rbur /iri /ictr/i
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
,.Šnekam — „laisva rinka". Ir svajojam apie ją tik ekonomikoj. Man atrodo, lais va rinka turi pradėti ryškėti ir studijose."
NAUJI VĖJAI ISTORIJOS
FAKULTETE Universitete nuo š. m. įvedamas pakopinis mokymas. Dabar fakultetai rengia naujus mokymo planus, jie aptariami ir tvirtinami fakultetų Tarybose. Sumanymais kaip pertvarkyti mokymo sis temą Istorijos fakultete su mumis sutiko pasidalinti šio fakulteto dekanas doc. Alfredas BUMBLAUSKAS. — Kas keistina mūsų Uuniverslteto studijų sistemoje? — Visi fakultetai pereina prie dvipakopių studijų. Tai labai gerai. Pavyzdžiui, chemikai jau pateikė ir gerą tokių studijų planą. Istorijos fakulteto moky mo plane realiai yra net trys pakopos — mes skeliame per pusę dar ir pirmą pakopą tam, kad įvestume pradinėse studigalimybę jose (I—II kurse) nnktis tiek filosofinius, ar kifus tradiciškai bendrauniversitetinius kursus, tiek įvadinius kursus kituose fakultetuose. Štai ir susiduriame su kol kas neišspręsta problema — netu rime nei pasirenkamų kursų koncepcijos, nei sistemos. Agi tuoti už tai, atrodytų, nerei kia. Su pasirinktiniais kursais gyveną visi Vakarų Universi tetai. To pageidauja geriausi mūsų studentai, tai numatyta ir Universiteto studijų nuosta tuose. Norint tai įgyvendinti reikia pirmiausia kiek galima labiau sumažinti privalomų kursų skaičių, tiek šiuos, tielk pasirenkamus trumpinti (Vaka ruose kursas netrunka ilgiau pusmečio). Istorijos fakulteto tarybos patvirtintame mokymo plane pirmam — antram kursui siūloma dvylika privalomų kursų (ir užsienio kalba). Gal ir tai dar daug. Tačiau bet ku riuo atveju studentas turi tei sę pasirinkti laisvai dar astuo nias disciplinas. Į jų tarpą mes įtraukėme ir visas filosofines, politines ir ekonomines discipli nas, tačiau manome, kad tarp jų gali būti ir kitų fakultetų pradinių studijų kursai. Gali pasirodyti, kad Istorikai išsiunčia savo studentus į ki tus fakultetus. Ne. Kursus, ku- riuos pasirenka nemažai studen tų, organizuoja pats fakultetas, kviečia dėstytojus, sudaro tvar karaštį ir t. t. Dėl kelių studen tų kreipsimės į kitus fakultetus. Mūsų mokymo plane pasirinkti niai kursai dar didesnę vietą užima trečiame — ketvirtame kursuose (tik ten ,,judėjimas" iš esmės turėtų būti fakulteto > Viduje.). — Kodėl taip akcentuojate pasirinktinius kursus?
<
— Daug šnekame apie Va karus, tad ir ženkime, o ne tik šnekėkime. Jau minėjau, kad taip gyvena pasaulis. Tik to kios studijos ir yra iš esmės demokratiškos. Pats studijuo jantis turi rinktis, ką studijuoti ir kuo būti. Tiesa, gali pasi girsti balsų, kad studentas tam nėra komipetetingas. Dalis tie sos čia yra, bet ne visa. Juk galima pasakyti, kad jokia „išminčių" taryba negali numa tyti visų žmogaus sugebėjimų, mokslo ir visuomenės poreikių niuansų. Matyt ir turi būti įtampa tarp iš viršaus siūlomų privalomų kursų ir „iš apačios" laisvai pasirenkamų kursų siste mų. Be to, griežtas mokymo planas labai nepritaikytas prie mūsų dienų dvasios ir praktiškų požiūrių. Atvažiuoja garbus pro fesorius iš užsienio — neturim kur jo dėti. Išvažiuoja mūsiš kis panika, kas skaitys jo kursą.... Rimti mūsų dėstyto jai atsiduria kvailio vietoje — nelabai reikalingi važinėti gali, o labiausiai reikalingi — ne. — Kas trukdo pereiti prie tokios sistemos? — Kažkiek organizacinės priežastys. Reikia numatyti naują apskaitos sistemą, iš anks to organizuoti užsirašymą į pasirinktinius kursus ir t. t. Manytume, kad tuo turėtų' už siimti VU tarybos akademinė komisija. Tačiau svarbesnės, drįsčiau manyti, psichologinės problemos. Pirma — mūsų uni versitete labai paplitusi orien tacija ne į gerą studentą, o į vidutinį, visas rūpestis dėl jo: kaip jį atitempti į auditoriją. Ir velkasi tokia trejetukininkų lavina. Be to, manoma, kad tinginiai rinksis tuos kursus, kurių įskaitą lengviau gauti. Gal taip ir bus, bet ar rimti studentai eis tuo keliu? Antra — ne idėjų ir metodų puose lėjimas, o žinių. Tai neleidžia siaurinti kursų. Trečia — gal ir konkurencijos baimė. Juk ne malonu, kai į tavo paskaitas ne susirinks studentai, tačiau man atrodo, kad protingas studentas visada atskirs reiklų dėstytoją ir „kirvį", gražbylį ir turiningai, nors ir nelabai iškalbiai dėstan
tį profesorių. Tiesa, reiklusis turi susimąstyti, ar jis nėra te roristas, o neiškalbusis pagal voti apie oratotystę. — Tačiau ar ne lygiai taip pat svarbu pakelti ir privalomų kursų lygį? — Be abejonės. O kryptis — ta pati. Kursas turi būti (kaip ir tie konkuruojantys pasiren kamoje sistemoje) ir turiningas, ir patrauklus. Mūsuose labai pa plitęs vadovėlinis dėstymas. Dėl to teigiama, kad ir kursų trumpinti neįmanoma. Bet atsi minkim Vakaruose paplitusį po žiūrį — kuo prastesnis univer sitetas, tuo labiau orientuojasi į vadovėlius. Geri universitetai paskaitas, primenančias semina rus, derina su monografijų ir straipsnių skaitymu. Dirba dau giau patys studentai, operaty viai testais patikrinus jų žiįi nias. Taip suteikiama galimybei susipažinti su alternatyviomis; koncepsijomis. Iš čia mąstymo ugdymas, o ne vertimas kalti žinias. — Nuo ko priklauso šių Jū sų gerų Idėjų įgyvendinimas? Tai tur.jųt ne tik Jūsų rankose? — Turi laiminti Senatas ir Universi.ato tarybos akademi nė komisija. Senato kompeten cijoje mokymo plano tvirtini mas atsirado todėl, kad nekiltų konfliktų tarp fakultetų. Dabar, jeigu mes įvedame pasirenka mus kursus, tas klausimas at krenta. Lieka tik priežiūra, ar mokymo planas neprieštarauja nuostatams. — Ar galvojate ką nors keis ti stojamuosiuose egzaminuose? — Pernai padarėme istorijos egzaminą raštu. Galvojame ir toliau tęsti tokj egzaminą, ku riame yra testai. Tiesa, kol kas mūsų testai yra labiau orientuo ti į faktus, primityvoki. Reikė tų labiau orientuotis į istorinių reiškinių priežastis, apskritai teorinius konceptualius dalykus. O egzaminas raštu — neblogas dalykas: mažiau konfliktų tarp studentų ir dėstytojų, egzaminas nevirsta taisykle „atspėk, ko dėstytojas nori". Nukelta j 2 psl.
REKTORIAUS ĮSAKYMU R130 Už netinkamą elgesį bendrabutyje įspėti šie studentai: Rusnė LEBEDŽ1UTE — EFr III -kurso studentė, Gintarė VAITELYTĖ — EF, III kurso studentė. Griežti papeikimai: Dmitrijui MICHALIOVUI — EF IV kurso studentui, Dariui EIDUKUI — FF IV kurso studentui, Algiui BUJENAUSKUI — MaF II kurso studentui. Teisė gyventi Universiteto bendrabučiuose atimta iš: Nadeždos ANESOVOS — CHF V kurso studentės, Astos RADŽIŪTĖS — EF V kurso studentės, Ramunės KLIMAITĖS — EF V kurso studentės, Romo KAZAKEVIČIAUS — MaF III kurso studento.
Lietuvos karys gali tik.., numirti už Tėvynę? Lapkričio 9 d. VU Rektorato posėdžių salėje Lietuvos libera laus jaunimo kluoas surengė konferenciją, skirtą tarnybos Lie tuvos armijoje Droblemai ap svarstyti. Konferencijoje dalyva vo Humanistinio jaunimo sąjun ga, Socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Vilniaus liberalų klu bas, Pacifistų klubas. Visi susirinkusieji vieningai nusprendė — armija Lietuvoje gali būti tik profesionali, karinė prievolė yra . asmeninės laisvės apribojimas. „Lietuvos armija negalėtų ap ginti valstybės, ir viena, ką ji sugebėtų padaryti — tai gražiai numirti už Tėvynę. Ar galima prievarta šito iš žmonių reika lauti?" ■ f „Ar apskritai armija gali būti humaniška? Gal geriau visiškai jos atsisakyti?" „Kodėl kariuomenė turėtų at likti policijos funkciją? Saugo ti kalinius?'* Šitaip' yra tik tary binėje sistemoje." Tai tik kelios konferencijcs me tu vykusios diskusijos nuotrupos, atskleidžiančios emocinį jos foną. Vis dėlto diskusiją buvo gana konstruktyvi — jos daly viai ne tik - kritikavo, laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstaty mą, bet ir pateikė nemažai origi nalių pasiūlymų. LSJS atstovai pasiūlė, kad Vy
riausybė sudarytų .r pateiktų vi suomenės ' svarstymui visuotinę gynybos koncepciją, kad gynybos biudžetas būtų formuojamas vie šai. Liberalų nuomone, reikia su daryti galimybę iš alternatyvi nės tarnybos išsipirkti pinigais. Pacifistai pasiūlė Drofesionalios kariuomenės sukūrimui organi zuoti fondą, kad vyriausybė ne begalėtų skųstis, neturinti pini gųDauguma konferencijos daly vių sutiko, kad alternatyvinė tarnyba nesiskiria nuo karinės prievolės, ir taip pat pažeidžia žmogaus laisvę. Buvo aptarta galimybė Lietuvai visai atsisakyti armijos. Pacifistų klubo požiūriu, pa sienį ir kalėjimus galėtų saugo ti policija, vidaus neramumų ar stichinių nelaimių atveju tvarką palaikytų specialus policijos pa dalinys. Suprasdami, kad per artimiau sius porą metų realiai profesiona li armija nebus sukurta, ir nebus atsisakyta armijos, konferencijos dalyviai pereinamuoju laikotar piu siūlė sumažinti tarnybos ar mijoje laiką ir nešaukti į armiją baigusių aukštąsias mokyklas, taip pat sudaryti sąlvgas tarnau jantiems armijoje gyventi savo namuose. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją. Dangis GUDELIS
GRAIG’AS LAUKIA LAIŠKŲ Kari — Heinz, vokiečių bendrovė Frankfude, Deūtsche Bank,-N. Hessbrueggerr firma -EMAG atsiuntė tokio turi nio laišką. Septynmetis berniukas Graig'as iš Anglijos serga vėžiu ir gyventi jam liko neilgai. Berniukas labai nori gauti atvirukų su sveikatos linkėjimais,„kad pakliū tų į Guinness'o rekordų knygą. Todėl prašome ir Jus pa siųsti jam vizitinę kortelę šiuo adresu: Graig Sergold 26, Selby Road Charlshalton Surrey SNBI DL England Tekstas turėtų būti toks: „Dear Graig, we wish you good health". „Mielas Graigai, linkime tau geros sveikatos". Prašome šio laiško tekstą išplatinti, kad Graigas gautų kuo daugiau kortelių su sveikatos palinkėjimais. „U. V.“ inform.
2
Universitas Vilnensis
NEŽINOME
Šių mtų spalio 31 d. „Univer sitas Vilnensis" ((Nr. 10) 1514) išspausdintas Algirdo Paleckio interviu su VU bibliotekos di rektore Birute Butkevičiene „Fi nansai, dovanos ir kt. . Straipsnis aktualus, jame daug naudingos informacijos apie da bartį ir praeitį. Sąstingio metais Universitetas ir jo biblioteka bu vo tie varteliai, per kuriuos bu vo galima susisiekti su užsie nio šalimis, gauti reikiamą lei dinį. Tai yra savotiškas rezis tencijos ir atgimimo ugdymas. Bet šiame gražiame pasakojime yra ir keletas netikslumų, neap galvotų pareiškimų ir trafareti nių bolševikinių kaltinimų. Korespondento klausime: ...... Kažkada, LDK laikais VU bib liotekos fondai per 200 metų pa sipildė tik 6000 leidinių. . Tai nepagrįstas teiginys, nes jis nurodo tik vieno bibliotekos pa dalinio gautos literatūros kiekį, o kur kitų padalinių bibliote kos, kaip: rektoriaus, vicerektoriaus, katedrų, spaustuvės, as tronomijos observatorijos, vais tinių, bursų, konviktų, bažny čių, abiejų noviciatų ir t. t. Vi si šie padaliniai turėjo gana di delius rinkinius — tai liudija kai kurių padalinių išlikę kata logai. Toliau dar gražiau. Kores pondentas vėl klausia: ,,. . . Kiek viena epocha palieka savo ant spaudą bibliotekoje. LDK lai kais irgi būta spec. fondų — ten kalintos eretiškos knygos..." To nebūta, tai prasimanyta. De ja, niekas negali įrodyti, kad to kie skyriai senojo Universiteto bibliotekoje buvo! Iki bolševik mečio niekas jų nežinojo. Tai patvirtina ir knygų antraštiniuo se lapuose išlikę lotyniški įra šai: „Autorius eretikas", „Si knyga eretiška" ir pan. Tokie veikalai buvo nagrinėjami pa skaitose aptariamas jų turinys, o kai kurių profesorių yra žino mi teiginiai, kad veikalas už draustas neapgalvotai, kad re cenzentai nesuprato knygos tu rinio ir dėl to pasiūlė ją už drausti (Teks teiginys žinomas
Vytautas BOGUŠIS VUB universiteto Istorijos skyriaus vedėjas
SEKRETNO Tokiu užrašu paženklintas neegzistuojančion Lietuvos SSR at keliavo rūstus ir nepanašus į mandagų laiškas — raštas, ad resuotas „tolko" VU Rektoriui, kuriame įžūliai reikalaujama (!) 1992 metams parinkti kuo ge riausių ir morališkai patikimų studentų. Mat karinis medicinos mokslų fakultetas prie Saratovo medicinos instituto organizuo jąs kursus, kur, jei neatvyks vaikinai, tiksiančios ir merginos, — svarbu, kad būtų! Ir ne šiaip sau — kovo pirmai dienai „delo“ — asmeninės bylos - turi būti paruoštos patikrinimui, nes atvyksiąs. Saratovo instituto įga
liotasis atstovas. Atranka! Sakytume, apsiriko. Betgi ne! Data — 1991-ųjų spalio 10-oji. Rašto egzempliorius — šeštasis, ir skirtas tik VU Rektoriui. Kai riajame rašto kampe — kuo ryškiausia penkiakampė švyti su pjautuvu ir kūju. Žmonių, at siuntusių šedevrą, kolegomis vadinti nesiryžtame — pernelyg jau aršiai ignoruojamas ne tik Respublikos, bet ir Universiteto suverenitetas. Ne. gerbiamieji, — jei iš Austrijos j kursus nie ko nekviečiat, pamirškit ir Lie tuvą. . .
„U. V." inform.
NAUJI VĖJAI ISTORIJOS FAKULTETE Atkelta iš 1 psl. — O kaip su mokslu? Ar įmanoma tokia „laisva rinka" kaip studijų sistemoje? — Taikomieji mokslai tik taip ir gali gyventi. Su funda mentaliais mokslais jau kiek kitaip. Be paramos iš šalies jie neišsivers. Prieš tokį finansavi mą reikia atlikti mokslų revi
Du piketai ir... laukimas tas G. Ilgūnas. Filosofijos fakul teto dekanas J. Karosas tvirtai tikėjo, kad politinio švietimo na mų likimas bus išspręstas Uni versiteto naudai. „Mus palaiko daugelis deputatų. Juk čia Uni versitetas, o ne koks nors koo peratyvas. . ."
ISTORIJOS, PONAI aiškinant planetų judėjimo sis temas apgal Ptolomėjų ir N. Koperniką). Teiginys, kad: „. . . Kažkada 80 proc. fondų sudarė teologinė literatūra". . . taip pat išgalvo tas, nes pirma, nežinodami ben dro bibliotekos knygų skaičiaus, negalime nustatyti jų turinio, o antra, ar M. Mažvydo, Ladesmes ir kiti katekizmai — ar tik religinė literatūra? Ir šioje pa straipoje toliau eina tikras so vietinis perlas: ...... Nejučia ky la asociacija su sovietų teologi ja. . . Koks šių knygų likimas? Viliuosi, kad jėzuitiški metodai, tarkim, deginimas, nebus taiko mi. . ." Nesuprantama, kokie jė zuitiški metodai autoriaus turi mi omenyje? Jeigu tai degini mas, tai tokie faktai nurodomi tik bolševikinėje literatūroje, bet nepateikiami panašūs faktai, nes Vilniaus universiteto istori joje iki sovietizmo tokių atsiti kimų nebuvo. Draudžiamasis už rašas reiškė tiesiog pageidavi mą, atkreipti dėmesį, aklai ne pasikliauti knygos teiginiais be deramo pasirengimo, bet skaity ti nereiškė nusikaltimo ir juo labiau įsakymo knygą deginti. Vilniuje nesudegintas nei vie nas eretikas, nesudegintas nei vienas veikalas. Knyga buvo di delė vertybė, labai branginama. Juo labiau jėzuitų negalime kal tinti bet kokiais „jėzuitiškais metodais", kuriais pasižymėjo raudonieji ar rudieji inkvizito riai: trėmimais, kalinimais be teismo, žudymais, kultūrinių ver tybių, tame tarpe ir knygų, nai kinimu. Liūdna, kad mažai žinome Lie tuvos istoriją. Dar liūdniau, kad dar mažiau išmanome savo mokslo ir kultūros židinio — Vilniaus universiteto — garbin gą praeitį, kad dar tebekartojame komunistinius prasimany mus.
ziją. Kriterijai du: pirmas — ar mokslo kryptis pasiekusi tarptautinį lygį, antras — ar tai mokslas, kurio be Lietuvos niekas nepadarys. Tai priklau sys nuo protingų galvų val džioje. Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENE Lino MICKEVIČIAUS nuotr.
4994. 44. 48
Iki spalio 30 d. Prie buvusių Pelitinio švietimo namų stovi automobilis. Jame sė dintys vaikinai 'policininkai) kiekvieną, besiartinantį prie už antspauduotų durų, paklausia: — Ar ko nors ieškote? . . Į šį pastatą užeiti draudžiama. 1989 m. Politinio švietimo na mų patalpos buvo išnuomotos Universitetui. Nors sutartis ga liojo iki 1990 m. gruodžio 31 d., filosofus dar vasarą išvijo Buro kevičiaus partija. Ir štai šiais metais LDDP grąžino Universite tui pastatą. Tačiau neilgai džiau gėsi filosofai, pradėję jame mok slus spalio 3 d. Spalio 7 d. pa gal Vyriausybės potvarkį paskai tos buvo nutrauktos, studentai ir dėstytojai išvyti, o durys užant spauduotos. Visos rektoriaus pa stangos susisiekti su viceprem jeru Z. Vaišvila ir išsiaiškinti keblią padėtį — oergždžios. Jau visą mėnesį pastatas stovi tuščias. Filosofijos fakulteto de kanas doc. J. Karosas: „Sėkmin gai galėjome tęsti mokslą, kol Parlamente spręstų šio pastato klausimą. Kodėl mus išvijo? Ir išvijo galima pasakyti, grubia jėga. Tie (Burokevičiaus partija) nors, mokslus užbaigti leido. O dabar piketuosime ir lauksime Parlamento komisijos sprendimo".
SKANDINAVŲ KALBOS MŪSŲ
UNIVERSITETE — Skandinavistikos katedra buvo sukurta neseniai — š. m. rugsėjo mėnesį 1 d., nors švedų kalba kaip fakultatyvas, vėliau, kaip antroji užsienio kalba, bu vo pradėta dėstyti dar prieš ke letą metų. 1990 m. studentams buvo pa siūlyta studijuoti švedų filologi ją,’ kaip vieną iš specializacijų. Manau, kad lietuvių ir skandi-
Paskutinį spalio trečiadienį prie AT susirinko studentai fi losofai, skanduodami: „Stogą!" „Gėda!" Studentai norėjo tik vieno — kuo greičiau pradėti normaliai mokytis. Kuriam stu dentui patiktų lakstyti po įvai rius fakultetus ir ieškoti audi torijos? Ar glaustis ' pas filolo gus, istorikus ir kt? Nors šiuo metu filosofų tik trys kursai, jų kasmet daugės. — Jeigu Vyriausybė elgiasi antiįstatymiškai, ji turi už tai atsakyti, — pasakė pas piketuo jančius studentus ‘sėjęs deputa
Lapkričio 5 d. Deja, neatspėjome, kad už teks vieno piketo. Teko susirink ti lietingą lapkričio 5 dieną. Fi losofai piketavo ne vieni. Su plakatais bei Vyriausybės 1991 m. spalio 26 dienos potvarkio lapeliu juos pasitiko Medicinos bibliotekos darbuotojos. Soli;, džios moterys mums replikavo: „Jums dar geriau čia piketuoti — nereikia mokytis", „Ko čia su sirinkote? Mokytis, mokytis, mo kytis!“, „Lįskite į savo statinę — bus geriau". — Jūs esat užvesti kaip žais liukai ir šokate pagal vieną dū delę. Gerai pagalvokite, nesikarščiuokite. Susitikite ?u Rektoriu mi, aptarkite ir išsiaiškinkite, kiek ko studentams skirta, — taip bandė nuraminti studentus Lietuvos Medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė. Iš tiesų, patalpos Kaštonų gat vėje 7 reikalingos ‘r VU, ir Me dicinos bibliotekai. Būkim ob jektyvūs — negalima vienpi^škai žiūrėti į šio klausinio spren dimą. Ir nors sunkiai buvo spren džiamas Politinio š rietimo namų klausimas, vis dėlto. . . Atšauktas Vyriausybės 1991.10.26 dienos potvarkis Nr. 786p, sudaryta de-, putatų komisija, leista mūsų fi losofams tęsti mokslą. Lauksime atitinkamo sprendimo. Viktorija JAKUBAUSKAITĖ Lino MICKEVIČIAUS nuotrau kose: filosofai piketuoja prie AT rūmų.
„U. V." korespondento DANGIO GUDELIO pokalbis su VU Skandinavistikos katedros vedėja ERIKA SAUVERDE. navų filologijų lygiagrečios stu dijos padės Lietuvos ir Skandi navijos kultūriniam bendradar biavimui. Pernai susibūrė pirmoji stu dentų, pradėjusių mokytis pa gal švedų kalbcs ir literatūros programą, grupė.Šiemet 14 stu dentų, stojusių į lietuvių kal bos ir literatūros specialybę, pasirinko norvegų kalbos ir lite ratūros specializaciją. Sekančiais metais mes ruošia mės dėstyti danų kalbos ir lite ratūros kursą, norėtume skelb ti atskirą konkursą į jį stoja mųjų egzaminų metu. Sis kur sas taip pat bus derinamas su lituanistikos studijomis, todėl manau, kad egzaminai turėtų būti tokie patys, kaip į litua nistiką. — Ką studijuoja mūsų „skan dinavai"?
— Jie intensyviai mokosi vie ną iš skandinavų kalbų (10 va landų per savaitę), studijuoja Skandinavijos istoriją, senąją ir naująją literatūrą ir, be abejo, specializuotus skandinavų filo logijos kursus. — Ar gali šioje katedroje mokytis kitų specialybių stu dentai? — Kai buvo svarstoma mūsų katedros programa, aš pabrė žiau, kad šios studijos ir mūsų katedra būtų atvira visiems uni versiteto studentams. Žinoma, būtų idealu, kad įvairių specia lybių studentai, pavyzdžiui, is torikai, žurnalistai, galėtų studi juoti vieną ir skandinavų kal bų, skandinavų istoriją aT lite ratūrą. Bet kol kas labai sunku suderinti paskaitų tvarkaraštį. Tiesa, šiais metais pirmame kurNukelta į 4 psl. I
| 4994. 44. 48
3
Universitas Vilnensis
JUBILIEJAI
f//////////////////////M////W////M//////////^^^^^
TEISĖS FAKULTETUI -
350 METŲ
„JAUNIMĖLIUI“20 METŲ
«
i
>
Lapkričio 8 d. į jubiliejinį 20-mečio koncertą pakvietė Universiteto liaudies kapela „Jaunimėlis". Susirinkusieji tikrai nepasigailėjo. Buvo prisimintas ir apibūdintas visas kūrybinis 20-ties metų laikotarpis, kupinas džiaugsmų ir rūpesčių, paminėtos kelionės ir gastrolės, o svarbiausia — visą vakarą skambėjo muzika. Ir polka, ir valsas, ir skambios damos, šokiai, daug besišypsančių veidų. Ka pelos muzikantai trumpam buvo paskolinę savo instru mentus kapelos veteranams ir buvusiems muzikantams. Po to gimė posakis: jauni groja — sienos dreba, seni gro ja... taip pat dreba. O iš salės atėjus kompozitoriui Jur giui Gaižauskui ir jam kartu su kapela užgriežus „Grok, Jurgeli", sujudo žiūrovai, ėmė siūbuoti, kojos pačios kilnojos.Smagu buvo! Linas MICKEVIČIUS Autoriaus nuotr.
Lietuvoje teisiniu mokymu susidomėta XVI a. viduryje. Nuo 1567 iki 1571 m. prie šv. Jono bažnyčios buvusioje mokykloje tos bažnyčios klebonas Petras Roizijus dėstė romėnų ir ka nonų teisę, o jo padėjėjai — Lietuvos Statuto teisę. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės seimas tapo aukščiausiu valdžios organu. Bajorai (tu rėjo žinoti, galiojančius įstatymus, orientuotis, kokia šalies vidaus ir užsienio politika. 1579 m. įsteigtoje Vilniaus Akademijoje teisės fakul teto nebuvo. Tik 1641 m. spalio 11 d. karalius Vladislovas IV patenkino bajorų prašymą, iš leisdamas privilegiją, kuri leido šioje Akade mijoje dėstyti civilinę ir kanonų teisę. Teisės katedrų steigėju buvo Lietuvos Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega, kuris 1644 m. užrašė Akademijai žemės plotą ir lė šas teisės profesoriams išlaikyti. Taigi teisės fakultetas pradėjo veikti 1644 m. Jame 3 ka tedros — dvi kanonų teisės ir viena civilinės teisės. *
¥
laikmečių pjūviuose gyvenimą, jį paliudija. Tiesa, atskiruose darbuose jauti jauno kūrėjo ro mantini nusiteikimą, kitur so cialinio gyvenimo rūstumą. J. Hopenas yra prisidėjęs prie Vilniaus Universiteto se nųjų rūmų paminklų - dabar vadinamų P. Smuglevičiaus bei J. Lelevelio salių interjero poli chrominės tapybos atkūrimo. P. Smuglevičiaus salė universiteto ansamblyje yra vertingas meno paminklas, pats statinys išlikęs nuo XVII a. Salę XIX' a. pra džioje dekoravo Vilniaus dailės mokyklos pradininkas ir žy miausias klasikinės dailės atsto vas Pr. Smuglevičius savo bro lio padedamas. Ano kūrinio am žius nebuvo ilgas, tik kiek dau giau nei 50 metų, kai jį čia veikusio po universiteto uždary mo gimnazijos piešimo mokyto jas B. Griusnovas 1867 m. už dažė nutapydamas pseudobizantinio stiliaus ornamentus ir pa veikslus. 1929—1931 m. J. Ho penas atliko šio dailės pamink lo tyrimus, atidengė Pr. Smug
*
Artėja Teisės fakulteto jubiliejus. Kaip jj sutiks teisininkai, kokią programą paruošę 350-mečiui paminėti? „U. V." korespondentės IEVOS ŠIMKŪNAI DĖS pokalbis su Telsės fakulteto dekanu doc. VLADU PAVILONIU ir prodekanu doc. VALENTINU MIKELĖNU. — Gerbiamas prodekane, ko kia programa ruošiama šiam jubijiejui? V. M.: Programa gana pap rasta. Organizuojame jubilieji nę konferenciją, kuri dirbs tri jose sekcijose: pirmoji — žmo gaus teisės šiuolaikinėje kons titucinėje teisėje, antroji spręs nuosavybės teisės ir ekonomi kos pertvarkymo teisines prob lemas, trečioji svarstys bau džiamąją politiką Lietuvoje. Laukiame atvykstant nemažai svečių iš užsienio šalių, Tarybų Sąjungos. Turėtų atvyk) i apie 40 delegatų. Konferencijos, kuri vyks lapkričio 19—20 die nomis, medžiagą ruošiamės iš leisti 3 kalbom: lietuvių, rusų ir anglų. Tačiau dėl finansų trūkumo tai padaryti galėsime šiek tiek vėliau. Esame suma nę išleisti apie fakultetą kny-
gutę, yra padarytas jubiliejinis medalis bei ženkliukai. — Ką ruošia studentai? — Studentai ruošia SMD konferenciją, kuri vyks tomis pačiomis dienomis. Be to, ruo šiama studentų teisininkų drau gijos konferencija, kuri turėtų tęstis visą savaitę. Taip pat studentai ruošiasi teisininkų dienai, kuri vyks kiek vėliau. — Kokios problemos Iškilo, ruošiant jubiliejų? — Pagrindinė problema — finansai. Atvyks svečiai, ku riuos reikia kažkur apgyvendin ti, be to, norime išleisti infor macinę medžiagą. Vyriausybė mums skyrė 15 tūkstančių rub lių, tačiau ši suma yra gan kukli. — Gerbiamas dekane, kaip Jūs įsivaizduojate jubiliejų, koks, Jūsų manymu, turėtų
JURGIS HOPEN’AS IR VILNIAUS UNIVERSITETAS Jurgis Hopenas (Jerzy Hoppen) gimė 1891 m. kovo 23 d. Kaune teisininko šeimoje. Bai gęs klasikinę gimnaziją, 1913 m. išvyko mokytis į Krokuvos Dai lės akademiją. Prasidėjus karui nutrūko studijos ir Hopenas pa teko į rusų kariuomenę. 1921 m. J. Hopenas grįžo į savo kraš tą, apsigyveno Vilniuje. Dailę Vilniaus Universitete J. Hope nas studijavo nuo pat grįžimo iš Rusijos gana ilgai su per traukomis. J. Hopeno ikikarinio laikotar pio kūryba, taikomosios dailės darbai glaudžiai susiję su Vil niumi. Vilniui yra paskyręs ke lis darbų ciklus, kuriuse vaiz duojami architektūros paminklai, rūmų ansambliai, jų papėdėse bedalės varguomenės laikinumą ir skurdumą bylojantys būstai. Nemažai to meto Vilniaus bui ties vaizdų: pirklių vežimai, tur gūs, senamiesčio kiemų kaimy nuos, upeiviai Neryje. Žiūrint nūdienos akimis, rodos, meni ninkas nei teisina, nei protes tuoja — tiesiog ramiai mato
1655 m., prasidėjus karui, Akademija nustojo veikusi, o teisės dėstymas dar ilgam buvo nu trauktas. Tik 1662 m. kanauninkas Kazimieras Vaišnoravičius užrašė turtą politikos katedrai įsteigti, tačiau dėl to teisės dėstymas nepagyvėjo, nes nebuvo profesorių. 1781 m. Vilniaus Akademiją reorganizavus į Vyriausiąją mokyklą, Humanitarinių mokslų fakultete buvo dėstomos šios teisės disciplinos: kanonų teisė, romėnų teisė, Lietuvos teisė, pri gimtinė teisė ir tautų teisė. 1803 m. Vyriausioji mokykla vėl buvo reor-. ganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universi tetą, tačiau čia nebuvo įsteigtas atskiras teisės fakultetas. Prigimtinė, politinė ir tarptautinė teisės buvo dėstomos moralinių ir politinių mokslų fakultete. 1832 m. caro valdžia uždarė universitetą, kaip anticarinį revoliucinių idėjų centrą Lie tuvoje. Tik beveik po šimtmečio 1922 m. tei sių fakultetas pradėjo veikti Kauno universi tete.
I
levičiaus senojo dekoro likučius ir su dideliu pietizmu atkūrė, kaip pastebi tyrinėtojai, nepil nai (be dingusių tapybos pa veikslų ir kai kurių kitų ele mentų). Nėra abejonės, atliko didelės vertės darbą. Dėka jo, tą atkurtą paminklą, laiko eigo je kiek parestauruotą ir dabar šioje salėje matome. Tuo pačiu metu J. Hopenas restauravo (berods dalinai de koravo) J. Lelevelio salę, ku rioje saugoma dalis irgi tuo me tu iš Prancūzijos grąžinto J. Le levelio palikimo. Minėtus universiteto patalpų vidaus restauravimo darbus at liko kaipo grafikos katedros ad junktas, kuriuo dirbo nuo 1931
būti jo idealas? — Politinė situacija nelei džia daryti mums tokios šven tės, kurią turėtume tik švęsti ir šaukti „vivat!" Sis mūsų šven timas bus darbinis. Vyks plena rinis posėdis, kuriame mus pas veikins Rektorius, tikimės, kad atvyks atstovai ir iš vyriausy bės. Pakvietimus nusiuntėme ir AT, Ministrų Tarybai, žinyboms, bet organizuoto mūsų pasveiki nimo, tokio, kaip būdavo anksčiau, mes nedarome. Kas mus gerbia, tas ir pasveikins. Po to laukia darbinė konferen cija, kurioje bus nagrinėjami aktualūs šiandieniniai klausi mai. Žinoma, būtų gražu, jei mes turėtume pajamų ir galėtu me šventę padaryti teatre, ar suorganizuoti eitynes. Tačiau dabar spręsime žemiškas prob lemas.
1991 m. kovo mėn. suėjo 100 metų nuo J. Hopeno gi mimo. Kodėl apie Ital rašau nebūdamas menotyrininku? Prieš daugiau nei dešimt metų nemažai laiko leidau prie senųjų žemėlapių universiteto Pr. Smuglevičiaus salėje, ne kartą ilgiau matydamas tos patalpos sienų ir skliautų polichromijas. Tada rūpėjo seni žemėlapiai, kartu tai bu vo universiteto jubiliejaus metai. Suprantama, retuose spausdintuose pasitaikė aptikti šio žymaus grafiko, res tauratoriaus bei apskritai žymaus menininko vardą. Ste bino ir liūdino, jog mes nežinome mūsų kultūrai nusipel niusių žmonių. Tad šį tą paskaitęs, surašiau nedidelį straipsnelį, iki šiol nespausdintą. Manau, kad galima apie menininkus kalbėti ir paprastiems piliečiams. Juolab, kad gali lietuvių spaudoje taip ir likti neprisimintas žmogus tekios žymios sukakties proga. Prof. Česlovas KUDABA
m. Taigi studijas, kurias pradė jo Krokuvoje, o po ilgesnės pertraukos tęsė čia Vilniaus uni versitete, užbaigė tik 1934 m. 1937 m. užima docento vietą, netrukus vadovauja grafikos ir taikomosios dailės katedrai. Grąžinus Vilnių Lietuvai, dir bo naujai organizuotame Dailės muziejuje, tvarkė dailės rinki nius, vedė piešimą jau lietuviš kame Dailės institute. Karo metais J. Hopenas su savo mokiniais iš Vilniaus, kar tu su O. ir L. Torvirtais 1942 m. dekoravo (agrafito būdu) Lentvario neoromaninės bažny čios interjerą. 1943 m. vasarą kartu su penkiais mokiniais ir
vietos meistrų padedamas deko ravo Perlojoje naujosios (staty ta 1930 m.) bažnyčios vidų. Vie tos gyventojai pasakoja apie ta da dirbusius menininkus, kurie slėpėsi nuo tremties darbams (turėjo darbo pažymėjimus), vie tos žmonių remiami maistu čia darbavosi. Pasakojama, kad spalvoms išgauti naudojo gamti nes medžiagas. Kaip žinia po karo daug len kų iš Lietuvos emigravo. Tuo metu su jais, dažnai kaip nuo savybė, iškeliavo nemaža dailės kūrinių, sukurtų Lietuvoje. Šiandien, jau į šį reikalą žiūrint beveik kaip į istorinį faktą, gaNukelta į 4 psl.
I Universitas Vilnensis
199 f. 11. 18
Šviesa tunelio gale JURGIS HOPEN'AS IR VILNIAUS UNIVERSITETAS Atkelta iš 3 psl. Įima priminti, jog J. Hopenas buvo tarp tų žmonių, kurie prie to neprisidėjo. Išsivežtas jo pa ties kūrybos palikimas, nežiū rint. kad yra Vilniaus tematika ir čia sukurtas, taip pat vertin gas fotoarchyvas yra saugomas Varšuvoje, Torunėje ir kitur. Amžiaus pabaigoje J. Hope nas yra prasitaręs, jog svarbiau siu gyvenimo tikslu laikęs pe dagogo pareigą, norą ugdyti ki tų sugebėjimus dailėj. Bodėjosi dailės darbe pilkybe ir neatpa žįstamas tapdavo pastebėjęs mo kinio ieškotojišką užsidegimą,
kartu su juo nekantriai siekda mas rezultatų. Tuo atveju pasi keisdavo, pasiduodavo net emo cijoms. Kūrybos tikrumo kriteri jumi laikė paprastumą. „Tai kas paprasta — yra tikra". Jį paži nusių paliudijimu buvęs patrau klus savo taktu, minties gilumu pedagogas. Kaip pažymi V. JakubovSkis, deja, jam nebuvo lemta palikti savęs vertų moki nių. Pažinojusieji jį Torunėje ra šė, jog ten gyvendamas ilgėjęsis gimtosios' Lietuvos, Vilniaus. Mirė 1969 m. Į kapus palydėjo nedidelis būrelis artimiausių draugų. Prof. Česlovas KUDABA
J. Hopen’as. Vilniaus senamiestis.
Skandinavų kalbos— mūsų universitete Atkelta iš 2 psl.
se norvegų kalbą ir Skandinaindividuavijos istoriją pagal lų planą studijuoja antro kurso studentas istorikas, Įvairių spesusipacialybių studentai gali kalbomis žinti su skandinavų lankydami fakultatyvus, Veikia švedų kalbos fakultatyvas, nor vegų kalba dėstoma tik kaip specializacija, ir kaip 1 antroji užsienio kalba (jos kaip fakul tatyvo kol kas pasiūlyti nega lime, nes turime tik vieną nor vegų kalbos lektorių). —■ Papasakokite apie kated ros mokslinę veiklą. Skandinavistikos katedra žengia dar tik pirmuosius žings nius, todėl kalbėti apie moksli nius tyrimus'dar anksti. Šiuo metu be manęs katedroje dirba
keturi žmonės: jauna dėstytoja Jurga Urbonavičienė, šiais me tais baigusi Peterburgo Univer sitetą, lektorė iš Švedijos Karin Nordųuist, lektorius iš Norvegi jos Trond Thue ir lektorius iš Danijos Ebbe Flautau. Taigi mū sų veikla kol kas labiau peda goginė. — Ar katedra'turi blblloteką?, — 1987 metais, pradėdama dėstyti švedų kalbą universite te, turėjau vienintelį švedų kal bos vadovėlį ir lingofoninį kur są. Šiuo metu skandinavistikos katedra turi apie tūkstantį kny gų, kurias dovanojo įvairios skandinavų institucijos. Mes kaupiame vadovėlius, grožinę ir, be abejo, mokslinę literatūrą. Aš tikiuosi, kad ateityje mes turėsime didelę biblioteką.
Išvarytas iš Universiteto už savo įsitikinimus. Kąs jis? Nusi kaltėlis ar auka? Apie tai ir ne tik apie tai šnekėjausi su "reabilituotinų asmenų byloms peržiū rėti komisijos pirmininku Eko nomikos fakulteto buhalterinės apskaitos katedros vedėju prof. Jonu MACKEVIČIUMI: — Kada ir kaip kilo idėja su kurti tokią komisiją Universite te? — Si komisija buvo sudaryta 1990 m. lapkričio 21 d. rekto riaus prof. J. Kubiliaus Įsaky mu. Aš -buvau paskirtas pirmi ninku, nariais — dėstytojai be-j veik iš kiekvieno fakulteto. Mes renkam archyvinę, dokumentinę medžiagą apie nukentėjusiuosius, ją apibendriname, po to reko menduojame reabilituoti vieną ar kitą žmogų. — Klek Universiteto žmonių patyrė represijas? -— Tikslaus skaičiaus dar ne žinome. Dabar mūsų tyrimai apima laikotarpį nuo 1940- iki 50 metų. Vėliau imsimės kitų laikotarpių. Deja, esame ne vi sagaliai. Trūksta pagalbos iš ka tedrų, laboratorijų, fakultetų, dekanatų, nes daugiausia infor macijos žino, būtent, jie. — Tyrinėdamas jūsų surinktą medžiagą, tarp reabilituojamųjų neradau studentų. Kodėl? — Kol kas renkam duomenis ' tik apie Universiteto dėstytojus, aptarnaujantį personalą. Iškart viską aprėpti yra neįmanoma. Norint surinkti visą mus domi nančią informaciją, archyvuose tektų sėdėti nuo ryto iki vakar~" ro, o mes juk dirbame laisvu nuo darbo metu. Galėtų būti ak- , tyvesni ir patys studentai. — Kaip bus panaudojami jū sų surinkti duomenys? — Klausimas labai sudėtingas. Jei mes žmogų visiškai reabi lituosime, tai pagal įstatymus turėtume atlyginti ir materiali nę žalą. Bet, manau, visų pir ma tai turėtų būti moralinė kom pensacija. Tačiau nenorėčiau užbėgti taip toli į priekį. Ga liausiai mūsų surinktą medžiagą svarstys Universiteto Senatas. — Nors ši reabilitacija gero kai pavėlavusi — daugelio nu kentėjusiųjų nebėra tarp mūsų,
jūs visgi turėjote galimybę pa bendrauti ir su gyvaisiais. Jei taip, tai koks jų požiūris į ko misijos atliekamą darbą? — Man teko bendrauti dau-' giausiai su ekonomistais. Juos ir aš pats neblogai pažįstu. Vi si, žmoma, sveikina šį procesą. Beje, mirusiųjų giminės irgi no rėtų, kad būtų atkurtas teisin gumas. — Tenka išgirsti, kad sovieti nio laikotarpio nukentėjusiųjų teisių grąžinimas nėra jokia re abilitacija. Juk išteisinti galima tik kaltąjį. Kaip Jūs pats įvar dintumėte šį procesą? litinėms struktūroms, nesikeis — Jūs pats paklausėte ir į vertybių skalė ir žmogus nebus klausimą iš esmės atsakėte. Aš laužomas, norint jį pritaikyti manau, kad reabilitacija šiuo prie naujų sąlygų. atveju nėra vykęs terminas. Ma — Aš sutinku su jumis. Šito nyčiau, kad mums, dėstytojams, kių pavyzdžių toli ieškoti -ne svarbiausia visgi būtų morali reikia. Jeigu mes atsisuksime į nė kompensacija, galimybė pa Europą, pamatysime, kad ten, sijusti teisiu. Nuojauta, kad dir kur yra tikra demokratija, to bai teisingai,^ kad auklėjai stu kio pobūdžio problemos yra na dentus, jų nežalojai. O jei bu grinėjamos kitu aspektu ir nė vai išvarytas iš universiteto, bu ra tokios skausmingos, kaip pas vai savotiškai apšmeižtas. Visa mus. Ėjimas į demokratiją visa tai labai svarbu. da buvo sunkus. — Tada norėčiau paklausti — Ar buvo kokių nors sun dviejų asmeninių dalykų. Ar Jūs kumų, trukdymų komisijai dirb nukentėjote, Ir kodėl, būtent, Jus ti? išrinko šios komisijos pirminin — Didelių problemų nebuvo, ku? tačiau esu gavęs keletą „pasta —■ Ne, aš neturėjau rimtes bų". kad „nekiščiau pirštų, kur nereikia". Man buvo labai ne nių problemų. Kodėl pasirinko malonu tai girdėti, bet manau, mane, sunku pasakyti. Galbūt todėl, kad mano specialybė yra kad jei Rektorius patikėjo man šį darbą, tai ir turiu atlikti jį buhalterinė apskaita. O jai, kaip žinia, reikalingas' didelis kruopš sąžiningai. Bet, kartoju, kad mū tumas, atidumas, teisingas fak sų komisija be katedrų, fakul tetų pagalbos daug padaryti ne tų traktavimas. galės. _ — Komisija dirba jau metai. — Gal trukdymai buvo susiję Jums teko susipažinti su {vai riais žmonėmis, perskaityti to su žmonėmis, kurie nenorėtų, mus archyvinės medžiagos, do kad Jūsų komisija dirbtų — tu „šalinimo" akcijų kumentų, liudijimų. Įgijote sa riu galvoje organizatorius. Koks bus komisi votiškos patirties. Kaip manote, ar gali panašios istorijos pasi jos požiūris į juos? -—. Suprantama, moralinis pa kartoti, jei žmogus bus perte smerkimas privalės būti, tačiau kto j amas už savo įsitikinimus? — Gyvenimas yra perdaug _ aš nemanau, kad mums vertėtų sudėtingas, jame yra daug vin pradėti „raganų medžioklę". — Dėkoju Jums už pokalbi ir gių. Prognozuoti, numatyti atei tikiuosi, kad, kai komisija baigs tį gali turbūt tik aiškiaregiai. . . —'Vadinasi, nejaučiate tikru . darbą, dar susitiksime... — Manau, kad taip ir bus. mo? Norėtųsi, kad.-, atsilieptų kuo — Aš nejaučiu, nors labai no daugiau nukentėjusių. Ne visos rėtųsi. Kiekvienas norime dirbti bylos yra pilnos, trūksta doku savo mėgiamą darbą be j okių mentų, liudijimų. Tuo atveju, kliūčių, be baimės, kad neteksi jei nuteistųjų nebėra tarp gy jovųjų, tegu kreipiasi giminės. — Valiuosi, kad valstybės ir Teisingumas turi nugalėti. ’ valdžios požiūris į žmogų pasi Kalbėjosi kels tiek, kad, keičiantis sant Remlgij us BIELINSKAS varkoms ar paprasčiausioms po-
— Kokie VU skandlnavlstikos katedros ryšiai su Skandina vijos šalių Universitetais? '' — Glaudūs. Penki mūsų antro kurso studentai šią vasarą mo kėsi švedų kalboj -vasaros kur suose. Juos. finansavo Švedų Institutas kuris rūpinasi švedų kalbos ir kultūros propagavi mu užsienyje. Jis taip pat tar pininkauja organizuojant švedų lektorių darbą užsienyje, finan suoja užsienio, taip pat ir Lie tuvos, mokslininkų stažuotes Švedijoje. Šiais mokslo metais mus aplankė dvi reikšmingos delegacijos. Viena iš Oslo, kita iš Upsalos universitetų. Aš tikiuo si, kad šie universitetai padės mums rengti įvairius kursus.
versitetų bendradarbiavimo pa tirtį. Daugelio Europos univer sitetų mokymo programos yra suderintos, o tai leidžia stu dentams atskirus kursus klausy tis įvairiuose universitetuose. Norėdami įsijungti į Europos universitetinį gyvenimą, turime rimtai peržiūrėti mūsų mokymo programas. — Matau, ant jūsų stalo gu li VU Skandinavistikos kated ros nuostatai. Paaiškinkite, kam jie reikalingi Ir koks šių nuos tatų turintys? — Profesionalių skandinavistų Lietuvoje mažai, todėl, stei giant katedrą, buvo sudaryta Ekspertų komisija iš Maskvos, Peterburgo, Skandinavijos šalių mokslininkų skandinavistų, ku rie galėtų paremti katedros veiklą. Konkursai į visas kated ros vietas yra skelbiami ne re čiau, kaip kas antri metai. Ka tedros nuostatai ir reglamen tuoja Ekspertų komisijos veiklą, konkursų rengimą, nustato ka tedros tikslus, ūkinę veiklą. — Ačiū už pokalbj. Kalbėjosi Dangis GUDELIS
Jeigu mes norime įsijungti į
Pamesti pažymėjimai Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 8910488, išduotą EF studentui Linui DIECKUI, Nr. 8811610, išduotą MeF studen tei Editai BALECKAITEI, Nr. 8610680, išduotą MedF studen tei Rūtai MESKAUSKAITEI, Nr. 8910250, išduotą FilosF studen tei Jurgitai RACYTEI, Nr. 8811610, išduotą MeF studen tei Indrei SONGAILAITEI, Nr. 9011454, išduotą KomF studen tei L. DULKAITEI, Nr. 9011228, išduotą FilosF studentei Rūtai SERAPINAITEI, Nr. 9011207, iš duotą FilosF studentui Skirman tui STRIMAIČIUI, Nr. 8811103, išduotą FilF studentei Rūtai MESKAUSKAITEI, Nr. 9010106, išduotą MaF studentui Vlodimirul FLIDERMAUSUI, Nr. 8610758, išduotą MedF studen tui Bernardui VALECKAI (stu dijų knygelė), Nr. 9110567, iš duotą EF studentei Rasai KLIMAITEI, Nr. 9010619, išduotą FilF studentui Rimantui SlMKEVlClUI (ir studijų knygelė), lai kyti negaliojančiais. f
t
*
f'
f