canj/Bos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
SKAIČIAVIMO CENTRE
* BENDRADARBIAUJA AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
* BENDRABUCIŲ AKTUALIJOS
Kaina 2 kap.
Nr. 11 (1114)
TARYBŲ 40-MEClUI
SKIRSTYMAS,
NUMERYJE:
VALDŽIOS ATKŪRIMO LIETUVOJE
UŽ ŠVIESIĄ ATEITĮ
Jame dalyvauja pro Dešimtimis skaičiuoja- dis. > me metus nuo neramių rektorius prof. M. Riome įvykių, kai vyko aštri ko ris (1880—1945), stud. so „Aušrininkų" va tarp pažangos ir reak cialistų Neramios dienos mūsų cijos. Tačiau daugelio draugijos pirmininkas stu senojo Unlversilelo dip žmonių betarpiškų tų dentas Motiejus Krigeris, lomantams. Ne už kalnų įvykių dalyvių atminimas stud. marksininkų d-jos diplominių darbų gyni ilgam palieka mumyse. „Atžala" pirmininkas stu mas, valstybiniai egzami Norėčiau papasakoti apie dentas Juozas Šlekys, nai. O dabar skirstymas vieną iš įų — Česlovą stud. „Kultūros" būrelio pirmininkas stu d e n t a s Rusų k. ir lit. spec. ab Liutik;. solventė Zita Cekanavi1924 m. birželio 23 d. Česlovas Liutikas, pažan čiūtė (nuotraukoje) pa pažangių pažiūrų Telšių giųjų studenčių būrelio skyrimų gavo | Molėtų gimnazijos moksleivis C. „Liepsna" kasininkė stu rajoną. Liutikas į rankas gauna dentė Janulytė ir valdy brandos atestatą. Tais pa bos narė studentė Ona Kęstučio TALOCKOS čiais metais pasirodo Kmižaitė, stud. „Varpo" nuotr. Kauno universitete, mate d-jos pirmininkas studen matikos — gamtos fakul tas Juozas Audickas, stud. tete, biologijos skyriuje. sionistų socialistų d-jos Čia susipažįsta su pažan- pirmininkas studentas Do• gios minties studentais, vidas Krivošėjus, stud. aktyviai dalyvauja visuo- socialistų d-jos „Žaizd ras" pirmininkas studen ' meninėje veikloje. 1927 m. kovo 25 d. tas Pranas Ancevičius, ... . , , , , Universiteto vadovybė žydų kalbai ir literatūrai devynių remti d-jos pirmininkas 1979 m. liepos mėnesi tose įmonėse atlieka mo bendrina šią informaciją fskinama tvarkai patalpo- leidžia se ir auditorijose. Išleis, s tud OTJ?anizacįjų vaj. studentas Samuelis Chveiir pateikia kuratoriui. Ku! TSKP CK ir TSRS Mlnlst- komąją ir gamybinę prak I ®pe<? S 1Sd’ dvbų nariams apsvarstyti donas. rų Taryba priėmė nutari- tiką, vykdo ūkiskaitinius ratorius apsvarsto grupė- taa Prorektorius prof. M. ^t ų na‘ ^ujo laikraščio leidimo mą „Dėl tolesnio aukšto- darbus. Bendradarbiavimo je, įspėja blogai studijuo- 10Ayih,nin mokslo , ~Tačiau susirin- Riomeris j tems praneša ; _ i \ v persona- iklausimą. sios mokyklos vystymo ir ryšiai su gamyba sustip jančius, numato, kas iš galbinio , . Ih įpareigotas kontroliuo/ i kime visų pirma svarsto- Universiiiteto senato nuta geresnio specialistų ren rėjo rengiant absolventų grupės draugų galės pa- las ti oms paskirtose patai.. . . . dėti likviduoti atsilikimą gimo". Jame, be kita ko, stažuotę. Dėstytojai daž nose švara bei tvarka ma susidariusi politine pa- rimą. Senatas konstatuo ja, kad pažangiosios stu dėtis lankytis bei kitas priemones. sakoma, jog būtina „to niau pradėjo RT.Una didi I HA I dė tlS P° >926 m. gTUOBūtina dideli dėmesį J , , 7 .• dentų organizacijos, pasi Minėtame nutarime įmonėse, kuriose stažuo liau vystyti universitetus, skirti visuomeninių dis* ^lo 17 d ,vykuaĮ° aslS’ kaip pagrindinius moko jasi jaunieji specialistai. daug dėmesio skiriama clpllnų dėstymui, taip pat tmio perversmo Lretuvo- rašiusios kalbamąjį' rezo muosius - metodinius ir Mokymo procesui gerinti materialinėms studentų ir - studentų visuomeninei kritikuojama naujoji liuciją, peržengė savo dėstytojų darbo bei gy mokslinius aukštųjų mo ir tobulinti ypač padeda veiklai fašistine vyriausybe, pn- įstatų ir akademinio gykyklų centrus". Ypatingas veikianti prie fakulteto venimo sąlygoms. Kaip, Sutikdamas V. Lenino imama atitinkama «zoliu- venimo ribas, Rezoliuciskaičiavimo šiuo atžvilgiu, reikalai gimimo 110-ąsias metines, pl,a,.irITn forma' nusižengta dėmesys skiriamas ekono mokomoji 14 u>ka- jos mikos kadrų rengimo stotis, aprūpintą šiuolaiki klostosi Jūsų fakultete? fakulteto komjaunimo binti Universiteto skelbi- prieš Lietuvos valstybės 1 mų lentoie ir įteikti mi- konstitucijos §19. Susirin struktūros ir kokybės ge- ne elektronine skaičiavi Gerinant studentų ma fakulteto biuras, specialybių ir gru-Įnistrui 1 terialines darbo bei gy mo technika. Studentai kime, kuris buvo sušauk rinlmul. pirmininkui. didelę pių komjaunimo aktyvass | Skelbimų lentomis bn- tas laikraščio leidimui Kaip vykdomas šis nu- praktiniuose užsiėmimuo venimo sąlygas reikalavimus | vo galima naudotis tik aptarti, nesilaikyta dieno tarimas, kas daroma, Re- se neretai naudojasi skai reikšmę turi teisingas fa padidino visuomeninei studentų kultetui skirto stipendijų prorektoriui leidus, Ta- tvarkės .priimta politinio rinant ekonomikos spe čiavimo technika, ją pa cialybių kadrų ruošimą, naudoja rašant kursinius fondo paskirstymas, but- veiklai. Pagrindinis dė- čiau prorektorius, susipa pobūdžio rezoliucija, to grupių skiriamas dėl pažeista akademinė paprašiau papasakoti Eko ir diplominius darbus bei pinigių-pašalpų skyrimas, mesys komjaunuolių visuomeni žinęs su rezoliucijos turi nominės kibernetikos ir projektus, taip pat atlie tvarkos palaikymas audi nių įpareigojimu ir jsipa- niu, drausmė. neleidžia publikuoti. „ . 1927 m. rūgščio 20 d. finansų fakulteto dekaną kant ūkiskaitinius darbus. torijose, jų aprūpinimas reigoįimų vykdymo kont- Universitete Universitete jii nebuvo jn mokymo Universiteto pažangumo reikalingomis Kauno karo komendantas ^profesorių J. Mackevičių. rolei, stengiamasi akade- vlesal paskelbta, vidurkis, kaip žinoma, procesui techninėmis prie minėse C. Liutiką ištremia visam grupėse sukurti austrui pirmininkui kazNutarime pabrėžiama, vienas geriausių respubli monėmis. karo laikotarpiui į Varnių 1979/80 m. m rudens sveiką, darbingą atmosfe- kaip įteikta. Šiame ak e koncentracijos stovyklą, jog būtina gerinti ekono koje. Kokia padėtis fakul rą, kuri padėtų sėkminUniversiteto senatas iz iumikos kadrų rengimo tete, palyginti su Univer semestrui fakulteto stu gai įgyvendinti komjauni-l komjauni- įėjo akademinės drausč'--- tačiau lapkričio 16 d. pa dentams buvo skirta 1230 struktūrą. Gerb. dekane, sitetu? leidžiamas. Palyginti su ankstes stipendijų, o pavasario se mo organizacijai iškeltus mes pažeidimą ir nutarė Dapasakokite, kas daroma 1929 m. liepos 11 d. uždavinius. juos nubausti. akultete, stiprinant stu- niais metais studentų pa mestrui — 1200. Skirstant Kauno universitetas pra 31 d. Komjaunimo biuras at1927 m. kovo ientų mokymo ir auklė|i- žangumas žymiai pagerė stipendijas, buvo atsižvel liko nemažą darbą, įdie- įvykusiame posėdyje se neša Mažeikių apskrities giama ne tiktai j studentų no ryšį su gamyba (su jo. Štai, pavyzdžiui, 1971/ gdamas visuomeninę-poli- natas apsvarsto ir, atsi- naujokų j kariuomenę tokiomis gamyklomis pa- 72 m. m. žiemos sesijos pažangumo rezultatus, bet tinę praktiką, kaip stu- žvelgdamas į lengvinan- ėmimo komisijai, kad C. aikote ryšius? Papasako studentų pažangumo vi ir į jų drausmę i lankomu dentų visuomeninio-jKili- šias aplinkybes, kad na Liutikas laikomas iš Uni kite apie mokslines labo- durkis sudarė 84,0 proc., mą, dalyvavimą talkose ir tinio aktyvumo ugdymo klusta prorektoriaus nuo- versiteto išstojusiu. 1973/74 m. m. — 90,9 pan.), bei dalyvavimą vi atorijas ir pan ) Dabar pagal specialybę bei visuomeninės politi- monei, susirinkime dalyFakultetas palaiko glau- proc., 1976/77 m. m. — suomeninėje veikloje. To nės veiklos įgūdžių mo- vavusių studentų organi- niekur nedirba. Laimė, proc. Pagrindine dėl keliems studentams žius ryšius su tokiomis 91,5 kymo sistemą. Dabar fa- zacijų vadovams nutarta kad anksčiau buvo įsidar Vilniaus įmonėmis — priežastimi, dėl kurios pa pavasario semestrui nebu kultete nėra nė vienos pareikšti papeikimus. Apie binęs Šiaulių „Aušros" Skaičiavimo mašinų ga- gerėjo studentų pažangu- vo paskirtos stipendijos idėjinio-politinio auklėji- tai informuotas ir minist- muziejuje. Lietuvos bur tykla ir jos skaičiavįmo- mas, laikyčiau sustiprin- dėl rudens semestre nepa žuazija, pasirinkdama kad mo srities, kurioje tiesio- ras pirmininkas. onstravimo biuru, sosti- tos pažangumo kontrolės teisintai praleistų užsi giai ar netiesiogiai neparus, labai daug dėmesio 1927 m. balandžio 9* d. es baldų kombinatu, su semestro eigoje sistemos ėmimų, nors dėl pažangu sireikštų Lenininės jskai- 17 vai. Universiteto rašti- kreipdavo į jų politinįmo rezultatų jie ir galėtų minimo aparatų gamyk- įvedimą. Šios sistemos estos įtaka. nėję sušaukiamas susirin- idėjinį patikimumą. Ma 1, Vilniaus troleibusų, mė tokia: dėtytojai infor- jas gauti. Atrodo, kad ši Ar pakankamai specia- kimas dalyvavusių pažan- tyt, C. Liutiku nepasitikė aldyba, Kuro aparatūrosi muoja dekanatą apie tai, priemonė turės teigiama gių (taip jos vadinamos ta. iamykla, siuvimo įmoniųį kas blogiausiai ir kas ge poveikį akademinei stu llstų paruošia jūsų fakul- oficialiuose Po to jis įstoja į Dotraštuose) stu usivienijimu „Lelija“ ir riausiai studijuoja jo dis dentų drausmei pagerinti. Nukelta j 2 psl. dentų organizacijų posėNukelta j 3 psl. ■ Fakultete daug dėmesio cipliną. Dekanatas api-> -t. Studentai šiose ir ki-
Daugiau specialistų liaudies ukiui
UŽ ŠVIESIĄ ATEITĮ Atkelta iš 1 psl. negauna. 1940 m. jis Liaudies vy nuvos žemės ūkio akade paskiriamas mijos agronomijos skyrių. riausybės Jis nedelsdamas įsijungia pirmuoju naujo tipo Šiau į pažangių studentų politi lių apskrities viršininku. veiklus ir ne ir ideologine kovą su Būdamas reakcija, tampa „Kultū drausmingas, to paties ros" būrelio nariu. Būre reikalauja ir iš kitų. lyje buvo studentų, daly Stengiasi suaktyvinti dau vavusių pogrindiniame gelio miesto įstaigų dar komunistiniame darbe. bą, gerinti sveikatos, ap 1933 m. lapkričio iš 6 į tarnavimo, kultūros ir 7 dieną Spalio revoliuci švietimo veiklą. Joniškio klebonas kun. jos šešioliktųjų metinių proga ant Akademijos P. Korzonas sustabdo se centrinių rūmų stogo iš nelių prieglaudos statybą. keliama raudona vėliava, Joniškiečių darbo žmonių o jos pastatuose, teritori atstovai siūlo naujai ap joje ir artimesnėse apylin skrities valdžiai šią staty kėse neretai pasirodydavo bą užbaigti ir įrengti ligo pogrindinė komunistinė ninę, kurios iki to laiko literatūra. Tais metais be Joniškis neturėjo, o sene veik visa šio būrelio val lių prieglaudą įkurdinti dyba suimama. dvairo rūmuose. C. Liuti 1936 m. C. Liutikas bai kas su jų pasiūlymu su gia Akademiją, bet darbo tinka ir padeda forsuoti
VILNIUS
„dievo atstovo" šioje aša rų pakalnėje nutrauktą statybą. Kartu su inž. S. Geigeliu kasdien apie 7 vai. ryto ateina į statybą ir operatyviai išsprendžia visus .klausimus, apie 9— 10 vai. grįžta i Šiaulius, priiminėja interesantus, dalyvauja posėdžiuose ir pasitarimuose, atlikinėja daugybę vienokių ar kito kių einamųjų reikalų, ku rių niekada netrūksta. Daug triūso įdėjo nau jasis apskrities viršinin kas, statant Lieporių pra dinę mokyklą. Ji buvo pastatyta .per tris mėne sius. Naujoji mokykla pradėjo veikti 1940 m. rudenį. Ji ir dabar ten ipat .tebestovi, tik gerokai paūgėjo, įgavo antrąjį aukštą, o tada pasodinti medeliai prie keliuko, ve dančio nuo Šiauliai — Bubiai plento j mokyklą žy miai pastorėjo ir kiekvie ną pavasarį puošniau su žaliuoja. Tarybų valdžia suteikė liaudies masėms naujų jėgų, atskleidė plačius horizontus kūrybai visuo menės labui. Pažangių to meto kovotojų svajonės ir mintys įsikūnijo ir klesti mūsų respublikoje, švenčiančioje Tarybų val džios atkūrimo 40-metį. V. SIMONAVICIUS
MAGDEBURGAS. MAGDEBURGAS VILNIUS /
Universiteto skaičiavimo centras Su įvairiomis elektroni nių skaičiavimo mašinų kalbomis susipažįsta Ma tematikos, Fizikos, Eko nominės kibernetikos ir finansų, Chemijos, Gam tos,’ Istorijos fakultetų studentai. Specialistui rei kalingi įvairūs matemati niai skaičiavimai, duome nys, išvados. Dirbantieji Universiteto skaičiavimo centre su mašinomis „kal basi“ fortrano, asambleirio, kobolo ir PL-1 kalbomiis. Taikomosios matemati kos katedros vyresnysis dėstytojas Juozapas Amb rasas supažindino su mo kymo programa. Jau pir mame kurse studentai įsi savina programavimą ir naudojasi paketiniu duo menų apdorojimu. Su elektroninėmis skaičiavi mo mašinomis studentai
atlieka laboratorinius, kursinius, diplominius darbus. Universiteto skai čiavimo centras — tai mokymo bazė. Jo žinioje studentų mokymas ir Universitete atliekamas mokslinis darbas. įmonių užsakymai, ku rių centras gauna nema žai, ne vien stiprina ma terialinę šio centro ba zę, bet kartu ir padeda pagrindus studentų praktinei veiklai, Susipažinimas su skaičiavimo me todų diegimu liaudies ūkyje — pilnutinis teori nių žinių pritaikymas praktikoje. Šiandien centre veikia penkios elektroninės skai čiavimo mašinos. Viena iš jų darbą pradėjo visiš kai neseniai. Tai nauja, atliekantį daugiau skai čiavimo operacijų, maši-
Vilniaus V. Kapsukoi fĮjos teoriniai-fizikiniaii ne kartą svečiavosi muuniversiteto Kietojo kūnoi pagrindai, išaiškinti bend sų Universitete ir efekty elektronikos katedros ir rieji elektrofotograflnio viai tyrė elektrografinių Magdeburgo Otto fon Ge- atvaizdo susidarymo dės sluoksnių fizikines pas rikės aukštosios techni ningumai ir konkretūs fi- laptis, kartu su šeiminin kos mokyklos Fizikosi ziklniai mechanizmai. Uni kais sprendė svarbiausias sekcijos draugiškas bend versiteto fizikai yra pas mūsų bendrų mokslinių radarbiavimas mokslinių kelbę daugiau kaip 250 darbų problemas. Ne ma- ryšius ir su kitų šios ša tyrimų ir mokymo srity darbų šalies ir tarptauti žiau sėkmlngai Magde- lies mokslo įstaigų tyri se prasidėjo prieš gerą niuose mokslo Ieidlniuo- burgo aukštosios technl- mų centrais. Mus sieja dešlmtmetj. Jo pagrindas, se, skaitė pranešimus dau kos mokyklos mokslinėse glaudūs moksliniai ryšiai — labai artimos moksli gelyje tarptautinių kong laboratorijose darbavosi su VDR MA elektronikos nės problemos, kurias resų Ir konferencijų. ir Kietojo kūno elektroni institutu, Magdeburgo sprendžia abiejų aukštųjų Mūsų mokslinis bendra kos katedros vyr. dėsty medicinos akademija, vie mokyklų minėti padali darbiavimas ypač sustip tojai A. Pažėra, G. Juška, na stambiausių Europoje niai. Tai netvanklos rėjo Ir išsiplėtė, kai 1975 v. m. b. A. Petravičius, fotomedžlagų „ORWO" struktūros — amorfinių ir m. buvo nutarta vykdyti doc. A. Širvaitis, prof. E. firma, Potsdamo pedago chalhogenldinių puslaidi bendrus mokslinius dar Montrimas ir daugelis ki giniu Institutu, Karlmark ninkių elektrinių, foto- bus, o tema „Krūvininkų tų. Jau dabar pasiekta sštato aukštąja technikos elektrinlų, struktūrinių ir pernešimo reiškinių amor gražių rezultatų: paruošta mokykla ir t. t. Tikimės, kitų fizikinių savybių ty finiuose puslaidininkiuo ir paskelbta moksliniuose kad ateityje mūsų Uni Kiekvienais“metais i Fi rimas ir tų medžiagų tai se ir elektrofotograflnio leidiniuose nemaža bend versiteto ir VDR mokslo zikos fakultetą atlikti ga kymas optinės, Rentgeno proceso tyrimas“ buvo rų mokslinių straipsnių, įstaigų, o ypač su Mag- mybinės-pažintinės prak ir gama informacijos re įtraukta į TSRS ir VDR perskaityta nemažai prą- deburgo aukštąja technl- tikos atvyksta grupė stu gistravimui. Vienas svar aukštųjų mokyklų bendrų nešimų mokslinėse kon kos mokykla moksliniai ir biausių informacijos re tyrimų planus. Ir anks ferencijose. draugystės bendradarbia dentų iš VDR, o mūsų studentai tuo pačiu tiks gistravimo metodų — čiau, nors Ir nereguliariai, Mūsų intensyvus moks vimo ryšiai dar labiau iš elektrofotografija, kuri Vilniaus V. Kapsuko uni linis bendradarbiavimas siplės ir sustiprės. Kartu lu važiuoja į šią šalį. Praėjusią vasarą nedi plačiai taikoma techninės versiteto ir Magdeburgo leidžia ne tik sėkmingai su Magdeburgo aukšto ir dalykinės dokumentaci aukštosios technikos mo spręsti vienus ar kitus stos technikos mokyklos delis Fizikos fakulteto III jos kopijavimui ir daugi kyklos fizikai vykdavo fizikos klausimus, bet įga Fizikos sekcijos vedėju kurso studentų būrys pa nimui, ofsetinių formų bei vieni pas kitus stažuo lina kompleksiškai tirti prof. H. Fidierlu jau ap buvojo Magdeburge įsi skaidrių ir mikrofišų ga tėms bei moksliniam dar sudėtingas problemas, pa tartos gairės Ir konkretūs kūrusioje Otto fon Gerimybai, išvedamų iš ESM bui, o nuo 1976 m., t. y. sinaudojant ir vienos, ir moksliniai planai 1981— kės aukštojoje technikos mokykloje. Mes per pus kartografijoje, medicini pradėjus vykdyti minėtą kitos pusės moksline- 1985 metams. antros savaitės turėjome nėje diagnostikoje bei temą, pasikeitimas moks technine baze, jų unika VVU Kietojo kūno padaryti po 4 laboratori pramoninėje defektoskopi liniais darbuotojais tapo liais prietaisais bei įrengi elektronikos katedros nius darbus iš elektrograjoje ir daugelyje kitų planingas ir net privalo mais. Gražia tradicija ta vedėjas profesorius fijos ir rentgenostruktūritechnikos sričių. Gerai ži mas. Pastaraisiais metais po bendradarbiaujančių nomi mūsų draugų iš kasmet 3—4 mūsų moksli aukštųjų mokyklų trum Edmundas MONTRIMAS nės analizės. Jie mums buvo visai nauji ir įdo Magdeburgo aukštosios niai darbuotojai vyksta j palaikis keitimasis dėsty mūs. Tiesa, iškildavo sun technikos mokyklos dar Magdeburgo aukštąją tojais profesoriais. Štai kumų, nes ne visi dėsty bai šios mokslo ir techni technikos mokyklą ir po profesoriai H. Fidleris, W. tojai suprato rusiškai, o kos srities specialistams. m4nesj ar ilgiau vykdo Hermsas iš Magdeburgo vokiškai kalbėti iš mūsų Ypač reikėtų pažymėti mokslinio darbo planuose mūsų Universitete, o vil visos girupės temokėjo mūsų bičiulių pasiekimus numatytas užduotis, o iš niečiai prof. J. Viščakas, vienas. Bet tai nė kiek elektrofotografinių sluoks Magdeburgo tiek pat mū o taip pat šių eilučių aunesudrumstė pakilios nuo nių mechaninių savybių, sų kolegų atvyksta pas orius Magdeburge ne kar taikos, lydėjusios mus vi slaptojo atvaizdo vlzuall- mus ir sėkmingai darbuo tą skaitė specialių kursų są viešnagės laiką. zacijos, elektrofotografi- jasi mūsų mokslinėse la paskaitas studentams ir Nenuobodžiaivome ir paskaitas nio metodo sensltometrl- boratorijose. Magdeburgo originalias laisvalaikiu. Susipažino darbuoto jos tyrimo srityse. aukštosios technikos mo moksliniams me su pačiu Magdeburgu. Nemažai prie elektro- kyklos PROFESORIAI H. jams. Kietojo kūno elekt Tai pirmas miestas, gavęs grafljos vystymo prisidė FIDLERIS. W. HERMSAS, ronikos katedra glaudžiai savivaidvbės teises. Turė su jo ir Vilniaus V. Kapsu ASISTENTAI W. HEDER- bendradarbiaudama jome galimybę pažinti aukštosios ko universiteto fizikai. Jų MANAS, P. SMIDTHE- Magdeburgo VDR studentų gyvenimą, GREFE, F. technikos mokyklos fi pastangomis iš esmės bu NAS, H. pasilinksminti kartu su ir kiti jau zikais, užmezgė gražius vo sukurti elektrofotogra- LAUGVICAS ■
na VS-1033. Centras ap rūpintas naujais grafiniais braižytuvais. Kalbantis su Algimantu Milicku, laiki nai einančiu skaičiavimo centro viršininko parei gas, čirškė telefonas. Ko vo pabaigoje paliekamas Matematikos fakultetas ir persikeliama i Saulėtekio alėją. Statybininkai bai gia ruošti salę elektroni nėms skaičiavimo maši noms. Naujajame centre, greta veikiančių operaci nių sistemų DOS, bus naudojama ir nauja siste ma OS, žymiai galingesnė už senąją. Naujuosius mokslo metus ESM centras pradės Saulėtekio alėjoje. Artūras MANKEVlClUS Universiteto skaičiavi mo centre. Vido NAUJIKO nuo trauka.
Išmokti ir pamatyti jais rengiamose diskote kose, kurios mums patiko labiau negu mūsiškės. Greitai bėgo laikas ir, palikę svetingai mus pri ėmusį Magdeburgą, išvy kome į pažintinę kelionę po VDR. Kiek visko pa matėme, neįmanoma ir išvardinti, bet turbūt kiekvienas iš mūsų prisi mins nedidelį miestelį Harco kalno papėdėje — Vemigerodą su jo savita architektūra, senovine pi limi, istoriniu geležinke liu. Nuostabi buvo kelio nė Elbe į Kionigštaino pi lį, kuri nebuvo paimta per visą ilgiausią jos is toriją. Negalima pamiršti Gėtės ir Šilerio miesto — Veimaro — ir kaip kont rasto prie jo — Buchen valdo koncentracijos sto vyklos ant Etersbergo kalno. Ilgam išliks atmin tyje Drezdeno muziejai: Cvingeris, Albertiniumas, Transporto muziejus. Kelionę baigėme Berly ne. Sunku buvo išsiskirti su visą kelionę mus ly dėjusiais Magdeburgo aukštosios technikos mo kyklos dėstytojais A. Greife ir M. Lėmecaliu. Vėl ateis vasara. Ir vėl mūsų studentų grupės važiuos i VDR, o vokie čiai lankysis Vilniaus universitete. A. PELEKAUSKAS, J. RAZMA FF III k. II gr. studentai
Atkelta Iš 1 psl. tetas? Kokios perspekty vos baigusiems Ekonomi nės kibernetikos ir firansų fakultetą? Kur dau giausia jie paskiriami Urbti? Ekonominės kibemeti<os ir finansų fakultetas <asmet išleidžia apie 400 buhalterinės apskaitos, fi nansų ir kredito, statisti kos, ekonominės kiberne:ikos ir ekonominės in-
formacijos kvalifikuotų specialistų. Mūsų many mu, tai pakankamas spe cialistų skaičius mūsų res publikos liaudies ūkio po reikiams tenkinti. Mums dabar pati svarbiausia problema — gerinti jų pa ruošimo kokybę. Fakulte tą baigusieji specialistai dirba įvairiose liaudies ūkio šakose — pramonės, prekybos, transporto, sta tybos ir kt. įmonėse, įstai gose ir organizacijose.
Nemaža absolventų dalis dirba mokslinio tyrimo įstaigose, valstybinio ban ko, finansų organų siste moje. Neseniai fakultete pradėta dėstyti nauja, madinga, bet ir labai rei kalinga ekonominės kiber netikos specialybė, kuri ruošia specialistus res publikos liaudies ūkiui.
Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi V. MlClULIS
SKANUS BUVO VALGIAI Mūsų bendrabučio gy ventojai turi daug gražių radicijų. Viena iš jų — domių valgių vakaras, ’okiems renginiams visi uošiasi su didžiu pakili au, jaunatvišku entuiazmu. Tą dieną visur buvo dielis sujudimas. Virtuvėe triūsė jaunosios šeimi ninkės. Kiekviena stengėi pagaminti ką nors savi3, nepaprasto, kad savo .uimariniais sugebėjimais alėtų pavergti ne tik koįisiją, bet ir visus žiūrous, kurių tįvakar nestio. Mūsų svečiai — faulteto dekanas V. Grigoas, prodekanė K. Prunsienė ir daug fakulteto ėstytojų. Vakare jie irgi irėio parodyti savo kul-
tūrines žinias ir sugebėji mus. Ne vienas dėstytojas nustebino mus savo išra dingumu, šmaikštumu, at spėjant „paslaptingųjų" valgių receptūrą. Kiekvienas bendrabučio aukštas buvo šventiškai papuoštas. Labai įdomiai pasiruošė pirmakursiai. „Prigaminom daug ir so čiai, tai komisijai beso tei” — taip jie pradėjo savo pristatymą žiuri- Iš tiesų kokių tik žemaitiš kų, aukštaitiškų, dzukiškų, suvalkietiškų patiekalų tenai nebuvo! Kiti pakvietė svečios prie turistų laužo. O ket virtame aukšte galima buvo paragauti skanių ce pelinų bei varškės patie kalų. Tad ir plakatas skel bė: „Neveizėk i pigumą,
bet i gerumą". Nukrautus stalus paįvairino ir indų patieka lai, jų saldumynai. Daug išradingumo paro dė trečio aukšto gyvento jos A. Valentinaitė, D. Staupaitė, L. Zamokaitė, V. Bagdonaitė. Jų triūso dėka mes patekome į nuostabų fojė. Čia sve čius pasitiko žmonės iš kosmoso. Jų stalą puošė patys įvairiausi patieka lai. Visą vakarą lydėjo linksma daina, tranki kai mo kapelos muzika, gera nuotaika. Ir dalyviai, ir svečiai liko patenkinti šiuo renginiu.
A. MAKSELYTĖ 10 bendrabučio II korpuso tarybos narė
Pavasaris, pavasaris jau beldžiasi 1 duris. Visi su nekantrumu laukiame šio svečio.
Šiandiena fotografo R. Jankausko padedami žvilgtelėkime j pavasariu alsuojančius mūsų res publikos kampelius.
ĮMUSŲ BENDRABUTYJE Sunkiausia bendrabu tyje — pirmakursiams. Naujoje aplinkoje žmogus visada jaučiasi sukausty tas, įsitempęs, nes reikia priprasti prie daugybės smulkmenų, kurios anks čiau būdavo tiek įprastos, kad nereikėdavo pastebė ti. Pasikeitė laiko, darbo, poilsio sąvokos, kitokioje santykių projekcijoje for muojasi bendravimas su bendrakursiais, kambario draugais. Tačiau iškyla nemažai sunkumų: „Aš negaliu susiikaiupti, jeigu kambaryje garsiai kalba masi, negaliu laiku už migti, jeigu dega šviesa. Kartą savo kambario draugių paprašiau, kad kalbėtųsi tyliau nes rei kia ruoštis seminarui. Išsušaipė, kaimo mergele iš vadino". .. — guodėsi pirmakursė Zita V. Paskui ilgai galvojau, jog kiekvienas iš mūsų esame įpratę turėti savo tvainką, esame įpratę, kad aplinkiniai elgtųsi tyliai, kai mes dirbame, Tas įprotis formavosi per ilgus mokyklinius metus. Tad ar lengva dabar tiems, kam reikia pradėti gyventi gerokai kitaip. Be to, būkim atviri, dau gelis išlepinti esam. Daž nas be artimųjų nebemokam paskirstyti laiko, ne besugebant sutvarkyti sa vo buities. Dėl to bend rabučio kambariuose kar tais kyla nesantaikų, dėl nereikalingo irzlumo. Da bar visi žinom, kad nema žai įtakos gyvenime turi psichologinis nesuderina mumas. Kį daryti jeigu gyveni su drauge, kuri lyg tyčia elgiasi priešin gai. Išsakyti savo prie kaištus, pretenzijas? Tačiau ar esi garantuota, jog pati visada elgiesi tinkamai... Ne paslaptis, kad tokiais atvejais daž nai kyla konfliktai, o jie tik apsunkina studentiško gyvenimo pradžią. Trečiakursis fizikas Do bilas L. aiškino šitaip: „Pas mus nustatyta tvar ka ir ji nepažeidžiama. Yra laikas, kada niekam negalima kalbėtis garsiai, negalima pas mus užeiti i svečius. Iš pradžių kaimy nai purkštavo, tyčia bels davosi į duris, dabar ir ■patys seniai panašią tvar ką įsivedė. Matyt tai viena iš ge riausių išeičių. Reikia su daryti visiems kambaryje
labiausiai priimtiną tvar ką ir režimą. Paskaičiuoti laiką skirtą mokymuisi, saviruošai, poilsiui. Rei kia. .. O mes šitaip skai čiuoti nemokame ir neno rime išmokti. Neseniai centrinėje spaudoje skaičiau, jog M. .Kalinino vardo poli technikos institute Le ningrade jau daugelį me tų veikia gerai besimo kančiųjų studentų sociali nio tyrimo sekcija. Čia tiriami studentų tarpusa vio santykiai, pirmakur sių adaptacijos bendrabu tyje problemos, studentų nubyrėjimo priežastys ir t. t. Iš tyrimo duomenų pa aiškėjo, jog didelė dalis blogo mokymosi priežas čių glūdi, būtent, bendra butyje. Viena iš jų — ne mokėjimas paskirstyti lai ko ir jo tausoti. Daugelis nepasiruošę savarankiš kam gyvenimui, nemoka tvarkyti savo buities. Taip oat išaiškėjo, jog daug visokių nesklandu mų ir nesėkmių dėl to, kad nemoka mūsų bend raamžiai gerbti vienas ki to, stinga draugiškumo. Manau, jog tokie socio loginiai tyrimai ne tik idomūs, bet ir labai rei kalingi. Tikriausiai dau gelis nesusimąstome ir negalvojame, kodėl stu dentiško gyvenimo pra džioje iš visur griūte už griūna sunkumai. Šitokių tyrimų rezultatai privers tų ne vienai analizuoti savo gyvenimą ir, galimas dalykas, ji keisti. Bendrabučių tarybos kartu su studentų profsąjungos komitetu galėtų atlikti panašius tyrimus. Gauti rezultatai padėtų daug ką pakeisti. Kaip leidžiamas laisva laikis bendrabutyje? „Jei gu jo atsiranda, tai sku bame nubėgti i teatrą, ki ną," — toks buvo dauge lio bendrabutiečių atsaky mas. Tačiau tai jau kito pokalbio tema. • Alina BOGUŽAITĖ ■i
Pradingę Puslapiai Šeštas, septintas, aštun tas, devintas, greičiau su rast ir dar suspėt perskai tyti. Sakė, klausinės iš Lenino raštų. 84, 85, 86... 150? O kur kiti?! Verčiu knygą nuo pra džios lig pabaigos, žiūriu į puslapių skaičių ir neti kiu: nėra! Kodėl plėšomos ir ne grąžinamos knygos? Vi siems gerai žinomas bū das „konspektuoti" yra lapų plėšimas, o sunkiai grąžinamos knygos — tin gėjimo rezultatas. Su to mis mintimis ir pravėriau fakultetų Skaityklų sky riaus vedėjo J. Bardausko kabineto duris. Pasiro do, ne taip jau mažai tų tinginukų. Per metus 2500 susidaro. Vedėjas pasakoja, kad visaip šie „vargšeliai" baudžiami: atimamas skaitytojo pažy mėjimas, dirba, moka už negrąžintas knygas de šimteriopai. 802 atsiskai to su MB. O kiti? Kiti sau ramiai snaudžia, pasirėmę ant knygų krūvos. Didžio ji dalis skolininkų — ne akivaizdininkai. Staciona ro studentų sąrašai kas met ilsisi ant stato deka nate. Vedėjas pasakojo, kad Universiteto Kauno vakariniame skyriuje stu dentams skolininkams ne leidžia laikyti egzaminų, neakivaizdininkams — ne apmokamos eilinės egza minų atostogos. Ten to kios opios problemos, kaip knygų negrąžinimas arba plėšymas, nėra. 1976, 1974 m. tai dar „jauni" skolininkai. Yra net nuo 1966 (!) m... Ne veltui šie skolininkai, anot skaityklų Skyriaus vedėjo J. Bardausko, va dinami „mirusiomis sielo mis". Pažvelgus atskirai i fa kultetų skolininkų sąra šus, ilgiausia eilė bus eko nomistų — 99 skolinin kai stacionare, 240 — neakivaizdininkų. Ekono mika apima 3 fakultetus, ir po lygiai padalinus bus tiek pat, kiek pas teisi ninkus — 34 skolininkai. Šie fakultetai ir „pirmau ja", nuo jų nenori atsi likti fizikai, istorikai. Moka su knygomis elgtis chemikai, gamtininkai. Pavartykime knygas skaitykloje. Pamatysime, kad jos pribraukytos, pri rašinėtos... Vedėjas pa stebėjo, kad dažniausiai knygas gadina lituanistės. Ypač nuo jų kenčia kri tika, recenzija ar šiaip leidinys apie kūrinio vertinirnį. Reikėtų, užsiminė J. Bardauskas, griežčiau bausti tokius sudentus. Tik kaip?“ Rasa LISAUSKAITĖ Redakcijos prierašas. Laukiame atsakymų iš ra šinyje paminėtų fakultetų. Problema labai aktuali. Turime bendromis jėgo mis pagydyti šią jsisenėI usią ligą.
DAR KARTĄ PASVARSTYKIM
Ieškojimų džiaugsmas Kaip gimsta koncertas... Šia tema ir knietėjo savo darbuose paliest III kurso žurnalistui Klaudifui Driskiui, kurio fotoparoda eksponuojama estetiinio lavinimo katedroje. 47 nuotraukose, kuriose užfiiksuoti Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio gyvenimo akimiirksniai, sutelpa daugybė akcentų, daugiau ar mažiaiu išryškinančių autoriaus pasirinktu temų. Parodos lankytojas mato ansambliečių šiokiadienius, tuos pačius ansamtelio narių veidus regi kelionėse, koncertuose, užkulisiuose.. .
[domiu rakursu K. Driskius pažvelgė j šio kolektyvo kasdienybe — negardu repeticijų skonį, čia itin ryškus, žavintis saivo kompozicija „Triptikas“, kur labai jaučiama vadovo r, n. a. V. Aleksandravičiaius ir ansamblio kapelos muzikantų sumanymų bei bendro darbo darnų. Gražiai i parodų įsilieja fotografijos „Mūsų vadovėlis", „Vadovė r. n. a. E. Morkūnienė“ ir kitos, kuriose labai puikiai dera portre tinės detalės su fonu, suteikiančiu nuotraukai tam tikrų nuotaikų. Tai matyti ir atskiruose portretinio žanro darbuose „Vilija",
Balandžio 4-oji
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Skelbimai Visus
dainos
mylėtojus
Medicinos fakulteto III kviečiame ( CHORINES DAI kurso studentas Mečys NOS VAKARĄ, kuris (vyks Juška Ir ekonominės ki š. m. kovo mėn. 29 d. 17 vai. bernetikos ir finansų fa Didžiojoje Auloje (Čiurlionio kulteto studentas Raimon das Kvedaras (už pirmų kursų) pašalinti iš Uni versiteto už elgesj, nesu Žurnalistikos specialy derinamų su tarybinio bės IV kurso studentai Ir kuratorė nuoširdžiai už studento vardu. Šie stu jaučia Rim.y PRANCKONĄ dentai padirbinėjo dėsty mylimo tėvelio mir tojų parašus studijų kny dėl ties. gelėse.
Visi pripratome bendra buti vadmti antraisiais namais. Todėl ir buitis ja me jaudina kiekvienų. Neaplenkia ši problema ir Prekybos fakulteto stu dentų profsąjungos biu ro. Bendrabučio rūpesčiai tenka buitinei komisi jai, kurios darbas su skirstytas i tris sektorius. Viena iš buitinės komi sijos darbo sričių — orga nizuoti budėjimų fakulte te (atsakingas Gediminas Jegelevičius). Yra sudaro mas grafikas studentų, budinčių fakulteto 5 ir 7 aukštuose. Budintieji turi prižiūrėti, kad būtų laiko masi elementarių švaros „Irena". Tik šie portretai siškai atitikti to iš anks bei tvarkos taisyklių kori išsiskiria savotiška dėme to susikurto teoriško re doriuose ir fojė, o atsa sio koncentracija i veikė zultato. Tačiau. .. Čekų kingas buitinės komisijos jo vidinį pasaulį. Pavyz fotomeistras E. Einkoras narys tikrina, atr budintie džiui, „Irenos" dvasine yra sakęs, jog aukščiau ji sąžiningai atlieka pa stiprybe iškart pajunti, sias ir sunkiausias auto reigas. Po paskaitų tikri žvelgdamas j merginos riaus kūrybinis tikslas — nama švara auditorijose. rankas, prigludusias prie rasti savo braižų, kad Numatoma fakultete suor žiūrtevas atskirtų jį iš ganizuoti švaros savaitę. kanklių. Vienas svarbiausių bui Klaudijus objektyvų ne nuotraukų. Todėl supran tamas parodos lankytojo tinės komisijos darbo ba tik nukreipęs i scenų, bet džiugesys, regint kantrybe rų — tvarka bendrabuty ir į žiūrovų salę. Taikliai apvainikuotus Klaudi je. Čia dirba du sektoriai. „paigautas" žiūrovų dėme jaus kūrybinius ieškoji Rengiami reidai, siekiant sys išlieka nuotraukoje, ir ansambliečių širdyse. Cik mus, kuriuose ir slypi tas išaiškinti, kaip studentai le „Jubiliejus", suside magiškas savęs suradi lanko paskaitas (atsakin dančiame iš 6 darbų, įam mas. .. Jonė VERJNYTE gas Robertas Mačėnas) ir tikrinama kambarių švara žintos WU 400 metų (atsakinga Irena GelžinySupažindiname su ke šventėms skirtų koncertų akimirkos. Taip ekspo liomis parodos nuotrau tė). Reidus ruošia buitinės nuojamųjų nuotraukų ne komis. Viršuje — „Apši komisijos nariai, pasitel mažai fotoreporta žinių limas", apačioje — „— kę i pagalbų MAK-o, komjaunimo biuro atsto metodu atliktų fotografijų. Juozai!" vus. Prasižengę studentai Klaudijaus DRISKIAUS Žinoma, kūrybinis proce svarstomi MAK-o, profsas praktiškai negali vi nuotraukos. biuro bei komi aunimo biuro posėdžiuose, lei džiamas fotostendas su jų nuotraukomis. Dar viena naujovė pra Daug dėmesio skiriame džiugins studentus. Cent švarai' bendrabučiuose. riniuose rūmuose nuo ba Kambariuose, virtuvėse landžio pirmos pradės švara tikrinama 2 kartus veikti „Paskaitų konsper savaitę. Rezultatai su pektavlmo ir špargalkų rašomi specialiame sten konstravimo biuras". de. Šių metų rezultatai Kviečiame apsilankyti. džiugina: retai būna toks atvejis, kad kambario tvarkų reikėtų vertinti trejetui. Nuo rugsėjo pir mosios bendrabutyje pa ruoštas stendas blogiau Nuo balandžio 1 dienos siai besitvarkančiam kam mūsų Universiteto bend bariui parodyti, tačiau rabučiuose (pagal pagei lig šiol dar nėra jokie davimų) bus jrengti tele įrašo. O gerai tvarkomu vizoriai. Studentai, ne kambarių šeimininkų nuo mėgstantys lankyti pa traukos puikuojasi fotoskaitų, galės išklausyti stende. jas per šj dvidešimtojo Kad mūsų bendrabutis amžiaus technikos ste taptų jaukiais antrais na buklų. Prašome visus pa mais, daug darbo įdeda skubėti ir pateikti stu bendrabučio taryba. Daug dentų, norinčių pasinau laisvalaikio tam skiria doti šia lengvata, sųrašus bendrabučio tarybos pir redakcijai. mininkas Vladas Sekreckas. Nuoširdžiai savo pa reigas atlieka ir kiti tary 21). mėjimų Nr. 790893 išduo TEI Violetai, laikyti nega bos nariai — Rasa AustroKoncerte dalyvauja: Vil tų EKFF studentui Juri liojančiu. taitė, Vilius Juzėnas, Irena niaus kultūros mokyklos jui VINIKOVUI, laikyti Aleksandravičiūtė, Graži merginų choras (vad. A. Žei na Slavinskaitė. Malonu mienė) ir VU akademinis vy negaliojančiu. Dingusi studento pažv- kad to paties gali sulaukti rų choras (vad. E. Mazellausmėjimų Nr. 750995 išduo ir iš kitu bendrabučio gy kas). (ėjimas laisvas. Dingusi studento pažy tų IF studentei PETRIKY ventojų. Padėkos žodžiu mėjimų Nr. 760994 išduo TEI Eugenijai, laikyti ne- nusipelnė Sigitas Diburys Dingusi studento pažy tų F11F studentei RAIŽY- aliojančiu. Viktoras Lygnugaris, Joli ta Katinaitė, Ernesta Pet raitytė. Norėtųsi, kad visi gyventojai bendrabučio stengtųsi, kad mūsų ant Visuotinės istorijos ka Kraštotyrininkų klubo rieji namai teptų dar jau Fizikos fakulteto I kur tedra nuoširdžiai užjau nariai nuoširdžiai užjau so IV grupės studentai ir kesni ir kad gyventi čia čia dėstytoją C. LAURI čia klubo tarybos narę, kuratorė nuoširdžiai už NAVIČIŲ dėl motinos II kurso lituanistę Elvyrą visiems būtų gera ir ma jaučia mirties. ALĖJONAITĘ dėl mylimo Kęstuti MARCINKŲ lenu. dėl tėvelio mirties. tėvelio mirties. Irena GELŽINYTE
Redakcijos adresas: 232090 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 811179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapa6nmic cryACHTacs (iCoseTcraii cryA«im>). Opran napncoMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npo$K0Ma opAeaoB TpyAosoro Kpacnoro 3aaMeHH n ApyrKtai HapoAos BHAMUOccKoro yunaepcHTeTa hm. Buqaca Kancyicaca Amt. CCP. Ha ahtobocom aasiKe.
Tiražas 4718 LV 10349 Užs. Nr. 892
REDAKTORE
A NUGARAITE