visų salių proletarai, vienykitės'
ŠIAME
COJOMBOS n“
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
STUDENTŲ FESTIVALIS „SENOJO UNIVER SITETO JAUNYSTĖ"
SMD KONFERENCIJAI PASIBAIGUS
1979 m. balandžio 6 d. Nr. 11 (1076)
EINA NUO 1950 METŲ
KVIEČIA FiDi
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
UNIVERSITETUI SUKANKA 400 METŲ
Turime kuo pasmaugti Universitete vyko partinis susirinkimas „Universiteto komunistų aktyvumo didini mas. vykdant Vilniaus mies to XXI ir Vilniaus m. Leni no rajono XXIV partinių konferencijų nutarimus". Susirinkusieji plojimais su liko susirinkimo prezidiumą: LKP Vilniaus m. Lenino R K instruktorę Kinduryię,
prorektorių B. Sudavičių, es tetinio lavinimo katedros ve dėją V. Germaną, partijos komiteto sekretoriaus pava duotoją V. Gobį, karinės ka tedros viršininką V. Repšį !r kt. Partijos komiteto praneši mą perskaitė doc. S. Irabrasas. Pranešimo svarstyme daly-
vavo Sniečkutė, TF vyr. dėsi. Z. Nocius, politinės ekonomijos katedros vedėjas J. Miškinis ir ki. Svarstytu klausimu priim tas nutarimas. L. Skirpsto nuotr.: susirin kimo prezidiumas.
Pasiekiama atkakliu darnu
Atsargiai praveriu Chemi jos fakulteto duris. Visur labai tylu. Tačiau ‘a rimtis tik išorinė. Kiekvienos durys sugeria laboratorijų ir auditorijų triukšmą, kvapus. Po truputį artėju prie savo tikslo — durų su stikliniais langais ir užrašu „Neorgani nės chemijos laboratorija'. Čia kiekvieną penktadienį nustatytomis valandomis su sirenka. chemijos specialybės II grupės 'pirmakursiai. Sunku kalbėti su žmogumi, kuris užsiėmęs rimtu darbu. Grupės seniūnas Algirdas Minikauskas — jau savo darbo vietoje. — Neorganinės sintezes darbai, kuriuos dirba stulentai, reikalauja ne vienos ir dviejų operacijų. Čia ne pasėdėsi šiaip sau. Reikia lalvoti, klausti ir pačiam Tręšti, kad galėtum savaankiškai sintezuoti medžtaIas. Tai labai kruopštus dar>as, reikalaujantis atsarguno, praktinio ir teorinio pa iniosimo, — sako Algirdas, ssikalbam apie mokslą, pil nosios sesijos rezultatus. Į nusų pašnekesį įsijungia trupės akademinio sektoriaus ’irmininkė Virginija Kazlaus■nitė, komjaunimo organiza>jos sekretorius Osvaldas
Petrauskas, Elona Remeikaitė, Jonas Kiiuberis. • — Nedrįsčiau girtis le.baii gerais sesijos rezultatais, —• kalba Virginija. — Juk tai pirmoji mūsų studijų sesija ir tikriausiai sunkiausia. Tu rėjome skolininkų, bet galime pasidžiaugti keturiomis pir mūnėmis. Tai R. Matusevičiū; tė, A. Zapalskylė, B. Šalteny tė, V. Vičkačkaitė. — Neseniai surengėme . komjaunimo susirinkimą, kur aptarėme šiuos klausimus. Kiekvienas komjaunuolis, — aiškina Osvaldas, — pajuto atsakomybę už visą grupę, už savo mokslo draugus. Gin čijomės, kaip pasiekti dar geresnių rezultatų, aptarėme lankymą, komjaunuoliškų veiklą. Prasidėjo antrasis semestras. Kaip jį pasiliko pirmakuršiai? — Tame pačiame susirinkime gerai besimokantys studentai įsipareigojo padėti tiems, kam sunktau sekasi mokslas, kam nelengva įpras ti prie savarankiškų studijų. — Pasakoja Elona. — Ir tai buvo ne tušti žodžiai. Per pertraukas ir po paskaitų vis dažniau surandame laiko išsi aiškinti, kartu išspręsti iški lusias problemas. — Antrajame semestre mokomės nemažai naujų da lykų, — į pokalbį įsiterpia Jonas. — Neorganinės arba elementų chemijos paskaitų metu įgytas žinias giliname per laboratorinius darbus. Čia mes susipažįstame su įvairiais vieno junginio sin tezės būdais, pasirenkame
vieną iš jų. Ieškome literatūros ir tik tada tirpiname, filtruojame, kaitinam, aušinam, ge.rinam. — I.r vėl tirpinam, — links mai priduria kažkuris. Pastebėjau, kad studentai dažnai užbėga į kambarį, esantį laboratorijos gale. Už sukau čia ir e.š. Pasirodo, visi jie „atakuoja" laborantą J. Barkauską, kuris išduoda me džiagas, atsako į daugelį do minančių klausimų. Prie |O net eilė susidaro — visi sku ba, visiems dvidešimt dviem visko reikia. Neapsieina stu dentai be laborantės E. Tautkienės bei grupės kuratorės vyr. dėstytojos L. Bunikienės, vadovaujančios laboratori niams darbams. Dėstytoja sėdi už stalelio. Prieina studentai, paduoda tanelį, ji pasirašo ir vėl ei na. Pasirašo, pasako keletą žodžių, vieną kitą pastabą. „Savo grupe esu patenkinta, — šypsosi kuratorė". Pirma sis semestras visada neleng vas. Tai adaptacijos laikotar pis, kuris priklausys nuo pa čių studentų. Po to bus leng viau. Visi jie atėję iš skir tingų mokyklų. Yra žmonių, nemačiusių daugelio chemi nių medžiagų. Laboratorinių darbų metu tas medžiagas turi pasige.minti patys. Visa tai pasiekiama atkakliu dar bu, nuo kurio priklausys to limesnė studento, o vėliau ir gero specialisto darbo sėk mė. R. SADUIKYTĖ
Nuotraukoje: E. Remeikaitė ir V. Kazlauskaitė.
„Perskaityti šių metų kon ferencijoje rusų kalbos sek cijos pranešimai buvo tikrai įdomūs", — tai vienu br.'su tvirtino ir studentai, ir dės tytojai. O tų pranešimų bu vo pateikta labai gausiai — 26, ir pranešimus skaitė visų atstovai pradedant kursų pirmu ir baigiant penktu kursu. Juk kiekvienas pranešimrfc rekomenduojamas skaityti konferencijoje — tai didelio triūso, pastovaus stu dento mokslinio- tiriamo | o darbo rezultatas. Todėl sekci jos vadovybei buvo neleng va atrinkti pačius geriausius pranešimus, paskirti prizines vietas. Tokių vietų buvo paskirta net šešios. Pirmą vietą už ėmė V k. studentas A. Lit vinas. Jo dramas „Slavų sko tarmėje"' liniai Tauragnų (moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) jau dabar yra rimto mokslinio tyrinėjimo branduolys ir bus tikriausiai tęsiamas toliau, Antrą vietą pasidalino III k. studentė L. Litvinenko („Frazeologlzmo včv.dmuo V. I. Lenino kalboje") ir II k. studentė M. Soblis („Meninis tekstas ir poetiniai vaizdiniai*). Abie jų darbų mokslinė vadovė —
doc. O. Sulskaja. Trečia vie ta buvo pripažinta trims ant rakursiams — S. Logvinovai už pranešimą „Frazeologizmų vaidmuo K. Paustovskio kūri niuose"; Z. Juchnevičiui už pranešimą „Okasionalizmai K. Paustovskio kūriniuose" (abiejų moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) ir N. Blavštein („Vietinės periodikos rusų kalbos analizė", moksl. vadovė doc. S. Steponavičie nė). Šios studentės darbas buvo visai savarankiškas, to dėl ir išėjo įdomus — joks vadovėlis, joks žinynas čia nieko nepadės, o studentė sugebėjo visai kvalifikuotai nustatyti poslinkių kryptis, išaiškinti jų priežastis. Atrodo, kad studentų dar bų šiuometinę sėkmę nema ža dalimi nulėmė ir tai, kad tie darbai buvo susiję su ka tedros problematika, su se minarų temomis, su dėstyto jų interesais. Iš frazeologijos buvo todėl nemaža darbų, kad savo meilę šiai sričiai stengiasi įskiepyti studentams doc. L. Sudavičienė, doc. lvl. Sivickienė, doc. O. Sulskaja, dėst. G. Glazova. Nemaža darbų buvo pateikta iš fone tikos — tai doc. T. Ptakunovos nuopelnas. Studentai ru-
sistai pamėgo K. Paustovskio kalbą, nes jie aktyviai tal kina katedros dėstytojams, sudarinėjant K. Paustovskio žodyną. Nenuostabu, ke.d konfe rencijoje skaito pranešimą ketvirto, penkto kurso stu dentai — jų patyrimas jau nemažas. Todėl jeigu pagy ros nusipelnė pirmokurses M. Aristakesian darbas („In doeuropiečių elementas ar mėnų kalbos leksikoje", moksl. vadovė doc. S. Ste ponavičienė), tai galbūt reiš kia* kad iš šio darbo išaugs įdomus tyrinėjimas, nes lygi nimas tokių senų indoeuro piečių kalbų, kaip armėnų, lietuvių, senųjų slavų gali būti labai perspektyvus. Be šio pranešimo sekcijos pirmininkė V k. studentė D. Balšaitytė ir sekcijos vadovė doc. L. Sudavičienė paminėjo dar J. Timofęįevos darbą apie M. Smotrickio gramatiką (V k., moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) ir I. Vasiliauskaitės darbas „Ru sų ir lietuvių kalbų daikta vardžių, turinčių daiktinę reikšmę, lyginamoji’analizė" (IV k. moksl. vadovė doc. M. Sivickienė.) S.
STEPONAVIČIENĖ
DAR VIENA GRAŽI ŠVENTĖ KOVO 29 D. — BALANDŽIO 1 D. VYKO MŪSŲ UNIVERSITETE — STUDENTŲ FESTIVALIS „SENOJO UNIVERSITE TO JAUNYSTĖ", SKIR TAS UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI. PLAČIAU APIE §Į RENGINĮ SKAITYKITE 2—3 PSL.
tiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiuiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiimiiniiiiiiiiiiiiiiiurniiiiiiniinniii
STUDENTU FESTIVALIS „SENOJO UNIVERSITETO JAUNYSTE"' II
PAGERBTAS V. KAPSUKO ATMINIMAS Skamba Iškilminga mu zika. .. Švelnus pavasario lietus dulkia, vėjas taršo plaukus. Šimtai Universi teto studentų, dėstytojų bei svečių penktadieni su sirinko j iškilmingą cere monialą prie V. Mickevi čiaus-Kapsuko paminklo. Nuaidi eilėraščių pos mai, akademinio choro
(vadovas P. Gllys) atlie kama daina. Gėlių girlian dos gula prie paminklo. Dėstytojai, svečiai, stu dentai deda gėles pa minklo papėdėje. Gėlės — žmogui, kurio vardu pa vadintas mušų UniversiteV. KVEDARAS
.. .Padainuokim susibū rę mes jauni, mes jauni, mes jauni. Te daina per žemę aidi nemari... — dainavo studentai de mokratinio jaunimo him ną, puoselėdami tvirtą draugėn. Mes turim šimtus gra žių dainų apie jaunystę, svajones, bet -kol nors vienam planetos kampe lyje liejasi kraujas, kol negali kurti taikios atei ties, skamba rūsčios r įkvepiančios politinės dai nos. J tokį politinės dainos vakarą, kuris buvo vienas festivalio „Senojo Univer siteto jaunystė" akordų, skirtį Universiteto 40-3 metų jubiliejui susirinko svečiai .iš broliškų respub likų ir jaunimas iš užsie nio, besimokantis šalies aukštosiose mokyklose. Nereikia karo, nesušaudyki-t dangaus — toks vi sų dainų leitmotyvas. — Politinė daina — tai
mūsų siekiai ir viltys, tai svajonės ir mūsų troški mas, — kalbėjo A. Rakova, Kazanės universiteto studentė. — Politinė daina — tai daina be kompromisų, tai -rūsti tiesa, tai iššūkis ag resoriams. Salė, sulaikiusi kvėpavi mą, klausė ugningų VDR studentų skandavimo: — Mes — vietnamiečių draugai. Salin rankas nu a Vietnamo! Audringais plojimais visi , pritarė vokiečiams. Iki rudens paslėpti už rašai, -knygos. Mes vyks tam į statybinius būrius, — dainavo Kijevo -uni versiteto studentas, XI pasaulinio studentų ir jaunimo festivalio Kuboje dalyvis V. Miguliovas. Audringos ovacijos nu-
aidėjo ir VU studentei valio dalyvių, pasirody A. Stankutei, bet ir Vėl mas. Visom kalbom skambi -tas pats klausimas: jo dainos apie taika, draugystę ir laisvę. .. Surask saulę, Nemačiusią karo, Ilgai -galėjo studentai šypsotis ir dainuoti. Bet Surask dangų, Nemačiusį dūmų. .. vakaras baigėsi. Nugali ■ tojų prizai įteikiami la Daina — tai aiškiausia biausiai žiūrovams pati tarptautinė kalba, Tai kusiems atlikėjams. Jais ginklas, kurio jokioj ko- tapo Leningrado A. Ge voj neatsisako. ceno valstybinio pedago Draugystė stiprėja nuo ginio instituto studentai draugiškų šypsenų, žvilgs M. Jof, Irm Braskis; P. nių, o kai vokiečiai uždai Heli, L. Red iš Tartu, navo lietuvišką „Stok a-.it P. Lumumbos universiteto akmenėlio", salė vienin 'studentai. gai pritarė ir ilgai plojo. Draugai išsiskyrė, bet Vakaro dalyvių ir žiū trumpam. Juk daina jun - rovų laukė siurprizas — gia žmones, daina skan Vilniaus valstybinės kon biausia kalba. O kai der servatorijos estradinio an bendros svajonės, tikslai samblio (vadovas V. Fran- ir siekiai. konis) ir brolių V. ir A. A. KUNCAITYTc Frankonių, XI pasaulinio I kurso žurnalistė jaunimo ir studentu festi-
Skambias dainas atveže j mūsų šventę ir viešnia iš Moldavijos. Iki rudens paslėpti už rašai, knygos. Mes vyks tam j statybinius būrius, — dainavo Kijevo uni versiteto studentas, XI pasaulinio studentų ir jaunimo festivalio Kuboje dalyvis V. Miguliovas.
gg|| .S -X
«
Žagai
-t
H . i j
ĮĮgĮįĮat
■:<
x '
ai
Studentų festivalio „Se nojo Universiteto jaunys tė'' politinės dainos vaka re dalyvavo čiliečių (nuo traukoje viršuje) ir vokie čių (nuotraukoje apačio je) studentų ansambliai.
V. Naujiko ir L. Skirps to nuotraukos.
SKIRTAS VILNIAUS UNIVERSITETO 400 MET(Į JUR1LIEJU1 ............................................................. STUDENTŲ FESTIVALYJE DALYVAVO:
UNIVERSITETAI: Klšlniovo, Tadžikijos, Taškento, Gomelio, Rostovo, Turkmėnijos, Lvovo, Cernovcų, Užgorodo.
Odesos, Tartu, Latvijos, Kaliningrado, Kijevo, P. Lumumbos Tautų draugystės, Jerevano, Kazanės, Kirgizijos, > ■ i
INSTITUTAI:
Kijevo politechnikos, Talino politechnikos, Leningrado eleklrotechnikos, Maskvos tarptautinių santykių, Leningrado pedagoginis, Leningrado I medicinos, Kauno medicinos, Kauno kūno kultūros, Kauno politechnikos, Vilniaus inžinerinis statybos, Vilniaus pedagoginis, Šiaulių pedagoginis,
Kijevo prekybos ekonomikos, Leninakano politechnikos, Rygos medicinos, Vilniaus konservalorlja, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemės ūkio akademija, Tartu žemės ūkio akademija, Vilniaus aukštoji priešlėktuvinės gynybos vadų mokykla, ŠPI, KPI Klaipėdos fakultetai.
IŠKILMINGAS ATIDARYMAS
Festivalio dienomis svečių delegacijų nariai lankėsi Universiteto komjaunimo muziejuje. Kokie įspūdžiai liko? Į šį klausimą geriausiai atsakys įrašai muzie jaus svečių knygoje. Pateikiame skaitytojams keletą. Kovo 27 d. lenkų dele gacija atvyko į Vilnių. Komjaunimo muziejuje mes sužinojome apie Uni versiteto komjaunimo or ganizacijos veiklą nua įsikūrimo iki šių dieni}. Tokiame muziejuje teko lankytis pirmį kartą. Mes dėkojame už vis ką. Krokuvos studentų delegacija
me apie šlovingą kelią, kurį nuėjo Universiteto komjaunimo delegacija. Kijevo prekybos instituto studentai * * ¥
Labai ačiū už įdomų pasakojimą apie Vilniaus universiteto — mūsų vy resniojo brolio — kom jaunimo organizacijos is toriją. Iš Lietuvos kom jaunuolių mes mokomės šlovingų tradicijų. Dėkojame už įdomų Komjaunimo istorijos pasakojimą. Mes išgirdo muziejus paliko mums neB '
Gražus būrys mūsų aukštosios mokyklos stu dentų ir svečių kovo 29 dieną susirinko į didžiąją aulą. Čia vyko iškilmin gas studentų festivalio „Senojo universiteto jau nystė", skirto Universite to 400 metų jubiliejui, atidarymas. Į prezidiumą kviečiami Lietuvos LKJS Centro Komiteto studentų sky riaus vedėjas M. Vitkaus kas, Vilniaus miesto kom jaunimo komiteto sekre torius Matulevičius, VU partijos komiteto sekreto rius K. Poškus, sekreto riaus pavaduotojas V. Gobis, prorektorius B. Suda vičius, svečių delegacijų nariai ir kt. Festivalį atidarė Uni versiteto komjaunimo ko miteto sekretorius H. Ra
monas. Jis pasveikino su sirinkusius, papasakojo apie Universiteto komjau nuolių darbus, taip pat pažymėjo, kad daug kas padaryta, rengiant šj festivalį, komjaunuolių inlciatyva. Iškilmingame festivalio atidaryme kalbėjo pro rektorius B. Sudavičius. Jis visus supažindino su Universiteto istorija, paminėjo jame dėsčiusius ir besimokiusius žymius veikėjus. Prorektorius B. Sudavičius sveikino visus svečius ir šeimininkus, linkėjo gražių ir turinin gų festivalio dienų. Su sveikinamaisiais žo džiais taip pat pasisakė ir Lietuvos LKJS Centro Komiteto sekretorius P. Ignotas. Jis įvertino VU komjaunimo darbą, priini-
išdildomą įspūdį, pagilino žinias apie Lietuvos >r Universiteto komjaunimo veiklą. Gomelio valst. Universiteto studentai * * ¥ Mes išsivežame daug malonių įspūdžių. Ačiū už įdomų pasakojimą. Kirgizijos universiteto delegacija * * ¥ Ačiū už tai, kad saugo te komjaunimo organiza-
cijos šlovingąsias tradici jas. Muziejuje patirti įspūdžiai praturtino mus, sustiprino draugystę. Širdingai sveikiname su 400 metų jubiliejumi vi sada jaunį jūsų Universitetą. Lvovo universitelo delegacija
O
*
nė organizacijos nuopel nus ir apdovanojimus, pasveikino su šventės pradžia ir palinkėjo nau jų draugystės ryšių, nedilstančių įspūdžių. Kalbėjo ir svečiai: Lvo vo universiteto docentė T. Katajeva, Kauno poli technikos instituto kom jaunimo sekretorius J. Bernatonis, Maskvos P. Lumumbos Tautų drau gystės instituto studentai, festivalio dalyviai, Rygos valstybinio universiteto komjaunimo komiteto sekretorius G. Valujevas, LLR Krokuvos Jogailos universiteto pasiuntinys S. Kacundė, Tartu žemės ūkio akademijos studen tas V. Julo, Taškento valstybinio universiteto komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas M. Amaje-
*
Ekspozicija labai patiko. Gaila, kad mes netu rime tokio. Leningrado pedagoginio instituto studentai * * ¥ Ačiū už įdomų pasako jimą apie Universiteto komjaunimo istoriją. Sveikiname visus garbingu jubiliejumi! Lvovo universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio „Ceremuš" dalyviai Svečių delegacijų vadovų priėmimas rektorate. V. Naujiko ir L. Skirpsto nuotraukos.
Šventiniame koncerte.
vas. Visi jie nuoširdžiai dėkojo už svetingumą, už kvietimą dalyvauti festivalyje, sveikino su jubiliejumi. Kai kurie pa pasakojo savo universite tų ir institutų istorijas. Baigėsi oficialioji dalis. Po pertraukos koncertavo mūsiškis ir Lvovo I. Fran ko universiteto dainų ir šokių ansambliai. Šiltoje ir draugiškoje atmosfero je vyko koncertai. Festivalio atidarymas praėjo su gera nuotaika, pakiliai. O juk gera pra džia — pusė darbo. Taigi likusios festivalio dienos buvo skirtos koncertams, pokalbiams, draugystės vakarams. Graži jaunys tės šventė atėjo j seną j j Universitetą.
D. ŠNIUKAITĖ
Kam fizikams malūnsparnis? Pirmoji fizikų diena Prasideda LMF. Jo su (dar literatūroje vadina dėtinės dalys: FL — fizi ma FiDi, PhyDy) įvyko, kų lozungai, FT — fizikų apklausus Fizikos fakulte teatras, FM — fizikų me to studentus. Taip 1968 nas, FH — fizikų humo m. FiDi tapo tradiciniu ras, FAN — fizikų an fizikų folkloru, Universi samblis, FAT — ... at teto pavasarine švente, rakcionai, FS — ... sve spaudos, kino, radijo ir čiai, FD — diskoteka. televizijos plačiai ko FL paprastai 0,2—0,3 mentuojama ir reklamuo km ilgio popieriaus juos jama. tos. Šie istoriškai susi Dabartinė FiDi susideda klostę, aktualūs minties iš trijų dalių: oficialio blyksniai „Fizikai — gra sios (OD), kvieslių žygio žiausi Lietuvos vyrai". (KZ), lokalinio masto fes' Šiuo metu kuriasi viską tivaiio (LMF). Svarbiau apibendrinantis blyksnis sias lūžis FiDi istorijoje „Fizikai lenkiasi grožiai, įvyko prieš ketvertą me fizikams lenkiasi vi tų, kai pirmą kartą į ke sa. ..". Antroji šūkio da lią išsiruošė Kviesliai. Da lis yra svarstoma. FiDi bar jie aplanko fakultetą XI organizacinis komite (-tetus), kuriuose (-iaine) tas priima pasiūlymus. kaip ir Fizikos fakultete FT — dinamiškas, mo opios demografinės pro dernus, įspūdingas, žavus, blemos. Dažniausiai lan patrauklus.. . pirmasis pa komas Filologijos fakulte statęs Sofoklio „Edipą', tas. Čia su dekanu suda A. Žari „karalių Ubą“. roma sutartis, padedanti FAN istorija siekia įžy spręsti šiuos klausimus. mių „Vienuolių" laikus. Kviesliai keliauja links Šio ansamblio tradicijas muoju transportu: anti sėkmingai tęsė „Iš po kvariniu, paleontologiniu 103 a" ir kiti „Neaišku iš ir kitu. Kol kas dar liko" kur“. nepanaudota aviacija, lai FAT ištakos prasidėjo vynas, geležinkelis. nuo riestainių mėtymo Išvykus kviesliams, fi ant kefyro butelių. Dabar zikos fakultete prasideda tai sudėtingi mechaniniai OD. Jos metu pasisako ir elektroniniai lošimo dekanas, profesoriai, sve aparatai, puikus aptarna čiai. Apdovanojami žmo vimas, prizų kalvos. FAT nės daug nuveikę fizikos organizuoja kiekviena ir fizikų labui. Tarp sve akademinė grupė, kurioje čių — kitų aukštųjų mo yra bent vienas tikras fi kyklų pasiuntiniai bei ri zikas. zikos atžalyno — neaki FS gali tapti kiekvie vaizdinės „Fotono" mo nas, kur nors gavęs pa kyklos klausytojų — at kvietimą į FiDi. Apskritai stovai. jie šoka, dainuoja, sudaro Rytinę FiDį dalį vaini terpę, kurioje LMF metu kuoja tradicinės fizikų vegetuoja fizikai. olimpinės žaidynės (FOZ). FD buvo viena pirmųjų Rungčių sąraše — publi diskotekų Universitete. kos mėgstamas virvės Pastaruoju metu šis regi traukimas ir bato mėty nys domina stiprių pojū mas į tolį (tarptautinis čių mėgėjus, kuriuos olimpinis komitetas pa traukia svylančių radijo tvirtino bato rūšį: kerzi- komponentų (trumpiau nis aulinis Nr. 43). vadinamų aparatūra) kva
Jubiliejinė konferencija
pas. Tačiau manome, kad mėgėjų ir čia netrūks. Šiame traktate trumpai bandėme nusakyti FiDi istorines atsiradimo sąly gas, svarbiausias jos vys tymosi ypatybes, perspėti neatsargiuosius, kas ją laukia, netyčia patekus į Fizikos fakultetą balan džio 7 d. Taigi: VIENUOLIKTĄ KARTĄ PER 400 METŲ, VIENIN TELĮ KARTĄ ISTORIJO JE LAUKIAMA FIDI XI.
P. S. Atspė j usieji mįslę, kurią pateikėme straips nio pavadinime, bus premijuoti. Ir vis dėlto, jei kas sutiktų paskolinti malūnsparnį mainais už dešimtį pakvietimų į FIDI XI, maloniai prašome at vykti į Fizikos fakultetą. Jei paskolinusį grauš są žinė dėl nelygių mainų, tegul prideda 0,3 km po pieriaus FL. Iki malonaus pasimatymo!
A. ŽUKAUSKAS FIDI XI org. komiteto pirmininkas V. KAŽUKAUSKAS
Visi žinome apie elektroni nes skaičiavimo mašinas. Nebesistebime išgirdę, kad mašina, piešia, žaidžia šach matais, verčia iš vienos kal bos į kitą, netgi žmogaus balsu kalba. Bet išmokyti žmonių kalbos mašiną — ne lengva. Kaip suprasti maši ną? Kaip geriau su ja kalbė tis? Šie klausime.’ labai do mina Matematikos fakulteto programavimo būrelio na rius. — Būrelis veikia jau se niai. Pabaigusius fakultetą studentus, pakeičia pirmakur siai, — pasakoje, būrelio pir mininkas III kurso taikomo sios matematikos specialybės studentas Saulius Valdšteinas. — Mums vadovauja vyr. dėstytojas J. Ambrasas ir dėstytojas Dagys, pats bu vęs būrelio nariu. Aš ir mano draugai, dėsty tojo sudominti, į būrelį at ėjome jau pirmame kurse, ir, — šypteli, — likome. — Kuo užsiiminėjame? — Saulius varto kruopščiai ve damą būrelio užsiėmimų žurnalą, — mokėmės PASCAL algoritminę kalbą, rašėme ja programas. Tai padėjo įgyti programavimo įgūdžių, suvokti mašinų „mąstymo' specifiką. Būrelyje nėra pasyvių klausytojų. Visi ruošiame pranešimus, giname savo tei ginius diskusijose su drau gais. Geresni pranešimai skaitomi SMD konferencijo-
se, laimi prizines vietas. — Studentai, lankantys bū relį trečius metus, jau gerai įsisavino PASCAL kalbą, — tęsia Saulius Valdšteinas, — bet kyla kitų klausimų — kaip „gražiai" parašyti pro gramą. Taigi, „mašininės literatū ros stiliaus tobulinimas". Ka i „žodžiams" būtų ankšta, o mintims erdvu. — Be to į būrelį atėjo daug I, II kursų studentu. Jie, kaip mes pirmame kurso, pradeda studijuoti PASCAi.. Mums, „senbuviams" tenka jiems pelėti surengti užsi ėmimus. Ar daug studentų dalyvauja būrelio veikloje! Nemažai, per trisdešimt. En tuziazmu užsikrečiama: nuo dėstytojo — studentas, nuo jo — draugas... — Didžioji dauguma būre lio narių renkasi ESM mate matinės įrangos specializaci ją. Baigus Universitetą, jiems teks „bendrauti" su elektro ninėmis skaičiavimo mašino mis kasdieniniame darbe, įgytos žinios tikrai pravei — baigia pasakojimą Sau lius. Taigi, kiekvieną antradie nio vakarą, aptilus šurmu liui ff.kulteto koridoriuos', už durų dar ilgai girdisi bal sai ir kreidos bilsnojimas į lentą. Čia ruošiamasi dialogams su mašina. V. STAKĖNA S Maf
DIPLOMAI PASKIRTI GERIAUSIEMS Alma Mater 400 metų ju biliejui ruošiasi dėstytojai ir studentai. Svarbų mokslinį tiriamąjį darbą dirba SMD nariai, parašę nemažą pra nešimų apie mūsų Universi teto istoriją. Daug nuveikta, dar daugiau žada ateitis. Kovo 19 d. Gamtos fakul teto didžiojoje auditorijoje prasidėjo 31 SMD konferen cija, skirta Universiteto ju biliejui. Studentus sveikino SMD pirmininkas, žurnalistikos spec. IV kurso studentas Linksmasis fizikų dienos muzikantas. E. Butkus. Studentų moksli nio tiriamojo darbo vado vas, medicinos kandidatas P. Šileikis. Vadovas pabrėžė, to istorijos klausimams. Ple hos Karlo universiteto teisės kad palyginti su praėjusiais nariniame posėdyje praneši fakulteto. metais ši draugija labai išsi mą tema „Vilniaus universite Vietos paskirstytos, nugalė plėtė, daugiau parašoma pra to teisės fakulteto įkūrimas tojai žinomi, nuskriaustų nė nešimų, pagerėjo jų koky
ir raida" perskaitė V k. stu dentas K. Kailiūnas. Jo pra nešimui buvo paskirta pirmo ji vieta. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Minsko, Kazanės, Rygos, Voronežo universite tų, taip pat studentai iš Pra-
pastangomis „ledus pralauž šiais metais mūsų Alma ti" pavyks. Plečiasi fakulteto SMD ry Mater sukanka 400 metų. Stu dentų visuomeninės organiza šiai su kitomis aukštosiomis cijos ir Teisės fakulteto SMD sąjungos mokyklomis. Praėju ruošiasi garbingai sutikti šj siais metais 15 fakulteto stu jubiliejų. Jau ataskaitinėje- dentų skaitė pranešimus Ki rinkiminėje konferencijoje, jeve, Rygoje, Lvove, Minske, vykusioje rugsėjo mėnesį, Tartu ir kitų miestų aukštosio jautėsi artėjančio jubiliejaus se mokyklose. Atskirai norėtųsi paliesti kvėpavimas". „Pagrindinis mūsų veiklos tikslas—kalbė komjaunimo biuro ir fakulte jo šioje konferencijoje Teisės to SMD tarybos santykių pro fakulteto SMD mokslinis va blemą. SMD nariai galėtų dovas doc. A. Cir'faufas — daryti pranešimus fakulteto deramai sutikti ir pradėti studentų šefuojamų nepilna penktąjį „Universiteto gy mečių atraminiuose punktuo vavimo šimtmetį". se. Juk ne vienas SMD narys šie žodžiai ir tapo fakul domisi nepilnamečių nusikals teto SMD tarybos veiklos tamumo problemomis, rašo VU filosofijos ir filosofijos gaire jubiliejiniais metais. darbus iš teisės mokslų rai Pastaraisiais metais fakulteto dos Lietuvoje, fakulteto isto istorijos ir mokslinio ateiz SMD pastebimai išaugo ir rijos. Deja, tokių pasiūlymų mo katedros organizuoja 3 šiuo metu jungia 7 būrelius, mes negauname, nors kovas metų filosofijos kursus, kukurie vienija 225 narius. Kie yra teisinių žinių propagan rie dirbs pagal filosofijos kybiniai pakitimai reikalauja dos mėnuo. specializacijai skirtą prograkokybinių. Tuo, deja, kol kas Dėl to nukenčia ne tik mą (700 vai.). pasigirti negalima. Jau kelin SMD interesai. Iš tokio bend Kas linkęs studijuoti filoti metai mūsų studentų dar radarbiavimo naudos turė’ų sofiją, siekia išugdyti savabai iš sąjunginių konkursų visi. Tikimės, jog pagaliau rankiško mąstymo įgūdžius neparsiveža jokių apdovano pavyks išspręsti ir šią pro ir nori įsigyti filosofinį išsi jimų. Tai iš dalies susiję ir blemą. SMD nariams linkime lavinimą, prašomi iki š. m. su sveikos konkurencijos ne sėkmės nelengvame, tačiau gegužės 1 d .parašyti Filoso buvimu respublikoje, nes naudingame ir reikalingame fijos katedros vedėjui pa reiškimus ir pristatyti juos į faktiškai respublikinė apžiūra darbe. SMD konferencija vyko Filosofijos katedrą. prasideda ir baigiasi fakulte Filosofijos kursų studen te. Vis dėlto mes tikimės, jubiliejinėmis dienomis, todėl pranešimų buvo tams bus dėstomos specialios jog sutelktomis SMD tarybos, nemažai disciplinos. Jų mokslinių būrelių vadgyų skirta Universiteto ir fakulte- 9 filosofijos
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Teietonal — 017020, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
bė. Pradėjome bendrauti su šalies ir užsienio aukštosio mis mokyklomis. Pranešimus skaitė Teisės fakulteto V k. stud. K. Ka ■ liūnas, medicinos fakulteto IV k. stud. V. Prūsaityte. EKFF IV k. stud. A. Rinke vičiūtė, Fil. F V k. stud. P. Burnevičiūtė, IF V k. stuJ. A. Bumblauskas ir kiti. Atrinkti penkis geriausios pranešimus žiuri padėjo su sirinkusi publika. Nugalėto jais pripažinti: J. Deltuva, R. Burnevičiūtė, A. Rinkevi čiūtė, A. Bumblauskas ir V. Tame.riūnaitė. Jiems įteik: i diplomai, kiti pranešėjai ap dovanoti specialiais prizais. SMD narius sveikino VU komjaunimo komiteto sekre torius H. Ramonas.
B. DRANGĮ N Y ra, nes visiems dalyvavu siems konferencija davė gali mybę susipažinti su draugų MOKSLO DIENOS ROKIŠKIO RAJONE darbais, įvertinfi save. Tai įkvėps mus dirbti dar geRokiškio rajone vyko uni kyklų mokytojais ir moki riau. versiteto mokslo dienos, skir niais. Mūsų išvyka sutapo su TF SMD
A. STANKŪNAS tarybos pirmininkas
Studijuokime filosofiją
aKMKCUOS ADRESAS C32000 •— MTP-8
AR SUNKU SUSIKALBĖTI SU ELEKTRONINE SKAICIAVIMO MAŠINA
tarpe: gnoseologija, grupi) sociologija, etike., estetika, (ženklų logika, semiotika teorija), semantika, religijos sociologija, žmogaus filosofija, antikinė, viduramžių, naujųjų laikų, klasikinė vo kiečių filosofija, Lietuvos 1'losofijos ir visuomenines minties istorija, marksistines filosofijos istorija, šiuolaikine buržuazinė filosofije., psiclioanalitinių teorijų apžvalga. Be to, numatoma dėstyti kul tūros teoriją, asmenybės teo riją, mokslotyrą ir kitas dis ciplinas. Filosofijos katedra
tos Universiteto 400 metų jubiliejui. Čia viešėjo grupe mokslininkų, vadovaujama partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojo doc. V. Gobio. Universiteto žini j iečiai lan kėsi eksperimentinėje kon servų, sūrių, žemės ūkio ma šinų gamyklose, Onuškio, Panomunėlio, Salų tarybiniuose ūkiuose, grūdų produktų kombinate, dalyvavo kultūros darbuotojų renginiuose, taip pat susitiko su vidurinių mo
teisiniu propagandos mėne siu, todėl nemažai renginį i teko grupės teisininkams doc. M. Apanavičiui, doc. A. Vileitai .žymiajejn teismo me dikui J. Markuliui. Vyko da lykiniai susitikimai su įvai riais specialistais. Rokiškio visuomenės atsto vai dalyvavo iškilmingam“ minėjime. Su dideliu pasise kimu koncertavo kaimo ka pelos muzikantai. O.
PULKAUNINKIENE
X>0<><><><X>0<><><><>C>0<><><X><x»<X><X><XXX>0<X><>00<XXXX-
Dinęusi studento pažy mėjimą Nr. 781335, iš duotą MARKEVIČIŪTEI DANGUOLEI, laikyti ne galiojančiu. Mokslinės bibliotekos administracija, visuome ninės organizacijos ir vi sas darbuotojų kolekty vas nuoširdžiai užjaučia SIRVYTĘ DANGĘ dėl tėvo mirties.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Mokslinės bibliotekos administracija, partinė organizacija. profbluras ir darbuotojų kolektyvas nuoširdžiai užjaučia bend radarbę ALDONĄ GRA ZENIENĘ dėl tėvo mir ties.
Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto administracija ir visuo meninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia prof biuro pirmininką docentą Joną VIZBARĄ dėl tėvo mirties.
Tiražu 4757 Užs. Nr. 980 LV 10341
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ