PUIKUS
MOKYMASIS, AKTYVI VISUOMENINĖ
VEIKLA — MUSŲ DOVANA
didžiajam
SPALIUI!
cam/Bos suuoencas V/SŲ $A£/Ų PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ansamblis
PASKAITA. ĮTEMPTO DARBO VALANDA. Apie tai, kaip mūsų studentams sekasi mokytis, pasakojame antrame puslapyje.
Komunistinio
auklėjimo mokykloje
PAMĖGTI UŽSIĖMIMAI I Su nekantrumu gausus būrys Teisės fakulteto studentų laukia tos valandėlės — susitikimo su dekanu prof. P. Kū liu pokalbiui „Socialinė — ekonominė padėtis Prancūzij oje". Vyks eilinis fakulteto Komunistinio auklėjimo mo kyklos „Jaunimas ir. idėjų kova“ užsiėmimas. Užsiėmimas, lokius jau spėjo pamėgti jaunieji klausytojai. Prieš porą metų komjaunimo biure vyko nemaža debatų ėl naujai steigiamos mokyklos. Ginčytasi buvo tik dėl eiklos efektyvesnių formų, metodų, nes paskirtis ir svarB buvo aiški — supažindinti komjaunimo aktyvą su šiuokikinio jaunimo judėjimo aktualijomis, svarbiausiais asaulio įvykiais. Šiandien, žvilgterėjęs į mokyklos doku mentaciją, galėsi sužinoti per neilgą laiko tarpą nu peiktus darbus. Disputai „Pasaulio menas kovoje už taiką > tautų saugumą", „Ką žinai apie kapitalistinių šalių koliunistines jaunimo organizacijas", susirinkimas apie piriūnės komjaunimo organizacijos vaidmenį, skiepijant jauI imui tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizHio idėjas — tai toli gražu ne visi renginiai. ■ Kruopščiai ruošiamasi artėjančiai visaliaudinei šventei ■ - Didžiosios Spalio revoliucijos metinėms. Tai bus ir su sitikimas su dekanu, doc. K. Domaševičiaus pokalbis apie I lunimo ir idėjų kovą buržuazinėje Lietuvoje ir kt. SuI rantama, mokyklos tarybai iškyla nemaža sunkumų. Mat, I ats darbo planas „sudarinėjamas" kasdien, kas savaitę, I as mėnesį — stengiamasi renginį parinkti aktualiausią, ■epraleisti progos pasikviesti lektorių su pačiomis švie siausiomis žiniomis. Tuo siekiama, kad mokyklos užsiėmijiai būtų ne tiek teorinio, kiek praktinio pobūdžio. Tada, kai buvo organizuojama fakultete ši Komunistinio ■ aklėj imo mokykla, jos klausytojais tapo visų kursų kom■ mnimo, profsąjungos biurų nariai, seniūnai, jaunieji koI mnistai. Ir nors klausytojų skaičiavo per šimtą žmonių, 1 is tik vienbalsiai buvo priimtas fakulteto partinės orgajizacijos sekretoriaus pavaduotojo doc. A. Cirtauto pasiū gimas pakviesti į užsiėmimus visus pirmo kurso studen■ >s: jų, tik peržengusių aukštosios mokyklos slenkstį, koĮiunistinė pasaulėžiūra vos formuojasi. J • • -Netrukus susitikimas su fakulteto dekanu. Renginio jiukia visi mokyklos klausytojai. Tik tarybai rūpesčiai kiS II — ji ruošiasi jau kitam užsiėmimui. t
V. KAUPAS
Kovo 25 d. Kaune įvyko pasitarimas, kuriame buvo apsvarstyta, kaip gerinti par tinį vadovavimą respublikos aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijoms. Pasitarimą pradėjo LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničas. Apie aukštųjų mokyklų parti nių organizacijų darbo pa-
Draugystės trikampis Su didžiuliais pasiekimais mūsų šalis pasitinka Spalio 60-metį. Laimėjimai įpareigo ja tiek darbo žmones, tiek studentiją naujiems darbams. Draugas L. Brežnevas yra kalbėjęs: ,/Tie, kurie šian dien mokosi universitetuose, institutuose, technikumuose, tai žmonės, kurie artimiausio je ateityje turės dalyvauti aktyviame kūrybiniame mūsų planų vykdyme. Penkmečio planų vykdymas — bendras partijos ir liaudies reikalas. Tarybinė studentija turi įneš ti savo indėlį į šį didelį dar bą". Šie žodžiai — tai mū sų socialistinio lenktyniavi mo, skirto Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60mečiui, kredo. Universiteto Pramonės eko nomikos ir KPI Inžinerinės ekonomikos fakultetai lenkty niavimo sutartį pasirašė pra ėjusiais metais. Kovo pabai goje susumavome pirmojo pusmečio rezultatus. Štai truputis žinių. Fakul
Dešimt dienų Vilniuje vyko Tarybų Lietuvos me no saviveiklos dekados „Vainikas Spaliui" rengi niai. Kovo 26 d. Profsąjungų kultūros rūmuose koncerte-konkurse pasirodė ke turi geriausi dainų ir šo kių liaudies ansambliai — Panevėžio „Ekrano" ga myklos, KPI „Nemunas", Kauno medicinos darbuo tojų ir Vilniaus universi teto. Verlinimo komisija, va dovaujama LTSR nusipel niusio meno veikėjo kom pozitoriaus V. Laurušo, piimąją vietą paskyrė respublikos nusipelniu siam kolektyvui, komjau nimo premijos laureatui Universiteto dainų ir šo kių liaudies ansambliui
1977 m. balandžio 1 cl Nr. 11 (995)
geriausias respublikoje (programa „Į ateitį švie sią"). Po koncerto V. Laurušas pasakė: „Didelį įspūdį daro vientisa ir labai me niška Universiteto studen tų programa". Kovo 27 d. Valstybinėje filharmonijoje įvyko deka dos laureatų baigiamasis koncertas. ELTA: „Didįjį Spalį, pergalę, tautų drau gystę, studentišką jaunys tę dainomis, šokiais, žaidi mais šlovino Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis. Sis vienas se niausių, kasmet atjaunė jantis vilniečių kolektyvas įpynė paskutiniąją spal vingą puokštę j jubiliejinį vainiką Spaliui". Priminsime, kad mūsų ansamblis absoliučiai ge riausiu respublikoje buvo
RESPUBLIKINIS PASITARIMAS Busimiesiems specialistams — geras žinias, tvirtus įsitikinimus tirtį vadovaujant komjaunimui, uždavinius ruošiant ne tik gerus specialistus, bet ir visuomenininkus, aktyvius kovingus tarybinės Tėvynės patriotus pasitarime kalbėjo
LLKJS CK sekretorė G. Saltenienė, partijos Kauno Antano Sniečkaus politechnikos insti tuto komiteto sekretorius G. Bukauskas ir Vilniaus univer siteto Matematikos ir mecha-
teto pažangumo vidurkis: mūsų — 3,7, varžovų — 3,9, prolbiurų pažangumas balais atitinkamai 4,4 ir 4,03, proforgų — 4,4 ir 4,03. Atsižvelgėme ir į dokumen tacijos tvarkymą, kultūros klubų veiklą, sportinį darbą, straipsnius profsąjungine te ma studentų laikraščiuose. Bendras rezultatas 7:5 — KPI studentų naudai. Tai ge ras akstinas pasitempti ir mums. Daug ko pasimokėme vieni pas kitus, daug ką išsiaiški nome. Darbe užsibrėžėme naujus tikslus.
Į šį lenktyniavimą žada įsi jungti ir VISI Statybos eko nomikos fakulteto studentai. Jie kol kas tik mūsų sve čiai, domisi mūsų profbiuro darbu, keičiamės laikraščiais. Neseniai su statybininkais susitikome linksmųjų ir išra dingųjų varžybose. Sį susi tikimą laimėjo mūsų fakulte to studentai. Pagaliau — ne tai svarbiausia. Svarbiausia — tvirta studentiška draugys tė. ‘ A. LEONAITE PEF profbiuro narė Nuotraukoje: lenktyniavi mo rezultatus sumuojame.
pripažintas ir 1975 me tais. Kolektyvo meno va dovas — LTSR n. a. V. Aleksandravičius. An samblio baletmeisterė — LTSR n. a. E. Morkūnie nė, šokių grupės repetitorė — LTSR n. a. T. Kalibataitė, choro vadovas — LTSR n. a. V. Cetkauskas, orkestro vadovai — LTSR nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja D. Cičinskienė ir A. Kirilauskas. Po koncerto ansamblie čiai kartu su kolektyvui rašančiais kompozitoriais aptarė pasirodymą. Parti jos Universiteto komiteto sekretorius K. Poškus pa linkėjo kolektyvui naujų laimėjimų — gražių dova nų Alma Mater jubilie jui.
nikos fakulteto partinio biu ro sekretorius A. Apynis. Pasitarime dalyvavo parti jos Universiteto komiteto sekretorius K. Poškus, prorek torius B. Sudavičius, komjau nimo komiteto sekretorius H. Ramonas, universiteto fakul tetų partinių organizacijų sekretoriai.
PRASIDEDA Universi teto Studentų mokslinės draugijos konferencija. Per trisdešimt gyvavimo metų Draugija išaugo, su stiprėjo. Tą patvirtina ir pirmą kartą rengiamas se minaras „Studentų mokslo tiriamojo darbo organiza vimas", kuris prasidės ba landžio 4 d. 15 valandą Aktų salėje (Čiurlionio 21). Bus perskaityta daug trumpų, {domių pranešimų. Dalyvaus konferencijos svečių iš užsienio aukštų jų mokyklų. Kviečiame mokslinius vadovus, SMD aktyvą, visus narius! SMD Taryba
Auksė Pūraitė, filologė — Kodėl anglų kalbą? — į gana dažną klausimą — kas paskatino pasirinkti specialy bę — mėgina rasti atsakymą penkto kurso anglų kalbos specialybes studentė Auksė Pūraitė. — Ne taip lengva iš karto atsakyti. Dar mokyklos suole svajojau ir apie anglų kalbą, ir apie architektūrą. — Jei reikėtų dabar iš naujo laikyti stojamuosius, vėl pasirinkčiau anglų kalbą. Per tuos penkerius studijų metus ją dar labiau pamilau. Potraukis architektūrai irgi išliko — dar ir dabar laisva laikiu mėgstu piešti. Esu labai dėkinga Vil niaus Salomėjos Nėries mo kyklos mokytojams, kurių kiekvienas man buvo asme nybė ir kiekvienas davė kažką naujo. Jie mokė mane suprasti kalbą ne kaip sau są formulę, o išgirsti šviesų ir darnų jos skambėjimą. Visą savo darbštumą Auk sė skiria ne vien tik anglų kalbai; lygiagrečiai ji dar mokosi prancūzų ’r vokiečių kalbų. Norėtų pramokti ir ki tas, ypač italų. Taip jau yra, kiek žmogus beimtum naujų
darbų, bijodamas prarasti bent dalelę gyvenimo, tiek visus spėsi atlikti. — O visuomeninės parei gos? — Esu grupės seniūnė, specialybės komjaunimo biu ro narė, SMD būrelio pirmi ninkė. — Aukse, štai baigiasi ta vo studijų metai Alma Mater. Gal studijuodama susida rei kokią nors mokymosi sis temą? Kas tau padėjo moky tis ir ko norėtum palinkėti kitiems? — Ne, ypatingos sistemos ar mokymosi metodo neturė jau, — sako Auksė, — gal tik įprotį dirbti kasdien, už kurį labai dėkinga vidurinei mokyklai. Dar pirmam kurse išmokau pasitikėti savimi, rasti savyje visas tas galimy bes, padedančias dirbti dau giau, žinoti daugiau, nei pa skaitų medžiaga. Universite tas duoda pagrindus ne vien tik darbui, specialybei, tai ir didelė gyvenimo mokykla. Todėl palinkėčiau, kad kiek vienas studentas sugebėtų įžiūrėti ir siekti tų turtų, kuriuos teikia tie keleri stu
dijų metai. Kokius studento bruožus vertinu? Pirmiausia meilę savo specialybei, nes juk be šito niekada negalėsi būti geru specialistu. Taip pat žinių troškimą, nepasoti namą domėjimąsi ir neapsiribojimą vien programa. Auksė Pūraitė — sąjungi nės praėjusių metų olimpia dos „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" nugalėto ja. Auksės nuomone, tai sa votiškas egzaminas, žinių ir sugebėjimų patikrinimas. Ga li palyginti kitų aukštųjų mo kyklų studentų žinias, išban dyti save. — Olimpiada man parodė anglų kalbos žinojimo silp nąsias vietas. Laimėti tikrai nesitikėjau — kažkaip nety čia išėjo. - — Girdėjom, buvote Mask voje? — Taip. Šių metų vasario 7—10 dienomis Maskvoje susirinko sąjunginės olimpia dos nugalėtojai. Iš Lietuvos jų — šešiolika. Šventėje su sitikome su įžymiais moksli ninkais, kosmonautais. Labai įdomu buvo susipažinti ir su
kitų respublikų studentais — olimpiados nugalėtojais. Ap lankėme Maskvos universi tetą, užsienio kalbų bibliote ką, dalyvavome naujų filmų peržiūrose, susipažinome su būsimų olimpinių žaidynių Maskvoje renginiais. — Olimpiada patikrino jė gas. Jauti, ko dar mažai, ko dar neužtenka, kad galėtum tapti geru specialistu. Koks darbas būtų labiau prie šir dies, baigus Universitetą? — Per pedagoginę prakti ką supratau, koks sudėtingas mokytojo pedagogo darbas (apie jį galvoju). Mano ma nymu, tai viena iš sunkiau sių profesijų. Tavo rankose žmogaus gyvenimas, ir tik nuo tavęs priklauso, kokiu jis taps. Turi būti dideliu psichologu, atiduoti dalį sa vęs. Mano tėvai norėjo, kad studijuočiau mediciną, bet aš, atrodo, nedaug juos apvyliau — pedagogas ir medi kas stovi kažkur kreta, nes abiejų rankose — žmogus ir jo gyvenimas. Taip kalba Auksė, studen tė, turinti gerą, puikų tikslą gyvenime, žinanti, ko reikia žmonėms. R. MATKEVlClŪTĖ
PIRMŪNAMS VARDINĖS STIPENDIJOS Šių mokslo metų pavasario semestre vardines stipendijas gauna šie Universiteto studijų ir visuomeninės veiklos pir mūnai:
V. LENINO STIPENDIJĄ —
Aleksandras Abyšaja (FF IV k.), Janina Baranauskaitė (MMF taik. matematikos spec. V k.), Danutė Blažytė (IF istorijos spec. IV k.), Elena Bl'naitė (MF higienos spec. V k.), Valerijus Clučlulka (TF IV k.), Liudmila Garbul (Fil. F rusų k. ir lit. spec. V k.), Klemensas Klrša (MMF matematikos spec. IV k.), Violeta Kvedaraitė (GF biologijos spec. V k.), Elena Muzika (PEF pramonės planavimo spec. V k.), Ričardas Makuška (ChF III k.), Aloyzas Namajūnas (PF mat. aprūpinimo spec. IV k.), Alvydas Uziela (FAF ekon. inf. spec. V k.), K. MARKSO STIPENDIJĄ —
Gintautas Jakutis (FAF ekon. inf. spec. IV k.), F. DZERŽINSKIO STIPENDIJĄ — Elena Macevičiūtė (IF bibliotekininkystės spec. V k.), L. TOLSTOJAUS STIPENDIJĄ —
Auksė Pūraitė (Fil. F anglų k. ir lit. spec. V k.), V. KAPSUKO STIPENDIJĄ —
Į PAGALBĄ STUDENTAMS Neseniai įsikūrė nauja Gamtos ir tiksliųjų mokslų fakultetų anglų kalbos kated ra. Apie ją mes paprašėme papasakoti jos vedėją doc. L. Valeiką. Katedra dar labai jauna, ji veikia tik nuo gruodžio pir mos dienos. Jos tikslas — padėti nehumanitarinių spe cialybių studentams geriau įsisavinti anglų kalbą. Kated rai priklauso Medicinos, Gam tos, Chemijos, Fizikos, Mate matikos ir mechanikos fakul tetai. Šiais laikais, kai sparčiai vystosi mokslas ir technika visose šalyse, geru specialis tu vargiai bus tas, kuris ne moka užsienio kalbos. Deja, dar pasitaiko nesąmoningo požiūrio į šią discipliną. Stu dentams kartais dar ir nuolai džiaujama: svarbu, kad mokė tų disciplinas, susijusias su savo profesija, o jau užsie nio — kaip nors... Aukštoji mokykla ruošia visapusiškai apsišvietusius žmones, o ne siauro profilio specialistus. Labai svarbu, kad studentai suprastų, jog užsienio kalba lygiai svarbus dalykas kaip ir kitos disciplinos. — Mes patenkinti ryšiais su Medicinos ir Gamtos fa kultetų dekanatais, — sako doc. L. Valeika. — Jie pade da sudrausminti nesimokan čius studentus. Šiaip dekana tai galėtų daugiau mums pa gelbėti, ugdant sveiką požiū rį į užsienio kalbos studija vimą. Nemaža problema — vizualinių laboratorijų steigi mas. Tai labai padėtų studen tams. Kol kas tenkinamės tik keliais magnetofonais. — Dirbame kaip ir kiti,— tęsia pasakojimą apie kated rą doc. L. Valeika. — Sten giamės išlaikyti senas tradici jas, bet norime turėti ir kaž ką sava, nauja ir originalaus. Leidžiamas sieninis biuletenis, kurio tikslas supažindinti dės tytojus su naujausiais meto dikos, pedagogikos klausi mais, pakomentuoti, panagri nėti atskiras problemas. Ka tedroje yra biliotekėlė, ku rioje galima rasti naujausią darbui reikalingą literatūrą. Taip pat sudaryta kartoteka knygų, kurias galima gauti kitose bibliotekose. Dėstyto jai stengiasi, kad studentai kuo geriau išmoktų užsienio kalbą. Taigi, studentams belieka tik pasinaudoti šios katedros teikiamomis galimybėmis.
R. STATKEVlClŪTE
GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINĖ UŽDUOTIS
Birutė Kublliūtė (MF gyd. medicinos spec. V k.),
P. CVIRKOS STIPENDIJĄ — Giedrė Vrubliauskaitė (Fil. F lietuvių k. V k.).
ir
lit. spec.
PIRMAKURSIŲ AKTYVO PASITARIMAS
„NEDERA BŪTI BLOGIAUSIAIS Vakaro „Pirmakursių pro blemos" rengėjai tikrai nesi tikėjo, kad viskas taip susi klostys. Kartais panašūs ren giniai praslenka temų pavir šiumi, nepaliesdami esmės, ir lieka tik „linksmu pasibuvi mu". Netrūko smigios nuo taikos ir kovo 23 d. vakare — nemažas čia organizatorių, komjaunimo komiteto akade minio sektoriaus, nuopelnas; bet svarbiausia — netrūko rimtų kalbų, kurios rūpėjo visiems. Pirmakursių susitikimą ka vinėje pradėjo Prekybos fa kulteto dekanas L. Butkevi čius. Pokalbį tęsė komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas. Padrąsindami pir makursius, rengėjai pateikė jiems anketą „Ar žinai Uni versiteto istoriją". Pasirausdami atmintyje, pasitardami pir makursiai turėjo atsakyti į 10 klausimų. Apie gyvenimą bendrabu čiuose ir operatyvinės gru pės darbą pirmakursiams pa sakojo jos viršininkas K. Virketis, apie studentų profsą jungos veiklą — komiteto pirmininkas A. Kairys. Paga liau truputį įsidrąsinę prabi lo pirmakursiai. Chemikė Z. Staškevičiūtė kalbėjo apie tvarkaraščio trūkumus: nege rai, kai kartais dirbi 8—10 valandų per dieną, o kartais
2—3. Atsitinka, kad tenka klausyti tą patį kursą po du kartus. Sakysim, pirmakursiai lanko privalomas Vaiko fi ziologijos ir higienos paskai tas. Šiek tiek medicinos ži nių gauna per fizinio auklėji mo užsiėmimus. Gi fakultete veikiančiame Liaudies sveika tingumo universitete iš esmės girdi tą patį. Vėliau kalba nukrypo į grupės kolektyvo formavimą. Teisininkas A. Staškūnas, kur so komjaunimo biuro sekre torius, kalbėjo apie vadina mųjų stažininkų problemą. Dar neretai pasitaiko, kad studentas, įstojęs su darbo stažu ar po tarnybos Tarybi nėje Armijoje, taip ir neran da vietos savo kolektyve — jam sunkiau po tam tikros pertraukos vėl mokytis. Ge rai, jei tokių grupėje keli, o jei vienas — užmiršta jį. Grupės komjaunimo, profsą jungos aktyvas turėtų šiems kolegoms padėti. Matematiką V. lazukevičių jaudino savi reikalai. Taip jau yra — matematikų pir mas kursas po pirmos sesijos smarkiai „apsikarpo". Štai iš jo grupės pašalinti 8 stu dentai. Kur priežastis? V. Jazukevičius taip paaiškina: įstoti, esą, nesunku, per se mestrą beveik nėra kontro lės, nors mokytis sunku. Va-
karykščiai mokiniai ne visi pratę savarankiškai dirbti — per* sesiją reikia, bet dažnai būna per vėlu. Gal vertėtų tą kontrolę sustiprinti? Vakaro metu išaiškėjo ir kai kurie akademinės draus mės pažeidimai. Pasirodo, Fi zikos fakultete į TSKP isto rijos paskaitas ateina vos pusė studentų. Diskusijose pasisakę pirmakursiai fizikai K. Ašmonaitis, V. Liuolia, psichologas V. Leonavičius kalbėjo apie pareigą gerai mokytis, puoselėti Universi teto tradicijas. Ne kartą įvairaus lygio posėdžiuose ir konferencijose buvo vartaliojamas visuome ninio maitinimo klausimas. Neprasprūdo jis ir šį kartą. Ne prasčiau už senjorus ar
diplomantus fuksai gynė sa vo teises normaliai maitintis, išsakė visas pasitaikančias blogybes. Žiuri patikrino anketų at sakymus. Nugalėtoju skelbia mas TF 1 k. studentas V. Kaupas. Jam prizą — Univer siteto istorijos I tomą — įtei kė studentų profsąjungos ko miteto pirmininkas A. Kai rys. Pagaliau atėjo, turbūt, pati iškilmingiausia vakaro minutė. Prorektorius B. Sudavičius įteikia pirmakursiams ženkliukus „Už labai gerą mokymąsi". „Laimingieji" tu ri visas galimybes tapti šito ženklo ponkiskart kavalie riais, — to ir palinkėjo jiems po įteikimo H. Ramonas. Vėl diskusijos, ginčai. Kal bą pasakė prorektorius B. Sudavičius. Jis kalbėjo apie grupės aktyvo vaidmenį ko lektyvo ugdyme, apie būtinu mą skatinti ir gerinti studen tų savarankišką darbą, visus pirmakursius įtraukti į visuo meninę veiklą. Rektoratas ir dekanatai stengiasi sudaryti optimaliausius tvarkaraščius. Kartais studentai patys jį pasidaro per daug įtemptą: paskutines paskaitas persike lia į pietų pertrauką ar „lan gą" tvarkaraštyje. Nepakan kamai studentai vertina vi suomenines disciplinas, tiks liau — per gerai vertina sa vo žinias. Per didelis pasiti kėjimas ir nepakankamas darbas per semestrą (tiek sa varankiškas, tiek paskaitose), matyt, ir buvo viena iš prie žasčių, kad sesiją pirmakur-
šiai laikė blogiausiai. Abejin gai savo pareigas atlieka kai kurie pirmakursių kura toriai. Studentai, nejausdami dėstytojo patarimų, pagalbos, dažnai pasimeta. Prorektorius pastebėjo, kad šiemet yra geras pirmakursių kontingen tas. Tad jiems nederėtų bū ti blogiausiais. Jau greit ir pusė vienuoli kos, o visi taip aktyviai da lyvauja doc. L. Butkevičiaus pasiūlytoje viktorinoje, kad nė nežiūri į laikrodžius. Dar vienas prizas įteikiamas fizi kui A. Liuobai. Kažkoks Dramos studijos narys, eidamas iš repeticijos, nulydėjo akimis klegančių, vis dar svarstančių iškilusias problemas studentų būrį ir pagalvojo: „Vėl kažkoks ak tyvo pasitarimas. Ar duos jis ką nors". Tikriausiai. Nevel tui prorektorius pavadino pirmakursių aktyvą visa gal va ūgtelėjusi nuo paskutinio pasitarimo Aktų salėje. Jei ir toliau bus tokie tempai — laikykitės „neišsprendžiamos" problemos.
Nuotraukose: besikalbant prie kavos puoduko vakaras netruko prabėgti (viršuje). Kalba Teisės fakulteto pirmo kurso komjaunimo biuro sek retorius A. Staškūnas (apačio je dešinėje); V. Raižytei (vi duryje) ir K. Ašmonaičiui (kairėje) buvo įteikti ženkliu kai „Už labai gerą moky mąsi". L. KLIŠAUSKAS
I I
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo
Įsakas
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO J. ŽĖRUOLIUI
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto Civilinės teisės ir proceso katedros profesoriui Jonui Žėruoliui Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1977 m. kovo 24 d.
Jenutrūkstamas ryšys sieja Ireifsvaldo (VDR) ir Vil iaus universitetų darbuotous bei dėstytojus. Tarpmoyklinio bendradarbiavimo utartis sudaro galimybę lendram moksliniam darbui, engti mokslines konferencias, skaityti vieniems pas kius paskaitas. Praėjusiais meais į VDR buvo išvykę 9 nūsų dėstytojai, savo darbą en tęsė 2 aspirantai, 7 stulentai germanistai atlieka 10 nenešiu priešdiplominę prakiką. Vilniaus universitete večiavosi 16 Greifsvaldo miversiteto dėstytojų. Trum>ai apžvelkime 1976-ųjų bendradarbiavimo rezultatus. Mokslinį darbą Greifsvalie dirbo Higienos katedros locentas A. Bitė. Jis tyrinėo įvairių biologinių ir kitų aktorių įtaką žemės ūkio larbuotojų sveikatai. Išstudiuoti metodai ir programos aikytini tiek VDR, tiek mū sų respublikos mechanizatorių (ypač moterų) sveikatai tau soti. A. Bitė taip pat skaitė Pranešimą apie Lietuvos TSR nedicinos pasiekimus, jo pa skaitų klausėsi IV ir VI kur>ų medikai. VDR viešėjo ir medicinos noksiu kandidatė, Terapijos katedros asistentė G. Jusaiienė. Ji studijavo naujus ypač vaikų) traumų gydymo netodus. Komandiruotės resultatai panaudojami prakti niame darbe Vilniaus „Raulonojo Kryžiaus" respublikiįėje ligoninėje. Numatytas u Greifsvaldo universiteto noksliniais bendradarbiais >endras darbas tema „Mikro-
chirurginis akių traumų gy dymas". Pirmieji jo rezulta tai bus paskelbti 1978 m. ir išdėstyti III VDR mikrochirurgų suvažiavime. Paskaitas Greifsvaldo uni versiteto studentams skaitė Terapijos katedros vedėjas prof. L. Laucevičius, Higie nos katedros vedėjas prof. V. Kviklys. Pastarojo paskai ta „TSKP rūpinimasis liaudies
vyr. dėstytojas V. Tumasonis. Jis savo komandiruotę paskyrė Monte-Karlo me todo realizavimo problemoms spręsti. Jam padėjo VDR mokslininkai U. Smidtas ir M. Miuleris, Bendro darbo rezultatai jau _gana sėkmingai taikomi praktikoje. Šie trys mokslininkai savo bendrą mokslinį darbą tęsė ir Vilniuje.
BALANDŽIO 1-ĄJĄ UNIVERSITE TAS MINI 398-ĄSIAS ĮKŪRIMO ME TINES
T
ALMA
universitetų
400 METŲ JUBILIEJUS
keliai sveikatingumu", supažindinu si, kaip iškylančios medicini nės problemos sprendžiamos mūsų šalyje, sukėlė didelį Greifsvaldo universiteto moks linių bendradarbių susidomė jimą ir jie pareiškė norą sta žuotis mūsų respublikoje. Numatoma, kad mūsų Higie nos katedra talkins, išlei džiant VDR monografijas ir vadovėlius „Medicininė higie na" bei „Antiseptika ir dezin fekcija". Aišku, mūsų universitetui Greifsvalde atstovavo ne vien medikai. Ten viešėjo ir MMF
Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros atstovas, filosofijos kandida tas R. Pavilionis bendradar biavo su savo kolegomis iš VDR. Jo darbo rezultatas — 1980 m. numatytas išleisti di delis vokiečių — rusų — anglų logikos ir pažinimo teorijos terminų žodynas. Daug svečių sulaukė ir mūsų aukštoji mokykla. Čia be paliovos virė ginčai, dis kusijos. Buvo sudarinėjami planai įvairių problemų tei singam sprendimui surasti. Svečių daugumą sudarė me
• Gera žinia pasklido trečiajame bend rabutyje; atidarytas bufetas. latalpos tapo ne tik jaukesnės, bet Ir padidėjo.
Ltal7ZV7A7fAV7A/O
Saulėtekio alėjoje yra jau eši bendrabučių korpusai. Ja gyvena teisininkai (jie, >eje, jau senbuviai), prekyblinkai, pramonistai, istorikai, įedikai, finansistai, fizikai. Šeši bendrabučiai — šešios lendrabučių tarybos. Kiek viena jų turi savo darbo meodus, kiekviena jų savaip gyvendina savo uždavinius. Jirba tarybos savo bendrabu čiuose, o kaip sekasi drauiams — kitų tarybų nariams, ie kąžin ką žino. Štai ir susirinko tarybos į črūvą. Kalbėjomės, kaip ir N dirba buitiniai, kultmasidai sektoriai, kaip sekasi edkolegijoms. Ne vien kalbėjome — čultmasinio sektoriaus atsto vai turėjo paruošti progranT parodyti, ką moka, kaip ugeba vadovauti bendrabu čio gyventojams, geriau, tuiningiau praleidžiant laisvaaikį.
ARTĖJA
Auklėjimo rupesčiai Finansų ir apskaitos fakul tete įvyko metodinis semina ras „Studentų dorovinis auk lėjimas akademinėse grupė se". Seminare dalyvavo Uni versiteto partijos komiteto narys, atsakingas už kurato rių darbą, doc. A. Jovaišas. Įžanginį žodį tarė vyr. ku ratorius e. doc. p. A. Kvederavičius. Jis trumpai ap žvelgė studentų elgesio Uni versitete ir už jo ribų klau simus. Pirmas savo pranešimą skaitė fakulteto, svečias Le nino rajono prokuroro padė jėjas u Poškus. Jo pra nešimo tema — jaunimo nu sikalstamumas, teisinis ir do-
rovinis auklėjimas. Teisingas jaunosios kartos auklėjimas — svarbus visuo menės uždavinys, vienas iš pagrindinių nusikalstamumo mažėjimo veiksnių. Todėl drg. Poškus pabrėžė, kad aukštosiose mokyklose reikia sustiprinti jaunimo auklėja mąjį darbą. Kitas mūsų svečias — Svei katos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas, gyd. J. Grizickas — aptarė kai kurias jaunimo dorovinio auklėjimo problemas. Aišku, studentams nesvetimas meilės jausmas, juos domina santuokos, šei mos kūrimo klausimai. Svar
dikai. Tai paaiškinti, matyt, galima tuo, kad nuolat auga rūpinimasis žmogumi, jo sveikata. Taigi, bendrą mokslinį dar bą su mūsų medikais specia listais 1976 m. atliko: asisten tas Rudolfas Loberis, medici nos mokslų daktaras, vaikų klinikos vyr. gydytojas Zigf ridas Biršbitskis, nervinių susirgimų klinikos gydytojas Frankas Stroibelis, asistentas Chansas Ungeris ir kt. Jų vi sų svarbiausias tikslas buvo susipažinti su gydymo meto dika ir specifika Tarybų Lie tuvoje. Daug naujo ir naudin go iš jų lūpų išgirdo įvai rių simpoziumų, pasitarimų dalyviai, studentai medikai. Anatomijos katedros nariai galėjo pasidalinti mintimis su daktaru Alfredu Dornu. Svečias ne tik skaitė paskai tas, bet ir turėjo praktinius užsiėmimus su studentais, daug dėmesio skyrė jų ma terialistinei pasaulėžiūrai for muoti. Sulaukėme ir viešnios, kuri žada mūsų senajame univer sitete ilgėliau pasilikti. Tai Vokiečių filologijos katedros nauja narė Gizela Veškė. Ji dėsto vokiečių kalbą II ir III kurso studentams, rengia konsultacijas aspirantams bei dėstytojams, dalyvauja ruo šiant studentams skirtus mag netofoninius Įrašus. Gizela Veškė aktyviai įsijungė į vi suomeninį katedros ir fakul teto darbą. Doc. Litero Berngardto ko mandiruotės tikslas buvo pa sidalyti mokslinio-tiriamojo darbo patirtimi biologijos sri
tyje, o taip pat perskaityti ištisą kursą paskaitų IV kur so studentams. Kurį laiką Universitete vie šėjo ir Greifsvaldo astronomi jos ir kvantinės elektronikos dėstytojas Christijanas Vilkė. Paskutinieji mūsų 1976 me tų svečiai — prof. Jochimas Majus ir asistentas Verneris Lamprechtas. Jų vizitas buvo paskirtas toliau stiprinti ry šius tarp abiejų universite tų istorikų. Šie klausimai bu vo aptarti su prorektoriumi J. Grigoniu, TSKP istorijos katedros vedėju prof. K. Na vicku. Galimybę susipažinti su VDR pasiekimais, kultūra, papročiais turi ir studentai. 1976 m. Greifsvalde pabuvo jo keturios studentų grupės, kurios čia atliko pažintinęgamybinę praktiką (medikai, matematikai, chemikai, ger manistai). Iš viso praėjusiais metais tokiais laimingaisiais tapo 50 studentų. Keičiamasi ir saviveiklinin kų, turistinėmis grupėmis. Štai 1976 m. spalio mėnesį 25 žmonių delegacija buvo išvykusi į Greifsvaldą. Beje, šios išvykos metu mūsų rek toriui prof. J. Kubiliui buvo suteiktas Greifsvaldo univer siteto garbės daktaro vardas. Tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos buvo apsvarsty tos Vilniuje besisvečiuojant Greifsvaldo universiteto prof sąjungos atstovams Ch. Vol fui ir Alf. Kožikovskiui. Ry šiai kasmet plėsis.
ALDONA DELTUVAITĖ
bu, pasakė gyd. J. Grizickas, jauną žmogų paruošti taip, kad jis ir galingiausių jaus mų apimtas elgtųsi atsižvelg damas į moralės normas, pri imtas mūsų visuomenėje. Apie žmogaus santykius su kitu žmogumi, su visuomene kalbėjo pedagogikos mokslų kandidatė A. Aranavičiūtė. Santykis su kitu žmogu mi parodo sugebėjimą su prasti tą žmogų, jo pažiūras, įsitikinimus, užjausti jį. Drg. z\. Aranavičiūtės nuomone, aukštosiose mokyklose turėtų būti daugiau psichologų, ku rie betarpiškai domėtųsi jau nimo klausimais, patartų, pa dėtų, iškilus įvairiems sun kumams. J. PETRAUSKAITE FAF I k. studentė
EFEKTYVIAUSI
DARBAI Universitete kasmet (pradedant nuo 1973 m.) rengiamas konkursas geriausiems (efektyviau siems) įdiegtiems moksli nio tyrimo darbams, vyk domiems pagal ūkiskaiti nes sutartis, išaiškinti. Komisija, vadovauja ma prorektoriaus mokslo reikalams doc. J. Grigo nio, išrinko tris efekty viausius darbus, įdiegtus 1976 m. Pirmoji vieta pa skirta MMF Taikomosios matematikos katedros prof. A. Bikelio vadovaujamam mokslinio tyrimo darbui „Statistikinės kontrolės me todų taikymas Kauno ra dijo gamykloje", antroji — PEF Darbo mokslinio organizavimo ir valdymo laboratorijos e. doc. p. K. Prunskienės vadovauja mam darbui „Darbo našu mo didinimo ir DMO priemonių plano ruošimas Kauno duonos kepimo įmonių susivienijime", tre čioji — FF Radiofizikos katedros vyr. moksl. bend radarbio F. Vaitiekūno va dovaujamam darbui „Aukšto dažnio puslaidi ninkinių prietaisų impulsi nių savybių tyrimas im pulsinių signalų formavi mo tikslu". Darbų vykdytojams iš mokėtos premijos. L BARTKIENĖ
Po remonto
GAMTA IR ŽURNALISTAS Meno darbuotojų rūmuose įvyko kūrybinis vakaras — susitikimas su Kapsuko premijos laureatu žurnalistu Leo nardu Grudzinsku ir Gamtos fakulteto profesorium Čes lovu Kudaba — knygų „Po Ignalinos apylinkes", „Kalvo toji Žemaitija", daugelio straipsnių periodikoje autorium. L. Grudzinskas savo pasakojime pabrėžė, kad mūsų technikos amžiuje, skiepijant žmoguje meilę ir pagarbą motinai gamtai, žurnalistui tenka nešti „sunkiausią kardą ir sunkiausią skydą". Aktoriai G. Urbonaitė ir K. Sakalauskas perskaitė L. Grudzinsko „Pirmosios meilės gėlę" ir C. Kudabos „Se nelių dainų dienas". Kūrybinio vakaro metu buvo pademonstruoti L. Gru dzinsko bei C. Kudabos sukurti filmai apie gamtą ir žmo gųR. KAROSA1TE
KO JAUDINASI ABSOLVENTAI
Pavasarėja. Greitai baigsis mokslo metai. Absolventai pradės naują, savarankišką gyvenimo kelią. Preliudija tam — dabar vykstantis ab solventų skirstymas. .. .Prie auditorijos durų bruzda studentai — aštuonio lika prancūzų kalbos ir lite 2. ŽEMGULAITE ratūros specialybės diploman 10 bendrabučio tarybos tų, dvidešimt septyni germa narė nistai ir keturiasdešimt devy-
ni anglistai. Skaičiuoja savo penkerių metų studijų ir vi suomeninės veiklos balus, 1 vieni švyti, gavę „gerąį"1 pakiti nervingais skyrimą, žingsniais matuoja koridorių... — Kur daugiausia šiemet —- užkalbinau paskyrimų? juos. — Daugumas dirbs pedago ginį darbą. Jis ne naujiena
Studentų miestelyje. Pertrauka...
mums — susipažinome peda goginėje praktikoje, ketvirta me kurse. Važiuosim į rajo nus, keli — į Kauną, Palan gą. Kaip visuomet, keletas liks dirbti Universitete. — Ar patenkinti savo pa sirinktąja specialybe, ar pa kankamai žinių suteikė Uni versitetas? Į pokalbį įsijungia germa nistai: — Užsienio kalbos mokytis yra labai įdomu. Čia dėsto mos disciplinos skatina aug
ti ir tobulėti. Turime galimy bę tiesiogiai susidurti su vo kiečių kalba: štai septyni mūsiškiai penktą kursą baigs Greifsvaldo universitete. De mokratinėje Vokietijoje bū na ir praktikų, dalyvaujame tarptautinėse darbo ir poilsio stovyklose. Tenka padirbėti ir inturiste. Taigi, mums at rodo, kad žinių Universitetas suteikia pakankamai. — Ar visi patenkinti pa skyrimais? Busimieji prancūzų kalbos
L. SKIRPSTO nuotr.
ir literatūros studentai atsa ko: — Iš dalies — taip. Peda gogo profesija — kilni. Tik kartais susimąstome, ar suge bėsime auklėti jaunąją kartą. — Jūs išeinate, paliekate Universitetą, ko norėtumėte palinkėti savo jaunesnie siems draugams? — Gerai mokytis. Nuolat dirbti, ieškoti, neišsigąsti sun kumų. L. MAULEVlClOTĖ I k. žurnalistė
Dabar kiti laikai
NAUJIENOS • NAUJIENOS • NAUJIENOS • Laborantas Knezitėnas atliko nedidelį sociologinį eksperi mentą ir priėjo išvadą, kurios esmė tokia: šimtaprocenti nis paskaitų lankymas visuose kursuose būna tik kartą per mėnesį, — tą dieną, kai mokamos stipendijos. Deka natams pateiktos atitinkamos rekomendacijos, kaip gerinti paskaitų lankymą. Studentų mokslinio būrelio susirinkime labai gerai įver tintas A. Laisvūno pranešimas, kuriame jis (rodė, jog stu dento savaitė susideda iš šeštadienio, sekmadienio ir penkių dienų jiems pasiruošti. Istorijos mokslų kandidato laipsnis suteiktas dėstytojui J. Šlapauskui už monografiją „Vandens prisipilkite pa tys".
Išaiškinta vieno studento fiziko suktybė: jis, laikydamas egzaminą programuoto mokymo mašina „Žibutė", gavo „ketvertą", nes buvo pažįstamas su diodu
ATSISVEIKINIMAS Išlydėjo jį visas kamba rys. — Degtukų, degtukų nepamiršk! — priminė Va lius. — Laužiuką suisikursi, pasišildysi. Rytai dar vėsūs. Pirmas valandas, ko gero, teks gatvėje sto vėti. — Nieko, išlaikysiu kaip nors. Visą savaitę
VARŽYBŲ SEZONUI PASIBAIGUS
Praėjo kovo 22-oji — pir ma pavasario diena. Su snie gu atsisveikino ir Universite to slidininkai. Kai sutvarky tas inventorius laukia kitos žiemos startų, garima apžvelg ti rezultatus, pasiektus per savo triūsą ir prakaitą. Slidininkai ir vasarą nepa miršta treniruočių. Esam dė kingi studentų profsąjungos komitetui, kuris suteikia pui kias sąlygas treniruotis Juod krantėje. Kokia bebūtų gera vasara, slidininkų dalia — su nekantrumu laukti žiemos, nors tada jiems dvigubas vargas — ir artėjanti sesija, ir įtemptos treniruotės. Pra ėjusią sesiją sekcijos mergi nos išlaikė gerai. Jos užima po tenisininkių ir orientacininkių trečią vietą. Slidinin-
PASALINTI NEPAŽANGUS
STUDENTAI Matematikos Ir mechani kos fakulteto I k. stud. N. Mockutė, n k. stud. N. Chvesčiuk, III k. stud. A. Marijampolskaįa, J. Krau jelis,
KAINA 2 KAP.
grūdinausi, — tarstelėjo, nors ir nelabai tvirtai, An tanas ir pasitaisė kuprinę. — Pyragaitį tau įdėjau. Su mėsa. Bobutės keptą, — paplojo per petį Kęstu tis. — Jeigu miego įsinorė si, žiūrėk, įsidėmėk, pas kui ką stovi. O tai apstatys tave, — patarė penk
kių pažangumo vidurkis sie kia 4,2 balo. Po sesijos slidininkai ne atostogauja. Jų laukia kasdie ninės treniruotės žiemos spor to stovykloje. Sportuoti tu rim kur: Antakalnyje nestin ga nei kalnelių nei lygumų. Dabar, kai mūsų žiemos ir „antroji sesija" išlaikyta, ga lim pasidžiaugti jos pasieki mais. Daugiau pergalių šventė merginos. Visose „Žalgirio" draugijos, LTSR varžybose jos nusileido tik VPI atsto vėms. Ypač džiugina LTSR aukštųjų mokyklų varžybose iškovota antroji vieta. Juk nugalėtos buvo pajėgios Kau no Kūno kultūros instituto bei Šiaulių Pedagoginio insti tuto atstovės. Puikiai varžy bose startavo teisininkė L. Mozūraitytė (III k.), R. Sirunavičiūtė (FAF I k.), D. Puo-
Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. stud. I. Sur vila, T. Peskova, III k. stud. K. Bieliauskas, Teisės fakulteto I k. stud. I. Rogalko, III k. stud. R. Galkutė. Už grubų akademinės drausmės laužymą paša linta Filologijos fakulteto V k. stud. V. Sandykova.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Sako, rašyti reikia taip, lyg kas gi lankys paskaitas vien kirviu kirstum. Ypač humo todėl, kad galėtų tik savo reskas. Į pačią širdį, be jo vienintelių vardus be persto kio gailesčio... Prisipažinsiu, jo suoluose piaustinėti. Rite sadizmas man tikrai svetimas rių laikai dingo — visam lai dalykas, bet jeigu to reikia kui praėjo... vardan gėrio, kentėsiu. Verk Skauda vis tiek kažko šir siu, bet kirsiu ten, kur skau dį. Akis graužia. Svarbiausia, džiausia, šoksiu ten, kur gi akis graužia — ir kaip ne liausia, pulsiu ten, kur karš grauš, jei auditorijose nors čiausia. Pats kentėsiu, bet ir kirvį kabink. Keletas vaiki kitiems ramybės neduosiu — nukų ir mergužėlių, matyt, tegul žino niekšai, menkys rungtyniauja, kas daugiau ci tos, padlaižiai, kad dar nors garečių per pertrauką su vienas teisingas žmogus gy trauks. Kol kas rezultatas ly vena. .. gus. Bet... Nejaugi vaikinai Vakar galandau kirvį. Vi prakiš, na, dar, dar trupučiu są dieną. Net pirštus nusiga- ką, dar po vieną... kch... landau. Iki kraujo. Kad tik kch... Taip, čia ne krepšinis pirštus geltų, pačią širdį — ne kiekvienas „sirgalis" skauda matant, Kaip koks gali iškęsti... Ir kirvis čia nors fuksiukas neapsiplunksnavęs ne dėstytojo klausosi, o suole savo vienintelės var dą peiliu gramdo. Kad nors Balandžio 1-oji — tik dažus, didžiausias skied ras iškerta, dar raudonu šra juokų diena tinuku išryškina. Ir tai dar nieko — kaip nors pakentėčiau, bet rytoj, žiūrėk, jau kitos vardą šalia gramdys, ži — Klausykite, — (arė do noma, pirmiausia ankstesnės išskaptavęs. .. Kaip širdis centas, rašydamas studentui neskaudės — suolas suolu ir trečią dvejetą. — Kodėl jūs lieka, bet meilė, meilė kur! nedirbate? Berods, nuo moky Niūrios, labai niūrios mintys mosi dar nė vienas nenumi užplūsta begalandant kirvį. .. rė. .. — Žinau, — atsakė studen Na tai kaip; pataikiau?! Sa kote, taip nebūna. Juk čia tas. — Bet geriau nerizikuo studentai, o ne mokinukai — ti.
nieko nepadės — kerti, atro do, iš peties, o jis pakimba ore ir — nė iš vietos... Jo kių rezultatų! Bet jeigu jau pradėjau, tai... tai jeigu ne begaliu nieko padaryti čia, lekiu į koridorių, kur kabo lentelė „Nerūkyti". Jei jau nebegaliu susitvarkyti su or ganizuotais „sportininkais", tai pasistengsiu juos po vie ną sunaikinti! Pastovinėsiu koridoriuje, pasižvalgysiu — laiko turiu užtektinai. Stop! Eina! Ir dūmelis vinguriuoja — toks melsvas, švelnus. Ne ką kitą, „Kastytį" čiulpia! Na dabar tai jau laikykis! Po vieną, po vieną aš juos visus... Užsimoju ir... — Laba diena, kaip sveika tėlė? Girdėjau, rytoj bendra bučius skirstysit? Profbiuro pirmininkas drau giškai paploja man per petį, atseit, prisimenu, sutvarky sim, meiliai pažiūri į mano kvailai mielą veidą ir trūk teli cigaretę, kad ta net su čirškia. .. Atsipeikėjau prie komiso parduotuvės. Įdomu, ar kir vius čia priima. Gal ir turėtų — mano kirvis dar visai naujas, gerai išgaląstas ir nė karto nepanaudotas. Tik ar atsiras pirkėjas?! Juk dabar kiti laikai — kirviu daug nepasimojuosi, o jei ir pamo juosi, tai tik save nuramin ti.
Atrodo, šiemet mūsų stu dentams išpuls graži proga nuvažiuoti į Tekančiosios saulės šalį. Dėl pasikeitimo statybiniais būriais neseniai buvo tartasi su Tokijo uni versiteto studentų asociacijos prezidentu O. Ikamada (nuo trauka viršuje). Pasaulio uždarų patalpų rekordą pakartojo šią savai tę Jaunimo stadione vykusio se tarptautinėse varžybose „Mokslo" klubo atstovas P. AprlJavičius (nuotr. apačio je).
Kęstutis MIKOLIŪNAS
takursis Leonas. — Na, bloguoju nemi nėki!! — graudžiai ištarė Antanas, nurydamas gerk le kylantį sunkumą. Mos telėjo Tanka, ryžtingai už simaukšlino languotą kepurikę ir išėjo pro duris. — Turėsi laiko — pa rašyk! — šūktelėjo pavy mui Valius. .. .Antanas žengė kiemu užimti eilės šeštojo bend rabučio valgykloje.
džiūnaitė (FAF III k.). Nuo širdžiai kovojo už komandą gamtininke diplomantė Ilga Calitė. Šauniai debiutavo ant rakursė L. Plytnikaitė (PEF). Per šį sezoną ji papildė pirmaatskyrininkių gretas. Neatsiliko nuo merginų ir vaikinai. Daug jėgų varžybo se reikėdavo norint įveikti 20 ar 30 kilometrų nuotolį. Trasose neblogai sekdavosi medikui A. Milašiui (V k.), matematikui R. Jakubelskui (IV k.), C. Korvelui (FAF III k.). Neapvylė trenerio ir pirmakursis R. Valčiukas (FF). Rūpesčių ir jėgų reikalauja trenerių darbas. Kiekvienoj treniruotėj, kiekvienose var žybose mus lydi jų pamokan tis žodis, pastangos padėt. G. CIBULSKYTE Slidinėjimo sekcijos pirmininkė, L. MATULIONYTĖ sekcijos narė
ninkai užėmė III vietą. (I — „Politechnika", II — „Atletas"). Bendroje įskai toje mūsų krepšininkai šešti.
Rygoje draugiškose plaukimo varžybose daly vavo Vilniaus, Kijevo, Rygos universitetų bei Jelgavos žemės ūkio ins tituto sportininkai. Nuga lėjo šeimininkai. „Moks lo" plaukikai — treti. Rygoje „Mokslo" tenisi ninkai susitiko su vietos Politechnikos instituto ko manda. Rezultatu 6:2 lai mėjo vilniečiai. Tarpfakultetinėje spar takiadoje pistoletu taik liausiai šaudė GF vaikinai bei MF merginos. Antrą vietą vaikinų grupėje už ėmė MF, trečią — TF ko mandos. GF merginos lai Baigėsi 1977 m. „Žalgi mėjo antrą, FF — trečią rio" krepšinio vyrų pirme vietą. nybės. Aukštųjų mokyklų G. ADOMAITYTĖ grupėje „Mokslo" krepši MERGINOS (NE JAU NESNES 18 METŲ). KVIE ČIAMOS VASARĄ DIRBTI STIUARDESĖMIS. PAREIŠ KIMUS NESTI Į LLKJS UNIVERSITETO KOMITETĄ IKI BALANDŽIO 21 D.
r
Visus, kas mėqsta juo ką. smaqu sąmojį, links mą muziką. Kultūros klu bas kviečia Skargos kie man balandžio 3 d. 15 valandą į MELAGIO dieną Įėjimas laisvas ir punk tualus pro vartus Gorkio gatvėje.
PIRMASIS JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ
SEKCIJOS RENGINYS Kovo 29 dieną Menininkų rūmuose įvykęs vakaras bu vo neeilinis. Rūmuose veikiąs Kūrybinio jaunimo klubas kartu su Universiteto Žurnalistikos katedra įkūrė Jaunųjų žurnalistų sekciją. Tą vakarą sekcija ir pradėjo savo ofi cialų egzistavimą. Žurnalistikos katedros vyr. dėstytojas L. Tapinas supažindino susirinkusius su vakaro svečiais, Jaunųjų žurnalistų sekcijos „krikštatėviais" — „Švyturio" redakcijos darbuotojais žurnalistais V. A. Misevičium ir J. Jurevičium. Busimieji žurnalistai su įdomumu klausėsi J. Jurevi čiaus, rašančio moralės ir etikos klausimais. Visus pra linksmino rašytojo-žurnalisto V. A. Misevičiaus atsimi nimai apie „karjeros" pradžią... Vakare buvo .pateikta" tokių žurnalistinės „virtuvės" receptų, kokių nerasime jo kiuose teorijos vadovėliuose. Jaunųjų žurnalistų sekcijos vienas pagrindinių uždavi nių, su kuriais supažindino sekcijos prezidentė III kurso žurnalistė Bronė Jonaitytė, yra padėti būsimiems žurnalis tams geriau pažinti savo pasirinktos specializacijos speci fiką. Susitikimai bus ruošiami ne tik su žurnalistais, bet ir su įvairių ekonomikos, kultūros sričių specialistais. A. AŽUBALIS P. S. Gaila, kad šiame vakare buvo vos du antrakursiai, pasirinkę žurnalisto „duoną". Iš ketvirtakursių nė vie nas „neapsireiškė". Ar reikalingi komentarai, ypač busi miesiems žurnalistams?
Balandžio 4 d. 18 vai. į „Tarybinio studento" redakci ją kviečiami fakultetų kores pondentų postai.
Kraštotyrininkų klubas giliai užjaučia savo narę Rūtą RADAUSKAITĘ dėl motinos mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS:
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje
25343
MM F II k. studentę Lo retą PAVILIONYTĘ dėl tėvelio mirties giliai už jaučia buvę klasės drau gai.
Nuoširdžiai užjaučiame II k. lituanistę Rūtą RADAUSKAITĘ dėl motinos mirties Kurso draugai Ir kuratorė
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 03678 Užs. Nr. 1049
REDAKTORIŲ’ ALGIS KUSTA