Visų šalių proletarai, vienykitės!
i cam/Binis scunencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. kovo 26 d. Nr. 11 (953)
SVARBIEMS DARBAMS ĮKVEPIA MUS TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NU TARIMAI. APIE IX PENKMEČIO REZULTATUS, APIE NAU JUS SPRĘSTINUS UŽDA VINIUS RAŠO MOŠŲ LAIKRAŠTYJE ĮVAIRIŲ FAKULTETŲ ATSTOVAI. ŠIANDIEN — MATE MATIKŲ DARBAI IR MINTYS DVIEJŲ PENK MEČIŲ SANDOROJE.
Praėjusią savaitę įvyko kasmet rengiamos Matematikų dienos. Gera ši šventė — proga pakalbėti apie mokslo problemas, išsilieti studentų Išradingumui, laisviau pabend rauti vyresniesiems su jaunesniais kolegomis.
Kovo 15 d. matematikai su dideliu dėmesiu išklausė universiteto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus (nuotrauka dešinėje) paskaitą apie garsiąją B. Rymano dzeta-funkciją. Dar iki šiol yra neišspręstų šio talentingo XIX a. mate matiko problemų, reikalaujančių gero matematinio išprusi mo, naujų idėjų ir jaunatviško užsidegimo. Studentų olimpiados I turo nugalėtoju tapo ir trečiakur sis matematikas R. Kirsnys (nuotrauka kairėje).
1975 m. respublikinė komjaunimo premija suteikta fa kulteto prodekanui fiz.-mat. kandidatui E. Manstavičiul. Šis įvertinimas kalba pats už save. Bet kai kovos vyksta prie šachmatų lentų, su autoritetais ne visada skaitosi net ir studentai (nuotrauka kairėje apačioje). Baigiamajame vakare paskaitą „Matematika ir sociali niai mokslai" skaitė Fizikos ir matematikos instituto sek toriaus vadovas dr. E. Vilkas. Svečią matome apatinėje nuotraukoje (antras iš kairės) kartu su fakulteto partinės organizacijos sekretoriumi A. Apyniu ir fakulteto dekanu doc. V. Merkiu.
R. KIRSN1O ir V. DAGIO nuotraukos
Raiškaus augimo metai Vienas įš mūsų laikmečio bruožų yra tas, kad mokslas ■ tapo betarpiška gamybine jėga. Todėl suprantamas tas didelis dėmesys, kurį TSKP XXV suvažiavimas skyrė mokslo vystymui, praktiškam naujų mokslinių idėjų diegimui, jaunųjų specialistų ruoŠimui. Technikos progresas, gamybiniiį jėgų efektyvus panaudojimas neįmanomas be galingos skaičiavimo technikos, modernių matematinių metodų. Į didingų uždavinių, iškeltų pagrindinėse TSRS liaudies ūkio vystymo kryptyse, sprendimą savo indėlį įneš ir matematikai. Matematikos ir mechanikos fakultetas per prabėgusius penkerius metus išaugo, sustiprėjo. Apie tai byloja, kad ir šie skaičiai. 1971 m. fakultete mokėki 663 matematikos ir 98 taikomosios matematikos specialybės Studentai, 1975 m. jau turėjome 674 matematikos ir 283 taikomosios matema'tfkos specialybių studentus. Jeigu 1971/72 mokslo metų žiemos Sesijoje
pažangumas buvo 78,7%, tai 1974/75 mokslo metų žiemos sesijoje — jau 90,5%. Per IX penkmetį išaugo ir dėstytojų kolektyvas. 1971 metais buvo įkurta Taikomosjos matematikos katedra, kujjai vadovauja profesorius A. Bikelis. Dėstytojų kolektyvo kokybinj augimą sąlygojo didens dėmesys moksliniam tiriamajam darbui. Per penkerius metus parašyta 370 mokslinių straipsnių, apgintos 24 kandidalinės disertacijos A. Bikelis apgynė daktarinę disertariją. Nemažos reikšmės šiam kokybiniam šuoliui turėjo plačiai žinoma prof. J. Kubiliaus mokslinė veikla. Per šį laikotarpį kandidatines disertacijas apgynė 8 matematikai, kurių moksliniu vadovu buvo prof. J. Kubilius. Esminę pagalbą, ruošiant kadrus, šuteikė LTSR Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institūtas, Maskvos, Leningrado moksliniai centrai. Šio bendradarbiavimo dėka fakultetas pradėjo vystyti mokslinius ty-
rimus lošimų teorijoje, optimizavimo metoduose, matematinėje statistikoje. Pagyvėjo mokslinis darbas diferendalinių lygčių, artutinių skaičiavimo metodų, topologijos, diferencialinės geometrijos, funkcijų teorijos srityse, Apie sėkmingą mokslinę veiklą skaičių teorijoje, tikimybių teorijoje, matematinėje statistikoje byloja ir tai, kad 1973 m. birželio 25— 30 d. Vilniuje vyko Tarptautinė tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Pranešimus skaitė matematikai iš Japonijos, Australijos, JAV, socialistinių šalių, TSRS pagrindinių mokslinių centrų. Kitas žymus įvykis — 1974 m. gegužės 27—29 d. fakultete vykusi sąjunginė konferencija „Ana.'izinės skaičių teorijos problemos ir jos taikymai". Joje matėme svečių iš užsienio. Fakulteto dėstytojai aktyviai dalyvavo Vilniuje vykusiose sąjunginėse „Lošimų teorijos" (1971 m.) ir „Geometrijos šiuolaikinių problemų" (1975
m.) konferencijose. Profeso riai B. Grigelionis ir V. Statulevičius dalyvavo Tarptau tiniame matematikų kongre se Kanadoje, simpoziume Ja ponijoje. Profesorius J. Kubi lius skaitė paskaitas Austra lijoje, VFR, dalyvavo konfe rencijoje Indijoje. Prof. A. Bikelis skaitė paskaitas Suo mijoje. Glaudus kūrybinis bendra darbiavimas su Prahos, Buda pešto, Greifsvaldo, Varšuvos ir Krokuvos universitetais lei do išplėsti mokslinius tyrimus topologijos, optimizavimo me todų, matematinės statistikos taikymų, ESM panaudojimo srityse. Šiuose universitetuo se stažavosi, Skaitė paskaitas nemaža fakulteto dėstytojų. Prie sėkmingo IX penkme čio užduočių vykdymo prisi dėjo ir 1971 m. įkurtas Skai čiavimo centras, kuris išaugo iš skaičiavimo mašinų labo ratorijos. 1974 metais . jame jau buvo keturios modernios elektroninės skaičiavimo ma šinos, iš jų „ES-1020". Cent ro kolektyvas išaugo beveik dvigubai. Dabar jame darbuo jasi 92 žmonės. ESM laiko fondas nuo 8000 vai. (1971 m.) padidėjo iki 16340 vai (1975 m.) Visa tai įgalino iš
plėsti mokslinius tiriamuosius, ūkiskaitinius darbus, padėjo gerinti mokymo procesą. Skaičiavimo centre mokomąją praktiką atlieka visi Matema tikos ir mechanikos fakulteto, taip pat ekonominės kiberne tikos ir ekonominės informa cijos mechanizuoto apdoroji mo organizavimo specialybių studentai. Kai kurie iš jų čia atlieka ir gamybinę praktiką, rašo kursinius, diplominius darbus. ESM pradėjo naudoti laboratoriniams darbams ir. studentai, fizikai.’. Kuriant uni versiteto AVS, nemažą dar bą atliko 1973 m. įkurta Au tomatizuotų informacinių sis temų laboratorija. Per’ penkmetį Matematikos ir mechanikos fakultete at likta 115 ūkiskaitinių darbų už 1250.000 rub. Didžiausią indėlį šiame bare įnešė Skai čiavimo centro kolektyvas, tačiau minėtinas ir visų ka; tedrų darbas, vykdant respūblikos gamyklų, organizacijų užsakymus. Pavyzdžiui, Tai komosios matematikos kated ra bendradarbiavo su Kauno radijo, Panevėžio ’ „Ekrano" gamyklomis, Taikomosios enzimologijos institutu, kartu su Skaičiavimo matematikos ka tedra vykdė sąjunginio Dujų
pramonės ir energetikos insti tuto užsakymus. Pagyvėjo vi sų katedrų mokslinis darbas ūkiskaitiniais pagrindais su fizikais, geologais, zoologais, medikais. Iš. problemų, spręs tų atliekant ūkiskaitinius dar bus, paminėtinos šios: techno loginių procesų matematinis modeliavimas, produkcijos ko kybės kontrolės sistemų opti mizavimas, stochastinių, mo delių panaudojimas aprašant energetines sistemas. Šioms problemoms spręsti buvo efektyviai ' panaudotos . elekt roninės . skaičiavimo mašinos. Matematikos ir mechanikos fakulteto kolektyvas supran ta, kad dar. daug reikia nu veikti keliant studentų pažan gumą, gerinant mokymo-metodinį, auklėjamąjį darbą, kontin gWito komplektavimą, X penkmetyje numatoma fakultete žymiai išplėsti .fun damentaliuosius teorinius ty rimus, efektyviau diegti .'ma tematikos metodus gamyboje ir . kitosė veiklos srityse. Dar didesnis dėmesys bus skiria mas mokymo procesui tobu linti, kad kuo geriau parųoštūmė jaunuosius specialistus. E. doc. p. P. VAITKUS Matematikos ir mechanikos iakulteto prodekanas