rbur /iri /ictr/i
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
,.Šnekam — „laisva rinka". Ir svajojam apie ją tik ekonomikoj. Man atrodo, lais va rinka turi pradėti ryškėti ir studijose."
NAUJI VĖJAI ISTORIJOS
FAKULTETE Universitete nuo š. m. įvedamas pakopinis mokymas. Dabar fakultetai rengia naujus mokymo planus, jie aptariami ir tvirtinami fakultetų Tarybose. Sumanymais kaip pertvarkyti mokymo sis temą Istorijos fakultete su mumis sutiko pasidalinti šio fakulteto dekanas doc. Alfredas BUMBLAUSKAS. — Kas keistina mūsų Uuniverslteto studijų sistemoje? — Visi fakultetai pereina prie dvipakopių studijų. Tai labai gerai. Pavyzdžiui, chemikai jau pateikė ir gerą tokių studijų planą. Istorijos fakulteto moky mo plane realiai yra net trys pakopos — mes skeliame per pusę dar ir pirmą pakopą tam, kad įvestume pradinėse studigalimybę jose (I—II kurse) nnktis tiek filosofinius, ar kifus tradiciškai bendrauniversitetinius kursus, tiek įvadinius kursus kituose fakultetuose. Štai ir susiduriame su kol kas neišspręsta problema — netu rime nei pasirenkamų kursų koncepcijos, nei sistemos. Agi tuoti už tai, atrodytų, nerei kia. Su pasirinktiniais kursais gyveną visi Vakarų Universi tetai. To pageidauja geriausi mūsų studentai, tai numatyta ir Universiteto studijų nuosta tuose. Norint tai įgyvendinti reikia pirmiausia kiek galima labiau sumažinti privalomų kursų skaičių, tiek šiuos, tielk pasirenkamus trumpinti (Vaka ruose kursas netrunka ilgiau pusmečio). Istorijos fakulteto tarybos patvirtintame mokymo plane pirmam — antram kursui siūloma dvylika privalomų kursų (ir užsienio kalba). Gal ir tai dar daug. Tačiau bet ku riuo atveju studentas turi tei sę pasirinkti laisvai dar astuo nias disciplinas. Į jų tarpą mes įtraukėme ir visas filosofines, politines ir ekonomines discipli nas, tačiau manome, kad tarp jų gali būti ir kitų fakultetų pradinių studijų kursai. Gali pasirodyti, kad Istorikai išsiunčia savo studentus į ki tus fakultetus. Ne. Kursus, ku- riuos pasirenka nemažai studen tų, organizuoja pats fakultetas, kviečia dėstytojus, sudaro tvar karaštį ir t. t. Dėl kelių studen tų kreipsimės į kitus fakultetus. Mūsų mokymo plane pasirinkti niai kursai dar didesnę vietą užima trečiame — ketvirtame kursuose (tik ten ,,judėjimas" iš esmės turėtų būti fakulteto > Viduje.). — Kodėl taip akcentuojate pasirinktinius kursus?
<
— Daug šnekame apie Va karus, tad ir ženkime, o ne tik šnekėkime. Jau minėjau, kad taip gyvena pasaulis. Tik to kios studijos ir yra iš esmės demokratiškos. Pats studijuo jantis turi rinktis, ką studijuoti ir kuo būti. Tiesa, gali pasi girsti balsų, kad studentas tam nėra komipetetingas. Dalis tie sos čia yra, bet ne visa. Juk galima pasakyti, kad jokia „išminčių" taryba negali numa tyti visų žmogaus sugebėjimų, mokslo ir visuomenės poreikių niuansų. Matyt ir turi būti įtampa tarp iš viršaus siūlomų privalomų kursų ir „iš apačios" laisvai pasirenkamų kursų siste mų. Be to, griežtas mokymo planas labai nepritaikytas prie mūsų dienų dvasios ir praktiškų požiūrių. Atvažiuoja garbus pro fesorius iš užsienio — neturim kur jo dėti. Išvažiuoja mūsiš kis panika, kas skaitys jo kursą.... Rimti mūsų dėstyto jai atsiduria kvailio vietoje — nelabai reikalingi važinėti gali, o labiausiai reikalingi — ne. — Kas trukdo pereiti prie tokios sistemos? — Kažkiek organizacinės priežastys. Reikia numatyti naują apskaitos sistemą, iš anks to organizuoti užsirašymą į pasirinktinius kursus ir t. t. Manytume, kad tuo turėtų' už siimti VU tarybos akademinė komisija. Tačiau svarbesnės, drįsčiau manyti, psichologinės problemos. Pirma — mūsų uni versitete labai paplitusi orien tacija ne į gerą studentą, o į vidutinį, visas rūpestis dėl jo: kaip jį atitempti į auditoriją. Ir velkasi tokia trejetukininkų lavina. Be to, manoma, kad tinginiai rinksis tuos kursus, kurių įskaitą lengviau gauti. Gal taip ir bus, bet ar rimti studentai eis tuo keliu? Antra — ne idėjų ir metodų puose lėjimas, o žinių. Tai neleidžia siaurinti kursų. Trečia — gal ir konkurencijos baimė. Juk ne malonu, kai į tavo paskaitas ne susirinks studentai, tačiau man atrodo, kad protingas studentas visada atskirs reiklų dėstytoją ir „kirvį", gražbylį ir turiningai, nors ir nelabai iškalbiai dėstan
tį profesorių. Tiesa, reiklusis turi susimąstyti, ar jis nėra te roristas, o neiškalbusis pagal voti apie oratotystę. — Tačiau ar ne lygiai taip pat svarbu pakelti ir privalomų kursų lygį? — Be abejonės. O kryptis — ta pati. Kursas turi būti (kaip ir tie konkuruojantys pasiren kamoje sistemoje) ir turiningas, ir patrauklus. Mūsuose labai pa plitęs vadovėlinis dėstymas. Dėl to teigiama, kad ir kursų trumpinti neįmanoma. Bet atsi minkim Vakaruose paplitusį po žiūrį — kuo prastesnis univer sitetas, tuo labiau orientuojasi į vadovėlius. Geri universitetai paskaitas, primenančias semina rus, derina su monografijų ir straipsnių skaitymu. Dirba dau giau patys studentai, operaty viai testais patikrinus jų žiįi nias. Taip suteikiama galimybei susipažinti su alternatyviomis; koncepsijomis. Iš čia mąstymo ugdymas, o ne vertimas kalti žinias. — Nuo ko priklauso šių Jū sų gerų Idėjų įgyvendinimas? Tai tur.jųt ne tik Jūsų rankose? — Turi laiminti Senatas ir Universi.ato tarybos akademi nė komisija. Senato kompeten cijoje mokymo plano tvirtini mas atsirado todėl, kad nekiltų konfliktų tarp fakultetų. Dabar, jeigu mes įvedame pasirenka mus kursus, tas klausimas at krenta. Lieka tik priežiūra, ar mokymo planas neprieštarauja nuostatams. — Ar galvojate ką nors keis ti stojamuosiuose egzaminuose? — Pernai padarėme istorijos egzaminą raštu. Galvojame ir toliau tęsti tokj egzaminą, ku riame yra testai. Tiesa, kol kas mūsų testai yra labiau orientuo ti į faktus, primityvoki. Reikė tų labiau orientuotis į istorinių reiškinių priežastis, apskritai teorinius konceptualius dalykus. O egzaminas raštu — neblogas dalykas: mažiau konfliktų tarp studentų ir dėstytojų, egzaminas nevirsta taisykle „atspėk, ko dėstytojas nori". Nukelta j 2 psl.
REKTORIAUS ĮSAKYMU R130 Už netinkamą elgesį bendrabutyje įspėti šie studentai: Rusnė LEBEDŽ1UTE — EFr III -kurso studentė, Gintarė VAITELYTĖ — EF, III kurso studentė. Griežti papeikimai: Dmitrijui MICHALIOVUI — EF IV kurso studentui, Dariui EIDUKUI — FF IV kurso studentui, Algiui BUJENAUSKUI — MaF II kurso studentui. Teisė gyventi Universiteto bendrabučiuose atimta iš: Nadeždos ANESOVOS — CHF V kurso studentės, Astos RADŽIŪTĖS — EF V kurso studentės, Ramunės KLIMAITĖS — EF V kurso studentės, Romo KAZAKEVIČIAUS — MaF III kurso studento.
Lietuvos karys gali tik.., numirti už Tėvynę? Lapkričio 9 d. VU Rektorato posėdžių salėje Lietuvos libera laus jaunimo kluoas surengė konferenciją, skirtą tarnybos Lie tuvos armijoje Droblemai ap svarstyti. Konferencijoje dalyva vo Humanistinio jaunimo sąjun ga, Socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Vilniaus liberalų klu bas, Pacifistų klubas. Visi susirinkusieji vieningai nusprendė — armija Lietuvoje gali būti tik profesionali, karinė prievolė yra . asmeninės laisvės apribojimas. „Lietuvos armija negalėtų ap ginti valstybės, ir viena, ką ji sugebėtų padaryti — tai gražiai numirti už Tėvynę. Ar galima prievarta šito iš žmonių reika lauti?" ■ f „Ar apskritai armija gali būti humaniška? Gal geriau visiškai jos atsisakyti?" „Kodėl kariuomenė turėtų at likti policijos funkciją? Saugo ti kalinius?'* Šitaip' yra tik tary binėje sistemoje." Tai tik kelios konferencijcs me tu vykusios diskusijos nuotrupos, atskleidžiančios emocinį jos foną. Vis dėlto diskusiją buvo gana konstruktyvi — jos daly viai ne tik - kritikavo, laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstaty mą, bet ir pateikė nemažai origi nalių pasiūlymų. LSJS atstovai pasiūlė, kad Vy
riausybė sudarytų .r pateiktų vi suomenės ' svarstymui visuotinę gynybos koncepciją, kad gynybos biudžetas būtų formuojamas vie šai. Liberalų nuomone, reikia su daryti galimybę iš alternatyvi nės tarnybos išsipirkti pinigais. Pacifistai pasiūlė Drofesionalios kariuomenės sukūrimui organi zuoti fondą, kad vyriausybė ne begalėtų skųstis, neturinti pini gųDauguma konferencijos daly vių sutiko, kad alternatyvinė tarnyba nesiskiria nuo karinės prievolės, ir taip pat pažeidžia žmogaus laisvę. Buvo aptarta galimybė Lietuvai visai atsisakyti armijos. Pacifistų klubo požiūriu, pa sienį ir kalėjimus galėtų saugo ti policija, vidaus neramumų ar stichinių nelaimių atveju tvarką palaikytų specialus policijos pa dalinys. Suprasdami, kad per artimiau sius porą metų realiai profesiona li armija nebus sukurta, ir nebus atsisakyta armijos, konferencijos dalyviai pereinamuoju laikotar piu siūlė sumažinti tarnybos ar mijoje laiką ir nešaukti į armiją baigusių aukštąsias mokyklas, taip pat sudaryti sąlvgas tarnau jantiems armijoje gyventi savo namuose. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją. Dangis GUDELIS
GRAIG’AS LAUKIA LAIŠKŲ Kari — Heinz, vokiečių bendrovė Frankfude, Deūtsche Bank,-N. Hessbrueggerr firma -EMAG atsiuntė tokio turi nio laišką. Septynmetis berniukas Graig'as iš Anglijos serga vėžiu ir gyventi jam liko neilgai. Berniukas labai nori gauti atvirukų su sveikatos linkėjimais,„kad pakliū tų į Guinness'o rekordų knygą. Todėl prašome ir Jus pa siųsti jam vizitinę kortelę šiuo adresu: Graig Sergold 26, Selby Road Charlshalton Surrey SNBI DL England Tekstas turėtų būti toks: „Dear Graig, we wish you good health". „Mielas Graigai, linkime tau geros sveikatos". Prašome šio laiško tekstą išplatinti, kad Graigas gautų kuo daugiau kortelių su sveikatos palinkėjimais. „U. V.“ inform.