visų
Salių proletarai,
vienykitės
Linki
V1LNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 11(250) + 1957 m. balandžio 4 d. ketvirtadienis 4- Kalni 20 kap.
Ruošiantis Spalio 40-mečiui
sėkmės
Prisimenant ir vartant pirmųjų metų „Tarybinio studento" laikraštėlio numerius, visų pirma, krinta atmintin tas faktas, kad tai buvo džiugus įvykis universiteto gyvenime, ir kartu tai buvo galingas įrankis toliau kovojant dėl •comunistinio auklėjim:>, darbo išvystymo bei jo sustiprinimo mūsų universiteto studentijos tarpe. Pirmosios redkolegijos sąstatas buvo gana įvairus, daugiausia tai buvo įvairių fakultetų studentai, kuriuos jungė bendras reikalas — leisti pirmąjį mūsų universiteto spausdintą laikraštėlį. Darbas buvo nežinomas, neturėjo me patyrimo bei įgudimo, o tuo tarpu reikėjo surinkti gausios medžiagos, paruošti ją ir ati duoti spausdinti. Darbo ėmėsi visi redkolegi jos nariai su didžiuliu noru. Daug nuoširdžiu darbu prisidėjo buvę tuo metu studentai, dabar — Chemijos fak. dės tytojas Skllarinskis, Istorijos-filologijos fak. dekiias Palionis, dėstytojas Paltanavičius ir kiti. Vartant „Tarybinio studento" pirmųjų me tų komplektą, iš jo puslapių žvelgia studentų nuotraukos, kurie jau seniai yra baigę univer sitetą ir toliau nenuilstamai dirba savo spe cialybės srityje ir aktyviai pasireiškia visuo meniniame darbe. Tai buvę studentai P. Buckus, Rauduvaitė, Sudavičlus ir kiti. Dabartiniame „Tarybinio studento" redko legijos sąstate, be abejo, vyrauja žurnalisti kos specialybės studentai, tai yra profesiona-
lūs busimieji spaudos darbuotojai. Todėl red kolegijos garbės reikalas yra, kad „Tarybi nis studentas" žengtų vis į aukštesnį lygį, kaskart būtų įdomesnis ir kovingesnis. „Tarybinio studento" laikraštėlis turėjo tikslą supažindinti universiteto studentus su 'vykiais, vykstančiais fikultetuose, atskiruo se kursuose ir grupėse, skleisti geriausių stu dentų pavyzdžius, iškelti ir kritikuoti trūku mus bei pasmerkti negeroves, pasitaikančias studentijos mokymo-auklėjimo procese, jų el gesyje, kelti studentijos politinį-idėjlnį lygį, kovoti dėl gerų kvalifikuotų specialistų pa ruošimo. Atžymint 250-tąjį numerį ir besiartinančią spaudos dieną, linkiu „Tarybinio studento” redkolegijos kolektyvui su jaunatvišku entu ziazmu tęsti toliau šių uždavinių vykdymą, kad „Tarybinis studentas" taptų dar kovin gesnis ir liepsningesnis, auklėjant mūsų stu dentiją, ugdant joje tauriausius tarybinio jaunimo bruožus ir grūdinant jų valią darbe ir moksle! Linkiu studentams, pradėjusiems savo kū rybinį darbą „Tarybinio studento" redakci joje, ateityje tapti įžymiais mūsų šalies žurnallstais ir prisiminti, kad pirmąjį kovinį darbo patyrimą jie įgijo leidžiant „Tarybinį studentą". E. Boreikaitė Pirmasis „Tarybinio studento” redaktorius
mūsų universiteto atsiekimais pirma, mokslo ir specialistų tarybiniu laikotarpiu. Dalykiš ruošime. kai ir gerai parinko temas Tei Fizinio lavinimo ir sporto, sės mokslų fakultetas, TSKP universiteto ūkio skyriaus ir istorijos katedra ir kt. Iš pra kitos pakomisijos praves įvai nešimų galima paminėti vyr. rias priemones, minėjimus, dėst. R. Šarmaičio „Didžioji Spalio šventės demonstraciją, Spalio revoliucija ir Lietuvos parengs plakatus, inventorių, darbo žmonių kova už Tarybų apipavidalinimo reikmenis. Ruošiantis Spalio keturiadevaldžią 1918—1919 m. m.” vyr. dėst. Medžio — „Socia šlmtmečiui, —- baigdamas pa listinio teisėtumo vystymasis sakė Rektorius, — taip pat Tarybų Lietuvoje”, doc. Palio numatoma atlikti universiteto nio „Lietuvių kalbos mokslas išorinį papuosnną, sutvarkyti tarybinės santvarkos metais” rūmus, juose įveisti žalumynų, pasodinti gėlių. Šioje srityje ir eilę kitų. Konferencijoje numatomas turi padirbėti ne tik mūsų bo platus tarprespublikinis bend tanikos sodas, bet ir visi stu radarbiavimas. į ją bus pa-, dentai. kviesti svečiai iš įvairių TSRS? I aukštojo mokslo įstajgų. < I Geresni mokslinės konferen-t A ei jos darbai bus išspausdinti. 1 į Pasiruošimo šventei laikoj Sveikinu „Tarybinio studen trūkumus ir jų nugalėjimą, I P tarpiu universitete numatoma^ pravesti eilę įdomių vakarų,; to” kolektyvą 250 numerio būti geriausiu akademinio jau i Sumaniai panaudojo' faktus organizuoti susitikimus su? proga ir linkiu mūsų Univer nimo draugu — visa tai „Ta A atsilikimo senais revoliucionieriais, po-; siteto laikraščiui sėkmės jo rybinio studento" laikraščio ; Gamtos mokslų fakulteto rinio igeografijos specialybės stu priežastis — kolo grindininkais, bus rengiamos; S dentai (IV kursas) pedagoginę nializmą. ekskursijos į revoliucines ir| svarbiame ir atsakingame dar pareiga. kovines vietas, RevoliucijosJ be, ypač populiarizuojant ta Jo puslapiuose turi atsispin ^praktiką atliko Vilniaus miesI Be entuziazmo į muziejų ir kt. rybinio mokslo atsiekimus ir dėti ir tas didelis darbas, ku >to II ir XVI vidurinėse mo kyklose. pamokas atvykda Taip pat numatoma suruoštiį ugdant jaunimo komunistinę- rį dirba mūsų profesoriai ir I Pamokose studentai sūmaB vo studentai Pa parodą, kurios turinys plačiai; lenininę pasaulėžiūrą. |niai panaudojo geografinius dėstytojai, partinės organiza atspindės ir išryškins tarybinės? A Vilniaus Valstybinio V. cijos vadovaujami, auklėjant šfaktus mokinių politiniam-idė- laikis lir Skvarsantvarkos laimėjimus, vlsųį Kapsuko vardo Universiteto busimuosius istorikus ir filo ejiniam lygiui kelti. Studentas činskaitė. — 1 veikla, Partijos ir Tarybinės (Stanaitis V klasėje, aišklndaPraktika buvo logus, ekonomistus, teisinin |mas gamtos reiškinius taip, baigta geografų Vyriausybės rūpinimosi dėka, kus, chemikus, fizikus, mate- (kaip rodo mokslo duomenys, R A K T I Ii A G nuolat plečiasi, tiek ruošiant matikus, gamtininkus ir medi- ^prisidėjo prie mokinių mate- būrelio vakaru, ku ris paliko gerą įs Caro laikais Ru nuo ankstyvesniųjų metų prak-> nacionalinės lietuvių tarybi- kus Jo puslapiuose taip pat (rialistinės pasaulėžiūros ugĖ sijos universitetuo tikos. > nės inteligentijos kadrus, tiek turi atsispindėti, kokius svar- ?dymo. Užsienio šalių geogra- pūdį mokyklos ko se nieko nebuvo Pirma. Praktikantams šiais? vystant mokslinį darbą. Mūsų blus tyrlmus atlieka mokslo ifijos pamokoje studentė Zeme- lektyvui. A daroma, kad stu metais V.ytė sumaniai išaiškino tų krašnereikėjo labai skubėti; dentus paruoštų atlaikyti įskaitines pamokasj jaunimas — Tarybų Lietuvos personaias, įnešdamas svarų ?tų gyventojų ūkinio Ir kultūL. Krasauskas busimąja! pro buvo daugiau laiko pasiruoštiį ateitis. Auditorijas užpildę indėlį į Tarybų Lietuvos moks S jų fesijai. Buržuazi pamokoms, todėl žymi daugu-i darbo žmonių vaikai, šiandien BUVO GAILA SKIRTIS SU MOKYKLA jai valdant Lietu ma praktikantų pamokų buvo? klausantieji profesorių ir dės lo ir kultūros lobyną, padėda I i vą, mas vystyti jos liaudies ūkį. ? Šiais’ metais man kartu su Simą, reikia mokėti prieinamai į matematinių įvertintos labai gerais ir ge-t studijų planus bu rais pažymiais. ; tytojų paskaitas, rytoj turės Linkiu „Tarybiniam studen ^grupe kurso draugų teko pir- ir paaiškinti. B vo įtrauktas mate kartą peržengti klasės Paskutinės narpokos praėjo Antra. Praktikantai turėjot tęsti vyresniosios kartos pra tui" iškeliant ir paskleldžiant įmą matikos metodikos plenkstį kaip mokytojai. šiuo atžvilgiu nepalyginamai dėtąjį komunizmo statybos galimumų įsijungti įį A kursas ir numaty daugiau puikius pasišventusio darbo | Kiekvienas mūsų visą gy geriau. ta pedagoginė mokyklų gyvenimą ir darbus.^ darbą. Visapusiškai atvaizduo pavyzdžius ir patyrimą, taip venimą atsimifis savo pirmąją Susipažinom su klasės va I praktika vidurinė Jie pravesdavo konsultacijas; ti, kaip gyvena ir dirba, kaip pat sėkmingai vesti ir nuola (pamoką, tą jaudinimąsi, stip dovo darbu. Tai sunkus ir at mokiniams, teikė pagalbą, ’ pa-? mokosi ir kultūringai liuoslaise mokyklose. Ta prieš egzaminą. sakingas darbas, bet labai įdo tinę kovą prieš trūkumus bei resnį,.negu pamokas atsilie-' G čiau mokyklos ne pildomąsias J Kartais nemokėdavom net mus. kį praleidžia mūsų studentai, kantiems, tikrino mokinių dar-; -----------, pasireiškiančius buvo įpareigotos isusikalbėti su mokiniais. Pa Per tą trumpą praktikos lai papasakoti apie jų polėkius ir p^dpniin’ įsileisti praktikan- bus, organizavo eilę ekskursijų^ akademiniame gyvenime. klausus tai, ką tikrai mokiniai ką mes tiek įsi jungėm į mo į svarbiausias Vilniaus įstai-^ rūpesčius, apie jų savarankiš tus ir tiktai kai ;žino, pamatydavom tik jų nu kyklos gyvenimą, kad gaila gas ir vietas (ekskursijos į; J. BULAVAS stebusias akutes. Vėliau su buvo su ja skirtis. '.orios duodavo jiems „išmal astroinominę observatoriją, į> ką darbą bei studijas, sportą, REKTORIUS pratom, kad reikia mokėti V. Tonkūnaitė, tų”— leidimą atlaikyti 1—2 muziejus, teatrus, paveikslų^ saviveiKlą, apie atsiekimus, įvairiai pastatyti tą patį klauIV kurso matematikė įamokas. Tarybiniuose univer- galerijas, į fabrikus ir t. t.). itetuose jau nuo seno reikalas Trečia. Studentai daugumo iradėtas tvarkyti racionaliai, ik vis dėlto buvo per maža je liko patenkinti praktika ir kiriama tam laiko. Prieš pus- pripažįsta jos didelę naudą jų mtrų metų paskelbtas tuo rel- būsimajai profesijai. Atlikdamį pedagoginę prak kumus, reiktų atsiriboti nuo litinius santykius, kad, pir ’syklę sakiniai būtų mokinių alu svarbus aukštojo mokslo Ketvirta. Žinoma, buvo ir tiką mokyklose, studentai tu kai kurių studentų individua miausia patys kaip reikiant pajusti gyvi, prasmingi, ža ninistro įsakymas (Nr. 930), trūkumų praktikos eigoje. Ne rėjo progą patikrinti savo su linių Išsišokimų, sakytume, jų įsisąmoninę,, galėtų prieina dintų gilesnę mintį, ugdytų li r šiais metais jis įsigaliojo visi mokytojai, kuriems mo gebėjimą būti pedagogu. Kiek pačių išsiauklėjimo stokos mai ir nesuprastindami tokį teratūriniais pavyzdžiais mo illnumoje. Juo nustatomos 6 kyklose buvo priskirtos stu vienas įsitikino, kinių estetinį skonį. dalykiš (pav., stud. Virbickaįtė), at dalyką perteikti mokiniams. availtės laiko praktikai, ir tą dentų grupės, pajėgė sudomin kai jis stiprus, kokiek Gal sunkiausiai buvo spren skirais atvejais nuo silpno da Apskritai, glaudžiai bend dar trūksta. aiką praktikantai privalo bū- ti studentus pedagoginiu dar lykinio pasirengimo (pav.. džiamas pedagoginės praktikos radarbiaudami su mokytojuStebėdami studentų prakti i mokykloje, stebėti vedamas bu, ypač buvo jaučiamas ne mokykloje, ir mokyklos mo stud. Sidarkevičiūtė). Nors re metu mokymo ir auklėjimo su auklėtoju, mūsų praktikantai įamokas, atlikinėti visus dar pakankamas klasių vadovų su ką ti šie atvejai, bet jie trukdė derinimo klausimas — moko- kartu patyrė, kiek įvairiapu ius, kurie būtų jiems paveda gebėjimas įtraukti studentus į kytojai. ir pedagoginės prak kartais gerą visos grupės dar- masis-auklėjamasis pamokos siškas yra mokytojo darbas, nt ir patys atlaikyti po 6 klasės vadovo pareigas, pa tikos grupių vadovai konsta bą pobūdis: ‘ kaip reikia kartu su kuris apima ne vien tik mo tuoja, kad studentų daugumas Įskaitines pamokas. Mokyklos tiems pasiliekant daugiau inst Yra ir visoms grupėms bū- pamokos dalyko dėstymu rū kyklos įvairiausius poreikius, neblogai dirba, su entuziazmu įpareigotos teikti praktikan- ruktavimą ir kontrolę. dingų trūkumų, dėl kurių_ atel- pintis formuoti ir gilinti mo bet kad mokytojo paramos lau atlieka visus pavestuosius dar ams visokeriopą pagalbą. t vado- kinio marksistlnę-materialisti- kia ir visuomenė. Mokyklos Penkta. Tenka padaryti rim bus, domisi visu mokyklos gy tyje reiks visiems — iir Reikia pripažinti, kad tas tu priekaištų ir patiems prak venimu. Daug kūrybiškumo, vams, ir studentams> —■ at- nę pasaulėžiūrą, ugdant so vadovybės, mokytojo-auklėtojo cialistinės visuomenės busi nuoširdaus žodžio ir patarimo šmintingas įsakymas tikrai tikantams. Kaip jau minėta, atlikdamas pedagoginę prak kreipti dėmesį. lydimi, studentail-praktlkantai Svarbus dalykas, dėl kurio mąjį pilietį. nudarė praktikai normalias są- gerai atlaikę pamokas ir atli tiką Biržų vidurinėje mokyk Jeigu visuotinės istorijos ar per 6 savaites patys išaugo ygas, ir mes, kurie turime su kę eilę gerų darbų mokyklo loje. parodė stud. istorikas visi turi susirūpinti — pati ąja reikalų, pajutome jo po- se, parodė daug nerangumo Leščlus, Jurbarko vidurinėje šnekamoji kalba, tarimas, Čia literatūros istorijos pamokų ir daug kuo pasikeitė, tapdami reikį. tvarkant praktikos ataskaitą ir mokykloje stud. Valuckytė, turima galvoje aiškus, ryškus metu pačia dalyko medžiaga, (ar pasijusdami) jau ne moki Šiais metais praktiką atliko kitokią dokumentaciją, t. y. Kauno III vld. mok. — stu žodžio tarimas, viso sakinio jos teisingu marksistiniu in niais — studentais, laukian >2 studentai — matematikai. ne tiktai pamokų konspektus, dentas Sleikus A., Kauno I raiškumas, vienu žodžiu — terpretavimu jau ir pasiekia čiais iš šalies pamokymo, bet Sesių fakultetų dėstytojų bet jų aptarimo protokolus, via. mok. stud. Zinkevič ir kt. kalbos kultūra. Dažnai ir pui mas auklėjamasis uždavinys, savarankiškais piliečiais-pedaadovaujami, jie praktiką auklėjamųjų priemonių atliki Jie glaudžiai i bendradar kiausiai suplanuota pamoka tai lietuvių kalbos ar rusų gogais, sugebančiais atsistoti tinko šešiose vidurinėse mo ataskaitas, papiokų anali biaudami su mokiniais, padė nustodavo efekto, nepasiekda kalbos gramatikos pamokos prieš tam tikrą kolektyvą, su mokyklose. Detališka jos ata- zes, dienynus ir kt. Rodos, dami jiems organizuoti užkla vo mokinių širdies dėl kalbos reikalauja ypatingo dėmesio gebančiais skelbti visa tai, kas kaita dar nėra suvesta ir tik draugams praktikantams buvo sinį darbą, įsigijo jų pasitikė raiškumo stokos (pav., stud. rengiantis pamokai. Ir čia daž.- jo paties patirta, sužinota, kad nas nemokėjo, o kartais ir ne galėtų tęsti mokomąjį-auklėjaKarvelio pamokos). m savaitės bus svarstoma daug aiškinta, jog didžiausias jimą, tapdami savo vedamo Juozo Dar turėtų dažnas, ypač is padėjo reikiamų pastangų, pa mąjį darbą dėl komunizmo kolektyvo tikrais vadovais, vy mokytojo privalumas turėtų ungtinėje dviejų fakultetų tokią medžiagą, iliust būti, greta kitų svarbiųjų sa resniaisiais, patyrusiais bičiu torikas, susirūpinti pačiam įsi rinkti noksllnėje taryboje, bet jau vybių — jo punktualumas. sąmoninti filosofines sąvokas, ruojančią kurį gramatikos ter pergalės. liais. Kalbant apie buvusius pe mckėti kaip reikiant atskleisti miną ar taisyklę, kad pati me r dabar galima bendrais bruoVyr. dėst. J. Žukauskaitė dagoginės praktikos metu trū socialinius - ekonominius - po- džiaga, iliustruojantieji taiProf. Z. Žemaitis | ais pasakyti, kuo ji skyrėsi
Universitete pradėtas pasiuošimas Didžiosios Spalio soialčstinės revoliucijos 40ūoms metinėms. Apie tai, kas lumatoma atlikti mūsų univeritete ruošiantis šiai istorinei latai, mūsų korespondentas pa>rašė papasakoti Universiteto lektorių J. Bulavą. — Siekiant tinkamai pasiuošti Didžiojo Spalio 40-sioms sėtinėms, - pasakė drg. J. lulavas, — sudaryta bendra — miversitetinė komisija, kuri rnmatė visą eilę priemonių. 9ėl kolektyvo gausumo ir prie monių pobūdžio bei šakų įvaiJ ūmo atskirais kolektyvais su■ larytos pakomisijos, į kurias I eina fakultetų dekanatų, I nokslo personalo, studentų bei i kinio - pagalbinio personalo atstovai. Pakomisijos sudaro |tskirus planus, kuriuos tvirtia bendraunlversitetinė komiija. Kas numatoma konkrečiai išdaryti? Pirmiausia, bus pravesta nokslinė konferencija, skirta Jpalio keturiasdešimtmečiui, au dabartiniu metu numatoma os tematika. Reikia pažymėti, :ad visų darbų temos glaudžiai liejamos su tarybinio mokslo almėjimais ir konkrečiai su
„Tarybiniam studentui“
1*
I
Ė
Pastabos
apie filologus
APTARIMAS • svečiui davė daugybę Ų klausimų, liečiančių ne y , tik šį, pastarąjį kino :į filmą, bet ir visos musų ietuviškos kinematogra tijos vystymosi proble mas. Vakaras praėjo labai šiltai. Balandžio mėnesį pas mus žada atvykti grupė kino studijos darbuoto jų. grįžusių iš Jaltos, kur sukamas naujas lietuviškas filmas „Auk sinės burės". Bus gali ma pamatyti ir kai ku riuos atskirus kadrus. Kovo 27 d. pas II' F studentus buvo atsilan kęs aktorius Bratkauskas. Jis papasakojo, kaip buvo statomas lie tuviškas kinofilmas Tiltas”, koks sudėtin gas ir atsakingas yra aktoriams filmavimosi darbas, atskleidė kai kurias „kino gudrybių paslaptis. Studentai
GlfcA DIPLOMINIUS Istorijos-filologijos fakulte te prasidėjo diplominių darbų gynimas. Pirmieji apgynė V kurso lituanistai B. Medekšaitė ir Vanagas. Jie savo darbus paskyrė feodalizmo epochos li teratūros aktams tirti. Kalbininkė B. Medekšaitė nagrinėjo vieno iš pirmųjų lie tuvių literatūrinės kalbos kūrė jų M. Daukšos, gyvenusio XVI a., „Postilę!'. J°s darbo tema ,,U-kamlenių būdvardžių links niavimas Daukšos „Postilėje”. Vanago diplominio darbo tema Ostermejerio „Erste 11tauische Liedergeschichte (t. y. „pirmųjų lietuviškų giesmynų istorija” (1793 m.), parašyta vokiečių kalba. Sis XVIII a. Prūsijos literato veikalas yra žymus lietuviškų raštų istorijos šaltinis. Abiejų diplomantu — Vana go ir Medekšaltės darbai įver tinti labai gerai. „T. stud.” koresp.
n
Kas gi nemėgsta lietuviškos sutikti vyr. dėstytoją P. Ma čiulį, laborantę Vaištarienę. O kaimiškos duonos? Kai tik universiteto technologijos pa bendrabutyje kas atsiveža iš grindų ir prekių mokslo kated namų kaimiškos duonos, visi ros laboratorijoje taip pat su draugai ateina pasivaišinti ja. aktyvėjo darbas: čia dažnai ti Labai aukštai lietuvišką duo organoleptiškai ir labora ną vertina ir visos šeimininkės. riami naujos duonos pavyz Nors turguje tokio tipo duona toriškai pasirodo retai ir kilogramas džiai. Paskutinėmis dienomis duokainuoja iki 4—5 rb„ tačiau mėgėjai ją vis tiek noriai per nos-makaronų kombinato Nr. 3 ka. Pirkėjų konferencijose ne cechuose nuolat matyti ruo kartą buvo iškeliamas tokios šiant iki šiol neįprasto tipo tešlą ir gaminant stambios duonos gamybos klausimas. . . . Kartą mūsų universite ovalinės formos duonos kepa to Ekonomikos mokslų fakulte lus. Šį darbo procesą įdėmiai to dėstytojai apsilankė Vil seka vyr. dėstytojas P. Mačiu niaus duonos-makaronų kombi lis: čia pataria, čia vėl ką nors nate Nr. 3. Jie apžiūrėjo fab paaiškina. Tai atliekamas eks riką, susipažino su darbu ce perimentinis naujos duonos rū chuose, domėjosi duonos ga šies kepimas — universiteto mybos technologijos ir ekono technologijos pagrindų ir pre kių mokslo katedros su-kombimikos klausiu: s. — O ką, jei “mes nuolat pa natu bendradarbiavimo pirma laikytume glaudų ryšį su fab sis rezultatas. Djiona pagamin riku, padėtume jiems spręsti ta panaudojant lietuvių liau įvairius technologiniu ir eko dies sukauptą duonos kepimo nominius klausimus, oasiūlė patyrimą. Jos receptūrą ir pri technologijos pagrlftdt, iv pre taikymą gaminti fabrikiniu kių mokslo katedros > edėjas būdu moksliškai apipavidalino vyr. dėstytojas P. Mačiulis drg. P. Mačiulis. —kartu su fabriko techniniu per mūsų pareiga. pasiu- sonalu — įmonės direktorium Kombinato vadovy lymą priėmė. Tarp- im- lės ir Meščiančiuku ir laboratorijos r pre- vedėja Frolova. technologijos pagrim — Tai bus duona, visai pa vo sukių mokslo katedros daryta sutartis. Joje abi susi- inaši į lietuvišką kaimišką duo tariančios pusės škutinių iną ne tik skoniu, bet ir for partijos ir vyriausybės nutari ma. Ji gaminama iš grynų ru miltų. Pagrindiniai prie mų šviesoje įsipareigojo kury- ginių , biškai bendradarbiauji. rišti iskoniai, kaip ir kaimiškos duo mokslą su garny > visom jė- inos — druska ir kmynai, — gom stengtis sukui i naujas, ]pasakoja apie naują duoną P. pirmoje eilėje nacionalines, !Mačiulis. duonos rūšis. '' Naujoji duona buvo pavaSutartis buvo paremta dar- dinta „lietuviška duona”, bais. Dabar fabriko laboratoNeužilgo gyventojai, žinorijoje, cechuose dažnai galima ma, ir taip mėgstą lietuvišką
Vyr. dėstytojas P. Mačiulis kartu su duonos kepimo kombinato darbuotuojais ruošia pirmuosius lietuviškos duonos pavyzdžius.
«
PRANEŠAME, KAD KAUNIE ČIAI PADIDINO SAVO DAUGIATIRAZINIŲ STUDENTŲ LAIK RAŠČIŲ SKAIČIŲ MEDICINOS INSTITUTO „TARYBINIU MEDI KU" ir VETERINARIJOS AKA DEMIJOS „GYVULININKYSTES SPFCIAI ISTU
SVEIKINAME! SVEIKINAME!
SVEIKINAME!
SMD veikia Teisės m. fakulteto Valstybės ir teisės teorijos būrelio nariai susi rinko aptarti J. Bulavo knygą „Rinkimai ir tautos „atstovavimas" buržuazinėje Lietuvoje". Koreferentai drg. drg. Miškinis, Rudzinskas, Žiemys plačiai išnagri nėjo, kaip Lietuvos fašistinė Smeto nos diktatūra pamynė po kojom vi sas demokratines laisves, pasityčiojo iš darbo žmonių interesų. Drg. Miš kinis papasakojo ir apie tai, kaip jo senelis Miškinis Antanas, po Didžiojo Sphlio įvykių jįugrįžęs Lietuvon į Imbradus, Zarasų apskrityje kūrė tarybas ir kaip buržuaziniai „demo kratai" atsilygino — sušaudė jį. Susirinkimas sukėlė didelį susi domėjimą. R. Žilevičius
IŠ .REDAKCIJOS PAŠTO LAIŠKAS REDAKCIJAI
I f f
BRANGŪS
I
STUDENTAI!
Mes esame apie 100 jau nuolių 15—20 metų am žiaus ir norime su jumis susirašinėti. Mes turime silpnybę — mes visi aistringi pašto ženklų mė gėjai (filatelistai). Tikimės, jūs tuo taip pat domitės ir labai džiaugtumėmės gavę jūsų Tėvynės pašto ženk lų. Atsiųskite mums 100—200 pašto ženklų, ir i mes jums atsiųsime tiek pat ženklų iš viso pasaulio. f Mes labai džiaugsimės gavę daug laiškų ir ženk lų. Rašykite kuo greičiau I siai, mes 'tuojau atsakysi I me. Geriausius linkėjimus siunčia „Wespa Club” Berlin N 4 LŽŪA Agronomijos fak. Marienstrasse 14 III k. studentai Deutschland DDR
Neseniai mes, grupė LŽŪA Agronomijos fak. III k. Studentų, aplankėme Vilnių. Mus šiltai ir nuo širdžiai sutiko bendrabu čio Nr. 3 gyventojai, o su Vilniaus meno ir istori niais paminklais supažin dino Istorijos-Filologijos fakulteto V k. studentas drg. J. Marcinkevičius. Šiems draugams mes esa me labai dėkingi ir prašo me jūsų laikraščio pusla piuose išreikšti jiems mū sų gilią ir nuoširdžią padėką.
PARTIJOS
GYVENIMAS
Susirinkimas svarstė moksliniu būrelių darbų
Šių metų kovo 99 d. įvyko IFF pirminės partinės orga nizacijos atviras susirinkimas. Jame svarstyta drg. drg. L. Budrio, K. Niunkos ir Krinevičienės pareiškimai į TSKP kandidatus. Komunistai vien balsiai rekomendavo universi teto partiniam susirinkimui patenkinti minėtų draugų pra šymus. Pagrindinę vietą susirinki kaimišką duoną studentai, ga- mo darbe užėmė fakulteto prolės jos įsigyti miesto duonos dekano drg. Zinkevičiaus pra krautuvėse. Lietuviškos duo nešimo apie studentų mokslinį nos kilogramas pagal prelimi darbą svarstymas. Drg. Zinkevičius pranešime narinius apskaičiavimus kal nušvietė mokslinio nuos apie 1,6 rb. Šios duonos darbo stovįstudentų fakultete. Šiuo gamyba bus paskleista po vi metu čia veikia 16 būrelių, sus respublikos duonos fabri kurių daugelis turi kelias sek kus. Universiteto technologijos cijas. Eilė katedrų — lietuvių rusų literatūros ir kt.— pagrindų ir prekių mokslo ka kalbos, kreipia rimtą dėmesį studentų tedros personalas ir toliau yra moksliniam darbui. Tačiau ne pasiryžęs bendradarbiauti su visur dar surastos tinkamos maisto gamybos įmonėmis, ple darbo formos, jis turėtų būti įvairesnis, priklausomai nuo čiant produktų asortimentą, iš tyrinėjamo objekto. Teigiamą įspūdį palieka tas faktas, kad leidžiant naujas jų rūšis. neretai studentų moksliniai darbai, parašyti dirbant būre S. Razma EMF II k. stud. lyje, parengia kursiniams ar-
ba diplominiams darbams. Pranešėjd nuomone, keliant būrelių mokslinį lygį bei sie kiant didesnjo darbo organi zuotumo, reikėtų sustiprinti vadovavimą iš katedrų ir va dovų pusės. Reikėtų moksli nių vadovų neapkrauti kitais darbais, kad jie galėtų pakan kamai laiko skirti būreliams. Dalyvavę diskusijose komu nistai drg. drg. Kostelnickis, Mitropolskaja, Neupokojevas, Fainhauzas papasakojo, kaip jie dirba su studentais, kaip organizuotas studentų moksli nis darbas jų katedrose. Drg. Mitropolskaja teisingai paste bėjo, kad reikėtų praplėsti mūsų tarybinės literatūros bū relio veiklą, išvesti jį iš siau rų akademizmo rėmų, pakelti jo reikšmę studentų komunis tinės pasaulėžiūros auklėjime. Komunistas Neupokojevas kal bėjo apie plačias studentų mokslinio darbo perspektyvas, kurias atvėrė nutarimas likvi duoti didelius, plačius savo darbo diapazonų būrelius ir dirbti mažomis grupelėmis, gi linantis į tyriamojo dalyko es-
Teoriniai dėstytojų seminarai Medicinos fakultete Teoriniame dėstytojų semi reikšti savo nuomonę. Likus nare Medicinos fakultete daly iki seminaro dviems—trims vauja baigę marksizmo-leniniz dienoms, dalyviams išsiuntinė mo universitetą dėstytojai, o jami pakvietimai. Po pranešimų visados būna taip pat ir kiti fakulteto dar buotojai su aukštuoju mokslu. gyvos diskusijos, klausytojai Nagrinėjamos temos paprastai pareiškia daug kritiškų pasta siejamos su medicinos mokslu bų dėl pačių pranešimų, dėl ir praktika, todėl jos visuomet nagrinėjamų klausimų esmės. labai domina klausytojus. Se Diskusijos paprastai užtrunka minarų kokybei daug reikšmės kelis kart ilgiau, negu pats turi ir tai, kad seminarų vado pranešimas. Tačiau niekas nesi vas TSKP istorijos katedros gaili laiko, nes diskusijose iš dėstytojas B. Sudavičlus taip keliama daug naujų, originalių pat yra baigęs medicinos minčių, praplečiančių dalyvių akiratį, gilinančių jų pasaulė mokslus. Šiais metais buvo išnagrinė žiūrą. tos tokios temos, kaip „Parti nio gyvenimo normos ir vado vavimo principai ”, (pranešėjas vyr. dėstytojas Zygas), „Mark Mūsų universitete viena iš sistinės dialektikos pagrindi niai dėsniai" (pranešėjas doc. pagrindinių politinio švietiPronskus), „Socializmo staty mo formų yra teoriniai semibos formos Kinijoje” (doc. Ka narai. Juose dalyvauja daugutilius), „Filosofiniai Mičiurlno ma profesorių, docentų, dėsty mokslo pagrindai" (doc. Pavi- tojų ir kitų universiteto dar lonis). Artimiausiu laiku numa buotojų. Teoriniai seminarai tyti pranešimai apie neomaltu- veikia visuose fakultetuose ir sizmą (vyr. dėstytojas Baronas) stambiose katedrose. Dėstyto Ir apie materijos judėjimo for jai juos labai vertina, jaučia jų didelę naudą. mas (doc. Rimšelis). Seminarai paprastai vyksta Gerai atsiliepiama apie se kiekvieno mėnesio trečiąjį ket minarus Gamtos, Teisės fakul virtadienį. Maždaug dešimt tetuose. Žinoma, jie irgi turi dienų prieš seminarą pranešė sunkumų, trūkumų, ir apie tai jas įteikia savo pranešimų te nereikia pamiršti. zes seminarų seniūnui, kuris Bet yra ir tokių teorinių se pasirūpina jas padauginti ir iš minarų, kur darbo trūkumai siuntinėti visiems seminaro da dominuoja. Nors jau balandžio lyviams. Seminaro dalyviai, su mėnuo, vadinasi, ne už kalnų sipažinę su pranešimo turiniu, ir mokslo metų pabaiga, tačiau diskusijose gali iškelti juos kai kurie seminarai vis dar gy dominančius klausimus bei pa- vena „mokslų metų pradžios’’
Seminarai patraukia vis dau. giau dalyvių. Daugelis dėsty tojų, kurie anksčiau į politi nius mokslus gilinosi savaran kiškai, dabar įsitikino, kad seminarai yra gerlausia lavinlmosi forma. Pavyzdžiui, doc. Laucevičius atsiuntė „Tarybinio mediko" slenlaikraščio redakcijai laišką, kuriame be ki ta ko rašo: „Įsitikinau, kad se minarai vyksta gyvai ir įdo miai. Aplankęs paskutinį semi narą, turėjau didelį malonumą ne tiktai išklausyti doc. Pavilonio pranešimą, bet kartu iš
mę. Dėstytojai turi drąsiai pa naudoti studentus savo moksli niam dąrbui. perduoti jiems savo darbo patyrimą, metodi ką. Studentas Galvenls pažymė jo, kad svarbiausias tikslas, kuris stovi prieš fakulteto SMD Tarybą ir katedras — tai pasiruošimas studentų mokslinei konferencijai. Rei kia pasiekti, kad studentų darbai būtų tikrai moksliniu atžvilgiu vertingi. Susirinkimas svarstytu klau simu priėmė nutarimą. Ko munistai išklausė dekano drg. Palionio informaciją apie fa kulteto pasiruošimą Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos 40-osioms metinėms. S. Lisenkaitė
Kovo 29 d. Medicinos fa kultete įvyko atviras partinis susirinkimas, apsvarstęs mark sistinės metodologijos taiky mo medicinos moksluose klausimus. Susirinkime akty viai dalyvavo fakulteto dėsty tojai.
girsti daug įdomių minčių, pasakytų diskusijų metu. Drą si seminaro dalyvių kritika, įvairių naujų kūrybingų min čių iškėlimas iš pagrindų pa keitė seminarų kokybę. Laikau, kad tokios rūšies seminarus lankyti yra daug naudingiau, negu dirbti vien savarankiškai, todėl ateityje teorinius mark sizmo-leninizmo seminarus lan kysiu sistemingai”. Seminarai iki šiol vyko I Ta rybinės ligoninės Mažojoje chi rurgijos auditorijoje. Tačiau, vis gausėjant dalyvių skaičiui, čia datos! ankšta. Matyti teks ieškoti didesnės auditorijos.
A. Vaitilavičius Seminaro seniūnas
Laikas rimtai susirūpinti nuotaikomis. Už tai ataskaltiniame partinės organizacijos susirinkime buvo teisingai kritikuoti Istorijos-Filologijos fak. teoriniai seminarai. Negeriau ir Chemijos fakultete. Turi ne mažai trūkumų Ir kitų teorinių seminarų darbas. Kai kuriuose seminaruose šiais mokslo me tais įvyko vos pora užsiėmimų. Be abejo sėkmingas semina ro darbas daug priklauso nuo jo vadovo iniciatyvos. Bet, ži noma, daugiausia reikšmės tu ri fakultetų partinių organiza cijų nuolatinis rūpinimasis po litiniu švietimu. Polltinio-auklėjamojo darbo pagerinimas dėstytojų tarpe reikalauja rimtai susirūpinti teoriniais seminarais, pašalinti jų darbo trūkumus. Pirmoje eilėje tuo turi susirūpinti par-
tinls biuras ir fakultetų parti nės organizacijos. Universiteto partinis biuras turėtų prakti kuoti teorinių seminarų vado vų keitimąsi savo patyrimu, analizuoti teorinių seminarų darbą, jiems konkrečiai padėti. Fakultetų partinės organizaci jos turi operatyviai reaguoti į teorinių seminarų darbo trūku mus ir sunkumus, kovoti, kad užsiėmimai vyktų reguliariai, kad jų tematika būtų svarbi ir aktuali, kad seminaro dalyvių nevaržytų dogmatizmo ir prisi skaitėllškumo nuotaikos, kad drąsiai, aktyviai, atvirai daly vautų diskusijose, kad daugiau iniciatyvos ir aktyvumo reikštų seminaro dalyviai — komunis tai.
J. BARZDAITIS
Pas mus viešėjo ŽEMĖS ŪKIO PIRMŪNAI — Knygų iš viso tik pusantro mi į universitetą atsiųsti geriausius lijono. Paskaičluokit.. . jaunuolius ir merginas. *— Bet kur gi ta pirmoji mūsų Palikę Rektoriaus kabinetą, sve čiai eina apžiūrinėti rūmų. Užsuka knyga', Mažvydo?. . — jau kelintą [dulkes nustebę dairosi žymiau- į kelias auditorijas, skaityklas, žavi kartą nekantraudamas klausinėja įasaulio ' žmonių, atsilankiusių si puikiomis Lelevelio, Smuglevi LKP Sakių rajono komiteto sekreto [universitete, įrašai. O štai klan čiaus salėmis. Universiteto prorek- rius drg. Gurskis, ines ja palinko mūsų laikų didŠtai ir rankraštynas. Čia tarp re f— Sakių rajono „Komjaunuočiausių ir unlkalinių leidinių po stik lolūkio pirmininko senuko drg. lu guli ir kuklutis Mažvydo katekiz Lis galva. Nedrąsiai, stengdamas. Visų žvilgsniai nukrypsta į ne | pabrėžti kiekvieną raidę, jis didelę, pageltusiais lapais knygelę | ..Labai įdomu pažinti senąjį - seniausią mūsų raštijos parninkIii'. lip, senovė visuomet būna įdoPrieš išslsklrstant atskiromis gru het ne tik ji paviliojo viešėjupelėmis po fakultetus, Rektorius drg. linusų universitete Tarybų LieBulavas svečiams įteikė knygas „Vil L žemės ūkio pirmūnų ir specianiaus universitetas". I pasitarimo dalyvius. Jie atėjo V. Vilčiūtė Rektorius pasakoja svečiams apie Vilniaus universietą. Universiteto studentus — darbo hių vaikus, kuriems tik tarybinė Tačiau, neturint 138.000 darbadienių, už kiekvieną tarka atvėrė plačius kelius į mokslo, vadovauti gaudami po 2 kg ir 3 rub. pinigais Svečiai atsakė į klausimus [lą, į šviesą. Atėjo tam, kad pa buvo labai sunku. — tai jau šis tas padaryta. Vien už botų, kaip auginami auksiniai torius drg. Jan >> — Kaip su medicinos pagalba? — Ar daug pasiliko, baigę vidų- ‘ Drg. Butkus kvie linininkystę išmokėta 2,5 tūkstančio tė ekonomistus ir rub. geriausiai dirbusioms šeimoms. 5. kaip gyvena žmonės plačiuose kauskas pasakoja << — Kol kas savo kolūkyje gydy- rines? svečiams apie nau teisininkus vykti į 1956 metais mes turėjome 1.800.000 [kiniuose laukuose. tojų neturime. Bet greitai atidarys — Apie penkiolika'. jos statybos dar kaimą, stiprinti že rub. pajamų. Mano tikslas — dėti ambulatoriją. Gal ir kurio nors iš —Kur dirba? niversiteto rektorius drg. Bula- bus, aiškina, kaip žž mės ūkį Lietuvoje. visas pastangas kolūkio gerbūvio kė << justi sulauksime. — Fermose, laukininkystės bri susirinkusiems Jo kabinete sve- meniškai restaruoPirmininkas pažy limui, ir aš manau per 3 metus bus zz — Ar lJra jūsų kolūkyje vaikų gadose, raštinėje. ks pasakoja apie mūsų unlversl- jamos istorinės darželis? Tokie ir panašūs klausimai pasi mėjo, kad gėda istoriją, apie pasiektus iaimėji- reikšmės patalpos Y — Nuolatinio tuo tarpu nėra. bet pylė Vilkijos rajono „Kelias į ko tiems jaunuoliams, . ateities planus. Pasipila klau (pav. profesorių >> per darbymečius atidarome. munizmą" kolūkio pirmininkei —■— & kurie, turėdami pi. Svečius domina, kaip pas mus skaitykla). Bet la ?< — Ar užtenka žmonių? atsilankiusiai MedičiSS žemės ūkio speciaBundzienei, [iami specialistai, kokios darbo biausiai juos nu- SS — Laukininkystės brigadose dir- nos fakultete,. o drg. Bundzienė >> listo diplomą, gos. kaip studentai praleidžia stebino knygų sau- >> bu po 10—12 kolūkiečių. Daug pa- puikiai į juos atsakinėjo. Jos atsa vyksta dirbti ne pa palaikį. Susirinkusieji supažindi gykla. << deda MTS. o atostogų metu kymuose ir pasakojime jautėsi gal specialybę, bet ni su naujomis priėmimo į aukš—■. Įdomu, per mokiniai ir studentai. trintis žmogus, gyvenimo praktikoje iš stengiasi mokyklą taisyklėmis. Žmonės, kiek metų būtų /? - Kaip kukurūzai? bandęs kolūkių kūrimosi sunkumus po įvairias konto ie "sąžiningai dvejus metus dirbo galima perskaityti « — Pradėjom auginti 1954 m. ir laimėjimus, žmogus, tvirtai ti ras. šitiek knygų? — Kasmet .pasėlius plečiame. Labai kįs savo kolūkio, viso kolūkinio [yboje, bus priimami be konkur- paklausė kažkuris, SS — Lauksiu, kad žz vertinga kultūra. gyvenimo šviesia ateitimi. Kolūkių vadovai pažadėjo rudenį gūžtelėjęs pečiais. mane kas nors iš jūsų atvyks pavaduoti — pasakė MES JIEMS REIKALINGI drg. Butkus, atsisveikindamas su Pas ekonomistus atsilankė Plun studentais. R. Saulius gės rajono „Aleksandravos” ir Sakių rajono ..Komjaunuolio" kolūkių plrSU BRANDOS ATESTATU ' mininkai drg. drg. Petkinis ir But Prieš 6 metus aš palikau mokyk kus. Studentai ir dėstytojai susidomėję los suolą ir su brandos atestatu nu klausėsi pirmininkų pasakojimo apie ėjau dirbti į gimtąjį „Vaškų" kol kolūkių laimėjimus, kovą už didesnį ūkį. Nuo ko pradėjau? Visų pirmiausia derlių, apie vargus ir sunkumus. Universiteto rektorius drg. Bulavas, Ypač įdomiai ir plačiai apie savo darbadienių minimumas: 2,5 kg ir „Komjaunuolio” kolūkio pirmininkui kolūkį pasakojo drg. Butkus. Jam 3,5 rub. 360-tles kiemų gyvento drg. Butkui įteikia universiteto albumą. jau 62 metai, tačiau jis pilnas jau jus reikėjo įtikinti, įrodyti, kad galima pllnai pasiekti, kad kolūkis natviškos energijos ir entuziazmo. kolūkinė santvarka pranašesnė už tą gaus Vaikystėje jam teko sunkiai dirbti nusususį, individualinį laukelį, kol mų. i metus 3.000.000 rub. pajadėl duonos kąsnio. Sąlygų mokytis ūkinė santvarka — kultūra, užtikrin Barkauskas jis neturėjo, todėl vos pasisekė baig tas rytojus — štai kasi Linkuvos rajono ,,Vaškų" Mes dar visko nepadarėme, bet ti 4 skyrius. Drg. Butkus išmoko kolūkio pirmininkas statybininko amato ir pamėgo jį iš Jau 1956 metais kolūkiečiai išdirbo visos širdies. Jam ant savo pečių te ko pernešti daug karų, daug vargo. V. DĖNAS Tarybiniais metais žmonės savo my 3rg. Gurskis, Rakštys, Adomavičius ir Bundzienė universiteto limą statytoją išrinko kolūkio pirmi Rankraščių ■riuje. ninku. Teko sukaupti visas jėgas.
I Didelė, raudonais apmušalais L saugoma universiteto rankį skyriuje, vėl atverčiama. Pro
YRA DAR IR TOKIŲ
MJeseniai Istorijos-Filologi jos'fakulteto skelbimų lentoje parodė du Rektoriaus įsaky mai. kuriuose rašoma, kad lleų kalbos ir' literatūros I/bės II kurso studentas speTa-
auskas už nesveikų nuoų skleidimą studentų tarpe iii namas iš universiteto, o >aties kurso studentai Ar nas ir Vaitkus dėl blogos os kurso draugams perke■ mi į neakivaizdinio mokymo ■Tokio turinio Rektoriaus įBkymai pas mus nėra dažni rBšklnial, ir todėl natūralu, kBd jie studentų tarpe sukėlė gyvas kalbas, ir privertė ne vimą rimtai susimąstyti; pa galvoti apie save, kurso drau gus, apie komjaunimo organlipcijos darbą. Ne paslaptis, kad buvo ir t<$<ių, kuriems šis įsakymas aiškiai nepatiko arba kurie jo nesuprato ir bandė tvirtinti, 11; tai esą padaryta ne visai ■šingai, kad Tamakauskas, Vaitkus ir Ardžiūnas niekuo ■kalti, kad jie buvę geri stu dentai. a Iš tikrųjų, kodėl taip įvy kį1, kodėl šiems studentams ne ■eta mūsų universitete? Paga lia u, kas tai per žmonės? ■ II kurso lituanistas Vait kus į mūsų universitetą įstojo, perėjęs kelias aukštąsias mokjklas. Tai, be abejo, gabus žmogus, sugebąs patraukti sa vo pusėn jaunimą. Jis tvirti na, kad universitete atradęs saįu vietą, norįs studijuoti, bet iš tikrųjų Vaitkus vietoje to, kad būtų rimtai įsitraukęs į mokslą, studijas, pradėjo slpeisti antitarybines nuotai kas, klaidinti studentus. Jo ■dįpūgas Ardžiūnas buvo teis tas už dalyvavimą mokinių na cionalistinėje pogrindinėje or f
Bėda, kada protą galvelė vedžioja, Yra mano kurse keistokų vaikinų, Tokius mūsų priešai dažnai sau Ko geidžia širdužė, nė patys nežino. medžioja. Išdygo barzdelė, prasikalė ūsai, Susopo galvelės, besvarstant, kuo būsią. Yra mano kurse tokių dar vaikinų, Brandos atestatą šiaip taip įsigijo — Be reikalo baltą duonelę qadina. Sau vaikšto atlašūs, it mietą prariję. Sau lašinius kemša kasdien pilna burna, I mokslo šventovę įkelt spėjo koją, Už duoną ir druską nelauk — nedėkoja. Tačiau nepatenkinti stena ir niurna. Rūbus dėvi šilko arba grynos vilnos, Neužbaigė dargi nė pirmąjį kursą, Bet jaunos galvelės kvailysčių dar Su nosim svajoja mėnuli nudursią. pilnos. Pamėgdžios ,stiliaqas”, gauruoti, lakuoti, Yra mano kurse galvotų vaikinų: Prieš veidrodį stovi ir šiauštis mėgina. Nelauk, kad vyresniajam kelią jie duotų. Kas pūslės delne, kokia prakaito Vienatvėj svajoja: „Visi prezidentai kaina? — Maži rėplinėjo, drebėjo studentais. Nežino, bet traukia vis senąją dainą. Jaunystėj pasauly plačiam pagarsėjo, Kad ryžosi pūstelėt stačiai prieš vėją. Yra mano kurse žalokų vaikinų, Ir aš paragausiu to „uždrausto vaisiaus”. Kurie gerą vardą studento gadina... Gal būt, nenusvilsiu pirštukų Manau, kad kviečiuos šie žalingi kūkaliai
ganizacijoje ir kelerius metus nuotaikomis, kurios svetimos lą, nuodija studen kalinamas pataisos darbų sto tarybiniam studentui. tų sąmonę. Ar vykloje. Tamakauskas —. an džiūnui ir Vaitkui Apie tai buvo signalizuoja titarybinio turinio eilėraščių ma fakulteto komjaunimo biu palikta galimybė, mėgėjas ir garbintojas, prie rui. Tačiau kurso komjaunimo kaip ir kiekvienam šiškai nusiteikęs prieš tarybinį organizacijos sekretorius drg. jaunam žmogui, mokslą, nesuprantąs ar neno Muižė, matyt, suklaidintas apsidairyti, pasi rįs suprasti musų tarybinio priešų ar pasidavęs jų įtakai, žiūrėti į mūsų ta gyvenimo. dangstė komjaunimo vėlia rybinį gyvenimą iš Kaip tie žmonės veikė? Pir va šiuos kurso nekomjau- arčiau, suprasti jį, miausia, jie suskirstė kurso nuoliškus vakarus, antitarybi padirbėti, kad ir žmones į draugus, priešus ir nes nuotaikas, apgaudinėjo fa dėl duonos kąsnio. svyruojančius. Ardžiūnas «tai kulteto biurą ir net kaltino jį Sis atsitikimas darė labai gudriai: jis duoda šnipinėjimu. Venckevičius, La nėra eilinis įvykis vo skaityti eilėraščius su anti zauskas ir kiti kurso komjau universiteto, kom tarybinėmis užuominomis nuoliai buvo nustumti, kaip jaunimo gyveni „bandomąjam" studentui ir „šmeižtą" savo kursą. Kom me. Tai karti pa klausdavo Jo nuomonės. Bū jaunuoliui Lazauskui, mėginu moka, ir apie Jį tu dami pranašesni prieš kurso siam išaiškinti padėtį kurse, ri gerai pagalvoti kiekvienas draugus gyvenimo patirtimi ir buvo sufabrikuota byla, su komjaunuolis, kiekvienas u-to žiniomis, Vaitkus su Ardžiūnu klaidinta komjaunimo organi studentas. Ypač tuo turėtų su sugebėjo patraukti savo pu zacija ir įrašytas griežtas pa sirūpinti komjaunuoliai-aktysėn nemaža lengvatikių. Su peikimas, o komjaunuolis Ki- vistai. O mūsų aktyvistai daž maniai aplenkdami kurso pir minis dėl nuolatinių persekio nai dar virsta amatininkais, minės komjaunimo organizaci jimų norėjo net išstoti iš uni nekovoja, kad pirminė komjau jos biurą, jie savo iniciatyva versiteto. nimo organizacija eitų teisin rengdavo kurso poilsio vaka gu keliu. Ne paslaptis, kad Fakulteto komjaunimo biu daugelis rus, kurie praeidavo tenden jų dėl didelio apsirui pavyko faktais demaskuoti cingai, būdavo deklamuojami krovimo darbu, antraeilėmis artltarybinius elementus II li reakciniai eilėraščiai. Ideali pareigomis, įvairiais posė zuoją feodalinę Lietuvą, pasi tuanistų kurse ir tuo pačiu įro džiais ir susirinkimais, yra girsdavo ir antitarybinių gai dyti į Muižę panašiems kom nelabai išsilavinę, blogai orien dų. Tokiu būdu buvo suardy jaunuoliams, kur galima nuei tuojasi politikoje. Kai šalia tas sveikas kurso kolektyvas, ti, nuolaidžiaujant priešams. aktyvistų atsistoja ge Pas Tamakauską, gyvenantį tokių darbo nuotaika. riau pasiruošęs, turįs didesnę drauge su Mulže, buvo rastas Kur ieškoti priežasčių, kad patirtį ir mokąs demagogijos tų žmonių tikrasis veidas buvo antitarybinių eilėraščių rinki priešas, pasirodo, kad būna atskleistas tik antraisiais jų nys ir religiją garbinąs apsa sunku su juo kovoti. O turėtų kymas. studijų metais? būti atvirkščiai. Komjaunimo Visų pirma, jaa pirmame Muižė už priešų dangstymą aktyvistas — jaunų širdžių ži kurse lituanistų pirminė kom ir politinio budrumo praradi novas, jis turi mokėti supras jaunimo organizacija nebuvo mą ne tik pašalintas iš vado ti kiekvieną žmogų, gyvą, gal stipri politiškai. Iš pat pra vaujančių komjaunimo parei vojantį, ieškantį. O tam reikia džių kurse atsirado principinių gų, bet ir pašalintasis VLKJS. daug, atkakliai mokytis, būti nesutarimų. Aišku, kad tokiems žmo pavyzdžiu, būti stipriu savo — Mes tuoj pajutome, — nėms, kaip Tamakauskas ne idėjinėse pažiūrose. nurodė fakulteto komjaunimo vieta mūsų universitete, nes Tačiau šis įvykis vertas aktyvo pasitarime to paties jis neįvertina mums suteiktų rimto dėmelio ne tik kaip toks kurso pirminės komjaunimo galimybių, nemato mūsų pilna- faktas. Stiprus kūnas nebijo organizacijos biuro narys kraujo veržlaus tarybinio gy mažų opų, ir vien dėl TamaVenckevičius, — kad mūsų venimo, o žiūri atgal, braidžio kausko, Vaitkaus ir Ardžiūrp kurse yra žmonių su tokiomis ja po skurdžios praeities ba nereikėtų tiek daug rašyti.
per baisiai?”
Ilgiau taip bujoti ramiai nebegali.
Svarbu yra kas kita. Visų pir vaidiina šiame darbe paskaitos ma, tai, kad mes,visi — ir par ir seminarai. Juk buvo kalbėta tinė bei! visuomeninės organi IFF komjaunimo aktyvo pa zacijos, ir visas dėstytojų ko sitarime, kad atskirose lietuvių lektyvas, ir, pagaliau, visa literatūros paskaitose formos studentija — privalome su klausimai buvo nagrinėjami telkti visas jėgas komunisti be sąryšio su veikalų idėjiniu niam auklėjimui, panaudojant turiniu, todėl ir kai kurie stu tam įvairiausias formas bei dentai. perskaitę Jiems pakiš metodus. Tuo tarpu minėtas tus antitarybinius eilėraščius, įvykis, o taip pat kiti faktai po įmantrios ssimbolistinės rodo, kad, nežiūrint gerų nu formos skraiste nesugebėjo tarimų ir kalbų komunistiniam įžvelgti priešų ideologinio jaunimo auklėjimo darbui (bū i veido. tent, darbui kasdieniniam, ne Yra studentijos tarpe draunutrūkstamam) Skiriamas vis gų, galvojančių apie ,, trečią dar nepakankamas dėmesys. kelią": formalią, visus sutai Neatsitiktinai kaip tik šio kinančią „demokratiją” ir fakulteto V kurso studentų pan. Tepagalvoja jie rimtai, ' ir net komjaunuolių aktyvis teįvertina jie savo klaidingas tų tarpe pasireiškė marksisti pažiūras aprašytų straipsnyje nės-lenininės teorijos nepakan faktų šviesoje. Ne, nėra jokio kamo vertinimo nuolaikos. „trečio kelio" — arba su lie Už studentijos ne tik pro tuvių liaudimi į šviesų rytojų, fesionalų paruošimą, bet ir į komunizmą, arba su socia auklėjimą tiesiogiai atsakin lizmo priešais atgal, į kapita gos katedros, dėstytojai, tie, lizmo balą. Kiekvienos socia kuriems patikėtas šis be galo listinės ideologijos įtakos susvarbus darbas. Ta proga silpnlnimas reiškia buržuazi negalima nepabrėžti, jog lie nės ideologijos įtakos sustipri tuvių literatūros katedra vis nimą, — ši marksistinė tiesa dar, matyti, reikiamai neįver dar kartą pasitvirtino ir mūsų tina komunistinio auklėjimo universiteto II kurso lituanis reikšmės ir to vaidmens, kurį tų grupėje.
II
savaitės kino scenarijui: apybraižai ir feljetonui; festivalinei dainai: fotonuotraukai ir etiudui; piešiniui jr karikatūrai.
siektų žemę", dreba vaikinų bei merginų (ypač kai kurių) širdys, o rankos tiesiasi į vir RUOŠKIMĖS FESTIVA šų, pasiruošusios kiekvieną ES T RA DINIS LIUI TAIP. . . minutę priimti savo laukia Pavasario saulė pažvelgė muosius į glėbį... Pagaliau! Palyginti visai neseniai untpro langą. Laikas, draugai, KAD BŪTŲ LINKSMA Tik nusileidę ant žemės, pa versitete susiorganizavo estradi pabusti iš gilaus žiemos mie ŠITAIP! dangių nugalėtojai vėl kyla į nis orkestras, vadovaujamas di go! Meskite šalin šiltus kaili O dabar. . . Dėmesio! Burti orą nuo savo draugų rankų, rigento Obugovo. šis kolektyvas ams, ausines kepures siųskite ninko lazdelė pakibo ore. lydimi jų šauksmų. . . jauniausias iš visų ir todėl jam namo ir, paskutinį kartą sal Mostelėjimas. . . ir mes pasi O atviroje estradoje jau su daug tenka įdėti darbo, kad spė džiai nusižiovavę, kibkite juntame pasakiškai sutvarky kasi poros. . . Tik ką čia bai tų pasivyti kitus, išmokti festiva linksmai į darbą. Laikas! Iki toje universiteto karalystėje. gėsi ansamblio koncerto pir ORKESTRAS! linį repertuarą. Nors nuo estra I universiteto festivalio beli Žydintis gegužis. . . Gražu. moji dalis. Kol prasidės II dinio orkestro įsikūrimo praėjo ko 5 savaitės! Tad nė vienos dalis, gal spės ateiti tie an sekundės negaiškime, draugai! daugiau kaip mėnuo, bet jau dau sambliečiai, kurie kovoja už Nežinote, nuo ko pradėti? Kad gelis dalykų skamba neblogai. savo kolektyvo garbę prieš ir: Jaučiasi, kad šis kolektyvas su choristus, traukdami virvę L nuo universiteto teritori silauks pelnyto pasisekimo stu per Vilnel “ Įdomu, kas ką iš jos sutvarkymo. Padarykime dentų tarpe. maudys? gėlių darželius, klombas, ap Kai kurie jau pavargo. . . sodinkime medeliais ir krūme Gal užeisite pabandyti savo liais. Gražioje aplinkoje bus laimės loterijoj? Arba pasėdė linksmesnė ir nuotaika! site studentų darbų parodos 2. Sutvarkykime bendra salėje? bučius, skoningai, meniškai O kaip su poilsiu? Nieko papuoškime juos! Plati dirva nebus, draugai. įdomumas, pasireikšti merginoms! linksmumas savo keliu, bet 3. Sutvarkykime rūmus, ko miegoti vis vien reikia. Jau vi ridorius, auditorijas! są savaitę vyksta festivaliniai 4. Papuoškime Aktų salę ir koncertai, pasilinksminimai. gę, bet linksmi ir laimingi sceną. Nė vienas universiteto Taupykite jėgas festivaliniam grįžtame specialiu traukiniu į menininkas tenelieka šio dar finalui! Nes kai pavargsite, ne Vilnių. IĮ festivalio . . .Iškilmingas bo nuošaly! norėsite važiuoti į Zydiškes. O 5. Įrenkime atvirą estradą šilta, linksma, Prasidėjo festi- ten. . . užbaigimas Aktų salėje. Basavaitė. . . . . .Ten tikra pasaka. Lieps liusrmaskaradas. Į jį suslrin— šokių aikštelę prie Čiur valinė .. . ■ — Varyk, varyk! Šen noja įvairiaspalviai laužai. Jų ko vos ne visi miško žvėrelionio bendrabučių. Slo rei kamuolį! . . Op! . . šviesoje vienas po kito keičiasi liai, mylimiausi knygų ir filkalo patriotai, tikėkimės, bus — Yra!. . . dar kartą. . fakultetų meninės saviveiklos mų herojai, netgi Radž KapuBravo! ■ visi studentai. laureatų koncertai. . . Prie ras atvyko su kompanija iš — Kur meti kamuolį pro vandens iškilmingai uždega Indijos. . ___ . Festivalinis val 6. Pastatykime šiltnamius šalį? Mūsų medžiagos pėdsakais Ech, tu!. . . sas. . . Ore mirga balionai, pi mos smalos statinės ir palei gamtininkams. (Šviežių agur Kaip matote, šioje aikštelė džiamos į ežerą. . . Laimingo nasi įvairiaspalviai serpanti, kų, morkų ir ridikėlių priešų je vyksta draugiškos krepši plaukiojimo! Tamsią pavasario byra ant galvų blizgučiai, Dar kartą apie VVU teritorijos mūsų studentų tarpe, tur būt, nio rungtynės. Iniciatyvą iš naktį nušviečia nuostabūs konfeti. . . Kokiai kaukei pripažinsite filologų perėmė gamtininkai... fejerverkai. O paskui. . . (sulabai nedaug?) sutvarkymą ten, toliau, fizmatų tinkli- sikaupklt, draugai!) fakelų ei pirmąją vietą? Žiuri komisija 7. Praveskime šaunius fa O ninkai ,,krečia į kailį” medi tynės virš vandens! „Degan- net išprakaituoja, spręsdama ,.Tarybinio studento” Nr. se, įtraukiant į teritorijos tva 3 kultetų festivalinius vakarus. kams. . . Bėgimo take artėja tys’| laiveliai, burlaiviai už šį keblų klausimą. Teks į pa 7—8 (kovo 7 d.) drg. Sopaus- kymą studentus. Teritori I Kas iškovos šių vakarų lau prie finišo juostelės chemikų tvindo ežerą. . . Netgi žvaigž galbą kviesti mases. . . rašė, kad būtina sutvar teks tvarkyti savo jėgom! j . . .Muša dvylika. Gera bu kas atstovė. . . Bet ten, toje dide dės nublanksta prieš fakelų reato vardą?!! Jau yra sudaryta komisija. 9 kyti VVU teritoriją. tu dar pasilinksminti, bet. . . kas per triukšaikštėje šviesą, 0 lakštingalos, išgirdukurią įeina festivalinės k j Prorektorius Ūkio reika 8. Visi ruoškime dovanas lėje burtininko lazdelė vėl grės mas? Ko ten visi studentai sios studentų skambią dainą, misijos narys, Gamtos fa j lams drg. Grincevlčius pra VI Pasaulinio jaunimo festi taip bėga? mingai pakibo ore. . . nutyla. pasimatymo, neša, kad šiam reikalui nė dekanas drg. Chomskis, ui 1 valio delegatams! Iki greito Paskui vėl koncertai, šokiai, — Atsitiko nelaimė? ra išskirta specialių lėšų, versiteto profkomiteto pirn ] žaidimai ant kraflto. . . Išvar- brangūs draugai, realiame fes- jų teks ieškoti kituose fonduo- ninkas drg. Trakymas ir E j 9. Kuo gausiausiai dalyvau — Kol kas ne. tivalyje! — Bet. .. ji gali atsitikti? tų skyriaus viršininkas dr 1 kime iki festivaliniame kon — Pažiūrėkite į dangų. Mickus. kurse: Ach, taip, parašiutininkai! Mūsų koresp. kreipėsi j a) geriausiam eilėraščiui ir Pirmieji universiteto drąsuo drg. Chomskį, prašydamas pal apsakymui; liai! „Kad tik laimingai pa pasakoti, kaip vyksta tvark j mo darbai. Drg. Chomskis atl sakė, kad kovo 29 d. Gamt 1 m. fak. festivalinės komlslj I posėdy numatyta apsodinti dJ k.oratyvinials augalais studc j tų miestelio teritoriją. Bot , nikos sodo direktorė dr; pasiėmiau dėstytojo rekomenduoLučinskienė įpareigota aps tos literatūros: kažkokio studento Republikinėms pirmenybėms pasibaigus dinlmui auginti krūmus, g I kursinį da--bą apie „i” ilgąiA ir vieną brošiūrą priebalsių vysty les, medelius, Paruošiami ' Pereitą savaitę pasibaigė Gerai pasirodė ir kitos mū mosi klausimu. Grįžau namo ir siais apželdinimo darbais jai mėnesį laiko trukusios res sų universiteto šachmatinin DIDAKTINĖ HUMORESKA stvėriausi plunksnos. Bet ji pąs|■ Sarkiniei publikos vyrų ir moterų šach kės. V. Kaušilaitė iškovojo II 1 Šviesiame rodė užrūdijusi. Supratau, kad rūpinasi dėst. studento gyvenime trys mėnesiai! Vadinasi, pradėti šiandien nelemta darbo pradėti, Trūkstant darbo jėgos, fa matų pirmenybės. darbą dar anksti. Taip nusprendęs, vietą, o A. Steponavičiūtė — taipogi pasitaiko rūškanų dienų, kursinį iš viso užmiršau ir ir. neatsispyręs gundymams, nu komjaunimo organizacijos se Tiek vyrų, tiek moterų čem III. Medicinos m. fak. studen nemalonių įvykių, kurie protar apie ėjau į gretimą kambarį sulošti nesiteikiau prisiminti ištisus du retorius drg. Šimkus įpareig piais sudrumsčia įprastinio, ra pionatuose dalyvavo ir mūsų tei Epšteinaitei atiteko VII maus nusistovėjusio gyvenimo mėnesius. Būčiau gal ir visai apie „kingo”. ir V. tėkmę, irpriversdami Sekantį rytą atsibudau kažkodėl tas organizuoti studentus. universiteto studentai. Res vieta. M. Kartanaitė mus pagaliau „ū” ilgąją užmiršęs, jei ne pats Kartą po paskaitos, labai vėlai. Malonaus sapno priKiti fakultetai beveik ne publikos moterų pirmenybėse Kaušilaitė iškovojo teisę daly pajudinti nuo besaikio miego ap dėstytojas. jis mane „užlaužė , siminimus nustelbė baisi mintis rūpina savo teritorijos tvark universitetą atstovavo pereitų vauti šalies moterų šachmatų kerpėjusius smegenis, ir paban netikėtai klausia, kaip sekasi kursinis ra — šiandien paskutinė diena kur dyti iš jų išsunkti vienokių ar mu. O iau laikas! metų respublikos čempionė M. pirmenybių pusfinalyje. kitokių mąstymo produktų. Prie šyti. Pamelavau, kad nieko, po siniam darbui parašyti! Stvėriau Kartanaitė (IFF), pirmaatskyKiek blogiau sekėsi mūsų tokių studentiškos ramybės truputį stumiu į priekį. O dėsty skaityti literatūrą, nykščio nagu tojas, kad jį kur, sako, parodyk laukuose atžymėdamas esmines ir rininkės A. Steponavičiūtė šachmatininkams. Nežiūrint drumstėjų aš asmeniškai priski temos vystymo planą. O kaip aš racionaliausias vietas. Bet vos tik nelemtuosius kursinius dar (FMF), V. Kaušilaitė (IFF) to, kad pirmenybėms juos riu Jeigu ne jie ir ne egzaminai, parodysiu, kai pas mane niekas paėmiau į rankas parkerį, kai pa ir antrojo atskyrio šachma ruošė TSRS sporto meistras bus. nevystoma, o juo labiau pagal jutau žvėrišką alkį. Suprantama, CHEMIŠKOS pripažinsiu, studijavimą reiktų Pasižadėjau ryt atnešti. apie rašymą nebuvo nė kalbos. Iš tininkė Epšteinaitė (MMF). I. Vistaneckis, nė vienam mū laikyti palaimingiausiu ir išmintin planą. Neatnešiau. Nutariau geriau ne kilo problema, kaip užkimšti tą „NAUJIENOS" Kaip ir reikėjo tikėtis, ge sų šachmatininkui nepavyko giausiu malonaus gyvenimo bū lįsti į akis ir dvi dienas nėjau I bjaurybę, trukdančią mokslinę du. Bet nespėji žmogus įprasti riausiai sužaidė IFF dip parodyti geresnių rezultatų. prie reguliaraus nieko neveiki paskaitas. Vėliau dėstytojas susi veiklą. Nuodugnus piniginės stu Pirmas kursas dirba labo: j sukovojo mo, kai staiga tau paliepimas — prato užmiršti, ir laimingas toliau dijavimas nedavė jokių rezultatų. torljoj lomantė Marytė Kartanaitė. Iš Sėkmingiausiai (kokioj — ne tame e I Tada pagrabaliojau palovyje ir 12 žaistų partijų ji laimėjo EMF I k. studentas A. Ilgū rašyk kažkokį kursinį darbą, atidėliojau šį darbą. Bet..., kaip pasakė vienas didis tarp senų batų, kojinių ir kitokio mė). Eina per ją keletas antri ruoškis egzaminams — atseit, ju 11, ir tik paskutiniame rate nas, kuris pasidalino pirmeny dink dienos inventoriaus suradau 3 butelius. kų, užsikosėja ir ima bartis: ' smegenis! O bepigu tau tuos mąstytojas, — laimingos sužaidė su nusipelniusiu spor- bėse VII—IX vietas. X vieta nelaimingus pusrutulius gudinti, trumpos. Pasibaigė ir . mano ra- Juos pardavęs, Tauro valgykloje — Išnuodysit jūs visą f.| mus, paruošiamasis periodas. Dės prarijau beskoni kotletą ir muilą Liudmila Rudenko atiteko IFF III k. studentui A. to meistru kai jie nejuda, o jei ir kruta, tai, primenančią bulvių košę. Nelepus kultetą! tytojas pareiškė, kad kursinį dar apart neaiškaus ūžimo, nieko su(Leningradas) lygiomis. Tuo Matulevičiui. Pirmą kartą iš jų išgauti nega bą turiu pristatyti iki savaitės skilvis vienok pasitenkino tokiu — Fakultetas — abstrakti būdu, antrus metus iš eilės pirmenybėse dalyvavęs De- prantamesnio li. O vienok kursinis darbas ra pabaigos. Atseit, liko trys dienos patiekalu, ir aš vėl grįžau prie sąvoka, o mes patys tikrai nu I Kartanaitė iškovojo garbingą getmanas (FMF) turėjo pasi šyti reikia? Reikia. Tam juk, pa ir dvi naktys, matematiškai skai kursinio darbo. dijamės. . ., — atsako kažkal galiau, ir studentu vadiniesi, čiuojant, 60 valandų. Laiko, žino respublikos čempionės vardą. tenkinti 15 vieta. Visą naktį mano parkerio ma, nedaug, bet ir ne taip jau plunksna skrebėjo ir čirpė. Ka iš kampo. stipkę gauni. A. Nemunaitis Atsitiko taip, kad vieną gražią mažai. Vis dėlto priėjau išvados, dangi nebuvo laiko savo moksli Mus ramina, kad 1946 m l (kur ten gražią — biaurią) dieną kad pribrendo reikalas pradėti niams tyrimams ir studijavimams mano snaudžiančią ausį pasiekė rašyti ir pirmiausia paruošti pla atlikti, tai ir nevarginau savęs: tais traukos spintų chemijos la| nemalonus garsų junginys. Dėsty ną. perfrazavęs sakinius ir kai kur boratorijose nebuvo visai, Vienos nuobodžios paskaitos įterpęs savo bendrus, neesminius dar po dešimties metų gal bul tojas pareiškė, kad, girdi, šiame semestre teks kursinį rašyti. Ne metu ant sąsiuvinio lapo iškever samprotavimus, nurašiau supra malonu, bet ką padarysi. Mano zojau maždaug tokį kurinį: ,,Bal tingo studento kursinį darbą, vie visai gera trauka. Bus, bet i į draugai kažkodėl su entuziazmu sės U ilgoji kilmė ir raida”. Pla toj 1 ilgosios Įstatęs. U ilgąją. Pa; mums. .. darbą, lengvai sutiko šią žinią, puolė temų rink nas. įžanga: Balsių istorinė pra ryčiu, užbaigęs Vertėtų uždaryti laboratoril tis. Na, o aš, būdamas iš prigim eitis. Dėstymas: U ilgoji kaipo to atsikvėpiau ir, palindęs P° Šilta ties šaltakraujis, — nesiskubinu. kia, Jos kilmė, remiantis istorine antklode, pagalvojau, Kaip vis joj bent porai valandų draugui U ilgoji pir-> dėlto reiks tą darbą apginti. Bet iš tiekimo skyriaus. Gal tadį Ko čia karščiuotis? Pasiimsiu, kas gramatika ir t. t. liks. O liko, žinotumėt, gana kie muosiuose lietuviškuose raštuose iš įpratimo nutariau ir šią mintį pasistengtų greičiau gaut? Pagalvojęs, kas bus, tas ta tema. „Balsės U kilmė ir rai ir dabar. Pabaiga: U ilgosios to atidėti. gerų ventiliatorių. . . da”. Iš pradžių lyg ir išsigandau, lesnės vystymosi perspektyvos.” bus — užmigau. Šiandien gynimo metu mano Sustatęs tokį genialų planą, vi bet vėliau pagalvojau, kad kiti O. URBAITĖ draugai ir ne tokias aukštumas sai nudžiugau. Juk gera pradžia kursinis darbas buvo nušvilptas, paima. Įveiksiu ir aš. Užsirašiau — pusė darbo. Iš džiaugsmo va it netikusi artistė. Negavau įskai Chemijos fakulteto II kurso temos pavadinimą ant laikraščio kare su keliais likimo broliais tos, negausiu ir stipendijos. At studentė „aplaisčiau” šį svarbų įvykį. rodo. be reikalo atidėliojau kur kampo (dėl visa ko, kad neuž- net i b) c) d) e) f)
mirščiau), įsidėjau į kišenę. Min1 tyse paskaičiau, kiek laiko dar liko iki semestro galo. Ogi iš tisi
LV 01157
Kitą dieną — pagiriojau. Pava sinį iki paskutinės dienos. O jūs ar neatidėliojate? kary. šiaip taip pakilęs iš savo R. SYPSNIS migio, nuslinkau iki katedros ir I
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38.
Spaudė laikraščių ir žurnalų leid.
spaustuvė
REDKOLEGIJA Užs. Nr. 49<'