VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYK1TES1
ramzBinis scuDencas VILNIAUS _____________
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUQ 1950 METŲ_____________ 1982 m. balandžio 2 diena, penktadienis
Užkaukazės rytuose prie vėluotos Kaspijos pakrantės, kaitros išdegintose Apšerono ir Kobustano pusdykumių plynėse, Didžiojo Ir Mažojo Kaukazo kalnagūbrių Įrėmin tas Kuros žemupio baseine glaudžiasi Azerbaidžanas — tikras saulės ir vėlų kraštas, naftos žemė. Azerbaidžano TSR plotas apie 87 tūkstančius kvadrati nių kilometrų, gyvena apie 6 milijonai gyventojų. Į res publikos sudėti jeina Nachtčevanės ATSR ir Kalnų Karabacho autonominė apy garda. Gamta nepašykštėto Azer baidžanui savo grožio ir Įvai rumo. Sniegingos Sachdago (4243 m), Bazardiuzlu (4466) viršūnės ir 28 m žemiau jū ros lygio Kaspijos pakrantė, Kobustano purvo vulkanai Ir žydrieji kalnų ežerai — glo bai, mineralinės versmės. Pusdykumėse gyvena dželranal, saigos, kalnuose — muf lonai, Kaspijoje veisiasi erš ketai. Azerbaidžane, Kauka zo šlaituose, vienintelė vieta pasaulyje, kur auga Eldaro pušis. Kuros žemupyje auga Kaspijos lotosas, Talyšo kal nuose — geležinmedls, kitos subtropikų medžių rūšys. Respublikoje daug saugomų gamtos objektų; daug rezer vatų: Glojgiolio jame auga Sosnovsklo pušis). Girkano (geležinmedls, gledlčllos, kle vai, ąžuolai, akacijos), Zakatalo (bukas, skroblas, liepos, kumedžiai), Sirvano ir kiti. Azerbaidžanas aktyvioje seisminėje zonoje. Jo gel mės turtingos metalų rūdų, marmuro, granito. Bet tikra sis Azerbaidžano „auksas" — nafta. Azerbaidžanas — mū sų šalies naftos pramonės gimtinė, sočiai girdžiusi Ta rybų valstybę pirmųjų penk mečių ir Didžiojo Tėvynės karo metais.
Azerbaidžanas — savos kultūros, turtingos istorinės praeities kraštas. Žmonės čia gyveno ankstyvajame paleo lite. Žinomas Azocho urvas — prieš 1 milijoną metų gy venusio pirmykščio žmogaus stovyklavietė, Gobustane sau gomi 15 tūkstančių metų se numo uolų piešiniai. IX a. pr. m. e. manų, me dų gentys sukūrė stiprią
rūmai (XV a.), Kyz—Gasaly— Mergelės Bokštas (XII a.), mečetė, pirtys, Ičeri-šecher tvirtovės (XI—XV a.) sienos. Mieste daug muziejų, daug paminklų žymiems žmonėms, kultūros veikėjams, revoliu cionieriams. Baku — revoHucinlų tra dicijų miestas. Daugianacio nalinis Baku proletariatas buvo vienas stipriausių ir ko-
DVIDESlMT PIRMOJI SAVAITĖ:
TARYBŲ
AZERBAIDŽANUI
SAULĖS IR VĖJŲ KRAŠTAS valstybę, kuri sėkmingai priešinosi Asirljos ir Urartu puldinėjimams. III amžiuje Azerbaidžaną valdo samanldų gentis. VIII amžiuje Azer baidžaną užkariavo arabų kalifatas, užkariauto|ai jvedė islamą. Taigi senoli Azerbaidžano istorija — kruvinų kovų is torija. Tą audringą praeit) mena akmeninės tvirtovių sienos. Krašto istoriją pajusti, atsekti galima ir Baku — respublikos sostinėje Baku reiškia vėjų miestas. Senamiestyje — kompleksas unikalių paminklų — istori jos Ir architektūros muzie jus-rezervatas: Slrvanšachų
FOTOIHFORMACIJA
vingiausių Rusijos imperijo je. Ištvermė klasinėje kovo je, nuoseklus lnternaclona lizmas buvo būdingi Baku bolševikams, Azerbaidžano darbininkams visuose revo liucinės kovos etapuose. S. Kirovas yra vaizdžiai pasa kęs, jog V. Leninas už de vynių kalnų girdėjo Baku proletarų širdžių plakimą, rodė revoliucinės kovos ke lią. Praėjus 6 dienoms po Spa lio revoliucijos pergalės Pet rograde, revoliucija nugalėjo ir Baku. Miesto revoliucinėje Taryboje dirbo ir kovojo bolševikai armėnas S. Saumlanas, azerbaidžanietis M.
Nr. 11 (1190)
Azizbekovas, gruzinas P. Džaparidzė, rusai I. Fioletovas, J. Zevlnas, kiti Baku komi sarai, — 26 legendiniai ko misarai, nepalūžę prieš ang lų intervenciją, vidaus kontrrevoliuciją, sušaudyti 1918 metų rugsėjį kitapus Kaspi jos, Turkmėnijos smėlynuo se. Tarybų valdžia Azerbal džane vėl buvo atkurta 1920 m. balandžio pabaigoje. Azerbaidžanas — Išvysty tos pramonės, visų pirma naftos perdirbimo, chemijos, šiuolaikinio žemės ūkio kraš tas. Respublikos žemės ūkis Įvairialypis. Priekalnėse au ginamas tabakas, vynuogės, Lenkoranės žemuma garsėja arbatžolėmis, citrusinėmis kultūromis, o Kuros — Arakso žemumoje auginama med vilnė. Svarbiausias dalykas šiai kultūrai — vanduo Per vegetacijos laikotarpi med vilnės hektarui reikia 6—8 tūkstančių kubinių metrų vandens. Laukai laistomi. Kur nėra upių, reikia kasti ka nalus. Aukštutinis Sirvano kanalas, Aukštutinis Karabacho kanalas. Pagrindinis Sir vano kolektorius — ilgiau sios dirbtinio vandens arte rijos. Bendras drėkinimo ka nalų ilgis respubllkofe virši ja 50 tūkstančiu kilometrų. XI penkmetyje respubliko1e siekiama vystyti elektro nikos, radiotechnikos, elekt rotechnikos pramonės šakas, rekonstruoti naftos versloves, atiduoti naudoti 80 tūkstan čių hektarų drėkinamų že mių. Parengė Stepas DEVEIKIS
Siame numeryje: STUDENTŲ MOKSLINE VEIKLA
TU — SLD NARYS
TURISTŲ ŽYGIAI
Kaina 2 kap.
DELEGATO
TRIBŪNA
Lietuvos komjaunimo suvažiavimui pasibaigus Dalykiškumas, aukštas tiškai išprusęs jaunas Idėjinis Ir organizacinis specialistas. LLKJS XX suvažiavimo lygis, susiti suvažiavimo nutarime pa kimas su Aukštojo ir spe brėžiamas būtinumas kel cialiojo vidurinio mokslo ti visuomeninės politinės ministru H. Zabuliu, po praktikos veiksmingumą, kalbiai su geriausiais Lie ugdant organizacinio, agi tuvos jaunimo atstovais, tacinio, propagandinio ir dešimtys darbo raportų auklėjamojo darbo įgū forumui — visa tai ilgai džius. išliks atmintyje. Nėra Malonu buvo klausyti abejonės, kad suvažiavi pionierių vadovų pasisa mo atgarsiai dar ilgai bus kymų apie pionierių ak dėmesio centre: nagrinė tyvią veiklą taupant jama suvažiavimo me elektros energiją, geria džiaga, jo Iškelti uždavi mo vandens išteklius, ug niai. dant rūpestingo šeiminin Komjaunimo veikla, ko jausmą. Deja, dar ne jgyvendinant svarbiausią kiekvienas mūsų Univer nūdienos — ekonomijos siteto studentas išjungs — reikalavimą, pasiauko degančią elektros lempu jamas darbas kaime, pa tę, užsuks vandens čiau siekimai komunistiškai pą. Jeigu kalbos pasiekia auklėjant jaunimą sulau ne kiekvieną ,tai galbūt kė suvažiavime aukšto ir mums reikėtų imtis or įvertinimo. Tačiau kartu ganizacijos, ugdant šeimisuvažiavimas pažymėjo, nlnklškumo jausmą? kad komjaunimo organi Suvažiavime buvo aukš zacijų darbas reikalauja tai įvertintas studentijos didesnio kompleksiškumo, darbas statybos būriuose. kryptingumo. Dar nema Ataskaitiniame praneši ža komjaunimo organiza me pažymėta, kad tai „iš cijų darbe epizodiškumo, bandyta studentų visuo blaškymosi, stokojama gi meninio aktyvumo skati lumo ir konkretumo. Pa nimo priemonė", „bran sisakiusieji akcentavo dos egzaminas". Juk stu TSKP XXVI suvažiavimo dentų būriuose organizuo įvertinimą, kad „kai ku jami geriausi renginiai, rie išsilavinę ir gerai in tik per trečiąjį semestrą formuoti jauni žmonės studentai geriau pažįsta kartais yra politiškai nai vienas kitą, tik dirbant vūs, o būdami profesiona studentų būriuose galima liai pasirengę, nepakan pasiekti studentijos auk kamai atsakingai žiūri į lėjimo kompleksiškumo. darbą". Todėl aukštųjų Todėl neatsitiktinai suva mokyklų komjaunimo ko žiavimo nutarime kelia mitetams iškyla uždavi mas reikalavimas, „kad nys tobulinti mokymo ir kiekvienas studentas da savarankiško studentų lyvautų trečiajame darbo darbo organizavimą, aka semestre". deminių grupių komjau Dabar svarbu, kad su nimo organizacijas įpa važiavimo nutarimai pa reigoja sukurti kūrybinę siektų kiekvieną komjau ir savitarpio paramos at nimo grupę, kiekvieną mosfera., aiškinti socialinę komjaunuolį. mokymosi reikšmę. Ko munistinio studentijos Algimantas auklėjimo rezultatas turi JANKAUSKAS būti visuomeniškai poli IF diplomantas
Praėjusią savaitę musų Uni dalyvavusi TSRS profsąjun versitete viešėjo Lotynų gų suvažiavime Tai Brazili Amerikos šalių svečių grupė, jos, Venesuelos, Kolumbijos, Meksikos, Panamos, Peru, Puerto Riko profsąjungų at stovai, Centrinės Amerikos darbo žmonių profsąjungų vienybės komiteto nariai. Universiteto Mažojo|e Au loje jvyko šiltas Ir nuoširdus susitikimas su svečiais, ku riame dalyvavo rektorato ir visuomeninių organlzacjų atstovai. Po susitikimo sve čiams buvo parodyta mūsų Almae Matrls centrinių rūmų ansamblis. Brazilijos propa gandos ir agitacijos darbuo tojų profsąjungos centro atstovas Lauro Chageman pa sidalijo didžiausio mūsų ša lies profsąjungų forumo įspū džiais, širdingai dėkojo už turiningas dienas Tarybų Lietuvos sostinėje, šiltą su Lietuvos LKJS XX suvažia tikimą Universitete. vimas išrinko Lietuvos LKJS Centro Komitetą. Jo nariu L. GASIONAS išrinktas komjaunimo Uni versiteto komiteto sekreto Universiteto darbuotojų rius Algirdas Kumža. ♦ * * profsąjungos vietos komiteto pirmininko pavaduotojas Trečiadieni jvyko Univer
Trumpai
siteto partinės organizacijos susirinkimas, kuriame infor maciją apie Lietuvos Komu nlstų partijos Vilniaus mies to komiteto darbą po XXII konferencijos perskaitė Vil niaus miesto LDT Vykdomo jo komiteto pirmininkas, LKP Vilniaus miesto komite to biuro narys A. Vileikis. „T. S." lnf.
sekcijoms. Kaip pažymėjo baigiamaja me posėdyje dalyvavęs LTSR aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos vi suomenės mokslu skyriaus viršininkas L. Šnipas bei sek cijų vadovai, šis konkursas parodė dideli studentų susi domėjimą visuomenės moks lų klausimais. Visi studentai gerai ir nuoširdžiai padirbėjo, ruošdami savo darbus, paren gė juos, remdamiesi moksli niais principais, paminėjo ir išanalizavo daug klausimu ir problemų, kurios iki šiol ne buvo plačiai nagrinėjamos. Žinoma, pasitaikė ir klau simu, i kuriuos ateityje būti na atkreipti dėmesį. Visų pirma, labai mažai darbu bu vo pristatyta VLKJS ir tarp tautinio judėjimo sekcijai. Tai rodo, kad kai kurių aukštųjų mokyklų visuome nės mokslu katedros skiria nepakankamą dėmesį šiems klausimams. Taip pat gau sesnio darbu skaičiaus nesu laukė filosofijos sekcija, nes aukštųjų mokyklų (pvz. VISI) filosofijos katedros mažai pa rengia tokio lygio darbu, ku-
rie galėtu dalyvauti respub likiniame ture. Buvo pasigesta platesnės auditorijos, o juk tie darbai, kurie buvo pateikti respubli kiniam turui, galėtu pasitar nauti kaip mokomoji priemo nė studentams. Dali darbų būtu galima išleisti atskiru leidiniu arba bent atskirai ištraukas iš jų publikuoti spaudoje. Pačių geriausių darbu au toriai ir fu moksliniai vado vai buvo apdovanoti LTSR aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos I, II ir III laipsnio diplomais. Tarp apdovanotųjų moksli niai vadovai doc. P. Vitkaus kas (VU) doc. S. Adomavi čiūtė (Dailės institutas), doc. K. Norkus (KPI), doc. J. Grėska (VISI), studentai G. Valickas (VU V k.), V. Lu koševičius (KPI III k.), A. Simaitis (VPI IV k.) ir kt. Taip pat buvo apdovanoti ir patys geriausi oratoriai, Iš raiškingiausiai ir įtaigiausiai skaitę savo pranešimus. Juos gavo G. Valickas (VU V k. stud.), A. Mačiulskis (LVA IV k. stud.) ir kt Dalis darbų, pateiktu kon ferencijai, buvo atrinkti i IV turą, kuris vyks Maskvoje. R. PODERYS
Praėjusią savaitę Isto rijos fakulteto studentai klausėsi V kurso istoriko Jono Urkos pasakojimo apie kelionę po Indiją. Išgirdome studento nuo monę apie Indijos ekono minį, kultūrinį gyvenimą. Sužinojome apie šalies studentiją. Susitikime bu vo demonstr u o j a m o s skaidrės. A. SALNAITĖ
librisų parodą. Čia galima pamatyti V. Leonovo, B. Skliauko; J. Petrausko, A. Matuliausko, A. Litvinovo ir daugelio kitų gra fikos darbus, skirtus kom jaunimo žygdarbiams ka ro metais įamžinti, pasa kojančius apie dabartinio jaunimo laimėjimus ga myboje, sporte, moksle. Paroda su devizu „Po d;džiojo Lenino vėliava" skirta Lietuvos komjauni mo XX suvažiavimui- Eks librisus parodai pateikė įžymus kolekcionierius Viktoras Manžulo, Di džiojo Tėvynės karo ve teranas, TSRS garbės ge ležinkelininkas.
Filologijos fakulteto darbuotojų komjaunimo organizacija surengė eks-
A. PECELIONAITĖ VU Filologijos fakulteto darbuotojų komjaunimo organizacijos sekretorė
PROBLEMŲ YRA 1981 m. vasario 19 d. bu vo paskelbtas IX Sąjunginis studentų darbų konkursas visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judė jimo klausimais. Darbus šiam konkursui pateikė visu LTS" aukštųjų mokyklų studentai. Pačiu geriausiu darbu au toriai ir jų moksliniai vado vai dalyvavo respublikinio turo konferencijoje „Politinės beii ekonominės brandžios so cialistinės visuomenės pro blemos TSKP XXVI suvažia vimo nutarimu šviesoje“, ku ri įvyko Universitete. Konferencijoje buvo per skaityti ir aptarti 28 studen tų darbai. Gana daug darbų buvo pristatyta TSKP istori jos (vadovas prof. K. Navic M. PATAŠIAUS nuotraukoje: dalyvius sveikino LTSR aukštojo ir specialiojo vidu kas) ir politinės ekonomijos (vadovas doc. J. Miškinis) rinio mokslo ministerijos visuomenės mokslų skyriaus viršininkas L. Šnipas.
UNIVERSITETAI Turbūt naivūs atrodo VIENAS SUSITIKIMAS jo, ir nuėjo pas profeso SU PROF. rių. Kad sąžinei lengviau mūsų postringavimai apie J. ŽĖRUOLIU būtų. O profesorius viską kokį nors pašaukimą ar peržiūrėjęs, darbą įverti „ypatingą" specialybės pa ir studijavau. Buvo ge no labai gerai ir viešai, sirinkimą iš gyvenimo pa rų lektorių. Teisės is prie kurso draugų atsipra tirties nuotolio Teisės fa torikas profesorius A. šė jauno kolegos. kulteto profesoriui Jonui Profesorius M. Rio Janulaitis, tarptautinės Žėruoliui. Ko gero. Tik meris turėjo nuostabią teisės profesorius A. profesorius atlaidžiai žvilg atmintį. Kai 1944-alJaščenko, civilinės tei teri į pašnekovą ir vėl siais, susitikom Vil sės profesorius S. Bie nusišypso... niaus universitete, jis liacklnas. Profesorius Būčiau pasirinkęs vėl prisiminė tą nelem M. Riomeris. Jis skai techniką. Tik kad to tą skriaudą ir dar sykį tė valstybinės teisės pasirinkimo neturėjau. atsiprašė... Jis buvo kursą. Profesorius mėg Mat Kauno universite davo įvairiom temom tikras profesorius ir te technikos fakulteto mokslininkas. ■. skirti referentus ir kopaskaitos vykdavo ry Trisdešimt aštuoneri referentus. Referento tais. .. dalia dažnai tekdavo metai. Tiek profesorius O rytais ukmergiškis „studentautojams". Ka Jonas Žėruolis praleido (pagal tėvą) Jonas Žėruo dangi nevlsada spėda- mūsų Universitete. Nuo lis eidavo dirbt. vau dalyvauti prof. M. pat 1944-ųjų. -. Kasiau Kauko gatvę. Advokatu vis norė Riomerio paskaitose, Dabar graži gatvė, dai jau būt. Tik nesisekėtai matyt ne koks stu lūs laiptai. Pirmoji ma Po studijų dirbau tar dentas atrodžiau. Taip no miestietiška darbo dytoju. Pirmaisiais Ta ir papuoliau. Gavau te vietė. mą. Parašiau Ir per rybų valdžios metais — Per studijų metus tuo prokuroru. Į Universi skaičiau. Žiūriu, kažko metiniam teisės ir ekono tetą pakvietė pirmasis profesorius nepaten mikos fakulteto studentui Tarybų Lietuvos tei kintas. Ogi sako, čia visokio darbo teko. Juo singumo ministras pro ne jūsų darbas. kauja, girdi, ir sąskaitas fesorius Povilas Pa Surinko tada Jonas Žekadais išrašinėjęs... karkite. Ateik, sako, Daugiausia paskaitos uolis juodraščius, pasi nėra kas paskaitas vykdavo popiet. Taip ūlė knygas, kurias turė
skaito... Ne, atsakau, aš vis tiek advokatu būsiu ir po karo kurį laiką buvau tarybiniu advokatu. Tiesa, iš pradžių profe sorius Jonas Žėruolis sa kosi, žiūrėjęs į darbą Universitete, kaip į antra eiles pareigas... O viską padarė jau nimas. Reikėjo jauni mui vadovėlių, reikėjo paskaitų. Fakultete tuo met ir prasidėjo moks lo veikla. Parašiau kandidato disertaciją, paskui ir daktaro. Kar tais mąstau, reiktų ir dar parašyčiau, kad tik su jaunimu kartu. Reikia jaunimui ir pro fesoriaus žodžio. Tiesa, ką darysi, kad nūdienos studentas „kiek palepin tas", anot profesoriaus. Galbūt todėl tam studen tui ir reikia tos gyveni miškos išminties, profeso riaus sukauptos teisinin ko praktikos. Unė VIDUKLYTĖ
ir ramiai pavaikščioti tenka. suomet turi dvi puses. ti. Linkiu linksmai praleisti giatės. Visi susiduriam su žmonių Tačiau niekada negali būti Draugovininkai palaiko tvar vakarą I jog punkte. ku ką. Įvykus nesusipratimui, jie Kam linksma, o kam ir ne. abejingumu, bet kai abejin tikras, turi teisę sulaikyti tvarkos Juk vaikščioti tamsiomis gat gumas viršija normą — ne riame budėsi, tą vakarą bus pažeidėjus. Tačiau- pasitaiko vėmis baugu. Draugovininko linksma. Arčiausias telefonas ramu. SLD nariams — dide Baigėsi susirinkimas. Stu štabo pirmininkas A. Ki atvejų, kai SLD nariai i bu raištis ne šiaip sau užrištas. vaistinėje. O ten (medicinos lė atsakomybė. Kiekvienas iš dentai skirstosi. Aštuonias birkštis. EKFF pirmojo kurso dėjimą atvyksta su kvapeliu. Gerai, jei tą vakarą studen darbuotojosl) nenorom leis jų skaitė iškilminga pasiža dešimčiai suteiktas SLD nario studentas Robertas Petronis Toks budėtojas nusižengia tės nesutiks tvarkos pažeidė damos paskambinti, keistai dėjimą garbingai ir sąžinin gai vykdyti savo pareigą. nusišypso: vardas. O už poros dienų — perskaitė iškilmingą pasiža dvigubai. Pirma — jis žemi ju. O jeigu? — Draugovininke, įsivaiz Tačiau, ar visuomet pareiga Dvi studentės kelia nuo budėijmas. Už aktyvią veik dėjimą: „Garbingai ir sąži na ne tik savo orumą, bet lą SLD štabe VU komjauni ningai vykdyti savo parei ir SLD narių garbę. Antra — žemės „pavargusį". Draugo- duok. . Išgėrusi surado... diktuoja veiksmus? SLD nariai dažnai išgirsta mo sekretoriaus pavaduoto gas". . . Auditorijoje sėdin juokinga būtu stebėti, kaip vininkės. Praeiviu replikos: Loreta KUŠLYTĖ — Palikit, kam taip sten panašiu replikų. O kartais jas A. Morkūnas įteikė ap tiems studentams turėtu būti „toks" sulaiko „tokį“. O dovanojimus PEF trečiojo visiškai aiški ir suprantama studentams, platinantiems bi kurso studentui Vytui Korsa pasižadėjimo reikšmė ir es lietus i diskotekas, nevertė kui, EKFF pirmo kurso stu mė. O kaip iš tikrųjų? tų iu pardavinėti visiems iš SLD nariai turėtų atsakin eilės. VU diskotekose šoka dentui Romui Juškai. . . Koks studentu požiūris i giau atlikti pavestą darbą. tik studentai. Tokia vra nu problema — statyta tvarka. Tuomet galbūt draugovininko pareiga, lan Svarbiausia komumą? Ką davė jiems TF aktyvumas Neretai io pri nedūžtu stiklai ir neskilinėtų doc. V. Pavilonio paskaita? trūksta tik dėl to, iog stu kriauklės. Nelinksma prisiminti stu Atrodytu, jog viskas žinoma, dentai budi tik atlikdami pareigą. O juk svarbu jausti dentų lankomumą. Universi išaiškinta, tačiau? . . atsakomybę ne tik už save, teto SLD štabo pirmininkas A. Kibirkštis pažymėjo, jog bet ir už dranga. — Šiuo metu aktualus lankomumas turi būti 100%. Doc. V. Pavilonis akcenta vo, jog dažnai priemonės, klausimas VU diskotekų ora- Bet, deja, dar taip nėra. Keista, bet įaunesniuiu kuriu imamės, nepasiteisina. vedimas. I diskotekas Saulė Respublikoje nemaža nusi tekyje susirenka daug stu kursu studentai rimčiau žiūri kaltimų įvykdo jauni asme dentu ir.. nestudentu. No i lankomuma Pasitaiko, jog nys. O juk SLD darbas kiek rinčių patekti i šokiu salę — budėti į agitpunktą atvyksta Išklausomas vienais metais stiprinamas. nemaža, tačiau prieš tai rei visi studentai. Faktai liudija, iog nusikalti kia rodyti studento pažymėji instruktažas, išdalijami raiš paskirstomi punktai. mu tenka ir žmonėms, tu mą. O iš kur vadinamas ne- čiai, rintiems aukštąjį išsilavini studentas ii ištrauks? Pasek Grupelėse — vienas vyresny mą. Peršasi išvada, kad šie mė — išdaužtas langas, už- sis — dažniausiai vyresnio asmenys — buvę studentai. kabinėjimai šiurkščiu žodžiu. kurso studentas. Prasideda Tad, kokios priežastys lemia O kur žiūri draugovininkai? budėjimas. Ketvertas mergi Juk vakarui skiriama 10— nų ir vyresnysis eina gatve nusikaltimą? 15 SLD narių. Teigti, kad šie ir. .. stop: — Kairėje — ledainė, de smulkūs nusikaltimai — V. KLIUKO nuotraukoje: Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava aktyvumo šinėje — kino teatras. Sku Universiteto SLD veiklą draugovininku trumpai apibūdino draugovės stoka, negalima Medalis vi bu namo. Prašau paimti raiš duotojas A. Morkūnas įteikia apdovanojimus.
Tu - SLD narys
FIZIKAI KVIEČIA Į SAVO ŠVENTĘ -FIDI XIV
DĖSTYTOJAI IR STU DENTAI! FIZIKAI MUS KVIEČIA l KETURIOLIKTĄJĄ — JUBILIEJINĘ FIZIKO DIE NĄ FIDI 14 MOŠŲ LAUKIA: GRAŽUS ORAS ATIDARYMAS GYVAS DINOZAURAS FIZLENDAS
PARADAS MIESTO GATVĖMIS TARAKONŲ LENKTY NES GROŽIO KONKURSAI DU AKADEMIKAI KLAJOJANTIS CIRKAS BUS ASILŲ PRADŽIA: 1982.IV.3 (ŠEŠTADIENĮ) 10 VAL. VIETA: SAULĖTEKIO ALĖJA 9.
Variacijos fizikų šūkio tema Kai aš Kimiau, pasaulis ne apvirto aukštyn kolomis (ki taip mano gimimas būtų bu vęs beprasmis), saulė pate kėto susiplojusi nuo refrakcfjos, o dangus buvo mėly nas. Kaip dabar prisimenu, tądien Taškente Įvyko žemės drėbė) Imas, virš Londono gulėto smogas, mokslinės sto ties „Mlrny" Antarktidoje termometrai rodė —63 laips nius pagal Celsijaus skalę. Viskas, kaip Ir turėto būti, tik mano gimimas davė pa sauliui kažką naujo. Jaučiau, jog gimiau fiziku. Nuo mano pirmojo riksmo ore pradėto sklisti molekulių sutankėlimal Ir praretėjlmai arba garso bangos. Tąsyk tepasie kiau mažosios oktavos ml. Augau naudodamas augalų Ir gyvūnų sukauptą energiją Ir atėtau t plrmątą klasę. Čia pabudo manyje fizikas eksperimentatorius. Pradė|au domėtis mergaičių kasų tamprumu, langų stiklo elastingumu,juos veikiant futbolo kamuoliu, bei kūnų laisvo kritimo pagreičiu pra einančia tam paklšus koją. Manęs nepripažino. Mokyto jai pakankamai gerai mokė to rašyti, todėl stropiai pildė pastabų skyrių pažymių knygelėje. Ir dar — raudo nu tušu. Nuo tų rašinių rau donuodavo mano sėdlmoll vieta. Vėliau pamėlo. šj reiškinį aš pavadinau mėly nuoju poslinkiu, o fundamen taliai j) Ištirti nutariau vė
liau, eksperimentuodamas su savo vaikais, kaip kad ma no tėvas — su manimi. Dar gerokai paūgėjau, pa gausėto ir naudingai veikian čių ląstelių skaičius smege nyse. Nuo eksperimentų per ėjau prie teorijos. Niekaip negalėjau suderinti savo Ži nių įsisavinimo specifikos su trečiuoju Niutono dėsniu; veiksmas lygus atoveiksmiui. Mane velkė, o aš nė iš vie tos. Velkė mokytojai, klasio kai — nė iš vietos. „Brolau, — sako, — mes tave moko me penketui, o trimestruose vieni... ketvertai..Pagal vojau: negalima griauti tokio autoriteto, kaip Niutonas, teo rijų. Mokiausi penketols. Paskui (stojau j Fizikos fakultetą. Čia atsiskleidžiau visa savo grožybe. Ne vie nas oscllografas, man su juo padirbėtus, tapo aprūkusia šiukšliadėže, diodai — vie nodai laidūs j abi puses ir t. t. ir pan. Lig šiolei man pranašauja puikią eksperlmentatoriaus ateitj, mat, sako, aš apsigi męs fizikas. Tuo tikiu jau vien todėl, kad saulė man gimstant tekėjo susiplojusi. Kaip matote, nuo pat ma žens mano gyvenimo būdas fizlklškas ir pateikti- gyveni mo faktai visiškai j rodo fizi kų šūkio: „žmogumi galima tapti, o fiziku — tik gimti" teisingumą. Valdas LAUČYS, fizikas
Visi be išimties mūsų Uni versiteto studentai ir nemaža dalis respublikos gyventojų (su statistika nepaslginčysl), aišku, žino (arba bent nujau čia), kuri studentiška šventė pavasari yra labiausiai lau kiama, žino, kad tai ji — F1D1 — baigia tirpdyti snie gą gamtoje ir žiemos mokslų ledus filologių, ekonomisčių, etc. širdyse, (žiebdama ten karštas pavasario nuotaikas, aistrą fizikams ir neapykan tą naktimis po langais kniau kiančioms katėms. Bet būtent todėl, kad šiaip kokiam spoksovui (plg. skai tovui, žiūrovui) visa tai jau gerai žinoma iš straipsnių spaudoje, RTV laidų, per skaityta (nors gal ir nesu prasta — ne tokie jau tie fizikai kvaili) ant Centrinės universalinės parduotuvės durų ir troleibusų stiklų, FiDi XIV organizacinis ko mitetas kategoriškai nutarė: pakaks save liaupsinti ir rek lamuoti, gana to, kad fizikus, jų gerąsias ir blogąsias savy bes giria kiti, tiesa, gal kiek perdėdaml, truputi hlperbolizuodami — net nejauku kar tais tampa, — bet tikrai nuo širdžiai. Šį kartą nuspręsta tik atvirai išdėstyti, kas nau jo per metus (vyko fizikos padangėje — ne to|e „rim tojoje", bet ten, kur (domūs ir labai komunikabilūs vyru kai, na, gal ir ne visi „gra žiausi vyrai Europoje", bet, kad tik nenusikaltus tiesai, 93% tikrai. Aišku, visi, skaitantys soli džius respublikos spaudos organus, domis), kaip gyvuo ja reprezentacinis fizikų gy-
DAR KARTĄ APIE FIZIKUS, FILOLOGES IR KITUS RELIKTUS vls, kurio griaučiai buvo at kasti statant naujuosius Fi zikos fakulteto rūmus, Dinas Zauras. Galime juos pradžiu ginti: Zaurų šeimynėlė pa gausėjo. Remiantis vietinio informacijos agentūros orga no „Medium-82" duomenimis, fizikų selekcininkai išvedė kelias naujas šio gyvuliuko atmainas, tiesa, techniškai gal ir ne tokias tobulas (jos neaprūpintos teiemechanine kliūčių (veikimo sistema), bet žymiai naudingesnes eko nomiškai: Vištą Zaurą, Kar vę Zaurą ir Kišk) Zaurą. Tiesa, dėl to, kad šios rū šys dar bandymų stadijoje, o Flzlendas — ne zooparkas, reliktų gerbėjams teks pasi tenkinti jau pažjstamals Di nų Zauru ir Dlnozauru-P, telpančiu, pasak vietinių au toritetų, ( atašė — keis tipo portfeli. Bet didžioji FiDi — tai ne tik Dinas ir kiti Zaurai: pra džioje juk būna... pradžia, kai anksti rytą pakirdę bendrabutlečlal klauso nuotaikin gos muzikos, sklindančios Saulėtekio alėjoje ir, pamiršę paskutini sumuštini, skuba Fizikos fakulteto link, ku» suskamba fanfaros, plaikstosi vėliavos Ir džiugiai gaudžia minia. Kaip jau minėta, fizi kai šj syk( nusiteikę realiai ir net truputi buitiškai, to dėl nutarė negaišti laiko dė! vienintelio malūnsparnio. Aišku, bus ir ils, iš jo išlips mūsų didžiai gerbiami aka
Horoskopas
FOTOKRONIK A
Fidi ženklas Žmonės, gimę po šiuo ženklu, pasižymi be galo di dele vidine jėga, entuziaz mu, apsukrumu ir t. t. Juo se sukauptos visos gerosios žmogaus savybės. Fidi vyrus labai traukia filologės, n moteris — šampanas. Visi gimę po šiuo ženklu poten cialūs fizikai. Lazerio ženklas Gimusieji po šiuo ženklu sugeba matyti kitus kiaurai. Todėl dažnai manydami, kad priekyje nieko nėra, atsitren kia i medi, stulpą ir pan.
Oscilografo ženklas Žmonės kiek kampuoto su dėjimo, bet geros sielos. Turi sugebėjimą kelias valandas kalbėti vieną ir tą pati, ma nydami, kad kitiems be galo įdomu.
Voltmetras Šio ženklo žmonės labai gerai jaučia besikaupiančią įtampą ir todėl visuomet lai ku pabėga. -
FiDl svečiai — respublikos mokslininkai.
Kondensatoriaus ženklas Labai mėgsta taupyti Pini gus. Tačiau, kai tik pastebi, jog jo pajamų šaltiniais gali susidomėti oficialūs organai, pinigus žaibiškai išleidžia.
Rezlstoriaus ženklas Dėl įgimtu charakterio sa vybių tinka dirbti durininku ir pan. Jungiamojo laido ženklas Gimusieji po šiuo ženklu turi įproti painiotis po kojo mis, kai ių visiškai nereikia, o reikiamu momentu visuo met prapuola.
Nauja transporto priemonė maršrutu FF—F11F,
demikai Ir dekanas, tačiau greta to smalsuoliams links minti virš Studentų miestelio reguliariai skraidys specialiai šiai šventei užsakyti „Aero floto" lėktuvai, dėl vietos stokos, deja, negalintys nusi leisti šiame ra|one, todėl norintiems j |uos paspoksoti siūlome nukakti iki aerouos to (Vilniaus ar bet kurio kito). Aptariant gausius patirtus (spūdžius neprošal aplankyti ir Fizlendą, kur pojūčiai dar aštresni (labdaringa košė, oro balionai), aistros dar karštesnės (gaidžių kautynės, pelių lenktynės), o labirintų gūdžioje girioje klaidumui neprilygsta net Hemptono Korto labirintas, kuriame klaidžiojo trys iš valties ir jų šuo. Greta — intriguojąs skelbimas: „Reikalingos mėn glnos fizikų teatrui". Pulki proga išmėginti savo švytin čią laimę. Skubėkite — ne pasigailėsite: fizikų teatras — tai ne antonimų žodynas ir tabuliatoriaus klystkeliai. Ne pavykus, organizatoriai siū lo skalauti sielą limonadu „Buratinas", užsikandant ka ramele „Raugerškls", masiš kai pardavinėjamais visuo meninių prekybos tašku tink le Fizlendo teritorijoje. Sumezgant minties siūlą, drąsiai galima tvirtinti, |og nei dvasinės, nei fizinės ši lumos vakarinėje FiDi daly je netruks. Pirmąją mūsų svečiams skleis keturios (vai-
Trigerio ženklas Šie žmonės labai nekenčia vienatvės. Jų siela šaukte šaukiasi bendravimo, todėl dažnai juos galima matyti buriuojantis prie parduotuvių durų.
Kuriamas dinozauras.
rluose lygiuose lšsldėsčiuslos diskotekos (kurių viena — labai aukšto intelektualinio lygio klausomoji), trys teat rai, „Fantastų klubas", savlveikllnlų ansamblių atlieka ma muzika ir mllilonas smul kių atrakcionų, tarp kurių atskirai pažymėti verta gaivi nančių gėrimų kioską. Ant rąją spinduliuos maždaug tūkstantis mūsų svečių ir antra dalis to fizikų. Klausi mą, kaip pro siauras duris sugebės prasmukti be pa kvietimų pusė tūkstančio žmonelių, paliekame spręsti ateities kartoms. Tiesa, ka dangi antrosios šilumos, o liaudiškai tariant karščio, taip pat netruks, svečiai iš imties tvarka Įleidžiami ir su maudymosi kostiumais, o rūsyje veiks suomiška pir tis. Tiek teisybės apie mus Ir mūsų šventę. Nors Ir labai besistengiant, visko, kas dar bus, vienu žvilgsniu aprėpti neįmanoma. Belieka ateiti patiems — jūs visada laukia mi svečiai, o balandžio 3 dieną — ypač. P. S. Dar kartą norime priminti — vietas geriausia užsiimti iš anksto, arba prie įėjimo durų ateiti be sagų. Taip pat siūlome pasekti mū sų gerbiamojo dekano pavyz džiu ir j šventę atpėdintl sa vomis kojomis, nes dėl ga limos transporto grūsties Saulėtekio alėja bus uždary ta. Iki malonaus! Vaidotas KAŽUKAUSKAS FiDi XIV organizacinio komiteto narys
Ankstyvas žygis baidarėmis
Kovo 8-oji — ne tik šven tė, bet fr laisva diena, kuria būtina turiningai išnaudoti. Taigi nutarėme pakeliauti baidarėmis. Traukiniu atvažiavę iki Pakenos sustojimo, su man ta ant pečiu nuklampojome per sniegą link Kenos upelio. Lengviau atsidusome įsitiki nę, kad upėje jau nėra ledu. Laivelius nuleidome i van deni .užsidėjome gelbėjimo liemenes (juk tarp mūsų keli pirma sykį plaukiantys bai dare, o be to, ir vandens šaltumas kvapą gniaužiantis) ir pirmyn. Kiek paplaukus ir pirmoji kliūtis — buvusio vandens malūno užtvanka. Vanduo krenta iš gero metro aukščio, o mes kartu su juo, ir visai sėkmingai. Netrukus Kena jsruva i Vilnią, ties 55
VAKARONĖ UŽUOMAZGA Pavasari surengti etnogra finių valgiu vakaronę — jau senoka tradicija klube. Tai-, gi i „Žaltvykslę” renkasi jaunimas, dainuoja. Čia jau surikiuoti stalai, pūpso uzbonai, kiek kukliau — du benėliai, lėkštės.
VEIKSMO VYSTYMASIS 1. Apie šio renginio tra dicijas pasakoja vadovas V. Mačiekus Jis pristato ir kompetentingą komisiją, va dovaujamą istorijos kandida to, klubo bičiulio etnografo V. Miliaus. 2. Komisija apžiūrinėja, o šeimininkės pristato savo patiekalus. — Aukštaičiai sako, kad tai iu valgis, suvalkiečiai — kad jų, o draugė ši receptą, pagal kurį aš ir gaminau, užtiko Žemaitišku patiekalų knygoje, — taip švilpikus pristato Vaiva Starkauskaitė. Apie IF etnografinio būre lio narių žemaitišką stalą pa sakoja L. Bražinskaitė: ,
kilometru nuo šios žiočių. Vilnia čia rami, lėtai vingiuo ja tarp nedidelių kalvelių. Buvo ir netikėtumu Upė je išvirtęs medis, srovė pri spaudžia mūsų laiveli prie io, neatsargus judesys ir mes jau vandeny. Tačiau Pirmoji maudynė nuotaikos nesugadino: persirengę sau sais rūbais, keliaujame to liau. Ties Lavoriškių kaimu su stojame nakvynei. Rimas Valčiukas, dabar turistas — ateityje ekonomistas, čiumpa kirvuką, ir po kelių minučių mes jau šildomės prie links mai traškančio laužo. Tuo tarpu, Raimondas Klikūnas, busimasis prekybininkas, pa dedamas Vaidos Kišūnaitės, mikliai pastato palapinę (o ant sniego tai ne taip jau lengva). Belieka džiovinti šlapius rūbus ir laukti kvap nios makaronų košės su spir gais, kurią mums ruošia Jū ratė Umbrasaitė, pediatrė iš pašaukimo. Palapinėje miegodamas, pa skaitų nepramiegosi, šaltis — puikus žadintuvas. Vos su laukę pirmųjų saulės spin dulių, pakirdome ir puolėm
ruoštis tolimesnei kelionei. Maloniai nustebino užšalusi arbata puode, nors šis per klaidą visą naktį praleido palapinėje kartu su mumis. Upėje po nakties atsirado ledo lyčių. Tai' miisų nenu džiugino I aštresnę lyti ir laiveli pradurti galima, o jei pateksi į ledų Sangrūdą — gero nelauk. Keletą nedideliu sangrūdų įveikėme sėkmin gai, tačiau ties Naująja Vil nia įstrigome rimtai. Nespė jome nė susigaudyti kas kaip, kai ledai mus suspaudė iš visų pusių. Ir štai mes vi dury plačios upės (čia Vil nelę patvenkia N. Vilnios užtvanka) ir negalime paju dėti nei pirmyn, nei atgal, fo kiek laiko pradėjome dreifuoti kartu su ledais. Labai neįprastas jausmas: pakraščiuose ledai traška, šo kinėja, lytys vartosi, o visas ledu laukas juda pirmyn, nešdamas ir mus, bejėgius, kartu. Bet netrukus ledai su stojo, ir įsivyravo tyla, juo baugesnė, kad mes nežinom kada išsikapstysim iš čia. Tuo metu Vaida Kunigėnaitė ir Vytas Tulevičius pirmieii išsivadavo iš ledų gniaužto
— Vo čia yr cėbulynė, Anon darą iš cėbuliu i sei kiu gaivu, bet mes na tuo kės skūpės, nepagailėjom i dvejų seikiu. Bet bekepėnant sėlkes, sulėkė na tik vesė bendrabutė vaike, nu i sosėdų katiną. Vėrėm i bulvių, katros rėk valgyti su cėbulynė Bulves gal valgyt i su spėrgotes i so kastėniu, katron šokom iš smetuona, pribarstėm pepėrų i cėbolių, da atlikusių nu cėbolvnės. Pri kastine tunk i sūroks su kmynais, katron sulėjom ounkščiau, da priš savaitė, ka ramei guvom, dėl to ka bendrabutė karvutės juk natoram. 3. Komisijai dar besižval gant visi pradeda vaišintis. Iš gražaus pinto krepšio ima me po bulvę, lupame — juk pradžioje reikia para gauti kanapinės druskos, kastinio, spirgučių ir kitų panašių patiekalų, o Po to puolame vėdarus, didžkuku lius su varške. bulvinius blynus, įdarytas bulves ir taip toliau. Prie saldesnio stalo siūlo mą mėtų ir šešių žolelių mišinio arbata (N. Krikščiū naitė recepto neskelbia —
taip visi seni tikrieji kulina rai darydavo) bei avižų ki sielius. Apdovanojamos trijų patie kalų šeimininkės. 4. Prabyla K. Driskiaus armonika Trypiam Žemaitėlių, Latvių polkas, Krokoviaką, Dirižabli, Gyvatarą. .. Žaidimai, dainos keičia šo kius. Mums visiems smagu ir gera.
ir ištiesė mums pagalbos... virvę. Už N. Vilnios užtvankos Vilnelė visai kitokia: gana sekli ir srauni, vingiuoiia gi liu kanjonu (skardžiu aukš tis siekia 40 m.). Upėje daug rivų, didelių akmenų. Plaukimas darosi azartiškas, įtemptas. Keletą kartu išvirtome i vandeni, užšokę ant nugriuvusio rąsto ar pasi slėpusio akmens. Tačiau jau nebepersirengiam sausais rū bais, o tik atsistoję ant pa krantės ledo, išpilame van deni iš batu, išsigręžiame ko jines ir vėl i baidarę Kelionę baigiam. Vos pasi slepia saulė, šaltis netrunka parodyti savo ragus: irklai, apaugę varveklais, darosi sunkūs, sušlapusios kuprinės nuo šalčio sustyra ir atrodo tarsi medinės, o ardydami baidares turime pasinaudoti benzino primusu, kad atitir pintume kai kuriuos užšalu sius sujungimus. Ir štai paskutinis rankos paspaudimas prieš išsiskirstant i namus, visi pavargę ir kartu pailsėję po pirmo, to kio įspūdingo ir ankstyvo žy gio šį sezoną.
Fizikų teatro raida
Sunku pasakyti, kada atsi rado pirmas fizikų teatras, žinių apie ii neišliko. Seno vės Graikijoje fizikų teatrai Atėnuose, Spartoje. Saloni kuose, Pirėiaus uostuose pa prastai statydavo savo tautie čių tragedijas, kviesdavo chorus iš kaimyniniu miestų, varžydavosi dėl pirmenybės. Kadangi tuo metu nebuvo nei tarptautinio tribunolo, nei kitu organizacijų, galin čių taikiai išspręsti visus ginčus, tie ginčai dažniausia labai liūdnai baigdavosi. Se novės Romoje ginčai baigda vosi amforų daužymu smuk lėse (kaip bebūtų keista, im peratoriai i fizikų teatrų reikalus nesikišdavo). Žlugus Romos imperijai, Europos civilizacijai, o taip pat ir fizikams atėjo tamsios dienos, ir visi teatrai pasi traukė i pogrindį, iš kurio išlindo Renesanso epochoje. Visais amžiais fiziku teat rai stengėsi objektyviai vaiz duoti laikmeti savo pastatvmuose, atskleisdavo pasau lietiško gyvenimo malonu Virgis TAURAITIS mus, aštriai kritikuodavo MF studentas, įvairias to meto negeroves. Mūsų Universiteto Fizikos žygio vadovas
fakultete taip pat susibūic teatras. Apie pradžia duo menų neišliko, tačiau iš lūpų į lūpas perduodami padavi mai. Jau VII FiDį respubli kos gyventojus nustebino spektaklis „Traukinys — gyvenimas”. O po poros me tu dar viena sensacija: grai ku mito apie karalių Edipą inscenizacija. Praėjus metams visus nu stebina „Press — konferenci ja". Drąsus sceninis sprendi mas. originali režisūra, pui kus aktorių meistriškumas. (Beje, „Press — konferenci ja“ — paskutinis spektaklis, įvykęs Partizanu gatvėje. 1978 pastatoma šiek tiek silpnesnė „Hofmaniana". 197) metais Fizikų teatras skyla j Fuksų, fizikų bei lėlių teat rus. Daug ginčų kelia origi nalus fuksų spektaklis „Ae rouostas". Tikimės, kad ir šiemet žiū rovai išvys ką nors naujo. Juo labiau, kad pirmą kartą FiDį istorijoje dalyvaus Uni versiteto kiemo teatras. Kaip visada spektaklius demonst ruos daugybė Fizikų teatrų. Teatrų festivalis vyks vaka rinėje FiDi vakaro dalyje.
KULMINACIJA Jos nėra, ar tiksliau, ją kiekvienas supranta savaip. Gal tai „Kraštotyros" įteiki mas. gal daugiausia prakaito pareikalavęs šokis, gal nuo širdžiausiai skambėjusi dai na. ..
ATOMAZGA
Išpuošta salė, skambantys muzikos garsai tarsi įspėja apie būsimą šventę. Ateinančius trečiakursiūs „oberfuksai" pasitinka šmaikščiu ketureiliu, ragindami drąsiau jaustis salėje. Ne tokie jau kuklūs ir tie trečiakursiai, šiandien švenčiantys meDaiva ŽILYTE diumą. •. Pusė studentiško
Tvarkom stalus, skirstomės. Manau, labai tinka tradici nė pasakų pabaiga Ir aš ten buvau, valgiau, alų midų gė riau, pro barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Ir dar pri dėti norisi, kad šokiams ir žaidimams „Žaltvykslėje” vjetos mažoka buvo. Netikit? Apsilankvkit.
kelio nueita. „Dabar pra sidės rimtos studijos", — kalba kuratorius doc. J. Ragalevičius. Ne, nenorėjo trečiakuršių nuliūdinti jaunesnieji draugai. Visko buvo. Visus trečiakursių nusikaltimus ir nuopelnus antrakuršiai jiems atvirai išklojo; nebuvo pamirštas
nė vienas komjaunimo aktyvistas ar profsąjungos komiteto narys, O linkėjimų tai jau. ne trūko. Ir šmaikščių, ir nuoširdžiai pasakytų. „Na ir kamantinėjo mus ober fuksai", — pasakys po šventės ne vienas trečiakursis. Aldona SlLALYTĖ
DAILININKO ANTANO BUNIKIO
REPORTAŽAS (be žodžių) IS BALANDŽIO 1-OSIOS
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis gtnd entas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 tinko ir Iškiliuoju badu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <CoBaTcKMė cTyAesrr* — opran napruoMa, pesropaTa, KOMBreTa AKCM Amtbh, nporpnoMa opĄenos TpyAoaoro icpacnoro ąnaMenn n Apy*6m napoAOB BnAi>Hioc<xoro ynimeparrera hm. B. Kancynaca. Ha am ros ckom a3biKe. PeAaKrop R. BapsrinmiKdĖie.
LV 00268 Gžs. Nr. 971 Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNICKAJTE