i canyBims I scu nencas visą SAtią
vienyRites*
LEIDŽIAMAS NUO 1B5« METŲ BALANDŽIO 15 D.
• • ii' 11 4 a r 11 j' »» • a »»<■£ ■* * a 1 T
\
Nr. 11(1350) 1986 M. KOVO 25 D. ANTRADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO i i UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS t L
MŪSŲ GERIAUSIEJI A
„LANKYTI AR..?" Kovo pradžioje WU mokymoauklėjimo komisija organizavo reidą, kurio metu buvo patikrin tas paskaitų ir seminarų lanko mumas keliuose fakultetuose.
tsakomybė Universiteto ekonominės kiernctikos ir finansų fakulteto konominės kibernetikos specia,bės absolventė Daiva Skomiaitė — Lenino stipendininkė. ■dama kalbėtis spėliojau, kur j surasiu — juk paskaitų tvararaštis šiuo metu bejėgė royklė ieškant penktakursio, fan pasisekė — Daivos diplolinio darbo vadovas palydėjo įane į auditoriją, ant kurios lirų užrašyta „Displėjai". Smalumo pagauta įslinkau į žaliais kranais (su dar žalesnėmis reivėmis juose) mirguliuojaną salę, kurios viena šeimininių — mano pašnekovė. Sužiojusi, ko atėjau, ji kiek nusteo. paskui sutiko keletą minuų pasišnekėti. Dar pakeliui į taityklą paklausiau: — Lenino stipendininkų stuentų gretose ne taip jau daug, dėl be kita ko tai įpareigoja iii pavyzdžiu? — Iš tiesų, tai savotiška atkomybė. Kai sužinojau, kad m skiriama Lenino stipendija, iloniai nustebau, paskui suitau, kad būtina ją išlaikyti, be to penktas kursas. . . Juk >a tai, matyt, daugiausia antesniųjų metų darbo vaisius. ~ Mūsų pozicijos kalbant •e matematiką ir ekonomiką gero skirtingos. Aš mokausi Sanitarinių dalykų. Jūs — tolimoje ateityje tapsite teia tiksliųjų mokslų specialisMano specialybės studentenka didelis matematinių, imamųjų tiksliųjų mokslų “kaitų krūvis, gauname nemaekonomikos žinių, todėl be imant į savo sritį, jau savaisusiformuoja kitokios kate'jos žmogus. Matematinių *°dų taikymas ekonomikoje ’erspektyvus reikalingas mo’s, tik gaila, tokie modeliai
’VEClAI IS GREIFSVALDO ■n|versitete lankėsi Greifsval"nlversiteto rektorius, prof. A- Bethke bei šio unlversiteužslenio ryšių skyriaus vedėdr- A. Klosz. Viešnagės 11 buvo aptarti bendradarbia10 Per ateinančius penkeris Us klausimai.
večiai lankėsi iilologijos, ltos' medicinos fakultetuose, su šių fakultetų deka’• katedrų vedėjais.
W° NAUJIKO nuotraukoje: fsvaldo universiteto rekto1 »rof. dr. A. Bethke bei VU lor|us prof. dr. J. Kubilius metu.
XXX
su kuriais dažniausiai susiduria abejotinų išvadų tiriant ekonome, kol kas plačiai netaikomi ■ minės sistemas. Tačiau koks be įmonėse. Ekonominės kiberneti būtų sunkus šią mokslas — jis kos tyriųiai padeda kompleksiš įdomus. Tiesa, kartais pajuntu kai rengti priemones liaudies ekonominių žinių stygių, tačiau ūkio valdymui tobulinti, teoriš jau vien garbinga stipendija kai pagrindžia liaudies ūkio įpareigoja jį kompensuoti. Gal automatizuotų valdymo ir duo būt per mažai laiko ir dėmesio menų apdorojimo sistemų kūri lieka mažam sūnui, tačiau vy mą. Tiriant šias problemas re ras šeimoje stengiasi sudaryti miamasi politine ekonomija, visas sąlygas darbui. bendrąja sistemų teoriją, socio — Jūs nuolat sprendžiate pialogija, statistika, reguliavimo tematines pinkles, gilinat žiteorija. . . nias ekonomikoje, o ar jaučia-, Nesunku suvokti, kad jau te poreikį grožinei literatūrai, vien specialybės dvilypumas teatrui, muzikai.. .? reikalauja ypatingų gabumų, — Be abejo, tai labai verti aiškaus loginio mąstymo, valios nu, bet dabar, kaip minėjau, ten ir atsidavimo studijuojamam ka daug ko atsisakyti ir tam dalykui. Šiuo metu Daiva ruo laiko lieka mažiausiai. Suradusi šia diplominį darbą, kuris rei laisvalaikio valandėlę skubu kalauja dar didesnių pastangų. pas sūnų, o prie kitų knygų Juo labiau, kad ji turi šeimą, prisidėjo literatūra apie vaikų neseniai tapo motina. Ar tai auginimą. .. sudaro sunkumų? — Ką gi, turite pakankamai — Pirmiausia, žinoma, ku daug didelių darbų, malonių riam laikui reikia viską pamirš rūpesčių. Belieka palinkėti sėk ti, daug ko atsisakyti ir visas mingai juos įveikti. jėgas bei dėmesį skirti diplomi Vilma SEREIKAITE niam darbui. Modeliai griežti, I k. žurnalistė reikia tikslių apskaičiavimų, ne Valdo VILŪNO nuotr.
Na ir ką gi? Ogi rezultatas stulbinantis. Šis reidas, studen tų skambiai apvainikuotas „po gromo" vardu, prasidėjo Saulė tekio alėjoje esančiuose fakulte tuose. Pirmiausia PEF-e. Komisi jai noriai talkininkavo abu fa kulteto prodekanai. Čia studen tai paskaitas lanko neblogai. Nors, pavyzdžiui, iš pramonės planavimo specialybės trečiame kurse besimokančių 54 studentų, paskaitoje neradome 33, beje nebuvo nei grupių seniūnų, nei. lankomumo žurnalų. Kaip matome skaičius gana įspūdin gas. Kom sija apsilankė ir kai ku riose bibliotekininkams skaito mose paskaitose. Pasirodė, kad nors šios specialybės studentai ir yra gerokai nutolę nuo isto rijos fakulteto, ir istorikų MAKas neturi galimybės juos dažnai kontroliuoti, paskaitų lankomu mas palyginti geras. Kaip tarp PEF-o studentų, taip ir tarp bibliotekininkų la biausiai „pasižymėjo" skolinin kai. Tą dieną paskaitose neda lyvavusių sąraše jiems tenka
bene pirmoji vieta. Norėtųsi paminėti kai kurias pavardes: tai būsimos prekybininkės ant rakursė Diktonaitė ir trečiakur sė Mockevičiūtė, bibliotekinin kė R. Audickaitė. Manau, neverta gal tūkstan tąjį kartą kalbėti apie tai, kad I skolininkai iš savo klaidų turė tų pasimokyti. Ši problema bu vo keliama iš tiesų ne kartą, tačiau ir toliau ji lieka neiš spręsta, nors ir apeliuojama į studentų, sąžinę, nors ir taiko mos įvairios bausmės. Dabar apie matematiko? fa kultetą. Žemas pažangumas, ne mažai skolininkų. Paskaitų lan komumas lyg ir neblogas, ta čiau vėl tie skolininkai! Trečia me kurse iš 65 studentų paskai toje nedalyvavo 9. Tarp jų trys skolininkės: I. Tomkevičiūtė, D. Juknevičiūtė, G. Petrauskaitė. Ketvirtame kurse iš 62 nedaly vavo 8. Tarp jų keturi skolinin kai: A. Jakštys, V. Simonavičiūtė, R. Vaičaitytė, K. Remėza. Pirmo kurso skolininkės G. Mockevičiūtė ir L. Šauklytė į paskaitas taip pat neatvyko. Gana paradoksali situacija. Paskaitose nesilanko tie, kam labiausiai vertėtų. .. Tuos, ku rie nepraleidinėja paskaitų, se minarų laikome pavyzdingais,
(nukelta j 2 psl.)
SVEIKINAME! TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už didelį dar bą parengiant ir pravedant XII Pasaulini Jaunimo ir studentų festivalį Maskvoje, aukštus mo kymosi rodiklius chemijos fa kulteto trečio kurso studentė Jolanta BALTRŪNA1TE apdova nota medaliu „Už PASIŽYMĖJI
MĄ DARBE".
Valdo VILŪNO nuotr. STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Kovo 12 dienų įvyko studen tų profsąjungos komiteto posė dis, kuriame buvo apsvarstyti bendrabučių vidaus taisyklių pažeidėjai. Profsąjungos komi teto griežtas papeikimas parei kštas istorijos fakulteto I k. studentei D. Grebliauskaitei, rū kiusiai bendrabučio virtuvėje, EKFF m k. studentei V. Cinčikaitei, kurios kambaryje buvo svečių po 22 valandos. Profsąjungos komitetas pasiū lė pareikšti Rektoriaus papeiki mą pramonės ekonomikos fakulteto IV k. studentui G. Nausė dai ir teisės fakulteto I k. stu dentui K. Lenčinskui už nebudėjimą bendrabutyje.
LITERATŪRA, REKOMEN DUOJAMA III STUDENTŲ ATEISTINES VIKTORINOS TU RUI „ATEIZMAS IR RELIGIJA LIETUVOJE".
1. Ateizmas ir religija Lietu voje. V., 1985. 2. Jurginis J. Istorija ir kul tūra: Kultūros pažangos apy braižos. V., 1984. 3. Barzdaitis J. Ateizmo tra dicijos Lietuvoje'. V., 1980. 4. Aničas J. Antiliaudiniu ke liu. V., 1976. 5. Ruželytė O. Bažnyčia ir minties laisvės slopinimas bur žuazinėse Lietuvos mokyklose. V., 1973. Trečiasis viktorinos įvyks balandžio 10 d.
turas
2 Tarybinis studentas
(atkelta iš 1 psl.)
Bet juk taip ir turi būti, tai vienas iš elementarių studijų reikalavimų.. . Išgirdęs klausi mą „Kodėl studentas praleidinėja paskaitas?", ne vienas gūžtels skeptiškai nusišypsos, pečiais. Taip klausimas ir lieka atviras, be atsakymo. . . Chemijos fakultetas, Šio fakulteto dekanas prof. A. Levinskas galima sakyti nuliūdino mokymo-auklėjimo komisiją.
vykta į likusius fakultetus, o gal ir į tuos pačius. . . Ir,. ko gero, vėl bus tokia pat padėtis. Nejaugi „lankyti ar nelankyti” amžina ir neišgvildenama pro blema? .. Esame studentai, visi turime didesnių ar mažesnių „studen tiškų nuodėmių". Kai mėnesio pabaigoje grupių seniūnai susu muoja lankomumo žurnaluose esančius duomenis, ir ruošiasi juos pateikti dekanatui, ne vie nas sukruntame. Tačiau' vienas
„LANKYTI AR..?" Pasiūlė, kad dėl reido būtų iš anksto susitariama, iš anksto pranešama. O kam tada iš viso jį organizuoti? Kam kovo mė nesį skelbti sustiprinto lanko mumo mėnesiui? Kaip matome, problemų ne mažai, reikia ieškoti būdų joms išspręsti.
XXX Na štai apsilankyta keliuose fakultetuose, paminėtos kai ku rios pavardės... Kada nors, gal greitai, gal ne, vėl bus suorga nizuotas panašus reidas, nu-
mėnuo baigiasi, MAK-as apsva rsto savo posėdyje arba ne, o kitas mėnuo prasideda. .. ir... vėl tas pats jam baigiantis... Kodėl taip yra? Būna ir neįdo mių paskaitų, ir netyčia pra miegi, ir bilieto grįžti iš namų nepavyksta nusipirkti, ir prasta savijauta, ir kitokie rūpesčiai, Bet argi kiekvienai praleistai valandai visada rasime rimtą pasiteisinimą? .. N. volCeskaitE WU mokymo-auklėjimo komisijos narė
DIDŽIOJI FOTOSTRATEGIJA
Išradėjai, išradimai, įdiegimas Vasario pabaigoje įvyko VU išradėjų ir racionalizatorių drau gijos ataskaitinė-rinkiminė kon ferencija. Pateikiame keletą fak tų bei minčių iš ataskaitinio pranešimo, kurį perskaitė drau gijos pirmininkas, technikos mokslų kandidatas P. Žilinskas. Praėjusiais metais buvo pa teikta 51 paraiška išradimams ir gauti 28 teigiami sprendimai (t. y. tiek pat, kiek 1984 metais). Pagal padalinius pateiktų paraiš kų ir gautų teigiamų sprendimų skaičius yra toks: fizikos fakul tetas pateikė 27 paraiškas ir gavo 14 teigiamų sprendimų (84 m. iš 12 — 3) chemijos fakulte tas pateikė 10 paraiškų ir gavo 7 teigiamus sprendimus (84 m. — 11), medicinos fakultetas pa teikė 10 paraiškų ir gavo 4 tei giamus sprendimus (84 m. — 3), gamtos fakultetas pateikė 4 pa raiškas ir gavo 2 teigiamus sprendimas (84 m. — 3), gamtos fakultetas pateikė 4 paraiškas ir gavo 2 teigiamus sprendimus (84 m. — 2), pramonės ekono mikos fakultetas pateikė 1 pa raišką ir gavo 1 teigiamą sprendimą. X X X 1985 metais Universiteto išra dėjai pateikė tris išradimų įdie gimo aktus, kurie patvirtina, kad gautas 371,9 tūkst. rub. eko nominis efektas. Šiuos išradimus įdiegė E. Montrimas (FF), A. Sa muilis (FF), Baranauskas (PEF). XXX Kasmet Universiteto darbuotojai pateikia per 100 racpasiūlymų. 1985 m. yra pateiktas 121 racpasiūlymas. Daugiausia jų (75) pa teikė fizikos fakulteto darbuo-
BIBLIOTEKININKy UŽDAVINIAI
Istorijos fakulteto kiemelyje „įsikūrė" šio fakulteto spaudos žurnalistikos katedros studento pirmakursio Artūro Butkevi čiaus fotoparoda „Didžioji stra tegija". Galite pagalvoti, kad ji skirta karų istorijai, teatrui, ga lų gale — šachmatams. Bet apsirikslt. Paroda skirta didžiajam krepšiniui, ir strategija čia taip pat didžioji... Krepšinis visų mūsų mėgia mas ir, atrodytų, sunkoka ką naujo pateikti reikliam vertin tojui. Parodoje demonstruojami darbai praktiškai tik iš vienerių varžybų. Tačiau ir tokio trumpo, fragmentiško laiko at žvilgiu tarpsnio autoriui pakan
ka, kad užfiksuotų tai, kas svarbiausia ir reikšmingiausia. A. Butkevičius suteikia muml galimybę pažvelgti į sportinį gyvenimą klek netikėtu rakur su, su šypsena. Specifiniam atspalviui sudaryti tarnauja ir parodos apipavidalinimas bei šmaikštūs prierašai. Paroda nestokoja ir informa cijos: viename iš stendų pui kuojasi specialus pranešimas su „Žalgirio" varžybų tvarkaraš čiu, į kurį, beje, įtrauktas ir ba landžio pirmąją įvyksiantis isto rijos fakulteto rinktinės ir „Žal girio" krepšininkų susitikimas. Jonas BURBULEVlClUS
Įvyko bibliotekininkystės ka organizuota mokslitedros konferencija „Blbllotekinė ir informacinių renių sursų optlmlzavimo klausimai TSR. Besiruošdamos Lietuvos bibliotekininkyskonferencijai tės ir mokslinės informacljos katedros paruošė metodinės me džiagos rinkinį mokslo tiriama, jam darbui „Mokslinės techni nės informacijos resursai Lietu vos TSR". Konferenciją pradėjo biblio tekininkystės katedros vedėja doc. G. Raguotienė. Dalyvius pasveikino Istorijos fakulteto de kanas doc. V. Lesčlus. Plenari niame posėdyje pranešimus skai tė bibliotekininkystės katedros
Mušnelių kaimas savo dienas baigė su dainom. Mat, Univer siteto istorijos fakulteto etno grafinio ansamblio (vadovas V Musteikis) ir ŠPI kraštotyrinin kų (dėst. V. Bezaras) jungtinė ekspedicija apsigyveno paskuti niajame šio kaimo vienkiemy. Ekspedicijos iniciatorius penkta kursis Vytas Musteikis teigia, kad tai jo praktikoj didžiausia (33 žmonės) ir labiausiai vykusi ekspedicija (užrašyta apie 1000 dainų ir kitų tautosakos žanrų). Rytais — sniego prausykla, greitosiomis suruošti sumušti niai. Ir nusidriekia nuo name lio brydės. Grupelėmis — į pa tikėtus kaimus. Galvoj — Vyto vakarykščio instruktažo nuotru. pos: „Klausinėkit lalavimų.. ." Po kojom — sniegas. Iki kelių. Neužšalę grioviai tarp kalnjukų, o ant jų arba žemai — maži kaimeliai, Neretai praminame kelią ir iki jau negyvenamos sodybos. Ar daug kur čia rnūNublanko sų laukia? Laukė!
tojai. 1985 metais Universiteto dar buotojai dalyvavo 5 tarptautinė se, 3 sąjunginėse ir 2 respubli kinėse parodose. Tarptautinėje jaunųjų išradėjų parodoje ,,Bul garų a-85", Plovdive buvo pateik tas eksponatas „Skystųjų krista lų chiraliniai priedai". Tarptau tinėje Plovdivo mugėje pateikti trys eksponatai: „Fiksatyvai pie šinių užtvirtinimui", „Sparčiai pasyvuoj ančių metalų sidabravi mas" ir „Regos įrenginys robo tui manipuliatoriui". Tarptauti nėje parodoje Jugoslavijoje, Riekoje, pateikti 2 išradimai: „Fik satyvai piešinių užtvirtinimui" ir „Sparčiai pasyvuojančių metalų sidabravimas". TSRS LŪPP Maši nų gamybos paviljone Universi teto darbuotojai dalyvavo 2 pa rodose: „Tarybinės licencijos ir mokslinė-techninė pažanga" bei „Išradimai ir mokslo bei techni kos pažanga". doc. S. Dubauskas ir mokslinės informacijos katedros vedėjas prof. L. Vladlmirovas. Doc. S. Dubauskas apibūdino naujus bibliotekų uždavinius, išplaukian čius iš TSKP ir tarybinės vy riausybės kurso į intensyvų so cialistinės visuomenės gamybi nių jėgų vystymą, mokslo tiria mojo darbo išplėtimą ir geresnį jo rezultatų panaudojimą. Prof. L. Vladlmirovas pabrėžė aukštos kvalifikacijos bibliotekininkys tės ir bibliografijos specialistų rengimo ir panaudojimo efekty vumo svarbą.
Posėdžiai vyko penkiose sek cijose: informatikos (vadovas prof .L. Vladimlrovas), bibliote. kininkystės ir bibliografijos (va dovė doc. Ž. Zavecklenė), biblio tekų fondų (vadovas doc. S. Du bauskas), lektologijos (vadovė doc. G. Raguotienė) ir knygoty ros (vadovė doc. V. Stonienė). VU dėstytojai, Respublikinės
LAUKIA... rajonas dainingasis Anykščių ekspedicija) prieš (vasaros krašto dainorius. Švenčionių Unikalus Veronikos Nalivaitienės dainavimas: kas skiemuo — vingelis. Stebiesi seserų Tropikaičių, S. Valėnienės, P. Matukienės šviesia atmintim (kažin, ar sulaukę jų amžiaus ,mes pri siminsim bent dalį dainų, kurias dabar mokam?). Tokie žmonės — atradimas, ir visas kraštas — „balta dėmė" tautosakininkui — juk dabar jau tokia retenybė rauda, sutartinė, o čia dar su rasta. Užeini pas žmogų, tai ra šymo visai dienai. Ir nepavaiši nę neišleidžia. Ir kalba čia gra ži, žiūrėk, primiršo močiutė be dainuodama, tik’suplojo ranko mis: „Va, kap ei dabar — susbuntavojau. .." O daina — dai na kažkaip savaime tampa tava, nes pats regėjai antrąjį jos gi-
XXX Per šį penkmetį padarytas 171 50, išradimas (FF — 93, ChF MF — 18, GF — 8, PEF 2). Daugiausia išradimų buvo padaryta 1983 metais — 41 išradimas, o paraiškų iš viso buvo penkmetį paduota 290. Per Vilniaus Universitete buvo padaryti tik 14,7 proc. visų respublikos aukštosiose mokyklose padarytų išradimų Aktyviausi šio penkmečio išradėjai — prof. V. Daukšas (ChF), kuris padarė 19, prof. E. Montrimas (FF) — 19, e. doc. p. P. J. Žilinskas (FF) — 17, v. m. 1 T. Lazovskis (FF) — 13, v. m. b. P. Adomėnas (ChF) — 11, v. m. b. M. Udrėnaitė (ChF) - 10 išradimų. Kad pagerėtų studentų racio nalizacinė veikla, SSB bu vo apmokomas būrių aktyvas. Šiais metais 33 būriuose dirbo 1355 studentai. Racionalizatorinėje veikloje dalyvavo 4 stu dentai. Jie pateikė 4 rac. pasiū lymus, kurių įdiegimo ekonomi nis efektas — 4230 rub. Deja, respublikiniame konkurse, kurį organizavo Lietuvos LKJS CK ir VIRD respublikinės tarybos prezidiumas, apdovanotųjų tarpe nebuvo nė vieno Universiteto studento. Šią padėtį būtų gali ma iš esmės pagerinti, jei būtų sudaryta VIRD narių brigada, I kuri vasarą vyktų į būrius ir [ būrių nariams patartų, kaip pa ruošti rac. pasiūlymus.
Valdo VILŪNO nuotraukoje — „Geriausio 1985 m. rac. pa. siūlymo" konkurso trečiosios vietos laimėtojai L. Danielius Ir V. Gurevičius.
bibliotekos, LIMTT, Knygų ro mų, įvairių žinybų bibliotekų Ir informacijos tarnybų darbuoto jai perskaitė 39 pranešimus, ku riuos7 išklausė per 100 dalyvių Konferencijos dalyviai baigia majame posėdyje priėmė reko mendacijas, kuriose numatyt“ svarbiausios Lietuvos TSR bib liotekinių ir informacinių resur sų optimizavimo kryptys. Paū mėta, kad būtina aktyviau Įt raukti studentus Į mokslo tiria mąjį darbą (bibliotekų fondų skaitytojų ir skaitymo, knygoj ros ir kitus tyrimus). Numatyta tobulinti kadrų rengimą, ir spe cializaciją, taikyti pažangiausios mokymo metodus, daugiau atsiž velgti Į bibliotekų poreikius rengiant kadrus.
A. GLOSIEM
mimą. Ekspedicijos pabaigoje įvykusioje vakaronėje šitas dJ-| nas jau traukėm kartu su jų P4' teikėjais. Ar bereikia kitos j atpildo, negu matyti, kaip d*"| gsta senųjų nepasitikėjimas M beklausia, „Kam gi dabar dainų bereikia, kas jas bėdi nuos?"). Dainuoji, šitaip ir jaU , kaip prisilietusi šitų senu*-l gyvenimo, taurumo įgyja ir ta vo jaunystė. Jauti ir kitką ' kaip niekada jauti atsakom?' už šitą palikimą. Po kokių * šimt metų — kokiam rašte » užrašysi gyvą liaudies tą, kurios išmokdavo nernoš' kaip gimtąją kalbą. Juk p8?'' teks būti šito fakto liudininkė Ką reiks auginti, kai taip neužgims antrą kartą atm'™ kertelėj paslėpta daina. Mušnelių kaimas ,,LiauC' kolūkio P draugystės" ^greitai bus pažymėtas jau kaip laukas, Kaip suspėti visus, kurie mūsų laukia? Solveiga CEPO^'
JOACHIMUI LELEVELIU! ATMINTI iiiimnniiiinniMiutHHiimiiiiiiHiiHiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiitiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiHiiiiiiKiiiiiiiiiiin
| j. Lelevelis — tai vienas žyLausių XIX a. pirmosios pusės Lropos istorikų. Jis visai pri[r'ėjo prie klasių kovos vaidL,,ns supratimo istorijos proceį Jo istorinius tyrinėjimus lukštai vertino K. Marksas, nuLdįs, kad „savo kruopščiu ty lėjimu ekonominių sąlygų, Lvertusių laisvų lenkų valstieI baudžiauninku, Lelevelis nu|eikė žymiai daugiau, išaiškinĮamas savo tėvynės pavergimo [riežastis, negu ištisa minia bšytojų, visų bagažą kurių su[aro tiesiog Rusijos koliojimai“. [ Nepaprastai platus J. LeleveĮo mokslinių interesų ratas: iš |irmųjų šaltinių jis tyrė visuoĮ..; istoriją, ypač senovės pa kulį ir viduramžius, savo lau ks istoriją, teisės istoriją, istojnę geogTafiją, kartografiją, [ibliografiją, pagalbines istoriL disciplinas — paleografiją, kltinotyrą, archeografiją, nuĮizmatiką, heraldiką ir genealoįją. Dar profesoriaudamas Vil kaus universitete iki 1824 m., Is paskelbė daugelį savo dar ių. Čia susiformavo pagrindi|ės jo, kaip istoriko, mokslinės loncepcijos. Dideli J. Lelevelio nuopelnai lietuvos istoriografijai, ypač Lltinotyrai. Jis kartu su kitu žymiu senojo Universiteto proksoriumi Ignu Danilavičiumi prado ir ištyrė bei parengė baudai daugelį Lietuvos teisiių aktų — svarbių istorijos bitinių. J. Lelevelis surado lieną pirmųjų (1387 m.) Jogaibs privilegijų, kai kuriuos Liepvos Statuto nuorašus. Kartu u I. Danilavičiumi visa tai paengė spaudai. Tiesa, 1830— 831 metų sukilimas ir priversinė emigracija sutrukdė šį dar
bą užbaigti taip, kaip jis buvo sumanytas. Tačiau ir toks, koks jis buvo išspausdintas 1841 m. Poznanėje, nenustojo savo ver tės iki mūsų dienų. Š. m. kovo 22 dieną sukako 200 metų kai gimė šis įžymus žmogus, plataus diapazono mo kslininkas ir aistringas revoliu cionierius, vienas iš 1830— 1831 metų sukilimo vadovų. Di delė garbė teko mūsų Universi-
PAGERBTAS ATMINIMAS tetui — pagerbiant šviesų pro fesoriaus J. Lelevelio atminimą, suruošti nemaža renginių. Be parodos, kurią parengė Univer siteto Mokslo muziejuje biblio tekos darbuotojai, ir susitikimo su visuomene Verkių moksli ninkų rūmuose, svarbiausią vie tą tarp jų užėmė respublikinė mokslinė konferencija. Konferencijai ruoštis pradėta iš anksto ir rimtai. Todėl gana gausu buvo pranešėjų, rimtos nagrinėjamos problemos. Konfe rencijoje pranešimus skai tė istorikai, etnografai, geo grafai, bibliografai, teisinin kai, tarp jų žinomi mūsų Uni versiteto profesoriai: M. Ju čas, C. Kudaba, L. Vladimirovas, V. Žukas; iš Varšuvos uni versiteto — profesoriai M. Straševska ir Z. Libera; iš Gardino
universiteto ■— profesorius J. Marašas ir docentas V. Cerepica; ir net iš tolimo Tiumenės srities Tobolsko miesto do centas B. Popkovas. Kovo 21 d. Universiteto ma žojoje auloje, gausiai susirinko konferencijos dalyvių ir svečių Ji perpildyta, tai simboliškai primena J. Lelevelio paskaitas, kuriose dalyvaudavo 300 ir dau. giau klausytojų. Pirmininkau jantis, prof. A. Bikelis trumpu įžanginiu žodžiu pradeda kon ferencijos darbą. Išsamų pranešimų apie J. Le levelio veiklą Vilniaus universi tete skaito profesorius M. Ju čas. Seka dar keletas praneši mų, po to konferencijos daly viai eina į parodos atidarymą. Po pietų ir kovo 22 d, iš ryto darbas tęsiamas toliau. Praneši muose gana visapusiškai nušvie čiama J. Lelevelio mokslinė ir revoliucinė veikla, nuopelnai Vilniaus universitetui, jo indė lis į Lenkijos pažangiąją isto riografiją, į revoliucinį judėji mą, įnašas j Lietuvos istoriogra fiją, jos istorijos šaltinių tyri nėjimą, Rusijos istorijos proble mos J. Lelevelio darbuose, J. Lelevelio kartografijos tyrinėji mai ir t. t. Perskaitytas pasku tinis pranešimas, tačiau konfe rencijos darbas, vaizdžiai ta riant, dar nebaigtas. Ir toliau bus tobulinami, redaguojami konferencijos pranešimai. 1987 m. jie bus išspausdinti atskira knyga.
Prof. S. LAZUTKA
. LELEVELIS-VILNIAUS UNIVERSITETO PROFESORIUS I J. Lelevelis (1786—1861) bū tinės istorijos katedrą. Jam su ro istorikas, politikas, lenkų pat teikė tik viceprofesoriaus vietą. iktas, lenkų ir tarptautinės de 1815—1818 m., būdamas Vilniu je, jis rengė senovės istorijos mokratijos ideologas. Vilnius kursą ir pirmąjį lenkišką senojo luvo jo jaunystės miestas. Jame pasaulio istorijos vadovėlį, kurio I Lelevelis išgyveno su pertrau komis 10 metų (iki 38 metų amkeletas istorikų kartų nei pakar tiaus). Jo tėvas vokietis Karolis tojo, nei papildė., J. Lelevelis tą klevelis buvo įžymus Edukaci darbą atliko naudodamasis vo jos komisijos veikėjas, aktyvus kiečių B. Niburo (Niebuhr) ir [ Kosciuškos sukilimo dalyvis. A. Hereno (Heeren) darbais, de Joachimo motina buvo rusė iš dikavo jį:" žemiečiams lietu plutų. Tėvai' gyveno Prūsijoje, viams mano trijų metų darbo poli Karaliaučiaus, vėliau per dalis". Lelevelis katu su I. Darkėlė į Lenkiją netoli Radzimi- nilavičium ėmė rengti spaudai fo Joachimas mokslus ėjo Var Lietuvos statutą. duvoje pas pijorus, o 1804 m. Ryški buvo ir J. Lelevelio vi ptojo į Vilniaus universitetą. suomeninė veikla. 1815 m. jo Pa jis mokėsi istorijos pas T. iniciatyva imta leisti Vilniuje pusaževskį (iki 1806 m.) ir kla mokslinį ir kultūrinį savaitraštį ikinės filologijos pas E. Grode„Tygodnik Wilenski" (jo redak M Pastarąjį, baigusį Getingeno toriumi J. Lelevelis buvo iki niversitetą vokietį, pakvietė 1818 metų). privačiu mokytoju į Lenkiją A. 1818 metais, negavęs profeso lartoriškis. 1804 m. E. Grodekas riaus vietos, (pretekstas — per Uvo pakviestas į Vilniaus uni- jaunas) 32 metų J. Lelevelis iš rorsitetą graikų ir lotynų kalbų vyko j Varšuvą. Skaitė Varšu pfesoriumi. Jis savo iniciatyva vos universitete bibliografijos kaitė ir senovės istorijos kursą. kursą ir buvo kartu viešosios bi ■ Grodekas labiausiai paveikė bliotekos prie Varšuvos univer , Lelevelį studijuoti antikos au siteto bibliotekininku. 1821 m. drius, nukreipė nagrinėti seno- liepos 15 d. laimėjęs konkursą '"s istoriją. istorijos katedros profesoriau^ Teisininko ir švietėjo T. Cac- vietai užimti, buvo paskirtas pro Įi0 I *įkalbėtas * * * * * *J.* Lelevelis 1808 fesoriumi. Prieš tai J. Lelevelis r išvyko į Volynę, anuomet Krokuvoje gavo filosofijos dak •^sėjančią Kremeneco gimnazitaro laipsnį, o Varšuvoje — ; ir buvo istorijos mokytoju. profesoriaus vardą. Vilniuje pra ’Usivyjęs provincijos gyvenimu, dėjo skaityti istorijos kursą * m- jis išvyko į Varšuvą ir 1822 m. sausio 21 d. ir išbuvo ®sišwentė istorijos mokslui. Jį iki 1824 m. rugsėjo 6 d., kai iribojo įžymūs kalbininkai ir isbuvo atleistas iš darbo ryšium Dr‘kai s. Lindę ir J. Bandke. su filomatų ir filaretų byla. Lelevelis pradėjo studijas iš Amžininkų liudijimu, J. Lele ®kijos ir ankstyvųjų viduram- velis įgijo Vilniuje didžiulį pri istorijos. pažinimą. Jį charakterizavo kaip '815 m. Vilniaus universitetas žinantį tautų ir šimtmečių isto kvietė iš Varšuvos jau garsėriją ir dėstantį ją jaunimui iš fį istoriką J. Lelevelį į visuo atminties.
Vilniuje susiformavo J. Lele velio pažiūros į istoriją, jo mokslinės koncepcijos. Jis dėstė visuotinę istoriją iki prancūzų didžiosios revoliucijos (1789 m), istoriografiją ir istorijos metodo logiją. Jis tapo Europoj masto istoriku. Vilnius ėmė garsėti is torijos dėstymu. J. Lelevelio mo kslinės koncepcijos buvo parem tos didele erudicija ir savita fi losofine sistema. į istorijos pro ceso supratimą jis įtraukė ma terialinę ir dvasinę liaudies ma sių kultūrą, ėmė taikyti istorijos šaltinių lyginamąjį metodą, jų tipologiją. Anot J. Lelevelio, pagrindinis žmonijos raidos variklis buvo švietimas. Nuo jo priklausiusi žmonių moralė ir jėga. Toks is torijos raidos priežasčių aiškini mas buvo idealistinis. Lelevelis manė, jog kiekvienoje tautoje gyvena „tautos dvasia". Besikei čianti „tautos dvasia" yra kiek vienos tautos įstatymdavystėje, politikoje, visuomeninėje sant varkoje ir papročiuose. Valsty bė stipri tol, kol ji ištikima ir saugo savo „tautos dvasią", at meta svetimas įtakas. Lelevelis matė istorijoje žmonijos progre so kelią ir nustatė, kad to prog reso stimulas yra žmonių noras tobulėti. Jis bandė paaiškinti, kas padeda ir kas trukdo žmo nėms tobulėti, ieškojo kiekvie name krašte politinių ir morali nių žmonių veiklos sąlygų. Kū rybinių jėgų atpalaidavimas, anot jo, buvo galimas tik politi nės laisvės ir minties laisvės są lygomis. J. Lelevelis jautriai reagavo į XVI a. religines ir politines ko vas, išaugusį merkantilizmą ir ankstyvąsias buržuazines revo(nukelta j 4 psl.)
„JIS YRA ŽINOVAS..." Žymusis XIX a. pradžios vi suomenės veikėjas, istorikas geografas J oachimas Lelevelis paliko ženklų pėdsaką ir bib liotekininkystės bei bibliografi jos srityje. Su bibliotekine veikla J. Le levelis artimai susipažino dar studijų metais (1804—1808), kai jis „ištisomis dienomis sėdėjo universiteto bibliotekoje" ir pirmojo profesoriavimo Vilniu je (1815—1818 m.) metu. Joachi mas Lelevelis palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus universiteto bibliotekos prefektu E. Grodeku, bibliotekininku K. Kontrimu, 1811—1815 m. būdamas Varšu voje, suartėja su Mokslo bičiu lių draugijos biblioteka, padėjo Apeliacinio teismo bibliotekai, kurį laiką pats dirbo Varšuvos universiteto bibliotekoje, bend ravo. su įžymiais to meto bib liotekininkais S. Bantkle, P. Jar-
kovskiu, Varšuvos licėjaus bib liotekininku F. Bentkovskiu ir kt. 1818 m. jis pakviečiamas Į Varšuvos imperatoriškąjį uni versitetą bibliografijos katedros profesoriumi. Darbas biblloteko. j e, domėjimasis knygotyra, E. Grodeko ir kitų Įžymių to meto bibliotekininkystės Ir bibliogra fijos specialistų įtaka paskatino parašyti žymų veikalą „Dvi bib liografijos knygos" (Bibllograficznych ksiąg dwoje. Wllno: Zawadzki, 1823—1826). „Tarybinio studento" skaity tojams siūlome susipažinti su įžymaus mūsų vertėjo, Antano Venclovos premijos laureato, Dominyko Urbo išverstais Joa chimo Lelevelio veikalo „Dvi bibliografijos knygos" fragmen tais (T. 2, p. 245—247). Virginija BAGDONAVIČIENE WU mokslinės bibliotekos rankraščių skyriaus darbuotoja
Būti bibliografu — tai, sako, mezga ir palaiko kuo plačiau esanti gražiausioji ir lemčiau- sius ryšiu su mokslininkais sioji dalia. Iš tiesų, kas gi žmo tiek savoje šalyje, tiek Ir sveti gui begali teikti daugiau mora muose kraštuose gyvenančiais. linio pasitenkinimo, kaip būti Visur jis yra žinomas. (...) Ki susipažinusiam su visais žmo ta vertus, kada bibliografo veik nių veikalais, ir kas begali būti la yra šitaip šakota ir dau labiau miela, kaip turėti prieš gialypė, jis dar<5si poliistorikas, akis gausingus knygų rinkinius, enciklopedistas, kuris moka ir rašytojų rikes ir tolydžio papil žino viską, bet gauna kantriai dinėti savo turimas žinias, apie klausytis priekaištų, jog daug autorius, apie jų aprašomuo ko neišmanąs. .. sius dalykus, apie jų vertę. Bi Išeikvotos yra jo gyvenimo bliografas, kaip poliistorikas ar dienos ir valandos, darbai jo iš enciklopedistas, privalo žinoti sibarstę tame kelyje, kur bega visas naudingas, retas ir įdo lė neįmanomų dorai įžiūrėti re mias knygas, jis vienu akies už ginių; jo mintį slegia smulkybė, metimu pažįsta jas ir įvertina; ir smulkmenų mažybė jį skaldo. jis yra žinovas, jis lengvai ski Yra tai keleivis, paklydęs smė ria spaudą, ženklus, piešinius, lio dykumose, girių tankmėse ir rinkinį, popierių, jis žino, kas lūžtvėse, akimi neaprėpiamuo knygose yra, kadangi visos jo se tyruose, vidur nakties žalt gyvenimo dienos skirtos kny vykslių žiburėlių klaidinamas, goms tyrinėti, klasifikuoti, apra nori viską žinoti, o nežino. Bu šinėti, suieškoti toms kny vo keleivis, kuris skaičiavo per goms, kurias jam nurodo visą savo kelionę, kiek sykių mokslininkai, lakstyti po biblio pastatė koją kuris iš keturių jį tekas bei rinkinius ir tuo būdu traukiančių arklių, kiek sykių turtinti savo žiniją. Šitaip jisai, apsisuko keturi jo vežimo teki dirbdamas malonų darbą, nuo niai, skaičiavo medžių kamie latos kraunasi, didina savo išsi nus, šmėsčiojančius pro šalį, ir mokslinimo atsargas. šakas bei lapus, jį savo šnare Dirbdamas tolydžio savo dar siu supančius, skaičiavo plytas bą, jis (=bibliografas) negali ir akmenis pravažiuojamų mūrų lakstyti ten, kur jo lauktų sienose, kartis ir baslius tvoro trumpalaikiai malonumai ir pra se, kurios jam pro akis praslin mogos, atvirkščiai, jis šalinasi ko, lietaus lašus, kur jo važiuo jų, jis vengia pasilinksminimų jamą kelią merkė, — skaičiavo draugijoje, ir tai tam būtent, visas tas smulkmenas, tik pa kad pats būtų pasirengęs teikti miršo suskaičiuoti, kiek gi lai kuo didžiausio draugingumo pa ko jis padėjo visai savo ilgai slaugas: jis, būdamas turtingas kelionei ir pačiam tam skaičia mokslo lobių, kiekvienam priei vimui. Žiūrėk į tą keleivį — ir namas, mielai teikia įvairiomis štai tu turėsi vaizdą, kas yra kalbomis patarimus, informuoja toks neišsenkančio pareigingu apie knygas. Jis tai daro ir žo mo bibliografas, turėsi vaizdą, džiu, ir raštu. Jo gyvenimas — kas yra tasai darbuotojas, skainuolatinis judėjimas, (...) jis (nukelta J 4 psl.)
4 Tarybinis studentas
J. LELEVELISVILNIflUS UNIVERSITETO PROFESORES (atkelta iš 3 psl.) liucijas. Jis daug dėmesio skyrė reformacijos pergalei Vokietijos ir Skandinavijos kraštuose. Juo se J. Lelevelis įžiūrėjo ir spar tesnę ūkinę veiklą bei raidą, negu tose šalyse (Austrija, Len kija) kur nugalėjo kontrreforma cija. J. Lelevelis neigė absoliu tizmą, kaip politinę santvarką, parengusią revoliucijas. Origina li jo pažiūra į Lenkijos istoriją. Jis skyrė tris jos periodus: Len kijos žydėjimo laikotarpis — nuo Lokietkos iki Jogailaičių dinastijos pabaigos, kai karalius vienijo savo valdžioje provinci jas, kai buvo demokratinė vals tybės valdymo forma — bajoriš ka demokratija ir vyravo tikybi nė tolerancija; Lenkijos smuki mo laikotarpis nuo XVII a. pra džios, pasireiškęs „nuostabiu teritorijų išsiskyrimu", „harmo nijos visuomenėje nebuvimu" ir „piktnaudiškos bajorijos demok ratijos atsiradimu" arba „aristo kratijos Įsigalėjimu", o- svetimi Vazų ir Saksų dinastijų karaliai atnešė „politinę mirtį", laikotar pis, „kai lenkų protus už valdė jėzuitai", smuko moralė, nyko minties, žodžio ir spaudos laisvė; Lenkijos atgimimas (nuo XVIII a. vidurio) buvo susijęs su luomų naikinimu ir valstybės valdžios reformomis. Lietuvos istorija J. Lelevelis ėmė domėtis būdamas dar stu
dentas. Jis nesitenkino įterpda mas Lietuvos įvykius į Lenkijos ir visuotinę istoriją. 1823 m. jis įteikė Universitetui rankraštį „Trumpi Lietuvos Kunigaikštys tės istorijos bruožai nuo pasakiš kų laikų iki galutinio susivieni jimo su Lenkijos karalyste". Šį darbą jis užbaigė 1838 m. jau būdamas emigracijoje. Kokie jo pagrindiniai teiginiai? J. Lelevelis, kaip ir A. Šleceris atmetė teoriją, atsiradusią hu manizmo epochoje (XV—XVI a riboje) apie lietuvių valdančio sios dinastijos kilmę iš romėnų, kaip pasaką. Jis paneigė ir ne mažiau mistišką lietuvių tautos kilmę iš alanų ir kitą teoriją apie lietuvių kilmę iš germanų giminės herulių. Lietuvių kilmės klausimas, nesant archeologijos, lingvistikos, etnografijos, antro pologijos duomenų tuomet buvo neįveikiamas. J. Lelevelis ieško jo duomenų lietuvių mitolologijoje ir religijoje. Jis paneigė XVI a. humanistų sukurtą lie tuvių dievų sistemą, kurią taip populiarino T. Narbutas. Nebuvo tuomet dar studijų iš lietuvių mitolologijos ir religijos, bet įžvalgusis J. Lelevelis jau išsky rė pagrindinius lietuvių pagonitĮ dievus ir dievus globėjus. Lietuvos valstybės susidarymo jis nesiejo su ūkio pažanga ir socialiniais pakitimais. Žemaitijo je iki XV a. jis matė dar lais
vus žmones vienai teisei paval džius. Socialinę nelygybę jiems atnešė svetimšaliai. Feodalinę sistemą lietuviai priėmę iš vo kiečių ir nešę ją į rusų žemes. Lietuvos valstybė, kaip politinė struktūra atsiradusi XII ir XIII a. riboje iš „savųjų miškų". J. Lelevelis neigiamai vertino vokiečių ordino atsikraustymą į Pabaltįjį. Jis nešė „žiaurią priespaudą ir vergiją", „prūsų ir latvių pavergimą ir išnaikini mą", „Lietuva išaugo, (. . .) ge ležimis apsiginklavusi ir apgynė savo nepriklausomybę". Lietuvių—rusų santykiuose J. Lelevelis pirmutinis įžvelgė lie tuvių diduomenės nutautėjimą rusų žemėse. Unija su Lenkija jis vadino ne tik kunigaikščių, bet ir ba jorų, kurie turėjo liaudį pavaldi nystėje" reikalu. Jis nė žodžiu neužsiminė, jog unija visų pir ma buvo nukreipta prieš ordi ną ir turėjo teigiamą reikšmę. Krėvos unija buvo užbaigta 1969 m. Liubline. Pastarąją jis svei kino, nes tai buvusi bajoriško sios demokratai jos politinė per galė prieš Lietuvos ponus. J. Lelevelis, istorikas demok ratas, kėlė bajoriškąją demokra tiją prieš aristokratų valdžią XVI a., lygiai taip pat „liaudies demokratiją" prieš feodalų val džią ankstyvajame feodalizme. Prof. M. JUČAS
if'iHiinninriiiiiiiiiininiiiiiiiHiiiiiiiiimiiiiiniiniiiiiiniliniiiiiiiiiiiinininiiiiiiiiiiniiiiH'iitiiiiiiiiiiiitiimiiiiHiinnniiniiiinnniriiiniiiim
MATEMATIKAI DOVANOJA ŠYPSENĄ VVU diskotekų salėje suren gtas matematikos fakulteto kul tūros klubo konkursinis vaka ras. Anksčiau yra vykę finikų, chemikų ir istorikų vakarai. .. .K pradžių žiūrovus sudo mina matematikų Išradingumas — paaukštinta scena, suręsta diskotekų salės viduryje, žiūro vams patogu stebėti pasirody mą, išvengta stumdymosi, grudi, mosi. Tačiau labiausiai visus domi na matematikų programa-atrakcionai, pantomimos, dainos, šo
kiai ir net sportas. Tiesa, spor tuoti niekas nesportavo, tačiau įrašas iš „Žalgirio" ir Madrido „Realo" dvikovos, sukėlė džiu gų žiūrovų emocijų protrūkį. Scenoje skambėjo savos kūry bos dainos, pačių sukurti pokš tai, linksmi žaidimai. Nuolati niais atlikėjais ir autoriais buvo matematikos fakulteto kultūros klubo senbūvial. Nauja, įdomi ir vakaro vedi mo forma — programos nume riai buvo keičiami su muzikinė mis pertraukomis. Salėje nebu
vo nė vieno nuobodžiaujančio — visi juokėsi, šoko. — Manau, kad tai vienas iš geriausių vakarų, — sako tai komosios matematikos specialy bės, II kurso studentė Inga Juknytė, — programa smagi, nemonotonlška. Nors pasirodymai nesudėtingi, tačiau savitai inter pretuojami yra Įdomūs, suke liantys smagią nuotaiką.
Birutė SULAITYTĖ I kurso, matematikos spec. studentė
Sportas
Kovo 15 dieną VISI sporto salėje įvyko VVU merginų dziu do pirmenybės, o taip pat Uni versiteto ir VISI dziudistų susi tikimas. Gal pirmiausia, kaip ir dera, žodis apie merginas. Pir mas vietas (svorio kategorijos čia turbūt ne taip svarbu) pel-
(atkelta iš 3 psl.) čiuojąs tarnus, lapus, eilutes, o kai kada ir raides, bet neskai čiuojąs minučių, kurios jam ei na vėjais. Neišmatuojamoj erd vių platybėj jis nemato gražių jų vietų, žaviųjų reginių, nejau čia gamtos nei meno kerų, ne vertina daiktų įvairybės, kadan gi labiausiai jam rūpi smulkme nos ir mažmožiai. Juose jisai skendėją ir eikvoja brangų lai
nė: A. Motiejauskaitė (ChF), Marcinkevičiūtė (IF), V. Gordiševa (EKKF), I. Bendaravičiūtė (ChF). O po to merginos atsidūrė jau stebėtojų vaidmenyje — ant tatamio kovojo VVU ir VISI vaikinų rinktinės. Varžy bos tikrai buvo labai atkaklios. Pergales paeiliui pelnė tai Uni versiteto, tai VISI dziudistai. Prieš paskutinįjį, sunkiasvorių, susitikimą rezultatas buvo ly gus 2:2. Lig šiol pergales VVU pelnė V. Ūdras ir A. Alandavi čius, o G. Papinigis ir E. Bitau tas savo kovas baigė lygiomis taškai neskiriami. šio susitikimo pabaigos VVU rinktinės narys, sunkiai svoris V. Rybelis; pasakė: — Nesitikėjau, kad pavyks
eigoje
žiupsnelis informacijos. Už kiekvieną pavykusį veiksmą „atlikėjas" yra „premijuoja mas". Pats menkiausi, koka, didesnis — juko, —. liau — vazaris, pusė pergalės. Balų skaičiavimo sistema dziudo tuo ypatinga, kad gali su rinkti šimtus „kokų" ir „jukų", bet vienas vazaris yra svarbes nis. Tada belieka tik vienas ke lias — „švari" pegalė. Ją V. Rybeliui pavyko pasiekti. Rezul tatu 3:2 susitikimą Universiteto dziudistai.
A. BUTKEVIČIAUS nuotrau koje — VVU dziudistų rinktinė.
ką. Žūsta jam valandos, žūsta metai vargiame ir pernelyg daug atsidėjimo reikalaujančia me triūse, tarp dulkių ir šiukš lių, tarp sudūlėjusių, suplėkusių popiergalių. O darbo nuobodu, lio, aistros arba kietos pedar.^!. rijos slegiamas graznos ir gyvy, bės ieško sąmojo blyksniuose arba žodžio šmaikštumynuose, kad ir nelabai šmaikščiuose. .
KELIALAPIAI Į SANATORIJAS 1. Amb. Druskininkai. 04.11—05.04., 130 rub. 2 vienetai. 2. Amb. Druskininkai 05.01.—05.24., 140 rub. 1 vnt. 3. Amb. Druskininkai 06.22.-17.15., 130 rub. 1 vnt. 4. Pans. „Gintaras", Palanga 04.01.—04.24., Kaulų, raumenų. CNS, kraujo apytakos sutrikimai, 130 rub. 1 vnt. 5. „Draugystė", Druskininkai. 04.18.—05.11. Virškinamojo trakto sutrikimai. 110 rub. 1 vnt. 6. „Dainava", Druskininkai. 04.15.—05.08. Kraujo apytakos su trikimai. 120 rub. 1 vnt. 7. „Jūratė", Palanga. 04.18.—05.11. Kaulų-raumenų, CNS, kraujo apytakos sutrikimai. 130 rub. 2 vnt. 8. „Draugystė", Druskininkai. 04.29.—05.22. Virškinamojo tra kto sutrikimai. 110 rb. 1 vnt. 9. „Jūratė", Palanga. 05.07.—05.30. Kraujo apytakos sutriki, mal. 130 rb. 1 vnt. 10. Amb., Soči. 06.11.—07.04., 150 rub. 1 vnt. 11. „Spalis", Birštonas. 06.22.—07.15. Virškinamojo trakto su trikimai. 160 rub. t vnt. 12. „Nemunas", Druskininkai. 06.23.—07.16. Virškinamojo trakto sutrikimai. 125 rub. 1 vnt. 13. „Zolotoj kolos", Soči. Of.01.—05.24. Kraujo apytakos su trikimai. 120 rub. 1 vnt. 14. Jesentuki. 06.28.—07.21. Širdies-kraujagyslių sistemos su trikimai. 120 rub. 1 vnt. 15. „Letcy", Baltarusija. 06.28.—07.21. Širdies-kraujagyslių sis temos sutrikimai. 160 rub. 2 vnt.
KELIALAPIAI Į POILSIO NAMUS IR PANSIONATUS 1. „Lampėdžiai", Kaunas. 04.05.—04.16. 39 rub. 2 vnt. 2. „Šilelis", Anykščiai. 05.16.—05.27. 38 rub. 4 vnt. 3. „Neringa". Palanga. 05.16.—05.27. 54 rub. 4 vnt. 4. „Neringa", Palanga. 05.19.—05.30. 40 rub. 4 vnt. 5. „Lampėdžiai", Kaunas. 05.23.—06.03. 39 rub. 2 vnt. 6. „Trakai", 06.10.—06.21. 48 rub. 2 vnt. 7. „Neringa", Palanga. 06.12.—06.23. 40 rub. 4 vnt. 8. „Trakai". 06.22.—07.03. 48 rub. 2 vnt. - ? 9. „Neringa", Palanga: 06.24.—07.05. 40 rub. 3 vnt. 10. „Gintaras", Palanga šeimyn. 05.30.—06.10. 108 rub. 1 vnt. 11. „Trakai", šeimyn. 06.21.—07.02. 112 rub. 1 vnt. 12. „Šilelis", Anykščiai, šeimyn. 06.21.—07.02. 76 rub. 1 vnt 13. „Gintaras", Palanga, šeimyn. 06.24.—07.05. 80 rub. 1 vnt. 14. „Lampėdžiai", Kaunas, šeimyn. 06.28.—07.09. 78 rub. 1 vnt. 70 proc. kelialapio kainos apmoka profsąjunga. Kreiptis į fa kultetų studentų profbiurų pirmininkus arba VVU studentų profsąjungos komitetą.
PASALINTI NEPAŽANGŪS STU DENTAI
JĖGA IR VIKRUMU Iš pradžių gal kiek informa cijos. Dziudo, kaip sportas, išsi vystė ir susiformavo iš japoniš kojo džiu-džitsu. Yra skiriami sportinis ir kovinis dziudo. Pa starasis mūsų šalyje nekultivuo jamas. Japonų kalba dziudo reiškia lengviausią kelią į per galę. Čia stengiamasi pasinau doti ne tik savo jėga ir vikru mu, bet ir priešininko inertišku mu. Taisyklės „yra jėgos — proto nereikia" šiai sporto šakai nepritaikysi. Gal todėl mūsų respublikoje dziudo taip spar čiai plinta tarp merginų.
JIS YRA ŽINOVAS..."
MaF.: Iš I kurso — A. Saltykova, iš II kurso — L. Papšo, L. Peškova, N. Jazukevičiūtė, R. Vaičekauskaitė. FF: Iš II kurso — O. Krivenkaja, iš trečio kurso — V. Ste ponaitis, iš IV kurso E. Michnevičius, E. Jankauskas. ChF: Iš II kurso — A. Stonys. MF: Iš II kurso —- I. Dovainytė, R. Safkinaitė, iš III kurso — A. Vošteris, iš V kurso — G. Chlosevičiūtė.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841062, išduotą PEF siudenfei Violetai URBONAITEI, laiky ti negaliojančiu.
PEF pramonės planavimo specialybės V kurso, II gru pės studentai ir kuratorė nuoširdžiai užjaučia Raselą KR1UKELYTĘ dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 760. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. t. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — bt-27-30. «CoaeTCKMM cTyfleHT» — opraH napncoMa, peKropara, KOMurera KOMcoMona, npocįmoMa opąeHos Tpyfloaoro KpacHoro 3HaMeH« Apynefiu Hapofloa BMnbHioccKoro yHMaepcHTera mm. B. KancyKaca. Ha nMraacKOM MWKe. Peflaicrop A. JlMniurac.
h
Dingusį studento pažymėjimu Nr. 811761, išduotą EKFF studen tei Ingridai POLIAKUTEI, laikyii negaliojančiu.
Dingusj studento pažymėjinų Nr. 840869, išduotą IF studentei Marijai CETYRKO, laikyti negeliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 831038, išduotą PEF studei tui Dariui VALENTUKEVIČIUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusj studento pažymėjime Nr. 811068, išduotą IF studentei Jolantai SAKALAUSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 811760, išduotą EKFF studen tei Ilonai KISIELYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Korektoriai: R. Šimkus, R. drys.
--------------------------- -d EKFF statistikos speciali' bės I kurso kuratorius ir studentai nuoširdžiai užjaučia Jolantą BALILIONYTĘ tėvelio mirties.
Redaktorius A. LJPSTAS
Į I I I