Visų šalių proletarai, vienykitės! VILNIAUS
CtVRVBIIJIS suuoenuas
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1972 m. balandžio mėn. 7d.
Nr. 11 (793)
UNIVERSITETO AKTYVO
.. .Tiesiog milžinišką reikš mę šiuo atžvilgiu turi komu nistinių šeštadienio talkų organizavimas pačių darbininkų iniciatyva. Matyt, tai tėra dar tik pradžia, tačiau tai nepaprastai didelės svarbos pradžia. Tai — pradžia per versmo, sunkesnio, esmlngesnio, gilesnio, daugiau lemia mo, negu buržuazijos nuverti mas, nes tai — pergalė prieš savąjį inertiškumą, palaidumą, smulkiaburžuazinį egoizmą, prieš tuos įpročius, kuriuos prakeiktasis kapitalizmas pali ko kaip paveldėjimą darbinin kui ir valstiečiui. Kai ši per galė bus Įtvirtinta, tuomet, ir tiktai tuomet, bus sukurta nauja visuomeninė drausmė, socialistinė drausmė, tuomet, ir tiktai tuomet, grįžimas at gal, į kapitalizmą, pasidarys nebegalimas, komunizmas taps tikrai nenugalimas.. . V. LENINAS. Iš veikalo „Didžioji iniciatyva"
NUTARIMAS DĖL LLKJS XVII SUVAŽIAVIMO
ISKELTŲ UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO
KVIEČIAME Į KOMUNISTINĘ TALKĄ! Užvakar Universiteto, par tiniame komitete įvyko susi rinkimas, kuriame dalyvavo partinės organizacijos sekre torius doc. P. Bernatavičius, visų fakultetų prodekanai, .aikinai einantis prorektoriaus ūkio reikalams pareigas A. Milaknis, komjaunimo komite-
re to sekretoriaus pavaduotojas auditorijas, talkininkaus monto darbuose. J. Bagdonas. Susirinkime buvo plačiai Apželdinimo treste dirbs: kalbėta apie komunistinę šeš tadienio talką, konkrečiai balandžio 11 d. — PF — 200 žmonių, 12 d. — PEF — 200, pasiskirstyta darbo barais. 1800 Universiteto studentų 13 d. — FAF — 200, 14 d. dirbs Apželdinimo treste ir — FAF - 100 ir TF - 100, Statybos valdyboje. Likusieji 15 d. — IF — 200, 16 d. — tvarkys Universiteto aplinką, Fil. F — 200.
TSR Sąjungos įkūrimas ir sėkmingas vystymasis turi di džiulę tarptautinę reikšmę, yra svarbi visos žmonijos so cialinės pažangos gairė", — sakoma TSKP CK nutarime dėl pasiruošimo TSRS įkūrimo >0-osioms metinėms. Tarybų Sąjungos 50-ties metų patir tis demonstruoja pasauliui, kad tik socializmo pagrindu galima išspręsti sudėtingiau sias problemas, kurias iškėlė visas ankstesnis žmonijos isto rijos vystymasis. Viena tokių problemų yra nacionalinis klausimas, t. y. klausimas, kaip panaikinti nacionalinį išnaudojimą, na cionalinę neapykantą ir nepa sitikėjimą, kaip pasiekti visų autų lygybę, jų bendradarbia vimą, kaip išugdyti jų tarpe nolybės jausmus. Istorija rodo, kad kapitalizno neatskiriamu palydovu /ra nuolat aštrėjantys ir gilėantys nacionaliniai prieštara vimai Tuščios, nieko neįtiki nančios buvo ir lieka buržua sijos kalbos apie tautų laisvę ir lygybę jos pačios sukurtos kolonijinės sistemos, rasinio diskriminavimo, grobikiškų karų fone. Teoriškai pagrįsti nacionaliUo klausifno sprendimo keius, išvystyti toliau marksizno klasikų nurodymus šiuo Jausimu, praktikoje įrodyti •ocializmo galimybes, spren džiant šią sudėtingiausią probemą — toks istorinės reikš mės uždavinys teko V. Leniio vadovaujamiems buvusios arinės Rusijos komunistams. Lenininė programa naciona
liniu klausimu reikalavo su teikti kiekvienai nacijai apsi sprendimo teisę, pripažinti visų nacijų ir tautybių lygia teisiškumą, internacionaliniu principu vienyti darbininku klasę ir kurti jos organizacijas. Ikirevoliucinis bolševikų par tijos patyrimas turi neįkaino jamą reikšmę toms komunistų partijoms, kurios dar kovoja už socialistinės revoliucijos pergalę. Jis rodo, kad teisin ga programa nacionaliniu klausimu, didžiulis dėmesy-
vo jų įgyvendinimui. Marksiz_ mo klasikai visuomet pasisa kydavo už įvairių nacijų vals tybinę vienybę demokratiniu pagrindu, už didelę demokra tinio centralizmo principu be. sitvarkančią valstybę. Tuo pat metu marksistai pripažino ir gynė besąlygišką visų nacijų teisę apsispręsti iki atsiskyrimo ir savarankiš kos valstybės sukūrimo, būda mi tos nuomonės, kad tik laisvo apsisprendimo pagrin du susikūrusi daugianacionali TARYBŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGAI 50 METŲ
Lenininė nacionalinė politika masių internacionaliniam auk lėjimui ir vienijimui yra vie. nas sėkmingos kovos faktorių, kad nacionalinis klausimas yra neatskiriama sudėtinė socia listinės revoliucijos dalis. Laimėjus Didžiajai Spalio revoliucijai, Leninas, ryžtingai stodamas tiek prieš siaurai nacionalistines, tiek ir prieš didžiavalstybines koncepcijas, nurodė nuoseklius mokslinius būdus, kaip šį ilgalaikį klausi mą spręsti. Didis Lenino nuopelnas yra tas, kad jis moksliškai paren gė daugianacionalinės socia listinės valstybės teoriją, atra do naujas valstybines formas socialistiškai išspręsti nacio naliniam klausimui ir vadova-
nė valstybė yra patvari ir su daro palankias sąlygas socia lizmo kūrimui. Komunistų partijai vadovaujant, pirmoje socialistinėje valstybėje susi kūrė TSRS, t. y. federatyvinė valstybė, atsiradusi laisvano riškai susivienijus nacionali nėms socialistinėms respubli koms. Daugianacionalinė socialisti nė valstybė išsprendė vieną opiausių nacionalinių proble mų, t. y. likvidavo kaip teisinę taip ir faktinę tautų nely gybę. Įvykdyti kiekvienos na cijos išsivystymo ir suklestė jimo programą galima buvo tik glaudžiai siejant ją su bendrais socializmo kūrimo uždaviniais, t. y. proletariato
Balandžio 16 dieną Statybos treste dirbs M M F, FF, ivi F, G F ir ChF studentai (po 130 žmonių). Visi likusieji, kurie neleis i tų fakultetų talkininkų są rašus, balandžio 16 d. dirbs Universitete. Mūsų inf.
diktatūros stiprinimu, tarybi nės demokratijos vystymu, šalies industrializavimu, ko lektyvizavimu, kultūrine re voliucija. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas anksčiau atsi likusių tautų vystymuisi. Anksčiau net savo rašto netu rėjusios Kaukazo, Vidurinės Azijos ir kitos tautos padarė neišmatuojamą šuolį į priekį, kaimynines toli pralenkė valstybes ir sėkmingai lenktyniauja su aukštai išsivysčiusiomis kapitalistinėmis nacijomis. Lietuvos pasiekimai visose gyvenimo srityse tarybinių tautų šeimoje geriausiai de monstruoja lenininės nacipnalinės politikos ir socializ mo reikšmę kiekvienos tau tos likimui. Socializmo ir komunizmo statybos metais Tarybų Są jungoje visuomeninės gamy bos priemonių nuosavybės, ekonominio, socialistinio ir kultūrinio gyvenimo bendru mo, bei marksizmo-leninizmo ideologijos, darbininkų kla sės interesų ir komunistinių idealų pagrindu — susidarė nauja istorinė žmonių bendri ja — tarybinė liaudis. Šiandien apžvelgdami Ta rybų Sąjungos nueitą kelią, mes galime didžiuotis, kad marksizmo - leninizmo mokymas apie būdus nacionali niam klausimui spręsti išlaikė istorijos patikrinimą, kad so cializmas ir komunizmas — tai kelias į tautų laisvę, ly gybę, draugystę ir brolybę.
Doc. A. BERŽINSKAITE
1. Universiteto komjaunimo organizacijos veiklos pagrin du ir toliau laikyti partijos reikalavimus, iškeltus drg. L. Brežnevo kalboje, pasakytoje Visasąjunginiame studentų sąskrydyje. Jos uždavinys — padėti rektoratui, dekanatams ir katedroms sudaryti fakultetuose kūrybinę, reiklumo ir savitarpio pagalbos aplinką. Būtina pasiekti, kad kiekvienas studentas pastoviai gilintų profesines žinias, įsisavintų sava rankiško darbo įgūdžius ir metodiką. 2. Pagrindiniu studentijos politinio-idėjinio auklėjimo už daviniu laikyti komunistinės pasaulėžiūros formavimą, tvir tą marksizmo-leninizmo pagrindų įsisavinimą. Tuo tikslu būtina plačiau įtraukti studentus į propagandinę-agitacinę veiklą, steigti visuomeninių profesijų fakultetus. Įpareigoti Universiteto komjaunimo komitetą paruošti me todinę medžiagą visuomeninei-politinei praktikai fakulte tuose organizuoti. 1972/73 mokslo metais įdiegti visuomeninę-politinę prak. tiką visuose fakultetuose. 3. Įpareigoti fakultetų komjaunimo biurus iki balandžio 1 dienos paruošti LLKJS XVII suvažiavimo medžiagos svarstymo komjaunimo grupėse grafikus, o komjaunimo grupių sekretorius — iki balandžio 20 dienos pravesti mi nėtos medžiagos svarstymą grupėse. 4. Siekiant mobilizuoti studentiją mokymuisi, nutariama: a) įpareigoti fakultetų komjaunimo biurus nuolatos sekti studentų lankomumą užsiėmimuose, aptarti akademinę pa dėtį prieš kiekvieną sesiją; b) rekomenduoti Filologijos fakulteto komjaunimo biu ro pavyzdžiu steigti fakultetuose pirmūnų tarybas, kurios pastoviai padėtų atsiliekantiems moksle, teiktų metodinę ir kt. pagalbą komjaunimo biurų akademiniams sektoriams; c) ir toliau organizuoti studentų tėvų susitikimus su pirmų kursų, o taip pat blogai besimokančių aukštesnių kursų studentais. Informuoti tėvus apie blogai besimokan čius studentus; d) kasmet skelbti konkursus geriausiai akademinei gru pei išaiškinti, tobulinti konkurso formas ir pravedimo meto dus; c) studentus, pažeidinėjančius akademinę drausmę ir blogai besimokančius tarpsesijiniu laikotarpiu, taip pat ga vusius sesijos metu nepatenkinamus pažymius, svarstyti komjaunimo grupės susirinkime, taikyti pačias griežčiau sias komjaunuoliškas nuobaudas. 5. Artimiausiu metu organizuoti fakultetuose PDG nor mų laikymb komisijas, į kurių sudėtį įeitų atsakingi už agi tacinį-propagandinį darbą, rytinės mankštos ir civilinės gy nybos kursus. Paruošti PDG normų laikymo grafikus ir ak tyviai pravesti minėtų normų laikymą. 6. Siekiant sustiprinti organizacinį darbą fakultetų kom jaunimo organizacijose, būtina: a) nuolat kelti pirminėse komjaunimo organizacijose or ganizacinio darbo lygį, ieškoti naujų darbo formų. Indivi dualų darbą su kiekvienu komjaunuoliu laikyti svarbiu or ganizacijos uždaviniu. Siekti, kad komjaunimo aktyvas bū tų pavyzdys eiliniams komjaunuoliams; b) gerinti komjaunimo susirinkimo — aukščiausios pirmi nės organizacijos organo — organizavimą ir pravedimą, priartinti jo tematiką prie studentijos, jaunimo reikmių bei interesų. Susirinkimus pravesti grupėse laikantis VLKJS įstatų, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį; c) fakultetų komjaunimo biurams nuolat kontroliuoti gru pių darbo planų vykdymą, planingai dirbti su komjaunimo kadrų ir aktyvo rezervu, visokeriopai plėsti jį, siūlyti ge riausius ir patikėti jiems vadovavimą jaunimui, stengtis palaikyti glaudžiausius ryšius su pirminėmis organizacijo mis, apibendrinti ir propaguoti geriausių grupių darbo pa tyrimą. d) įpareigoti fakultetų biurus kartu su partinėmis organi zacijomis artimiausiu laiku apsvarstyti fakulteto dėstytojų ir darbuotojų pirminių organizacijų veiklą. Pasiekti, kad dėstytojų organizacija būtų geru pagalbininku biurams, komjaunimo grupėms, pakeltų jų autoritetą ir veiksmingu mą. Manome, kad mūsų nutarimas dar labiau padės gražiai ir garbingai sutikti TSRS 50-metj. Nutarimas piiimias 1972 m. kovo 23 d. Universiteto komjaunimo pasitarime.
n
įvykiai ir žmonės Universitete svečiavosi grupė Lietuvoje viešinčio VFR lietuvių jaunimo. Rektorato posėdžių sa lėje įvykusiame susitikime dalyvavo prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius, partijos ko miteto narys J. Karosas, komjaunimo komiteto sek retorius S. Imbrasas, stu dentų profkomiteto pir mininkas V. Žeimantas, grupė internacionalinio klubo narių ir kt. Svečiai domėjosi kom jaunimo ir profsąjungos organizacijų darbu, stu dentų gyvenimu, jų lais valaikiu, mokymo proce su Universitete. Balandžio 5 d. Universi tete lankėsi grupė JAV ir Kanados studentų. J. POCEPAVlClUS Universiteto interklubiečiai susitiko su dėsty toju J. Karosu, kuris papa sakojo įspūdžius iš kelio nės po Australiją. * * * Baltarusijos valstybinio universiteto laikraštis „Be. laruski universitet“ kovo 30 d. numeryje pla čiai pasakoja apie B VU delegacijos viešėjimą Vil niaus universitete. Fotopasakojime šiltai atsiliepia, ma apie susitikimus su naujais draugais, apie už simezgusią draugystę. A. DARGUŽIS
Levas Vladimirovas, Vil niaus universiteto Bibiliotekininkystės ir mokslinės infor macijos katedros vedėjas, at šventė 60-ties metų jubiliejų. Kokių darbų apsuptas, ko kių rūpesčių sklidinas prade da jis 61-uosius savo metus? Katedroje, kurioje vyksta mū sų pokmbis, laborantė tvarko šių metų absolventų skirstymo sąrašus. l įvairias Lietuvos bibliotekas paskyrimus gavo 39 šių metų diplomantai. — Ar daug Universiteto auklėtinių — bibliotekininkys tės specialistų — jau dirba respublikoje? — Nuo 1949 m., kai buvo Universitete įsteigtas bibliote kininkystės skyrius (katedra įsteigta 1952 m.), esame pa rengę jau netoli tūkstančio diplomuotų bibliotekininkų. — O kaip patenkinamas specialistų pareikalavimas? — Nepajėgiame pilnai pa tenkinti visų pageidavimų. Šiemet niekas nenuvažiavo į Akmenę, Pasvalį, Joniškėlį ir dar kai kur, nors buvo pra šyta. Vien Į stacionarinio sky riaus pirmą kursą kasmet pri imame 75 žmones. Tačiau, su prantama, baigia ne visi: mo kytis bibliotekininkystės kas kart sunkiau. Įvedėme dabar tokias disciplinas, kaip aukš toji matematika, mikrokopija-
„Įdomu gyventi tokiu laiku vimas, informacija, automati zavimas ir kt. Bendras kultū ros lygis ir bibliotekininkui kelia daug naujų uždavinių. — Kaip atsiliepia į šiuos poreikius mūsų bibliotekos? Kas daroma, kad jų darbo tempai neatsiliktų nuo gyve nimo? — Pagrindinis uždavinys — reikia juos pagreitinti. Prieš dvi savaites Maskvoje, TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos mokslinės metodinės bibliote kų komisijos plenume, skai čiau pranešimą „Mokslinė biblioteka mokslinio-techninio progreso amžiuje", kur mėgi nau naujoviškai iškelti biblio tekų organizacijų, funkcijų ir vaidmens šiame amžiuje klau simus. Jis sukėlė labai gyvas diskusijas. Galima pasidžiaug ti, kad mūsų respublika, mū sų katedra tuo atžvilgiu Ta rybų Sąjungoje pirmauja. Stengiamės katedroje suburti geriausius specialistus. Duoti studentams visa, kas yra ge riausia, pažangiausia šiandie ninėje bibliotekininkystėje. Bibliotekininkas, mano many mu, turi būti enciklopedistas, švietėjas, naujų idėjų propa.
gandininkas, informacijos srauto organizatorius. —Jūsų katedra taip pat dirba didelį mokslinį darbą? — Ji yra savotiškas visų mūsų bibliotekų mokslinio darbo centras. Leidžiame „Knygotyros" leidinį. Pagal sutartį padedame Mokslinėstechninės informacijos institu tui paruošti Lietuvos aprūpini mo moksline-technine informa cija modelį. Dar viena įdomi problema, kurią šiuo metu tenka spręsti — Lietuvos Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterija pavedė katedrai or ganizuoti informacijos grupę, kuri aptarnautų ministeriją ir jai priklausančių mokyklų tinklą. — Esate gerai susipažinęs su užsienio bibliotekomis. Kaip sprendžiama jose knygos ir informacijos prieinamumo problema? — Užsienio, ypač JAV, bibliotekose žymiai efektyviau panaudojama šiuolaikinė tech nika, ypač elektroninės skai čiavimo mašinos, mikrokopija vinio priemonės, tačiau bib liotekų prieinamumas plačiau sioms masėms nepakankamas. Apie 26 milijonams JAV gy-
STUDENTE, RIMTAI RUOŠKIS PAVASARIO SESIJAI!
„TS" SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINE KONFERENCIJA
PASALINTI KAIP
NEPAŽANGUS
Jau baigia įpusėti semest ras. Vis dažniau mintys už kliūna už žodžių „pavasario sesija". Tai verčia dar labiau susikaupti, ilgiau pasėdėti skaitykloje, stropiau ruoštis seminarams ir koliokviumams. Bet kas gi čia? Dar yra to kių, kurie nebaigė laikyti žie mos sesijos! Skolininkai—
NIJOLĖ LOGMINIEIV (Sutrumpintai iš „Gimtojo krašto")
Bukime savikritiški
KAI KURIOS PASTABOS DĖL KONKURSO NUOSTATŲ t
atkaklus ir pastovus darbas. Panašiai vertinama ir Uni versiteto visuomeninė veikla. Įvedamas vertinimas už daly vavimą Universiteto meno ir sporto kolektyvuose bei klu buose (dainų ir šokių ansamblis, choras, estradinis ansamblis, dūdų orkestras, kaimo kapela, interklubas). Taip pat atitinkamai vertina ma ir už dalyvavimą Univer siteto sporto rinktinėse. Naujai sprendžiamas ir nuobaudų jos klausimas: taip pat diferencijuojamos į fakulteto ir Universiteto Jeigu grupė yra gana dide lė, natūralu, jog joje bus ir daugiau aktyvių visuomeni ninkų, pirmūnų ir kt., todėl, kad nenuskriaustume mažų grupių, reikalinga paskaičiuo ti taškų vidurkį, tenkantį kiekvienam grupės studentui, o vėliau suvesti visą grupės balansą. Sis konkursas vyksta tuo laiku kai penktas kursas jau baigs studijas, todėl pastarasis, o taip pat ir šeštas (ten, kur jis yra jkursai neįtrau kiami į konkursą. Vadinasi iame dalyvauja tik pirmųketvirtų kursų (rudenį jie bus jau II—V kursai) grupės. Todėl atitinkamai buvo pa didintos ir premijos už prizi-
nes vietas. Kiekvieno kurso geriausioji grupė bus apdovanojama 250 rub. premija; užėmę antrąsias vietas — 150 rub. premija; trečiąsias — 75 rub. Kaip matome, skatinimo priemonės yra gana gundan čios ir jos turėtų iš tikrųjų paskatinti akademines gru pes įsijungti į šį konkursą. Reikia pridurti, jog nuo statuose daugiau taškų ski riama už visuomeninį darbą. Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir nevisiškai tikslinga, tačiau žiūrėkim: keldami visuomeni nį aktyvumą, tuo pačiu ska tiname aktyviau dalyvauti ir akademinių klausimų svars tyme. Taigi, manome, kad toks vertinimas yra visiškai pagrįstas. Žinoma, nuostatai nėra ab soliučiai puikūs, todėl LLKJS WU komitetas, o taip pat studentų profsąjungos komi tetas stengsis tobulinti kai kurių punktų vertinimą, žino ma, nekeičiant esminių klau simų. Norėtume išgirsti studentų, fakultetų akademinių komisi jų nuomonę vienu ar kitu nuostato punktu. J. GALINAITIS LLKJS WU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Kiek žmonių dėl jų gaišta lai ką, kurį galima būtų panaudo ti kur kas racionaliau. Skolininkai. .. Jau nemažas jų būrys susilaukė „atlyginimo už tinginiavimą", bet, pasiro do, gaji ta rūšis. Tenka grieb tis griežtesnių priemonių. Taip atsiranda skyrelis „Pašalinti
kaip nepažangūs", o jame pa vardės: Pramonės ekonomikos fa kulteto II k. stud. A. Jokšas; Finansų ir apskaitos fakulte_ to II k. stud. E. Jasiūnaitė ir I. Chatmovičius; Medicinos fakulteto II k. stud. Š. Preikšas ir J. Paške vičiūtė. ..
r
— Ruošiamės 38-tai Tarp tautinės bibliotekininkystės asociacijos federacijos sesijai, kuri įvyks rugsėjo mėnesį Bu dapešte. Esu federacijos pro fesinio švietimo komiteto sek retorius. Daug organizacini,, darbo. Be to, gavau Amerikos bibliotekininkų asociacijos pa kvietimą įsijungti j šios aso ciacijos bibliotekinių kadrų ruošimo komisiją. Dar 1961 m. esu išrinktas šios asociacijos garbės nariu. — Atidaviau spaudai pir mąjį „Knygos istorijos" tomą. Tai bus 40 spaudos lankų vei kalas. Savo laiku amerikiečiai pasiūlė, kad aš parašyčiau knygą „JAV bibliotekos tary binio specialisto akimis". Tačiau, prieš leisdamas ją užsienyje, norėčiau supažindinti su ja ir mūsų skaitytoją. Jos atskiri skyriai jau išėjo mūsų leidinyje „Bibliotekų darbas . — Noriu užbaigti daktaio disertaciją — bibliotekų isto riją Lietuvoje iki Spalio revo liucijos. Noriu išleisti šia tema knygą.
APIE TAI RAŠĖME
„GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINĖ UŽDUOTIS“
Du akademinės grupės semestrai Neperseniausiai (žr. „TS“ egzaminus, negu tai, kuri Nr. 8) buvo paskelbti kon laiko du. Todėl šį kartą buvo kurso geriausiai akademinei į tai atsižvelgta. grupei išaiškinti nuostatai. Konkurso nuostatuose nu Panašūs konkursai skelbiami matyta ir pirmūnų skatinimas. ne pirmą kartą, tačiau pasta Jeigu studentas išlaikys vi rasis daug kuo skiriasi nuo sus egzaminus penketais, jis ankstesnių Konkurso trukmė gaus 4 taškus. Jeigu išlaikys gerai — 2 ilgesnė, be to, vadovausimės gerai ir labai pavasario sesijos egzaminų taškus. Manome, kad tai iš rezultatais; į konkursą įtrau eis j naudą ir pirmūnams, ir kiamas dar vienas semestras visai grupei. Ji visa bus su — „trečiasis". interesuota geriau mokytis. Šie du momentai yra labai Diferencijuojamas ir visuo svarbūs. Visų pirma, pavaka meninis darbas. Atskiriama rio egzaminų vidurkis visą fakulteto visuomeninė veikla laiką būna žemesnis lyginant nuo Universiteto visuomeni su žiemos sesija, taigi kon nės veiklos, atitinkamai ir kursas skatins geriau laikyti vertiname. Čia reikia turė egzaminus. Antra, konkursas ti omenyje tai, jog kiekvie padės geriau ir organizuo nas studentas privalo daly čiau praleisti vasaros laiko vauti visuomeninėje veikloje, tarpį, neleis per daug atitrūk čia jau jo tiesioginė pareiga, ti nuo visuomeninio darbo. todėl taškai skiriami tik Nauja ir tai, jog grupės tiems, kurie aktyviai dirba komjaunimo ar konkursui pristatomos dife. fakulteto rencijuotai, priklausomai nuo profsąjungos biuruose. Taš -sesijos egzaminų skaičiaus. kai už visuomeninę veiklą Jeigu grupė sesijoje turės 2 skiriami ir tiems studentams, • egzaminus, jos pažangumo vi kurie SMD konferencijoje durkis turėtų būti ne mažes perskaitė nors vieną praneši laikotarpiu. nis kaip 4,2 balo. Jeigu lai mą konkurso kys 3 egzaminus -r- 4,0 balo, Jeigu pranešimas buvo pri jeigu 4 — 3,9 balo, jeigu5 — statytas respublikinei ar vi 3,8 balo. Iš tikrųjų daug sun sasąjunginei apžiūrai, atitin kiau grupei yra pasiekti 4,0 kamai ir geriau vertinama: arba 4,2 balo vidurkį, jeigu aišku, paruošti jį visasąjungi ji laiko, sakysim, 4 arba 5 nei apžiūrai reikalingas gana
▼
ventojų visiškai neprieina mos jokios bibliotekos. 30 milijonų vaikų neturi mokyk linių bibliotekų. Biblioteka, knyga pas mus prieinama kiekvienam žmogui. Mes susi rūpinę tik pačių bibliotekų pertvarkymu naujausiais pagrindais. — Dirbant SNO bibliotekos direktoriumi, Jums teko pertvarkyti, sumoderninti šią di delę biblioteką. — Si patirtis, be abejo, pa dės pertvarkant ir Lietuvos bibliotekas. — Tikriausiai, Musų amžius — tai gilių struktūrinių pasikeitimų bibliotekų srityje amžius, tai bibliotekų specia lizacijos ir kartu jų integraci jos į glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujančius tinklus amžius. Šiuo metu naujomis sąlygomis vykdomas dar V. Lenino iškeltas bibliotekų centralizacijos uždavinys. Pra dedamas didelis darbas. Moks linė-techninė revoliucija, anksčiau įvykusi kitose srity se, pasiekė dabar ir bibliote kas. Kiekviena diena atneša joms daug nauja. Labai įdomu gyventi tokiu laiku, pačiam prie to prisidėti.
66
Komjaunimo biuro veiklos žymiausią dalį sudaro akade minis darbas. III k. studento A. Blažio vadovaujama aka deminio sektoriaus grupė pa sinaudojo įvairiausiomis prie monėmis, ruošia rengimus, kurie didesniu mastu veiktų į studijavimą, gerintų drausmę. Naujuosius mokslo metus pradėjo kartu su prityrusiais studentais 150 pirmakursių. Vieni iš pirmųjų juos sutiko mūsų komjaunimo biuro na riai, kurie vėliau organizavo pašnekesius su geriausiais fakulteto studentais apie stu dijavimo, komjaunuoliškos veiklos problemas. Semestro metu iškilusius akademinės drausmės laužymo atvejus, blogai besimokančius studen tus greitai užfiksuodavo aka deminis sektorius ir nedels damas apsvarstydavo savo posėdyje, esant reikalui — pranešdavo tėvams. Būdavo stengiamasi daugiau remtis grupės nuomone, pastarąją padaryti principi n g e s n e, tvirtesne. Prieš žiemos sesiją šiais metais kaip niekad audringai praėjo kursų komjaunimo su sirinkimai studijavimo ir aka deminės drausmės klausimais. Sesijos metu akademinis sek torius buvo pagrindinis mūsų pagalbininkas, įgyvendinant naują sesijos egzaminų per laikymo sistemą, informuoda vo tėvus apie sūnaus ar duk ters nesėkmes. Labai svarbus komjaunimo biuro ir akademinio sekto riaus veiklos baras buvo ir yra reikalai su skolininkais po sesijos Čia mes savo dar bą turime įvertinti kiek savikritiškai. Jau lapkričio mėnesį komjaunimo biuro posėdyje buvo kad priimtas nutarimas, kiekvienoje akademinėje grupėje po atostogų turi bū ti apsvarsyti studijavimo klausimai ir, aišku, skolinin kai. Grupių susirinkimų pro tokolų išrašai svarbiausiais klausimais turėjo būti prista tyti į komjaunimo biurą. Daugelyje grupių tokie susilinkimai įvyko. Tačiau kai kur tokia gera priemonė buvo užmiršta: tai I kurso VII —VIII gr. (gruporgė A. Sadauskaitė), XI—XII gr. (gru-
porgas M. Aiženas). Komjaunimo biure tuoj po atostogų įvyko posėdis, bu vo svarstomi skolininkai. Ta čiau susilaukėme labai nedi delio jų būrio. Sis faktas pri vertė glaudžiau bendrajai biauti su dekanatu. Kovo pradžioje skolininkas negau davo egzaminų ar įskaitų la pelio, kol nebūdavo apsvarstomas komjaunimo biure. Dalis skolininkų nubausti komjaunuoliškai — griežti pa. peikimai pareikšti: J. Paške vičiūtei (II k. 7 gr.), S. Preikš ui (II k. 14 gr.), D. Suchme nui (III k. 11 gr.), M. Binder (IV k. 2 gr.); papeikimai pareikšti: N. Griciūtei (II k. 14 gr.), L. Katinaitei (IV k. 11 gr.), A. Paviloniui (IV k. 17 gr.). Visi labai gerai žino apie mūsų fakulteto III k. 6 gi. seniūno V. Beišos blogą pa reigų ėjimą, apie tos pačios grupės studentą N. Urbonų, kuris yra praleidęs nemaža pratybų ir paskaitų, Jie grupėje jau apsvarstyti ir nubausti komjaunuoliškomis bausmėmis: jiems pareikšti griežti papeikimai. Tačiau tai nereiškia, kai! tokių dalykų daugiau nepasi taiko. Todėl komjaunimo biuro akademinis sektorius nuolat patikrina, kaip lanko paskaitas, ypač studentai „prižiūri" chroniškus praleidinėtojus. Aišku jie susilaukia ir susilauks prideramo ai. pildo. Vienas pagrindinių trūku mų mūsų darbe po sesijos bu vo per vėlus bendradarbiavi mas su dekanatu. Todėl dalis skolininkų, greičiau išsilai kiusių egzaminus ir įskaitas, liko nesvarstyti komjaunimo biure. Dabar (kovo 27 d.) fa kultete yra 15 skolininkų. Su jais nuolat bendraujame. Rū pinasi ir grupės draugai, tiki si iš jų ryžtingesnių žingsniųSkolininkams galime pareikš ti mūsų tvirtą nuomonę: žmo gus, kuris negerbia aukšto sios mokyklos sąžiningu, nuo sekliu studijavimu, visada paskutinis visuomeninėje veikloje, nevertina draugų pastangų jam padėti, neturi būti studentu. H. RAMONAS
MF komjaunimo biuro sekretorius
konkursai Universitete tapo tradicija. 1971 m. Hteratų ligoje įvykusi literatūrinių pajėgų apžvalga — jau
[toji. Panašaus pobūdžio konkursai gyvavo ir anksir atsitiktiniu, o gal ir ne visai atsitiktiniu sutapimu |^| |!| literatų susibūrimas buvo pažymėtas ta pačia gruodžio 1. data, kaip ir 1948, pirmasis pokario metais įvykęs s <ursas. Pirmosios atnaujintų literatūrinių konkursų I, eatės O. Baliukonytė ir M. Kontrimaitė 1971 metais išsavo poezijos knygas, susilaukusias spaudos ir visuoės dėmesio. Žinoma, peržvelgę šiose kasmetinėse ap ošė iškilusius ryškesnius jaunųjų vardus, pastebėsime o ieną kitą užgesusį, o gal tik prigesusį šviesulį, bet tos yra natūrali kūrybinio proceso tėkmė. Ne taip lengva ana didelio skaičiaus dalyvaujančių (40—50) atrinkti us pajėgiausius, nors konkurso žiuri nariais yra buvę 4 s autoritetingi rašytojai ir kritikai, kaip A. Baltakis, ciuckis, V. Zaborskaitė, J. Mikelinskas, V. Kubilius, A. s Jonis, V. Reimeris, R. Kašauskas, katedros dėstytojai. Universiteto literatų, konkursuose dalyvauja ir Dailės tuto rašantieji. Šiemet konkursui savo kūrybą atsiunSiaulių pedagoginio instituto jaunieji poetai Įdomu, savo kūrybos pluoštus konkursui—-71 gausiau, negu 1 s kartais, pateikė ir ne filologinių specialybių atstoi — ekonomistai, teisininkai. Tai rodo, kad literatūrinė ’ba nėra tik arčiausiai su ja pagal specialybę susijusių nistų reikalas. Tai yra svarbus studentų dvasinės veikbaras, kuriame bene betarpiškiausiai ir ryškiausiai ati eidžia jauno žmogaus vidinis pasaulis, jo turinys. Tad antamas ir labai reikalingas yra tas dėmesys, kurį li1 ams rodo Universiteto vadovybė ir partinė organizarasdama galimybę skirti kasmetinių konkursų laurea) , kad ir nedideles pinigines premijas, dovanas. Konai jauniems literatams yra tarsi scena aktoriui — jie ikia kūrybai viešumo, o tuo pačiu ir prasmingumo, i antama, konkursai neapima visų rašančiųjų, bet diją daugumą. Tokiu būdu, literatūrinių pajėgų apžiū" suteikia galimybę bent apytikriai pajusti jaunųjų kū^os pulsą, užčiuopti silpnąsias vietas, perspėti apie jų /je tykančias vilkduobes. Didžiąją konkursų kūrybos — apie 80 procentų — sudaro poezija, ji plačiau čia ptariama. penkių geriausių 1971 metų poetų — trys pirmakurA. Jonynas, L. Degėsys, Ž. Pipinytė. Poetai, kuriems -19 metų. Žinoma, galima prisiminti ne vieną kūrėją, iam tik tiek ir tebuvo skirta gyventi. Tačiau menininbrandos laiką sąlygoja epocha. I avotišku konkurso atradimu tapo pirmo kurso lituanisI \. Jonyno, ligi šiol dar niekur nesispausdinusio, kūryI Jo poezijoje aiškus polinkis į sąlyginį eilėraščio piešiI , labai apibendrintą vidinių būsenų atskleidimą. Eilė| is neturi loginių jungčių, jas turėtų atstoti asociacios jausminė suvokiančojo patirtis: Voratinklis tavo plaukų pilkuma ir senos relikvijos dulka ant sienos užmigo kūrėjai pradėtos poemos sapnais nekankina piaverta burna (eil. „Voratinklis tavo plaukų pilkuma") B c Jonyno eilėraščiai išsiskiria savitesnių poetiniu poB : iu, formos laisvumu. Tačiau jaunojo poeto pasaulis gaB liūdnų spalvų („nėra šviesos, tiktai tamsos pasitrauki■ ), jo eilėraščių lyriniam veikėjui atrodo, kad „visur B buvome, visur suskubome ir visa paėmėm, kad duota B ms" ir visai jis nesusimąsto apie tai, kad šioj žemėj B sgui skirta ne tik imti, bet ir duoti, ir kad nė vienas B įasiims daugiau, negu pajėgs duoti. Į tokį liūdesio, ne,įtikėjimo ir netikrumo pasaulį, kuris atsiskleidžia A. Ja lyno eilėraščiuose, iš tiesų reiktų žiūrėti su nerimu, jeigu Jeigu jauno poeto kūryboje nebūtų tų atsvarų, kurio s neleidžia visko suabsoliutinti. Viena iš tokių atsvarų l< tų laikyti skaudų poeto nerimą dėl to aiškumo, liūdesio. Ta svarbi poezijai tiesa A. Jonyno eilėrašpse išreiškiama taip: Skaudu gyvent kai viskas tampa aišku (eil. „Pelenuose sužėri") ba: Žinau ir gailiuosi jau nieks neaprėks jau visa beviltiškai sunkiai nurimo (eil. „Voratinklis tavo plaukų pilkuma"). I skaudu, kad aišku. Gaila, kad neaprėks kaip vaiko, o iam reikės atsakyti už viską. Lyg toji riba, kai iš vai žaidimų pereini j nebežaidžiantį suaugusiųjų pai stės ilj. Tai tarsi patvirtina ir pro rimtą toną prasimušanti >1 '"J* sau pačiam, savo jaunumui ir nepatyrimui: Kiekvienas žodis tarsi užanty akmuo kai savo menkumu tiki tarsi sava galybe ■ Nepasitenkinimas savo paties kuriamu pasauliu, neraB is tiesos ieškojimas kaip tik labiausiai A. Jonyno kūry■ ir išskiria iš kitų, leidžia galvoti apie jo kūrybines po■ icijas. Kiekvieno Universitete rašančio puslapiai tėra ■ r tik paraiška ateičiai ir vertinti reikia kaip tik pagal B tencialumą Todėl A. Jonynui ir buvo paskirta I vieta, n< . jo poezijoje dar daug kas taisytina — pradedant saB įiu ir baigiant žodžiu, o sąžiningai sudėlioti kablelius ir B ai praverstų, nes jų atsisakymas tėra tik poza. Tik pra šančiam rašyti poetui svarbiausia — patikėti, kad mei būtinas gyvenimo, pažangos, gėrio ir tiesos teigimas, !u ir netiesioginis, tegu ir prasiskverbiantis pro jaunat>šą polinkį daug ką neigti. (Suprantama, žymiai pavoii gesnis yra ne neigimas, o neradimas to, ką galėtum gti kaip savo tiesą). B Daug švelnios, žmogiškos šilumos žada Živilės Pipiny1 kurso lituanistės, poezija:
okia avo uomonė?
Neseniai teko pabuvoti antrakursių lituanistų su ruoštoje vakaronėje. Jau kioje, kukliai papuoštoje auditorijoje aidėjo susijau dinę jaunųjų literatų bal sai. Savo eiles skaitė Vida Šimėnaitė ir Danutė Kalaušytė, Nijolė Miliauskaitė
Supratimo šilumą — lyg esmę — stengiuos išsaugot Ji tokia kaip gėlės vaikų rankose
(„Vasaros peizažas") ^monių santykių žmogiškumas, šildanti ir raminant gamtos globa, kas taip aiškiai jaučiama Z. Pipinytės eilė raščiuose, atrodo, sudaro pakankamai tvirtą atspirtį prieš liūdesio ir nusiminimo gaidas. Jos eilėraščiuose, kaip ir A. Jonyno, lengva pajusti tą sąmoningą pasipriešinimą nevil ties nuotaikoms, teigiant gyvenimo šviesą ir prasmę: Užmušiu savyje baimę — numarinsiu, prakeiksiu. Atsimerkus žiūrėsiu į saulę — rašysiu eiles apie šviesą. (eil. „Atsižadėjimas") Sąmoningo poetinio pasaulio formavimo žymių mažiau Liutauro Degėsio, 1 k. psichologo, eilėraščiuose. Mažiau juose išreikštas ir santykis su realiu pasauliu. Tiesa, šitie teiginiai negali būti suabsoliutinti, kadangi konkursui L. Degėsys pateikė tik vieną eilėraščių ciklą — „Sonatas". Pats sumanymas — savo nuotaika kontrastuojančiais ei lėraščiais perteikti žmogaus ir gamtos ryšių kaitą — nelei džia ieškoti labiau apibendrintos poetinės pozicijos at skleidimo. L. Degėsio poetinis pasaulis nerealus, bent kiek pasa kiškas. Tokio pasaulio sudvasinimo žymės mūsų poezijoje aiškios V. Mačernio vizijose, iš pačių jauniausių — pa stebimos Gr. Cieškaitės, praėjusių metų, konkurse laimėjus sios III vietą, eilėraščiuose. Gr. Cieškaitės eilėraščiuose vi-
APIE UNIVERSITETO JAUNŲJŲ LITERATŲ
KŪRYBA
Recenziją paruošė V. DAUJOTYTE; peržiūrėjo ir papildė Lietuvių literatūros katedros nariai.
dinio susikaupimo jėga yra tokia didelė, kad ištirpina di džiųjų sąvokų (gamta, pasatlis, ugnis) ribas, ir jų sąlytis su žmogum atsiveria gyvu jausmu: „. .yra liepsnoj manos ugnies jautrumas". Tuo tarpu L. Degėsio eilėraščiai kenčia nuo sentimentaloko romantizavimo. Ciklo forma jaunam poetui yra pernelyg sudėtinga, ir aiškiai jaučiamos vietos, kurios buvo parašytos formos užpildymui (pvz.: „Rudens sonata. Finale. Largo"). L. Degėsiui aiškiai reiktų vengti išankstinės formos — ją turi padiktuoti pats eilė raščio turinys. Lyginant su kitais šių metų konkurso daly viais, turtingesnis ir subtilesnis yra L. Degėsio vaizdinis piešinys, ypač pagrįstas gamtine metafora: Taip giliai sidabriniuos miškuos tik viduržiemių gėlės išauga. . („Žiemos sonata. Allegro") Tačiau L Degėsio gamtos vaizdas neturi žemiško gyvy bingumo, yra gerokai stilizuotas, panašus į piešinį. Ir ap skritai, nors gamta tebėra svarbi jauniausių mūsų poetų jausminio išgyvenimo atrama, tačiau gyvas, betarpiškas jos jutimas vis labiau prarandamas, užleidžiant vietą magikos, archaikos elementams, daugeliu atžvilgiu iš vyres niųjų poetų nusižiūrėtiems. Simbolinis gamtos vaizdo įprasminimas, kurį matome IV k. lituanisto V. Pruskaus eilėraščiuose (pvz.: „Vidurnakčio šviesa"), labai artimai susiliečia su Just. Marcinkevičiaus poezija. Tą jaunam poetui pavojingą artimumą galima pastebėti ir iš atskirų detalių: „liepsnojantys krūmai, briedžio ragai ant sulyto akmens" (eil. „Kaip juodalksnio karstas"). Kartais susidaro įspūdis, kad daug studentų pradeda rašyti ne jausdami aiškią vidinę būtinybę, ne norą ir galė jimą kažką savo pasakyti, o gana lengvai įsisavindami mūsų poezijos pasiektą lygį. Sprendžiant iš pačių jauniau sių kūrybos, šiuo metu populiariausi ir labiausiai eksploa tuojami poetai yra Just. Marcinkevičius ir M. Martinai tis. Skaitant kai kuriuos Z. Lukošiūtės, III k. lituanistės eilėraščius (pvz.: ,/Pakraščiai dangaus raudoni") atrodo, kad kūrybiniai impulsai yra ne pirminiai, sukelti pačios tikrovės, betarpiškų išgyvenimų, o antriniai, atėję per me ną, poeziją. Tai, žinoma, neturėtų neigiamos prasmės, jei eilėraštis neįgautų tokio pavojingo panašumo į M. Marti naičio kūrybą, ypač eilutės „Tarsi būčiau prakeikimą sau parašius ar pasakius". Knyginių tiesų, nors ir pagrįstų vi diniu išgyvenimu, nemaža jaunesniųjų kursų literatų (D. Survilaitės, M. Žarkauskaitės, E. Volodkevičiūtės, V. Vi socko, V. Gužausko) eilėraščiuose. Pasitaiko jų ir V. Prus kaus, V. Sventicko, I. Mažeikaitės kūryboje. Nelengva savitu žodžiu perteikti net autentišką jausmą. Suprantama, kad juo labiau nelengva išlikti savitam, iman tis tokios bendros ir sunkios temos, -kaip Spalio revoliuci ja. E. Volodkevičiūtės, 1 kurso lituanistės, eilėraštis „Spa lis" gyvas tik pačia deklaruojama idėja, kuri netampa menine eilėraščio gyvybe. Tačiau labai svarbu, kad jauna
ir Zita Lukošiūtė, Skirman. tas Valentas ir Antanas Jo nynas. .. Klausaisi jaunųjų litera tų ir pajunti, kaip kartoja si tos pačios temos, per gyvenimai, kurie pinasi apie mažą pasaulėlį. Aiš ku, sunku atsiplėšti nuo
bendrojo srauto, sunku su rasti savąjį aš, savąją va gą. Bet reikia! Vakaronė praėjo nuotai. kingai, skambėjo posmai, juos keitė daina. Puikus buvo vakaras. O vis dėlto jam kažko trūko. Ar nebuę tas kažkas — KRITIKA.
poetė stengiasi ieškoti savo santykio su didžiąja tema, ran da vieną kitą savitesnę detalę. Vis dėlto ne vien tik pagal tokias dideles temas turėtų būti vertinamas jaunųjų litera tų pilietinis aktyvumas. Tai būtų paviršutiniška, o be to, skatintų jaunus žmones eiti į meną lengvu ir beperspektyviu keliu — aprašinėjant ir deklaruojant žinomas tiesas. Mūsų literatūrai tai — praeitas etapas. Aptardamas A. Baltakio poeziją, J. Macevičius, ryškiausias dabartinės mū sų pilietinės lyrikos atstovas, pabrėžė, kad aukščiausias pi lietiškumo pasireiškimas poezijoje (ir, tur būt, vieninte lis galimas) yra būtinybė kalbėti taip, o ne kitaip, kad kiekviena eilutė būtų prisotinta mintim ir aistra. Pilietiš kumas — tai siekimas savo tiesą sulydyti su tiesa, lemian čia žmonijai pažangą, taiką, humaniškus žmonių tarpusa vio santykius. Šitaip suprastos poeto pozicijos pėdsakų, atrodo, galima ieškoti ir mūsų universiteto literatų kūry boje. Į aiškiau apibrėžtą pilietinę poziciją veda savo san tykio su pasauliu ieškojimas, kuris, kaip jau kalbėta anks čiau, pastebimas A. Jonyno, Z. Pipinytės ir kitų kūryboje. Savitas požiūris apskritai yra kūrybos sąlyga — pradedan tiems kūrėjams ji yra dvigubai svarbi, nes psichologiškai ji reiškia asmenybės įtvirtinimą. Žiūrint iš šito taško, tu rėtų būti labiau suprantamas, pateisinamas ir jaunųjų poezijos kameriškumas, vidinių išgyvenimų, dažniausiai pagrįstų sava patirtimi, dominavimas (kad ir Z. Lukošiū tės kūryboje). Toks kelias yra natūrali kūrybinės indivi dualybės pradžia — per save, į pasaulį. Tačiau, supranta ma, ir į tą kamerinių pojūčių sritį galima ir reikia pa žvelgti akyliu ir reikliu žvilgsniu. Pernelyg įsivyravo vie nišumo, melancholijos, liūdesio nuotaikos. Tačiau, kaip pastebėta analizuojant A. Jonyno, Z. Pipinytės eilėraščius (o tai galima pasakyti ir apie kitus), tos nuotaikos nepa tenkina pačių poetų, ne gėrimasi, o kenčiama dėl jų ir ieškoma išeities, o tuo pačiu kaip būties idea las teigiamas žmogaus aktyvumas, žmonių tarpusavio ry šiai, supratimo būtinumas, džiaugsmo troškimas, plasta užuojauta žmogui, jo senatvei ar negaliai. Pastaroji gaida gana ryški V k. lituanisto Jono Kalinausko kūryboje. Stiprus jaunųjų poezijoje tebėra ir gimtosios žemės, gim tųjų namų jausmas (N. Miliauskaitės, Z. Lukošiūtės eilė raščiuose). Reiktų pastebėti, kad pačių jauniausių kūry boje nebėra tokio aiškaus Lietuvos paveikslo, kurį atsineš davo kiekviena poetų karta. Po lyrinės J. Degutytės de klaracijos, intymaus ir šilto Just. Marcinkevičiaus jausmo, po archaika ir mitologija alsuojančios J. Vaičiūnaitės, M. Martinaičio, S. Gedos Lietuvos ar gana savitos O. Baliukonytės interpretacijos kelią į šitą amžiną temą nelengva rasti,ir Universiteto literatai dažniausiai pasitenkina atski rom Lietuvos gamtos ar buities detalėm). Vis dėlto gimti nės jausmas, žmogiškųjų ryšių teigimas yra gera dirva, kurioje gali ir turėtų subręsti platesnis, aiškesnis jaunųjų kūrėjų požiūris ir į svarbiausias mūsų epochos problemas. Toks kūrėjo brendimo kelias mūsų laikui yra natūralus. Priėmę savo epochą, socializmo santvarką kaip savaime suprantama, duotą, eidami per savo vidinį patyrimą, per gimtinės likimą, jaunieji literatai siekia pajusti savojo laiko pulsą. Pagal pajėgumą, brandumą šis literatūrinis konkursas buvo bent kiek blankesnis, negu ankstyvesniais metais. Atsiradusią spragą Universiteto literatų gretose liudija ir tai, kad prizinės vietos atiteko žemesniųjų kursų studen tams. Įdomu, kad L Degėsis, Z. Pipinytė ar Gr. Cieškaitė yra buvę mokyklų literatų konkursų nugalėtojai. Pažvel gus iš kitos pusės — beveik kasmet kurį nors iš Universi teto jaunųjų šiltais vyresniųjų žodžiais skaitytojams pri stato ,/Poezijos pavasaris" (Tik per pastaruosius kelis me tus šiame leidinyje debiutavo J. Kalinauskas, O. Baliukonytė, M. Kontrimaitė, Gr. Cieškaitė, O. Rasiukevičiūtė). Pluoštą Universiteto literatų eilėraščių išspausdino „Per galė", „Nemunas", „Literatūra ir menas". Daugelis Univer siteto literatų, beje, yra ir Vilniaus jaunųjų rašytojų sek cijų nariai, dalyvauja jos veikloje ir renginiuose. Šios jungtys tarp mokyklos, Universiteto, jaunųjų sekcijos, pirmųjų knygų nėra savitikslės. Jos rodo, kokie betarpiški ryšiai Universiteto literatus jungia su mokykla ir su ta mūsų jau-įteisintos kūrybos vaga, kurią vadiname jaunų jų kūryba. Žodžiu, Universiteto jaunieji literatai nėra ko kia nors atskira ir uždara sala, o tik viena iš bendrojo li teratūrinio proceso ląstelių, įsiurbianti jos syvus ir klum panti ties bendrais slenksčiai-. Apskritai, kūryba nėra lengvai reglamentuojamas ar prognozuojamas procesas. Tačiau principingo reiklumo at mosfera Universiteto literatams galėtų nemaža padėti. Sie kiant užkirsti kelią mokėjimui gražiai rašyti apie nieką — ieškoti eilėraštyje turiningumo, minties. Kuo aiškiau ir paprasčiau ji bus reiškiama pradedant, tuo geriau. (Pavo jingų tolimesniam keliui užšifravimo žymių pastebima A. Jankauskytės, I. k. lituanistės, eilėraščiuose, nors jie yra gana saviti, išsiskiria stipriu, ekspresyviu jausmu, gy vu gamtos pajautimu). Reikėtų reikliau žiūrėti į eilėraščio formos dalykus — galvojantis apie kūrybą privalo tobu lai valdyti žodį, savo ginklą ir, instrumentą. O juk ne vieną eilėraštį, netgi iš konkurso laureatų, taip sunkiai lengva braukvt. Ką jau bekalbėt apie žodžio muziką, jei į rimus visai nekreipiama dėmesio. O įtemptesnė kova su žodžiu, ieškant rimo visai praverstų, disciplinuotų. Tai yra kūrėjo amato dalykai, kurie nekelia abejonių Dailės ar Konservatorijos studentui, bet atrodo labai abejotini literatui. Kad suvoktum, ką sako kablelio atsisakymas, pirma reikia išmokti juos sudėlioti pagal visas sintaksės gudrybes. Kū ryboje nieko negali būti šiaip sau. §ia reiklumo kryptimi turėtų dirbti ir Lietuvių literatūros katedra, ir literatų bū relis, ir patys rašantieji.
Taip, draugo nuomonė, jo įvertinimas. Trūko ginčų, gyvumo, jaunatviško karš čio, kuris visada lydi stu dentus. Kada Vytas prašė bent pakomentuoti jo no velę (su ta sąlyga jis ją ir skaitė), auditorijoje neat sirado nė vieno, kuris bū-
tų pasakęs nors žodelį. Viskas apsiribojo vien tuo, kad buvo išklausyta. Gal ne vienas literatas širdyje nusivylė, gal jis laukė, jaudinosi, norėdamas iš. girsti atsakymą j paprastą klausimą: „Na, kaip?" N. KONCIOtE
Iš visų mūsų plačiosios Tėvynės kampelių kas dien plaukia fotonuotrau kos LTSR foto meno drau gijos ir VVU studentų profkcmiteto paskelbtam Visasąjunginiam studen tiškos fotografijos kon kursui, skirtam TSRS 50mečiui. Šiuo metu jau gauta daugiau kaip 200 nuo traukų iš 18 šalies miestų.
DRAUGYSTES KALBA. S. Ignatjevas, Ciuvašijos pedago ginio instituto studentas.
PERGALE. P. Dainauskis Šiaulių pedagoginio institute studentas
Liko paskutinis etapas AVAITĖ RENKAMOS LESOS
Universitete tęsiasi lėšų rin kimo paminklų apsaugos fon dui vajus. Pirmieji masiškais įnašais fondą parėmė studen tai. Kovo mėnesį vien tik iš studentų buvo surinkta ir įnešta i Fondo atsiskaitomąją sąskaitą 2.067 rubliai. Tai „pir mosios kregždės", nes galuti nai atsiskaitė tiktai du fakulte tai — Medicinos ir Teisės, o kituose lėšos dar bus renka mos išmokėjus balandžio mė nesio stipendiją. Organizuo jant lėšų rinkimą fondui iš studentų, komisijai daug padė jo ir dabar padeda studentų profkomitetas, o taip pat fakultetų studentų profbiurų pirmininkai. Dabartiniu metu pradedamos rinkti lėšos Paminklų ap saugos fondui iš dėstytojų ir kitų Universiteto darbuotojų. V. MAČIEKUS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Šimtas Universiteto stu dentų dalyvavo „Vilniaus" kinoteatre surengtame susitikime su Latvijos TSR kinematografininkais. Po susitikimo buvo demonst ruojamas naujas Latvijos meninis filmas „Drugelio šokis". Bilietus studen tams i šį susitikimą parū pino Studentų profkomite tas. Studentų profkomitete buvo apsvarstyti Links mųjų ir išradingųjų klubo susitikimo tarp Fil. ir FAF komandų rezultatai. Nu tarta tokius susitikimus rengti ir ateity. Balandžio mėn. pabaigoje susitiks Prekybos ir Istorijos fak. komandos. O nuo rugsėjo mėn. bus pradėtos varžy bos tarp visų fakultetų komandų dėl pereinamojo LIK prizo. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
„Tarybinio Baigiama prenumerata studento" antram š. m. ketvirčiui. Kaip visada gerai platina laikrašti matematikai (profibiuro pirmininkas J. Jakubauskas) — 421 egz. Nebloga padėtis GF (profbiuro pirmininkas S. Daulenskis) — 271, PEF (profbiuro pirmininkas S. Zeniauskas) — 265, TE (profbiuro pirmininkas R. Juraitis) — 224 egz.
Jau apie tris savaites tę. siasi tarpfakultetinės krep šinio varžybos pogrupiuo se. Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį komandos bai gė žaisti paskutinius susi tikimus. Bene labiausiai įtemptos rungtynės vyko tarp Chemijos ir Istorijos fakultetų vyrų komandų. Jas septynių taškų skirtu mu laimėjo chemikai, tuo pačiu užtikrindami pogru pio nugalėtoju vardą. Ki tos rungtynės iš esmės nieko nelėmė. Pogrupiuose vietomis buvo pasiskirsty ta taip:
Moterys: I pogrupis — 1. FAF, 2. PEF, 3. ChF, 4. PF, 5. Fil. F. II pogrupis — 1. MF, 2. MMF, 3. FF, 4. TF, 5. GF. Vyrai: I pogrupis — L ChF, 2. IF, 3. FF, 4. MMF, 5. TF, 6. PEF. II pogrupis — 1. FAFt 2. MF, 3. GF, 4. PEF, 5. Fil. F. Šeštadienį pusfinaliuose kovos Finansų ir apskaitos — Matematikos, Pramonės ekonomikos — Medicinos fakultetų moterų ir Chemi jos — Medicinos bei Fi-
E. DARASKEVICIUTĖ
TAIP KŪRĖSI ANSAMBLIS
Praėjo penkeri metai nuo F. Kantoravičiaus, Universiteto šokių kolek tyvo įkūrėjo ir pirmojo vadovo, mirties. Jo kapą aplankė nemaža grupė an sambliečių. Vienas iš pirmųjų šokė jų L. Savickas papasako jo, kaip susikūrė Univer siteto šokių kolektyvas, o vėliau ir ansamblis. F. Kantoravičius, pats būdamas studentas, pradė jo organizuoti aktyvesnių šokėjų grupę. Pirmą kartą koncertavome 1944 metais gruodžio 5 d. Į sceną išėjo tiktai keturios šokėjų poros, kurios turėjo parodyti dviejų da lių programą. Pasisekimas buvo didelis — kartot kviesdavo po du-tris kar tus. Smagu buvo, kad ga lim suteikti džiaugsmo Universiteto Žurnalistų žmonėms, kuriems po ka ro taip trūko jaunatviškos klubas Spaudos dienos proga skelbia probleminio šypsenos. Taip pamažu kūrėsi, straipsnio studentijos ir plėtėsi mūsų dabartinis jaunimo tematika konkur ansamblis, kurio 30-metį są. Geriausių straipsnių au netrukus švęsim. B. JANKAUSKAITE toriams bus skiriamos pre mijos:
A VAI T REDAKCIJOS ADRESAS:
I — 25 rub. II — 20 rub. III — 15 rub.
nansų ir apskaitos — Isto rijos fakultetų vyrų Ko mandos. Beje, chemikai su medikais pernai irgi žaidė finale. 1972 m. Universiteto krepšinio pirmenybių čem pionai paaiškės ateinantį sekmadienį, taip pat išaiš kės ir sekančias vietas už ėmusios komandos. V. ŽEMAITIS
Švietimo, Aukštojo ir spi daliojo vidurinio moksle 2 mės ūkio ministerijos. Vai tybinis profesinio technid mokymo komitetas, Kūno ki tūros ir sporto komitetas ia reigoti imtis veiksmingų pr monių, kad moksleivių ir si dentų tarpe būtų masišk: plėsta kūno kultūra ir si >tl — vienos svarbiausiųjų ha moningos asmenybės, nad J. MAŽEIKIO nuotraukoje: komunistinės visuomenės r Chemijos ir Istorijos fakulte rio ugdymo priemonių. Šiol tų krepšininkų komandų ministerijoms ir žinyboms p rungtynių momentas. vesta griežčiau kontrolini kūno kultūros mokomojo pj ceso organizavimą mokykloj plėsti jose masinių sveik t. gumo kėlimo renginių apid ir gerinti moksleivių bei stį dentų fizinį rengimą, su M vinti kūno kultūros kolek’ ' sporto klubų ir melstrlši tobulinimo grupių veiklą, teil tl metodinę paramą mokyt jams ir fizinio lavinimo kalą rų dėstytojams. Jos priva užtikrinti, kad moksleiviai ir studentams būtų rengiaiį pakankamai sporto varly’ u
Iš LKP CK ir LTSR ' nistrų Tarybos nutaria „Didinti sporto masišku! kelti sportininkų meistr kurną".
Konkursui galima pa teikti straipsnius, parašy tus šiais mokslo metais. Rašinius prašome nešti į „Tarybinio studento" re dakciją iki š. m. gegužės 3 dienos. Konkurso reika lavimus atitinkantys straipsniai bus spausdina mi klubo leidinėlyje „Mū za Nr. 10“. Universiteto Žurnalistų klubas
rastos moteriškos odinės pirštinės, Kreiptis į „TS“ redakciją.
Gegužės mėnesį organizuojama Universiteto mė gėjiškos dailės paroda. Studente, ruoškis jai! Darbus (tapybą, grafiką, akvarelę, piešinius) prista tyti į Estetinio lavinimo ka tedrą (Čiurlionio 21) gegu žės mėn. 3, 4, 8, 10 d. nuo 18 iki 20 vai. Estetinio lavinimo Balandžio 3 d. Istorijos katedra fakulteto 53 auditorijoje
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary LKP CK leidyklos spaustuvė binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta Uis. Nr. 1576 LV 01541 dieniais) 2-98-15.
DEMESIO! „Tarybinio studento' r dakcija fakultetuose sta gia korespondentų postų Visus, norinčius būti jų n riais, kviečiame užeiti redakciją. Korespondentų . repd terių, fotografų, jumoristl dailininkų — skaičius 'j ribojamas. Aktyviausi koresp dentų postų nariai bus Pr mijuojami.
„TS" redakci REDAKTORIUS ALGIS KUSTA