hinc itur ad astra mw
o >*•*•*;: *x*:v
w
vilnensis
Rugsėjo U d. j Penktadienis i 4990 m. j Kaina 2 kap. i
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 11
Su naujaisiais mokslo metais! „U. V." KORESPONDENTO ARTŪRO ZUOKO INTER VIU SU PROREKTORIUMI MOKSLO REIKALAMS RO LANDU PAVILIONIU.
V. Naujiko nuotr.
Džiugios rugsėjo 1-osios akimirkos.
TRUMPAI
DRŪTAI! Rugpjūčio 31-osios naktį iš Universiteto sandėlių pa vogti trys šaldytuvai. „Snaigė-15". Vagys dar ieškomi. XXX Bendrabučių trūksta 300 universiteto studentų ir 30 jau nų šeimų. XXX
Tuščias Universiteto profilaktoriumas laukia gyventojų. XXX
Į pagalbą Lietuvos kaimui išvyko 3635 Universiteto stu dentai. Vietoj planuotų 6000... XXX Kuriasi Universiteto .policija. Ji bus tiesiogiai pavaldi Rektoriui ir palaikys ryšius su Vidaus reikalų ministerija.
— Gerbiamas prorektoriau, štai ir vėl rugsėjo pirmoji su kvietė visus studentus i audi torijas, tačiau šiandien mūsų gyvenimas keičiasi labai spar čiai. Nuošalyje neliko ir Uni versitetas. — Principinis reikalas yra Universiteto Statuto įgyvendi nimas, taip pat su juo susiję ir dabar ruošiami Universiteto per tvarkos projektai, kurie apims visą studijų procesą Ir admi nistracines struktūras. Dabar galima sakyti, kad Statutas pra dedamas įgyvendinti. — Kas keisis artimiausiu me tu pačiame mokymo Ir dėsty mo procese? — Bus pasikeitimų. Atsirado nauji dėstomi dalykai kai ku riose specialybėse. Formuoja mos naujos specialybės, tarp jų — tarptautinės teisės. Arti miausiu metu bus įkurta tarp tautinės teises katedra. Gal tai atsitiks susikūrus didesnei insti tucijai — Rytų—Vakarų studi jų ir tyrimų centrui arba insti tutui. Jamebus ruošiami busi mieji mūsųspecialistai — tarp tautininkai: ekonomistai, teisi ninkai Ir kiti. Praktiškai tai tu rėtų būti diplomatinio korpu so ruošimo institucija, — jai taip pat rūpėtų moksliniai Lie-
tuvai ypač reikšmingų kraštų bei regionų geopolitiniai, kon junktūriniai tyrimai. Tas cent ras ar institutas kartu su Uni versiteto Tarybos jam apro buotu Laisvosios rinkos tyrimų centru būtų reikalingiausias Respublikos Parlamento ir Vy riausybės pagalbininkas. Tokios institucijos atsiradimas priklau sys nuo Vyriausybės pasirenmo ją finansuoti. — Studentus labai jaudina stipendijų problema. — Norėčiau dar grįžti prie studijų dalykų. Nuo rudens pereisim prie dviejų pakopų studentų ruošimo sistemos, t. y. prie bazinio ir specialaus. Tai suteiks mums galimybę da ryti atranką po pirmojo etapo. Antrame etape liktų žinių tik rai siekiantys studentai. Pirma sis etapas truktų tris metus ir maždaug atitiks bakalauro ly gį, o antrasis — magistro. Si reforma palies pirmakursius ir gal net šiemetinius antrakur sius. Tokiu atveju antrojoje pakopoje galėtų studijuoti tik „gerai" ir „labai gerai" besi mokantys studentai. Tai sąly goja ir naują stipendijų skirs tymo tvarką, kuri turėtų įsi galioti nuo pavasario semestro. Kol kas yra paruoštas tik pro jektas ir šiuo metu laukiame papildymų, atsiliepimų, siūly mų. Jo esmė tokia: turėtų būti dviejų kategorijų stipendijos. Viena — socialinė, skiriama studentams, kurių materialinė padėtis blogesnė nei kitų, kita — skatinamoji, kurią turėtų gauti tik „gerai" ir „labai ge rai" besimokantys studentai. Stipendijos^ turėtų padidėti. Ma žiausios būtų apie 60—70 rub., o didžiausia — 100 ir daugiau. — Teko girdėti, kad kelsis egzaminų laikymo tvarka. Eg zamino perlaikymą studentas turės apmokėti Iš savo kišenės. — Taip. Jau ši žiemos sesi ja bus vertinama kita tvarka. Pirmiausia perlaikomi egzami nai būtų atlyginami universi tetui. Pagal paruoštą projektą, pirmasis egzamino perlaikymas, gal būt, pareikalautų 25 rub lių, o antrasis perlaikymas da lyvaujant komisijai — 50 rub lių. Skaičiai dar diskutuotini. Pinigai keliautų į universiteto kasą ir didesnė jų dalis būtų skirta studentų gerovei. -— Šiais metais daugiau kaip
du kartus pabrango bendrabu čiai, o bendras vaizdas juose nepasikeitė. — Mokesčių pakėlimą, visų pirma, sąlygojo blokada, dėl kurios Universitetas prarado didelę pinigų sumą. Tai buvo viena iš paskutinių priemonių, kurios mes grieb m s be dide lio noro. Mokestis už bedrabutį, lyginant su rinkos kaino mis, yra simbolinis, tuo labiau, kad, pakėlus stipendijas, skir tumas išsilygintų. Taip pat ti kimės, kad pagerės tvarka ben drabučiuose. Dideles viltis sie jame su dabar steigiama Uni versiteto policija. — Dėstytojai skundžiasi lais vu paskaitų lankymo grafiku. Ar numatomi pakeitimai? — Svarstomi ir šie dalykai. Norima pirmo, gal ir antro kurso studentus, truputį suvar žyti, kad atėję abiturientai pri prastų klausyti paskaitų. Šiaip ar taip, pereinant prie dviejų pakopų sistemos, yra suformu luota idėja, kad pirmoje pa kopoje būtų daugiau privalomų kursų ir mažiau fakultatyvų, o antroje — atvirkščiai. Žmogus turi pats pasirinkti sau įdo mius ir reikalingus dalykus. Šiaip tai nėra didelė problema, nes jeigu mes turėtume dau giau literatūros ir mokomosios medžiagos, tai nereikėtų stu dentų versti sėdėti auditorijo se. Jie galėtų dirbti savaran kiškai. — Priėmus Universiteto Sta tutą kalbėta ir apie Rektoriaus rinkimus. Kada numatyti rin kimai? — Rugsėjo 11 d. Tarybos po sėdyje Rektorius tikriausiai paskelbs naujų Universiteto struktūrų rinkimus. Tai — fa kultetų tarybų rinkimai, Uni versiteto didžiosios Tarybos ir tik pabaigoje — Rektoriaus rinkimai. Tokia tvarka. — Aktuali tema — kolūkiai. Ar neatrodo Jums, kad toks priverstinis vežimas į kolūkius studentus sulygina su karei viais? Kaip žinome iš Istorijos, priverstinis darbas niekada ne buvo našus. — Aš sutinku su tokiu verti nimu. Pernai mes to atsisakė me. Dabar mintis vežti visus į kolūkius kilo Universiteto Ta rybai, atsižvelgus į sunkią pa dėtį kaime. Šį kartą mes netai kėme pasirinkimo teisės, nors truputį buvom nuvilti. Žemės ūkio ministerija nebuvo visiš kai išsiaiškinusi darbo rankų reikalingumo. Ir dar — ne apie kolūkius. Pradėjom įgyvendinti seną sva jonę — siųsti mūsų studentus vasaros poilsiui ir darbui į Va karus. Džiaugiuosi, kad šią va sarą pavyko nemažą grupę pa siųsti į Prancūziją. Dirbdami įvairiausius darbus, gyvendami šeimose, jie, tikiuosi, patyrė daug įdomių ir naudingų įspū džių, daug ką pažino ir pramo ko kalbos. Tai labai svarbu, nes mūsų ryšių su Prancūzija perspektyvos labai didelės. — Dėkoju už pokalbį.
4990. 9. 44
Universitas Vilnensis
PASAULIO LIETUVIŲ
RUDENINE BULVIŲ
VERSLININKŲ SUVAŽIAVIMAS
KOŠĖ
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus Universitete pradėjo darbą Pa saulio lietuvių verslininkų su važiavimas. Suvažiavime daly vauja verslininkai iš JAV, Ka nados, Vokietijos, Kolumbijos ir kitų šalių. Suvažiavimo dalyvius pasvei
Bendras salės vaizdas.
ALIO! MAGADANAS?! Giedrių Steponkų, statybinio būrio, dirbusio Magadane, va dą, sutikau Universiteto Darbo centre, kur jis šnekučiavosi su draugais prie kavos puodelio, skųsdamasis, kad priprasti prie pasikeitusio paros laiko nėra lengva — dieną mielai pasnaus tų— Magadane dabar naktis, — dūstelėjo, ir paprašytas papasa kojo: „Dirbam ten jau treti me tai, viskas prasidėjo 87-aisiais, kai susipažinom su Magadano štabo nariais, pasirašėm pirmą ją darbo sutartį ir išvažiavom. Kasmet važiavo vis daugiau bū rių, o šiemet iš Universiteto — net penki būriai, 75 žmonės. Dir bom pačiame Magadane, Semčiane, Ciukotkoj. Įvairiausius darbus: skrodėme žuvį, dirbome statybose, plovėme auksą. Įdo miausias darbas? Sakote, aukso plovimas? Ne, tas, kurį ge riausiai apmoka. Ir visi dar bai, kuriuos mūsiškiai dirbo, buvo tokie. Užsidirbdavo visi apytiksliai virš 50 rublių. Sti pendija — per dieną. Žmonėms be jokios kvalifikacijos tai yra nemažai. Atlyginimai svyravo nuo 900 iki 3000 rublių ■— pri klausomai nuo darbo. Šiemet važiavo tik vyrai. Ko dėl? Merginų rekomendacijos prastos (juokas), neėmėm. Mais tą gaminom patys arba sudarydavom su valgykla sutartį — atveždavo. Ir žmonos nė vienas neparsivežė (į antrąjį „kodėl?" Giedrius šypteli ir nieko neatsa ko.) Daugiausia laiko atidavėm dar bui, bet šį tą ir pamatėm. Jū rą, vandenyną. Ochotsko jūra labai graži — skairus vanduo, įspūdingos pakrantės. Gamta — kaip Mėnulyje. Ciukotka — iš vis nenusakoma, neįprasta mū sų akiai. Tai reikia pamatyti. Užrašė R. PETRAITYTE
kino VU Rektorius J. Kubilius, daktaras K. Gaižulis ir V. Rešeris. Pirmieji pranešėjai analizavo Lietuvos Respublikos ekonomi nę ir politinę situaciją. Ministrė pirmininkė prof. K. Prtmskienė supažindino suvažiavimo daly-
L. Mickevičiaus
nuotr.
Universitete vasarą tylu, bet yra ir „pulsuojančių taškų" — taip Darbo centrą ir Studentų Sąjungą praminė radijo laidos „Juventus“ žurnalistai, nuolat klebenę jų duris. Darbo cen tras buvo „gyvas“ ir pačiomis pirmosiomis rugsėjo dienomis — direktorius Gintautas Ma ni ušis net suplukęs kilnojo te lefono ragelius ir kažkam vis aiškino rudens talkų reikalus. Paprašytas papasakojo apie va saros darbus, dabarties prob lemas ir apie tai, kas dar bus. Gintautas Maniušis: Mes ir šią vasarą toliau tęsėm savo funkciją — studentų būrių for mavimą ir stengėmės suteikti studentams galimybę vasarą užsidirbti pinigų. Organizavo me būrius darbui respublikoje ir už jos ribų (Jakutijoje Ir Magadane). Pastarieji užsidir bo nemažai — ir vieni, ir kiti parsivežė maždaug po porą tūkstančių. Dirbę respublikoje gavo gerokai mažiau, bet sva resnė nauda yra Lietuvoje dir busių būrių (konkrečiij rezulta tų kol kas dar negaliu pateik ti). Manau, visiems aišku, jei Palangoj nedirbtų indų plovė jai, būtų baisu koją įkelti į viešojo maitinimo įstaigas. Ateity irgi galvojam taip dir bti: kiek rasim organizacijų, kurioms reikės pagalbos — pasiūlysim. Bandysim išlaikyti ir senus ryšius. Žmogus, kuris fakultete organizuos būrius, ir gi gaus atlyginimą, kai tie bū riai baigs darbus. Tikiuosi, kad pavyks užtu šuoti „baltąją dėmę", organi zuojant šią vasarą darbo būrius užsienyje. Mes per žiemą, ma nau, sugebėsim susitarti ir išsiųs ti studentus dirbti. Kol išva žiavimas nėra visiškai laisvas ir bet kuris norintis važiuot negali, turi būti kažkokia at ranka. Pirmenybė — studen tams, bent kartą padirbėjusiems Lietuvoje. Jie bus šį tą uždirbę ir mūsų centrui, nes už anks čiau sudarytas darbo sutartis gaudavome procentus, ir dalį užsienio kelionės apmokame. Taip pat bus organizuojamos ir turistinės kelionės. Jas pas kelbsime fakultetuose, kad stu dentas be jokių apribojimų
Pranešimą skaito ministrė pirmininkė K. Prunskienė, vius su ekonomine reforma, o taip pat su sunkumais, kurie iškyla reformuojant ūkį. Minis trė pirmininkė pakvietė pereiti nuo kalbų prie konkrečių dar-* bų. „Kaip tik veiksmo laukia iš mūsų Lietuva", — reziumavo mi nistrė pirmininkė. Su Respublikos politine si tuacija dalyvius supažindino VU prorektorius R. Pavilionis. Suvažiavime žymūs Lietuvos ir užsienio ekonomistai, moks lininkai analizavo bendradarbia vimo galimybių problemas, tei sinius aspektus, dalijosi patir timi. Suvažiavimas tęsis iki rug sėjo 23 dienos. „U. V." inf.
Kad centralizuotas talkų orga nizavimas didelė bėda ir košė, Universiteto darbinės veiklos or ganizatoriai žinojo jau seniai. O ir šiemetinis rudeninis bandymas dar kartą tuo įsitikinti jų neap vylė. Ir tą „košę" srebia, kaip kad dažnai būna, ne tie, kurie ją virė... Taigi, košę užvirė Že mės ūkio ministerija, pranešusi rajonams, kad šie rudenį nelauk tų studentų pagalbos ir verstųsi savo jėgomis.
Ministerijos netoliaregiškumas stebėtinas, juo labiau, kad iš spręsti tokią problemą pakanka mai paprasta. Dar vasarą terei kėjo susiskambinti su aukštosio mis mokyklomis, — buvo ban dyta tai daryti, — sudaryti su tartis su ūkiais rugsėjo mėnesiui. Spalio mėnesį galbūt būtų suti kusios padirbėti vietinės mokyk los, o dabar jau aišku, kad pu sė planavusių važiuot padirbėti žmonių liks čia.
Kaip dabar verčiasi Universi teto Darbinės veiklos centras, li kęs „košės“ srėbėjų vietoje? Apie tai — centro direktorius Gintautas MANIUSIS:
Kitąmet siūlytume daryti taip: padėsim surast ūkius, kuriems reikia talkininkų, ir mes, bet il galaikes sutartis su ūkiais turė tų pasirašyti fakultetai. Gal net ir ne tik dėl rudens talkų. Ta da nebūtų pusės tų problemų, kurios yra dabar. Dabar gi Že mės ūkio ministerija rekomen duoja viena: laukit iš ūkių ska mbučių. Dabar!? Savaitę pasimo kius, sulaukti to skambučio, vis ką mesti ir važiuoti? Tai jau, švelniai tariant, irgi netvarka.
— Po Žemės ūkio ministerijos įsakymo ūkiai tarėsi su techni kumais, proftechninėmis, viduri nėmis mokyklomis, ir, žinoma, susitarė, o tik po to vėl gavo telegramas, kad atvažiuos stu dentai. Buvo jau rugpjūčio 31oji. Kai kurie ūkiai studentus Darbo centro rūpesčiu sutiko priimti. Bet — paradoksas! — argi mes patys turime siūlytis?
VASAROS ETIUDAI
Darbas žmogų puošia? „U. V." KOROESPONDENTĖS RENITOS PETRAITY TĖS INTERVIU SU UNIVERSITETO DARBO CENTRO DI REKTORIUMI GINTAUTU MANIUSIU. nuo šiol stengsimės turėt kuo galėtų pasirinkti, kur jis nori važiuot. Bet tai — ateity, o mažiau reikalų, o jei jų bus — šiemet į užsienį važiuos 80 grįsti tik sutartimis. Buvęs Res žmonių, kurie jau yra padirbė publikinis studentų būrių šta ję būriuose. Vėliau tokių kliū bas itin dideliu organizuotumu čių neturėtų būti. Sumokėjai — nesublizgėjo. Blizga tik naujas prašom. O kol kas bandysim pavadinimas. Jei ateityje, ko patekinti bent SSB dalyvių po labai tikimės, mums pavyks reikius. Manau, kad užsienio užmegzti tiesioginius ryšius su jaunimo organizacijos pažadus užsienio, jaunimo organizaci tęsės ir mus priims. jom, tvarkysimės patys. Keletą „švelnių" žodžių ga Dar vienas mūsų rūpestis — studentų įdarbinimas laisvu nuo lima pasakyti ir apie studentų būrių darbo organizavimą Bul paskaitų metu, per mokslo me garijoje, maisto produktų kom tus. Iš stipendijos nė vienas binatuose, su kuriais sutartis studentas pragyventi nepajė sudarinėjo Tarptautinis jauni gia, o prašyti tėvų nesinori. mo darbo biuras. Vos ne kas Stengsimės sudaryti galimybes dien keitėsi situacija, kol pa studentams įsidarbinti vakarais galiau šiaip taip išvažiavo rug arba namuose. Jau dabar esam pjūčio mėnesio būrys, o dabar sutarę įdarbinti 40 žmonių ne vėl nežinau, kokių naujienų žinybinėje apsaugoje (Spalio ir galim išgirsti. Tai vietų suma Tarybų rajonuose) — jie bu žina, tai išvykimą nukelia. Kal dės naktimis gamyklų kontro ti liekam vis mes. Su Tarp liniuose punktuose. tautiniu jaunimo darbo biuru Deramės su Lietuvos viešbu
Kalbėjosi Renita PETRAITYTE
čiu — jie norėtų įdarbinti stu dentus aukštų budinčiaisiais, nes plūstelėjus svečių srautui, pagausėjo ir vagysčių. Pirmiau sia stengsimės įdarbinti Uni versiteto studentus, jei liks vietų, galėsim padėti įsidarbin ti ir kitų aukštųjų mokyklų stu dentams. Mėginsim įdarbinti pagal specialybes — kol kas realiausios galimybės taip dir bti tiksliųjų mokslų studen tams: fizikams, matematikams, programuotojams. Gal pavyks rasti darbo teisininkams — irgi bandėm susitarti. Organizuosim gamybą ir patys: merginoms darbo rasti sunkiau, o pernai jos sėkmingai siuvo lėles.
Šiemet pirmą kartą visus me tus dirbs būrys „Palydovas", — laisvais savaitgaliais studentai galės dirbti traukinių palydo vais, važiuoti net į Varšuvą ar Berlyną. Iniciatyvos reikėtų ir iš stu dentų pusės. Mes norėtume ži noti, kas ką gali dirbti. Tuo met ir pasiūlyti būtų lengviau.
XXX Studentai, labai norėtume ži noti Jūsų nuomonę apie lais valaikio renginių organizavimą. Skundžiatės,, kad nėra kur nu eiti. Mes galėtume kai ką pa siūlyti, bet pirmiausia turim žinoti, ar Jūs norėsite tokius renginius lankyti. Taigi, siūlo me: susitikimai su aktoriais (vakarų ciklas). Antja — masi nis žaidimas „Bingo", atvežtas iš JAV. Jo taisykles paaiškin tume, ir bent porą vakarų per savaitę galėtumėte žaisti. Tam pakaktų auditorijos. Savo nuo monę ar pageidavimus galite pasakyti tiesiai mums arba perduoti redakcijai.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Studentus, kurie pritaria (ar ne pritaria) šiems pasiūlymams, prašytume skambinti arba užei ti Į Universiteto Darbo centrą (tel. 61-79-20) arba Į redakciją (tel. 61-11-79). (55 kab. 3 a.)
1990. 9. 14
3
Universitas Vilnensis
PROJEKTAS
Dieninio skyriaus studentų, aspirantų, klinikinių ordinatorių, stažuotojų
Si PATEIKTA EGZAMINŲ LAIKYMO TVARKA EGZISTUO JA FILOLOGIJOS FAKULTETE. KOL KAS JA PATENKINTI IR DĖSTYTOJAI, IR STUDENTAI. TAČIAU VISUOSE FAKUL TETUOSE ĮDIEGTI KAŽKĄ PANAŠAUS SEKASI LABAI SUN KIAI. KVIEČIU STUDENTUS PASEKTI FILOLOGŲ PAVYZDŽIU IR PAREIKALAUTI IS DĖSTYTOJŲ BEI ADMINISTRACIJOS SUPAPRASTINTI MOKYMO PROCESĄ UNIVERSITETE. VU Studentų sąjungos sekretorius Osvaldas Markevičius
ir kitų klausytojų aprūpinimo
stipendijomis
NUOSTATAI BENDROJI DALIS Stipendijos dieninio skyriaus studentams, aspirantams, besi mokantiems atsitraukus nuo ga mybos, klinikiniams ordinatoriams bei stažuotojams moka mos iš Universitetui skirtų biu džetinių asignavimų stipendi joms numatytų lėšų sąskaita. Stipendijų paskirtis — stimu liuoti gerai ir labai gerai besi mokančius studentus, gerinti specialistų ruošimo lygį, teikti materialinę pagalbą studentams -našlaičiams ir likusiems be tė vų globos, daugiavaikių Ir li kusių be vieno iš tėvų bei ma žai aprūpinamų šeimų vaikams, studentų šeimoms, ir studen tams invalidams. Stipendijos yra dviejų rūšių: — stipendijos už mokymosi rezultatus; — socialinės stipedijos, ski riamos pagal šeimos (studento) materialinę padėti; Skirstant stipendijas neatsiž velgiama j specialybes, specia lizacijas, profilius. DIENINIO SKYRIAUS STUDENTŲ STIPENDIJOS Stipendijas skiria ir jų dydį
Praėjo daugiau negu metai po kruvinų įvykių Abchazijos sostinėje Suchumyje, kur tarp nacionalinis konfliktas nusine šė nemažai žmonių gyvybių. Tuomet abchazų rašytojas Daur'as Zantorija man minėjo, kad Abchazija pirmoji paskelbs nepriklausomybę, Gruzija ko vojanti už savo laisvę, pamins mažesnės tautos prigimtinę tei sę. Po Abchazijos ATSR Aukš čiausiosios Tarybos priimtos Nepriklausomybės Deklaraci jos, kitą rytą laikraščiuose jau buvo išspausdintas oficialus Gruzijos vyriausybės atsaky mas. Nepriklausomybės Dekla racija paskelbta negaliojančia,
nustato fakultetų stipendijų skirstymo komisija, į kurios sudėtį įeina dekanas (prodekanas), dekanato darbuotoja, tva rkanti studentų bylas ir pažan gumo apskaitą, vienas pedago ginio personalo darbuotojas bei vienas studentų sąjungos (stu dentų) atstovas. Svarstymo re zultatai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Komisija stipendijas skiria visam semestrui, atsižvelgdama į praėjusio semestro egzaminų rezultatus bei studentų mate rialinę padėtį. Stipendijos pagal mokymosi rezultatus skiriamos studentams kurie praėjusios sesijos egza minus išlaikė: — tik labai gerai — 100 rub. mėnesiui, — gerai ir labai gerai — 80 rub. mėnesiui, — tik gerai — 70 rub. mė nesiui. Stipendijos už mokymosi re zultatus neskiriamos: — studentams, kurių egza minų pažymiai tik „patenkina mai" ir „gerai",
— I kurso studentams (ru dens semestre pagal stojamųjų egzaminų rezultatus). Studentams, egzaminų sesijos metu išlaikiusiems egzaminus gerai ir labai gerai ir gavu siems vieną įvertinimą „paten kinamai", išimties tvarka gali būti skiriama 60 rub. stipendi ja, jeigu prieš tai buvusių dviejų sesijų metu studentas mokėsi tik labai gerai ir gerai. Si išimtis netaikoma studen tui išlaikius specialybės egza miną „patenkinamai". Socialinė stipendija skiriama visų specialybių ir kursų stu dentams, laiku išlaikiusiems vi sus egzaminus, šiais atvejais: 1. Studetams-našlaičiams ir likusiems be tėvų globos — 100 rub. mėnesiui, 2. Studentams, likusiems be vieno iš tėvų globos, daugia vaikių (trys Ir daugiau išlaiky tinių) ir mažai aprūpinamų šei mų vaikams — 60 rub. 3. I irll gr. invalidams — 60 rub. Studentams, turėjusiems įsis kolinimą, socialinė stipendija neskiriama.
1. Egzaminai ir įskaitos lai komi nuo gruodžio (gegužės) 15 d. iki sausio 31 (birželio 30) dienos imtinai. Studentai, pasiruošę anksčiau, gali būti priimami ir nuo gruodžio (ge gužės) 1 dienos. 2. Paskintos Ir pratybos vyk sta iki gruodžio (gegužės) 25 dienos. Dėstytojams ir studen tams pageidaujant bei susita rus, užsiėmimai gali būti už baigti anksčiau arba pratęsti. 3. Egzaminų ir įskaitų laiky mui studentas privalo iš anksto užsirašyti pas dėstytoją į spe cialų lapą atitinkamoje kated roje. Kitų fakultetų ir tarpfakultetinių katedrų dėstytojai palieka tokį lapą dekanate. 4. Užsirašyti galima nuo gruodžio (gegužės) 1 dienos. Pakeisti egzamino ar įskaitos laikymo datą galima iki laiky mo dienos. 5. Neatvykimas į egzamino ar įskaitos laikymą sutartu lai ku be pateisinamos priežasties vertinamas nepatenkinamai. 6. Egzaminą galima perlaiky
STUDENTAI, NEUŽMOKĖJĘ UŽ BENDRABUTĮ IKI S. M. SPALIO 2 D. (IMTINAI), BUS IŠKELDINAMI. JŲ VIETOJE GYVENS STUDENTAI, KURIEMS LA BIAU REIKIA GYVENAMOJO PLOTO. VU Studentų Sąjunga VU butų skyrius
1990 metų rugpjūčio 25 dieną Abchazijos ATSR XI šaukimo Aukščiausiosios Tarybos sesija priėmė deklaraciją apie valstybinį Abchazijos suverenitetą. Deklaracijoje kalbama, kad Ab chazijos ATSR turi visą valstybinę valdžią, laisvanoriškai perduotą Tarybų Sąjungos ir Gru zijos kompetencijų, o santykiai su šiomis valstybėmis palaikomi pagal sudarytas sutartis. Abchazijos ATSR valstybinė kalba — abchazų kalba. Oficialios kalbos — abchazų, gruzinų ir rusų. Deklaracija yra naujos konstitucijos pagrindas.
ABCHAZIJA: kova ir viltys nes ji prieštarauja Gruzijos ir Tarybų Sąjungos Konstituci joms. Tą pačią dieną Suchumy je įvyko gruzinų tautybės žmo nių mitingas. Jame priimtas kreipimasis, kuriame reikalau jama atšaukti Nepriklausomy
Autoriaus nuotr. Gatvėse kareiviai...
ti ne daugiau kaip du kartus. Apie perlaikančius egzaminą studentus dėstytojas praneša dekanatui. 7. Dėstytojas privalo: 7.1. Iki gruodžio (gegužės) 1 dienos nurodyti savo priėmimo valandas visam egzaminų ir įs kaitų laikui (12.15 — 01.31) ir 05.15 — 06.30, ne mažiau kaip du kartus per savaitę). Dėsty tojų priėmimo valandas tvirti na vedėjai ir pateikia dekana tui. 7.2. Tiksliai nurodyti skaičių studentų, kuriuos galės priimti per vieną dieną. 7.3. Iki gruodžio (gegužės) 1 dienos pateikti studentams eg zaminų ir įskaitų klausimus ir literatūros sąrašą. 8. Studentams ir dėstytojams paliekama teisė individualiai susitarti dėl egzamino ar įskai tos laikymo datos. 9. Skolininkais laikomi stu dentai, neišlaikę egzaminų ir įskaitų iki sausio 31 (birželio 30) dienos imtinai.
bės Deklaraciją ir neskaidyti Gruzijos teritorinio vientisumo. Susiklosčiusią politinę situa ciją paprašiau pakomentuoti Abchazijos Liaudies Forumo pirmininko pavaduotoją Jurijų ARGUN: — Kai Abchazijoje buvo įvesta tarybų valdžia, ji buvo paskelbta suverenia, t. y. sprendžia savo reikalus pati. Tačiau vėliau, Stalino dėka, Abchazija buvo priversta suda ryti ypatingą sutartį su Gruzi ja, pagal kurią buvo pasidalin tos pareigos. Suverenitetas liko išsaugotas. Taip buvo iki 1931 metų. Pagal Stalino idėją apie autonomizaciją, Abchazija buvo prijungta prie Gruzijos autono minės respublikos teisėmis. Au tonominės respublikos teisės tikra fikcija, nes nei vieno klausimo negalima spręsti sa varankiškai. Rugpjūčio 25 d. priimta deklaracija įteisina bū tent Abchazijos savarankišku mą, sprendžiant ekonomines, politines ir socialines proble mas.
jos darbe dalyvauja abchazų, čečėnų, ingušų ir kitos tautos. Asamblėjoje aptariama bendra pozicija, sprendžiamos proble mos ir t. t Visi asamblėjos nariai pritaria Abchazijos Nep riklausomybės Deklaracijai. Ži noma, įmanoma, kad po kažku-
— Viešint Abchazijoje man teko girdėti, kad planuojama atkurti Kaukazo federaciją, tokią, kokia ji buvo 1918 m. — Kol kas tai dar yra tik idėja, Dabar susikūrė Kaukazo kalniečių asamblėja. Asamblė-
rio laiko asamblėja peraugs į federaciją. — Ar po Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo nekils nauja riaušių banga? — Mes neiname į konfron taciją. Mes nenorime savo
problemų spręsti jėga. Tačiau dalis gruzinų labai paveikti propagandos, kur vyrauja ne dalomos Gruzijos idėja. Tai imperinės ambicijos. Abchazija yra praktiškai Gruzijos koloni ja. Net A. Sacharovas yra pa sakęs, kad Gruzija — tai maža imperija. — O kaip sekasi dirbti Ab chazijos AT, nes klek žinau, nacionaliniu požiūriu ji labai marga? — Taip. Iš viso yra 140 de putatų. Iš jų 56 abchazai, 55 gruzinai, kiti kitų tautybių. Gruzinų deputatai paprasčiau siai neateina į sesijas, o tai labai apsunkina darbą, nes sunku surinkti kvorumą. Jie ne tik maišo dirbti, bet dar
... ir tankai. šantažuoja kitų tautybių depu tatus, kad taip pat neitų į se sijas. Situacija sudėtinga ir nenormali. — Dėkui už pokalbį. Artūras ZUOKAS „U. V." spec. koresp.
4990. 9. 44
Universitas Vilnensis
I
NUSIPIRKITE-PASIJUOKSITE
PROLOGĄ S
Jau šį mėnesį Jūsų knygų lentynas papildys ilgai laukta Teisės fakulteto docento, ilga mečio humoro entuziasto, nenu ilstančio studentų draugo An zelmo Katkaus knyga „Studen tiškas šiupinys". Siūlome šios knygos fragmentus. Iš stojančiųjų rašinių. ..Jeigu Veroniką mes perkel tume į dabartines sąlygas, jai būtų nereikėję žudytis ir ji dar gautų pašalpą." „Kūnai su vienodais užtaisais stumia vienas kitą, o kūnai su skirtingais — traukia vienas kitą." „Oneginui išvykus, Tatjana dažnai eidavo į jo kabinetą, ir ten palaipsniui iš merginos tap davo moterimi". „Keliu ėjo žmogus, ir pro rūbų plyšius matėsi jo proletariškoji kilmė." Šiupiniečiai
LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
CREDO Sužalotas rugsėjis nebyliai suinkščia po langu aklas veidrodis vė jo vinis ir nakties dykuma ištrupėjusios valandos mus pasislėpusius randa po žvaigždynų eglynais grėsmingai pulsuoja tyla ne — nestinga jėgos kuri erdvę praskleistų duobėtą bet tvaikas lavono ir vaiko naivus piešinys kiek pristabdo įgudusią budelio ranką — mus liečia priešybių kovos ir vienybės ribų atspindys ne — netrūksta nei maršų fanfarų nei laivo sirenų rasotas granitas suaižė jus gruoblėta žievė žemaūgiai krūmokšniai nusususios kurčios morfemos nespėtas įveikti atstumas kuprota kritimo kaltė
v išvien pasivys — te nors vienas iš mūsų suspėja prisiliesti širdim prie liepsnojančio tikro dangaus pasisemti kantrybės užsikrėsti vilties gonorėja ir išvengt laiko provėžų dumblo gleivėto klampaus
PAKOPA Ir vėl už posūkio pasivaidens nakties granitas Ir mėnesienoj sušmėžuos parklupusio vienuolio siluetas Ir kryžkelės paklydusiems bus amžiams uždarytos Ir valandos į delną birs tartum nuvertintos monetos Tik siela vis karščiuos ir bankrutavęs protas Daužysis tarsi merdinti žuvis ant kranto Ir prisikels iš kapo Pontijus Pilotas Nebeištvėręs kasdieninės atminties golgotos Kartu su rudeniu kurs daugiadienių orgijų maršrutais išvagotas Aklų berniukų choras skelbs pasauliui — „Sandus"...
KADENCIJA ...lengviau galvoti kad yra kažkas nakty — kai sunkiai tuštinąs tamsa kai inkščia metai pragerti, iš baimės virpančia ranka paglostyk juos — jie nekalti...
LACRIMA Taip nežymiai praeina diena nepaliekanti pėdsakų ir naktis užplombuoja mane tartum butą apleistą tuščiuose kambariuos pasikoręs mėnulis ir nebaigtas laiškas tyliai klauso kaip dunksi už sienos suvedžiotos mergaitės širdis senas laikrodis man nemeluoja sugedus rozetė skiemenuoja meius mintinai trilitrinis stiklainis uogienės nuo palangės nukrinta į uždarą dūstantį kiemą ir aptaško gelsvuojančiais pūliais raudonus rugsėjo batus
Tėve mūsų meldžiu tavęs duok cigaretę pasigėrusi senė ašarodama gieda knygynas uždarytas pietums o putojantis nuopolio vynas šniokščia srūva delnais išprotėjus landynių Marija
VALDAS GEDGAUDAS:
esu ne sykį muštas, nors kariuomenėje ir netarnauvau, bet vis dėlto kol kas aš gyvas, pagyvenau ir daug ką pa mačiau, ir pilnas jau manos širdies archyvas apie poeziją kalbama daug ir įvairiai: vieni šaltakraujiš kai demonstruoja savo erudiciją, antriems trūksta žodžių, bet drėksta akys ir virpčioja pasmakrys, treti išgėrę ne rišliai pacituoja vieną kitą chrestomatinį posmą ir nu sprendę, jog visa kita — šūdas, išdidžiai nusvyruoja Pi lies gatve aukštyn: ir visi tarsi kuprą nešiojasi savąją da lį tiesos. Aš būsiu lakoniškas: poetas yra poetas, jeigu jis iš tikro — POETAS...
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 840726, išduotą MF stu dentei Dangirai Stapulionytei, Nr. 8710912, išduotą ChF studen tui Arūnui TElSERSKIUI, Nr. 8911479, išduotą MF studentei Ovidijal MARIJAUSKAITEI, Nr. 8610367, išduotą PF studentui Aurelijui KONDRATAVIČIUI, Nr. 8610363, išduotą PF studen tei Ingridai MARKEVIČIŪTEI, Nr. 8611369, išduotą IF studen tei Ingai JERMAKAITEI, Nr. 8911499, išduotą MF studentui Juozui STANAIČIUI, Nr. 8811338, išduotą IF studentei Rasai PAŠ KEVIČIŪTEI, Nr. 8910033, iš duotą FF studentei Gitanai AUK ŠTIKALNYTEI, Nr. 8911211, iš duotą FilF Giedrei GRĖNYTEI, Nr. 8610302, išduotą EKFF studentei Eglei SAVUKYNAITHI, Nr. 8411952, išduotą FilF studen tui Vilmantui MARCINKEVIČIUI, laikyti negaliojančiais. Dingu sią studento įskaitų knygelę Nr. 8911622, išduotą IF studen tui Gintautui VĖLIUI, laikyti ne galiojančia.
AUTOPORTRETAS Aušros liežuvis lyžtels varpo šerdį ir kūdikis pravirks kai kambario tamsa krešės ant lūpų ir nesinorės įverti tylos į ryto adatą — jau niekada kaštonas senas ištuštėjusi veranda nebeprikels tos prieblandos kuri apglėbusi pečius kartodavo jog tu esi prarandantis kurs nieko nepraranda
bet nieko ir neišlošia — lenai dvi žvakės lova stalas ir kėdė ištikimiausi tavo bendražygiai ir tarnai išsilygiavę nepajunta kaip ankšta erdvė
juos deformuodama pasiglemžia tave kartu staiga atsiveria klaidus vamzdynas įdubusioj pakopoj telkšo drumstas vynas kuris nevirsta vandeniu — geriu...
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjaučia Anglų filologijos katedros dės tytoją Zinaidą PAVILIONIE NĘ dėl jos mamos mirties.
GLORIA Nors šešėliai uždegs šitą vakarą juodraštis niekur nedings jis švytės alavinėje prieblandoj medžių kamienai įsitempę vibruos o į panages smingančiai žiemai trūks erdvės bet netrūks aklo įniršio mūsų širdims surūdėjusios žirklės delne o sapnuotas viršūnių metalas išgaląstu pleištu pikiruos tik žemyn — pasislėpti tepabando visi kas dar turi ką saugot, kas šitai įmano pajėgti nuo savęs nuo kitų bet ar tai mus išgelbės nešvarūs
mūsų norai ir žodžiai banalūs nors juos ir išpuošiam keistų ornamentų tinklu bet vis viena tvankus labirintas išvarpytus plaučius surakins — apgiedotas vienatvės Olimpas kartu su vidurnakčio dūžiais taip sunkiai krauju atsikosi ir braška spyna kai pavargus ranka atrakina duris atsidūsta tamsa neužsižiebia šlapias degtukas neišėję negrįžt per išėjusių skeldinčias lūpas nuvingiuoja nuslysta mėnesienos blausus spindulys...
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis“. Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo liudijimo Nr. 321. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, E»eHcAeAMinK BuAfcmoccKoro ynnBepcirreTa. PeflaKTop JT. Kn«HTe. 232734, BMAamoc, YnniepcaTe'ro, 3. Tnncrpatpnn H3AaTeAi>CTBa 1ĮK KII Ahtbki.
Medicinos fakulteto Pato logijos ir teismo medicinos katedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia bendradarbę Stasę SKINDERYTĘ dėl my limo tėvelio mirties. Medicinos fakulteto kolek tyvas liūdi dėl docento Jo no KIAULEIKIO mirties ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir. artimuosius. Nuoširdžiai užjaučiame In formacijos sistemij katedros vedėją profesorių Romualdą BRONIUKAITI dėl motinos mirties. Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos, Bibliotekininkystės katedrų kolektyvai
Informacij os problemų mo kslinio tyrimo laboratorijos kolektyvas nuoširdžiai užjau čia laboratorijos mokslinį va dovą profesorių Romualdą BRONIUKAITĮ dėl motinos mirties.
Kosmonautų pr. 60.
Redaktorė L. KIŽYTE