UaRVBiniS sccroencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
v,.
1973 m. balandžio 6 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Vilniui —650 metų Pirmą kartą autentiškuose istoriniuose dokumentuose Vil nius minimas 1323 metais, kurie ir laikomi miesto įkūrimo data. Šiemet Vilniui sukanka 650 metų. Šią gražią sukaktį plačiai paminės miesto darbo žmonės. Sudaryta organizaci ne komisija, numatyta daug renginių. Apie tai papasako jo Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekreto rius Petras Griškevičius ELTOS korespondentui Algiman tu: Degučiui. — Vilnius — ne tik stambiausias mūsų respublikos pra monės ir kultūros centras, — pasakė drg. Griškevičius. — Vilnius — vienas seniausių šalies miestų, revoliucinio ju dėjimo Lietuvoje lopšys. Respublikos sostinėje šiandien dirba daugiau kaip šimtas šiuolaikinių įmonių, gaminančių sudėtingiausius prietaisus. Vilniuje pagaminta produkcija keliauja daugiau kaip į 70 pasaulio šalių. Pokario metais du kartus išaugo miesto gyventojų skai čius Dabar jis jau viršija 400 tūkstančių. Vilnius — Lietu vos mokslo ir kultūros centras. Jame yra šešios aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 27 tūkstančiai studentų, čia vei kia 20 mokslinio tyrimo institutų. Galima pasidžiaugti ir šauniu vilniečių darbu. 1970 metų lapkričio 6 d. Vilniaus miesto darbo žmonės raportavo
apie aštuntojo penkmečio užduočių įvykdymą pirma laiko. Už šiuos laimėjimus respublikos sostinė buvo apdovanota Lenino ordinu. Mūsų nesenstančio miesto sukaktį — 650-ąsias įkūrimo metines — vilniečiai pasitiks dar našesniu darbu. Reikia manyti, kad šiai datai skirtame sostinės visuomenės atsto vų susirinkime Sporto rūmuose birželio 29 dieną bus rapor tuojama apie pusmečio plano įvykdymą pirma laiko. Tą dieną miesto darbo žmonės padės gėlių prie Lenino paminklo ir Karių kapinėse, Gedimino aikštėje bus atideng tas paminklinis akmuo su užrašu „Vilnius 1323—1973". Va kare įvyks masinės vaikštynės. „Žinijos" draugija pradėjo paskaitų ciklą, skirtą miesto istorijai. Gegužės ir birželio mėnesiais paskaitos apie Vil niaus praeiti ir dabartį bus taip pat skaitomos įmonėse bei organizacijose. 650-ųjų Vilniaus metinių proga numatyta surengti ir parodų. Vilniečiai ir svečiai galės aplankyti miestui skirtas etnografijos ir dailės parodas. Bus surengta muzikos, poezijos savaitė, išleisti jubiliejiniai ženkleliai, bukletai. Pasirengimas šventei prasideda jau dabar. Balandis bus paskelbtas miesto gražinimo mėnesiu. Gatvės ir skverai pa sipuoš stendais, plakatais, pasakojančiais apie miesto liau dies ūkio ir kultūros pasiekimus Tarybų valdžios metais. Netenka abejoti, kad respublikos sostinės darbo žmonės pažymės savo gimtojo miesto sukaktį naujais laimėjimais visuose ūkinės ir kultūrinės statybos baruose.
MATEMATIKŲ MOKYTOJAS'
Lietuvą, — Marijampolės gimnazijoje, — 1922 m., ją baigęs, toliau tęsia mokslą Kauno universiteto Gamtos ir matematikos fakultete, ku rį baigęs paliekamas dirbti laborantu, vėliau asistentu. Kitais metais gabiam mate matikui skiriama stipendija, ir jis išvyksta toliau mokytis į Heidelbergo universitetą (Vokietija), kur, vadovauja mas žymaus geometro prof. G. Lybmano, parašė ir apgy nė gamtos mokslų daktaro disertaciją. P. Katiliaus moks liniai darbai geometrijoje svarbūs ne tik rezultatais, bet ir yra sudėtingų problemų
nepaprastai aiškaus išdėstymo pavyzdys. Grįžęs į Lietuvą, P. Kati lius dirbo Kauno universitete docentu. Didžiojo Tėvynės karo metais jis daug pasidar bavo išsaugodamas Vilniaus universiteto turtą, ypač Gam tos ir matematikos fakulteto biblioteką. Išvadavus Tarybų Lietuvą, P. Katilius nuo 1944 m. yra Vilniaus universiteto Geometrijos katedros vedėjas. Prof. P. Katilius paruošė daug gerų matematikų. Sun ku rasti respublikoje mate matiką, kuris nebūtų jo mo kinys. Jis skaitė beveik visus bendrosios matematikos kur
ATVIRAS PARTINIS SUSIRINKIMAS Balandžio 11 d., trečiadienj, 16 vai. VVU Aktų salė je (Čiurlionio 21) įvyks atviras Universiteto partinės organizacljos susirinkimas. Darbotvarkėje: „Idėjinio politinio darbo, internacio nalinio auklėjimo tobulinimo uždaviniai, vadovaujantis nrg. L. Brežnevo pranešimu „Apie Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos penkiasdešimtmetį." Registracijos pradžia 15 vai. Partijos VVU komitetas
Už nuopelnus, ruošiant aukštos kvalifikacijos specia listus, ir aktyvią visuomeninę politinę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio Darbo Raudonosios Vėliavos ordi no V. Kapsuko universiteto prorektoriui, istorijos mokslų kandidatui, docentui Broniui SUDAVICIUI Lie tuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardą.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. SUMAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1973 m. kovo 29 d.
matematikos rinkinys" atsa kingasis redaktorius. Kokias pareigas profesorius beatliktų, — visuomet kruopščiai, kūrybiškai. Visi jo mokiniai ir bendradarbiai pažįsta prof. P. Katilių kaip gerą pe dagogą, nuoširdų bičiulį, tak tišką ir principingą žmogų. Už savo darbą profesorius su silaukia apdovanojimų, visų jį pažįstančių padėkos. Linkime mielam, Profesoriui geros sveikatos, nesenkančios energijos ir kūrybingo darbo. Doc. A. MATUZEVlClUS, doc. P. VASKAS, fiz.-mat. m. kand. V. PADERVINSKAS
Posėdyje ir aptarta, kaip į normų laikymą įjungti III k. studentus. Čia laukiama di desnė fakultetų vadovybės ir komjaunimo biurų pagalba. VVU komjaunimo komite to sekretorius J. Bagdonas sa vo pranešime iškėlė kai ku riuos organizacinio darbo ne sklandumus pirminėse kom jaunimo organizacijose. Ne kaip tvarkoma įskaita ir ren kamas nario mokestis Finan sų ir apskaitos, Istorijos, Fi lologijos ir kituose fakulte tuose. Netvarkos pavyzdžių pateikė taip pat posėdyje kal bėjęs revizijos komisijos pir
DĖMESIO!
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO KULTŪROS VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. B. SUDAVICIUI
sus. Profesoriaus paskaitos visuomet pasižymi saikingu griežtumu, virtuoziniu išdės tymo tikslumu ir dideliu pe dagoginiu meistriškumu. To mis pat savybėmis pasižymi ir jo parašyti vadovėliai „Analizinė geometrija", „Di ferencialinė geometrija", „Geometrijos pagrindai", ku rie įvertinti respublikine pre mija. Prof. P. Katilius yra ne tik mokslininkas pedagogas, bet ir puikus organizatorius bei vadovas. Jis — katedros ve dėjas, fakulteto mokslinių laipsnių teikimo tarybos pir mininkas, žurnalo „Lietuvos
Kovo 29 d. įvyko Universi teto komiteto posėdis. Jame svarstyti aktualūs klausimai. Jau metai, kai galioja nau jojo PDG komplekso normos, paskatinusios įvairaus am žiaus žmones aktyviau spor tuoti. Komiteto posėdyje Fi zinio auklėjimo katedros ve dėjas P. Urbonas ir dėst. V. Matulaitis kalbėjo apie PDG normų laikymą Universitete. Jeigu pirmieji, antrieji kur sai nekelia rūpesčio (čia yra fizinio auklėjimo užsiėmi mai, ir lengviau rengti varžy bas), tai kur kas blogesnė pa dėtis vyresniuose kursuose.
miteto įskaitos sektorių pa mininkas V. Leipus. įpareigojimų sistemos Komiteto posėdyje taip pat ruošti kortelę; buvo kalbėta apie pasiruoši įpareigoti fakultetų kom mą darbo ir poilsio stovyk jaunimo biurus iki balandžio mėn. 20 d. sutvarkyti kom loms. jaunuolių įskaitą; Posėdyje dalyvavo LLKJS įpareigoti fakultetų kom CK įskaitos ir statistikos sek jaunimo biurus organizuoti aktyvo mokymą, remiantis toriaus vedėja G. Seniut, VLKJS CK instrukcija apie LLKJS Lenino rajono komite komjaunuolių įrašymą ir išto sekretorė A. Dulskytė, fa slrašymą iš įskaitos; pirminių komjauni kultetų komjaunimo biurų modidinti organizacijų sekretorių sekretoriai, VVU darbo ir po asmeninę atsakomybę už ilsio stovyklų štabo darbuo VLKJS narių įskaitą; įpareigoti fakultetų kom tojai M. Bložė ir Z. Burnys. jaunimo biurus, kad visi VVU KOMJAUNIMO komjaunuoliai, kuriems būti KOMITETO POSĖDYJE na keisti komjaunimo doku PRIIMTAS NUTARIMAS mentus ryšium su pavardės pakeitimu, tai atliktų iki ba Jame, be kita ko, sakoma: įpareigoti komjaunimo ko landžio 20 d.
Balandžio 7 d. respublikos matematikai (ir ne tik mate matikai) pažymi prof. P. Ka tiliaus 70-ąsias gimimo ir 50ąsias darbo Universitete me tines. P- Katilius gimė dabarti niame Kapsuko rajone, vals tiečio šeimoje. Pirmojo pa saulinio karo metais mokėsi karo pabėgėlių gimnazijoje Voroneže, 1918 m., grįžęs į
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS
atkreipti fakultetų komjau nimo biurų dėmesį į dėstyto jų ir darbuotojų pirminių komjaunimo organizacijų darbą, tvarkant įskaitą ir renkant nario mokestį; įpareigoti visus Universite to komjaunuolius, gimusius 1945 m. ir anksčiau^ nedir bančius komjaunimo renka muose organuose, laiku išsi rašyti iš įskaitos VVU kom jaunimo komitete; įpareigoti fakultetų pirmi nių organizacijų sekretorius likviduoti esamus nario mo kesčio įsiskolinimus Tomsko statybos būryje bei darbo ir poilsio stovyklose iki gegužės 1 d.; įpareigoti vasaros darbo ir poilsio stovyklų bei išvažiuoIamųjų būrių komisarus su rinkti nario mokestį iš laiki nųjų pirminių organizacijų narių ir atsiskaityti su VVU stovyklų štabo komisaru iki spalio mėn. 1 d.
ŠALINTINI NESKLANDUMAI
LLKJS VVU KOMITETE
Dviems mėnesiams — į Kostromą Antradienį centriniuose Universiteto rūmuose susirin ko studentai iš visų fakulte tų, norintys vasaros atostogas praleisti darbo ir poilsio sto vykloje prie Volgos. Komjau nimo komitetas organizuoja 50 žmonių išvažiuojamąjį bū rį į Kostromą. Mūsų studentai dalyvaus automobilių giganto prie Karnos pagalbinės ga myklos statyboje. Numatoma
Nr. 11 (831)
atlikti betonavimo, mūrijimo ir montažo darbų už 85 tūkst. rublių. Išdirbio norma vienam žmogui — 1700 Tub. sąmati nės vertės. Iš viso Lietuvos būryje bus 180 žmonių. Būrio vadas J. Nedzveckas pasakė, kad važiuojantys į Kostromą patirs mažiau sun kumų, negu tie, kas ruošiasi į stovyklą Tomske. Kostromos būrys turės geresnes klimati
TRUMPAI '4- Įvyko Linksmųjų ir išradingųjų klubo varžy bos tarp Filologijos ir Pre kybos fakultetų komandų. Nugalėjo pastarieji. Tie sos dėlei verta pastebėti, kad abi komandos per ma žai parodė jumoro ir išra dingumo, — matyt, neat sakingai ruošėsi. ;Į- Respublikos aukš tųjų mokyklų politinės ekonomijos dėstytojai šeš tadienį buvo susirinkę Universiteto Auloje. Jie tarėsi, kaip pagyvinti se minarų užsiėmimus, dali josi patyrimu. Pasitarime perskaityti 6 pranešimai. Universiteto mokslo ir kultūros dienos aplankė visus Panevėžio rajono kampelius. Studentai su rengė 10 koncertų. „Sei mininkai stengėsi atsidė koti linksmiesiems sve čiams sutiktuvių duona ir druska, kuo geriausiais linkėjimais, — rašo Pane vėžio rajono laikraštis ■■Tėvynė". Bet tuo dar ne buvo išreikštas visas dė kingumas. Jeigu jau Staniūnų saviveiklininkai, pa tys mokėdami gerai dūdą pūsti, elektrinėmis gitaro mis skambinti, ši kartą pripažino, kad kaimo ka pelos smuikai „už širdies griebia", tai manau, kad studentams šis Įvertinimas būtų pats geriausias".
nes ir, tikriausiai, buitines są lygas. Tačiau romantikos ir čia užteks: stovykla įsikurs vaizdingoj Volgos pakrantėj. Tai buvo pirmasis būrio su sirinkimas. Sekantį kartą stu dentai gaus tikslesnę informa ciją apie jų darbo rankų lau kiančią statybą. Tačiau tie, kurie rimtai pasiryžo vykti į Kostromą, neišsigąs jokių sunkumų ir netikėtumų. Kom jaunimo komitete dar priima mi pareiškimai (vyrui). B. BRAZAITE
LOTYNIŠKOS KILMĖS ŽODĮ „STUDENTAS“ ŽODYNAI AIŠKINA ŠITAIP: „UOLIAI DIRBANTIS, TROKŠTĄS ŽINIŲ.“ TAIP, SVARBIAUSIAS STUDENTO UŽDAVINYS — MOKY TIS. TAI AIŠKU KIEKVIENAM. TAČIAU KONKRETUS ŠIOS SĄVOKOS TURINYS NELIKO NEPASIKEITUS, IR MOŠŲ DIENOMIS JIS KEIČIASI GREITAI KAIP NIEKADA. KAIP MOKYTIS, KO MOKYTIS, KAIP ATRINKTI IR SUPRASTI TAI, KAS SVARBIAUSIA BEGALYBĖJE ŽINIŲ, KURIOS SUSIJUSIOS SU TAVO PROFESIJA? VISA TAI ANAIPTOL NE RETORINIAI KLAUSIMAI. —-
L. BREŽNEVAS. skrydyje.
Kalba Visasąjunginiame studentų są
UOLIAI DIRBANTIS, TROKŠTĄS ŽINIŲ
Praėjusią savaitę įvyko Universiteto pirmūnų IV pa sitarimas. Nuotraukoje mato me grupę jo dalyvių (iš kai rės): FF III k. studentus J. Budvytytę ir R. Barkauską, FAF III k. studentę E. Paula vičiūtę, FF III k. studentus B. Kaulakį ir V. Armonavičių, PF I k. studentę R. Atstupaitę, FF III k. studentą Z. Vaigauską Ir GF I k. studentę R. Guobytę. A. STANEVIČIAUS nuotr. 1 savos. „Buvome pabandę filo logų sistemą 0, 1, 2, — sako ChF dekanas doc. E. Rama nauskas, — bet mūsų fakulte te ji nepasiteisino. Minėtu būdu tikrinamas visų studen tų darbas, o tai mums pasise ka padaryti ir be šios siste mos. Kita kalba su atsiliekan čiais. Svarbiausia išsiaiškinti atsilikimo priežastis. Tam mes ir skiriame pagrindinį dėmesį, kontroliuojame daugiausia juos."
penkiaminutėje. Čia aš suži nojau tiek naujo, išgirdau tiek problemų, kiek negavau per daugelį paskaitų. Kai ku rie dėstytojai skaito sausai ir nuobodžiai, pasakoja tai, kas seniai girdėta, bijo sudė tingumo bei problematiškumo ir todėl nusileidžia iki mokyklinio lygio. Bet argi studentai mokiniai, argi jų galvos — tai indas, kurį rei kia pripildyti žinių? Greičiau atvirkščiai — tai deglas, kurį reikia uždegti. Mūsų, medi kų, darbas reikalauja mokėti analizuoti, žaibiškai susiorien tuoti situacijose. O studentas šito nemoka." Paminėjome vieną kitą ak tualesnį dalyką, susilaukusį didesnių diskusijų pasitarime. „Tarybinio studento" redak cija tikisi, kad pirmūnai iš laikys savo pažadą ir pokalbį, pradėtą Universiteto kavinė je, pratęs laikraščio pusla piuose. Universiteto IV pirmūnų pasitarime dalyvavo WU komjaunimo komiteto sekre torius J. Bagdonas, sekreto riaus pavaduotojas J. Galinaitis, Filologijos fak. deka nas prof. J. Palionis, Univer sitete viešėjęs Otavos (Kana da) universiteto Lyginamosios pedagogikos skyriaus profe sorius G. Procuta. Pasitarimas buvo lyg ir pa siruošimas I respublikos stu dentų sąskrydžiui, kuris įvyks balandžio pabaigoje.
Šiais mokslo metais iš Uni versiteto jau pašalinti 163 nepažangūs pirmakursiai. Ar ne per didelis skaičius? „Matyt, ne, — pastebėjo Chemijos fak. dekanas doc. E. Rama nauskas. Nesugebantys studi juoti vėliau taps visiems tik našta." Šiai minčiai pritarė visi pasitarimo dalyviai: taip, rimtai dirbti reikia iš pirmų dienų. Skolininkų mums ne reikia. „Tinginių atžvilgiu reikia būti dar principingesniems, — sako MF stud. E. Laurinaitis. — Štai žinau fakultete keletą studentų, kuriuos pašalinus, nenukentėtų nei mokslo pa žanga, nei Universiteto pres tižas. O jie dar tebestudentauja." Kiekvienos grupės, kiekvie no fakulteto kolektyvas turi būti nepakantus drausmės laužytojams. „Paskaitų priva lomas lankymas lemia ne tik gerą pažangumą, — pastebė E. Laurinaitis: „Dėstytojų ir jo TF komjaunimo sekreto studentų santykiuose per rius J. Pečkaitis, — o kad tai daug oficialumo.. tiesa, patvirtino eksperimen J. Ruževičius: „Pirmakur tai kitose šalies aukštosiose Dar viena problema buvo siams tikrai reikalinga pagal mokyklose, kur buvo paban dyta suteikti studentams tei paliesta pasitarime — dėsty ba. . sę laisvai lankyti paskaitas — tojo ir studento santykis. „Jį reikalavimai dideli, bet gi pažangumas nuo to tik smuk reikia keisti, — tokia MF tai kaip tik ir auklėja žmogų telėjo. Privalomas paskaitų stud. E. Laurinaičio nuomonė. — reikalavimai. Pirmūnas, lankymas ugdo mumyse ir — Perdaug jis oficialus. Te matyt, arčiausiai dėstytojų, drausmės jausmą — juk bai ko man būti viename gydy A. JUODUPIS jis geriau už kitus studentus gus darbe reikės būti laiku, tojų pasitarime, vadinamojoje mato mokymo procesą ir ge išeiti irgi nustatytą valan dą. .Tiesa, šia proga reikė riau gali ji paveikti. Ketvirtajame Universiteto tų prisiminti ir individo suge pirmūnų pasitarime, įvyku bėjimus. Gal būt, drąsiau rei siame praeitą penktadienį, ne kėtų skatinti studijas pagal mažai buvo kalbėta apie pir individualų planą — kas su makursius. Taip, studento geba, lai taijj dirba, sumažin įvairius tarpininkavimo pradžia — pirmame kurse. ti Čia išryškėja įo noras ir pa barjerus, kai kuriems dėsty stangos būti geru studentu, tojams atsisakyti skeptiškos jo pareigos ir atsakomybės pažiūros į tokius studentus. Daug reikšmės pažangumui tapti geru specialistu suprati mas. Kaip teisingai pastebėjo kelti turi ir kontrolės siste pasitarime kalbėjęs PF III k. ma. „Ji mums, filologams, ku studentas, Lenino stipendinin rie neturim nei laboratorinių, kas J. Ruževičius, pirmakur nei praktinių užsiėmimų, tie siams šiame adaptacijos lai siog būtina," — patvirtino kotarpyje reikalinga ir pa Fil. F III k. stud. G. Kudirkaigalba, vyresniųjų draugų pa tė. Filologai sėkmingai taiko tarimai ir paaiškinimai (Pre kybos fakultete, pavyzdžiui, žinių kontrolės sistemą 0, 1, skaitomos specialios paskai 2. Ją bando pasisavinti ir kiti Nuotraukoje: Filologijos fakulteto dekanas prof. J. tos pirmakursiams kaip stu fakultetai. Vienur ji pritam dijuoti, sudaryta seniūnų ta pa, kitur ne. Matyt, kiekvie Palionis, svečias iš Kanados G. Procuta, Chemijos fakulte nam fakultetui reikia ieškoti to dekanas doc. E. Ramanauskas. ryba ir kt.).
Koks turi būti pirmūnas? Sis klausimas girdimas nabe pirmi metai, kaip nebe pirmi metai vyksta ir Universiteto pirmūnų pasitarimai. Juose, atrodo, prieiname prie vie ningos išvados: pirmūnas — tai toks studentas, kuris la bai gerai mokosi ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Tai, gal būt, idea lus pirmūno modelis, bet ne nepasiekiamas. Šio modelio
KOMJAUNIMO GRUPĖSE
Rytdiena prasideda šiandien
Mūsų, nedaug, palyginus su tuo didžiuliu srautu, kuris kas rytą užplūsta senąjį Uni versitetą. „Parenginukai", — taip juokais vadina mus lietuvių kalbos dėstytojas K. Ambra sas. Ir iš tikrųjų, mes tik rengiamės būti studentai. O apie tai, kaip rengiamės, kalbėjome kovo 14 dieną įvykusiame Parengiamojo skyriaus komjaunimo organi zacijos susirinkime. Skyriaus dekanas doc. P. Gailiūnas pa teikė kruopščią I semestro rezultatų analizę, rūpestingai
primindamas, kad darbštumas — tai svarbiausia savybė, teikianti besimokančiam dar bo pagrindus ir įgūdžius. Su sirinkime taip pat kalbėjo vi sų komjaunimo grupių sekre toriai ir aktyvistai. Kadangi pati mokaus Hu manitarinėje grupėje, tai ir norėčiau apie ją papasakoti. 26 skirtingi žmonės, prieš ke turis mėnesius susibūrę, šian dien jau puikiai suprantame vienas kitą. Pamilome savo grupės kuratorę dėstytoją R. Tursienę, kurios nuoširdūs patarimai, reiklios pastabos
lydi mus kiekyiename žings nyje. Su ja dalinamės mintimis apie tai, kaip iš mokti studijuoti, dirbti, gy venti, kaip suderinti mokslą ir poilsį, kokia filologo studi jų specifiką, tų studijų pa trauklumas bei sunkumai. Svarbiausias mūsų tikslas — gerai mokytis. Tačiau toli gražu ne visi mokame studi juoti. Tiek komjaunimo susi rinkimuose, tiek savaitiniuo se pirmadienio pusvalan džiuose kalbame apie „degan čius" grupės draugus, dalina mės patirtimi ir žiniomis.
Pirmasis Visasąjunginis stu dentų sąskrydis iškėlė naujus uždavinius aukštajai mokyk lai, ugdant gilios erudicijos, tvirtas marksistinės pasaulė žiūros inteligentą, puikų savo srities specialistą. Mūsų, bu simųjų filologų, stiprybės šal tinis — rūpinimasis tautos kultūra. Mes tą kultūrą kur sime, tyrinėsime ir net ver tinsime. Jau šiandien visiems, kurie labiau domisi dėstomais dalykais, dėstytojai skiria daug šilumos ir, keldami di desnius reikalavimus, yra jautrūs ir dosnūs sąžinin
Mažiausia proga—brangi Neperseniausiai mūsų partinėje organizacijoję jvyko su sirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomi idėjinio — politinio jaunimo auklėjimo Karinėje katedroje klausimai. Susirinkimo dalyviai mano, kad šiame svarbiame darbe galima rasti daugybę formų ir metodų, kurių pagalba sėk mingai ugdoma studentų atsakomybė Tėvynei, sąmoninga pažiūra į studijas, darbą, formuojama marksistinė-lenininė pasaulėžiūra. Komunistai pedagogai pateikė nemaža pavyzdžių, kaip geriau ir suprantamiau aiškinti jaunimui Partijos ir vy riausybės nutarimus, supažindinti juos su imperializmo ag resyviomis užmačiomis. Rengiami bendri ir individualūs dėstytojų pokalbiai su studentais, politinformacijos, svars toma laikraščių medžiaga. Didelis dėmesys buvo skirtas TSKP XXIV suvažiavimo, TSRS 50-mečio jubiliejaus medžiagai aiškinti. Aš įsitikinęs, kad bet kokiame užsiėmime, bet kuriame fakultete pedagogas, dėstydamas savo kursą, gali ir priva ro jį susieti su komunistiniu auklėjimu. Kaip pavyzdį su sirinkime aš nurodžiau „Civilinės gynybos (CG)" kurso dėstytojų darbą šia linkme. Pasidalinsiu šia patirtimi ir su kitais Universiteto dėstytojais. Mūsų kurso programoje yra tokia tema: „Mokymas CG sistemoje". Perskaitę šias paskaitas, mes duodame studen tams užduotį parašyti užsiėmimo su gyventojais konspektą. Temos studentams skiriamos įvairiausios. Mes nurodome, kad užsiėmimo turinys sietųsi su politi ne padėtimi šalyje ir pasaulyje. Žinoma, mes paaiškiname, kad tai padės kelti gyventojų CG žinių lygį, sąmoningumą — to kaip tik reikalauja partija. Studentai įsidėmėjo mūsų rekomendacijas ir rimtai atli ko šį darbą. Kaip šios auklėjimo formos efektyvumo pavyz dį pateikiau vieno konspekto įžangą. Kartu atkreipiau dėmesį į tai, kad užsiėmimo tema „Būdai apsisaugoti nuo masinio naikinimo priemonių", sakytume, tolokai nuo po litinių klausimų ir kad konspektą rašė ne CG specialistas, o III kurso studentė, studijuojanti buhalterinę apskaitą! Štai kaip autorė nusprendė pradėti užsiėmimą: „Draugai I TSKP programa ir XXIV partijos suvažiavi mas kelia uždavinį didinti šalies gynybinę galią. Kol eg zistuoja imperializmas, tol išlieka karo pavojus. Imperia listai intensyviai didina savo karines pajėgas, atvirai pasi sako prieš Tarybų Sąjungą ir kitas socialistines šalis. Daug imperialistai tikisi iš atominio — branduolinio ginklo pa naudojimo prieš socialistinį pasaulį. Mūsų Komunistų partija moko tarybinę liaudį būti akyla, budriai saugoti taikų darbą, būti nuolat pasiruošusiems ap ginti savo Tėvynę. TSRS Ginkluotosios Pajėgos pasiryžę bet kuriuo metu kirsti agresoriui triuškinantį smūgį. Tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis būtina, kad ir kiekvie nas pilietis žinotų, kaip apsisaugoti nuo masinio naikinimo priemonių, jeigu priešui pavyktų jas panaudoti. Šiandien supažindinsiu Jus su kai kuriais apsisaugojimo būdais. Manau, kad pateiktas pavyzdys kalba apie daug ką. Ji5 įrodo, kad mūsų jaunimas puikus, teisingai supranta savo uždavinius. Antra, jis patvirtina, kad' pedagogai gali ras ti daug komunistinio auklėjimo kelių. Trečia, šis pavyzdy5 aukštosios mokyklos pedagogams sako, kad negalima pra leisti brangios galimybės, dėstant savo dalyką studentams, kruopščiai ir atkakliai formuoti jų komunistinę pasaulė žiūrą. B. BLAŽYS
giems ir darbštiems. Mes dar tik ruošiamės tapti studen tais. Ar pakankamai pasi ruošę ateisime į Universiteto auditorijas rugsėjo pirmąją, priklauso nuo to, kaip mes dirbame šiandien. Teko dalyvauti LLKJS XVII suvažiavime. Visuose prane šimuose ir pasisakymuose jaunimui buvo keliamas tei singas reikalavimas — moky tis. Mokytis atkakliai ir stro piai. Jau sausio pradžioje įvy kusiame komjaunimo susirin kime „Akademinė grupė — aktyvus penkmečio dalyvis" mėginome išsiaiškinti kiek vieno pažiūras į studijas. Klausėmės grupės seniūno A. Federo minčių, ginčijomės.
Vasaryje įvykusiame kom jaunimo susirinkime „Kurie darbai yra svarbiausi, sie kiant užsibrėžto tikslo" gru' pės aktyvas — R- Morkeliūnaitė, M. Steiblytė, L Ruškutė, R. Rutkūnaitė — dalijo51 patirtimi, kaip joms pavykste tikslingai paskirstyti ir su naudoti laiką, suderinti moks lą ir poilsį. Antrąjį semestrą pradėjo me pakiliai nusiteikę, pailsę' ję. Šiandien jau išryškėjusiu5 kiekvieno galimybės ir suge bėjimai, ir norėčiau tikėti, kad mūsų svajonė išsipiHy5, kad visi — jau studentai " pradėsime naujus mokslo me tus. NIJOLE MANTVYDAlTf
propagan doje žymią vietą už ima gyvenimo prasmės aptarimai. Vis kartojama, esą, materialistinė pasaulėžiūra neduodanti žmogui rimtesnių ateities siekimų, nesuteikianti gyvenimui prasmės. Viskas Žemėje, esą, laikina. Mirtimi pasibaigia „žemiškasis" gyve nimas. Kas kita religinėje pa saulėžiūroje: ten dievas, ne mari siela, amžinasis palai mintųjų gyvenimas ir t. t. Religijoje, kaip ir idealisti nėje filosofijoje iš viso, labai pabrėžiama individualios .dvasios" arba „sielos" sąvo ka. Dėl pačių tų žodžių ne gerta ginčytis. Galime naudo tis žodžiu „siela" arba graipakaitalu „psichė", kiškų — lx*i. „Są,.psichika" ar panašiai, mums tiktų, monė" vargiai 1222V nes čia turima galvoje ne mąstymą aiba supratimą, o sugebėjimą jausti, norėti, džiaugtis ar kentėti. Šia pras me „sielą" turi ne tik žmo nės, bet ir visi bent kiek aukštesni gyvūnai — visi, kas turi centrinę nervų siste mą su ritminiu miego poreieliginėje
R
giai spėti esant materialinę „sielos" bazę. Kaip ten bebū tų, mokslas kas kartą vis įsakmiau patvirtina glaudžius „sielos ir kūno saitus", nepa likdamas vietos abejonėms, kad „siela" tėra aukštai susi organizavusios materijos reiš kinys. Organizmai būna labai įvai rūs, tačiau esminiai gyvybės ir „dvasios" bruožai veikiau siai yra bendri visoje gamto je, lygiai kaip visame kosmo se yra bendra fizika ir bendra chemija. Verta įsidėmėti, jog didžioji kosmoso medžiagos dalis yra karštos plazmos bū vyje, o organizuotoji materi ją, ypač pasiekusi sąmonės lygi, tėra didelė retenybė, dargi labai trapi ir nepatvari. Žmogaus „siela“ negali reikš tis be paliovos ilgesnį laiką net sveikame kūne: greitai iš senka. Per miegą ji tarytum „užsikrauna" kitai dienai ir, pasiblaškiusi padrikuose sap no vaizdiniuose, pabunda — atsigauna ir vėl veikia pagal anksčiau sukauptą patirtį ir pagal naujus įspūdžius. Religija viską išveda iš die-
jantis „sudvasintų", arba „susielintų", būtybių, siekimas — žūt būt išlaikyti savo egzis tenciją. Gyvūnai negailestin gai ryja vieni kitus. Tik aukš tesnėse evoliucijos pakopose atsiranda platesnio masto sie kimai — organizuotis, tvarky ti, kurti geresnį visuotinį bū vį. Dar senovėje buvo posakis, kad ne dievai išmokė žmones dirbti ir kurti, o patys žmonės
gyvenimui, o ne mirčiai. Naują pobūdį pomirtinės iliuzijos įgavo vergovinės santvarkos krizės metu. Iš naudotojai vergvaldžiai atpra to nuo produktyvios veiklos. Darbas tapo prakeikimu — žiauriai išnaudojamų vergų dalia. Smuko mokslas ir me nas, įsigalėjo prietarai. Masės, neišskiriant „laisvųjų", nu grimzdo į skurdą, o bent kiek pasiturinčius apspito mokes-
Apie gyvenimo prasmę ir tikslą
„GIESMYNAS" AUTOMOBILISTUI Vienoje Prancūzijos tikin tųjų bendruomenėje parda vinėjamas paveikslėlis su dievo atvaizdu. Kitoje šio pa veikslėlio pusėje išspausdinti
dainelių automobilistui pava dinimai. Štai jie: Kai greitis 60 km per va landą, dainelė „Kokia tai lai mė gyventi", kai 75 km — „Prabangus vėjas“, 85 km — ,.Pirmyn į didį mūšį", 110 km — „Matau štai tave, išsi ilgtas dangau", 120 km. — „Vis artyn į tave, mano Die ve". ..
PASAULYJE
Ruošia Filosofijos istori jos ir ateizmo katedros stažuotojas
RAKTAS ŽEMĖS DREBĖJIMAMS PROGNOZUOTI
S. KAVALIAUSKAS
r*
pramoko darbo. Lygiai taip čių rinkėjai ir nekantriai mir pat galima tarti, kad ne die ties tykojantieji įpėdiniai. vai nurodė žmonėms gyveni Smurtui siaučiant, aptemo vi mo prasmę, žmonės patys suomeninė nuovoka, o asme įprasmina gyvenimą pagal sa ninis būvis tapo visai netik vo sąmonės ir visuomeninės ras. Toje atmosferoje krito nuovokos lygi- Tai lygiai lie moralinė „žemiškų gėrybių" čia tikinčiuosius ir ateistus: vertė ir išpopuliarėjo dangiš vieni dangsto savo godas reli ko atpildo godos, beje, iš es kiu. Jie visi daugiau ar ma vo, sukūrusio pasaulį, beje, gijos autoritetu, kiti be to ap mės tokios pat privatininkišžiau jaučia aplinką, patiria iš su visokiomis blogybėmis. Pa sieina. Tačiau religijai reikia kos, kaip ir laukinio galiūno jos malonumą arba skausmą, našiai ir idealistiniai filosofai pripažinti tik jai būdingą susirūpinimas savo lavono gauna • iš jos veikimo aksti viską pradeda nuo „dvasių", bruožą, būtent psichologinį ateitimi. Naujais amžiais, tobulėjant nus. „Siela" yra neatskiriama „idėjų" ir t. t. Materializmas, paruošimą „pomirtiniam gy nuo kūno: šios materialistinės priešingai, sutinkamai su da venimui", į kurį, beje, mažai gamybai, kylant kūrybingu tiesos nepajėgia iki galo pa bartiniu mokslu, neranda pa kas betiki ir kažin, ar seniau mui ir išradingumui, žmonės socialinius neigti net religija. Berods, saulyje jokios išankstinės iš daug kas tuo tikėjo. Nors atgavo stiprius krikščioniškoji teologija pri minties. Mūsų kosminė visata, per amžius religininkai skelbė jausmus, panoro geriau su skiria žmogui, skirtingai nuo kitaip vadinamoji metagalak- „pomirtinį gyvenimą", ragino vokti tikrovę, liovėsi gromu kitų gyvūnų, nemarią sielą, tika, kilo iš kraštutinio chao žmones ruoštis mirčiai, gąsdi liavę niūrius mirties vaizdus. bet drauge išlaiko „mirusių so. Tai buvo baisus sprogi no pragaru arba viliojo dan Religijos įtaiga aiškiai eina prisikėlimo" dogmą. Matyti, mas, bekraštė liepsnos jūra, giškomis paguodomis, žmonės silpnyn visame pasaulyje, o nekaip sekasi sielai likti be kurios atoslūgį su tebesitę gyveno ne mirčiai, o gyveni religininkams savo propagan siančiais mažesniais sprogi mui — dirbo, džiaugėsi, var doje belieka labiau orientuo kūno. Kadaise vos ne kiekviena mais akivaizdžiai stebime ast go, mylėjosi, kovojo, kūrė ne tis į realų gyvenimą, norint me procese žmonės vaizdavo ronomijos priemonėmis. reikalingas „išganymui" ver išsaugoti savo profesiją bei Teisinga mintis, kad pasau tybes, net statė savo gyvybę organizacijas. Vis dėlto religi si neregimas dvasias. Viskas, kas nejuda, pasyvu, buvo lai lis kilo iš chaoso, brendo dar į mirtiną pavojų ne mirties, o nės organizacijos tebesilaiko, nors visame pasaulyje, taip koma „be dvasios". Ilgainiui žiloje senovėje. Tačiau seno gyvenimo vardan. moksle išryškėjo materijos vės mituose iš chaoso pirma Yra toks psichologinis reiš pat ir kapitalistiniame, mažai judėjimo dėsniai, i** „dvasios" kildavę kokie neaiškūs galiū kinys, kuris vadinamas „no kas tiki bažnytinėmis dogmo palaipsniui užleido vietą me nai, paskui dievai ir tik vė ringuoju" galvojimu, kai mis. Religijos ir ateizmo priešta chanikos, chemijos, šilumos liau žmonės. Mokslas patvirti stengiamasi norimą, pageidau ir elektromagnetizmo reiški na buvus chaosą, bet neranda jamą reiškinį suvokti kaip ravimas anaiptol nėra vien ti niams. Tai lietė ir gyvus or nei titanų, nei dievų. Jų tvar tikrovę. Taip apgautas menk kėjimo ar netikėjimo klau ganizmus: jiems visiškai ga komąjį vaidmenį, ar to norė niekio savininkas įsikalba tu simas. Tai savotiškas žmogaus lioja tie patys materijos dės tume ar nenorėtume, tenka rįs retą brangenybę. Nepagy prigimties antropologiškumo niai. Beje, materialistiškai ap imtis mums — žmonėms. domas ligonis keletą dienų ir jį formuojančių visuomeni tariant gyvybę, neišvengta Chaosas tebesupa mus tiek prieš mirtį, gydytojo kiek nu nių santykių prieštaravimo at supaprastinimo, o kartais ir gamtoje, tiek pačioje žmoni ramintas, įsitikina tuoj pa spindys. Jis konkretizuojasi suvulgarinimo. Štai išryškė joje. Mums tenka iš jo bristi sveiksiąs ir keliausiąs po ku privatininkiškos ir visuomeni rortus. Pačių religininkų pa nės nuovokos prieštaravime. jo mechanikos dėsniai, ir ir jį tvarkyti. Gerokai klydo net moksli mėgti žodžiai „tikyba", „tikė Gyvenime, be abejo, būna ne tuoj kai kam pasirodė, kad gyvūnai, esą, ne daugiau, ninkai, laikydami gamtos dės jimas", „tikėjimo sutvirtini nuoseklumų. Kadaise visuo kaip mašinos. Pažengė pir nius amžinais, tartum dievo mas" ir t. t. pakankamai ati- meniniai sąjūdžiai, net pro „noringąjį“ religinių gresyvūs savo laikams, vyko myn chemija, ir tuoj pamė duotaisiais tvarkos nuostatais. ■tinka po religijos priedanga. Būna ginta chemijos sąvokomis in Vadinamieji gamtos dėsniai iliuzijų pobūdį. „Pomirtinio gyvenimo" iliu ir „privatininkiškas" ateizmas, terpretuoti net žmogaus gal tėra kraštutinės dezorganiza voseną. Nenuostabu, kad da cijos, chaoso susiskaidymo zijos plėtojosi, įsigalint savi nelabai pavojingas religijai. ninkiškiems įpročiams. Vos Tačiau, imant iš esmės ir bartiniais elektroninio skai bei susimaišymo išraiška. Pasak biblijos, dievas sukū tik iškilęs iš pirminės bend trumpumo dėlei panaudojant čiavimo ir kibernetikos lai kais kartais išleidžiamas iš ręs žmogų pagal savo pavida ruomenės, dar visai primity stadiono kalbą, reikalas suei akių esminis žmogaus ir ro lą. O tikrovėje žmogus vaiz vus žmogus pajuto savo „aš“ na į klausimą, „už ką serga" boto skirtumas. Įžvalgesni davo dievus pagal save, dar ir pajuto turto galią su būdin žmogus? Ar už savo „aš" materijos tyrinėtojai susilai beveik nieko nenusimanyda gu tam jausmui baikščių ap siaurąja prasme, ar už aplin ko nuo tokių per ankstyvų mas nei apie save, nei apie dairumu. Jam parūpo apsau kos pažangą, ir kaip plačiai apibendrinimų, suvokdami gamtą. Jis dar nežinojo, ko goti savo kūną nuo trūnijimo jis tą aplinką suvokia? Pir problemos sunkumą. Tačiau kia įžvalga ir galia slypi jo ir nusinešti savo mantą į ka muoju atveju sąmonė slinks į problema, „kaip negyva ma kolektyvioje veikloje. Dairy pus. Tūkstančiai vergų statė religines paguodas. O antruo terija tampa gyva ir mąstan damasis aplinkui, jis bandė piramides faraonų lavonams. ju, suprasdamas lemiamą vi čia materija", moksle yra įžiūrėti aukštesnę, visą kos Daug kur su mirusiu galiūnu suomenės poveikį asmenybės sėkmingai sprendžiama. Bio mosą globojančią išmintį. Bet dėjo į kapą jo žirgus, vergus formavimuisi, žmogus visas loginis tyrimas dabar įsi mums dabar toji „kosminė iš ir žmonas: mat, visa tai jam jėgas skirs visuomenės labui, skverbia į subtiliausias „gy mintis" arba „kosminė siela" reikia. Tačiau gentyse, kur kas ir atitiks istorinės raidos vybės paslaptis", o kvantinė pasireiškia giliausios šizofre dar laikėsi stiprūs bendruome krypti — į kūrybingą, iš elementarių dalelių fizika at nijos (psichinio suskilimo) bū niniai ryšiai, „pomirtiniai" rū mokslintą, neklasinę visuome skleidė tokius savotiškus reiš vyje: „siela" tik trumpam pesčiai tiek neužvaldė sąmo nę Prof. P. SLAVĖNAS kinius, kuriuose galima atsar- blykstelėja šen ar ten. Vyrau- nės: ten žmonės tebegyveno
ŠYPSENOS
„TARYBINIO STUDENTO" PUSLAPIS MATERIALISTINĖS PASAULĖŽIŪROS KLAUSIMAIS
NEUŽDENGSI!
t Į Fricą Kremerį, Buchenval do fašizmo aukoms atminti paminklo autorių, raštu krei pėsi Vienos archivyskupas Initceris, prašydamas „šio pa minklo nuogą ir galingą vy rišką figūrą pridengti figos la peliu arba šleifu". Kremeris atsakė: „Žiauru
mui ir tironijai pridengti aš neturiu figos lapelių". DIEVO AMATAS Kada vienas tikintis filoso fas įkalbinėjo H. Heinę grįžti į tikėjimą, kad užsitarnautų dievo atleidimą, poetas atsa kė: — Dievas ir taip man at leis. Tai jo amatas .
GAMTOS MOKSLŲ
Po žemės drebėjimo atsi randą pakartotiniai smūgiai ir žemės magnetinio lauko pasikeitimai, pasirodo, yra tarpusavy susiję. Sį taip ver tingą žemės drebėjimų pro gnozei faktą nustatė Armėni jos MA Geofizikos ir inžine rinės seismologijos instituto mokslininkai. Medžiaga, gau ta žemės drebėjimų epicent ruose, liudija, kad prieš kiek vieną pakartotiną smūgį mag netinio lauko intensyvumas žymiai išauga.
ŠIANDIEN: • LANKOMĖS GAMTOS FAKULTETE f
• RELIGIJOS IR ATEIZMO PRIEŠTARAVIMAS — TAI SAVOTIŠKAS ŽMOGAUS PRIGIMTIES ANTROPOLOGISKUMO IR JĮ FORMUOJANČIŲ VISUOMENINIŲ SANTY KIŲ PRIEŠTARAVIMO ATSPINDYS
Juk dvasinis žmogaus vystymasis negali būti sėkmingas, jeigu jo galva yra pilna mistikos, prietarų, neteisingų pa žiūrų. TSKP XXIV suvažiavimo medžiaga Mokslinės — materialisti nės pasaulėžiūros formavimas — svarbi ideologinio darbo grandis. Todėl šis darbas turi būti kruopščiai dirbamas aukš tojoje mokykloje, kur dabar susitelkusi mūsų busimoji in teligentija. Apie tai, kaip Gamtos fakulteto dėstytojai skleidžia ateistinę mintį stu dentų tarpe, kuo prisideda prie tvirtų jauno žmogaus komunistinų įsitikinimų susifor mavimo, paprašiau papasakoti vyr. dėstytoją V. Raškauską:
Sklinda ateistinė mintis — Jau mūsų paskaitos taip susijusios su gyvybės kilme ir žmogaus evoliucija, kad ateistinių klausimų nepaliesti neįmanoma. Visose fakulteto katedrose apsvarstyta, kaip įdomiai ir giliai išaiškinti juos paskaitų metu. Prof. J. Dagys, doc. A. Mačionis, doc. S. Žeiba ir kiti tikrai įdomiai iškelia ir išaiškina ateistinius klausimus. Ateistiniu darbu rūpinasi ir fakulteto mokslinė taryba: pavyzdžiui, šiais me tais buvo apsvarstytas Zoolo gijos katedros dėstytojų dar bas šia kryptimi. Mūsų dėsty tojai dažnai skaito paskaitas respublikos visuomenei. Jose taip pat neapeinami antire liginiai klausimai. Fakulteto dėstytojai ruošia ir specialius renginius ateis tinei pasaulėžiūrai stiprinti. Pernai visus sudomino susiti kimas — disputas su dabarti niu Mokytojų namų direkto riumi, buvusiu vienuoliu B.
Jauniškiu tema „Buvusieji Lietuvos vienuolynai". Išleisti „Ateisto" sienlaik raščio du numeriai, kur vaiz dinėmis priemonėmis (nuo traukomis, iškarpomis iš pla katų ir pan.) demaskuojama dvasiškija, propaguojama ateistinė mintis. Ką dirbame šiais metais? Dėl patalpų remonto, taip pat dėl vykusios SMD konferenci jos pagrindiniai mūsų rengi niai ateistine tema įvyks ba landžio mėnesį: tai disputas su Lietuvos TSR „Žinijos" draugijos centrinio lektoriu mo dabartiniu referentu J. Stankaičiu, buvusiu vienuo liu; numatyta surengti B. Jauniškio knygos „Misionieriai džiunglėse" aptarimą, kuriame dalyvaus autorius. ' Kaip vysto mokslinę — ateistinę propagandą Gamtos fakulteto studentų aktyvas, kokie pagrindiniai šio darbo principai, papasakojo fakulte to SMD tarybos pirmininkė IV k. biologė K. Balnytė: — Savo darbą šia linkme studentai suderina su dėsty tojų, katedrų ateistiniu darbu. Pagrindinis mūsų pagalbinin kas ateistiniame darbe yra dėstytojai. Bendradarbiaujant su jais ruošiami įvairūs ren giniai, susitikimai. Už pagalbą galima padėkoti fakulteto partinei organizacijai, dėsty tojams V. Raškauskui, R. Lekevičiui ir kitiems. Taip, Gamtos fakultete šiais metais renginiams sąlygos nė ra puikios. Tuo džiugiau, kad gamtininkai nenuleidžia ran kų, kad ruošiama, planuoja ma, organizuojama. Tvirtai vyresniųjų draugų rankai pa dedant, nurodant, įgyjami reikalingi darbo įgūdžiai, per imamas iš vyresniųjų taip reikalingas patyrimas. Nors gal ir reikėtų jaunųjų Gam tos fakulteto ateistų branduo liui daugiau savarankiškumo, iniciatyvos.
E. STULGAITYTĖ
jau nugalėjo VPI ir VISI ats tovus. Kitų sporto šakų startai šio je spartakiadoje prastesni. Stalo tenisininkai užėmė tre čią vietą (1. VISI, 2. KKI). Beje, praėjusių metų sparta kiadoje jie buvo pirmi. Savi gynos imtynių varžybose Uni versiteto atstovai turėjo taip pat tenkintis trečiąja koman dine vieta (1. LŽŪA, 2. KPI).
J. Meko poezija, scenoje Universiteto Teatrinės stu dijos dėka jau kelintą kartą susitinkam su Jono Meko poezija. Kovo 29 dieną įvyko atnaujintas J. Meko poezijos spektaklis „Erdvės vidury". Praeitais metais šis spektak lis buvo parodytas keletą kartų. Dabar jis vėl atgijo, pakeitęs literatūrinę ir plasti nę kompozicijas. Pernykščiame variante bu vo galima atskirti dvi dalis: poeto santykis su šiuolaikine civilizuota, bet bunkančia
Vilniuje svečiavosi Kišinio„KOMJAUNIMO TAURES" vo universiteto meninės gim nastikos bei Leningrado uni VARŽYBOS versiteto sportinės gimnasti Ištisą savaitę dėl „Komjau kos merginų komandos. Jų nimo taurės" apdovanojimų mačai su VVU studentėmis varžėsi fakultetų krepšininkai. baigėsi mūsų gimnasčių per Varžybose dalyvavo 7 mergi galėmis. Vilniuje varžėsi mū nų ir 10 vyrų komandų. Jau sų ir Minsko universitetų bei pradžioje netrūko staigmenų: Kauno KK1 plaukikai. Nuga filologai aštuntfinalyje nuga lėjo minskiečiai, VVU plauki lėjo (55:52) Chemijos fakulte kai — antri. SAVAITĖS NAUJIENOS to vyrus, kurie daug metų buvo favoritai; matematikai, NUGALĖJO I. BLAŽIO V bendrabutyje surengta pateikia spausdintus. vieni iš pretendentų į pirmą VYRAI Medicinos fakulteto foto Ir dar. Kavinėje (toje pa ją vietą, nepristatė paraiškos Baigėsi VVU dėstytojų ir ir neteko teisės dalyvauti var darbuotojų kompleksinė spar grafo J. Norgėlos darbų pa čioje, kur vyko atsisveikini vakaras) kiekvieną ketvir žybose. takiada. Paskutiniąją rungtį roda. Akį patraukia triptikas mo tadienį renkasi bito klubas. Merginų tarpe be didelio — ginčą prie šachmatų lentų „Darbas", faktūros. —ET STULGAITYTE Studentai klausosi naujausių vargo į finalą iškopė PEF — laimėjo Fizikos fakulteto muzikos įrašų, šnekasi apie (nugalėjo MF — 47:23 ir PF komanda, aplenkusi MMF ir Linksminosi studentai per dainininkus ir pan. Studentų — 68:14) ir Fil. F (laimėjo ekonomikos fakultetų rinkti prieš FAF — 44:30) koman nes. Pažymėtinas Gamtos fa eitą penktadienį „Tauro“ val laikraštyje yra muzikos sky dos. Finalinį susitikimą po kulteto docento S. Garbešta- gykloje. Bendrabučio taryba relis. Mums tokios žinios irgi įdomios ir atkaklios kovos to pavyzdys. Jis ne tik buvo surengė poilsio vakarą. Į praverstų. N. KAŠĖTAITĖ laimėjo ekonomistės (41:30), varžybų vyriausias teisėjas, svečius buvo pakviestas TSKP prekybos ekonomikos spec. kurių gretose buvo aukščiau bet taip pat žaidė už fakulte istorijos katedros aspirantas III k. proforgė J. Arvasevičius. Jis papasa sia žaidėja I. Daugelytė (187 to komandą. kojo gyventojams apie Ara cm). Be jos ir kapitonės I. Dabar jau galima susumuo Prekybos fakulteto profkoDaukantaitės, nugalėtojų ko ti spartakiados rezultatus. Pir bijos šalių jaunimą. A. KRIVICKAITĖ mitetas paskelbė konkursą, mandoje dar žaidė: Z. Karnic- mąją vietą ir > „Didžiąją tau kaitė, J. Žilinskaitė, Z. Vens- rę" iškovojo Chemijos fakul I .bendrabučio tarybos narė kuri fakulteto grupė surengs geriausią tematinnį vakarą. lovaitė, J. Ozarinskaitė, L. teto dėstytojai. Čia didelis Mes, prekybos ekonomikos .. .Dar kelias stotelės iki Žlekytė, R. Mineikytė ir I. vyr. dėstytojo L Blažio nuo Cirtautaitė Trečioje vietoje pelnas. Jis tvarkė fakulteto Tartu, o į traukinį pasitikti specialybės pirmakursiai, nu liko FAF komanda (jų varžo sportinius reikalus, pats daly įlipo du estai — III kurso sprendėme parodyti iniciaty vės, Prekybos fakulteto krep vavo daugelio sporto šakų prekybos ekonomistai. Stoty- vą pirmieji. Kaip žinome, šiais metais šininkės, j rungtynes... nesu varžybose. Chemikai surinko je laukė visas būrys mūsų Demokratinės Vokietijos sos sirinko). 46 taškus. Antroje vietoje li draugų. Draugystė lydėjo mus vi tinėje Berlyne vyks X pasau Vyrų tarpe ketvirtfinalyje ko matematikai (42 tšk.), tre sas viešnagės dienas. Ir kai linis jaunimo ir studentų fes pralaimėjo stipri medikų ko ti — fizikai (41 tšk.). tivalis. Pasitikdami šią šven manda. Ją rezultatu 75:62 — Žiomis varžybomis mes apžiūrėjome Tartu įžymybes įveikė FAF atstovai. Pusfina ruošėmės respublikos švieti — kopėme į aukščiausią tę, nutarėm susipažinti su už liuose susitiko stipriausi pen mo darbuotojų spartakiadai, miesto kalną, lankėmės seno- sienio šalių studentų gyveni ketukai. Suklupo praėjusių kuri įvyks vasarą. Universi joje Struvės observatorijoje, mu. Tokia neakivaizdinė kelio metų VVU čempionai istori teto dėstytojų varžybos šie kai mus priėmė Tartu univer kai. Juos nugalėjo fizikai met pavyko. Jos parodė, jog siteto komjaunimo komitete, nė buvo suorganizuota tre (62:37), nors I kėlinys tokio sportą dėstytojai mėgsta. Žis kai vaikštinėjame ekonomistų čiadienio vakarą Universiteto rezultato nepranašavo (29: faktas leidžia tikėtis gerų re rūmuose (mūsų žymiai gra kavinukėje. Mūsų vadovais 26). FAE krepšininkai nugalė zultatų ir PDG normų laiky žesni ir patogesni), svečia- buvo: JAV lietuvis R. Kondjo PEF komandą. Pasirodė, me, — pasakė dėstytojų kom vomės Kiariku sportinėje ba ratas, atvykęs į Universitetą kad nugalėtojų komandoje pleksinės spartakiados vyr. zėje. Gal todėl atsisveikinda stažuotis, J. Staskelionis (lie mi mes sakėme sudie Tartu, tuvis, gyvenantis Lenkijoje), žaidė pašalintas iš Universite teisėjas E. Bodendorfas. bet ne studentams, Gegužės studijuojantis Filologijos fa to R. Buidovas (pelnė 26 tšk.), kultete lietuvių kalbą; užsie todėl, užprotestavus rungty Dar vieną draugišką tinkli mėnesį savo kolegas sutiksi nio kalbos dėstytoja A. Lannes, į finalą pateko PEF ats nio ir krepšinio turnyrą, vy me Vilniuje. dalykų kelytė, kurį laiką gyvenusi Keletas matytų tovai. Kovą su finansininkais kusį Vilniuje, laimėjo mūsų fizikai laimėjo 62:37. Štai nu Universiteto dėstytojų ko įstrigo galvoje ir neduoda VDR, mūsų fakulteto studen galėtojų komanda: A. Pavilo- mandos. Tinklininkai buvo ramybės: „O jeigu pas mus tas J. Ruževičius, pabuvojęs nis, K. Šapka, G. Pukirskas, aiškiai pajėgesni už Rygos ir taip?" Tartu studentai pirma praėjusią vasarą Čekoslovaki S. Arlauskas, Z. Bruže, V. Minsko universitetų dėstyto me kurse mokomi spausdinti joje, tarptautinėje darbo ir Kragas, L. Laužikas, R. Skroc- jų rinktines. Krepšinio aikš mašinėle. Todėl jie visus kur poilsio stovykloje. Z. LUKASEVICIUTĖ kas. Kova dėl trečios vietos telėje kovos buvo jau at sinius ir seminarinius darbus istorivėl neįvyko — neatėjo kaklesnės. VVU komanda kai... pirmąją dieną pralaimėjo * vas, III k. stud. V. Kliauga, minskiečiams, bet sekančią PAŠALINTI Gamtos fak. II k. stud. A. Gerai žaidžia šiuo metu dieną įveikė rygiečius, o šie, NEPAŽANGUS Sergejevas, „Mokslo" vyrų tinklinio ko savo ruožtu, Minsko krepši Filologijos fak. II k. stud. manda. Ji laimėjo „Aušros" ninkus. Pagal geresnį taškų STUDENTAI P. Karčinskaitė, sporto klubo atvirų varžybų santykį pirmoji vieta atiteko Istorijos fak. I k. stud. V. Finansų ir apskaitos fak. I taurę, o prasidėjusioje aukš mūsiškiams. S. BUCHAVECKAS k. stud. V. Devižis, R. Buido- Rožukas tųjų mokyklų spartakiadoje
Kviečiame į alpinistų būrį Universitete alpinistų sekci ja susikūrė 1957 metais. Vė liau ji tai didėdavo, tai mažė davo. Negalima sakyti, kad alpi nizmas pas mus populiarus arba juo labai domimasi. Daž nai kalti patys alpinistai: po šiurpių pasakojimų, iliustruo tų atitinkamomis skaidrėmis, oi, kaip nesinori pakliūti jų vieton. „Taip , taip, — sako mūsų vakarų lankytojai, — egzotiškas sportas", — velka si paltus ir eina namo. Egzotikos tikrai pilna: snie gas taip pat baltas, kaip dan gus mėlynas; kad debesys ne trukdytų, reikia palypėti
LAIKRASTIS EINA NUO 1950 METŲ
aukščiau. Sportu alpinizmą tik sąlyginai galima vadinti. Alpinistas grumiasi su kalnu, o ne su kitu alpinistu — var žovu. Alpinizme vienas iš varžo vų klaidų nedaro, o kitas jų neturi daryti. Taktika papras ta ir efektyvi, tačiau vietoj: ovacijų nugalėtojai gauna klausimą: ko jūs ten lipot? Paprastai alpinistai to nežino, nors yra davę neblogų atsa kymų. 1953 metais N. Tencingas ir E. Hilaris pirmieji įkot>ė į Everestą. Kai Hilario pa klausė, „kodėl jūs kopėte į Everestą?", šis atsakė: „Todėl, kad jis yra". Kiekvienas turi
ieškoti savo atsakymo. Kopti j viršūnę ir tada, ten — ieško ti. .. .Grįžkime į žemę. Univer sitete yra stiprus Turistų klu bas, ir alpinistai nutarė pri jungti prie jo savo sekciją, kad turėtų pastovų kontaktą su studentais. Tačiau savo specifikos alpinizmas neišsiža da. Jis — daug organizuotes nis sąjūdis. Pavyzdžiui, kad ir naujokų mokymo sistema. Pirmąsias 20 pamainos dienų jie treniruojasi ant uolų, sniego bei ledo šlaitų, susi pažįsta su saugojimo techni ka. Pabaigai lipa į įskaitinę Ib sunkumo kategorijos viršū-
I KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
nę Nusileidę gauna ženkliuką „TSRS alpinistas". Kitais me tais juos vadina ženklininkais, ir per pamainą, vėl pasitreni ravę po 2—3 dienas ant ledo, uolų ir sniego jie įkopia Į penkias viršūnes ir gauna III atskyrį. II atskyriui įvykdyti paprastai reikia 2—3 vasarų. Antro atskyrio alpinistai turi teisę kopti savarankiškai, t. y. be instruktoriaus. Turizme mokymas daug paprastesnis Ateinantį trečiadienį 20 vai. Universiteto Turistų klube al pinistų sekcija taps klubo na rė. Tai bus ir turistų, ir alpi nistų šventė. Ateikite. Jums tai gal bus kelio į kalnus pra džia. J. DAUGVILA VVU alpinizmo sekcijos pirmininkas
Amerikos visuomene, tėvynės ilgesys ir — atsiminimai iš Lietuvos. Atnaujindami stu dentai suliejo, perpynė auto riaus mintis, suteikdami sceni niams herojams daugiau gy vybės. Literatūriniu požiūriu spek taklis yra nusisekęs, ir tai nenuostabu: jo režisierius, teatrinės studijos narys R. Zmajauskas — lituanistas dip lomantas. Tačiau spektaklio sceninė plastika nėra labai girtina. O juk ji turėtų būti
irgi poetizuota. Tiesą, daug reikalauti neįmanoma, nes mūsų respublikoje net profe sionalus literatūrinis teatras žengia tik pirmuosius žings nius. Atlikėjai, kaip ir anksčiau, įrodė savo pajėgumą, nors nukrypimų nuo spektakli,, formos buvo. Kai kurie skai tovai imdavo iliustruoti poe tinį tekstą trafaretiškomis te atrališkomis emocijomis. Tačiau, nežiūrint šių, trūku mų, spektaklis praėjo pakiliai, ir dalyviams už tai atlyginta gausiais plojimais. J A. BURNICKAs
Televizija - studentams Kaip jau pranešėme, vasario —balandžio mėnesiais (kiek, vieną sekmadienį nuo 9.15 vai.) per respublikinę televizi ją demonstruojama pusvalandį trunkanti mokomoji laida III k. studentams „Informatikos pagrindai*4. Skelbiame šių laidų temas balandžio mėnesiui. Žinių paieška visuomeniniuose informacijos masyvuose (Visuomeninių masyvų funkcijos bei teminės-žanrinės struktūros. Dokumentinių, teminių ir faktinių poreikių pa tenkinimo modeliai. Paieškos modelių geografinės teminės ir žanrinės ypatybės) — IV. 8 d. Lietuvos mokslinio techninio informavimo sistema ir jos vaidmuo absolventų informavimui (Lietuvos informavimo sstemos fur.Kcija ir struktūra. Teritorinės, žanrinės, temi nės ir kt. informavimo mikrosistemos. Studentų ir absol ventų informacinių poreikių ir informavimo sistemų pana šumai ir skirtumai) — IV. 15 d. Informatikos mokslo esmė (Informatikos tyrimo objek tas, metodika, jos realizavimo priemonės bei tikslas. Infor matikos ryšys su gretimaisiais mokslais.. Informatikos mokslo šakos) — IV. 22 d. Viktorina (Rezultatų apibendrinamas, viktorinos nugalė tojų paskelbimas, atsakymai į televizijos žiūrovų klausi mus) — IV. 29 d. „INFORMATIKOS PAGRINDŲ44 TV LAIDŲ VIKTORINA Viktorina, kaip viena grįžtamojo ryšio formų, turi tiks lą išaiškinti, kas giliai įsisavino informatikos pagrindus ir kūrybiškai juos taiko informacinėje veikloje. Viktorinoje gali galyvauti visi TV žiūrovai. Žiuri Įverti na kiekvieną atsakymą, nustato surinktų balų sumą ir skelbia nugalėtojus pagal grupes: A. Techniškojo profilio studentai, B. Humanitarinio profilio studentai, C. Absolventai (nepriklausomai nuo profilio). Nugalėtojai apdovanojami Lietuvos TSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Mokslinių techni nių draugijų respublikinės tarybos diplomais ir vyksta į Maskvą susipažinti su informacijos centrais, mokslinėmis bibliotekomis bei kitomis kultūros’ įstaigomis. VIKTORINOS KLAUSIMA! 1. Kas yra informavimo sistema? 2. Kaip informacijos vartotoją veikia žinių senėjimo dėsnis? 3. Sugrupuokite ir paaiškinkite savo informacijos po reikius. 4. Studentas Tikas nemėgsta konspektuoti paskaitų. Jis įsitikinęs, kad turi gerą atmintį. Ką jam veikti per pa skaitas? 5. Tikui iki egzamino liko dvi dienos ir dešimt neper skaitytų knygų. Ką jam daryti? 6. Tikas savaitei pasiskolino knygą (360 p.). Trečdalis knygos atitinka jo einamuosius poreikius. Kaip įsisavinti informaciją? 7. Tikas nuomoja kambarį. Tėvai gyvena rajone. Kaip organizuoti asmeninį informacijos masyvą? 8. Tikas pasirinko kursinio darbo (projekto) temą. Kaip sudaryti žinių paieškos modelį? 9. Tikas susimąstė: kaip pasikeis jo informavimo sistema, baigus aukštąją mokyklą? 10. Koks ryšys tarp informatikos ir studento Tiko? II. Nurodykite: a) kuri „Informatikos pagrindų 44 TV laida Jums buvo: įdomiausia, naudingiausia, neaiškiausia, b) kurių TV laidų Jūs nematėte (temų numeriai)? iš kurių. TV laidų. konsultacinių... punktų Jūs gavote c) daugiausia informacijos? 12. Jūsų pasiūlymai ir pageidavimai 1974 m. TV laidų organizatoriams. Atsakymus siųsti adresu: Vilnius, Universitetoo gt. 5. VVU, Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedra, TV VIKTORINAI. Neužmirškite nurodyti savo pavardę, vardą, aukštąją mokyklą, fakultetą, specialybę, kursą arba darbovietę, pareigas ir adresą. ŽIURI PRIIMS SPRENDIMĄ PAGAL ATSAKYMUS, GAU TUS IKI BALANDŽIO 25 DIENOS.
Kvietimai platinami FF pr°f' KVIEČIAME į visasąjunginės studentų me biure. ninės fotografijos parodą. Ji LIK'as! atidaroma balandžio 13 d. 18 Sekmadienį, IV. 8, 15 vai. vai. Profsąjungų rūmuose. Studentų profkomitetas Aktų salėje susitinka PEF ir CHF Linksmųjų ir išradingų)1! klubo komandos. Kvietimai FIZIKO DIENA! Vakaras įvyks balandžio platinami fakultetų profbiu7 d. 18 vai. Fizikos fakultete. ruose.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4400 eqz.
Užs. Nr. 1519
LV 09753
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA