hinc iturad astra
vilnensis
m. Balandžio 21 d. Penkiadienis Kaina 2 k.af).
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
GRUZIJOS SKAUSMAS
Skaitykite 2—3 psl.
Nr. 1 1 (1469)
BALANDŽIO 15 D.
Georgijaus CAGARELIO nuotr.
Balandžio 5 d. MF Žaliųjų klubas surengė piketą prie sa vo fakulteto. Studentai ir fakul teto dėstytojai tyliu protestu rei kalavo, kad iš teritorijos prie fakulteto Išsikraustytų garažas, iš patalpų — karinė katedra. „Autoūki, nevažinėk per mūsų žolytę", „Karine katedra, gra žink mūsų patalpas", „Universi tetas — ne MTS", — tokie Sū kiai buvo parašyti plakatuose.
I
Saulius Vainauskas — MF studentas, žaliasis: — Pastovėsim keletą valandų su plakatais, gal atkreipsim ga linčių ką nors pakeisti dėmesj. Autoūkiui ne vieta po audito rijų langais. Šiandien pamatuosim triukšmu, užterštumą. Ir, manau, nelabai estetiška, kai Čiurlionio gatve kursuoja kari nė technika. iškeldinimo — > niekas nepasikei tė. Doc. Laima Slavėnienė: Doc. Regina Mikėnienė: — Daugelio laboratorijų lan — Apie karinę katedrą sunku gai — šitoje pusėje. Kai prasi- ir kalbėti. Dabar mes turim vie darom langus, esam priversti ną nedidelę auditoriją, kurioje „gaivintis" transporto išmeta vyksta ir kalbų užsiėmimai, ir mais debesimis. Ir parašus seminarai visiems kursams, ir anksčiau rinkom dėl autoūkio teoriniai užsiėmimai. Sunkių
Universiteto studentų atstovybė - kelio pradžia ,,O jei pervirs.. ." —ne taip seniai abejojau, stebėdamas in tensyvų mūsų bandymą: susior ganizuoti, susitvarkyti.. . Aukš čiausią temperatūrą virimas pa siekė Universiteto — kaip da bar madinga sakyti — neformąliame forume. .. Balandžio 3 d. niekas nesitikėjo būtent to kios jo pabaigos — niekas ne sitikėjo keisto fiasko, kuriame nebuvo triumfuojančiu ar besi džiaugiančių. Matyt, klydo or ganizatoriai, tikėdamiesi ypatin go studentų aktyvumo, o ir ti kėtis būna sunku, kai reikalas „ateina" iš viršaus, a t iš šono. Matyt, klydo ir iš anksto pa rinkdami atstovus kitam etapui, tačiau tai — j teisingesnį kelią ve dančios klaidos. Jų buvo ir bus. Ir džiugu dėl to, kad reika las nepervirė! Į respublikinį fo rumą nuėjom stebėtojais ir da
lyviais. Stebėjom, dalyvavom. Pasijūtom kelio pradžioje. Jį pradėti reikia čia, Universitete, fakultete ir tik tada galėsim ei ti kitų ofganizuoti, mokyti, bur ti. Kad šis šnekėjimas būtų konkretesnis ir apčiuopiamešnis, norėčiau pasiūlyti keletą tezių, gal, išeities taškų: 1. Studentams reikalinga savo valdžia. Ne komjaunuoliška, ne profsąjunginė, o stbdentiška. 2. Nėra ir negali būti visus studentus vienijančios organi zacijos. 3. Gali būti studentų Renka mas aukščiausias valdžios orga nas, reiškiantis aukščiausiąją studentą valią. 4. Nėra jokio reikalo žaisti valdžios padalijimo principų. Niekas nesiims įgyvendinti ne savų sumanymų ir neiškentėtu idėjų. Santykis su nuolat vei
kiančiu organu turi būti ne kaip tarp Aukščiausiosos Tarybos ir Ministrų Tarybos, o kaip tarp AT ir jos prezidiumo. 5. Tokį organą siūlyčiau va dinti Atstovybe. 6. Visas studentų profsąjun gos funkcijas perduoti savivaldos-atstovavimo organams, nes tai yra skirstymo ir perskirsty mo funkcijos. Savivaldos orga nai nesuderinami su kokios nors organizacijos struktūra (įr čia nepainiokim organų, organizaci jos organų ir organizacijos ar organo aparato). 7. Toks organas (Atstovybė) pats savaime nėra — ir negali būti — politinis. Tačiau jo turinys-išrinktieji yra politikos, politinės kovos rezultatas. Iš ki tos pusės toks organas — tai politikos įrankis. 8. Dėl formavimo tvarkos rei
kia ginčytis (galima visus rinkti, galimas variantas, kaip pusę su daro atstovai nuo fakultetų (gal po 2), kitą pusę visų studentų renkamieji). 9. Visos lėšos, kurias gauna bet kuri Studentiška organiza cija iš Universiteto, turi būti Atstovybės žinioje. 10. Su šakine profsąjunga su daryti bendradarbiavimo (ar pan.) sutartį. 11.. Paruošti Atstovybės nuos tatus, formavimo tvarką, ir kitų mokslo metų pradžioje vietoje Universiteto studentų profsąjun gos ataskaitinės-rinkiminės kon ferencijos organizuoti Atstovy bės rinkimus arba kitaip šiuos dalykus suderinti. 12. Lietuvos studentų koordi nacinė taryba yra pakankamas tikslas studentijos organizavi
Prarastoji ekonomistų karta? Pramonės ekonomikos fakulte to SMD mokslinė konferencija balandžio 13—14 d. buvo skirta Respublikos ekonomikos ateičiai. Aptartos pereinamojo laikotar pio (į ekonominį savarankišku mą) gairės, patelkta (domių pa siūlymų, kaip išplėsti privatinės nuosavybės sektorių mūsų ūky je, kokia turėtų būti mokesčių politikos struktūra, aptarti eko nominiai nacionalinių santykių pagrindai Ir kt. Konferencijoje dalyvavo stu dentai ekonomistai iš aukštųjų mokyklų — Sverdlovsko, Kije vo, Leningrado. Jie išdėsto savo požiūrį į ekonominį savarankiš kumą. Nors visi — už respubli kų, sričių ekonominį savaran kiškumą, tačiau ne visi jį vie nodai įsivaizduoja. Pavyzdžiui, studentas iš Sverdlovsko bandė visus (tikinti, kad naudinga pri klausyti nuo srities valdžios.
Mūsų studentų nuomonė kitokia. Po konferencijos dar kartą šnektelėjome su studentais eko nomistais apie Lietuvos ekono mikos ateitį, kokio paruo šimo norėtų, kokių ekonomis tų reikia Lietuvai. Algis Variakojis: — Dabartinis sąjunginis res publikų savivaldos pro jektas praktiškai yra unitari nės valstybės tobulinimas. San tykius su „centru" reikėtų grįs ti sutarčių pagrindu, konfedera cija, kurioje atsižvelgiama ne tik į socialinius ekonominius skirtu mus, bet ir į nacionalinius ypa tumus. Arvydas Grigas: — Daug kalbama, kad mes turim gerą ekonominio sava rankiškumo koncepciją. Tačiau ja daug giriamasi, o mažai dis kutuojama, kalbama apie jos įgyvendinimo kelius. Estijos
ūkkiskaitos projektas daug išsa mesnis, jo kūrėjai nepalygina mai daugiau dirba numatydami ir visą įgyvendinimo procesą. Michailas Nasvitovičlus, Kije vo universiteto ekonomikos fa kulteto studentas: į — Ūkiskaitos problemomis pas mus Ukrainoje praktiškai niekas nesidomi. Ir persitvarky mas dar ne toks, kaip Lietuvo je. Todėl, kai aš prieš du mė nesius pasakiau, kad rašysiu kursinį darbą apie ūkiskaitą, vi si mane bandė atkalbėti. Ukrai noje apie tai visai nėra litera tūros. Tikiuosi jos parsivežti iš Lietuvos. Dirbu savarankiškai. Dabar išsiaiškinom pagrindinius principus. Savarankiškumo būti nybė seniai subrendo. Kad ir toks pavyzdys iš Ukrainos: čia yra septynios AE, 40% jų ga minamos elektros energijos eks portuojama į užsienį. O valiuta
plaukia į Maskvą, tiek mes j|ąjir tematom, nors rizikuojam saivo sveikata... Tarybų Sąjungos ateitį įsi vaizduoju kaip respublikų kon federaciją, kur viskas remiasi sutartiniis. Labiausiai man patin ka Estijos ūkiskaitos koncepci ja. Suprantami dalykai, kad res publika nori pati spręsti savo reikalus. Tačiau kai jinai tai paskelbė, iš „centro" iškart pa sipylė pikti riksmai. It iškart pradėjo visi' gailėtis Estijos, da bar — įr Lietuvos: kad respub likos vargšės, negalės pačios pragyventi. Jeigu jos yra Tary bų Sąjungos išlaikytinės, vadi nasi, tapę savarankiškomis, nu smuks. Jeigu jos to nori — te gul. Tegul Maskva atsisako in ternacionalinės pagalbos... Artūras Grėbliauskas: — Manau, kad tokia sunki ekonominė situacija dabar susi
!
!
i specialybės dalykų — anato mijos, histologijos, patologinės ; anatomijos — studentai mokosi nuo 20 iki 22 vai. Koks vakare gali būti darbas? Jūratė MARKELIŪNAITĖ ■
Gintaro KUDABOS nuotr.
mosi kelyje. Kitų funkcijų Lie tuvos studentų asociacijai nesu kursime, subjektai bus tie pa tys, kaip ir koordinacinės tary bos. Galima mąstyti nebent apie studentiškų ' organizacijų, pasiekusių jungimosi būtinybę, susivienijimą. Jų nėra daug; politinio vienijimosi kelias yra ilgas. Labai ilgas. Tad tokios tezės. Kokios an titezės? Rytis MARTIKONIS
Pirmadienį, balandžio 17 d., buvo susirinkusi iniciatyvinė grupė Universiteto studentų asociacijai sukurti. Nuspręsta ar timiausiu metu parengti ir pateikti svarstymui asociacijos nuostatų projektą, aptarti „Lie tuvos studento" leidybos reika lai, nutarta kreiptis j Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoją P. Ignotą, primenant Lietuvos studentų forumo pareiškimo ir kreipimosi reikalavimus.
darė todėl, kad ne politika pri klauso nuo ekonomikos, o at virkščiai. Ir į visas pažanges nes reformas žiūrima kaip į so cializmo griovimą. Michailas Nasvitovičlus: — Visi kritikuoja Estiją, kad ji nori grąžinti j ūkį privatinę nuosavybę. Visi šaukia, kad Es tija nori grįžti į kapitalizmą, o kas yra socializmas — niekas nežino. Labai protingai pasakė „Solidarumo" lyderis, kad nėra jokio skirtumo, ar tu valgai ka pitalistinę duoną, ar socialistnę. Svarbu, kad duonos būtų. Artūras Subačius: — Galima ir koncepciją gerą sukurti, ir įstatymus gerus pri imti, bet aš nematau daug gerų kadrų, sugebėsiančių dirbti Respublikos ūkiskaitos, rinkos sąlygomis. Kaip mus ruošia Uni versitete? Negalėčiau pasakyti, kad ruošia pilnaverčiais specia listais. Labai mažai žinome apie užsienio ekonomikos valdyme modelius (nors tokių dabar sie-
(nukelta i 4 psl.)
TBILISYJE I
Audrio
Georgijaus CAGARELIO nuotr.
Balandžio aštuntoji. Ką Iš jų rytoj apraudos artimieji?
Balandžio dx vilktoji. I’iie Tbilisio universiteto.
Tai, kas jvyko Tbilisyje, be abejo, daro žalą pertvarkos, de mokratizacijos, šalies atsinauji nimo interesams. Neatsakingų asmenų sprendimai, veiksmai, po elgiai sukėlė (tampą respubliko je. Suskambo antitarybiniai lo zungai, kvietimai atplėšti socia listinę Gruziją nuo broliškos ta rybinių tautų šeimos. (Iš M. Gorbačiovo kreipimo si i Gruzijos komunistus, visus dirbančiuosius)
Į Tbilisį išskiridom antradienį, balandžio 11 dieną. Dėl nepalan kių oro sąlygų lėktuvas vėlavo. Gruzijos sostinėje nutūpėme 22.50 vietos laiku. 23 vai. pra sideda komendanto valanda, tad visą naktį iki 6 vai. ryto, pra leidome aerouoste. Čia patrulia vo kareiviai, ginkluoti automa tais ir lazdomis. Vienas kari ninkas paprašytas trumpai pa pasakojo apie įvykius, prasita rė, kad demonstrantus malšino „afganistaniečiai", t. y. iš Af ganistano išvesti kariniai dali niai. Apie 6.30 vai. pasiekiau Rustavelio prospektą. Greta, Lenino aikštėje, stovėjo šar vuočiai. Kareiviai, eidami pro spektu, kabino miesto komendan to įsakymus. Daugelio vitrinų langai išdaužyti. Netoli nuo S. Rustavelio teatro stovėjo pasviręs KAMAZ’as. Daugelis viešbučių nedirbo. Dokumentų niekas neklausė. Prie „Iverijos" viešbučio užkalbinau porą mi licininkų, jie patvirtino, kad milicija gynė demonstrantus nuo armijos, teigė, kad „geriau būtų piums leidę vaikyti", tragedijos nebūtų buvę. Apie 8 valandą ryto gatvėse padaugėjo žmonių, man jie pasirodė prislėgti, išsi gandę, baikščiai skaitė kareivių išklijuotus skelbimus. Oficiali (vykių kronika (pagal „Večernij Tbilisi"): Balandžio 4 dieną, 5 vai. ryto, Tbilisio medicinos institute įvyko mi tingas. Jame pasmerkta Abcha zuos atsiskyrimo nuo Gruzijos idėja. 19 vai. Tbilisio universite to salėje įvyksta dar vienas mi tingas. Pasigirsta balsai, pasisa kantys už Gruzijos nepriklauso mybę. 20 vai. mitinguojantys patraukia prie Vyriausybės rū mų. Dalyvauja apie 10000 žmo nių. Dienotvarkėje — Abcha zuos klausimas, taip pat min tys apie Gruzijos išstojimą iš TSRS. Mitingas baigiasi balan džio 6 dieną 5 vai. ryto. 30 žmonių paskelbia bado streiką. Balandžio 5 dieną mitingas tę siasi. Reikalavimai tie patys. Balandžio 6 dieną mitingas tę siasi, jame įvairiu laiku daly vauja nuo tūkstančio iki 15—20 tūkstančių žmonių. Daugelyje ankštųjų mokyklų, užsiėmimai nebevyksta. Apie 20 vai. dalis mitinguojančių pasiekia TVR komitetą. Reikalaujama tiesio gir.ės mitingo transliacijos. Balandžio 7-oji. Prie Vyriau sybes rūmų — daugiau kaip 20000 žmonių. Mitinge kalba vienas iš „neformalų" lyderių I. Cereteli, jis skaito laišką į SNO ir JAV bei Prancūzijos prezidentams, kuriame rei kalaujama pripažinti Rusijos agresiją Gruzijos atžvilgiu 1920 melais. Tą pačią dieną kino re žisierius R. Ccheidzė pasiūlo vyriausybei užmegzti kontaktą su mitinguojančiais, mitinguo lanlys atsisako. Balandžio 8 dieną 11 vai. ry to dauguma mitinguojančių — moksleiviai ir studentai. Čia oficiali chronologija nu
trūksta, prasideda komentarai. Balandžio 12 dieną, apie 15 vai. pasiekiu Tbilisio universitetą. Priešais universiteto rūmus su sirinkę studentai ir dėstytojai. Kalbasi atskiromis grupelėmis. Netoliese stovi šarvuotis. Čia ir sutikau pirmuosius tragiš kosios nakties liudininkus. Vie nas iš jų — universiteto moks linis bendradarbis Iraklij. Chursidzė, papasakojo: — NaktJ iš 8 ( 9 dieną, 3.15 vai. ( mitinguojančius kreipėsi katalikosas, visos Gruzijos Pa triarchas Ilija II. Jis kvietė iš siskirstyti, bet žmonės nepak lausė. Didelių aistrų nebuvo. Žmonės dainavo, šoko. Oratoriai kelis kartus kreipėsi ( žmones prašydami neprovokuoti karei vių, elgtis draugiškai. Apie 4 vai. prasidėjo puolimas. Pirma kareivių eilė ėjo ginkluota laz domis, antra — kastuvais, tre čia — automatais. Minia atsidū rė apsuptyje^ Mušdami karei viai rėkė: „Tai jums už Staliną ir už Beriją". Buvo naudoja mos ašarinės dujos ir neaiškios sudėties cheminis preparatas. Vienas kareivis gelbėjo su žeistą mergaitę. Tai pamatęs karininkas pradėjo šaukti: „Ką tu gelbsti?" Mitingo metu buvo visokių lo zungų, tačiau manau, kad mi tingas buvo taikus, žmonės juk neturėjo jokių ginklų. Pirmadienį, balandžio 10 die ną, prie universiteto pastato vyko studentų mitingas. Apie jį pasakoja docentas Sandro Mamasachlisi: — Aš atvažiavau, kai mitin gas jau buvo prasidėjęs. Neto li nuo universiteto pamačiau šarvuočius ir kariuomenę, pri ėjau prie karininkų. Kalbė jausi su jais. Norėjosi sušvel ninti padėtį. Kai grįžau prie universiteto, mane pašaukė mi licininkas, davė megafoną. Aš paprašfau studentų, kad jie skirstytųsi. Studentai pradėjo skirstytis: dalis nuėjo į antrąjį universiteto korpusą, kiti — čia, Į centrinius rūmus Tuo metu kareiviai, netikėtai susirikiavę' į eilę, ėmė pulti žmones. Vienas vaikinas parkrito, jį ėmė mušti lazda, aš pradėjau baisiai rėkti ant mušančio kareivio tuo metu vaikinas pradėjo šliaužti, jį pa ėmė milicininkas (r paslėpė. Ta; da kareivis puolė mane, kitas j( sulaikė. Aš pradėjau filmuoti mėgė jiška kamera. Išgirdau riksmą „Nemušk jo, nemušk jo". Atsi sukęs pamačiau virš mano gal vos iškilusią guminę lazdą. Tas pats kareivis sugriebė mane už atlapų ir pasakė: „Rodyk do kumentus". Aš parodžiau žur nalisto pažymėjimą, tada palei do. Visa tai vyko tarp 10 ir 11 vai. ryto. Balandžio 11 dieną Gruzijos Mokslų Akademijoje įvyko draugų E. Ševardnadzės ir G. Razumovskio susitikimas su mokslininkais. Jame kalbėjo MA narė korespondentė, universi teto profesorė, istorijos moks lų daktarė Mariko Lordkipanidzė. Profesorės paklausiau, apie ką buvo jos kalba tame susitikime. Štai jos pasakojimas: — Gruzinų tautą ištiko di džiulė tragedija. Jeigu būtų žu vęs tik vienas žmogus, ir tai jau būtų tragedija. Viskas prasidė jo nuo Abchazijos Įvykių, kai ten buvo pareikalauta atsisky rimo nuo Gruzijos. Abchazija — istorinės Gruzijos žemės. Ab chazai gyvena toje žemėje, tai
tu<4 zijT VO [ ga4 r<4
8 ' riaJ lein lis J
lai’ re* bU*
9.04.21
t>I ALYVOS kvietus ’ 'tie turi it t tačiau ls ų tokios >t gruzinų t Sv0 Vleg is buvo ?'1v0 atkomlteP1 pasidėję tffl, jeigu i pybiniai ‘T gali. fonėmls, frizuotose Nf'tvarky li? persitrlftisl trisŠlfl'o to Vj'eji me i f*U savo jlJSyvenau. stRsi pervj gyventi it tačiau l«ai ir ifiMtokioje, iB• Aš i^bar aš ii1 Ž’ltoai sajuk jjMu ran— įteisinu yra. išteisinti efU Akajjfavo vyir aš if'G kuri >d tautos, irljs turi jtFas, kalt'turl atiM lį Gija u*li buvo k® rūmų: Aūočlai, nį Niekas ssffc puls. ĮFO Uauef rilėrašil&Ss tik it žadėjo iti^sieniea^" viešjt durų Subėgau le^Vvenau
Bataišvili (neformalų lyderiai — aut.). Pradėjo lyti, žmonės apsi dengė polietilenu, buvo ilgoka pauzė. Apie pusę keturių pas! rodė Patriarchas Illja II. Jis pa sakė, kad galimi dideli nemalo numai, kvietė palikti aikštę. Pra sidėjo šurmulys, kalbėtojo nejželdinėjo, tačiau buvo nuspręsta pasilikti aikštėje. Illja II-asis irgi pasiliko. Cereteli paprašė palaiminti susi rinkusiuosius. Jis pasakė, kad laiminti gali tik cerkvėje. Tada Cereteli ėmė skaityti maldą, minia kartojo paskui jį. Uždegė žvakes, tuo metu baigėsi lietus. Būdamas aikštėje aš pagalvojau, kad jėga tikrai nebus naudoja ma. Po to nuėjau prie šarvuo čių. Čia pamačiau kariuomenę Ir supratau, kad jie vaikys mi tingą, nes tuo metu vyko persiriklavimas. Padariau keletą ka drų, tuo metu prie manęs pri bėgo kareiviai, sugriebė už ran kų, norėjo sudaužyti fotoaparatą, tačiau kai pasakiau, kad jis valdiškas, jie šito nepadarė. Nu vedė pas karininką, tas liepė apieškoti. Apšvietė vieną išfo tografuotą juostą, kitos nesura do. Netikėtai pasigirdo riksmas, kareiviai mane paliko ir nubė go. Aš pradėjau bėgti link aikš tės, rėkdamas, kad jie jau eina. Pirmieji pajudėjo šarvuočiai, už jų kareiviai. Kažkas iš minios metė batą. Privažiavę prie žmo nių, šarvuočiai sustojo. Tuo me tu, kai armija pajudėjo, aikštė je skambėjo muzika, kažkokia moteris dainavo. Jurijaus Rosto aš paklausiau, kodėl, jo nuomone, areštuotas laikraščio tiražas ir kodėl jo re portažo nespausdino „Literaturnaja gazeta". Štai jo atsakymas: — Tiksliai negaliu atsakyti Į šį klausimą. „Literatiirnaja ga zeta" nespausdino, matyt, todėl, kad buvo gautas toks nurody mas, o „Molodiož Gruzlji" — grįš redaktorius iš CK, pasa kys. Mano nuotraukos darytos 3—5 minutės iki susidorojimo pradžios, jose matosi, kad žmo nės elgėsi taikiai, manau, kad tai ne mažiau svarbus faktas, nei sumušimas.
ateitų žurnalistai. Tai, ką paty riau tame kambaryje, prisimin siu visą gyvenimą. Su manimi buvęs draugas, pamatęs ant sie nos Tamriko nuotrauką, prašė perfotografuoto. Kambarys tam sus ir perfotografuota nuotrauka būtų buvusi neryški. Jūs būtu mėte nesupratę, kodėl mano draugas prašė ją perfotografuo ti. Pažvelgęs į nuotrauką aš su pratau. Mergaitei grožiu prilyg ti galėjo tikriausiai tik Gribojedovo žmona Cavčavadzė. Ir dar, yra toks eilėraštis: „Nežiūrėkit j vyrus tada, kai ašaros veidą skalauja". Mergaitės tėvas, Ar kadijus Covelidzė, verkė. Atro do, kad jb verksmą girdžiu ir dabar, rašydamas šias . eilutes. Jis buvo turistinėje kelionėje, apie tai, kas įvyko gimtinėje, pamatė per televiziją Amsterda me, tarsi ką nujausdamas sku bėjo namo. Rado negyvą dukrą. Tamriko draugė, kuri dabar gu li ligoninėje, buvusi kartu tą naktį, papasakoj o: — Kai Tamriko mušė, ji atsi klaupusi ant kelių prašė: „Diadenka, nie ubivaj". Tamriko Covelidzę leido pa laidoti cerkvėje. Prieš išvažiuojant, balandžio 14 d., penktadienio, vakarą vyriausybinės komisijos narys, medicinos mokslų kandidatas Ramazas Guladzė, žurnalistams iš Lietuvos papasakojo: — Nekelia abejonių faktas, kad buvo pavartoti cheminiai nuodai, kurių sudėties kol kas negalime nustatyti, o tie, kurie pavartojo, nepasako. Buvo ap nuodyti žmonės, apnuodijimo laipsnis vidutinio sunkumo. Ko misijos nuomone, viena iš mir čių priežasčių yra šie nuodai. Šiuo metu ligoninėse guli apie 200 sužeistų. Dar keturi buvo atvežti į ligoninę balandžio 10 dieną. Jų sužeidimo priežastis — konfliktas su kariniu patru liu komendanto valandos melu. Ligoninėje ir 57 milicininkai, nukentėję gindami žmones. Per tas dienas, praleistas Gru zijos sostinėje man daug kartu teko praeiti pro Vyriausybės rūmus, pro tą vietą, kur vyko tragedija. Žmonės ėjo ir ėjo, braukdami ašaras, nešini gėlėmis ir žvakėmis. Visa aikštė nuklo ta gėlėmis. Mieste prie gėlių kioskų didžiausios eilės. Retas kuris ateina su alyvų puokštė mis, gal todėl alyvas labiausiai įsiminiau Vyriausybės rūmų fo ne. Po to alyvų puokštes dar mačiau lėktuve „Tbilisis—Ry ga", skrisdamas namo. Tbilisyje žydi alyvos. Pavasaris.
Redaktorius ir CK sugrįžo. Po pietų buvo leista platinti laik raštį. GruBalandžio' 11 dieną laikraš e bu- čiuose buvo paskelbtos žuvu ttnaja siųjų pavardės. Vietoje žuvo 16 rijaus žmonių, iš jų keturiolika mote ktj iš rų. Vyriausiajai 70 metų, jau S Vy- niausiajai — 16. Naktį j balan buvo džio 11d. ligoninėje mirė 25 me U, da- tų vaikinas ir 23 metų moteris. kįnta. Balandžio 14 dieną mirusių jau u įpjausibuvo 19. Viena moteris, E. Gigruziji" pašvili, buvo nėščia. Iki šiol visą Tbilisis—Vilnius nelaiką rašiau remdamasis faktais i? ir liudininkų parodymais. Ta Autorius dėkoja laikraščių A,, i čiau nežinau, ar pavyks išvengti ji'„Večernij Tbilisi" ir „Molodiož emocijų. Žuvusios 16-metės [ir savo Gruziji" žurnalistams už paramą moksleivės Tamriko Covelidzė ’ l5-hara- tėvai sutiko, rengiant šį reportažą. kad į šermenis 2 i’F'ainavo ■10 ' alkšrami. tačiau Vakar skambinome į „Molodiož Gruziji" redakciją. Jos ko a1 .(Salima. respondentas Vladimiras Ivanldzė perdavė, kad balandžio 20 d. i. mikduomenimis žuvusiųjų jau dvidešimt. Komendanto valanda pa ‘Sų elas Cjannaikinta balandžio 18 d. 5 vai. ryto. “kinas. A;,S atŠeštadienį palaidot} žuvusieji. Laidotuvėse dalyvavo keletas Į ,i k buvo tūkstančių žmonių. Vakarykštis „Molodiož Gruziji" spausdina > kainterviu su „Moskovskije novostl" redaktorium J. Jakovlevu, t11, l Atsakuriame jis sako, kad balandžio 9 d. įvykiai buvo Tarybų val >lima džios diskreditacija, apgalvotas puolimas prieš pertvarkos pasie ji aktorius $ blti, k ir kimus. runoje ,0rMeteli, areš-
t
Žuvusiųjų sąraše jau devyniolika pavardžių.
AUDRIAUS SIAURUSEVICI \US
i iiotr
;v
I
■-
Universitas Viloensis
1989.9421 --------------------------------- 1
neprarastąja karta? Kai priima mi tokie įstatymai, kaip dabar, yra reali grėsmė sugrįžti į stagnaciją. Tada mes su tokio mis žiniomis būsime reikalingi sistemai. O jieigu bus nauja sis tema, tai priklausys nuo kiek vieno, ar jis bus „prarastas" ekonomistas, ar ne. Arvydas Grigas: — Ekonomistų ruošimą aukš reikia perttojoje mokykloje varkyti iš esmės, revoliuciją pa daryti. Juk keičiama ūkio san kloda, ekonominiai santykiai. Lietuvos ateitis ir priklausys nuo
to, kiek ji turės kvalifikuotų žmonių, sugebančių tvarkyti rin kos procesus. Todėl svarbiausia permaina, kuri turi įvykti mūsų ruošime — tai ekonominio, laisvo nuo stereotipų mastymo skatinimas. < Algis Variakojls: — Kol kas moksle yra nekintamos tiesos, kurias tik reikia atkartoti. Mąstymo jokio. Artūras Subačius: — Labai lengva kritikuoti dės tytojus, mokymo programas. Tačiau ir geri dėstytojų norai nueis perniek, jeigu pati visuo-
menė nereikalaus kitokių spe cialistų. Jeigu visuomenei rei kalingi biurokratai, tai biurokra tai ir ruošiami. Pavyzdžiui, fizikams, chemibūtinybės kams nėra tokios kaitalioti mokymo programų. Ekonomikoj kitaip. Kiekvieno naujo vadovo — nauja ir poli tika. Vadinasi, ekonomikoje reforma seka reformą. Aukšto joje mokykloje keičiamos pro gramos. Dabar irgi pradedam mokytis pagal naujas programas. Bet ar iš esmės kas pasikeis, jeigu nesikeis visuomenės požiū ris į specialistus? Būsim tokiais specialistais, kokių reikės vi suomenei. Užrašė Jūratė MARKEUCNAITĖ
mokslą, gauna minimalų atlygi nimą. Algos minimumas, nuo 1930-ųjų metų beveik kasmet augęs, nuo 1981 metų išlieka ne pakitęs, Tūo tarpu mokesčio už aukštąjį išsilavinimą augimo
tais priklauso nuo to, ar jie tu ri spausdintų darbų. Daugelio fakultetų profesoriai ir dėstyto jai sutinka, kad mokslinis dar bas pagerina mokymą. Ta čiau jiems sunku tolygiai pas
darytos, netgi priėmimo valant dų metu. Tai reiškia, kad dėsty tojai absoliučiai nesidomi studentų reikalais. Aišku, kad jie viduje, nes girspausdinant. dėti karštligiškai
Prarastoji ekonomistų karta?
TBILISIO UNIVERSITETO
STUDENTAMS Reiškiame Jums nuošir džiausią užuojautą dėl ba landžio 9 d. tragedijos. Įsame labai susirūpinę smur to veiksmais, keliančiais pa vojų demokratizacijos proce sui. Prisijungiame prie rei kalavimų viešai teisti asme nis, kaltus dėl žmonių žūties. V i komjaunimo komitetas
The
(atkelta iš 1 psl.) kiame ir mešj. Dažniau skaito me jų kritiką... Arvydas Grigas: — Labai skaudų yra žinoti, kad pilnaverčio ekonominio iš silavinimo negausim. Ir, deja, galimą pasakyti, kad fakultetas teberuošia prarastąją ekonomis tų kartą. . . Michailas Nasvltovičius: — Pas mus beveik niekas ne marketingas, žino, ką reiškia rinka, menedžeris — tai kažko* kie baisūs žodžiai, O kaip mes prarastąja ar save vadiname:
national college nevvspaper
z
Studijos Jungtinėse Valstijose Kiekvieną penktadienio popie tę Vakarų Kentukio universitete automobilių stovėjimo aikštelės ištuštėja ir vėl prisipildo tik sekmadienio vakarą ar pirmadienio rytą, Daug studentų kiekvieną savaitgalį važiuoja namo pas šeiminykščius, draugus, kar tais — i darbą. „Nėra ko pasi likti universitete, — pareiškė antrakursis Dennis Bishop. — Aš pats važiuoju namo ne re čiau, kaip kas antrą savaitgalį". „Išvažiuodami mūsų studentai atsiriboja nuo vieno iš svar biausių studentiško gyvenimo aspektų, — sako dekanas Howard Bailey. — Nacionaliniai tyrimai parodė, kad tekių stu dentų pažangumas žemesnis, ka dangi jie neįstengia prisitaikyti prie aukštosios mokyklos aplin kos". „Aš manau, kad jie nesijaučia esą reikšminga universiteto da lis", pritaria prorektorius moky mo reikalams daktaras Jerry Wilder. Pagal „College Heights Herald", Vakarų Kentukio universitetas Preliminariniais duomenimis trys iš tūkstančio 20 JAV aukš-
tųjų mokyklų studentų yra AIDS viruso nešiotojai. Kiekvienoje iš šių aukštųjų mokyklų anonimiš kai paimta po 1000 kraujo mė ginių. Mokslininkai perspėja, kad ištyrus visus šių mokymo įstaigų studentus virusų nešio tojų skaičius gali pasirodyti di desnis arba mažesnis už preli minarines tris dešimtąsias pro cento. Pagal „The Dally TEXAN", Tekso Ostlno universitetas
„American Tėlephone and Telegraph" kompanijos surengta apklausa parodė; kad tik 38 pro centai amerikiečių studentų man°, jog jų išsilavinimas vertas tų pinigų, kurie už jį mokami, 61 procentas taip nemano, vie nas procentas neturi tvirtos nuo monės. XXX Per pastaruosius septynerius už metus išaugus mokesčiui mokslą ir sumažėjus vyriausybės teikiamai pagalbai, daugeliui studentų pasidarė kur kas Sun kiau apmokėti už savo studijas. Reigano era studentams buvo sunki. Daugelis iš tų, kurie už darbiauja, kad apmokėtų už
tempai devintajame dešimtmety je dvigubai pralenkė infliacijos tempus Džordžijos universitete per septyneris metus mokestis padidėjo 204,5 procentais. Uždarbiaujantiems studentams tenka vis daugiau laiko praleisti darbe, o ne auditorijoje. Pagal „The Red ant Black", Džordžijos universitetas Ričmcndo universiteto profesoriuš J. Martin Ryles, dėstantis TSRS istoriją, sukūrė kompiute rinį žaidimą „Rusijos revoliuci ja". Žaidimo pradžia — tikslus pradinio revoliucijos etapo įvy kių Išvardijimas. Zaidžiantysis gali pasirinkti vieną iš trijų to lesnio jog vystymosi kelių. Jei pasirenkamas neteisingas kelias — ima dėtis blogi dalykai istorijos požiūriu blogu laiku. Žaidimo pagalba studentai įsi sąmonina, kas ir kodėl atsitiko Tarybų Sąjungoje. Pagal „The Colleglan", Ričmondo universitetas, Virdžinija
Daugelis dėstytojų gyvena laikydamiesi devizo: „Publikuokis arba žūk", jų karjera kar-
kirstyti laiką tarp mokymo ir mokslinio darbo išlaikant gerą abiejų kokybę. „Didelių aukštų jų mokyklų, besiorientuojančių į mokslinius tyrimus, darbuotojai atmestinai žiūri į dėstymą, atsi dėdami naudingesniam finansiniu ir profesiniu požiūrių darbui", teigia knygos „Dėstytojai ir aukštojo mokslo mirtis" autorius Charles Sykes iš Milvokio. Dės tytojai turėtų įtraukti į mokslo tiriamąjį darbą vyresniųjų kur sų studentus, buvo konstatuota Siaurės Karolinos universitete įvykusiame forume „Mokymas aukštojoje mokykloje". Tačiau dideliuose universitetuose, tokių studentų skaičius neviršija vie no procento. Kitaip yra mažes niuose privačiuose koledžuose — ten jų beveik 30 procentų. „PUblikuokis arba žūk" sindromas sparčiai plinta tarp Tekso A and M universiteto dėstytojų, — rdšoma šio universiteto laik raštyje i,The Battalion". Univer sitetas darosi pirmiausia mokslo tyrimo įstaiga, ir liūdniausia, kad tik nedaugelis dėstytojų gėli at sispirti šiam sindromui. Štai ko kie „ligos" požymiai: 1. Kabinetų durys visada už-
Jeigu visa jūsų karjera priklau so nuo to, kiek esate paskelbęs darbų, kaip jūs galite rūpintis niekingais studentais. 2. Auditorijoje diskusijos su kasi apie naujausią dėstytojo darbą. Tai leidžia dėstytojui pa tenkinti savo savimeilę. 3. Dėstytojai savinasi studentų tyrimus. Išsėmę savo mintis jie suranda „šviesų" studentą ir jų rūpesčiai kaip „išsispausdinti" baigiasi. 4. Paskutinjjj simptomą gali ma išvysti mokymo automa tuose, kurie įžengia į auditoriją išvis be jokios veido išraiškos. Trisdešimt septyni procentai Nortvesto universiteto (Ilinojaus valstija) dėstytojų pirmumą tei kia mokymui, šešiasdešimt trys — moksliniam darbui. „Atlyginimo sistema universi tete tokia, kad fakultetai kur kas labiau linksta į mokslinį dar bą, — pasakė profesorius William Heyck. — Laikas tinkamai atly ginti ir už dėstymą". „Susidaro toks moralinis klmatas, kai visi žino jog už mokslinį darbą gaus didesnį atpildą, nei už dėsty mą", — teigia sociologijos profeso rė Arlene Daniėls.
Žvilgsnis iš šalies------------------ "------- —————
Ar Lietuva yra pertvarkos Pabaltijyje garvežys? — nuolat klausiau savęs ir ki tų, viešėdamas Vilniuje. Niekas negalėjo man atsakyti. Vargu ar galėtų atsakyti ir besišyp santis iš rinkiminių plakatų, ku riais buvo nuklijuotos sienos, Lietuvos kcmimistų partijos va dovas A. Brazauskas. Lietuviai A, Brazauską vertina atsargiai Iš vienos pusės jis laikomas iš tikrųjų „nauju žmogumi", kurio veiksmai teikia pakankamą pa grindą šypsotis plakatuose. Ki tą vertus, komunistų partijla daugelio lietuvių akyse yra su-
sikompromitavusi, todėl nau juoju vadovu aklai nesekama. Riebus, traukiantis akį lozun gų, išklijuotų ant parduotuvių sienų, šriftas kviečia skaityti: suvereni Lietuva yra naujos ekonomikos pagrindas! Tačiau pro šalį skubantys paprasti miesto gyventojai neturi aiš kaus supratimo, kokia valstybės santvarka turėtų būti siejama su Lietuvos Suverenitetu. Vil niaus Universiteto studento Ry čio Budrio nuomone, laisvės ne galima skirstyti j socialistinę ar-
VISUS, pavargusius nuo triukšmo, darbų, kam artima dainuojamoji poezija ar autorinė daina, namų muzikavimas ar bardai, kviečiame Balandžio 22 dieną, šeštadienį, atvykti į Kiemo teatro salę. Koncerto pradžia 18 vai.
O
U-l C/0
u-i
ai O
z
U-l <—1
Unlversiteto Kino Centras sprogdina sustingė lių fantazijas, kviesdamas į J. KSANTUSO neei linį absurdo filmą „ESKIMEI SALTA", kuris bus demonstruojamas balandžio 25 d., antradie nį, 17 vai., o 19 vai. įžymiojo N. BODI filmo „NARCIZAS IR PSICHĖJ A."‘ premjera, Filmai bus rodomi Saulėtekio ai 9 JK I aud. ANONSAS Penktadienį, balandžio 28 d., numatomas skandalingojo kino vakaras, V engrų filmai: „Svelka erotika", „Viena dorovės naktis".
bą kapitalistinę. /.Savarankišku mas yra savarankiškumas", — samprotauja jis. Paprasta, žino ma. Taip, kaip parduotuvėse pardavinėjama kava, nuo seno esti} atsimenamas lietuviško alaus skonis ir teatro scenoje vaidinamas sukrečiantis studen tų spektaklis. Mūsų dienų lietuvis neleidžia Sau užmigt nuo duonos, žaidi mų ir Sąjūdžio žadinamų tauti nių jausmų. Lietuvoje susikūru si rusų-lenkų tautybės gyven tojų sąjunga „Jedinstvo", kuri
yra pietinės Estijios Interfronto primena lietubrolis, nuolat viams rūsčią tiesą: „Dar nežinia, kas yra krašto šeimininkail", — mano jos nariai. Vis dėlto reikalai guda net ir tada, kai Sąjūdis neveda lietuvių už rankų. Sakysim, kova dėl karei vio A. Sakalausko (demonstraci jos, pasisakymai spaudoje, para šų rinkimas, bado streikas ViL niuje) davė pirmuosius rezulta tus — A. Sakalauskas yra tėvy nėje. Nelaimė su amoniaku la bai aštriai iškėlė ekologijos pro-
prasmingiausias poilsis, veiksmingiausia priemonė AIDS — rankdarbiai. Apie tai — jubiliejinėje Teisininkų šventėje.
kovoje
su
TD-10 Programoje: kylančios roko žvaigždės ir besileidžiantys mėnu liai, neaiškios kilmės, bet sterilios, grupės „KHmaksas", „Stagnatal“, „Dviratis" ir kt., amerikiečių džiazrokas, arabų siktymdžiazas, dėstytojų ringas, gyvieji paveikslai (su išsinešimu), preskonferencija su „Žalgirio“ futbolininkais ir pokalbis su jų žmonomis. Adresas: Saulėtekio 9, I kurpusas. Laikas: Balandžio 29 d. Registracijos pradžia’: 18.30 val.Aukų išnešimas: 23.50 vai. Informacija: 76 94 41. Visų dalyvavimas nebūtinas!
„Ąžuolyno" sodininkų beįidrijoje parduodamas sklypas Nr. 6—33 su vaismedžiais ir vais krūmiais, kurių kaina 141,2 rub. Kreiptis bendrijos valdybom Tel. 61 40 84.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810209, išduotą EKFF stu dentei Rasai GURK5NYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 841091, išduotą FF studentui
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 450* Užs. Nr. 847 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautą pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EateHeAeAbHHK BHAtnioccKoro yuHBepcuTeTa. PeAaKTop A. AminiTac. 232734, Bhalhioc, ynHBepcHTeTO, 3. Tjmorpacįnm H3AaTeAi>cTBa UK KII Ahtbm.
blemas. Jei ne garvežiu, tai iš tikrųjų pirmuoju vagonu Lietuva P® truputį, ramiai važiuoja savarankiškumo link. Tačiau lietuvis negali būti dėl nieko tikras. Niekas iš mūsų nežino, ka da ant kelio pasirodys iešminin kas, kurio vienintelis noras bus nukreipti traukinį ant klaidin69 bėgių. .. Alnar RUUSSAAR „TRU" (Tartu universiteto laikraštis) Vertė Dalia BARAUSKAITĖ Daliui ALEKSANDRAVIČIUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8811085, išduotą FilF studen tei Rasai GINKUTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8811478, išduotą FF studen tui Artūrui KONTRIMUI, laikyt' negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 8811282, išduotą TF studen tui Giedriui VAI5TARUI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėįimą Nr. 8610690, išduotą MF studen tei Sigitai RAUCKYTEI, laikyti negaliojančiu.
RedalrtMtM A. UPSTAS