytų dainininkų širdyse... didelį kelią. Išvadavus Vilnių, Jame vėl Pirmieji darbo rezultatai! vo neblogi: keletas koi antroji vieta ir krištolinė <■ 1945 metų respublikinėse /j bose, išvyka į Kauną ir ’J Ji vieta 1946 metų Respublifl Je dainų šventėje. Choras 'įj populiarus, labai padidėja ninku skaičius. 1947/48 m. m. pabaigojeJj rimtų organizacinių tr ■ j choras gyveno sunkias valafl Tačiau Rektoratas, Partinė ■ nizacija imasi veiksmingų ■ monių, ir 1948/49 m. m., t® rus naują dirigentą, choru. I atgijo, suplanavo savo Ą darbą. Tai laiko metraščio pusiJĮ se atsispindi neslepiamas dM mas, kad choro meno vado® dirigentu paskiriamas ch 4| teris Pranas Sližys. Savo® širdžių darbu Ir dainos ! '*’■ mu, nenuilstama energi® tada suspietė dainininkus I žų, darnų kolektyvą, kuri J tai iš metų darosi vis pajėq® su savo etika, tradicijn® repertuaru. Choro gyvenimas įdomu® riningas. Per metus vien® certuojama maždaug -fl kartus, be to. Rektoratas, ■ nė organizacija, Komjat® nuolat rūpinasi, kad kote® galėtų išvykti už respublii® bų, susitikti su senais dr® ir užmegzti naujų pažine® sidalyti patyrimu. Aka® chorą graži draugystė s>® Rygos, Tartaus, Talino, ■ grado, Maskvos, Kijevo, Minsko studentais. Sunku įsivaizduoti cho® jo meno vadovo ir dir® LTSR nusipelniusio artis® no Sližio. Dvidešimt mrl kaus beatodairiško da® jaunimu! Kiekvienas chor J Jomantas " ' dirigentui būvi brangiausias, nintelis, nepakeičiamas :žmogus., 1948 metų išėjoi septy diplomantų laidų, Kiekvid dirigei'l sinešė po dalelę choro įkūrėjas LTSR liaudies dies Ir energijos, bet ši] sutikdamas naujai stoji
Kaveckas, dabar Vilniaus Vals tybinės Konservatorijos profeso rius-,- Lietuvos TSR liaudies artis tas, daugelio populiarių dainų autorius. Tų padų metų vasario mėnesį Jau su daug gausesne programa choras dalyvavo vie šame Vilniaus universiteto Se nato posėdyje, Universiteto ati daryme, o gegužės 19-ąją įvyko antrasis akademinis koncertas, kuris buvo transliuotas ir per radiją. Abiejuose akademiniuose koncertuose mūsų svečias buvo Kauno Vytauto Didžiojo univer siteto (VDU) studentų choras. Ne veltui su jo įpėdiniu, Kauno Valstybinio Politechnikos institu to Akademiniu choru, mus Ir dabar sieja nuoširdi ir tvirta draugystė. Todėl šią choro dvidešimt penktųjų metinių dieną prisime name laikinąją, o klek vėliau su darytą Ir nuolatinę choro valdy bą, Jos aktyviausius narius Ir talkininkus: Joną Gudūną (Guda vičių). Eduardą Taujanską, Eduardą Ingaunį, Anicetą Leipų, Juliją Barilaitę, Feliciją Surgai lytę, Leonardą Pranskietį, And rių Sklepinaltį ir kitus jų kole gas, kurių čia neįmanoma visų suminėti. Vieni iš Jų ^šiandien
fw
DAINUOJA JUNGTINIS STUDENTŲ IR VETERANŲ CHORAS. Diriguoja Akademinio artistas prof. Konradas Kaveckas. >
LTSR nusipelnęs artistas Pranas Sližys.
GYVENIMĄ, DŽIAUGSMĄ, LAIMĮ IR ŠVIESIĄ ATEIT
Respublikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto pirmininkas H. Zabulis įteikia Komiteto Garbės raštą Akademi nio choro dirigentui ir meno vadovui LTSR nusipelniusiam artistui PRANUI SLIŽIUI.
Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikia Garbės raš tą ANTANUI ILCIUKUI, LTSR nusipelniusiam artistui, buvu siam 1940—41 metais Akademinio choro dirigentui ir meno va dovui.
jiems padeda trečioji — absolventų vaikai. chorą, jis dar dosnesnis, dar turtinųesnis. Pirmaisiais pokario metais, nepaisydami kartais gal Ir daug svarbesnių, skubesnių reikalų, choru rūpinasi Universiteto va dovai prof. K. Bieliukas, prof. Z. žemaitis, prof. S. Jankauskas, prof. J. Būtas, būvąs choro glo bėjas, prof. Dz. Budrys Ir dau gelis kitų. Anų laikų daininin kai tebesaugo Gegužės Pirmo sios šventės demonstracijos nuo trauką, kur Akademinio choro dainininkų rate smagiai dainą traukia Ir ilgametis istorijos ir filologijos fakulteto dekanas doc. Eug. Meškauskas — mielas cho ro bičiulis.
Neužmiršta choro ir dabarti nė Universiteto vadovybė. Dai nininkai didžiuojasi tuo. kad Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius labai teigiamai verti na choro auklėjamąjį Ir meno propagavimo vaidmenį. Nuolat savo rūpesčiais Ir planais cho ras dalijasi su prorektoriumi doc. B. Sudavičlumi, Partinės organizacijos sekretoriumi č. Laduku, kurie visada padeda sprąsti organizacinius, buitinius klausimus. Už tai visiems Jiems savo dvidešimt penktųjų metinių die
ną choras taria nuoširdų ačiū. Tasai rūpinimasis ir ąloba įpa reigoja dainininkus geriau dirb ti, geriau mokytis ir geriau dai nuoti, siekti naujų, dar didesnių kūrybinių laimėjimų. Šią dvidešimt penktųjų kolek tyvo gyvenimo metų pavasario dieną dainuoja trys chorai: stu dentų, veteranų Ir Jų vaikų, ku rie pirmą melodiją išgirdo iš buvusio choristo tėvelio ar ma mytės, o dabar Jau patys nekąntrlal taukia dirigento mosto. Taigi, choras stiprus praeitimi, dabartimi Ir, svarbiausia, atei timi — Juk ne vienas iš tos tre čiosios kartos atstovų papildys Jo gretas.
GENERALINE REPETICIJA. Pertraukos metu Akademinio choro „aukso fondas" aptaria su dirigentu Pr. Sližiu busimąjį sukaktuvinį koncertą. J. GIRDVAINIO nuotraukos
Garbės raštas atiteko ir vienam iš pirmųjų Akademinio choro dalyvių, buvusiam choro valdybos pirmininkui ANICETUI LEIPUI.
Universiteto Garbės raštas įteikiamas mokytojui EDUARDUI INGAUNIUI, buvusiam choro valdybos pirmininkui, chorui per sikėlus iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto į Vilnių.
Jaunųjų mokslininkų darbai ir rūpesčiai
/Zy -
III SMD konferencijoj sociolo ginių tyrimų būrelio nariai per skaitė 9 pranešimus, kurie sukė lė gyvas diskusijas. |domu, kad daugelis pranešėjų — I ir II kur so studentai. (domiai dirbo istorikų, archeo logų bei etnografų sekcija. Joje perskaityta 27 pranešimai. Dau guma jų — aukštos mokslinės vertės. Juose daug faktinės me džiagos, drąsių, bet visada pa grįstų išvadų. Ypač puikiai dirba archeologai. Negalima čia nepa stebėti žymaus archelogo, TSRS MA nario — korespondento A. P. Okladnikovo įtakos. Iš archeolo ginių ekspedicijų buvo perskaity ta dvylika pranešimų. Drąsios studentų išvados netgi paneigė kai kurių mokslininkų hipotezes, pateikė naujų faktų. Sluoksnis po sluoksnio studentai verčia naujus Sibiro istorijos puslapius. Prabyla statulos, darbo įrankiai, ginklai. O kokios gyvos, dalykiš kos diskusijosl Tikras mokslo simpoziumas. Taip ir Jauti sibiriečių meilę gimtajam kraštui, jų kūrybinę aistrą, mokslinių ieškojimo ro mantiką. Deja, mums kartais to stinga. Daugelis mūsų studentų yra pasyvūs, silpnai žino kraš to istoriją, nes abejingi tyrinė jimams, ieškojimams. Ką Ir be kalbėti, kartais net ir į neišprususio žmogelio klausimą nesuge ba atsakyti. Pavyzdžiui, Kauka ze kiekvienas gruzinų ar armė nų darbininkas jums kaip ant delno išklos savo krašto praeitį ir dabartį. įdomu, kad archeologų būrely je savarankiškai dirba ir antro pologai. O istorikai dvi vai. per savaitę klauso matematikos pa skaitų,, kitas dvi valandas daly vauja praktiniuose matematikos užsiėmimuose. Didelį susidomėjimą sukėlė sverdlovskiečių pranešimai apie žaidimų taikymą istorijos užsi ėmimuose. Domino, loto, kvadra to ir kt. žaidimų principu atsklei džiami [vairūs istoriniai įvykiai. Faktinė medžiaga lengvai ir su įdomumu įsimenama. žaidimų metodų pritaikymas labai paleng vintų vidurinių mokyklų istori jos mokytojų darbą. Geriausi III Novosibirsko SMD konferencijos pranešimai buvo atrinkti visasąjunginei konferen cijai. Konferencijoj daug sužinojo me, daug ko pasimokėme. Kiek teko dalyvauti konferencijose, niekur nemačiau tokios meilės mokslui, tokio kūrybingo, gyvo darbo. Tiesiog sunku patikėti, jog čia, taigoje, galima taip kū rybingai dirbti. Pranešimai iliustruoti gerais brėžiniais, že mėlapiais, paveikslais, o konfe rencijų salė — stendais, nuotai kingomis nuotraukomis, Svar-' biausia tai, kad konferencija bu vo tikras mokslinis simpoziumas, su daugybe ginčų, diskusijų, problemų. klausimų. Konferencijoje aktyviai daly vavo visi katedrų dėstytojai. Jie išanalizavo pranešimus, nuro dydavo gaires, patardavo. O šil tas žodis, bičiuliška ir objekty vi kritika padeda bręsti moksli nei minčiai, kokybiškai ugdo studentą. Čia būtų ko pasimokyti ir kai kuriems mūsų SMD būreliams, kuriuose dirbama pasyviai, nuo bodžiai, trūksta aštresnės pole mikos, gyvų ir nuoširdžių dis kusijų.
it
Mūsų Universitetas per ilgą savo istoriją suvaidino didelį vaidmenį, vystant mokslą ir kultūrą. Universiteto mokslininkų darbai išgarsino mūsų Alma Mater už Lietu vos ribų. Tokie veikalai, kaip S. Sniadeckio „Organinių būtybių teorija ‘, J. Sniadeckio „Apie metafiziką", „Apie filosofiją“ (-819 m.), „Žmogaus proto filosofija", jo sferi nės trigonometrijos ir algebros kursai buvo vertinami ir užsienyje. O St. Jundzilos „Aprašymas natūraliai augančių Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos provincijos augalų“ (1791 m.), „Aprašymas Lietuvos augalų pagal Linėjaus sistemą“ (1811 m.), J. Danilavičiaus istorinių dokumentų rinkinys „Skarbiec dyplomatow“ yra įdomūs ir vertingi mokslui net šiandien. Tačiau aukščiausią suklestėjimą Universitetas pasiekė tarybiniais metais. Išleista didelis skaičius reikšmingų mokslo veikalų bei mokymo priemonių, pavyzdžiui: įžymus Universiteto rektoriaus matematikos mokslų daktaro J. Ku biliaus darbas „Tikimybiniai metodai skaičių teorijoje“, praturtinęs matematikos mokslą naujomis teorijomis, prof. P. Slavėno veikalai astronomijos klausimais — „Žvaigž dės“, „Saulės sistema“, prof. K. Daukšo — „Kiekybinė analizė“, „Kokybinė analizė“, prof. P. Katiliaus — „Ana lizinė geometrija“, „Diferencialinė geometrija“, prof. T. Snarskio — „Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti“, prof. T. Ivanausko, prof. A. Minkevičiaus, doc. J. Zakso ir kitų darbai. Universiteto mokslininkai aktyviai dalyvauja spaudoje, propoguodami naujausias mokslo žinias visuomenėje. Kiek % vienais metais išleidžiama apie 80 knygų bei brošiūrų (jų tarpe atspausdintų ir rotoprintu), apie 600—700 straipsnių. 1964 m. atspausdinta nemaža knygų bei brošiūrų tei sės, ekonomikos, kalbos mokslo, literatūros klausimais. Doc. M. Lolos brošiūroje „K. Markso ir F. Engelso ekonominiai veikalai“, skirtoje studentams neakivaizdinin kams, chronologiškai apžvelgta eilė darbų, kaip K. Markso ir F. Engelso „Šventoji šeima“, „Darbininkų klasės padė tls Anglijoje“, „Vokiečių ideologija“, „Filosofijos skardas“, „Samdomasis darbas ir kapitalas“. „Komunistų partijos manifestas“, K. Markso „Dėl politinės ekonomikos kritikos", „Kapitalas“, „Gotos programos kritika“, F. Engelso „Butų klausimu", F. Engelso „Anti-Diuringas“, „Šeimos, privati nės nuosavybės ir valstybės kilmė“ ir kt. Doc. M. Ragevičiaus brošiūroje „Ekonomikos režimas“ nagrinėja ekonomikos reikšmę liaudies ūkiui, ekonomijos šaltinius, ekonomijos režimo vykdymo būdus ir priemones. Autorius nurodo, kad ekonomijos režimas, kuriant materialinę techninę komunizmo bazę, yra labai svarbus liaudies ūkiui. Doc. L. Lemperto darbas „Pinigų cirkuliacijos ir kredito vystymasis Tarybų Sąjungoje“, kaip mokymo priemonė, skirtas studentams-neakivaizdininkams. ____ Jis .... nušviečia pinigų cirkuliacijos ir kredito vystymosi nuo 1917 m. iki pokario metų klausimą. Doc. S. Ginaitės ir L. Tykockio knyga „Tarybų Lietu va šiandien“ puikiai parodo pramonės ir žemės ūkio išsi vystymą, darbo žmonių materialinio ir kultūrinio lygio kilimą Tarybų Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų studentų Lietuvoje 1940—41 m.m. buvo tik 5.985, o 1963 —64 m.m. — net 37.953. Prof. D. Budrio knyga „Politinės ekonomijos apybrai žos“ skirta respublikos aukštųjų mokyklų visų specialybių studentams, kaip mokymo priemonė. Šioje knygoje, kaip nurodo autorius, politinės ekonomijos temos nagrinėjamos susietai su istorinio materializmo ir mokslinio komunizmo klausimais. Knygą sudaro trys stambios apybraižos: „Poli' tinės ekonomijos įvadas“, „Antagonistinės klasių visuome nės“ ir „Perėjimas iš kapitalizmo į komunizmą“. Prof. J. Dagio knygelė „Organizmų vystymosi dialek tika“ nušviečia gyvybės raidos klausimą istoriškai, nuo graikų filosofų materialistų teiginių (Heraklitas, Aristote lis) iki šiuolaikinio evoliucijos mokslo išsivystymo. Čia yra iškelta faktų, kad ir Vilniaus senojo universiteto moksli ninkai: L. Bojanus (1776—1827) ir E. Eichvaldas (1795— 1876) propogavo evoliucijos idėjas. Pasirodė darbų ir teisės klausimais. Tai dėst. A. Klim kos „Kas yra nusikaltimas“, vyr. dėst. M. Apanavičiaus ir 1. e. doc. p. T. Danisevičiaus „Visuomenės vaidmuo kovo je su nusikalstamumu“ ir kt. Vyr. dėst. Burkausko darbas „Vietinės Tarybos ir sa vaveiksmės visuomeninės organizacijos“ supažindina su vi suomeninių organizacijų, veikiančų prie Vietinių Tarybų veikla mūsų respublikoje, jų darbo uždaviniais, formomis ir metodais. Vyr. dėstytojas A. Klimka brošiūroje „Baudžiamoji at sakomybė už nusikaltimus gyvybei bei sveikatai" nurodo, kad žengiant į komunizmą yra svarbu išrauti iš visuome nės nusikaltimus. Knygelė supažindina su įvairiais nusikal timų būdais, nurodo, kaip su jais kovoti, kaip taikyti ati tinkamas bausmes. Šiuo metu labai reikšminga chemijos mokslo populiarizacija liaudies masėse. Pažymėtini mūsų dėstytojų dar bai, kaip antai: prof. K. Daukšos „Chemijos ABC", doc. J. Kudabos — „Polimerai“, doc. E. Ramanausko — „Che mija — žmogaus bičiuliai“, doc. R. Pajedos — „Chemija — žemės ūkiui“. Med. m. kand. A. Bartusevičienės knygoje „Inkstų tu berkuliozės diagnostika“, parašytoje remiantis naujausia literatūra ir autorės atliktais stebėjimais 1951 —1962 m. Vilniaus klinikinėje ligoninėje, nušviečiami inkstų tuber kuliozės klausimai, klinikinė, laboratorinė ir rentgeno-uro loginė inkstų tuberkuliozės diagnostika. Knyga skirta gy dytojams terapeutams, rentgenologams, chirurgams.
I I
NOVOSIBIRSKAS. Jaunųjų mokslininkų konferencija. Sukaupti veidai, paskutinės akimirkos. Netrukus vėl juok sis jaunystė, — jie išsiskirstys po plačiąją šalį. III Novosibirsko Universiteto SMD konferencija vyko Akade miniame miestelyje — Mokslo Centre. Viešpataujanti ramybė, ošiančios taigos pušys ir eglės padėjo susikaupti rimtam darbui. Pagrindinė Novosibirsko Uni versiteto mokymo kryptis — mokslinė. Baigusieji dirbs moks linėse Įstaigose, institutuose, Mokslo Centro įstaigose. Gal dėl to SMD konferencijai buvo kruopščiai ruošiamasi Organiza ciniais klausimais rūpinoši pen kiolikos žmonių komitetas, suda rytas iš žymių profesorių, docen tų, Orgkomitetui vadovavo aka demikas V. V. Voevodskis. Neli ko nuošaly ir komjaunimo komi tetas, SMD taryba. Iš anksto bu vo atspausdintos tezės, progra mos. — Konferencijos tikslas, — kaip pareiškė akademikas V. V. Voevodskis, — ne tik susipažinti su kitų aukštųjų mokyklų moks line veikla, bet ir paskatinti stu dentus moksliniam-tiriamajam darbui. III konferencijoj buvo perskai tyti 108 pranešimai, Iš Jų — 27 svečių. O juk Universitetui tik
5 metai! Kai kurie fakultetai dar jaunesni. Plenariniame posėdyje prane šimus skaitė TSRS MA nariai ko respondentai biologas-genetikas Beliajevas ir ekonomistas Aganbegianas. Pirmasis pranešimas buvo skirtas genetikos proble moms. Mokslininkas pabrėžė, kad padaryti eksperimentai rodo, jog, remiantis genetiniais tyrimais, galima kovoti prieš virusinius susirgimus, išrastas būdas aklu- . A. MATULEVIČIUS, mui gydyti. .......... „„ Tarybos narys, SMD .... Centrinės Didelio susidomėjimo sušilau- nvITsMd' konferencijos dalyvis kė ir ekonomikos mokslų dakta ro Aganbegiano pranešimas apie _______________________ matematinių metodų ir elektro- ~ ninių skaičiavimo mašinų taiky mą ekonomikoje bei planavime, šia kryptimi dirba ir Novosibirs ko Universiteto sciologinių tyri mų būrelis, vadovaujamas drg. Aganbegiano. Studentai padeda spręsti organizacinius-ūkinius klausimus. Vadovaujant dėstyto jams, jie paruošė knygą: „Kieki niai metodai sociologiniuose tyri nėjimuose". Novosiblrskiečių so GROŽINE LITERATŪRA ciologų darbais domisi Lenkijos, Čekoslovakijos, Vokietijos socio Miškinis, Ant. Arti prie že logai.
mės. Dail. A. Každailis. „Vaga“, 1965.
V.,
Vyresniosios kartos poeto pas taraisiais metais parašytų eilė raščių rinkinys.
Niedrė, J. Pabudimas. Ver tė Vilniaus valst. V. Kapsuko v un-to latvių k. būrelis, va dovaujamas R. Bertulio. V., „Vaga", 1965. Latvių tarybinio rašytojo psichologiniai ’ ' ' ' antireliginiai apsakymai.
Šmulis, J. Japonų jūra, gruodis. Vertė D. Lukšys, Iliustr. V. Tolio. V., „Vaga“, 1965.
Mokslo problemos jaudina ir senus, ir jaunus. Jaunųjų pranešimų su susidomėjimu klausosi etnografijos mokslo tėvas prof. A. S. Tokarevas. Foto V. GRIGORJEVO
Estų tarybinio rašytojo. Leni ninės premijos laureato knyga apie tarybinio laivo ..Vojeikovas” 1959 m. meteorologinę eks pediciją į Japonų jūrą.
I
V hDAAAQNYTĖ
(Bus daugiau)
f Balandžio 10 dieną vyku sią aršią kovą tarp KPI ir VVU chemikų Didžiojoje che mijos fakulteto auditorijoje stebėjo ir televizijos žiūro vai. Chemikai rungtyniavo literatūros meno, muzikos ir chemijos srityse. Šiandien spausdiname fotoreportažą, kuris pasakoja kaip vyko kovingas ir drau giškas susitikimas.
— Koks buitinis iškofe kalboje? — Kirvis.
įrankis
dažniausiai
minimas
Dvikovos pradžią paskelbė chemikų saliutas. (nuotraukoje VVU ChF aspirantas A. Ur bonus)
o
6Tį^N\oj/5 bC*S¥\M AKU''
*
’
f
/į
c
SPUNTEŽlo\
S PUNTeŽlO IR R.NIVINįKO
X________________ FOTQgEPQtrrAŽ.A5
studen-
(Iš KPI studentų jumoristinio vaizdelio)
Komisija buvo griežta ir 'eikli. (Žodis Kauno Politechnikos instituto prodekanui).
Teležiurovus linksmina Universiteto studentai: L. Kudriašova ii B. Sližys.
Lenino vardo stipendiatai
E
Chemiko diena Leningrade
KAVALIAUSKAITE GENE — Fizikos ir matematikos fakulteto matematikos spec. II kurso studentė. Ilgą laiką buvo kurso gruporge, dabar — fakulteto komjaunimo komiteto narys. Domisi literatūra, daile, muzika.
Šauni tradicija — Chemi ko diena. Ją mes, penki fakul teto studentai, atšventėme Le ningrado Universitete. Didžioji chemijos auditori ja — sausakimša. Nenuostabu — svečių daug. Prasideda iškilmės. Ovaci jomis palydi studentai myli mo dekano pasisakymą, negai li katučių simbolinėms „ko loidų“ ir „fizikinei“ chemijai, dekanato fėjų dublerėms. Visus svečius Leningrado Universiteto chemikai priėmė savo šeimos garbės nariais — studentais. Seimininkai įteikė svečiams emblemas — chemi ko ženkliukus. Mūsų krūtines papuošė dar Minsko ir Kijevo chemikų ženkliukai. O mes, žinoma, pasitenkinom suvenyrais su Gedimino pilies atvaizdu. O taip norėjo si draugams atsilyginti tuo pačiu — chemiko ženkliuku! — Pasirodo, jūsų Universi tete dar siauresnės tradicijos. Jūs net ženkliukų neturit, — kalbėjo mūsų draugai. Ir ne be pagrindo. Teisinomės, kaip įmanydami. Lauke spigina šaltis. O or ganinių gamtinių junginių la boratorijoje — gaivinantis, šviežias, lyg po pavasario lie taus oras. Kaip gerai, kad mes galėsim nešti žmonėms pavasarį. Mes — chemikai. Vaikštom po cheminių ele mentų rezidenciją: ugnies šo kį atlieka gyvsidabris, pasi ruošusi kovai geležis, mirties ūke pasislėpęs arsenas. O organinės chemijos audi torija pavirto multiplikacinių filmų kinoteatru. Raudo ne vienas studentas, matydamas save ekrane. Vakare Universiteto Aktų salėje koncertavo gabiausieji fakulteto studentai. Naktis jau gaubė prospek••••••••••••
MŪSŲ SVEČIAI ADOMĖNAS POVILAS — Chemijos fakulteto II kurso studentas, kurso komjaunimo biuro narys, nuoširdus drau gas, aktyvus SMD narys.
Gamtininkų vakaras Šeštadienio vakaras. Gam tos fakulteto I geologijos au ditorijoje susirinko gamtos mylėtojai. Buvo nemaža sve čių iš kitų fakultetų. Susirin kusieji su dideliu susidomėji mu išklausė Gamtos Apsaugos komiteto pirmininko drg. Bergo paskaitos. Drg. Bergas labai įdomiai papasakojo apie faunos apskaitą. Jis pabrėžė, kad faunos apskaita, pradėta vesti dar kunigaikščio Vytau to laikais, stropiai vedama ir dabar. Ji turi didelės reikš mės teisingai panaudojant gamtos išteklius. Toliau lektorius kalbėjo apie puikųjį Ignalinos drausti nį, kuris savo nepaprastu gražumu žavi tiek Lietuvos, tiek ir kitų broliškų respub likų turistus. Jo nuomone, Ignalinos draustinis pilnai vertas nacionalinio parko vardo, (bet, kad šis vardas būtų suteiktas, dar trūksta mokslinių duomenų apie šį draustinį. Tuo pačiu drg. Ber gas priminė mums, kad Gam tos fakultetas yra sudaręs su
*
Gamtos apsaugos komitetu sutarti ištirti Ignalinos draustini biologiniu ir geografiniu požTūriu. Sis darbas mums bus ne tik įdomus, bet ir nau dingas. Pranešėjas pabrėžė, kad darbas turi būti atliktas su dideliu kruopštumu ir ati dumu, nes nuo to priklauso Ignalinos draustinio paskelbi mas nacionaliniu parku. Paskaita baigėsi įspūdžių apie medžiokles pasidalijimu. Studentai, pamiršę, kad jų laukia .linksmoji dalis“, pa telkdavo pranešėjui klausimų. Kaip padėka už įdomų pa sakojimą pranešėjui buvo įteikta rožių puokštė. Dar il gai skambėjo linksma muzika Gamtos fakultete. Visi vakare dalyvavę stu dentai dėkoja Gamtos apsau gos komiteto pirmininkui už puikią paskaitą, o Gamtos apsaugos būrelio pirmininkei Ilonai Bartninkaitel už įdo maus vakaro suorganizavimą. V. JUREVIČIŪTĖ
III tololog. k.
Penktadienio popietę geležin kelio stoties kampe stoviniavo būrelis jaunuolių. Linksmas juo kas, gėlės merginų rankose iš skyrė juos iš kitų keleivių. Dau gelis nekantriai dirsčiojo į laik rodžius, matyt, kažko laukė. Tai Universiteto akademinio choro dainininkai. Jie atėjo sutikti svečių iš Leningrado: „Baltikumo“ choro grupės. Abu chorus jungia sena draugystė, kuri už simezgė dar praeitų metų žie mą. kai mūsų choras viešėjo Leningrade. Traukinys sustojo. Iš vagonų pasipylė žmonės. Kiekvienas stengėsi pirmasis pamatyti sve čius. štai ir pažįstamos tradici nės „Baltikumo“ choristų kepu raitės. Stiprūs rankų paspaudimai, šypsenos... Estiškas „terre“ ir lietuviškas „sveiki atvykę“ susi liejo j vieną balsą. Palydėję draugus į „Tauro“ bendrabutį, išsiskiriame iki vakaro: susitik sime studentų kavinėje. Prie garuojančių kavos puo dukų dalinamės įspūdžiais, nau jienomis. Pasigirsta labai pažįstama me lodija. Jai pritaria kiti balsai, ir po senais Universiteto rūmų skliautais nuaidi jaunatviška dai na. Dainuojame ir estiškai, ir latviškai, ir lietuviškai. Kviečiame svečius į salę, kur Jau prasidėjo choro repeticija. Musų svečiai — dabar žiūrovai. Vė| skamba dainos, o draugai negaili aplodismentų. Repetici jai pasibaigus, visi sudainavo me tradicinį „Gaudeamus“. Ilgai dar tą vakarą netilo daidai nos ir šokiai. K. ŠVEDAS (Mūsų koresp.)
Musų skaitytojų žiniai! Sekantis „Tarybinio studen to“ numeris išeis tik gegužės mėn. 6 dieną.
tą, kai iš Chemijos fakulteto išvirto būrys studentų. — Negi Vilniaus Univer siteto studentai turi kepurai tes? Vilniuje neteko matyti, — stebisi mūsų draugai. Tylime. Neturime ką atsa kyti. Bet mūsų kepuraitės draugams patiko. — Jums tik mažo ženkliu ko betrūksta, — tobulino mū sų uniformą chemikai. Po viešnagės Leningrade
mes daug ką pasiryžę tobuli) ti. Kad tik pagalbos ir prit rimo sulauktume. Labai nor tume įvesti Chemiko dieni norėtume ženkliuko. Žinomi ne mes vieni. Ženkliukų m rėtų ir Užmatai, ir teisinti kai, ir filologai. S. PAULAUSKAITĖ A. GLEIZNYS Ch F
LENINGRADAS. Mūsų studentai prie Valstybinio Erm: tažo rūmų. I
Kur Neris daro kilpą Vėjuotą, bet saulėtą sekmadie nio rytą nedidelė FMF turistų grupė patraukė į geležinkelio stotį. Iš Vilniaus, nuo knygų ir formulių žadėjome „bėgti“ trau kiniu, bet pakeliui į stotį pakei tėme maršrutą ir autobusas mus nugabeno į Sudervę. Pir miausia pasukome prie StuokosGucevičiaus statytos bažnyčios. Apžiūrėjome ir kapines, kur pa laidoti du mūsų žilojo Universi teto rektoriai. Paskui tiesiai per laukus, upokšnius, miškus pa traukėme Į tą vietą, kur Neris daro kilpą. Nutarėme persikel ti per upę. Maža valtelė visų mūsų nesutalpino. Teko irtis ant rą kartą. O tai ne taip jau pa prasta, nes drumzlini Neries vandenys nešė mūsų valtelę že myn. Tačiau irkluotojų rankos pasirodė stipresnės už vandens srovę. Persikėlę patraukėme Neries pakrante. Ties Panerių kaimeliu atsisveikinome su Ne rimi ir per mišką pasukome link Baltamiškio stotelės. O miškas, pasirodo, dar tikra sniego ir ledo karalystė. įveikę 20 kilo metrų maršrutą, sugrįžome į Vil nių. Sekmadienį praleidome įdomiai ir turiningai. I. KATKUTĖ, FMF II k. Ekonomikos fakulteto IV k. studentei BIRUTEI BUDINAITEI mirus, jos vyrui ir arti miesiems reiškiame nuošir džią užuojautą. EF DEKANATAS IR VI SUOMENINĖS ORGANIZA CIJOS
„Tarybinio studento“ red kolegija nuoširdžiai užjaučia savo vyresnjjj draugą JONĄ BULOTĄ, jo motinai mirus.
Vyr. dėstytoją JONĄ BULO TA, jo motinai mirus, giliai užjaučia Marksizmo-leniniz mo kabineto darbuotojai.
Giliai darbį
užjaučiame
bendra
JONĄ BULOTĄ, dėl jo motinos mirties. Žurnalistikos katedra
Nuoširdžiai užjaučiame Tei sės fakulteto docentą Andrių BULOTĄ, jo mylimai motinai mirus. TF dėstytojai
Liūdesio valandoje gerbia mą docentą Andrių BULOTĄ, jo motinai mirus, giliai už jaučia Teisės fakulteto studental.
— Žiauri mirtis 1963 metais balandžio 19 diena išplėšė iš mūsų tarpo IV k. studentę BUDINAITĘ BIRUTĘ, nespėjusią su laukti 24 metų. Birutė 1962 metais įsto jo į Universiteto Ekonomi kos fakultetą, nusprendusi tapti materialinio aprūpini mo specialiste. Mes ją pa žinojome, kaip pavyzdinga studentę, nuoširdžią drau gę. Ji mėgo dainą ir links mą juoką. Birutė buvo ak tyvi visuomenininke, SMD narys, puiki organizatorė I Jos šviesus atminimas ilgai) išliks mūsų visų širdyse, i Grupės draugai
oooooooooooooooooool Redaktorius J, GIRDVAINIS Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tek fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. Korektūrą skaitė A. KEPALE TĖ, R. STANKAITYTĖ ir V. DAI JOTYTĖ.
Tiražas 3000 egz. LV 08316
Užs. Nr. 27^