VISŲ ŠALIl/ PROLETARAI. VIENYKJTES!
GAI’VBIflIS
Siame NUMERYJE: AKADEMINĖ GRUPE XXX
RUOŠIAMĖS TRECIAJAM SEMESTRUI
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nr. 11(1270)
1984 m. kovo 30 d., penktadienis
1984
1944 melų liepos 13 dieną Tarybinė armija išvadavo Tarybų Lietuvos sostinę Vil nių ir Jau tų pačių metų spalio 10 dieną pradėjo veik ti Vilniaus valstybinis uni versitetas. Pirmuosius mokslo metus Universitetas pradėjo turėdamas 986 studentus. Dėl karo sunkumų, studentu priėmimas buvo pratęstas iki lapkričio 1 dienos. Lapkričio 1 dieną Universitete mokėsi jau 1076 studentai. Tuometi nėmis sąlygomis šie skaičiai buvo tikrai dideli. Tuo la biau, kad dalis Tarybų Lie tuvos teritorijos dar buvo okupantų rankose, šis skai čius rodė jaunimo sveiką politinę orentaciją, pasitikė jimą Tarybų valdžia ir norą tarnauti savo kraštui. Tai daug ir todėl, kad tokio am žiaus vyrai buvo imami j kariuomenę, be to Kaune veikė kitas, didesnis Vytau to Didžiojo universitetas. Pirmaisiais universiteto gy. vavlmo metais studentų dau gumą sudarė išeiviai iš vi duriniųjų sluoksnių. 1945— 1946 mokslo metais, studen tai, kilę iš darbininkų, suda rė 17,2 procento, iš valstie čių, turinčių ikį 10 ha že mės — 17,9, iš tarnautojų — 20,1, iš kitų — 44,8 procen to. Visa tai sudarė daug sunkumų rektoratui ir parti nei organizacijai, ruošiant naujus specialistus. Universiteto partinė orga nizacija įpareigojo komjau nuolius (tada Universitete buvo tik šeši komjaunuoliai: studentai E. Slivinskaltė, A. Malachovskis, L. Maleckas, V. Kupstas ir jauni dėstyto jai I. Meksinaitė ir V. Ast rauskas) sukviesti visų stu dentų bendrą susirinkimą ir išrinkti profsąjungos organi zacinį komitetą. 1944 spalio mėnesį Pilies gatvėje Nr. 24 (dabar M. Gorkio) įvyko vi suotinis studentų susirinki mas, kuriame ir buvo išrin universiteto ktas Vilniaus studentų organizacinis komi tetas. Pirmininku buvo išrin ktas antro kurso medikas komjaunuolis L. Maleckas, sekretoriumi — trečio kurso ekonomistas A . Kozlovas. Komitetui buvo iškeltas uždavinys paruošti sąlygas studentų profsąjungai įkurti. (Universiteto darbuotojai ir dėstytojai jau turėjo savo atskirą vietos komitetą.) Or ganizacinio komiteto nariai aiškino studentams profsą
jungos reikšmę, agitavo, rin ke visų norinčių stoti J prof sąjungą pareiškimus. 1944 metų gruodžio 27 dieną organizacinis komite tas sušaukė visuotinį stu dentų susirinkimą. Tą dieną ir buvo įkurta Universiteto studentų profsąjunginė orga nizacija. Pareiškimus padavė 615 jaunuolių ir merginų, tai sudarė 70 procentų visų besimokančių. Į profsąjungą buvo priimti 573. Buvo iš rinktas studentų profsąjungos biuras. Profsąjungos biuro pirmininku buvo išrinktas Medicinos fakulteto antro kurso studentas Leonas Ma leckas. Profsąjungos nariai akade minių grupių pagrindu suda rė profgrupes, kurios tapo pirminėmis profsąjunginė mis organizacijomis. 1945 metų liepos 3—6 die nomis dirbo II Lietuvos TSR profsąjungų suvažiavimas. Jo darbe dalyvavo ir du Uni versiteto studentų profsąjun ginės organizacijos delega tai: A. Kozlovas ir A. Mala chovskis. Suvažiavimas pareikalavo stiprinti profsąjunginių orga nizacijų struktūrą, siekti, kad visi darbininkai ir tar nautojai būtų jos nariais, įpareigojo toliau ieškoti nau jų darbo su masėmis formų. Vykdant suvažiavimo nu tarimus, 1945—1946 mokslo metais Universiteto studentų profbiuras buvo perorgani zuotas į studentų profsąjun gos komitetą, kurio pirmi ninku vėl išrenkamas L. Ma leckas. Darbui su studentais profkomitete buvo sudarytos trys komisijos: akademinė komisija, kuri rūpinosi stu dentų pažangumo, drausmės klausimais, kultmasinė — meno saviveikla, sportu, šeiavimu, spaudos platinimu; buities — studentų buitiniais klausimais. Išaugus proisąjungos na rių skaičiui, buvo tikslinga sudaryti proikomitetus fakul tetuose. 1948—1949 mokslo metais įkuriami 9 fakultetų profsąjungos komitetai, j ku riuos jėjo 131 profgrupė. 1945—1950 mokslo metais vietoje fakultetų profkomitetų buvo sudaryti profbiurai. Ši organizacinė profsąjungos struktūra išliko iki mūsų dienų. Gintautas SURGAILIS TSKP istorijos katedros aspirantas
Kaina 2 kap.
Rašykite laiškus, vaikinai!
1944
Kaip kūrėsi Universiteto studentų profsąjungos organizacija
„PROLOGAS"
Tai tik keletas nuotru pų iš laiškų, kuriuos sa vo grupei parašė Mate matikos fakulteto vaiki nai, tarnaujantys Tarybi nėje Armijoje- Džiugu, kad Universitetas, studi jos, kurso ar grupės draugai jiems brangūs kaip ir anksčiau — pir maisiais studijų mėne siais. Išsiskirta, atrodo, neilgam — tik dvejiems metams, tačiau... Drau gai, likę Universitete,
Kovo 14 d. LTSR MA Pre zidiume buvo įteikti mokslų daktarų ir profesorių diplo mai. Astronomijos ir kvanti nės elektronikos katedros vedėjas doc. Algis Piskars. kas gavo pirmąjį Lietuvoje lazerių fizikos daktaro dip lomą. XXX D, Mendelejevo 150 m. gi mimo sukakčiai paminėti buvo skirta konferencija,
XXX
ARŪNAS MAISIEJUS: „.. .Atvažiuokite, jei ga lite, nes aš jūsų visų la bai pasiilgau- Labai no rėčiau pabūti kartu, pa sėdėti doc. Mackevičiaus paskaitoje. Perduokite jam linkėjimus..."
kasmet kops iš kurso i kursą, o tau, baigusiam tarnybą, reikės pradėti iš pradžių. Truputį liūd na. .. Tik nereikia nusi minti — yra laiškai — ryšys su Universitetu. LaiSkai, kuriuose galima pasidalinti viskuo: džiau gsmais, rūpesčiais ir gy venimo patirtimi, žino ma-.. Juk tarnyba Tary binėje Armijoje užgrūdi na charakterį, būna len gviau atsispirti negan doms. Rašykit, vaikinai, laiš kus! Universitetas, gru pės draugai jų laukia! Kaip ir Jūsų pačių.
(ištraukos iš laiškų) VYGINTAS LEIPUS: „.. .Tarnybą taip apibū dinčiau: dvimetės studi jos, kurios trunka amži nybę. Į tikrąjį studijų suolą dabar sėsčiau ir se sijos metu 10 egzaminų laikyčiau, kad tik galė čiau grįžti į Universite tą. .. Labai pasiilgau stu dentiškų švenčių- Šiemet Tartu vyks „Gaudeamus"... Kai kurie fizikai planuoja grįžti namolio švęsti fizikų, dienos, grįž čiau ir aš pas matemati kus, tačiau..."
įvykusi Lietuvos TSR moks lų akademijoje. Konferenciją atidarė Mokslininkų rūmų tarybos pirmininkas R. Višomirskis. Pagrindinį praneši mą skaitė akad. P. Buckus, trumpai apžvelgęs D. Men delejevo biografiją, atkrei pęs dėmesį j įdomesnius fak tus. Akademikai P. Brazdžiū nas ir P. Slavėnas atskleidė D. Mendelejevo mokslinio darbo įvairiapusiškumą. Prof. K. Daukšas pasidali jo įspūdžiais apie ankstesnes konferencijas, skirtas D. Mendelejevui. Trumpai bu vo apžvelgta Sąjunginės D. Mendelejevo chemikų drau gijos veikla ir įteikti MA Chemijos ir cheminės tech nologijos, Biochemijos insti
tutų, Universiteto chemi XXX kams, mokslininkams pagyri mo raštai. Kovo 24 d. Vilniuje, „Ra Arėta JAKSTAITE, munės" fabriko klube įvyko ChF II kurso studentė Vilniaus miesto politinėsXXX patriotinės dainos konkurso „Pasaulis ir jaunimas" II tu Kovo 21, 22, 23 d. Mate ras. Sėkmingai jame pasiro matikos fakultete vyko už dė Universiteto atstovai: sienio kalbų dienos. Studen duetai iš IF D. Urbanavičiū tai galėjo plačiau susipažin tė ir R. Poderys bei EKFF ti su Prancūzija, VDR, Aus studentės A. M. Krisiūnaitė trija, Etiopija, Islandija ir ir A. Paliukėnaitė. Vertini kt. Paskaitas apie minėtas mo komisija, vadovaujama šalis skaitė, kelionių įspū kompozitoriaus T. Leiburo, džius pasakojo Filologijos suteikė Universiteto daini fakulteto užsienio kalbų dės ninkams teisę dalyvauti bai tytojai. MaF svečiavosi lek giamajame koncerte, kuris torius iš Prancūzijos Jean įvyks balandžio 29 dieną Paul Martin. Buvo rodomos VRM kultūros ir sporto rū skaidrės, demonstruojami ki muose. no filmai. „T.S." inf.
FOTOINFORMACIJA ®||| Neseniai Universitete viešėjo VDR Greifsvaldo universiteto FDJ atstovai Jurgen Becker ir Dieter Fieslih. Svečiai pasirašė sutarti su VU komjauni mo organizacija dėl pasi keitimo studentų statybi niais būriais. Vido Nau jiko nuotraukoje: sutartį pasirašė svečiai iš Greifs valdo ir VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojai Raimundas Šyvys ir Egidijus Valiu kevičius. Beje, vasarą VU kom jaunuoliai — pirmūnai ir aktyvūs visuomenininkai su studentų statybos bū riais dar išvyks i Veima rą, Miulhauzeną, Prahą, Hradec Kralovą, Debrece ną. „T-S." inf.
Tarybinis studentas 2
Šaunus penkiasdešimties vaikinų būrys susirinko 1982-ųjų metų rugsėjo pir mąją dieną. Visi jie pasi rinko radiofizikos ir elekt ronikos specialybę. Gal šis neįprastas pavadinimas, o gal domėjimasis radiofizika ir atvedė juos j Universite tą... Antrieji studijų metai. Per juos kolektyvas suspėjo ir susiformuoti, ir iširti. Da bar studijuoja tik šešiolika studentų. Paklausite: „O kur dingo kiti — trisdešimt ke turi?" Jums atsakys grupės seniūnas Artūras Jucaitis. — Dauguma išėjo atlikti karinės tarnybos, kiti pasu ko kitu keliu. Bet mes nepamiršome tokių žmonių, kaip A. Puišys, A. Vailio nis, V. Tavoras, L. Januševičius, L. Bilinkevičius ir kiti. Prisiminimai visada mielesni, bet reikia pažvelg ti ir Į dabartinį grupės vei dą. Grupės siela — seniūnas, Artūras Jucaitis. — Visur bėga.. ., — taip Artūrą apibūdino jo draugai. Be seniūno pareigų, jo darbas laukia laboratorijoje. Dažnai sutiksi jį ir sporto salėje. Nė minutės veltui nepraleidžia. Draugiškas, vi sada pilnas idėjų. Didelis svajotojas Ir konstruktorius. Grupės komjaunimo orga nizacijos sekretorius Marius Buivydas patenkintas savo
Mūšy TIK ŠEŠIOLIKA... pareigomis. Jis aktyvus or ganizatorius. — Įdomų susirinkimą pravedėme semestro pabaigoje, kuriame atvirai kalbėjome, kam reikia pasitempti, ko trūksta, ką dar galima atlik ti iki sesijos pradžios. Gal šis nuoširdus pasikalbėjimas turėjo įtakos žiemos sesijos rezultatams. Vidurkis dides nis negu keturi, ir stipendi jų tik maža dalis studentų negauna, — pasakojo Ma rius. Pats Marius — mokslo pirmūnas. Šios grupės pirmūnas — Audrius Augūnas. Nuo pir mo kurso jis draugauja su Algimantu Bartkevičiumi. Bendri interesai, domėjima sis literatūra, kinu sustipri no draugystę. — Nesu atviras, bet Algi mantui galima daug ką pa tikėti. Nemėgstu darbo ati dėti paskutinei dienai, — kalbėjo Audrius. — Į mokslus žiūri rimtai. Pastoviai atlieka namų dar bus. Jo ir įskaitų knygelė pilna penketų, — patvirtino Algimantas. Dar vienas šios grupės pirmūnų — Aurelijus Grau
žinis. Nors Aurelijus į šią grupę atėjo kiek vėliau, bet jau spėjo susigyventi su ko lektyvu. — Domiuosi radioiizika. Su visuomenės mokslais klek sunkiau. Kelias buvo tiesus: iš vidurinės mokyklos į Uni versitetą, į radiofiziką, — trumpa) apibūdino save Au relijus. Studentai ne tik mokslo pirmūnai, bet ir sportinin kai, visuomenininkai, radloflzikai „iš pašaukimo" ir aistringi diskusijų mėgėjai. Didžiausias diskusijų mėgė jas — Rimas Kavaliauskas. Jis gali kalbėti Įvairiomis temomis. Apskritai — iškal bingas, puikus oratorius, daug skaito, viskuo domisi. Tad ir įdomias teorijas ke lia. Gal kiek per daug idea listas. Tačiau gerai, kad op timistas. Visiška priešingybė — Vidmantas Pilkauskas. Tylus. Kalba lėtai. Bet jei ką nori sužinoti radiotechnikos klau simais, kreipkis Į jį. Visuo met patars, paaiškins. Tai Lolita ANDZIULEVIČIŪTE, daugiau praktiškas žmogus. Kartu su Sigitu Stasevtčiumi IF Žurnalistikos specialybės I kurso studentė domisi muzika, įrašais. Ge
ŽYGIS TARYBINES LIAUDIES KOVŲ IR DARBO ŠLOVĖS VIETOME********^^
PO ŠILUTĖS RAJONĄ Vasario 23-oji — Tarybi nės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno diena. Jau keletą metų mūsų fakulteto ekono mistai, pažymėdami šią datą, rengia žiemos žygį. Šiais metais pasirinkome Šilutės rajoną, žinodami, kad jis garsus turtinga istorine pra eitimi. Nuvažiavę 300 kilo metrų pagaliau pasiekėme Šilutę. Partijos rajono ant roji sekretorė V. Giedrienė mums papasakojo, kad rajo no darbo žmonės rengia mi tingą. Karių kapinėse pager bėme žuvusius tylos minute. Vakare kultūros namuose vyko minėjimas. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausy ta pulkininko V. Drozdovo kalba. Mūsų lektoriai ir ko respondentai D. Pupkevičius ir A. Butkevičius nesnaudė: spragsėjo fotoaparatai, dūz gė filmavimo kamera. Nors buvome tik ką atvažiavę, Dainius su Arūnu jau spėjo pakeisti ne vieną juostą. Pertraukos metu kalbėjo mės su Didžiojo Tėvynės ka ro dalyviu A. Klimu, kuris
papasakojo mums apie sun kų kovos kelią. Kitą dieną mūsų kelias vingiavo Į Žemaičių Nau miestį. Mus mielai sutiko miestelio vidurinės mokyk los mokytojai ir mokiniai. Perpildytame fizikos kabine te vyko pokalbis su abitu rientais. Fakulteto komjauni mo komiteto sekretorius D. Pupkevičius, profsąjungos pirmininkė A. Danusevičiūtė, komiteto nariai A. But kevičius ir G. Citukas papa sakojo apie Universitetą, mūsų specialybę bei studen tu gyvenimą. Juk abiturien tams dabar labai svarbu pa sirinkti profesiją. Pabuvojo me Žemaičių Naumiesčio M. Junčo-Kučinsko vidurinės mo kyklos kraštotyros muzieju je. Mokytojas B. Oręntas pa pasakojo apie šio krašto is toriją. Sužinojome, jog per Šilutės rajoną iš Klaipėdos į Tilžę buvo gabenama „Iškra". Tą pačią dieną prie pa minklo Tarybinės Armijos kariams - išvaduotojams Ši
rai išmano elektroniką. Giedrius Misiūnas: — Mėgstu organizuoti. Per šiuos mokslo metus kar tu su FF kultūros klubo pir mininku surengėme Naujųfų Metų žlburėlj, aktyviai pri sidėjome prie FiDi veteranų sąskrydžio. Nuolat fakultete leidžiame fotoparodas. Arvydas Dagys šoka dainų ir šokių ansamblyje. Jis — geras sportininkas. Visų nesuminėsi. .. Kiek vienas studentas yra lyg de talė, iš kurių susideda visas grupės aparatas. Ir kiekvie na ši detalė yra savaip svarbi. Tik nuo jų priklau sys, kaip toliau gyvuos ko. lektyvas. . . Prieš akis dar ilgos studi jos. Ir iš kiekvieno studen to jos pareikalaus daug jė gų, valios, kol visi barjerai bus Įveikti. Juk ne veltui asistentas E. Skaistys reika lauja tvirtų žinių. — Pasakai dėsnį, o jis tau pateikia dešimt „o ko dėl". Taip, nori nenori, turi žinoti ir pasakyti esmę... Supratau, kad tinginiau jančių šioje grupėje nėra. Vist dirba, mokosi. Daug laiko praleidžia laboratorijo se. Supratau, jie pasiryžę viskam. Svarbiausia — vil tis, ryžtas, valia.
PAMATYSI TIK JAKUTIJOJE
Jei norite sužinoti, kuria me Jakutijos ATSR krašte įsikūręs angliakasių miestas Neriungri,' pasiimkite nau jausią mūsų šalies žemėlapį — mažiau nei prieš dešimtį metų tose taigos platybėse karaliavo vien žvėrys ir paukščiai. Šiandien Neriun gri — gražus angliakasių miestas su senuoju (čia gy veno angliakasių ir statybi ninkų „pionieriai") ir nau jaisiais gyvenamaisiais ra jonais. Miestas sparčiai au ga — atvažiavęs po metų pamatysi naują vaikų darže lį, parduotuvę, ruoželį tai gos užkariavusį gyvenamųjų namų kvartalą. Dar sparčiau statomas pramoninis Neriun gri rajonas — kyla anglies sodrinimo gamykla, baigia ma statyti didžiausia pasau lyje autobazė. Darbo čia — marios. . . Daug darbininkų čia suvažiavo pirmaisiais metais iš įvairių šalies kam pelių. Čia sutiksi latvį ir gruziną, ukrainietį ir balta rusį. . . Tačiau darbo rankų vis stinga. Šią spragą pade da užpildyti studentų staty bos būriai, iš visos šalies suvažiuojantys padirbėti per penkiasdešimt trečiasis Bu vasaros atostogas. Studentai pačius būtiniausius chenvaldo filialas. Jau Pagė dirba gių vidurinės mokyklos mu darbus —- betonuoja kelius, ziejuje sužinojome apie šią aikšteles, kloja plyteles, sta gyvenamuosius stovyklą, todėl joje vaikš to naujus čiojome tylūs ir susikaupę. namus ir pramonės objektus. Karo metais čia nuo bado, Ir niekas čia neskirsto — ligų, šalčių kasdien žūdavo • tu tikras darbininkas, o tu 200 žmonių. Grįžtame j Vilnių, kur ne kantraujantys draugai lau kia mūsų ir kelionės įspū džių. •
laikinas.. . Matyt, todėl, ne žinodamas, kas kokiame ob jekte triūsia, besidarbuojan čio čia vasarą studento ne atskirsi nuo kvalifikuoto mūrininko, dažytojo, beto nuotojo. Žinoma, studentai prieš atvažiuodami į darbo vietą, daug sužino ir išmoks ta per profesinio mokymo kursus. Be to, yra tokia tra dicija, kad į Jakutijos ATSR važiuojantys studentai būtų bent vieną vasarą atidirbę savo respublikos statybose — jau gavę darbo krikštą. Norinčių vasarą padirbėti Jakutijos ATSR statybose niekada netrūksta. Ir sunku pasakyti, kas taip vilioja studentus į tą tolimą kraštą —■ gal noras pamatyti, suži noti, išmėginti save. . . Pa prastai dirbantys Jakutijos ATSR studentai uždirba dau giau, nei jų kolegos Lietu voje. Tačiau tai ne pagrin dinė priežastis, dėl kurios į būrį nariai priimami vos ne konkurso keliu. Paklauskite ką nors iš dirbusiųjų Neriun gri apie uždarbį ir darbą, ir kiekvienas pasakys, kad dir bant trimis pamainomis po 12 valandų per parą ir pas mus galima gerai uždirbti. Tačiau tik Jakutijoje per li kusias 12 valandų dar gali pasigėrėti taiga, sopkomis, ledkalniais, srauniomis upė mis. Tik čia gali patilti, kas yra sparčioji statyba. Agnė GUOGAITE
lutėje, padėjome gėlių. Po to mūsų laukė Šilutės III ir IV vidurinių mokyklų mokiniai. Mūsų lektoriai il gai diskutavo su abiturien tais. Mūsų žygis baigėsi Pagė giuose. Čia aplankėme kraš totyros muziejų, įrengtą vi INTERVIU durinėje mokykloje. Jo eks pozicija pasakoja apie Pagė gių išvadavimą iš vokiškų Vitalija NAUSĖDAITE, jų okupantų. Įdomūs ekspo PEF IV k. studentė natai mūsų laukė mokyklos Kiekvieną vasarą į Jakuti SSB taip pat nemažai. O interklube. jos Autonominę Respubliką juk dar dirbs studentai iš A. Butkevičiaus, PEF III k. važiuoja dirbti šimtai stu Gorkio, Estijos, Baltarusijos, Pagėgių koncentracijos stovykla — Offlager-53.. . studento, nuotrauka. dentų. Ir ši vasara — ne iš Tadžikijos! — Kokius darbus dirbsite? imtis. Kovo 13—25 dieno mis dėl sutarčių sudarymo — Iš įdomesnių objektų Jakutijoje viešėjo penki — tai Svetlyj gyvenvietėje mūsų respublikos atstovai. statoma HES- Peledajuje stu Plačiau apie kelionę ir jos dentai dirbs uosto remonto tikslus paprašiau papasakoti darbus, Vitime ir Aichale — Universiteto studentų profsą su geologais. Visi kiti bū jungos pirmininką Vidą ME- riai atliks kapitalinio re monto darbus. Galiu pridur DEIŠIŲ. — Pirmiausia nuskridome j ti, kad šiais metais be aš Jakutską, kur mus sutiko tuoniolikos gamybinio darbo Jakutijos autonominės res sutarčių pasirašytos ir komipublikos SSB štabo vadas. sarinio darbo sutartys. Be Buvo pasirašyta sutartis, ku to, liepos mėnesį bus Mirno rioje pažymėta, kad šiame 25-metis. Todėl dėl to su mieste dirbs 270 studentų. darytas atskirų renginių pla Paskui susipažinome su įstai nas. Taip pat pasirašytos su gomis, kuriose teks talki tartys dėl mokyklų ir kol ninkauti. Pagrindiniai darbo ūkių šefavimo. — O kokios gyvenimo są objektai — tai Mirna Jakutlygos laukia studentų? almaz ir Viliujgestroj. — Kiek žmonių sudarys Dar studijuodamas pats visą „Lietuvos" būrį? esu dirbęs Jakutijoje su APTARTI — Į Jakutiją šią vasarą Universiteto studentų būriu. ATEISTINIO išvažiuos 1110 studentų. Ta Ten sąlygos neblogos. Vieni čiau ne visi jie dirbs Jaku- gyvens bendrabučiuose, o ki DARBO tske. Apie 600 dirbs Mime, ti (nedidelė dalis) — vago UŽDAVINIAI joje laidoje „Argumentai“. kur mes taip pat viešėjome, nėliuose. Gal studentams bus Viename stende, greta kitų apie 150 — Udačne, 41 — kiek neįprasta. Juk vis dėl knygų ateizmo tematika, ma Rektorato posėdžių salėje Aichale, 71 — Lenske, po 41 to 6 valandų skirtumas, di tome Universiteto auklėtinio, įvyko mokslinio ateistinio — Peledujuje, Vitime ir deli karščiai. Be to, ištisą žurnalisto Juozo Jarmalavi auklėjimo koordinavimo ta Svetlyj. Vien iš Universite liepos mėriesį trunka poliari čiaus monografiją „Ateistinis rybos posėdis. to važiuoja keturi būriai, nė diena. Tačiau nuvažiuoti auklėjimas Tarybų Lietuvo Buvo aptarti ateistinio t. y. 178 studentai. Įdomus verta: užsigrūdini, susipažįs je". Joje atskleistos Lietu darbo uždaviniai aukštojoje faktas, kad pirmą kartą iš ti su kitų respublikų jauni vos liaudies religinių tikėji mokykloje. Dėstytoja Z. respublikos važiuoja keturi mu. O norint dirbti Jakuti mų nykimo ir ateistinių pa Kondratavičiūtė kalbėjo apie būriai merginų, iš jų du joje su studentų statybos žiūrų plitimo socialinės prie ateistų veiklą Pramonės SSB — mūsų Universiteto. būriu, reikia kreiptis j Uni laidos bei sąlygos, šio dva ekonomikos fakultete. Atrodo, daug, "tačiau toli versiteto komjaunimo komi sinio proceso dėsningumai. Universitete svečiavosi mojoje taigoje šiandien tik tetą. Šioje, knygoje parodyti ob LKP CK lektorius J. Saka rai reikia darbo jėgos. Buvo Kalbėjosi Ingrida SUKAITĖ, jektyvūs ir subjektyvūs reli lauskas. prašymas, kad važiuotų du IF žurnalistikos specialybės gijos nykimo bei ateizmo studentė Doc. J. Mačiulis pabrėžė, kartus daugiau. Tačiau 30 plitimo veiksniai, kruopščiai jog Universiteto komjauni išnagrinėta ateistinio darbo komitetas galėtų pagy DĖMESIO! praktika Lietuvoje. Ši knyga mo vinti ateistinį darbą. — gera pagalbininkė tiems, S. m. balandžio 1 d. 15 vai- Universiteto Teatro Posėdyje buvo kalbama salėje įvyks susitikimas su Kauno „Žalgirio" krep kam brangus Lietuvos liau dies dvasinis augimas ir jos apie gegužės mėnesį įvyk šininku, pasaulio čempionu Arvydu Saboniu. mokslinės pasaulėžiūros su siantį respublikinį studentų Kvietimus galima įsigyti fakultetų komjaunimo siformavimas. ateistų sąskrydį.
COJiVBOS: scuoenuas
Vilniaus universitetas ateizmo muziejuje Ateizmo muziejus. Mato me pakabintą dailininko Danisevičiaus paveikslo repro dukciją: „Steponas Batoras atidaro Vilniaus universite tą“. Paveikslas didele meni ne verte nepasižymi. Kodėl jį pakabino? Universitetas buvo atidarytas 1579 metais ir turėjo būti jėzuitų kovos prieš reformas centru, bet Universitetas (nors taip jis dar nebuvo vadinamas) tam pa šviesos židiniu. Mintimis truputį nukrypstu j Lietuvos istoriją. .. .1634 m. karalius Vladislavas Vaza suteikė Vil niaus akademijai teisę steig ti teisės ir medicinos fakul tetus, ir paversti ją tikru universitetu. Bet vėliau jė zuitai nė nebandė steigti medicinos fakulteto, tenki nosi tik minimaliomis svei katingumo žiniomis, teikia
momis studijuojantiems teo logiją. Ir tai suprantama. Juk rimtas medicinos studi javimas galėtų formuoti stu dentų materialistinę pasaulė žiūrą, o tai nebuvo naudin ga jėzuitams. . . Visoje ilgametėje Vilniaus universiteto istorijoje daug ryškių kovos su religija pus lapių. Tamsybės skleidėja bažnyčia visada stodavo prieš šviesos nešėjo — Vil niaus universiteto ateistinę veiklą. XVII a. Kazimieras Liščinskis buvo sudegintas ant laužo už ateistinių idėjų propagavimą. Tik tarybų valdžios me tais, atskyrus bažnyčią nuo valstybės, ateistinis žodis pasiekia kiekvieną žmogų. Čia didelis ir Universiteto nuopelnas. Štai nuotraukose matome grupę Universiteto dėstytojų Vilniaus TV studi
R. ZALIECKAITĖ
A. RUMINAITE
komitetuose. I kurso studentės, pateikusios studen to pažymėjimą, bus Įleidžiamos be kvietimų.
3 Tarybinis studentas
PROLOGAS \r. S i Poezija nemėgsta kalban' čių, bet nuo to nemažėja orinčių apie ją kalbėti. Sio tikėtis, aišku, yra nerealu i t netgi neteisinga. Teisini giausi būtume, nuolat jaus dami klausimą — kodėl mū• su kalbos apie poeziją daž nai tik imituoja pažinimo troškulį, ir kodėl nerečiau pati poezija tik imituoja ty lą, turinčią slypėti už eilė raščio žodžių? Sis klausimas mus verčia galvoti apie poeto ir jo skaitytojo s ąi H ę. Galvoti apie tai, ką Alma Mater. . . Mūsų mo šiaipjau užmirštame, leisda tina. .. Motina mokslų ir miesi į efemeriškos poezijos menų, lietuviškosios kultū esmės paieškas. ros gimdytoja. . . Gražus jos Apie metafizinius poezijos žilas amžius. Ir sunku pati dalykus kalbėti lengviau, ne kėti, kad Universiteto teatro gu apie tariamai prozišką istorija pralenkia jj beveik paties poeto laiką ir laikyse visu dešimtmečiu. Kiemo ną. Juo labiau, kad ir poetai teatras pasitinka 414-ąjį sa nuolat atkuria ir varijuoja vo pavasarį. mitą apie tai, jog svarbiau Perverskim kai kuriuos sia žiūrėti, kokia yra poezi Universiteto teatro istorijos ja, o ne koiks ją sukūrę? puslapius. .. žmogus. Tai senas mitas. & Liūdniausia, kai jį varijuoja Vilniaus kolegijoje, Įsteig jauni poetai. Ar gali būti toje 1569 m., nuo 1570 m. bejėgiškesnė poezija, kai veikė mokyklinis teatras. nuo jos atsiriboja pats Pirmasis žinomas Vilniaus kūrėjas? Aišku, kurti neda mokyklinio teatro spektaklis lomą poezijos ir gyvenimo datuojamas 1570 m. spalio būdo sistemą reikia ne tik 18 d., kada kolegijos moks pašaukimo, bet ir pasiauko leiviai mokslo metų pradžiai jimo, kurio vien pati sąvo pažymėti suvaidino moralitė ka dabartiniam jaunuoliui „Herkulis". yra ne pagal pečius. Gal dėl to tiek daug sutinkame ir 1572 m. „Melchisedo" vai silpnos poezijos, ir bejėgiškų dinimą stebėjo apie 10.000 jaunų poetų. Poetų, kurių gamta neapdovanojo pasaulė žiūrovų. žiūros troškuliu, kaip kitų — Vilniaus universiteto teat talentu. Visa poezijos istorija yra ras XVI—XVII amžiais dau geliu atvejų prilygo Vakarų ne stiliaus ar knygų leidi Europos teatrams, o Lietu mo. o pasaulėžiūros istorija. vos—Lenkijos monarchinėje Pralaimėdavo tie, kurių pa valstybėje buvo garsiausias saulėžiūra būdavo silpna ar ba tiesiog suvaidinta, nors šalia Poznanės teatro.
Istorines dramas teatrui rašė Universiteto profesoriai ir vietiniai autoriai D. But vilas, L. Daukša, M. K. Sar bievijus ir kiti. Pastarasis rėmėsi šio teatro praktika, rašydamas teorinį veikalą ,,De perfecta poesl". * Prof. J. Levelis rašė kritikos straipsnius, A. Smugle vičius ir J. Damelis piešė dekoracijas, o prof. J. Fran kas buvo aktyvus teatro glo bėjas. Romantiniuose teatralizuo tuose vakaruose, organizuo tuose Filomatų ir Filaretų draugijų, studentai skaityda vo savo eiles, vaidindavo. Aktyvus poezijos vakarų da lyvis buvo A. Mickevičius. r'č
Universiteto teatro tradici jas tęsė Universiteto patal pose įsikūrusios Vilniaus pirmosios berniukų gimnazi jos moksleiviai. Čia 1891 m. savo teatrinę veiklą pradėjo šios gimnazijos mokinys, vė liau garsus rusų aktorius V. Kačialovas. Buržuazinės dvarininkų Lenkijos okupuotame Vilniu je Stepono Batoro universi tete ilgą laiką velkė studen tę satyrinis lėlių teatras su augusiems „Pašiūrė". Z Po Vilniaus universiteto atkūrimo 1944 m. iki 1954 ■n. studentų teatrinė veikla vyko fakultetuose. O 1960 <n. susikuria Dramos studija. * 1969 m. Vilniaus universi teto Dramos studijai sutei kiamas Liaudies teatro var das.
TĘSIAME DISKUSIJĄ „JAUNŲJŲ KŪRYBOS PROBLEMOS"
Kad neprailgtų prologas stilius ar pati stovėsena at- žmogiškąja, o ne poezijos rodydavo įspūdingai. (Kaip teorijos prasme. Jeigu poelengvai buvo dauginami ir las neišsiugdo universalesnio „vaidinami" futuristų atradi žvilgsnio į reiškinius, varmai!) O laimėdavo net kny gu gyvenimo sulauksime gos nespėjęs išleisti poetas sintezės poezijoje, Smelk ian(V. Mačernis!), Kaip dažnai čios pasaulėžiūros, kuri sumes negirdime tų istorijos teiktų mums teisę pasakyti: pamokų, o juk poetinė ir ■ štai poezija. istorinė klausa yra vos ne Kodėl visa tai kalbu čia, tas pat. Prisipažinkime, kad „Prologo" puslapyje, kur, dažniau kalbame apie forma atrodo, labiau derėtų aiškin lius poezijos dalykus (su tis ne bendrąsias idėjas, o prantu — nesuprantu!) arba konkrečią Universiteto lite tiesiog apie leidybą (kaip ratų kūrybą? Todėl, kad no svarbu išleisti pirmąją kny- riu pasakyti, ko paprastai gąl), negu apie tai, koks yra ieškoma ir ne visuomet poezijos ir gyvenimo tiks- randama šioje kūryboje. Ir tingumas jeigu kiekvieną ne tik šioje — apskritai kū akimirką gali nutrūkti ne ryboje. Universiteto nelai tik eilėraščio, bet visų ku- kau vien administracine įs riančiųjų ir skaitančiųjų eg- taiga, išleidžiančia į gyveni zistencijos siūlas. Tai galų mą diplomuotus specialybės gale yra esminis poezijos žinovus. Tai Mokykla, turin klausimas. Klausiančios ir ti suteikti pakankamai laiko klausančios poezijos. Šitaip klausiant ir ieškant atsakymo, reikia atsisakytį asmeniškumo, netgi užmiršti, jog esį poetas ar nori juo būti. Niekas taip nežlugdo poezi jos, kaip nesugebėjimas eiti toliau asmeninių potroškių ir maskuojamų ambicijų. Ge Šiame „Prologo" numeryje riausiu atveju tokia poezija norime jus supažindinti su parodo, kaip tobulai autorius dviem Rygos universiteto 11galės (jei jis dar jaunas) ar teratais. Tai pirmas toks suba jau gali (jei pagyvenęs) sltikimas, bet, tikėkimės, ne žiūrėti siaura kryptimi. Pa paskutinis. saulėžiūrai čia lieka maža Neseniai pasirodė latvių erdvės. Čia lieka maža erd jaunųjų poetų (labiau savo vės asmenybei, nes asmeny dvasia, negu amžiumi) eilė bė nuolat vaduojasi iš to, raščių knyga „Mes atėjome Į kas asmeniška. Asmenybę šj pasaulį". Susitikome su suvokiu labai konkrečiai — dešimčia ieškančių ir abejo-
ŽMONIJA
Parke ant kito suoliuko gana storomis ir kiauromis kojinėmis sėdėjo nelaimė ir nesantaika. Parke ant šaligatvio tarp suoliukų gana daili ir gana stora baltais teniso bateliais ir kiauromis kojinėmis sėdėjo žmonija. IDILE Buvo palyginus maloni diena. Suprantama, spindėjo saulė. Kai kurie paukščiai giedojo keliuose medžiuose ir mes susipratę nukritome ant pasturgalių pievoje sužavėti gamtos. Kiti šiaip atsigulė ir stebėjo debesis ir klausėsi, kaip nugara bėginėja skruzdės. Taip buvo gera.
Nesinorėjo trauktis nuo laimingos ateities. Norėjosi būt laimingais tuoj pat, nors minutėlę, bet tuoj pat. Taip buvo gera. Suprantama, spindėjo saulė. Ganėsi karvės. Jos buvo didesnės už, pvz., peteliškes. Kaip ir mes. Nedaug.
Aš ieškojau kokio nors kelio. Kad ir kelio be kryžkelių.
;:P f P P
ir erdvės savimonės blyks niui. 400 metų, stovinčių už poeto pečių, tarsi savaime primena sintetiškos jausenos būtinybę. Tų metų fone la bai gerai ir nejaukiai matyti riba to poeto, kuris biogra fijos pradžia laiko tik savo gimimo ar įstojimo į Univer sitetą metus. Jo pasaulėžiū rai trūksta istorinio pagreičio, be kurio nėra asmeny bės, taigi ir poezijos, judet: o. Toji sintezės jausena verčia mus suprasti vien jau tai. kad netoli tenueisime, mėgindami susivokti poeti nėje savo situacijoje, nusa kyti, kas esame, jei gu ginčysimės tik dėl poezi jos suprantamumo, jeigu ap tarinėsime savo draugų kū ryba, tik stiliaus skirtumų ir panašumų požiūriu. Ir jeigu neužteks drąsos pamatyti, kad kuriamam poezijos rū mui dažnai per elementarūs (elementoriški?) pamatai. Dažno poeto kūryboje bū tent dėl šio elementarumo išsenka energija dvasinė anksčiau, negu poetas tai
pajaučia. Taip gimsta infan tilūs poetai, kurie visą gy venimą nugyvena įtikėję sa vo poeto misija. Taip gims ta nuogi poezijos karaliai. Jaunieji Universiteto li teratai gerai žino, kiek daug tokių karalių mūsų poezijoje. Individualybių, bet ne asmenybių, — apie tai gražiai užsiminė D. Kuolys, pradėdamas pasisakymų cik lą apie jaunųjų kūrybą. Ši tai jaučia ir J. Keleras, kal bėdamas apie būtiną poetui būties ir poezijos meilę. Dabartinis Universiteto li-teratų būrys (net ne būrelis), man regis, yra įdomiausias per daugelį paskutiniųjų me tų. Bet juk ne vien įdomu mo jų poezijoje ieškome. Laukiame dialogo apie dvasi nę šios poezijos perspekty vą, kūrybos ir pasaulėžiūros potenciją. Dialogo tiek poe zijoje, tiek ir „Prologo" puslapyje. Jis būtinas, idant jaunųjų prologas neužsitęstų pernelyg ilgai.
jančių žmonių. „Jaunųjų poezija — tai ir šiandienos momentinė nuotrauka, ir at eities prognozė", — pasakė Knutas Skujeniekas, palydė damas vertimus. Mūsų pub likacija —■ bandymas susipažinti su jaunaisiais latvių poetais — mūsų bendraamžiais. Toks dialogas — gražiausia poetinės savimonės turtinimo forma.
Gaila, bet tokie susitikimai dar gana reti, Ir viena iš priežasčių yra ta, kad „.. .sutiktųjų /visada būna daugiau,/ negu noro juos sveikinti" (R. Zieduonis). O jeigu susitikome — pasisvei kinkime.
RIMANTAS ZIEDUONIS Šis kelias gali būti ir perpildytas ir saldainių ar šiaip kitokių popierėlių primėtytas.
Parke ant vieno suoliuko gana dailiais ir baltais teniso bateliais sėdėjo laimė ir meilė.
KELIAS
< S V E C I U O SE — JAUNIEJI RYGOS t UNIVERSITETO POETAI
Man labai reikia tokio kelio. Kuriuo aš galėčiau išeiti ir sugrįžti ir pakeliui paspardyti konservų dėžutę, (nes jau niekur negali išeiti, jeigu pakeliui nėra konservų dėžutės, kad paspardytum).
Dėl šio kelio aš galėčiau netekti ir atrasti, kovoti su priešais, laukti ko nors su gėlėmis arba praeiti pro šalį ir nepasisveikinti, juo labiau kad sutiktųjų visada būna daugiau, negu noro juos sveikinti.
Vaidotas DAUNYS
Virginijus GASILlUNAS IV k. lituanistas
SENAS PRAEITIMI, JAUNAS DABARTIM Toks jis — Universiteto Kiemo teatras. Tarptautinės Teatro dienos proga — neiš senkančios kūrybinės poten cijos, prometėjiškos ugnies kaitrumo, kuris sušildytų kiekvieno jūsų žiūrovo šir dį, ir sėkmės, jums — teatro kolektyvo nariai! Apie teatro nūdieną pa prašėme papasakoti Universi teto teatro vyr. režisierių, LTSR n. a. V. LIMANTĄ.
— Teatras be žiūrovo — ne teatras. Ši sena tiesa le TIK TODĖL mia nepageidautiną, bet daž ną reiškinį mūsų teatro gy Aš tik pasivaikščiojau. venime, būtent taikymąsi Aš nieko neieškojau. prie žiūrovo, pataikavimą jo skoniui. Žinoma, plačia Turgaus moteris, sunkias kaip gyvenimas jai visuomenei sunku įtikti: arba kaip hardrokas kiekvienas ateina į spektak aš apžiūrinėju. lį su savo problemomis, klausimais, savo pasaulėžiū Stoties bufete ra. . . Tad nevalingai sten aš geriu stiprią arbatą, giamasi orientuotis pagal di o galbūt silpną kavą, ferencijuotą žiūrovų skalę. jei tai apskritai ką nors reiškia. Ar pasireiškia ši tendencija Universiteto teatre? Kas ir Aš ir prie kanalo pasėdėjau, koks jūsų žiūrovas? kuriame teatrališkai slankiojo gulbės. — Dauguma įsitikinusi, Ir aš galvojau, kad jeigu jau Universiteto ar šioms show gulbėms teatras, tai būtinai visi jo negėda miesto centre spektakliai turi būti studen kiaušinius dėti. tiško ritmo. Dar kartą pabrė žiu — Universiteto teatras, Vėl aš nuėjau Į parką. tai ne tik studentų teatras. Na į tą, kurio viename šone Tai teatras — studija, teat buvusi Rygos Latvių draugija. rinė laboratorija, kur daug Ten aš žaidžiau šachmatais eksperimentuojama, bando su azartiškais pensininkais ma, ieškoma... Jos sudėtyje ir surūkiau porą rygos. — poezijos, kamerinis, mi niatiūrų ir kiemo teatrai bei Tik todėl tu manęs nematei pantomimos grupė. Studijos Visus metus. viduje veikia ir studentiška sis teatras. Taigi mūsų spekNukelta Į 4 psl. Vertė V. GASILIŪNAS
Tarybinis studentas
ŪGIS SEGLINIS PO Štai mes veržiamės kaktomuša prie prarajos kaip išalkusieji prie katilo be maisto.
Atkelta Iš 3 psl.
Bet griūva uolos, aštriosios, smailiosios, ir lūženos. .. jos mus jau saisto.
takliai labai įvairūs, prade dant masinių balaganų tipo vaidinimais ir baigiant ka merinio pobūdžio sceniniais darbais. Mus jaudina ir do mina viskas, kas aktualu ir problematiška jaunai, besiiormuojančiai asmenybei, jautriam menininkui, subti liai suvokiančiam aplinkos niuansus. Nors žiūrovas į mūsų spektaklius susirenka įvairus, tačiau mes vis dėlto labiau linkę bendrauti su jaunimu. Jauniesiems akto riams bei režisieriams (o to kių mūsų kolektyve daugu ma) lengviau pavyksta už megzti kontaktą su bendra amžiais, priversti juos kartu mąstyti, gvildenti iškeliamas problemas bei Idėjas, pa jungti nuosekliam spektak lio ritmui. Mums dažnai priekaištauja ma: girdi, ne visi studentai suvokia mūsų pastatymus. Iškyla klausimas, j kokią studento „ribą" orientuotis — ar nesubrendusio jaunik lio, 'lekiančio pavėjui, besi naudojančio kitų „sukramty tomis" tiesomis, ar busimo jo inteligento, bandančio su vokti aplinkinį pasaulį, akty viai ieškančio savo vietos gyvenime. Jaunas žmogus turi daugiau jutiminį protą, nepasiduodantį inercijai, la biau vadovaujasi intuicija. Jis tarsi katalizatorius tuoj pat užiiksuoja kiekvieną me lo pasireiškimą. Mūsų teat rui labai svarbu — surasti teisingą kelią į žmonių šir dis. Tai nėra lengva. — Jūs paminėjote studen tų teatrą. Gal šiek tiek pla čiau apie jį. — Studentų teatro tradici jos labai senos, jos siekia
Atrodo — esam po vienodom kaukėm, taigi — iš to paties spektaklio veiksmo.
Paspaudžia ranką atsargumas, tas, kurį tu prieš mane primokei. Laikyt ilgai, ilgai šiią ranką... Po to — tegul ir potvynis.
KLAUSIMAS
Zylutės vėl atskrido. Kodėl tavo akyse ašara? Zylutės nemėgo mūsų Visą vasarą.
Vis dėlto atskrido. Ko tu verki! Zylutės nemėgo mūsų. Išskrido ir likit sveiki. Zylutės atskrido, Atskrido! Verki? Na jau tos zylutės, tos zylutės... Jų kaltė.. . ATEINA ŽIEMA
1 Snieguota žiema Praeina. Praeina, Ir iš manęs savo Skraistę atima. Skraistė paprastai Sudega virš manęs. Apsigaubsiu baltais Pelenais. Pro šalį lekia kioskai. Pro šalį lekia kioskai. Ištiesę ubagų delnus. Veidmainiškai Tolimo laukiu. Atrodo, kioskai — Priešai.
Nesinori galvoti, Kad galbūt čia pat Ranka rankos Ieško. 2 Ateina žiema. Kai mieste sniegas Žydi kaip rugiai. Neišgulę, nesukritę.
Senas praeitimi, jaunas dabartim
--
,
Kad man baisu, Jei žmonija pražus, Tai nieko nebus Tragiško. XXX
Man duoda obuolį senutė: „Imk, sūnau, šitie ne kieti." Dėkui, tetule, kodėl tu manęs negerbi?
Dinozaurai, saugokitės! Vieną ankstų rytą Grigiškių sąvartyne pabudo dino zauras. Miegojo jis netrum pai — apie šimtą penkiasde šimt milijonų metų. Tais se nais laikais išsiskyrė dino zauro Auro (toks jo vardas) tėveliai. Likęs visiškai vie nas ir nebegalėdamas ilgiau žiūrėti skaudžiai realybei į akis, jis užmigo. Bet kartą Auras ėmė ir pagalvojo: „Kiek gi galima Vertė A. KATKEVIČIUS šitaip drybsoti ir nieko ne veikti?" Ir net pats išsigan do šios minties. Ir pabudo iš baimės. Apsidairė lėtai aplinkui, ir giliai įkvėpęs
VISUOMENĖS MOKSLŲ KONKURSAS Universitete vyko X Sąjunginio studentų dar bų konkurso visuomenės mokslų, VLKJS ir tarp tautinio jaunimo judėji mo istorijos klausimais respublikinė konferenci ja. Savo darbus TSKP is torijos, filosofijos, politi nės ekonomijos, moksli
nio komunizmo ir VLKJS bei tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos sekci jose skaitė 10 Universite DĖMESIO! to studentų. Tai S. KaubS. m. balandžio 5—6 d. d. brys, K. Vitkauskas, J. 19 vai. Universiteto DiskoKačkutė, D. Skominaitė ? tekų salėje (Saulėtekio ai. ir kiti. Aštuoni pelnė ap 22) vyks tarpfakultetinė me no saviveiklos apžiūra. dovanojimus. Balandžio 5 d. pasirodo „T.S." inf. ChF, MaF, EKFF, FF, MF.
Laikraščio korektorės I. Pipiraitė, R. Šulskytė.
teatre. Prisiminkime Šekspy ro teatrą. Vaidinimai po at viru dangum: kiemuose, ai kštėse ir net smuklėse. Per sonažai — gyvi, realūs žmo nės, su savo dorybėm ir ydom, stiprūs, atviri aistro mis, jausmais... Renesanso kultūros tendencijos pasiekė ir Rytų Europos teatrus, kur dar buvo ryškus bažnytinės moralės, scholastinių dogmų, viduramžiškų idealų kultas. Vienintelio tuometinės Lie tuvos kultūros židinio — Vilniaus universiteto teatre jos įgavo naujų atspalvių. Viduramžių epochos įasmeni nimai — Tiesa, Gėris, Pro tas, Gandas ir kiti persona žai — buvo įtraukti Į masi nes šventines eisenas, mar gaspalvius vaidinimus gatvė se ir kiemuose. — Jūsų teatras, kaip ir kiekviena meno sritis, kūry binė kalvė, be abejo, išgy vena daugybę įvairiausių problemų, sunkumų. Kurios iš jų ypač jaudina šiandien? — Universiteto teatras da bar pergyvena savotišką sta gnacijos pabaigą. Repertua ras senas, . mažai premjerų. Darėme viską, kad tik išsiveržtume iš to sustingimo. Teatras, stovįs vietoje, ne galįs nieko naujo pasakyti žiūrovui, nereikalingas. Vi sas pastangas, entuziazmą, išmonę, laiką sudėjome j kū rybinį katilą. Ir štai rezul tatas — šiais metais išlei džiame net 5 premjeras. Problemiškas ir žiūrovų klausimas. Nors pastaruoju metu ir nevaidiname pustuš tėje salėje, tačiau natūralus noras — sulaukti kuo dau giau tikrų teatro gerbėjų. Kaip jau minėjau, mums ypač brangus žiūrovas-studentas. Kadangi spektakliai
vyksta kiekvieną šeštadienį, sekmadienį, o studentai kaip tik šiomis dienomis dažniau siai išvažinė j a į namus, su sidaro tam tikrų keblumų. Todėl šį rudenį organizavo me tarsi kokį festivalį, ku rio metu spektakliai buvo vaidinami kiekvieną dieną. Eksperimentas pavyko, todėl, matyt, ir ateityje plėtosime šią iniciatyvą. Taigi visos pastangos ski riamos tiek vidiniam, liek išoriniam atsinaujinimui. — Dar keletą žodžių apie šių metų premjeras. — Balandžio mėnesį turi išeiti režisierės N. Kurklietytės pastatytas spektaklis „Euiidikė" (pagal V. Anujį). Tai jaunimui skirta premje ra, kurioje iškeliamas bekompromisinės meilės iflealas, į šį jausmą bandoma pažvelgti neutilitariškai. Ar timiausiu metu pasirodys naujas poezijos spektaklis — A. Mikutos „Gelmių žu vys" (rež. R. Venckus). Jau nas režisierius E. Žukauskas šiuo metu repetuoja S. Be keto „Laimingas dienas". Aš statau minios spektaklį „Dangus, žemė ir požemio karalystė" (Lukianas). Ji vai dinsime kieme. Tiesa, jau ir pirmasis kursas žada debiu tuoti su savo premjeromis. Režisieriaus R. Vikšraičio vadovaujami, jie susipažista su aktoriaus duona, vaidin dami V. Šekspyro komedijų ištraukas. Sj pavasarį, kaip ir kiek vienais metais, kviečiame visus į Kiemo teatro festiva lį, kuris prasidės gegužės 11 dieną nauju „Inauguratio“ vaidinimu. Kalbėjosi Diana RAKAUSKAITĖ „T.S." neetatinė koresp
tyro pavasariško oro, išskri do žmonėms pasirodyti. Ilgą laiką nesitreniravęs jis gana greit pavargo ir todėl pra dėjo ieškoti aikštelės poil siui. Matyt taip jau lėmė liki mas, kad Auras nutūpė į pa tį Universiteto kiemo vidu rį. Nutūpė ir pradėjo laukti, kol jį pastebės žmonės. „Tuoj prasidės didžiulis suju dimas, užgros orkestrai ir, be abejonės, man įteiks mėgstamų mimozų puokštę". Užsimerkė Auras ir pani ro į nerūpestingos vaikys tės prisiminimus. Ech, geri buvo tie laikai. Prieš akis iškilo gimtasis slėnis, kur jis, kartu su savo sesutėmis ir broliukais eidavo žaisti slė pynių. Neliko jokios nuo skaudos tėveliams už tai, kad jie nepasirūpino toli mesniu jo likimu. Nebepyko net ant vyresniojo brolio Zauro, kuris dažnai jį nuskKiausdavo. Laikas bėgo, tačiau praei nantys studentai neskyrė jo kio dėmesio tokiam bran giam svečiui. Tik iš kažkur atsiradę vaikigaliai, visai jo
nebijodami, pradėjo laipioti ant kojos nuospaudų. O kaž koks stambus dėdulė, iš tik rųjų neturėdamas ką veikti, be jokios gėdos užsiropštė Auruf ant uodegos ir dar il gai nenorėjo nulipti. „Kokia neteisybė! — mąstė Auras, — šitokio šalto sutikimo tik rai nesitikėjau. Aš gi pa skutinysis likęs gyvas dino zauras ir gal mokslo pažan gai pasitarnaučiau". Tačiau aplinkiniai mokslo pažangos klausimais domė josi gerokai mažiau. Auras vėl pasijuto toks vienišas ir nesuprastas. „Gyvenimas — vieni nemalonumai", — kar čiai pagalvojo. Jo apmąstymus pertraukė didžiulis triukšmas, nes tuo metu į Universiteto kiemą įvirto turistai. — Koks gražus! — Ir net akis varto kaip tikras! — Čia tai bent! — pasi girdo nustebimo šūksniai. — Prieš jus fizikų dino zauras. Kartą per metus fi zikų dienos proga jis vežiojanias po miesto gatves, — čiauškėjo jaunutė gidė.
— Kodėl tik kartą per metus, ir koks aš jums fizi kų! — nepatenkintas burbte lėjo Auras. — Žiūrėkit jis net kalbėt moka! — toliau stebėjosi minia. — Jis net ir vandenį švirkščia iš nasrų! — pridūrė pro šalį einantis studentas. „Tuoj aš jums taip švirkštelsiu, kad ilgam prisimin sit!" — pagalvojo Auras. Minia vis augo. Neužilgo atsirado ir pareigūnas. — Nieko, į skyrių nuve sim, ten greitai viską išsi aiškinsimi — griežtai pasa kė. Didžiulės sunkios ašaros nuriedėjo Auro skruostais Neaišku, kaip visa tai būtų pasibaigę, bet visa laimė į kiemelį šmurkštelėjo studen tas Apolinaras Burbulas. Pats atėjo ir dar virvutę at sinešė. Užnėrė Apolinaras virvutę dinozaurui ant kak lo ir klegant susirinkusiems išsivedė su savimi. — Dabar ir mes, istorikai, per melagių kermošių turėsi me savo dinozaurą! T. GYTIS
raiškas į Universiteto kultū ros klubą. Kvietimus galite įsigyti fakultetų kultūros klubuose. XXX Universiteto centrinių rū mų rūbinėje rasti trys krep šiai. Jų savininkus prašome kreiptis į ūkio skyrių. XXX Dingusį studento pažymėji mą Nr. 831097, išduotą PEF studentei Tatjanai DUBINOVIC, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji-
ma Nr. 791263, išduotą PEF studentui ŠaTūnui BIRUClUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mu Nr. 801780, išduotą EKFF studentei Irenai DUNOVSKAJAI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjijimą Nr. 800009, išduotą MaF studentei Gražinai ASTIKAITEI, laikyti negaliojančiu. ' Dingusį studento pažymėjima Nr. 831451, išduotą EKFF studentei Jolantai
SKERSTONAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800143, išduotą MaF studentei Liudmilai TIMOFEJEVAI, laikyti negalio jančiu.
,
Gamta tyliai virš mūsų. Laiminga, pavargusi. Grindinyje akmuo prie Akmens šildosi. Ir viskas gamtoje atrodo Taip magiška,
Turguj kvepia lyg šiluma, gyvenimu ir gudrumu.
paties Universiteto įkūrimo pradžią. Kas, jei ne patys studentai visus šilus keturis šimtmečius kūrė teatrą, or ganizavo ir statė spektak lius. Kuo gi skiriasi studen tų teatras nuo įprastinio? Iš esmės niekuo — ta pati, daugumai teatrų būdinga schema: režisierius — akto rius — žiūrovas. Skirtumas tik toks, kad studentai pa tys vienį kuria spektaklį: sa vo nuožiūra pasirenka vei kalą, patys jį režisuoja, vai dina, daro dekoracijas ir t. t. Tiesa, kartais vyresniems re žisieriams tenka koreguoti jų darbą, bet tai daroma at sargia!, neprimetant savo va lios. Turbūt daug kas atsi mena garsiuosius spektak lius: „Širdis", „Puota pirty je", „Cio pelytės štate" ir kitus. Neseniai rampos švie sa išvydo dar viena studen tų premjera — „Orkestras" (rež. Filologijos fakulteto ketvirto kurso studentas D. Kuolys). — Universiteto teatras dar vadinamas Kiemo teatru. Tai, be abejo, susiję su po puliariais vaidinimais Uni versiteto kiemeliuose, šven tiniais „Inauguratio" (festi valiniais koncertais). — Universiteto teatras (Įkūrimo data laikoma 1570 m.) senesnis ir už pačią Akademiją. XVI amžiaus antroji pusė žymi renesanso kultūros suklestėjimo pabai gą Vakarų Europoje. Atgimi mo epochai būdingas susi domėjimas antikos idealu — būtent žmogumi, kaip har moninga ir tobula asmenybe, šio pasaulio kūrėju ir val dovu. Dauguma antikinių kanonų bei tradicijų naujai atgimė renesanso kultūroje. Jų gaivinimas buvo ryškus ir
skelbimai
Balandžio 6 d. — TF, PEF, PF, GF, IF, FilF. Visiems, norintiems dalyvauti apžiū roje, dar nevėlu pateikti pa
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10079. Iškilioji spauda. 1 spaudos ladkas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 937. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė «CoBeTCKun CTyAeHT» — opraH napTKOMa, petcropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa op^eHOB TpyAoBoro Kpacnoro 3HaMeHH h ApyjKSu HapoAOB BitAbnioccKoro ynHBepcirreTa hm, B. Kancykaca. Ha ahtobckom «3MKe. Pe^aicrop H. BapaminųKŪTe-
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia širdies-krauja gyslių chirurgijos pro bleminės laboratorijos eksperimentinio sektoriaus vedėją Kęstutį ŽEMAITĮ dėl tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ