VlllllllinilIllllllllllllllllIhinilllllllllllllllllllUIM
visų Saliu
rapvBos scupencas proletarai, vienykitės;
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Universiteto partijos komi tete įvyko posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas fakultetų partinių biurų patyrimas, organizuojant studentų pat riotinį ir internacionalinį auklėjimą. Pranešimą (spaus diname sutrumpintą) perskai tė Universiteto partijos ko miteto sekretoriaus pava duotoja prof. V. Kašausklenė. Diskusijose dalyvavo FilF doc. E. Kondiurina, Karinės katedros dėstytojas pulki ninkas J. Rastenis, TF doc. P. Rasimavičius, FF doc. V. Valiukėnas bei Universiteto partijos komiteto sekretorius doc. VI. Gobis.
1983 m. balandžio 1 d., penktadienis
Universiteto 400-ųjų meti čiais metodiškai ir profesionių jubiliejus, tapęs visos naliai organizuoli ir dirbti respublikos mokslo ir kultū auklėjamąjį darbą baigus ros švente, V. Mickevi Universitetą. Šiems tikslams čiaus-Kapsuko 100-ųjų gimi pajungiama mokymo proce mo metinių minėjimą? jo sas ir studentų visuomeninė vardu pavadintoje aukšto veikla. Daug galimybių joje mokykloje, V. Lenino studentų patriotiniam įnter110-ųjų gimimo metinių, Ta-inacior UU-U)ų Ta-j nacionaliniam auklėpmui rybų valdžios atkūrimo Lie- ’ teikia visos disciplinos, tuvoje 40-ųjų metinių ir ypač visuomenės mokslai, Tarybų Sąjungos 60-ties Istorinės, filologinės, litera metų jubiliejaus pažymėji- tūros mokslų disciplinos ir mas 1982-aisiais metais ge- pan. rokai praturtino studentų Tarybų Sąjungos 60-ųjų internacionalinio auklėjimo metinių jubiliejus paskati-
Be tvirtų, nuoseklių teori nių žinių busimajam specia listui reikia ir gamybinės Praktikos. Ji patikrina, kas išmokta, sužinota. Apie tai kalbamės ir su šiuo metu at liekančiomis praktiką Preky bas fakulteto prekių mokslo
ekonominių ryšių plėtimo, proletarinių ir int rnacionalinių jausmų ugdymo bei jų reikšmės žmogaus pasau lėžiūrai formuoti klausimai nagrinėjami studentų prane šimuose, skaitomuose SMD konferencijose, kursiniuose ir diplominiuose darbuose. Didelę reikšmę studentų internacionaliniam auklėji mui efektyvinti turi fakultetinio kurso , .Socialistinės visuomenės internacionali zacijos procesai" įvedimas baigiamųjų kursų studen-
specialybės ketvirto kurso studentėmis Audrone Nevulyte, Rimante Maksimovaite ir Liucija Daškevič, kurias suradau Vilniaus Pramprekyboje. Jų gamybinė prakti ka, prasidėjusi praėjusių me tų gruodžio 1' dieną, baigiasi šiandien, balandžio 1-ąją. Merginos jau spėjo paragau ti savarankiško darbo duo nos, gali daug ka papasa koti. Pramprekyba — antroji merginų praktikos vieta. Anksčiau kiekviena iš jų in dividualiai du mėnesius dir bo konkrečiose Vilniaus miesto parduotuvėse. Busi mosios prekių žinovės triūsė avalynės skyriuose. Pagal šiuose skyriuose surinktus duomenis merginos rašo dip lominius darbus „Avalynės kokybės tikrinimas ir jo re zultatai". O anksčiau jos ra šė kursinius darbus, panaudodamos tų pačių parduotu vių avalynės skyrių darbo duomenis. Dirbdamos parduotuvėse, praktikantės susipažino su parduotuvės įrengimais, su
Aukščiausiosios
Tarybos
Prezidiume Už vaisingą moicslin] pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gyvenime šešiasdešimtųjų gi mimo metinių proga Vilniaus valstybinio V. Kapjuko uni versiteto prorektorius, Lie tuvos TSR nusipelnęs kultū ros veikėjas Bronius Sudavičlus apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
Kaina 2 kap.
no visuomenės mokslų dės tytojus sustiprinti dėmesį socialistinių nacijų raidai ir jų sąveikai, analizuojant nacionalinių santykių proce sus, vykusius ir tebevyks tančius mūsų šalyje, išryški nant lenininės nacionalinės politikos įgyvendinimo rei kšmę Tarybų šalies naci joms ir tautybėms, taigi ir lietuvių nacijai, TSKP istorijos dėstytojai 1981—1982 m. kiekviename skaitomame sraute visuose fakultetuose surengė I ir II kurso studentų mokslines konferencijas, skirtas TSRS įkūrimo 60-ųįų metinių jubiliejui pažymėti. Mokslinio komu nizmo katedros dėstytojai šiai progai skyrė konferen cijas — seminarus, kuriuo se studentai akademinėse grupėse aptarė nacijų rai dos, socialistinės visuome nės internacionalizacijos procesus. Įvairūs lenininės nacionalinės politikos Tary bų šalyje įgyvendinimo as pektai, socialistinių kultū rų internacionalizacijos,
tams, šiais 1982/83 m. m. nurodoKurso tikslas, ma programoje, - ■ suteikti baigiamųjų kursų studentams — rytdienos inteligentams ir įvairių gamybos, mokslo, meno ir kultūros sričių darbuotojams būtinas žinias apie tarpnacionalinio bendravimo realijas, to bendravimo priežastis, pobū dį ir reikšmę kiekvienai ir visoms socialistinėms nacijoms, visuomenės nariams visose jų gyvenimo ir vystymosi srityse, ugdyti nuoseklius internacionalistus ir socialistinės Tėvynės patriotus. dekanatų, viFakultetų suomenės mokslų katedrų, šių padalinių partinių biurų tiesioginė pareiga laiduoti aukštą mokslinį, idėjinį-politinį ir metodinį skaitomo speckurso lygį, nukreipiant dėstyti ciklo temas stipriausius moksliniu ir metodiniu požiūriu, autori tetingiausius studentų audi torijai dėstytojus, kurie skaitytų paskaitas re vieno.
bet kelių fakultelų, arba net viso Universiteto stu dentams. Paskaitose, seminaruose, pratybose studentų mokymo ir auklėjimo vienovę tik tuomet pasiekiame, kai vie ningai, kryptingai dirba vi. suomenės mokslų ir specia lybės katedrų dėstytojai. Nepriklausomai nuo to, ku rios mokslo šakos bebūtų dėstoma disciplina, kiekvie nas profesionaliai pasiruošęs dėstytojas suras progą at skleisti mokslo įnternacionalistinį pobūdį, atskleis šalies ir respublikos vienos ar ki tos mokslo šakos pasieki mus, mokslininkų savitarpio bendradarbiavimą. Moky mo proceso auklėjimo pro. blemų iš savo akiračio ne išleidžia Filologijos, Mate matikos, Istorijos, Teisės ir kitų fakultetų partiniai biu rai. Dideles galimybes stu dentų internacionaliniam auklėjimui teikia gamybinė ir pedagoginė praktikos, stu dentų mokslinė draugija. Universiteto studentų moks linė draugija palaiko glau džius' ryšius su Maskvos, Leningrado, Rygos, Talino, Minsko, Odesos ir kitų ša lies miestų aukštosiomis mokyklomis, dalyvauja vie ni kitų rengiamose konfe rencijose. Kartu svarstydami mokslines problemas, studen tai giliau įsisąmonina įnternacionalinę moksle esmę, aiškiau suvokia tai, kad šiuolaikinis mokslo lygis kiekvienoje sąjunginėje res publikoje pasiektas nesava naudiška įvairių tautybių mokslininkų parama, bend radarbiavimu. Studentų susidomėjimą sukėlė konkursai, viktori nos, skirtos Tarybų Sąjun gos sukūrimo jubiliejui. TSKP istorijos mokslinis bū relis ir Istorijos fakulteto komjaunimo biuras surengė dvi viktorinas Universitete:
prekių asortimentu. Merginos savarankiškai tikrino prekių kokybę, analizavo, dėl kokių defektų išbrokuojama avaly nė, aiškinosi gamybos, trans portavimo trūkumus. Kilus neaiškumams, į pagalbą atei davo parduotuvių prekių ži novai ir vedėjas. — Iš viso patikrinama tik apie 20% avalynės, nes vie na prekių žinovė nespėja. Ieškojome racionalių būdų šiai problemai spręsti — sako Audrone. — Vienas iš praktikos punktų — įmonės administ racijos darbo laiko „foto grafija". Tai savotiška statis tika, kiek laiko darbo metu sugaištama dirbant ir kiek asmeniniams reikalams, — tęsia Rimantė Maksimovaite. O dabar merginos dirba Pramprekybos keturiuose skyriuose: prekybos, preky bos organizavimo, planavimoekonomikos ir buhalterijos. Prekybos skyriuje jos susi pažįsta su prekybos taisyklė mis nuostatais, prekių tieki mo sąlygomis, pirkėjų pa klausos organizavimu ir t. t.
Prekybos organizavimo sky riuje peržvelgiama prekybos struktūra ir reklamos išdės tymas parduotuvėse. Planavimo-ekonomikos skyriuje su žino pagrindinius ūkinės veiklos rodiklius. Buhalteri joje vedama Pramprekybos parduotuvių ūkinės veiklos rezultatų apskaita. Prekių mokslo studentų praktikai vadovauja doc. L. Butkevičius. Jo nuomonė apie gamybinę praktiką to kia: — Praktikos tikslas — pa dėti ketvirto kurso studen tams įgyti praktinio darbo įgūdžių. Studentai mokosi tinkamai organizuoti tarybinę prekybą, kūrybiškai taikyti teorines žinias praktiniame darbe; užmegzti ryšius su įmonių visuomeninėmis orga nizacijomis ir aktyviai daly vauti jų ruošiamuose rengi niuose. Šiemet įvesta naujovė — studentai prieš praktiką gau na individualią užduotį. Gaila, kad įmonės, kuriose studentai atlieka praktikas, dėl objektyvių priežasčių ne-
visada gali sudaryti tokias sąlygas, kad studentai visiš kai dirbtų pagal praktikos programą. • Vilniaus Pramprekybos centro buhalterijoje ; praktiką atlieka ir to paties fakulte to prekybos ekonomikos spe cialybės studentės Daiva Bagcevičienė Audronė Gurklienė. Užkalbinu Daivą: — Prekybos ekonomikos specialybės studentams ga mybinė praktika prasidėjo 1983 m. šausio 7 dieną, o baigsis balandžio 21-ąją. Praktikos pradžioje 3 savai tes dirbau „Astros" parduo tuvėje, kur susipažinau su parduotuvės vedėjo darbu. Pramprekyboje praktiką atliekame trijuose skyriuose: prekybos, planavimo-ekonomikos, buhalterijos. Per praktiką tampame ko lektyvo dalimi, pajuntame esą reikalingi žmonėms. Daivos kolegė — taip pat prekybos ekonomikos specia lybės studentė Svajonė Urbo navičiūtė dirba stambiausio
Studentų patriotinio ir internacionalinio auklėjimo patyrimas Universitete
Universiteto profesoriai ir dėstytojai, rektorato ir par tijos komiteto vadovaujami ir nukreipiami, aukštu pro fesiniu ir idėjiniu-tetųiniu lygiu mokydami studentus, derindami specialistų i engi patyrimą, išryškino fakulte mą su svarbių mokslinių tų partinių, studentų visuo problemų nagrinėj imu, su meninių organizacijų biu kaupė vertingą patyrimą, rų sugebėjimą efektyvinti auklėdami būsimuosius res visą auklėjamąjį darbą, ieš publikos liaudies ūkio, mo koti turinį atitinkančių to kslo, kultūros • specialistus bulesnių šio darbo formų ir leniniečiais - internacona- metodų. Partijos komitetas, listais, ugdydami tarybinio vadovaudamasis TSKP XXVI, patriotizmo, proletarinio in LKP XVIII suvažiavimų nu ternacionalizmo ir tautų tarimais, kitais partiniais draugystės jausmus, atsako dokumentais, nukreipė famybę už socializmo iškovo kultetų, katedrų partinius jimų gynimą, aukštą nacio biurus užtikrinti, kad pasinalinio bendravimo kultūrą, ruošimas sukūi imo TSRS nesitaikstymą su svetimais 60-ųjų metinių jubiliejui, socializmo prigimčiai reiški jo minėjimas 1 Universitete niais — nacionalizmu, šovi padėtų toliau gerinti stunizmu, nacionaliniu uždaru- dentų idėjinį, politinį, patmu. Nereikia aiškinti, kad riotinį ir internacionalinį aštrios ideologinės kovos auklėjimą, jų klasinį grūdisąlygomis besimokantis jau nimą. nimas privalo būti politiškai Universitetas netgi dausąmoningas ir budius, suge- tgiau negu bet kuri kita bantis ne tik ryžtingai de respublikos moaukštoji maskuoti klasinio piiešo kykla, turi neišsenkamas Pinkles, reakcingą imperia galimybes ugdyti studentų lizmo esmę, jo politiką ir tarybinio patriotizmo ir ideologiją, bet ir mokantis proletarinio internaciona moksliškai, argumentuotai iš lizmo jausmus, rengti juos klasinių-partinių pozicijų jį tikrais savojo krašto, visos pulti. šalies patriotais, sugeban-
TEORIJĄ ĮTVIRTINAM PRAKTIKOJE
Nr. 11 (1230)
LTSR
„Tarybų Sąjungai — 60 metų" ir „Tarybinių žmo nių politinė - moralinė vie nybė ir tautų draugystė Di džiojo Tėvynės karo metais". Studentų mokslinė sekcija „Gyvenimas — draugystė", veikianti prie TSKP istori jos būrelio, organizavo kon ir ferenciją „Vengrijos tautų Tarybų Sąjungos draugystės raida", Studentų pritarimo susilaukia fakultepolitinio tuose rengiami plakato konkursai, politinės literatų dainos festivaliai, konkursai, skirti TSRS 60mėčiui. Didelį auklėjamąjį povei kį turi gerai organizuoti at skirų specialybių renginiai Fizikų, Medikų, Filologų, Is torikų, — Ekonomistų, Chemikų ir kitų specialybių studentų dienos. Dažnai studentų specialybės šventėse dalyvauja svečiai iš Maskvos, Leningrado, Talino, Rygos, Minsko ir kitų Šalies miestų aukštųjų mokyklų. Savo ruožtu fakultetų dėka, natai ir partiniai biurai ska tina studentus plėsti ryšius su mūsų ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų studen tais. Teigiamai reikia vertinti Pramonės ekonomikos fakul teto partinio biuro iniciaty vą, kai ideologinėje komisi joje, dalyvaujant rengė jams, dekanato, partinio ir komjaunimo biurų atsto vams, nuolat aptariami fakultetiniai ir specialybių renginiai, daromos išvados, siekiant užtikrinti kuo di. dėsnį prasminį krūvį, įtaigu mą. fakultetų parPritariant auklėjamajam tinių biurų darbui 1982 Tarybų Sąjungos sukūrimo 60-ųjų metinių jubiliejiniais metais bū tina ir toliau auklėti stu dentus patriotais - interna cionalistais, taikyti prakti.
je Vilniaus miesto prekybos įmonėje — Centrinėje uni versalinėje parduotuvėje. Įprastą praktikos dieną, 9 valandą ryto sutikau ją- sku bančią į Jaunavedžių saloną. Jame surinktą medžiagą stu dentė panaudos diplominiame darbe „Vilniaus miesto jau navedžių prekybinis aptarna vimas". — Jaunavedžių salone ren ku duomenis. Organizavau anketinę apklausą: ar paten kinti pirkėjai salono aptar naujančia sistema, surašiau prekių asortimentą pagal pa klausą. Viena diena per savaitę skirta diplominiam darbui rašyti. Kitomis dienomis dir bu parduotuvės prekių, planavimo-ekonomikos ir buhal terijos skyriuose. Vertinant gamybinę prakti ką, visų studenčių nuomonė sutapo: — Tai geriausias gautų ži nių ir pasirinktos specialy bės išbandymas.
Nukelta j 2 psl.
Alvyda BIRIUKAITE
2
Tarybinis studentas'
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
Keletas minčių apie profesorių Kaip prabilti apie žmogų, bemokantį studentus jau pen kiasdešimt septintuosius me apie tus? Ką jis galvoja laimingą šių dienų stu dentą? Su kokiomis minti mis palydėjo negausias pir mąsias pokario laidas? Ko kie pirmųjų paskaitų prisimi. nimai? Žvilgsniai nejučia kryps ta tolimon praeitin. Pirmąją aušrą mūsų profe sorius išvydo nepertoliausiai nuo Kapsuko (anuo metinės Marijampolės) esan čiame Katiliškių kaime. Vė liau pradžios pamokos ir noras į gimnaziją. Marijampolėje tokia gimna zija buvo, tėvai ryžosi leis ti mokytis ir Petras apsivel ka gimnazisto uniformą. Užgriūna pirmasis pasauli nis ir jaunutis gimnazistas lanko pabėgėlių gimnaziją. Nežinome, kas pakreipė link abstraktaus mąstymo žiedo — matematikos. Ži nome tik, jog, sakysime, Voroneže matematiką dėstė ir Zigmas Žemaitis, ir Pranas Mašiotas, ir Marcelinas Sikšnys-Siaulėniškis. Nors ir daugiau įdomių mokytojų buvo. Į lietuvių ir į lo tynų kalbos pamokas atei tes su vežiku dardant mies davo Jonas Jablonskis ir to gatvėmis. Net griežtokų Juozas Balčikonis. buitinių pažiūrų vokiečių Gimnazistai yra gimnazis miestelėnas atleisdavo ran tai. Kitaip sprindžiais ne kų skėstelėjimu — nieko, augtų. Išdaigos yra vaikys studentai. tės vitaminai. Didelė pa Diplominiam darbui vado gunda pašnekėti kaip grei vavęs iš Vokietijos j Kauną tai juodoje tamsoie, sargui atsikviestas profesorius Folnetoliese besikrapštant, ran kas pakreipia į geometriją. damas arbūzas. Bet susi- Ir Heidelberge mokosi pas tvardykime. juoba arbūzai žinomą geometrą Lybmaną. mūsuose nelabai auga. Jubiliatas prasitarė, kad Grįžus Lietuvon vėl gim paskaitų kursą baigęs klau nazija Kapsuke, paskui ma syti pas jį vienui vienas tematika Kauno universite be liudininkų. te. 1926 metų lapkričio 3 545 įkūrimo metais uni dieną, išdavus diplomą, bai versitetas suteikia Petrui giasi studento dienos. Vė Katiliui gamtos mokslų dak liau bus Vokietija ir as taro laipsnį. Vėl Kaunas. Literatūros pirantūra Heidelberge. Smal su, kokius ten studentus ra gimtąja kalba nėra. Termini do. Pasirodo, mėgstančius ja nenusistovėjusi. Nėra pašurmuliuoti ir dainą už profesijos tradicijų, matema traukti per studentų šven tiko profesija viena egzo
ŠEIM/.VIA7, AVIMO ČIA GERA GYVENTI Kai studentai tarpusavyje kalbasi apie gyvenimą bend rabutyje, labai dažnai gali ma išgirsti su pavydu mi nint 12 bendrabučio II kor pusą — čia susitikimai įdo miausi, ir vakarones links miausios......... Gerai tiems is torikams," — sako ekonomis tai ir priduria: „Kad mums taip..Tik retas iš dūsau jančių pagalvoja, kad ir jų bendrabutyje būtų gera ir linksma gyventi, jei akty vesnė būtų bendrabučio tary ba, jei veiklesni būtų patys gyventojai. — Susirinkom rugsėjo mė nesį į bendrabučio tarybos posėdį ir nusprendėm: jei Istorijos fakulteto studentai pagal pažangumą žengia Uni versiteto pirmaujančiųjų gre tose, tai ir istorikų bendra butis turi būti tarp geriau siųjų, — pasakoja bendrabu čio tarybos pirmininkas ketvirtakursis istorikas Artūras Mickevičius. — Ir darbą pra dėti nebuvo labai sunku, nes tarp bendrabučio tarybos na rių nemažai „senbuvių", o ir naujai išrinktieji iš karto aktyviai įsijungė į mūsų veiklą. Svarbiausia, kad kiekvienas bendrabučio tary
bos narys — didelis savo darbo entuziastas. Galbūt Jodei neįsivaizduojame kul tūrinių renginių be R. Ba kučio, sporto varžybų — be R. Sereičiko, o kiekviename sienlaikraštyje įžvelgiame A. Kerpytės k- R. Kubertavičiūtės išmonę, siekimą sudomin ti bendrabučio gyventojus. Kad bendrabučio taryba dirba ne veltui, įsitikinsi, pa matęs besišypsantį studentų būrelį prie karštojo „Šutin tuvo“, išjuokiančio tinginius ir apsileidėlius, susipažinęs su kitais stendais, kuriuose pasakojama ir apie bendra bučio gyvenimą, ir informuo jama apie įdomiausius rengi nius fakultete. O ir šviesą bendrabučio skaityklos lan guose dažnai išvysi — tik riausiai kokia vakaronė ar susitikimas čia sutraukė isto rikus, o gal ir ne vien tik juos. Ilgai bendrabučio gy ventojai prisimins susitikimą su dainų autoriumi ir atlikė ju V. Stakėnu, su fakulteto studentais, pabuvojusiais so cialistinėse šalyse su tarptau tiniais SSB, naujametinį va karą ir Kovo 8-osios vaka ronę. O kur dar aistringos sporto varžybos su 12 bend
tika, keli studentai. Tarsi numatydamas, jog ateityje viskas keisis, profe sorius imasi sekinančio va dovėlių rašymo. Is pradžių greta kitų darbų, vėliau pir ma kitų. 1935 metais stu dentai jau turi rotoprintu padaugintą jo paskaitų kons pektą, o 1940 metais pasirodo ir pirmoji „Analizinės ge ometrijos" laida. Kartu su Universitetu ke liasi į Tarybų Sąjungos gražintą Lietuvai protėvių Vilnių. Universitete pradeda dirbti jau jo diplomantas Vytautas Paulauskas. Slo giais okupacijos laikais sten. giasi sukliudyti uždaryto Universiteto turto grobsty mą. Jau 1940 metais stoja va dovauti geometrų katedrai. Vadovauja jai iki pat pasku
rabučio I korpuso ir 15 bendrabučio sportininkaisl Daug galėtų papasakoti bet kuris bendrabučio gyvento jas, bet juk visko neišpasa kosi. . . — Bendrabučio taryba dir ba gerai. Čia didelis visų na rių ir pirmininko — A. Mic kevičiaus — nuopelnas, — sako Istorijos fakulteto prof sąjungos komiteto pirminin kas Kęstas Abramavičius. — Ir nors Universiteto profsą jungos komitetas tarp bend rabučių laimėtą I vietą vis dar laiko atsitiktinumu, man rodos, kad taryba savo dar bu tai jau seniai paneigė. Bendrabučio gyvenimu la bai domisi ir fakulteto vi suomeninės organizacijos, de kanatas. Fakulteto dekanas doc. V. Lesčius ir prodekanas doc. S. Jegelevičius dažnai lankosi bendrabutyje, domisi, kaip gyvena studen tai ir visada stengiasi padė ti išspręsti problemas. — Kaip ir kitų bendrabu čių tarybos mes irgi susidu riame su įvairiomis proble momis: trūksta stendų, išky la neaiškumų dėl budėjimo, — pasakoja bendrabučio ta rybos pirmininkas A. Mic kevičius. — Ir skaitykla ne jauki, o juk būtent joje vyksta visi renginiai... Neseniai į bendrabutį at keliavo statybininkai. Sure montuotuose studentų na muose gyventi bus dar jau kiau ir smagiau — bendra bučio gyventojai ir taryba tuo įsitikinusi. Šarūne BIRUTYTĖ
tiniųjų metų. Trūksta kad rų: „Ko tik aš nesu skai tęs". Nežinome nei vieno ge ro mūsų krašto matemati ko, neturinčio studijų kny gelėje kiek laužtoko profe soriaus autografo. Ne vie ną turi ir mūsų Universite to rektorius akademikas Jonas Kubilius. Toliau rašo. 1956 metais parengia antrąją „Analizi nės" laidą. Augant studentų skaičiui, reikia ir kitų ge ometrijos vadovėlių. 1961 nauju žodžiu prabyla į skai tytoją „Diferencialinė ge ometrija", 1966 metais spaus, tuvės dažais pakvimpa „Ge ometrijos pagrindai". Gauna respublikinę premiją, tam pa nusipelniusiu dėstytoju, redaguoja Lietuvos mate matikos rinkinį. Neturime norų toliau var dinti nuopelnus ir parei gas. Bet privalu pabrėžti subtilų vadovavimą įvai riems kolektyvams (o ir mū. sų katedrai). Visi nešiojame santūrios profesoriaus as menybės poveikio žymę. Ir šiuo požiūriu mes — jo mo kiniai. Minutėlei stabtelėję pa klausykime Mačernio: „Yra žmonių, kurie patenkinti prasėdi Prie mokslo knygų, tyrinėdami kažką Per visą amžių. Tai laimingi mokslo dėdės: Tik dėlei jų ir piogresuoja žmonija Kasdien atvilkdami, kaip skruzdės, po šapelį, Jie stato mokslo rūmus ir kultūrą kelia".
Prie šių eilučių norėtume prijungti keletą žodžių Gy venimas ne vien iš mokslų suręstas. Būti Žmogumi yra dar sunkiau. Plačion laiko tekmėn jaus tas profesoriaus gyvenimas. Joje gausu įvairių laiku ski riamųjų žymių, spinduliuo ja darbai ir šviesios min tys. Ir graži toji profesoriaus triūsu ir žmogiškumu laimė ta gyvenimo tiesa ir pilnat vė. vyr. dėst. R. KASUBA doc. A. MATU7EVICIUS doc. V. PADERVINSKAS
Pusiaukelėje į
viršūnę Du su puse metų — nei šis, nei tas. Tačiau Matematikos iakulteto trečiakursiai taip negal voja. Mediumas toli gražu ne antraeilė stu dentų šventė. Nebūtų savikritiška tvirtinti, kad šiai šventei ruošia masi iš anksto ir, kad jos pagrindą sudaro va karo programa, o ne šokiai. Žinoma, šokis — neatskiriamas geros nuotaikos komponen tas. Labai džiugu, kad mediumas Matematikos fakultete nepavirto eili niais šokiais. Įspūdingai pasirodė III kurso matematikos Bpecialybės studentai, kurių inscenizuotas tei smas susilaukė audringų aplodismentų. Gerai pasirodė ir III kurso taikomosios mate matikos specialybės stu dentai, pateikę žiūro vams kelias nuotaikingas pasakas. Belieka palinkėti vi siems trečiakursiams įvei kti likusius du su puse metų ir sėkmingai praei ti ne rožėmis klotą kelią nuo pusdiplomio iki di plomo.
T eisininko konsultacija Žmogus, įstojęs į gyve namųjų namų statybos koo peratyvą, gavo butą, pragy veno jame kelis metus. Dėl susiklosčiusių aplinkybių jis to buto atsisako. Kokią su mą pinigų jam grąžina, iš stojus iš kooperatyvo?
Perėjimas įforminamas aukš tosios mokyklos rektoriaus Įsakymu. Perėjus iš vieno fakulteto Į kitą, reikia įvyk dyti mokymo programą, t. y. išlaikyti tuos egzaminus, ku riuos numato to fakulteto mokymo programa ir kurie Virginija Valčiukaitė neįėjo Į to fakulteto, iš ku GF neakivaizdininke rio buvo pereita, mokymo programą ir nebuvo išlaikyti. Naudojimosi kooperatiniais XXX butais santykius reguliuoja Mokausi Gamtos fakulte Lietuvos TSR Butų kodekso te. Baigusi Universitetą, 109—117 str. Ir konkretus dirbsiu nepedagoginį darbą. kooperatyvo įstatai, priimami, Norėčiau sužinoti, ar man vadovaujantis Lietuvos TSR bus užskaitytas 6 metų dar Ministrų Tarybos 1969 m. bo stažas, jeigu, pirmaisiais balandžio 14 d. nutarimu metais neįstojusi į Uni Nr. 180 patvirtintais Gyve versitetą, dirbau mokyklos namųjų namų statybos koo valgykloje darbininke. Jeigu peratyvų pavyzdiniais įsta taip, tai kur man su darbo tais. knygele kreiptis. Išstoj usiam iš kooperatyvo I. MARTINĖNAITĖ asmeniui grąžinamas jo pa Pagal Valstybini pensijų jus (atskaičius amortizacinius skyrimo ir mokėjimo nuosta atskaitymus, jeigu jis ne tų, patvirtintų TSRS Mi kasmet juos įmokėjo), o iš nistrų Tarybos 1972 m. rug tuštintas gyvenamasis plotas, pjūčio 3 d. nutarimu Nr. narių visuotiniam (arba 590, 109 p. Į bendrąjį darbo įgaliotinių) susirinkimui nu stažą įskaitomas mokymasis sprendus ir miesto arba ra aukštosiose mokyklose ir jono vykdomajam komitetui specialiose vidurinėse mo. leidus, sutelkiamas naujai kyklose, jeigu prieš tai buvo priimtam į kooperatyvą na dirbta darbininku ar tarnau riui. toju arba tarnauta TSRS Pajus asmeniui, išstoju Ginkluotosiose Pajėgose. siam iš kooperatyvo, grąži Talgt, mokymasis aukšto namas tada, kai naujai pri joje mokykloje bus Įskaity imtas j kooperatyvą narys tas Į Jūsų bendrąjį darbo įmoka pajų. stažą. Jeigu teisę į pajų (arba jo Pagal darbininkų ir tardalį) užginčija asmens, išsto nautojų nepertrauktojo darbo jusio iš kooperatyvo sutuok stažo apskaičiavimo, ski tinis, tai pajaus Įmokos grą riant valstybinio socialinio žinamos, remiantis teismo draudimo pašalpas, taisyk sprendimu. lių, patvirtintų TSRS Mi Kooperatyvo narys gali nistrų Tarybos 1973 m. bir išstoti iš kooperatyvo bet želio 13 d. nutarimu Nr. kuriuo jo buvimo laikotar *252, 9 p. nepertrauktas dar piu, tiek prieš pradedant na bo stažas nenutrūksta, bet Į mo statybą arba jos metu, Jį neįskaitoma mokymosi tiek jame gyvendamas. Vi aukštojoje ar specialiojoje suotiniam kooperatyvo narių vidurinėje mokykloje lai susirinkimui (įgaliotinių susi kas .jeigu pertrauka tarp rinkimui) sutikus, narys gali darbo nutraukimo dienos ir perduoti savo pajų bet ku mokymosi pradžios neviršijo riam nuolat su juo kartu gy terminų, nustatytų šiose Tai venančiam pilnamečiui šei syklėse, priklausomai nuo at mos nariui. leidimo iš darbo priežasties XXX (1,2 arba 3 mėnesiai), o pert, Ar galima, baigus pirmą rauka nuo mokslo baigimo kursą, pereiti iš vieno fa dienos ar pašalinimo iš mo kulteto į kitą, žinoma, gi kyklos dienos iki darbo pra miningą. (Pvz.: ekonomikos). džios dienos ne ilgesnė kaip Jei galima, tai kokia perėji 3 mėnesiai. Pagal Darbo knygelių ve mo tvarka, ar reikia laikyti papildomus egzaminus? dimo Įmonėse, įstaigose ir EKFF I k. studentas organizacijose instrukcijas, Perėjimo Iš vienos aukšto patvirtintas TSRS Ministrų sios mokyklos į kitą, taip Tarybos Valstybinio darbo pat iš vieno tos pačios aukš ir darbo užmokesčio klausi tosios mokyklos fakulteto Į mų komiteto 1974 m. hiržekitą fakultetą, tvarką regu lio 20 d. nutarimo Nr. liuoja TSRS LKT ir VKP (b) 162, 32 p., atleidžiant savo CK 1936 m. birželio 23 d. noru, t. y. pagal DĮK 40 str. turi būti nutarimas ir TSRS Aukštojo darbo knygelėje ir specialiojo vidurinio moks nurodytos priežastys dėl ku darbuotojų nutraukia lo ministerijos 1973 m. rug rių pjūčio 6 d. instruktyvints darbo sutarti savo iniciatyva (šiuo atveju — dėl Įstojimo raštas Nr. 35. Norint pereiti iš vieno į aukštąją mokyklą). Įstojus darbo fakulteto į kitą, reikia para Į aukštąją mokyklą, šyti pareiškimą aukštosios knygelę reikia atiduoti j mo mokyklos rektoriaus vardu. kymo skyrių, kuris padaro o po Būtinas abiejų fakultetų de atitinkamas atžymas, kanų sutikimas dėl perėji mokyklos baigimo ją grąži mo. Pereiti galima tik iki na. Atsakė į klausimus naujų mokslo metų pradžios, Teisės fakulteto asistentas t. y. tik po pavasario sesi Valentinas MIKELĖNAS jos, vasaros atostogų metu.
Atkelta iš 1 psl.
koje išbandytas daibo for mas ir metodus, siekiant efektyvinti studentų patriotinį-internacionalinį auklė jamąjį darbą, visų pirma būtina koordinuoti auklėja mojo darbo organizavimą fakultetuose. Todėl fakulte tų partiniams biurams būti na atnaujinti kompleksinius studentų komunistinio auklė jimo planus visam studijų laikui, taip pat visuomenės mokslų katedrų partiniai biurai turėtų paruošti savo katedrų studentų auklėjamo jo darbo planus tiems se mestrams, kai tuo metu skaitoma tos katedros mo kslo disciplinos. Užtikri nant studentų patriotinį in ternacionalinį auklėjimą mo Džiugas JUODKAZIS, kymo procese ir visuomeni MaF IV kurso studentas nėje studentų veikloje,
svarbu ir toliau šiuos klau simus aptarti partiniuose susirinkimuose, biuro posė džiuose, praktikuoti atskirų dėstytojų atsiskaitymų apie savo auklėjamąjį darbą su studentais. Būtina atkreipti fakultetų visuomenės moks lų katedrų ir kitų padalinių partinių biurų dėmesį ren giniams, skirtiems K. Mark so gimimo 165-sioms ir mirties 100-sioms organizuoti. Marksizmo idėjiniam paliki mui, K. Markso internacio naliniams ryšiams atskleisti, organizuoti šiais mokslo metais studentų mokslines konferencijas .rašyti šia problematika darbus visuo menės mokslų konkursui, organizuoti parodas. Prof. V. KASAUSKIENĖ VU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotoja
Tarybinis studentas 3
AURELIJUS KATKEVIČIUS
MUZĮJ PAVILIOTI Dantiraštis be raudos Pastaruoju metu Univer. siteto literatų hipelyje pa sirodė nemažai gabių po etų, kurie atgaivino jau šiek tiek sustingusį mūsų literatūrinį gyvenimą. Tai V. Gasiliūnas, J. Keleras, A. Katkevičius, M. Cernajytė, R. Minikauskaitė ir kiti. Kai kurie iš jų jau publikavo savo eilėraščių respubliki nėje periodikoje, kai kurie dar kantriai ruošiasi šiam žingsniui. Kūrybinės energi jos jiems užtenka, ir, ma tyt, apie tuos literatus anks čiau ar vėliau bus dažnai kalbama už Universiteto ribų. Vienas jų — antro kur so lituanistas Aurelijus Kat kevičius.
Naujausiems jaunojo po eto eilėraščiams yra būdin gas intelektualinis pradas. Tokio pobūdžio poezija ne pasiduoda lengvai ir egzal tuotai interpretacijai, rei kalaudama iš skaitytojo di desnių intelekto potencijų ir net šifravimo. Neatsitik tinai eilėraštyje „Tęsinys"
PRADŽIA LIUDVIKAS
JAKIMAVI
ČIUS studijuoja lietuvių kal bą ir literatūrą. Dabar jis — trečiakursis. Rašo ir prozą, ir poeziją. Pateikiame porą jo trumpų apsakymų. L. Ja
Kepėjas Vieną kartą kaime gyveno kepėjas. Jis bu vo geras kepėjas. Jis mokėjo gerai išmaišyti miltus, jis gražiai mo kėjo {kulti porą kiauši nių ir buvo bene ge riausias kaime tešlos minkytojas. Nois kepė jas buvo vienišas, nors neturėjo draugų, tačiau šitas kepėjas buvo pats geriausias kaimo kepė jas, nes mokėjo be pirš tinės ištraukti iš kros nies garuojančią duoną. Jis gražiausiai kaime mokėjo ją atvėsinti, pa dėjęs prie lango, ir kas nuostabiausia, mokėjo, palietęs ją vienu pirštu, patikrinti, ar jau ataušo. Ir viskas taip gražu
autorius taip suformulavo savo poezijos moto: „Tai ne kelionė, /ne laiptai/ ne lieptas. /Bedugnės yra be dangaus,/ Dantiraštis — /be raudos". A. Katkevičius atsisako ir intymaus lyrizmo, ir ironijos. Jis toleruoja refleksiją, kuri suteikia galimybę objekty viai vertinti daiktus ir reiš kinius. Tačiau tai nereiškia, kad atsisakoma emocijos. Emocija yra užkoduota, ji atsiveria tada, kai perprantame struktūrinius ir seman tinius eilėraščio ryšius. Tuo labiau, kad autoriui artima imperatyvinė kalbėjimo ma niera, aktyvi orientacija į žmogų, ką rodo gana dažnas įvardžio „tu" kartojimas. A. Katkevičiaus poezijoje vyrauja konstruktyvusis sim bolis. Todėl ir žodis, ir fra zė, ir punktuacijos viene tas čia įgauna maksimalų prasmės krūvį. Simbolių kalba sąlygoja vidinę eilėraš. čio įtampą ir įvairiapusį kom paktiškumą. Individuali au
toriaus simbolika yra susi jusi su simbolika, paimta iš įvairių mitologinių siste mų. Mitologija, man regis, pa grindinis A. Katkevičiaus poezijos atramos taškas. Mitologinių motyvu atran dame bemaž kiekviename jo eilėraštyje. Nors iš pirmo žvilgsnio jie sunkokai paste bimi, tačiau dažnai suda. ro semantini eilėraščio bran duolį. Siekdamas poetinio sugestyvumo, autorius naudo ja tolimas mitinių vaizdų aliuzijas bei asociacijas. Dėl to kartais atrodo, jog mitas
kimavičiaus kūrybai būdin gas lakoniškumas, paradokso, grotesko elementai. Visa tai — racionalaus, ne emocinio mąstymo požymiai. Raciona laus mąstymo vyravimą liudija ir pasakotojo pozi cija. Jis yra nuošaliai, ste bi, fiksuoja, neke'ia prob lemų, nesprendžia jų, visa tai palikdamas padaryti mums, skaitytojams. Tokia pasakotojo padėtis, priešta ringas, paradoksalus realybės, jos reiškinių suvokimas lei džia kalbėti ironiškai. Dar vienas Liudviko kūryba; bū. dingas bruožas — savotiškas abstraktumas. Jo apsakymai tarytum schemos, pagal ku rias turėtų mąstyti skaityto jas. Be abejo, neįmanoma, re miantis keliais kūriniais, pla čiau, giliau nagrinėti ir ver tinti. Vis dėlto atrodo, kad paradoksalus, ironiškas mąs tymas ir kalbėjimas turi at eitį.
Valdas DASKEVlClUS II kurso lituanistas
J. K. Tai ne vario triūbos ne žvakės, ne liepsnos. Žvaigždė nesuskilus. Yra šulinys. Tai ne kelionė ne laiptai ne lieptas. Bedugnės yra be dangaus. Dantiraštis — be raudos. XXX Nukritusių lapų mieste niekam nebus pasigailėjimo. Nukritusių lapų mieste nežino, ką daro, ir akmuo nenuvirsta nuo kapo. Nukritusių lapų mieste... o nekaršta saulė pateka. BURTAI
Karčios tos žolės kaip vienišo gėrimas, šikšnosparnio kaulai boluoja virš ežero, kuriame užmigai. Ežeras jau išdžiuvo, ir žuvys labanakt. Ant smėlio pylimo — magijos knygos — kalėdų dovanos. Ežero dumbliai kaip duona (ant stalo dar trūksta ugnies: perpjaukim juodvarniui gerklę). O žuvys labanakt siūlo medų. XXX Židinio nebėra. Todėl tavo žingsniai per bangas ir per jūrą. Kai pamirši, jog perregimame pastate vis dar liepsnoja namai, ašaros nebebus tavo antkapiu, ir avietė iš jų neišdygs. TRAKTATAS APIE ŽVAIGŽDES
Krenta kas devynis tūkstančius metų j mūsų šulinius, j mūsų moteris. Mes stebim, kaip dūžta namų sienos, vynas užverda, — ir ėriuko kailiu uždengtam veidrodžius.
KELIAS VISIEMS Raudonas miestas virš miesto. Tyliai danguj. Klykia išprotėję gaisrininkai. Ar siera lyja, ar užlipom prie saulės — nepranešė.
A. BALNYS
būtų buvę, jei bobos vieną sekmadienio rytą, per atlaidus .nebūtų pa sakiusios garsiai. — Jis visai ne kepė jas. — O kas? — j akis šoko vyrai. — Ne kepėjas ir tiek, — bobos nuėjo. Kitą rytą, kai kaimo žmonės atėjo pirkti duonos, rado kepėją pasikorusį ant krosniakaisčio. Gerai apieškoję visus kampus, žmonės rado už krosnies užkiš tus tris storus sąsiuvi nius eilėraščių. Visas kaimas pradėjo kalbėti, kad jis tikrai buvęs ne kepėjas, bet kai per skaitė viską, suprato, kad jis buvo kepėjas.
ne tiek funkcionuoja eilė raštyje, kiek inspiruoja jį. Organiškas ir subtilus poezi jos santykis su mitologija yra pagirtinas dalykas, ir leidžia manyti, jog auto rius linksta į mitologinį mąs tymą. Čia reikia užakcen tuoti , kad pozityvios įtakos jaunajam poetui padarė gar. sūs vakarų poetai T. S. Eliotas ir C. Milošas. Pasaulį ir žmogaus egzis tenciją poetas suvokia kaip mitą, kupiną paslaptingų ir pranbšingų ženklų: , Ant smėlio pylimo — magijos knygos — kalėdų dovanos." Jis nei kaltina, nei teisina, o tiesiog įspėja, jog žmogaus dvasiniam ir fiziniam gyve nimui nuolatos gresia degra dacija: „Raudonas miestas virš miesto. /(■■■)/ Klykia išprotėję gaisrininkai." arba: „Nukritusių lapų mieste/ nie kam nebus pasigailėjimo". Todėl, jeigu norime išsi gelbėti, turime drąsiai žiū. rėti į savo sielos veidrodį ir tikėti burtažodžio ir ste buklo galia: „Todėl tavo žingsniai/ per bangas ir per jūrą..."
TĘSINYS
Draugo pusryčiai Ruduo buvo gražus. Šeštadienio rytą, išgėręs drungnos arbatos, išėjau pasivaikščioti į parką. Iš tolo, kitame alėjos gale pamačiau labai gerą draugą. — Žabok arklius! — beprotiškai garsiai suriko jis ir krito j sugrėbtų la pų krūvą. Su baime ir išgąsčiu tekinas atlėkiau prie krūvos, bet lapuose jo nebuvo, tik iš čežančios šūsnies kilo ryškiai pur puriniai dūmai. Aš nar šiau lapus, juos rijo šalta violetinė ugnis. Nelietekęs vilties rasti savo draugą, atsirėmiau į lie pą. Akys buvo prikaus tytos prie tos keistos ug nies. Iš laužo pasigirdo tylus kuždesys. — Sakiau, žabok ark lius, — o tarp lapų, vi sai prie ugnies, pamačiau draugą, gal piršto didu mo, sėdintį ant mažos brezentinės kėdutės ir
ANAPUS KASDIENYBES
laikantį kažką savo ran koje. — Sakiau, žabok ark lius! — garsiai suriko ta Reta literato asmenybė sai ir taip padidėjo, kad nekonfliktiškai talpina savy ausimis įsirėmė į stirk je kelis kūrybiškai besivys sančias liepos šakas. Da tančius talentus. . . „Upių bar pamačiau, o siaube, pradžioj" — penktoji Birutės vienoje rankoje jis laikė Baltrušaitytės — literatūros prozininkės, didelę keptuvę, kitoje — mokslininkės, didelį butelį saulėgrąžų poetės, rusų literatūros ka aliejaus ir linksmai spra tedros dėstytojos — knyga. gino kepsnį virš viole Antra poeto knyga visada būna pasmerkta dideliam tinės liepsnos. poetinio pasaulio, kūrėjo sa — Ką kepi? vasties, suvokimo autentikos Jis tylėjo. buvo — Klausiu, ką kepi? išbandymui: tai, kas pradžia, turi tapti įtvirtini Arklį? mu, tęsiniu ar vėl atklysti Jis šliūkštelėjo j kep kaip nauja žemė. .. Rinkiny tuvę aliejaus Ir kai atsi je „Upių pradžioj" polifosuko profiliu, pamačiau, niškai atsispindi visos poe kad jo veidas iškreiptas tės akiratyje ir aktualioje atmintyje esančios, kultūrinės, nežemiško graudulio. — Paskutinį kartą klau dvasinės, istorinės problemos, giliamintiškai inspiruojančios siu, ką kepi? visuome Dvi didelės ašaros rie patį lyriškiausią, niškai „nekaltą" eilėraštį. dėjo jo skruostais. Jis Čia turbūt ir reikėtų ieškoti padėjo į žolę saulėgrąžų poetinio ir epinio talento aliejų ir, užsitempęs ant originalių sąsajų ir dermės... plaštakos Ilgą megztinio Gebėjimas nemoteriškai rankogalį, kad nenusvil plačiai jausti pasaulį, kiek tų nagų, atvožė keptuvės vieną dabarties minutę su dangtį. vokti kaip tęsinį, palytėti Keptuvėje spirgėjo mintimi protėvį kaip savo žirklės. artimą, intymų išgyvenimą
organiškai sieti su tėvynės vardu — panašios teminės nuostatos visada žymi chres tomatinę, didelę savo dvasia poeziją. Eilėraštyje rami poetinė refleksija ar pranašiškas re gėjimas („Naktų naktie, /atmerkusi akis/ leki v.išum Europos. ..") virsta šiltu rū pesčio judesiu („Naktų nak tie/ palieski vaiko kaktą . punktyriškai supina meilės temos universalijas su konk rečių istorinių likimų gėla („.. .atmerkusi akis ./leki viršum Europos: snaudžia Alpės/ ir Zakopanė, o Biliū no nėr.. ."), eilėraščio pabai ga išmintingai iškristalizuojama į šekspyrišką, sonetišką atvirą žiūrėjimą („Ten apa čioj Šventoji, gelmės baisios /naktis ir meilė žvelgia kaip kadaise."). Toks minties mozaikiškumas žymi daugelį likimiškiausių, turiningiausių eilėraščių. Apmąstant mažos tėvynės kontūrą pasaulyje, žmoguje ir širdyje viename kontekste rizikingai, bet įtai giai susiduria kontrastiški epitetai Lietuvai: aforistinis Nukelta į 4 psl.
4 Tarybini! studentas
MATEMATIKŲ DIENOS
DEVYNIŲ ŠVENČIŲ BLYKSNIAI Sidabrinis jų skambesys pirmąkart pasigirdo prieš de šimt metų. Paieškokime jų atgarsio. Štai „Tarybinio stu dento" komplektai. Verskime. Du laikraščio puslapiai, pilni pirmosios Matematikų savai tės balsų. Duotas čia žodis istorijai, juk minėtas fakul teto atkūrimo trisdešimtmetis, — savo planus ir darbus dės to darnūs katedrų orkestrė liai, išdaigaujančiomis fleito mis įsiterpia studentai. Savo žodžiu puslapius užsklendžia Didžiausias Matematikų Šven tės Organizatorius E. Žalys. Būta šventės, manome. Žiū rėkime toliau. 1975-aisiais metais Matema tikų dienos nebuvo organi zuotos. . — bet nepasakome, nes sužvengia, karčius plaiks tydami žirgai, subilda į grin dinį kanopos ir juodais cilin drais pasirėdę jaunuoliai nu dunda kovos vežimu per pas kutinį puslapį, smagiai skan duodami: — Ga-na-lo-ka-li-nių-fi-zikų-die-nų! O prie pat tų žirgų kano pų — trimitų ir bildesio go žiama kukli skiltis, lyg pa džiūvusių žolynų puokštė iš anamečių Žolinių, lyg atodū sis: — Vėl sulaukėme. . . Taigi, Matematikų dienos vis dėlto buvo, skambtelėjo. Kas jose nauja? — Visų pirma, tai didesnė studentų iniciatyva, — sako doc. V. Merkys. Pernai dau giau padirbėjo dėstytojai. Gramzdinkime laiko gel
mėn „visų penkių katedrų vėliavomis pasipuošusią Di džiąją auditoriją" ir žiūrėki me, ką sakys 1976-tieji metai. Štai puslapis, čia Matema tikų dienų sidabras švytuoja ir skambčioja. Nebelikę bai mės iš anametinio atodūsio, niekas netrikdo tuometinio prodekano P. Vaitkaus balso. — Raiškaus augimo metai, — sako jis. O nuotraukose sustabdytos šventės akimirkos: prodekano E. Manstavičiaus sustingęs „žaibavimas" šachmatų fi gūromis; studentai, _ palinkę prie olimpiados uždavinių su stojusiame laike; profesorius J. Kubilius skaito paskaitą apie dzeta-funkciją studentams ir dėstytojams. Septyniasdešimt septintųjų metų Matematikų savaitė ritinėjasi atmintyje lyg įvai riomis spalvomis žaižaruojan tis kamuolinis žaibas, nesu griaunamas jokių sąvokų ir apibūdinimų tinklu. Sakykikime, pavyzdžiui: — Matematikų dienos bu vo rimtos... Bet buvo jose kažkas ir iš liaudiškų švenčių („oficialią šventės pradžią paskelbė šmaikštusis kvieslys su svi ta. . . linksmu maršu beldėsi jis į kiekvienos katedros du ris"), buvo pasakų trobelė, buvo.. . Tai mums įkvėpė septy niasdešimt aštuntųjų metų Matematikų savaitės atmini mas. Šventė vyko su opti mizmą ir karalystėmis nebū dingą demokratizmą skelbiau-
čiu šūkiu: „Jei negimei mamatematiku, tai juo gali bent numirtil" Buvo ten rim ta ir linksma, o karščiausi, pasakysime, linksmybės gei. zeriai tryško iš Operos, taip pat neprilygstamos ir vienin telės. Jei dienos rieda lyg monetos, tai septyniasdešimt devin tais metais kitaip jos krito, sodriau skambėjo iš jubilie jinio metalo nulietos. Žiūrė kime į laikraščio puslapį, už fiksavusį Matematikų dienų atšvaitus. Yra čia dekanas doc. V. Merkys, yra jubilie jinis medalis jam ant kaklo, yra linksma ir kartu graudo ka šypsena. Ir didelėmis juo domis raidėmis eilutė: „Ilgai dienas šias prisiminsim". Jei surašytume visus Mate matikų savaitės renginius: paskaitas, vakarus, varžy bas. .., sudėliotume ties pa vykusiais paukščiukus, o jie pakiltų, pragystų maždaug taip garsiai kaip vyturiai, — užgožtų ši muzika ir kylan tį avialainerį. Todėl paminė sime tik kai ką: veikė Ma tematikų buities muziejus, kurio seniausias eksponatas buvęs mamuto kaulas, nau dotas studentų sriubai virti, buvo konferencija „Dėstytojai-studentai", buvo baigia masis vakaras kinoteatre „Pergalė". Jei būtume istori kai ir norėtume moksliškai ištyrinėti Matematikų savai tės tradicijas ir šaknis, nelik tų nieko daugiau, tik nuo dugniai ištirti tiek ankstes nius metus, tiek tris pasku
S. m. kovo 5—13 dienomis visoje respublikoje vyko krepšinio savaitė „Iš Nemu no krašto į Olimpines aukš tumas!" Neaplenkė krepši nis ir mūsų Universiteto. Vienu metu vyko 35 Univer siteto tarpfakultetinės spar takiados vyrų krepšinio varžybos bei tarpfakultetinis „Žaibo“ krepšinio turnyras. I Universiteto spartakiados vyrų krepšinio finalines dvi kovas pirmosios stojo Pra monės ekonomikos ir Preky.
bos fakultetų komandos. Visą žaidimo laiką aikšte lėje vyko lygių varžovų kova. Nors pirmą kėlinį 2 taškų skirtumu laimėjo bu simieji prekybininkai, tačiau rungtynių pabaigą sėkmin giau sužaidė PEF krepšinin kai. Jie ir nugalėjo rezul tatu (71:64). Rezultatyviau sias PEF komandos žaidėjas — II kurso studentas G. Vilkas pelnęs komandai 20 taškų. Visiškai kitoks Teisės ir Chemijos fakultetų susitiki mo vaizdas aikštelėje. Būsi, mieji teisininkai jau 3 žai dimo minutę pirmavo 12:0. Jie pranoko savo varžovus visuose žaidimo aspektuo se: metimų tikslumu, greičiu,
kova dėl atšokusių kamuo lių. ChF krepšininkams ypač nesisekė uždengti rezultaty viausiai priešininkų koman doje žaidusį TF I kurso studentą G. Švedą. TF ko manda nugalėjo 25 taškų skirtumu (89:64). EKFF krepšininkai nesun kiai įveikė MaF sportinin kus. Rungtynių rezultatas (66:49) kalba pats už save. Istorikai tik po sunkios ko vos rezultatu (72:69) nugalė jo matematikus. IF koman dos gretose rezultatyviausias buvo V kurso stud. K. Kuzmickas, pelnęs komandai 33 taškus, MaF — III k. stu dentai A. Miklovis — 17 taškų, V. Rukšėnas — 16 taškų.
■■■■■■■■■m
tiniuosius. Bet mes turėjome kitą tikslą: norėjome šiek tiek sidabrinės devynerių metų švenčių šviesos pagau ti, o paskutiniai trys metai kiekvienam dar skaisčiau ar blausiau tebespindi, garsiau ar tyliau — tebeskamba. Tad surinksime visų trijų metų švenčių dienas į vieną švys telėjimą; ką iš jo pagausime, tas tegu čia ir bus: — profesorius J. Kubilius skaitė tradicines paskaitas apie matematikos aktualijas; — dėstytojų-studentų kon" ferencijos vis labiau ėmė ati tikti lotyniško žodžio confero reikšmę: „surinkti į vieną vietą". Turime galvoje stu dentus auditorijoje ir įvairias daugiau ar mažiau sensacin gas žinias; — 1982 metais varžėsi trys matematikų komandos: dės tytojai ir studentai iš Universteto, studentai iš Pedagogi nio instituto... O baigti norime šviesiai. Tam reikia minties, kuri bent jau nedidelį erdvės ir laiko plotelį apšviestų guodžiamai ir viltingai. Gal išsiverstume ir savomis jėgomis, bet Blezas Paskalis, matematikas ir filosofas, jau čia, ir nedrąsu ji stabdyti, kai sako: — Mūsų prigimtis. . . ir tai, kas patinka, visada turi kažką giminingo, kas sudaro mūsų grožio ir malonumo supratimą. Viskas, kas jį ati tinka, mums miela — namas, daina, kalba, eilės. . . — Šventės, — priduriame dabar jau mes. Tegu jos nežaibuoja, negriaudėja, nesiveržia į kitas planetas ir galaktikas, bet linksmos tebūna, sklidinos prasmės sidabrinio švytėji mo, mielos tebūna, laukia mos, tokios, kokių norime. Vilius STAKĖNAS
Atkelta iš 3 psl.
dramatiškas („Giedojimu gra ži /Šiurpi raudojimu') ir efemeriškas asociatyvus („Ma žiukas molio vėrinys ant kaklo /mergaitės, naktį skai tančios poeziją. .."). Poetės kalbėjimas nesiduo da lengvai įspraudžiamas į monotoniškos, vienos intonacjios rėmus. Juhanas Lyvas, „didžiausias estų poetas", prikeliamas kartu su keistai skambančiu jo žodžiu, panoramiškame tėviškės vaizde atsiranda užkeikimo formulė („Skaidrioji Žemaitijos saule, /kai vėsu, nuženk į mūsų slėnius palytėk žoles, kur dalgiui dygsta. .."). Eilėrašty je drąsiai perfrazuojama tau tosaka, dildomas atpažinimo įspūdis („ta naktis užmetus šydą/ ant stogų, kur mėnuo ves/ ne saulužę, c sulytą/ rausvą čerpę virš tavęs."). Maironio eilutė, tapusi antrą kart nepakartojama, kasdie nišku ir kartu genialiu krei piniu tėviškei skamba kaip aktyvaus dialogo balsas, ro mantinė patetika naujai transformuojasi dabartinio žmogaus sąmonėje: . . per gyvenimą, meilę, per mirtį ateini manęs apkabinti Lietuva brangi, mano tėvyne... Šalia kultūrinėmis ir isto rinėmis aliuzijomis nuspal vintos lyrikos knygoje ne mažiau svarbi intymios gai dos stiprybė, jausmo impre sija, priešinga epiniam temų užmojui, „realistiniam" bū ties, praeities fiksavimui. Šiuose eilėraščiuose-didesnę reikšmę įgauna fantazijos žaismas, metafora kaip poe tinio vaizdo pagrindas: Ar jau junti tą laiką, kuriame vaikai nusigręžia nuo motinos ir tėvo, tą laiką, kurs į saulės guolį skuba, paslėpsiantį tave, mane. Visus — ir kūdikius su permatomais pirštais,
Nugalėtojų vardą turėjo išaiškinti EKFF — IF susiti kimas. Deja, į varžybas neat vykus IF komandai, jai bu vo užskaitytas pralaimėji mas. Tad, 35 Universiteto tarpfakultetinės spartakiados vyrų krepšinio nugalėtojais tapo EKFF komandos sporti ninkai. Antri — IF, treti — MaF krepšininkai. XXX Tęsiasi „Žaibo" vyrų krep šinio turnyras. Gamtos F — EKFF (59:50), MaF — ChF (79:38), TF—FF (63:40). Kad Centrinis InteikluKadangi Medicinos f-tas į varžybas neatsiuntė savo tei bas dažnai susilaukia sve sėjų, MF vyrų krepšinio ko čių iš įvairiausių miestų, net šalių — nieko nenustebins, manda diskvalifikuota. na ir nustebinti negali. O Gintaras TOMKUS, interklubai fakultetuose daž nai aktyvumu nepasižymi. Matyt, nemaža dalimi už tokį nedovanotiną pasyvu mą kalti patys interklubų prezidentai. Nežinia, kokiam atsitiktinumui turi me būti dėkingi, kad EKFF interklubui vadovauja Iiena Rašmienė. Čia netrūksta nei Dingusį studento pažymėji susitikimų, nei vakarų, nei mą Nr. 801795, išduotą EKFF svečių. Štai neseniai išlydė studentei Nijolei Siaudipytei, jome kelias dienas pas mus viešėjusią Tartu universite laikyti negaliojančiu. to Centrinio interklubo de Dingusį studento pažymė legaciją. Tai — pirmoji ap jimą Nr. 780569, išduotą GF žvalginė kelionė, kurios me studentei Onai Maldžiūnaitei, tu užsimezgė tikrai šilti ir glaudūs ryšiai. Planuojame laikyti negaliojančiu. balandžio mėnesį atsakomo Dingusį studento pažymė jo vizito metu Tartu pasi jimą Nr. 782069, išduotą GF rašyti bendradarbiavimo tarp studentei Aldonai Vervečkai- dviejų interklubų sutartis. O neramūs kelionių vėjai tei, laikyti negaliojančiu. jau pučia iš kitos puses — Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801737, išduotą EKFF studentei Rasai SimanauskaiNuoširdžiai užjaučiame tei, laikyti negalioiančiu.
SKELBIMAI
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800260, išduotą MaF studentui Linui Ulozal, lai kyti negaliojančiu. Neseniai grupė Universiteto turistų grįžo iš sudėtingos kelionės. Įveikta šimtai kilo metrų upėmis. Na, o kur kelią pastodavo kalnai, nuotyki ų ieškotojams savo baidares teko gabenti ir taip. Jūratė MARKELIŪNAITE
ANAPUS KASIMEAIBE S
grupės drauge Aušrą Staknevičiūtę, mirus my Urnai mamytei. PEF pramonės planavimo spec. III kurso II grupės studentai
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801938, išduotą FKFF Laikraščio korektoriai: studentui Gintautui Bareikai, čius. laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto B. 3. „Tarybinis studentas**. Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03235. Iškilioji spauda, 1 spaudos lankas Užs. Nr. 998 Tiražas 4500 LKP CK lei dyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBercKHH cryAėHT* — opraH napncoMa, peKTOpaTa, KOMureTa AKCM Ahtbm, upocpKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro SHaMeHH n ApyjKŪM napoAOB BnatmoccKoro yHHBepcuTeTa hm. B. Kancynaca. Ha abtobckom asMKe. PeAaicrop H. BapanHnųKaHTe.
š.
ir jaunąją — ji skrenda viršum 6odų, plazdėdama pavargusiu sparnu... Antologinės šių eilėraščių būsenos — ilgesys, laukimas, besąlygiškas, bauginantis kaip nuodas tikėjimas feniksiška meilės galia: Atsiklaupiu: prieik, pavirsk j žmogų, į meilės mėtą, augančią nakty, į kūną su krauju. . . Ypatinga reikšmė tenka prisiminimui, kuris yra ne ardantis, bet kuriantis vidi nę autonomiją veiksnys, pa sveriantis jausmo grynumą, atminties ištikimybę ir jėgą. Būtasis laikas tęsiasi iki da bar, iki visada, praeity šmėkštelėjęs judesys, veidas, žodis, „kamputy įrašytas pieštuku" — tampa reikšmin gu įvykiu, turi amžinumo ženklą. Vienatvės jausmas paradoksalus, vienatvė prieš visus, su visais, už visus, kaip nuolatinis daugelio toli mų likimų jutimas ir noras įveikti svetimumą; trapus santykio su artimu žmogumi ieškojimas balansuoja ties nevilties ir tampraus ryšio su pasauliu riba. Tokios nuo taikos lokalizacija gali būti ir fantastiškas pasaulio pir mavaizdis („Lyg po pasaulio pabaigos tavęs iš naujo ieš kau/ per juodą smėlį pele nuotą kriaušį".) ir šviesus pasakiškas regėjimas („Yra mylimųjų šalis: ten baltas dangus, ten žydi mėlynos gėlės. . ."). Nuolatinis antinomijų (sa vo ir svetimo, būto ir esamo globalinio ir intymaus, turė jimo ir netekties) derinimas kuria B. Baltrušaitytės eilė raščių pasaulį, pilną tragiz mo, širdgėlos ir dvasingumo. Tai ilgas poetinio žodžio lieptas nuo talpaus publicis tinio kreipinio — „Pasauli būk. Išlik nesunaikintas", iki permatomos lyrinės su gestijos — „Lyg vėja6 pa vasario ties tavim — aš". Giedra RADVILAVlClŪTf
koreguojamos datos susitiki mui su interklubu iš Jereva no politechnikos instituto. Gal' geras pavyzdys įkvėps ir kitus fakultetų interklubus? Jolita CEPULYTE
XXX Universitete buvo sui eng tas vakaras susitikimas su LTSR Valstybinės konserva torijos dėstytojais ir studen tais. Koncertai įvairiuose Lietuvos kampeliuose pen kiasdešimtojo šios aukštosios mokyklos jubiliejaus proga —■ tai lyg ataskaita, įvai riapusio ir daugiašakio kolek tyvo darbų apžvalga. Ir pelnytas apdovanojimas — Tautų Draugystės ordinas, ugdant naujus kadrus, bran. džiais kūriniais praturti nant tarybinės muzikos aruo dus. Panašiomis mintimis vakare pasidalijo orkestiinio fakulteto dekanas doc. V. Leimontas, vyr. dėst. R Pliskienės vadovaujamos akor deono klasės studentės B. Gesaitė, L. Kofman ir T. Ka da padovanojo auditorijai savitų .menine išraiška kūri nių. Liudas VITKAUSKAS IF I kurso studentas
Nuoširdžiai užjaučiame kuratore doc. G. Kovlenę dėl mylimo tėvelio mir ties. Medicinos fakulteto V kurso 7 grunės studentai
Kasperūnas,
M. Matulevi
Redaktorė
J. varapnickaite