t-
Visų šalių proletarai, vienykitės!
I
f
h carvbii jis
1969 m. BALANDŽIO
sucioenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
Bendrabutis—„pragarai“ negerai Kovo 26 dieną universiteto Kolonų salėje įvyko Moksli nės tarybos ir studentų profkomiteto pasitarimas apie studentų, gyvenančių bendra butyje, auklėjimą. Kalba doc. A. Pajuodis. Jis skaito pažymą, kurią paruošė komisija. A. Pajuodis akcen tuoja bendrabučių tarybų reikšmę. Komisijos nuomone, geriau siai dirba bendrabučio Nr. 5 taryba (pirmininkas A. Kriūka), neblogai dirba ir bendra bučio Nr. 2 taryba (pirminin kė B. Zarelytė). Šių bendra bučių tarybos turi darbo pla nus, kuriuose numatyta daug renginių, skirtų studentų auk lėjimui. Teigiama tai, kad tie planai vykdomi. Nusipelnė kritikos bendra bučių Nr. 1 taryba (pirm. R. ĮŽukas), Nr. 3 taryba (pirm, j R. Perekopskis) ir Nr. 6 tary ba (pirm. F. Senulis). Nors šių bendrabučiu tarybų darbo planai sudaryti, bet jie ne vykdomi. Siekdama pagyvin ti visų bendrabučių tarybų darbą, komisija siūlo: a) bendrabučių tarybos na rius laikyti kaip turinčius la bai rimtus visuomeninius įsi pareigojimus; b) siekti, kad bendrabu čių tarybų sudėties branduo lys išliktų tas pats keletą metų; bendrabučių tarybų su dėties komplektavimu turėtų Rimčiau domėtis fakultetų de kanatai ir fakultetų visuome ninės organizacijos; Į c) labiau skaitytis su bend rabučių tarybų nuomone, ^skirstant bendrabučius ir kt. jį — Komisija mano, — pažy mėjo A. Pajuodis, — kad vi duose bendrabučiuose turėtų būti skaityklos, visuose kam bariuose — radijo taškai. Pe riodinė spauda j kai kuriuos bendrabučius dažnai pristato ma pavėluotai (pvz„ į bendr. Nr. 2). Tai nenormali padėtis. Pribrendo reikalas peržiū rėti telefonų problemą bend rabučiuose. Komisija pažymi, kad eilėje bendrabučių sien laikraščiai mažai atspindi bendrabutiečių gyvenimą, dažnai yra nekonkretūs, ma ža kritikos ir satyros, nepa kankamas politinis-idėįinis ly gis. Kiek geresnė padėtis su sienlaikraščiais bendrabučiuo se Nr. 5 ir Nr. 2. Daugelyje bendrabučių iki šiol nematy ti, kaip jų gyventojai ruošia si sutikti V. I. Lenino 100ąsias gimimo metines. Tik
Mūsų šalis greitai švęs Re voliucijos vado — Lenino 100-ąsias gimimo metines. Visi jas pasitinka dideliais laimėjimais. O mes? Mes, pirmo kurso žurnallstai, nusprendėme susipažinti su miestu, pavadintu genijaus vardu.
1
bendrabutis Nr. 3 jau yra pa ruošęs šiai datai skirtą sten dą. Daugelyje bendrabučių nėra tinkamų skelbimo lentų. Fakultetų dekanatai ir vi suomeninės organizacijos ma žai padeda bendrabučių tary boms, sudarant ir įgyvendi nant planus, retai lankosi bendrabučiuose. Neseniai įvykęs Lietuvos KP CK Ple numas (1969 m. kovo 11 d.) nurodė, kad aukštųjų mokyk lų dėstytojams reikėtų daž niau lankytis studentų bend rabučiuose, kalbėtis su stu dentais, išsiaiškinti jų porei kius ir interesus. Šiuo požiū riu neblogai dirba Medicinos bei Ekonomikos fakultetų de kanatai ir visuomeninės or ganizacijos. Labai silpnai do misi studentų auklėjimu bend rabučiuose Filologijos, Chemijos, Matematikos ir chanikos fakultetai. Siekdama pagerinti fakultetų dekanatų ir visuomeninių organizacijų ryšius su bend rabučiais, komisija taip pat siūlo: 1. Bendrabučius pagal ga limybę apgyvendinti vieno fa kulteto studentais, kaip pa daryta su bendr. Nr. 5 (Medi cinos fak.) arba bent vieno fakulteto studentus apgyven dinti viename ar keliuose iš bendrabučio aukštų. Tai už tikrintų efektyvesnę dekanatų ir visuomeninių organizacijų kontrolę. 2. Komisija pritaria Ekono mikos fak. prodekanės K. Vaištarienės minčiai, kad visuomeninių universiteto mokslų katedros turėtų taip pat atsakyti už politinį-auklėj amą j į darbą bendrabučiuose. Kai kuriose šalies aukštosio se mokyklose, pvz., Leningra do Prekių mokslų institute taip ir daroma. Bendrabučiuose nepakanka mai gerai " organizuojamas budėjimas, nesilaikoma bend rabučio taisyklių. Į bendra bučius bet kuriuo paros metu gali patekti pašaliniai asme nys. Komisijos nariai patys įėjo į visus bendrabučius, iš skyrus Nr. 5, net nesustab dyti, be jokių leidimų. Po pranešimo kalbėjo kiti pasitarimo dalyviai. Studentų profkomiteto mininko pavaduotojas A. lingis pritarė komisijos pasiū lymams. „Suprantama, — sa(Nukelta 1 4 psl.)
O nesitikėjo, tur būt, net patys organizatoriai: į Aktų salę prisirinko tiek žmonių, kad atrodė, jog tuoj tuoj plyš sienos. .. Jie, studentai, išrodo šian dien labai puikūs, nuošir dūs, geri. Vis dėlto kaip ste buklingai veikia tėvų buvi mas. Norisi patikėti, kad tas nuostabus giminystės ir nuo širdumo šydas gaubs mus visą laiką... Šeštadienio tėvų susitikimą Aktų salėje pradėjo mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Jis pasveikino visus tėvus, at vykusius Į universitetą, pa brėždamas, kad tokie kontak tai su tėvais labai naudingi, kad tėvų autoritetas daug reiškia. Universitete yra daug gerų studentų. Patiems geriausiems mokamos vardinės sti pendijos. Visi jie puikūs žmo nės, gerbiantys savo ir kitų darbą, nedarantys gėdos sa vo tėvams. Ir būdinga, kad geriausiai besimokantieji yra
T
4 d. Nr. 11(671)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Namai be dūmų?' TĖVŲ DIENA: šventė ir kasdieniškos mintys
geriausi aktyvistai, ansamb liečiai, choristai, sportinin kai. .. Štai komjaunimo komi teto narių pažangumo vidur kis — 4,4 (didesnis negu Uni versiteto). O juk jie apkrauti darbais! Tėvams, išauginusiems to kius puikius jaunuolius, už rūpestį ir vargą dėkoja kom jaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. — Keletą pastabų norėčiau pareikšti tiems tėvams, — kalba A. Skrupskelis, — kurie pernelyg lepina savo vaikus. Jie mano, kad visuomeninis darbas trukdo mokytis. Apie tą „krūvį" pagalvoja dėstyto jai, visuomeninės organizaci jos, ir studentai perdaug visuomeniniu darbu neap
kraunami. Be to, šis darbas yra svarbus auklėjimo, pa saulėžiūros formavimo veiks nys, tas darbas atitraukia studentą nuo aludžių, gatvės ir pan., nuo ten, kur įvyksta didžiausi moralės ir elgesio pažeidimai. A. Skrupskelio mintis pra tęsė vėliau kalbėjęs prorekto rius doc. Br. Sudavičius. Daugiausia dėmesio jis skyrė pirmiesiems kursams. Pagrin dinę dvejetukininkų dalį kaip tik ir sudaro pirmųjų kursų studentai. Štai po žiemos se sijos I k. buvo 218, II k. — 229 dvejetukininkai. — Mūsų orientyras, — sa ko prorektorius, — turėtų bū ti medalininkai. Galima palik ti daugiau kandidatų. Be to,
pirmame kurse reikia daryti griežtesnę atranką. Reikia pa miršti gailestingumą ir vado vautis valstybės interesais. Reikalavimų mes nemažinsi me. Pavasario sesijoje kas gaus skolų, turės laikyti rugpiūty. Kas nesusitvarkys, te gu eina padirbėti, pajusti prakaito skonį. Negalima taikstytis su veltėdžiais, eikvojančiais valstybės ir tėvų pinigus. Daug karčių tiesos žodžių prorektorius tarė ir tėvams, — Pašalinom II k. anglistą V. Stašį už nepažangumą ir grubų melą. Ir štai atvažiuoja tėvas, su sūnumi įeina j kabi netą: „Prorektoriau, padėki te, toks geras vaikas... (Pabaiga 2 psl.)
Tradicinio vakaro prezidiume: universiteto vadovai, visų gerbiami dėstytojai, studentų tėvai.
Pirmąkart atšvęsta Fiziko diena
KAIP TAPTI „PAKAUSTYTU FIZIKU“ Šeštadienis. Fakultete — šventiška nuotaika, sienos papuoštos šūkiais ir transpa rantais. „Sveiki atvykę" — pasitinka ateinančius užra šas. 10 valanda. Studentai ren kasi didžiojoje auditorijoje. Paskaitą skaito prof. A. Ju cys. Tačiau tai nekasdieniš ka paskaita, jos tema: „Šiuo laikinė fizika ir filosofija". Apie JAV studentų gyvenimą susirinkusiems pasakoja vyr. dėst. A. Smilga... Na, o sau lei nusileidus, ūžtelėjo antro ji šventės dalis. (Nukelta i 3 psl.)
Jie viešėjo Leningrade keletą dienų ir susipaži no ne tik su miesto įžymybėmis, bet apsilankė ir A. Ždanovo universitete, kur domėjosi savo kole gų, taip pat pirmakursių, gyvenimu. Šiandien ketvirtame puslapyje spausdiname R. Zakševskio pasakojimo pirmąją dalj
Busimieji pedagogai
Nesiremsiu autoritetais. Tiesą pasakius, nežinau, kokį posakį čia cituoti. Žinia, būtų lengviau pateikti autoritetin gą mintį: taip sakė tas ir tas ir taip turi būti. Nesvarbu, ką galvoji tu, paprastas mirtin gasis. Kaip tik norėčiau to ir Vienas diplomantas pasakė: paprasto, ir mirtingojo, ir to — Mano supratimu, pats at vadinamo vidutinioko lūpomis sakingiausias momentas stu išsakyti dvejojimus ir abejoji dentiškame gyvenime — mus. skirstymas. Visų pirma todėl, kad turi pasirinkti savo darbo vietą, jei ne visam gyveni mui, tai jau bent trims me tams. Antra, skirstymas įpa reigoja būti atsakingu už sa vo pasirinkimą ir tuo pačiu išlikti ne egoistu, jeigu tu ga li, sakysim, gauti geresnę vie tą, nustumdamas savo drau gą. O tai tikrai nėra lengva. Matyt, teisus diplomantas. Šiais metais net 895 absol Sako, pilietiniais dėjo gal- ventai gėlių koridoriumi bus vas už komjaunimą, o dabar palydėti į gyvenimą. Taip, jau šneka: „Kam jis reikalingas?" į tikrą gyvenimą, kuriam Neužginčysi, kai savo mintis ruoštasi mokyklos suole, uni argumentuoja. Jeigu kamba versiteto auditorijose ir labo rio draugas susirinkime tave ratorijose. bara, o grįžęs nuramina: „Ne Už Matematikos ir mecha tikėk — aš kitaip negalėjau", jei visų išrinktieji, išgirtieji, nikos fakulteto dekanato du nusipelniusieji staiga nusirita rų — 82 diplomantai. Vidu (nepaslysta!) į pakalnę, jei, je — skirstymo komisija, res užuot paaiškinę, tau atsako: publikos ministerijų ir įstaigų „Taip reikia, taip daryk", tai atstovai. abejoiančiam tas pats, — Kur pageidaujat dirbti? juo rūpinasi: komjaunimas ar — klausia komisijos pirmi-
Skirkite mane į...
Abejojančiojo SOS
(Nukelta i » Psl)
(Nukelta j 2 psl.)
MŪSŲ UNIVERSITETO TEATRINEI STUDIJAI SU TEIKTAS GARBINGAS LIAUDIES TEATRO VARDAS. Retai jis būna tiesus ir lygus. Dažniau — vingiuotas, duobėtas, varginantis ir klai dinantis. Staigus kelio vingis gali išgąsdinti keliautoją, su kelti jam paklydimo baimę. Toks yra ieškojimų ir atradi mų kelias. Ir tokiu sunkiu iš bandymų keliu būtinai pra eina kiekvienas rimtas meni nis kolektyvas, pergyvenda mas čia naujų kūrybinių at radimų džiaugsmą, čia ne sėkmių ar praradimų kar tėlį. Visko būna. Laikas — geriausias nuveikto darbo {vertintojas. Džiugu, jei pa žiūrėjęs atgal, gali įsitikint, jog dirbta ne veltui, ne tuščiai.
Trečiame puslapyje skaitykite šio kolektyvo biografiją-straipsnj
SUNKUS KELIAS
A
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Namai be dūmų? (Atkelta Iš 1 psl.)
visų pusių kaip įmanydamas giria. . . Ar galima taip auklėti? Reikia teisingai mylėti, o ne tvirkinti. Taigi, bendros visų pastan gos turėtų būti nukreiptos į tai, kad mūsų šviesūs namai būtų be dūmų. Norim, kad tė vai dažniau atvažiuotų, pa teiktų pasiūlymų, padėtų spręsti problemas. Susitikime kalbėję studentų tėveliai drg. Bernotas, Jablonskis, Jankauskas ir kt. džiaugėsi, kad partija ir vy riausybė negaili lėšų jauno sios kartos auklėjimui, dėko jo už gražią teisę mokytis. Su aukštu vyriausybiniu apdovanojimu rektorių pa sveikino drg. Bakas (jo duktė studijuoja Filologijos fakulte te I kurse). Jis prisiminė tuos metus, kai teko kovoti už gražią ateitį, kai mokytis ga lėjo tik keletas. — Reikia visada atminti ir neužmiršti praeities. Reikia tęsti mūsų didįjį gyvenimą, turtinti mūsų kultūrą. Mes ti kime, kad jūs, jaunieji, neapvilsite, — baigė drg. Bakas. Praėjo dar viena graži šventė. Kartu ji privertė dar kartą visus susimąstyti: namai gali būti be dūmų. Žinoma, lengviausia būtų „nekūren-
TRUMPAI DRŪTAI
A NTRĄJĮ literatūrinį ™ fakulteto sienlaikraš tį „Aistis" išleido medikai. Nauji debiutantai: jaunos poetės N. Viršilaitė, P. Le vickaitė ir J. Paslauskaitė, dailininkas B. Paišys, meni nei fotografijai atstovauja V. Jakelevičiaus darbai. A. JASIULAITIS D AVASARIO atosto• gų dienomis Trakuo se vyko penktasis respub likinis vid. mokyklų jaunų jų literatų kūrybos konkur sas, kuriame svečiavosi mūsų universiteto literatų būrelio nariai. Kitą dieną, didžiojoje pi lies menėje uždarant kon kursą, dviems jo dalyviams buvo įteilktl specialūs uni versiteto prizai. P. SKIRMANTAS
C EKMADIENĮ Interklubo nariai rinkosi prie Aušros vartų ekskursi jai po Vilniaus senamiestį. Vadovaujami tarybos narės I. Tumavičiūtės, jie praėjo senosiomis gatvelėmis, dar kartą palandžiojo jau pa žįstamais universiteto iklemals. Si ekskursija — pirmasis žinių, gautų per paskaitas Interklube, praktinis įverti nimas. A. BAGDONAITĖ aršuvoje vyko V studentų medikų konferencija, kurią organi
zavo Lenkijos sostinės Me dicinos akademija. Joje da lyvavo visos aštuonios Len kijos aukštosios medicinos mokyklos, o taip pat sve čiai iš Budapešto ir Vil niaus universitetų. Medici nos fakulteto studentai SMD nariai V. Jurkuvėnas ir E. Janušauskas buvo jų tarpe. Z. SARK1NAITĖ
(Atkelta iš 1 psl.)
j/ OVO 27 dieną į sa*' vo susirinkimą suėjo visi Gamtos fakulteto kraš totyrininkai. Po būrelio pirmininko A. Almino atas kaitos įvyko rimtas ir daly kiškas pokalbis. Geologas diplomantas Z. Malinauskas įdomiai pasakojo, kaip jis gamybinės praktikos metu aptiko IX—XI a. kapinyną ir pririnko daug archeolo ginių senienų: žiedų, apy rankių, kirvukų, sagių ir t. t. O juk studentai keliau ja, dirba praktikos metu įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose! Skvarbesnio žvilgsnio į aplinką, noro prisidėti prie mūsų krašto tyrimo — štai ko trūksta mūsų studentams. K .La banauskas pradėjo pokalbį apie gamtininkų specializa ciją kraštotyrinėje veiklo je. Rinkti tautosaką, liau-
(Pradžia 1
I INKSMAI ir nuotai*“ kingai savo mediu mą atšventė medikai. Hi pokratas su svita vos-vos pajėgė nuraminti įsilinks minusius. Prisiminimui bu vo įteikti pusdiplomiai, bylojantys apie trečiakur sių studentiškas „dorybes" ir išmones.
SKIRKITE MANE Į...
ti". Bet pedagogų ir tėvų rū pestis kitoks. Sėkmės jiems — darbe ir gyvenime! A. JUODUPI? Svečiui Adomui Cicėnui MMF III k. studento tėvui gėlę — meilės ir pagarbos ženklą — prisega R. Valiu kaitė. Nuotraukoje apačioje — Aldona Česnauskaltė (II k. lituanistė) su motina ir Jūra tė Būraitė (II k. žurnalistė) su tėvu.
PAŽINKIME GIMTĄJĮ KRAŠTĄ dies meną gamtininkams gal yra ir sunku. Kaip ne kvalifikuotam kraštotyri ninkui atskirti pelus nuo grūdų? O štai geografai ga li tyrinėti senus vandens įrenginius — tvenkinius, kanalus, šliuzus, malūnus. Kalbėjęs doc. C. Kudaba palaikė mintį specializuo tis. Jis iškėlė gausybę kitų įdomių minčių. Viena iš originaliausių — remiantis legendomis apie miestų, pi lių prasimegimus, „tvanus", atsekti jų tikroviškumą.
ryta, ir tūpčioti vietoje. Mes neturim bijoti, išgirdę abejo jančiojo šauksmą SOS. Saky tum, jis skamba lyg kaltinimas komjaunimo vadovams: nesu geba, bijo, nenori. Taip ir ne. Kiekvienas medalis turi dvi puses. Čia — kaip toje didmeistriškoje šachmatų parti joje — painu, prieštaringa. Iš vienos pusės pažiūri — lyg ir teisinga, iš kitos — klaidos
psl.)
profsąjunga. Progai pasitai kius, jis išlies savo tulžį, ap kaltins (teisingai ar ne), laikys save teisiu, blogiausiu atve ju — nesuprastu. Einam prie konkretesnio klausimo: kas kaltas? Eilinis studentas ar viršūnės (studentiškos), bru kančios senas, negyvas for mules, šablonus. Ši kova nie kad nesibaigs (ar tai bloga?) ir nė viena pusė (tik ta!) ne bus kalta. Yra šioje grandyje ir trečias veikėjas: mūsų vy resnioji karta, konkrečiu atve ju — dėstytojai. Dabar daug kalbama apie sąmoningumą, ir bendrom fra zėm, ir mėginam kai ką rasti. Išgirdęs „ideologija" ne retas nusigręžia. Veltui? Prašau at leisti: aš vėl noriu palyginti. Jei sekretorius, siųsdamas ataskaitą „aukščiau", praneša: pasitikdami tokias ir kelintas metines, tokie ir tokie drau gai išlaikė sesiją penketais, o tokie va — gavo dvejetus, tai ir pirmieji, ir pastarieji pagalvoja: ne dėl metinių penketai, ne dėl metinių dve jetai. Jei komjaunimo akty vistas ieško savo draugų kal bininkų, kad teisingai praneši me sudėtų kirčius, nesirūpin damas bendru turiniu, tai salėje savanoriškai ar iš pa reigos atėjusieji -žiovauja. Žinoma, aš paėmiau kraštuti numus. .. O kol kas nes tu rim susirūpinti ir neaipti nuo pagyrų, kad kažkas jau pada
Juk kiekviena liaudies „te zė" turi objektyvią priežas tį. Fakultete kraštotyrinin kus nuoširdžiai pasveikino Inžinerinės geologijos ka tedros vedėjas R. Tarvy das. Jis taip pat nurodė eilę trūkumų, pateikė pa siūlymus jiems įveikti. Susirinkimas nusprendė, kad būtina netolimoje atei tyje suorganizuoti kraštoty rinių paskaitų ciklą — supažindinti gamtininkus su darbo metodais, vertinimo kriterijais. Būrelis išrinko naują valdybą. Po susirinkimo doc. C. Kudaba pademonstravo savo filmus apie Belovežo girią, kraštotyrininkų eks pediciją į Dieveniškes ir žemaičių užgavėnes. B. VAINIŪNAS
vyr. dėst. S. Venskevičiaus, šias dvi grandis jungia „bend ras interesas" ir jis bus efek tyvesnis, jei visuomeninių mokslų dėstytojai ir komjau nimo organizacija naudosis savomis (t. y. skirtingomis priemonėmis), kurios buvo, yra ir bus svarbiausiu dalyku, realizuojant „bendrą intere są". Bendradarbiavimas čia nereiškia naujo fronto. At
—
-..
ninkas akademikas J. Kubi lius. A. Meškauskaitė: — Fizikos ir matematikos institute. Komisijos pirmininkas (Mokslų akademijos atsto vui): — Imat? •— O taip, taip! V. Paškevičiūtė: — Aš prašau atsižvelgti į tai, kad ruošiuosi ištekėti. — Bet juk jūs ne pagal save išsirinkot? — Kaip tik aš jį ir padary siu geresniu... Gamyklos atstovas: — Jūs su aukštuoju? Įsiterpia komisijos narys: — Žinoma, matot gi, skirstom. Universitetas... Gamyklos atstovas: — Ką čia man siūlot mer ginas! Vyrų duokit! Mes juos nors bendrabutyje galim ap gyvendinti, o merginas. .. — Nėra vyrų, nėra. Vėl atsiveria durys. Komisijos pirmininkas: — Kur pageidaujat, drau gas Jakubėnai? — Vilniun... Įstaigos atstovas: — O gal į Mažeikius? Ir butas, ir komandiruotė į Ja poniją. .: — Ne. Į Mažeikius ne! Skirstymas vyko keletą va landų. Dauguma matematikų dirbs Automobilių transpor to, Miškų pramonės ir kitų sąjunginių bei respublikinių ministerijų įstaigose ir ga myklose, LTSR Mokslų aka demijos institutuose. Mažesnė dalis — respublikos mokyklų matematikos mokytojais. Nebandysim aiškintis, kuo geriau dirbti — inžinieriumi ar mokytoju. Kiekviena spe cialybė turi savo grožį, ir kiekvienam žmogui ji kitaip suprantama. Bet pasikalbė kim su Gamtos fakulteto bio logijos specialybės diplo mantais, kurių daugumai rei kės dirbti Šilalės, Šilutės, Klaipėdos, Ignalinos ir kitų rajonų mokyklose, gi mažiau kaip dvidešimčiai — įvairių įstaigų, gamyklų, mokslinio tyrimo institutų darbuotojais. — Sakykit, jūs patenkinta paskyrimu į Akmenės rajo ną? — O ką padarysi?
nenuoširdus, vienaip galvoja, kitaip sako. O gal tas studen tas nežino? Niekas jam neiš aiškino? Jis neturi savo pozi cijos? Vadovėliai ne visada atitin ka konkrečią mūsų dienų tikrovę. Skirtingus klausimus pateicia studentas. O dėstytojas? Nesiklausai, kada aiškina nuo paragrafo iki paragrafo.
=====;
Abejojančiojo SOS ir paklaidos. Jokiu būdu nesi nori apkaltinti vadovų. Abe jojančiųjų tarpe yra išties neieškančių — kažkas suras. Mes nusigriebsim grietinėlę. Kaip padėsi ir nuo ko pra dėsi? Nebus atsakymo, o tik vienas iš daugelio (galimų) atvejų. Pridursiu: svarstytų ir komjaunimo komitete, ir stu dentų būreliuose. Taigi, vienas iš komjauni mo organizacijos uždavinių: formuoti jaunimo pasaulėžiū rą. Tokį pat uždavinį turi ir aukštoji mokykla: tiksliau — vieno jos mokymo grandžių, visuomt ■ miai mokslai. Pasak
X
virkščiai, bendros veiklos for mos gali (ir turi!) būti reika lingos tam, kad susipintų tiek visuomeninių mokslų dėstyto jų, tiek komjaunimo organiza cijos pastangų efektyvumas. O koks ryšys dabar? Beveik jokio. Abi pusės supranta savo uždavinių bendrumą, bet sąmoningai ar nesąmoningai suabsoliutina. Vieni — „aka demikai" — moko, kiti — „visuomenininkai" — laksto, organizuoja. Iš dalies tai na tūralu, kartais būtina, tik ne reikia vien šitaip suprasti. Dėstytojas skundžiasi: studen tas neaktyvus seminarų metu,
Retas įmeta tiesiai į širdį. „Mane jaudina, paklausčiau, bet tu galvoji, jis atsakys?" Nežino. O jei ir žino, apeis. Iš kitos pusės, nepasiūlysi receptų, kaip turi bendradar biauti visuomeninių mokslų dėstytojai su komjaunimu ir net konkrečiau vargu ar ką pasakysi. Kontaktai būtini vi suomeninio darbo forma, kuo mažiau paskaitų ir pranešimų. Dėstant maža laiko lieka klausimams, kurie domintų jaunimą. Programa varžo — argumentuoja dėstytojas, — žmonės turi labai daug min čių. Gal tuos klausimus per-
— Mokytoja dirbsit? — Taip. — Patinka? —• Ne. — O jūs kur? — Į mokyklą. Norėjau dirbti mokytoja, Šiais metais biologijos spe cialybę baigia 45 studentai, o iš jų jau trylika vedusiųjų. Pabandyk, paskirstyk, jeigu Vilniuje yra tik kelios vie tos, gi kai kurie jų ne tik kad gyvena čia, bet ir koope ratinius butus turi įsigiję. Nelengvas darbas teko skirstymo komisijai. Neleng va ir patiems diplomantams, pradedantiems savarankišką gyvenimą. Ateitis, be abejo, parodys, kas iš jų bus geri specialistai, o kas, gal būt, neištvėręs nė tų, reikalingų atidirbti metų, ieškos šiltes nės vietos. Kelių diplomantų, kažko dėl nepanorėjusių, kad pa minėtum jų pavardes, paklau sėm: — O kaip toliau? —■ Dirbsim, o ką daugiau? — Gal būt, kas nors iš jū sų ateityje galvoja dirbti mokslinį darbą? Tyla, tik po kiek laiko vie na diplomantė nedrąsiai pra tarė: •— Aš žadėjau kažkada, bet dabar, tur būt, ne tik kad lai ko, bet ir noro nebus. — Pagaliau, juk nesvarbu, kad mes nebūsim mokslinin kai. Svarbiausia, kaip mes dirbsim. Kažkam juk reikia būti ir inžinieriumi, ir moky toju. Jauna chemikė, prieš kele tą metų baigusi universitetą, pasakojo, kad dirbant mėgs tamą darbą, maža būti tik in žinieriumi. Vėliau ar anks čiau pajunti, kad reikia gi lintis į vieną ar kitą to darbo sritį. Ne tik reikia, bet būti na, jeigu nori kažką pada ryti geriau, kažką atrasti; o kai mėgsti savo darbą, šis noras būtinai atsiranda. Bet koks darbas turi tas labiau siai įdomiausias puses, kurios ne iš karto specialistui, o tuo labiau jaunam, atsiskleidžia. Tai senos tiesos, dažnai visų kartojamos, bet jaunam specialistui jos naujos. Nes jas reikia atrasti pačiam. A. DARGŪNAS
kelti iš seminaro į komjauni mo auditoriją? Nespręsti visai kasdieniškų klausimų — ne galima. Kaip? Disputai? Klu bai? Žinoma, jie bus įdomūs, jei nesislėps nuo gyvenimo problemų, o šturmuos jas. Gal panaudoti senas, išbandytas formas — paskaita, semina ras? Siūlyti studentams: dary kit susirinkimą ta ar kita te ma? Vargu ar pasiseks. Jei dėstytojas išsikovoja autorite tą, tai ateina žmonės ir prašo: padarykim. Niekas iki šiol neatsisakė. Taigi, studentas visada už atvirą, nuoširdų dėstytoją. Ne už auklę — už draugą. Universitetas — tūkstančiai skubančių, laukiančių, ieškan čių, abejojančių, besitikin čių. .. Kaip ir kiekviename dideliame kolektyve. Tūks tančiai vaikinų ir merginų iš valstiečių ar miesto darbinin kų, inteligentų šeimų. Skir tingais norais, siekiais, min timis. Ir kiekvienas tikisi išsipildymo savųjų. Šiandien jie reikalauja, išdėsto savo pretenzijas (šįsyk abejoja). Reikia, oi reikia ir iš jų pa reikalauti paprasčiausių daly kų: daugiau nerimo. Ginčykitės! Ieškokite! Belskit! Ir laukit, kol atidarys. Stiprų beldimą — visur išgirs. Jie kol kas studentai. Jie bus specialistai ir piliečiai. Išmokykim ir išmokim degti, o ne rusenti. S. RAINYTĖ
TARYBINIS STUDENTAS
3 pat.
Pedagoginės praktikos problemos
Universitetas ' — aukštoj i mokykla, ir joje negali nebū ti froblemų. Problemos (di deles ir mažos) — mūsų kas dieninė duona, be jų mes apmirtume. Didelė problema ir pedagoginė praktika, į kurią kasmet išeina šimtai studen tų. jjSių mokslo metų pedago ginė praktika jau baigiasi. Katedrose ir fakultetuose apsvarstomi praktikos rezulta tai,* smaigstomos gairės būsi moms praktikoms, norima, kad jos būtų vis geresnės. Svarstant pedagoginės prakti kos rezultatus, laimėjimus ir trūkumus, turėtų ir dėstyto jams, ir studentams kilti šim tai klausimų. Juos reikėtų spręsti principingai, iš es mės. Turėdamas galvoje dau giausia Filologijos fakultetą, norėčiau šį tą paliesti iš pe dagoginės praktikos problemųSVisi norime, kad pedago ginės praktikos rezultatai bū tų geresni (pagal pažymius ir dabar jie neblogi). Jie tikrai būtų geresni, jei studentai rimčiau mąstytų apie būsimą savo profesiją. Filologijos fakultetas — ne Pedagoginio instituto fakultetas, specia listus rengia ne tik mokyk loms. Vis dėlto didžioji dalis lituanistų, rusistų, užsienio kalbų specialistų bus mokyto jai. Tad jau nuo pirmojo kur so didžioji pusė studentų turė tų domėtis savo būsima pro fesija, pedagogo darbu, jam kad ir po truputį, bet nuosek liai ruoštis. Tuo tarpu realy bėje yra atvirkščiai. Daugelis studentų jau nuo pirmojo kurso darosi skeptikai savo būsimos profesijos atžvilgiu. Viename pirmo kurso studen tų lituanistų susirinkime užsi minėme apie jų būsimą peda goginę profesiją. Kilo sujudi mas, šnibždesys, replikos: „Jei norėtume būti mokytojai, bū tume stoję į pedagoginį". „Tad kas jūs būsite, kur jus I įdarbins?" Tyla. Arba:
leidyklose, redakcijose... Kad bus rašytojai, poetai, — nesako, nedrįsta. Kad iš ketu riasdešimt pirmakursių bus keli rašytojai, poetai, — visai galimas daiktas. Bet kad būtų keturiasdešimt — fantastika. Čia, iš šios fantastikos, ir ima bręsti pati pagrindinė stu dentų pedagoginio parengimo problema, kurios mes ligi šiol nemokame išspręsti. Ko dėl pedagoginio parengimo, pedagoginės praktikos prob lema? Gana paprastai. Pirma kursis ir antrakursis gyvena fantastika — bus rašytojas, laikraščio redakcijos darbuo tojas, dirbs leidykloje ar pan. Apie mokytojo profesiją (kas realu ir greičiausia įvyks) galvoti nenori, net ja biaurisi, (tariant vienos IV k. lituanis tės, dabar atliekančios ped. praktiką, žodžiais). Su tokio mis nuotaikomis nemaža da lis studentų III kurse sėda klausytis pedagogikos, IV kurse metodikos paskaitų, pratybų. Tokiems studentams niekas nepatinka — ir dėsty tojai, ir dalykai: nuobodu, ne įdomu. Ar toks studentas skaitys papildomą pedagoginę-metodinę literatūrą? Si stu dentų kategorija (gaila, ne maža) pedagoginei praktikai pasirengia silpnai ir mokyk lose pasirodo nekaip. Iš pa grindinės problemos gimsta eilė mažesnių problemų: stu dentas negali rasti ryšio tarp universitete įgytų žinių ir praktikos mokykloje, nenori rašyti konspekto, daug kas jam — formalizmas. Tiesa, buvimas mokykloje, klasėje, mokytojų kambaryje dauge lį studentų dažnai prablaivo: mokykla pasirodo ne tokia pilka dėmė, kaip ją vaizdavosi. Pavyko viena kita pa-
moka ir, žiūrėk, studentas nušvito, pasijuto atlikęs kaž ką reikšminga, naudinga. Pedagoginės praktikos problemas reikėtų spręsti ne nuo III—IV kurso, bet nuo pirmojo. Jau nuo pirmo kur so turėtume ieškoti progų parodyti studentams tikrą mokyklos vaizdą — nenula kuotą, bet ir neišterliotą. Ar gi mokyklos gyvenimas toks tuščiaviduris, blankus, nuo bodus, kokį vaizduojasi kai kurie studentai? Ne. Kiek mokykloje romantikos! Kiek neišplėštų dirvonų jauno spe cialisto asmenybei pasireikšti — ir mokant, ir auklėjant, ir kuriant metodus. Kad studen tai apie mokyklą ir mokytojo profesiją susidaro blankų, at stumiantį vaizdą, — už tai daug kaltės turi prisiimti sau katedros, akademinių grupių kuratoriai, komjaunimas. Juk ekskursijos į geras mokyklas, susitikimai su įžymiais peda gogais ir kitos panašios prie monės — retenybė mūsų auk lėjimo planuose. Ligi šiol per daug tylus šiuo atžvilgiu bu vo ir „Tarybinis studentas". Kiek gražių, įdomių akimirkų jo skiltyse galėtų atsispindėti kad ir iš pedagoginės prakti kos. Laikraštis galėtų prisi minti ir pirmuosius universi teto absolventų žingsnius mo kyklose. Jei nuo pirmųjų die nų universitete mes mėgintu me studentams atskleisti tik rą mokyklos tikrovę, pedago ginio darbo romantiką, — būkime tikri, ir mūsų peda goginė praktika pakiltų į aukštesnes pakopas.
P. GAUJUNAS Filologijos fak. ped. praktikos vadovas ————————————j
KAIP TAPTI „PAKAUSTYTU FIZIKU“ (Atkelta iš 1 psl.)
— Dabar, — praneša ve dantysis, — jūs būsite istori nio įvykio liudininkai. Mūsų fakultete pirmą kartą įvyks „Linksmųjų ir išradingųjų" klubo varžybos. Žiuri užima garbingas vie tas. Žiūrovai su didžiausiu triukšmu skyla į dvi „sirga lių" stovyklas. Už dėstytojus ir už studentus. Pasirodo stu dentų komanda. Ji sveikina žiuri" narius, „sirgalius" ir sa vo „priešą" — dėstytojų ko mandą. Bet kas čia? Šiandien dėstytojai nepasiruošę?! Hm... „Be mūšio" nugali studentai. (Kad taip visada, a?) Žiuri pasiūlymu organizuo jama svečių — KPI Vilniaus filialo studentų — komanda. Och, ir buvo varžybos! Komandų nariai kaip įmany dami raitėsi, norėdami įrody ti, kad jie ne tik „apsišvie tę" fizikai, bet mėgsta ir me ną, jumorą... Nuskamba paskutinė juoko banga, ir salė sveikina nuga lėtojus — Fizikos fak. rinkti nę (sako, namų sienos jiems padėję). Nugalėtojai apdova nojami medaliais su užrašu: „Pakaustytas fizikas". Šokių salėje girdisi muzi ka. Tai „Vienuoliai" kviečia šventės dalyvius pašokti, o auditorijoje — vėl konkur sas! Anekdotai, linksma muzika, šaltas alutis — visa tai pa laikė gerą nuotaiką. Iki vė lyvo vakaro šventė studentai pirmą fiziko dieną. Pirmą, bet ne paskutinę. D. VOITKEVIC
SUNKUS KELIAS PRAEITIS, ARBA TRUPUTIS ISTORIJOS Tai buvo prieš penkiolika metų. 1954 m. spalio 25 d. su sikūrė universiteto centrinis dramos būrelis. Pirmuoju bū relio vadovu buvo aktorė Ma rija Pauliukonienė. 1955 m. sausio mėn. 8 d. dramos bū relio aktoriai pakvietė stu dentus į savo pirmąjį spek taklį — V. Dychovičnio ir M. Slabodskojaus 3 veiksmų, 6 paveikslų vodevilį „Vestu vinė kelionė". Universiteto Teatrinės stu dijos kūrybinėje charakte ristikoje sužymėtas 31 pasta tymas. P. Jalcevo „Taiga", A. Bernštein „Dėdės Tomo trobelė", A. Ostrovskio „Ne visad katinui užgavėnes", B. Sinicko „Gyvenimas be mei: lės", A. Kronino „Jupiteris juokiasi", T. Mušateskaus „Titaniko valsas", M. Lermon tovo „Demonas", B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė", T. Ratigano „Naktinis reidas". .. Daug įvairių vienaveiksmių, daugiaveiksmių dramų, kome dijų, lietuvių klasikų, užsie nio, tarybinių dramaturgų pje sių. Suvaidintas 151 spektak lis. Iš jų — 84 Vilniuje ir 67 gastrolėse: Kaune, Tauragėje, Sedoje, Jurbarke, Skuode, Plungėje, Skaudvilėje, Mažei kiuose, Obeliuose, Rokiškyje, Dusetose, Kupiškyje, Ukmer.gėje, Anykščiuose, Kaišiado ryse, Jonavoje, Kavarske, Tauragnuose.. . A. Korneičiuko „Platonas Krečetas", V. Blažeko „Viskas per vieną vakarą", A. Arbuzovo „Kla jonių metai", Donelaičio „Metai" parodyti per televizi ją. 1967 m. aukštųjų mokyk lų dramos studijų respubliki niame konkurse universiteto Teatrinė studija A. Arbuzovo spektakliu „Klajonių metai" laimėjo II-ąją vietą, o 1963 m. T. Ratigano „Naktiniu rei du" — I-ąją vietą. 1966 metai. Respublikinėje apžiūroje Meterlinko spek taklis „Žemės druska" buvo atžymėtas pirma premija ir įteikta pereinamoji taurė. 1967 m. I. Ignatavičiaus spek taklis „Meilės eskizai" Vil niaus miesto apžiūroje laimė jo pirmąją vietą. Be to, Teatrinės studijos skaitovai dažnai dalyvauja respublikiniuose konkursuose
ir yra laimėję pirmąsias, ant rąsias vietas. Penkiolika metų... Su uni versiteto studentais — jau naisiais dramos mylėtojais dirbo aktoriai profesionalai: Marija Pauliukonienė, Justi nas Bautrėnas, Arnas Rosenas, Juozas Meškauskas. Buvę universiteto Teatrinės studi jos studentai dabar žymūs mokslo, kultūros veikėjai, dir bą įvairiuose respublikos miestuose. Šiaulių dramos teatre vai dina buvęs studijos auklėti nis A. Jasinskas. Čia, univer sitete, savo talentą išbandė ir kino aktoriai J. Budraitis, R. Adomaitis. DABARTIS Dabartis niekada neužmirš praeities, nes joje yra pa slėpta ir saugoma dabarties pradžia. Profesinių sąjungų respub likinė taryba ir LTSR Kultūros ministerija už ilgametę kūry binę veiklą nutaria suteikti liaudies teatro vardą Vilniaus universiteto dramos studijai. Ne paslaptis, kad viltis su kurti tokį teatrą — studentiš ką, jaunatvišką, drąsų, tiesų ir atvirą — buvo puoselėja ma jau senokai. Ir štai paga liau mes tokį teatrą turime. Jo laukėme kantriai, laukė me seniai. Dabar šitam jau nam tik ką gimusiam respub likos teatrui reikalingas savas žiūrovas, savas dramaturgas, savas repertuaras. Mūsų teatrinei studijai tai opus ir sudėtingas klausimas. Bene dažniausiai parenkamos statyti pjesės" daugmaž vie našališkai, gerai nepagalvo jus, kolektyviai nėpasitarus. Darbo ir triūso į pjesės pasta tymą įdedama labai labai daug, o pasisekimo spektaklis neturi. Dėl šito verta susirū pinti. Į mūsų namus ateina šven tės. Atėjo ji ir į Teatrinę stu diją su pavasariu, su šiltais pavasarinės saulės spindu liais. Universiteto Teatrinės studijos studentai visų pir miausia sveikina ta proga sa vo režisierių, dėstytoją, stu dentiško teatro įkūrėją Vladą Limantą ir linki jam daug daug kūrybingų, saulėtų pa vasarių. Tad iki pasimatymo scenoJ. NARCIUS
Romantika, institutai ir „Faktas“ Kiekvieną pavasarį „Faktas" ruošia literatūrinį vakarą. Jeigu pernai faktiečiai skąitė eiles, tai šiais metais pasirinko sau artimesnį daly ką — V. Žilinskaitės „Ro mantikos institutas". Praėjusį sekmadienį Kolonų salėje įvyko premjera. Spektaklį žiūrėjo ir satyrų autorė. Seniai žinoma, kad vienas dalykas — kūrinį pačiam skaityti, kitas — jį matyti scenoje. V. Žilinskaitės sa tyrose didelj „minties krūvį" turi kiekviena frazė, kiekvie nas žodis, todėl neteisinga in tonacija ar net blogai ištarta raidė mintį gali iškreipti. Su menine puse „Faktas" susido rojo gana neblogai. Jeigu ankstesniuose spektakliuose rūpinamasi buvo daugiau ak torių vaidyba, tai šį kartą pagrindins dėmesys skiriama; raiškiam skaitymui. Nežiūrint to, kad aktoriai stropiai taisė savo kalbą, pasitaikė tarties klaidų. Premjera praėjo. „Faktas" dar daug kartų rengs spektak lius. Ir kultūros klubui reikė tų pagalvoti, kur žiūrovai ka bins paltus, nes premjeros metu juos teko krauti ant stalų gretimose auditorijose.
EKONOMISTAI RUOŠIASI SAVIVEIKLININKŲ APŽIŪRAI
Myli dainą ir šokį Eko nomikos fakulteto studen tai. Pernai įvykusioje meno saviveiklos apžiūroje nė vienas fakultetas neįstengė pralenkti ekonomistų ir pasidžiaugti pirmąja vie ta. Kaip jiems sekasi šįmet? Repetuoja, stengiasi. „Dar bo pradžia visada sunki", — reikia sutikti su darbo ekonomikos spec. III k. stu dente Vida Žaliauskaite, kuri vadovauja saviveilklininkams. Geriausiai ir aktyviausiai dalyvauja finansų ir kre dito spec. I ir II k. studen tai. Myli dainą šios specia lybės II kurso studentės Albina Juškaitė, Daiva Jasionytė. Pirmoji vadovauja ansambliui, antroji dainuo ja duete. Savąja daina tebedžiugina diplomantas Vi lius Povilionis, buhalteri nės apskaitos IV k. stu dentas. Iki meno saviveiklos ap žiūros lieka paslapty jų ruošiamas scenarijus, atli kimo menas ir jo pobū dis. Tegu tai bus siurprizas žiūrovui... D. BANIKONYTĖ
(Atkelta iš 1 psl.)
kė įis, — kodėl V bendrabu čio taryba gerai dirba, kodėl čia nėra jokių nusižengimų nei pašalinimų. Suprantama, nes šiame bendrabutyje gy vena vieno fakulteto studen tai ir fakulteto visuomeninės organizacijos turi galimybę juos kontroliuoti". • Prorektoriaus pavaduotojas ūkio reikalams S. Mickus pa žymėjo, kad bendrabučių ta ryboms skiriama per maža dėmesio. Kalbėtojas prašė administracijos ir dekanatų, kad bendrabučiu tarybų po sėdžiuose dalyvautų bent vie nas jų atstovas. S. Mickus pa reiškė, jog be rektorato leidi mo svečiai bendrabučiuose nebus apgyvendinami. Prorektorius administraci jos ir ūkio reikalams P. Eigminas apžvelgė ūkinius klau simus. Jis atsisakė studentų pagalbos, remontuojant bend rabučius. Jiems — tvarkyti budėjimą ir kt, reikalus. Pro rektorius pasakė, jog iki rugsėjo mėnesio visi bendra bučiai turi būti atremontuo ti. Jau skirtos lėšos remonto
Tado Petuševskio nuotykiai 1579—1969 m. m
13. Taiųi, per tą „slibino“ parodą surinktus talerius, maišais sidabrinius vos ne nešė. Už tuos pinigus bitetiuliai nusprendė tverti atrą. Gryname ore!
o
Stuientą MĮ TEATRO M
PO E M tie. RA
-
2
aSad&oPe tuše i’d ę/TOOTyKiAi o SARBIFV'JAUS KlEMfo 14. Pasirodė afišos, žymios premjeros proqa buvo pa sodintas Filologijos berželis (vėliau jis išaugs j garsų beržą).
Bendrabutis-„pr agarai“ darbams. Po remonto studen tu kambariai ateinančiais metais pasipildys nauju in ventoriumi, kurio dabar la bai trūksta. Koridoriuose švies liuminescencinės lem pos, kurių negalima išsukti. Studentai turės apsirūpinti lemputėmis patys. O lig šiol dingdavo masiški kiekiai lempučių, ir ūkio dalis patir davo nemažu nuostolių. Prorektorius kalbėjo ir apie kultūrinius studentų porei kius. — Yra Sporto katedra, — sakė P. Eigminas. — Kodėl ji negali savo jėgomis įsirengti prie bendrabučių sporto aikš telių? Transportu, statybinėm medžiagom aprūpinsime. Ką galim, tą darom padėčiai pa gerinti. Tačiau visų pageida vimų patenkinti negalime. Pvz., bufetu darbo laikas ne gali būti visiems patogus. To kiu atveju galima pavalgyti mieste ar kitam bendrabuty.
Triskart valio! Mes judame į priekį, tai svarbiausia! Kad neturėsime kur apsistoti Le ningrade, mes negalvojame. Svarbu — keliaujame į tikslą! Dėl viso pikto kišenėse turi me žurnalisto, gyvenančio mieste prie Nevos, telefono numerį. Jis būtinai mums padės gauti nakvynę. Neabejojame! Pagaliau mes pasiekėme Daugpilį! Traukinys į Šiaurės Veneciją išvažiuoja vėlai, Turime 7 vai. laisvo laiko. Vieni iš mūsų grupės susigundė pasižiūrėti filmą „Vienu perdaug", kiti — aplanky ti senovės karų su kryžiuo čiais liudininkes — tvirtovę bei pilį. Aš su mūsų grupės fotoko respondentu Juozu nutariau kitaip. Nužingsniavom Pedagoginio instituto link. Buvo įdomu su žinoti, kaip gyvena Latvijos studentai, kuo jie domisi, ko būtų galima iš jų pasimoky ti? Pro medžius jau iš tolo matėsi pilkas pastatas. Prie šais jį išvydome paminklą, skirtą latvių literatūros klasi kui J. Rainiui. Įėjom vidun — apraibo akys. Akino sportiniai trofė jai — įvairios taurės, diplo mai, vimpelai. Visur įvairiausi stendai, sienlaikraščiai, temi niai fotoreportažai. O savo fakultete sienlaikraščių, sten-
Universiteto Komjaunimo Komiteto sekretorius A. Skrupskelis paprieštaravo pa siūlymui samdyti budėtojus: — Gėda! Studentai laisvai užsimoka už taksi, kavinę, netgi už išblaivinimo įstaigą. Pajėgtų jie ir budėtoją nusi samdyti. Tai ką gi? Gyvensim kaip ponai. Bet juk bendra bučio taryba turi būti šeimi ninkas bendrabutyje! Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Simaška sako, jog ak centuojant bendrabučių tary bų organizacinį vaidmenį, nuošalyje paliekama komjau nimo organizacija. Nejau komjaunimo aktyvas jaučiasi aktyvu tik universitete! De kanatai turėtų paskirti dėsty tojus, atsakingus už tvarką bendrabučiuose. Reikėtų kviesti kurso vadovus į bend rabučių skirstymą. Studentų profkomiteto pirmininkas A. Bendikas: — Kiek šiais metais d e-
• ••
kanatų iniciatyva išaiškinta pažeidimų ir pašalinta iš bendrabučių? Nė vieno, O mūsų iniciatyva — 38. Kol nepašalinam, dekanatai jokių pretenzijų neturi. Paminėjo A. Bendikas kul tūros stoką — studentai valgo su paltais. Reikėtų kabyklas „Tauro" valgykloje pasta tyti. Darbo laiką valgyklose reikėtų atitinkamai suregu liuoti. Dabartinės darbo va landos nepatenkina visų stu dentų. Patiekalu kokybė blo ga: gaunam trečiarūšę mėsą ir pan. Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas V. Matulaitis: — Iki rugsėjo 1 d. bus įrengtos sporto aikštelės prie bendrabučių (krepšinio, tink linio, teniso). Rytinės mankštos proble ma. Studentai gula 24 vai., tad sunku juos visus prikelti 7 vai. Reiktų guldyti 11 vai. Ir išvis — geriau ne prie-
M. VAITIEKŪNAITĖ
usimieji pedagogai dų nesaugome, nudraskome, tepliojame, retai keičiame... Mums nepasisekė. Kai atė jome, paskaitos jau buvo pasibaigusios, o studentai iš sivaikščioję į namus. Koridoriuje susitikome ne aukštą, baltaplaukę merginą. Susipažinome. Vaiva — toks merginos vardas, dirba insti tuto Biologijos katedroje laborante. Prie tris metus baigė Biologijos fakultetą ir pasiliko čia. Vaiva papasako jo, kad Pedagoginis institutas dar gana jaunas. Jame yra trys fakultetai: Fizikos-mate matikos, Filologijos ir Biolo gijos. Institutas ruošia spe cialistus aštuonmetėms ir vi durinėms mokykloms. Filolo gai dar mokosi groti kokiu nors muzikos instrumentu. Baigę jie galės dirbti ir muzikos mokytojais. Kitaismetais šiame institute bus įkurtas Muzikos fakultetas, pirmasis tokios rūšies Latvijo je. Institute paskaitas studen tams skaito įžymūs mokslinin kai ir iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Malonu, kad latviai gerai atsiliepia apie lietuvaitę Al doną Kovaitytę. Ji baigė Biologijos fakultetą, ištekėjo už aspiranto ir dabar dirba institute. .
— O Margarita, tau po kojom aš krentu! Tadas sub tiliai suvaidino laimingą įsi mylėjėli ir sužavėjo publiką, štai recenzija iš „Kurjer VVilenski“: „Antrame, persky rime minavojamas yra artis tas Petuševskis. Kai Jisai žai dė, žmonės verkė. Netgi dan gus apsiniaukė—“
Vaiva mus supažindino su dviem trečio kurso biologė mis: Lilia ir Sveta. Pasirodė, kad Lilia yra iš Lietuvos. Ji labai apsidžiaugė sutikusi mus. Merginos papasakojo, kaip studentai kasmet padeda or ganizuoti rajono moksleivių biologų-mėgėjų konkursus. Kaip tik mes ir užtikome šias merginas, ruošiančias klausi mus moksleivių olimpiadai. Studentai labai dažnai pade da mokykloms, organizuoja linksmųjų-išradingųjų klubų konkursus moksleiviams. Pa tys studentai gyvena bendra bučiuose. Kadangi jie neturi tokios puikios studentiškos kavinės, kaip mes, tai ruo šia įdomius žiburėlius bend rabučių poilsio kambariuose. Daugelis studentų dalyvauja klubo keistu pavadinimu KVAT veikloje. Tai — Ka riaujančiųjų ateistų klubas. Jis susiformavo institute ne seniai, vadovauja dėstytojas V. Nikitinas. Klubo nariai važinėja po rajonus, skaito ateistines paskaitas, rodo sa viveiklinę programą, stato įdomias pjeses. Toks klubas Sąjungoje — pirmasis. Kiti studentai dalyvauja saviveikliniame dainų ir šokių ansamblyje „Laima". Lilia ir. Sveta — šio ansamblio daly vės. Susidomėję apžiūrėjome Biologijos fakulteto gyvąjį kampelį: akvariumuose nardo įvairiausių rūšių žuvys, sko ningai išdėstytos retų augalų kolekcijos, ginčijasi tarp sa vęs narveliuose margaspalvės papūgėlės, kambario viduryje gražiai stiebiasi balti berže liai. Ant sienų kabo spalvotos nuotraukos, vaizduojančios
augmenijos ir gyvūnijos pasaulį. Merginos noriai mums ap rodė instituto zoologijos mu ziejų, kuriame gana daug įdomių eksponatų. Staiga kambarys suskamba nuo paukščių klegesio ir jų balsų. Iš pradžių išskiriu lakš tingalos, vyturio balselius, o vėliau viskas susimaišo. Tąi Vaiva įjungė magnetofoną su įrašytais paukščių balsais. Nustebęs, klausiu, kas įren gė šį nuostabų kampelį. — Tai mūsų laborantės V. Bitinės triūsas. Jos dėka mes gėrimės žvėrių ir paukš čių iškamšomis. Gaila skirtis, norisi užduoti dar dešimtis klausimų naujo sioms pažįstamoms, daugiau pamatyti, bet... Laukia toli masis Leningradas. (Bus daugiau)
R. ZAKŠEVSKIS
Studentams pigiau gi IETUVOS TSR MiIL nistrų Taryba nutarė
nuo 1970 m. sausio 1 d. įvesti aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams miesto vidaus transporto (troleibusų arba autobusų) vardinius mėnesinius bilie tus — po 1 rub. 50 kap. kiekvienai transporto rūšiai atskirai. Šie mėnesiniai bi lietai galios, pateikus stu dento asmens pažymėjimą.
Pareiškimus atnešti VVU Komjaunimo komitetui iki balandžio 15 dienos.
STOVYKLAUTOJŲ DĖMESIUI!
16. Pastangos nenuėjo vel tui. Patsai rektorius apdova nojo jį asmenine dovana — knyqa „Universiteto jauno sios poezijos antologija“.
vartos, o propagandos keliu įvesti rytinę mankštą. Sporti nį gyvenimą bendrabučiuose ir universitete reikėtų suak tyvinti. Kalba universiteto prorek torius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius. Su bendra bučiais padėtis sunkoka. Ta čiau perspektyvos — džiugi nančios. Su laiku gal atsiras galimybė apgyvendinti bend rabučiuose visus norinčius. Prorektorius paminėjo ke letą ūkinių negerovių. Dušuo se nėra užraktų, kabyklų, du šai neveikia. Trūksta bend rabučiuose 500 kėdžių. Rei kalinga pareikalauti iš ko mendantų. Bet socialistinį tur tą turi saugoti ir studentai. Prorektorius kalbėjo apie studentų bendrabučių tarybų reikšmę, apie paramą, kurią jiems turėtų teikti dekanatai. Pasitarime išgirdome daug gražių pasiūlymų. Ne visi jie „prigis", kai kurie yra net ginčytini. Bet šis pokalbis rodo naujus vėjus, Teatneša jie geras naujienas.
E. Ozoiinia — Daugpilio Pedagoginio instituto dėstyto ja, žymiausia Latvijos botanik.ė.
B CdWBIDIS scciDencas
IŠEINA PENKTADIENIAIS
KAINA 2 KAP.
Organizuojama stovykla žvejybiniame laive. Darbas truks du mėnesius. Laivai žvejos Šiaurės jūroje ir At lanto vandenyne. Į būrį kviečiame 30 vyrų ir 10 merginų.
Liepos ir rugpiūčio mėne siais darbo ir poilsio sto vyklą numatoma organi zuoti ir Kalnų Altajuje. No rintieji vykti paduoda pa reiškimus VVU Komjauni mo komitetui.
Penktadieniais 21 vai. Kolonų salėje „Faktas" ro dys „Romantikos institu tą".
i
Patekęs į Fizikos bei Matematikos Ir mechani kos fakultetų skaitykla, pirmiausia pagalvoji: „Ar tik ne | turgų užklydai?" Čia mokslo „korifėjai" kaip beįmanydami stengia si savo žinias vienas ki-i tam perteikti. Ar nevertė tų ne tik apie save, bet ir apie kitus pagalvoti?! O štai ką rašo mums iš Ikito krašto — ekonomistė D. Pusvaškytė. „Kam kam, o trečiakur siams ekonomistams sesija visai jau ne už kalnų. Ge gužės 18 d. prasideda ji. Dabar fakultete pats įkars tis. Antrakursiai ir trečia kursiai rašo kursinius dai bus, ketvirtakursiai — dip lominius. Tokiu laiku, kai žmo nėms kaip tik reikia daug ekonominės literatūros, universiteto administracija kažkodėl ekonomistų skai-l tykią uždarė remontui. Be to, reikėtų pagalvoti, ar vietoje ta skaitykla įrengta. Iš gatvės visada didžiausias triukšmas, la bai tvanku. Ar negalim,! būtų kur nors kitur ją per kelti?"
Ką reiškia — mėli-'? j „Mylėti — tai ne tik žiū-j rėti vienam i kitą..." rašė A. Sent-Egziuperi. Meilė — tai priedo dar Iri pagarba. Ir ne tik tam žmogui, kurį myli, bet ir j kitiems. Nes meilė negali būti egoistė... Šeštadienis Aktų salėje! Prisirinko daugybė atvyku-1 šių tėvelių, studentų. Prisi rinko tiek daug, kad net i kėdžių nebeužteko. — Studentai, jkurie sėdi te, užleiskite tėveliams vie-lĮ tas, — paprašė komjauni mo komiteto sekretoriusl A. Skrupskelis. Pakilo vos ne pusė salės, j Bet štai, matau, liko sė-j dėti vienoje eilėje dvi mer-l ginos. Sėdi šalia savo mo-1 tinų. O pasieniuose stovi! dar nemaža tėvelių. Sėdi j ne tik šios dvi. Pasidaliyk! ir daugiau panašių pamal ■ 1 si. Suprantama, jos labai J pasiilgo savo motini, bet. .. Bet... šventės džiaugsimi užtemdė dar vienas Įvyk i s.B Ne tik užtemdė, bet ir du- ■] ris užvėrė į Aktų salę. — {leiskite, vaikeliai.. — maldauja sušilusi mote- t riškė. — Jūs šiek tiek pavėia-J vot, — pro šalį skubantis! studenčiokas paaiškina. — Vaikeliai, aš ką tik iš Klaipėdos! Kvietė, o d abar... Studenčiokas nueina lo lyn. Jis žino, kad draugo- | vininkai išimčių nedaro. Nemažai tėvelių tąkart® į Aktų salę nepateko. Tai | syklė yra taisyklė. Ar ne®
Sekantis „Tarybinio stu dento" numeris išeis BA LANDŽIO 18 D. ir bus skir tas abiturientams. „Tarybinio studento" re dakcijai reikalinga maši ninkė, spausdinanti lietuvių kalba. Medicinos fak. IV kur so studentai užjaučia Kristiną ZULONAITĘ, mi rus mylimai mamytei.
LAIKRAŠTIS {STEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-■ UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5- 1 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •
LV 09374
Užs. Nr. 150!