LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 11 (1391) 1987 M. KOVO 20 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
illlillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
* Fakultetų komjaunimo ko mitetų sekretoriams priminta, jog būtina laikytis nario mokesčio pristatymo terminų. Už nesusltvarkymą su šiuo darbu IF kom jaunimo komiteto sekretoriui V. Kučinskui pareikštas papeikimas.
* Kovo <12 ;<L Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje) VLKJS eiles priimta MaF stu dentė D. Januškauskattė. * Komjaunimo komitetas iš klausė informaciją apie speciali zuotų pedagoginių būrių darbą. Šiuo klausimu {kalbėjęs R. STANKEVIČIUS pažymėjo, jog Sierai dirba TF būrys, pagyvėji mas jaučiamas filologijos Ir ma tematikos fakultetų būrių veik loje. Bloga padėtis tebėra CHF, IF, GF Įlr FF. Nutarta nutraukti MaF Ir FilF komjaunimo komi tetų darbo šioje srityje kontrolę. Chemijos, Istorijos, gamtos ir fi zikos fakultetų komjaunimo ko mitetų sekretoriams nurodyta per dešimt dienų užmegzti ryšius su Lenino raj. nepilnamečių reikalų inspekcija.
* Posėdyje svarstytos persona linės bylos. Už jsltlkinimus, ne suderinamus su buvimu VLKJS eilėse iš komjaunimo pašalintas GF j. m. b. V, Jagminas bei PEF studentė G. Stadelnlnkaltė. Už bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių laužymą IF studentui D. Kaminskui pareikštas griežtas papeikimas su {rašymu j {skaitos kortelę, to paties fakulteto stu dentams D. StaselkaL A. Lingiui, R. Staseliui, B. Sabastinavičlūtei pareikšti’ papeikimai su {rašymu į įskaitos kortelę, R. Gaslonytei griežtas papeikimas. Už nekomjaunuollšką elgesį FF studentui A. Dringeliul pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu į įskaitos kortelę.
Štai ir prabėgo beveik du mė nesiai, kai pirmakursiams mate matikams, fizikams ir chemikams tenka įtempti jėgas. Jie pirmieji, kurie pradėjo mokytis pagal naują aukštojo mokslo programą. Daug kalbėta, daug rašyta, tačiau tada tai buvo tik ateitis — šiek tiek romantiška, ir šiek tiek baugi. Na, o dabar įdomu ką mano apie tą buvusią ateitį tie, kurie jau paragavo jos druskos? — Dabar blogiau, — sako bū simos matematikės Sonata Usaitė ir Diana Gureckytė. — Anksčiau nors žinodavai, kad tai, ką dės tytojas pasako per paskaitą, to bus reikalaujama ir egzamino me tu. O dabar nežinia. Trūksta va dovėlių, o tuose, kurie yra —
Na, o vyriškos matematikų gal vos tvirtai nutarė: — Nepatinka. Knygų nėra, vi sai nėra, — netinka jokios: vie nos pasenusios, kitos vaikiškos, o mokytis reikia. Dėstytojams nėra laiko išdėstyti medžiagą — su formuluoja, o įrodymų nėra. Va ir suk, laužyk galvą. Per egza miną juk reikalaus. Didžiausia blogybė, kad sumažino pagrindi nių disciplinų laiką. O tokių, pas kirtų, kaip rusų kalba — paliko. Mes nieko prieš, jeigu tos pas kaitos būtų tokios, kad duo tų naudos, o dabar — dėsto tai, ką jau šeštoje klasėje žinojome. Va, jeigu tą laiką skirtų užsienio kalbai... — Nemunas Barauskas, Sigitas Oginskas, Valdas Mustei kis.
DAR KARTĄ APIE STUDENTŲ SAVARANKIŠKĄ DARBĄ Aukštojo mokslo pertvarkyme svarbią vietą turėtų užimti stu dentų savarankiškas darbas. Šiuo klausimu ir norėčiau pasi sakyti. Vienas iš dabartinės mokymo sistemos aukštosiose mokyklo se trūkumų, kuris susiformavo ne per vieną dešimtmeti, yra tas kad visoms specialybių disciplinoms, neišskiriant net fakultatyvų, yra taikomas ly giavos principas. Tiesa, kiekvie
nos Jų vietą ruošiant specialis tą nusako valandų skaičius mo kymo plane. Bet tai nedaug ką lemia Daugelis iš mūsų savo dėstomą discipliną laikome ko ne visų mokslų mokslu, be ku rio gyvenime Jaunasis specialis tas negalės nė žingsnio žengti. Didelis disciplinų skaičius ir auditorinių užsiėmimų apimtis studentui atima galimybę sava rankiškai dirbti ir gilintis 1 pasi rinktos specialybės sritis. O at
MOŠŲ GERIAUSIEJI
fOTOKONKŪRSĄ skirtą VLKJS XX suvažiavimui
„T. S." inf.
Pasidomėjau, kaip atrodo ta reforma tiems, kurių jį nepalietė? — Galbūt ir geras dalykas, — lėtai, pamąstydamas taria antra kursis Tautvydas Cibas. — Pir mame kurse blogai, o vėliau — gerai. Pradžioje daug bend rųjų dalykų, įvadų, kuriuos irgi reikia mokytis, na, o vėliau, kai liks dauguma specialybės dis ciplinų, galėsi joms ir skirti daugiau laiko. Bet yra dar viena medalio pu sė — ši sistema tikras džiaugs mas gabiems žmonėms, o tiems, kurių gabumai vidutiniai, teks pasėdėti prie knygų, ir lai ko bus dar mažiau, ne gu buvo. Be to, ne paslaptis, kad kiekvienas dėstytojas nori, kad atsakinėtų studentas taip, kaip jis dėstė, o ne kitaip. „Paprakaituosim" įtikinėdami jį sa vo žiniomis. — O ką, mes irgi kitais metais pagal naują programą mokysi mės? — nustebo trejetas antra kursių matematikių. — Girdi, mums dar negreit, o kas darbo dėl kitų. —...mums nelabai jau čiasi... nesidomim..., — patraukė pečiais Ramunė, Daiva ir Sand ra. O gal tikrai neverta domėtis? Gal ir padėti neverta? Juk mums dar negreit: gal bus, o gal dar ir ne... Tik va, pirmakursiai dar te bedreba: „išsilaikysiu ar ne", te beieško būdų, kaip viską suspėti perskaityti, išmokti, kur gauti ge resnį vadovėlį? Aušrinė PEClORAITĖ
(nukelta i 4 psl.)
Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabas ir karinls-patrlotinis sektorius organizuoja
Tada tai buvo ateitis mažai, ką gali rasti. Anksčiau egzaminui galėdavai ruoštis iš konspektų, o dabar reikia po kruopelę rankioti iš keleto kny gų. Laukiam kaip šventės ka da pasirodys doc. A. Misevičiaus paskaitų konspektas; gal tada atsipusime? Be to, gerai, kad yra koliokviumai, nors priverčia mo kytis. Tik bėda — laiko daugiau pagundų daugiau, tenka pla nuoti, o ir suplanuoji ne visuo met deramai. Norisi ir teatrą ap lankyti, ir į kiną nueiti. Be to, lakultete būna daug renginių — norisi visur pabuvoti. O fizikui Aidui Laumeliui nau ja mokymo sistema patinka: Gerai, kad daug pratybų yra. Bent galima visus uždavinius isspręsti. Juk neišspręsi — nemo kėsi. O namuose prisiversti dirb' be galo sunku. Tuo labiau daI ,r — kai artėja FIDI. Laisvas aikas skiriamas pasiruošimui, na, 0 kas lieka — mokslams. Gerai, kad daug koliokviumų. Stu dentas turi būti tikrinamas. Juk 'k per koliokviumus mes ir išmokstam kažką: kai darbą per rašai kelis kartus — nori nenori išmoksi. Ir jeigu atvirai — mazai kas ką supranta. Jeigu neturi Pagrindų — fada jau juodos l6nos\ Pirmakursiai dažnai bijo Pasakyti, kad jie nesupranta, o 3 daryti, kai nesuprantami pays pagrindai. Ir kiekvieną diespraga vis didėja — juk nei žengti tolyn neįsisavi, ?s elementariausių dalykų. Čia "■ padeda koliokviumai.
skirų dėstytojų reiklumas daž nai nulemia, kad ir tą nedidelę savarankiško darbo dali tenka skirti antraeiliams ar trečiaei liams dalykams. Arba kaip Fi garui iš „Sevilijos kirpėjo" ten ka „bėgioti" nuo vienos discipli nos prie kitos, kad suspėtum kaip nors sudurti galą su galu — atsiskaityti dėstytojams. Toks studijavimas remiasi kiek gall-
Ilki studijų pabaigos gamtos fakulteto diplomantui Alvidul STOCKUl beliko vos keletas mėnesių. Didžiąją savo laiko dalį Alvidas praleidžia augalų fiziologijos ir mikrobiologijos labora torijoje. Sąžiningas darbas ir geras mokymasis davė puikius re zultatus — Lenino stipendininkas Alvidas Stoėkus paskirtas dirbti į Mokslių Akademijos Botanikos institutą. Valdo VILŪNO nuotr.
Kovo 4 dlena4 Pramonės eko nomikos fakulteto JK3 auditori joje renkasi studentai. Pasirodo prodekanas doc. J. Kunčiną: — Klek čia Jūsų yra? Bus 60? — Daugiau! i I — Kalbam kalbam apie savi valdą. o kai paklausi studento kas Ji — krūpt pečiais — Ir ne žino. Kad Jūs atėjot l šią audi toriją, tikriausiai, tarpusavy pa sitarę, ir yra savivalda. Dekanas doc. V. Grlgoras pri stato svečią. LKP CK ekonomi kos skyriaus vedėją V. Jankaus ką Svečias, apibūdinęs mūsų respublikos pramonę, palyginęs Jos rodiklius su sąjunginiais, pa sakojo apie esančias ir būsimas naujoves. .. .darbo apmokėjime
—
nau
jos sąlygos. Atlyginimai keliami atestacijos pagrindu. Ekono mistų uždarbis 140—240 rub., konstruktorlų-technologų — 140 — 260 rub.. už labai gerą darbą mokama 5Oo/„ priedo. Trečdalis darbininkų gaudavo priemokų pagal nustatytą kenksmingų profesijų sąrašą Dabar šis są rašas panaikintas. Kiekvienoje Įmonėje darbo sąlygų kenks mingumą nustatys komisijos. Numatoma stambinti specialy bes, gal net mažinti aukštosiose
• Kviečiame visus fotografuo jančius studentus bei Universite to darbuotojus aktyviai dalyvauti. • Konkursas vyks nuo 87.03.23 iki 87.06.01. • Nuotraukos bus eksponuoja mos Saulėtekio ai. 9, Jungiama jame korpuse. • Tematika: a) studentiško gy venimo šypsenos, b) fofoobjektyvas kaltina, c) gamtos apsauga, d) karinė-patriotinė, e) laisva tema. d Nuotraukas pateikti ne ma žesnes kaip 18x24 cm dydžio į Universiteto komjaunimo komi tetą iki balandžio 13 dienos. Ki toje nuotraukos pusėje užrašyki te jos pavadinimą, savo pavar dę, vardą, kur mokotės ar dir bate. • Nuotraukų skaičius neriboja mas, išskyrus karine-patriotine tema, kurių galima pristatyti iki 5. Pagal minėtos temos užimtas vietas, fakultetams skirsime balų, kurie bus suskaičiuoti Universite to sąskrydžio rezultatų suvesti nėje. • Fotokonkurso nugalėtojai bus apdovanoti VVU komjaunimo ko miteto garbės raštais ir premi juoti. • Balandžio mėn. visiems foto konkurso dalyviams vyks semi naras. £ Fotoparodos metu bus ren giama žiūrovų apklausa.
SUSITIKIMO ATGARSIAI mokyklose ruošiamų kai kurių mažiau reikalingų specialistų skaičių. .. .gamybinių pajėgumų pa naudojimas. „Mes ne tokie tur tingi, kad galėturife dirbti tik viena pamaina. Nemaža dalis Įrengimų turi būti keičiama“. .. .kainodara. „Pradedam Įgy vendinti ūkiskaitą. Jei anksčiau kalnodara vykdavo centralizuo tai, tai dabar vyksta decentrali zuotai. Sąjunginis kalnų komite tas nustatys tik energijos, meta lų, kuro, medienos, kai kurių ki tų produktų kalnas." .. .gyvenamųjų namų
statyba.
„Iki 2000-ųjų metų visos šeimos turi būti aprūpintos butais. Va dinasi, reikia spartinti statybą. Per XI penkmeti pastatyta 9 mln m2 gyvenamojo ploto. Rei kia didinti tempus. Jaunimas reikalauja daug teisių, laisvių, o apie atsakomybę dažnai už miršta. Ar ne geriau būtų. Jei lozungu taptų: mes einam ten — kur nėr patogumų, ar kur daliniai patogumai. Mes dalyvau jam statybose ir pirmiausia bu tus atiduodam veteranams.“
.. .sergamumas. „Vienam dar bininkui per metus dar tenka daug laikino nedarbingumo die nų. Kodėl? Dėl buitinio traumatizmo. Čia turi Įtakos alkoholis, neatsargus ūkininkavimas ir kt. Nedarbingumą būtina sumažinti“. .. .ekonominiai ryšiai su už sieniu. „Nemažai eksportuoja me. Jei 1961 metais pagrindą sudarė mėsos ir pieno pramonės gaminiai, tai dabar — mašinų gamybos Ir metalo apdirbimo pramonės produkcija. Bandoma sukurti Vengrijos ir Lietuvos Įmonę. Kaišiadoryse kartu su lenkų specialistais užveistos juodųjų ir raudonųjų serbentų plantacijos. Vyks automobilių priekabų — namukų gamyba. Ieškome partnerių bendriems klausimams spręsti".i ........ ūkininkaujant naujoviš kai, daugelyje Įmonių ir organi zacijų etatų skaičius nori ne nori sumažės. Ateity manoma daugiau priimti studentų su Įmonių siuntimais". Pranešėjas atsakė Į auditoriją dominančius klausimus. Jolanta NARBUTYTĖ