ŠIAME NUMERYJE: PRADEDAME POKALBĮ APIE BENDRABUČIŲ TARYBAS GARBINGAS JUBILIEJUS UNIVERSITETO OPERATYVINES GRUPES REIDAS
:
melagių
i
Šventes
ATGARSIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 11 (1036)
1978 111. balandžio 7 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
TRUMPAI Kovo 28 d. įvyko Univer siteto Tarybos, partijos ir komjaunimo komitetų posė dis, kuriame buvo apsvarsty ti studentų internacionalinio auklėjimo klausimai Ekono minės kibernetikos ir finan sų fakultete, vykdant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavi mų nutarimus. Pranešimus padarė fakulteto prodekanas doc. V. Tamošiūnas ir tarpfakultetinės politinės ekono mijos katedros vedėjas doc. A. Jablonskis. Diskusijose dalyvavo pro rektorius doc. B. Sudavičius, fakulteto dekanas proL A. Žilėnas, prof. K. Daukšas, doc. E. Meškauskas, doc. V. Gobis ir kiti.
Praėjusį penktadienį į ak tyvo mokymą susirinko aka deminių grupių pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriai. Čia jie išklausė Universiteto komjaunimo ko miteto sekretoriaus H. Ramo no pranešimą apie komjauni mo organizacijos pasiruošimą mūsų aukštosios mokyklos 400 metų jubiliejui. Sekreto riaus pavaduotoja Z. Besasparytė papasakojo aktyvui apie socialistinio lenktyniavi mo, skirto VLKJS 60-mečiui, organizavimą Universiteto komjaunimo organizacijoje.
I
EIKTAS APDOVANOJIMAS pusėjus pavasariui, mūsų iversitetas pradėjo savo -tuosius gyvavimo metus, įpareigoja mus, kad Viljs Universiteto garbingo )H>iliejaus metai taptų vieni ii| turiningiausių, našiausių Roję senosios Alma Mater rijoje. er ilgus savo gyvavimo žius mūsų aukštoji mokj<la išugdė nemaža puikių kslininkų, kultūros bei H no darbuotojų. ■ Ji pasiekimus, didinant p< lagoginio ir mokslinio tiria mojo darbo efektyvumą,
sėkmingai įvykdytus jubilie jinių metų socialistinius įsi pareigojimus, Universiteto kolektyvui įteiktas TSRS aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos ir Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos centro komiteto Garbės raštas. Įvykusiame iškilmingame profesorių, dėstytojų ir stu dentų susirinkime garbingą apdovanojimą įteikė ir nau jų laimėjimų kolektyvui pa linkėjo TSRS aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo
ministerijos mokslinės-techni nės tarybos pirmininkas V. Krutovai. Apdovanojimo proga ko lektyvą pasveikino respubli kos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. įteikiant Garbės raštą, dalyvavo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi lius, prorektoriai doc. J. Gri gonis, doc. B. Sudavičius, partinio komiteto sekretorius doc. K. Poškus ir kt.
MŪSŲ TIKSLAS - GEROS ŽINIOS
[tempto darbo metai ■ 4es susidomėję perskaitėme Lietuvos TSR Konstitucijos plijektą. Mane patį daugiausia liečia 43 straipsnis, kuria me įrašyta: „Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į mokslą". Šia Konstitucijos (pagrindinio įstatymo) straipsnis giliai į I iekvieno mūsų širdį įaugęs momentas. Mums sunku įsi aizduoti, jog daugelyje pasaulio šalių mokslas yra pasit# rinčių teisė. M 4ums, tarybinei studentijai, džiugu, kad partija ir vy®isybė nuolatos rūpinasi liaudies švietimo sistema. Miš studijuoju Ekonominės kibernetikos finansų fakultete ekonominės informacijos specialybę. Baigus man bus Rinkta inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija. Kiek triūso, dvasinių jėgų atiduoda studentams fakulteto dėstytojai, kai ka| baigę aukštąją mokyklą mes būtume geri specialistai. M'žiugu ir tai, kad Lietuvos TSR Konstitucijos projekto S'į rstymas vyksta tokiais reikšmingais mūsų Universitetui metais. Iki keturių šimtmečių Jubiliejaus liko nepilni met ai. Tai turi būti įtempto darbo, aktyvios visuomeninės vįĮ metai. Kiekvienas turime jausti didžiulę pareigi T.1 tsakomybę ir įnešti konkretų indėlį į tų metų laimėji mus
V. ALKSNERIS Universiteto komjaunimo komiteto narys
J. IGNATONIS, Komjaunimo komiteto narys
Studentės sveikina garbin gą svečią.
Praėjusį savaitgalį Medici nos fakulteto pirmūnai rin kosi į jau tradicinį „Pirmū nų vakarą". Neveltui tarp medikų populiari sentencija „Per aspera ad astra". Taigi, ir šį kartą, tie, kam pavyko susirasti, turbūt labiausiai už maskuotą kavinę sostinėje — „Žaltvykslę”, pateko į smagų studentų susibūrimą. Vakaro svečiai buvo Medicinos fa kulteto partinio biuro sekre torius doc. A. Jonaitis, Uni versiteto komjaunimo komi teto narys K. Galvičius, sek retoriaus pavaduotojas R. Jagminas, fakulteto komjau nimo biuro sekretorius P. Alchovka, keturi studentai iš Čekoslovakijos (du iš jų me dikai). Kiekvienas fakultete turi savo džiaugsmų ir bėdų. Šį
vakarą bene aktualiausi buvo akademiniai klausimai. Kodėl tokiame gausiame fakultete tiek nedaug labai gerai besi mokančių? Kokios problemos domina vieno ar kito kurso studentus? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų buvo bandyta rasti atsakymus. Visi bandymai ieškoti kažkokių šalutinių vienos ar kitos nesėkmės priežasčių — tai tik pasiteisi nimo prieš save, draugus ieškojimas. Tikriausiai, teisus buvo IV kurso seniūnas V. Žemgulis, kuris teigė, jog pagrindinis veikėjas — stu dentas ir tik nuo jo valios priklauso, kokių jis pasieks rezultatų. Juk nežiūrint to kios audringos sesijos antra kursiai R. Jankauskas, K. Strupas liko ištikimi sau, jie ir šį kartą išlaikė visus egza minus tik labai gerai. Iš 26 tą vakarą apdovanotų VLKJS CK ir Aukštojo bei spec. vi durinio mokslo ministerijos ženkleliu „Už puikų moky mąsi", 10 buvo apdovanojami antrą kartą. Mūsų tikslas ugdyti ir puoselėti visapusiš kai išsilavinusius specialistus. Mokymo auklėjimo komisijos
nariai stengiasi, kad tarp mūsų būtų daugiau tokių stu dentų, kaip Dainius Pūras (III k.) — puikus studentas, aktyvus SMD narys, geras visuomenininkas, sportinin kas; K. Trainavičius — kom jaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas, Lenino stipen dininkas; V. Kuosaitė (V k.), N. Gasnelytė (III k.) Medikui geros žinios labai svarbus dalykas, nes vėliau kiekviena klaida, kiekvienas nežinojimas žmogaus sveika tos ar net gyvybės kaina at siperka.
Vakaras praėjo, liko prisi minimai, įdomios mintys, nauji planai. O dienos nelau kia, vis bėga artindamos naują sesiją, naujus džiaugs mus ir rūpesčius. Kad gerai išlaikytume egzaminus, reikia ruoštis jau šiandien. Tegul nuoseklus, kasdieninis triū sas bus kiekvienam iš mūsų sėkmės laidas pavasario sesi joje. V. I.ATAKAITC, MF komjaunimo biuro sekretoriaus pavad. akademiniam darbui
Praėjusių metų pabaigoje vyko liaudies deputatų susi tikimas su rinkėjais. Buvo gauti rinkėjų pageidavimai pratęsti 14 autobuso maršru tą iki studentų miestelio ir ten įrengti 18 autobuso sto telę. Gavome Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies depu tatų tarybos vykdomojo ko miteto atsakymą. Jame rašo ma, kad 14 autobuso maršru tą numatyta pratęsti iki stu dentų miestelio iki 1978 m. birželio 30 d. ir įrengti 18 autobuso maršrute stotelę „Senoji plytinė" — iki š. m. gegužės 1 d.
Š. m. kovo 29—31 d. d. Universiteto studentų prof sąjungos komiteto pirminin kas A. Kairys ir pirmininko pavaduotojas R. Vosylius viešėjo Talino Politechnikos Institute. Čia abiejų aukštųjų mo kyklų profsąjungos komitetų atstovai pasirašė 1978 metų bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta keistis profsąjungos aktyvo delegaci jomis, siųsti atstovus į prof sąjungos aktyvo mokymus bei kt. Tokia pati sutartis pasira šyta ir su Lvovo profsąjun gos komitetu.
Profesoriui Petrui Katiliui — 75 Kasmet rugsėjo pirmąją gausus jaunimo būrys susiren ka į- Matematikos ir mechani kos fakultetą. Laukia pirmo sios paskaitos. Smalsūs jau nuolių žvilgsniai pasitinka kiekvieną dėstytoją. Tačiau ramiai ateinantį prie fakulte to rūmų aukštą, tiesų, bet jau žilagalvį vyrą pažįsta visi. Profesorius P. Katilius! Pro fesorių jie pažįsta iš matema tikos mokytojų pasakojimų, iš susitikimų respublikos rajo nuose, iškilmingose jaunųjų matematikų neakivaizdinės mokyklos absolventų išleistu vėse, iš profesoriaus parašytų geometrijos knygų. Profesorius pasitempęs ne tik rugsėjo pirmąją. Jis visa da toks: paskaitoje, moksli niame seminare, mokslinės tarybos posėdyje, jaunimo būryje. Žvalus, sąmojingas, darbštumo, kuklumo, princi pingumo, punktualumo pa vyzdys. Baigęs Marijampolės gim naziją, jis studijavo matema tiką Kauno universitete. 1926 metais baigęs šią aukštąją mokyklą, pradėjo dirbti Gam tos - matematikos fakultete. Vėliau tęsė matematikos stu dijas Heidelbergo universite te Vokietijoje. 1929 metais Heidelbergo universiteto Gamtos-matematikos fakulte tas už darbą „Apie kreivių tinklus ir erdvės dalinimą ei lėmis" jam pripažino moksli nį daktaro laipsnį. Grįžęs iš užsienio, skaitė įvairius mate matikos kursus Kauno univer sitete. Atkūrus Tarybų val džią Lietuvoje, P. Katilius su Gamtos - matematikos fakul tetu persikėlė į Vilniaus uni versitetą. Jis tampa fakulteto prodekanu ir katedros vedė ju. 1943 metais okupantai uždaro Universitetą. Šiuo sun kiu Universitetui metu profe sorius rūpinasi fakulteto bib liotekos ir mokslinės aparatū
ros išsaugojimu. Jo pastangų dėka fakulteto turtas buvo iš saugotas. 1944 metais P. Ka tilius kartu su profesoriumi Zigmu Žemaičiu, docentais Gerardu Žilinsku ir Vytautu Paulausku sudaro respublikos matematikų branduolį. Profesorius P. Katilius va dovauja Geometrijos katedrai, keliolika pokario metų pirmi ninkauja jungtiniam Fizikosmatematikos fakulteto mate matikos katedrų posėdžiui. Jis yra įvairių mokslinių tary bų narys, redaguoja Univer siteto „Mokslo darbų" mate matikos sąsiuvinius. Jau dau giau kaip penkiolika metų yra matematikos žurnalo „Lietuvos matematikos rinki nys" atsakingasis redaktorius. Profesorius Katilius — Lietu vos matematikų draugijos val dybos narys. Yra išleidęs geometrijos
vadovėlių aukštųjų mokykit matematikos specialybių stu dentams: „Analizinę geomet riją" (tris laidas), „Diferen cialinę geometriją" ir „Geo metrijos pagrindus". Profeso rius Katilius ne vienam stu dentui atskleidė matematikos mokslo darnumą ir grožį, įteigė mintį paskirti savo gy venimą matematikai. Dabar gerai žinoma Lietu vos geometrų mokykla yra profesoriaus Katiliaus moksli nės ir organizacinės veiklos rezultatas. Profesorių Katilių labai gerbia ir kitų respublikų ma tematikai, fizikai, gamtinin kai. Jį gerai pažįsta vyresnio sios kartos inžinieriai, buvę Kauno universiteto studentai, kurių ne vieną profesorius yra paskatinęs dirbti moksli nį darbą. Beveik visi mūsų matematikai — buvę profe
V. NAUJIKO nuotraukoje: profesoriai
soriaus studentai. Ne vienam sunkiais pokario metais jis yra pataręs nenuleisti rankų, atkakliai dirbti, mokytis. Profesorius P. Katilius — nuoširdus gamtos bičiulis, iš vaikščiojęs mūsų respublikos girias, išplaukiojęs ežerus ir upes. Jam labai artima literatūra, menas, grožis. Jis sąmojin gas pasakotojas, nuoširdus bendradarbių kolega, savo mokinių bičiulis ir draugas. Gausi Universiteto matema tikų šeima kartu su kitais profesoriais, docentais, dėsty tojais, studentais linki jubilia tui jo 75-ųjų gimimo metinių proga neišsenkamos energi jos, toliau ugdyti mūsų liau dies švietimą, mokslą, kultū rąH. JASlONAS Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas
matematikai Petras Katilius su Jonu Kubiliumi.
OlffifflRHnmiffliifiUWUIMtUllDUUllUIUIIIlUIIIHIlllllllllllllllllllliUllllllllilllHllIlllllllil|l!llllllUIIlllllUIIIIIIIIIIIIUIIIIIIIIIlllllUllllIIimiUlllllllllllllllUlllllllllill]
Mums sunku įsivaizduoti paukštį be abiejų sparnų, taip ir bendrabutį — be pir mininko. .. Prabėgs keli mė nesiai ir gražus teisininkų absolventų būrys pasklis po respubliką. Jame bus ir Bro nius Zalaga, ilgametis TF bendrabučio tarybos pirmi ninkas. O kol kas Bronių su tinku bendrabuty, bandau iš jo išpešti kuo daugiau tų vadovavimo perliukų, ver tingų patarimų sau ir vi siems Universiteto bendrabutiečiams. V. K.: — Koks jis — bendrabučio tarybos pirmi ninkas? Ar galima suformu luoti jo sąvoką .supratimą? B. Zalaga: — Tai studen tas, atlikdamas šias pareigas, parodijuodamas žinomą Liud viko XIV posakį, galėtų pa sakyti: „Bendrabutis — tai aš". O jeigu truputį rimčiau, tai pirmininkas — lyg jun giamoji grandis tarp gyven tojų ir komendanto dekanato, visuomeninių organizacijų, kuri negali nutrūkti nei va landai. V. K.: — Prieš trejus me tus tave išrinko naujo teisi ninkų bendrabučio tarybos pirmininku. Ką ir bekalbė ti, sunkumų tada tikriausiai buvo apstu. B. Zalaga: — Iš tiesų, su gužėję į naują pastatą, pir mom dienom jautėmės nejau kiai — nosį dar gniaužė ait rus dažų kvapas. Griebė ta da tvarkyti savo išsvajotus rūmus, gyvenimą į norma lias vėžes statyti. O kad ypač sunku tatai daryt bu vo, manau, pasakytų ir tas faktas, jog studentų miestely buvom pirmieji naujakuriai. V. K.: — Šiandien teisinin kų bendrabuty „šeimininkau ja" naujas pirmininkas. Įdo mu būtų sužinoti, kokius lin kėjimus jam perdavėte, į kokias problemas reiks at kreipti dėmesį. B. Zalaga: — Palinkėjau
APIE MŪSŲ ANTRUOSIUS NAMUS
SVEČIAS AR ŠEIMININKAS' dar labiau suburt bendrabu čio kolektyvą. Ir kad bendrabutiečiai susitiktų ne vien prie televizoriaus ekrano ar virtuvėje. Norėtųsi, kuo dau giau tokių masinių renginių, kuriuose mūsų studentai da lyvautų ne kaip pasyvūs ste bėtojai, o kaip draugai, geri organizatoriai. Viena iš svar biausių problemų — naujųjų gyventojų įsiliejimas į naują kolektyvą. V. K.: — Taip, naujokų, ypač pirmakursių, buičiai — ypatingas dėmesys. Labai svarbu padėti jiems greičiau adaptuotis aukštosios mokyk los sąlygomis. Kaip sekasi šiame darbo bare? B. Zalaga: — Jau pirmo mis rugsėjo mėn. dienomis į didelį susirinkimą susikvie čiau savo bendrabučio gy ventojus. Čia supažindinom juos su bendrabučio vidaus tvarkos taisyklėmis, teisėmis ir pareigomis, pasitaikančiais sunkumais ir keliais jiems iš spręsti. Sienlaikraščio ir pa sikalbėjimo su studentais, daugelio kitų priemonių pa galba stengiamės pasiekti tai, kad mūsų studentai suprastų, jog bendrabutis — jų na mai. Ir ka i žiūrėtų savo na mus kaip tikri šeimininkai. Reikia stengtis sustiprinti „fuksų" buitinę kontrolę, ge rinti jų buitines sąlygas. V. K.: — Mokyti gali tik tas, kuris žino daugiau už tuos, kuriuos jis moko. Įdo mu būtų išgirsti, kokie „pa sitobulinimo" kursai" vykda vo pirmininkams, ar tie „kursai“ buvo tikra aktyvu mo ugdymo mokykla? B. Zalaga: — VU profsą jungos buities taryba perio diškai rengia bendrabučių
tarybų pirmininkų pasitari mus — savotiškus semina rus. Jų kiekybe negalim skųstis. Neretai mes gaudavom praktinius patarimus sa vo veiklai gerint. Rodos, viskas gražu. Tik kažin ar tai savarankiškumo, aktyvu mo ugdymas. Gal reikėtų daugiau teorinių žinių duoti pirmininkams, reikėtų bend rabučių taryboms (ne vien jų pirmininkams!) rinktis bū rin savo darbais pasidžiaug ti ir kitiems parodyti, bėdas aptarti ir sprendimus suma nyti. Mes puikiai supranta me, kokią neįkainojamą reikš mę turi susitikimai su rekto rato atstovais, butų skyriaus darbuotojais. Kodėl nepaban džius taip padaryt su kitų Vilniaus, Kauno aukštųjų mokyklų bendrabučių tarybų pirmininkais ir pan? V. K.: — Kiekviena dides nė šventė palydima progine priemone ir bendrabuty. Daug renginių ir „be pro gos". Kaip manai — ar or ganizuojamų masinių rengi nių būna pakankamai? Ko jiems trūksta? Ką daryti, kad juose dalyvautų daugiau stu dentų? B. Zalaga: — Galima pa minėti vakarą su TF prode kanu Z. Namavičiumi apie šiandieninį Austrijos jauni mą, generolo majoro P. Pet ronio pasakojimą apie Tary binės Armijos laimėjimus. P. Pečiūros pokalbį apie lietu vių tautos papročius bei su sitikimą su LLKJS XIX suva žiavimo delegatu S. Židoniu ir daug kitų. Priemonių pa kankamai. Bet reikia susi mąstyti apie jų įvairumą. Manyčiau, lieka užmiršti dar bo veteranai ir pirmūnai,
gausių meno mūzų atstovai. Tikriausiai, suvieniję kelių fakultetų bendrabučių jėgas, galėtume suorganizuoti įspū dingą vakarą su mėgstamu aktoriumi, dailininku ar dai nininku. V. K.: — Bendrabučio gy venimas — ne vien jo pir mininko, tarybos, komendan to reikalas, bet ir fakulteto visuomeninių organizacijų, dekanato parama.. . B. Zalaga: — Naudodama sis proga, noriu padėkot De kanatui, visuomeninėms or ganizacijoms, bendrabučio komendantei, visoms jo dar buotojoms už nuoširdų rūpi nimąsi mūsų gyvenimu bend rabuty. . . Na, ir prisimint pa tarlę — tobulėti ribų nė ra. V. K.: — Ką labiau siai įsiminei, studijuoda mas mūsų senajame, bet die na iš dienos jaunėjančiame Universitetel B. Zalaga: — Visų pirma, pirmosios mūsų dienos aukš tojoje mokykloje ir pirmieji žingsniai bendrabučio tarybos pirmininko poste. Negali už miršti susitikimų su žymiais žmonėmis — mokslininkais, pedagogais, visuomenės vei kėjais. O kur dar tos die nos, kurios it kelrodė žvaigž dė rodo kelią mokslo žinių viršūnėn! Kuris studentas nemėgsta savo mediumo, va karų ir kitų priemonių, net... egzaminų. Bet vieno truputį gaila — kodėl neįkūrė Uni versiteto 1578-aisiais metais. Juk taip norėtųsi šį jubiliejų pažymėti studentų būryje.
V. KAUPAS „T.S." visuom. korespondentas
Redakcijos prierašas: Kvie čiame visus mūsų laikraščio skaitytojus pasidalinti minti mis apie tarybų darbą, stu dentų gyvenimą bendrabuty je. Laukiame jūsų laiškų.
Kada pasakiau ketvirtakursiams, kokiu reikalu aš pas juos atklydau, merginos su paslėptu apmaudu pasakė: — Ir pernai ruošėsi apie mus parašyti. Bet taip ir ne parašė. Šiuose žodžiuose nėra tuš čio pasipūtimo garbės ir šlo vės vaikymosi gaidos. Nors didžiuotis pelnytai yra kuo: teisės fakulteto ketvirto kur so antroji — geriausia aka deminė grupė fakultete. Šių metų žiemos sesija išlaikyta labai gerai. Pažangumo vi durkis — 4,57 balo! Net fa kulteto dekanas doc. I. Nek rošius nepatikliai žiūri į šį skaičių. Ir galbūt rimtai, o gal juokais sako, jog dėsty tojams reikėtų peržiūrėti dės
Grupė aktyviai dalyvavo viktorinoje „Universitetui 400 metų". Komanda, vado vaujama A. Pauraitės, užėmė pirmąją vietą fakultete. 0 baigiamajame ture Teisės fa. kulteto komanda (kapitonė L. Meškauskaitė) gavo paska tinamąją premiją. Teisinin kus aplenkė kaimynai ekono mistai. Taigi jie — busimieji tei sininkai. — Gal jau teko paragauti šios duonos? — paklausiau merginų. — Trečiame kurse atliko me praktiką. Tačiau šiek tiek nusivylėme. Jos metu sužino jom tik tai, ką buvom girdė ję per paskaitas. Bet mes nenusiminėm, o stengiamės dar
Pelnytas pasididžiavimas tymo metodiką, nes studentai perdaug gerai laiką egzami nus. — Jau pripratome prie to, kad studijų knygelėse būtų vien „labai gerai", — šypso si A. Kriščiūnaitė. — Kai laikėme administracinės atsa komybės egzaminą, du mūsų draugai iš auditorijos išėjo labai nuliūdę — gavo ketver tus, o visi likusieji dvide šimt penki — penketus. — Sakykit, merginos (po kalbyje dalyvavo vien mer ginos), kas padeda jums moksle! Sąmoningūmas, ištvermin gumas, pasiaukojimas, drau giškumas, meilė būsimam darbui, — suklegėjo visos. Su užsidegimu kalbėjo apie grupės seniūnę T. Mockevi čiūtę, kuri sugeba suderinti gerą mokymąsi ir visuomeni nę veiklą — ji Universiteto Kiemo teatro aktorė. Tačiau visi jie ne tik gerai mokosi. Rūpi jiems ir geras kino filmas, ir teatras bei ki tos pramogos. Neseniai visa grupė važia vo į Panevėžio dramos teatrą žiūrėti „Edipą karalių". — Nepamirškit paminėti mūsų sportininkių, — primi nė grupės komjaunimo sekre torė Aldona Pauraitė. Draugai didžiuojasi Loreta Mozuraityte ir Laima Rudaminaite. Loreta — slidininke, respublikos studentų rinkti nės narė, o Laima — irkluo toja, aštuonvietės įgulos na rė, kandidatė į TSRS sporto meistrus. Abi merginos neat silieka ir moksle, todėl kad yra darbščios ir reiklios sau.
geriau mokytis, gilinti žinias. — Sakykite, kuo skiriasi studentas teisininkas nuo teisininko specialisto? — Studentas yra studen tas. Jam viską pateikia teo| riškai. O dirbantis įstaigoje specialistas gerai žinomą teo riją turi praktikoj pritaiky ti. Specialistas turi būti pa siruošęs netikėtumams, kurie reikalauja išradingumo, ži nių, jo paties sukurtų teori jųTokią A. Kriščiūnaitės nuo monę palaikė Aldona ir l.oJ reta, kitos merginos. — Ar čia tikrai jūsų pa šaukimas, jūsų vėžės? — gal kiek netikėtai paklausiau. — Mes jau ketvirtakurs ai ir turėjome laiko įsitikinti, ar teisingai pasirinkome savo kelią, — sako grupės kom jaunimo sekretorė A. Pau raitė. — Visi mes didžiuoja mės būsima profesija — juk ji tokia įdomi, visada pilna kažko nelaukto ir naujo. Mes norim padėti žmonėms iš vengti klystkelių. Na, o kas tikėjosi rasti studijose kaž ką kitą, kas norėjo tik stu dentauti, negalvodamas apie būsimą darną, ar patikrinti savo jėgas (įstoti į šią spe cialybę nelengva), tas jau seniai atsisveikino su Univer sitetu. Štai, kokie jie, geriausios akademinės grupės studen tai, trejus metus iš eilės iškovojantys pereinamąją pa žangumo gairelę.
T. STANIULĮ Tt I k. žurnalistl
Dėmesys sieninei spaudai Vaizdinė agitacija ir propaganda daro didelį poveikį jaunimo auklėjimui. Mes gyvename didelių įvykių išvakarėse. Artėja VLKJS 60-tis, mūsų senosios Alma Mater 400 metų jubiliejus. Fakultetų komjaunimo biurams, sieninių laikraštėlių redkolegijoms reikėtų žymiai geriau informuoti studentiją svarbiausiais mūsų aukštosios mokyklos, fakultetų, komjaunimo gyvenimo klausimais. Dar kartą peržvelkime šlovingojo komjaunimo istorijos etapus, garbingų apdovanojimų momentus. Neturime pamiršti studentų tradicijų, savo apybraižose, pasakojimuose rašykime apie mokslo pirmūnus, studentus aktyvistus. Laukiame jūsų vaizdingų reportažų, pasakojimų iš studentų švenčių, pasidalinkime įspūdžiais, kaip ruošiamės darbui studentų statybiniuose būriuose vasarą. Mūsų laikraštėliuose dar pasitaiko neįdomių publikacijų, ne visada iš gausaus temų rato atrenkamos pačios svarbiausios ir aktualiausios.
Rekomenduotume sienlaik raštyje įvesti vedamąjį, kuris atspindėtų mūsų aukštosios mokyklos svarbiausius įvy: kius. Pasigendame pačių studentų minčių, poezijos pos mų, satyros, humoro skyrelių, kuriuose pašieptume blog® lankančius paskaitas ir skolininkus. Reikėtų įvesti p® stovias rubrikas: „VLKJS 60", „WU — 400;" „Fakul teto kronika“. Šiandieninio gyvenimo įvy kiai, jų problematika turi už imti svarbią vietą, idėjiška ir estetiškai auklėjant jaunai skaitytoją. Gilus mūsų amžininko pro blemų suvokimas, medžiago veiksmingumas, įdomesni jos pateikimo formų ieškoji mas turi būti visada fakulte tų sienlaikraščių redkolegij1 dėmesio centre. Taigi, pasitinkant komjau nimo jubiliejų WU komjau nimo komitetas skelbia ge riausios sieninės spaude konkursą, skirtą VLKJS 60-čiui. V. MONSTAVlClUT
VU komjaunimo komitet nar
į atvirų durų dienų, pernak vos, — merginų balsuose gir dėjosi tarytum ir prašymas, tarytum ir kaltinimas, jog taip netikėtai buvo užklup tos. — Nejaugi negalima?.. Galima. Tačiau, kai nakvo ja draugai, reikia įspėti bu dinčiųjų. Kodėl taip nepasi elgė čia gyvenančios I. Ju revičiūtė ir V. Kungienė (ki tų mergaičių nebuvo)? Ant sienos kabo juos ta: „Geriausias ^bendrabu čio kambarys". O gal tai at sitiktinumas? Neimsime to spręsti, gal. Bet faktas, lieka faktu. Pažeistos bendrabučio vidaus elgesio taisyklės. Ko dėl visi pagalvojo — esan tys kambaryje nepagalvojo, jog už sienos gyvena kaimy nai? Štai 38 kambary buvo rū koma, o tai bendrabučiuose kategoriškai draudžiama. Sa vo teorijų daug galime pri kurti, tačiau per penkerius metus bendrabučio vidaus taisykles galima įsikalti į galvų ir jas vykdyti. Bet jeigu tai buvo, kaip sako, žiedeliai, paskui atsira■ do ir uogos. Atsitiktinumas Ramus pavasario vakaras. mus atvedė j 10 kambarį, Šaligatviu kaukši vėlyvų pra Ne, iš čia nesklido dainos, eivių žingsniai. Vaikščiok, tačiau.... .. .Sampano butelyje pa džiaukis pavasarėjančiu Vil niumi. Tačiau ramių tylų nu merktos gėlės, išvartytos stik traukia daina, sklindanti pro linės, vienoje nebaigta gerti pravirų penktojo bendrabučio degtinė, užkanda, alaus bute langų. Čia gyvena medikai. lis. .. Ne, tai ne natiurmor Operatyvinės grupės nariai, tas, kurį ruošiasi tapyti dai lininkai. Lovoje guli studenįžengė į bendrabutį. — Svečių neturite? — pa- tas. Štai tokiu vaizdu ope ratyvinės grupės dalyviai buklausėme budinčiųjų. vo apstulbinti! — Ne, viskas ramu. Beldžiamės į 49 kambarį. — Nu... Ko?.. Gerai, leis Tai iš čia sklido dainos. Kaip kite miegoti, atsitraukite, — ir tikėjomės — kambarys vos-ne-vos pralemena jau pilnas svečių, Čia gyvenan- nuolis, versdamasis ant kito čios merginos puolė atsipia- šono. — Atsitraukite, būkite šinėti. — Juk gali ateiti svečiai, žmonės, — toliau niurzgėjo. Vis dėlto atsikelti turėjo. Štai atvažiavo iš Klaipėdos
Tai Dalius Sabaitis, lig šiol dar negalintis suprasti, kas įvyko. Susikalbėti su juo bu vo sunku. Tik supratęs, jog čia nejuokaujama, prisistatė. Netrukus sugrįžo ir čia gy venantis Antanas Meška. Pa prašytas studento pažymėji mo, ilgai jo ieškojo. „Neatsi menu kur" — pasigirdo atsa kymas. Tik paskui iš kišenės išsiėmė pažymėjimą. Gero studento bruožas, jei nežinai, kur pasidėjai dokumentus! — Keliese gėrėte? — pa klausėme. — Dviese... Buvo mano gimimo diena, — teigia A. Meška. Nesiderino šie žodžiai su tuo, ką matėme ant stalo. O čia daiktai teigė, kad mažų mažiausiai būta septyniese. — Degtinės butelių turite? — Ne. .. Degtinės nebu vo. Tačiau neišgerta stiklinėje degtinė bylojo visai ką kitą. O ir butelis ne adata, atsi ras. Ilgai ieškoti nereikėjo. Iš Daliaus veido buvo galima matyti, jog gerta tą dieną buvo daug. Operatyvinės grupės vaikinai suskaičiavo 10 butelių nuo alaus, 5 bu telius nuo sauso vyno, vie nas butelis nuo degtinės. Te ko surašyti aktą. Ir apskri tai, ar jaučia šie vaikinai kaltę? Tačiau viena keista: kaip galėjo budinti, nuo kurios stalo šis kambarys yra vos už poros metrų, nepastebėti to ,kas čia vyko? O štai trečiojo bendrabu čio 129 kambary operatyvinė grupė rado didelę netvar ką. V. Efanovas, G. Ivanikovas ir V. Mažeika teisinosi, atseit, kambario draugas iš važiavo namo, o jam reikia budėti. Bet nejaugi sėdėsime apsileidę, laukdami, kol kas
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBiĖS VARDO SUTEIKIMO R. MIRONUI Už ilgametį vaisingą moks teto klasikinės filologijos kalinį pedagoginį darbų ir ak tedros vedėjui, docentui Rityvią visuomeninę veiklą su čardui Mironui Lietuvos TSR teikti Vilniaus Valstybinio nusipelniusio dėstytojo gar Darbo Raudonosios vėliavos bės vardą. ordino V. Kapsuko universiLietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1978 m. balandžio 4 d.
Už ilgametį vaisingų moks linį pedagoginį darbų ir ak tyvių visuomeninę veiklų, ry šium su septyniasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vil niaus valstybinio Darbo rau donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto higie nos katedros vedėjas, profe sorius, Lietuvos TSR nusipel nęs gydytojas Vladas KVIK LYS apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu. ELTA
IZIKŲ DIENA IEDIKĮJ BENDRABUTYJE
Autoriaus nuotraukose: — Leiskite miegoti, — sako D. Sabaitis. Čia mes gy vename!
Teisininkų konferencija Kovo 30 d., auditorija pillutėTė. Renkasi Teisės faĮ-ilteto XXX-osios SMD Įonferencijos dalyviai ir dėsktojai. Pastariesiems šianLen teks sunkiausias uždavi nys — įvertinti jaunuosius plentus, išklausyti, patikrinti pgebejimus. „Ne vieno būĮmo mokslininko žingsniai pasideda studentų mokslinė‘ draugijoje", — atidarydapas plenarinį konferencijos psėdį, kalbėjo doc. A. Cirputas. Mūsų SMD konferencija ryko svarbiu laikmečiu: areja WU 400 metų jubilieus ir tik ką pateiktas naups, anot prof. J. Žėruolio, įsčios teisiškiausios Lietuvos [SR Konstitucijos projektas. p>dėl plenariniame posėdyje pnnas žodis buvo suteiktas N kurso studentei Daliai tleizaitei, kalbėjusiai apie feises fakulteto raidą. Treio kurso studentė Nijolė pmkūnaitė perskaitė praneši ni apie tarybinės KonstituciPs principus. Pastarasis laik yčio bruožas atsispindėjo r daugelyje kitų pranešimų, rečiasis pasisakė problemaiškiausio kiaušio ir aktualiausio panešimo autorius diplotiantas Algis Biguzas. Jo pral^šimo tema: „Naujausi ta pybinės kriminologijos pasie tai, tiriant nusikaltimo Iriežastis". toliau konferencija tęsė larbą trijose sekcijose. Kiek'įenos sekcijos darbe daly davo dėstytojų sudarytos -■rtimmo komisijos, kurioms 'irmininkavo prof. S. Vanseičius, prof. J. Žėruolis, doc. : Apanavičius. Darbus verIno pagal aktualumą ir ori■nalumą, panaudotos mežiagos kiekį, ... išdėstymo -------,— lygį tormą, kokybišką turinio tskleidimą ir kt. AaiP pastebėjo valstybin’uno vystymosi sekcijos ver-
tinimo komisijos pirmininkas prof. S. Vansevičius ir civi linės ir darbo teisės sekcijos vertinimo komisijos pirminin kas prof. J. Žėruolis. Studen tų moksliniai darbai šiemet žymiai aukštesnio teorinio ly gio, palyginus su anksčiau vykusių SMD konferencijų. Darbai buvo rašomi kruopš čiai, surinkta daug naudingos medžiagos, apgalvota kiek viena išvada. Doc. M. Apa navičiaus nuomone, studen tai išmoko atrinkti „pelus nuo grūdų". Jie savo teorines išvadas grindžia praktiniais tyrinėjimais, sociologine me džiaga. sugeba ir moka nau dotis jiems prieinamais in formacijos šaltiniais, apibend rinti, glaustai ir aiškiai reikš ti mintis. Didelis dėmesys buvo ski riamas žemesnių kursų stu dentų pateiktiems pranešimams. Kai kurie studentai konferencijoje buvo nebe naujokai, jie savo temas gvildena nuo pirmo arba nuo antro kurso. Vėliau studentas rašo ir diplominį darbą šia tema. Daug buvo kalbėta apie mokslinio vadovo vaidmenį, Sunku pasakyti, ar bus kas nors iš dabartinių mūsų konferencijos dalyvių mokslininkas (o gal keli), tačiau kon ferencija labai svarbi, ugdant jaunosios kartos mokslinę mintį, sugebėjimus, keliant bendrą teisinį išsilavinimą. Mūsų uždavinys, kad kitos SMD konferencijos būtų dar įdomesnės, įvairėtų temų problematiškumas, stengtis, kad mokslinis darbas būtų neatskiriama mokymo proce so dalis. V. BERNOTAITE Teisės fak. III k. I gr. stud.
nors viską sutvarkys. Nejau gi lauksime, kol kas nors įdės šaukštą į burną? Ne. Viską turime daryti patys. Daugumos kambarių šeimi ninkai, kur buvo rasta ne tvarka arba šiaip pažeistos bendrabučio vidaus elgesio taisyklės, nerasdavo kamba rio paso. Taip buvo ir šio bendrabučio 137, ir 31 kam bariuose. O štai 35 kamba rio šeimininkai durų visai neatidarė, nors iš pradžių de gė šviesa. Pasibeldus užgeso ir girdėjosi pritildyti balsai. Šeštojo bendrabučio šeimi ninkai irgi triukšmingi. Štai 410 ir 308 kambariuose rū koma, 408 ir 203 kambariai nesutvarkyti. O kur dar tie, kuriuose plyšojo tranzistoriai, magnetofonai. Didelė betvarkė ir šio bendrabučio virtuvėse. „Bu vo cepelinų balius" — paaiš kino studentas, kuris turėjo tą dieną budėti virtuvėje. Viską apibendrinant gali ma būtų pasakyti: Fizikų die ną švenčia medikai. O gal tai paprasčiausias sutapimas? Daugelis sako, jog studen tui mažai laiko. Bendrabutis, paskaitos, vėl bendrabutis. Dar visuomeniniai darbai, rū pesčiai. Bet pasilinksminimui laiko užtenka. Paprasčiausiai nesugebame suplanuoti savo laisvalaikio ir įveikti patys savęs, nugalėti vidines jėgas, kurios taip traukia padaryti klaidingą žingsnį. O paskui? Paskui gailimės, verkiame. Apsidairykime aplink save ir pagalvokime, ar nereikia keisti gyvenimo būdo? Tuo labiau, kad paminėtų reiški nių ne taip jau maža studen tų gyvenime. J. LANGYS Operatyvinės gr. prie LLKJS Vii k-t« narvs V. KVEDARAS : k. žurnalistas
PASIRAŠYTA SUTARTIS
Mūsų Universitete šią sa vaitę viešėjo Greifsvaldo universiteto studentų delega cija. Buvo pasirašyta bend radarbiavimo sutartis dėl stu dentų statybinių būrių keiti mosi 1978 m. vasarą.
„TS" inl.
Kovo 24 d. vakare Prekyp, , ,. , bos fakultetas pagyvėjo —” A1/01 11 1 M)/7 C laukėme studentų ir dėstytojų iš Suomijos. Pagaliau prie rūmų sustojo autobusas su tete, priklauso nuo to, kokią baigė anksčiau. svečiais. Juos pirmiausia pa mokyklą sveikino fakulteto dekanas Tarp svečių buvo jau ir dir doc. L. Butkevičius. Prisegę bančiųjų, kurių dauguma Taatminimo ženklelius, aprodė- rybų Sąjungoje lankėsi nebe me auditorijas, laboratorijas. pirmų kartą. Fakulteto komjaunimo biuro Daug dar tų vakarų sužisekretorė N. Jovaišytė papa nojome apie Suomiją ir jos sakojo apie mūsų Universite žmones, Svečiai padainavo tą. keletą savo liaudies dainų Pirmosiomis susitikimo mi (mes, žinoma, neatsilikome ir nutėmis jautėmės suvaržyti dainavome lietuviškai), pado — ne taip jau paprasta kal vanojo prisiminimui knygeles bėtis vien užsienio kalba. su savo autografais apie Svečiai kalbėjo angliškai ir miestą, kuriame jie gyvena, vokiškai. Tad daugeliui mū — Joensu. Bandėm kalbėti siškių buvo puiki proga pa suomiškai, o suomių studen tikrinti savo užsienio kalbos tus mokėme paprasčiausių lietuviškų žodžių. žinias. Besišnekučiuodami ir nepa Visi norėjo sužinoti, kaip gyvena Suomijos žmonės, vi jutome ,kaip prabėgo laikas. . . .Skamba švelni, lyriška suomet prisiminsime nuoširsų pirma — studentai. Suži Pasikeitę adresais, palydėjo melodija. Tai suomių liau- džius draugus iš Suomijos, nojome, pavyzdžiui, kad mo me svečius ir atsisveikinome, dies daina. Klausydamiesi jos A. BENIUŠYTĖ kymosi laikas tokio tipo mo palinkėję sėkmingos kelionės iš padovanotos plokštelės, viPF, II k. stud., kykloje, kaip mūsų Universi- į namus. „TS" vlsuom. koresp.
su suomių studentais
r
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
zS
Chemijos fakulteto IV kur kurso studentai R. Smailytė Matematikos ir mechanikos fakulteto III kurso studentai so studentai E. Kaulakytė ir ir O. Tumilaitė, B. Kfaulevičius ir L. Serdiu- S. Ruseckas, Teisės fakulteto II kurso kova, Filologijos fakulteto III studentas L. Vaitkus.
CtT S Balandžio antroji — ne balandžio pirmoji, bet universiteto melagiams tai nė kiek nesutrukdė susirinkti ir Is širdies pameluoti. Tuo labiau, kad tą dieną Sarbievi-
jaus kieme alus upėm tekėjo ir j butelius buvo pilstomas, galėjai veltui kiek nori už kapeikas gerti. Ir šiukšlyno niekas neišmindė, nes jį kultūros klubo žalieji pat-
Meluoti mokomasi iš mažens.
Balandžio 1-osios rytą pra eiviai gatvėse nustebę klau sinėjo: „Kas čia vyksta?". Juos sudomino didelis jauni mo būrys, skubėjęs link cent rinių Universiteto rūmų, kur turėjo atvykti šventinė pro cesija. Taip praėjusį-šešta dienį prasidėjo tradicinė—Fi zikų diena (FiDi). Ši šven tė — jubiliejinė. Šventė prasidėjo, pakėlus vėliavą su užrašu „FiDi", ir išlydėjus fakulteto pasiunti nius. Visa šita procesija pa judėjo Filologijos fakulteto link: du milicijos automobi-
apie filologų berželį. Truputį pasisvečiavę, su kruto visi važiuoti į Saulėte kio alėją. Vėl stebino vil niečius triukšmadariai fizikai, nuolat kaukiančios sirenos, vidurdienį plieskiantys auto mobilių žibintai, neįprastai apsirengę dviratininkai, di nozauras, aplink procesiją zu janti filmavimo grupė — taip, reginys tikrai įspūdin gas. Vienas šalia manęs sto vintis studentas, apžvelgęs visa tai, džiaugsmingai atsi duso: — Taip dar nebuvo!
TAIP DAR NEBUVO liai, už jų — fizikų simboŠtai ir Saulėtekio alėja, lis — didžiulis kartoninis di- Dinozauras švytinčiomis akinozauras, sunkvežimis su mis, švirkšdamas iš nasrų baldais ir fikusu (simbolizuo- vandenį, pasirodė prie naujantis fizikų kraustymąsi į jojo Fizikos fakulteto. Iškalnaująjį pastatą Saulėtekio bingasis R. Juškevičius tuoj alėjoje), dviratininkai, taip susipažino su busimosiomis pat balionais pasipuošusi kaimynėmis, ekonomistėmis, greitosios pagalbos mašina (Aišku, jis užsiminė, kad fibei lengvųjų automobilių pa- lologes fizikai aplankė tik iš lydą (anksčiau fizikai į filo- mandagumo). Simboliškai perlogijos fakultetą keliaudavo sikraustę į naująjį fakultetą, arkliais, senoviniais automo- šventės dalyviai grįžo į sebiliaii ir kt.) nąjį pastatą, kur vyko ofiNuo seno fizikai draugauja cialioji, kartu ir linksmoji su filologėmis. Todėl ir ati- iškilmių dalis. Didžiausias fidardėjo siūlydami keltis su zikų oratorius Romualdas nujais į vieną fakultetą, kurį skubėjo į 101 auditoriją, kur būtų pavadinę FiFi — FaFa. vyko oficialioji dalis, „pasiTačiau kad ir kaip besisten- kalbėti" su fakulteto prade gė gražbyliauti šventės „šie- kanu B. Aleksiejūnu. la" — ketvirtakursis RomualDžiugi šventiška nuotaika, das Juškevičius, filologės Ii- lydėjusi per visą dieną ne ko ištikimos savo senajam išblėso ir vakare. Susirinko fakultetui. Negalėjo įtikinti, minios žmonių. Ne visi nokad „fizikai gražiausi Euro- rintys galėjo patekti į vidų, pos vyrai, kad dinozauras Žmonių tiek, kad bloknotą iš ir kiti gandrai" sukinėjasi kišenės sunku ištraukti. Vi-
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 — MTP-3
PER ^PTT
E T>
\^A,Žl7\.\^O
iiiiiuniiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiniiiuuniuiiiiiiit
ruliai saugojo. Sėdėti galėjai, kur norėjai: ant lituanistikos centro trečio aukšto palan gių, ant asfalto, po šlaman čiais beržais ant kopėčių, po fontanu, iš kurio visų džiaugsmui net vanduo ne bėgo. .. O melagių — minios su važiavo. Vieni dūdom groda mi melavo, kiti teatrą imi tavo, angliškas dainas daina vo, kol svečiai iš VISI fina linį fokstrotą sugrojo ir, saulei nusileidus, visi namo patraukė. Tiesa, prieš tai šaš lykus kepė, kuriuos mela giams Vilniaus prekybinin kai dovanojo. Gudresni pri melavo, kad vaikams namo parnešti reikia ir apsirūpino šiuo gruzinišku maistu visam studijų laikui (blyninę turbūt laikinai uždarys). Na, o kas šia tiesa netikit, ten buvusių neklauskit, jie gali dar dau giau primeluoti. P. SKUTULAS i k. žurnalistas
sur pilna ir savų studentų, ir svečių, kurie atvyko net iš 15 Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų. Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas, „Kultū Programoje buvo numatyti du spektakliai. Dauguma ak ros barų" žurnalas ir Lietuvos TSR Fotografijos meno torių fizikų teatre — diplo draugija artėjančiam Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko mantai, kurie atsisveikinimui universiteto 400 metų jubiliejui skelbia konkursą. parodė improvizuotą vaidini UNIVERSITETO DARBAI IR DIENOS mą „Preskonferencija“. Vy Konkursui gali būti pateikiamos spaudoje neskelbtos ir ko ji kiek neįprastai. Visi teatro senbuviai — režisie parodose neeksponuotos įvairių žanrų nespalvotos nuo rius E. Tornau, aktoriai A. traukos, nuotraukų serijos bei ciklai. Fotonuotraukos turi atspindėti Universiteto mokomąjį ir Varanavičius, A. Abišala, V. Gurevičius, V. Urbonavičiūtė mokslo tiriamąjį darbą, visuomeninį ir kultūrinį gyveni bei du Romualdai — Buivy mą, dėstytojų ir studentų šiokiadienius bei šventes, savitą das ir Juškevičius — atsaki senųjų ir naujųjų Universiteto rūmų grožį. Konkursui gali būti pateikiamos ir ankstesniais pokario nėjo į žiūrovų klausimus, bet su sąlyga, kad tie klau metais darytos, bet niekur nepublikuotos nuotraukos, tu simai būtų sąraše, kurį rinčios istorinio dokumento vertę. Kiekvienas konkurso dalyvis gali pateikti neribotą skai spektaklio režisieriai buvo pateikę žiūrovams. Taip pat čių parodinio formato (30X40 cm arba 50X60 cm) ir tiek suvaidino ištraukas iš garsių pat žurnalui tinkamo formato (17X22 cm arba 30X24 cm) jų spektaklių „Edipas", nuotraukų. Fotografijas siųsti „Kultūros barų” redakcijos adresu iki „Šauniojo kareivio Sveiko nuotykiai" ir kitų. Daug juo 1979 m. liepos 1 d. Už geriausias nuotraukas žiuri sprendimu bus skiriamos ko sukėlė ir teatro devizas — „Žiūrovas — mūsų prie tokios premijos: pirmoji — 250 rb. šas". dvi antrosios — po 150 rb. Studentų teatro tradicijos trys trečiosios — po 100 rb. estafetę iš diplomantų per Žiuri atrinktos nuotraukos bus eksponuojamos Universi ėmė pirmakursiai. Naujai su sikūręs fuksų teatras parodė teto jubiliejui skirtoje fotoparodoje. Parodos dalyviai bus savaip interpretuotą V. Šeks apdovanoti diplomais, atminimo medaliais ir dovanomis. pyro „Hamletą". Kas norėjo, galėjo smagiai linio moterų (treneris A. SPORTAS pasišokti (grojo abu ansamb Tulka) ir vyrų (treneris S. liai). Daug žmonių būriavosi Vyksta 1978 m. LTSR Kričala) komandos. Slidinėji prie siaubo atrakcionų. Kas aukštųjų mokyklų sporto mo varžybose mūsų mergi nenorėjo išlošti FiDi tradici nėje loterijoje, vykstančioje klubų žaidynės. Stipriausią — nos užėmė antrąją vietą, o — trečią. vienąkart per metus! ?... pirmąją grupę — sudaro vyrai Gerai pasirodė ir plauki Ankšta buvo ir diskotekoje. Kauno „Politechnikos", „At kai, iškovoję antrąją vietą, „Šviesos", Turbūt kiekvienas, daly leto", Vilniaus liko trečios. vavęs šioje šaunioje šventė „Mokslo", „Inžinerijos" spor moterys Bendrakomandinėje įskai to klubai. je, pasakys, kad fizikai — Stalo teniso varžybose toje, po 8 pasibaigusių spor tai ne vien tarp prietaisų ir buvo „Mokslo" to šakų varžybų pirmoje formulių paskendę žmonės, stipriausi mūsų Alma Mater bet linksmi bei išradingi stu sporto klubo (trenerė M. Ja- grupėje „Mokslo" klubo nariai už dentai, sugebantys suruošti dzinskaitė) sportininkai. Pir ima antrąją vietą. mąsias vietas iškovojo tink įdomią šventę.
KONKURSAS
A. GRIGALIŪNAS
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
----------- ----- - - . .....
' , ......
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I Skelbimai Visus II ir III kursų vaiki nus, norinčius turiningai pra leisti vasaros atostogc.s, kviečiame į WU Jungtinį tarptautinį SSB „Juventus78". Dalyvaus VDR, CSSR, LLR. LTSR aukštųjų mokyklų stu dentai. Būrys dirbs Vilniuje. Pareiškimai priimami š. m. balandžio mėn 12 ir 13 d. d. nuo 17 iki 19 vai. Ekonomi nės kibernetikos ir finans i fakulteto komjaunimo biure (Saulėtekio ai. 9, jungtims korpusas). Prie pareiškimo pridėti charakteristiką — re- ■ komendaciją, patvirtintą aka deminės grupės komjaunimo organizacijos sekretoriaus. Būrio organizacinis Statom i
Š. m. balandžio 12 d. 19 vai. Jungiamojo korpuso .<■ auditorijoje (Saulėtekio alėja) įvyks Komjaunimo mokyklos užsiėmimas. Komjaunimo komitetą'
—
Tiražas 4500 egz. LV 09087 Užs. Nr. 1089
I
REDAKTORĘ
A. NUGARAITE