LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 11 (1391) 1987 M. KOVO 20 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
illlillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
* Fakultetų komjaunimo ko mitetų sekretoriams priminta, jog būtina laikytis nario mokesčio pristatymo terminų. Už nesusltvarkymą su šiuo darbu IF kom jaunimo komiteto sekretoriui V. Kučinskui pareikštas papeikimas.
* Kovo <12 ;<L Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje) VLKJS eiles priimta MaF stu dentė D. Januškauskattė. * Komjaunimo komitetas iš klausė informaciją apie speciali zuotų pedagoginių būrių darbą. Šiuo klausimu {kalbėjęs R. STANKEVIČIUS pažymėjo, jog Sierai dirba TF būrys, pagyvėji mas jaučiamas filologijos Ir ma tematikos fakultetų būrių veik loje. Bloga padėtis tebėra CHF, IF, GF Įlr FF. Nutarta nutraukti MaF Ir FilF komjaunimo komi tetų darbo šioje srityje kontrolę. Chemijos, Istorijos, gamtos ir fi zikos fakultetų komjaunimo ko mitetų sekretoriams nurodyta per dešimt dienų užmegzti ryšius su Lenino raj. nepilnamečių reikalų inspekcija.
* Posėdyje svarstytos persona linės bylos. Už jsltlkinimus, ne suderinamus su buvimu VLKJS eilėse iš komjaunimo pašalintas GF j. m. b. V, Jagminas bei PEF studentė G. Stadelnlnkaltė. Už bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių laužymą IF studentui D. Kaminskui pareikštas griežtas papeikimas su {rašymu j {skaitos kortelę, to paties fakulteto stu dentams D. StaselkaL A. Lingiui, R. Staseliui, B. Sabastinavičlūtei pareikšti’ papeikimai su {rašymu į įskaitos kortelę, R. Gaslonytei griežtas papeikimas. Už nekomjaunuollšką elgesį FF studentui A. Dringeliul pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu į įskaitos kortelę.
Štai ir prabėgo beveik du mė nesiai, kai pirmakursiams mate matikams, fizikams ir chemikams tenka įtempti jėgas. Jie pirmieji, kurie pradėjo mokytis pagal naują aukštojo mokslo programą. Daug kalbėta, daug rašyta, tačiau tada tai buvo tik ateitis — šiek tiek romantiška, ir šiek tiek baugi. Na, o dabar įdomu ką mano apie tą buvusią ateitį tie, kurie jau paragavo jos druskos? — Dabar blogiau, — sako bū simos matematikės Sonata Usaitė ir Diana Gureckytė. — Anksčiau nors žinodavai, kad tai, ką dės tytojas pasako per paskaitą, to bus reikalaujama ir egzamino me tu. O dabar nežinia. Trūksta va dovėlių, o tuose, kurie yra —
Na, o vyriškos matematikų gal vos tvirtai nutarė: — Nepatinka. Knygų nėra, vi sai nėra, — netinka jokios: vie nos pasenusios, kitos vaikiškos, o mokytis reikia. Dėstytojams nėra laiko išdėstyti medžiagą — su formuluoja, o įrodymų nėra. Va ir suk, laužyk galvą. Per egza miną juk reikalaus. Didžiausia blogybė, kad sumažino pagrindi nių disciplinų laiką. O tokių, pas kirtų, kaip rusų kalba — paliko. Mes nieko prieš, jeigu tos pas kaitos būtų tokios, kad duo tų naudos, o dabar — dėsto tai, ką jau šeštoje klasėje žinojome. Va, jeigu tą laiką skirtų užsienio kalbai... — Nemunas Barauskas, Sigitas Oginskas, Valdas Mustei kis.
DAR KARTĄ APIE STUDENTŲ SAVARANKIŠKĄ DARBĄ Aukštojo mokslo pertvarkyme svarbią vietą turėtų užimti stu dentų savarankiškas darbas. Šiuo klausimu ir norėčiau pasi sakyti. Vienas iš dabartinės mokymo sistemos aukštosiose mokyklo se trūkumų, kuris susiformavo ne per vieną dešimtmeti, yra tas kad visoms specialybių disciplinoms, neišskiriant net fakultatyvų, yra taikomas ly giavos principas. Tiesa, kiekvie
nos Jų vietą ruošiant specialis tą nusako valandų skaičius mo kymo plane. Bet tai nedaug ką lemia Daugelis iš mūsų savo dėstomą discipliną laikome ko ne visų mokslų mokslu, be ku rio gyvenime Jaunasis specialis tas negalės nė žingsnio žengti. Didelis disciplinų skaičius ir auditorinių užsiėmimų apimtis studentui atima galimybę sava rankiškai dirbti ir gilintis 1 pasi rinktos specialybės sritis. O at
MOŠŲ GERIAUSIEJI
fOTOKONKŪRSĄ skirtą VLKJS XX suvažiavimui
„T. S." inf.
Pasidomėjau, kaip atrodo ta reforma tiems, kurių jį nepalietė? — Galbūt ir geras dalykas, — lėtai, pamąstydamas taria antra kursis Tautvydas Cibas. — Pir mame kurse blogai, o vėliau — gerai. Pradžioje daug bend rųjų dalykų, įvadų, kuriuos irgi reikia mokytis, na, o vėliau, kai liks dauguma specialybės dis ciplinų, galėsi joms ir skirti daugiau laiko. Bet yra dar viena medalio pu sė — ši sistema tikras džiaugs mas gabiems žmonėms, o tiems, kurių gabumai vidutiniai, teks pasėdėti prie knygų, ir lai ko bus dar mažiau, ne gu buvo. Be to, ne paslaptis, kad kiekvienas dėstytojas nori, kad atsakinėtų studentas taip, kaip jis dėstė, o ne kitaip. „Paprakaituosim" įtikinėdami jį sa vo žiniomis. — O ką, mes irgi kitais metais pagal naują programą mokysi mės? — nustebo trejetas antra kursių matematikių. — Girdi, mums dar negreit, o kas darbo dėl kitų. —...mums nelabai jau čiasi... nesidomim..., — patraukė pečiais Ramunė, Daiva ir Sand ra. O gal tikrai neverta domėtis? Gal ir padėti neverta? Juk mums dar negreit: gal bus, o gal dar ir ne... Tik va, pirmakursiai dar te bedreba: „išsilaikysiu ar ne", te beieško būdų, kaip viską suspėti perskaityti, išmokti, kur gauti ge resnį vadovėlį? Aušrinė PEClORAITĖ
(nukelta i 4 psl.)
Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabas ir karinls-patrlotinis sektorius organizuoja
Tada tai buvo ateitis mažai, ką gali rasti. Anksčiau egzaminui galėdavai ruoštis iš konspektų, o dabar reikia po kruopelę rankioti iš keleto kny gų. Laukiam kaip šventės ka da pasirodys doc. A. Misevičiaus paskaitų konspektas; gal tada atsipusime? Be to, gerai, kad yra koliokviumai, nors priverčia mo kytis. Tik bėda — laiko daugiau pagundų daugiau, tenka pla nuoti, o ir suplanuoji ne visuo met deramai. Norisi ir teatrą ap lankyti, ir į kiną nueiti. Be to, lakultete būna daug renginių — norisi visur pabuvoti. O fizikui Aidui Laumeliui nau ja mokymo sistema patinka: Gerai, kad daug pratybų yra. Bent galima visus uždavinius isspręsti. Juk neišspręsi — nemo kėsi. O namuose prisiversti dirb' be galo sunku. Tuo labiau daI ,r — kai artėja FIDI. Laisvas aikas skiriamas pasiruošimui, na, 0 kas lieka — mokslams. Gerai, kad daug koliokviumų. Stu dentas turi būti tikrinamas. Juk 'k per koliokviumus mes ir išmokstam kažką: kai darbą per rašai kelis kartus — nori nenori išmoksi. Ir jeigu atvirai — mazai kas ką supranta. Jeigu neturi Pagrindų — fada jau juodos l6nos\ Pirmakursiai dažnai bijo Pasakyti, kad jie nesupranta, o 3 daryti, kai nesuprantami pays pagrindai. Ir kiekvieną diespraga vis didėja — juk nei žengti tolyn neįsisavi, ?s elementariausių dalykų. Čia "■ padeda koliokviumai.
skirų dėstytojų reiklumas daž nai nulemia, kad ir tą nedidelę savarankiško darbo dali tenka skirti antraeiliams ar trečiaei liams dalykams. Arba kaip Fi garui iš „Sevilijos kirpėjo" ten ka „bėgioti" nuo vienos discipli nos prie kitos, kad suspėtum kaip nors sudurti galą su galu — atsiskaityti dėstytojams. Toks studijavimas remiasi kiek gall-
Ilki studijų pabaigos gamtos fakulteto diplomantui Alvidul STOCKUl beliko vos keletas mėnesių. Didžiąją savo laiko dalį Alvidas praleidžia augalų fiziologijos ir mikrobiologijos labora torijoje. Sąžiningas darbas ir geras mokymasis davė puikius re zultatus — Lenino stipendininkas Alvidas Stoėkus paskirtas dirbti į Mokslių Akademijos Botanikos institutą. Valdo VILŪNO nuotr.
Kovo 4 dlena4 Pramonės eko nomikos fakulteto JK3 auditori joje renkasi studentai. Pasirodo prodekanas doc. J. Kunčiną: — Klek čia Jūsų yra? Bus 60? — Daugiau! i I — Kalbam kalbam apie savi valdą. o kai paklausi studento kas Ji — krūpt pečiais — Ir ne žino. Kad Jūs atėjot l šią audi toriją, tikriausiai, tarpusavy pa sitarę, ir yra savivalda. Dekanas doc. V. Grlgoras pri stato svečią. LKP CK ekonomi kos skyriaus vedėją V. Jankaus ką Svečias, apibūdinęs mūsų respublikos pramonę, palyginęs Jos rodiklius su sąjunginiais, pa sakojo apie esančias ir būsimas naujoves. .. .darbo apmokėjime
—
nau
jos sąlygos. Atlyginimai keliami atestacijos pagrindu. Ekono mistų uždarbis 140—240 rub., konstruktorlų-technologų — 140 — 260 rub.. už labai gerą darbą mokama 5Oo/„ priedo. Trečdalis darbininkų gaudavo priemokų pagal nustatytą kenksmingų profesijų sąrašą Dabar šis są rašas panaikintas. Kiekvienoje Įmonėje darbo sąlygų kenks mingumą nustatys komisijos. Numatoma stambinti specialy bes, gal net mažinti aukštosiose
• Kviečiame visus fotografuo jančius studentus bei Universite to darbuotojus aktyviai dalyvauti. • Konkursas vyks nuo 87.03.23 iki 87.06.01. • Nuotraukos bus eksponuoja mos Saulėtekio ai. 9, Jungiama jame korpuse. • Tematika: a) studentiško gy venimo šypsenos, b) fofoobjektyvas kaltina, c) gamtos apsauga, d) karinė-patriotinė, e) laisva tema. d Nuotraukas pateikti ne ma žesnes kaip 18x24 cm dydžio į Universiteto komjaunimo komi tetą iki balandžio 13 dienos. Ki toje nuotraukos pusėje užrašyki te jos pavadinimą, savo pavar dę, vardą, kur mokotės ar dir bate. • Nuotraukų skaičius neriboja mas, išskyrus karine-patriotine tema, kurių galima pristatyti iki 5. Pagal minėtos temos užimtas vietas, fakultetams skirsime balų, kurie bus suskaičiuoti Universite to sąskrydžio rezultatų suvesti nėje. • Fotokonkurso nugalėtojai bus apdovanoti VVU komjaunimo ko miteto garbės raštais ir premi juoti. • Balandžio mėn. visiems foto konkurso dalyviams vyks semi naras. £ Fotoparodos metu bus ren giama žiūrovų apklausa.
SUSITIKIMO ATGARSIAI mokyklose ruošiamų kai kurių mažiau reikalingų specialistų skaičių. .. .gamybinių pajėgumų pa naudojimas. „Mes ne tokie tur tingi, kad galėturife dirbti tik viena pamaina. Nemaža dalis Įrengimų turi būti keičiama“. .. .kainodara. „Pradedam Įgy vendinti ūkiskaitą. Jei anksčiau kalnodara vykdavo centralizuo tai, tai dabar vyksta decentrali zuotai. Sąjunginis kalnų komite tas nustatys tik energijos, meta lų, kuro, medienos, kai kurių ki tų produktų kalnas." .. .gyvenamųjų namų
statyba.
„Iki 2000-ųjų metų visos šeimos turi būti aprūpintos butais. Va dinasi, reikia spartinti statybą. Per XI penkmeti pastatyta 9 mln m2 gyvenamojo ploto. Rei kia didinti tempus. Jaunimas reikalauja daug teisių, laisvių, o apie atsakomybę dažnai už miršta. Ar ne geriau būtų. Jei lozungu taptų: mes einam ten — kur nėr patogumų, ar kur daliniai patogumai. Mes dalyvau jam statybose ir pirmiausia bu tus atiduodam veteranams.“
.. .sergamumas. „Vienam dar bininkui per metus dar tenka daug laikino nedarbingumo die nų. Kodėl? Dėl buitinio traumatizmo. Čia turi Įtakos alkoholis, neatsargus ūkininkavimas ir kt. Nedarbingumą būtina sumažinti“. .. .ekonominiai ryšiai su už sieniu. „Nemažai eksportuoja me. Jei 1961 metais pagrindą sudarė mėsos ir pieno pramonės gaminiai, tai dabar — mašinų gamybos Ir metalo apdirbimo pramonės produkcija. Bandoma sukurti Vengrijos ir Lietuvos Įmonę. Kaišiadoryse kartu su lenkų specialistais užveistos juodųjų ir raudonųjų serbentų plantacijos. Vyks automobilių priekabų — namukų gamyba. Ieškome partnerių bendriems klausimams spręsti".i ........ ūkininkaujant naujoviš kai, daugelyje Įmonių ir organi zacijų etatų skaičius nori ne nori sumažės. Ateity manoma daugiau priimti studentų su Įmonių siuntimais". Pranešėjas atsakė Į auditoriją dominančius klausimus. Jolanta NARBUTYTĖ
t Tarybinis studentas
BUSIMŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA Prieš šešetą metų fizikos fakultete prieš LTSR „Žinijos" draugijos VVU organizacijos įkurta Jaunųjų fizikų mokykla (JFM). Vienas iš svarbiausių JFM uždavinių — propaguoti fizikos mokslo žinias vyresniųjų klasių moksleiviams. Šios mokyklos organizatorius ir įkūrėjas — f.-m. m. k. R. Be leckas, jo didžiulio entuziazmo dėka mokykla veikia ir šiandien. Kaip žinome, mokykliniuose vadovėliuose pateikiamos ži nios toli gražu nepatenkina dau gelio mokinių, ypač tų, kurie do misi fizika, poreikių. Todėl pas kaitose dėstomi tokie fizikos klausimai, kurie mažai arba visai nenagrinėjami vidurinėje mo kykloje. Dalį paskaitų temų pa siūlo ir patys klausytojai. Tenka pažymėti, kad mokiniai domisi ne tik siaurais fizikos klausimais, bet fundamentaliomis proble momis (reliatyvumo teorija, kvan tine mechanika, visatos begaly bės sąvoka ir kt.). Daugelis pas kaitų susilaukia didelio susido mėjimo, tai byloja moksleivių pateikiami klausimai. Tačiau pa sitaiko, kad klausimų atsiranda vos keletas. Ir tai suprantama — šiuolaikinė fizika remiasi tokiais sudėtingais vaizdiniais ir abstrak cijomis, kurių supratimui neuž tenka vidurinės mokyklos žinių. Skaityti paskaitų kviečiami fi zikos fakulteto dėstytojai, docen tai ir profesoriai, geri savo mokslinės srities žinovai. Jie po puliariai dėsto pagrindines fizi kos mokslo problemas, naujau sius pasiekimus ir ateities pers pektyvas. Geriau suprasti pateikiamą medžiagą padeda dažnai paskai tų metu naudojamos vaizdinės priemonės, tarp kurių savo gali mybėmis išsiskiria mokomoji televizija. 1985 m. į JFM aktyviai įsijungė LTSR MA Puslaidininkių fizikos institutas (PFI). Nuo tada užsiė mimai vyksta ir šiame institute, mokiniai ten gali klausytis žy miausių instituto mokslininkų paskaitų. Sudaromi bendri pas kaitų planai — jos vyksta pakai tomis, tiek fizikos fakultete, tiek ir PFI. Be paskaitų, mokslo metų pa baigoje moksleiviams organizuo jamos ekskursijos j fizikos fa kulteto ir PFI mokslines laborato rijas. Jose mokiniai supažindina mi su mokslinių tyrimų tematika, sprendžiamais uždaviniais, moks line aparatūra. Moksleiviai gali iš arčiau pažvelgti j kasdieninį fiziko-mokslininko darbą, o tai, sa vo ruožtu, turi įtakos ir pasiren kant besimąją profesiją. Kalbant apie JFM veiklą, rei kia pastebėti, kad šios mokyklos užsiėmimus lanko ne visų miesto vidurinių mokyklų mokiniai, nors kiekvienų mokslo metų pra džioje fizikos mokytojai infor muojami apie pirmo užsiėmimo vietą ir laiką. Norėčiau atkreipti dėmesį į nevienodą paskaitų lankomumą. Jei į pirmas JFM paskaitas susi renka 50—60 mokinių, tai pas kutinėse dalyvauja tik 25—30. Retkarčiais į JFM paskaitas at vyksta ir fizikos mokytojai. Tai duoda didelę naudą ne tik pa tiems mokytojams, bet ir jų mo kiniams. Norint suaktyvinti JFM darbą būtų naudinga į jos veiklą įt raukti jaunuosius fizikos fakul teto darbuotojus. Dalį paskaitų galėtų skaityti ir jie. Tai būtų puiki proga jauniesiems moksli ninkams išbandyti savo jėgas. Reikia pagalvoti, ar nevertėtų paskaitų derinti su praktiniais užsiėmimais, kurie suaktyvintų moksleivių savarankišką darbą. Labiausiai pasižymėję mokiniai galėtų dalyvauti studentiškose šventėse ir renginiuose — tai būtų puikus paskatinimas. 5iuo klausimu savo nuomonę turėtų pareikšti ir fakulteto studentų organizacijos. Norėčiau pakviesti visus besidominčius JFM pasi dalinti savo mintimis ir pasiūly mais. V. VALEVIČIUS
Jau praėjo dveji metai, kai nu rimo aistros EKFF Interklube „Planeta". O buvo laikai, kai šis klubas garsėjo visame Universi tete. Fakulteto studentai mielai jį lankė, nes čia vykdavo ne tik vakaronės, įdomios ir linksmos disputai, bet ir galima buvo pa keliauti už respublikos ribų. Pla tus buvo ir susirašinėjimų ratas. Visi šie pasiekimai buvo siejami su nenuilstančia organizatore Jo lita Čepulyte. Tačiau, laikas bė ga, studentai keičiasi... liko tik metraščiai su nuostabiomis nuo traukomis.... Pasikeitė interklubo preziden tas. Jis nesugebėjo suburti žmo nių, sudominti jų, o tai žadėjo lėtą interklubo „Planeta" žlugi mą. Todėl šiais mokslo metais buvo ieškoma naujo interklubo prezidento, kuris sugebėtų iš vesti klubą iš „mirties taško". Toks žmogus atsirado — tai ii
kurso studentė Diana Baikaitė. Reikalai pajudėjo j gerąją pu sę. Sunku buvo merginai pradė ti. Štai kaip ji apibūdina savo darbo pradžią: „Sužinojusi, kad teks dirbti internacionalinį dar bą, neapsidžiaugiau. Tokį darbą teks dirbti pirmą kartą. Pradėjau išminties semtis pas interklubo „Planeta" kūrėjus. Ir ką gi! Su žinoti tai sužinojau, bet lengviau nepasidarė. Priešingai. Vis gal vojau, nuo ko pradėti". Iš pradžių buvo surengta va karonė. Tiesa, žmonių susirinko ne per daugiausia. Bet atėjo tie, kurie nori įdomiai ir turiningai leisti laiką, pakeliauti. Taip susi formavo aktyvas, kuriuo jau ga lima pasitikėti. Kur kas sunkiau išjudinti gru pes. Toli gražu ne kiekviena jų tvarkė dokumentaciją, susirašinė jo su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Labai gerai dirbo ir
AR ATGIMS „PLANETA“? dirba ekonominės kibernetikos II kurso studentės. Jos mielai pa laiko ryšius su kitomis aukšto siomis mokyklomis ne tik laiš kais, bet ir kelionėmis. Tačiau nesuprantamas kitų grupių pasy vumas. Pradedant darbą pirmiausia buvo išklausyti grupių pageida vimai, kur norėtų žiemos atostogų metu keliauti. Gal ir daugiau būtų norinčių, bet ne mažai studentų abejojo, ar su gebės sėkmingai išlaikyti sesijos egzaminus. O kas darėsi komjau nimo komitete, kai baigėsi sesi ja!! Tada durys nespėjo užsida ryti — visi klausinėjo, ar galima kur nors išvykti. Deja, buvo po laiko... Yra ir kitų sunkumų. Sa kysim, norinčių vykti Į Lening-
radą labai daug. Todėl ir atsitin ka, kad į vieną miestą sudaro, mos dvi grupės. Rasti išeitį padėjo fakulteto partinės organika, cijos sekretorius doc. R. Val kauskas. Buvo užmegzti ryšiai su Leningrado Prekybos Institulu. Dvi šio instituto studentės lankė si Vilniuje, o vėliau Leningrade jos lydėjo mūsų fakulteto studen tus. Turininga buvo ši kelionė aplankyta daugybė muziejų, teaf. *ųInterklubo „Planeta" aktyvas įsitikinęs, kad kitais metais no rinčių keliauti bus dar daugiau, o pats interklubo darbas taps įdomesniu ir energingesnių.
Artūras KAPITANOVAS EKFF komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Komjaunimo Iribūna
dagogų grupė. 1. Jonušaitė pasirenka Kuršėnų vidurinę mokyklą, D. Kaminskienė pasuka į mokslo-gamybinj susivienijimą .Fermentas", D. Kratavičiūtė paskiriama į Kėdainių J. Paukštelio vidurinę mokyklą. Kai kurie jau buvo nuvažiavę į būsimąsias darbavietes. Nepatiks
Populiariausias — „Fermentas” nors „Fermento" atstovas iš žadėtųjų dvylikos vietų pusę atsakė pačią skirstymų dieną. Du žmonės liko be vietos, jiems atidėtas skirstymas. Skirstymai. Ne visi vienodai jaučiasi kai atsisėdus ant kėdės į tave atsimuša klausimas: kur
Kur nublokš likimas?
ATĖJO SKIRSTYMŲ METAS
SUNKIAUS1APAKE1STI POŽIŪRĮ
ligas koridorius, pažymėtas ro dyklėmis „Jaunųjų specialistų skirstymas". Grupelėmis būriuo jasi absolventai, kažką tariasi tarpusavy žvalgosi į praeinan čius. Man kažkodėl jie primena Su paskyrimu sutinku pasirinkote? Nuo čia prasideda tolimesnis gyvenimo kelias. Kaž kas suspurda viduje ir supranti kad jau prasidėjo atsisveikini mas su Alma Mater. O priekyje — dar tiek daug nežinomybės... Aušrė VENGRYTE Valdo VILŪNO nuotr.
Ką pasiūlys šis vadovas? paukščius, kuriuos žieduoja prieš išskrendant... 39 gamtos fakulteto absolven tai biologai klausimai nužvelgia Į auditoriją įžengiančius skirsty mo komisijos narius. Laiko lie ka mažiau ir mažiau. Tuoj prasi vers durys ir bus ištarta tavo pavardė. Pirmoji kviečiama pe-
Visiems reilda tik gerų studentų
Viena iš komjaunuoliškos e los siičių yra mokyklų šelpi mas. Kadangi fakulteto komj< u nimo komitete už. §1 darbų esu atsakinga jau antri metai, no rėčiau pasidalinti savo mintinus Kai pradėjau dirbti ŠĮ darbą, padėtis buvo tokia: iš visų fuojamų mokyklų darbas vyko tik 20-oje, o kitose buvo apsiri bojama planų sudarymu bei do kumentų sutvarkymu. Fakulttte vyravo nuomonė — boti atsa kingu už mokyklų šefavimą. reiškia nieko neveikti Sunkinu šia ir buvo pakeisti po žiūrį į šefavimo darbą Mano manymu, tai pirmausią ..gyvas“ darbas, t. y. bendravimas su mokiniais, o tik paskui doku mentų tvarkymas. Šiuo metu daugiau ar mažiau dirbama i sose fakultetui priskirtose e fuoti mokyklose. Kaip pavjno tai padaryti? Pasirodo, tereikėjo didelio noro dirbti, na, ir grie? tesnės kontrolės. Šiuo metu šefuojant mokyklas taip pat iškyla problemų. Viena iš jų — sunku suderinti laiką Pasiruošimas vakaronėms bei
kol šaukštai ne „po pietų" — galima rinktis ką kita. Antroji grupė — gamybinin kai. A. Stockus pasirenka Bota nikos institutą, D. Radzevičiūtė — Kauno botanikos sodą, S. Razumovskaja paskiriama į teismi nę ekspertizę, B. Gostiavičienė į Vietos išdalintos Botanikos institutą.
sueigoms mokyklose vyksta die ną. kai studentai yra paskaito se. Šefuojant vaikų klubus Si problema neiškyla, nes ten visi renginiai vyksta po pietų Ta čiau čia yra kitų sunkumų. Vai kų klubuose arba iš mūsų nori to, ko mes neturime galimybės padaryti, arba visai nieko neno ri. Reikia primygtinai siūlyti savo paslaugas, o tai nesukelia didelio noro ieškoti naujų dar bo formų Taip Jau yra. kad visose mU sų fakulteto šefuojamose mo kyklose bei vaikų klubuose už siėmimai vyksta rusų kalba. 15 vienos pusės tai gerai, nes stu dentės gali pagilinti savo rusų kalbos žinias. Tačiau žemesnių kursų studentėms Iškyla Ir kal binių sunkumų. Šefuoti mokyklas leng viau pedagoginio profilio fakul tetų studentams. Tuo tarpu sų fakultete yra ruošiami eko nomistai. Todėl Jaučiame ir pe dagoginių žinių stoką. Mūsų fakulteto studentės šiais metais šefuoja vaikų klubus ..TlmūrletJ" ir „Palydovą" bei 20-ąją ir 14-ąJą vidurines mo kyklas. taip, pat 26-ąją technl kos mokyklą Kiekviena specia lybė turi savo šefavimo objek tą. 20-oji vld. m-la mūsų fakul teto studenčių šefuojama jau ke letą metų, todėl čia problemų iškyla mažiausia. Su šia mokyk la Jau yra susidariusios bendra vimo tradicijos. Studentės nuo lat padeda ruošti Įvairius rengi nius, mokykloje yra laukiamos ir noriai ten eina. 14-oje vid. m-loje mūsų fakul teto studentės lankosi antrus metus. 26-o|e tech. m-loje dą“' guma moksleivių yra studentė ko amžiaus. Todėl, galima saki“ ti, kad mes draugaujame su šios mokyklos moksleiviais, kaip lygūs su lygiais. Čia rengiam* bendrus konkursus, Jie mus kviečia 1 savo vakarus, o m** — Juos. Pernai gavome naulą šefavi mo objektą — valkų klubą ..J1' marietis". Iki šiol valkų klubu nešefavome. Nebuvo patirtie’tačiau gana greitai Įsijungėme | darbą. Ir kai šiemet filologių atsisakė šefuoti vaikų kluM „Palydovas“ (niekaip negalėj" rasti bendros kalbos), nutarėm* pabandyti, o gal mums pavyk’' Manau svarbiausias uždaviny* šiuo metu — pasiekti, kad mo kyklų šefavimas nebūtų tik 31 sakingų už šį darbą grupė’*’ bet Ir visos komjaunuoliško* grupės reikalas, kad visi Islju1}’ tų l darbą, kad neliktų abeji“' R. ANTANAVIClENt EKFF komjaunimo komiteto n»r*
3 Tarybini! studentai
JOSŲ DĖMESIUI — KAI KURIŲ STUDENTŲ MOKSLINIŲ B0REUŲ VEIKLOS FRAGMENTAI — KASDIENINIO SMD DAR BO MOZAIKA.
VISI UZ FIZIKĄ Turbūt nedaugelis žino, kad Universiteto spektroskopijos la boratorijoje pirmą kartą TSRS buvo sukurtas pikosekundinis la zeris. Kaip tik tokių lazerių pa galba čia daugiau kaip 7 metai fizikiniai tiriami labai greiti reiškiniai Šitoje laboratorijoje dlrba Ir mokslinio vieno FF studentų septyni žmobūrelio nariai nės. Kai kas pasakys — už tai jiems pinigus moka. O aigl tai blogai, kad studentas laisvu nuo atslsakypaskaitų metu dažnai damas nueiti Į klną, teatrą dar kur nors dirba laboratorijoje ir prie stipendijos „primuša" kukUą sumelę? Kaip mes sužinojome iš bure lio vadovo R. Gadono, čia savo mokslinius darbus apgynė ne vienas ir ne du mokslo vyrai. Netgi svečiai iš kitų respubli kų, Čekoslovakijos, Olandijosl — Darbas laboratorijoje stu dentams tik | naudą, — teigia būrelio „siela" III kurso studen tė Loreta Pukinskaitė. — Svar-
PAŽYMĖJUS BŪRELIO
JUBILIEJŲ Praėjusiais metais medicinos fakulteto vidaus ligų propedeutikos būreliui sukako 40 metų. Būrelio įkūrėjas bei pirmasis VVU SMD pirmininkas gyd. A. Biliūnas prisimena: „...1945 m. įstojau j VVU medicinos fakul tetą. Pokario metais mokymosi sąlygos buvo sunkios, trūko dės tytojų. Mes, studentai, su pal tais ir pirštinėmis sėdėdavome auditorijose, dažnai neturin čiose didesnės dalies langų stiklų. Aktyviausi tuo metu buvo studentai medikai. Jų iniciatyva ir buvo suorganizuota SMD. 1946 m. MF studentų delegacija išvy ko j Maskvą ir Leningradą, kur buvo labai svetingai priimta. Studentai dvi savaites maitinosi pagal akademikų maisto korte les... Tais pačiais metais suorga nizavome išvažiuojamąją vidaus ligų propedeutikos būrelio se siją Kaune. Į Kauną vykome sam dytame plackartiniame traukinio vagone. Sesija praėjo sėkmingai perskaitėme 5 pranešimus. Mano darbas vadinosi „Tarybi nio gydytojo etika". Mokslinį darbą dirbome noriai, mokėmės stropiai ir sąžiningai..." Pirmaisiais pokario metais studentai medikai buvo akty vūs ne tik mokslinėje veikloje. Jie rengdavo literatūrinius va karus, kuriuose skaitydavo savo kūrybą. Dažnai vakaruose daly vaudavo rašytojai, poetai. 40-ies metų sukakčiai pažy mėti vidaus ligų propedeutikos būrelis surengė jubiliejinę kon venciją. | ją atvyko A. Biliū nas, svečiai iš Kauno medicinos instituto, VVU MF terapijos kaedros. Jie susipažino su naujais mūsų studentų darbais, pateikė Pasiūlymų, pastabų. Išklausėme kauniečių medikų darbus, apta rėme jų naujų eksperimentų duo menis. Stiprinant įvairiapusį ryšj tarp aukštųjų mokyklų, būtia dalintis veiklos patirtimi. Tokia veikla ne tik gilina žinias, plė nie akiratį, bet ir padeda su formuoti pirmuosius mokslinijs j9Qdžius, nustatyti tolesnio darbo ryplj, surasti vietą gyvenime.
A. SIMAITIS MF IV k. studentas
blausia — jis susipažjsta su ap» ratūra, technika, bando ją įval dyti. Dar — tai turi didžiulę reikšmę rašant kursinius darbus, nes paties atliktų stebėjimų ne atstos vadovėlių tiesos. Iš septynių būrelio narių ne vienas yra parašęs mokslinių darbų. Štai Justinui Griciui III kurso studentui SMD konferen cijoje, vykusioje 1986 m. už mokslinį darbą „Lazerio spindu liavimo poveikio hematoporfirlniams pigmentams, naudoja miems onkoterapljoje, tyrimas" buvo paskirta 11-ojl vieta. Neteko susitikti su visa septy niuke, tik su keliais iš jų, bet manom, vargu ar jiems galės prilygti draugiškumu bet kuris Universiteto kursas. Alvyda MINTAUCKYTE Rasa RUZGAITE
...Gruodžio 18 dieną medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje įvyko mokslinė konferencija „Studentų sveikata". Pirmąjį pranešimą paruošė IV kurso studentės N. Pajėdaitė ir E. Puodžiūnaifė bei VI kurso studentės M. Juškauskaitė ir D. Svėgždaitė (mokslinis vadovas doc. A. Bitė), Anketiniu būdu buvo nagrinėta tema „MF higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybės studentų kultūra ir sveikata". Iš atsakymų pa aiškėjo, jog dažniausiai serga ma virškinimo trakto ligomis, ku rių priežastys labai įvairios — ne tik netinkamas maitinimasis, bet ir įvairūs studijų sunkumai. įdomus VI kurso studento E. Jankausko pranešimas (mokslinis vadovas doc. R. Čepulis). Re miantis statistiniais duomenimis konferencijai pateiktos išvados apie Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų studentų sergamumą (pagal laikiną nedarbingumą) 1983—85 m. Universiteto stu dentų sergamumas, lyginant su kitų aukštųjų mokyklų studentų sergamumu sumažėjo. Aptaria muoju laikotarpiu didžiausias sergamumas buvo Dailės insti tute ir Aukštojoje Partinėje mo kykloje, mažiausias — VVU ir VVPI. Universitete daugiausiai sirgo medicinos, fizikos ir tei sės fakultetų studentai. Pastebėta, kad studentų būklę nevienodai veikia ir egzaminai. Pagal tai ga lima skirti „sunkesnius" ir „leng vesnius" egzaminus. IV k. studentės L. Jaruševičiūtė ir E. Zarauskaitė, kurių moks liniai vadovai — doc. A. Baubi-
KOKIA MUSŲ SVEIKATA
Diskusijos po pranešimo. nas ir doc. J. Saplinskas, ruošė pranešimą „Studentų medikų sveikata ir fizinis pasiruošimas 1985—1986 mokslo metais". Pa nagrinėjus fakulteto I—III kurso studentų fizinį pasiruošimą, bu vo padaryta išvada, jog jis ne prastesnis inei kituose fakultetuose, tačiaui lavinimo fizinio pratybos turi vykti dažniau, nei kartą per savaitę. studentų darbingumą Apie „trečiojo semestro" metu praneŠimą skaitė IV kurso studentė R. Sriubaitė, (mokslinis vadovas ręed. m. k. G. Surkienė). Popu liariausi praėjusio „trečiojo se mestro" dalyvių negalavimai — traumos ir kvėpavimo organų susirgimai, kurių priežastis — neatsargumas ir persišaldymas.
KOMEKIACI.JA FAKTAI, SKAIČIAI, MINTYS Praėjusių metų gruodžio 12 d. įvyko SMD konierencija, j ku rią susumuoti 1986 metų rezul tatų susirinko visi studentų mokslinių būrelių pirmininkai, vadovai, aktyvas. Ataskaitinį pranešimą padarė VVU SMD pirmininkas Saulius Juršėnas. Pateikiame keletą citatų iš jo pranešimo, aktyvo pasisakymų. * „... VU šiuo metu veikia 94 moksliniai būreliai, 2485 studen tai dirba mokslinį darbą. Iš vi so į šj darbą įtraukta 32% visų Universiteto studentų". * .... SMD — savanoriška organizacija, ir nereikia tokių studentų, kurie sėdi konferenci jose tam, kad nereikėtų rašyti kursinių darbų..."
* ..... VU SMD XXXVII kųn- nom, kad čia susirinks nemažas feTėncijoje buvo perskaityti 1533 skaičius technikos mėgėjų. Doc. Henrikas Jonaitis (iizikos pranešimai. Reikia siekti, kad fakultetas). jie būtų aiškūs, suprantami..." Turiu vieną pasiūlymą: I—II kurso studentui savarankiškai PASISAKYMAI. dirbti mokslinį darbą sunku. Ar Saulius Juršėnas, SMD pirmi ne geriau būtų visus norinčius ninkas; pirmiausia suburti į tam tikrą kur visi kartu, — Pateikti skaičiai, regis, di- būrelį, grupę, deli. Bet, vis dėlto, tokiai gau- padedami dėstytojų, aptartų vieįdomesnius šiai studentų škaičiumi aulkštą- ną ar kitą temą, jai mokyklai — mažoka. Beje, klausimus. Na, o jau III kurse mes atsiliekame nuo kitų respu dėstytojas atrinktų pačius akty blikų aukštųjų mokyklų SMD viausius, gabiausius studentus į studentų mokslinius būrelius, narių skaičiumi. kur jie galėtų dirbti savarankiš Kęstas Paulavičius, fizikos fa kai. Tada, man rodos, j SMD kulteto SMD pirmininkas, III patektų tikrai gabūs studentai, kurso studentas: pajėgūs moksliniam darbui. — Savo fakultete ruošiamės Rasa RUZGAITE įkurti konstruktorių biurą. Ma-
PEDIATRIJOS BŪRELIO VIEŠNAGĖ KAUNE Sena draugystė sieja KMI ir VVU MF dėstytojus ir studentus. Praėjusį rudenį susitikimo vieta tapo Kaunas. Mus pa sitiko darbo dieną pradėjęs
miestas, dulkiantis lietus ir besi šypsantys kauniečiai. Kauno me dikai pasistengė, kad mes netu rėtume laiko nuobodžiauti. Daug ką mums aprodė šei-
Gamtos fakultetoi botanikos būrelis (Jo mokslinė vadovė tėstytoja C. Pocienė) susltiko su žinoma respublikos mokslininke, E. biologijos mokslų idaktare Šimkūnaite. Pokalbio tema „Sau lės šventės ir liaudies medicina" sudomino ne vien tik botanikos, bet ir kitų specialybių studentus, kurie vos sutilpo auditorijoje. E. Šimkūnaitė plačiai papasakojo apie Saulės garbinimo šventes, jų atsiradimą, apeigas, šių šven
šiandien tebėra naudojami. Pavasarinio atlydžio metu nuo šiaudinių stogų tirpstančių var veklių vanduo turėjo panašių į antlbiotlnes savybių (jas suteik davo šiaudinių stogų pelėsiai) ir padėdavo gydant paviršines Inlekuotas žaizdas,, Senovėje mokėta racionaliai panaudoti mesu dų. Per pusę sumaišytas obuolių sultimis ir kelias minumedus tapdavo tęs pavirintas puikia prakaltą varančia prle-
BOTANIKŲ INTERESŲ RATE čių evoliuciją krikščionybės lai kotarpiu. Ilgiausią metų dieną pagonys vadino Ilga, o trumpiausią — Trumpe. Abi jos buvo švenčia mos. Krikščionybės laikotarpiu šios šventės tapo Joninėmis ir Kalėdomis. E. Šimkūnaitė papa sakojo ąpie lietuvių mitybos ypatumus, jų ryšj su Saulės šventėmis, mitybos jtaką sveikatai. Pranešėjos nuomone, Saulės šventės paliko žymę ir liaudies medicinoje. Pavasarinių Saulės švenčių metu būdavo renkaml {vairių augalų pumpurai. Pri dėję medaus, iš jų gamindavo vitaminingus, sveikatą stiprinan čius, Bkanlus nuovirus, kurie ir
mone — virintu, kuris kaip ži nia, yra ypač naudingas gydant įvairius uždegimus, peršalimus. Be to, termiškai paveiktas me dus netekdavo jame esančios žmogaus organizmui nepageidau tinos skruzdžių rūgšties ir kitų priemaišų, skatinančių Inkstų ak menligę. Susitikimai įsu LTSR moksli ninkais, pažintinės ekskursijos, mokslinis tiriamasis darbas, da lyvavimas SMD konierencijose, kiekvieno būrelio nario aktyvi veikla — štai .mūsų darbo gai rės. Audrrus MEŠKA VVU gamtos fakulteto botanikų būrelio pirmininkas
mininkat bet labiausiai įstrigo atmintyje Farmacijos mu ziejus. Niekur mes nebuvom matę tiek buteliukų ir dėžučių, tiek flakonų ir tablečių. O kas matė, kaip atrodė anksčiau visa vaistų dirbtuvė? Vakare mūsų laukė ne mažiau reikšmingas susitikimas — SMD konferencija. Susirinkom pasida linti savo turima, gal dar ne gausia patirtimi, paklausyti kitų, pasitarti ir pasimokyti. Visi dar bai buvo įdomūs. Oro užterštu mas, žalingi įpročiai, padidintas svoris, mažas judėjimas, — vi sa tai ir yra rizikos faktoriai. Kokie pavojai slepiasi už jų? I tai atsakė konferencijos pranešė jai. O kur dar bandymai paž velgti į žmogaus smegenis echoskopo, fomografo pagalba? Užmirome laiką, užmiršome nuovargį, užmiršome trumpam, kad mes dar tik studentai. Ir tik lėtai dundantis traukinys primi nė, kad diena, kokia ji puiki nebūtų, vis dėlto baigiasi. R. VALUNTAITE Pediatrijos būrelio tarybos narė
Vido NAUJIKO nuotr. Išsamų pranešimą apie MF studenčių rūkymą paruošė VI k. studentė A. Juočytė bei II k. stu dentė D. Navasaitytė (mokslinis vadovas doc. A. Raugale). Pasi rodo, net 21,4 proc. studenčių medikių — rūkančios! (Kauno medicinos insfitute — 19 proc). Šią temą pratęsė V k. studentų A. Razbadausko ir L. Riaubos (mokslinis vadovas asist. V. Ša poka) mokslinis darbas apie rūkymą ir ląstelinės homeostazės nagrinėjo pokyčius. Studentai aktyvumą trombocitų funkcinį prieš rūkymą ir po jo. Remiantis tyrimais buvo padaryta išvada, kad pokyčiai kraujyje normalizuo jasi tik praėjus 1 vai. po rūkymo. Svarbiausius buitinius studentų rizikos faktorus tyrė III k. studentai S. Sfimburytė, O. 2alys ir R. Aleksonienė (mokslinis vadovas prof. M. Krikštopaifis). Buvo išsiaiškinta, jog palyginus su 1984 m. žalingų įpročių {pa plitimas šiuo metu yra padidėjęs. Konferencijoje „Studentų svei kata" busimieji medikai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo aktu aliausius ir labiausiai rūpimus klausimus, išryškino pagrindines sveiko studento gyvenimo būdo gaires, bandė nušviesti žalingų įpročių dinamiką studijų metais. Vilma SEREIKAITĖ
PLEČIAMI
RYŠIAI štai jau 13 metų egzistuoja istorijos fakulteto SMD informa tikos būrelis. Kasmet plečiasi mūsų geografiniai ryšiai. Le ningradas ir Kijevas, Minskas ir Tartu, būtet šių miestų aukšto siose mokyklose mes turime draugų ir bendraminčių, nuolatos keičiamės delegacijomis SMD konferencijų metu. Neseniai dar viena mūsų šalies aukštoji mo kykla sutiko su mumis bedradarbiauti. Informatikų būrelio taryba ke lias dienas viešėjo Maskvos Valstybiniame Kultūros institu te, bibliotekininkystės fakultete. Mus labai šiltai sutiko šio fakul teto informatikos katedros ve dėjas prof. K. Tarakanovas, doc. V. Curkanas ir kt. Jie mielai su tiko padėti mums užmegzti ben dradarbiavimo ryšius, supažin dino su studentų-informatikų mokslo-tiriamąja veikla, dvi dienas mokė darbo su kompiu teriais abėcėlės Išvykome iš šalies sostinės su žymiai didesniu žinių bagažu, svarbiausia padėjome pradžią labai naudingam Vilniaus ir Maskvos studentų bedradarbiavlmul. Nuspręsta balandžio mė nesį pasikeisti pranešė jais SMD konferencijose. Tiki mės, kad ši draugystė tęsis ne vienerius metus, kad mes davė me pradžią ilgam ir abipusiškai naudingam bendradarbiavimui. M. SIAULYS Būrelio pirmininkas
4 Tarybini* studentas
* Kovo 21, 22 d. d. Kiemo teatre vietoje spektaklio „EurL dikė" įvyks spektaklis „įvardiji mai ir sąskambiai".
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850758, išduotą MF studen. tei Elenai LINGYTEI, laikyti ne. galiojančiu.
PAVASARIS PRO OBJEKTYVĄ
* Kovo 28, 29, 30 d. d. — „Hamleto sąvoka, arba repetici ja su komplikacijomis".
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830241, išduotą FF studentei Raišai GUREVIC, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841562, išduotą MaF studen tei Astai LESKAUSKAITEI, laiky. ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 851278, išduotą EKFF studentei Alvydai SEDVIKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851388, išduotą GF studentui Audriui LAZAUSKUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 830310,, išduotą PF stu dentui Mindaugui ZINEVICIUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850108, išduotą MaF studen tui Eugenijui GUKOVUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 8611676, išduotą FilF studentui Jonui VARNUI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 851466, išduotą ChF studentei Irenai JURKAITYTEI, laikyti negaliojančiu.
Su Universiteto visuomeninio studentų įdarbinimo štabo pirmi ninku Vytautu LUKŠIU kalbasi Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ.
Kampanija, vadinkime taip studentų jdarblnlmą, tęsiasi nuo užpraeitų metų. Daug kovo ta dėl visuomeninio studentų įdarbinlnmo biuro įsteigimo Uni versitete. Sakykite, kiek jūsų manymu dabar šis darbas yra reikalingas? Universiteto komjaunimo ko mitetas studentų įdarbinimo lais vu nuo studijų metu problemas sprendžia jau antri metai. Nuo šių studijų metų studentų įdar binimo klausimas, anksčiau bu vęs problema yra išspręstas. Tai reiškia, kad kiekvienas, neturė jęs per paskutinę sesiją skolų, gali įsidarbinti. Teikia teisė, kaip jau minėjau, nesuteikiama stu dentams, paskutinės sesijos metu turėjusiems Skolų ir pirmo bei penkto kursų studentams: pasta riesiems reikia sėkmingai už baigti studijas, o pirmakursiams — adaptuotis. Savo klausime jūs užsiminėte apie studentų įdarbinimo biuro Universitete įsteigimą. Spren džiant šį klausimą trūko patyri
Arvydo SATKAUS nuotr.
CPusų iiiloiviu jų, kaip žinote, praleisti negali ma, nebent turi laisvą lankymo grafiką. šiandien daug kalbama apie studijų ir darbo suderinimą, net gi to būtinumą. Bet pati tikrovė gana prieštaringa. Pavyzdžiui, humanitarinių mokslų studen tams būtina perskaityti ne de šimtis knygų — daug daugiau. O jeigu studentas dar dirba va karais, tai knygos lieka neat verstos. Gerai jeigu dirba tokį darbą, kaip budėtojo, kur gali skaityti. Tad ar nenukenčia bū simo specialisto pasirengimo ko kybė? Neišstudijavimas tos literatū ros. kurią pateikia dėstytojas, reiškia, kad studentas neįsasavino to6 informacijos, tų žinių, kurios numatytos mokymo pro cese. Neabejotina, tai atsiliepia specialisto parengimo kokybei. Studentas, baigęs Universitetą, ir pradėjęs dirbti susiduria su ži nių stygiumi. Daug studijuojančių negauna stipendijų, todėl ir nori dirbti.
IMELAGIŲ PROGRAMA 1987 m. balandžio 1. Melagių Kermošius. 16.00. M. DAUKŠOS VARDO KIEME LYJE groja maršai, sukasi po ros, trio, planetos, rateliai, vei kia „Melagių Aukcionas“, kari katūristų kampelis, „klejojantis poetas“ R. Danys ekspromtu ku ria ditirambus bei panegirikas, veikla „melagių kioskai“, atrak cionai su žiurkėmis, skubus fo to, gyvi genijai, psichosalonas, J. Zavaliausko ir R. Endrijaičio duetas (vad. A. Bazlukas), VDI pliažinių madų salonas, kava su juokais, „Chalnlc Town 87“, ašt raus siužeto kinofilmal antialko holine Ir nerūkymo tema, pan tomima, smulkmenos ir žurna listų veteranų teatras „Aktyvu mas — Charakterio Bruožas“, „Asilų Teatras*. Visą tai Iki 19.00. įėjimas Kuosas. O NUO 20.00 įėjimas tik su pakvietimais, kuriuos galite įsi gyti IF KK-e... Dlscoteka, Retrosalonas („įHilda“), gal „Exllb-
mo, nebuvo iš ko pasimokyti. Kartu šią problemą sprendė ir VISI studentai. Nors ir išspręstas, jis savo reikšmingumo neprarado. Pirmiausia žvilgtelėkime į statis tiką. Šiuo metu, nuo mokslo metų pradžios iki gruodžio 1 d. įsidarbino 650 studentų. Perpraėsius mokslo metus — 803. Stu dentams visais įdarbinimo klau simais nuolat teikiama informa cija. Be to. Universiteto kom jaunimo komitetas bendradar biauja su miesto įdarbinimo biu ru bei kitomis organizacijomis, kurios sutinka priimti dirbti studentus. Tai labai palengvina įdarbinimo procesą: studentams nereikia vaikščioti po įvairias miesto organizacijas ir ieškoti darbo. Šiais mokslo metais padėjote įsidarbinti per 650 studentų. O ar domitės organizacijų, įmonių, įstaigų atsiliepimais apie jose dirbančių studentų darbą, jų pa geidavimais? Taip, domimės, nes tai būtina, pirmiausia todėl, kad mes turi me žinoti ar įvairių organizaci jų skirtos vietos yra užimtos. Įdarbinimo procesas nuolat vyksta ir nesulaukę mūsų studentų gali priimti į darbą ki tus žmones. Mes suinteresuoti studentams pasiūlyti kuo dau giau ir įvairesnių darbo vietų. Atsiliepimai apie studentų dar bą teigiami. Tik dažnai sunku suderinti dairbo laiką. Paprastai jis sutampa su paskaitomis. O
Jeigu sėkmingoms studijoms ne užtenka laiko, tai kaip gali su spėti dar dirbti? Gal tuomet to kiems studentams pasiūlyti pe reiti į neakivaizdinį skyrių? Praktika rodo, kad įsidarbinti ypač stengiasi tie studentai, ku rie. negauna stipendijos. Tai stengiamasi kompensuoti uždirb tais pinigais. Paprastai (jei gerai dirba) atlyginimas būna didesnis už stipendiją Tokiu atveju stu dentas gali save išlaikyti. Bet tada kyla klausimas: o kaip su studijom? Juk kas blogai moko si — negauna stipendijos. Sun ku ką gero pasakyti apie spe cialybės žinių įsisavinimą, jeigu negaunantis stipendijos studen tas dar dirba. Ypač dieniniame skyriuje studijuojantys pagrindi nį dėmesį turėtų skirti mokslui, o ne darbui. Kitaip, kam stoti į dieninį skyrių. Nejaugi taip greitai pri trūko valios ir jėgų mokslui? Stodami į Universitetą visi tik apie jį galvojo, apie darbą — vargu. Šio vertinimo nereikia suprasti kategoriškai, jo tai kyti kiekvienam dirbančiam stu dentui negalima. Darbas jaunuo liui, ypač jei jame jis gali pri taikyti Universitete įgyjamas ži nias yra naudingas. Praktiniame darbe panaudotos teorinės žinios tvirčiau bus įsisavintos. O ir patys studentai turėtų nepamirš ti, kad liaudies ūkiui reikalingi tik aukštos kvalifika cijos specialistai.
— Ne. Ir Marse gyvenimo nė ra.
— Ar tiesa, kad SNO ruošia si plėtoti Melagių Kermošiaus Idėjas.
SISBEITAS (RAŠOMA NEATSKIRAI) APIE MELAGIUS IR JŲ KERMOŠIŲ
— Taip, neseniai skambino Ch. Peresas de Kueljaras, sakė, kad 2000 metais bus Tarptauti niai Melagių Metai.
Keletas klausimų OK (org. ko miteto) veikėjui Eustachijui Fin tui.
— Ar neturėsite problemų su gyvais genijais?
— Kelintą sykį švęsite balan džio 1-ą? — 22-ą. O štai kolega D. Dau noras tik 20-ą, mat jam tik 20 metų.
— Kaip manote Išsisukti nuo tiesioginio šventės transliavimo per CTV? ' — Laikomės principo „Kai grybauji — apsidairyk, ar kas tavęs nefilmuoja“.
— Ar- daug vinių šiemetinėje Kermošiaus programoje? —
tai
Pervien vinys. O išvis kronšteinas.
„Hllda“,
— Ką darysite su biblioteki ninkais?
— Tą patį, ką ir su psicholo gais.
— Ar yra gyvenimas Marse?
— Jau ko ko, bet šito gėrio tai pakanka...
— O kaip su lėšomis? — Jas skirsime nugriautu pa minklų apsaugos fondui.
— Ar bus „Dviratis". pernai? — Ne. Užtat su Motopedu.
bus
— O kaip su E
kaip
Motoručka
Sipavičium?
— Metalo nebus. Be to pankai ir metalistai be studentų pažy mėjimų į Kermošių neleidžia mi.
Vėlgi galime pridurti, kad Me lagių Kermošiaus šventė tampa pačia paclausia. IF KK ir MK 0K
KERMOŠIUS-87!
DAR KARTĄ APIE STUDENTŲ SAVARANKIŠKĄ DARBĄ (atkelta iš 1 psl.)
DARBAS IR STUDIJOSSUDERINAMA?
rls“, drg. Bubelis ir drg. Lukošovas, kava be Juokų, kinas (prailginti seansai), šou-bou-tlauplau...
Dingusį studento pažymėjimą N.r 851629, išduotą PEF stude,. tei Laimai KIJANSKAJAI, laikyti negaliojančiu.
ma siauresnės literatūros „iš mokimu“ — kaip taisyklė, vado vėlių (dažnai pasenusių), o daž niausiai užtenka ir konspektų (gerai, jei dar yra savi, o jei ne, tai draugo, kartais konspek tuotų prieš dvejls ar trejls me tus). Turbūt aukštosios mo kyklos tikslas ne tiek apginkluoti studentą trumpa laikėmis žiniomis, o duo ti jam fundamentalių žinių iš pasirinktos specialybės, ir išmo kyti savarankiškai dirbti, nuolat gilinantis į savo specialybės pas laptis ir tuo pačiu kelti savo kvalifikaciją gamyboje. Juk bu simojo darbo nereikia taip su prasti: baigei aukštąją mokyk lą, pasisėmel kažkiek žinių ir ramiai sau gali dirbti iki busi mojo kvalifikacijos kėlimo. Prak tikoje dažnai tenka dirbti to kioje siauroje srityje, kad kar tais aukštojoje mokykloje apie tai esi mažai girdėjęs arba tų pačių žinių reikia kur kas giles nių. Manau, kad tai liečia dau geli specialybių. Deja, Į tai orientuojasi ir gamyba, kur yra įvestas griežtas kvalifikacijos kėlimas kas penkerl metai. Ir JI keliama ten, kur reikia Ir kur nereikia. Šabloniškai, be Jokios atrankos, tam kad butų Įvykdy tas planas, padėtas paukščiukas. Kur išeitis? Pirmiausiai, ma no supratimu, turi būti nustaty ta skaitomų kursų diferenciaci ja pagal svarbumą busimajai specialybei. į tai dabartiniu me tu net orientuota vidurinė mo kykla. Ryšium su tuo, stojant l aukštąją mokyklą, lemiamą [ta ką turi ne atestato vidurkis, o moksleivio pasiekti rezultatai iš atskirų dalykų, pagal pasirinktą specialybę., Taigi, ir aukštojoje mokykloje tas procesas turėtų būti toliau tęsiamas. Vienos dis ciplinos turėtų būti pažintinės reikšmės, kitos pagrindinės — profiliuojančios, kartu sumaži nant Ir jų skaičių. Kitaip mes tos „vidutiniškumo“ problemos neišspręsime. Toks kursų pro filiavimas turėtų būti specialy bės katedros prerogatyva. Vė liau jos turėtų būti išdėstytos tolygiai semestre (ne daugiau, kaip 2—3 disciplinos). Skirtinga turėtų būti ir Jų studijavimo tvarka. Pažintinėms disciplinoms turėtų pakakti ir auditorinių už
siėmimų, pavyzdžiui paskaitų. Ir baigus kursą galima būtų atsi skaityti paprasčiau. Lankomumas šiuo atveju turėtų būti privalo mas. Priešingu atveju — žinių patikrinimas. Pagrindinis dė mesys turėtų būti skirtas profi lluojančių disciplinų studijavi mui. Jų studijoms turėtų būti pajungtas ir visas studentų sa varankiškas darbas. Kita prob lema, kaip ši darbą sunormuotl. padaryti ji realiai [vykdomu, kaip j[ kontroliuoti, už j[ atsi skaityti. Nevienkartinis bandy mas ji smulkmeniškai „valdyti" praktinės naudos nedavė. Tai akivaizdžiai parodė ir pramonės ekonomikos fakulteto eksperi mentas, kai visam studijų laiko tarpiui buvo paruoštas komp leksinis savarankiško darbo planas. Jo rezultatas ne tik nu linis, bet Ir neigiamas: veltui sugaišta daug laiko, sugadinta popieriaus. O susidarė tik ta riama (reklaminė) Iliuzija, kad šis procesas tapo valdomas. Si priemonė mokymo procesui fak tiškai neturėjo jokios [takos. Tai daugelio fakulteto dėstytojų nuomonė. Manau, tai galėtų pa tvirtinti Ir studentai. Taigi pas tangos tokiu būdu sunormuoti studentų savarankišką darbą yra visiškai bergždžias dalykas O vis dėlto Jis turėtų būti pla nuojamas ir kontroliuojamas. Kaip tai reiktų padaryti? Mano supratimu, reiktų tik pasinau doti daugelio dešimtmečių, jei ne šimtmečių praktika patik rinta patirtimi. Ir neišradinėti dviračio. Pirmiausiai, kiek vienai profiliuojančiai dis ciplinai reiktų skirti lai ko limitą savarankiškam darbui, bendro studento protinio darbo laiko ribose. Tai Irgi turėtų būti specialybės ka tedros teisė. Remiantis tuo li mitu, disciplinų dėstytojai Ir turėtų sudaryti tos disciplinos studijavimo tvarką: paskaitos ir užduotys savarankiškam dar bui, pasiruošimas seminarams ir pan. Šio darbo lyg[. Jo (vykdy mo realumą turėtų kontroliuoti katedros, kurioms pavesta skai dyti minėtus kursus ir jos už tai turėtų būti atsakingos. Ar specialybės katedra turėtų tai kontroliuoti? Manau, kad ne. Specialybės katedros turėtų do mėtis tik tuo, kiek skaitomi kursai atitinka specialybės pro
fili. Ypatlrlfcas dėmesys turėtu būti skiriamas kursinių darbu rašymui. Jiems irgi turėtų būt! numatytas laikas studento sava rankiško darbo laiko balanse Tik ruošiant kursinius darbus, vėliau diplomini darbą, ir ne taip paskubomis kaip dabar gi lėtų Išryškėti studento sugebėjl mal gilintis 1 specialybės daly kus, mokėjimas Juos tyrinėti, analizuoti, daryti išvadas, leškc tl naujų sprendimo būdų ir t. t Kaip turėtų būti atsiskaitoma už savarankišką darbą? Per daug ji reglamentuoti irgi ne reikėtų. Gal būt, pagrindinėms disciplinoms, kur būtų numaty tl seminarai, praktiniai ar labo ratorlnlal darbai to ir pakakti. Tik reiktų, kad Jie būtų rengia mi mažesniam studentų skaičiui (ne daugiau, kaip 10—13 žmo nių). Tokių užsiėmimų metu, be namų užduočių patikrinimo ga Urna būtų apklausti studentus, kiek jie Įsisavinę nagrinėjamą temą. Tikslas — nustatyti, ar studentas yra susipažinęs su nu rodyta literatūra, Ją Išstudijavęs, ar ją supranta. Svarbu, kad pa tikrinimas nebūtų suvestas I detalų vadovėlių bei kitų litera tūros šaltinių „iškalimą“. „Kali mo“ paradoksas glūdi tame, kad kuo detalesnių žinių reikalausime, tuo studentas galės mažiau per skaityti literatūros, nes ią rei kės ne skaityti, o „kalti“. Stu dentas atmins detales, bet netu rės fundamentalaus supratimo Ir priešingai, kuo mažiau „kali mo", tuo daugiau galima per skaityti literatūros ir pasisemti fundamentalaus žinojimo. PIr muosluose kursuose vis dėlto reiktų reikalauti perskaitytos li teratūros konspektų, kad išmo kytume dirbti su knyga. Doc. Juozas STANKEVIČIUS
Informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratori jos, mokslinės informacijos ir bibliotekininkystės katedrų darbuotojai nuoširdžiai už jaučia bendradarbę Margaritą MARCINKEVIČIENĘ mirus motinai
LV 10291 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 693 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBeTcxnH cryAeuT® — opran napntoMa, peicropaTa, KOMH-reTa komcomoas, npotįntoMa opAeHOB TpyA°Boro KpacHoro inaMemi h Ąpyx6u uapoAOB BnAbHioccKoro ymiBepctrreTa hm. B. Kancyitaca. Bbaihioc. PeAatcrop A. Anirarrac. Ha ahtobckom H3Mxe.
Redaktorius A. LIPSTAS