VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
I.Savo rankom gyvenimą statom
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 11 (390)
1961 m- balandžio 8 d.
Kaina 2 kp.
PAREIGOS IR SĄŽINĖS REIKALAS TRODO, dar tik vakar tu sprendel svarbiausią jį klausimą — kuo bū ti? O šiandien? Dabar ir vėl reikia susimąstyti, reikia nu spręsti — kur dirbti. Praside da diplomantų paskirstymas į darbovietes. Paskirstymas — tai lyg Ir dar vienas egzaminas, bet ne palyginamai svarbesnis egza minas. Šį kartą patikrinama kiekvieno baigiančiojo sąžinė, atsakomybės savajai liaudžiai supratimas. Paskirstymo metu išryškėja kiekvieno jaunojo diplomanto sąmoningumas, pa aiškėja kiek ir kaip jaunas žmogus įsisąmonino savo pa reigą, kaip suvokia gyvenimo būtinumą — dirbti ten, kur la biausiai reikia naujai paruoš to specialisto. Paskirstymas — tarytum rentgenas parodo be pagražinimo, kokia išeina, vienos ar kitos aukštosios mo kyklos produkcija ir yra ne formalus dalykas, o labai svarbus Ir atsakingas egzami nas visai aukštajai mokyklai. Vienok paskirstymas dau giausia priklauso nuo jaunų jų specialistų sąmoningumo lygio. Jeigu jaunasis specia listas suvokia savo pareigą liaudžiai, tarybinei Tėvynei ir Partijai, jeigu įsisąinonino, kad jo vieta gyvenime ir ko munizmo statyboje yra jo gar bės ir sąžinės dalykas — pa skirstymas nesudaro sunkumų. Mūtų Universitetas Tarybi nei Tėvynei davė tūkstančius jaunų specialistų. Dauguma iš jų — tai puikūs, darbštūs,
A
Susipažinome su Antanu Gudeliu Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje. Gamyk loje, kuri kovoja už teisę vadintis komunisti ne, kurioje dirba daug puikių darbininkų, specialistų. . . Didžiulis cechas, akinančiai /ybsinčios elektros suvirinimo staklių ugne lės ir gaudesys, primenantis bičių avilio ūži mą, jaudinąs sielą visos gamyklos gaude sys. . . Čia pajunti pagarbą šiam kukliam jaunuo liui, kuris dirba šioje gamykloje. Kaip Anta nui sekasi, tegu kalba faktai; brigada, kurio je dirba Antanas, mėnesinį planą įvykdo per 12 — 15 dienų. Argi tai ne puiku?! Džiugu, kai apie Antaną seni darbininkai sako;
vaikinas, kartais pagalvojame; ar nepralenks mus, senius. . . Kai grįžta Antanas iš gamyklos, jo laukia knygos, užrašai, o taip pat ir repeticijos. Mat jis IFF liaudies šokių ratelio narys, o ratelis ir šiuo metu ruošia programą kolūkiečiams Žilinuose. O kai jauna širdis nerimsta, Antanas ima plunksną, ir kas pergyventa, kas patirta atgy ja apsakyme, vaizdelyje. . . Rašyti apie ką yra; Antanas, baigęs vidurinę mokyklą, metus dir bo statybininku, susipažino su puikiais tary biniais žmonėmis. Sėkmės, Antanai, darbe, studijose ir kūry boje!
Kiekvienais metais Uni versiteto bendrabučių gy ventojai susitinka tradici rlaus J. KUBILIAUS kalniame vakare. Praėjusį ba. stusekmadienį ir įvyko toks Rektorius dėkoja susitikimas. dentams už tai, kad jie, Aktų salė buvo pilnutė gyvendami bendrabučiuo lė. Ramiai, su dideliu dė se, kasmet rodo vis geres mesiu susirinkusieji iš nį ir geresnį pavyzdį. Ir klausė S. VELYVIO pra ta drausmė, ir tvarka, nešimo apie bendrabučių kuri yra šiuo metu pas tvarką, trūkumus, apie mus, pasiekta tik pačių naujoves, numatomas įves studentų dėka, Tik reikia ti ateityje. nenurimti, neaptingtl. — Kiekvienais metais — Kai gražu, kai šva tvarka bendrabučiuose ge ru ir ramu — gera gyventi rėja, — kalbėjo pranešė- Ir dirbti, — baigdamas sa jas, — vis rečiau ir rečiau ko rektorius J. Kubilius. būna drausmės laužymo Daug bendrabučių akty faktų. Tvarkosi studentai vo narių apdovanojami pa irgi neblogai. Tuo mes ga gyrimo raštais, asmeninė lime tik džiaugtis. Tačiau mis dovanomis. Perskaito būna ir nemalonesnių da mas rektoriaus įsakymas, lykų. Retai, bet vis tik bū kuriame reiškiama padėka na. geriausiems įvairių Uni Toliau S. Vėlyvis plačiai versiteto bendrabučių gy kalba apie bendrabučius, ventojams. peržvelgdamas kiekvieno V. LAŠAS atskirai gerąsias ir blogą sias puses, nurodo prie žastis, dėl kurių kartais dar reikia vieną kitą stu dentą šalinti iš bendrabu čio. Ateityje bendrabučiuose tvarka bus griežtesnė. Vi Tris dienas Vilniuje viešėjo są tvarką griežtai turi pa respublikos abiturientai, kurie laikyti patys studentai, dirba žemės ūkio gamyboje ir nes tai jiems ir užtikrins tie, kurie paseks jų pavyzdžiu. Poilsį bei darbą kamba Paskutinį vakarą jie praleido riuose. mūsų Aktų salėje. Pirmiausia Baigdamas pranešėjas buvo aptarta pjesė „Aš matau kalba apie tai, kad reikė saulę". ’ Jaunieji laukų šeimi ti! studentams, gyvenan ninkai, tikrieji pjesės herojai, tiems bendrabučiuose, būti iš Šakių rajono „Nemuno“ kol sąžiningiems, taupiems — ūkio, Zarasų rajono V. Kudir tikriems savo namų šeimi kos vardo kolūkio ir iš kitų ninkams. Tada bus galima abiturientų brigadų, drąsiai Pasakyti, kad studento bui kėlė pjesės trūkumus, lygin tis yrg graži ir kultūrin dami su savo gyvenimu. Ap ga. tarime dalyvavo keli LTSR Karštais plojimais sutin Valstybinio akademinio dra kama Universiteto rekto- mos teatro aktoriai.
linu
ČIA PLEVĖSUOS STOVYKLOS VĖLIAVA EGA ir bėga juoda as falto juosta, pro šalį skuba pakelės beržai. Ir štai, po šešių valandų kelio nės, autobusas su užrašu „Uni versitetas — tarnybinis" su stoja Tauragės rajono „Leni no keliu“ kolūkio centre. Pa sipila būrelis studentų su rau donomis kepuraitėmis. Čia jų jau laukia kolūkio jaunimas ir pirmininkas Petras Rudys. — Prašom, prašom. . . — kviečia svečius kolūkiečiai. — Tai tartis dėl darbo sto vyklos atvykote, — maloniai primena kolūkio pirmininkas, neakivaizdininkų kuris dar sesijos metu kalbėjosi šiuo klausimu su filologais. Tampri draugystė sieja šio fakulteto studentus su „Lenino ke-
B
pareigingi žmonės, savo dar bu nusipelno pagyrimo ir pa garbos, tuo pačiu daro garbę ir juos išleidusiai aukštajai mokyklai. Deja, buvo ir tokių atvejų, kai jauni žmonės, gavę diplo mą, įsidėjo jį į kišenę, bet vlensyk pametė sąžinę ir pa reigos Jausmą. Neišvyko į pa skyrimo vietą, nedirba to dar bo, kuriam ruošėsi per visus ilgus studijų metus. Pernai taip pasielgė medikai V. Obollchlnas, R. Zilbermanas, Frima Podgalec, H. Ivanovą, fizmatal A. Plvorlūnaltė, St. Marozaitė, R. Cesnavičiūtė, lituanistai M. Mulvlnaitė, J. Jurkštas, K. Perednikas, rusistai G. Pšltulskaja, R. Rasčiūtė. Jie susirado vietelių^ kurios „šiltesnės", kaip tai pa darė pav„ lituanistas Z. But kevičius. Jis kalbininko spe cialybę vykusiai pritaikė dar be Gamtos apsaugos komitete. Panašių žinoma, Vilniuje, „persikvalifikavimų" buvo ir daugiau. Šie Jauni žmonės su dlplomu kišenėje ir veltėdžio ant spaudu kaktoje, pasitaiką kad ir retais atvejais, vis dėlto, neišnyko, o gyvuoja ir žemi na tarybinio žmogaus orumą bei vardą, sutepa aukštosios mokyklos garbę. Neretai pa tys kilę iš kaimo, šie neva specialistai bijo darbo kaime, kaip ir tikrų miesčionių vai kai. Jie užmiršta, kad socia listiniame kaime Lietuvoje gy vena trys penktadaliai visų gyventojų ir todėl didesnė daspecialistų dabar privalo Kvykti į kaimą. Jie taip pat pa ^miršta, kad liaudis juos peSnėjo, rengė ir dengė, kad vy^resnloji karta rūpinosi jais, |kad už gerą yra būtina atsi us mokėti geru. Šį kartą, gavus specialybę — privalo dirbti pagal specialybę. Liaudžiai
liu“ kolūkiu. Juk pirmininkas» irgi Istorijos-filologijos fa kulteto istorijos specialybės antro kurso studentas-neakivaizdininkas. Vieno pokalbio metu apie Universiteto darbo stovyklas su fakulteto komjaunimo or ganizacijos sekretoriumi Petru Vaitkevičiumi P. Rudys pa sakė: — Neblogai būtų, jeigu ir pas mus ūkinį pastatą per va sarą pastatytumėte. Ilgai laukti nereikėjo. , Štai praėjusį šeštadienį, po paskai tų, filologai išsiruošė į Tau ragę. Nedidelė kolūkio kultūros namų salė pilna. Susitikti su mūsų atstovais atėjo jauni ir seni. Visiem* įdomu. Čia pirmą kartą plevėsuos studen-
Svečiuose—tikrieji herojai Universiteto studentų vardu abiturientus sveikino komjaunimb sekretorius C. Ladukas. Karštai plojo abiturientai mūsų ansambliečiams. O po koncerto draugystės valsu pra sidėjo šokiai, atrakcionai, žai dimai. Atsisveikindami studentai ir jaunieji gamybininkai stipriai spaudė vieni kitiems rankas. — Atvažiuokite vasarą pas mus į kolūkį. Ir pas mus pasi linksminsime ne blogiau, .— kvietė svečiai. Studentai pažadėjo.
A. MEDRAGIS
tų darbo stovyklos vėliava. _ Iškilmingai pasirašo sutarti kolūkio pirmininkas Petras Rudys ir fakulteto komjauni mo organizacijos sekretorius Petras Vaitkevičius. Scenoje — fakulteto savi veiklininkai. Šiltai ploja jiems kolūkiečiai. Po koncerto nie kas iš jaunimo nesiskirsto j namus: vyksta draugystės va karas. Skamba akordeono mu zika, sukasi poros. Draugystė užsimezga, pažintys platėja. Sekmadienį svečiai apžiūrėjo kolūkį, pabuvojo būsimoje sta tybos aikštelėje, susipažino su apylinke. — Lauksime. Sėkmės egza minuose! — linki atsisveikin damas kolūkio pirmininkas. A. GASIUNAS
vieno jaunojo specialisto pa ruošimas tik mūsų Universi tete kainuoja gerokai vir šaus, nei penketas tūks tančių naujų rublių. Nejau ne aišku, kad šios lėšos negali būti avansuotos už gražias akis ir pažadus, kad jas' buvęs studentas privalo grąžinti są žiningu darbu ten ir tokioje vietoje, kame Tėvynei relkalinga, kur to reikalauja šalies ir liaudies bendri interesai. Tai, atrodo, aišku. Tačiau aišku iki paskirstymo dienos ir neaišku kai kam po paskirstymo. Kad aiškumas nedingtų ir po paskirstymo, kad visi išvyktų į paskyrimo vietas privalu patikrinti ir bėglius palydėti iki nurodytos vietos. To reikalauja dorai dir bą mūsų šalies darbo žmonės. Be abejo, jų balsas bus iš girstas. Draugas N. Chruščio vas neperseniai pareiškė, kad, atrodo, būsią tikslinga iš jau nųjų specialistų, jeigu jie ne išvyks į darbą pagal paskyri mą, paimti diplomą atgal. Tai turėtų padaryti to.ij aukštoji mokykla, ta atestacinė komi sija, kuri išdavė diplomą. Dip lomuotų bėglių neturėtų būti! Kiekvienas diplomuotas spe cialistas privalo dirbti pagal savo specialybę ir ten, kur jis pasižada dirbti skirstymo komisijai. Tokia yra visų diplomantų pareiga, garbės ir sąžinės reikalas. Draugai diplomantai! Paskirstymas į darbą jau prasidėjo. Jūsų pareiga eiti į darbą ten, kur labiausiai reikalingas jaunasis specialistas ir išvykti į paskyrimo vietą pri valu visiems iki vieno. -i
Apie žmogaus kilmę Medicinos fakulteto ko ridoriuje kiekvieno dėmesį patraukia stendai apie žmogaus evoliucijos raidą. Jau pirmasis stendas „Žmo gaus vystymesi atsispindi jo fiziologinė praeitis“ pa sakoja apie žmogaus ir kai kurių gyvulių gemalo augimo panašumas. Gana įdomus stendas „Lygina mosios antatomijos duome nys rodo žmogaus vietą gamtoje“. Kaip žmogus ilgos evoliucijos ir darbo procese iš beždžionės virto žmogumi vaizduoja liku sieji stendai.
S. m. balandžio mėn. 12-15 d.d
vyks Universiteto SMD XIV ji Rytoj, t. y. IV. 9 d. FMF pa talpose tų
įvyks
mėgėjų
dėstytojų-šachma-
varžybos.
Universiteto
ir
KPI
mėgėjai. Pradžia
KNYGŲ
—
PLATINIMO
Dalyvauja šachmatų
11
MOKSLINĖ KONFERENCIJA Į
vai.
MĖNUO
Nuo š. m. balandžio 15 d. pra sideda knygų platinimo mėnuo. Visi knygos mylėtojai, be abejo, ras laiko užsukti į Universiteto" knygyną arba per knygų pla-J tintojus įsigyti patį geriausią* H draugą — knygą.
Tavo draugai perskaitys daugiau kaip 160 pranešimų
Būtinai ateik pasiklausyti!
rodo, kad pribrendo reikalas sukurti atskirą mokslinio ir pagalbinio personalo sporto? eseniai universiteto klubą, o taip pat atlikti eilęl partinis komitetas be ki kitų neatidėliotinų darbų? tų klausimų apsvarstė sporto propagandai pagerinti^ Universiteto sporto klubo dar ir masiškumui pasiekti. ? bą. Pranešimą apie USK veik Tai mūsų USK žymia dalimi nepatenkinamas. Ypač tai pa Partiniame biure buvo nu-? lą padarė komisijos USK■ ir daro. sakytina apie krepšinį, vyrų rodyta eilė ir kitų USK dar | veiklai patikrinti pirmininkas’ USK savo eilėse jungia ga- tinklinį, sportinę gimnastiką bo trūkumų. Medicinos fakulteto dekanas■ na didelį studentų skaičių Buvo rekomenduota atgai (ypač vyru), lengvąją atleti doc. A. Povilionis. Dabar jam priklauso 1611 ką, stalo fenisą ir kai kurias vinti rytmetinę mankštą bend Pranešėjas ir dalyvavę dis narių, tačiau tikrų sportinin kitas šakas. rabučiuose. kurios organiza? kusijose draugai nurodė, kad kų, kurie užsiiminėja atskirų Buvo pažymėta, kad sporUniversitetas ruošia specialis sporto šakų sekcijose yra to masiškumui plėstis nebe- ;imu ir kontrole, visų pirma, tus, kurie daugumoje atvejų tik 614 studentų. leidžia ankšta sportinė bazė, turėtų pasirūpinti USK. dirbs uždarose patalpose, prie pavyzdžiui fakultetinio mąsPartiniame komitete kalbė Vadovauja USK valdyba iš stalo, prie knygų, laboratori to sportui salėse vietos nebe- jusieji, USK pirmininkas drg. jose. Todėl, norint, kad žmo vienuolikos narių. Daug dir lieka Tuo reikia neatldėlloM. Macežinskas-. vietkomo? gus nugyventų ilgą ir darbin ba USK pirmininkas — stu tinai susirūpinti, nes USK sektoriaus narys drg.| gą amžių, reikia, kad čia, dentas drg. M. Macežinskas. negali išnaudoti visų esamų sporto Medeišis, partinio komiteto: dar Universitete, užsiiminėtų Aktyvesni iš valdybos narių galimybių. nariai: rektorius J. Kubilius,| tik tai keli draugai, o kiti kaip sportu. Fizinis lavinimas ir Todėl partinis komitetas pri drg. A. Trakymas. I. Lemper-? sportas kartu turi padėti ug draugai J. Kemėža, Šarkytė sporto katedros vedėjas P.? dyti studentams stiprios valios palaipsniui nuo darbo valdy tarė idėjai pastatydinti arti tas, Urbonas, vietkomo pirminin ir aukštos moralės ypatybes. boje atitrūko, o drg. drg. L. studentų bendrabučių mieste kas drg. P. Užkalnis ir kiti pa Kirijenko ir G. Sokolovas į lio vandens sporto bazę ir darė daug praktiškų pastabų USK valdybą buvo išrinkti at kitoms priemonėms. Šiuo metu USK atsilieka, dėl USK darbo. Tikslu page sitiktinai. Valdyba posėdžius praveda nereguliariai, be pla Lengvoje atletikoje paruošta rinti fizinį auklėjimą ir spor-| no. Todėl daug darbo barų tik tai vienas pirmo atskyrio tinį darbą, partinis komitetas? nuo to nukenčia, net ir svar ir devyni antro atskyrio spor priėmė platų ir išsamų nutari-? Buhalterinės apskaitos | besni sportinio darbo klausi tininkai, USK nebeturi pir mą. būrelis Ekonomikos mokslų į mai maujančių respublikos leng lieka nepastebėti. USK („Taryb. studento “ inf.) ; fakultete susikūrė neseniai, > silpnai palaiko ryšius su fa vaatlečių. Vyrų krepšinio ko bet jau nuveikta nemaža. kultetų sportinėmis tarybomis, manda stipresniųjų komandų) Per praėjusius mokslo me neveda fakultetuose rimto dar tarpe dar nepajėgė įsi tvirti n-;' tus buvo eilė susirinkimų, bo. nekreipia dėmesio į fa ti. ji laikosi apie lentelėj1? ^ar,Ce"ar,|OS kuriuose buvo nagrinėja kultetų sporto tarybų darbo LTSR pirmenybių mi įdomūs apskaitos klau 1 unaJlCĮ vietą victcj užima UZullllCl ir 11 mergilliUigr; planus ir jų vykdymo kontrolę. Panašią simai. Nagrinėjant tokią Didelė yda yra tai, kad nesu nų krepšinio komanda. Vyrų ! temą, kaip „Mažaverčių ir daromi universitetinės sparta tinklinio komanda Iškrito iš greit susidėvinčių daiktų kiados varžybų planai ir nuo A klasės, nes nebuvo ugdo-J Neseniai Universiteto kan ? apskaitos pagerinimas“, vi to, be abejo, nukenčia sporto mas rezervas, ši komanda apie! celiarijos darbuotojams buvo| siems Iškilo daug klausi metus laiko buvo palikta be; perskaitytas pranešimas „Kan-; Pro langus krenta saulės masiškumas. mų. Pamažu, gvildendami priežiūros. Džiugu, kad mer-į celiarijos raštų kalbos klai-? kvadratai, o lauke ruduo auk Universitete veikia 25 spor ginų tinklinio komanda yra dos“. Buvo iškeltos vieną klausimą po kito, esmin-? su viską išpuošęs... Ji pirmą tinės sekcijos, gausiausios iš respublikos čempionas, Stalo mes gerai išstudijavome giausios kanceliarijos raštų? sykį stovi prieš klasę ir skai jų yra krepšinio (218), imty tenisininkai išsklido po kitus > klaidos ir duoti jų taisymai.* šią apskaitos dalį. Tačiau nių, lengvosios atletikos (174), kolektyvus, ne pas mus nepa Po pranešimo studentai ir dės-* to pavardes. Mokiniai jos dar jei nagrinėjami klausimai slidinėjimo (134), sportinės sisekė sudaryti jiems tolygių tytojai atsakė į pateiktus klau-j nepažįsta, ir ji jų nepažįsta, mažai remiasi konkrečiais bet ateityje jie suartės ir liks gimnastikos (119). Ypač pažy sąlygų. pavyzdžiais, jie menkina simus. ? gerais gerais draugais. . . mėtina gausi turizmo sekcija, darbo vertę- Jeigu visi Medžiagą surinko lietuvių? Partiniame komitete bu Mes truputį užbėgom lai išsivysčiusi į savarankišką tu nagrinėjami klausimai būtų kalbos mokslinio būrelio na-j kui už akių ir pabandėme vo nurodyta, kad auklėjama-i rizmo klubą. Tačiau sekcijos, siejami su konkrečia įmo jų biurai vadovauja nepakan sis’ darbae sportininkų tarpe! riai. Pranešimą parašė IV kur-; pasvajot: kartu su Regina ne, žymiai pakeltų prane Dažnai! so studentas A. Girdenis. ? Druktenyte. Gal būt, ne visai kamai, retai pravedami sekci yra nepakankamas. šimų vertę ir duotų daug jų susirinkimai. Dažnai vy pasitaiko nedrausmingumo ir! naudos tiek pranešėjui, Alb. ROSINAS | tokie vaizdai Reginos svajo resniųjų kursų studentai, ku kitų neigiamų atvejų. Sporti tiek visiems būrelio na propaganda sutvarkyta riams. J rie galėtų toliau lavintis ir nė pasiekti aukštesnio meistriš kiek geriau, tačiau ir ji nė Dauguma būrelio narių kumo, meta sportą. Sanitari ra pakanakama. „Tarybinis, praktiškai nėra susipažinę nės sąlygos salėse nėra pa studentas“ duoda daug sportl-1 su apskaita, nėra dirbę kankamo lygio. Šlubuoja kai nės informacijos, bet neuž-j šioje srityje, todėl įmonės nuteikia didesnės! Praėjusią savaitę ne vienas kymo pradžia kada treniruočių drausmė ir lėktinai spausdina aplankymas duotų tam tik teigiamai: organizuotumas. Vis dar trūks apimties, giliau sportinę veik filologas sustodavo prie nedi skaitytoją visai rus praktinius darbo įgū jumoro skelbimėlio. čia ir suskambą ta sportinio inventoriaus, be lą nušviečiančių straipsnių. S delio. kuklaus džius. Pavyzdžiui, stud. vaizdinga Danieliaus gaidelės, lengva veik nedaroma išvykų į ki Sportinė sieninė spauda ne ...... Svarstysime P. Baltrušaitis pranešime savo! Kairio apsakymus. Atvyks ra kalba, perdėm sutirštinti ir tus miestus sportinėms var kovinga. USK neturi „Fazinis gamybos išlaidų nebėra! šytojas .Jonas Avyžius. Litera ryškūs abiejų pagrindinių vei žyboms. Vis dar nepakanka sienlaikraščio. Net apskaitos ir produkcijos sa sporto vitrinos. Nutrūko ra- tūros ir kritikos būrelio val kėjų kontrastai primena vie mas sporto meistriškumas. vikainos kalkuliavimo me tomis Petro Cvirkos „Straka todas „Audėjo“ įmonėje“ USK turi keturioliką spor dio valandėlės sportine tema, dyba“. lą ir Makalą“. Tačiau visai ki Retai kada pasirodo tokie labai mažai rėmėsi įmonės nes radio mazgas nebegauna to meistrų, iš kurių 1960 m. tokia antroji apsakymo dalis, skelbimai, nes pradedantieji apskaita, o parodė, kaip naujai sporto meistrais tapo iš USK jokios medžiagos. Ne-! kur autorius, pats gerai nepa teoriškai turėtų būti veda vos keturi. Pirmaatskyrininkų girdėti, kad fakultetuose bū-į mūsų literatai kalba, kad pro žindamas praeities, bando zininkų Universitete kaip ir ma ši apskaitos dalis. Jei yra — 150, iš jų 1960 m. įtraukti savo herojus į revoliu gu pranešėjas būtų išnagri paruošta 5, antraatskyrinin- tų organizuojamos paskaitos nėra. Visi poetai. Jų sąrašą cinius metų įvykius. Čia nėjęs šį klausimą įmonėje, kų — 437, paruošta pernai fizinio lavinimo ir sporto te- gali tęsti ir tęsti, o prozoje beveik 1919 visai suyra siužetinė li bando savo jėgas vienas kitas. aišku, kad darbas būtų tiktai 121, trečiaatskyrininkų momis. kartą tokį žingsnį padarė nija, padrika kompozicija, at geresnis. yra 929, pernai paruošta 205, Maža domėjosi iki šiol Sį skiros detalės ir net pačio ap duoda Mūsų būrelis Per 1960 metus jau atskyrius USK veikla visuomeninės or II kurso lituanistas D. Kairys, sakymo dalys neįtikinamos, pateikęs savo apsakymą „Kil daug naudos, nes galima įvykdė 389 asmenys. Viduti ganizacijos, jų tarpe kom pas ir Pipas‘‘. Tai praeities te sausos, deklaratyvios. pagilinti žinias, duoda pir nis sportinis meistriškumas jaunimo ir profsąjungos komi Visa tai rodo, kad musų muosius darbo įgūdžius. nėra žemas, tačiau sporto tetai. Blogai išvystytas spor ma parašytas kūrinėlis, kur pradedantieji prozininkai turi autorius bando pavaizduoti du St. Šimkūnas meistrų ir pirmaatskyrininkų tas Universiteto mokslinio pa imti savo kūrybai temas iš da EMF II. k stud. augimas daugelyje šakų yra galbinio personalo tarpe. At- kaimo muzikantus ir jų įsi bartinio gyvenimo, pavaizduo traukimą į 1918 metų revo liucinius įvykius Rokiškio apy ti tai, kas jiems gerai žinoma. — Danas kalbą valdo ge linkėse. Nebloga, įtikinama apsa- rai. Moka atrinkti vaizdingus
Partiniame komitete
N
3. Savo rankom gyvenimą statom
APIE USK DARBA
Naudingas būrelis
darbuotojams |
nėse, bet dirbti mokytoja jos didžiausia svajonė. Ką gi, ši svajonė jau beveik jgyven dinta, liko dar keturi kursai ir. . . Regina dirba kartu su An tanu Gudeliu. Jos specialybė — elektrosuvirintoja. Tie pa tys faktai: kiekvieno mėnesio planinė užduotis įvykdoma per 12 — 15 dienų. - Tikrai džiugu sutikti tokius žmones! . .
t
|
Pokalbis apie proza
i
Z Savo rankom gyvenimą statom
Zenonas Zepčikas — lituanistų vakarinės grupės seniūnas. Todėl, ruošiant šį reportažą, pirmiausia ir buvo kreiptasi į jį. Zenonas plačiai papasakojo apie kurso draugus, apie jų darbą, mokslą ir kai kurias svajones, o apie save — nė žodžio. Čia pagel bėjo jo draugai. .. Zenonas vidurinę mokyklą baigė Plungės rajo ne. Ir ne šiaip sau baigė, o — sidabro meda liu! Atrodo, kad šie žodžiai turi daug ką pa sakyti.
Dabar Zenonas dirba gelžbetoninių konst rukcijų gamykloje, namų statybos ceche. Per mėnesį iš šio cecho iškeliauja keturi ketur aukščiai namai. Zenonas į juos gaji žiūrėti ir kaip į savojo darbo dalelės vaisius. Zenonas gerai mokosi, puikus visuomeni ninkas, aktyvus Universiteto nusipelnusio dai nų ir šokių ansamblio šokėjas. Atrodo, kad jau ir visi faktai. Bet juk čia tik biografijos pradžia, o joje jau įrašyta daug puikių eilučių.
I
įi
žodžius, gausu sinonimų, o tai didelis autoriaus sugebėjimas. — nurodė kalbėjusieji L Juočytė, S. Valiulis ir kiti. Nemažai patarimų iš kūry binės rašytojo laboratorijos da vė pradedantiems Jonas Avy žius. Studentai apibėrė rašy toją daugybe klausimų. Taip užsimezgė gyvas pokalbis apie nūdienos prozą, temas, stato mus jai reikalavimus. Rašyto jas papasakojo apie savo kū rybinio kelio pradžią, knygos „Žmogus lieka žmogum“ gi mimą, pagrindinius šio kūri nio herojus — kolūkinio kai mo žmones. O juk J. Avyžiaus kūrybos centre ir yra šiandie ninis mūsų kolūkinio kaimo] žmogus. Daugiau rašyti apie šian dieninį studentijos gyvenimą kvietė pradedančiuosius būre llo vadovas doc. A. Sprindis.! A. Berželionls
ILGASIS ŽINGSNIS
KARTU su komjaunimo organizacijos susikurimu buvo paskelbtas ir jos saviveikliškumo principas. V. I. Leninas kvietė kom jaunimą nuosekliai vado vautis šiuo principu. Jis sakė: „Jeigu komunistinė jaunimo sąjunga nesugebės taip sutvarkyti darbo, tai reiškia, kad Ji nuklysta į seną buržuazijos kelią.“ Saviveikliškumas — kūrybi nio jaunimo sąjungos cha rakterio laidas — apsaugo ją nuo užsistovčjimo, abe jingumo. Tik remiantis masių ini ciatyva ir kūryba, mokė Leninas, galima sukurti ko munizmą. Daug padaryta, vystant saviveikllškumą. Prisiminkime pirminių komjaunimo organizacijos teisių išplėtimą, vidinės stiprinimą, demokratijos Tačiau dar daug daugiau lieka padaryti. INICIATYVINĖ GRU grupė? PĖ. Iniciatyvinė Kas tai yra? Vėl eilinė naujovė, ieškojimas naujų darbo formų, naujųĮ kelių komjaunimo darbui pagyvlnti?. Toks klausimas, be abe jonės, iškils kiekvienam, nesusipažinusiam smulkiau su GMĖ komjaunimo orga-
nizacijos darbu. Iš tikrųjų, naujovių gana daug: dieno raštis „Ekstra naujienos“, draugystės klubas, komunis tinio auklėjimo problemų būrelio darbas, aktyvo gre tų gausėjimas, organizaci niai pertvarkymai. darbo kontrolės sustiprinimas ir dar daug .daug dalykų. Mū sų nuomone, iniciatyvinės grupės prie komjaunimo susikūrimas yra ne eilinė, atsitiktina naujovė, o kaip savotiškas darbo apibendri nimas, išvada. { iniciatyvinės grupės sudėtį įeina tie patys fa kulteto komjaunuoliai. Ta čiau Juos apjungiąs sieki mas ieškoti naujo ne sti chiškas, o organizuotas. Tai priemonė pagyvinti a grupių darbą, išjudinti pa syvą, suaktyvinti darbą to kiose atsiliekančiose sri tyse, kaip sportas, darbinis auklėjimas, politmasinis darbas bendrabučiuose. KŪRYBINGUMAS. Ką apims konkreti iniciatyvi nės grupės veikla? Visų pirma, aišku, geriausių grupių patyrimo propaga vimą, naujų priemonių, darbo formų ieškojimą ir įgyvendinimą, keitimąsi pa, tyrimu su kitais fakultetais
ir aukštosiomis mokyklo-l mis. Neužmirštas ir kovinių! komjaunimo tradicijų pro Į pagavimas, jų pritaikymas! fakulteto grupės sąlygomis į Gerų pasiūlymų jau šiuol metu daug. Kūrybingumasl — akivaizdus. Juk net pa j gal nerašytus iniciatyvinės! grupės įstatus jai gali pri j klausyti tik studentas, da| vęs konkrečius pasiūlymus.l a Pirmoji iniciatyvinės grul pės masinė priemonė -I komjaunimo biuro anketai dėl darbo pagerinimo. Atssl kys į ją kiekvienas fakull teto komjaunuolis. Numatyk ta ruošti kūrybinius vak-J rus ir t. t. DARBĄ — Į GRUPES r Mums vis dar labai aktuaS k lūs viso komjaunimo orgaB nizacljos darbo perkėlim® į grupes klausimas. Biui ■ 1 kratizmas — tai ne tik I jį galiniai posėdžiai, biure® kratizmas — tai abejing® 1 mas eiliniam komjaunt B liui, jo poreikiams ir siek® mams. Visapusiškas dar ■ S perkėlimas į grupes — sė® mingas šios problemos sprendimo laidas. Ir tai - jS prantama, nes komjaunir-® tai ne tik komjaunimo bi® ras ir grupių sekretoriai, ■ visų komjaunuolių savivci® r liška sąjunga. Daugely.® u
4 $avo ran|(om gyvenimą statom...
ieni dirba, o
~
X
Dieną — darbas gamykloje, o vakare — paskaitos. Kartais sugrįžus iš paskaitų dar tenka negesinti žiburio. Nors ir sun-
/ienos po kitų užsiveria mak-ursis matematikas A. koka po nelengvo darbo ir po paskaitos sėsti prie knygų, bet jaunatviška energija, ryžtas nugali nuovargį. .įbarių durys, nutilsta Pliskus. Jis kurso komgsnlai koridoriuose. O jaunimo sekretorius. Iš gėdos ve, takeliu fakulteto link, paraudęs, drebančiose ranįba fizmatų vorelės. Jų koše laiko išmargintą kiauikia auditorijos, laborato- šinį ir nežino, kaip pasiteisin- | js, ten dar vieną darbo ti komisijai. Sekretoriaus t ną reikės pradėti prie pavyzdžiu pasekė 19 kamba- | staisų, klausant dėstytojo rio gyventojas K. Baranaus- i kas, kuriuo, atrodo, turėtų | kaitos .tsidėję klausosi TSKP isto susirūpinti kurso komjaunimo | ?s paskaitos antro kurso oragnizacija. Pastarasis ne- i tematikai. Bet jų tarpe nė- žino, kokios turi būti antra- | A. Buitkaus, A. Bartaše- dienį paskaitos, užtat jis ge- ♦ iaus, A. Žemaičio. Kur gi rai susipažinęs su religinių t dingo? Gal būt, dar ateis? švenčių kalendoriumi. i ne! Iš gilaus miego juos Visi fakultete pažįsta trečio tėlėme, užsukę į bendrabu- kurso matematiką J. Kruopį. Nr. 5 10-tą kambarį. Jis ne kartą buvo svarstytas )j pasipila paskaitų pra- Ir tą rytą nejautė Jokio pa igojimo priežastys: vienas reigos jausmo išklausyti ■istas, kitas iš vakaro na- Universiteto Rektoriaus pa darbų nepadaręs, trečią skaitos. Gal jis, kaip dauge tina smaugianti. To pat lis matematikų, ruošė labora so studentas A. Ciapas torinius darbus? O ne! J. Kruopis nesutvarkytame kam eiškė: P Vėliau grįžau, tai dabar baryje visą valandą čirpino niegu. Bet ko jums reikia? mandaliną. Aš iš Universiteto Išstojau, Be pateisinamos priežasties klausimas: neišklausė paskaitų antrakur lavaime kyla lėl iki šiol dar leidžiama siai B. Morkvėnas, I. GulbiCiapui ųakvoti studentų naitė, pirmakursis V. Neviera. įdrabutyje? Dėl nepažanTai vieno patikrinimo re no Rektoriaus įsakymu pa- zultatai. Jie rodo, kad dau Inti iš Universiteto pirma- giausia tinginių, miegalių esa rsis R. Kruplckas Ir trečia- ma I ir II kurse. Be to, šių Įsis Z. Pūkštąs. Jie irgi kursų studentai nevertina sa ŠIAME numeryje mes I tebeguli studentams skir- vo vardo, švaistosi žodžiais^ | lovose. Laikas profbiu- „išstosiu iš Universiteto",§ pateikiame keletą prade | ir bendrabučio tarybai jų jiems užsiėmimai fakultete^ dančiojo poeto Juozo Nek Įtose apgyvendinti fakulteto kankynė, neįdomūs. I ir II rošiaus eilėraščių. kurso komjaunimo ir visuo lietinius. Ši pavardė skaitytojui Iš penkiolikos užkluptų meninės organizacijos tokius § įgalių beveik visi pasiro- „kankinius“ turėtų pašukuoti § jau gerai žinoma iš spaus I esą melagiai, nesąžiningi, prieš plauką. Reikia nubausti^ dinamų eilėraščių respub kgėsl apgauti komisijos tuos grupiu seniūnus, kurie likiniuose laikraščiuose ir liūs. Antro kurso fizikas nevisada atžymi nedalyvau-^ žurnaluose. J. Nekrošius Paberžis mėgina suklastoti jančius arba neduoda dėstyto § įkaitų tvarkaraštį. Pagal jį jui pasirašyti žurnale. Tokie ypač sėkmingai reiškiasi kaitos prasideda nuo 11 seniūnai globoja miegalius ir^ satyros žanre. Jo satyri andos, kai tuo metu ju§ niai eilėraščiai jo tinginius, padeda augti dažnai [drakursiai klausėsi profe- skaičiui. Tiek vieni, tiek kiti§ spausdinami „Šluotoje“. iaus P- Brazdžiūno paskai- nedaro garbės tarybinių stu-§ J. Nekrošiaus eilėraščiuo dentų šeimai. Ad. Drungilas Pamiegojo užsiėmimus pirse visada jaučiamas šian dieninio gyvenimo pulsas, veržli ir nerami nuotaika. Dabartiniu metu jis stu dijuoja Istorijos-filologi jos fakultete, žurnalistikos [.Studentų protinio darmokomąjį, bet ir moksiinjspecialybės antrajame kurorganizavimas ir metotiriamąjį darbą. a“ — taip vadinasi nauNeseniai gautas elektro Sse. fakultatyvinis kursas, ninis mikroskopas gali pa stas šį semestrą Saratodidinti 25 tūkstančius kar universitete, pedagogitų. Su jo pagalba matomi [ ir psichologijos kated net baltymų molekulės. Beržynėliai, kalneliai ir upės iniciatyva. Dieną naktį man rūpi ir rūpi. Čia sprendžiami tokie usimai, kaip pasiruošiRūpi duona, žiemkenčių pasėliai. Tolimųjų Rytų Valstybi s seminariniams užsiMelsvas tolis, pilki debesėliai. niame universitete, gamtos imams, įskaitai, egzamiMiestai, kaimai rūkuos susisupę. mokslų fakultete susikūrė ms, kūrybiniam darbui Dieną naktį man rūpi ir rūpi. mokslinis-tiriamasis būre lis. Jo pagrindą sudaro t. t. antro kurso studentai. Bręsta duona, upokšniai vis bėga, — Būrelio nariai atlieka Ne Mano rūpestis niekad nemiega. įvairius tiriamuosius darAš klausaus — gal per mėlyną dangų bus, sprendžia gana sudė erdvių universiteto Piktas gandas čia kartais atžvanga. tingas problemas. Visa tai (oratorijos pastaruoju Gal kas saulę užtemdyti siekia? — turi didelę praktinę reikš tu pasipildė naujais Mano rūpestis niekad nemiega. mę, o taip pat daug nau nglmais ir prietaisais, dos duoda ir studentams. rie leidžia atlikti ne tik Už šią žemę, už saulę, už šviesą. Kol gyvensiu, sargyboj stovėsiu. lektyvą. Galima pateikti Man rūpės duonos riekė ir upės, |sų fakulteto grupių jau visą eilę faktų iš fakulteto Ivendintas šis šūkis: kiekMiestai, kaimai rūkuos susisupę, gyvenimo. Biuro nariai E. nam studentui vlsuoGaivūs rytmečiai, prieblandos vėsios, Gaižauskas, M. Dobkevičius ninį įpareigojimą! ToKol gyvensiu, sargyboj stovėsiu! pareiškė norą pereiti dirbti s grupės, kaip rodo į kursines komjaunimo or ktika, dirba geriausiai, ganizacijas, stiprinti jas. ^jaunimo organizacijos Diplomantas — geografas kovlngiausios (I-as bioA. Šakalys, baigęs Univer ijos k., IV-as geologijos dimą įtraukiamas komjausitetą, nutarė išvykti į kol Tačiau reikia pastebėūkį. Kai iškilo reikalas nimo aktyvas. kad ir čia kartais prie stiprinti materialinę fakul (gaus prieinama neteiIniciatyvinės grupės su teto saviveiklos bazę, kom ?ai, formaliai, kuriame GMF rodo, kad sikūrimas jaunuoliai A. Levickas ir ūdytum daugiausia inikomjaunimo organizacija Vėl pavasaris dangų užpylė T. Valčlulionis iškėlė min tyvos. atlieka didelį auklėjamąjį tį: kolektyviu darbu parū Pasiilgto skaidrumo dažais. pinti reikiamas lėšas. darbą ta kryptimi, kad aug Ir švelniausion atakon pakilo Tokie pavyzdžiai įtikina daugelį mūsų trūkumų, tų jaunimo domėjimasis vi Balt,' liemeniai beržai. mai įrodo, kad komjauni 1 pirma, iniciatyvos stosuomeniniu gyvenimu. I, galima paaiškinti tvirto mo organizacijos savivelkLyg kareiviai, liškumas ir iniciatyva — H. VALUKONIS Įlektyvo nebuvimu. Dautai tas ilgasis žingsnis, ku Įlis faktų iš antro ir penkLiekni svyrūnėliai GMF komjaunimo ris mums priartina šviesią Įgeologijos, penkto bioloPer na '.ujusius žengia laukus organizacijos sekretorius ateitį. Bos kursų rodo, kad pasyIr, žalsvas kepures iškėlę, DIDELĘ paramą ugdant Imas, individualizmas Iniciatyvinės grupės nariai: Veda mūšin žąsų pulkus. komiaunimo iniciatyvą, su Įnglmas visuomeniškai L. ZAVADSKAITĖ, teikia partinė organizacija. Įudingo darbo pražysta P. MASIULIS, h. kur prarandama kolekAktyvistai mielai pasitaria Upeliūkščių gurguolės gurga. su fakulteto partorgu C. kizmo dvasia. F. GAIŽAUSKAS Dunda, Iniciatyvinė grupė iškėKudaba, vyr. dėst. M. BorSkamba keliai dulką... donaite, doc. V. Chomskiu. Į uždavinį: ieškoti kolekRedakcija mano, kad Saulės padegtas sprogo spurgas, Fo stiprinimo kelių. Kuo Partinės organizacijos įta iniciatyvinė grupė yra pojama vadovautis? Visų ką mes jaučiame ne kaip Lyg mažytė kulka. svarbi komjaunimo dar įma, ieškoti tokių darbo smulkmenišką globą kiek rmų, kurios vienytų žmoviename žingsnyje, spaudi bo pagerinimo priemo Neatlaikė! s ne-tik auditorijose, o mą iš viršaus, o kaip kryp nė. Ir trūko frontai, [visur kitur: laisvalaikio tingą vadovavimą, idėjinę Įdomu, ką galvoja ki [tu, bendrabutyje, ypač kontrolę. Kiekviena gera Sudundėjus griaustiniui šalia. tų fakultetų aktyvistai, įbant visuomeniškai naunaujovė sulaukia pritarimo Nusiblaivė visi horizontai, — Pgą darbą. Iš partinės organizacijos komjaunuoliai. Saulėn išplaukė iniciatyva placiąpusės. į atskirų partinio Laukiame jūsų laiškų. žemė žalia. ' PRASME. Savivelklišgyvenimo klausimų sprenimo principas ugdo naują ūrį į darbą, taurina koV
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Zenonas Zepčikas ir* Vacys Bagdonavičius ruošiasi TSKP istorijos seminarui. Seminarai vakarinėje lituanistų grupėje visada praeina gyvai ir turiningai. Su dėstytojo pagalba čia
TĖVIŠKĖJE Pamylėjo vėjas baltą kriaušę. Soduos — vėl pavasarinės pūgos. Neša pionieriai Į metalo laužą Surūdijusi vlenkinkį plūgą. ui kalnelių debesys nuklydo. Saulėje žali beržiukai rymo Vyturiai jau traktorių palydi Ir nebijo velniško gaudimo.
Stoviu aš į juodžemi Įbridęs. Grumstas, tartum gyvas, saujoj spurda. Švelnūs vėjai nuo ankstyvo ryto Švelniai baltus baltus sodus purto.
ŠVELNIAUSIOJI
STATYTOJAI Mes pamilome grožį grubų Nepasenstantį amžinai — Brezentiniai dulkėti rūbai Ir pūslėti delnai. Tik minutei sustosim. Žvirgždą Nuo akių nubrauksim tiktai. Mums nelengva! Klausyk, kaip girgžda Ekskavatoriaus kaušai piktai. lr kaip ūžia visi motorai, Ir mašinos — iki vienos! Dreba žemė ir virpa oras Nuo griežtos elektronų dainos. Ir nereikia skambių poemų, Ir nereikia žavėtis greit! Už parankės saulę paėmę Visą žemę numatom praeit!
ATAKA
I
Sodais potvynis žalias ritas. Skamba, Virpa žiedų daina. Iš galaktikos žvaigždės krito, Ir įkrito į širdį viena. Ir parūpo, Labai parūpo Man pasauliai neatrasti, — Nuo kalnų šokinėjančios upės Ir dainuojantys sodai balti.
Autostrados Žiburiai
laukais nubrėžtos,
elektros stočių. Ir svetingi didžiuliai miestai Nesulaukiantys dar svečių! Man parūpo! Ir aš sužinosiu Kas gi slypi visatos širdy?! Dar dainuosite, dar dainuosi! Mums galaktikos sodai balti!..
5; Savo rankom gyvenimą statom
Gero vėjo ir lengvų kuprinių! Pavasaris nesulaikomai žen gia be kelių, be takų. Išvilio ja jisai turistus pakeliauti, pa sikalbėti su atbundančia gam ta, praminti kelių kelelių, ku rių nesuspėjo pats pravesti prašuoliuodamas. Su kuprinė mis ant pečių jais paseka ir Universiteto jaunieji keliau ninkai Į sekmadienines ir šeš tadienines išvykas. Kiek Įspū džių, kiek linksmybių ir nuo tykių būna jų metu. Kelionės, — tai amžinos jaunystės, svei katos ir poilsio šaltinis. Prisi minkime tik neseniai tragiškai žuvusio seniausio Pabaltijo turisto Liudo Alseikos žodžius, pasakytus, kai jam buvo už siminta apie garbingą amžių: „Man metų daug, bet širdis jauna, siela veržli. Turistas nesensta“. Kas kartą yra ke liavęs, tą nenumaldomai trau kia toliai, jo krūtinėje dega nenuraminama kelionių aistra. Kaip sakoma, suserga žmogus keliautojo liga. Ir ją išsigydy ti vien kelionėmis teįmanoma. Turistinės kelionės atneša ne tik fizinį sustiprėjimą, bet ir dvasinį peną. Ypač stu-
dentui, per savaitę prisisėdėjusiam prie knygų, paskaitose, naudinga „pravėdinti“ galvą. Dar nedaug kas tesupranta, koks energingas, žvalus grįž ti iš kelionės ir vėl su švie žiomis. naujomis jėgomis kim bi į mokslą. Dar keistesnė tų pažiūra, kurie mano, jog tu ristinės išvykos nukamuoja žmogų. Kartą teko girdėti se nus kaimiečius kalbant: „Kiek jums moka už tą kuprinių tampymą po miškus?“ Žino ma, seni žmonės turizmo ne supranta, bet jeigu aukštosios mokyklos studentas irgi taip galvoja, tai labai skaudu. O ar ne dėl tų panašių prie žasčių skaitlingiausias Uni versitete Istorijos-filologijos fakultetas turi mažiausia tu ristų? Priešingai, daugiau nei kiti užsiėmę fizmatai yra ak tyvistai. Nedovanotinas filolo gų abejingumas! Turizmas
ne kuprinių valkiojimas, žinomų takų mindymas, klauskit gamtininkų, kų apsilankę Keturiasdešimi totorių kaime, daug sužln apie Vytauto laikais apgyy dintų žmonių ainius. Ą apie išvyką į Kernavę, į į vyždius ir t. t. Ateina turtingas įspūdži balandžio mėnuo — geras liavimo laikas. Vykime į ristų klubo organizuojaj žygius. Šį sekmadienį | išvyka į Lentvarį, Trak Sekančiais — vėl naujos | lionės. Turistų keliai net pabaigos, nesuskaitomi. Va rą mūsų laukia viliojant kelionės po Neringą, Kryi Kaukazą. Eug. Dambrauskas, L. Banaitis
Mokykimės šaudyti iš lanko į Tarybiniai žmonės pirmą kartą šios sporto šakos varžy bas išvydo 1957 metais Tarp tautinio jaunimo festivalio metu, vykusio Maskvoje. Po festivalio Lvove, Mask voje, metais vėliau ir Šiau liuose, ėmė burtis lankininkų entuziastų sekcijos. Įvairiais keliais teko Įsigyti invento rių. Tik nuo 1960 metų, kuo-
met Lvove buvo pravestos pirmostos visasąjunginės stip riausių lankininkų varžybos — ledai tapo pralaužti. In ventorių ėmė gaminti Lvovo „Dinamo“ ir Maskvos sporti nių reikmenų fabrikai. Kadangi šaudymas iš lan ko — olimpinė sporto šaka (kovojama dėl dvylikos olim pinių aukso medalių), propa-
TARPFAKULTETINIŲ KROSO VARŽYBŲ NUOSTATAI I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
1. Įtraukti į sportą platesnes studentijos mases, 2. Patikrinti atskirų bėgikų pasiruošimą vasaros sezonui. 3. Išaiškinti pajėgiausius stajerių 'kolektyvus Universitete.
II. VYKDYMO LAIKAS
Universiteto spartakiados kroso varžybos vykdomos dviem etapais: balandžio 16 d— meistriškumo varžybos; balandžio 23 d. — masiškumo varžybos. III. PROGRAMA. Įskaita meistriškumo varžybose
Nuotolis moterys 800m. vyrai 3000 m.
Įskaita 6 mln. ir geriau 16 min. ir geriau
V. NUGALĖTOJŲ ISAISKINIMAS
Asmeniniai nugalėtojai nustatomi pagal parodytus techninius rezultatus meistriškumo varžybose. Meistriškumo varžybose komandiniai taškai priskaitomi pagal dalyvių užimtas vietas atskiruose nuotoliuose. Taškai skaičiuojami sekančiai: už I vietą — 1 taškas, už II vietą — 2 taškai ir t. t. Komandoms, kurioms trūksta įskaitinių dalyvių, priskaitomi paskutinės vietos dalyvio taškai, plius 5 baudos taškai. Masiškumo varžybose kiekvienam dalyviui, įvykdžiu siam įskaitą, priskaitoma po vieną tašką. Dalyvis, įvyk dęs III atsk., komandai duoda 2 taškus, o II atsk. — 5 taškus. Komandinės vietos masiškumo varžybose iš vedamos surinktus taškus padalinus iš fakultete esan čių studentų skaičiaus. Bendros krose dalyvavusių fakultetų vietos nustato mos sudėjus vietas, užimtas meistriškumo ir masiškumo varžybose. Taškų lygvbės atveju pirmenybė suteikiama fakultetui, geriau pasirodžius masiškumo varžybose. Dalyvis, dalyvavęs varžybose išaiškinti meistriškumui, gali startuoti ir masiškumo varžybose, tik jam nebus priskaitomi taškai už atskyrio įvykdymą-
VI. APDOVANOJIMAS Komanda-nugalėtoja ir I-jų vietų laimėtojai miestriškumo varžybose apdovanojami USK garbės raštais.
VII. PARAIŠKOS Paraiškos meistriškumo varžyboms su gydytojo viza pristatomos į atstovų posėdį, kuris įvyks šių metų ba landžio mėn. 13 d. 20,30 vai. USK patalpose. Koman da, nepristačiusi į atstovų posėdį paraiškų, nebus pri leista rungtyniauti. Rinko ir spaudė LKP CK Užs. Nr. 575
gavimu susirūpino visasąjun ginė šaudymo federacija. To kia trumpa istorija. Kas numatoma ateity? Prieš kelias savaites Įsteig ta LTSR šaudymo federacijos Musų respublikoje meninė šaudymo iš lanko komitetas. Respublikinė sporto taryba gimnastika nėra populiari. išsiuntinėjo rajonų ir miestų Tačiau Universitete yra nesporto tarybų pirmininkams mažas būrys šios sporto šapotvarki dėl šaudymo iš lan kos mėgėjų. Bet ar vien mė- įvykdė pirmo atskyrio relka- batika. Šios sportininkės įvy G. lavimus, O dabar jau pradėjo dė n atskyrĮ lr metė trJ ko išvystymo respublikoje. , gėjų? Štai penktakursė Tačiau dėl inventoriaus trū- Budreckaitė yra viena iš ge- dirbti meistrų programą1 kūmo, sekcljas pradžioje nu- riaušių gimnasčių respubliko Gerda pagal šiemet baigia Universi ruotis. I. Sabalytei ir R. Juį matyta steigti tik Šiauliuose, je. Nors Gerda diplomantė, tetą, vali] tačiau pamėgtos sporto nevlčiūtei pritrūko Kaune ir Vilniuje. Rugsėjo tačiau treniruočių nepralei- šakos nežada mesti. ^siekti aukštesnių sportinių r mėn. 23—24 dienomis Šiau dinėja. Ji suranda laiko net Neseniai įvykusiose meni zutatų. Labai gaila, kad tai liuose numatyta pravesti LTSR jaunesnes gimnastes patrenistipriausiųjų lankininkų tur ruoti. Šioje sporto šakoje nės gimnastikos miesto pir atsitiko. Jos galėjo šiema nyras mūsų respublikoje ei Gerda specializuojasi jau nuo menybėse G. Budreckaitė iš kaip ir Gerda, jau dirbti : nančio lenkų kalba laikraščio mokyklos VIII klasės. Iš pra kovojo pirmąją vietą, aplen „Cervony štandar“ prizus lai džių ji lankė vaikų sporto kusi rimčiausią savo varžovę gal meistrų programą. ū] mėti. Geriausieji LTSR lanki mokyklą, kur dirbo jos dabar VPI fizinio auklėjimo fakul nevėlu šioms sportininkė! teto studentę /_. Bieliauskaitę sugrįžti į sekciją ir trenku] ninkai rinksis Kijeve mėnesĮ tinė trenerė R. Bražlškytė. anksčiau, t. y. 19 rugpiūčio. Ir 1959 m. G. Budreckaitė (kuri šiose varžybose buvo tis toliau. trečia). Antroji vieta šiose Numatyta visa eilė smulkes Aukštųjų mokyklų spad -j varžybose atiteko Universite nių respublikinio ir visasą to gimnastei C. Dausynaitei kiadal, reikia manyti, mūa junginio masto šaudymo var žybų. spalvotas dešimtžiedis, taškai (MMF II k.). gimnastės, kaip ir kiek;:] Balandžio mėnesio pabai skaičiuojami kaip kulkiniame Pirmaatskyrininkei A. Ju nals metais, pasiruoš gerai ] goje Vilniuje penkias dienas šaudyme: centras — 10 taškų, čaitei (IFF IV k.) blogiau se vyks šaudymo iš lanko in- toliau 9 ir t. t. Lankai gami kasi šuoliai. Treniruočių me užims vieną iš pirmųjų vieti] struktorių-visuomenininkų se nami iš medžio, diuraliumini- tu juos atlieka Albina neblo B. Orentaitės tekstas minaras, kurio metu ir bus jaus ir t. t. Ilgis — iki 180 gai. bet per varžybas jie ir nuotraukos paruošti pirmieji trenerių kad cm. Strėlė lekia iki 300 m. nepavyksta. Jeigu ne tie šuo rai. Metų bėgy treneriams Eilėje valstybių, kaip pav. liai, kurie Albiną nustumia bus rengiami įvairūs kursai. Lenkija, šau- per varžybas tolokai nuo pir Neseniai gauta čekosiovakų dymas iš Čekoslovakija, KLAIDOS ATITAISYMAS paplitęs pla- maujančių, būtų viskas gerai. lankų siunta, kuri paskirsty čiau kaip lanko Reikia manyti, kad Albina kulkinis. SĮ popu Drg. V. Simonavičiau ta trijų miestų kolektyvams. straipsnyje ..Kainų žirklės nesunku paaiškinti. įsisavins šuolių techniką iki Vilniuje, be Universiteto, šau liarumą neekvivalentinių mainų for žiūrovui, tiek pačiam aukštųjų mokyklų spartakia ma imperializmo epochoje dymą iš lanko numatė kulti Tiek šauliui šis sportas yra dau dos. Tuo neabejoja ir jos tre atspausdintame mūsų laikraf vuoti dar penki fizkultūros tyje Nr. 10 (389) įsib^ov nerė. kolektyvai. Yra ir daugiau giau patrauklesnis. korektūros klaida. Pirmoj Universiteto meninės gim skiltyje, antroje pastraipoj norinčių, bet nesant lankų, • Respublikinė sporto Tary nuo galo, reikia skaityti taip teks apsiriboti šiais šešiais. ba išskyrė Universitetui nusi-i nastikos grupėje treniruojasi ........nuo 1930 iki 1940 m* Vilniaus miesto pirmenybės pirkimui keturis čekoslovakiš A. Pajuodytė (MMF II k.), tų. iki Tarybų valdžios ati kuri, startuodama pagal 11 numatytos pravesti rugpiūčio kus lankus ir 40 strėlių. Me rimo Lietuvoje“. — rugsėjo mėnesiais. dicinos fakulteto I kurse mo atskyrio programą, respubli Ketvirtoje skiltyje, šeštoji pastraipoje iš viršaus, skai Šaudymas iš lanko — indi- kosi buvusi Šiaulių lankinin koje vis užima pirmą vietą. tyti reikia taip; ..Kapitale pro vidualinė-komandinė rungtis kų sekcijos narė N. Šimkutė, Pagal pirmo atskyrio nio miesto santykiai su kapi (panašiai, kaip šiuolaikinė kuri pajėgi vesti treniruotes. gramą sėkmingai dirba antra talistiniu kaimu buvo priėji iki to, kad Lietuvos žemdir Naujosios sporto šakos už kursė I. Simniškaitė (GMF). penkiakovėj. Komandą suda biai kartu su darbininkų ki siėmimus Universitete numa ro keturi vyrai ir keturios Iš pradedančiųjų gimnasčių še griebėsi aktyvių masini; moterys (komandinėn užskai- tyta pradėti apie balandžio vi daugiausia vilčių teikia A. kovos priemonių prieš vais ton po tris geriausius rezul durį. Per likusius iki vasaros ( Grincevičiūtė (FMF I k.), ku tybinio-monopolistinio kapi talizmo plėšikavimą, tam; tatus). Varžybos vyksta dvi atostogų mėnesius gabiausieji ) rią treniruoja G. Budreckaitė. skaičiuje ir prieš Centrinę dienas. Pirmą dieną vyrai šau ir nuoširdžiausiai dirbę stu Lietuvos pieno perdirbini do iš 90—70 m., moterys — dentai bus numatyti kandlda-J Visgi dviem mūsų gimnas bendrovių sąjungą ..Pieno centras“ ir Lietuvos ž. ū. ko 70—60 m. Antrąją dieną vy tais į LTSR rinktinę, vykstan tėm reikia padaryti priekaištą — Tai I. Sabalytei (GMF operatyvų sąjungą „Liet rai 50—30, moterys — taip čią rugpiūčio mėnesį į Kijeūkis“, prieš akcinę bendrovę IV k.) ir R. Juknevičiūtei pat iš 50 ir 30 m. Iš kiekvie vą. ,, Maistas “ ir kt. “ Toliau kt." no nuotolio reikia paleisti po kaip tekste. Norintieji kultivuoti šlą (GMF III k.), kurios pradėjo 36 strėles. Šaudymui laikas sporto šaką, kreipiasi Į spor- treniruotis kartu su G. Budnenustatomas. Šaudant iš pir to klubą arba MMF I kurso reckalte darbo vidurinėje mo- • Redaktorlus V. DĖNAS mųjų nuotolių, taikiniai nau- studentę ; N. Šimkutę, kuri yra kykloje. Joms nesisekė akrodojami 122 cm diametro, LTSR šaudymo iš lanko ko Į trumpesnius — 80 cm. i miteto prezidiumo narys. Nugalėtojas išaiškinamas Š. m. balandžio 10 d. Geologijos didžiojoje auditori V. ČERNIAUSKAS kiekvienam nuotoly; sudėjus rijoje atidaroma Universiteto TURISTINIŲ-ALPINISTI LTSR šaudymo federaci visų keturių nuotolių sumą, NIŲ FOTONUOTRAUKŲ PARODA. Paroda veiks iW jos šaudymo iš lanko k-to išvedamas absoliutus varžy balandžio 24 d., kasdien nuo 15 iki 19 vai. pirmininkas bų nugalėtojas. Taikinys — LV 08024 Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
Apie meninę gimnastikč