cam/Binis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. kovo 22 d.
VYKSTA SĄJUNGINĖ OLIMPIADA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Aušvicaitė (III k.), Jonai tis (III k.), Krikštaponytė (II! k.), Maliukevičius (II k.), Medelytė (III k.), Pūraitė (II k ), Slavuckaja (III k.), Šidiš kis (III k.), Vitkauskaitė (III k.), Zinkevičiūtė (II k.), Zlatkauskaitė (II k.); Vokiečių kalbos ir litera tūros specialybėje — Kunskaitė (II k.), Kasputy tė (II k.), Baltrūnaitė (III k.), Lapinskas (II k.), Uzielaitė (III k.), Bukauskas (III k.), Danilavičiūtė (III k.), Ažukaitytė (II k.), Sabaliauskaitė (II k.), Kuldašytė (III k.), Katinaitė (III k.); Prancūzų kalbos ir litera tūros specialybėje — Bikulčius (II k.), Šaparnytė (III k.), Snukiškytė (III k.), Jokūbauskaitė (II k.), Žu kauskaitė (II k.), Ramanaus kaitė (III k.), Mečkauskas (II k.), Liokumovič (III k.), Golovač (II k.). Šie nugalėtojai dalyvaus antrajame rate, kuris įvyks šių metų kovo mėnesio pa baigoje. Jo nugalėtojų lau kia vertingos dovanos ir ke lialapiai į olimpiados respub likinį turą, įvyksiantį balan džio mėnesio pabaigoje.
FILOLOGIJOS FAKULTETAS Užsienio kalbų katedrose baigėsi vienas pirmojo Vįsasąjunpinės olimpiados_ „Stu:• is ;r mokslo bei techni kos pažanga" turo ratas, ku riame dalyvavo ii ir m k. studentų (110 anglistų, 60 germanistų ir 30 romanistų). Olimpiados dalyviams buvo pateikti 25 klausimai iš stu dijuojamos kalbos gramati kos, leksikos ir istorijos. Be dalykinių klausimų studentai privalėjo atsakyti ir į dauge lį kitų, susijusių su ša lies, kurios kalbą jie studi juoja, politiniu, kultūriniu bei buitiniu gyvenimu. Anglų, vokiečių ir prancūzų filolo gijos katedrų žiuri, atsižvel gusios j kiekvieno atsakymo tikslumą, mokslinę vertę bei originalumą, išaiškino nuga A. ZAMACKAS lėtojus: Anglų kalbos ir literatūros Vokiečių filologijos katedros specialybėje — vyr. dėstytojas
Konferencijos, seminarai Antradienį į Greifsvaldo (VDR) universitetą išvyko VVU delegacija, vadovauja ma komjaunimo komiteto sekretoriaus S. Imbraso. Ji dalyvaus Greifsvalde įvyk siančioje studentų mokslinė je konferencijoje, pasirašys sutartį dėl tarptautinės darbo ir poilsio stovyklos. MF V k- stud. A. Blažys, IF IV k. stud. D. Kaunas ir ChF V k. stud. J. Jurkevičiūtė skaitys konferencijoje moksli nius pranešimus. Vyr. dėst. S. Imbrasas kalbės apie stu dento mokslinio darbo orga nizavimą mūsų Universitete.
Universiteto komjaunimo organizacijos vadovai, fakul tetų komjaunimo biurų sek retoriai dalyvavo kovo 19— 21 d. Kaune vykusiame teori niame seminare „Visuomeni nių organizacijų vaidmuo, ruošiant aukštos kvalifikaci jos specialistus". Jį surengė KPI sociologinių tyrimų labo ratorija. Seminare pranešimus skaitė respublikos ir šalies aukštųjų mokyklų dėstytojai, ministerijų darbuotojai. Kovo 22 d. vyksta semina ro dalyvių — komjaunimo aktyvistų pasitarimas apie visuomeninės-politinės prakti kos diegimą ir studentų ates tavimą.
mus Saukia A R180 VASARA LAUKIA JAKUTIJA. NEPRALEISK PROGOS! Jau daug metų vasaros atostogų metu Universiteto omjaunimo komitetas siunčia studentų statybininkų būius padirbėti kitose respublikose, svarbiausiose šalies staybose. Kuo bus ypatinga ši, 1974-jų metų, vasara? Į „TS" ^respondento klausimus atsako komjaunimo komiteto ekretoriaus pavaduotojas J. PEČKAITIS.
Kur šią vasarą darbuosis Universiteto studentai? J- Pečkaitis: Universiteto studentams jau teko darbuois Kalnų ir Stepių Altajuje, Kostromos, Tomsko ir Smomsko srityse, Turkmėnijoje, Kazachstane. Šią vasarą augiau kaip šimtas studentų vyks į Jakutijos ATSR, 75 'ergines į Krymą, 50 žmonių būrys į Smolensko sritį. e‘gu Kryme, šalies vidurio rajonuose mūsų studenims jau teko dirbti, tai taip toli į šiaurę ir į rytus Uni
Nr. 11 (870)
Fi zikos fakulteto diplo mantų iš ankstyvo ry to stojo prie skirstymo į dar bą komisijos durų. Po viso to kreipėmės į fakulteto de kaną doc. V. Kybartą. Re zultatai tokie: 16 diplomantų eis dirbti į LTSR Mokslų aka demijos institutus, į įvairius konstravimo biurus — 18. Lengvosios ir radijo pramo nės ministerijų žinion paves ta po 5 studentus. Mūsų Uni versitete pasilieka dirbti 16 diplomantų. 23 studentai rug sėjo 1-ąją stos prieš respub likos vidurinių ir specialiųjų vidurinių mokyklų mokslei vius. evyniasdešimt
D
Kas į Klaipėdą, kas į Šalčininkus A. STANEVIČIAUS FOTOPAŠAKOJ IMAS
APIE
DIPLOMANTU SKIRSTYMĄ
Nuotraukose: (viršuje) skirstymo kabinete buvo ir „sirgalių": dėstytojų, kated rų vedėjų, darboviečių atsto vų. Viduryje matome (iš kai rės) Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros ve dėją doc. H. Jonaitį, LTSR MA Fizikos ir matematikos instituto atmosferos užteršimų sektoriaus vedėją fiz.-mat. m. kand. K. Šopauską, to paties instituto Lazerinės spektro skopijos tyrimų grupės vado vą fiz.-mat. m. kand. P. Se rapiną, Universiteto prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius ir Fizikos fakulte to dekanas doc. V. Kybar tas (kairėje).
Studentų šeima — Domar kai Danutė ir Aloyzas — lau kia paskyrimo. Netrukus jų veidus nušvietė šypsenos: Aloyzas paliekamas dirbti Universitete, o Danutė taipo gi netoliese — Vilniuje. Danutė Šidlauskaitė pasi rinko mokytojos vietą Prie nuose. Beliko pasirašyti. ..
versiteto studentų statybininkų būrys išvykęs dar nebuvo. Be abejo, didžiausia šio būrio ypatybė — darbas egzo tiškoje aplinkoje? J. Pečkaitis: Iš dalies galima sutikti su jumis. Būsimų darbų vieta — tai amžino pašalo, elnių augintojų, auk so, deimantų kasėjų, medžiotojų kraštas. Todėl ir vilio ja kiekvieną būti „kolumbu". Ne dažnai pasitaiko galimy bė išvykti taip toli nuo savo namų, pamatyti neįprastą gyvenimą, patirti tiek daug naujų įspūdžių, kuriuos tikrai galima pavadinti egzotiškais. Nenoriu būti blogu prana šu, tačiau manau, jog nedaugeliui iš mūsų gyvenime teks pabuvoti Jakutijoje. Vis dėlto svarbiausia minėto būrio ypatybė ta, kokiu tikslu jis vyksta į tokią tolimą kelionę — dirbti Jakutijos statybose. Galima tikėtis, kad išvykstantiems teks dirbti gana sun kiomis sąlygomis, nes Jakutija ribojasi su šiaurės Ledjūriu, jos teritoriją kerta poliarinis ratas? J. Pečkaitis: Sąlygos dirbti ir gyventi greičiau bus ne įprastos, bet ne sunkios, kaip įsivaizduojate. Būrys dirbs ir gyvens Jakutsko — respublikos sostinės — priemies tyje, amžino įšalo mokslinio tyrimo instituto teritorijoje. Mergaitės ir dalis vyrų atliks apdailos darbus — tinkuos, dažys ir t. t. Galima pagalvoti, kad, neturint specialių įgūdžių, minėtus darbus atlikti sunku, tačiau prisiminę Turkmėniją, kur mūsų studentai dirbo kaip tik tokius
' '4
darbus, galime tvirtinti, jog pastumdėliais studentai ne bus. Vaikinai daugiausiai statys iš rąstų. Užduotis nesu dėtinga, tačiau imli darbo. Jauni vyrai pasižymi fizine ištverme, jėga, tad bijoti darbų visiškai nereikia. Vykstantį taip toli studentą, be abejo, domina ir toks klausimas: ar galės jis užsidirbti daugiau, negu vasarą arčiau namų? J. Pečkaitis: Klausimas nesudėtingas. Jeigu nemažai ir gerai dirbs, tai ir užsidirbs. Tiesa, Jakutijoje yra darbo užmokesčio koeficientas. Jeigu respublikoje jis užsidirb tų 100 rub. per mėnesį, tai ten 140 rub. Be to, yra dar įvairūs priedai. Tad, jeigu respublikoje studentas gali už sidirbti vasarą 200—250 rub, tai ten 300—350 rublių. Kaip rodo pasirašytos sutartys, šiemet merginos tiek ir uždirbs, o vaikinai 50—75% daugiau. Man atrodo, kad vykstančiam studentui yra svarbu ne tik uždarbis. Nemokama kelionė lėktuvais ten ir atgal, bendravimas su kitų tautų žmonėmis, egzotiški įspūdžiai — visa kartu paėmus yra labai viliojantis dalykas. Iki šiol į išvažiuojamuosius būrius mieliau imdavo vy rus. O kaip šį kartą? J. Pečkaitis: Komplektavimo metu nebus griežtai riboja mas merginų skaičius. Tie, kurie panorės išvykti darbuotis už respublikos ri bų, tikrai neapsigaus. Manau, kad tik jaunystėje galima taip turiningai, išradingai praleisti vasaros atostogas.
KATEDROS IR STUDENTŲ PASTANGOS Pokalbis su Vokiečių filo logijos katedros vedėju, filo logijos mokslų kandidatu A. TEKORIUML
Pradėti norime nuo pažan gumo. Ar dėstytojai paten kinti praėjusios sesijos rezul tatais? Visų pirma džiaugiuosi, kad mūsų katedrą aplankė „Tarybinio studento" kores pondentas. Tai, beje, nedaž nas reiškinys. O pažangumu katedra patenkinta. Visi kur sai laikė egzaminus gana ge rai. Ryškiausi yra antrakur sių ir penktakursių rezultatai. Džiaugiamės II kurso studen tu J. Lapinsku, kuris nuo pirmo kurso laiko egzaminus tik labai gerai, J. Kasputyte, M. Kunskaite, penkto kurso studentėmis L. Jutelyte ir E. Jakštaite. Noriu pabrėžti, kad visi pirmo kurso studen tai sėkmingai išlaikė egzami nus. Pirmakursiams, žinoma, iš pradžių būna nelengva. Mūsų akimis, vidurinių mo kyklų paruošimas dar ne toks, kokio mes norėtume. Bet būtume neteisūs, jeigu nepažymėtume, kad mokyk los išleidžia į gyvenimą kas kart vis geriau paruoštus abiturientus. Neužilgo paskutiniųjų kur sų studentai gaus paskyri mus. Atrodo, daugiausia dip lomantų dirbs pedagoginį darbą? Beveik 90 procentų absol ventų dirbs mokytojais arba dėstytojais. Mūsų katedroj daugiausia studijuoja mergi nos: jų ąielą, matyt, labiau žavi pedagogo profesija. O pedagoginiai ir psichologiniai tyrimai rodo, kad vyrų pe dagogų mokykloms labai trūksta. Ne dėl to, " kad jie būtų kuo nors ypatingi. Pe
dagoginių kadrų sumoteriškė jimas ne visai teigiamai vei kia mokinius. Taigi norėtųsi, kad vokiečių kalbos ir lite ratūros studentų tarpe sutik tumėm daugiau vaikinų, nors jų pas mus irgi po truputį daugėja. Norint išmokti užsienio kal bą, reikia ilgo ir kruopštaus darbo, tam tikrų sugebėjimų. Be studijų studentai dar dir ba SMD būreliuose. Kokie aktualūs klausimai ir proble mos sprendžiamos juose? Norintiems įgyti užsienio kalbos ir literatūros specia lybę reikia realių protinių ir fiziologinių prielaidų kalbai studijuoti. Užsienio kalbų specialistų darbas reikalauja pastovaus praktinio kalbos įgūdžių ugdymo ir teorinio pasiruošimo tobulinimo. Į mokslinį darbą linkę studen tai įjungiami į katedrose sprendžiamų mokslo proble mų nagrinėjimą arba dirba mokslo tiriamąjį darbą SMD būreliuose. Sprendžiamos ak tualios kalbotyros problemos. Svarbiausia mūsų katedros mokslo tiriamojo darbo kryp tis yra dabartinės kalbos funkcionavimo dėsningumų tyrimas, germanų kalbų svarbiausiųjų bruožų išaiški nimas. Fakultete sukurta ba zė kalbai tirti instrumentais. Į mokymo procesą įdiegia mas audiovizualinis moky mas. Šiuo metu mes turime penkias specialias audiovi zualines auditorijas ir audio vizualinio mokymo priemo nių kabinetą. Stengiamės pri taikyti naujus pažangius už sienio kalbos dėstymo meto dui. Norėčiau paklausti, kur jū sų katedros studentai atlieka praktiką, kokie ryšiai sieja jūsų katedrą su kitomis aukš tosiomis mokyklomis.
Beveik visi vokiečių litera tūros ir kalbos specialybės studentai trečiame arba ket virtame kurse atlieka trijų savaičių pažintinę - gamybi nę praktiką Greifsvaldo E. M. Arndto universitete. Be šios galimybės geriausieji studen tai (3—5) atlieka dešimties mėnesių priešdiplominę prak tiką irgi minėtame universi tete. Į mūsų aukštąją mokyk lą atlikti praktikos atvyksta Greifsvaldo universiteto slavistai. Gamybinės - pažintinės praktikos metu studentai ne tik patobulina savo praktinį kalbos mokėjimą, bet ir susi pažįsta su studijuojamos kal bos šalies politiniu, ekono miniu ir kultūriniu gyveni mu. Jie atlieka praktikos me tu ir vertingą ideologinį darbą, aiškindami kitų šalių, taip pat ir kapitalistinių, stu dentams TSRS vidaus ir už sienio politiką, pasakodami apie tarybinio akademinio jaunimo gyvenimą. Many čiau, kad šitas ideologinis darbas užsienio praktikos metu galėtų būti laikomas svarbia studentų visuomeni nės-politinės praktikos sudė tine dalimi. Ypač sėkmin ga praktika šia prasme buvo praeitą vasarą, kada mūsų studentai surengė liepos 21-ąją Tarybų Lietuvos die ną. Šiuo renginiu visi liko labai patenkinti. Jau antri metai mūsų ka tedroje dėsto vokiečių kal bą Greifsvaldo universiteto dėstytojai. Bendradarbiauja me su Tartu universiteto ger manistais. Be gamybinės - pažintinės praktikos studentai atlieka vertiminę praktiką Visasąjun ginės akcinės užsienio turiz mo bendrovės „Inturisto" Vilniaus skyriuje, LLKJS CK Jaunimo turizmo biure, pe dagoginę keturių savaičių praktiką pionierių stovyklo se. Sąlygos tapti geru specia listu yra, atrodo, neblogos. Studentams belieka atkakliai studijuoti.
ASMENINIS PAVYZDYS Sakoma, kad vaikai ir stu dentai mūsų šalyje — privi legijuotos „klasės". Todėl nuoširdžiausiai esu dėkingas tokiai visuomenei, kuri suda rė studijoms puikiausias są lygas, todėl jaučiu pareigą skirti visas jėgas mokymuisi. Kartu dažnai pagalvoju, kaip dabar turiu elgtis, kad, bai gęs studijas, duočiau daugiau naudos savajai liaudžiai. Koks gi turi būti studen tas, kokią vietą gyvenime, kovoje už komunistinės vi suomenės žmogų mes turime užimti? Dauguma filologų ruošiasi garbingam mokytojo darbui. Ugdyti naujosios visuomenės žmogų ne tik didelė garbė, bet ir didelė atsakomybė. Pe dagogų darbe negali būti „broko". Sena, bet didi tiesa, kad nuo tėvų ir pedagogų elge sio, asmeninio pavyzdžio pri klauso auklėjimo rezultatai. Prisimenu, mokytojas barė septintoką, kuris buvo persi sunkęs tabako dūmais, Dainų šventės metu gėrė vyną. Pe dagogas visomis oratorinio meno priemonėmis bandė įti kinti neklaužadą, kad tai kenkia sveikatai, mokslui, sportui. Bet jautėsi, kad tie mokytojo žodžiai atšokdavo nuo mokinuko lyg žirniai nuo sienos. Per pertrauką šis išbartas „vyras" išdidžiai pareiškė, kad jis vis vien rūkys, nes rūko jo tėvas ir... pats mo kytojas. Tokiems auklėto jams labai tiktų prisiminti
seną liaudies patarlę: „Ką kunigas sako — klausyk, bet ką jis pats daro — neda ryk". Į Universitetą mūsų, tada dar abiturientų, stojo tūks tančiai. Ne visi tapome jo studentais. Tuo didesnė atsa komybė dabar gerai elgtis, puikiai studijuoti — mus įpareigoja tos vietos, kurias užėmėme ir kurių neįstoję jaunuoliai, gal būt, tiek pat verti. Todėl reikia stengtis pateisinti studento' vardą. Mūsų — busimųjų pedago gų — darbo pagrindai deda mi jau dabar. Jų patvaru mas priklausys nuo to, kaip mes savo asmeniniu pavyz džiu įrodysime, koks turi bū ti mūsų auklėtinis. Kova su girtavimu visur pajudėjo į priekį. Atėjo lai kas pasmerkti ir rūkorių „diktatūrą". Rūkoma bendra bučių kambariuose, korido riuose ir net auditorijose. Nerūkantieji dar labai ne drąsiai gina savo teises ir be veik neskleidžia „patyrimo". Mūsų kurse studentai ir stu dentės nerūko. Kai vyresnio kurso kolegė atsitiktinai su žinojo, kad mūsų kolektyvas „toks", tai net pasmerkė už „atsilikimą nuo gyvenimo". Mes tolerantiški rūkorių įpročiams, tačiau argi būtina nerūkantiems pridūmintose patalpose kvėpuoti nikotiną, kuris labai žalingas. Studentai daugiau turėtų rūpintis ir savo dėstytojų sveikata, kovoti už jų dar bingą nuotaiką, stengtis, kad
jie galėtų ramiai dirbti ge rai vėdinamose, neprirūkyto se, švariose auditorijose. Kalbama, kad žilagalvis dėstytojas išmušė iš rankų papirosą studentei, kada ši gesino nuorūką į „mūzas" sie noje. Galima pateisinti „ne pedagogišką" mokslininko el gesį — juk kitos auklėjimo ir poveikio priemonės nepa dėjo madingai rūkorei. Kai kuriose mūsų šalies mokslo įstaigose studentai patys valo auditorijas, kori dorius, kiemus. Žodžiu, ir čia ateina eilė savitarnai. Mūsų dekanate apie tai seniai kalbama, bet nieko nedaro ma. Naujovių nereikėtų bijo ti. Savitarna, pačių studentų darbas — valyti patalpas, mums sukeltų tik teigiamas emocijas. Visų pirma, mes turėtume moralinę teisę dau giau jaustis Universiteto šei mininkais. Čia iniciatoriais, taip pat, galėtų būti filologai. Juk at eityje daugelis mūsų mokys moksleivius, kaip reikia pa laikyti švarą ir tvarką mo kykloje, namuose. Sakoma, jog tas geras mokytojas, ku ris praktiškai moka padary ti tą ar kitą darbą. Tokia mano nuomonė apie asmeninio pavyzdžio reikšmę, kuri visų pirma liečia busi muosius pedagogus. L. ZAUKA
Filologijos fakulteto prancūzų k. ir lit. spec. III k. studentas
Siame puslapyje pasakojame, kaip busimajai pedagogo profesijai ruošiasi Filologijos fakulteto studentai
Kalbėjosi E. SABALYTE
Praktikos akimirkos (LITUANISTAI A. VIENUOLIO VIDURINĖJE MOKYKLOJE)
Filologijos fakulteto studentams geriau įsisa vinti užsienio kalbų įgū džius padeda audiovizuali nių laboratorijų technika. Nuotraukose: prie pulto — dėstytoja D. Tekorie nė. Ji gali studento kalbą įrašyti į magnetofono juostą ir kartu su grupe ją išanalizuoti. Dešinėje — II k. ger manistė V. Jackevičiūtė.
Apatinėje nuotraukoje matome laboratoriją, ku rioje automatiškai galima transliuoti dvi skirtingas mokymo programas ir kontroliuoti studentų sa varankišką darbą. R. SAVICKO ir G. CERKESAITES nuotraukos
Pamokė, patarė, padrąsino, suskirstė grupėmis, nurodė mokyklas, pristatė vadovams... Iš pradžių nusirašėm pa mokų tvarkaraščius, lankėme, stebėjome patyrusių moky tojų pamokas. Po kelerių metų pertraukos — vėl mo kyklos suole. Sėdim ir užsirašinėjam. Tik po universite to dėstytojų paskaitų mokytojo aiškinimas toks primity vus atrodo, o ir pamokos, kaip studentiškos pertraukos tik mirkt — ir skambutis. Prieš pirmąją pamoką vienas kolena sakė: ..Nežinau, kaip aktoriai jaučiasi pirmą kartą išeidami į sceną, bet manau, kad taip, kaip aš dabar." Kitas kalbėjo kažką apie tai, jog egzamino laikymas — daug mielesnė proce dūra, nei pamokos pravedimas. Egzamino metu šneki de šimt—penkiolika minučių, o mokytojaudamas pamokoje 1 — vos ne visas keturiasdešimt penkias. Egzamino metu gali skaityti iš lapelio, kuriame besiruošdamas prisirašei kiek tilpo, o mokytojui žvilgčioti į konspektą „nedera" I Įeini, drebančiom rankom įsitvėręs dienyną ir prasideda. . : Tai savo balso išsigąsti, tai rankų nėra kur dėti, tai I vaikščiojimo ir pasakojimo ritmai neatitinka vienas kito; tai į laikrodį žiūrėk, tai į mokinius žiūrėk, tai į konspek tą (kada-ne-kada vis dėlto) žiūrėk. .. Ir susimąstai tada I žmogus — koks netobulas „dviakis", „vienprotis" pada ras esi (tam visad randi valandėlę kitą). Ir pajunti tada I didelę pagarbą tiems „primityviems" mūsų vyresniesiems I kolegoms. Įspūdžiai po pirmųjų pamokų gan įvairūs. Vienam pa moka — 100 km treniruotė dviračiu, kitam — pagrindu I nis vaidmuo Požemio teatro vaidinamoj pjesėj, trečiam J — „išspaustos kempinės būsena", ketvirtam ir tiems mi- J nėtiems ■— dar niekad nepatirtas, netikėtas, nepaprastas I jausmas. Viena jaunoji mokytoja, iki pat mokytojų kam-1 bario nešusi krūtinę plėšiantį įspūdį, vienu atodūsiu iš- I leido: „Žavu! Kaip man patiko! Kokie tie vaikai protin- S gi!" Kai prasideda dalykinis pamokos aptarimas, mes pajum 9 tam, kad mums dar truputį reikia dėstytojų — metelius, 1 kitus. Gera mums, dėstytojos V. Pakerienės grupės stu- I dentams — žiūrim į savo vadovę mokinančią, barančią j drąsinančią, įkvepiančią ir viską, nors ir sunku patikėti M viską suprantančią. Ir matom, iš labai arti matom peda gogo etaloną. V. GUŽAUSKA-
akultetuose baigėsi MD konferencijos
Šiandien — kelios darbo akimirkos Chemijos ir Preky bos fakultetuose. Daugiau apie Universiteto XXVI SMD kon ferenciją skaitykite kituose laikraščio numeriuose.
NUOTRAUKOSE: viršuje kairėje — fizikinės chemijos sekcijos mokslinis vadovas doc. A. Levinskas,
apačioje — pranešimus skaito chemikai: pirmakursis S. Jankauskas ir penktakur sis R. Sakavičius.
viršuje dešinėje — dirba politinės ekonomijos sekcija. Iš kairės : sekcijos pirmininkė III k. stud. J. Sapavlčiūtė, mokslinis vadovas ekon. m. kand. V. Kindurys. Praneši mą skaito PI II k. stud. L. Gaižutytė.
TRYS DIENOS — KAIP ŠVENTE
JURAlClO nuotraukos
įsitikimai, nštotyrininkų karai Itudentų profsąjungos ko ptas pasikvietė j svečius rūsį pirmininką, dabar P Vilniaus miesto Lenino bno komiteto ( darbuotoją [autą Žeimantą. taug jo pasakojimų apie ones skaitėme spaudoje, į vakarą klausėmės įspū! dš tolimosios Šri Lankos publikos. Svečias išsamiai bėjo apie jos ekonominius tvarkymus, gyventojų doimąsi — Tarybų Sąjunga, ponavo egzotiški dalykai, Raugiau tokių pašnekesių! A. UZUNEVEŽIS
Svečiuose KPI studentų liaudies teat ras Universitete jau ne pir mą kartą (praėjusiais metais jis parodė „Aštuonias mylin čias moteris“). Šių metų kovo 16 dieną kauniečiai atvyko į svečius. Universiteto Aktų salėje ma tėme režisieriaus R. Tumpos pastatytą I. Kožušniko 2-jų dalių komediją „Svirplys, ar ba gerų paslaugų biuras". Iš žiūrovų reakcijos galima spręsti, kad jie gerai įvertino KPI liaudies teatro aktorių pasirodymą. Universiteto Kie mo teatro aktorius R. Gentvi las žiūrovų vardu padėkojo kauniečiams, Kiemo teatro ats tovai įteikė svečių kolekty vui dovanų. Po to įvyko liaudies teatro ir Kiemo teatro aktorių susi tikimas. Kauniečių teatro me no vadovas R. Tumpa pasiūlė
’raeitos savaitės pabaigoUniversiteto kraštotyrininpakvietė į net du iš eivakarus. Penktadienį Unisiteto kavinėje buvo pa Įiėtos žymaus kraštotyriĮko, |pažangaus __ =__ _________ kultūros [kėjo Felikso Bugailiškio lyniasdešimtosios metinės, [tras vakaras buvo skirtas fybų Sąjungos Didvyriui pzui Vitui — revoliucioĮriui pogrindininkui, anti[istinio judėjimo Vilniuje ko metais organizatoriui ir povui. Apie savo pažintį juo, apie pogrindinę kosu okupantais studentams šakojo Teisės fakulteto Universitete tomis dienomis centas Andrius Bulota. Mijimas vyko Finansų ir ap galėjai išgirsti įvairiausių kalbų garsus. Mus aplankė artos fakultete. VI. BRAZIŪNAS grupė Kubos, VDR, Egipto
delį „Ieškome atsakymo". „Džiugu, kad toks jaunas kolektyvas renkasi aktualias nūdienos problemas, ieško kolektyvams aktyviau bendra atsakymo j tai, kuo žmogus darbiauti: bent po keletą kar gyvena šiandien, kuo jis gy tų per metus vykti vieniems vens rytoj," — pasakė Uni pas kitus. Juk kiekvienas susi tikimas su kitu kolektyvu, versiteto Medicinos fakulte kiekvienas pamatytas spektak to teatrinės studijos vadovas lis praturtina naujais įspū V. Sruoga. džiais, kurie taip reikalingi Fakulteto dėstytojas A. aktoriui. Šiam pasiūlymui pri Bubnys pasidalijo prisimini tarė Kiemo teatro vadovas V. mais iš savo studentiškų die Limantas ir visi aktoriai. nų Kauno Medicinos institu N. BLOTNYTĖ te. „Lauksime jūsų atvažiuo jant į Kauną. Atsivežkite sa Medicinos fakulteto stu vo godas, džiaugsmus, suma dentai pasikvietė į svečius nymus", — pakvietė kultūros savo kolegas iš Kauno Medi klubo pirmininkas A. Jancinos instituto. Kauniečių kus. eksperimentinis teatras kavi Vakaras prabėgo linksmai nėje parodė kelias Londono, ir įdomiai. Morua ir Viljamso miniatiū B. VALAINYTE ras bei savos kūrybos vaiz-
kauniečiai
Arabų Respublikos, Somalio ir Bulgari’os jaunuolių, stu dijuojančių Leningrado Ždanovo universitete. Interklubiečiai šiltai sutiko savo bend raamžius, apročTė jiems Vil niaus miesto istorines ir ar chitektūrines įžymybes, se namiestį, kartu pabuvojo Et nografijos muziejuje, Dailės parodų rūmuose, Lazdynuo se.
Geriausi susitikimo įspū džiai- svečiams ir šeiminin kams liko iš internacionali nio vakaro, kurį kavinėje surengė Interklubas. Vakare taip pat dalyvavo LLKJS Universiteto komiteto sekre torius S. Imbrasas, pavaduo tojas J. Galinaitis. Mūsų sve čiai iš Kubos, VDR ir EAR padainavo keletą savo liau-
Kovo 12, 13 ir 14 d. vyko Universiteto SMD XXVI konferencija Prekybos fakultete. Prekybininkams toks renginys — dar tik penktas. Jos darbe dalyvavo 412 studentų. Palyginus su praei tais metais, dalyvių skaičius išaugo vos ne dvigubai. Per skaityti 73 pranešimai. Konferencijoje dalyvavo taip pat Teisės, Chemijos fa kultetų studentai, 9 svečiai iš Jerevano, Odesos, Minsko ir Maskvos aukštųjų mokyklų, kurie buvo pakviesti per skaityti savo paruoštus pranešimus. . . .Tą dieną, kai atvykau sužinoti duomenų apie šio fakulteto SMD konferencijos darbą, visi — ir studentai, ir jų dėstytojai — ruošėsi konferencijos uždarymui. Maniau, kad rezultatai bus susumuojami oficialiai. O, pasirodo, suklydau. Darbų aptarimas vyko šventiškoje aplinkoj e prie stalų, apkrautų gardžiais sausainiais, kuriuos sako, pati Jūratė iškepė. Pirmoji konferencijos darbą aptarė dėstytoja D. Jarmašauskienė. Jos nuomone, darbai geri ir reikėtų, kad jie būtų išversti į rusų kalbą, nes tada su jais susipažinti ga lės ir broliškų respublikų studentai. Fakulteto SMD pirmininkas Z. Kevelaitis apžvelgė re zultatus, supažindino su I, 11 ir III vietų laimėtojais. Konferencijoje 4 pranešimus perskaitė ir vakarinio skyriaus V k. studentai. — Ar nevertėtų ateityje įtraukti į konferencijos darbą dar ir neakivaizdinio skyriaus studentus? — sako doc. A. Venckus. Gera mintis. Juk neakivaizdininkai — tai pirmiausia jau dirbantys žmonės. Jie galėtų pateikti labai gerų ir vertingų minčių, praktinių dalykų. Vakare kalbėjo fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius., gerbiamas profesorius M. Gregorauskas. Neatsiliko ir svečiai: dainavo armėnai savo gimtąja kalba, dainavo odesiečiai. O Michailas iš Maskvos pa skaitė puikų eilėraštį apie pavasarį. Ir buvo taip gera, jauku nuoširdžių draugų būry. .. .Z. Kevelaitis parodė man priešingoje stalo pu sėje sėdinčią simpatišką mer gaitę. Sužinojau, kad tai A. Žvalionytė, III kurso studentė. Ji kartu su L. Milonaite ir I. Valančiūte paruošė labai puikų pranešimą. — Mūsų darbas vadinasi „Avalynės kokybės kitimas dėvėjimo metu", — pasakoja mano pašnekovė. — Mes labai dėkingos savo darbo moksliniam vadovui vyr. dės tytojui V. Mikalauskui, kuris pasiūlė mums tokią puikią temą. Merginos duomenis rinko iš avalynės atelje, domėjosi kai kurių rūšių avalynės kaina, kaip ji dėvisi, kaip taiso ma. Paskui lygino fabrikų gaminius, ieškojo išvadų, kuri avalynė greičiausia susidėvi ir kodėl. Gal būt, darbas pa vyko dar ir todėl, kad studentės jį dirbo nuoširdžiai, kasdieną po porą valandų rinko duomenis. . . .Padėkojau Almai, kad ji sutiko truputį pasikalbėti, Nenorėjau ilgiau varginti, nes rūbinėje jos laukė nerimaudamos draugės. Išėjau kartu ir aš. Man buvo malonu susipažinti su Prekybos fakulteto studentais, sužinoti apie jų SMD konferencijos darbą. Jaučiausi lyg aš pati būčiau vieno iš tų darbų autorė... D. MARCINKEVIČIŪTE
dies dainų, neliko skolingi ir interklubiečiai. Svečiai ilgai dėkojo Interklubui už nuoširdų pri ėmimą. Kovo 27 d. 17 vai. Auloje Dabar mes ruošiamės inter nacionalinei savaitei, kuri tu renkasi Jakutijos išvažiuoja rėtų vykti Gegužės 1-osios švenčių dienomis. masis būrys.
V. ELINSKAS lnterklubo narys LLKJS Universiteto komitetas
Jaunųjų specialistų — medikų internatūra
Į SKAITYTOJŲ KLAUSIMUS ATSAKO TEISININKAI
Grupė Medicinos fakulteto vietą ir vieno mėnesio atosto dirbantiems gydytojams. Jie diplomantų kreipėsi į redak gas prieš pradedant interna privalo laikytis vidaus dar ciją su prašymu smulkiau tūrą apmoka aukštoji mokyk bo tvarkos taisyklių, jiems paaiškinti, kokia tvarka jau la. Kelionės išlaidas jaunie darbo dienos trukmė yra to nieji specialistai — medikai siems specialistams, baigu kia pat, kokią numato atitin atlieka specializaciją. siems internatūrą, apmoka ta kamų specialybių gydytojams Jus konsultuoja Teisės fa įstaiga, į kurią jie nukreipia veikiantys darbo įstatymai kulteto dėstytojas Anzelmas mi nuolatiniam darbui po in Kartu Nuostatai numato, kad KATKUS. ternatūros baigimo. gydytojams-internams keisti Jaunieji specialistai — me Specialybė, pagal kurią jau darbo krūvį, panaudoti juos dikai, baigę universitetų Me nasis specialistas-gydytojas at išeinančių atostogauti etatinių dicinos fakultetus ir medicinos lieka specializaciją, nustatoma gydytojų pavadavimui ir pan., institutų Gydomuosius ir Pe priklausomai nuo pareigų, į pažeidžiant tipinius planus, diatrijos fakultetus, privalo kurias pagal personalinio pa leidžiama tik išimties atvejais atlikti vienerių metų speciali skirstymo komisijos sprendi ir tik respublikos Sveikatos zaciją (internatūrą). Internatū mą jis buvo nukreiptas. apsaugos ministerijos leidimu. ros tvarką smulkiai reglamen Tam tikri reikalavimai ke Gydytojams-internams dirbti tuoja specialūs nuostatai, pa liami ir įforminant internatū antraeilėse pareigose nelei tvirtinti TSRS Sveikatos ap ros pradžią: jaunasis specia džiama. saugos ir TSRS Aukštojo ir listas sveikatos apsaugos or Tais atvejais, kai gydytojaispecialiojo vidurinio mokslo ganui turi pateikti išrašą iš internai specializacijos metu ministrų. įsakymo apie jo įtraukimą in ilgai serga, būna nėštumo ir Smėlėtomis Dzūkijos kalvomis. K. MIZGIPIS Pagrindinis internatūros ternatūron ir gydytojo diplo gimdymo atostogose, apie tikslas yra gydytojų — spe mą. Savo ruožtu sveikatos ap specializacijos pratesimą kiek cialistų ruošimas pagal vieną saugos organas išleidžia įsa vienu atveju sprendžia svei iš klinikinių specialybių. kymą, kuriuo jaunasis specia katos apsaugos organas, ku Internatūra trunka viene listas nukreipiamas į konkre rio žinioje gydymo įstaiga. rius metus: ji prasideda rug- čią gydymo-profilaktikos įs Pasibaigus internatūrai, gy piūčio 1 d. baigiasi liepos 1 d. taigą, kur jam išrašoma darbo dytojai laiko egzaminą komi (baigusiems minėtų mokyklų knygelė. sijoje, kurią sudaro: medici Sakykim, ant prekystalio dūmelis ir keli susilieję si do, kad autoriai sumažina vakarinius skyrius — atitin Nuostatuose gana detaliai nos instituto (fakulteto) atsto guli dvi fotografijų knygos: luetai? reikalavimus sau. Sveikinti kamai nuo balandžio 1 d. iki nušviečiami pagrindiniai in- vas, vadovaujantis internatū „Vilniaus šiokiadieniai" ir Parodą apžiūrėjęs, pajunti, nos spalvotos nuotraukos, ta kovo 1 d.). ternų darbo teisės klausimai. rai (komisijos pirmininkas), „Vilniaus šventės". Galite aiškiai matyti, kad otJ Internatūron įtraukiami Juose numatoma, pavyzdžiui, instituto (fakulteto) dėstyto pirkti tiktai vieną. Kurią pa kad ji gana vienodoka. Sė čiau di, stovi ar eina turistai — jektyvą reikėjo kreipti (dau aukštųjų medicinos mokyklų kad internams per specializa jas, vyriausiasis specialistas, sirinksite? nei labiau susimąstę, nei nu guma atvejų) į tuos objek absolventai, išlaikę valstybi ciją mokamas darbo užmokes sveikatos apsaugos skyriaus baltose-juodos] Šventės gražios jau kaip vargę, nei nuoširdžiau susi tus, kurie nius egzaminus ir gavę gy tis pagal užimamas pareigas, vedėjas, ligoninės vyr. gydy nuotraukose. šventės: šypsenos ant šypse žavėję. Vidutinė fotografuo dytojų vardus. Kartu minėti turimą stažą ir tvarką, kurią tojas ir skyriaus vedė dažniau keisti paro] Nuostatai numato, kas atlei numato TSRS Sveikatos ap jas, vadovavęs interno pa nų, įdomūs juokintojų veiks jamųjų nuotaika uždeda ir dųReikia ekspozicijas, bet tai ne] džiami nuo internatūros. Tai saugos ministro 1972 m. ruošimui. Išlaikius egzami mai ir padėtys... Čia ir silp nuotraukai tokį pat antspau reiškia kabinti bet ką. . . No] visų pirma aukštųjų medici rugpiūčio 16 d. įsakymu ną, internatūrą baigusiems nesnis fotografas neblogai dą. Ar nevertėjo akyliau pa rėtųsi po kiekviena nuotrau] Šiokiadienių ieškoti išraiškingesnių veidų, patvirtinta ins gydytojams suteikiamos nu pasidarbuotų. nos mokyklų absolventai, ku Nr. 669 ka matyti autoriaus pavardę riuos skirstymo komisijos nu trukcija. Kiekvienam jauna statyta tvarka atostogos. Kar akimirkas „pagauti" keliagu įdomesnio fotografavimo taš juk paroda tai dviejų, vadi] kreipė į mokslinį-tiriamąjį jam specialistui-medikui būtų tu jiems įteikiamas atitinka bai sunkiau, ir tik dideli fo ko. Labiausiai parodai kenkia naši, žvilgsniai skirtingi. No] atranka. Leng darbą, o taip pat ir tie, ku labai naudinga susipažinti su mas pažymėjimas (neišlaikiu tomenininkai sugeba parodyti nekruopšti risi tikėti, kad fotografai ši] rie, aukštųjų mokyklų Tary minėta instrukcija. sieji egzamino jo negauna). kasdienybės, paprasto žmo viausia pirmą pasitaikiusį ob tema pateiks žiūrovams ; gaus darbo prasmę. jektą nufotografuoti — ir pa Baigusieji internatūrą priva Internų ruošimui paprastai boms rekomendavus, įstojo į ne vieną parodą, ir nekarto] įstaigų lo vykti dirbti į tą įstaigą, aspirantūrą arba klinikinę or- vadovauja gydymo Turizmas, kaip ir šventė, rodą kabink! .. Be reikalo tų trūkumų, kuriuos jie pa] dinatūrą. Beje, jaunieji spe skyrių vedėjai, žinomi savo į kurią jie buvo paskirti po savaime dėkinga tema foto nėra nuotraukų stambiu pla tys lengvai mato. cialistai, neįstoję aspirantū- srities specialistai. aukštosios mokyklos baigimo. grafijai. Tik ką pakabinus nu. Kai neišraiškingas pats Ta pačia proga tartini ke] Nuostatuose atskirai apta Dažnai būna, kad speciali K. Mizgirio ir V. Jankevi objektas, tegu fotografas ne Ii žodžiai apie K. Mizgirio ron arba klinikinėn ordinatūpatingi imtis bet kokių prie riamos ir gydytojų-internų bu zacijos metu jaunųjų specia čiaus paradą, jau būriavosi ron, turi būti bendra tvarka fotoreportažą iš turistų Nau] tų-buities sąlygos. Juose nu listų šeimyninė padėtis pasi žiūrovai. Įdomūs tie kalnai, monių šviežesniam žvilgsniui. jųjų metų sutikimo La! nukreipti internatūron. Neišnaudotos situacijos; juk Internatūron gydytoj us-ab- matyta, kad internatūros lai keičia. Todėl Nuostatai tą kuprinėti studentai, snieguo turistas kalnuose — tai ne ro girioje. Nors ir kokio] gydytojai-internai klausimą aptaria atskirai: to tos eglės.. . solventus paskirsto jaunųjų kotarpiu susirinkimo salėj. Nejaugi sunkios buvo fotografavim] specialistų personalinio pa aprūpinami bendrabučio tipo kių jaunųjų specialistų per Įžymūs fotomenininkai sa sąlygos (su „blicu"), bet nuo] skirstymo komisija VI kurse, gyvenamuoju plotu. Jį sutei skirstymą vykdo respubli ko, kad meninių nuotraukų nebuvo įspūdingesnių kalnų traukų nepriekaištinga kom ir debesų?! kia ta gydymo įstaiga, kurio kos sveiktos apsaugos minis sutinkamai su gydymo įstaigų jie padarą tris keturias per pozicija. Optimaliausiai per ir žinybų poreikiais tam tik je jaunasis specialistas atlieka terija. Tuo tarpu jaunuosius metus, nors fotografuoją vos Girdėjot, sykį vertintojas teiktas tokių akimirkų suju specialistus, kuriems buvo su ne riems specialistams. Jaunie specializaciją. kasdien. Informacinei tarė: „Ot, trūksta to...“ ir dimas, nuotaikos (karnavalo] Internai ruošiami pagal in teikta teisė įsidarbinti sava nuotraukai kitokie reikalavi pliaukštelėjo pirštais, nega dirigento padėjėjas , Ilgaka] siems specialistams-gydytojams, kuriems suteikta teisė dividualų planą, kurį sudaro rankiškai, pabaigus internatū mai, tačiau tai nereiškia, lėdamas žodžiais išsireikšti. sė, Ūsočius). Fotoreportaža] įsidarbinti savarankiškai, in interno vadovas — skyriaus rą, į darbą skiria sveikatos kad ji gali būti prasta. Nori Autoriams iš viso nereikėtų patvirtina, jog būtinai reika ternatūrą organizuoja svei vedėjas, dalyvaujant vyriau apsaugos organas tos vietovės, me geresnės kompozicijos, priekaištauti, jei parodoje lingas kruopštus kadravimai specialistui, insti kurioje yra internatūros ba intriguojančios nuotaikos, ne nebūtų taikliai „pagautų" tu ir negailestinga atranka. katos apsaugos įstaigos jų gy siajam venamoje vietovėje. Jaunieji tuto (fakulteto) dėstytojui, at zė. Valio autorių darbštumui bekalbant apie techninę ko ristų ant upės slenksčių, jei Gydytojai, baigę internatū kybę. Pastarojo reikalavimo nebūtų perteikto kelionės o nuo pastabų ir pasiginėyspecialistai-gydytojai, pašauk sakingam už internų paruoši ti tarnybon į TSRS Ginkluo mą. Tipiniai internų ruošimo rą paskyrimo vietoje, privalo šios parodos autoriams nega žavesio, jei kai kurios nuo jimo universitetiečių fotopa tąsias Pajėgas, internatūrą at planai tvirtinami TSRS Svei dirbti trejus metus, per ku lime ypač prikišti. Tačiau. .. traukos nealsuotų šilta ir pa rodos tik gerės! riuos jie negali dalyvauti kon ką gi duoda tamsutėlėje trauklia šviesa. lieka įstaigose, esančiose ka katos apsaugos ministerijos. Internai kiekvieną ketvirtį kurse stoti į ordinatūrą, o taip nuotraukoje vos įžiūrimas rinių komisariatų, pašaukusių A. STANEVIČIUS Geriausios nuotraukos ro juos karinėn tarnybon, vieto privalo atsiskaityti už atlik pat negali būti pasiųsti kelti tą darbą. Administracine tvar kvalifikacijos į gydytojų tobu vėse. Nuostatuose kalbama ir apie ka gydytojai-internai pavaldūs linimosi institutus (fakultetus). atitinkamas kompensacijas ry gydymo-profilaktinės įstaigos Kartu reikia žinoti, kad pri vestuvių proga PF V k. studentą Antaną Grabauską i] šium su persikėlimu ir atos vadovybei. Internatūros metu valomas dvejų metų darbo MF IV k. studentę . Adelę Ničajūtę. Linkime dideles togų suteikimu. Jaunųjų spe jaunieji specialistai-medikai pagal specialybę stažas, būti šeimyninės laimės! cialistų, taip pat ir pašauktų naudojasi visomis teisėmis ir nas, stojant į ordinatūrą, skai Studentų profkomitetas į karinę tarnybą, kelionės iš jiems taikoma atsakomybė čiuojamas nuo internatūros „Tarybinio studento" redakciją laidas į internatūros atlikimo kaip ir visiems savarankiškai Daiginto momento.
Turistai nuotraukose
Sveikiname
PASALINTI
NEPAŽANG0S STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I kurso stud. I. Pavilonytė, III k. stud. A. Tamulionis, Fizikos fakulteto I k. stu dentai R. Butkus ir A. Valai tis, Gamtos fakulteto II k. stud. J. Gintautaitė,
LAKRASTK EINA NUO 1950 METŲ
Chemijos fakulteto III k. stud. J. Milius, Teisės fakulteto I k. stud. A. Jonča, Filologijos fakulteto I k. stud. L. Inokaitytė ir A. Kaulavičius, IV k. stud. V. Dob rovolskis, Istorijos fakulteto III k. stud. I. Sabataitytė, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. L. Radzevi čiūtė, Pramonės ekonomikos fa kulteto I k. stud. D. Barodaitė.
KAINA 2 KAP.
VISIEMS, VISIEMS! Liežuvius miklindami, ko jas mankštindami, rinkitės kovo 31 d. 17 vai. į Skar gos kiemą, J MELAGIŲ DIENĄ! Gausit pavalgyti dešrelių, spurgų, šašlykų (už pinigus),
gros fakultetų vokaliniaiInstrumentiniai ansambliai (nemokamai), meluos fakulte tai, specialybės, studentai. Dalyvaus kraštotyrininkų ramuva. Kviečiame nepasididžiuoti ir atvažiuoti. Kviesliai — Kultūros klubas
riausią dainą studentiška te matika, Kovo 24 d., sekmadienį, 19 MF II k. merginų prizas] vai. Medicinos fakulteto di simpatiškiausiam dalyviui. džiojoje auditorijoje rengia Kviečiame! mas Universiteto GITARISTŲ —VOKALISTŲ KONKURSAS VVU studentų profkomiteta] „Daina — mūsų širdžių lieps na". Nugalėtojų laukia: MF profbiuro prizas ge Vilija, riausiam gitaristui - vokalis tui, liūdime kartu su Tavimi, mirus mylimai mamytei. VVU studentų profkomiteto prizas už geriausią pilieti II kurso lituanistai nę daina. IF profbiuro prizas už ge
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25804, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 1135
LV 02548
REDAKTORIŲ; ALGIS KUSTA