Universitas Vilnensis, 2000 m. gruodis Nr. 11 (1617)

£

i

$

hinc itur ad astra

I

universitas

Gruodis

7 vilnensis

Nemokamai http:llwww.vilnensis.vu.lt

\____ 7

Vilniaus universiteto laikraštis Nr.

NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Lintęsmų šv. ‘KLadėdų ir Laimingų Naujųjų nctųl

11 (1617)

Naujiena!!!

11

p.

Komunikacijos fakulteto puslapis

ŠIAME NUMERYJE: Akademinė mintis taikliai numatė sesijos savaites - kai

5

p.

Studijų mugė naujoviškos atvirų durų dienos

naktys ilgos. Dar gerokai prieš universitetų steigimą visos pirv

mykštės tikybos ir vėliau didžiosios, prasidėjusios Žemės ru­ tulio šiaurėje, metų sąvartą skyrė šviesos šventėms. Lietuviš­

kos Kūčios gražiai supina dėkingumą už mūsų gyvenimo švie­

8 p.

sulius irper metus patirtą vidinę šviesą su šviesėjančių Nau­

Rektoriaus taurė - MIF sportininkams

jųjų metų viltimis bei svajonėmis, taip įdomiai šio laikotar­

pio mūsų papročiais išreikštomis.

14 p.

Kaip Vilniaus universiteto senajame bokšte ryškios raidės

VU studentės skina laurus grožio konkursuose

1HS (pirmosios graikiškos Jėzus vardo raidės), taip tešviečia

Viešpaties šviesa mūsų šeimose, bendruomenėse ir teisingu­

15

p Dilema: bendrabutis ar.butas?

mu pagrįstoje visuomenėje.

Kunigas Antanas SAULAITIS SJ

Vilniaus universiteto pedagogai, mokslininkai ir studentai, administracijos darbuotojai, visi, kuriems brangus Universitetas, baigiasi dar uieneri metai, baigiasi dvidešimtas amžius, bet nesibaigia mūsų viltis žvelgiant į Kalėdų eglutę, į daugybę jaunų žmonių, siekiančių mokslo žinių ir ieškančių tikrosios tiesos.

Tegul Kalėdų šventės ir pirmieji Naujieji naujojo amžiaus metai suteikia jėgų ir ryžto visų mūsų darbuose, tegul suteikia mums uolios įgyvendinant gražias svajones, tegul supa mus sutarimo ir meilės dvasia.

Akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Vengris

ADMINISTRACIJOS REIKALŲ PROREKTORIUS ALEKSAS PIKTURNA:

„2000-ieji - GEROS PATIRTIES IR IŠBANDYMŲ METAI" Administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna įvertindamas besibaigiančius metus teigia, kad jie Universitetui buvo sunkūs, įtempti, bet be galo kūrybingi. Patirtis, įgyta šiais metais, leidžia manyti, kad kitais metais, kad ir kokie jie būtų, bus žymiai paprasčiau tvarkytis, nes 2000-ieji - geros patirties ir išbandymų metai.

Interviu su prorektoriumi skaitykite 2 p.

Vilniaus universiteto leidykla

S. Skapo g. 7,2734 Vilnius Tek: 61 39 60,68 72 62, faksas 68 72 60 EI. p.: leidykla@leidykla.vu.lt

FILOLOGIJOS FAKULTETE ATIDARYTA SUOMIJOS AUDITORIJA Filologijos fakultete suomių kalba pradėta dėstyti 1995-aisiais, kai kelerius metus Helsin­ kio universitete dėsčiusi lietu­ vių kalbą grįžo Baltų filologi­ jos katedros docentė Regina Venckutė. Iki šiol suomių kal­ ba dėstoma kaip laisvai pasi­ renkama užsienio kalba vi­ siems Filologijos fakulteto stu­ dentams (kurso apimtis - ke­ turi semestrai, j pradedančių­ jų grupę galima užsirašyti kiek­ Mokslo reikalų prorektorius akad. B. Juodka ir Suomijos ambasadorius Lietuvoje Rauno Viemero auditorijos atidarymo iškilmėse vienų naujų mokslo metų ru­ , v. .

VNaujiko nuotr dens semestrą).

Plačiau apie tai skaitykite 2 p.

2

Universitas Vilnensis

ADMINISTRACIJOS REIKALŲ PROREKTORIUS

2000 m. gruodis

Sveitįnu Universiteto kpleftijvą su Naujaisiais metais!

Tegul Šv. Kalėdos ir Naujieji metai būna trupini naujų darbų ir

ALEKSAS PIKTURNA: „2000-ieji - GEROS PATIRTIES IR IŠBANDYMŲ METAI" Liana B1NKAUSKIENĖ Atkelta iš 1 p.

Prisiminkime, kaip sunkiai pradėjome šiuos metus. Uni­ versitetą slėgė 3,3 mln. Lt sko­ la: už energetiką - apie 1 mln.

200 tūkst. Lt, už atliktus staty­ bos ir remonto darbus - apie 1 mln.400 tūkst. Lt. Specialiųjų lėšų deficitas siekė 700 tūkst.

Lt. Mokslininkai šiemet buvo palikti praktiškai „bado dietai“, gyveno vien iš grantų. „Įverti­ nant tokią šių metų pradžią, šiandien situacija yra nebloga.

Tai, manau, yra labai didelis vi­ sos administracijos nuopelnas.

Ypač verti pagyrimų fakultetai, savarankiški padaliniai, sugebė­ ję išsiversti su tomis lėšose, ku­ rias metų pradžioje patvirtino Universiteto Senatas.“ Tačiau jau šiandien prorekto­ rius teigia, kad išlaidos pokal­ biams telefonu šiais metais bus dvigubai mažesnės nei pernai.

Numatomos 30 proc. mažesnės išlaidos ir šildymui. Reikia padė­ koti Dievui ir gamtai, kad orai dar nešalti. Visi puikiai žino Uni­ versitete šiemet „praūžusius“ tąupymo vajus - taupėme šilu­ mą, pokalbius telefonu. Šian­ dien galime pasidžiaugti rezul­ tatais - prorektorius prognozuo­ ja, kad metus baigsime galbūt tik su 700 tūkst. Lt skola už šildy­ mą (su Vilniaus šilumos tinklais Universitetas atsiskaito pagal patvirtintą grafiką). Anot pro­ rektoriaus A. Pikturnos, ir ši skola būtų mažesnė, jeigu vals­ tybės biudžetas skirtų nors dalį lėšų studentų bendrabučių eks­ ploatacinėms išlaidoms padeng­ ti. Nežiūrint to, kad mokestis už gyvenimą bendrabutyje buvo padidintas apie 20 proc., Univer­ sitetas per šių metų vienuolika

mėnesių iš savo lėšų sumokėjo 870 tūkst. Lt už bendrabučių iš­ laikymą, t. y. pajamos, surenka­ mos iš bendrabučių gyventojų, nepadengia išlaidų. Ateityje bū­ tina tobulinti bendrabučių admi­ nistravimą. Norėtųsi, kad ben­ drabučiai labiau rūpėtų Vilniaus universiteto studentų atstovybei. Šiandien bendrabučiuose dar daug laisvų vietų. Laukiame nau­ jų bendrabučių nuostatų, kurie sudarytų prielaidas žymiai racio­ nalesniam bendrabučių ūkio tvarkymui Kitais metais vienas svarbiausių uždavinių - sutvarky­ ti bendrabučių apskaitą. Kuria­ ma kompiuterinė bendrabučių valdymo ir apskaitos sistema. Ji bus įjungta į bendrą kompiute­ rių tinklą. Ateityje galima būtų pagalvoti apie viešosios įstaigos, administruojančios bendrabu­ čius, įsteigimą. O kol kas tai-vie­ nas iš kitų metų galimų taupymo šaltinių.

Didelės išlaidas sudaro dar­ bo užmokesčio fondas. Metų pradžioje situacija buvo labai sudėtinga. Tačiau prorektorius pažymi, kad daugelis fakultetų ir padalinių šią problemą iš­ sprendė. Didžiulę reformą pa­ darė Medicinos fakultetas: gy­ dytojų tobulinimosi finansavi­ mas atskirtas nuo fakulteto eta­ tinių darbuotojų finansavimo.

Dabar gydytojų tobulinimasis yra finansuojamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų. Pro­ rektorius negaili gerų žodžių medikams, jie iš tiesų verti pa­ gyrimo, labai gražiai susitvarkė - sumažino apie 70 etatų fakul­ tete, dalį pervedė į kitą finansa­ vimą. Šiuos finansinius metus MF baigs su nedideliu pusės mė­ nesio deficitu.

Sudėtinga situacija Komuni­ kacijos fakultete, kuriame taip pat vyko reorganizacija. Pirmą

pusmetį jame viršytos lėšos iš­ laidoms. Sudėtinga situacija ir Filologijos fakultete. Yra pro­ blemų bibliotekoje - čia apie 20 proc. viršytas mėnesio mokos fondas. Tačiau nežiūrint į tai, Administracijos reikalų prorek­ torius pastebi ir teigiamų ten­ dencijų - fakultetų administra­ vimas iš tiesų yra pasikeitęs. „Fakultetai pradėjo labai rimtai galvoti, kaip gyvens ateityje, iš­ moko planuoti. Didžiulė įtam­ pa dėl finansų Universitetui da­ vė ir šiokios tokios naudos daugelis fakultetų pertvarkė valdymą, išmoko taupyti.“ „Jeigu mes naujus metus pra­ dėsime be tokių didelių skolų, kaip šiais metais, norėčiau tikė­ ti, kad 2001 metai Universitetui bus žymiai geresni už šiuos“, teigia prorektorius. Daug vilčių teikia priimtas ilgai lauktas Mokslo ir švietimo ilgalaikio fi­ nansavimo įstatymas. Kalbėda­ mas apie kitais metais taikytinas administravimo naujoves, pro­ rektorius A. Pikturna teigė, kad naujovių tikrai bus. „Esame nu­ matę naujovių skirstant finansus padaliniams. Dalis specialiųjų lė­ šų, skirtų studijoms, turės būti perskirstytos ir fakultetams. Ki­ ta jų dalis turėtų būti skirta dar­ bo užmokesčio fondui.“ Kaip vie­ ną svarbiausių mūsų visos ūkinės veiklos prioritetų prorektorius įvardijo studijas. Žadama inves­ tuoti į įrangą, atnaujinti labora­ torijas, auditorijas. Norima reor­ ganizuoti darbą bibliotekoje - vi­ sas fakultetų bibliotekas iš bib­ liotekos atsakomybės perkelti fa­ kultetų atsakomybei. Norima, kad pinigai, kurie yra gaunami spaudiniams centralizuotai, būtų atiduoti fakultetams. Šiandien sunku įsigyti gerų knygų - pirma, jos yra labai brangios, antra, jos greitai pasensta, todėl daug jų įsi-

FILOLOGIJOS FAKULTETE ATIDARYTA SUOMIJOS AUDITORIJA Regina VENCKUTĖ Atkelta iš 1 p.

Nuo 1996 metų, patvirtinus lietuvių filologijos (su užsienio kalba) studijų programą, suomių kalbos galima mokytis jau ir kaip pagrindinės kalbos. Nuo 1996 m mūsų universitete dirba Suomi­ jos Švietimo ministerijos reko­ menduotas suomių kalbos lekto­ rius iš Suomijos. Šiais metais lietuvių filologijos (su suomių kalba) bakalauro studijų progra­ mą baigė pirmieji aštuoni absol­ ventai.

Suomių kalbos dėstymą nuo pat pradžios nuoširdžiai rėmė ir remia Suomijos ambasada ir as­ meniškai ambasadorius Rauno Viemero bei kultūros reikalus kuruojanti Hanna Sdila. Šįmet Vilniaus universitete dirba lektorius iš Suomijos Veša Jarva. Jo dėstomą laisvai pasi­ renkamos suomių kalbos kursą

lanko 21 studentas. Priimti nau­ ją studentų grupę į lietuvių filo­ logijos (su suomių kalba) studijų programą numatoma ateinančių metų rudenį.

Sąlygos dėstyti suomių kalbą iki šiol buvo nepavydėtinos: trū­ ko šiuolaikiškai įrengtos audito­ rijos, kurioje būtų galima naudo­ tis svetimai kalbai mokytis būti­ na audio- ir videotechnika, ku­ rioje būtų galima kaupti suomiš­ kąją biblioteką - reikalingiausius vadovėlius, teorinę, grožinę lite­ ratūrą ir laikyti Suomijos Švieti­ mo ministerijos mums prenume­ ruojamus periodinius leidinius.

Bendromis Universiteto ir Suomijos ambasados pastango­

mis gruodžio 13 d. Filologijos fa­ kultete atidaryta šiuolaikiškai įrengta Suomijos auditorija. Prie jos įrengimo daug prisidėjo ne­ maža suomių firmų - ISKU, UAB „Leinonen“, „MeritaNordbanken“, „Nokia“, „Pohjola“, „Ramirent“, „Sampo“, „Sortimenti“ ir kt., padėjusios įsigyti baldus ir su­ tvarkyti techninę įrangą. Suomi­ jos Švietimo ministerija padova­ nojo du kompiuterius ir įvairios mokomosios medžiagos. Visiems jiems esame nuoširdžiai dėkingi!

Išsamesnės informacijos apie suomių kalbos dėstymą galima gauti Baltų filologijos katedroje, tel. 68 7211.

VU VEIKIA ITALŲ STUDIJŲ CENTRAS Gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institute savo veiklą pradėjo Italų studijų centras. Kiekvienais metais didėja studentų domėjimasis gražia italų kalba, kultūra, literatūra, todėl šio centro įkūrimas yra didelis įvykis Užsienio kalbų institute. Apie tai skaitykite kitame “U. V” numeryje.

UK| inform

siefįų, džiaugsmo ir laimės akįmirkįf.. Tegul pripildo širdį tuo, kas

ramina ir džiugina, kas teikia jėgų ir vilčių...

Kamiu Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Aleksas ‘Pikturna

gyti neapsimoka.

Reikėtų pirkti nors po kelis kiekvienos labai reikalingos knygos egzemplio­ rius, kiekviename Universiteto mies­ telyje sudaryti sąly­ gas už prieinamą mokestį studen­ tams kopijuoti rei­ kiamą literatūrą.

Ir, be abejo, di­ džiausias priorite­ tas - fakultetų bib­ liotekų kompiute­ rizavimas. Atrodo, kitais metais pini­ Prorektorius A. Pikturna mano, kad kiti metai gai, kuriuos stu­ bus geresni už šiuos dentai moka už V Naujiko nuotr. studijas, bent dviem trečdaliais pasieks savo tikslą. Tai, kas šian­ kurių darbo užmokesčio fondas dien daroma, daroma ne iš gero yra deficitinis, gruodžio 15-16 gyvenimo, o dėl to, kad kitaip ne­ dienomis bus išmokėtas tik avansas, o atlyginimas - sausio išgyventume. Dabar 10 proc. už pradžioje. studijas surinktų lėšų skiriama Lapkričio 28 d. LR Seimas pa­ pedagoginio personalo darbo už­ mokesčio fondui, 40 proc. šių pi­ rėmė Seimo ŠMK komiteto pir­ mininko R. Pavilionio pasiūlymą nigų disponuoja fakultetai, 50 pritarti po svarstymo Mokslo ir proc. - centralizuotas fondas. Iš šios dalies du trečdaliai skiriami švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymui, kuriuo Vyriausybė bū­ energetinėms išlaidoms, vienas tų įpareigota 2001 metais moks­ trečdalis grįžta į fakultetus. „Ma­ lui ir studijoms skirti 1,35 proc. nome, kad tai nėra visiškai tei­ bendrojo vidaus produkto. singa - didžioji dalis lėšų turėtų Prorektorius A. Pikturna grįžti studijoms“, - teigia prorek­ mano, kad jeigu šie Seimo pa­ torius. tvirtinti pinigai „ateis“ į Uni­ Per 11 šių metų mėnesių Uni­ versitetas uždirbo 20 mln. 600 versiteto ūkį, infrastruktūros kėlimą, studijų proceso gerini­ tūkst. Lt. mą, padėtis iš tiesų pasikeis Kalbėdamas apie būsimus at­ „mes padarytume didelį šuolį į lyginimus metų pabaigoje, priekį “.

A. Pikturna pažymėjo, kad pa­ Projektų yra labai daug ta­ daliniams, kurių darbo užmo­ čiau, kol nėra pinigų, prorekto­ kesčio fondas subalansuotas, vi­ rius A. Pikturna nelinkęs nieko sas atlyginimas bus išmokėtas konkrečiau sakyti. iki gruodžio 31 d. Padaliniams,

NAUJAS VU KALENDORIUS PUIKI IR NEBRANGI DOVANA KOLEGOMS AR DRAUGAMS Universiteto „Litteros“ knygynėlyje galima įsigyti pastatomą 2001ųjų metų kalendorių. Ja­ me - senosios Universi­ teto observatorijos pa­ statas. Kalendoriuje tar­ si susilieja praeitis ir da­ bartis, XVIII amžiaus ir šiandieninis pastato at­ vaizdas papildo vienas kitą.

Dailininkas pasinaudojo Sta­ nislovo Januševičiaus akvarele.

Tarsi vizija iškyla vakarinis Obser­ vatorijos bokštas, perstatytas 1838-1840 metais., kurį anksčiau vainikavo sfera su Zodiako žen­ klais.

Mintis atstatyti šį bokštą bu­ vo pasiūlyta Lietuvos Respubli­ kos Kultūros ministerijos suda­

rytai 2000-ųjų metų sutikimo renginių programai.

Kalendorių galima dovanoti ir užsienio svečiui, nes mėnesių ir sa­ vaitės dienų pavadinimai surašyti lietuvių ir anglų kalbomis. Jo kaina - 5 litai. VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus prašymu jį parengė reklamos agentūra RIC. Nijolė BULOTAITĖ

Konferencijos \_______ ________ J

In memoriam

JAUTRIAUSIOS MAŽUMOS: BEVALSTYBĖS KULTŪROS IR TARPKULTURINĖ TOLERANCIJA NAUJOJOJE EUROPOJE" 1999 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įsteigtas Kultūrinių bendrijų studijų centras šių metų gruodžio 7-9 dienomis surengė savo pirmąją tarptautinę konferenciją „jautriausios mažumos: bevalstybės kultūros ir tarpkultūrinė tolerancija Naujojoje Europoje", skirtą valstybių neturinčių etninių bendruomenių bei jų kultūrų tyrimų problemoms. Iš kitų Lietuvoje vis dar negau­ sių renginių, skirtų tautinių mažumų padėčiai aptarti, VU Kultūrinių bendrijų studijų centro konfe­ rencija išsiskyrė ypatingu dėmesiu mažiausiai oficialių valstybinių struktūrų globojamoms bei re­ miamoms bevalstybėms kultūroms. Būtent dėl pasirinktos bevalstybių kultūrų problematikos konfe­ rencija tapo reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinei akademinei bendruomenei.

Ieva LAURAITYTĖ, Aušra SIMONIUKŠTYTĖ Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė svečiai iš JAV, Kanados, Vokietijos, Pran­ cūzijos, Švedijos, Izraelio, Len­ kijos, Rusijos, Ukrainos, Balta­ rusijos ir kt. - iš viso iš 13 šalių.

Pranešimai buvo skirti bevals­ tybių kultūrų tyrimų, dėstymo aukštosiose mokyklose bei san­ tykių su dominuojančiomis kul­ tūromis problematikai. Buvo kalbama apie karaimų, totorių, sentikių, Roma (čigonų), Idiš kultūras.

Konferenciją pasveikino lai­ kinai VU rektoriaus pareigas ei­ nantis doc. S. Vengris, Istorijos fakulteto dekanas doc. A. Bumblauskas, Tautinių mažumų ir iš­ eivijos departamento direkto­ rius dr. R. Motuzas, ALF vykdo­ moji direktorė D. Vilytė, užsie­ nio ambasadų Vilniuje atstovai.

C

3

Universitas Vilnensis

2000 m. gruodis

Pasiekimai

3

Romų dainas atliko M. Krupoves ir S. Aleksandravičius

Sveikinamąjį žodį tarė KBSC di­ rektorius prof. Dovidas Katzas.

Konferencijos atidarymo proga buvo surengtas Marijos Krupo­ ves koncertas, renginio dalyvius supažindinęs su Lietuvoje gyve­ nančių etninių grupių muzikine kūryba. Atliekant romų dainas, M. Krupoves talkino žymus Lie­ tuvos romų dainininkas Steponas Aleksandravičius.

Konferencija susilaukė dide­ lio akademinės bendruomenės ir platesnės visuomenės dėme­ sio, o tai įrodo diskutuotų klau­ simų bei apskritai pasirinktos renginio problematikos aktua­ lumą. Tikimės, kad ši VU Kul­ tūrinių bendrijų centro sureng­ ta tarptautinė konferencija bus ne paskutinė.

TEISES FAKULTETO STUDENTAI STOP 2000 NUGALĖTOJAI Odeta TRUČINSKAITĖ, Simona SEIKYTE Jau trečius metus iš eilės Eu­ ropos studentų teisininkų orga­ nizacijos Lietuvos nacionalinė grupė (ELSA Lietuva) visų aukš­ tųjų ir aukštesniųjų teisės mo­ kyklų studentams suteikė gali­ mybę išbandyti savo jėgas olim­ piadoje. Šių metų lapkričio pra­ džioje vykusioje STOP 2000 pa­ noro dalyvauti 39 Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakulteto ir 7 Lie­ tuvos Teisės universiteto studen­ tai. Akivaizdu, kad šiais metais vyravo VU studentai, nors pra­ ėjusiais metais laimėjusi visas pri­ zines vietas LTU buvo parinkusi sau parankesnę temą - baudžia­ moji teisė. Vis dėlto mažas jų ak­ tyvumas leido suabejoti, kad ši tema jiems iš tikrųjų artima.

Pirmasis - atrankinis - turas vy­ ko tuo pačiu metu VU ir LTU pa­ talpose. Testo su preferenciniais atsakymais pagalba buvo atrinkta 30 studentų, kurie dalyvavo finali­ niame STOP 2000 ture. Vertinant bendrą visų studentų studijų koky­ bės lygį, negalima labai džiaugtis, nes net ir geriausiai pasirodę stu­ dentai teisingai atsakė tik į 36 klausimus iš 50. Tad nekyla abejo­ nių, kad tokia olimpiada yra ypač reikalinga, įvertinant tikrąsias stu­ dentų teisines žinias ir įgūdžius.

Antrasis STOP 2000 turas vy­ ko dvi dienas Palangoje, VRM poilsio namuose „Pušynas”. Tik nuvykę į kurortą, olimpiados da­ lyviai, net nespėję pasidžiaugti pajūriu, kibo į rašto darbo už­ duotį. Šiais metais dalyviai per 3 valandas turėjo pareikšti savo nuomonę ir teisiškai ją pagrįsti

rašydami apie malonės taikymo bei abortų teisėtumo Lietuvoje problemas. Tą pačią dieną raš­ to darbus vertino iš teisėjų su­ daryta autoritetinga Vertinimo komisija. Jos nariais buvo LR Aukščiausiojo teismo teisėjas Alvydas Pikelis, LR Apeliacinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas ir LR Klaipėdos apy­ gardos teismo teisėjas Aloyzas Kruopys. Vertinant kiekvieną darbą buvo atsižvelgta į žinių ly­ gį, teisinės minties raišką, argu­ mentaciją, išvadų pagrįstumą, originalumą bei tvarkingumą.

Galima pasidžiaugti, kad visų vertinimo komisijos narių nuo­ mone, rašto darbų kokybė bu­ vo pakankamai aukšto lygio.

Tą patį vakarą olimpiados dalyviams buvo išdalintos bylų fabulos, nes antrąją dieną nuo

Jonas Zemvaldas BALKEVIČIUS Sunkios ligos palaužtas, gruodžio 8-ąją mus paliko bu­ vęs Baltų filologijos katedros docentas dr. Jonas Zemvaldas Balkevičius.

Gimęs 1923 m balandžio 20 dieną Gudelių kaime netoli Pandėlio, lietuvio ir latvės šei­ moje, Jonas Balkevičius mokė­ si Kaune: čia baigta gimnazija, mokytojų seminarija ir litua­ nistikos studijos Kauno univer­ sitete. Jonas Balkevičius yra trumpai mokytojavęs Nereto­ je (Latvija), Alizavoje, Kaune, tačiau daugiausiai brandžiau­ sių jo gyvenimo metų teko Vil­ niaus universitetui, kuriame dirbo daugiau kaip tris dešimt­ mečius - nuo 1960 iki pat pen­ sijos.

Abi baltų kalbos - lietuvių ir latvių - buvo jo gimtosios, abi vienodai mylėjo ir puikiai mo­ kėjo. Ir daug padarė, kad šios kalbos seserys viena kitai ištiestų ranką: didžiausi dabar turimi lietuvių-latvių ir latviųlietuvių kalbų žodynai, išleisti Rygoje bei Vilniuje, be Jono Balkevičiaus vargu ar būtų pa­ sirodę. Lietuvių kalbotyrai Jo­ nas Balkevičius buvo ir bus ne tik vienas žymiausių mūsų latvistų, bet ir įžvalgus lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas bei nuoširdus kasdienės mūsų kal­ bos puoselėtojas. Sintaksei bu­ vo skirtos pirmoji ir paskuti­ nioji jo knygos. Sakinių moks­ las ir kalbos kultūra turbūt la­ biausiai atitiko Jono Balkevi­ čiaus asmenybės prigimtį, nes

čia atrasta erdvė leido išsi­ skleisti jo išskirtinei kalbos gro­ žio pajautai.

Filologijos fakulteto istori­ joje Jonas Balkevičius lieka kaip visų mylimas Dekanas (1979-1984 m.) ir vienuolika metų be pertraukos prodekanu išbuvęs talentingas pedago­ gas, puikus oratorius, netikė­ čiausių idėjų kupinas, rodos, niekados nepailstantis organi­ zatorius. Turėjęs pavydėtiną prigimties dovaną lengvai ben­ drauti ir retą sugebėjimą leng­ vai surasti šmaikštų žodį, Jonas Balkevičius kelių kartų Filolo­ gijos fakulteto absolventų ir di­ delio kolegų būrio atmintyje vi­ sam laikui lieka kaip vienas šviesiausių nepaprastai gražios sielos kada nors mūsų pažintų žmonių.

Velionis gruodžio 12 d. pa­ laidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Tebūna Jam lengvas Vilnijos kalvebų smėlis, tegu iš­ lakios pušys ošia Jam amžinat­ vės giesmę. Jonas Zemvaldas Balkevičius bus gyvas mūsų, Jį pažinojusių, širdyse.

Filologijos fakultetas Baltų filologijos katedra

pat ryto vyko teisminio proceso inscenizacija. Šios užduoties metu studentai teisininkai karš­ tai diskutavo, gynė prokuroro ar advokato pozicijas, pateikė ori­ ginalių minčių. Teisminio pro­ ceso inscenizacija puikiai at­ skleidė ne tik studentų teisinį mąstymą, bet ir jų oratorinius sugebėjimus. Būtent todėl ši olimpiados dalis yra įdomiausia ne tik patiems dalyviams, bet ir vertinimo komisijai, organizato­ riams bei svečiams.

Susumavus dviejų užduočių rezultatus buvo paskaičiuoti ga­ lutiniai reitingai. Geriausiai pasi­ rodę dalyviai buvo apdovanoti vertingais prizais. Pirmąsias tris vietas šiais metais laimėjo VUTF studentai. Pirmosios vietos lai­ mėtojas Marius Navickas buvo apdovanotas pagrindiniu prizu televizoriumi, antrą vietą laimė­ jęs Andžejus Čaikovskis gavo ne­ šiojamą kompaktinių diskų gro­ tuvą, o trečios vietos laimėtojas

Giedrius Kašuba džiaugėsi laimė­ tu diktofonu. Visi dalyvavusieji be išimties buvo apdovanoti dalyvio sertifikatais ir knygomis.

Nereikia pamiršti, kad STOP 2000 organizuotas ne tik studen­ tų žinioms patikrinti, bet ir išplėsti pažinčių ratą, kartu linksmai pra­ leisti laiką. Dalyviai galėjo pasi­ vaikščioti pajūriu bei pasikaitinti karštoje pirtelėje, tad šeštadienio vakarą aktyviai mezgėsi naujos pažintys, skambėjo dainos beivyko karštos diskusijos, be kurių neapsieina nė vienas teisininkų renginys.

Olimpiada STOP 2000 buvo puiki galimybė studentams teisi­ ninkams įvertinti savo žinias, at­ kreipti aukštųjų teisės mokyklų ir potencialių darbdavių dėmesį į savo sugebėjimus ir poreikius, plėtoti tarpusavio bendradarbia­ vimą. Organizatoriai tikisi, kad STOP tradicija bus pratęsta ir ki­ tąmet, bei dėkoja visiems dalyva­ vusiems ir ją rėmusiems.

tekstas, Vydūno estetikos sąsajos su naujais, XIX a. pab.-XX a. I p. pa­ sireiškusiais dramos ir teatro ieško­ jimais. Monografijoje pagrindinis dėmesys tenka Vydūno misteri­ joms, tragedijoms ir dramoms, ak­ tualizuojama tautosakos problema.

Pasak V. Bagdonavičiaus, šia knyga Vydūnas grįžta į mūsų kultūrą kaip pažinta ir fundamentali vertybė.

Kūrybiškai pasinaudojusi Vinco

Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Juozo Lankučio Vydūno kūrybos tyrinėjimais, monografijos autorė visa sukonstruoja į darnią visumą.

Kitos numatomos išleisti šios se­ rijos knygos: Eugenijos Ulčinaitės „Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra“, Marijos L. Drazdauskienės „Language and thought: challenge, influence, gratification“.

Knygos

PRADĖTA LEISTI FILOLOGIJOS

FAKULTETO MOKSLO DARBŲ SERIJA Jurgita KOMAROVSKYTĖ Leidykla „Litinio“ pradėjo leisti VU Filologijos fakulteto mokslo darbų seriją, kurios pirmoji knyga doc. Aušros Martišiūtės monogra­

fija „Vydūno dramaturgija“ jau pa­ sirodė knygynuose, o spalio mėnesį buvo pristatyta Rašytojų klube da­ lyvaujant filosofui ir Vydūno drau­ gijos pirmininkui Vaciui Bagdonavi­ čiui, literatūrologėms Viktorijai Dauiotvtei. Vandai Zaborskaitei ir

Aldonai Vaitiekūnienei. Mintimis apie A. Martišiūtės knygą vakaro metu taip pat pasidalino teatrologai Irena Aleksaitė ir Antanas Vengris.

Monografijoje „Vydūno drama­ turgija“ doc. A. Martišiūtė į Vydū­ no dramą žvelgia netradiciškai: kaip į kūrinį, esantį tarp literatūros ir te­ atro. Čia pateikiamas dar netyrinė­ tas vokiškasis, Vakarų Europos kon-

4 r

k.

Universitas Vilnensis Katedrose

2000 m. gruodis

D

ANGLŲ FILOLOGIJOS KATEDRA PUOSELĖJA SENAS TRADICIJAS IR KURIA NAUJAS „Universitas Vilnensis" ketina supažindinti skaitytojus su įvairių fakultetų katedrų veikla. Šį kartą skaitytojams siūlome interviu su Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros ve­ dėja doc. Laima Erika KATKUVIENE, iš kurio sužinosite ne tik apie akademinę šios katedros

studentų ir dėstytojų veiklą, bet ir apie tai, kaip jie gieda per Kalėdas, kaip myli per Valenti­ no dieną, kaip sodina tulpes ir t. t.

- Paprastas Filologijos fakulteto lankytojas negali nepastebėti nauju­ mu dvelkiančios Kanados auditori­ jos ir dar dviejų visai neseniai įreng­ tų auditorijų Stanevičiaus kiemely­ je. Pavasarįjame sužydėjusios tulpės džiugino ne vieną studentą ir dėsty­ toją. Žinome, kad tai - Anglų filolo­ gijos katedros kolektyvo nuopelnas.

Galgalėtumėte apie šią iniciatyvąpa­ pasakoti plačiau?

- Viskas prasidėjo nuo balko­ no. Vieną pavasario dieną stovė­ jome savo katedros balkone su dr. Regina Siniūte-Ayre ir žvelgėm į aptriušusias Stanevičiaus kieme­ lio sienas. Jau senokai svajojome apie tai, kaip gavus pinigų išdažyti šį apleistą kiemelį. Čia Regina ir tarė: „Jeigu pasodintume gėlių, tai ir tos sienos neatrodytų taip bai­ siai“. Kaip tarė, taip padarė - at­ gabeno kibirą tulpių ir narcizų svo­ gūnėlių, su kolegomis ir studentais išrankiojo po kažkada daryto re­ monto likusias stiklo duženas, ir štai jau dveji metai akį džiugina pa­ vasario gėlės. Praėjusią vasarą mū­ sų katedra dalyvavo Vilniaus mies­ to gražiausio balkono konkurse ir gavo premiją.

Sovietiniais laikais Universite­ te atsirado daug gražių vestibiulių ir menių, tačiau auditorijos buvo baisiai apleistos.Vienoje iš jų Re­ gina skaito labai populiarų Kana­ dos studijų kursą. Taip ir kilo min­ tis kreiptis pagalbos į Kanados am­ basadą. Pirmiausia į darbą buvo „įkinkytas“ p. Michaelis Ayre, ku­ ris sudarė katedros remonto sąma­ tą, kurią pateikėme Kanados am­ basadai Ir gavome finansinę pa­ ramą! Prie remonto prisidėjome ir mes - vieną langą nupirko mūsų katedros dėstytojai kitus tris - fa­ kultetas, baldus - Regina ir Micha­

elis, o projektą padarė architektas Kęstutis Sabaliauskas.

Anglų filologijos katedra yra di­ džiausia fakultete - apie 30 dėsty­ tojų, per 200 studentų, ir kai ma­ žoje patalpoje vyksta intensyvus gyvenimas, gelbsti tik balkonėlis. Iš jo matosi du kambarėliai kurių du­ rys buvo apraizgytos voratinkliais.

Taigi kreipėmės į prorektorius doc. S. Vengrį ir akad. B. Juodką, siūlydamiesi suremontuoti šias au­ ditorijas su sąlyga, kad mums bū­ tų leista jomis naudotis. Šį projek­ tą taip pat finansavo Regina su Michaeliu.

- Supažindinkite su moksline ir akademine katedros veikla.

- Šie metai mums gana sėkmin­ gi - Jolanta Macevičiūtė, gavusi Fulbrighto stipendiją, apsigynė di­ sertaciją Amerikoje (tai bus bene pirmoji lingvistinė disertacija iš Lietuvos, parašyta ir apginta toje šalyje), o Vitalija Špokienė - Vil­ niaus universitete. Tai dar ne vis­ kas - Aurelija Usonienė, gavusi Švedijos instituto stipendiją, šiuo metu baigia habilituoto daktaro di­ sertaciją. Nesnaudžia ir kitos ko­ legės - Aldona Rėksnienė ką tik grįžo iš Toronto universiteto, ku­ riame stažavo, gavusi Kanados vy­ riausybės stipendiją. Aš laimėjau Atviros Lietuvos fondo konkursą, skirtą skaitomam kursui atnaujin­ ti. Mūsų dėstytojos dažnai skaito pranešimus įvairiuose renginiuose - Aurelija Usonienė ir Jonė Gri­ galiūnienė dalyvavo Kembridžo universiteto konferencijoje, o Bi­ rutė Ryvitytė - Kauno ir Šiaulių lingvistinėse konferencijose. Beje, spalio mėnesį katedra surengė tarptautinę konferenciją „Iš nau­ jo atrandame Kanadą“. Regis, ne­ snaudžia ir mūsų studentai Šį ru­

Katedros moterys Gražiausios skrybėlaitės konkurse (beje, visos skrybėlaitės - doc. R. Siniūtės)

denį dešimt studentų dalyvauja ERASMUS studentų mainų pro­ gramoje. Mūsų partneriai - dau­ giausia Šiaurės šalių universitetai, taip pat Airijos, Belgijos ir Olan­ dijos aukštosios mokyklos. Kated­ ra turi ir asmeninių, neoficialių bū­ dų padėti geriausiems studentams susipažinti su Anglijos švietimu ir kultūra. Mes palaikome ryšius su Ekseterio universitetu, kuris kar­ tu su „Rotary“ klubu finansuoja dviejų studentų vasaros kursus Anglijoje jau bene šeštus metus.

Mus remia ir Mary bei Gordono Snow šeima.

- Kokiuose tarptautiniuose pro­ jektuose dalyvauja Jūsų katedra?

- Daugiausia naudos gauname iš projektų, kuriuos finansuoja Britų Taryba. Labai apgailestau­ ju, kad Švietimo vadybos projek­ tas prasidėjo tik pernai. Jeigu aš būčiau gavusi tą informaciją anks­ čiau, mano, katedros vedėjos, gy­ venimas būtų buvęs daug lengves­ nis. Britų Taryba finansuoja ir ki­ tus mums labai reikalingus pro­ jektus - tai ir anglų kalbos moky­ mas per internetą, ir akademinė anglų kalba. Esame jai pateikę tekstyno projektą - mūsų studen­ tai galėtų rašyti įdomius, netradi­ cinius mokslinius darbus, gretin­ dami anglų ir lietuvių kalbų teks­ tus. Bet čia vėl iškyla kompiute­ rių klausimas - Britų Taryba lin­ kusi padovanoti mums kompiute­ rines programas, tačiau kompiu­ terius turime įsigyti patys. Daly­ vavimas tokiuose projektuose mums yra labai svarbus - tai pa­ deda mums tapti tarptautinės akademinės bendruomenės na­ riais, lygiaverčiais partneriais.

-Aryra naujovių katedros bib­ liotekoje?

-Turbūt daugkamžinoma, kad Universitetas lėšų tam neskiria.

Galime didžiuotis, jog turime ga­ na neblogą biblioteką. Pagrindą jai padėjo dar mano pirmtakas doc. P. Anusas, kuris, laimėjus TEMPUS programą, galėjo ne­ mažai lėšų skirti fundamentalioms knygoms įsigyt L Knygų padovano­ jo ir vizituojantys lektoriai, Ful­ brighto stipendininkai, Britų Tary­ ba, Kanados ir Airijos ambasados, Amerikos centras, mecenatai At­ skira lentyna skirta mūsų dėstyto­ jų išleistiems darbams.

- Kuo, Jūsų nuomone, Anglų fi­ lologijos katedra išsiskiria iš kitų Fi­ lologijosfakulteto katedrų? (tradici­ jos, dėstytojų ir studentų santykiai irkt.)

- Džiaugiuosi, jog mūsų ka­ tedroje nebuvo staigaus kartų pasikeitimo. Mes juokaujame, jog katedroje yra brandžių pro­ tingų dėstytojų ir jaunų protingų dėstytojų (moterišką giminę nau­ doju ne dėl feministinių įsitikini­ mų; deja, katedroje šiuo metu yra tik du su puse vyriškos gimi­ nės atstovų). Tos „brandžios“ dėstytojos jaunosioms perdavė ne tik dalykines žinias, bet ir ben­ dravimo su studentais bei kole­ gomis būdą, visa tai, kas vadina­ ma akademine kultūra.

Turbūt daug kas sutiktų su mintimi, jog medikai, teisininkai ar fizikai bendrauja - ir tarpusa­ vyje, ir su studentais - kitaip nei filologai, tačiau man atrodo, jog skiriasi ir Filologijos fakulteto katedros.

Kai jaučiame, jog nuo akade­ minių darbų pradeda „važiuoti stogas“, prasimanome ką nors linksmesnio. Šį semestrą svar­ biausias renginys yra Kalėdų šventė. Ją rengti irgi paskatino Regina Siniūtė, ir Amerikoje iš­ laikiusi bei puoselėjusi šv. Kalė­ dų stebuklo dvasią. Kartu su Ei­ lėn Swihart, ankstesniojo Ameri­ kos ambasadoriaus žmona, kele­ tą metų ji ruošė šią šventę Ame­ rikos centro patalpose, tačiau per­ nai mes ją perkėlėme į R. Gibavičiaus vestibiulį. Ši šventė - pui­ ki proga studentams ir dėstyto­ jams susitikti neformalioje aplin­ koje ir parodyti kitokius, neakademinius sugebėjimus. Jeigu ne­ trukus išgirsite Kalėdų giesmes, aidinčias po Universiteto skliau­ tais, galite būti tikri, jog tai Aldo­ na Rėksnienė su savo studentais ruošiasi šv. Kalėdų vakarui. Beje, pernai per šventes nei dekanui, neiprodekanėms nepasisekė dai­ nuojant nurungti Rėksnienės noblesse oblige\

Išleistuvės tarsi vainikuoja katedros akademinius metus - dėstytojai su 1997 m. bakalauro studijų laida

Noriu iš karto paaiškinti, jog mūsų švenčiama Valentino diena

nėra masinės kultūros fenomenas. Šią dieną mes organizuojame mei­ lės poezijos konkursą, kuriame da­ lyvauja, o kartais ir prizus gauna ir kitų katedrų studentai Bet eilės turi būti parašytos angliškai Kokie gi būtų anglistai be Šekspyro? Čia vėl į pagalbą mums ateina fonetikos dėstyto­ ja Aldona Rėksnienė, kuri pade­ da studentams pasiruošti sonetų konkursui.

Balandžio gale ateina laikas rimtesniems darbams, t. y. studen­ tų mokslinių darbų konferencijai Norėtume šiemet į ją pasikviesti studentų iš kitų šalių.

O kai žydi tulpės, būtų smagu parodyti Universitetą studentų tėvams. Tiesą sakant, to dar ne­ darėme, tačiau jau tvirtai nu­ sprendėme, jog mūsų studentų tėvai, broliai ir seserys turėtų su­ sipažinti su ta vieta, kur jų gimi­ naitis praleidžia tiek daug laimin­ gų ir sunkių valandų. Taigi, pir­ makursiai, pasiruoškit! Ir neban­ dykit nepranešti apie renginį sa­ vo tėvams.

Beje, labai džiaugiamės, kai mūsų ketvirtakursiai, gavę baka­ lauro diplomus, pasikviečia mus taurei šampano į Stanevičiaus kiemelį.Tiesa, kartais turime ir šiokių tokių abejonių - gal buvome labai reiklūs, ir jie daugiau nebenorės mūsų matyti?

- Jūsų katedroje šiais metais pradėjo veikti šeštadieninė mokyk­ la. Kokiai auditorijaiji skirta ir kuo ji skiriasi nuo kitų svetimų kalbų mokyklų, lyg grybai po lietaus dygs­ tančių visoje Lietuvoje?

- Visų pirma ji skirta ne tik Vilniaus, bet ir aplinkinių mies­ telių vyresniųjų klasių mokslei­ viams. Tikslas - padėti jiems pa­ sirengti baigiamajam mokyklos egzaminui ir studijoms Univer­ sitete. Be įprastinių keturių va­ landų užsiėmimų grupėse, dar dvi valandas dirbama pagal in­ dividualius poreikius - klauso­ masi įrašų, daromi leksikos ar gramatikos pratimai, rašomi darbai, naudojamasi vaizdo ir interneto medžiaga. Kursams vadovauja ir jų strategiją suda­ rė didžiausia metodikos žinovė Nida Burneikaitė su profesiona­ lia komanda. Kitas svarbus da­ lykas - bendravimas su dėstyto­ jais, pasižyminčiais tolerancija ir pagarba studentui (taip mūsų kolegas vertina šios mokyklos moksleiviai savo rašiniuose). O ko verta jau vien Universiteto aura!

- Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ

Nuotr. iš katedros archyvo

5

Universitas Vilnensis

2000 m. gruodis

5

STUDIJŲ MUGE - NAUJOVIŠKOS ATVIRŲ DURŲ DIENOS Lapkričio 25 d. Vilniaus universitete vyko VU atvirų durų diena - studijų mugė.

Vitalija ŠVENČ1ONYTĖ Šis renginys Universitete vyksta jau antrus metus. Tai nė­ ra tradicinė atvirų durų diena.

Pastarosios dažniausiai rengia­ mos pavasarį, artėjant mokslei­ vių abitūros egzaminams - ta­ da, kai prasideda didžioji „kur, kaip, kada stoti?“ karštinė, ku­ rios epidemiją kiekvienais me­ tais tenka iškęsti Universitetui, Priėmimo komisijai, mokslei­ viams ir jų tėvams.

Studijų mugė - tai ne tik tra­ dicinis, rimtas Universiteto ir fakultetų pristatymas, informa­ cijos apie stojimą pateikimas, bet ir reklaminis šou. Jame da­ lyvauja visi Vilniaus universite­ to fakultetai, jiems priklausan­ čios organizacijos (VUSA, ELSA), dėstytojai ir studentai.

L. e. VU rektoriaus pareigas doc. S. Vengrio žodžiais, yra kelios priežastys, skatinančios organizuoti Universitete tokius renginius. Tai šiuolaikinio pa­ saulio globalizacija, Universite­

Doc. L. Salickaitės-Bunikienės paskaita „Chemikai apie chemiją ir save“ sulaukė nemažai dėmesio N. Bulotaitės nuotr.

to įėjimas į rinką ir konkuravimas joje. O žmonėms daug ne­ reikia - tik meilės ir gero dar­ bo, kurį gali garantuoti tinka­ mai pasirinktas išsilavinimas.

Pasirinkimas didžiąja dalimi pri­ klauso nuo pačių moksleivių, bet ir Universitetui čia tenka vienas pagrindinių vaidmenų.

Studijų mugėje buvo galima gauti daug įdomios formalios ir neformalios informacijos, priei­

KHF negalėjai nepastebėti - storulė pelėda ne tik dalijo lankstinukus apie fakultetą, bet ir bandė užkalbinti Autorės nuotr.

AR SUDERINAMA MEDICINA SU POEZIJA? Gintarė URNIKAITĖ Jei kas to paklaustų, tikriau­ siai sutriktumėm... Straipsnio herojus Laurynas Rimševičius teigia, jog jei tarp medicinos bei poezijos ir yra koks ryšys, tai jis minimalus. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto II kurso stu­ dentas laimėjo IX Rytų Lietuvos literatų konkursą, šiemet vykusį Alantoje, Molėtų rajone, nors ir buvo vienas jauniausių jo daly­ vių. Tai jau nebe pirmas „trofė­ jus“ jo kolekcijoje, nes 1999 me­ tais jaunasis poetas gavo Liūnės Sutemos premiją Lietuvos moksleivių filologų konkurse, jo poezija buvo spausdinta žurna­

le „Moksleivis“, o visai neseniai Laurynas gavo Lietuvos kultūros ministerijos padėkos raštą. Vai­ kinas teigia nesitikėjęs laimėti ir į Kultūros centrą aštuoniolika savo eilėraščių nunešęs tik „šiaip sau“. Pasak jo, kiti konkurso da­ lyviai buvo vyresni, o kai kurie jau net išleidę savo poezijos kny­ gas.

Paklaustas, apie ką jo eilėraš­ čiai, Laurynas atsakė lakoniškai: „Apie viską“. Jam kūryba - tik hobis, nes busimasis medikas ei­ liuoja laisvalaikiu. Įkvėpimas kurti pagauna ir paskaitoje, ir troleibuse, tačiau jei sutrukdo draugai, studentas sakosi užbai­ giąs eilėraštį vėliau arba kitą die­

ti ir pasikalbėti visais rūpimais klausimais su 1. e. VU rekto­ riaus pareigas doc. S. Vengriu, Priėmimo komisijos pirmininku doc. A. Pažėra. Tik, deja, retas moksleivis pasinaudojo šia ga­ limybe, nes daugiausia gerbia­ mai Universiteto valdžiai teko bendrauti su spaudos atstovais ir būsimų studentų tėvais, ku­ rių tam tikri klausimai turbūt net ir Dievą į medį įvarytų (pvz., „Kur stoti mano vaikui, kad jam daug mokytis nereikė­ tų?“, „Ką daryti, jei mes dar neapsisprendę?“ ir pan.). Jau nusprendę ar dar šiek tiek abe­ jojantys dėl fakulteto ar specia­ lybės klausinėjo VU fakulte­ tams atstovaujančius draugiš­ kai nusiteikusius dėstytojus ir studentus. Šiuo atveju verta pacituoti Filosofijos fakulteto doc. B. Pociūtės žodžius: „Nė­ ra vienos tiesos, tik išklausius visus galima susidaryti savo nuomonę“. Dėstytojai aiškino specialybių perspektyvas, stu­ dijų planus, stojimo niuansus, o studentai gyrė savo fakulte­ tus, negailėdami informacijos apie studijavimą ir studentavi­ mą, studentiškas organizacijas ir jų veiklą, projektus ir planus

ną pradedąs naują. Iš viso jis yra parašęs apie 150 eilėraščių, iš ku­ rių pirmojo nebepamena: „Jis buvo per daugpaprastas...“ Anot Lauryno, jo sėkmės paslaptis įgimtas sugebėjimas taisyklingai rimuoti.

Mokykloje vaikinas buvo at­ leistas nuo poros abitūros egza­ minų, ir mokytojai netikėjo, jog Laurynas pasirinks studijuoti mediciną. Anot paties antrakur­ sio, jis visada buvo „tiksliukas“, ir visiškai nesigaili, kad medici­ nai reikia skirti daugiau dėme­ sio nei poezijai. Paklaustas, ko­ dėl pasirinko būtent šią specia­ lybę, Laurynas teigė, jog todėl, kad „dar niekas nepadarė abri­ koso ląstelės“.

Dėl savito rašymo stiliaus pra­ mintas lyrikos modernistu, jauna­ sis poetas sako skaitantis P Širvio, J. Strielkūno poeziją, tačiau pasta­

ateičiai, šmaikščių pastabų „kirvių“ atžvilgiu, „tiesos“ apie kai kurių studijuojamų dalykų būtinumą ir 1.1.

Iš visų studijų mugės dalyvių labiausiai išsiskyrė Komunika­ cijos fakultetas, vienas pirmų­ jų pradėjęs ruoštis atvirų durų dienai. Jau dalyvaudami „InfoBalt 2000“ mugėje studentai dalijo anketas moksleiviams, norintiems dar šiais metais gauti informacijos apie KF. Net trims šimtams užpildžiusių anketas buvo išsiųsti praneši­ mai apie VU vykstančią studi­ jų mugę. KF studentai moks­ leivius pasitiko originalia ap­ ranga ir stendu, kuriame pa­ statytame kompiuteryje buvo galima rasti informacijos apie fakultetą, jo uždavinius, struk­ tūrą, tyrimų kryptis, priėmimo tvarką, konkursinio balo san­ darą, specialybes ir KF vykdo­

e

e

tetas, prisistatęs specialiai ren­ giniui susuktu videofilmu ir ap­ daliję visus geros kokybės in­ formaciniais leidiniais. Fakulte­ to stendas išsiskyrė informaty­ vumu, specialia studentų ap­ ranga ir didžiule žalia pelėda fakulteto simboliu.

Medicinos, Filosofijos ir Fi­ zikos fakultetai, nors ir neišsis­ kyrė stendų modernumu ar ori­ ginalumu, labai maloniai ben­ dravo su visais susidomėjusiais ir šmaikštavo savo specialybių tema. Medicinos fakulteto stu­ dentai supažindino su Merfio dėsnių rinkiniu medikams (jei gydytojas pasakė, kuo tu sergi, tai dar nereiškia, kad jis žino, kokia tai liga; bjauriausio sko­ nio vaistai yra tie, kuriuos rei­ kia gerti valgant; kuo šaltesnis rentgeno stalas, tuo didesnė paciento kūno dalis turi ant jo atsidurti ir 1.1.). Filosofijos fa­

Prisistatė ne tikfakultetai, bet ir Universiteto studentų visuomeninės organizacijos

mus projektus. Visą šią infor­ maciją taip pat buvo galima rasti ir lankstinukuose bei kny­ gutėse. Į klausimus atsakyda­ vo dėstytojai ir studentai. Įtampą išsklaidė ir gerą nuo­ taiką palaikė „Smigiaus“ kon­ kursas, skambėjo muzika, stu­ dentai šoko ir dainavo.

Kitas fakultetas, sulaukęs nemažai susidomėjimo ir susi­ žavėjimo -Vilniaus universite­ to Kauno humanitarinis fakul-

kultetas paskelbė šūkį: „Filoso­ fija - ne specialybė, tai gyveni­ mo būdas!“ ir papasakojo apie psichologijos pritaikymą pasi­ matymuose. Fizikai pasigyrė, kad dar nėra užsiregistravę dar­ bo biržoje.

Studijų mugė buvo informa­ tyvus, linksmas ir naudingas renginys, kuriame studentai praktiškai pritaikė savo žinias ir pristatė Vilniaus universite­ tą ir save visuomenei.

rieji didelės įta­ kos jo kūrybai ne­ turi. Besiruošian­ tis dalyvauti „Po­ ezijos pavasary­ je“ vaikinas neat­ meta galimybės, jog greitai gali bū­ ti išspausdintas jo poezijos rinkinys.

Pasak Lauryno, didžiąją dalį gyve­ nimo praleidusio Aukštaitijos na­ cionaliniame par­ ke, menas - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaiz­ dais (apibrėži­ mas iš žodyno). Ir tai apima viską nuo abrikoso ląstelės iki poezi­ jos...

Laurynui Rimševičiui poezija - hobis Nuotr. iš asm. albumo

6

Universitas Vilnensis &VUSA

2000 m. gruodis

X

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

SALDAINIAI IR STRIPTIZAS VIENUOLIKTOJO GIMTADIENIO PROGA „Nesvarbu, kad mūsų ir taip daug, bet dauginkimės kas mėnesį, kas savaitę, kas dieną, kas valan­ dą, kas minutę - tai svarbiausia", - šie sveikinimai skambėjo Vilniaus universiteto studentų atstovy­ bei vienuoliktojo gimtadienio proga lietingą gruodžio vakarą klube „Viva". Viliojo ir ant durų bal­ tais dažais išpurkštas užrašas „VUSA".

Vaida MORKŲNA ITĖ, Gerda INČIURAITĖ VUSA, įkurta 1989 m. lapkri­ čio 18 dieną fakultetų studentų atstovų susirinkime, kuriame buvo reorganizuota Vilniaus universiteto studentų profsąjun­ gą, ir 1993 m. kovą persivadinusi Studentų atstovybe, laikoma bene didžiausia ne tik studentų, bet ir jaunimo organizacija Lie­ tuvoje. „Studentiško gyvenimo vadove“ VUSA pristatoma kaip vieta, kur galima rasti pagalbą ne tik studijų ir buities klausi­ mais, bet ir realizuoti save ben­ draujant tiek su Lietuvos, tiek su užsienio studentais, organizuo­ jant studentiškas šventes. Metų švente drąsiai būtų galima pava­ dinti minėtą gimtadienį.

Kiekvienas gimtadienis yra ypatingas, bet kai kartu dar šven­ čiamos ir Kalėdos, jis tampa dar ypatingesniu. Šventinį vakarą ne­ trūko net sniego - kiekvienas svečias dar tarpdury buvo apiber­ tas saujomis popierinio sniegelio ir apipintas auksiniais blizgučiais.

Sienomis lakstantys spalvoti šešėliai, salotomis, sumuštiniais ir gėrimais nukrauti stalai, teatrališ­ kais kostiumais pasipuošę „vusiečiai“ bei dūdas ruošiantis bigben­ das puikiausiai atspindėjo šventės specifiką - kalėdinis gimtadienis buvo labai reikalingas kaip ato­ kvėpis po metų triūso.

Prezidentas dainavo „THs milijonus“ VUSA tortadienį pažymėjo trankiai, po karnavaliniais dra­ bužiais slėpdami priešsesijines

Brangieji, VUSA švenčia savo gimtadienį. Na, uogienės dienų su 11 žvakių. Nesvarstysime, daug tai ar ma­ žai. Stuktelėjo ir tiek. Tiesiog, kai ar­ tėja žiemos šventės, o už lango - pava­ saris, VUS/1 visada žiemiškai nusitei­ kusi. Juk čia sukasi vikrusis ir impul­ syvusis Šaltis. Kaip ir orai — permai­ ningas. Čia Šaltisyra, čiajaujo nebė­

•#

ra. Net ir Kalėdų Senelio nebereikia.

Netgi ištisus metus. Beje, gerai, kadpa­ žadukų Naujaisiais nešaudys, o tai pretendentas-prezidentas būtų tinka­ miausias. Valdžios trejybę vainikuojantis Mindaugas, bet ne kunigaikštis energija, veiklumu ir energingumu veikia kaip užkrečiamas virusas.

VUSA tortadienį atšventė trankiai. Bet apie tai - kitame mūsų straips­ nyje. Nenukrypsim į lankas, o tai žolė šį sezonų jau antrųkart želia.

SU GIMTADIENIU, VUSA!!!

Tegu visų akys žybsi ne tik šaltų ugnelių irfejerverkų fone, bet ir ištisus metus. Dėkit, švieskit, neužgeskit!!! Mylėkit save labiausiai, na, ir kitus dar truputį. Linksmų ir gerų švenčių!!!

Nuoširdžiai ir visada Jūsų GERDA ir VAIDA

VUSA sveikino vienintelis administracijos atstovas akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris

fizionomijas. Visus kalėdinius ir gimtadieninius sveikinimus ak­ tyviai priiminėjo VUSA prezi­ dentas Andrius Augulis. „Vusiečių siela“ buvo įlindusi į įspūdin­ gus ilgus batus, baltas pėdkelnes ir apsisiautusi apsiaustu. Guviai aplink sukiojosi „raudona rau­ dona per visą naktį“ kita VUSA siela Justė, žaliais žaliais plauku­ čiais pasidabinusi Jurga, šėlo „Pepė Ilgakojinė“ Vita. Buvo ten ir kryžiuočių „sulaužytomis rankomis“, nykštukų ir nykštu­ kių bei šiaip visokių gyvų pada­ rėlių. Atsiskleidė ir talentai. Pats prezidentas ohoho kaip traukė „tris milijonus“ apie VUSA.

Atmosfera kaito kalbos ilgėjo A. Augulis į kairę ir į dešinę dalijo į specialius popierėlius įvyniotus šokoladinius saldainius su VUSA pavadinimu ir iki že­ mės lankstydamasis dėkojo vi­ siems susirinkusiems svečiams.

Jubiliatams kolegos iš VGTU dovanojo radiatorių - kad nesušaltų...

A. Šalčio nuotr.

Jų buvo ir iš Karo akademijos, ir iš Muzikos akademijos, iš Vil­ niaus Gedimino technikos uni­ versiteto, net iš Klaipėdos ir iš Kauno. Vienas garbingiausių svečių - laikinai einantis VU rek­ toriaus pareigas doc. Saulius Vengris. Jis puikavosi ant galvos užsuktu baltu turbanu.

Karo akademijos atstovas ilgo­ je sveikinimo kalboje neišvengė retoriškai nepaklausęs: „Kas ga­ lėtų pasakyti, kodėl krašto apsau­ gai mažinamos lėšos, nepaminė­ damas NATO?“ VUSA vicepre­ zidentas Mindaugas čia replika­ vo, kad Krašto apsaugai reikėtų skirti trimis litais mažiau, o švie­ timui - penkiais litais daugiau.

Pastebėtina, jog kuo labiau vakarėlis „įsivažiavo“, tuo labiau ilgėjo sveikinimo kalbos.

Atmosferą kaitino ir striptizo šokėja, pademonstravusi ne tik savo nuogą kūną, bet ir labai di­ delį lankstumą.

Netrūko ir akcijų atrakcijų. Te­ ko skambant muzikai skrybėlę ir lanką kuo greičiau perduoti vieni kitiems, daug tūpčioti dainuojant dainelę apie Laurenciją.

Kaip visada Kalėdų proga at­ sirado ir Kalėdų Senis. Šį kartą tikrai ne visur skubantis lekian­ tis, nuolatos nesurandamas „vu­ sietis“ A. Šaltis.

Tačiau geros šventės kažkada baigiasi. Ir kaip tyčia, kai jau rei­ kia išlėkt, skamba geriausia, tran­ kiausia, dūšiai mieliausia muzika.

Beje, kitądien VUSA nariai darbus pradėjo vėlėliau. Tačiau po pietų čia jau vyravo darbinga at­ mosfera. Na ir kas, kad šventės praeina - ateina kitos. Čia pat Naujieji..

Naujų didelių patalpų ir gerų di­ delių darbų! Norėtųsi, kad žmonės VUSApasitikėtų labiau neipurvasklaida, Seimu ir teismais.

Dovanų laukiantis viceprezidentas MINDA UGAZ

Sveikinu

studentus,

dėstytojus, administratorius, mamų,

Palinkėsiu visiems, kurie zuja VU­ SA, nenešioti kaukių nuolatos, o tik karnavale. Be to, dirbdami pasisten­ kime vieni kitiems nekrėsti kiaulysčių

tėtį su Šv. Kalėdomis ir

Naujaisiais metais.

VUSA prezidentas

Bėgusi pro šalį JURGA, bet ne JURGITA

Andrius AUGULIS

Vilniaus universiteto studentų at­ stovybės atstovai, atstovaukite atsto­ vybei. Palinkėsiu visko, kojūsų dūše­ lės trokšta.

Centrinių rūmų budinty­ sis ALFONSAS

Meilės, meilės, meilės — vi­ somis progomis.

AUDRIUS - trokštantis meilės „vusietis“

Retkarčiais į VUSA užsukantis TRENERIS

IGMS A

l!

N

1

M

O

I.

A

I

K

11

A

Š

T

Svieskitės, švieskite ir švytėkite!!!

Bandęs prisimini loty­ niškų sentencijų „vusietis“ LIUTAURAS Vieningumo!!! Svarbiau­ sia, kad visi viskuo dalytųsi.

Geroji VUSA dūšia VERA

Savitarpio supratimo! Daug dova­ nų po eglute ir kad po 10 metų visi dar su akiniais būtų!

J

Iš tikro norisi palinkėt daug snie­ go. Kokia žiema bėjo!

Tiesiog AKVILĖ

I

S

Jaunimo laikraštis Kaina tik 60 et.

Nuo gruodžio 18 d. ieškokite spaudos kioskuose!

Pirkdami “UGNĮ” galite laimėti kelionę į Šveicariją, 3 mobiliuosius telefonus arba 50 vertingų knygų.

Ačiū, kolegos, už gerų darbų ir ge­ rų komandų. Linksmų švenčių vi­ siems!!!

Ramiai ir mųsliai prakalbęs kitas viceprezidentas ARTŪRIUKAS

NUMERYJE SKAITYKITE: kaip šv. Kalėdas sutiks „SKAMP“ * Palmira Galkontaitė: „Pats įdomiausias reiškinys žemėje yra žmogus“ * legalus darbas užsienyje * nuogo kūno kultas * muzika ir kinas * pramogos ir pažintys

SVEIKATINGUMO CENTRAS ATOKVĖPIO SALELĖ Praeitą kartą rašėme, kaip galima patekti į Studentų sveikatingumo centrą. Šį sykį supažindinsime su šia įstaiga išsamiau. Lapkritį reorganizuotame centre 18 dienų „komandiruotei" už 100 litų pasi­ ryžo per 40 studentų. Ir ne tik iš VU, bet ir VDA, MA, VGTU... Ne paslaptis, kad pats pirmasis lankytojas šiais metais čia buvo VUSA prezidentas Andrius Augulis.

Vaida MORKŲNA ITĖ

Kenčia nuo nervų...

Patekę j šį centrą studentai apsilanko pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją tera­ peutą Remigijų Garalevičių. O jis jau turi ką pasakyti. Anot jo, studentai daugiausia skundžiasi funkcinės nervų sistemos, laiky­ senos, regėjimo sutrikimais, virš­ kinimo nesklandumais, pervargi­ mu. Na, na, brangieji, nejau taip savęs netausojate?!

Gydytojas tuoj pat įbruka į ran­ kas homeognosto (bioenergetinio rodiklio) „čiuptuvus“ ir nustato bendrą organizmo nervinės įtam­ pos būklę. Pamatuoja kraujospū­ dį, peržvelgia įrašus apie ligas ir paskiria jums tinkančią terapiją.

Vaistais šiame centre negydo­ ma - nebent labai reikia. Pirme­ nybė čia teikiama fiziniams gy­ dymo metodams: fizioterapijai, magnetinio lauko terapijai, ma­ sažui. kineziterapijai, hidroterapijai, mikrobangų rezonansinei

terapijai (alternatyva akupunk­ tūrai), dietiniam gydymui. Anot gydytojo, centro siūloma dieta gerokai skiriasi nuo studento kasdienio raciono. Maistas čia vitaminingas, kaloringas, jame daug skaidulinių medžiagų.

Pas masažistę - eilės Masažistę Silviją centre visi pažįsta. Ypač vaikinai. Net eilės susidarė. Jai masažuoti dažniau­ siai tenka netaisyklingos laikyse­ nos „aukas“. Dažniausiai pasitai­ kanti liga - osteochondrozė (liaudiškai sakant, kaupiasi drus­ kos). Vieno masažo seanso truk­ mė - 15-20 min. Visas gydymo kursas - 10 seansų. Čia studen­ tams daromas ne tik gydomasis, bet ir relaksacinis masažas, atpa­ laiduojami pervargę raumenys.

Fizioterapijos slaugytoja Virgini­ ja pasakojo, kad šias procedūras dabar lanko per 20 studentų. „Spraginimo“ elektra procedūra gerina kraujotakos sistemos dar­ bą, plečia kraujagysles, stiprina jų sieneles.

AR TAPS EUROPA VIENINGA VALSTYBE? Prieš Europos viršūnių susitikimą Nicoje daugelį jaudino klau­ simas, kokia Europa bus po to, kai neišvengiamai bus priimtos dabartinės šalys kandidatės, tarp jų ir Lietuva. Nėra abejonės, kad kiekvienos šalies politiniuose (ir ne tik) sluoksniuose yra daug apie tai kalbama. Faktas, kuris liudija, jog viena iš aktyviausių Europos visuomenės grupių šiuo klausimu yra studentija, buvo patvirtintas lapkričio 21-25 dienomis Berlyne vykusioje Europos studentų kon­ ferencijoje „Europos Sąjungos užduotys ir gairės XXI amžiuje".

Mindaugas REINIKIS, VU studentų atstovybės viceprezidentas

Konferenciją organizavo Laisvasis Berlyno universitetas (freie Universitat Berlin). Rengi­ nio globėjais - Prancūzijos mi­ nistras pirmininkas Jacąues’as Chiracas bei Vokietijos federali­ nis kancleris Gerhardas Schroderis. Tarp atstovų iš dvidešimt ke­ turių Europos šalių universitetų nuo Maskvos iki Lisabonos, nuo Stokholmo iki Atėnų, konferen­ cijoje dalyvavo ir Vilniaus uni­ versiteto studentų atstovybės nariai - Vilniaus universiteto studentai. Kiekviena dešimties studentų delegacija (o tai reiš­ kia, kad konferencijoje dalyva­ vo per du šimtus penkiasdešimt delegatų) dalyvavo visuose de­ šimtyje komitetų, deleguodama į kiekvieną iš jų po vieną savo at­ stovą. Komitetai diskutavo įvai­ riausiomis temomis ir priėmė sprendimus apie Europos kon­ stituciją, Europos teisės sistemos reformą, aplinkos apsaugos klausimus, technologiją, ekono­ miką ir panašias problemas.

Kadangi kiekvienas iš dvide­ šimt keturių komiteto narių bu­ vo skirtingos šalies atstovas, ne­ buvo išvengta ir gan aštrių pasi­

7

Universitas Vilnensis &VUSA

2000 m. gruodis

sakymų vienu ar kitu klausimu.

Labiausiai visus dalyvius domi­ no Maskvos valstybinio Lomo­ nosovo universiteto delegacijos, kurioje buvo ir Rusijos studen­ tų sąjungos prezidentas, bei Stambulo universiteto atstovų pozicijos. Skirtingai nuo rusų, turkai palaikė vieningos Euro­ pos idėją, patys (bent geografiš­ kai ir kultūriškai) nebūdami tik­ ri europiečiai.

Maskviečiai, beje, balsavo prieš galutinį memorandumą, kurį visi komitetai ir delegacijos priiminėjo Generalinėje asam­ blėjoje priešpaskutinę konfe­ rencijos dieną.

Visas konferencijos darbas labai efektyviai buvo fiksuoja­ mas „rašymo komandos“, kuri, net ir susidūrusi su nenumaty­ tais sunkumais (trumpam din­ gusi elektra išvedė iš rikiuotės kompiuterį su surinktu tekstu), dirbo naktimis, ir rytą visi du šimtai penkiasdešimt renginio dalyvių turėdavo juodu ant bal­ to tai, ką kiekvienas komitetas buvo nuveikęs išvakarėse.

Galutinis tikslas buvo priim­ ti memorandumą, kuris buvo įteiktas Prancūzijos ambasado­ riui Vokietijoje p. S. E. Claude’ui Martinui, prisižadėjusiam perduoti dokumentą savo tie­

Klausosi delfinų balsų Ultragarsu gydomos traumi­ nės ligos: iki galo neišgydyti su­ mušimai, uždegimai, sąnarių skausmai, skaudantys kojų kau­ liukai. Dažna procedūra fiziote­ rapijos kabinete - kvarcas var­ vančiai nosiai ir skaudančiai ger­ klei. Fizioterapijos procedūros dažniausiai skiriamos vegetodistonija sergantiems jaunuoliams.

Anot slaugytojos, fizioterapija, kaip ir geras masažas, mažina ne­ rimą, nervinę įtampą.

Viena įdomiausių sveikatin­ gumo centro gydomųjų terapijų - muzikos. Tamsiame kambarė­ lyje su beržų imitacijos sienų ap­ mušalais, kuriame ant žemės pa­ statyta žybsinti lempa su viduje judančia figūrėle, patogiuose krėsluose studentai klausosi įvai­ rių melodijų: delfinų, paukščių, lietaus miške garsų. Norintiems uždegami smilkalai.

Grįžo be glaudžių Hidroterapijos gydymas - per­ linės, vaistažolių vonios, cirkulia­ sioginiam viršininkui - Prancū­ zijos prezidentui iki baigsis Pran­ cūzijos pirmininkavimas Euro­ pos Sąjungoje, tai yra iki Nicos susitikimo. Memorandumas bu­ vo priiminėjamas balsuojant in­ dividualiai, tai yra ne delegaci­ jomis, o asmeniškai už kiekvie­ ną iš dešimties punktų. Kiekvie­ nas memorandumo punktas atskiro komiteto darbo vaisius.

Bene daugiausiai diskusijų sukė­ lė Europos konstitucijos projek­ tas. Beje, pats darbas komitete taip pat buvo labai karštas ir rei­ kalavo išties daug jėgų. Pagrin­ dinė idėja, kad Europos konsti­ tucija, kaip pagrindinis Europos teisių, laisvių, pareigų gidas, pa­ prastam Europos piliečiui būtų visai ne pro šalį. Išsakytas argu­ mentas, kad jau egzistuoja vadi­ namasis Acųuis Communitaire Europos Sąjungos įstatymų visu­ ma, buvo atremtas teiginiu, jog ne kiekvienas, nors ir išprusęs bei teisiškai apsišvietęs žmogus, ryšis atsiversti kelis iš keliasde­ šimt tūkstančių šio „kuklaus“ rinkinio puslapių. Taipogi daug diskusijų įžiebė klausimas, kokia Europos Sąjungos struktūra tu­ rėtų būti apibrėžta konstitucijo­ je. Federacija, konfederacija, o gal netgi unitarinė valstybė? Po ilgų diskusijų ir pasikeitimo am­ basadoriais (buvo ir tokia parei­ gybė kiekviename komitete) su Teisės reikalų komitetu, buvo priimtas principinis sprendimas, kad Europos Sąjunga bus tam tikra supranacionalinė organiza­ cija su valstybės elementais. Eu­ ropos konstitucija turėtų būti pradėta propaguoti jau dabar, o jos paruošimui kiekviena šalis narė deleguoja po atstovą. Lie­ tuvos delegacijos siūlymu taip pat atstovus deleguoja ir šalys kandidatės.

cinis ir Šarko dušai. Pastarasis ypač naudingas apkūniems. Stip­ ria srove gerinama kraujotaka, tonizuojamas ir žvalinamas orga­ nizmas, netgi padedama atsikra­ tyti antsvorio (panelės, sukluskite!!!). Povandeninis masažas at­ palaiduoja raumenis.

Vandens gydyklų slaugytoja Marija tarstelėjo, kad studentai labiausiai nori dušų (hm, įdomu, ar tai tik nebus susiję su prastais dušais bendrabučiuose?). Prašo­ ma, kad studentai ateitų tuštesniais pilvais. Slaugytoja juokėsi, kad sykį vaikinas po procedūrų paliko net savo glaudes, bet taip ir nebesugrįžo jų pasiimti.

Tačiau vis tik, anot gydytojo R. Garalevičiaus, „tremtis“ į Sveikatingumo centrą perver­ smo nepadarys. Pavienės proce­ dūros nėra veiksmingos, subalansuosas komplektas veikia vi­ siškai kitaip. Jaunuoliai išeina žvalesni, geresnės nuotaikos ir mažiau nervingi. O ar ne to ir sie­ kiate ateidami?

Tad dar kartą priminsime: norint gauti vietą Sveikatingu­ mo centre, pirmiausia reikia gauti gydančio gydytojo siunti­ mą ir su juo ateiti į savo fakul­ teto studentų atstovybę arba kreiptis į VUSA (Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis). Čia, palikus siuntimą, užpildyti specialią anketą. Išsamesnės in­ formacijos teiraukitės fakultetų studentų atstovybėse arba VU­ SA telefonu 68 71 44.

Nėr ko dvejoti. Pirmyyyn!!!

APKLAUSA PAČIAME ĮKARŠTYJE! Studijų kokybės apklausos grupės viešųjų ryšių atstovas Algirdas Plikusas informavo, kad apklausa apie studijų kokybę pačiame įkarštyje. Kol kas jokių išvadų pateikti dar negalima, nes anketos dabar skirstomos fakultetams. Anketų dalijimas kontroliuojamas. Jos nedalijamos koridoriuose, valgyklose ar šiaip auditorijose. Anketos platinamos per paskaitas, iš anksto susitarus su dėstytojais. Tad nenustebkite, jei kas nors per paskaitą paprašys jūsų užpildyti anketą. Tai nešiaip sau, o dėl jūsų pačių studijų kokybės. Bendradarbiaukime.

Taip pat daug problemų kėlė Europos identitetoproblema-kas yra Europa, kur ji yra, kokios jos ri­ bos? Tai automatiškai sąlygojo klausimą, kas yra europietis. Dis­ kusijos, kurios vykdavo iki vėlyvos nakties, o kai kuriose mažesnėse grupelėse dar ilgiau, buvo apvaini­ kuotos galutiniu memorandumo priėmimu. Beje,patiprocedūra taip pat sukėlė nemažai ginčų. Kadangi kiekviena delegacija turėjo teisę į du galutinio memorandumo pro­ jekto pataisymus, Vilniaus univer­ siteto studentų atstovybės nariai pasinaudojo šia galimybe ir teikė pataisymui Aplinkos apsaugos ko­ miteto straipsnį apie Europos ato­ minių elektrinių uždarymą. Kadan­ gi visi Generalinės asamblėjos da­ lyviai sutiko, jogšis procesas turi bū­ ti vykdomas pamažu, kaip ir siūlė Lietuvos delegacija, už komiteto darbą buvo balsuota teigiamai Kitas Vilniaus universiteto studentų siūlymas buvo pakeisti Europos konstitucijos komiteto priimtą sprendimą apie Europos Komisijos prezidento rinkimus.

Konstitucijos projekte buvo įtvirtinta rinkimų tvarka, įparei­ gojanti Komisijos prezidentą rinkti iš savo narių. Tuo tarpu VU studentų atstovybės nariai siūlė tiesioginius, bendraeuropinius rinkimus. Deja, šis siūlymas nebuvo pateiktas viešam balsa­ vimui, kadangi dar komitete, balsuojant dėl šio paties punk­ to, vieno balso persvara laimėjo esamos tvarkos šalininkai.

Galutiniame Generalinės asamblėjos balsavime balsai pasi­ skirstė gan skirtingai. Balsuojant už kiekvieną punktą atskirai, ma­ žiausiai palaikymo, nors du treč­ daliai balsų ir buvo surinkti, sulau­ kė Europos konstitucijos projek­ tas. Bene daugiausiai „už“, nė vie­

no „prieš“, tik keli susilaikę buvo balsuojant dėl Kultūros ir švieti­ mo Europoje komiteto projekto.

Galų gale balsuojant už visą memorandumą vieningai „prieš“ pasisakė tik Rusijos delegacija, keli dalyviai susilaikė, ir memo­ randumas buvo priimtas aiškia balsų dauguma.

Kiek tai turės įtakos ateities Europai, dar nėra aišku. Aišku viena - daugelis konferencijoje dalyvavusių studentų - istorikų, teisininkų, tarptautininkų, bio­ chemikų, kompiuterines techno­ logijas studijuojančių jaunuolių po kelerių ar keliolikos metų pa­ tys sės kurti jau tikrai reikalingos Europos konstitucijos projektą, Europos monetarinės politikos kiyptis ir dalyvaus Europos vir­ šūnių susitikimuose. Tokias viltis išsakė Prancūzijos ambasadorius Vokietijoje p. S. E. Claude’as Martinas, priimdamas konferen­ cijos memorandumą iš Laisvojo Berlyno universiteto direktoriaus prof. dr. Peterio Gaehtgenso.

Vilniaus universiteto studen­ tai-vieninteliai Baltijos šalių at­ stovai (konferencijoje nedalyva­ vo nei Latvijos, nei Estijos stu­ dentai) - turėjo gerą progą įsiti­ kinti, kaip atrodo Baltijos treje­ tukas Europos šalims. Įspūdis toks - Baltijos šalys, nors ir bū­ damos skirtingoje kultūrinėje, ekonominėje, politinėje situaci­ joje, Europos studentui atrodo kaip vienas kūnas.

Reziumuojant galima būtų teigti, kad ši konferencija išties buvo naudinga tiek dalyviams, tiek organizatoriams. Išsakytos idėjos, pasiūlymai buvo užfik­ suoti pagrindiniame konferenci­ jos dokumente - memorandu­ me, kuris, tikėtina, sulauks at­ garsio ir Nicoje.

VUSA puslapį parengė Vaida MORKUNA1TĖ ir Gerda INČIURAITĖ

Universitas Vilnensis &Sportas

8

2000 m. gruodis

mens fervida in corpore lacestoso

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

REKTORIAUS TAURE - MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETUI 1948 m. Universiteto rektorius prof. Z. Žemaitis palaikė studentų iniciatyvą ir įsteigė savo taurę bendrakomandinių tarpfakultetinių varžybų nugalėtojams. Varžybos vyko daugelį metų, tačiau prieš dvidešimt metų buvo primirštos. Taigi šiemet buvo nuspręsta vėl jas atgaivinti. Lapkričio 30 d. Uni­ versiteto Didžiojoje auloje įvyko Vilniaus universiteto tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rek­ toriaus taurei laimėti nugalėtojų apdovanojimo iškilmės.

Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ Iškilmėse garbingų svečių tei­ sėmis dalyvavo buvę Universite­ to studentai, dabar jau garsūs sportininkai - Sidnėjaus olimpi­ nių žaidynių aukso medalio sten­ dinio šaudymo rungtyje laimėto­ ja Daina Gudzinevičiūtė ir jos treneris dr. Vytautas Blonskis, Seulo olimpiados čempionas, Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimė­ tojas krepšininkas Šarūnas Mar­ čiulionis, Tokijo olimpiados da­ lyviai irkluotojai Eugenijus Le­ vickas ir Celestinas Jucys, VU Senato nariai ir administracijos atstovai. Sveikinimo kalbas pa­ sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, prof. Rolandas Pavilionis, VU Sveikatos ir sporto centro direk­ torius prof. Jonas Jankauskas.

Po iškilmingos oficialiosios da­ lies visi vakaro svečiai ir šeimi­ ninkai įsiamžino nuotraukoje ir vakarą tęsė Universiteto kavi­ nėje.

Studentų olimpinių vil­ čių varžybos Rektoriaus taurei laimėti, į kurias stengiamasi įtraukti kuo daugiau įvairiomis sporto šakomis užsiimančių stu­ dentų, įvyko po ilgos pertrau­ kos. Sveikatos ir sporto centras puoselėja viltį, kad šis renginys taps tradiciniu ir patrauks vis di­ desnį studentų dėmesį. Šias ne vieną savaitę trukusias varžybas padėjo organizuoti Medicinos fakultetas. Kitais metais tikima­ si sulaukti Matematikos ir infor­ matikos fakulteto pagalbos. Itin sėkmingas pastarojo fakulteto dalyvavimas - pavyzdingo ben­ dradarbiavimo tarp fakulteto dekano prof. Felikso Ivanausko

Daugiausia prizų iškovojo matematikai

ir atsakingo už sportinę veiklą dėstytojo Rimanto Cijūnėlio pavyzdys. Tai, kad rudens se­ mestrą fakultetuose nevyko kū­ no kultūros užsiėmimai, lėmė pirmakursių studentų pasyvu­ mą. Vyresnių kursų studentai pirmenybę teikia individualiam sportui, o tokios sporto šakos, kur reikalingas specialus spor­ to inventorius (treniruokliai, plaukimo baseinai, stalo teniso stalai) nebuvo labai populiarios. Šiemet studentai varžėsi septy­ niose sporto šakose, kurios iš­ liks ir kitų metų varžybose. Tai­ gi sporto aistruoliai jau gali gal­ voti apie sėkmingesnį dalyvavi­ mą varžybose kitais metais. Bū­ tų galima įtraukti kitas sporto šakas, tačiau tam reikia ir paties studentų iniciatyvos. Taigi ne­ snauskite!

Asmeninių varžybų nugalėto­ jai buvo apdovanoti dovanomis su Universiteto simbolika. Tau­ rės buvo teikiamos laimėtojų fa­ kultetų dekanams. Savo auklė­ tinių pasirodymu džiaugėsi ir rankas spaudė treneriai. Patei­ kiame prizininkų sąrašą ir dar kartą sveikiname juos su puikiu pasirodymu tarpfakultetinėse

Renginyje susitiko įvairių kartų olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Lina Kačiušytė

2000 m. gruodis Nr.2

varžybose Rektoriaus taurei lai­ mėti.

Svarsčių kilnojimo rungtyje iki 80 kg nugalėjo Remigijus Dzeventauskas, virš 80 kg - Do­ natas Lučiūnas (abu studentai iš Matematikos ir informatikos fakulteto, kuris laimėjo pirmą vietą ir šios rungties Rektoriaus taurę). Antrą vietą iškovojo Me­ dicinos fakultetas, trečias liko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Stalo teniso varžybose nuga­ lėjo Komunikacijos fakulteto studentė Arūnė Ramanauskaitė bei Ekonomikos fakulteto stu­ dentas Andrius Linauskas. Tau­ rė atiteko Ekonomikos fakulte­ tui, Gamtos mokslų bei Mate­ matikos ir informatikos fakulte­ tai liko atitinkamai antras ir tre­ čias.

Kroso varžybose ištvermin­ giausi buvo Tarptautinių santy­ kių ir politikos mokslų instituto studentė Joana Tirevičiūtė bei Matematikos ir informatikos fa­ kulteto studentas Mindaugas Rūkas. Tarp fakultetų pirmas buvo Matematikos ir informati­ kos fakultetas, antras - Tarptau­ tinių santykių ir politikos moks­ lų institutas, trečias - Filologijos fakultetas.

Plaukimo varžybas laimėjo Teisės fakulteto studentas Do­ natas Sabaliauskas bei Tarptau­ tinių santykių ir politikos moks­ lų instituto studentė Arūnė Kešanidi. Taurė atiteko Matemati­ kos ir informatikos fakultetui, antras buvo Istorijos fakultetas, trečias - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Futbolo varžybas laimėjo ir Rektoriaus taurę iškovojo Gam­ tos mokslų fakultetas, kuriam at­ stovavo Robertas Repšys, Ernes­

tas Korsten, Min­ daugas Broga, Karo­ lis Strockis, Aurimas Meidus, Tomas Mažukaitis, Liudas Bendoraitis, Donatas Badgonavičus, Jurgis Merkelis ir Linas Pa­ pievis. Antrą vietą laimėjo Filologijos fakulteto studentai, trečią - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Krepšinį geriau­ siai žaidė Matemati­ kos ir informatikos fakulteto studentės: Aistė Baliauskaitė, Eglė Trimalovaitė, Dovilė Švagždytė, Jovita Babičaitė, Vaida Reinartaitė, Violeta Tiškutė ir Studentų pasiekti sportiniai laimėjimai ypač Dovilė Gylytė. Ant­ džiugino MIF dekaną prof. F. Ivanauską ros liko Ekonomi­ mašiūtė. Ekonomikos fakulteto kos, trečios - Teisės fakultetų studentės. Vyrų krepšinio varžy­ studentės laimėjo antrą, o Ma­ bas laimėjo Medicinos fakulte­ tematikos ir informatikos fakul­ to studentai Andrius Šimkus, teto - trečią vietą.

Marius Kasteckas, Tomas AnišKomandinę pirmą vietą ir čenkovas, Valentas Lukoševi­ Rektoriaus taurę laimėjo Mate­ matikos ir informatikos fakulte­ čius, Rimvydas Ivaškevičius, Mindaugas Sinkevičius, Rokas to studentai (18 taškų). Antrąją Vilimas, Martynas Jocys bei Ig­ vietą bendroje fakultetų įskaito­ nas Krasuckis. Antrą vietą iško­ je laimėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto stuvojo Ekonomikos fakultetas, trečią - Matematikos ir informa­ dentai(36,5 taško), trečią - Eko­ tikos fakultetas. nomikos fakultetas (40 taškų).

Labai nedaug iki prizinės vietos Gražiausias ir daugiausia su­ sidomėjimo sulaukusias aerobi­ pritrūko Gamtos mokslų, Medi­ cinos, Filologijos, Fizikos fakul­ kos varžybas laimėjo Filologijos fakulteto merginos Inga Švettetų studentams. Iš viso Tarpfa­ kauskaitė, Olga Pozliavič, Vita­ kultetinėse varžybose dalyvavo lija Elenskytė, Rita Abariūnaitė, 12 fakultetų.

Katerina Serbut, Aurelija DaV. Naujiko nuotraukos

ŠACHMATININKAI VĖL PIRMI Lapkričio 17 d. Kaune vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų komandinės-asmeninės šachmatų varžybos, kuriose dalyvavo ir VU šach­ matininkai. Komandos sudėtyje galėjo žaisti keturi vaikinai ir vie­ na mergina. Geriausius žaidėjus atrinkti buvo labai sunku, kadan­ gi komandos dauguma yra respublikos rinktinės nariai arba kan­ didatai į rinktinę, jaunimo ir suaugusiųjų varžybų čempionai ir prizininkai.

Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ

Kaip ir praėjusiais metais, VU komanda tapo Aukštųjų mokyk­ lų čempionais komandinėse var­ žybose. Jai atstovavo Eglė Morkūnaitė, Kristina Apanavičiūtė, Ge­ diminas Šarakauskas, Romanas Burnšteinas, Dagnė Čiukšytė ir Živilė Čiukšytė. Asmeninėse var­ žybose nugalėjo VU Gamtos fa­ kulteto magistrantas Gediminas Šarakauskas. Beje, šis sportinin­ kas pretenduoja tapti geriausiu 2000 metų Universiteto sportinin­

ku, kurį kasmet renka Studentų sporto asociacija. Tarp merginų trečią vietą užėmė Filosofijos fa­ kulteto studentė Kristina Apana­ vičiūtė. Komandą varžyboms pa­ rengė Sveikatos ir sporto centro docentė Jūratė Armonienė.

VU šachmatų komanda yra labai pajėgi ir viena stipriausių ne tik respublikoje, bet ir tarp Europos universitetų. Lietuvos nusipelniusi trenerė Marija Kartanaitė tvirtina, kad mūsų ko­ manda sėkmingai galėtų daly­ vauti pasaulinėje studentų uni­ versiadoje.

9

Universitas Vilnensis &Sportas

2000 m. gruodis

KŪNO KULTŪROS KLUBO „MEDICINA" 25-MECIUI

FORTIUS, UT VALEAS Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ Vilniaus universiteto kūno kultūros klubas „Medicina“ buvo įkurtas 1975 metais. Tuomet prof. S. Pavilonis ir prof. J. Jan­ kauskas nerimavo, kad fakulteto žmonės, pasiaukojančiai dirbda­ mi ne tik mokslinį ir pedagoginį, bet ir klinikinį darbą, neberanda laiko savo sveikatai, aktyviam po­ ilsiui. Nutarta susiburti į sveika­ tingumo grupę ir tokiu būdu pra­ dėti aktyviau rūpintis savo svei­ kata. Beje, į naują klubą buvo kviečiami tik ne žemesnį nei dak­ taro mokslinį laipsnį turintys dar­ buotojai. Klubą lankyti pradėjo profesoriai S. Pavilonis, J. Lelis, J. Serapinas, V. Lapinskas, A Sučyla, P. Šimulis, A. Sviklius, A Venskauskas, K Ambrazaitis, A. Pronckus, docentai M. Saka­ linskas, A. Svičiulis, J. Jankaus­ kas, V. Gavelis, A Bitė, S. Ruibys, A Žygas, A. Adomaitis, vėliau į klubo veiklą įsitraukė nemažai ki­ tų mokslo žmonių. Pradžioje vy­ ko gimnastinių pratimų ir ritmi­ kos užsiėmimai. Kadangi galimy­ bės ir norai labai skyrėsi, teko ieš­ koti visiems tinkamų pratybų for­ mų, būti tolerantiškiems. Po kiek laiko klubo nariai pradėjo žaisti krepšinį, ir tai buvo naujas stimu­ las visam klubui. Nepaisant iro­ niškų jaunesnių bendradarbių šypsenų, pasitaikančių smulkių traumų, darganoto oro, titulų, ad­ ministracinių ir visuomeninių pa­ reigų, entuziastai nenuleido ran­ kų. Jie tapo žvalesni, lieknesni, optimestiškesni. Klube vyko ir kultūrinis darbas. Susiformavo tradicijos išklausyti kolegų, grįžu­ sių iš užsienio šalyse vykusių kon­ ferencijų, stažuočių, pažymėti klubo narių vardadienius, svar­ biausias sportines datas. Į klubą trumpam įtraukiami ir į stažuo­ tes ar komandiruotes atvykę už­ sienio specialistai. Klubo veikla nuolatos domisi spaudos, radijo žurnalistai.

Vos priešsavaitę Universiteto studentų sporto varžybų ‘Kę.tč toriaus taurei laimėti nugalėtojams buvo įteūęti prizai, o štai dabar vėlturime naują progą pagerbti sportinio judėjimo entu­ ziastus. Šį farta tai ne studentai, betjų vyresnieji kolegos, susibūrę į kūno kultūros klubą „Medicina “, kurio 25-metį minime šiais me­ tais. ‘Klubas prieš ketvirtį amžiaus įsikūrė tuometinio Medici­ nos jalčulteto dekano prof. S. Vavilonio iniciatyva, ir dabar jame aktyviai dalyvauja ir medikai, ir kitųfakultetų pedagogai bei mokslininkai.

Sveikindamas šio jaunatviško amžiaus klubo narius, akty­ vausgyvenimo būdo šalininkus, linkiu visiems Universiteto dar­ buotojams puikios sveikatos, gyvenimo džiaugsmo ir nuoširdžiai patikėti laiko patikrinta sentencija - sveika dvasia sveikame

kūne.

(Doc. S- Vengris VU prorektorius, klubo narys

Pirmoji klubo narių nuotrauka 1975 m. Pirmoje eilėje antras iš kairės pirmasis klubo prezidentas prof. S. Pavilonis

Štai kaip klubo veiklą įvairiais laiko tarpsniais vertino ir verti­ na patys jo nariai: Prof. habil. dr. S. Pavilonis:

„Čia, salėje, nukrinta popieriniai rūpesčiai. Nėra geresnio vaisto nuo protinio darbo, kaip, pamir­ šus solidų amžių, pabėgioti, pa­ miklinti raumenis ir kaulus. Pui­ kiausia fizinė ir dvasinė reabili­ tacija. .. ir psichologinis „dušas“.

Prof. habil. dr. J. Lelis: „Visi žinome, kad žmogaus, dėl para­ lyžiaus ar sąnarių sustingimo pri­ versto iš viso nejudėti, gyvenimo trukmė trumpa. Tai verta prisi­ minti minint VU Medicinos fa­ kulteto veteranų sporto klubo dvidešimtpenkmetį. Po pratybų su studentais ir po paskaitų jaus­ davausi toks nuvargęs ir išsekęs, kad pasiūlymas tą pat dieną atei­ ti į sporto salę ir apie valandą ar ilgiau bėgioti su kamuoliu atro­ dė visiškai neįmanomas dalykas.

Ir kaip nustebau ir apsidžiaugiau, kai po pašėlusio bėgiojimo po sa­ lę grįždavau namo lyg iš naujo at­ gimęs, buvęs nuovargis tapdavo malonus, išnykdavo slegianti, blo­ ga nuotaika, fizinė ir psichinė sa­ vijauta nepaprastai pagerėdavo.

Išėjęs į pensiją ir reguliariai žais­ damas krepšinį bei kasdien na­ muose sportuodamas, sugebėjau

-------------------------------------------------------- ----- ----------

Švenčiant dešimtmetį. 1985 m. gruodžio 21 d.

paruošti spaudai keturias knygas.

Nepaisant 86 metų naštos, nesi­ jaučiu nei fiziniu, nei dvasiniu in­ validu, nekankina jokios depre­ sijos, nesu abejingas šiuolaikinio gyvenimo vargams ir rūpesčiams.

Už tai esu nepaprastai dėkingas klubui bei jo nariams. Taigi jei

tauta nori išlikti stipri dvasiškai ir fiziškai, ji turi ne tik dirbti, bet ir sistemingai sportuoti“.

Prof habil. dr. P Šimulis: „Klu­ be galėjome atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pasiguos­ ti ar kitą paguosti, o pasportavę ir saunoje gerai išprakaitavę grįždavom pailsėję, pajaunėję, pažvalėję. O kitą dieną ir darbai geriau sekdavosi, ir nuotaika būdavo ge­ resnė ir gyvenimas atrodydavo gra­ žesnis. Su malonumu prisimenu mūsų klubo narius. Ypač aktyvūs buvo prof. S. Pavilonis ir doc. V. Gavelis, pagrindiniaiklubo organizatoriai. Prof. J. Lėliui pavydėjome ir pavydime jo jaunatviš­ kos lengvos eisenos, judrumo ir žvalios nuotaikos. Prof. J. Jankaus­ kas buvo aktyviausias klubo narys, mūsų treneris ir nuoširdus drau­ gas. Mūsų klubui priklausė ir vie­ nintelė moteris, dėstytoja ir trene­ rė L. Gedminienė, kuri buvo mū­ sų klubo puošmena, vertė mus pa­ sitempti“.

Doc. dr. M. Sakalinskas:

„Pratybos tapo maloniu įpročiu, reikalingos kaip miegas, valgis. Šalia jaunų žmonių ir pačiam to­ kiu norisi būti. Kiekvienas nori pratęsti aktyvųjį savo gyvenimo laikotarpį. Sutikit, stovėti kelias valandas prie operacinio stalo nėra taip paprasta. Reguliarios

kūno kultūros pratybos palaiko reikiamą „chirurginę formą“.Užsiėmimai, dušas, ir diena tarsi iš naujo prasideda“.

Doc. dr. A. Bitė: „Iš pradžių reikėjo šiek tiek prisiversti. O da­ bar tai malonumas - geranoriš­ kos pašaipėlės, juokas, puiki nuotaika, atgijęs kūnas - viskas į sveikatą“.

Doc. dr. J. Maskeliūnas: „Per 10 metų klubo gyvavimo laiko­ tarpį fakulteto dėstytojai tris, o studentai net keturis kartus iš­ kovojo Universiteto tarpfakultetinės spartakiados nugalėtojų laurus. Svarbiausia, atsirado sek­ tinas pavyzdys kitiems Universi­ teto mokslo darbuotojams“.

Prof. habil. dr. J. Kalibatas (dabartinis klubo prezidentas): „Visų pirma, be jokios abejonės, teigiamas poveikis sveikatai An­ tra, tai bendravimo su įdomiais žmonėmis džiaugsmas ir menas.

Vienu žodžiu, klubas - tam tikras gyvenimo būdas, kurį tu sąmonin­ gai ir savanoriškai pasirenki“.

Pabaigoje galima pastebėti, kad aktyvios gyvensenos pavyzdys, rodomas tokių garbingų ir nusipel­ niusių žmonių, yra ir puiki agitaci­ jos priemonė studentams, įrodan­ ti, kad aktyvus ir kūrybingas gyve­ nimas galimas ilgus metus.

Nuotr. iš klubo archyvo

10

Universitas Vilnensis

AEROBIKAI - TAIP!

Jčuktura

------------------

„JAUNIMĖLIS" DŽIUGINA NE TIK VILNIAUS UNIVERSITETĄ

Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ Vilniaus universiteto studen­ tų tarpfakultetinių olimpinių vil­ čių varžybų sūkuryje vienas gra­ žiausių ir daugiausia studentų dėmesio sulaukusių sporto ren­ ginių buvo aerobikos varžybos.

Aerobika yra jauna sporto šaka, todėl neturi gilių tradicijų. Ko­ mandą sudaro šeši, trys arba vie­ nas sportininkas. Pasirodymo programoje turi būti privalomie­ ji elementai (pavyzdžiui, atsi­ spaudimai, šuoliukai ir kt.), o muzika, choreografija, apranga pasirenkama individualiai. Pas­ tarieji dalykai gali lemti sporti­ ninkų sėkmę tuomet, kai techni­ kos ir artistiškumo įvertinimų nepakanka.

Tarpfakultetinėse varžybose dalyvavo aštuonios komandos.

Kiekvieną jų palaikė gausūs sir­ galių plojimai ir komplimentai.

Didelis žiūrovų susidomėjimas įrodė, kad panašūs renginiai yra reikalingi ir naudingi. Čia turi ga­ limybę išreikšti save studentai, linkę sportą derinti su choreo­

2000 m. gruodis

TSPMI komanda pripažinta drąsiausia V Naujiko nuotr.

grafija. Kalbant apie dalyvius, verta pagirti Tarptautinių santy­ kių ir politikos mokslų instituto bei Fizikos fakulteto komandas, su kuriomis startavo ir vaikinai, tuo sužavėdami visus žiūrovus.

Simpatingiausia komanda rengi­ nio svečiai pripažino Ekonomi­ kos fakulteto komandą; drąsiau­ sia - Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto koman­ dą; linksmiausia - Filologijos fa­ kulteto komandą „Fuksytės“; Fi­ zikos fakulteto studentams ati­

Teisės fakulteto sportininkė Indrė Isokaitė (stovi dešinėje) iš „Kristaliukų “ komandos pripažinta grakščiausia

teko originaliausios komandos titulas, o Filologijos fakulteto „Amazonių“ komanda pripažin­ ta sportiškiausia. Grakščiausios studentės prizą laimėjo Teisės fa­ kulteto komandos narė Indrė Isokaitė.

Tarpfakultetines varžybas lai­ mėjo Filologijos fakulteto,Ama­ zonių“ komanda: Inga Švetkauskaitė, Olga Pozlevič, Vitalija Elenskytė, Rita Abariūnaitė, Katerina Servut bei Aurelija Damašiūtė. Antros liko Ekonomikos fakulteto studentės, o Matema­ tikos ir informatikos fakulteto komandai teko trečioji vieta.

Pagrindinė varžybų organiza­ torė - sportinės aerobikos rink­ tinės trenerė Teresė Gritėnienė.

Jos treniruojami studentai Lie­ tuvos čempionatuose nuolatos laimi prizines vietas, neretai nu­ sileisdami tik Kūno kultūros akademijos sportininkams, kurie sudaro Lietuvos rinktinės pa­ grindą. Beje, verta paminėti, kad net keturios VU sportininkės jau yra kandidatės į Lietuvos aero­ bikos rinktinę.

V. Naujiko nuotr.

SPORTINĖS AEROBIKOS KOMANDA GYNĖ VU VARDĄ ALYTUJE Gruodžio 10 d. Alytuje įvyko respublikos Sportinės aerobikos taurės varžybos. Suvažiavę sportininkai iš visos Lietuvos sporto klubų, aukštųjų mokyklų, gimnastikos mokyklų įvairiose rungtyse demonstravo savo meistriškumą.

VU komandos varžybinė pa­ tirtis, įgyta per keletą metų, lei­ VU sportinės aerobikos do merginoms susikaupti, pade­ komandos trenerė monstruoti savo suge­ bėjimus ir iškovoti aukštą II vietą suaugu­ siųjų šešeto rungtyje. O moterų vieneto rungty­ je Teisės fakulteto V kurso studentė O. Meleško-Urbikienė, nusi­ leidusi tik profesiona­ lams iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, užėmė III vietą ir pelnė žiūrovų ir renginio rė­ mėjų prizą. Šiais metais Sveika­ tos ir sporto centre, va­ dovaujamame entuzias­ tingai ir geranoriškai nusiteikusio prof. habil. dr. J. Jankauskui, VUsportinės aerobikos komanda: VElensky­ prasidėję pokyčiai, tiki­ tė, O. Urbikienė, O. Pozlevič,]. Servut, S. Safromės, pakylės sportą Vil­ nova, D. Karkozavičiūtė - Sportinės aerobikos niaus universitete. Juotaurės varžybų II vietos laimėtojos

Teresė GRITĖNIENĖ,

Olesia Meleško-Urbikienė 2000 m. Lietuvos sportinės aerobikos taurės II vietos laimėtoja moterų vieneto rungtyje

lab kad susidomėjimas aerobika tarp Universiteto studentų di­ džiulis. O VU aerobikos rinkti­ nė, prieš septynerius metus išau­ gusi iš sveikatingumo aerobikos grupės, šiandien garbingai atsto­ vauja Vilniaus universitetui res­ publikoje ir už jos ribų.

Norėčiau palinkėti savo ko­ mandai sveikatos ir stiprybės, sėkmės sporte ir artėjančioje sesijoje. Pergalių respublikos ir aukštųjų mokyklų sportinės ae­ robikos čempionatuose!

Liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“, vadovaujama meno vadovo Bronislovo Glovickio, šo­ kių grupės vadovo Vytauto Komkos, koncertmeisterio Arūno Bundonio, pradėjo naują koncertinį sezoną.

Lapkričio 16 d. kapela koncer­ tavo Utenoje, respublikinėje kai­ mo kapelų bei liaudies muzikan­ tų šventėje „Linksmoji armoni­ ka“, lapkričio 26 d. - Grigiškių kultūros namuose, lapkričio 30 d.

- Vilniaus universiteto kavinėje, gruodžio 8 d. - Vilniaus aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose.

Utenoje už išradingumą, jau­ natviškumą ir studentišką smagu­

mą kapelai įteiktas šventės gene­ ralinio rėmėjo UAB „Utenos alus“ prizas. Grigiškių, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių kultūros na­ mų žiūrovai ilgais ir šiltais ploji­ mais dėkojo ir prašė dar pamuzi­ kuoti ir pašokti, aplankyti juos dažniau. Daug padėkos žodžių iš­ sakė Vilniaus universiteto stu­ dentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti organizatoriai, linkėdami kūrybinės sėkmės kolektyvo va­ dovams ir studentams.

Tikimės, kad „Jaunimėlio“ kū­ rybinė ugnelė dar ilgai neblės ir pa­ kvies linksmai dainai, smagiam šo­ kiui liaudiškos muzikos mylėtojus.

„Jaunimėlis“pradeda naują koncertinį sezoną

TEATRO „MINIMUM" PLANAI IR VILTYS Rimantas VENCKUS

Vilniaus universiteto teatras „Minimum“ sutinka Naujuosius metus su viltimi, kad jie bus pa­ lankūs įgyvendinti įdomius kūry­ binius planus.

Rengiamas antrasis tarptauti­ nis forumas „Studentų teatrai ieš­ ko autoriaus“, kuris bus skirtas jaunųjų autorių kūrybai. Taigi ge­ gužės mėnesį Vilniaus universite­ te susitiks jaunieji teatralai iš Is­ landijos, Suomijos, Švedijos, Ita­ lijos ir šešių Lietuvos universite­ tų. Bus vaidinami studentų arba neseniai universitetus baigusių autorių veikalai, aptariama jų kū­ ryba.

VU teatras „Minimum“ šiuo metu repetuoja inscenizaciją pa­ gal Andriaus Jakučiūno apysaką „Sokrato gyvenimas arba mirtis“.

Nors pavadinimas atrodo labai rimtas, tačiau pats kūrinys labai smagus ir teatrališkas - apie Sok­

rato ir jo mokinio Platono fantas­ magoriškus nuotykius šiuolaiki­ niame pasaulyje (gal ir Lietuvoje).

Beje, ir pačius herojus su antika, man regis, tesieja tik jų vardai.

Pirmąjį gyvavimo dešimtmetį „Minimum“ praleido po Šekspy­ ro ženklu. Tačiau po paskutinio­ sios premjeros „Variacijos Lyro te­ ma“ pajutome komedijos poreikį.

Todėl naujasis spektaklis turėtų būti linksmas ir sąmojingas. Jau­ no autoriaus A Jakučiūno, prieš porą metų baigusio klasikinės fi­ lologijos studijas, kūryba yra pui­ kus pagrindas sukurti šmaikštų, nebanaliai komišką ir kartu inte­ lektualų spektaklį, kurio herojai panašūs į studentus.

Tikėsimės, kad ir kitų teatrų pastatymai, kuriuos jūs pamatysi­ te forumo metu, bus jums artimi ir suprantami.

Studentišką repertuarą norėtu­ me turėti ir ateityje. Todėl, mieli laikraščio skaitytojai, esate laukia­ mi su įdomiomis pjesėmis ar pro­ zos kūriniais ir kitais metais!

‘Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje Gruodžio 26 d., antradienį, 18 vai.

Vilniaus universiteto akademinis choras ir merginų choras „Virgo“ Vadovė Rasa Gelgotienė Solistė Vida Taurinskaitė (sopranas), Vidas Pinkevičius (vargonai) 5į $ S Gruodžio 29 d., penkiadienį, 18 vai.

Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis Menovadovai Jūratė Karaliūtė ir Michailas Traubas Programoje baroko muzika $ ® & Gruodžio 30 d., šeštadienį, 18 vai.

Vilniaus universiteto akademinis choras ir merginų choras „Virgo“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė Programoje kalėdinė muzika $ $ ® Bilietai parduodami prieš koncertą Bilieto kaina 3-5 litai VU Kultūros centro informacija tel.: 687051

11

Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas

2000 m. gruodis

SZ Komunikacijos fakulteto puslapis Zl(\ Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

KOMUNIKACIJOS FAKULTETO PROJEKTAI PARODOJE „INFOBALT 2000" Šių metų spalio 25-28 d. parodoje „InfoBalt 2000" startavo novatoriški Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto informaciniai projektai. Tai nuostabi galimybė pristatyti visuomenei: abi­ turientams, studentams, dėstytojams bei įvairių informacinių technologijų organizacijų atstovams save, savo darbus, idėjas ir siekius.

Vitalija ŠVENČIONYTĖ Vykstant pasaulio globalizacijos procesui, didėjant informacijos kie­ kiams ir modernėjant jų perdavimo būdams kiekvienai organizacijai yra svarbu, atsižvelgiant į šiuos pokyčius ir greitai besikeičiančią aplinką, in­ tegruoti ir efektyviai naudoti naujas informacines technologijas bei jų pa­ galba įgytas žinias. Tačiau norint įgy­ vendinti šį tikslą reikalingi šią sritį iš­ manantys specialistai. Jų paieškai ir atrankai skirti projektai daugiau ne­ gu metus brendo Komunikacijos fa­ kulteto Integruotos informacijos centro darbūotojų galvose. Projek­ tus aktyviai rėmė ir finansavo fakul­ teto valdžia, juos profesionaliai kū­ rė studentai, kurie naudojosi tik sa­ vo jėgomis ir žiniomis: Vytautas Paukštys, Jonas Survila, Rimantas Jankevičius, Darius Kudarauskas ir kt. Veiklos programa laimėjo specia­ lų asociacijos „InfoBalt“ rengtą kon­ kursą mokslo ir mokymo organiza­ cijoms „Integruotos informacinės vi­ suomenės kūrimas“ ir gavo vietą jungtiniame aukštųjų ir mokymosi įstaigų stende (jame, be VU Komu­ nikacijos fakulteto, savo projektus pristatė VPU, KTU, LABT (Lietu­ vos akademinių bibliotekų tinklas), Vilniaus ir Kauno kolegijos. Parodo­ je buvo pristatyti VU KF populiari­ nimo akcijos, studentų praktikos plėtros ir nuotolinių studijų projek­ tai, SIS (studentų informavimo sis­ tema), BOBCATSSS (9-asis tarp­ tautinis Bibliotekininkystės ir infor­ macijos simpoziumas), kurie paro­ doje, nors ir figūravo kaip atskiri vie­ netai, būrėsi po KF vėliava ir buvo skirti informacijai apie Vilniaus uni­ versiteto Komunikacijos fakultetą skleisti. Tam buvo suformuota ko­ munikabili, energinga ir vieninga

studentų komanda.

VU KF populiarinimo akcijos gy­ vavimo trukmė nuo jos pristatymo „InfoBalt 2000“, spaudai, Universi­ teto valdžiai, dabartiniams ir ateities studentams - vieneri metai. Per tą laiką visuomenė, o ypač abiturientai, kuriems šis projektas daugiausia ir yra skirtas, bus supažindinti su KF santvarka, dėstytojais, studentais, jų veikla, specialybėmis bei perspekty­ vomis. Projekto tikslas - per šiuos metus, įtraukiant visų specialybių fa­ kulteto studentus, naudojantis rekla­ miniais šou elementais bei modernia kompiuterine įranga, programomis, prezentacijomis, elektroninėmis konferencijomis ir paštu, sukurti efektyvią informavimo sistemą. Ji tu­ rėtų panaikinti informacijos stygių, atsakyti į visus abiturientams kylan­ čius klausimus ir nuimti misticizmo šydą nuo archyvistikos, bibliotekinin­ kystės, informologijos ir verslo infor­ macijos vadybos specialybių. Infor­ muojama bus tradiciniais ir netradi­ ciniais būdais: > bendradarbiaujant su moks­ leivių organizacijomis: Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) ir Lietu­ vos moksleivių parlamentu (LMP); > kontaktuojant su pavienėmis mokyklomis, jose veikiančiomis moksleivių tarybomis, jų laikraščiuo­ se arba sienlaikraščiuose spausdi­ nant informacinių straipsnių ciklą apie Komunikacijos fakultetą; > tiesiogiai penkiolikoje mo­ kyklų susitinkant su abiturientais ir pristatant VU KF populiarinimo ak­ ciją. Savo specialybes pristatys KF studentai. Moksleiviai sužinos, ką studijuoja konkrečios specialybės studentai, kokie dėstytojai, kokių perspektyvų galima tikėtis studijuo­ jant ir baigus. Vyks diskusijos, bus at­ sakinėjama į klausimus ir stengiama­ si sudominti abiturientus. Specialiai

tam yra sukurtas elektroninis pri­ statymo būdas, kuris pirmą kartą buvo išbandytas parodoje „Info­ Balt 2000“. Moksleiviai galės susi­ pažinti su juo nešiojamųjų kompiu­ terių ir projektoriaus pagalba. Tai viena iš techniškai moderniausių akcijos dalių; > KF interneto svetainėje www.kf.vu.lt bus įdiegta nuoroda stojantiesiems su visa reikalinga in­ formacija, ten pat galima rasti elek­ troninį Komunikacijos fakulteto laikraštį apie fakulteto gyvenimą „KFsala“.

Parodoje „InfoBalt 2000“ dar­ niai dirbo 23 KF studentų koman­ da, kurią daugiausia sudarė I ir II kursų informologai, verslo infor­ macijos vadybininkai ir kt. Jie pa­ sikeisdami stovėjo prie stendo, da­ lijo lankstinukus su informacija apie fakultetą, prašė lankytojų at­ sakyti į anketose pateiktus klausi­ mus (daugiau nei 300 užpildytų), propagavo bakalauro, magistro bei nuotolines studijas Komunikacijos fakultete, užmezgė kontaktus su potencialiomis firmomis-darbdavėmis. Maždaug 200 organizacijų susidomėjo Komunikacijos fakul­ teto studentų praktikos atlikimu ir vėlesniu darbu jų įmonėje. Daly­ vaudami informacinių technologi­ jų parodoje KF studentai padarė didžiulę reklamą fakultetui (BNS duomenimis, parodą „InfoBalt 2000“ aplankė apie 81 tūkst. žmo­ nių), davė interviu Lietuvos radi­ jui, pristatė fakultetą kaip integ­ ruotos informacinės visuomenės sudėtinę dalį, surado sau ir kitiems galimas praktikos atlikimo vietas ir informavo būsimus studentus apie jų galimybes. Taip pat studentų ko­ manda išbandė ir save, savo pasi­ ruošimą tokiam darbui, mokėjimą bendrauti ir suteikti informaciją

KFatstovai mugėje „Infobalt 2000“prie savo stendo Nuotr. iš asmeninio archyvo

kitiems, sužinojo, kad dalyvavimas tokio masto renginiuose yra sunkus ir atsakingas darbas, kuriam jie ati­ davė visas jėgas ir daugybę laiko. Ko­ munikacijos fakulteto dekanas doc. R. Gudauskas įvertino ir asme­ niškai paskatino studentų komandą įteikdamas jiems padėkos raštus. VU KF populiarinimo akcija - projektas, vertas reprezentuoti Vilniaus uni­ versiteto Komunikacijos fakultetą ir jo studentus. Ir tikėkimės, kad jis gy­ vuos ilgiau negu metus.'

Kitas pristatytas projektas BOBCATSSS - Komunikacijos fa­ kulteto ir Oslo universiteto koledžo Žurnalistikos, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų fakulteto ben­ dra akcija, kuri įvyks Vilniuje 2001 metų sausio 29-31 dienomis. BOB­ CATSSS - tai santrumpa, sudaryta iš pirmųjų raidžių miestų, priklau­ sančių tarptautinei EUCLID orga­ nizacijai (jos adresas internete www.euclid.org'). Tai nepriklausoma Europos nevyriausybinė ir nesie­ kianti pelno organizacija, kurios tiks­ las - skatinti bendradarbiavimą tarp bibliotekininkystės ir informacijos studijų bei mokslo institucijų ir at­ stovauti joms Europos mastu. Orga­ nizacijai priklauso Budapeštas (Vengrija), Oslas (Norvegija), Barse­ lona (Ispanija), Kopenhaga (Dani­ ja), Amsterdamas (Olandija), Tam­ perė (Suomija), Šefildas (Jungtinė Karalystė), Štutgartas (Vokietija) ir

STUDIJŲ MUGĖ - SITUACIJA KONTROLIUOJAMA Ką pirmiausia pagalvoja studentas, išgirdęs žodžius „studijų mu­ gė"? Tiesą sakant, nežinau, nes pats pirmą kartą juos išgirdęs tik gūžtelėjau pečiais. Gal dėl to geriausia būtų pirmiausia trumpai pasakyti, kad studijų mugė yra kažkas panašaus į atvirų durų die­ nas. Skirtumas gal tik tas, kad apie atvirų durų dienas žino dau­ giau moksleivių...

Benas BUIVYDAS Šiaip ar taip, šių metų studijų mugėje nuobodu tikrai nebuvo. Ir net labai lengvai galima atspėti, ko­ dėl. Nuobodžiauti atėjusiems moks­ leiviams neleido naujai susibūrusi Komunikacijos fakulteto aktyvistų, visus metus vykdysiančių KF rekla­ minės kampanijos projektą (arba dar kitaip - populiarinimo akciją), komanda. Tiesą pasakius, net ne projekte esmė - šiemet KF susibū­ rė tokia grupė, kuri pagaliau pradė­ jo šaukti pasauliui, kas tai yra tas KF ir kaip čia „faina“ studijuoti. Kas

drįs paprieštarauti? Juk, pasirodo, per beveik dešimt fakulteto gyvavi­ mo metų niekas taip ir neparašė fa­ kulteto himno, nepaaiškino žmo­ nėms, kad fakultete dėstomi daly­ kai susiję su informacija, o ne far­ macija, kad specialybės čia labai perspektyvios ir 1.1. Tačiau aš geriau trumpai papasakosiu, kas vyko stu­ dijų mugėje.

KF stendas buvo I rūmų antra­ me aukšte ir, atrodo, sunkiai pasie­ kiamas daugeliui žmonių, nes vie­ ta pakankamai nuošali. Tačiau drįs­ tu teigti, kad šis stendas buvo vie­ nas labiausiai lankomų. O štai ir vi­ sas kalnas įrodymų, kad šiuo atve­ ju stendo vieta visai nelėmė lanky­

Stai ir mes, šaukę pasauliui, kaip „faina“ studijuoti KomF Nuotr. iš asm. albumo

tojų skaičiaus: KF turėjo „išori­ nių“ ir „vidinių“ klientų pritraukėjų padalinius. Pirmieji vaikščio­ jo po Universitetą ir per garsia­ kalbį agitavo moksleivius aplan­ kyti KF stendą, retkarčiais Jungia­ muosiuose rūmuose surengdavo nedidelį koncertuką, fakulteto komanda sudainuodavo keletą sa­ vo mėgiamų ir dažnai per paskai­ tas koridoriuose skambančių dai­ nų bei specialiai studijų mugei su­ kurtą KF himną „Iš tiesų“. Atėju­

sius į antrą aukštą moksleivius nuo grindų iki lubų „žiniasklaida iškli­ juotame koridoriuje“ pasitikdavo maloniai besišypsantys specialia uni­ forma (mėlynais džinsais, baltais marškiniais ir mėlynomis skarelėmis ant kaklo) vilkintys KF studentai. Jie siūlė visokeriopą pagalbą, informa­ ciją ir įvairiausias pramogas. Galima paminėti, kad lankytojų dėmesio laukė „KF eliksyro lašelinė“, „smi­ gių“ mėtymo varžybos, kurių finale buvo galima laimėti tortą su KF sim­

Sombatelis (Vengrija). Šiuo metu asociacijai priklauso ir Vilniaus uni­ versiteto Komunikacijos fakultetas, pirmaujanti Lietuvoje informacijos studijų ir mokslų institucija. BOB­ CATSSS projekto esmė - laisvas idėjų, pasiekimų, studijų ir tyrimų informacijos sektoriuje sklaidos fo­ rumas, sukuriantis lygiaverčio daly­ vavimo galimybes studentams, pro­ fesionalams, dėstytojams. Jame ska­ tinami ir palaikomi profesiniai, mo­ kymo ir studijų ryšiai tarp Rytų ir Vakarų Europos. Šį kartą Vilniuje vykstantį jau 9-tąjį BOBCATSSS simpoziumą, sąlyginai pavadintą Open 2001, organizuoja lietuviai ir norvegai. Jie parengė ir išsiuntinė­ jo kvietimus pranešėjams, sukūrė simpoziumo tinklapį, sukūrė atribu­ tiką, rado ir vis dar ieško rėmėjų.

Programoje numatyta per 40 prane­ šimų ir seminarų, kurių tekstai bus iš anksto išleisti atskiru leidiniu, taip pat publikuojami internete adresu www.bobcatsss.com.

Studentams šis tarptautinis pro­ jektas yra nemažas išbandymas, nes tai jau ne studijos, o sunkus darbas.

Bet Komunikacijos fakulteto stu­ dentai dirba, mokosi, organizuoja, svajoja, viliasi ir planuoja dar ne vie­ ną įdomų projektą. Jie savo darbais įrodo esą nusipelnę užimti prestiži­ nę vietą Vilniaus universitete! Telie­ ka palinkėti jiems sėkmės įgyvendi­ nant savo planus.

bolika, sausainiai, dainos ir šokiai.

Informacijos ištroškę moksleiviai graibstė lankstinukus, pildė anke­ tas, klausėsi specialiai apmokytų KF komandos narių pasakojimų apie fakultetą ir valgė sausainius su raidėmis „K“ ir „F“, specialiai iš­ keptus studijų mugei. Galbūt dau­ giausia aistrų sukėlė „smigių“ mė­ tymo į taikinį finalas: jame dalyva­ vo prieš tai fizikus nugalėję moks­ leiviai: du vaikinai ir mergina. Kad ir kaip būtų vaikinams liūdna, „tin­ ginį“ su raidėmis „K“ ir „F“ bei ga­ limybę nusifotografuoti su KF ko­ manda laimėjo vienintelė finale li­ kusi panelė. Triskart valio jai!

Reziumuodamas galiu pasakyti, kad KF populiarinimo akcijoje da­ lyvaujanti komanda savo pokštais ir dainomis prisikvietė ne tik gausybę moksleivių, bet ir Lietuvos televizi­ ją, kuri užfiksavo visą nenustygstan­ čių vietoje KF studentų šėlsmą. Da­ bar belieka tik pakartoti KF himno priedainį, nes tuo viskas bus pasa­ kyta: „Sėdim, dainuojam, kartais studijuojam, kompas prie šono, valdom situaciją “.

4

12

Universitas Vilnensis >

į

2000 m. gruodis

O,

4

) KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO PUSLAPIS Siūlymų ir kitų pastabų laukiame ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt

PARAŠYTI IR NEPARAŠYTI LAIŠKAI Andrius ZARAKAUSKAS Laiškus gauti dažnai yra daug maloniau nei rašyti. Nors, kita vertus, ir pats didžiausias „džiumbras“ žino, kad duoti yra geriau nei imti, nes priverti kaž­ ką jaustis Tau skolingu. Bet kaip yra su laiškais? Šiais elektroninių laiškų ir te­ lefoninių žinučių laikais mažai kas prisimena laiškus. Pačius tik­ riausius, su tikrais vardais, adre­ sais ir, svarbiausia, parašais.

Taip, sakysite, mes siunčiame ka­ lėdinius atvirukus draugams į Europą ar Ameriką, bendradar­ biams ir kitiems reikalingiems

žmonėms. Būtent, vaikai, - rei­ kalingiems. Žinoma, yra telefo­ nai, „meilai“. Laiškai ne tokie jau ir reikalingi. O ar esate ka­ da gavę tikrą meilės laišką ar šiaip laišką nuo mylimo žmo­ gaus? Geriau būtų ne mamos ar senelės iš sanatorijos. Ne? Tai negerai.

Kiekvienas rytas prasideda nuo pašto dėžutės tikrinimo ir rytinių laikraščių, kuriuos per­ skaitote pusryčiaudami (atmin­ kite, tai labai nepriimtina žmo­ noms ir mamoms). Ir ateina tas rytas, kai randi laišką. Pirma, ką pagalvoji, tai kiek tas laiškas iki tavęs keliavo. Tai parodo pašto antspaudai. Suprasda­

VELNIAS, MAN PATINKA KALĖDOS Simona GURGŽDYTĖ Būtent. Lai viso pasaulio kalėdoskeptikai pažeria tūkstan­ čius argumentų prieš Kalėdas.

Man tai visuomet bus nuosta­ biausiais metas, kurio verta lauk­ ti visus metus ir prieš kurį nu­ blanksta net sesijos baimė. Ir nuoširdžiai tikiu, kad tada pa­ saulį bent kelioms savaitėms už­

r

Niekam dabartėje ne paslap­ tis, kad buvo metas ant svieto, kuomet tokios tad šventės kaip Kalėdos suvisai nebuvo. Ir iš vi­ so - nieko tuom bėdinu metu ne tai kad ant svieto - ant Lietu­ vos nebuvo. Gal tik kažkokie žvėriai sulaukėję po dirvonus beigi durpynus dūlinėjos, gal tik žmogeliai ne kurie dūminėse pir­ kiose gaivaliojosi, stiprius ar net karčius lašus iš kojinių spausda­ mi, o paskum didžiai srėbdavo.

Vaizdelis nekoks... Tiesą kalbant - tundra, o ne Lietuva ant svie­ to buvo. Anei gardesnio valgio, anei skambesnio indo - tik kad rūpestis do susikaupimas vei­ duose, oras pilvuose ir špygos rankose. Ir netikėjo dievais žmo­ nės, ir kamavosi depresijos ža­ banguose, ir jokio šviesulio (apart liepsnojančios kaimyno triobos) gyvenimuose savo nere­ gėję buvo. Nors imk ir pasikark...

Ką su neslepiamu pasisekimu dažnas lietuvys ir atlikdavo, ir tuom Europoje tvirtu lyderiu bu­ vo laikomas. Bet apie ką aš čia?

Ogi, pasirodo, ant to čėso nei tai atokiame, nei tai perdėm glušname krašte gyvenimą gyve­ no guvaus būdo, balto plauko ir plačios koserės jaunikaitis, var­ du Kalėdinskas. Ir tėvas jo Kalėdinskas, ir prosenelis Kalėdins­ kas, o ir kiti gimdytojai ne kito­ kio raugo buvo. Na, ir trauk anuos devynios! O ir patsai aukš­ čiau minėtas Kalėdinskas - ne­ sudrebės ranka - buvo reto bu-

tvindo meilės ir gėrio manija.

Net griežčiausi dėstytojai tuo­ met nusišypso, o griežčiausia pardavėja nusišypso iš už pre­ kystalio ir pasako, kad 10 centų galėsi atnešti kitą kartą. Links­ mų švenčių.

Sakysite, kad tai dirbtina - stai­ ga virsti „geruoliu“, visiems atleis­ ti, dovanoti dovanas, kad tokiu reikia būti visus metus. Bet juk tai neįmanoma, nė vienas neišbūsi-

mas, kad reikia skubėti į studi­ jas ar darbą, permeti jį akimis ir įsidedi į marškinių ar vidinę švar­ ko kišenę. Tam labiausiai tinka klasikiniai marškiniai. Sėdėda­ mas gali perbraukti ranka sau per krūtinę ir jį jausti. Gera.

Sunku išlaukti iki pietų, todėl su­ radęs laisvą minutę pasislepi ir skaitai... Kas keturiolikta ar dvi­ dešimta eilutė sulieta ašaromis arba kvepalais, raidės toli gražu ne spausdintos, ir dar P. S. ir P. P. S. Galima rasti ir kavos ar kiaušinienės žymių, ypač jei my­ limas žmogus išvykęs padirbėti vasarą ar šiaip užimtas. Randi daug buitinių detalių, ir iki pat galo tikiesi rasti nors eilutę apie save. Apmaudu, jei randi tik P. S. ar dar toliau. Bet jau ramu ir ge­ ra. Tada ateina laikas rašyti at­ sakymą. Rašyti laišką mylimam žmogui. me geras, paslaugus ir mielas 356 dienas iš eilės. Tačiau pabūti geru savaitę dvi ne taip ir sunku. Ir tik­ rai verta. Juk net lakstyti po par­ duotuves ar stovėti eilėse malonu, kai įsivaizduoji nušvitusį mamos, draugo ar senelės veidą. Ir tas keis­ tas jausmas, kai vieną rytą pabu­ dus už lango randi baltas pusnis, o šaltą vakarą sėdi su draugais jau­ kioje kavinėje, gurkšnoji vyną ir žiūri į apsnigtus praeivius arba po paskaitų eini pro lemputėmis ži­ bančią Rotušės aikštę. Man patin­ ka Kalėdos, ir niekas niekada ne­ privers manęs galvoti kitaip.

Ne, šiandien nėra lai­ ko... Dabar daug mokau­ si ir... Kad nieko gero ne­ įvyko... Prisimink rytus su laikraščiais, prisimink, kad sapnuoji ne tik vei­ dą, kūno formas, bet ir kvapą. Prisimink, kaip ieškai savęs laiške. Rašyk šiandien, dabar, ir būk geras, netaisyk klaidų, būk savimi. Ir aš taip da­ rysiu. Prižadu.

Pasistenkime, kad tik­ ri laiškai neliktų prisimi­ nimu, kaip šventinis ba­ nanų skonis ankstyvais devyniasdešimtaisiais.

Prisimeni? Ne? Pa­ klausk vyresniojo brolio.

Gera gauti laiškus, daug geriau nei rašyti.

Jeigu yra laikas, kuomet tiki, jogpa­ saulyje yra tikra eilė be pavydo,

Nmelo ir išdavystės; tikra draugystė nesavanaudė, be paslapčių ir apgau­ lės; ateitis - be šešė­ lių, netikrumo ir baimės; praeitis be tamsių dėmių, klaidų ir nevilties; kai tiki, kadyra gy­

venimas be kančios, liūdesio ir nusivyli­

mų, tai tik prieš Kalėdas.

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Kalėdinės nuotaikos, kalėdinės viltys ir svajos, kalėdinis nerimas...

Ar šiemet bus kitaip — švelniau, šilčiau, šviesiau nei pernai? Lau­

kiam. Laukiam, kad mus aplankytų, nudžiugintų, palinkėtų... kar­ tais palinkime ir patys. Bet tik kartais — per svarbiausias šventes.

Tada jaučiam, deja, ne vidinį bakų, o pareigų. Tik pa­

reigų, kodėl ne truputį daugiau? Tačiau gera, kad

nors kartais visi esame po ta pačia žvaigžde, kad nors kartais mes nevieniši.

Lina PLKČLŪTĖ

Parengė Neringa VELIČKAITĖ

Pasipuošė miestai eglutėmis,

skaisčiomis švieselėmis, lan­ gai apsilipino popierinėmis žvaigždelėmis, veidai - dvasingomis šypsenomis, o žeme­

KALĖDŲ ISTORIJA: ISTORINĖ PASAKA... kūmo paukš­ tis. Nu, bukas kaip Puntu­ kas, kaip du avinai su nau­ jais vartais, kaip čebatas su aulais; tie­ siog juokai imdavo dusin­ ti vien užma­ čius aną - že­ mas, striukas, pilvotas, barz­ dom kur reik ir nereik ap­ augęs - girinis kažkoks, do i vsio... Nu, ale lak­ davo - tai už tris, o kramtydavo tai ir už keturis. Tėvus, gimines, artimuosius per savo koserę ubagais paleido, ir vis jam nega­ na buvo, vis daugiau ir daugiau reikalavimų kėlė, manifestacijas darė, peticijas Aukščiausiajam pasirašinėjo. Mol, kad bent vie­ ną, o geriau ir visas dvi dienas metuose galėtų kaip baltas žmo­ gus pasisotinti ir burną praska­ lauti. O tai vis pusbadžiais, pus­

girčiais - pekla, o ne gyvenimas, jolki malki.

Ir išklausė jojo geidavimus Aukščiausiasis, ir spjovė tri­ skart Lietuvon -o kur pataikė, tai ten dideliausios kupetos maisto irgi kvaišalų susdarės, ir prisakė visa tai žmo­ nėms ėsti kol ėdąs, o žmonės išgirdo „kalėdos“, ir dvi dienas nesusvietną kiekybę patiekalų valgė, ir Kalėdinską ant kąsnio geru žodžiu minėjo, ilgiausių metų linkėjo, sveikatos ir laimės, pinigų ir meilės, ir ėjo pas jį kai­ mynai su dideliausiu buteliu Vy­ no... ir Kalėdinskas juos sutiko vis gerai... ir prasidėjo žmonėse humanizmo pradų renesansas, ir žmogus žmogui žmogus patapo, o lietuviai - tie ir suvis už delnų susikibę į kelią stovėti išėjo, žva-

lė - pakalnutėmis ir žibuoklėmis apžėlė. Artinosi, tie­

< >N O o >N

siog nenumaldomai smelkėsi dovanų, zabavonų ir špo­ sų metas - liaudyje ir žmonėse pažintas Kūčių ir Kalė­ dų vardais. Padvelkė Kalėda ir pas istorikus - prisiminė

jie -niolikos patiekalų stalą, ir seilė burnoj tryško, o pa­ galvojus apie kalėdines dovanas ir skausmingai delnuose panižo. Ir mainėsi akyse istorikai, kažkaip geresni, dė­

mesingesni kitas antram darėsi ir nevalingai lūpomis

šnabždėjo - „Laimingų šv. Kalėdų, sėkmės šventiniame

kelyje, nesuklupt, nepamest galvos, pinigų ir garbės -

•LU

C Z

ateis gi metai nauji, sušildys ir priglaus, paaiškins, ko­

dėl ir kada, pabučiuos tarpuakėn, ir bus perteklinis ger­ būvis mūsų švietimo srityje... “

Ir, kaip žmonės sako, kad iš jų lūpų - stačiai Seiman, ir

LU

kad Kalėdos bei metai laimingi visiems paliktų, ir kad meilė

&

mūsų širdyse... išliktų.

O &

Tad linkime Jums daug daug ir labai labai... (mylėkit istorikus)

kės degino ir skardžiais balsais Naujus metus šaukėsi - tipo, nu­ sipelnėm ir mes, ja bitute, gyven­ ti... ir geriau, kad rytoj geriau nei vakar... o tai, jopsel mopsel, griebsim užu šakių - ir v komune astanovka... Ir tie, katrie ry­ tojų žadėjo, susinepatogino sa­ vęs tokio akivaizdaus materiali­ nių ėdamųjų gėrybių pertekliaus akivaizdoje, ir ėmė galvas pele­ nais barstytis, ir kad pribarstė -

Rengėjai

tai visą Lietuvą tankiu baltu pa­ talu užklojo...

Ir aušo, nenumaldomai aušo Šviesesnis Rytas... ir tik Kalė­ dinskas, akių dugnus kaimynų vynu apsisėmęs, už paršiuko įsi­ tvėręs, memorandumą in Aukš­ čiausiąjį kurpė... ir vaidenos jam Trys milijonai...

T Reihiliripu; et. paiUas: Herodolhn«foli<>tiwaH.r<>in

2000 m. gruodis

13

Universitas Vllnensis ® (jžUM'TO'VtjA

visiems, mitintiems gamtą

2000 m. gruodis Ąfr.

9

“Universitas Vitnensis ” priedas Rengia VU gamtos mokslų JaRulteto studentai

Su/ šu-estfėmĖs/, mdehefd/... ... skaitytojai-, rašytojai- iišiaip/prijaučiantys-,,cčgamlauėjai'. laiisi-palinkėti- tu/itingzy i/i- t/nininy/y ateinančių metų/. kS jietakte tikiai- Aus-, fa skaitytojai- kirtikuos-, a-

rašytojai-, kurių-uis-dai ryta (l), uepagailės-

pastakaus- žodžio, fa p riedų-, kurių- lyg pagera lietaus-pridygo „^Vilnerisyje- , leidėjai-

nepiistigs- karrtiy-lės-, ii neikli/p žmoniųskaičius augs-, o-ne- mažės...

ršia-d- s-e-kmė-s 2 O 01 -a-i-s-i-a/i/s-/

GENETIŠKAI PAKEISTI ORGANIZMAI DAMOKLO KARDAS Gruodžio 14 d. gamtininkų bendrabutyje vyko paskaita-diskusija „Ge­ netiškai pakeisti organizmai: už ar prieš", kurią skaitė jurgita Mačiūnaitė iš Vilniaus gamtos apsaugos draugijos jaunimo klubo ir Egidijus Adomai­ tis iš Lietuvos žaliųjų judėjimo. Šis paskaitų ciklas skirtas visuomenės in­ formavimui apie vis labiau plintančius biotechnologijos pramonės pro­ duktus - genetiškai pakeistus organizmus.

Ipolitas ŠIRDECKAS Kas yra genetiškai pakeistas organizmas (GPO)?

Genų inžinerijos metodais DNR sukarpoma ir jos dalis iš vieno orga­ nizmo (pvz., žuvies) perkeliama j ki­ tą (pvz., braškę). Naujai sukurta „braškiažuvė“ vadinama genetiškai pakeistu (modifikuotu) organizmu (GPO arba GMO - pastarasis su­ trumpinimas vartojamas visame pa­ saulyje). Pastarajame dešimtmetyje sparčiai išsivysčiusi biotechnologijos pramonė palengvina ir paspartina įvairių problemų sprendimą. Genų inžinerijos dėka bakterijos gali ga­ minti žmogaus hormoną insuliną, įvairius baltymus bei vakcinas, svar­ bius medicinai ir gyvulininkystei.

Grėsmė Dideliu greičiu besivystanti bio­ technologija, kuri JAV jau įgavo ma­ sinį pobūdį ir toliau plečiama be di­ delių svarstymų, kelia nerimą žmo­ nėms. Kelios agrochemijos ir farma­ cijos kompanijos bando pakeisti že­ mės ūkį, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje. Genetiškai pakeisti produktai naudojami jau keletą me­ tų, tačiau šis laikotarpis per trumpas detaliems tyrimams, todėl sunku nu­ spėti, koks bus poveikis po 10 ar 20 metų. Naujas genas gali gaminti me­ džiagas (ksenobiotikus), kurių žmo­ gus iki šiol nevartojo, todėl galimi ap­ sinuodijimai, alergijos.

GPO kelia realią grėsmę bioįvairovei. Jei GP kultūrinis augalas, at-

Kalbos pirtelė

J

GMF - gamtos maniakų fakultetas Kritulys - nulūžęs asmuo Karvelis - karvės sūnus Roplys - žemdirbys, auginantis ro­ pes Karvedys - piemuo Javai -JAV gyventojai Ilgaplaukis - ilgų distancijų plaukikas Akėti - draskyti akis Fingalas - suomio ir prancūzės sūnus

IŠ VASAROS PRISIMINIMŲ Skruzdėlytė TAUŠKALYTĖ ... O buvo taip. Susiruošė pirmakur­ siai (dabar jau antrakursiai) biologai zoologinėn praktikon į Puvočių kaimą Varėnos rajone. Kas automobiliu, o kas traukiniu plius linksmi 10 km pėsčio­ mis. Šiaip ar taip, susirinkome visi Įsi­ kūrę buvusioje kaimo mokykloje, da­ bar vadinamoje bendrabučiu, po ke­ turis ar penkis kambaryje pradėjome naują, daug žadantį gyvenimą.

Nauja diena. Septinta ryto. Lyg ir laikas keltis, bet kažkodėl sunku. Pa­ mažu išsijudiname iš savo senovinių Jovų-sūpuoklių“ ir velkamės į kiemą, kur palei šulinį esančioje prausykloje gaiviname aptinusius veidukus ir valomės dantukus. Greičiau, greičiau...

Dėstytuvas nekantraudamas mindo prie durų augančią žolę. Galų gale kiek užkandę ir atlikę visus rytinius reika­ lus leidžiamės į žygį.

Apsiginklavusi entomologiniais tin­ kleliais, marintuvais bei kitokiais prie­ taisais, keliančiais vietiniams siaubą, žy­ giuoja mūsų armija miško keliuku su dėstytuvu vedliu priešaky.

Prieiname pievą. „Braukite tinkleliu per žolę va taip“, aiškina mums vedlys, o visi daro kaip Jurge­ lis. Tokiu būdu „nu­ šienaujame“ visą pie­ vą. Vargšai žiogeliai, musiukai ir kiti vaba­ liukai Galas jų laukia eteriu prakvipusiame stiklainyje. Bet visa tai - švento mokslo labui, todėl per daug nesukame sau galvos. Prisigaudę me­ džiagos tolesnėms studijoms ir lengvai nusikalę grįžtame į bendrabutį, kur pietus virti palikta trijulė pamaitina šiek tiek neišvirusia makaronų sriuba.

Gauname dar ir grikių košės - dažniau­ siai valgomos, todėl ir mėgstamiausios.

O kadangi visi labai išalkę, tai kerta, kad net ausys lapsi Skanu vis dėlto. Ta­ čiau atsiranda ir keletas šaunuolių, sa­ vo pietumis pavaišinančių netyčiom at­ klydusį šunelį, kurio šeimininkė vėliau skundžiasi jog šis nieko neėda (kurgi ne!). Pasistiprinant ir - į laboratoriją.

O po kelių valandų - visiška laisvė.

Jurgita Mačiūnaitė - kovotoja prieš genetiškai modifikuotus organizmus

sparus klimato svyravimams, turin­ tis savybę greitai daugintis ir augti, „pabėgtų“ į natūralias augimvietes, nukonkuruotų vietinius augalus juos išstumdamas.

4 gigantiškos verslo kompanijos, kurios yra beveik monopolininkės GP sėklų rinkoje, diktuoja sau nau­ dingas sąlygas. Mažosios firmos bei ekologine žemdirbyste besiverčian­ tys ūkininkai priversti bankrutuoti.

Visuomenė turi būti informuojama Diskusijos metu kilo karšti ginčai: vieniems labiau rūpėjo pavojus ap­ linkai, kiti prieštaravo tik GP maisto produktų vartojimui. Dėl vieninte­ lio dalyko buvo sutarta vieningai: vi­ suomenė turi žinoti apie GPO. Ant maisto produktų pakuočių turi būti pažymima, jog tai genetiškai modi­ fikuota, o vartoti GP produktą ar ne - asmens pasirinkimo laisvė.

Arklys - artojas Plotas - matavimo vienetas. Kas turi daug ploto, tas „krūtas" Sukinėti - tapti kinu Vynioti - gerti vyną Niežai - susinervinimo prieš „kolį" pa­ darinys Kilbukas - mailius, kuriam iki tūzo dar toli toli...

Opiumas - gana retai Lietuvoje aptin­ kama žolės rūšis Skalda - galvų skaldymas I aiil/luuac ~ il/il/imna žmnnaę

Su dėstytoju doc. E. Kutorga išbado nenumirsi

Zoologinės lauko praktikos akimirka Ir ko tik nenuveikėme per tas tūnojimokaime savaites! Populiariausias sportas mūsų stovykloje buvo futbolas.

Thrėjome ir svečių. Apsidžiaugusį kad leidome savo teritorijoje spardyti ka­ muolį vietinė fauna (t. y. jaunimas) privežusi rąstų net surentė mums var­ tus. Nežiūrint į tai kad lemiamoje ko­ voje gavome į kaulus, jautėmės esą vi­ siški nugalėtojai Juk mūsų komanda buvo mišri - talkino ir merginos, o vie­ tiniai vaikinai - tokie eržilai Kur ten prieš juos atsilaikysi.. Šaunios buvo ir maudynės Mer­ kyje. Srovė tokia stipri, kad plauki sau užsimiršęs ir nė nepastebi, kaip esi ne­ šamas tolyn. Bandai pasipriešinti bet viskas veltui. Todėl leidiesi gerą galą pasroviui kol užsikabini už skersai upę augančio medžio šakos, išsiropšti į krantą ir grįžti iš kur atplaukęs. Drą­ siausieji leido sau pasijusti tarzanais išbandydami naują skraidymo būdą: už­ lipi medin, įsikabini rankenon virvės gale, atsispiri ir skrieji skrieji... tiesiai į vandenį (blogiausiu atveju ant pilvo).

O kur dar naktinių drugių gaudy­ mas ant stogo, šokiai pokiai ant virtu­ vės stalų, merginų chorai prie puodų, naktiniai pasisėdėjimai prie Merkio kaimynų geografų draugijoje... Dar grybų ir dumblių praktika... Visko nė nesusakysi. Užtat dabar, atėjus žiemai (nors ir netikrai) galima su nostalgija prisiminti praėjusį laiką. Pavydžiu tiems, kurie važiuos po mūsų...

KALĖDŲ SENIUI ARTĖJANT Visi įvykiai šiame pasakojime yra tikri. Bet koks sutapimas su tikrovėje egzistuojančiais asmenimis yra atsitiktinis.

Florescencijus BRIEDIS, Inocentas HELIKOPTERIS Vieną gražią ir nerūpestingą die­ ną Gražiame Mūsų Fakultete (GMF) vidury baltos dienos šalia „Stumbro“ išdygo Eglė. Ją iš karto apspito minia žioplių, kurie susikibę rankomis šoko ir dainavo, vėl šoko ir dainavo. Iškart padvelkė kalėdine nuotaika - atrodė, kad ore pakibo kisieliaus, kūčiukų ir močiutės guliašo kvapas. Buvo sma­ gu kaip niekada. Įdomu buvo stebėti ne tik didžiausias fakulteto padraikas, bet ir rimčiausius dėstytojus, šokinė­ jančius apie Eglutę kaip Vidurio Va­ karų Afrikos žmogėdros. Kaip ir vi­ suomet, linksmiausioje šventės daly­ je atėjo kažkokia valytoja ir visus iš­ vaikė, motyvuodama tuo, kad trukdo jai dirbti. Kaip žinia, mūsų fakulteto valytojos duba rytais, tai ši turbūt bu­ vo ne iš mūsų fako. J i pasakė, kad Ka­ lėdos- ne šventė, ir jokio Kalėdų Se­ nio nėra. Visi išsiskirstė nusiminę. Štai

kaip sugadina šventę nepatikrintų faktų skelbimas.

Ar egzistuoja Kalėdų Senis?

Yra žmonių, kurie tuo abejoja. Pa­ plitusi nuomonė, kad dovanas po eglute padeda visai ne Kalėdų Se­ nis, o tėvai, broliai, seserys ar netgi proseneliai. Tai gryniausias prasi­ manymas - jie, kaip visi normalūs žmonės, naktimis miega, o dovanė­ lės, jei pastebėjote, atsiranda nak­ tį. Kiti sako, kad Laplandijos (tai vieta, kur Kalėdų Senis turėtų gy­ venti) apskritai nėra. Jinai egzis­ tuoja, nes vienas mūsų draugas te­ nai buvo (aišku, jei jis mūsų neap­ gavo). Dar draugas minėjo, jog te­ nai velniškai šalta, todėl Kalėdų Se­ nis daug valgo ir yra storas. Dėl to jis kartais neatneša dovanėlių pats, nes netelpa pro kaminą, o įteikia jas tėvams, kurie pro kaminą telpa.

Be to, mokslinėje spaudoje, priei­ namoje tik mums, buvo paskelbti tyrimų rezultatai: JAV mokslinin­ kai. ansieinklave moderniausia

įranga, Kalėdų naktį stebėjo kelis namus. Rezultatai buvo stulbinan­ tys. Įrodyta, jog tėvai tikrai negalė­ jo padėti dovanėlių, nes jie buvo taip aplipdyti visokiais davikliais, jutikliais, sensoriais ir dyzeliais, jog bijojo net pirstelėti, o ką jau kalbė­ ti apie vaikščiojimą! Be to, specia­ lia kamera infražydrųjų spindulių diapazone buvo užfiksuotas 50-70 metų pagyvenusio baltaodžio vyro su ilga barzda siluetas, kuris įlindo j namą pro ventiliacijos angą, prieš tai mirtinai išgąsdinęs visus ten tū­ nančius tarakonus. Ryte aplink na­ mą buvo rasta rogių vėžių ir elnio išmatų. O po eglute - dovanėlės.

Taigi faktai akivaizdūs. Dabar jau galime savęs paklausti: ar egzistuo­ ja Senis Šaltis? NE! Egzistuoja tik

KALĖDŲ SENIS! Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

GMF_Gamtoveja@yahoo.com

14

Universitas Vilnensis

2000 m. gruodis

Lietuvoje vieningos nuomonės apie grožio konkursus nerasi - vieni jais beatodairiškai žavisi, kiti ryžtingai smerkia ir šaiposi. Šiemet vykusiame konkurse „Mis Lietuva 2000" dalyvavusios mūsų Universiteto studentės pelnė garbingus laurus: Simona Stanapėdytė - Pirmosios Vicemis titulą, Dovilė Ališauskaitė pripažinta Mis Elegancija. Skaitytojams siūlome susipažinti su jomis iš arčiau.

„MIS ELEGANCIJA" DOVILĖ ALIŠAUSKAITĖ SAVO ATEITIES SU PODIUMU NESIEJA Mis Elegancija, 19-metė VU Filologijos fakulteto lietuvių kal­ bos ir literatūros specialybės II kurso studentė Dovilė Ališauskai­ tė, į įvairias pašaipias pastabas apie grožio konkursus atsako: „Tai tiesiog pramoga, ir nereikia iš to daryti muilo burbulo. Aišku, ne­ žinau, kaip aš dabar jausčiausi, jei būčiau nieko nelaimėjusi, gal­ būt ta nuoskauda būtų tokia didelė, kad pasakyčiau ką nors ne­ gražaus, bet dabar esu laiminga".

Živilė KAMINSKAITĖ, Jurgita ŽILVINSKAITĖ, Žurnalistikos instituto

I k. studentės

- Kaip atsidūrei grožio konkur­ se?

- Dalyvauti paskatino tėvų, draugių sakomi komplimentai.

Pamačiau skelbimą laikraštyje ir pagalvojau: o kodėl gi nepaban­ džius? Patenkinti savotišką garbės

troškimą, įrodyti sau ir kitiems, kad esu graži, pasitikiu savimi. Tą pa­ siekiau.

Niekas nežinojo, kad išėjau j at­ ranką, nes išvažiavau į M. Mažvy­ do biblioteką, tačiau įsimečiau aukštakulnius batelius ir maudy­ mosi kostiumėlį. Užsukau į atran­ ką ir tokiu būdu patekau į konkur­ są.

- Ažiz/i į žinią, kad dalyvausi kon­ kurse, reagavo tavo tėvai, draugas?

- Tėvai susiėmė už galvos. Sa­ kė, tu amžinai kur nors pendi, bet po to apsiprato su ta mintimi.

Draugas labai palaikė, jaudinosi, „sirgo“ kartu su manimi Nežinau, ar jam tai labai patiko, bet jei ir ne­ patiko, tai tikrai stengėsi to nepa­ rodyti.

- Kaip vyko pasiruošimas?

- Turėjom ruoštis mėnesį, bet intensyviausias darbas vyko pasku­ tinę savaitę, dirbome be pertrau­ kų nuo devynių ryto iki dvyliktos vakaro. Po konkurso visą naktį sapnavau, kad man labai skauda galvą, noriu pasiimti vaistų ir gir­ džiu choreografės balsą: „Niekur neinam, panos, dirbam, dirbam, darom, darom, einam, einam..“ - Vienoje Lietuvos radijo laidoje jaunimas diskutavo tema „Gražuo­

lių rinkimai: kelias į šlovę ar į lovą ?“ Ar tavęs nežeidžia toks stereotipinis požiūris į grožio konkursus irjų da­ lyves?

- Man jis juokingas. Manau, kad čia yra ir šiek tiek pavydo.

Skleidžiamos paskalos, kad čia vis­ kas nupirkta ir pan., bet nieko to­ kio nėra. Mes jautėme tikrai dide­ lę organizatorių, žiniasklaidos pa­ garbą. Aš nenoriu keisti niekieno nuomonės, jeigu yra skeptikų, te­ gul jie tokie ir būna. Galų gale aš pati nesiryžčiau teigti, kad konkur­ sai - labai gerai, iš esmės tai tuš­ čia, nes tai yra pramogų verslas, šou: rodomas merginų grožis, bet nerodoma, kas sukasi jų galvose.

-Ar konkurentės nejautė viena ki­ tai pavydo?

- Pavydo rengdamosi konkur­ sui irjo metu tikrai nejautėme: vie­ na kitai taisėm makiažą, tepėm blizgučius, bet po konkurso teko girdėti visokių prieštaringų atsilie­ pimų. Nebijau pasakyti, kad buvo­ me kaip viena didelė šeima - su Izolda Rukavišnikova, choreogra­ fe Leokadija Dabužinskaite. Jos stengėsi, kad mes būtume gražios, pasitikinčios savimi.

- Mis Elegancija - ką tau reiškia šis titulas?

- Elegancija, man atrodo, ne tik išvaizda, bet ir žmogaus vidus, jo laikysena. Esu patenkinta, kad ne­ laimėjau „Mis Lietuvos“ titulo, nes jei laimi, reikia milžiniškų sumų pa­ siruošti tarptautiniam konkursui.

Reikia ieškoti rėmėjų, ir tai tampa ne pramoga, o sunkia pareiga.

- Kaip į tavo dalyvavimą konkur­ se ir laimėjimą reagavo bendra­ moksliai, dėstytojai?

- Draugai mato, kad aš visai ne­ pasikeičiau. Dabar, kai jau grįžau į studentišką gyvenimą, bičiuliai žiūri nuotraukas, sveikina, džiau-

PIRMOJI VICEMIS GMF STUDENTĖ SIMONA STANAPĖDYTĖ JUOKIASI IŠ

ANEKDOTŲ APIE BLONDINES

- Praėjo mėnuo nuo tos aki­ mirkos, kai konkurse „Mis Lietu­ va 2000“ buvai paskelbta Pirmą­ ja Vicemis. Kaip jautiesi?

- Gerai. Pirmosiomis dieno­ mis susibūrė šeima, sveikino draugai, o dabar labai ramiai ei­ nu gatve: niekas manęs nepažįs­ ta. Nedaug kas pasikeitė. Tiesa, gaila, kad su kai kurias draugais santykiai atšalo, net nežinau, ar tai lėmė konkursas, ar kiti daly­

kai. Tik mokslai jau spaudžia, reikia atsiskaityti už įvairius la­ boratorinius darbus, kuriuos dėl pasiruošimo konkursui teko pra­ leisti. Dabar daug mokausi.

- Arprieš konkursą tikėjaisi ko­ kio nors titulo?

- Ne. Šiaip visos dalyvės tikė­ josi laimėti. Buvau mintyse išrin­ kusi tas, kurios galėtų laimėti, tad dabar gabu pasakyti, kad tru­ putėlį nuspėjau. Tai nebe pirmas konkursas, kuriame aš dalyva­ vau. Pirmajame dalyvavau sep­ tyniolikos, taip pat teko dalyvau­ ti įvairiose manekenių atranko­ se, buvau patekusi į „Elite“ or­ ganizuoto konkurso finalą. Bu­ vo smagu. Manau, kad reikia iš­ naudoti visas galimybes, juk žmogus visada tikisi, kad kas nors pastebės ir pasiseks.

- Konkursas baigėsi... Kas to­ liau?

- Sunku pasakyti, galbūt „Mis Europa“. Konkursas turėtų vykti Libane, o ten dabar neramu. Aš turiu laisvę pasirinkti - važiuoti

ar ne. Šiaip labai norėčiau pama­ tyti Libaną.

-Jau antrus metus studijuoji mo­ lekulinę biologiją. Kaip vertini savo studijas? Ar patinka mokytis?

- Aš jau žiniasklaidoje prišne­ kėjau, kad Gamtos fakultete at­ sidūriau visai atsitiktinai: stojau į biologiją, o įstojau į molekuli­ nę... Mokytis tikrai nėra lengva.

- Tobulai atitinki tradicinį lie­ tuvaitės paveikslą: didelės melsvos akys, šviesūs ilgi plaukai. Kaip re­ aguoji į anekdotus apie blondines?

- Kartu juokiuosi. Jei kartais ką nors ne taip padarau, turiu puikų pasiteisinimą ir argumen­ tą - aš juk blondinė (juokiasi).

- Kaip leidi laisvalaikį?

- Laisvo laiko po konkursų, studijų nedaug lieka. Esu labai rami mergina, sėdžiu namuose, daugiausia laiko praleidžiu su savo vaikinu, važiuojam į kai­ mus pas mano ir jo senelius, bū­ name gamtoje. Dažnai einu j ki­ ną, nes tai greitas ir geras atsi­ palaidavimo būdas: pasižiūri, po

Žavingos konkurso akimirkos liko atminty ir nuotraukose...

gįasi kartu su manimi. Tautosakos dėstytoja taip pat pasveikino. Ne­ pajutau jokio priešiškumo, kad pra­ leidau vieną kitą paskaitą.

- Kaip leidi laisvalaikį? Ką mėgs­ ti veikti?

- Iš prigimties esu romantikė, vaikštau po miškus, svajoju, dai­ nuoju, groju gitara, pianinu. Gy­ venu Riešėje, o ten yra žirgynas.

- Kokias tavo vertybės?

- Kaip romantikės lituanistės meilė, ištikimybė, draugystė, suge­ bėjimas išlikti savimi, nepasiduoti.

- Esi jauna, graži, pasitikinti sa­ vimi... Ar manai, kad atitinki šiuo­ laikinės merginos įvaizdį?

- Nesistengiu lygiuotis į labai šiuolaikiškos moters paveikslą, ne­ su karjeristė. Tačiau esu pakanka­ mai savarankiška, vairuoju auto­ mobilį.

- Sakei, kad tau nesvetima akto­ rystė, groji, dainuoji. Kodėl pasirin­ kai lietuvių kalbą?

- Muzika man jau buvo įgrisusi - baigiau muzikos mokyklą ir nu­ sprendžiau, kad jau gana. O lietu­ vių kalba mokykloje buvo myli­

miausias dalykas. Tiesa, aš stojau į žurnalistiką, bet nepavyko. An­ tru numeriu pasirinkau lietuvių kalbą ir literatūrą, jaučiuosi savo rogėse.

-Aržadi ateityje dirbtipagal spe­ cialybę?

- Savo ateities nesieju nei su lietuvių kalba, nei su pramogų ver­ slu. Šią vasarą dirbau vadove vai­ kų stovykloje. Įsivaizduoju save vaikų darželio auklėtoja ar socia­ line darbuotoja, nes labai patin­ ka dirbti su vaikais. Kalbos ar li­ teratūros specialiste taip pat tik­ riausiai nebūsiu, nebent kažką su žurnalistika pavyktų susieti: žur­ nale ar laikraštyje įsidarbinti sti­ liste ar redaktore.

- Papasakok apie savo šeimą.

- Mūsų šeima labai darni. Tu­ riu brolį, jam aštuoniolika. Tėvai labai geri, supratingi Jei ne šeima, manau, man tikrai būtų buvę la­ bai sunku atlaikyti pasiruošimą konkursui Už tai, kad konkurse galėjau šypsotis ir mano sielos ne­ temdė jokie rūpesčiai esu dėkin­ ga savo šeimai

mogų verslu, biologija...?

- Tikrai nežinau, kaip viskas gali pasisuk­ ti. Labai sunku pasaky­ ti.

- Kaip apibūdintum save?

- Sunku apie save kalbėti, gal geriau kitų klausti. Na, aš daug šneku, esu kandi, todėl man atrodo, kad ma­ nęs kartais žmonės pri­ sibijo. Mažai valgau, tai mama visąlaik pyksta, bet tai ne pro­ fesinė liga, tiesiog kvailioju, kaip ir visos merginos.

- Kaip pakomentuo­ tum klausimą „Gra­ žuolių konkursai - ke­ Simona net irpo apdovanojimo buvo lias į šlovę ar į lovą?” susikaupusi - Aš manau, kad to gali su draugais aptarti, padis­ šis stereotipas - atgyvena. kutuoti. Į klubus, diskotekas - Kokia paskutinė knyga, kurią vaikštau retai. Kartais dalyvau­ skaitei? ju kurso vakarėliuose, neseniai - Oi, dabar tiek prisiskaitau su kursiokais buvome surengę studijuodama... Tikriausiai kaip „raudonąjį“ vakarėlį: visi bu­ visi studentai. O paskutinė kny­ vome apsivilkę tik raudonai, su­ ga, kurią skaičiau - „Būrimas sitikome mieste ir pėsčiomis ėjo­ obuolio sėklom“. Neskaitau jo­ me švęsti. Vasarą būna prakti­ kių filosofinių knygų, nes jos ma­ kos, tai laiko sau kaip ir nėra. ne migdo ir tiek.

- Su kuo šieji savo ateitį - pra­

t

15

Universitas Vilnensis

2000 m. gruodis

VIS DAUGIAU STUDENTŲ RENKASI BUTUS, O NE BENDRABUČIUS Jei reikėtų apibūdinti tipišką studentą trimis sakiniais, nė neabejojame, kad apibūdinimas skam­ bėtų taip ar bent jau labai panašiai: tai jaunuolis, gyvenantis bendrabutyje, dažnai gurkšnojantis alutį ir ypač daug besimokantis prieš sesiją (naktimis). Tačiau tenka jus nuvilti. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis studentų nuomojasi butus ar bent jau laikinai yra apsistojęs pas gimines. te, studentui per brangu gyventi bute? Na taip, trisdešimčia ar keturiasdešimčia litų gal ir bran­ Žurnalistikos instituto I k. giau, bet už tai koks tas gyveni­ studentės mas!

Rašydamos šį straipsnį aplan­ Studentai iš tiesų darosi vis iš­ kėme keletą studentų, gyvenan­ radingesni. Kai vieni rugpjūčio čių bendrabučiuose ir tėvų iš­ mėnesį drebina kinkas, kokį gaus nuomotuose butuose. Dviejų bendrabučio kambarį, kiti tuo kambarių bute gyvenantys pen­ tarpu ramiausiai ieško buto ir ki pirmo kurso studentai sakė draugų, su kuriais dalinsis net nesvarstę, kur gyvens. džiaugsmais ir vargais. Pasakysi­ Jurga: „Su tėvais buvau susi­ tarusi, kad jei įstosiu į Vil­ niaus universitetą, gyven­ siu tik bute. Manau, mes radome tikrai optimalų variantą. Sąlygos fantas­ tiškos, o mokestis ne ką didesnis nei už bendra­ butį“.

Pasak čia gyvenančių jaunuolių, už nuomą jie moka 520 litų, t. y. po 104 litus plius mokesčiai už komunalines paslaugas, kurių dydis priklauso nuo to, kaip taupiai gyveni. Ne per daugiausiai taupanti grupelė už rugsėjo mėne­ sį mokėjo po 34 litus.

Edita: „Nors už butą mokame šiek tiek dau­ giau nei bendrabutyje gy­ venantys studentai, ta­ čiau čia visada grįžtu kaip į savo namus, kur visada Prieš apsigyvendamas bendrabutyje tu net žinai, kad rasi karšto van­ nenumanai, koks bus tavo naujasis kambariokas dens“.

Eglė GABRYTĖ, Daiva TAUČKĖLAITĖ,

V

i

Eglė: „Taip, čia daug privalu­ mų: atskira virtuvė, vonia, tua­ letas. Be to, pati galėjau pasi­ rinkti draugus, su kuriais dabar gyvenu. Man šitas laikotarpis tarsi generalinė ateities repeti­ cija: išmokau taupyti vandenį ir elektrą, „įkirtau“ sudėtingą mū­ sų mokesčių sistemą ir jau žinau, kur kreiptis prakiurus vamz­ džiui!“ Pasak merginų, jos gana bran­ giai moka už buto nuomą, mat šis būstas buvo su baldais, net skalbimo mašina. Geriau paieš­ kojus, dviejų kambarių butą ga­ lima išsinuomoti už 450 litų.

Kad ir kaip būtų keista, apsi­ lankiusios Saulėtekio bendrabu­ čiuose neradome nė vieno stu­ dento, nepatenkinto čionykščiu gyvenimu. Kam čia labai nepati­ ko, jau seniai išsikraustė, o ku­ rie liko, guodžiasi tuo, kad čia neteks amžinai gyventi. Štai ką apie gyvenimą bendrabutyje ma­ no fuksė Laura: „Galvojau, kad čia bus daug blogiau, kaip rusai sako, „prachadnoj dvor“. Tačiau nieko panašaus! Viskas priklau­ so nuo tavęs paties. Iš pradžių čia buvo labai nejauku, neturėjau savo kampo, kur gerai jausčiau­ si, todėl stengdavausi grįžti kuo vėliau, kad iš karto eičiau mie­ goti, o ryte vėl į Universitetą. Da­ bar džiaugiuosi, kad čia gyvenu“.

Komunikacijos fakulteto stu­ dentas Gediminas, paprašytas iš-

BENDRABUTIS - LAISVE AR TAISYKLIŲ RINKINYS? Prisimeni? Dieną naktį svajodavai apie laisvo žmogaus gyvenimą: grįžimą į namus kada tik nori, savarankiškus sprendimus - keltis pirmadienį į paskaitas ar ne, laisvą rengimosi stilių, nere­ guliuojamą švenčių grafiką... Ir pagaliau tavo svajonė išsipildė - įstojai į Universitetą, atvažiavai gyventi į Vilnių, apsigyvenai bendrabutyje ir išsvajotos laisvės gavai į valias. O štai ką apie tai mano mūsų pašnekovai.

Lukas (II kursas): „Bendrabu­

tyje gyventi įmanoma tik tuo at­ veju, jei tėvai duoda pakankamai pinigų maistui, pramogoms. Jei tektų čia praleisti visą laisvą laiką - „stogas nuvažiuotų“ (dėl „gerų“ kaimynų - aut. past.). Mokausi skaitykloje ar pas draugus ir kiek­ vieną savaitgalį grįžtu į namus.

Manau, vienintelis bendrabučio privalumas - žema kaina už su­ teiktą plotą, nors, tiesą sakant, kartais nežinau, už ką moku“.

Laura (I kursas): „Man čia patinka. Visi draugiški, galima kolektyviai mokytis. Nervina tik dušo kabina, mat iš ten kažkas nuolat išsuka elektros lempu­ tes...“ Simas (I kursas): „Seniai no­ rėjau pabėgti iš namų, atsiribo­ ti nuo tėvų kontrolės. Gyvenant bendrabutyje tas noras jau bai­ gia išgaruoti. Nemoku nei val­ gyt virti, nei kojinių skalbti, nei

Bendrabutyje Naujuosius metus visada sutiksi draugų būryje

lovos pasikloti. O ir sąlygos čia ne per geriausios - užsikimšusios kriauklės, parudavęs dušas ir šalti radiatoriai. Noriu na­ mo!“ Almė (I kursas): „Man ben­ drabutyje visai smagu gyventi.

Įsigijau daug draugų, išmokau kepti bulves „fri“. Namų ilgesys nekamuoja, nes aš jau pripra­ tusi- seniai gyvenu savarankiš­ kai. Tik va, šalti radiatoriai ne­ kaip nuteikia ir tas komunos principas - „kas tavo, tai ir ma­

Pasisekė, jei virtuvėje esi vienas...

vardinti bendrabučio privalu­ mus, atrėžė: „O kokie čia yra trūkumai?“ Priminus, kad šalia nėra virtuvės ir tualeto, jis atsa­ kė: „Kokia čia problema nueiti dešimt metrų iki virtuvės? Juk sportas - sveikata. O kas dar?

Pelių nebijau, tarakonų kol kas dar nemačiau...“ Tačiau merginos skundžiasi, kad dažnokai nebūna karšto vandens, rytais būna eilės prie prausyklų, kai kuriuose tuale­ tuose pro didžiules skyles mato­ si draugo užpakalis, o viename aukšte kažkaip paslaptingai iš dušų dingsta lemputės; „Kai įsikraustėme, jau įsukome daugiau nei dešimt lempučių!“ Keistoki studentams atrodo ir kai kurie čionykščiai reikalavimai.

Laura: „Kompiuterį kamba­ ryje galima turėti, o šildytuvo ir elektrinio virdulio - jau ne“.

O taip yra todėl, kad žiemą, kai visi „nelegaliai“ įsijungia sa­ vo šildytuvus, dažnai neatlaiko saugikliai ir visame daugiaaukštyje dingsta šviesa. O tada stu­

dentams būna riesta, ypač jei ki­ tą dieną - egzaminas...

Bet visa tai atperka palyginti mažas mokestis už bendrabutį (kol kas studentai moka apie 109 Etus per mėnesį, bet prasidėjus šildymo sezonui mokestį žadama padidinti. Pernai žiemą studen­ tai už bendrabutį mokėjo apie 115 Lt) ir žinojimas, kad šalia gy­ vena kurso draugai, kurių bet ka­ da gali paklausti, kas neaišku, ar kartu ruoštis atsiskaitymams.

Audrius: „Niekada nereikia galvoti, su kuo nueiti į kiną ar į bariuką išgerti alaus, visada at­ siras, kas palaikys kompaniją. Be to, „barake“ niekada nenumirsi badu - kokia nors studentė iš gailesčio vis tiek išvirs makaro­ nų“.

Asta: „Mano aukšto gyvento­ jai tiesiog fantastiški, tai ko dau­ giau ir norėti?!“ Štai taip dabar gyvena tie stu­ dentai: kas bute, o kas bendra­ butyje. Kiekvienas, matyt, ren­ kasi gyvenimo būdą pagal savo skonį ir piniginės storį...

no“ - ne itin patinka...“ Asta (I kursas): „Prieš apsigyvendama bendra­ butyje žinojau, kad tokių sąlygų, kaip namuose, nerasiu. Man keista, kad aplinkui taip teršiama tualetuose, koridoriuose - juk patys tada toje ne­ tvarkoje turime gyventi.

Mokytis bendrabutyje gana sudėtinga - bet ka­ da gali užgriūti draugai, kuriuos išprašyti nepato­ gu ar tiesiog nėra kaip.

Be to, daug kas priklau­ so nuo kambariokų (sa­ vosiomis labai džiaugiuo­ si)“. Česlava (bendrabučio Nerašyta bendrabučio gyventojų taisyklė gimtadieniai švenčiami po sesijos administratorė): „Viso­ kių studentų yra. Aršiau­ si būna pirmakursiai - dažnai kompanija, tuo aukščiau apsi­ kelia orgijas ir nesilaiko nusta­ gyvena. Vėlesniuose kursuose, tytų taisyklių. Kartais net pagal­ pasigedę ramybės, jie „leidžia­ si žemyn“ - keliasi į kambarius voju: juk Vilniaus universitete žemesniuose aukštuose. Paste­ jaunuoliai mokosi...“ biu jaunimo modernėjimą Marius (bendrabučio direk­ torius): „Studentai-jauni žmo­ daugelis turi kompiuterius, ma­ žiau įspėjimų reikia duoti. Net nės. Tad suprantamas jų noras linksmintis, švęsti. Bet yra tam istorikai savo kambarius susi­ tvarko!“ tikros ribos, kurias dažniausiai Kalbino Vilmantė ŽVINYTĖ, peržengia bendrabučio naujo­ Žurnalistikos instituto I k. kai, ištrūkę iš tėvų globos ir pa­ studentė jutę laisvės skonį. Yra tokia Nuotr. iš asm. albumo tendencija: kuo triukšmingesnė

2000 m. gruodis

JEI DĖSTYTOJAI TŪTŲ KALĖDŲ SENELIAI, STUDENTAMS PADOVANOTŲ GEDŲ PAŽYMIŲ, DAPDĖTUMO, MAIŠĄ PINIGŲ,

VITAMINŲ LAIKO STUDIJOMS, POPIERIAUS IP TUŠINUKŲ Kalėdinėmis nuotaikomis gyvena jau visas pasaulis. „U. V.“ kalbina musų dėstytojus ir darbuotojus. Trumpam nu­ grimzdę į savo vaikystės šv. Kalėdas mūsų pašnekovai aplinkiniams norėtų padovanoti kažką dvasingo - viltį, gerumą, knygą, meilę. Ir visa tai - Jums, studentai.

Doc. Vytau­ tas Kėdaitis

(Ekonomi­ kos fakulte­ tas) Gimiau ir buvau auk­ lėjamas pro­ testantų šei­ moje. Todėl Kūčių vakaras man prasidėda­ vo bažnyčioje - mes, vaikai, skaitydavome ištraukas iš psal­ mių. Dabar šventes sutinku sa­ vo bendruomenėje Vilniuje.

Mūsų tikėjimą išpažįstančius žmones jungia betarpiškas ben­ dravimas. Šeimoje taip pat yra dvi kultūros, tačiau jos nėra priešiškos viena kitai. Šviesiausias praeities šventi­ nis prisiminimas - jau Anapilin išėjęs kunigas Mikas Preikštaitis, kurį ir dabar matau stovintį su klumpėmis ir tarsi oratorių kalbantį aplinkiniams. Tai žmo­ gus, iš kurio reikia mokytis visą gyvenimą.

Jei aš būčiau Kalėdų Sene­ lis, tai studentui padovanočiau geriausią pažymį, kurio jam rei­ kia ir dabar, ir reikės ateityje.

Tam, kad gautum gerą dovaną, reikia stengtis. Nemėgstu tingi­ nių ir nepareigingų studentų, todėl ir dovanos jiems prastes­ nės tektų. Visiems artėjančių švenčių proga norėčiau palinkė­ ti galimybės tobulėti.

Zt* Kt* Kt* *$**$?*$*

Doc. dr. Rimantas Raudonis

(Chemijos fakultetas)

Su šeima Kūčias švenčiame namie, o šv. Kalėdas - svečiuo­ se. Esame mūsų laikų žmonės, užaugę tarybiniais metais, todėl esame sugadinti-juk seniau di­ džiausia šventė buvo Naujieji metai.

Kai mano vaikai dar buvo

maži, per šv. Kalėdas persireng­ davau Kalėdų Seneliu. Išeida­ vau iš namų, o vaikams pasaky­ davau, kad einu ieškoti Kalėdų Senelio. Grįždavau pats persi­ rengęs juo. Mano keturiolikme­ tė dukra dar ir dabar įtikėjusi Kalėdų Seneliu. Vaikystėje ir aš tikėjau juo. Pirmieji įtarimai pradėjo kilti, kai buvau penkerių. Tada netyčia pamačiau, kaip tėtis parnešė mano kalėdinę do­ vaną.

Jei būčiau Kalėdų Senelis (o jis būna stebuklingas), savo studen­ tams padovanočiau gerų pažymių ir darbštumo.

3$*

?$!«

Doc. Osvaldas Janonis (Ko­

munikacijos fakultetas)

Šv. Kalėdas švenčiu savotiškai.

Kadangi esu laisvamanis, tai tik ilsiuos!.. Ilsiuosipo nenormalaus semestrinio darbo krūvio, kaupiu jėgas sesijai, kurios metu tenka egzaminuoti didelį bibliotekinin­ kų būrį, ruošiuosi skolininkų ant­ plūdį atremti. Išvakarėse ir šv.

Kalėdų dieną prie žvakės šviesos klausausi klasikinės muzikos.

Norėčiau visiems dovanoti vil­ tį, kad išbrisime iš to liūno, kuria­ me jau dešimtmetį murkdomės, kad kiekvienas savo Tėvynėje ga­ lės rasti mėgiamą ir gerai apmo­ kamą darbą. O jei būčiau Kalėdų Senelis milijonierius, atneščiau kiekvienam savo studentui po maišą pinigų, kurie leistų daugiau laiko skirti studijoms, o ne nuola­ tiniam rūpesčiui kaip „sudurti ga­ lą su galu“. ®

®

®

Doc. habil. dr. Aušrinė Marija Pavilionienė (Filologijos fakulte­

tas) Šventes sutinku tradiciškai, su vyru, vaikais, mama. Jauku, kai vi­ si susėdame prie stalo ir tarsi su-

Mūsų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Leidybos centras.

Spausdino AB „Spauda“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

sijungiame dvasiniais saitais.

Iš vaikystės labiausiai įsiminė savaitinių darželių eglutės šven­ tės, kur šokdavau apsirengusi snieguole. Jaunystė buvo pionie­ riška ir komjaunuoliška, tačiau turininga. Tarybinė sistema, ma­ no manymu, leido jaunimui vys­ tytis ir tobulėti, kad ir kaip ji bū­ tų peikiama.

O šiuolaikiniam studentui, bū­ dama Kalėdų Seneliu, padovano­ čiau knygų. Suprantu, kad jam reikia ir gerai pavalgyti. Turbūt nupirkčiau vitaminų su įvairiais mikroelementais. Studentas turi būti pavalgęs, neišsekęs. Bet jam reikia knygų, nes vienintelis bū­ das išlikti šioje suirutėje yra pro­ tas. To aš linkiu iš visos širdies.

Anksčiau Kūčių vakarą arba šv. Kalėdų rytą Universitete rei­ kėdavo laikyti egzaminus. Jautė­ me prievartavimą, bet vis tiek grįždavome namo, nors ir vėlai.

Po to kitą dieną anksti važiuo­ davome atgal.

Pamenu, kai buvau II k. stu­ dentas, mane lapkritį paėmė į kariuomenę Ukrainoje. Artėjo šventės, išvažiuoti namo negalė­ jau, atrodė, negalėsiu išgyventi kalėdinės jausenos. Bet šv. Ka­ lėdų rytas buvo be galo gražus, baltas. Dievas mums padovano­ jo šerkšną ir kalėdinę tylą. Išgy­ venau nuostabų jausmą. Šiandien Šv. Kalėdų diena prabėga pamaldose, o šventinė vakarienė - kartu su jėzuitais.

Būdamas Kalėdų Seneliu stu­ dentams dovanočiau knygų stu­ dijoms ir dvasinei brandai. ® ® ® Doc. Anolda Četkauskaitė

(Gamtos mokslų fakultetas)

mas (visada toks buvau). Šven­ tes sutikau ir Paryžiuje. Toli nuo Tėvynės pajunti dar didesnę šventės vertę. Dar jaunystės me­ tais einant į bažnyčią (Rusijoje) reikėdavo apsimesti gidu ir kar­ tu vestis žydą, musulmoną. Bė­ gant metams, keičiasi ir Kalėdos.

Buvo gyvi tėveliai, tai šventes su­ tikdavau su jais, o šiemet turbūt teks glaustis pas draugus vienuo­ lius. Tačiau svarbiausia - atsisė­ dus prie Kūčių stalo prisiminti vi­ sus brangiausius žmones, pa­ kviesti kartu ir Jėzų, kuris šv.

Rašte sako: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi, jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš vakarieniausiu su juo, o jis - su manimi“. Linkiu, kad gėrio spin­ duliai užgožtų visas negandas.

Studentams padovanočiau mai­ šą, kuriame nebūtų nieko materia­ laus, tačiau tilptų visa mano bega­ linė meilė, draugystė, rūpestis. Vi­ sa tai atiduodu savo studentams. ® ® ® Danutė Valentukevičiūtė (Is­ torijos fakultetas), metodininkė

® ® ® Vysk. Jonas Boruta (Istorijos

fakultetas)

Šv. Kalėdos - visiems krikš­ čionims didelė šventė. Dievas dėl jų tampa žmogaus broliu. Dievas pasilenkia prie jo, padeda jam.

Jis mus myli, o mes turime mylė­ ti vieni kitus. Per šią šventę turi­ me vienas kitam atleisti ir vieni su kitais susitaikyti. Deja, dažnai pamirštame vidinį susitaikymą.

Per šv. Kalėdas žmogus su Die­ vu susitaiko bažnyčioje.

Vaikystėje šv. Kalėdos man taip pat buvo didelė šventė. Kū­ čių vakarą visada lauždavome paplotėlį. Nors tėvo kartu nebū­ davo (jis buvo ištremtas į lage­ rį), mes įdėdavome paplotėlį ir į jo lėkštę.

Nebrangus madingi drabužiai jaunimui ir

vaikams.

25 proc. nuolaidos studentams.

Galima derėtis.

Parduotuvė Vilniuje, Kauno g. 4,26 00 63.

Didžiąsias metų šventes sutin­ ku su artimaisiais. Visada Kūčių vakarienei paruošiame 12 patie­ kalų, papuošiame eglutės šake­ lę. Švenčių laukiu, bet savotiškai.

Jei būčiau Kalėdų Senelis, stu­ dentams norėčiau padovanoti lai­ ko, pinigų ir žinių. Studentams rei­ kia pinigų, jie eina dirbti, bet dėl to kenčia mokslas, nes trūksta lai­ ko. Todėl norėčiau, kad jiems šių dalykų niekada netrūktų. ® ® ® Doc. Laurynas Skūpas (Filo­ logijos fakultetas)

Geriausios Kalėdos būdavo vaikystėje. Kaip ir visi vaikai, lauk­ davau Senelio šalčio, tačiau ma­ ma niekada neleisdavo pamiršti, kad tai Jėzaus gimimo diena. Įdomesnės Kalėdos būdavo studijų metais, kai reikėdavo slėptis nuo sovietų valdžios. Ka­ dangi buvau bendrabučio seniū­ nas, tekdavo organizuoti slaptas Kūčias. Vieną sykį vos nepašali­ no iš bendrabučio už tai, kad po lova Kūčių vakarą rado kisieliaus ąsotį. Padėjo tą sykį pavyzdingu­

Esu iš Dzūkijos, kur gyvuoja savi papročiai. Per šventes, pame­ nu, būdavo daug balto, gražaus sniego. Mes, vaikai, jo laukdavo­ me labiau nei paprastos eglutės. Šv. Kalėdų rytą eidavome į bažnyčią. Brisdavome per sniegą: tėvai - prieky, o iš paskos - mes, sekdavome jų pėdomis, kad rieįkristume į kokį apsnigtą griovį. Šv. Kalėdų laukdavome dar ir to­ dėl, kad tik tą dieną kiekvienas gaudavome po saują riešutų.

Pamenu, kai buvau 9 ar 10 kla­ sėje, su aplinkinių kaimų vaikais ėjom iš mokyklos į namus 15 km dėl Kūčių vakarienės. Galėjom neiti, bet namai traukė. Ėjom ge­ ležinkeliu, kur sniegas buvo nuva­ lytas. Nejautėm jokios baimės ar nuovargio. Namo parėjau apie vi­ durnaktį. Broliai ir senelis jau mie­ gojo, tad pavalgėm kartu su tėvu kuklią, vyriškų rankų paruoštą Kūčių vakarienę (mama tuo me­ tu gulėjo ligoninėje).

Dar ir dabar man šv. Kalėdos - didžiausia laukimo šventė. Vi­ sada jaučiu kalėdinę nuotaiką.

Namie pasipuošiu eglės šakelę.

Būdama Kalėdų Seneliu do­ vanočiau studentams popieriaus ir tušinukų, nes jų jiems nuolat trūksta.

Kalbino Aurelija VERNICKAITĖ ir Asta BORUSEVIČ1UTĖ