Tarybinis Studentas, 1962 m. balandžio 18 d. Nr. 11 (422)

ĮC/žvaRaz* M a,skvoj e prasidėjo V VLKJS suvažiavimas hkamba dainos Suvažiavimų rūmuose, i tūkstančiai delegatų ir svečių, susirinkę ■ėdžių salėje, entuziastingai dainuoja apie ■ngų darbą, laimingą gyvenimą, apie par! jj apie Leniną. prezidiume pasirodo draugai L. BrežneN. Chruščiovas, A. Kosyginas, F. Koz ■s, O. Kuusinenas, A. Mikojanas, D. Po ■skis, M. Suslovas, N. Svernikas, V. Gri■ s, P. Demičevas, L. Iljičiovas, B. Po■ariovas.

■LKJS CK pirmasis sekretorius S. Pav■is, VLKJS Centro Komiteto pavestas, ■ rinkusiesiems plojant, paskelbia Visasą■ginės Lenino Komunistinės Jaunimo Są >A I gos XIV suvažiavimą atidarytą. ~ iienbaliiai priimama tokia suvažiavimo iliotvarkė: I

1. VLKJS Centro Komiteto ataskaitinis pranešimas ir komjaunimo uždaviniai, ku­ riuos kelia TSKP XXII suvažiavimo nutari­ mai.

2. VLKJS Centrinės revizijos komisijos ataskaitinis pranešimas.

3. Dėl VLKJS Įstatų pakeitimų.

4. VLKJS centrinių organų rinkimai. Žodis suteikiamas susirinkusiųjų šiltai tiktam TSKP CK Prezidiumo nariui ir sekretoriui F. Kozlovui. Jis perskaito munistų partijos Centro Komiteto sveikini­ mą VLKJS XIV suvažiavimui.

Suvažiavimas pradėjo svarstyti pirmąjį dienotvarkės klausimą. Pranešimą „VLKJS Centro Komiteto ataskaita ir komjaunimo už­ daviniai, kuriuos kelia TSKP XXII suva­ žiavimo nutarimai“ padarė VLKJS CK Pir­ masis sekretorius S. Pavlovas.

visli

Saliu

proletarai, vienykitės i

o

B*

<a

lvairius diplominius d rbus ruošia musų kai-diplomantai.

-Pvz., diplomantė Regina Braz­ džiūnaitė darbuojasi specialiame konstruavimo biure prie skaičiavimo mašinų gamyklos ir nag­ rinėja skaičiavimo mašinų elementų savybes.

mtiiiiit

LĮ

SĖKMĖS TAU, JUOZAI! B

i niaus valstybinio v. kapsuko vąrdo -unive rsiteto REKTORATO, ITINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS

a nuo 1950 metų

egi

Nr. 11 (422)

1962 m. balandžio 18 d.

Nuotraukoje: R. Brazdžiūnaitė, inžinieriai Janušonis ir A. Petrauskas prie diplominiam darbui skirtos aparatūros.

Kaina 2 kap.

1

Kaip šiandien prisimenu 1957 m. rugsėjo rė dekanas, — nes pirma tokia gausi jaunų pirmąją, kai mes peržengėme Alma Mater specialistų laida. Daugelis pasiryžę dirbti slenkstį ir įsijungėme į darnią ekonomistų tik ten, kur labiąusial reikalingos jaunos šeimą. O ji — nemaža! Vien mūsų kurse rankos“.

Dar prieš skirstymą Juozas paprašė deka­ virš 100 studentų. Jų tarpe buvo ir vaiki­ nas, dar vilkįs kareiviška uniforma ir ant no, kad jį nukreiptų dirbti į kaimą. krūtinės spindinčiu komjaunimo ženkliuku.

— Ne, ne todėl, kad jam nepatiktų pre­ Tai buvo vienas iš mūsų geriausių ir nuo­ kybininko darbas, o todėl, kad suprato kovo širdžiausių prekybos specialybės grupės Plenumo nutarimą, Partijos šaukimą vykti į kolūkius. Komunizmo statybos sėkmė daug draugų — Juozas Vaicekauskas.

Studijų metais Juozas buvo energingas, kuo priklauso nuo spartaus žemės ūkio pa­ sumanus, draugiškas, nebijąs sunkumų, už­ kėlimo. Štai kodėl jis ir pasiryžo vykti tik i grūdintas gyve­ kaimą. Tai pavyzdys visiems studentams, o mūsų grupei — tai pasididžiavimas ir garbė. nimo.

Visai nepaju­ Žinoma, už tai mes turime būti dėkingi tome, kai pra dėstytojams, o ypač savo grupės vadovui bėgo studijų doc. Gregorauskul, nes jis mums karštais metai. Štai atė­ tėviškais pamokymais išugdė meilę darbui, jo diena, kai nepabūgti gyvenime sunkumų, o juos tik nu­ visi su nerimu galėti ir žengti kartu su partija, su gyveni­ ★ širdyje susirin­ mu.

Juozai, Tau visa grupė linki būti visada kome į skirsty­ mą. „Ekonomi­ ištikimu Partijos sūnumi ir žengti visą lai­ kos mokslų fa­ ką pirmose gretose kuriant šviesų komuniz­ • • • kultetui didelė mo rytojų.

M. ZVAIGINYTĖ šventė, — tapartorgo balsą.

•x* Sveikinimai. . . Kalba fakulteto dekanas teisės mokslų kandidatas S. Vansevičius.

Sėkmės kolūkio pirmininko poste bei neakivaizdinėse stu­ Nebe pirmą kartą studentui filologijos fakulteto litetratūros dijose linki vyr. dėstytojas A. perskaičius pranešimą, pra­ pirmi­ sekcijos balandžio 12 d.

Liakas, ninkaujantis, nors ir maldaujan­ nešimuose ir teisės mokslų fa­ Šią vasarą penkios teisinin­ čiu žvilgsniu glosto sėdinčiuo­ kulteto balandžio 11—13 d. d. aiškėja pagrindinis kų pamainos išvyksta į darbo sius, pasisakančių nesulaukia, pranešimuose to ir nebūti.

Matomai, darbų trūkumas, būtent tai, jog ir poilsio stovyklą. Jie dirbs kalėtų reikėtų kitaip organizuoti stu­ studentai darbuose nekelia dis„Spinduly“. Ten, kur, paklau­ dentų mokslines konferencijas,- kutuotinių klausimų, cituodami autorių nuomones labai at­ sęs partijos kvietimo ir šir­ stengtis jas padaryti įdomesnė­ kftų sargiai (o dažnai ir visiškai) ne­ turinčias daugiau ugnies. dies balso, nuėjo dirbti mūsų mis, pareiškia savo. Todėl darbai bū­ Kadangi mums ųeriau žinoma Universiteto studentas Vladas padėtis pobū­ humanitariniuose fakul­ na daugiau aprašomojo Štai konkrečiai. Įdomų Kazakevičius. tetuose, todėl čia tik juos ir džio. klausimą ėmėsi nagrinėti drg.

TEN, KUR SIRDIS LIEPIA

grU P1 qi lU t r, ost >li 1 ladą Kazakevičių ku’Btą dienų sutikau »i, Įiteto teisės mokslų

★

prieš Unifate. Vaikinas lyg ir nepatęs. Akys —'gyvos, el— tvirta. .Tik skruostai '■onio tirštai užlieti, nu­ 'I riti.

1d T d nuo saulės saulės. Nuo kol'fl ių laukų šiurkštaus vėjo.

'■ asisveikinome. Plačiau pabėti nepavyko: netrukus irė [o prasidėti teisės moksakulteto pirminės partinės Inizacijos susirinkimas.

J uditorija nuščiuvo. BuvuI draugų tarpe sėdėjo ir H ias.

■kart jis buvo svečias. O, Vladas I s, taip neseniai azfikevičius, ketvirto kurso si:įinkas, dirbo .universiteto ■ iros klube, vėliau vadova■ akulteto pirminės komjauI organizacijos biurui.

■ sdavo posėdžius, svarstyI kas nuveikta, planuodaBiteitį. Ir visad priminda-

★

★

Ž E M E atvažiavusiam studijoms iš kolūkinio kaimo, nedavė ra­ mybės viena mintis. „Tauro" studentų bendrabučio 316 kambary dažnai matydavau ant staliuko „Valstiečių laik­ raščio" numerį.z — Domiuosi. . sakydavo Vladas.

Mintys įgavo sparnus. Pa­ likęs savo postą, į kurį buvo išrinktas antrakursis Vacys Juškys, Kazakevičius išvyko.

Jį šaukė žemės balsas.

Kėdainių rajono „Spindu­ lio" kolūkio nariai išrinko 23 metų vaikiną savo pirmininku.

Š A U

Ankstyvą rytą kelias ves ii ne iš bendrabučio į auditori­ ją, bet į kvapią duona ir sū­ riu prakaltu dvelkiančius lau­ kus. . . .Ir štai — partinis susi­ rinkimas. Tyloje aidi partorgo Nekrašo balsas: — Gautas pareiškimas iš Vlado Kazakevičiaus, buvusio mūsų studijų draugo, kuris prašo priimti jį į šlovingos Lenino Komunistų partijos ei­ les. Įtemptos minutės. Matau, kad Vladas jaudinasi.

— Vienbalsiai! — išgirstu

I

A.

DAMBRAUSKAS

B

liesime. Išklausytuose

istorijos-

_■> *

km

dauMažiau kalbų •• darbo!

PAMINĖJO KOSMONAUTIKOS DIENĄ K imjaunimo organizacijos Visuose Universiteto fakul­ monautlkos dienai. Ypač gau­ os vaga pagilėjo.

Naujoaut d. s n J pareigomis vaikinas buvo tetuose balandžio 11 —12 sūs mitingai vyko istorijosd. vyko mitingai skirti ap ■ ikintas. Ir vis tik jam, filologijos ir ekonomikos mokslų fakultetuose. IFF stu­ dentai atidžiai išklausė re­ portažą, skaitytą per Maskvos radiją 1961 metų balandžio 12 d.

Universiteto studentai mi­ tingo metu taip pat svarstė Lietuvos LKJS CK laišką Maskvoje vykstančiam XIV VLKJS suvažiavimui, ir vie­ ningai jam pritarė.

(Mūsų inf.)

1 8 2 pranešimai Keturias dienas tęsėsi S1V1D XV konferencija. Į ją buvo atvykę daug svečių iš broliškų respubilkų aukštųjų mokyklų.

Studentai perskaitė 182 moks­ linius darbus. Dar nė vienoje SMD konferencijoje nebuvo skaityta tiek pranešimų. Ta­ čiau ne vien tai svarbu. Svar biausia, kad jų klausėsi šim­ tai studentų.

SMD konferencija pasibai­ gė. Svečiai išvažiavo į namus, bet draugystė, užsimezgusi mokslo kelyje, visada stipri ir ilga.

(Mūsų inf.)

Poilsio vakare Praėjusią savaitę Teisės mokslų fakultete įvykusiame poilsio vakare dėstytojas A. Liakas skaitė pranešimą apie tarptautinę padėtį.

Studentai su įdomumu iš-

klausė Vilniaus m. DZDT de putato, fakulteto dekano St. Vancevičiaus pasisakymo, o po trumpo 1 saviveiklininkų .pa sirodymo — linksmai pašoko.

L. KĘSTA1T1S

Dovana VRE statytojams Praėjusį sekmadienį 120 Universiteto studentų nuvyko pas VRE statytojus. Visą dieną talkininkavo, o vakare įvyko draugystės koncertas, kurio metu buvo įteikta Universiteto dovana šiai svarbiausiai respublikos statybai — 700 k'.ngų.

Pusė jų — nuo istorijos-filologijos fakulteto studentų.

Alg. ZURBOS nuotraukoje matote IFF studentus A. Juške­ vičiūtę ir M. Suminą ruošiančius dovaną statybininkams.

VILNIUS KULTŪROS ŠVYTURYS Puikus Vilnius. Daug tautų su pagarba mini jo vardą. Iš­ siskleidęs tarp Neries ir Vilne­ lės, lyg švyturys jis ištisus šimtmečius skleidė mokslo, kultūros šviesą lietuviams, lenkams, baltarusiams. Čia buvo pirmą kartą išspausdinta latviška knyga, čia žymusis humanistas Skorina išleido pirmuosius baltarusių spausdinius. Šiomis dienomis įvykęs lietu­ vių literatūros istorijos- ir tau­ tosakos būrelio susirinkimas, kaip tik buvo skirtas kultūri­ niams Vilniaus miesto ryšiams su aplinkinėmis tautomis nu­ šviesti.

Eilė studentų — D. Gudaitė, P. Bražėnas, V. Bagdonavičius, ir kiti perskaitė pranešimus, kuriuose glaustai supažindino klausytojus su kaimyninių sla­ vų tautų rašytojais bei poetais, savo gyvenimu ir kūryba susi­ jusiais su Lietuvos sostine. Bu­ vo aptarta T. Ševčenkos, Jankos Kupalos, M. Tanko, J. Syrokonlės, J. Kraševskio kūryba.

Susirinkime apsilankęs drg.

Antonovičius, puikus Vilniaus kultūrinio gyvenimo praeities žinovas, papasakojo nemaža įdomių faktų apie tą vaidmenį, kurį atliko Vilniaus nacionalinės baltarusių literatūros formavimesi.

Susirinkimas ne tik praplėtė studentų žinias, bet ir paskati­ no daugiau susidomėti moksli­ niu darbu, tirti palyginti mažai išaiškintus kultūrinius lietuvių tautos ryšius su kitomis tautoS. RIMGAUDAS

M. Martinaitis darbe „Tra­ dicija ir novatoriškumas lie­ tuvių tarybinėje poezijoje“.

Nepasakysime, kad autorius blogai išnagrinėjo klausimą, bet jokiu budu negalime sutikti, kad minėta tema, dau­ giau pasistengus autoriui ir jo moksliniam vadovui, negalėjo būti išdėstyta kur kas geriau.

Gal • būt, per drąsu reikšti savo nuomonę klausimais, kurie spe­ cialiai nestudijuojami. Bet mums atrodo, kad jei drg. M. Marti­ naitis būtų nagrinėjęs novatoriš­ kumo ir tradicijos klausimą vien Ed. Mieželaičio poezijoje, tai vi­ sa tai būtų daug geriau ižryšKėję.

Tos pačios bėdos ir pas teisi­ ninkus. Pranešėjas H. Valeckas „Visuomenės dalyvavimas tary­ biniame baudžiamajame proce­ se“ klausimu mažai kėlė minčių, pasitenkindamas vien aprašymu esančios padėties ir išdėstymu to, ko reikalauja įstatymas. Mū­ sų nuomone, priekaištai autoriui dėl darbo silpnumo ir paviršuti­ niškumo buvo padaryti teisingai.

Padėtis dėl visuomenės dalyva­ vimo baudžiamajame procese nė­ ra gera, kad apie tai nebūtų galima pareikšti kritinių pastabų ar samprotavimų, priverčiančių diskutuoti iškeltu klausimu.

Beje, šios kritinės pastabos neleidžia pasakyti, kad moksli­ nėse konferencijose nebuvo per­ skaityta tikrai gerų darbų. Ta­ čiau įvertinti darbus ir paskirs­ tyti prizines vietas — žiuri ko­ misijos uždavinys.

Baigiant tenka pastebėti, kad ateityje ruošiant mokslines kon­ ferencijas, kurios ir šiemet buvo neblogos, reikia stengtis, kad jos sudomintų daugiau studentų, kil­ tų daugiau diskusijų. Kad tai būtų sprendžiama teigiamai, mu­ sų manymu, reikia atkreipti or­ ganizatorių dėmesį į pasiruoši­ mą mokslinėms konferencijoms.

Reikėtų, kad bent pora savaičių prieš jjrasidedant konferenci­ joms, darbai būtų katedrose ar pas būrelių pirmininkus, o pa starieji pasirūpintų, kad Juos paskaitytų daugiau studentų.

Pranešėjui būtina parinkti opo­ nentą, kuris ir pradėtų disku­ sijas. Tuo būdu galima būtų pra­ nešėjui paskirti 15 — 20 min. iš­ stojimui, kur jis išdėstytų pa­ grindines darbo tezes, o oponen­ tas, pareiškęs savo nuomonę, tu­ rėtų išjudinti auditoriją.

K. LIPEIKA TMF IV k. studentas

T A U T

D R A V V G Y S T

I

§ I ID §

A 1 G Ė A s 1

Reguliariai vyksta paruošiamųjų kursų užsiėmimai, kuriuos veda III k, lituanistė Marytė Kabacevičlūtė.

Ją ir matome užsiėmimo metu A. Zurbos nuotraukoje.

Įdomus, dalykiškas

POKALBIS Su Įdomumu perskaičiau 'komjaunuolių atsakymus į mū­ sų anketą. Tai rimtas, naudin­ gas pokalbis, kuris padėjo ir padės geriau suprasti žmones, mūsų jaunimą, padeda sužino­ ti, kur mes klystame, ką rei­ kia daryti. Be abejo, kad pa­ skelbta anketa davė ne tik mums naudos, bet privertė su­ simastyti ir eilinius komjau­ nuolius, apibendrinti savo dar­ bą, pagalvoti apie ateitį.

Negalima nesijaudinant skai tyti atsakymus į penktąjį klausimą: „Kokias mintis su­ kėlė TSKP Programa?“ „Aš pajutau, kad komuniz­ mas visai arti“, — rašo Milu II kurso komjaunuolis. „Mūsų Tėvynė pati galin­ giausia ir mūsų santvarka pa­ ti teisingiausia“, — atsakė I kurso filologė. „Kokie bus nuostabūs žmo­ nės ir kaip bus gera gyventi“, — susižavėjęs pabrėžia ekono­ mistas.

Tokių atsakymų dauguma.

Jaučiasi, kad mūsų studentija giliai patikėjo partijos reika­ lu, kad ji atiduos visas savo jėgas didingos Programos įgy­ vendinimui.

Tačiau atsiranda ir skepti­ kų. Štai vienas MMF IV kur­ so studentas parašė: „Gerai bus, kad taip bus!"

Aišku, toks „išminčius“ nepajudins nė piršto, geriau lindės nuo­ šalyje Ir lauks komunizmo pergalės. Jis tai išreiškė raš­ tu. Bet mums nereikia pa­ miršti, kad grupėse pasitaiko ir tylenių, galvojančių pana­ šiai. kurie laukia, kada liau­ dis apkraus vaišių stalą ir pa­ kvies tokį „inteligentą“ į puo­ tą. Komjaunimo grupės tokius ryžtingai chameleonus turi jiems demaskuoti, pasiūlyti konkretų darbą.

Komjaunimas mūsų gyve­ nime tapo didele jėga. Kiek­ vieno jauno žmogaus biogra­ fija — sąmoningo jaunuolio, kovotojo biograflj'a, prasideda tik komjaunime. „Būdama komjaunime supratau, kam aš gyvenu“, rašo CHMF komjaunimo orgahizacijos narė. „Mane išauklėjo komjauni­ mas“, — lakoniškai atsako FMF studentas.

1962 m. balandžio 18 d.

j) | rs ’

tai, davė kas manyje teigiama“. „Komjaunimas padėjo atsi­ kratyti religiniais prietarais“. „Man kdmjaunimas davė labai daug. Tapusi komjaunuo­ le, kažkaip kitaip pradėjau žiūrėti Į draugus, pradėjau kontroliuoti save, domėtis ap­ link vykstančiais Įvykiais, — Elena rašo MMF studentė Gaudešiūtė. „Komjaunimas nurodė tą kelią, kuriuo šiandien einu.

O jis platus ir šviesus. Kom­ jaunimas mane išmokė papras­ tą kasdienybę paversti darbo romantika, svajonių, džiaugs­ mo ir heroizmo valandomis“.

— atsako IFF I kurso kom­ jaunuolis Algis Matulevičius.

Tokie atsakymai sudaro 98 procentus. Tačiau pasitaiko ir tokių. „Iš komjaunimo nieko ne­ gavau ir nieko nedaviau“. „Beveik nieko, kadangi nerandu formų, būdų, o gru­ pės pavedimų išpildymą lai­ kau per daug smulkiu daly­ ku".

Kokias išvadas galima pa­ daryti iš šių pareiškimų? Vie­ netams, kurie sudaro tik men­ ką dalelę, komjaunimas dar netapo jų gyvenimo dalimi Kiti gi nepasitenkina papras­ tu darbu, jie reikalauja svar­ besnių ir rimtesnių darbų. Į tai komjaunimo grupės, fa­ kultetų komjaunimo biurai turi atsižvelgti. Juk išties, daug komjaunuolių turi labai menkus įpareigojimus, arba jų visai nebeturi. Čia gal reikėtų iškelti klausimą: „Koks mano tiks­ las?“ Tiesa, atsakymai į jį duoti labai vienodi: tapti ge­ ru specialistu, baigti Univer­ sitetą, būti naudingu liaudžiai.

Iš komjaunuolių norėtųsi dau­ giau. Nėra nei vieno atsa­ kymo, kur komjaunuolis sva­ jotų apie antros specialybės įsigijimą, kur kalbėtų apie būsimą savo mokslinį darbą, apie išradimus, apie kažką romantiško. Norėtųsi, kad šia­ me klausime mūsų komjau­ nuoliai Įžvelgtų daugiau pras­ mės. Mes komjaunimo grupė­ se, komjaunimo susirinkimuose turime svajoti drąsiau, giliau m4styti, plačiau matyti.

Yra net tokių atsakymų: „Tapti nors vidutiniu spe­ cialistu“. Tai parašė II kurso FMF studentas. Tai jau nekomjaunuoliškas atsakymas.

Mums ir reikia kovoti prieš tokias pažiūras,, nuotaikas, toklus žmones, kurie mokosi vi dutiniškal, kurie dirba viduti­ niškai, kurie ir svajoja, ir pyksta, ir myli vidutiniškai.

Aš manau, kad apie vldutiniš-

ARYBŲ Sąjungos Komunistų partijos Programa — pirmą kartą tikrai moksliš­ kai suformuluotas priešakinio žmogaus — komunizmo statytojo — moralinis kodek­ sas. Jame ypač reikšmingai skamba tautų draugystės, proletarinio internacionalizmo principai: visų TSRS tautų draugystė ir bro­ lybė, nepakantumas nacionaliniam ir rasi­ niam priešiškumui, broliškas solidarumas su visų šalių darbo žmonėmis, su visomis tauto­ mis. Tai iš tikrųjų humaniški principai, ir tik komunistai, priešingai visoms kitoms parti­ joms, kurstančioms tautų neapykantą, galėjo juos Iškelti ir jais vadovautis.

III kurso bibliotekininkai irgL* stengiasi kad moralinis komunizmo statytojo kodeksas taptų viso kurso darbo ir elgesio programa.

Vis labiau tautų draugystės jėga yra pabrė­ žiama ne tik įskaitų metu, bet norima ir visą užpaskaitinį grupės darbą nukreipti šia link­ me. Svarbią vietą grupės darbe užima drau gystė su broliškų tarybinių respublikų aukš­ tųjų mokyklų studentais, daugiausia bibliote­ kininkais. Šiais mokslo metais mūsų studen­ tai parašė laiškus Į Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją ir Estiją. Susirašinėjimo dėka atsira­ do daug naujų draugų Įvairiuose mūsų pla­ čiosios Tėvynės kampeliuose. Studentai dali naši darbo planais ir patyrimu, aprašo savo džiaugsmus bei rūpesčius. Susirašinėjimas vyksta ne tik kolektyviai, bet ir individualiai.

Daug džiaugsmo studentams sutelkia laiškai iš tolimų draugų. Jie paprastai skaitomi vi­ sam kursui susirinkus, ir kolektyviai rašomi atsakymai. Susijaudinę draugai skaitė laišką iš Charkovo studentų-bibliotekininkų. Vilnie­ čiai galvojo apie gražiąją Ukrainą, apie savo naujus draugus ir jų darbą bei poilsį: poezi­ jos vakarus, ekskursiją į Jasnaįą Polianą, kuri vienodai brangi ir lietuviui, ir ukrai niečiui.

Neseniai atėjo laiškas — atsakymas iš Tbilisi Puškino v. Pedagoginio instituto bib­ liotekininkystės fakulteto III kurso studentų, kurie taip pat nori nuoširdžiai 'susidraugauti* susirašinėti ir aplankyti vieni kitus.

Ypatingai nuoširdi draugystė užsimezgė su Minsko Pedagoginio instituto biblioteki­ ninkystės fakulteto III kursu. Pradėję susira­ šinėjimą, mūsų studentai nutarė organizuo­ ti ekskursiją į Minską. Ekskursija įvyko 1961 m. gruodžio mėn. Nors tuo metu jau buvo šaltas, ekskursijoms nelabai palankus, oras, ta­ čiau jis nesutrukdė užsimegzti šiltiems san­ tykiams tarp baltarusių ir lietuvių studentų. iVllnskiečiai mūsų studentus supažindino su savo institutu, kartu Išklausė kai kurias spe­ cialybės paskaitas, lankėsi Minsko teatruo­ se, muziejuose, bibliotekose, pasikeitė suve­ nyrais. Ekskursijos metu sustiprėjusi drau­ gystė dabar palaikoma laiškais, kuriuose da­ linamasi mintimis apie profesiją, visuomeni­ nį darbą ir asmeninį gyvenimą. Greitu laiku minskiečiai žada apsilankyti ir pas mus.

Ekskursijos yra naudinga, Įdomi ir studen­ tų mėgiama priemonė. Ir III kurso bibliote­ kininkai stengiasi kiek galima plačiau eks­ kursijų forma susipažinti su įvairių tautų revoliucinio judėjimo istorija, kultūra ir tų tautų šiandieniniu gyvenimu. Labai naudinga šiuo atžvilgiu buvo šiomis dienomis įvykusi studentu ekskursija į kaimynines Latvijos ir Estijos tarybines respublikas. Ypač pažymė­ tinas Tartu universiteto studentų Tautų drau­ gystės klubo organizuotas vilniečių sutikimas ir priėmimas. Mūsų studentai kalba, kad iš tokio nuoširdaus priėmimo mums yra ko pasi­ mokyti.

Ypatingai stipri ta draugystė, kuri gimsta Įtempto darbo dienomis. Dar nagrinėdami' TSKP Programą, studentai išreiškė pageida vimą išvykti į studentų vasaros darbų sto­ vyklas kitose respublikose ir pas save kvies­ ti kitų respublikų studentus. Studentų užsl-

T

kūmą reikia daugiau kalbėti grupėse.

Ypač rimtai, dalykiškai at­ sakė komjaunuoliai Į klausi­ mą „Ką šiuo metu laikau svarbiausia komjaunimo orga­ nizacijos darbe?" „Tarybiniai žmonės, o ypa­ tingai jaunimas, jau gyvena, kvėpuoja komunizmu. Daug naujų, jaudinančių klausimų.

Sučiupti juos, iškelti, padis­ kutuoti, duoti Į juos atsaky­ mus — tai svarbiausia dabar komjaunimo darbe“, — rašo IFF komjaunimo organizacijos narys.

Beveik kiekvienoje anketo­ je rašoma, kad fakultetuose komjaunimo iniciatyva reikia organizuoti kup daugiau įdo­ mių susitikimų', vakarų, po­ kalbių, apie meną, literatūrą, politiką, dažniau kviesti jau­ nimą į masineš talkas. Čia komjaunuoliai pamini bendrauniversitetinę talką, išvyką į VRES ir panašiai. Daugumos komjaunuolių nuomonė tokia: „Baikime tuščią posėdžia­ vimą, popierių rašinėjimą!

Daugiau dirbkime konkrečiai!

Kelkime masėms svarbius, at­ </ sakingus uždavinius“.

Kartais pasitaiko taip, kad vadinamieji „lyderiai“, patys norėdami ramiai gyventi, ir savo komjaunuolius vysto i minkštas antklodes, nori uždaryti po stikliniu gaubtu, Atsakymai į anketas kaip tik parodė, kad tokie vadovai, kurte tariasi saugoją fakultetą nuo audrų ir sunkumų, neturi au­ toriteto. Iš to reikia padary­ ti rimtas išvadas.

0 Nuo eilinio komjaunuolio žvilgsnio nepasislepia nė vie­ Aš ir noriu paliesti klausi­ na neigiamybė. O kada į tą patį klausimą atsako šimtai, mą, kas gi iš tikrųjų yra fiktuomet galima prieiti prie tyvumas arba privatusis ko­ tiesos. Pavyzdžiui, man atro­ lektyvizmas.

Privatusis kolektyviškumas, dė, kad mūsų studentai pa­ kankamai kultūringi, apsi­ visų pirma, gyvuoja sąskaita švietę, mandagūs. Tuo tarpu tikro kolektyviškumo. Privasuispažinęs su anketomis, pa­ tiškas kolektyviškumas egzis­ mačiau, kad beveik pusė at­ tuoja tiktai tiek, kiek jis su­ sakiusiųjų į klausimus pabrė­ geba tenkinti vieno ar kito žia, kad „studentai grubiai el­ individo egoistinius poreikius.

Kad tuo įsitikintume, imki­ giasi su suaugusiais, dėstyto­ jais, negerbia merginų“. Kom­ me praktiškai. Štai, prieš pra­ jaunuoliai piktinasi, kad mūsų sidedant koncertui aktų salė­ kolektyvo narių tarpe dar pa­ je, dažnai užimamos vietos sitaiko' nemaža egoistų, ne­ tiems draugams, kurie net nė draugiškų jaunuolių.

Ypač nežino, kad jiems užimama smerkiamas girtavimas. FMF, vieta. Kitaip tariant, užimama CHMF, EMF studentai rašo, vieta vien tik dėl to, kad yra kad jų draugai per mažai do­ toks paprotys, ir neretai toks misi menu ir literatūra, pri­ „geradaris“ paskui žvalgosi ir mena, jog dauguma komjau­ renkasi, kam vertėtų sutelkti nuolių pamiršta apie visapu­ malonumą atsisėsti ano, neat­ sišką ir harmoningą asmeny­ ėjusio, vietoje. Atseit, jis sa­ bės vystymąsi. Komjaunuoliai vo pažįstamiems padaro gero. siūlo šį klausimą nuolatos kel­ Bet kieno sąskaita? Be to, ti kiekvienoje grupėje, kiek­ pamėginkit atskirti, kada vie­ ta užimama tikrai draugui, ir vienoje organizacijoje. kada tik šiaip sau, „padarant (Nukelta į 3 psl.)

degimas kuo plačiau susipažinti su kitų b, liškų respublikų gyvenimu, Įsigyti daugi, draugų, iš jų pasimokyti, o gal ir pertejl savo patyrimą, buvo labai didelis. Jie jau ,| rudens nutarė taupyti lėšas kelionei ir stej tis kuo geriau mokytis, nes į broliškas ą publikas galės važiuoti tik gerai besimo ,j tieji. Jau ne už kalnų komunistinio darbui kšj poilsio vasara. Norisi, kad šitas studeJ a pageidavimas būtų įgyvendintas. j Susipažinti su didžiosios rusų tautos kt k ii rinėmis ir materialinėmis vertybėmis, su j i puikiais žmonėmis duoda galimybę garu j m nė praktika didžiosiose mūsų šalies biblioj koše Maskvoje ir Leningrade. Šiais mokj metais čia šešias savaites pabuvojo III km bibliotekininkai. Dirbdami geriausiose į lies bibliotekose, studentai susipažino priešakiniu bibliotekinio darbo patyrimu, ypatingai išaugusiais didžiųjų miestų dari ninku, tarnautojų, moksleivių ir kitų sk ii tojų grupių poreikiais. Didelis šių bibliol kji kų darbo patyrimas bus panaudotas rasa i seminarinius, kursinius bei diplominius c’J bus, o vėliau — praktiniame bibliotekų d' P’ be. Neatsitiktinai iš 13 studentų — 8 pasir ko kursiniuose darbuose nagrinėti konkrt Maskvos ir Leningrado bibliotekų dar!

Studentė J. Pigagaitė rašys darbą tei „Knygų parodų organizavimo metodika 1 U sasąjunginėje Lenino vardo bibliotekoj) studentė I. Ivanauskaitė — „Paslruosin jubiliejinėms datoms Visasąjunginėje Istt nėję bibliotekoje“, „Darbą su jaunimu lVla vos m. Puškino v. bibliotekoje“ nagi ii stud. J. Želvytė ir t. t.

Būdami tokiuose kultūros centruose ki Maskva ir Leningradas, studentai susips no su rusų ir pasaulinės kultūros paminki: kurie sukaupti didžiuosiuose šalies muzifej se: Valst. Tretjakovo Galerijoje, Valstybin me Ermitaže, Rusų Muziejuje bei Valst. 1 nino vardo bibliotekoje Maskvoje ir Vie joje Valst. Saltykovo-Ščedrino biblioteki Leningrade. Ir kas svarbiausia — iš arti n fn matė miestų — didvyrių darbo žmones, k pasiekimus ir jų aukštą kultūrą. bi Grupė yra numačiusi pravesti atvirą kol jaunimo susirinkimą praktikos rezultatu r aptarti. ku Studentai, norintieji plačiau sužinoti aj Iri: Lenkijos Liaudies Respublikos bibliota Bi; darbą, galės išklausyti III kurso studentės I Lodaitės pranešimą moksliniame būrelyje. I P te: apie užsienio šalis, apie talentingą Prancd jos liaudį ir jos kovą už taiką, apie Prand szijos gyvenimą ir Paryžiaus kultūros pamirlu! lūs įdomiai papasakojo grupės suslrinkii t VI. Rybakovas. Studentai susipažino ir w nuotraukomis, darytomis kelionės metu. I ir sakojimas paliko gerą įspūdį; š Tai, žinoma, tik maža dalis to įdomaus J e naudingo darbo, kurį gali atlikti studei vi grupė. Ateityje reikėtų pravesti pasikalbi mus apie pasiaukojamą darbą, kurį atlle visų respublikų darbo žmonės, suityda elektrines ir fabrikus, apsėdami plėšinii k apie tą draugystę ir bendradarbiavimą, i n ris vyksta tarp mūsų šauniųjų statybinin a ir kitų liaudies ūkio šakų darbininkų ir k te tūros fronto darbuotojų, plačiau organizu !ll knygų apie visų respublikų darbo žmoi kovą už Tarybų valdžią aptarimus, susiti ir mus su tų kovų dalyviais, susipažinti su v i pasaulio darbo žmonių kova už laisvę ir i priklausomybę. Partija pabrėžia, kad gei ai gamybinių planų vykdymas yra kartu ir s ternacionalinis Įnašas į komunizmo staty J mūsų šalyje. Tuo būdu labai svarbu tai bendradarbiavimo idėjas glaudžiai sieti savo grupės mokymosi ir darbo uždavinį: bei rezultatais.

Z. ZUBAVICIŪTE ia III bibliotekininkų kurso vadovė

Dar kartą apie kolektyviškumągera“. Kovoti prieš vieną iš šių atvejų netgi ir norint, butų be galo sunku, o idea­ liai — netgi neįmanoma.

Esanti praktika užimti vie­ tas draugams (ir ne tik draugams!) . mumyse yra dar tiek įsišaknijusi, Įaugusi į mū­ sų sąmonę, kad netgi mums kartais atrodo, jo negalima ki­ taip apsieiti. Juk aš noriu sėdėti su artimu žmogum, ir kodėl negaliu kartu su juo sėdėti? Nemaža bus linkę va­ dinti tai mandagumu. Ir ką. galima būtų pasiūlyti? „Pra­ šom, niekas nedraudžia, bet tik reikia ateiti drauge, ir. tada nors dešimt draugų gali sėsti šalia“. Kurie pretenduoja į mandagumą, mes galėtume priminti, kad, būtent, kartu ateiti yra kur kas mandagiau.

Savaime suprantama, atskirais atvejais tai sudarytų nepato­ gumų, o svarbiausia •— labai jau sunku skirtis su tuo, kai kam taip maloniai skambančiu „už-

imk vietą!“. Tačiau taip Įmanoma elgtis, ir neįmano todėl, kad tai padeda puo lėti tą privatlninklšką sąi nę, kuri vėliau dar labiau bujoja ir padeda dar daug piktnaudžiauti šiuo įpročiu Įsigalėjus naujai prakti! jūs, atėjęs anksčiau, visada šit daugiau laisvų vietų, publika rinksis geriau, drausmlngesnė, nesivėluos kuriems vietos jau seniai imtos.

Panašios priežastys gin ir tuos poelgius, kuriais ar ma tvarka bufetuose, arba binėse. Pagaliau, ar ne i tai priveda prie to, kad ! gus mokyklą, vis dar atsir da individų, kurie ieško „šiltų“ vietų. „Į blogesn vietas tegul važiuoja kiti atsakys privačios pažiū į visuomenę žmogaus, ris įprato kolektyviškumą : tyti tik tame, kad savo ,,a majam“ užimtų vietą, ar: s: „artimuosius“ praleistų [ bufeto be eilės ir t. t. T „globėjas“ nedvejodamas dės savo „artimiesiems“ ir venime. Tačiau paklauski aiškiai: kieno gi sąskaita t „geradėjas“ globoja sav sius? Nesunku suprasti, vietos užimamos sąskaita kurie anksčiau atėjo, be lės praleidžiama sąskaita kurie drausmingai stovi eil ir kt.

ia n ji ;n ūl is

;u

u e re r: ir

e 1 i Ii :u o bi ir it e

Z-

t

SUSIRAŠINĖJIMO N

KAMPELI S

'UIIIIIIIIIII1IIIIIIIIIIIII1IIIIII1IIII'

PASAULIO JAUNIMO

UOK RANKĄ, TOLIMAS DRAUGE išinėtl su draugais iš aš pradėjau nuo 1955 y. kada dar moklaušionėllų vidurinės mo­ vi klasėje. Suradęs mokyklos Vokietijos itinėje Respublikoje 5 laikraščio „Pioniersivda“, parašiau laišką is draugams. Galvo i jau laiško negausiu, ą kartą, kada aš visai jau. laiškanešys atnejį. Tai buvo man pir­ mas. Kaip aš tada nugavęs brangų laišką, pirmo laiško, aš parair keletą pionieriams į demokratijos respubCiekvieną kartą mano būrys vis didėja, -tlniu metu aš susirau šiomis užsienio valsVokietijos Demokrasspublika, Vokietijos yvlne Respublika, Lenjkoslovakija, Vengrija, ja, Rumunija, Albanija, Korėja, Mongolija, , Austrija. Neseniai iš i laiškus Į Afganistajją ir Šveicariją. Iš i man rašo įvairių spežmonės, r pateiksiu keletą laišaukų. ką man rašo advokanst Nathorst iš Svedikholmo: biamas drauge Zenoabai esu Tau dėkingas cutinį laišką ir monerias Tu man atsiuntei, lijuoju jas Stokholmo ije. Aš tau labai dėkosenas lietuviškas monejas kaip dovaną perStokholmo monetų kaSitame laiške aš Tau taip pat keletą senoyediškų ir linkiu daug ir džiaugsmo rinkime, iš kada nors lankysiuos >je, tai būtinai aplankyve.

Su širdingais sveiki­ nimais Ernst Nathorst“ ką rašo Vokietijos Deinės Respublikos nacioarmijos karys-artilerister Wurker. jlas drauge! i didelis ačiū Tau už ir pašto ženklus. Aš, i jau žinai, tarnauju arTarnyba sekasi nebloažnai mes žiūrime . tas kino filmus. Aš jų jau nemaža — „Tykuias“, „Skrenda gervės“, j apie kareivį“ ir kt.

Urnai man labai patin­ go laiškus man išverčia ial kariai, kurie tarnau-

ia tada turi būti mūsų nė draugystė ir ar iš ji turi būti? Atskiįmenyblų bendravimas ūti, tačiau šis bendis turi turėti būdingus visuomenės bruožus, pirma, atskirų asmenų ,'stė neturi būti bet koipsniu įgyvendinama sąkltų visuomenės narių, būtina atskleisti nepa­ iką tų pastangų, kada ama įsiteigti savo drauarodytl jam savo „drauaą“ kitų sąskaita. ju mes paimsime praktokios draugystės pa­ lus, mes pamatysime, ie žmonės, kurie sujungros draugystės saitais, ira nusišalinę nuo kolekir jiems visi kolektyvo lygūs. Jie jaučia artuenam ar kitam asmeniui ■1 pigių asmeninių-egoisįgeidžlų tenkinimo — lis tokių studentų surišiuomenlnio darbo ar o pagrindais. Draugystė auti pagrįsta ablpusia , abipusiu dvasiniu praimu. Ir todėl painioti, įtinti tokią gražią drau­ gu ta draugyste, kuri etia . mokytis ir dirbti,

I ‘

ja mūsų respublikoje.

Mano brolis studijuoja Leipcige vienoje aukštojoje mokykloje. Jis turi studijuo­ ti penkis su pusę metų, dabar prasidėjo pas juos 3 semest­ ras. Jis gauna stipendiją -— 180 DM (Deutsche Mark).

Man labai patinka susirašinė­ ti su tarybiniu jaunimu. Kitą kartą apie save parašysiu dau­ giau. Siunčiu Tau keletą ženk­ liukų ir savo nuotrauką“.

Dabar trumpai aprašysiu savo susirašinėjimą su Tarybų Sąjungos respublikų Jaunimu.

Dabartiniu metu aš susiraši­ nėju su šiomis respublikomis: Latvija, Estija, Ukraina, Mol­ davija, Armėnija, Gruzija,

<t

Azerbaidžanu, Uzbekija. Dau- žęs aš dar užvažiuosiu į Maskgiausia susirašinėju su moks- vą, o po to — Į savo Tbili leivials bei studentais.Štai k. . sį. Kai grįšiu iš kelionės papvz„ rašcv studentas Andrleje- rašysiu savo įspūdžius plačiau. vas Jura iš Tbilisio Politech­ Linkiu Tau sėkmės! nikos instituto.

Tavo Jurij“ Jilielas Zenonai, Studentas Musajevas Gamį Tavo laišką atsakau pa­ vėluodamas. Mat, aš dabar letas iš Baku rašo apie savo esu labai užimtas studijomis. pamėgtą dailininko specialy­ Šią vasarą aš atlikau gamybi­ bę. Daug laiškų nuo mokslei nę praktiką Jūsų respubliko­ vių bei studentų aš gaunu iš je. Atvažiavęs į namus aš lai­ įvairių Tarybų Sąjungos vie­ kiau techninę ataskaitą. Aš. tovių.

1960 metu vasarą aš lan­ kaip tu žinai, mokausi Tbili­ sio Politechnikos institute, til­ kiausi Ukrainoje. Pabuvojau tų statybos fakulteto IV kur­ Kijeve ir Odesoje. Odesoje aš se. Vasarą liepos mėn. pabai­ susitikau su savo dviem pažįs­ goje aš išvažiuoju į turistinę tamais moksleiviais ir studen­ kelionę po Čekoslovakiją. Grį- tu.

Įdomus, dalykiškas pokalbis (Atkelta iš 2 psl.)

Komjaunuoliai griežtai pa­ sisako prieš šokius dėl šokių. „Tai kažkoks laukiniškumas, barbariškumas, — piktinasi viena IFF komjaunuolė. — Ką jau kalbėti apie kaimą, jei savo fakultete mes jaučia­ mės svetimi ir trinamės pasienlais!“. • Teisinga pastaba. Žinoma, tai liečia ne tik filologus. Pas juos, kaip sakoma, dar galima kęsti, o koks vaizdas ChMF, FMF koridoriuose?!

Kokius gi trūkumus mato komjaunuoliai organizacijų, fakultetų biurų darbe? O jų nemaža! „Paplitęs popierinis kon­ taktas su masėmis, — rašo vienas komjaunuolis. — su­ sidaro įspūdis, kad komjauni­ mo aktyvistai bijo žmonių“. „Komjaunimo biurai dažnai man panašūs į sektantų susi­ rinkimus, — gal kiek ir per­ dėtai piktinasi kitas komjau­ nuolis. — Atrodo tai, kas svarstoma komjaunimo biure, yra didžiausia paslaptis. Uni­ versiteto biuro durys apkaltos, kad neįeitų net oras, Ar ne uždusite, draugai!?“ Kritika teisinga, tik ją relkia tinkamai suprasti, Iš tiesų, kai kurie komjaunimo biu­ rai yra atitrūkę nuo masių.

Gal būt, tai ir asmenybės kul­ to palikimas. Atrodo, atėjo laikas biurų posėdžius dažnlau rengti tik grupėse. Jei, pvz„ IFF komjaunimo komitetas ištisus metus iš eilės pereitų visas grupes, koks tai būtų pagyvėjimas!

Iš tiesų, mums aktyvistams, reikia eiti į grupes, ten kel­ ti klausimus, ten diskutuoti, ten įrodyti, spręsti ir tartis.

Ju-k dabar aktyvas jau nebe tas, kuris buvo prieš keletą metų. Jis gali drąsiai išeiti iš šiltnamio sąlygų.

Komjaunuoliai, tur būt, ga­ na teisėtai kelia klausimą apie formalizmą. „Mes daug dirbame popieriuje“. „Ką už­ planuoti, tą įvykdyti!“, „Tik rinti įpareigojimų vykdymą“. „Didesnį dėmesį eiliniam kom­ jaunuoliui“, — štai paskiros mintys, kurių negalima pra­ leisti pro ausis.

Daug komjaunuolių kelia klausimą apie priėmimą l komjaunimą. „Rimčiau priimi­ nėti į komjaunimą, o ne šai­ pytis. Skaudu, kad gražiausia gyvenimo diena paverčiama šablonu, — skundžiasi viena komjaunuolė. — Padarykime tą dieną švente! Juk mes ne robotai! Man atrodo, kad kom­ jaunimo aktyvistai patys jau pamiršo, kaip jie stojo į kom­ jaunimą“.

Komjaunuolių • keliamas klausimas labai svarbus! Ir ne tik priėmimas į komjauni­ mą. Reikia pripažinti, kad ir Universiteto mastu, ir grupė­ se tai paliekama savieigai.

Priimame į komjaunimą, įtei­ kiame bilietą ir užmirštame nuolis eidamas į komjaunimą, kažko tai laukia, kažko tai ti­ kisi. Ir čia mums reikia būti romantikais, reikia būti drą­ siais svajotojais, o ne sausais viršininkais, sausuoliais me­ džiais, kurie jau nudžiūvo^ ir niekada nesužaliuos. Iš tiesų,

bet atvirkščiai, tik trukdo — iš karto choru suriks: ,,Bravo, nereikia! Kai kada išgirsti sa­ vyijas! Tai bent draugiškas kant: „O, mes su Jonu ir Pet­ — supranta kolektyvą Ir eina ru geri draugai“. Tuo tarpu su juo!“. Ar betenka aiškinti, tas draugiškumas neretai turi kad tokiu „supratimu“ daro­ prasmę tik išgerti, kortomis me žalą. Kovoti už- tikrą nelengva, palošti, tuščiai laiką praleisti draugiškumą — Ir pan. Tačiau, nepaisant to, nes netikro draugiškumo pa­ dažnai atsiras asmenų, kurie žiūros giliai įstrigusios žmo­ vadins tai kuone labiausiai są­ nių sąmonėje, o svarbiausia moninga draugyste. Tik pamė­ — jos persipynusios su svei­ ginkit ją pajudinti. Ji žaibo kos draugystės daigais, ir dėl greitumu prieš jus pastatys to kai kuriems draugams at­ širmą tikros draugystės pavyz­ rodo, kad tal daigai to paties džių, ir vikriai, kaip pelės, po augalo. Tai, žinoma, negali ja palįs ir pasislpės, o po to ‘perdaug nustebinti, nes kai — garsiai klyks „nedrįskit! pradeda iš žemės kaltis naujas Mes sąmoningi ir kolektyviš­ daigas, jis visada labai jau panašus į kitą. Tačiau Į tuos ki!" dalgus mes turime žiūrėti bio-.

Todėl labai svarbu mokėti logų, dialektikų akimis, suge­ atskirti, kur yra tikra drau­ bėti atskirti kviečius nuo kū­ gystė ir kurią mes turime kalių. propaguoti ir už ją kovoti, ir Baigdamas noriu pažymėti, kur draugystė tik tariama. kad tikros draugystės kūri­ Šią draugystę mes turime at­ mas, atskiriant ją nuo visa skirti nuo tos draugystės, ku­ apimančios draugystės pasi­ ri veda į kolektyvo skaldymą, reiškimų, uždavinys yra su­ į drausmės pažeidimą, o galu­ dėtingas ir reikalauja patyri­ tinėje išdavoje į nusikalti­ mo, o kartais ir individualaus mus. priėjimo. Tačiau nežiūrint ši­ Aš turiu savo kurse kole­ to, mes turime nepabūgti' tų gų, kurie jokiu būdu neper- sunkumų, prisimindami, kad neša kalbų apie mokslą, juos bent koks privačloniškumo pa­ tokios kalbos nukrečia tartum sireiškimas, nors ir nelengvai drugys. Jie jus apšauks: „Žmo­ pasiduoda, bet gali būti sėk­ mingai laužomas. gus futliare!

Atsiskyrėlis!“, Universiteto kolektyvas tu­ kad jūs kaip nors nustotumėt ri tapti naujos komunistinės kalbėję apie mokslą.

Jeigu draugystės pradininku.

Tad Jūs užsiminsite apie organiza­ vimą pobūvio, ar tapsit ko­ paskelbkime šį šūkį! kios nors kitos iškilmės ini­ Ed. SKRITULSKIS ciatoriumi, apie jūs draugai MMF II k.

parodykime truputį daugiau šilumos, įrodyklme, kad ir aktyvistai moka šypsotis, mo ka jausti, moka nudžiuginti žmogų. Tai ypač svarbu da­ bar, kada keliame šūkį: „Žmo­ gus žmogui draugas, bičiulis, brolis!“ Tai nereiškia, kad mes turime tapti saldžiais ly­ rikais. Meilė žmogui Ir komu­ nistinis, partinis principingu­ mas — štai kas svarbiausia.

Kalbėdami apie grupes, ei­ lė komjaunuolių pasisakė, kad grupės neturi savo linijos, ir fakultetų biurai nepadeda jos surasti. Įsigilinus į šią pastabą, reikia pripažinti, kad ji tei­ singa. Grupė dirba viską ir kartu* — nieko. Gal būt, rei­ kėtų fakultetų komjaunimo biurams kiekvienai grupei pa­ vesti tam tikrą darbo fakulte­ te, ir, žinoma, konkretų. Pa­ vyzdžiui, tvarka auditorijose, budėjimas, vakarų organiza­ vimas, sienlaikraščių leidimas ir pan. Tai ne tik būtų aiški kurso, grupės darbo linija, bet toks Įpareigojimas padėtų grupe,! stiprinti kolektyvą, ug­ dyti draugystės, atsakingumo jausmus.

Aš perverčiau didelį pluoš­ tą anketų ir išrašiau, sugru­ pavau atsakymus į klausimą kelia „Kas man labiausiai pasipiktinimą“. Ir štai rezultatai: pirmoje vietoje — įstatų laužymas“, toliau >— viršininkų vidinės kultūros stoka, — tuščios Ilgos kalbos be darbų, — biurokratizmas, — popierizmas ir formaliz­ mas.

Komjaunimo aktyvui tai ypač svarbu įsidėmėti, nes tai masių nuomonė. Vienas kom­ jaunuolis cituoja TSRS Liau­ dies artisto M. Romo mintį. „Kalbėti su jaunimu gar­ bingai ir tiesiai, sakyti tiesą visur ir visada — mokykloje, komjaunime, darbe, meno kū­ riniuose — štai kelias anks­ tyvam skepticizmui, netikėji­ mui pašalinti!“ Si anketa, kuri mums pasakė nemaža tiesos į akis, buvo naudinga ir privertė giliau susimąstyti. , Anketa — lieka anketa.

Tai vis tik popierius, o ne gyvas žmogus. Mums, komjau­ nimo aktyvistams, reikia atei­ tyje stengtis kalbėti čia pami­ nėtais klausimais su žmonėmis akis Į akį, karštai ginčytis, įrodyti, kovoti ir laimėti. O kad tai būtina, rodo atsaky­ mai Į anketą, rodo rimtas, dalykiškas komjaunuolių po­ kalbis, kuris ir įvyko paskelb­ tų anketų pagalba.

Tokius atvirus pokalbius įvairiomis temomis, įvairio­ mis formomis būtina organi­ zuoti kiekvienoje grupėje, kiekvienoje organizacijoje, ži­ noma, tai rišant su konkrečiu darbu, su Partijos Programos uždavinių įgyvendinimu.

J. NEKROŠIUS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas

Pernai vasarą aš buvau nu Vykęs ir į saulėtąją Gruziją pas savo draugus studentus Jie mane labai gerai sutiko Visur jaučiau jų svetingumą ir draugiškumą.

Man atrodo, kad susi-! rašinėti su užsienio jaunimu yra labai įdomu. Tarp mūsų stiprėja tautų draugystė. Aš; kviečiu ir kitus mūsų Univer-; siteto studentus susirašinėti su užsieniu jaunimu. Štai keletas mano draugų, su kuriais aš susirašinėju, ad­ resų. x Jiems gali rašyti kiekvie­ nas.

1. Bulgarija gr. Stara Zagora ui. „CHr. Botev“ 102 Penka K. Petrovą 2. Deutsche Demokratische Republik (VDR) R. Wiukelmann Mei en 3 Elbe G. -Gref — Str. 13 3. Tschechoclowakel (Čeko­ slovakija) Mlloslav Koūka (Professor der ekonomischen Mitelschule) Sobeslav 268/11 4. Ungary (Vengrija) Miskolc Csabal-Kapu 20SZ Krajnyak Sandor 5. Deutsche Demokratische Republik (VDR) Gunther Mark, Ruhla Tur Wlesenstr 31, Krs. Eisenach, 6. DDR (VDR) Sefr. Dieter Wūrker Weggum Prenzlau, PSF 87 53 W. Zenonas DUKSA IFF I k. studentas

GYVENIMAS Sužinotos kruvinų Įvykių Atėnuošė smulkmenos. Kai po mi­ tingo, įvykusio priešais universi­ tetą. studentai norėjo žygiuoti į švietimo ministeriją savo reika­ lavimų įteikti, juos užpuolė apie tūkstantis policininkų.

Spaudos duomenimis, 30 stu­ dentų sunkiai sužeista, 100 — žiauriai sumušta. Yra sužeistų ir policininkų tarpe. Tai jau antras atvejis, kai policija žvėriškai sumuša studentus, šie policijos veiksmai savo mastu viršijo net policijos susidorojimą Atėnų gat­ vėse š. m. kovo 31 d.

Kaip rašo laikraštis „Avgi“, valdžia mėgina kraujyje paskan­ dinti teisingą graikų studentų kovą už savo teises.

Policijos siaūtėjimas prieš graikų jaunimą sukrėtė Graiki­ ją. Opozicijos reikalavimu polici­ jos susidorojimas su studentais bus pradėtas svarstyti parla­ mente.

Vakar parlamente Vieningo­ sios kairiųjų demokratų partijos (EDĄ) pirmininkas Pasalidis pa­ reiškė, kad atsakomybė už tai. jog „policija barbariškai užpuolė studentus, tenka vyriausybei“.

Atėnų universiteto studentų sąjungos vykdomasis komitetas pareiškė protestą prieš kruvi­ nus balandžio 11 dienos įvykius.

Jie pabrėžė, kad į policijos žvė­ riškumas studentai atsakys ryž­ tinga kova, ir pranešė, kad balandižo 13 d. Atėnuose įvyks vi­ suotinis studentų protesto i tingas.

EDĄ, progresistų partijos kitos jaunimo organizacijos reiškė remsiančios studentų : vą.

★ ŠOTLANDIJA

1 tūkstantis studentų monstravo Glazgovo centre, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją.

ETIOPIJA

Pirmasis aukštojo mokslo institutas Etiopijoje buvo iškilmingai atidarytas sostinėje ’Adis-Abeboje. Imperatorius Haile Selami, kreipdamasis per atidarymo ceremonija pasiūlė Universitetui vieną iš savo rūmų, kaip patalpą.

1962 m. balandžio 18 d.

PAVASARIS EINA GAT­ VE. . .

Alg. ZURBOS nuotr.

Neužmirštamas balandžio V rytas, kai Jurijus Gagarinas pirmą kartą pažvelgė į mūsų planetą iš Visatos gelmių, įėjo į istoriją kaip didžiau­ sia žmogaus pergalė prieš gamtą.

Gagarino vardas buvo kar­ tojamas visame pasaulyje.

Jau sekančią dieną po to, kai kosmonautas grįžo į Žemę, .į Maskvą buvo išsiųsta tele­ grama iš Egino saloje esan­ čio kalėjimo. reikalų ministras Hiumas. „Jo asmenyje, — ,rašė Ak­ Telegramos nešė į Tarybų ropolio didvyris, Manolis Gle- žemę begalę susižavėjimo ku­ zas, — mes sveikiname di­ pinų atsiliepimų apie neturin­ džiąją drąsią tarybinę liaudį — kosmoso nugalėtoją, tary­ tį pavyzdžio žygdarbį. „Pasaulis tikėjo, kad Tary­ binius darbininkus ir pirmau­ bų Sąjunga kažkada paleis janti tarybinį mokslą ir tokį laivą ir padarys tai pir­ techniką, išdidžiai įrašiusius Japonijos į auksinę žmonijos knygą ge­ moji“, — pasakė ministras pirmininkas Ikeda. nialiausią taikią žmogaus per­ Liberijos valstybės sekreto­ galę. . rius Graimsas, kalbėdamas — Šiandien mūsų bičiuliai apie pirmąjį skridimą į kos­ iš Tarybų Sąjungos mus pra­ mosą, pažymėjo, kad tai lenkė, ir aš kartu su visais „svarbi žmogaus pergalė sveikinu juos iš tiesų įsta­ prieš gamtą, įtikinamas tary­ baus laimėjimo proga, — binės liaudies drąsos, geni­ pažymėjo Anglijos užsienio jaus, narsumo ir didvyrišku-

PRASIVERŽIMO

Į KOSMOSĄ AIDAS

mo įrodymas, jeigu aplamai reikalingas toks įrodymas“. „Su karšta padėka reikia pabrėžti, — rašė iš Vienos profesorius Velteris Holigeris, — kad socialistinė vals­ tybė, sugebanti iškovoti to­ kias pergales kosmose, musų žemėje kovoja už tai, kad žmonija taikiai ir laisvai ga­ lėtų žengti pažangos keliu“.

Ir štai praėjo mėtai nuo tos atmintinos dienos. Kokią žymę ji paliko žmogaus at­ mintyje? Agentūra Junaited Pres interneišnl, organizuo­ dama savo kasmetinį apklausimą, paprašė pagrindinių Amerikos laikraščių redakto­ rius nurodyti „dešimt žy­ miausių 1961 metų įvykių“.

Redaktorių nuomone, pirmą­ ją vietą šiame sąraše užima istorinis Jurijaus Gagarino skridimas. Agentūra paprašė ir Europos laikraščių redak­ torius užpildyti šį sąrašą. At­ sakymas buvo gautas toks pat. Gagarino skridimas — didžiausias metų įvykis.

(APN)

TURISTŲ PAVASAR UIKI buvo šių metų T. ŠIDIŠKIS dalis universiteto stJ žiema — patvirtins Universiteto turistų klubo Jau gegužės 6—7 d. ’ kiekvienas iš mūsų tu­ pirmininkas žiose Trakų apylinkėse] ristų — slidlniknų, dalyvavu­ Skaisčio ežero, įvyks j J ★ sių kelionėse po Tarybų Lie­ MMF, EMF ir TMF, tuvą ir kitas sąjungines res- dviračiais, mašinomis ar pės- pat ir bendras GMF iri • publikas. Juk 22 UTK organi­ čiomis. turistų sąskrydžiai, FI\]| zuotuose slidžių žygiuose da­ UTK gegužės 1-osios gar- sąskrydį rengs geguž J lyvavo 287 studentai — dau­ bei organizuoja sekančius 3 13 d. d., IFF — gegul giau negu visose LTSR Aukš­ dienų žygius: —20 d. d. Stambiausiai tosiose mokyklose kartu pa­ 1. valtimis po Ignalinos versiteto turistų šventė ėmus. ežeryną (3 grupės), UTK sąskrydis, kuris 2. dviračiais po Dzūkiją, gegužės 12—13 d. d.

Na, o pavasaris žada būti 3. autopėsčiųjų grupę marš­ dingose Akmenės ežer dar įdomesnis. Jis išvilios į rutu Vilnius—Veisėjai—An­ Siame sąsk] gamtą kiekvieną, gal būt ir čios ežeras — Druskininkai — krantėse. dalyvaus daug svečių tą, kuris žiemą „prasnaudė“ Liškiava—Vilnius. broliškų respublikų, Visi, kurie norės keliauti atkakli kova dėl fak] nedrįsdamas užsidėti slidžių.

Jau pirmieji vyturiai ir pasirinktu maršrutu, privalo nugalėtojo taurės.

Draugai, Universiteto prasiskleidusios žibuoklės pa­ užsirašyti iki balandžio 26 skelbė žygių „Turistinis pava­ dienos pas fakuiteto turizmo dentai ir darbuotojai! J saris septynmečio keliais“ pra­ sekcijos pirmininką arba UTK rite įdomiai ir turininga leisti savo laisvalaikį gal džia. Kiekvienas keliautojas, valdyboje.

Gausu bus šį pavasarį ir patraukite pavasarėja praėjęs penkių išvykų metu Juose gimtinės laukais! Jūsų | ne trumpesnį kaip 75 km il­ turistinių sąskrydžių. kaip treč- nuostabus turistinis pavl gio kelią, bus apdovanotas dalyvaus daugiau ---------- -------specialiu ženkliuku „Turisti­ nis pavasaris 1962 m.“. Rim­ tesnį dėmesį šiai priemonei turėtų skirti fakultetų komjau­ nimo organizacijos. Daug nau­ Tik mėnuo beliko iki VVU XV kompleksinės span jų pavasariškų įspūdžių žada dos turizmo pirmenybių finalo — IV UTK sąskrydžio balandžio 1.4—15 d. d. VTK metu fakultetai vietomis pas skirstė sekančiai: organizuoja LTSR Aukštųjų mokyklų turistų susitikimą.

I vieta FMF — 45,45 balų II vieta ChMF — 43,67 balų Balandžio 21—22 d. d. Uni­ III vieta GMF — 35,11 balų versiteto turistai susipažins su viena iš pirmųjų ir didingiau­ IV vieta MMF — 15,95 balų V vieta IFF — 7,42 balų sių septynmečio statybų — VI vieta EMF — 4,70 balų Kauno HES, grožėsis Kauno 0,00 balų.

VII vieta TMF marių toliais nuo 50 m, Didelį nerimą kelia turi mo padėtis TMF ir EM1I aukščio Dovainonių skardžių, miai susilpnino savo veiklą ir MMF. Pats laikas būt aplankys nuostabų gamtos fakultetų komjaunimo ir profsąjunginėms organizacl kampelį — Strėvos fiordą, kurios tiesiogiai atsakingos už turizmą, priimti konk] Gegužės švenčių dienomis įsipareigojimus. kiekvienas turistas galės pasi­ UTK statistikos sek rinkti kuo keliauti: valtimis.

P

Pirmauja fizmata\

!□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ūoūot] o□□□□□□□□□□ooodod□□□□□□□□nr

— Kam reikia slidžių?

AAu, slidžių reikia daugeliui. Be to, reikia ir kuprinių. Popieriaus lape ištįsta il­ ga pavaržių eilė. Pagaliau pasidaro aišku jokių pėsčiųjų nebus. Visi ant slidžių.

Sąrašas sudarytas. Kada visi sužino, kad maistas ir kelionė autobusu kainuos pusantro rublio, veikti nebėra ko. Ak, tiesa, maršru­ tas: Trakai — Semeliškės—Trakai. Maršrutas geras ir įdomus. Ir visi išsiskirsto: kas >• paskaitas, kas į bendrabutį, kas j skaityk­ lą šeštadienio seminarui ruoštis. O kitas gal jau ir kuprinę pradės krauti, neturėdamas ką veikti.

Lauke vis smarkiau dulkia lietutis. Prie pat Universiteto rūmų — purvas, šlapia i Nekokią nuotaiką sukelia toks oras. Tačiau viltis gera — už miesto, gal būt, dar pus­ nynai, svarus ledas. Betgi geriausia viltis ■— rytdiena: o jeigu ims ir pašals! Šeštadienio rytą ne vienas iš įrašytųjų sąraše, vos atsibudęs, kišo galvą pro langą Lijo.Ir visai nebr .gai lijo: šaligatvių pa­ kraščiais, nutekamaisiais vamzdžiais gurgė, teškeno drumzlinas vanduo. Praeiviai su lietsargiais, pasistatę apykakles. Kad jį kur galas tą lietų! Kur reikės dėti slides?

Purškė visą dieną. Kada pavakary Vil­ niaus gatvėmis jaunimas ėmė kaukšėti į šokius, teatrą, kiną — į centrą, mes apsiavę minkštapadžiais slidininkų batais, traukėme į priemestinių autobusų stotį. Vienas kitas sutiktasis ironišku žvilgsniu palydėdavo su­ raišiotas slides, kuprines ant pečių. Tačiau dauguma į mus nekreipė jokio dėmesio: per smarkiai lijo. Pusę septynių mūsiškiai jau visi. Daug daugiau, negu teko matyti vakar, pasitarime.

Laukiame autobuso. Tuoj pat iškyla se­ nas, kaip Universitetas, ginčas tarp filologų ir matematikų. Kažkas perka saldainius, kaž­ kas vaišina. Skanaujame. Štai ir autobusas!

Pasirodo, ne mes vieni laukėme: prie auto­ buso skuba tetulės su krepšiais, pagyvenę vyriškiai. Na, bet čia nieko baisaus: nenu­ važiuosi pats — nuvažiuos slidės. Pora mū­ siškių atsiduria autobuse. Kelios sekundės — ir pajuda gyvasis konvejeris: slidės, kup­ rinės lekia į autobusą. Šiaip taip sutelpame visi. Važiuojame.

Nors autobusas — ne sunkvežimis, mes — ne choristai, visgi tuoj pat nuskamba daina.

Visi pritaria — aktyviai ir vieningai. Ir taip — iki pat Trakų, iki Daugirdiškių: linksmai jaunatviškai. Bet pro autobuso lan­ gą nesinori ir pažiūrėti: balomis telkšo lau­ kai. Sniego — tik kur-ne-kur lopinėliai. Ta­ čiau važiuojame dainuodami iki pat Dau­ girdiškių. Čia nori nenori reikia lipti — au­ tobusas toliau nevažiuoja. Išsiskirstome. Jau vakaras, prieblanda. Vis dulkia, vis purkš­ čia lietutis. Iki Semeliškių — apie septy­ nis kilometrus. ' Paieškoję sniego, dedamės slides., Dešimt mūsiškių pėsčiomis nuskuba keliu.'Visgi patikimiau tamsoje kelias negu laukas.

Na, o mes į kelionę. Jau beveik visiškai tamsu. Galima tik atskirti kur baltuoją snie­ gas ir kur žemė. Trauksime tiesiai, kiek bus galima, į Semeliškes.

Po pirmųjų žingsnių aišku: slidžių sezo-

LV 06859

KAS SU MUMIS?!

Į Lydą ir Naugardu

REPORTAŽAS APIE PASKUTINĮ SNIEGĄ

nas baigėsi, atvykome, matyt, į pačias pa­ baigtuves. Na, ką gi, ir pabaigtuvėse pabu­ voti nebloga. Stumism-sį priekį. Sniegas, kur tik jo yra, limpa prie slidžių, apie kokį nors slydimą nėra ko 'ir kalbėti, pasispirki iš viso vieko į pakalnę — žiūrėk, vidury ke­ lio ir sustojai. Keturiolikos vora ištįsa į prie­ kį. Kur tas priekis sunku ir pasakyti, tik kažkur švysčioja prožektorius. Aplinkui dū­ luoja neaiškios kalvos, kloniai. Kažkur toli mirksi vienišas žiburėlis. Kairiajame šone virpa tolimo miestelio pašvaistė. Tylu. Tik mūsų slidės čeža šlapiu sniegu. Vis dar po truputį lyja. Gal jau ir šlapi pečiai, įmirko treninginės kelnės. Bet argi ką nors sužiū­ rėsi, kai tau nuo kaktos varva prakaitas?

Net karšta darosi, kai šliauži per juddą ari­ mą. Tempas neleidžia kalenti dantims. Ne­ bandyk atsilikti — nors ir kietai suminta keturiolikos porų slidžių provėža, ne vi­ sur ji gerai matosi. O be žamėlapio ir be orientyrų — sunku naktį būtų. Keletą kar­ tų sustojame. Kalbos, juokas. Priekyje švys­ teli šviesos pluoštas, įsisiurbia į dangų. Tylą perplėšia šūksmai: — Jo-onai!! Kas do monal!! 'Ei, Jo-oo -onai!!!

Jonas, mat, atsiliko ne vienas. Saukiame jau kolektyviai.

— Jo-oo-nai!!!

Po kurio laiko iš voros galo praneša, kad Jonas — ne vienas — atsirado. Vėl j priekį

Rangomės balsvais sniego lakštais, lendame pro' krūmus. Kloniai, pašlaitės, kalvos. Per­ kertame kelią. Už jo mums palydovu išny­ ra upelis. Raivosi, taškosi, pliuškenasi, visai šalimais, neaiškiu tamsiu rangytu kaspinu tįsta su mumis. Vėl krūmai, įstrigęs juose pusnynas. Atsargiai lenda tarp šakų slidė.

Tššš. . .

Slidė stabteli.

Kažkur po pusnimi, įsigraužęs į žemę, čiurlėna mažytis upeliūkštis. Skamba, gurguliuoja, taškosi ten giliai šaltais purslais.

Dar neišbrinko alksnių pumpurai, nėra žibučių, bet jau pavasaris! Į pavasario įkurtuves einame.

Einame, einame, einame. Mūsų vora nu­ tįsta kažkokio ežero pakraščiu. Žlegsi snie­ go tyrė Pasukame į ledą. Keliasdešimt met­ rų ledu — sustojame. Kažkas priekyje išil­ ga dėme juoduoja. Blyksteli prožektoriaus spindulys. Čia pat, po kojomis, juoduoja vanduo. Metalinė slidžių lazda kaip plutelę persmeigia ledą. Kažkokio upelio žiotys. At­ / sargiai sukame į krantą. Po to vėl ežero Turistai prie A. Mickevičiaus kurgano pakraščiais. Nustoja lietus. Pasukame j kal­ Naugarduke vą. Už kalvos — Semeliškės. Teškindami gatvelės purvą, traukiame ištįsusiu mieste­ šlr’.ėje nusiimame pasunkėjusias kupri liu. Net nusibosta. Kurgi mūsiškių pėsčiųjų slides. Pakvimpa laužo dūmelis. Merą dešimtukas? Radome pagaliau ir juos. Jie raiko duoną. Kiti gręžia kojines, taiso sii atvyko visai neseniai. Spėjo užkurti krosnį tuščioje mokykloje-internate, šildosi. Stato­ Kai išverda arbata, puodukas ar katllii iškart įgyja tikrąją vertę. me slides, kraustome kuprines. Persiauname, Ir vėl ant slidžių. Dabar jau nebe persirengiame. Vyrams — vienas kambarys, Kalvos, kalvelės, lomos ir šlaitai.. . P; merginoms — kitas. Virėjai kaičia vakarie­ nę. Jau netoli dvyliktos. Po kiek laiko geria­ liau — pušų ir eglynų blakstienomis p me karštą kavą, kandome buterbrodus. Ker­ merkęs Akmenos ežeras. Už jo — Tra Tarsi mažytės juodos kruopelės pabyra tame užtikrintai. Buterbrodų krūva ant stalo me mūsiškiai. Kuo toliau — tuo giliau, tirpte tirpsta. Pagaliau pasisotiname. Na, o siekiame vidurį. Batai — pilni vandens, toliau kas? Kažkas traukia iš kuprinės radiją „Turist“. Traškėjimas, čirpimas ir — muzi­ nės šlapios sulig keliais. Slides sunku ir valdyti vanduo kelia į paviršių. K ka! Muzika visu garsumu. Aišku — bus šobevelk nebejaučiame, tarsi sumedėjo. I . kiai. Ir labai jaukūs šokiai. Kai šeštadleno vakarą žmogus sotus, sausais rūbais ir gera te. Vanduo tykšta sulig juosmeniu. Lyg terių flotlllja veržiamės į priekį. nutaiką — jis linksminasi, — kur bebūtų.

Išeiname J plentą. Slidės — ant pei Po šokių sustumiame lovas. Sugulame Paskutinius kilometrus į Trakus nueis kaip silkės statinėje susipaudę, susigrūdę. pėsčiomis.

Sumingame iškart. Pabundame ryte taip Trakai. Pusę septynių autobusas iš' pat visi iškart. Kas už ko, o dauguma praus­ mus į Vilnių. Be dainų. Vietoj jų — j: tis. Kur? Salia namo, žemai, sruvena Strė džių krūva, nuovargis. Žygis, galima sai< va. Tuoj taškomės Strėvos vandeniu. Pus­ ryčiai jau verda. Pavalgome, tvarkome sli­ baigtas. Dvidešimt keturi Universiteto tu tai — trylika vaikinų ir vienuolika merg des. Semeliškės — ant kalvos. Matyti toli — grįžta iš eilinės Išvykos. Sekantį še toli. Į kurią pusę pasuksime, kur nuvingiuos dlenį, koks bebūtų oras, eisime vėl. : mūsų kelias?. . įdomu, linksma. Ir niekas nedejuos iš n . . .Einame jau seniai. Ežerai ežerėliai. . vargio, sunkumų. Tai — turistai.

Kiek jų daug pribarstyta! Ir ant ežerų ne Kas su mumis?

V. RUPEI ledas, bet vanduo. Ir tik po vandeniu — le­ das.' Peršlapo kojos. Užsiropščiame į kalvas.

Miname paskutinius purvino sniego lopus.

REDAKCINE KOLEGIJA \Daūgirdiškės. Užėję pas vieną senutę, iš­ geriame kibirą vandens. Po to — i ilgą 11gutėlį ežerą. Jau nebe šliuožiame, bet plau­ Lietuvių kalbos ir literatūros katedr kiame. O aplink — bundantis pavasaris. Eidarbuotojai užjaučia doc. ADELĮS LA1G0 žėja ežero pakraščiais ledas, šunta. Pamiš­ NAlTįl dėl jos mylimos motinos mirties. kių atšlaitėse šildosi tarp pernykščių žolių ir lapų žalių bruknių gojelis. Į dangų įtemp tomis pušų stygomis drungnas vėjas groja Medicinos fakulteto I kurso studentai reiš gilią užuojautą kurso draugei PASTUKA1TEI P pavasario simfoniją. . .

VAI, Jos mylimai mamytei mirus.

Ketvirtą valandą — poilsis. Pušynėlio at-

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnale leidyklos spaustuvėje «TAPMBMHHC CTyjĮEHTAC» («CoueT<'KHii cTyueHT*).

OpraH BnjibHioccKoro Toc. yHHBepcnTera. aao. r. Bu i.ino:, a. yHHaepęmeTO, 3

Užs. Nr. 22&