Sveiki, Universiteto auklėtiniai—mokytojai, vėl mus aplankę!
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1959 m. kovo 26 d. ketvirtadienis
Nr. 11 (322)
Prasidedant pe dagoginei prak tikai, IV kurso studentų - litua nistų daugelis nenorėjo išva žiuoti iš Vil niaus. Nurodinėtos įvairios priežastys. Buvo, žinoma, ir tokių (jų buvo nemaža), kurie sakė, jog kiekvieną pavestąjį darbą reikia nuoširdžiai atlikti, kiek leidžia jėgos ir sugebėjimai, kokių — tie, nesirinkdami patogumų ar malonumų, ėjo ten, kur reikėjo. Kas teisus paliekame spręs ti jiems patiems: dabar, po praktikos, gal ir jų sampro tavimai susvyravo, nes peda goginė praktika pasirodė, kaip tikriausias specialybės dalyko tvirtumo ir gilumo eg zaminas, visąpusiškas tiek specialybės žinių, tiek ir viso studento kultūringumo patik rinimas. Štai viena studentų grupė atliko pedagoginę praktiką Raseinių vidurinėje mokyk loje. Čia studentai susipažino su viena gražiausių mokyklų, jos tradicijomis. Studentai turėjo progos pa matyti, kaip mokykloje tvar komas užklasinis ir užmokyk linis visuomehinis darbas ir patys prisidėjo prie rengiamo mokyklos mokinių „Herkaus Manto” pastatymo. Bet mokykla, norėdama su jungti mokinius Į darnų vie netą, rengdama juos komu nistinei visuomenei, ieško vis naujų būdų, naujų priemonių, žadindama ir mokinių intere sus, keldama jų kūrybišku mą. Tai įvairios darbinio mo kinių auklėjimo priemonės, tai kūrybinis pionierių dar bas, suinteresuojant juos kad ir triušių fermos įsteigimu, tai pačių mokinių, klasių va dovams padedant, rengiamos kiekvieną savaitę mokyklos gyvenimą registruojančios „radijo valandėlės”, trans liuojamos kiekvienoje klasėje pro radijo taškus, tai pačių mokinių sudarytos budinčiųjų brigados, sekančios drausmę ir skirstančios pereinamą do vaną: Gedimino pilies medžio raižinį — geriausiajai klasei, o šluotą — prasčiausiajai (nors per paskutinąsias dvi savaites visų klasių tvarkin gumo lygis buvo toks, kad „šluotos” nė viena klasė „ne užsitarnavo”). Studentai stebėjo, kaip pa tys mokiniai-komjaunuoiiai teisė nusižengusius drausmei mokinius, panaudodami visą teismo procedūros formą. Mo kykla „atvirų durų dieną” mokėjo paskatinti ir pačius mokinių tėvus stebėti savo vaikų mokymąsi. Tačiau mokyklos kolektyvas vis dar nesitenkina: jis vis ieško ir ieško naujų būdų, naujų priemonių gerinti jau nosios kartos mokymą ir auk lėjimą. Iš pradžių visa tai tik ste bėjo ir po savaitės, kitos stu dentai įsitraukė į visą mo kyklos vedamą mokomąjįauklėjamąjį darbą ir patys ieškodami naujų kūrybinių kelių bei formų, kaip pa traukti savo nors ir laikinų auklėtinių širdis. Ir daugeliui visa tai gražiai pavyko (Rubinskytei, Skrodeniui, šeduikytei ir kt.). Turėdamas savo klasę kiekvienas studentas per dvi savaites rengė savo je klasėje politines informaci jas, studijavo TSKP XXI ne eilinio suvažiavimo medžiagą, ruošė pašnekesius įvairiais mokinius dominančiais klausi mais, kūrė įvairiausias auklė jamąsias priemones. Sakysim, Rubinskytės vado vaujamoje „radijo valandėlė je”, labai sumaniai buvo su derinta pagrindinė valandėlės tema „Liaudies kūrybos reikš mė” su visų klasių mokinių darbu — su jų laimėjimais, ir nepasisekimais. Sumaniai suorganizavo parketo valymą, su savo šiaip jau nedrausmin ga klase Skrodenis, panaudo jęs savo muzikinius gabumus: akordeono garsų lydimi, mo kiniai su džiaugsmu dirbo. Kūrybiškai buvo suorgani zuotos ir pionierių sueigos (pavyzdžiui, Budaitės), kur kiekvienas pionierius turėjo pats atlikti tam tikrą uždavi nį, tuo pratindamasis iš ma žumės viešai kalbėti, viešai reikšti savo mintis. Padėdami organizuoti atvirus komjau nimo susirinkimus, suartėjo su klase, pažino juos, įsigijo pasitikėjimą, kėlė ir mokinių darbingumą, rimtą požiūrį į visą mokyklos vedamąjį dar bą. Mokyklos direktorius, mo kymo dalies vedėjai, kiek ga lėdami, stengėsi sudaryti vi
Kaina 20 kap.
tiek daug nau jo”. Bet užtat praktikos galę ta pati studentė pripažįsta, kad „smagu dirbti su vaikais”, konsta tuodama, jog praktika atsklei dė, ko dar trūksta, kad prak tika „davė kryptį ateities darbu?**. Iš tikrųjų, svarbiausia, ma nau, tai, kad studentai turė jo progos patikrinti savo mokėjimą priei. ti prie moki nių, mokėjimą valdyti klasę, pamokų metu suprato, kaip svarbu dėstant medžiagą, valdyti mokinių dėmesį, iš moko nagrinėjant kurį klau simą užmegzti pokalbį su vi sa klase.Išmoko taip pat na grinėti tiek dalykiniu, tiek idėjiniu atžvilgiu ir savo pa čių ir draugų atliekamas pa mokas. Nors dar ir be rei kiamos praktikos, bet ypač paskutinių vedamųjų pamokų nagrinėjimas rodė, kad dau gelis jau suprato metodinių reikalavimų prasmę, įtikin dami kad jau yra pasirengę ir pedagogo darbui. Bene svarbiausia tai, kad studentai pamatė ir suprato ko jiems patiems trūksta. Bemaž visų dar permažas ir dalykinis pasirengimas Ypač gramatikos ir literatūros teorijos. Todėl kad ir labai daug buvo kai kurių įdėta kruopštaus darbo besiren giant pamokai, bet vedant atsirado spragų, netikslumų, klaidinančių mokinius ir pa mokos tikslai liko nepasiekti. Išryškėjo ir tai, kad ne kiek vienas, nagrinėdamas moko mąją medžiagą moka sieti ją su idėjiniu auklėjimu, su ko munistinio sąmoningumo ug dymu, kuris tiesiog turi iš plaukti iš mokomosios me džiagos temos, ypač dėstant literatūrą tiek vyresnėse, tiek žemesnėse klasėse. Tuos savo trūkumus pajuto ir suprato kiekvienas, nuošin* džiai attikęs pedagoginę prak tiką.
PRAKTIKA-EGZAMINAS
Rektoriaus 1959 m. vasario 26 d.
ĮSAKYMAS Universitete dar vis pasitaiko faktų, kad ne visi studentai prisilaiko kultūringo elgesio nor mų. Kartais galima matyti studentus pertraukų metu rūkančius prie auditorijų arba net ir pa čiose auditorijose ar laboratorijose, triukšmau jančius, besistumdančius. Po paskaitų ir užsi ėmimų auditorijos neretai paliekamos prišiukš lintos Ypač užteršiamos auditorijos ir koridoriai organizuojamų šokių bei kitų pobūvių metu. Ne visi einantieji iš gatvės J patalpas valo kojas. Visa tai ne tik labai apsunkina valytojų darbų ir neleidžia palaikyti atitinkamos švaros ir tvar kos mokymosi patalpose, bet ir kenkia pačių studentų bei Universiteto darbuotojų sveikatai ir neleidžia pilnai užtikrinti kultūringų darbo ir mokymosi sąlygų. Studentai nepakankamai laikosi taupumo, eko nomijos ir socialistinio turto tausgjimo režimo. Pasitaiko atvejų, kad auditorijose 'ir bendrabu čiuose sulaužomi suolai, stalai ir kėdės, išdau žomi langų ir durų stiklai, stalai būna įvairiai aprašinėti, o kartais net ir išpiaustomi. Nevisuomet studentai išeidami iš auditorijų ir labo ratorijų išjungia elektros šviesą, elektros prietai sus. Paliekamos atviros durys ir langai. To pasė koje būna dideli elektros energijos pereikvojimai, atšaldomos patalpos, vėjas išdaužo langus. Silpnai kovojama lr už laboratorinių medžia gų ekonomiją, prietaisų ir [rengimų priežiūrą. Pagalbinis katedrų personalas taip pat nepakan kamai kreipia dėmesio į pavyzdingą auditorijų laboratorijų iri kabinetų sutvarkymą, bei jų prie žiūrą.
Vytautą Šilalniką eksperimentinės fi zikos katedroje pa žįsta, kaip darbštų diplomantą, daug dėmesio skiriantį mokslo - tiriamajam darbui. Jis aktyviai dalyvauja studentų mokslinės draugijos veikloje. Prieš trejus metus Vytautas pra dėjo tyrinėti kon taktinių potencialų matavimus įvairiose atmosferose. Vado vaujant vyr. dėst. Viščiakui, Silalnikas šį mažai tyrinėtą klausimą šiemet iš vystė iki diplominio darbo. Nuotraukoje: V. Silalnikas derina matavimo aparatū rą. PETRAUSKAS
Tikslu pasiekti geresnių rezultatų palaikant švarą, tvarką ir ekonomiją įsakau: 1. Balandžio mėnesį paskelbti švaros, tvarkos ir ekonomijos mėnesiu Universitete. 2. Fakultetų dekanams turimas patalpas ir au ditorijas priskirti atitinkamoms katedroms, ku rių pagalbinis mokslo personalas turi būti atsa kingas už jų priežiūrą. 3. Akademinių grupių seniūnai ir jų pavaduo tojai yra asmeniškai atsakingi už tvarką ir šva rą grupės ar kurso užsiėmimų metu. Užsiėmi mams pasibaigus, grupės seniūnas ar jo įparei gotas asmuo privalo išjungti elektros šviesą, už daryti langus ir duris. 4 Siekti, kad asmenys padarę Universitetui materialinių nuostolių būtų traukiami atsakomy bėn, išreikalaujant iš ių nuostolių padengimą. 5. Fakultetų dekanai nustato vietas rūkymui, kiek galima daugiau izoliuotas nuo auditorijų ir bendrųjų koridorių bei imasi priemonių, kad būtų rūkoma tik tose vietose.' Kitose vietose rūkyti ąriežtai draudžiama. 6. ūkio skyriui organizuoti valytojų darbą taip, kad mokymo patalpos — auditorijos, labo ratorijos ir kabinetai bei bendro naudojimo vie tų valymas butų žymiai pagerintas. Nustatyti, kad vieną kartą per mėnesį, būtų pravedamas gene ralinis valymas, nuimant dulkes nuo sienų, nu plaunant langus, duris ir aliejiniais dažais da žytas sienas. REKTORIUS
F
sas sąlygas, kad studentų darbas vyktų sklandžiai, ste bėdami taip pat jų darbą, skatindami, padrąsindami. Ypač mokytojai - lituanistai stengėsi visą patyrimą per duoti savo jaunesniems drau gams, draugiškai vertindami atliekamą darbą, o kartu ir nenuolaidžiaudami principin gai smerkdami tai, kas ne buvo kaip reikiant padaryta. Klasių vadovai taip pat laba’ nuoširdžiai bendradarbiavo auklėjimo klausimais, nors ir buvo vienas kitas tokių, ku rie nusišalino nuo studentų, palikdami juos vienus be pri tyrusio vadovavimo, susidoro ti su visais sunkumais auklė jimo darbe. Apskritai, Raseinių ir kito se toliau nuo Vilniaus esan čiose mokyklose, studentų pedagoginė praktika jaudina ir mokyklos mokytojų kolek tyvą ir mokinius, paįvairin dama mokyklos gyvenimą. Tai ne Vilniaus vidurinės mokyk los, kur bemaž kiaurus me tus vyksta pedagoginė prakti ka su įvairiausiomis studentų grupėmis, išvargindama ir mokytojus, ir mokinius. Todėl Raseiniuose ir moki niai sutiko studentus susido mėję, laukdami iš jų, kaip iš vyresniųjų ir jau prityrusių draugų, ir nuoširdaus patari mo kaip mokytis, kaip pasi rinkti ateityje specialybę, kaip pasielgti šiap jau kuriuo at veju, o taip pat ir laukdami iš jų paskutinio „mokslo žo džio”. Nenuostabu, kad susidūrę su tokiu įvairiapusišku savo jėgiĮ išbandymu, kai kurie praktikantai pradžioje, nema žai jaudinosi, nesugebėdami sukaupti savo dėmesio reikia ma kryptimi. Sakysim, Mikulėnaitė savo ataskaitoje rašo: „Pirmomis dienomis mokykla •atrodė kažkoks chaosas —
Vyr. dėst. J. ŽUKAUSKAITĖ
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universi teto partinis biuras už aktyvų dalyvavimą pravedant rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vie tines darbo žmonių deputatų Tarybas, nutarė pažymėti sekančius Universiteto kolektyvo narius: Drg. Vilenskį — C. Rūmų agitpunkto vedėją, Drg. Bojeraitę — agitpunkto vedėjo pavaduotoją, Drg. Raguotienę — agitkolektyvo vadovą, Drg. Rybakovą — Mokslų akademijos agitpunkto vedėją, Drg. Kondiuriną — agitpunkto vedėjo pavaduotoją. Drg. Rozgą — agitkolektyvo vadovą, Drg. Andriušaitytę — agitkolektyvo vadovo pava duotoją, Drg. Mykolaitytę — agitkolektyvo vadovo pava duotoją. Visą eilę atskirų fakultetų agitatorių:
IFF Drg. Tljūnelytę (dėst.), drg. Kazlauską (dėst.), drg. Rickevičiūtę (dėst.), drg. Zubavičiūtę (dėst.), drg. Gliudaitę (III k. rusų k. spec. stud.), drg. Spiečiūtę (II k. lietuvių k. spec. stud.), drg. Pumputytę (III k. lietuvių k. spec. stud.). FMF Drg. Kubilių (aspir.) vyr. agitatorių, drg. Juodviši (aspir.) vyr. agitatoriaus pavaduotoją, drg. Alęksejūną (aslst.), drg. Metlą (IV k. stud.), drg. Jonelytę (I k. stud.), drg. Eimaitienę (vyr. laborantę). MM F Drg. Serapiną (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Steponaitienę (vyr. dėst.), drg. Aliukaitę (II k. stud.), drg. Grigaitę (III k. stud.), drg. Petrovą (III k. stud.).
I i
GMF Drg. Ostrauską (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Margelytę (vyr. dėst.), drg. Pavaitytę (vyr. labor.), drg. Palionienę (vyr. labor.), drg. Michailiukaitę (vyr. labor.), drg. Monstvilą (vyr. labor.), drg. Sontą (V k. stud.). ChMF Drg. Finkelšteinaitę (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Dambrauską (I k. stud.), drg. Bernotą (II k. stud.), drg. Juodkasį (II k. stud.), drg. Gurvičiūtę (II k. stud.), drg. Kazlauską (II k. stud.), drg. Garmutę (II k. stud.). Mokslinės bibliotekos agitatoriai Drg. Janušonį vyr. agitatorių, drg. Adamonytę, drg. Klimašauskaitę, drg. Dumbienę.
TSKP XXI neeilinis suvažiavimas ir Universiteto kolektyvo uždaviniai Visa mūsų tarybinė liaudis vieningai pritaria ir remia istorinio XXI partijos suvažiavimo — komunizmo statytojų suvažiavimo — nutarimus. Partija nubrėžė svarbiausius uždavinius, bend rą strateginę liniją be galo reikšmingam istori niam laikotarpiui — komunizmo išplėstinės sta tybos mūsų šalyje etapui. Kaip buvo pasakyta drg. Chruščiovo pranešime „kiekviena respub lika, kraštas, sritis, rajonas, kiekvienas gamyk los, fabriko, statybos, kolūkio, tarybinio ūkio, mokslo įstaigos kolektyvas turi nustatyti tas ri bas, kurias savo veiklos bare privalo įveikti šis kolektyvas, kad savo darbu aktyviai dalyvautų įvykdant ir viršijant septynmečio planą. Kaip tik tokiems visiškai konkretiems uždaviniams spręs ti dabar turi būti pajungtas organizatorinis ir ideologinis partinių organizacijų darbas”. Kaip tik šį tikslą ir turėjo atviras Universiteto partinės organizacijos susirinkimas. Universiteto produkcija yra dvejopa: pirma, tai aukštos kvalifikacijos, įvairių sričių specia listai, atsidavę partijos reikalui, komunizmo sta tytojai, antra, mūsų mokslinio darbo produkcija. Ryšium su tuo išryškėjo trys mazginiai, tarpusa vyje labai tampriai susiję, veiklos barai: auklėji mo, mokymo ir mokslinio darbo sritys. Ties vi sais susirinkime iškeltais klausimais neįmano ma čia plačiai apsistoti. Čia bus akcentuojami tik kai kurie svarbūs momentai. AUKLĖJIMO
DARBAS
Dirbdami auklėjamąjį darbą, buvo pabrėžta susirinkime, mes privalome visą laiką neišleisti iš akių jo tikslo, kurį nustatė TSKP XXI suvažia vimas — auklėti komunistinės visuomenės žmo gų. Šiam kilniam tikslui turi būti pajungta kiek viena paskaita, kiekviena masinio darbo prie monė. Tuo pačiu iškyla uždavinys visiems Uni versiteto studentams ir darbuotojams giliai stu dijuoti pačią suvažiavimo medžiagą. Studentams yra skaitomas specialus 12 vai. kursas. Kovo mėn. jis turi būti perskaitytas vi sų specialybių ir visų kursų studentams, tačiau visuomeninių mokslų katedrų vedėjai ir fakul tetų dekanai nepakankamai kontroliuoja kaip vykdoma ši svarbi priemonė Antai, Medicinos fakulteto VI kurse darbas dar nebuvo pradėtas. Svarbus vaidmuo čia tenka komjaunimo orga nizacijoms, kurios turėtų aktyviai kovoti, kad visas studentų kolektyvas nuodugniai studijuotų suvažiavimo medžiagą — juk tai komunistinės visuomenės pastatymo programa, pagal kurią mūsų auklėtiniai gyvens ir dirbs. Tuo tarpu pir minės komjaunimo organizacijos, fakultetų kom jaunimo biurai daugumoje dar nesvarstė, kaip studijuojama suvažiavimo medžiaga. Suvažiavimo medžiagos propaganda nėra kampanijinis darbas. Jo nutarimai, ypač teorinė jų dalis, sudaro mūsų šalies žengimo pirmyn, viso istorinio laikotarpio pagrindą, uždeda savo antspaudą ne tik visuomeninių mokslų, bet ir specialybės dalykų dėstymui. Bet suvažiavimo medžiagos studijavimas yra tik pirmasis etapas. Jo pagrindu mes turime su rasti savo vietą komunizmo statyboje, paruošti savąjį septynmečio planą. šia prasme labai reikšmingi visose grupėse pravedami susirinki mai, kuriuose svarstomi konkretūs grupės užda viniai suvažiavimo nutarimų šviesoje, priimami dalykiški įsipareigojimai, aštriai kritikuojami atsilikę, apsileidę studentai. Dėstytojai savo ruožtu turi giliai įsisavinti marksistinę-lenininę metodologiją, kad sugebėtų ja persunkti visą savo auklėjimo-mokymo ir mokslo darbą, šio svarbiausio tarybiniam aukš tosios mokyklos darbuotojui reikalo nepaisymas neišvengiamai veda į revizionistines klaidas, į stambius trūkumus visame darbe. Mes turime prieš akis liūdnai išgarsėjusių kai kurių lietuvių literatūros katedros dėstytojų pavyzdį. Partinis biuras, maždaug prieš mėnesį ap svarstęs Universiteto jaunųjų literatų almanachą „Kūryba”, priėjo išvados, kad almanache atsi spindinčios beidėjiškumo, apolitiškumo, estetizmo nuotaikos, pasireiškusios atskiruose rašiniuose nacionalistinės tendencijos žymia dalimi yra kai kurių lietuvių literatūros katedros dėstytojų ydingo darbo rezultatas. Kai kurie tos katedros dėstytojai ilgą laiką kartojo savo senas klaidas, žalingas komunistiniam studentijos auklėjimui. Jų paskaitose, rašiniuose ir kalbose pasireikš davo nuotaikos, iš esmės neigiančios marksisti nės-lenininės ideologijos principus literatūros moksle, šios nuotaikos persiduodavo ir kai ku riems studentams. Iš partinio biuro posėdžio visas Universiteto kolektyvas turi padaryti rimtas išvadas ir ryž tingai gerinti ideologinį darbą. Universiteto partinė organizacija, fakultetų partinės ir profsąjunginės organizacijos turi ryž tingai kovoti, kad visi dėstytojai geriau ir gi liau studijuotų marksistinę-lenininę teoriją. Pas taruoju metu kai kurių fakultetų teorinių semi narų tematikoje ir darbe pasireiškė neteisingų tendencijų apsiriboti siauromis, daugiau specia laus pobūdžio problemomis. Kai kurias jų la biau tiktų svarstyti katedrų, tarybų posėdžiuo se, joms aptarti organizuoti specialias mokslines diskusijas. Visos katedros ir fakultetų bei Uni versiteto tarybos privalo rūpintis, kaip ir kiek ideologiškai kryptingos yra jų dėstytojų skaito mos paskaitos, pravedami seminarai. Visose disciplinose galima ir reikia nagrinėti marksistinės-lenininės teorijos klausimus orga niškai įjungiant juos į dėstomąją medžiagą, kad studentui marksizmas-leninizmas neatrodytų pašaliniu, ne Jo specialybės dalyku, o būtų ga lingu ginklu darbe. Buvo pabrėžta, kad reikia ypatingą dėmesį at kreipti į studentų auklėjimą proletarinio interna cionalizmo dvasia, toliau plėsti bendradarbiavi mą su broliškųjų respublikų aukštosiomis mo kyklomis ir gamyklomis. Turi tapti dar tampres ne graži draugystė su Baltijos žvejais. Pageidau tina vasaros metu pasikviesti į darbo stovyklas studentų delegacijas iš broliškųjų respublikų. žengdami į septynmetį, turime padaryti naują žingsnį ir organizacinėje struktūroje, šiuo metu mūsų darbo svorio centras jau yra perėjęs į fakulte*us, kurie reiškia plačią iniciatyvą. Susirinkime buvo užakcentuotas studentų dar binio auklėjimo vaidmuo. Tai ne tik tiesioginis studentų dalyvavimas visuomeniškai naudingame darbe, nors tai labai svarbu. Iš viso reikia pla čiau atverti studentijab dar tebesėdinčiai Univer siteto suole, duris į mūsų įmones, kolūkių laukus, į visą nuolat kintantį, besivystantį tarybinį gyve nimą. Bet ne stebėtojais, o aktyviais jo daly viais privalo būti mūsų auklėtiniai, šia prasme Universiteto komjaunimo organizacija jau turi gražias tradicijas, kurias reikia visokeriopai plėsti ir vystyti įvairiomis kryptimis: ir prave dant darbo stovyklas bei talkas, ir tobulinant gamybinę bei mokomąją praktiką. Lygiai prieš metus Universiteto mokslinė tary ba patvirtino tikrai neblogą ir labai platų, kon kretų mokslinio-ateistinio darbo planą, tačiau tik nedidelė jo dalis iki šio laiko tėra įvykdyta. Visi turime atkreipti rimčiausią dėmesį į ateisti nės propagandos suaktyvinimą. Svarbu plėsti ir estetinį studentų auklėjimą, nes komunistinis gyvenimas — tai gražus, nau jomis žmonių sugyvenimo taisyklėmis paremtas, gyvenimas. Estetinė dėstytojų ir studentų išvaiz da, švara ir tvarkingumas, dailus Universiteto rūmų, patalpų vaizdas, gražiai sutvarkyti, jau kūs bendrabu čio kambariai — be to neįmano mas estetinis studentų auklėimas. „
Kovo 23 d. įvyko atviras Universiteto partinės organizacijos susirinkimas. Praneši mą apie Universiteto uždavinius partijos XXI neeilinio suvažiavimo nutarimų šviesoje padarė Universiteto Rektorius drg. J. Kubilius. Po pranešimo kilo diskusijos. Jose pasisakė komunistai drg. drg. A. Bulota, B. Pranskus, A Daunoravičlus, A. Liakas, I. Zaksas, S. Pavilonis, L. Jasinskas, J. Malini nas, E. Meškauskas, M. Ragevičius. Susirinkime kalbėjo LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotojas drg. L. Šepetys. Žemiau spausdiname medžiagą iš susirinkimo.
Bet čia tik viena klausimo pusė. Estetika, marksistinė-lenininė estetika, turi kur kas giles nę prasmę. Ji neatplėšia formos nuo turinio, nuo idėjinio branduolio. Reikia duoti studentams teisingą, marksistinę-lenininę pažiūrą į literatūrą ir meną. Studentai domisi šiais klausimais, bet nevisuomet po sensacingo ultra-modernizmo Iš ore sugeba įžvelgti supuvusios buržuazinės kul tūros turinį. Padėti jiems, nepalikti šių klausi mų be rimto, įtikinančio atsakymo priešpasta tant mūsų, komunistinę kultūrą, mūsų tarybinę literatūrą ir meną — kilni visų Universiteto dėstytojų pareiga. Svarbus momentas yra atkakli kova su girta vimu. Tiesa, pas mus įsisenėjusių, chroniškų al koholikų nėra. Bet bendrabučiuose dar nereti išgėrimai. Didesnį dėmesį reikia skirti kultūrin gam laisvalaikio praleidimui organizuoti. Universitete labai apleistas darbas auklėjant studentiją saugoti socialistinę nuosavybę. Bend rabučiuose, auditorijose neretai laužomas ir ga dinamas inventorius, netaupoma elektros ener gija. Studentų tarpe vis dar yra mažos kultūros žmonių, tačiau blogiausia, kad pas mus šiuo klausimu įsivyravo kažkoks bukumas, abejingu mas. Juk kartu su šiais draugais sėdi auditori jose komjaunuoliai, aktyvistai. Kodėl jie nesudraudžia savo dar nesubrendusių draugų? Šia proga negalima nepaminėti kai kurių stu dentų nesąžiningumo pavyzdžių. Štai, pereitais ' ’ metais buvo komandiruoti Į Tbilisi 24 GMF studentai. Faktiškai į Tbilisi nuvyko 15, o 2 (IFF) į Kijevą, nors dokumentai apmokėti buvo pateikti už 24 asmenis. Šiais metais kai kurie Medicinos ________ fakulteto studentai prašydami stipendijos pateikė neteisin gas žinias apie tėvų uždarbį. Antai, studentas Sčiupokas pareiškė, kad jo tėvą: uždirba 790 rub., nors faktiškai jie gauna 1760 rub., Cibas nurodė, tėvų uždarbį 1400 rub., faktiškai — 2400 rub., Ptašek — 1150 rub., vietoj 1920 rub., Lučinskas — 800 rub., vietoj 2250 rub., Cinčikienė nurodė 1050 rub. , esant 7 asmenims Išlaikytinių, nors faktiškai uždarbis yra 2155 rub., esant 3 išlaikytiniams.
MOKYMO
DARBAS
TSRS Aukščiausiosios Tarybos __ „. ____ įstapriimtame tyme dėl mokyklos ryšio su gyvenimu ir dėl' to lesnio liaudies švietimo sistemos vystymo šalyje iškeltas uždavinys žymiai pagerinti specialistų praktinį-teorinį paruošimą. Ryšium su tuo, iškyla svarbus uždaviniai ir mūsų Universitetui. Vienas svarbiausiųjų šio semestro uždavinių, tai tinkamas pasiruošimas priimti naują studen tų kontingentą, kuris bus apmokamas jau pagal nauju? reformuotus mokymo planus, šio semest ro bėgyje teks ruošti naujus mokymo planus vi soms specialybėms. Ruošiant naujus mokymo planus, teks atsi žvelgti į tą aplinkybę, kad daugelio specialybių stacionaro pirmojo kurso studentus numatoma apmokyti dvejopa sistema. Turintieji bent dve jų metų darbo stažą arba attikusieji karinę prie volę, bus apmokomi dienine sistema, o stažo ne turintieji — vakarine sistema, neatitraukiant nuo gamybos. Perėję į antrąjį kursą, šie studentai mokysis jau drauge — bendra dienine sistema. Todėl šių specialybių mokymo planai turi numa tyti vakarinį pirmojo kurso studentų apmokymą nustatant, kokias dar mokslo disciplinas turės papildomai klausyti turintieji reikiamą stažą stu dentai.- Be to, visų specialybių mokymo planuose turi būti numatyta maždaug vienerių metų prak tika viename aukštesniųjų kursų su neakivaiz diniu kai kurių disciplinų studijavimu. Nauji uždaviniai reikalauja atkreipti kuo di džiausią dėmesį Į naujo studentų kontingento sukomplektavimą. Praėjusiais metais ne visuose fakultetuose pavyko sukomplektuoti patenkina mą naujų studentų kontingentą. Išskyrus Teisės ir Medicinos fakultetus ir kai kurias Istorijosfilologijos fakulteto specialybes, studentai, tu rintieji reikiamą darbo stažą ir atlikusieji kari nę prievolę, sudaro nežymų priimtųjų procentą. Jau dabar turi būti pradėta Universiteto spe cialybių populiarizacija. Ypač didelis dėmesys turi būti atkreiptas į naujųjų Fizikos-matemati kos fakultetų specializacijų popuiiarizavimą. šiais metais anksčiau turi būti paruoštas ir paskleis tas rajonuose specialus „Tarybinio studento” nu meris. Reikia kruopščiau pasiruošti ir stojamiesiems egzaminams, ypač iš pagrindinių specialybės da lykų. Stojamųjų egzaminų organizacija turi būti taip pergalvota, kad pagrindinės specialybės eg zaminuose būtų patikrinta ne tik tai, kiek sto jantieji yra įsisavinę vidurinės mokyklos kursą, bet ir tai, kiek jie savo sugebėjimais ir palinki mais tinka pasirinktosios specialybės studijavi mui aukštojoje mokykloje. Dabartiniu metu veikia Universiteto organi zuoti parengiamieji kursai gamybininkams Vil niuje ir Alytuje, o drauge su Pedagoginiu insti tutu — Klaipėdoje. įvairių specialybių atstovams reikia atlikti aiškinamąjį darbą tarp šių klausy tojų, kad kuo didesnis jų skaičius stotų į dieninį skyrių. Butų labai pravartu, kad visi fakultetai pasiųstų savo atstovus į didesnes Vilniaus ir ki tų respublikos vietovių gamyklas pasikalbėti su jaunais darbininkais dėl sąlygų stoti į Univer sitetą. Tuo pačiu tikslu reikėtų užmegzti ryšius su rajonų komjaunimo komitetais. Būtų nebloga, kad Universiteto fakultetų kom jaunimo organizacijos iš anksto susirištų su ga myklų komjaunimo organizacijomis ir konkre čiai imtų ruošti gamybininkus stojamiesiems eg zaminams į savo fakultetus, kaip tai numato da ryti Teisės mokslų fakulteto komjaunuoliai. Tam tikrą paramą čia galėtų suteikti vasaros atosto gų metu vykstą į rajonus studentai. Ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, sugebančius gerai dirbti tuoj baigus Universi tetą, labai didelės reikšmės turi gamybinės ir pedagoginės praktikų organizavimas. Patyrimas parodė, kad ne visi fakultetai pasirenka tinka mas bazes studentų gamybinei praktikai išeiti, ir tuo būdu pati praktika neduoda to efekto, kuris turėtų būti. Gamybinei ar pedagoginei praktikai svarbu pasirinkti tokias bazes, kurių vadovai turi didesnį patyrimą vadovaujant stu dentų praktikai, pati gamyba jose gerai organi zuota, o bazė aprūpinta naujausia technika. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į praktikos kontrolę. Katedrų nariai, vadovaujantieji prakti kai, privalo sekti, kad studentai laikytųsi bazėse nustatytos drausmės ir tvarkos, kad jie kaip ga lima geriau įsitrauktų į gamybinį procesą, akty viai dalyvautų gamyklos socialistiniame lenkty niavime, kartu su visu kolektyvu siektų racio nalizuoti darbo procesą, būtų aktyvūs visuome nininkai.
Ruošiant naujus mokymo planus, reikia siekti prailginti gamybinės praktikos laiką paskaitų sąskaita. Dabar ypatingai didelės reikšmės įgyja neaki vaizdinis ir vakarinis studentų mokymas. Būtina imtis visų priemonių neakivaizdiniam mokymui pagerinti. Darbą su neakivaizdininkais reikia pavesti labiausiai patyrusiems profesoriams ir dėstytojams, nes neakivaizdinis mokymas turi sa vo specifinę metodiką. Studentų-neakivaizdininkų savarankiškam darbui padėti reikia periferijose organizuoti konsultacinius punktus, kuriuose stu dentai sistemingai gautų dalykinę ir metodinę pagalbą. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į vado vėlių, atskirų paskaitų, programų bei metodinių nurodymų studentams-neakivaizdinlpkams paruo šimą ir išleidimą. Antra vertus, būtina padidinti reikalavimus ir patiems studentams-neakivaizdininkams. Iš studentų-neakivaizdininkų, nedirbančių stu dijuojamoje specialybėje, reikia pareikalauti praeiti gamybinę praktiką. Pertvarkant neakivaizdinio mokymo planus, atskiri fakultetai turėtų apsvarstyti diplominių darbų neakivaizdininkams įvedimo klausimą.
MOKSLINIO TYRIMO
DARBAS
nusišalinę. Tokių darbuotojų, visų pirma, ra dame Istorijos-filologijos fakultete. Mokslinio da bo nedirbančių yra taip pat Medicinos fakultet kai kuriose Gamtos mokslų fakulteto katedros Aukštoji mokykla yra mokslo įstaiga. Kiekvi no dėstytojo pirmaeilė pareiga — dirbti mok linį darbą. Susirinkime buvo pareikšta, kad re kia vieną kartą aiškiai ir nedviprasmiškai pas, kyti, kad asmenys, sistemingai nedirbą moksl nio darbo arba nesugebą jo dirbti, nors jie būt ir su laipsniais arba vardais, netinka Univer: tetui. Intensyvinant mokslinio tyrimo darbą, reik prie šio darbo kuo plačiau pritraukti studentu Tai ne tik paspartinsdarbą, ...................................... bet ir turės sva bią reikšmę gerinant kvalifikuotų specialisi ruošimą. Studentų mokslinės draugijos narių gausui nusiskųsti negalima. Geriausiai dirba ' Medicino Gamtos ir iš dalies Fizikos-matematikos fakult tų būreliai. Kiti fakultetai — Istorijos-filologijo Teisės — studentų savarankiška moksline veik mažai domisi. Aplamai, visuose fakultetuose std K dentai dar per silpnai įtraukt: į mokslinį darb Reikia iš esmės pagerinti Studentų mokslini draugijos mokslinių būrelių darbą Reikia plės gabesnių studentų mokslinį horizontą, plačl taikant jiems individualinių mokymo planų pral tiką Ir įtraukiant juos į katedrų mokslinį da bą. Studentai, dalyvaudami moksliniame darb gali ir turi tapti dideliu rezervu busimiem mokslo kadrams ugdyti. Ekonomikos ir Fizikos-matematikos fakultetu praktikuoja naują darbo formą: vietoje būreli] IV ir V kursuose įvedė speeseminarus. Vertėti pagalvoti apie tai ir kitiems fakultetams. 1 Kvalifikuotiems specialistams ruošti yra kelt tas kelių Viena tokių formų yra aspirantūra. Praktika parodė, koks svarbus veiksnys či yra tinkama atranka į aspirantūrą. Šiuo met pas mus dirba 25 darbuotojai, kurie prie Vii niaus ir kitų Universitetų yra įvairiais metai: pradedant nuo 1952 metų, baigę aspirantūrą i iki šiol dar neparengę bei neapgynę disertacj jų. Kai kurie iš jų, atrodo, net neturi jokios dari bo baigimo perspektyvos. Taigi itin svarbus uždavinys — parinkti kanl didatus į aspirantūrą, tik asmenis gerai pat -I rintus ir praktiškai įrodžiusius gabumus moki liniam darbui. 1 Kalbant apie laborantus, reikia pabrėžti, ka< būtina stiprinti laborantūros sudėtį politiškai i dalykiškai pajėgiais Universitetą baigiančiai specialistais, kurie sudarys rezervą, papildan mokslinius-pedagoginius kadrus. Negalima taiki tytis su dabartine nenormalia padėtimi, kai vo« keliolika vyr. laborantų dalyvauja katedrų moki i fl liniame darbe. Laborantai ypač yra atitrūki |a nuo mokslinio tyrimo darbo, visų pirma, visti oc meninių mokslų fakultetuose. . Universitetui iškyla* didžiulis valstybinės reiki mės uždavinys imtis visų priemonių mok j Ik; daktaro disertacijų ruošimą paspartinti. Būtini no pareikalauti, kad visi gabesnieji dėstytojai, turi mokslų kandidato laipsnį, nedelsiant imtų ruoši daktaro disertacijas Susirinkime kalbėję draugai nurodė, Jog Un| versitetas turi visas galimybes pilnai įvykdyl uždavinius, kuriuos aukštajai mokyklai išk I partijos XXI suvažiavimas. 1
<
Įvertinant paskutiniųjų metų mūsų Universite to mokslinių darbuotojų atliekamą mokslinio tyrimo darbą ir jo rezultatus, galima pažymėti tam tikrą Jų pagerėjimą tiek planavimo, tiek ir įvykdymo srityje. Į mokslinio tyrimo darbą įsitraukė daug naujų žmonių. Klausimai, kuriuos sprendžia mūsų moksliniai darbuotojai, mokslo ir praktikos požiūriu yra aktualesni, susiet! su partijos ir tarybinės vy riausybės iškeltais uždaviniais. Tačiau 1958 m., kaip ir ankstyvesniais metais, mokslinio tyrimo darbo planas buvo nepilnai įvykdytas. Kitas svarbus trūkumas — permažas mokslinio darbo ryšys su praktika. Dar beveik nėra rezultatų, kuriuos galima būtų efektyviau įdiegti į gamybą Ne kartą buvo keltas klausimas apie neatidė liotiną reikalą organizuoti ūkiskaitinę tematiką, sudarant sutartis su gamybinėmis įmonėmis. Tai liečia, visų pirma. Fizikos-matematikos, Chemijos fakultetus. Tačiau tik šiais metais fizinės che mijos katedra sudarė ūkiskaitinę sutartį, ūkis kaitinė tematika ne tik tvirčiau susietų mokslinį darbą su praktika, bet ir prisidėtų prie Univer siteto mokslinės ir eksperimentinės bazės stipri nimo. Labai svarbus uždavinys į mokslinio tyrimo darbą mobilizuoti visus Universiteto mokslinius *** | ir pedagoginius darbuotojus. Tuo tarpu šiuo metu Universitete yra dar neBuvo priimtas platus nutarimas, nubrėžę '(•r maža darbuotojų, kurie nuo mokslinio tyrimo gaires tolesniam Universiteto kolektyvo darbui.
I
PIRMIEJI ŽINGSNIAI Jau kuris laikas antro kurso ekonomistams buhal teriams trečiadienis yra įdomiausia diena. Tą die ną jie eina į ,,Elfos” fab riką, pakinktų-galanterijos kombinatą „Raudonoji žvaigždė”, miesto pieninę, farmacijos fabriką „Ge gužės Pirmoji” ir kitur. Čia, vadovaujant Įmonės vyriausiam buhalteriui, studentai susipažįsta su ūkiniu operacijų dokumen tais, jų įforminimų tvarka, pačių dokumentų tvarky mu ir apskaitos vedimu. Dažnai ir patys studentai surašo dokumentus. Studentai įmonėse lan kosi ne tik nustatytomis dienomis, bet ir tada, kai turi mažiau paskaitų bei užsiėmimų. Mokomąja praktika domisi ir kitų specialybių studentai. Už siėmimų metu gerai dirba studental-buhalteriai Barakauskas, Alekslūnaitė, Gra žytė, Kacėnas ir kiti. Didelę pagalbą Univer sitetui, pravedant mokymo praktiką, suteikia lankomų įstaigų buhalteriai drg. drg. Skyrius, Didvalytė, Kavaliauskas ir kt. nuoširdžiai studentams
Iš GMF Praėjusį šeštadienį (kovo 21 d.) Gamtos mokslų fakultete įvyko susitikimas su „Tiesos” laikraščio re daktorium G. Zimanu. Susirinkę studentai iš klausė labai Įdomų pasako jimą apie Vengrijos Liau dies Respubliką. Drg. Zi manas, lankęsis Vengrijoje lapkričio mėnesį, papasako jo apie rinkimus Vengrijo je, apie kolūkių gyvenimą ii* atsakė į visus studentų klausimus, liečiančius Vengrijos darbo žmonių gyvenimą. E. Trlmonis
7
taria, parodo, rūpinasi, kad jie būtų geri buhalteriai. Ir vasaros metu mūsų buhalterijos Universiteto specialybės studentai neatitrūks nuo praktinio dar bo. Jie dirbs sąskaityboje pionierių stovyklose, poil sio namuose. Tokiu būdu, studijuodami ir kartu at likdami praktiką, tik bai-" gę. galės sėkmingai Įsi jungti į darbą.
ui lai Mano nuomone, tokie tu< mokomosios praktikos tJ rėtų būti organizuojame ir kitų specialybių studeJ ka tams. Reikėtų iš esma en peržiūrėti mokymo planu uč ir mokomajai praktikai i skirti mažiausiai dvi-tr bot dienas savaitėje, nepadiel ns nant studentų apkrovlm] es o vadovauti tokiai prakt no: kai pavesti dėstytojui. Ta as be abejo, prisidėtų pd ;ns dar sėkmlngesnio TSKl i i XXI suvažiavimo nutari:: įgyvendinimo. j lai A. Nevinskas j Įo EMF vyr. dėstytoji Kai enl
— Tikri neiš manėliai, kurie sako, kad mokslo žmonės dykaduo niai. Vaje, net gaila — tik plu ša ir pluša per dienas, kortelių krūveles išsidės tę. Visai sudžiūvo. — ir „Tauro” rū pestingoji mama — administratorė, tik giliai atsidūs ta ir palinguoja galvą, žiūrėdama į išsljuosusį prie „Bretkūno raštų leksika”, „sūne lį" Algį Augulį. Ateina laikas visiems: ir tiems kas buvo prieš mus, ir kas bus po mūsų. Diplomi nis lieka diplomi niu. Šiemet vien tik Istorijos - filologi jos fakultete rašo mi 273, o per vi są Universitetą net 675 diplomi niai darbai. Geriausios klo ties jums, drau gai, išeinantieji i gyvenimą. S. Krivicko nuotr.
D
Įep
kai
Ii. bs e te bmi
pi: prie
istj Į, g
Hi istc ir
TS ! T is :
H < imą no fs s Iti
R. Vyl fu:
Praeitą sekmadienį Universiteto Aktų salėje įvyko Gėtės ir Bethoveno kūrybos vakaras, kurį suorganizavo Uni versiteto ir Valstybinės konservatorijos studentai. Nuotraukose: Valstybinės konservatorijos stud. C. Kaveckaitė atlieka Bethoveno „Pastoralinės sonatos” IV dalį. Poetas A. Chruąinas, vakaro metu skaitęs Gėtės kūrinių verti nus, studentų tarpe. A. Sutkaus nuotr.
Mūsų laikraščio korespondentas šiomis dienomis svečia,osi Kauno Veterinarijos akademijoje. Keletą valandų kaljėjosi su šios aukštosios mokyklos daugiatiražinio lalkraš:io „Gyvulininkystės specialistas" ats. sekretoriumi Nijole Juragaite ir komjaunimo komiteto nariu Jaroslavu Sabecdu. dalinosi darbo patyrimu. Paskui buvo pakviestas dayvauti akademijos studentų šventėje — 9-osios zootechni kų laidos diplomų įteikimo akte.
1951 m. Veteinarijos akademia išleido pirmąją ootechnikų laidą. Viso šiuo metu kademijos baigitio diplomai įteiki 457 zootechni:ams. Pokario metais nuo 1944 m.) kademijos veteinarijos fakulteą baigė 608 stulentai. Dabar abiejuoe akademijos faĮultetuose mokosi [augiau kaip 700 tudentų. . *** Veterinarijos kademijos stulentai turi savo učiamųjų orkestą. Veikia vyrų ir poterų vokaliniai nsambliai, 80įes asmenų vyrų poras. Vyrų chobs šiuo metu in[nsyviai repetuok naujas dainas k ruošiasi išvy ki pas Leningr’a|o Veterinarijos Kademijos stuentus. Palydėjo — ilmės palinkėjo!
Dūdų orkestras lenkia maršą, kambiai, galin ai. Ir tos muzibs prisipildo visi eterinarijos akabmijos kampe li: auditorijos ir bridoriai, kiemai klinikos. . , O Įrmojoje didžio je auditorijoje [slrinko daug [stytojų, studenk, svečių. [ Himnai, Visi [stoja, Paskui kr „Gaudea-
mus” ir iškilmingas 9 zootechnikų diplomų laidos įteikimo aktas. Rektorius J. Cygas svėikina jaunuosius specia listus, pasakoja apie atsakingus uždavinius, apde ateities darbus. — Jūsų laida — pirmoji sep tynmečio laida. Darbui Jūs pa ruošti — dabar tereikia noro, te reikia ryžto. .. Valstybinių eg zaminų komisijos pirmininkas drg. Kuosa skaito pro tokolą. . .. Net aštuoni su pagyrimu. 68 baigė stacionarą, 13 — neakivaiz dinį. .. Vyriausybės vardu sėkmės lin ki Ministrų Tary bos pirmininko pavaduotojas drg. Laurinaitis ir že mės ūkio minist ras—drg. Vazalinskas. Jis smar kiai smarkiai plo ja. Jis tiki, kad jaunieji zootechni kai susidoros su jiems iškeltais už daviniais. Į tribūną kyla vis kiti veidai, vis kiti jaunųjų spe cialistų bičiuliai taria nuoširdžius linkėjimų žodžius. O štai — prieš susirinkusius drg. Limbą, diploman tės Limbaitės tė velis. Jis — bu vęs ilgametis aka demijos dėstytojas — šiandien tėvų vardu dėkoja vi siems, kurie taip rūpestingai auklė jo jų vaikus, ruo šė gyvenimui.
Jaunųjų specia listų vardu padė kos žodį taria zoo technikė Vilutytė: — Mes dirbsi me taip, kaip mus čia mokė. Vienas po kito, pagal alfabetą, prie prezidiumo iškviečiami diplo mantai, Aidint maršui, jiems įteikiami diplomai. Vyrai, šventišpasipuošę, kai drąsiai žengia stalelio.. . prie Eina ir merginos — vienos susikau pusios, kitos besi šypsančios. Ir sun ku gi suprasti, sunku išskaityti, kokie jausmai kausto jų širdeles. Ir linksma — rankoje diplomas, ir liūdna — dau giau jie niekad nebegrįš čia stu dentais. O štai — auditorijoje pagy vėjimas, stiprūs stiprūs aplodis mentai. Tai rekto rius J. Cygas įtei kia diplomą... sa vo broliui, neaki vaizdininkui Cygui. Abu sidabro šarma papuoštais plaukais. . . Akademijos komjaunimo komi teto sekretorius drg. Rimskis, pa sveikinęs jaunuo sius zootechnikus, aktyviausiems iš jų įteikia dovanė les ir pagyrimo lapus. Neatsilieka ir sporto klubas. Ak tyviausiems spor tininkams — irgi dovanėlės. Nuotaika paki11.
Tegu mano kūryba tarnauja vargšų gerovei (iš Bethoveno laiško Vegeleriui, 1821 m.). 1827 m. kovo 26 d. nepapras tos audros' ir baisios sniego pū. gos metu, dundant griausmams. mirė Liudvikas van Bethovenas, didžiausias kompozitorius, „mu zikas, — kaip sako Stasovas, — kokio nematė pasaulis nuo mu zikos atslradimo”, įžymus hu manistas, ken čiančiųjų guodė jas ir mokyto jas, tikrai revo liucinės muzikos kūrėjas. Tą die'ną žmonija, ku ri nepakankamai jį įvertino esant ypatingyvam, paskutiniaigai siais — nelaimingaisiais Jo gyvenimo mė sųtais, buvo krėsta. Nuo to laiko kiekvienais metais visame pasaulyje minima ši data.
džiaugsmą. Visa tai ir kita, ką sunku išreikšti žodine for ma, nes žodžiai skurdesni už garsus. Išdėstyta Devintojoje simfonijoje griežtame stiliuje, su nepaprastu muzikinės kalbos monumentalumu, su įtikinančiu architektonikos logiškumu, su to kiu meistriškumu, su tokiu gro žiu ir išraiškingumu, kokio dar iki šių laikų niekas nepasiekė. Simfonija susideda iš keturių dalių. I dalis — Allegro non tropo. Duslus instrumentų dūzgimas. Temos dar nėra. Chaosas, tam sa. Lyg tamsiame danguje prieš audrą tai čia tai ten trumpam akimirksniui tarsi žaibai tvyks teli kvintos iš dviejų gaidų (koks lakoniškumas!). Artėja aud ra. Ir štai Jau sunkūs, išvagoti žaibų, tamsūs, kaip naktis de besys — Devintoji prasidėjo. Įvykiai greitai vystosi. Tempas didėja, štai jau įsiliepsnojo mil žiniškas žiaurus mūšis. žmo gaus kova su tamsiomis jėgo mis, pasiruošusiomis jį pavergti ir sunaikinti. Bet žmogus pagrie bė piktą likimą už gerklės. Iš bendros maišaties lr tamsos dar neaiškiai ryškėja šios dalies bū simos temos kontūrai. Tai žiauri ir rūsti tema. Ji vėl ir vėl iš tirpsta audringame įvykių srau te, tarsi pradingsta, bet vėl pa sirodo. šioje titaniškoje kovoje negalima prarasti vilties! Daug kartų susipina priešingos temos, daug kartų krenta žmogus. Ta čiau jis nepasi duoda. Jis iš naujo ir iš nau jo kyla į kovą. Likimo smūgiai nepalaužė jo dvasios. Pirmoji dalis nelauktai baigiasi. Klausy tojo mintyse ky la nerimas: kaž kas turi įvykti. II dalis — Skerzo (molto vi vace) — glau džiai surišta su pirmąja dalimi keturiaiss introdukcijos (ižangos) taktais, kurie ivėl pagauna audringą pirmos dalies melodiją. Trumpa pauzė — ir pasigirsta skerzo. Greitas triukš mingo linksmumo tempas, ir po keleto taktų duslus ir nerimą ke liąs litaurų dūžis. Tačiau links mumas tęsiasi. Tai bachiškas ir beprotiškas laimės miražų vaiky masis, noras užsimiršti, nuslopin ti savo dvasini skausmą. Visa tai dar toli iki tikros laimės. Iki pilno džiaugsmo, kuris iškils prieš mus visa savo didybe ir tauriu grožiu ketvirtos dalies fi nale. Kol kas šis linksmumas ne jaukus. Kartais muzikinė mintis nutrūksta, išsiskaido. Minčių sū kurys vienu metu skrieja įvairio mis kryptimis. Vėl pasigirsta duslūs litaurų smūgiai, nežiūrint linksmo ritmo, svaiginančio grei tumo. šie smūgiai sukelia neri mą. Kurgi surasti dvasios ra mybę? Kas gi sunkią minutę su teiks paspirtį, įkvėps viltį?
••
Devintoji Bethoveno simfonija
Devintoji simfonija—tai dvasinė reziumė, Bethoveno viso kūrybi nio gyvenimo vainikas, šioje sim fonijoje surinkta ir sukoncent ruota visa didžios dvasios stip rybė, visa milžiniška minties Jė ga. visas šio muziko genialumas. Devintoji simfonija — tai Betho veno testamentas žmonijai. Jo ramybės nežinanti kovinga dva sia visą gyvenimą maištavo prieš nelygybę, prievartą ir visų rū šių socialinį neteisingumą, žino damas Bethoveno neapykantą reakcijai ir Jo aistringą priešiš kumą šioms tamsioms jėgoms, vienas Bethoveno pašnekovų pa sakė jam: „Jūs baigsite ešafo tu.. .” Jis sukrėsdavo pasaulį savo neapykanta blogiui ir tuo pat metu rasdavo savo širdyje pa čias švelniausias, labiausiai jau dinančias paguodos ir vilties Ir štai III dalyje — Adagio kenčiantiems gaidas. Ir visa tai jis išreiškė savo muzika. Aukš molto e kontabile — tarsi iš dan čiausią savo išraiškingumą ši giškų aukštybių pasigirsta švelni. įtemptos ir skausmingos kovos Tarsi su tamsiomis jėgomis, kovos >ki kerinti Adagio melodija, galutinės pergalės, idėja rado mylintis tėvas Bethovenas atranDevintojoje simfonijoje. šioje da savo širdies gilumoje pačias simfonijoje su ypatinga jėga ir švelniausias, . , -------------------- , jaudinančias, paekspresija išreikštas iFdūd- Cias imtymiausias, pilnas paguožmogui siekimas veržtis iš liūd- , nos vienatvės i draugystę, iš dos lr sielos ramybės, natas. Bettamsos į šviesą, iš sielvarto Įhovenas, kuris pats nepažino
PAVASARIS ŽENGIA
... O margučius mušė ir mūsų studentai. Gal būt, todėl, kad visi taip „sirgo” už mūsiškius, jie ir laimėjo šias rungtynes. Už tai jiems buvo įteiktas didelis gražus tortas. Nuotraukoje: mūsiškiai su laimėtu tortu.
[TSKP CK ir TSRS MinistNuo š. m. balandžio 1 die[ Taryba įpareigojo aukštą-* nos įvesti Universiteto stu Ps mokyklas pagerinti spor- dentų bendrabučiuose privalo pl darbą, organizuojant mo mą rytmetinę mankštą. tinąjį studentų fizinio auklė Fizinio auklėjimo ir sporto jo procesą, įtraukti kuo di- katedrai sudaryti rytmetinės [snį studentų skaičių į fizi- mankštos kompleksą ir pa į lavinimo pratybas, masl- ruošti instruktorius-visuomeni[ sveikatingumo priemones, ninkus rytmetinės mankštos riti jų sportinį meistrišku- pravedimui. Universiteto butų skyriui kartu su visuomeninėmis or ganizacijomis peržiūrėti vei kiančias studentų bendrabu čiuose taisykles ir įnešti ati tinkamus pakeitimus.
Domėkimės
sci'/oypecLcilybe’ Neseniai įvyko Universi teto centrinės SMD tary bos posėdis, kuriame buvo apsvarstytas Chemijos mokslų fakulteto SMD dar bas. Mokslinis chemikų dar bas dar neatgijo. Tiesa, nauja mokslinės draugijos taryba įdėjo nemaža pa stangų: padaugėjo narių, po dvejų metų pertraukos išleistas biuletenis. Artėjančiai mokslinei konferencijai ruošiami keli darbai. Praktiškiausias iš jų III kurso studentų V. Biekšos ir P. Kadziausko — jie sintetina priešvėži nes medžiagas. Daug ini ciatyvos, išjudinant sustin gimą moksliniame darbe, parodė asistentai J. Degu tis ir G. Dienys. Tačiau čia vis pastangos „iš vir- • šaus”. O kurgi studentai — busimieji chemikai? Ko dėl nepadirbėti laboratori joje, neaprašyti savo dar bo, nepaskaityti būrelio su sirinkime draugams. Tau visada padės dėstytojas, draugai.
Jl MOKOSI VIEN PENKETAIS
Marytė prisėdo dar kartą per žiūrėti savo neseniai užbaigtą darbą „Finansinės sistemos or ganizavimas Lietuvoje 1918 — 1919 metais”. Reikia viską kruopščiai sužiūrėti, mat, visa tai ruošiama spaudai — j tre čiąjį „Universiteto darbų” tomą. Ketvirtakursė finansininkė M. Idaitė ne tik savo, bet ir viso Ekonomikos fakulteto studentų moksliniu darbu rūpinasi. Eida ma nelengvas SMD pirmininkės pareigas, ji mokosi vien penke tais. P. Krivicko nuotr.
SVEČIUOSE PAS KAIMYNUS
Pavasario šventės išva karėse į Dailės , instituto studentų surengtą vakarą susirinko nemažas skaičius Pedagoginio instituto, Konsevatorijos ir mūsų Universiteto studentų. Pa vasario šventės vakaras prasidėjo trumpu jungtiniu Pedagoginio ir Dailės in stituto studentų koncertu. Po to dailininkai parodė svečiams savo filmą „Sti pendija juokiasi”, sukėlusį žiūrovams skanaus juoko. Pritarimo sulaukė ir margučių parodėlė. Laike šokių daugumos dėmesį patraukė atrakcio nai. Nors lėlytė, beždžio nėlė ir margutis ne tokia didelė dovana, bet nuošir di, kaip ir šis vakaras. Nebūtina studentams, ypač žemesniųjų kursų, ra šyti didelės apimties moks linius darbus. Pradėkime nuo referatų. O chemija jau toks mokslas, kuriam studijavimo iš vadovėlių ir privalomų praktikos dar bų — maža. • Studentai-chemikai, dau giau domėkimės savo spe cialybe, aktyviai daly vaukime moksliniuose bū reliuose. I. Raupytė
Kaip sekasi diplomantams?
Iš Rektoriaus 1959 m. kovo mėn. 18 d. ĮSAKYMO
pykdant šias priemones, įsa ku: [Dažniau organizuoti masi[s fizkultūrines ir sporto [iemones (turistiniai žygiai, [ortinės varžybos) studentų klišio metu.
asmeninės laimės ir sielos ramu mo, neša jį iškankintam žmogui, šis Adagio priklauso prie gra žiausių Bethoveno kūrybos per lų. , IV dalis — Presto. Adagio ma mon tropo, ma divato. Ateina le miamas momentas. Vėl skamba pirmųjų dviejų dalių temos: įsi liepsnojusi kova ir laukinis links mumas. Ir čia, aistrų įkarštyje, kai Instrumentai išsėmė visas sa vo galimybes. . . pasigirsta žmo gaus balsas. Jis praneša, kad tamsumoje užsidegė skaisti žmo giškosios laimės šviesa. „Nelauk tas žmogaus balso pasirodymas, pertraukiantis simfonijos audrin gą srautą, — kaip teisingai iš sireiškė Romen Rolanas, — su kelia efektą, kurio kitaip negali ma apibūdinti, kaip moralinį su krėtimą”. įsiviešpatauja tyla. Visi nuščiu vo laukdami, šios pauzės iškil mingumo negalima išreikšti žo džiais. Ir lyg iš didelės gelmės, visai visai tyliai ir paslaptingai, žemie ji bosiniai instrumentai praneša džiaugsmo temą. Kiti instrumen tai tuojau pagauna šią temą ir perduoda vienas kitam. Vis pla čiau ir garsiau išsilieja Džiaugs mo daina. Choras prisijungia prie orkestro ir galingai skamba didingas himnas, Bethoveno su kurtas pagal Šilerio „Odės Džiaugsmui” žodžius. Dėl džiaugsmo ir laimės gausybės viskas minutėlei aptyla. Visos užtvaros Jau sulaužytos. Nėra daugiau pirmykščio įtempimo. Iš laisvinta žmonija džiūgauja. „Kankinys, elgeta, ligonis, vie nišas, gyvas sielvarto įkūnijimas, jis, kuriam pasaulis nesuteikia džiaugsmo, pats kuria Džiaugs mą. kad padovanotų jį pasau liui” (Romen Rolanas). Doc. I. Skliutauskas
-■ 1 Estradoje taip pat buvo linksma, šoko, dainavo daugelis. Jų tarpe ir mūsų ansambliečiai. Kaip ir visuomet, mūsiškiai turėjo didelį pasisekimą. Nuotraukoje: Mūsų ansamblio šokėjai atlieka lietuvių liaudies šokį „Džigūną”. J. Vaicekausko nuotr.
Paskutinis pavasaris Universitete paprastai pa reikalauja iš studentų dau giausia darbo, susikaupi mo, laiko. Diplomantą da bar dažniausiai surasi skaitykloje su įpusėtu dip lominiu darbu ant stalo. Kai kurie jau paskutinį kartą redaguoja, tvarko diplominio puslapius. Įdomu būtų sužinoti, kaip sekasi rašyti diplomi nius matematikams. Doc. K. Grincevičius, vadovaująs grupei studen tų, rašančių diplominius darbus, štai ką papasako jo: „Bendrai paėmus, ši matematikos diplomantų laida yra stipriausia iš iki šiol buvusių laidų. Šios laidos studentai, stodami į Universitetą, pirmieji lai kė konkursinius egzami nus. Stud. D. Petruškevičiutė rašo originalų diplominį darbą apie tresių komplek so diferencialinę geometri ją keturmatėje afininėje erdvėje. Ji jau gavo įdo mių rezultatų, ir jos diplo minis pristatytas išspaus dinti Fizikos-matematikos fakulteto moksliniuose dar buose. Studento E. Sorkino diplominis darbas apie triparametrinę antros eilės kreivių diferencialinę geo metriją projektyvinėje plokštumoje jau baigiamas ir greit bus ginamas.
Šie du darbai rašo mi moderniu G. Laptevų metodu, kuris apjungia du atskirus diferlancialinės geometrijos metodus tenzorinį analizį ir išorinių formų metodą..
Tuzikas Istorijos-filologijos fakultete (Istorijos - filologi jos fakultete nėra vandens atsigerti. Faktas).
Kartą Tuzikas užsuko Atsigert vandens lašiuko— Bet nerado nė bakelio, Griebė naščius ir į kelią.. . Kol jisai vandens atneš. Daugeliui nutrokšti teks.
M.
R >
Aukštųjų. mokyklų
Sunkumų kilnojimas
ir Universiteto spartakiada
Nors sunkiaatletų 1] vos į spartakiados prog: mą įtrauktos tik antri n tai, bet praėjusią sava pasibaigusios varžybos pr ėjo gan organizuotai ir į kiliai. Tiesa, varžybų nt taiką kiek temdė tai, k Istorijos-filologijos fakl tetas nesugebėjo išstat komandos. fakultetai vietomis paJ skirstė taip: I — Gam II — Teisė, III — Ekor. mika, IV - ■ Fizika-mat matlka, V — Medicir. VI — Chemija, VII — torija-filologija. Individualiai pagal svi rius nugalėtojų vardus J kovojo: visų lengviausi svoris Martinkėnas (MMI puslengvis — Vasiliausk (EMF), lengvas — Kum: (TMF), pusvidutinis Tamošiūnas (GMF), vidu nis — Žaliūnas (GMI pussunkis — Lapinsk (GMF), sunkus — Gasi nas (FMF).
Mūsų gimnastai—antri
Senis Šaltis
laikinai atsisveikina Vilnių.
0 šito galime pasimokyti KELI MŪSŲ PROFKOMITETO NARIAI, POLITECHNIKOS INSTITUTO PROFKOMITETO KVIEČIAMI, NESENIAI LANKĖ SI KAUNE. JIE DALYVAVO INSTITUTO AKTYVO PASITA RIME, KURIAME BUVO SVARSTOMI DARBO KLAUSIMAI PAVASARIO SEMESTRUI. MOŠŲ ATSTOVAI LANKĖSI IR KITOSE KAUNO AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE, SUSIPAŽINO SU JŲ PROFSĄJUNGINIO DARBO FORMOM.
Kaune mes galėjome kai ko pasimokyti. Ypač mums pati ko profgrupių darbas Medi cinos institute. Susirinkimai jose būna dažni ir, kas svar biausia, gyvi, įdomūs. O pas mus? Kartais kaip koks pri mestas, bet nepageidautinas' dalykas. Viso to priežastys yra ne tiek temos pasirinki me, kiek pačiame susirinki mų organizavime. Mūsų profqrupėse viską organizuoja ir už viską atsako vien proforgai ar sekretoriai ,o visi stu dentai būna tik pasyviais klausytojais ir stebėtojais. O Medicinos institute visi gru pės nariai suinteresuoti bend ru darbu. Kiekvienas studen tas turi organizuoti bent po vieną susirinkimą arba kurią kitą priemonę. Visa tai skati na studentus domėtis kitų darbu ir įsijungti į jį, nes „tu nepadėsi man, aš nepadė siu tau”. Taip savaime iš nyksta pasyvūs žmonės, ku riems vis tiek kas darosi grupėje, o kartu ir laiką sa ve per daug gudriais, ir ne
dalyvaują grupės gyvenime. Nemaža įtakos turi ir kele tas kitų priežasčių. Pas mus grupėje pagrindiniais darbo organizatoriais yra tik proforgas ir komjaunimo org. sekretorius. Seniūnui palieka ma žymėti tik praleistas pa skaitas. Medicinos institute branduol| sudaro visas minė tas trejetas. Tai palengvina proforgo darbą, leidžia atlileti kūrybingiau, įtraukti į dar bą daugiau žmonių. Dar vie na mūsų profgrupių nejudru mo priežastis yra ta, kad grupių darbu mažai domisi ir atsakingi už kursus dėsty tojai. Ypač tai būdinga Che mijos mokslų fakultetui. Gru pės kartais lieka be para mos, jose susidaro labai ne rimta darbo atmosfera. Me dicinos institute dėstytojai nuolat padeda aktyvui, daly vauja grupių organizuojamo se priemonėse, duoda patari mų organizaciniais klausi mais. Panašiai yra ir Politechni kos institute.
Aš vyras, kaip gaidys. Kas gi mane pabaidys?! Sau šiukšlynėje guliu Ant komisijos man — tfu.
..Spygliui” raportuoja (III. 24 dienos) švaros komisija po bendrabučius.
Bendrabutyje
Nr.
2
Nebesulaikyti komisijos žyg’o. Nors Ją sutikti kiek nesmagu.
Kas gi ištiko Čiurlionio I-ą? Kaip apsileido! Oi, negražu! Purvini puodai ir krūvos šiukšlių, suknios mielai draugauja. — Nesistebėklt, dažnai taip . būna. Kai tiktai Jadze mūs tvarkdariauja. (16 kambarys)
Skudurai,
Bendrabutyje Nr. 4
Oi, ketvirtasis, mūsų didysis Bartas ir luptas ne sykį. Daug kartų taisytis žadėjęs Ir pažadą Ne visai ištesėjęs. Pirmame kambaryje (gyv. V. Popiera, K. Filipenko ir L. Grudzinskas) spintelės. kaip ir visi kiti „rakandai”, pa dengtos piršto storumo dul kių sluoksniu, o ant jo, duo na ir kiti maisto produktai. Trys vyrai, kaip šulai Sugalvojo neblogai: Idant duonelės jiems nepritruktų. Paskalsins dulkėm — Ant kilogramo po kilogramą — Truputį...
Netvarkingo trečio kamba rio gyventojas Balionis (MMF I kursas) beveik visada įžū liai kalbasi su komisija.
LV 06849
Alio, alio! Greitoji pagalba?! Važiuokit, kaukit. Greičiau skubėkit! Avarija! 7-to kambario gyventojai, Busimieji gydytojai. Skęsta, skęsta, skęsta Siaubingoje dulkių baloje! Kur ten baloje — okeanuose!
Užmiršo... Sugalvojo būsimųjų teisėjų ir ekonomistų profvadai savo pavaldinius — grupių proforgus apšviesti. Buvo numa tytas laikas, vieta, atėjo, va landėlei nuo savo pagrindi nio darbo atitrūkęs lekto rius. Viskas, rodos, ko rei kėtų. Tik trūko... pačių proforgų: apie juos „netyčia” užmiršta. Todėl į tą paskai tą tik ir tesiteikė atvykti EMF studentų profsąjungos pirmi ninkas P. Klimas, TMF profbiuro narys A. Poviliūnas ir dar trečias ne visai aiškaus profsąjunginio plauko asmuo. O netolimoje ateityje, sako, tų fakultetų profgalvos orga nizuos paskaitas kiekvienas sau — atskirai.
Naujoviška naujovė Gaila, kad nebuvo veda ma tiksli statistika. Bet žurnalistikos katedros dar buotojų žodžiais, ir apy tikriai paėmus, to popie riaus, kuris buvo sunaudo tas rašant pareiškimus i ūkio skyrių telefonui įves ti liuosai užtektų fakulte to kiemui iškloti.
A. Šarkio nuotr.
Kitas trūkumas mūsų darbe tas, kad grupės per ma žai domisi mūsų gamyklomis, darbu jose, menkai pažįsta darbininkų gyvenimą. Proforgams reikėtų organizuoti ekskursijas į gamyklas, įmones, o neapsiriboti vien teatrų, ar ba muziejų lankymu. Štai, Veterinarijos akademijos profkomiteto pirmininkas pareiš kė, kad jų studentams jau pažįstamos visos Kauno įmo nės. Kauno aukštosios mokyklos tarpusavyje labai glaudžiai ir palaiko bendradarbiauja ryšius su visos Lietuvos bei kitų respublikų aukštosiomis mokyklomis, keičiasi kon certais, organizuoja aktyvų pasitarimus, padeda vieni ki tiems dirbti. Tuo tarpu mūsų ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis neplatus ir daž nai tik bendro pobūdžio. Reikėtų tuos santykius gi linti, ir kai kuriose srityse perimti draugų darbo patyri mą. A. NARKUS VVU studentų profsąjun gos orgkomisijos pirmi ninkas
Linksmas vakaras Ant palangių šakelės su nukarusiais gelsvais žirginals, ant svečių krūtinių — pirmieji žibučių žiedai. Kraštotyrininkų vakaras. Vienas seniausių „Aušros” muziejaus bendradarbių Vitkauskas pasakoja Uni versiteto entuziastams apie savo darbą. Paskui. .. Ar galėjo kraštotyrininkai ap sieiti be šokių ir dainų! G. Liūnaitė Galiausiai: — Prašom, imkite jau tą telefoną. Tai, matyt, kažkokia nauja šio prietaiso rūšis, o gal jau ir pirmasis radijotelefonas mūsų Universite te. Mat, jis bevielis: bet skambink į kur nori, vis tiek tyli. ALKO — EKVILIBRISTINIS ETIUDAS
Atlieka vos ne diplomuotas is torikas L. Truska.
Tris dienas Kaune kovo jo respublikos aukštųjų mokyklų gimnastai. Varžy bos pasibaigė KKI spor tininkų pergale. Sėkmin gai pasirodė ir Universite to gimnastai, iškovoję ant rąją prizinę vietą. Komandos treneris Alioškinas mūsų korespon dentė! papasakojo: — Pasibaigusių varžy bų rezultatais mes esame patenkinti, visi dalyviai davė užskaitinius taškus. Ir prizininkų turime. I. Zvigaitytė pagal meistrų programą užėmė trečią vietą, N. Šarkis pagal tą pačią programą antrą vie tą. A. Savickas pagal I at skyrio programą antrą vie tą. Džiaugiamės, kad savo pagrindinį varžovą Aukš tųjų mokyklų spartakiado je VPI sugebėjome pra lenkti daugiau negu 200 balų.
lengvaatlečiai ruošiasi sezonui Sekmadienį Vingio par ke rungtyniavo mūsų, PSK ir kiti miesto lengvaatle čiai. Gerais rezultatais pra džiugino Zaikina, Jurskytė, Gaigalas, Radeliūnas, Kojėlls ir kiti mūsų spor tininkai. Pirmieji startai gryname ere leidžia manyti, kid Universiteto sportininkai sukovos daug sėkmingiau.
SPORTINĖ KRONIKA Miesto šachmatų pir menybėse pirmauja mū sų studentė V. Kaušilaitė, surinkusi 4,5 taško iš 5 galimų. Krepšininkai taip pat sužaidė eilinius susiti kimus miesto pirmeny bėse. Vyrai ir moterys pralaimėjo PSK koman doms, sekančiame rate vyrų penketukas nuga lėjo „Švietimą”.
Parašiutizmas—drąsiųjų sportas Parašiutizmas mūsų res publikoje yra viena iš jau niausių sporto šakų, tačiau per gana neilgą laikotarpį jį pamėgo daug jaunimo. Kol kas tik man vienai iš Universiteto teko daly vauti respublikinėse ir vi sasąjunginėse varžybose. Visai mūsų komandai pirmą kartą teko atstovau ti respublikos parašiutizmo sportą tokiose atsakingose varžybose. Mes daug ko nežinojom, daug kas mums buvo nauja, sunku. Mes tu rėjome vos po keletą šuo lių su 30 sek. uždelsimu iš 2000 m, nemokėjom „įsikibt į orą”, beveik vi si kritom „malūnu” įeidavom į suktuką (štoporą). Tačiau mes stengėmės, išplėtę akis, stebėjom meistrų šuolius: Tai buvo mums gera pamoka toli mesniame kelyje į meist riškumą. Aš tikiuosi, kad šiais metais turėsiu daugiau var žovų: pas mus auga nauji, gabūs parašiutininkai. Per eitais metais parašiutizmo būrelyje buvo paruošti 26 žmonės, kurie padarė po keletą šuolių. O daugeliui iš jų suteiktas trečiasis sportinis atskyris, pavyz džiui, Steponavičiui ir Ma lišauskui (abu filologai) trūksta vos keleto šuolių iki antrojo atskyrio. Šiais metais stengiamasi sudaryti būrelius fakulte tuose. Jau dabar praveda mi užsiėmimai Istorijos-fi lologijos fakultete, sudary ta bendra grupė, kur lan ko užsiėmimus iš Ekono mikos, Gamtos, Chemijos fakultetų. Vyksta užsiėmi mai pas teisininkus. Arti miausiomis dienomis teorinę dalį pradės ir fizikai. Iš viso respublikiniame aeroklube iš Universiteto lanko užsiėmimus 38 stu dentai. Kiek blogiau su medikais: į užsiėmimus at eina tik vienas žmogus(l). Mūsų eilės Universitete dar labiau išaugtų, jei pa rašiutizmo būrelius fakul tetuose padėtų .organizuoti
Universiteto administracijos darbuotojų kolektyvas reiškia gilią užuojautą butų skyriaus vyr. buhalteriui VLADUI BONKAI, jo mylimai mamytei mirus.
Pirmųjų susitikimų r zultatai tokie; Flzikosm tematikos fakulteto meri nos nugalėjo Mediciną Gamta — Istoriją-filolo jąTeisės mokslų fakulū vyrų komandai neatvyk į varžybas, medikams skaityta pergalė, o Istd Jos-filologijos fakulteto i rai po gražios kovos nu; lėjo gamtininkus.
B. Matutytė praveda eilinį Universiteto ėmimą.
patys parašiutininkai ir LDAALR komitetai. Parašiutizmas man — pat įdomiausias sportas. Pasikelti į 500—1000 metrų aukštį, ir.. . nusi leisti parašiutu ant že mės. .. ta trumpa valan dėlė, kurią išbūni ore, su teikia didžiausią malonu mą. Pas mus nebuvo nė vieno parašiutininko, kuris po pirmo šuolio daugiau neateitų šokinėti. Ogi šiais metais mūsų laukia daug kas įdomaus, daug įvairių šuolių: į vandenį Trakuose, su už delstu parašiuto atidary mu, iš 3000—4000 metrų aukščio naktį. Vyks avia cijos sporto šventė, kurio je galės dalyvauti visi lankiusieji parašiutizmo užsiėmimus. Šią vasarą bus organizuojamos respubliki nės varžybos, kurių nuga
parušiutininkų p Krivicko nuo!
lėtojai dalyvaus Pabal zoninėse varžybose Ryg Lietuvos rinktinė važiui visasąjungines varžyba Krasnodarą Siaurės' K kaze. Aš kviečiu visus, kas nori grūdinti savo dr; ateikite, draugai, į te nius užsiėmimus, o g tai, kai tik pradžius ai dromas, prasidės piru šuoliai iš aerostato ir tuvo. Mūsų užsiėmi vyksta aviacijos sp< klube Basanavičiaus g. (trečias aukštas) kiekvi ketvirtadienį 19—21 i Skubėkite! Laukiame B. Matutytė Visuomeninis insti torius, IFF III ki studentė Redaktorius S. MAKAUSKAS
DĖMESIO! S. m. kovo 27 ir 28 dienomis Universitete vyks versiteto auklėtinių-mokytojų suvažiavimas. Penktadien vai. mokytojai susitiks su įvairių katedrų dėstytojais, vai. su studentais įvairiose grupėse. Kovo mėn. 28 d. 16 vai. Aktų salėje (Čiurlionio įvyks bendras Universiteto dėstytojų, mokytojų — Un> siteto auklėtinių, studentų susitikimas. Susitikimo dalyviams koncertuos Universiteto daini šokių liaudies ansamblis. Kviečiame visus dalyvauti.
Medicinos mokslų fakul teto II kurso studentui VYTAUTUI RAZUKUI, mylimai mamytei mirus, reiškiame gilią užuojautą Kurso draugai
Redakcijos adresas:Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių Ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
f
Tinklinis
Chemijos mokslų faku teto II kurso studentu ALGIUI BERNOTUI, mirus jo mylimai mamyte reiškia gilią užuojautą Kurso draugai
Užs. Nr.