VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK’TES
ŠIANDIEN SUKANKA 40 METŲ NUO TOS DIENOS, KAI IS
or
ĖJO PIRMASIS „TIESOS” NUMERIS.
KARSTAI
SVEIKINAME KOMUNISTINES
SPAUDOS LIE
TUVOJE PRADININKĄ!
VII NIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, ■ REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 13 (251—252) ♦ 1957 m. balandžio 12 d., penktadienis. -t- Kaina 40 kap.
Svarstomos drg. N. S. Chruščiovo pranešimo tezės
AVA 0 T silankykime pas diplomantus tudento gyvenime nemaža intlnų dienų. Gal viena iš ų — diplominio gynimas, akursiui diplominis — ažkas neaiškaus ir tolimo, mktakursiui — linksma ar na realybė. Kaip-ne-kaip, o gi reikia parodyti, ką pats bi, prasimokęs penkerius us universitete! les lituanistikos kabinete, susirinko tie, kurie už kepaliks universiteto |__ mėnesių Itorljas. Busimieji mokytojai I— jauni, energingi žmonės. Ir dabar, nors ir rimta valan valan- dėle, bet kaip neiškęsi nepa juokavęs! Kaip jaučiasi tie, ku rių likimas šiandien sprendžia si? I Žinoma, jaudinasi. Tačiau kiekvienas skirtingai. Draugių apsupta L. Abraitytė kažką kalba visai pašaline tema, Juo kauja. Užtat K. Grubys nenusėdl vietoje. Kad greičiau pra sidėtų! — Kazy! Nesijaudink! — tv kažkas padrąsinančiai rikteli. )ril —- Kaip čia nesijaudinsi! n: Plrtnas mokslinis darbas! — ja atkerta Kazys. Ką gi, nesijaudinti Iš tikro i negalima! ll^fflLyla. Iškilminga nuotaika. ri Pirmajai tenka kalbėti L. Ab raitytei. ctl Mano darbo tema — „Donelaitis Ir tautosaka", — k prasideda pasakojimas i ]apie tai, kaip buvo rašomas .rkBipIominis. Sunkumų buvo ne maža. Medžiagos, nagrinėjan ti člos šį klausimą, nedaug tėra. Dažnai tekdavo savarankiškai daryti išvadas. Patarimais, žinoma, padėdavo ir darbo vadoj(1 vas Lebedys, senosios lietuvių literatūros specialistas. pMpDlplomantė kalba aiškiai, nuosekliai ir logiškai — ma li lo; u klausytis. Nejučiomis pa galvoji — gera bus mokytoja, vaikai nenuobodžiaus per jos fa pamokas. ^Abraitytės diplominį darbą ■ig recenzuoja katedros vedėja Lukšienė. O.~ Abraitytės darbas — r pirmas šia tema darbas. Lietu vių literatūra labai suaugusi su tautosaka, bet mokslinių darbų, nagrinėjančių šį klau-
Simą, mes maža turime. Todėl, aišku, Abraitytės diplominis darbas yra vertingas. Toliau seka darbo analizė. Ypač nusisekęs pirmasis sky rius, kuriame nagrinėjami Do nelaičio kūrybos ryšiai su tautautosaka. Matai, kad draugė gerai išstudijavo medžiagą. Ži noma, neapselta be trūkumų, bet juk to neišvengsi. — Dar giliau panagrlnėjusl šį klausimą, Abraitytė galėtų pateikti šį darbą plačiajai vi suomenei, — baigia dėstytoja. Pagyrimas pelnytas ir džiu ginantis! Tokia pat tvarka ginamas Ir K. Grubio diplominis. Jo dar bo tema Įdomi — „Maironio baladės". Kas Iš mūsų nežino „Jūratės Ir Kastyčio". Bet pa mėgink moksliškai išanalizuoti Maironio kūrinį! Pasirodo, dar bas nelengvas. Baigus K. Grublui pasakoti apie diplominį darbą, dėstytojai jam pateikia kelis klausimus Iš lietuvių li teratūros kurso. Klausimų bū na įvairių. Kartais, žiūrėk, Ir lengvas klausimas, o atsakyt ne visiškai pataikai. — Darbas turi vieną gerą ypatybę, — kalba darbo vado vas Zaborskaltė, — diploman tas savitai prieina prie medžia gos. Trūkumas-nenuoseklus, iš blaškytas dėstymas,'ir tai, kaip negaila, beveik kad ir atsveria gerąsias puses. Pertrauka. Komisija dingsta už durų. Laukiant ir kelios minutės būna ilgos, tačiau šį kartą studentų kantrybė ilgai nebandoma: dėstytojai, matyt, greit sutarė dėl rezultatų. Skelbiami rezultatai. Dėsty tojai spaudžia rankas studen tams, apgynusiems diplomiuus. Dėstytojus pakeičia kur so draugai, triukšmingai reiš kią savo džiaugsmą. Pagal gra žią tradiciją studentai dovano ja Abraitytei ir Grublul po cnygą, šį ištikimą gyvenimo draugą. Linksma Abraitytė, Kurios darbą įvertino penketu, nenusimena ir Grubys, nors jis penketo ir negavo. Juk negalima nusiminti, kai aplinkui tiek gerų draugų! E. Petraitis
kultūrinė o it: 5.’
♦ ♦ ♦
„MŪSŲ KŪRYBA” —
vtokio pavadinimo vakaras įvy ko praėjusį šeštadienį (IV. 6 d.) alJ IfF. Jaunieji fakulteto literatai t ■ perskaitė savo paskutiniuosius -•i kūrinėlius. Auditorija nuošir di lis plojimais palydėjo poetų Jakšto, Vaičiūnaitės, Budrytės, tfnckevičiaus, Silčinskio eilėbj ra Ičius, Surgailaitės, Kasinsko ir kitų apsakymus. Gretimoje Q, auditorijoje buvo organizuota gj nedidelė rankdarbių, foto nuoad tr akų ir karikatūrų parodėlė. 1 Daigumai labiausiai patiko O >ulskio ir Šarkio nuotraukos, Krapo karikatūros, Ašmytės, Misiūnaitės ir Mačiulaitytės rankdarbiai. ^Geriausi šio vakaro kūrybiniai irbai bus premijuoti fakulteto 9' 1 '■baigiamajame festivaliniame ikare balandžio mėn. pabaigoje. P. ROMSYTE
K R O N I K A • » •
NUOŠIRDUS POKALBIS
Nesenlal Medicinos fak. Di džiojoje auditorijoje įvyko fa kulteto studentų susitikimas su profesoriais Ir dėstytojais — buvusiais studentais. Po dėstytojo Juršos įžangi nio žodžio prof. Kairiūkštis, pirmasis Medicinos fak. deka nas, papasakojo, susirinku siems apie sąlygas, kuriose jam teko studijuoti. Aukšto sios mokyklos suole studentams buvo skiepijamos miesčioniš kos pažiūros, darkoma jų są monė religiniais prietarais, Iliuzijomis. Studijavimo sąly gos buvo labai sunkios, trūko aprangos, maisto, kuro. „Bu vau laimingas, jei turėjau po lova maišą bulvių ar miltų pū dą" — sako profesorius. Pro fesorius ragino visus studentus dar geriau mokytis, mylėti ta rybinę santvarką, sutelkusią puikias sąlygas mokslui. Apie studentų gyvenimą buržuaziniais laikais, jų vi suomeninę ir politinę Veiklą papasakojo profesoriai Marcin kevičius ir Girdzijauskas. Va karas baigėsi doc. Markulio pasakojimu apie Medicinos fak. pokario atstatomąjį darbą. Studentai atsidėję klausėsi sa vo mylimų profesorių pasako jimų. A. Nemekšytė, IV kurso studentė.
t
į H .-:
Kartu su visa tarybine liau dimi mūsų Universiteto kolek tyvas plačiai svarsto tolesnio pramonės ir statybos valdymo organizavimo tobulinimo klau simus. Drg. N. S. Chruščiovo pranešimo tezės sukėlė gyvą susidomėjimą ir rado vis.šką pritarimą Universiteto studen tų ir dėstytojų tarpe. Balandžio 9 d. įvyko Eko nomikos m. fakulteto partinės organizacijos atviras susirinki mas. Pranešėjas drg. J. Pauliukonis ir kalbėję diskusijoje fakulteto dėstytojai pabrėžė, jog TSKP CK laiku iškėlė pri brendusius pramonės valdymo reorganizavimo klausimus, jog valdymo pertvarkymas žymiai prisidės prie tolesnio liaudies ūkio išvystymo mūsų šalyje. Susirinkime, kuris praėjo labai gyvai ir įdomiai, buvo iškelta visa eilė minčių ir pa siūlymų. DRG. PAULIUKONIS: Lie tuvos TSR, kaip vienas ekono minis rajonas, turi turėti Liau dies Ūkio Tarybą. Buvusias žinybines projek tavimo, mokslo-tyrimo ir pan. ištaigas, bandymo laboratori jas reikia perduoti Liaudies Ūkio Tarybai, ir jų veiklą ko ordinuos Mokslinis-techninis komitetas. DRG. GREGORAUSKAS: Mūsų respublikos sąlygomis būtina vengti šakinių valdybų ir trestų organizavimo, siekti,
• -M
jį
HM
Migonys, Jiezno raj. Pilkapio N r. 6 rytinė pusė kasinėjimų metu, žiūrint iš šiaurės pusės.
kad įmonėms betarpiškai vado vautų Liaudies Ūkio Taryba. Kitaip susidarys papildomos, tarpinės grandys, o ministeri jos liks po senovei, pakeisda mos tik savo Iškabą. DRG. RAGEVICIUS, kaip ir kiti kalbėtojai, palaikė drg. Gregorausko pasiūlymą. Tam, kad nesusidarytų pernelyg di delis įmonių, kurioms vado vauja Taryba, skaičius, reikia smulkias įmones sujungti į kombinatus. Įmonėse išaugo prityrę dar buotojai — tad būtina išplėsti įmonių vadovų teises, o iš trestų ir valdybų gerus specia listus perkelti į įmones. Svarbiausia — yra pritrauk ti prie vadovavimo darbo pla čiąsias mases. DRG. ŽILĖNAS: Apyvartos mokesčio ir atskaitymų iš pel no rinkimas iš Įmonių pakels pačių įmonių domėji mąsi rentabilumo klausimais, sustiprins finansų organų kon trolę pramonei. DRG. ŠEPUTIS: Valdymo pertvarkymas — susijęs su vie tinių kadrų paruošimu. Tuo tarpu mes dar neruošiame pla nuotojų, inžinierių - ekonomis tų, aukštos kvalifikacijos bu halterių ir kt„ kurie būtini respublikos liaudies ūkiui. PROF. BUCAS: Pramonės ir statybos valdymo pertvar kymas teritoriniu principu yra labai svarbus ir pribrendęs
kimo dalyvė O. Navickienė nu cheologas turi atidžiau įsižiū rodė, kokių žinių trūksta bai rėti Į liaudies meną, saugoti gusiems, kurie dirba muzie jo palikimą. juose. Pirmiausia labai ne Susitikime dalyvavę baigu gausus šios srities specialistų sieji kalbėjo ir apie skaičius. Katedra daugiau tai, kam daugiau dėmesio tu linkusi ruošti pedagogus, o ne rėtų skirti jų draugai, besi muziejaus darbuotojus. Buvo mokantieji universitete, kokių Iškelta mintis kad reikalinga žinių Jiems labiausiai prireiks Archeologijos-etnografljos ka darbe. Pirmiausia . tai men tedrą perorganizuoti į Muzie- kos žinios tyrinėjimo metodi jinlnkystės katedrą. koje. Daugelis baigusių nesu Dėstytojas Milius, kalbė geba savarankiškai vadovauti damas apie baigusiųjų ryšius kasinėjimo darbams. Silpna su . centrinėmis Įstaigomis, vieta jaučiama Ir meno istori kaltina juos per dideliu atitrū jos srityje. kimu nuo mokslo tiriamojo Susitikimo dalyviai, pradė darbo. Periferijos muziejų gražią tradiciją — papasa darbuotojai beveik nedaly ję koti vieni kitiems apie savo vauja spaudoje. darbą Ir jo trūkumus — tęs Didelį trūkumą jaučia ar Ir toliau. Tai daug padės jų cheologai-etnografai — tai bendradarbiavimui ir sutelks specialios periodinės spaudos platesnę veiklos dirvą. nebuvimas. Laukiame Iš draugų etnoDėst. Milius nurodė, jog aktyvaus reikėtų leisti leidinį „Gimtasis grafų-archeologų kraštas”, kaip kad padarė ko darbo ir sumanymų įgyvendi nimo. legos ukrainiečiai. L. Jakutytė Tiek etnografas, tiek ar-
Archeologijos - etnografijos etnografai ir archeologas. 9 katedros įkūrimo dešimtmečio žmonės šiuo metu dirba kraš proga pirmą kartą susirinko totyros muziejuose. Kai kurie Balandžio 7 d. universiteto šios katedros auklėtiniai pasi iš jų organizuoja ekspedicijas ir patys dalinti darbo patirtim, ateities po gimtąjį kraštą Aktų salėje (Čiurlionio 23) įvy planais. Be svečių, čia daly joms vadovauja. Trakų apy ko chemijos fakulteto organizuo vavo šios specialybės studen linkėse archeologinius kasinė jimus atlieka mūsų universi tas susitikimo su Konservatori tai, dėstytojai. tetą baigusi N. Kovrigina. Kilnus Ir reikalingas etnojos studentais vakaras. Svečiai grafų-archeologų darbas. Pro Šiaulių miesto „Aušros” kraš įdomiai papasakojo mūsų stu juos negali praeiti nepastebė totyros muziejaus direktorius Naudužas savarankiškai dentams apie kiekvieną liaudies tas nė vienas gyvenimo reiš J. organizuoja ekspedicijas ir kinys. Etnografai turi suskub muzikos instrumentą, pagrojo ti t užfiksuoti visus pasikeiti vykdo Žvelgaičlų piliakalnio keletą dalykėlių. Vakaru studen mus, kuYie vyksta dabartinia archeologinius kasinėjimus. Be šių, savarankiškai orga me mūsų kaimų Ir miestų kul tai buvo patenkinti. tūriniame gyvenime. Dar di nizuojamų ekspedicijų, dauge Tokie susitikimai su kitų aukš desnio sumanumo darbe rei lis auklėtinių dalyvauja Moks tųjų mokyklų studentais visus kalauja archeologo specialy lų AKademijos etnografiniuodomina ir jų norėtųsi daugiau. bė: jų uždavinys — padaryti se-archeologiniuose darbuose. Nuo 1954 m. mūsų universi aiškią mūsų krašto praeitį. Tik reikėtų juose daugiau drau Dar negausus būrys šios teto Archeologljos-etnografljos giškumo, paprastumo, gyvumo. srities darbuotojų paruošta katedra taip pat pradėjo ar cheologinius kasinėjimus. Čia Nepaversti jų grynai šokių va mūsų universitete. Dauguma studentai geriau susipažįsta dirba pedagoginį darbą Ir nuo karais, o praleisti kaip kolekty mokslo tiriamųjų darbų yra su tyrinėjimo metodika. nutolę. višką poilsio vakarą! Tai labai maža, ką turėtų Per dešimties metų laiko padaryti etnografai-archeoloChemijos fak. studentė tarpį apgynė disertacijas tik gal. Apie tai plačiai kalbėjo1 Migonys, Jiezno i vaizdas. Z. Riškutė. trys katedros auklėtiniai: du ir susitikimo dalyviai. Susitl kasinėjimų DRAUGYSTES
VAKARAS
reikalas, kuris likviduos žalin gą žinybiškumą. Smulkias, vietinės reikšmės įmones reikia perduoti vieti nių Tarybų žiniai — tas leis Liaudies Ūkio Tarybai sutelk ti dėmesį į svarbias, sąjungi nės - respublikinės reikšmės įmones. Verslinę kooperaciją tikslin ga palikti, sukoncentruojant joje gyventojų buitinio aptar navimo įstaigas ir perduodant vietinių Tarybų žiniai pramo nės gamybinio pobūdžio įmones. Susirinkimas pritarė TSKP CK siūlomoms priemonėms patobulinti pramonės ir staty bos valdymą demokratinio centralizmo principo tolesnio stiprinimo pagrindu. Šių prie monių įgyvendinimas turės didelę politinę reikšmę, padės ir toliau nuosekliai vykdyti le nininę nacionalinę politiką, stiprinti tarybinių tautų drau gystę, kelti mūsų valstybės ekonominę galią. Priimtame nutarime, api bendrinusiame kalbėtojų pa siūlymus, ypač pabrėžtas būti numas išvengti tarpinių gran džių, vadovaujant ūkiui mūsų respublikoje. Susirinkimas pasiūlė fakul teto katedrų nariams aktyviai prisidėti prie tezių aiškinimo ir populiarinimo Universitete, per spaudą, radiją ir pan. Taryb. Stud.” koresp.
i
... iii
raj.* Bendras <J
PARTIJOS GYVENIMAS Partinė organizacija nuolat stengiasi gerinti studentijos auklėjimo darbą. Ji laiko, kad šio semestro svarbiausias užda vinys yra padidinti katedrų, o tuo pačiu ir viso dėstytojų ko lektyvo atsakomumą už studen tų auklėjimą, stiprinti fakulte to komjaunimo komiteto ir vi sų grupių komjaunimo organi zacijų vaidmenį. Prie silpnesnių grupių, ypač I-me kurse, pritvirtinti komunistai. Siekiant dėstytojų kolektyvą įtraukti į aktyvų auklėjamąjį darbą, buvo su šauktas katedrų vedėjų ir dės tytojų gamybinis susirinkimas. Tai auklėjamąjį darbą žymiai pagyvino. Pavasario semestre visos katedros sudarė politinio auklėjamojo darbo planus, į kuriuos buvo įtraukta daug ge rų priemonių. Nors praėjo dar nedaug laiko, bet daugelis priemonių, katedrų Iniciatyva, jau įvykdyta. Antai, žurnalis tikos katedra (ved. drg. Karo sas) jau surengė IV k. žurna listų gamybinį susirinkimą, kuriame dalyvavo CK propa gandos skyriaus vedėjo pava duotojas spaudos reikalams drg. Zenkevičius, žurnalistų susitikimą su „Komjaunimo tiesos” atsakinguoju sekreto riumi drg. Rubinsonu ir tradi cinį vakarą — susitikimą su universitetą baigusiais žurna-
Ed. Vildės vardo Talino Ped. instituto vyrų choras savo koncertą pradėjo tarptautinės studentų sąjungos himnu. Daina seka dainą. Štai Lludlgo „Aušra”. Tai pirmoji cho ro daina. Su dideliu Įsijauti mu choras atlieka patriotines dainas: A. Kunlleido „Bran giai tėvynei” ir K. Tlurnpu „Manoji Estija”. Tačiau ypač didelio pasisekimo susilaukė K. Tiurnpu „Šlovinu tave, daina”. Tai — himnas dainai. Ypač puikiai skambėjo teno rai. Šiltai mūsų studentų buvo sutiktas solistas Robertas Vohisalu. Labiausiai patiko O. Merikanto „Šviečia saulė” ir F. Šuberto „Muzikai”. Pertraukos metu Talino Pe dagoginio Instituto profkomo pirmininkas Lembitas Andresenas papasakojo: — Mūsų vyrų choras dar la bai jaunas kolektyvas. Po gastrolių Pabaltyj, mes švęsi me savo vienerių metų sukak tį. Visame Ped. Institute mo kosi apie 150 vyrų, chore dai nuoja net 80. Choro kelias
APIE VADOVAVIMĄ IDEOLOGINIAM STUDENTIJOS AUKLEJIMUI listais. Įdomią paskaitą apie kibernetiką suorganizavo stu dentams lietuvių k. katedros profgrupė (proforgas Pikčllingls). Rusų literatūros katedros dėstytojai susitiko su I k. rusų k. specialybės studentais. Susitikime buvo apsvarstyti drausmės ir politinio auklėjimo klausimai. Bibliotekininkystės katedros posėdis apsvarstė bib liotekininkų komjaunimo gru pių darbo planus. Visuose stu dentų rengiamuose vakaruose dalyvauja dėstytojai. Aktyviau siu studentų vakarų ir susiti kimų lankytoju yra lietuvių li teratūros katedros dėstytojas Sprindis. Dauguma dėstytojų ateina į komjaunimo susirinki mus. Grupių komjaunimo or ganizacijoms ėmė geriau vado vauti fakulteto komjaunimo komitetas. Atsakingi už kur sus draugai Zabielaltė, Rozlna, Volskytė sušaukė kursų komsorgų susirinkimus, kur buvo kalbama apie darbo pla navimą. Dabar bevelk visos komjaunimo grupės dirba pa gal Iš anksto sudarytus per spektyvinius planus. Įvyko komjaunimo aktyvo susirinki mas, kuris iš pagrindų apsvars tė studentų auklėjamojo darbo uždavinius. Per šį semestrą fa kulteto komjaunimo komitetas apsvarstė dvi komjaunimo or ganizacijas: III k. rusų k. ir literatūros spec. (buvęs sekre-
nebuvo rožėm klotas. Tik di džiulė meilė dainai, muzikai, kruopštus ir nuoširdus darbas nulemia pasisekimą. Chorui vadovauja Haroldas Uibo. Tai įžymaus estų kompozitoriaus ir chorvedžio Erne Sakso mo kinys ir padėjėjas. Ir štai choras su pasisekimu dalyvauja praėjusią vasarą Tartu vykusioj studentų dai nų šventėje. Seka išvykos į respublikos miestus. O rudenį jau matyti didelė jauno choro pažanga. Kelionė po Pabaltijį — pirmoji choro išvyka už respublikos ribų. Toliau Andresenas pasako jo, kaip progresavo choras. Choras pasiryžęs pasiekti di delį meistriškumą, kad ga lėtų lenktyniauti su senais choriniais kolektyvais. Iš Vilniaus choras vyksta į Kauną, iš ten Rygon, o po to — Į namus. Paklaustas apie tolimesnius planus, Andrese
(Iš atsiminimų)
Baie šiuo metu veikia, A-t 12 mokyklų, jų H. i ■■ ^mo'kvkl i. ir joje dar■įpie ‘ tftojų.
■kivo
Ag-
jas — tiktai vienas. Visos pa mokos vykdavo viename di džiuliame kambaryje. Dirbda mas, pvz., su trečiuoju sky rium, mokytojas duodavo antram skyriui spręsti užda vinius arba ką nors išrašinėti iš knygų. Į pirmą skyrių siųs davo geriausią III skyriaus mokinį, kuris diktuodavo teks tą diktantui, spręsdavo užda vinius; po keliolikos minučių mokytojas eidavo prie antro skyriaus, vėliau prie pirmojo. Nežiūrint tokių sunkių sąlygų ir labai trumpų mokslo metų (visi mokiniai būdavo palei džiami „vasarai” prieš verbų sekmadienį), mokiniai vis dėl to daug ko išmokdavo, nes mokytojas buvo griežtas, reik lus. Už mažiausią drausmės pažeidlmą ir net, už tinginiavi mą tampydavo mokinį už au sies ir dažnai sušerdavo plokš čia liniuote per delną. Bai giantieji mokyklą mokiniai iš trijų ar keturių valsčių turė davo susirinkti Daugėliškio miestely ir ten buvo egzaminuojami. 1896 metais balandžio mėn. 23 diąną (pagal dabartinį ka lendorių gegužės 5 d.) mes, vienuolika Tverečiaus mokyk los „abiturientų”, išžygiavome Į Daugėliškį. Man tada buvo tiktai vienuolika su puse metų, kiti fįi mokiniai buvo žymial vyresni, turėjo po 15 —
Pažadu neužtenka
„Už tarybinį mokslą“
Universiteto estradinis ko lektyvas susikūrė. Visi su ne kantrumu laukia jo koncertų. Tačiau vargu ar kas nors pa galvoja, kokias kliūtis reikia nugalėti šiems entuziastams. Pirmiausia — patalpos. Or kestro repeticijos vyksta tam reikalui visai netinkančioj auditorijoj, nes tik joje stovi pianinas, (nežinia, kokioj tona cijoj suderintas). Bet ir toje auditorijoje orkestrantai jau čiasi nesaugiai: medicinos fa kultetas į ją reiškia teisėtas pretenzijas, nes ji reikalinga fakulteto saviveiklininkams. Kartais pavyksta Įsiveržti į Aktų salę, bet ir tai tik trum pai valandėlei. Mat, Aktų sa lė ir taip perkrauta repetici jomis. Tuo klausimu ne kartą buvo kreiptasi į Kultūros klu bo vadovus, bet patalpos, tin kančios repeticijoms (erdvios, su geru forteplonu, izoliuotos nuo pašalinių garsų ir stebė tojų) estradinio orkestro ko lektyvas vis dar neturi, nors pažadus galima skaičiuoti šim tais. Pirmas koncertas numatytas gegužės mėnesiui, bet.. . kol kas dar nėra specialių instru mentų, konkrečiai — džiazinių trlūbų, kontraboso, sakso fono, nekalbant Jau apie ap rangą ir kitus menkniekius. L. MARTINKĖNAS
nas atsakė, jog choras toliau tobullnsis, kels meninį meist riškumą. Jis nori tinkamai pa sirodyti Estijos jaunimo fes tivalyje, o taip pat studentų dainų šventėje Rygoje. Baig damas Lambitas Andresenas palinkėjo sėkmės mūsų meni niams kolektyvams. Palinkėjo ansambliui iškovoti teisę da lyvauti ir puikiai sukoncertuoti festivalyje. Ypač linkėjo kūrybinės sėkmės naujai susi kūrusiam mūsų vyrų chorui. Andresenas pasakė, kad svar biausia yra užsibrėžti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Jis pa kvietė mūsų saviveiklininkus atvykti į Estiją. Antrąją koncerto dalį pra dėjo ETSR nusipelnęs artistas Hari Vasar, su pasisekimu at likęs Čaikovskio „Triukšmin game baliuje” ir Dvariono „Žvaigždutę”. Jeigu pirmoji koncerto dalis buvo sudaryta iš estų kompozitorių dainų,
Kurį laiką Istorljos-filologi-1 vybė ne visada padeda rengti in= fakulteto faVnitotn komjaunimo knm iaunlmn or nr- ekskursijas. pksknrsilas Fakulteto vadov vadovai nf gijos ganizacijų polltiniame-idėji- neparodo pakankamai iniciaty-B niame darbe buvo nemaža trū vos, rengiant vakarus. Api ta kumų. Atskirų kursų komjau tai rašo N. Katelytė, kritikuo®, nuoliai nesugebėjo vadovauti janti profbiuro darbą saviveik Bp kolektyvo gyvenimui, pro dar os kūrime. bo planus neįžiūrėjo žmonių, Iškeliam! studentų mokymo® užuot kovoję su bandymais už si (dėstytojos A. BeržinskaitėB tušuoti tai, kas pasiekta mūsų straipsnis, sesijos rezultatų ap-B tarybiniame gyvenime, jie daž žvalga), praktikos (B. DeščloroįB; nai pasitenkindavo tik kultū ir R. Navickaitės įspūdžia rinio darbo sritimi, pamiršda ir mokslinio darbo klausim Į mi idėjinio momento reikšmę. (SMD būrelių veikla, C. Gre 3 1 . Tačiau pastaruoju metu fa dos straipsnis apie dlplominB T kulteto komjaunimo organiza darbą). Skyrelyje „Geriausi fakulB į cijos sustiprino politinį darbą, žmonės"“ K K. RatrarnucV^ Bagarauskas«| ėmė ryžtingai triuškinti antita teton vmnnpę pasakoja apie III kurso angį i: p 9 rybinės propagandos melą. tę, komjaunuolę Dalią Širvi „j. Apie tai liudija ir fakulteto kaltę. B. sienlaikraštis. Krinta Į akis tai, kad sic įnf3 „Antitarybinės ideologijos laikraštyje spausdinamoje po ,er skleidėjams mūsų kolektyve zijoje nėra esmingesnių pa jį 1j vietos nėra“ — su tokia minti keitimų, kaip kad visame slen pa t mi kreipėsi į studentus Istori laikraštyje. Čia yra migloti ,}[0 jos — filologijos sienlaikraščio blankių posmų, vis dėlto auto-B „Už tarybinį mokslą" 4-sis nu riai nori kalbėti giedresniu ž „„ meris. Gausiai pateikdamas fa d21uos kulteto komjaunimo aktyvo pa Kas nuolat auga, sykį pasiįi’ sitarimo medžiagą, sienlaikraš kėlęs, — njv tis ryžtingai smerkia atitrūki Iš to ir lauksim derlių didelli irb< mą nuo gyvenimo, dykinėjimą. (S. SkrodenisJal Skrodenį ia’ Iš čia kyla nemokėjimas objek tyviai vertinti mūsų tikrovę, Taip, skaitytojai Įaugta giel gi< ;IIs ‘!s verkšlerfimas, rezignacija. drių eilėraščiu sienlaikraštyje.® slenlalkraštvie.® drlu eilėraščių Sienlaikraštis pateikia IFF Teisingai sako V. Jaslnskaitėfrtl komjaunimo sekretoriaus J. kalbėdama apie Tumelio ir ~ Bielinio pranešimo ir aktyvo Vaitkaus eilėraščių pesimizmą 9 visada] — pasitarime kalbėjusių draugų Jog žmogaus širdis pasisakymus, kuriuose ir buvo trokšta džiaugsmo. O gi, b avJ tai antroje mes girdėjome es iškeltos šios mintys. Apie tai tent, džiaugsmas, kovos ir ver-IB tų, portugalų, latvių, čekų kalba ir P. Rutė. Įspū žimosi į priekį džiaugsmas yra® negrų liaudies dainas ir klasi džiuose iš VLKJS CK iš būdingas tarybiniam gyveni-]ma kų kūrinius. Choras dar kartą kilmingojo plenumo ir plėšinių mui. I.................... ............ 3’ Ir Jis turi atsisplndėtlr Įrodė, kad jis pajėgia dainuoti pirmūnų pasitarimo. Priežastis šiuo gyvenimu gyvenančio® įvairaus sunkumo dalykus. yra nepakankamas kai kurių poeto posmuose. Gaivumas,® Gaivumas,B Ypač subtiliai ir nuoširdžiai dalykų (konkrečiai, lietuvių li šviežumas, paprastumas — štai® praskambėjo portugalų liau teratūros istorijos) dėstymo ly ką geriausio iškelia P. Rutė.® dies daina „Gimtinė”. Ir stai gis, dėl ko studentai kartais V. Šimkaus eilėraščių recenga kontrastas — linksma, gu neįžiūri praeities literatūroje zijoje. Prozą atstovauja R- T vi jumoristinė latvių liaudies geriausių bruožų. Kašausko apsakymas „Duogę B daina „Atsitikimas miške”. Atidengdamas politinio-Idė- iškasė”. Jaunasis choras užtikrintai pa jinio Baigiant šią apžvalgą, nori-B darbo trūkumų priežastis, dainavo ir klasikų kūrinius: sienlaikraštis si pridėti, jog sienlaikraščio B teisingai kalba, chorą iš „Rigoleto”, Grigo iog mūsų ideologinio darbo numeryje yra ir nemažą trū 1 kantatą „Naujoji tėvynė”. kryptis turi būti puolamojo po kūmų. Nedaug mums tepasa - P. Ypač puikus buvo galingas būdžio. Tai pabrėžė kalbėję ko atsitiktinės nuotraukos Iš) v finalinis forte. komjaunimo aktyvo pasitarime žurnalistų vakaro, labai nealš-ha Nenuilstamai publikai plo draugai: Venckevičius. Krapas, kus ir sunkiai suprantamas į ųS jant, choras atliko Mocarto Andrijauskas ir kiti. Mūsų ry straipsnelis „Mes gyvos", (vle-f;es „Užstalės kanoną”, čekų liau šiams su gyvenimu sustiprinti, toje feljetono) ir kiti. Tačiau :na dies dainą „Stiklelis” ir ves kaip nurodė III kurso žurnalis norisi pasakyti redakcijos mln-jk tuvinę estų liaudies dainą. tė Slmkūnatė, būtina bendrauti tį: „Jei jūs, draugai, manėt,ųvc kad musų sienlaikraštis moka nį7 Choras sužavėjo publiką su darbininkų klase. tik sausomis fra- sj chorine kultūra, dideliu muzi Sienlaikraštis skiria vietos kalbėti kalumu, o visa tai pasiekta organizacinio darbo klasimams. zėmis. jūs klydote". Ir iš tiesų, per vienerius metus! Štai ką Spausdinamas S. Tatarūnaitės sienlaikraštyje nėra sausų fra-B galima pasiekti darbu, nuo straipsnis pasakoja apie tai, zlų: jaučiamas gyvas, kovin-į| širdžiu darbu. ką kursas suplanavo daryti pa gas ir įvairus fakulteto gyve-(>tL pn vasarį. Tačiau kartu nusiskun nimas. P. Ginutis džiama, jog universiteto vadoR. Trimonis'os
16 metų. Tėvai nenorėjo ma nęs leisti su Jais, esą, nepavy si, prisikamuosi, bet aš užsi spyriau. Norėjau būti jau vy ras ir išėjau kartu su kitais. Diena buvo šalta, vėjuota, už eidavo audringas lietus. Ke liai negrįsti, visur gilu purvo, o po juo — pašalas, grioviuo se — ledas, patvoriuose dar sniegas. Mano batai buvo di deli, sukriautę autai su kieto mis siūlėmis. Batai greitai aplipo moliu, sunku buvo juos pakelti, kojas baisiausiai pritrynė, neturėjau Jėgų pavyti berniukus, tad priverstas bu vau po 2—3 kilometrų kelio nusiauti ir kruvinomis kojo mis bristi šaltu purvu. Pake liui mus du syk kiaurai sulijo lietus. Užėjus naujai audrai su kruša, pasislėpėme pirtelė je, o po to toliau žygiavome stambios krušos apklotu keliu. Nugalėję apie 22 varstus ke lio, temstant atvykome į Dau gėliškio mokyklą. Gavome nakvoti mūrinėje, drėgnoje nekūrenamoje patalpoje ant plikų lentų. Sugulėme grupė mis po tris berniukus: vieno jų šlapią sermėgėlę pasikloję, kitoms dviem milinėm apsi kloję. Aš kaip mažiausias ir silpniausias turėjau atsigulti kraštutiniu, „neutralitetą” lai kė, atsieit viduryje atsigulė, stipriausias, kad man pritrūk davo sermėgėlės apsikloti ir, be to, buvau basas. Visą naktį išdrebėjau nuo šalčio, akių nešumerkiau. Rytojaus dieną šaltis mane krėtė, galva ūžė, svaigo. Rei kėjo stoti į egzaminą, o aš ba tų apsiauti negalėjau: kojos buvo pūslėtos, kruvinos, suti nusios. Tur būt, be sąmonės įėjau į salę, o ten baisus vaiz
das mane pritrenkė: už ilge stalo ir dabar matau egzami natorius — du barzdoti, auk siniais antpečiais Inspektoriai, katalikų ir pravoslavų kuni gai, rabinas ir. rodos, penki mokytojai, o čia aš basas, kru vinom pūslėtom kojom! Norė jau pabėgti, bet tuo' metu pa šoko ųiūsų mokytojas, priėjo prie manęs ir sušuko: „Sto ty, Žemaitis, boslakom?!”. Pra dėjau verkti, jis pažiūrėjo į mano kojas, sušvelnėjo ir, pri dėjęs savo ranką prie mano kaktos, neįprastu jam tonu tarė: „Da ty, d'tiatko, bolen” ir ranka parodė komisijai į mano kojas. Tame žmogiška me mokytojo tone ir komisijos narių veiduose bei galvų jude siuose pajutau ne pašiepimą, bet užuojautą, ir man grįžo drąsa ir pasitikėjimas savimi. Stojau į egzaminą, užtrukusį visą diena iki sutemos,' ir jį gerai išlaikiau, nes buvau ge rai tikrai pasiruošęs. Naktį vėl nemiegojau, šal tis krėtė, galva skaudėjo. Tik prašvitus, leidomės į žygį at gal. Lijo šaltas lietus, sniego jau nebesimatė, bet grioviuo se dar buvo užsilikusio ledo. Praėję gal pusantro kilometro, gavome miške perbristi apsėmusį kelią upelį. Kiti mano draugai. nusiavę, atsirai tojo kelnes, perbrido ir apsiavę leidosi į žygį. Man drumstam molėtam vandeny paslydo koja ir įsmukau iki pažastų į griovį. Šaukiausi draugų pagalbos, bet jie tik tai pasijuokę, esą „velnias tavęs neims, išsikapanosi”, nuėjo. . . Kad išbrisčiau iš griovio, gavau atsiremti Į jo kraštus ir rankomis, atseit, pasinerti į vandenį iki kaklo,
J. ZAKSAS
KONCERTUOJA ESTAI
i Aukštųjų mokyklų mokslo personalo nariai esame kvie čiami pasipasakoti studentams apie tai, kuriomis sąlygomis jaunimas mūsų laikais gauda vo eiti mokslus. Prieš dvejetą mėnesių turėjau malonumo papasakoti apie tai Vilniaus Pedagoginio Instituto studen tams ir prieš porą savaičių Universitete — mieliems Fi zikos-matematikos fakulteto studentams. Turėdamas prieš save klausytojus, kurie rytporyt taps mokytojais, papa sakojau apie savo pirmuosius žingsnius į mokslą. Gerb. Re daktoriaus pakalbintas, apra šau vieną, būdingą seniems laikams epizodėlį, iš mano il go kelio į mokslą. Rudenį, kai jau iš kaimo vaikai būdavo baigę ganyti •gyvulius, po vėlinių prasidė davo mokslas mūsų mokyklo je, ir laimingesnieji vaikai gaudavo ją lankyti. 1893 me tų lapkričio pradžioje ir aš pradėjau mokytis Tverečiaus (buv. Švenčionių apskr.) pradinėje trijų skyrių mokykloje. JI įfcvo vienintelė mokykla igMAliame valsčiuje, kurio
torius drg. Dapkūnas) ir II k. lituanistų (buvęs sekretorius drg. Muižė). Daug dirba pritvirtinti prie grupių komunistai drg. drg. Marcelis, Chrlsteinsen ir kt. Tačiau studentų politinis auklėjamasis darbas turi ir rimtų trūkumų. Dalis komjau nimo organizacijų sekretorių svarbiausią dėmesį vis dar ski ria kultūriniam darbui; jie ne įsisąmonino, kad svarbiausia tai politinis darbas. Didelių trūkumų yra svetimų kalbų specialybės komjaunimo orga nizacijose. Iki šiol visiškai ap leistas ideologinis darbas I k. germanistų komjaunimo gru pėje (sekr. drg. Titmanas). Reikia pasakyti, kad Ir atski ros katedros dar neturi reikia mo kontakto su studentų grupėm's. Visų pirma, tai liečia TSRS tautų istorijos katedrą, griežtai kritikuotą komjaunimo aktyvo pasitarime. Reikia pri kišti lietuvių literatūros kated rai, dėl kurios kaltės kovo 9 dieną neįvyko studentų susiti kimas su rašytojais. Galima pasakyti, kad auklė jamajame darbe yra tam tikras poslinkis į gerąją pusę. Tačiau tai — tik pradžia. Partinė or ganizacija visuomet skirs dau giausia dėmesio šiam svarbiau siam partinio darbo barui.
Sieninės spaudos apžvalga
i
ir „laimingai” išbridau. Atsidūriau baisiausioje pa dėtyje: atrodė, kad esu baisiai tolimame krašte, tartum Ame rikoje, o čia kelias eina per sentikių apgyventą kaimelį — Zaballnę. Nedrįsau eiti per jį, nes buvau įsitikinęs, kad tie barzdočiai būtinai paplaus mane! Vėliau, 1905 metais prisidėdamas prie revoliuci nio darbo, aplankiau ir tą kaimelį, įsitikinau, kad jo gy ventojai buvo simpatingi, do ri žmonės ir tiek pat caro val džios skriaudžiami. Bet aprašomame mano remariškame „kely atgal” ki tam magiau apie tuos žmones. Slėpdamasis, balomis aplenkdamas tą kaimelį, i''’"-',"J9rnoS juostos į šaltą balą, išvengiau „pavojcuo . Praėjęs d..r gal trejetą kilometrų, pasijutau tiek išvar gęs, kad atsisėdęs pakelyje bu vusiose apleistose kapinėlėse ant akmens, užmigau ir pram’egojau, tur būt penklas-šešias valandas. Pabudau sustin gęs nuo šalčio, alkanas ir lei dausi į kelionę, nes buvo likę apie penktoliką kilometrų iki namų: atėjau, rodos, apie 4 valandą popiet. Pamačiusi mane motina nusigando, net apsiverkė. Ėmėsi mane tvarkyti: atnešė didelę geldą (mūsiškai — nie kočią), pripylė šilto vandens. Išsiprausiau, apsivilkau šva riais, krosny pašildytais balti niais, apsigaubiau dideliais kailiniais ir sėdau valgyti. Motina man davė batvinių su žuvimis, ir prie to virtų pupų. Gyvenime teko valgyti kartais ir labai skanių valgių, bet atsiminimas liko Motina man davė batvinių
tokls, kad, rodos, skanesnių-3, nebuvo! Pavalgęs atsiguliau ant pečiaus, nepabusdamas iš B miegojau apie 30 valandų ir A pabudau sveikas kaip niekur B nieko.. . 1SĮ Iš to epizodo norėčiau pa--^ daryti žinotinas būsimiems įis: mokytojams išvadas: Į) Jeigu ji mano mokytojas nebūtų į ma-,,' ne prabilęs švelnesniu žodžiu .3 „ditlatko”, aš, tur būt, būčiau 0 pabėgęs nuo egzamino ir ma-jm no gyvenimas būtų nuėjęs vi\ty sai kitais keliais. Mat, vasarą,, 1 apsilankęs pas tėvus pailsėti, ’t mano vyriausias brolis Liud-Lj vikas, buvęs tuomet provizo- Ai riaus padėjėju, išgirdęs lšnA mokytojo pasakojimų apie K mano egzaminą, pasakė esąs ™ įsitikinęs, kad noriu ir' galiu"S mokytis, kad paimsiąs mane Į ' J miestą mokyti, ir tuo būdu aš ‘ * tapau tuo, kuo esu. 2) Moks-tį leiviai berniukai kartais pasi-?5 žymi tikro draugiškumo, pas- P1 laugumo savo draugams stoka, kaip tai parodė ir mano at- “J mintinos kelionės draugai. Tad mokytojas turi rūpestln- * gai išugdyti savo mokiniuosej. tikro, jautraus draugiškumo“ jausmus.
Prof. Z. ŽEMAITIS į? inl
STUDENTŲ MOKSLINEI DRAUGIJAI-10 METŲ ☆
☆
Mūsų universiteto SMD atžymi savų dešimtmeti jubiliejikonferencija, kuri vyksta visuose fakultetuose. Konferencija jau užbaigė darbą Gamtos fakultete. Apie ir papasakosime šiame puslapyje.
BRANGŪS DRAUGAI ☆
okslinė konferencija pasibaigė ,°rc0^amtos mokslų fakultete maigėsi studentų mokslinė m'l®Wferencija, ’prpnci ia. vvkt vykusi geografi’engeologijos ir biologijos lini <slų sekcijose. Konferenci! buvo perskaityti 24 stuCUl tų moksliniai darbai. kas — Kaip praėjo konferencl’1: i— kreipėmės l Gamtos m. Ins. dekaną V. Chomskį. Neblogai. Geriausi moksc"-li#ii darbai bus atžymėti. Iš •oe^ausių galima pažymėti k. geografo C. Kudabos eni®tytą darbą „Kristupo Radkelionė l Siriją, Palesti■t r Egiptą”, biologo R. Lečiaus darbą „Nauji Lletupaukščių žledavlmo dar. R. Lekevičlus įstojo į ersitetą jau praktiškai pa ėjęs savo pasirinktos spe’bės srityje. Jis — vienlnI kurso studentas, skaikonferencijoje mokslini Ar turi kokie darbai tlšką vertę? Rasime ir tokių. Štai, zdžlui, IV k. geografo A. Ičlo mokslinis darbas rų geografinis paslsklrss Lietuvos TSR" neabejo tum praktiška verte. Sis
Jau beveik savaitė laiko, kai mes esame puikiojoje Lietuvos sostinėje — senajame Vilniuje. Per keletą dienų mums pasisekė aplankyti visas tris Pabaltijo respublikas, sutikti daug draugų studentu, kurių tikslai — vieno di: dirbti liaudžiai. Todėl mes jautėmės kaip namie. Įvykusi X studentų mokslinė konferencija parodė, kad Vil niaus studentai geologai moks linį darbą dirba tikrai gerai. Buvo labai malonu matyti, kad konferencijų metu auditorijos buvo pilnutėlės. Tikimės, kad Jūs aktyviai dalyvausite ir mū sų konferencijoje Tartu mieste. Labai dėkojame už šiltą, drau gišką priėmimą. Tartu Valstybinio universiteto Tartu universiteto studentai geologijos specialybės geografai IV kurso studentai
Mes buvome laimingi, galėda mi dalyvauti Jūsų studentų mokslinėje konferencijoje balan džio 3—8 dienomis. Mums bu vo įdomu susipažinti su Vil niaus Valstybinio universiteto geografų darbu, o taip pat ir su senuoju Vilniumi, kuris mums priminė Talina. Per šias dienas mes susiradome daug geru drnumi. Mes jums labai dėkingi už šiltą ir malonų priėmimai Panrastai grįžusius iš kokios nau'os vietos klausia, ka iie parsivežė atminimui. Mes gali me atsakyti, kad pats brangiau sias nrisiminimas — tai tie įs pūdžiai, kuriuos mes patyrėme Vilniuje, pas Jus.
darbas užėmė I-ją vietą geogra fljos mokslų sekcijoje. Iš geo: logijos mokslų srities I-ją vie tą laimėjo kelių studentų: A. Triponio, Z. Sontos, V. Vasil jevo, A. Žiedelio kolektyvinis mokslinis darbas ,,Utenos ra jono Pakalnių km. petrografi niai riedulių bruožai ir jų eko nominė reikšmė”. — Ar daug turėjote svečių konferencijoje? — Viso 19. Buvo atvykę studentai Iš Minsko, Lvovo, Rygos, Tartu, Tbilisi, Odesos aukštųjų mokyklų. Pagal spe cialybę — daugiausia biologų. Konferencijoje jie skaitė savo ☆ mokslinius darbus. Be to, sve čiams buvo suorganizuotos Kalbant anie konferencija, pir ekskursijos po universitetą, miausia norisi pasakuti, kad ji Vilniaus miestą. Pabuvojo jie buvo puikiai orpani7uo>a. Trakuose, prie Žaliųjų ežerų. Mūsų svečiu atmintine ilgam — Studentų mokslinė konfe pasiliks šis šiltas susitikimas su rencija vyks ir kitose aukštose draugais lietuviais. mokyklose. Tur būt, svečiai Pranešimu temos buvo lahai įdomios. Man natibo studentų pakvietė mūsų studentus? — Kvietė visi. Į Lvovo uni meteoroloau pranešimai. Bus versitetą vyksta mūsų biologės malonu išvirsti juos d ir kartą RIbokaltė ir E. Šimaitė. Kitur mūsų studentų mokslinėje konkonferencijos vyks kiek vėliau. ferenciioje. Odesos Hidrometeorologijos Manau, kad Ir ten teks mūsų institutas stnHpntams pabuvot' Į
r1'
☆
.
ūV
Labai malonu bus prisiminti Vilniaus studentų moksline kon ferenciją. Studentai pasidalijo darbo patyrimu, sustiprino drau giškus santykius. Tikiuosi, kad nebetoli tas laikas, kada studen tų mokslinėse konferencijose reguiariai dalyvaus kelių respubli kų studentai. Paliekant Jūsų gražią ir sve tingą sostine, leiskite padėkoti visiems gamtos mokslu fakulteto studentams už nuoširdų priėmi mą. Mes tikimės daugeli iš Jūsų sutikti balandžio mėn. 17 d. Tar J. Protasovas tu universiteto SMD mokslinėje konferencijoje. Tartu Valstybinio Universiteto Man pirmą kartą gyvenistudentas me teko aplankyti Vilnitt. Tarmo Timn Dėkoju už tai, kad galėjau susipažinti su jūsų senovišku ir gražiu miestu, su jo istorinėmis vietomis, architek tūros paminklais, jų tarpe ir su jūsų universitetu. Man sunku perteikti žodžiais tai, Šios mokslinės konferen ką pajutau, vaikščiodamas cijos — rimto mokslinių bū siauromis senojo miesto relių patikrinimo proga mūsų gatvėmis, plačiais saulėtais korespondentas kreipėsi į vie aktyviausių Gamtos prospektais, visur matyda no iš mas su kokia meile jūsų mokslų fakulteto Kraštotyros ir geografijos Istorijos būre liaudis atkuria ir puošia sa lio seniūną drg. Kazlauską. vo gimtąjį miestą, visur su Štai ką jis papasakojo. Nagrinėti būrelio narių pa tikdamas draugų. Ačiū už svetingumą, draugai, atva ruoštų darbų susirenkame kas o kartais ir dažniau žiuokite pas mus pasisve mėnesi, — kai tik paruošiamas nau čiuoti! jas darbas. I susirinkimus at Iki kito pasimatymo Ry eina dauguma nariu ir labai trvvpl rUskntim’a. Geriausiai goje!
☆
gę«
ll
AR TEISINGAI MES SUPRANTAME GYVENIMĄ?
■ū ‘ 3 P.l Rutė straipsnyje „Apie IšĮvlrta pakalbėti” iškėlė ne mažai svarbių, svarstytinų assusimų. Tarybinių studentų 'e-gesrs, Jų ideologinis paruoluias turi daugiau dominti u jk pačius studentus, tiek J ūversiteto visuomenines orniaicijas. Iš mūsų, būslmų’a_ specialistų, gyvenimas pau ikaĮaus labai daug ir bus ‘ daine tik mums patiems, bet dėstytojams, visam unlver®-^tu'. Jei mes pasirodysime pnl, suklupsime prieš pir tis įosĮus sunkumus, sutiktus rarpnklško darbo kelyje. :ollma praeitis, kurią :s visi blogiau ar geriau lename, mus turi daug lu 's'ĮPeaame, [Š.Įišmokyti. Kiek buvo išžuir fe Įnekaltų žmonių vokiečių ar upacijos metais, kiek žuvo įsidėjus kolektyvizacijai ’o‘buržuazinių nacionalistų įkosi Karo metu, parsidavę iistams buržuazinės Lietuį* 5 ^gynėjai”, nužudė mano ‘rą, po karo ne syk} į mane, r vaiką, buvo atsuktas ban.0 Šautuvo vamzdis, savo ’lmis mačiau nužudytus ko1 :tyvizacijos pionierius. To, tr^aip aš, mūsų tarpe šimtūkstančiai. a- 3ai]lau atsiranda žmonių, U rts Inenori vertinti to praliele krhujo, kurie nesupranta is nePorl suprasti idėjų, už urias kovoja liaudis, nemato 1U iškovojimų. Aš jiems noišl atsakyti kad ir šiais fak-
1- MaP° gimtajame Ginteliškės j. me 1 Salantų ra j.) buržua1, es tvaldžios metais namų t- uvo daugiau, negu buvo I tom ; naujų. Dabar, vien ’eitkis ūkiniais metais, dee iioi buvusių kumečių ir be0 niųj šeimos pasistatė nas, įsikūrė sodybas. Anks ti rajone nebuvo vidurinės g'kyllos. Dabar yra 3 vidu".Inokyklos, viena darbo -n. 1° vidurinė, 11 septynč.!ų|1r daug pradinių mu ilų.. Ir jei kai kurie stutai tų pasikeitimų nepa“L Jal tas tik rodo jų buuą,; akiračio siaurumą, neiebėjimą_ įžvelgti naujo, ls Ijša šviesą, geresnę ryt’ 1 tokius žmones reikia reipti rimtą dėmesĮ, padėIr įems suprasti mūsų dabarti, nonintl juos. Tai, visų plr, universiteto komjaunimo
organizacijos uždavinys. Rei kia, kad su mumis dėstytojai, vyresni komjaunuoliai kalbė tusi atvirai, draugiškai, nuoširdžiai. Tik tada mes daug ką galėsime suprasti kitaip, pajusime, kur esame neteisūs, klystame. Kodėl pas mus pasitaiko žalingų nuotaikų? Mano manymu, viena Iš tu priežasčių yra tai, kad pas mus į univers'tetą ateina žmonės tiesiog Iš mokyklos suolo, labai jauni, neužsigrūdinę, neturi gyvenimo na tyrimo, kartais nemoka blai vlal suprasti Ir vertinti gyvenimo reiškinių, Tok'e žmonė' kartais neturi tvirto kurso, blaškosi, ieško, net patys dažnal nežinodami ko. ir pasltalko, kad jie pasiduoda blogai įtakai, svetimai ideologijai. Todėl labai teistnga yra Universiteto partinis biuras mintis priimti i universitetą bet Politinių Ir mokslinių žinių žmones, turinčius gamybini skleidimo draugija organizavo stažą. Tokie žmonės turės mūsų universiteto lektoriumą. daugiau žinių ir savo specia Balandžio ir gegužės mėn. nu lybės darbo Įgūdžių, turės matyta daug įdomių paskaitų geresni Ideologini paruošimą, ir susitikimų tiek fakultetuose, ^ava’me suprantama, kad to tiek viso universiteto mastu. kio laimimo tarne nebus vietos Siekiant palengvinti studen nesveikoms nuotaikoms. tams lektoriumo lankymą, pas Mes, Jaunlesnieii. mažai prl- kaitos Ir susltik’mai bus ren s'mename buržuazine santvar giami arti bendrabučių. Medi ką. tačiau a’šku v'nna — re cinos fakulteto Didžiojoje au tas mūsų būtų Išvydęs univer ditorijoje. Dar balandžio mėn. sitetą. čia įvyks susitikimas su pirmo Tarybinė santvarka mums jo Visasąjunginio dailininkų suteikė visas galimybes tobu- suvažiavimo dalyviais ir bus lint's pamėgtole mecialybėte. išklausytas Lietuvos TSR ValsTač'au ar tas sąlygas mes iš- tvbinės plano komisuos pirmi naudo'ame? Ar mes vis! dir ninko drg. Laurinaičio prane bame taip, kad rate'sintume šimas „Apie tolesni pramonės parttfos ir vyriausybės 1 mus ir statybos valdymo organiza dedamas v'lt's? Manau’, kad vimo tobulinimą". Gegužės mė ne visi. Štai, kad ir toųg (,3. nesi numatyt' du Įdomūs susi su Didžiosios Spalio Ivk’S. Istnrlios-filologilos fa tikimai revoliucijos daly kultete vra studentu kain B socialistinės viais Ir Ispanijos ’nlo ka Petrav'čius, V. Žukev'čtus. ro veteranais. Po p'liet Hvl Idom’as J. Kirk'ln ir kiti, kurie iki šio paskaitas ir susitikimus k'eklaiko ne’š’aikė egz^m'uų turi vlename fakultete numatyta no du ir daug'au įsiskolinimu padaryti dar š’ame semestre. Kai kam tai gali pasirodyt' Istorijos-filologijos fakultete smulkmenos. Taln. bet pro bus suorganizuota paskaita 'as negalima prae’tl tvlom's. apie realizmo problemą. Ją Juk iš smulkmenų ’r susideda skaltvs Iš Maskvos pakviestas visas gyvenimas. Panašių fak lektorius. Flzikos-matemat'kos. tu būtu galima rasti ir dau Chemijos ir Medicinos fakulte giau. Visi tat žino, bet padė tuose organizuojamos paskai tis nuo to nes'ke'č'a. Laikas, tos apie atominės energijos ir draugai, tuo rimčiau susirū radioaktyviu medžiagų panau pinti. dojimą TSRS taikiems tiks lams. Paskaitos bus palydimos L. Ruikas naujausia kino kronika atski IFF I k. studentas rų fakultetų studentus domi-
Svečiai iš Tbilisi, Lvovo, Minsko išvykole | Trakus K. MONSTVILO nuotr*
Myliai, mdorvbol iA/^r9Ko^m jLm^yirma tįjUjjyyfaJaloi p-1
pj
VISI I LEKTORIUMĄ! nančlate atominės energijos klausimais. Fizikos-matemati kos fakulteto studentus aplan kys lietuvių rašytojai; Teisės fakulteto studentams organi zuojama paskaita „Apie tary binio jaunuolio elgesio kultū rą“, o taip pat susitikimas su komunistais pogrindininkais. Ekonom'stat susitiks su Kauno HES statytojais. Įspū džius apie savo kelionę po In diją Medicinos fakulteto stu dentams papasakos jų dekanas Įdomios temos numatytos ir gamtininkams. Specialistai pa teiks pranešimą apie melioraci jos ir irigacljos problemas Lie tuvos TSR: apie lietuvių emi graciją buržuaziniais metais papasakos vienas iš Amerikos grįžęs lietuvis, šia tema rašan tis disertaciją. Bevelk kiekviena paskaita bus iliustruojama atitinkamu filmu arba kino kronika ir ki tomis vaizdinėmis priemonė mis. Numatytas pastovus lek toriumo paskaitų laikas-penktadienlais 7 vai. Tai bus pla ningai ir reguliariai pravestos paskaitos. Pirmoji paskaita susitikimas su Visasąjunjunginio dailininkų suvažiavi mo dalyviais — bus balandžio 12 d. 19 vai. .Medicinos fa kultete Didžiojoj auditorijoj Studentai ir dėstytojai prašom' nesivėluoti, nes, reikia manyti, kad nebus laisvų vietų. J. Bulota
djj
Giliai sujaudinti malonių įspū džių, paliekame Vilnių ir, pasi naudodami proga, Tbiliso Vals tybinio Stalino vardo universi teto profesorių ir studentų var du, norime tarti nuoširdų ačiū Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto dėstytojams
arbštu s
l>JČ>^ę-r>tn
gsĮjįoli į
Ą/ppnij
ir studentams už šiltą ir drau gišką priėmimą ir palinkėti jiems sėkmės darbe ir moksle. Tegul stiprėja mūsų draugystė!
Tbilisio Valstybinio Stalino vardo universiteto delegatai
vr
z m o nes
dirba būrelio nariai trečia kursiai: A. Zinkevičiūtė, C. Kudaba, V. Minkevičius ir J. Mikalonis. Be konferencijoje skaityto darbo C. Kudaba dar yra parašęs keletą darbų Iš
ĮDOMUS DARBAS Jubiliejinės mokslinės konferencijos aš, kaip ir mano draugai, nekantriai laukiau, bet kartu ir jau dinausi. Juk bus daug sve čių — daugiau žinovų klausys mūsų darbo, dau giau bus klausimų. O dar bas ne taip jau lengvas — dirbome visą semestrą. Ra šėme keliese. (Darbo tema „Utenos rajono Pakalnių km. petrografiniai riedulių bruožai ir jų ekonominė reikšmė”) Didžiausias nuo pelnas, žinoma, priklauso V k. studentui A. Triponlui, kuris dvi vasaras rin ko Pakalnių km. apylinkė se riedulių pavyzdžius, ša lia to dar ruošdamas dip lominį darbą visai kita te ma. Kurso draugas V. Va siljevas sudarė grafinę medžiagą, o aš su kurso draugu Z. Sonta Ištyrinė jome riedulių mineraloginę sudėtį. Su užsidegimu dir bome šį darbą, nes jo re zultatai leido nustatyti pas kutinio Lietuvos teritorijos apledėjimo ribą. Sis klau simas dar yra labai mažai Ištirtas. Žinoma, tyrinėjant mažai žinomus reiškinius, tenka susidurti su sunku mais, gerokai pasėdėti prie mikroskopo, pavartyti kny gas, Bet tai mūsų negąsdi na. Mums visada padėda vo patarimais mokslinis va dovas drg. R. Tarvydas. Didžiuotis kolektyvo darbu, aišku, aš mažai tu jų teisės. Bet netoli vasa ra, o tada jau rinksim me džiagą Kolos pusiasalyje (kur atliksime gamybinę praktiką) savarankiškam darbui. Ar vėl taip pasi seks, negailu pasakyti. Ta čiau kuris žmogus nemėgs ta svajoti? * III kurso geologas A. Žiedelis
geografijos Istorijos. Jis su rinko medžiagą apie J. Lele velio nuopelnus geografijoje, rašė apie žymų XIX amžiaus gamtos tyrinėtoją Igną Do meiką, o jų veikla Iki šiol bu vo labai mažai žinoma. J. Mi kalonis aprašė Merkinę ir jos apylinkes, Zinkevičiūtė pa ruošė įdomų darbą „Kiškevičiaus kelionė Nerimi”. Šio būrelio nariai ruošia darbus ne tik pas mus, jie dirba ir kituose moksliniuose būreliuose. Štai V. Minkevi čius konferencijoje skaitė darbą „Lietuvos hlpsometrinė kreivė”, paruoštą dirbant kartografijos būrelyje. Tame būrelyje bedirbdami, J. Mika lonis sudarė Lietuvos TSR augmenijos žemėlapi, C. Ku daba — Lietuvos TSR geomorfolojlnl žemėlapi, kurie įeis į ruošiamą Lietuvos TSR atlasą. Įdomius darbus rašo taip pat Ir antrakursiai. I. Bogdanavlčtūtė, J. Botyrlūtė ir K. Kunskas. Pastarasis neseniai apskaičiavo Lietuvos TSR te ritorijos plotą, patikslinda mas ankstesnius duomenisApie žymaus geografo Cerkio gyvenimo Vilniuje metus ra šo darbą IV k. studentė Fralkauskytė. Būrelio nariai nu tarė aprašyti savo gimtines ir jų apylinkes. Bet juk kiekvie nam Įdomu pamatyti ir kitus Lietuvos kampelius, todėl dar šiais mokslo metais Išvyk sime su ekskursija po Lietutą. Mūsų būrelio nariai nuo širdžiai dėkoja savo moksli niam vadovui drg. Šinkūnui, kuris niekuomet nesigaili lai ko mums padėti. Jis mums pa renka tokias temas, kurių dar niekas nenagrinėja. O tokių temų studentai kaip tik la biausiai griebiasi. Kiekvie nam, ruošiančiam darbą, jis padeda nuoširdžiais patari j mais. Bet žinoma, ne nuo vi£ no vadovo būrelio veikla M klauso. Svarbiausia — ar^H norinčių dirbti — o jfl mums netrūksta.
Daugiau dėmesio turizmui! S 4 V A 1/ T Ė S Redakcija gavo vieno pir makursio informaciją apie IFF įvykusį ANTRŲJŲ KURSŲ FESTI VALINI - KONKURSINI VA KARĄ Skliausteliuose autorius pri dėjo savo paaiškinimus redak cijai. Spausdiname informaci ją su tais paaiškinimais. „Niekada nepasent, nepa senti Visada ir mylėt, ir gy vent!” — tokiu šūkiu prasi dėjo II-jų kursų festlvaliniskonkursinis vakaras Istorijosfilologijos fakultete (tas šūkis kabojo ten ant sienos). Festivališkai papuoštoje auditori joje 20 vai. (lygiai viena vai. vėliau, negu paskelbta) pra sidėjo meninė dalis. A. Švei kauskas (II k. rusistas, švie siaplaukis toks) perskaitė iš trauką iš Gaidaro „Tolimųjų kelių”. Publika karštai jam plojo (tiesa, žiūrovų buvo ne daug). Po to II k. lituanistė Baužytė (ta, kuri vaidina centriniame dramos ratelyje) išraiškingai paskaitė Giedros „Pasakojimą apie lydeką” (Baužytė, atrodo, labai akty-
vi mergina'.: ji ir programą vedė, ir šokiams vėliau vado vavo, ir su savo kursiokais auditoriją pulšė. Kaip Figaro: Baužytė šen, Baužytė ten. . .) — II k. lituanistų styginis kvartetas pagros vestuvinį maršą, — pranešė Baužytė.
Ant kėdžių susėdo dvi gita savo sveikatos. O šitai mes Ir ros, šalia atsistojo smuikas ir antrakursių gerai žinome. Pir akordeonas (aš nežinojau, kad masis festivalinis mūsų fakul pastarasis priskiriamas prie teto vakaras vargu ar pralauš styginių instrumentų) ir už pirmųjų kursų oblomovlško trenkė maršą. Labiausiai sten abejingumo sieną. Girdėjau, gėsi akordeonas: Jis užrėkė treti kursai žada neblogai pra visų likusių instrumentų bal vesti savo festivalį, bet paža sus. Paskui styginis trio žy dais sotus nebūsi. Ot, jeigu miai švelniau pagrojo „Ko liūdi, putinėli” ir atsisveikini mo valsą iš „Vaterloo tilto”. Labiausiai publikai patiko Ii k. lituanistų merginų oktetas, padainavęs kelias populiarias daineles. Tuo ir baigėsi meninė da lis. — Kadangi kitos specialy bės savo programų neatsiun tė, toliau seka šokiai ir visos kitos linksmybės, — pareiškė Baužytė. Taip prasidėjo antra dalis: žibučių valsas, žirginėlių val ketvlrtakurslal būtų suruošę sas, polka su ragučiais, klum puikų festivalinį vakarą su įdo pakojis, krakoviakas, „sėjau mia, turininga, linksma pro rūtą’.’ Ir. . . bugl-vugl (tą šokį grama ,su pakvietimais — ta šoko tik kelios poros). Kai da, manau, ir jaunesnieji kam „visos kitos linksmybės” draugai kur kas su didesniu buvo visai nelinksmos (mačiau, entuziazmu griebtųsi darbo. O Šarkis gaudė tokius žmones pas mus IV k. studentai (ne Jau apie V k.) visiška! su foto aparatu). Pirmasis fes kalbant nuo visuomeninic tivalinis konkursinis IFF II-jų nusišalina į juos žiūrint, ii kursų vakaras baigėsi be ko gyvenimo;. jaunesniesiems draugam: kių nors žymesnių įvykių. optimizmas. Todėl iš O sekantį sekmadienį bus dingsta pirmųjų kursų festivalinis anksto pranešu: jeigu pirmųjų festivalinis vakaras pra -konkursinis vakaras. Kodėl kursų blogai, kaltinkite ne mus, o aš tai rašau? Aš norėčiau, eis gerbiamoji redakcija, sužinoti vyresniųjų kursų studentus-obštai ką: ar ir pirmų kursų isto lomovus. Pirmakursis rikai, žurnalistai, biblioteki ninkai ir svetlmkalblai gali P. S. Į redakcijos klausimą neduoti savo programos, kaip vyresnieji kursai atsakė, jog jos nedavė ir antrų kursų šių kalti dėstytojai, kurie labai ap specialybių studentai? Ir iš vi krauna studentus paskaitomis, so, kaip organizuoti tą festi nepalikdami laiko saviveiklai. valinį vakarą? Nieko gero Redakcija vis tik nutarė, kad antrakursiai mūsų nepamokė. studentai spėja ten, kur nori, Gal tik to, kad nereikia per o kur nenori. . . Niekaip nepa daug jaudintis dėl visokių as tikėsime, kad Istorijos-filolo meniško gyvenimo neliečian gijoje nėra savo fakulteto pa čiu dalyku, neetkvott per daug ' triotų.
Šiltas ir giedras oras buvo praeito šeštadienio popietę, o ryšium su juo buvo pakili nuotai ka ir grupės studentu, kurie su kuprinėmis ant nugarų paliko usK patalpas. Tai universi teto turizmo sekcijos nariai išėjo [ turist'mj žygį maršrutu Vilnius— Nemenčinė — Derbingių ežeras — Pabradė — Vilnius. Įdomus maršrutas, puikus oras ir gera nuotaika — va dinasi, yra visi būtiniau si dalykai turistiniam žygiui, tad jis tikrai pavyks puikiai, — gal Na, vojo draugai. " , bet " ‘ apie tai papasakos Jie patys sugrįžę, Ilieka jiems tik palinkėtii laimingos kelionės.
Daug tokių žygių jau turėjo universiteto turizmo sekcijos nariai. Jie aplankė nemaža vie tovių, garsių savo pra eitimi ir gamtos grožiu, galėtų papasakoti daug pergyvenimų, parodyti Įvairių nuotraukų. Vien tik praeitais mokslo metais sekcija surengė keturiolika didesnių ar mažesnių turistinių žy gių. Nekalbant apie dviejų dienų žygius I tolimesnes Vilniaus apy linkes, verta paminėti daugiadienes keliones l tolimas mūsų resoublikos ir kaimyninių res publikų vietoves. Daug įdomaus apie vakarų Baltarusijos gamtovaiz džius, apie visiems ži nomų, su Lietuvos isto rija surištu. Medininkų ir Krėvos pilių griuvė sius, apie baltarusių vaišingumą panasakojo studentai, sugr'žę ’š penkių dienų turistinio žygio, įvykusio prae'tų
metų Spalio šventės die nomis maršrutu Vilnius — Ašmena — Krėva — Smurgonys — Vilnius. Tur būt, ilgai nepamirš puikių įspūdžių praeitu metų turistinio žyg-o po Dzūkiją dalyviai. Iš tiesų, sunku pamiršti dzūkų nuoširdumą, jų sostinę Alytų ir senąjį Merkinės miestą, kvap nius miškus ir kaitrią pavasario saulę, gražiai nudeainusią žiemos iš baltintus veidus. Tačiau pats didžiausias buvo praeitų metų vasaros atostogų metu Įvykęs turistinis žygis. Turistai perėjo visa Žemaiti ’ą, nuo Kryžkalnio iki Pa langos, gėrėjosi aamtovaizdžiais nuo Medvė galio, Šatrijos, Gondin gos piliakalnių, plaukio jo Germanto ir Platelių ežeruose, aplankė daug Žemaitijos miestų, pa žangių kolūkių, susipa žino su darbo pirmū nais, visuomenės vei kėjais, turistais. Palikę Žemaitiją, penkias die nas keliavo Kuršių Nerinųa. kuria, tur būt, nedaugeliui studentų te ko matyti, o dar mažiau — pereiti išilgai ši vie ną gražiausių Lietuvos kampelių. Daug studen tų nori pamatyti tolimą jį Kaukazą ir Krymą, tačiau turėtų prisiminti Ir Neringą, nepabijoti kaitrios saulės spindu lių ir nepagailėti ener gijos įkopti Į pačias aukščiausias kopas, nuo kurių matosi mėlyna Balti los Jūra ir žalsvos Kuršių marios, nusileis ti į pušų miškelius, ku riuose pasislėpę puikūs Juodkrantės, Preilos ir Nidos kurortai, aplan
Dabartinės lietuvių kalbos sekcija surinko ir apsvarstė klaidas, pastebėtas mūsų viešo joje kalboje. Medžiaga buvo rinkta iš skelbimų, sienlaikraš čių, „Tarybinio studento”. Mes pradedame spausdinti sutrumpintą susirinkimo pra nešimą. Pranešimo autoriai: A. Labutis, G. Bedelytė, V. Vitkauskas ir R. Kniūkšta.
APIE KALBOS KULTŪRĄ
NEPAMIRŠKITE Esu laikrodis, se nas kaip ir pats uni versitetas. Centrinių rūmų bokšte savo plokščiu veidu labai dažnai atkreipiu pra eivių dėmesį. Pasi žiūri žmonės į mane, o mano rodyklės jau nuo nepamenamų lai kų toje pačioje pozi cijoje stovi. Kai kas dėl to nepasitenkini mą reiškia, o kai kam mano likimas vi siškai nerūpi. Sąmojingesnl studentai, žiūrėdami į mano liūdną fizionomiją, bando pajuokti, girdi, senis vis dėlto du kartus per parą laiką tiksliai parodo. Ži noma, kam juokai, ■ o man skaudu. Nesu jau toks senas, bet nuo įvairių su krėtimų gavau kaž kokią ligą, ėmė ir atsisakė keli sraigte liai dirbti. Maniau, kad universitetui esu reikalingas ir todėl nedelsiant mane ims gydyti, bet. . . Pasi rodo, giliai apsiri kau. Ėjo metai, o kaip niekas nepatai so manęs taip nepa taiso. Nuo laiko bai siai pasenau, mano mechanizmai išklero, aprūdijo, apdulkėjo. , Jau buvau susitaikęs įsu mintimi apie mir■k bet neperseniausia ■enas malonus gant. Nr. 541
(Iššūkis fizmatams) das pažadino mane iš apatijos ir nusimi nimo. Komjaunimo komitetas nutarė ma ne vis dėlto „pagy dyti” juoba, kai savų ..gydytojų” gyva ai bė. Į vieno rimto laikraščio redakciją buvo nusiųstas net raštas, kad, girdi, mane pataisyti apsi ėmė fizikos - mate matikos specialybių studentai. Nudžiu gau nesvietiškai! Galvoju, pagaliau vėl galėsiu laiką seikėti, jaunimą gyvenimui raginti. Iš pasitenki nimo net krustelėjau. Bet... neilgai džiū gavau. Ėjo dienos, savaitės, mėnesiai, o „gydytojų” kaip nė ra, taip nėra! Taip iki šios dienos ir laukiu. Nebežinau ar turėt vilties sulaukt ar ne? Tik man la bai keista ir niekaip negaliu suprast, ko dėl komjaunimo ko miteto nariai, kas dien eidami pro ma ne, ir neretai netgi išdrisdami pažvelgti fizikos auditorijoje į mano veidą, nenori prisiminti savo nuta rimo ir pagaliau, taip sakant „imtis konkrečių priemo nių centrinių rūmų
bokšto laikrodžiui pa taisyti”. O prisiminti reikėtų! Kadangi amžiumi esu seniausias, 'tai jaučiu tėvišką parei gą užtarti ir kitus sa vo brolius-Iaikrodžius, kuriuos ištiko toks pat likimas kaip ir mane. Kaip nekeista, bet Chemijos ir Fizi kos-matematikos fa kultetų rūmuose to kių „likimo brolių” yra net keturi. Antai, prie centrinio įėjimo laiptų kabo laikrodis, bet kada jis ėjo at simena tik diploman tai. Koridoriuje ne toli organinės chemi jos laboratorijos vie nas laikrodis įsižei dęs, ar iš tuščios am bicijos visą laiką ro do 17 vai. 48 minu tes. Kitame korido riuje iš laikrodžio likęs tik liūdnas atsi minimas — tuščias futliaras, o visas me chanizmas ir pats ne žino, kur dabar ran dasi. Gi Didžiojoje fizikos auditorijoje esantį laikrodį pri vertė žaisti „vištytė mis” — užrišo akis ir paliko pačiam gau dyti meistrą, nes šiap
neatsiranda nė vieno norinčio jį pataisyti. Tokiu mūsų neger bimu ir neprižiūrėjimu mes—laikrodžiai, — esam giliai pa sipiktinę. Mus stebi na tai, kad fizikai ir matematikai, įsisa vinantieji aukštąjį mokslą, žinantieji su dėtingiausių mecha nizmų velkimo principus, nesugeba pataisyti toklų, palyginti, paprastų su tvėrimų, kaip laikro džiai. Mes visi vie ningai tikime, kad fizmr.tai, perskaitę šį mūsų pareiškimą,” nelaukdami atskiro raginimo, imsis ini ciatyvos ir suruoš tikrą universiteto laikrodžių remonto festivalį. Nemanome, kad universiteto va dovybė atsisakytų jiems tame kilniame reikale padėti. Taigi, laukiame gabių rankų, drau gai!
Dabar, kai nuolat kyla vi sos mūsų tautos kultūra, lai kas plačiau pakalbėti ir apie kalbos kultūrą. Kalbos gro žis, taisyklingumas, švarumas — tai ne vien kalbininkų, o visų ta kalba kalbančių žmo nių reikalas. Čia mes esame pasiręngę duoti neteisingų pasakymų, taisymų, prastų žodžių galvoti, Juokinga būtų mūsų kalkad dabartinėje klaldos boję yra vien tik Jei mes sulyginsime buržua zinių laikų literatūrą su da bartine, tai pamatysime, kad buržuazinės literatūros kalba daugeliu atžvilgių buvo tik rai prastesnė. Dabar leidyk los, redakcijos stengiasi išleis ti knygas, laikraščius be kal bos klaidų. Tačiau jų vis pasi taiko. Savo straipsneliuose mes ir pasistengsime atkreipti mūsų studentų akis į svarbesres, dabar pasitaikančias klai das, parodyti, kaip reiktų jas pataisyti. Kartu norime pasakyti, kad mes nesame kokios nors atža los purlstų, negalėjusių pa kęsti jokio svetimos kalbos žodžio mūsų kalboje.
DĖMESIO!
Po ilgos ir sunkios ligos mirė IFF šokių ratelis (vadovas Kisietis). Po 3 mėn. trukusio fa kulteto profbiuro bandymo pri kelti šokių ratelį, taikant pačias priešakines gydymo priemones (?), pavyko atgaivinti moteriš kąją ratelio dalį. Vyriškoji ir to liau nerodė jokių gyvybės žymių. Tai pamačiusiai moteriškajai ra telio daliai įvyko naujas priepuo Teisėtą laikrodžių lis, jai paraližavo širdį (gal būt. ilgam...) Draugai, kas rasite skundą su malonu ampules su gyvybės eleksyru, mu užrašė siuskite kuo greičiausiai į IFF R. SYPSNIS profbiurą Samaitei ir Bartkui.
Redakcijas adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g„ 3, telef. 2-10-38.
kyti didžiojo vokiečių rašytojo T. Manno ir dailininko Knaufo na melius, pernakvoti ant smėliu užpiltų Naglio ir Karvaičio kaimų, trum piau sakant, praeiti tuo pačiu maršrutu, kuriuo praėjo universiteto tu ristai. Verta paminėti Šambijos pusiasalio pa krantėse esančius pui kius kurortus Zelionogradską, Svietlogradską, gintaro kasyklas Jantarno miestely, Ka liningradą, kurį pama čius kiekvienas supran ta, koks baisus dalykas yra karas, ir kitas vie toves, kuriose praeitą vasarą apsilankė uni versiteto turistai. Šiais mokslo metais sekcijos veikla žymiai susilpnėjo. Iš stambes nių žygių galima pami nėti lapkričio mėnesį įvykusį žygį po šiaurėsrytų Lietuvą, Baltarusi ją ir Latviją. Tačiau, atė jus pavasariui, sekcija vėl pradeda atgyti. Turizmas yra populia ri sporto šaka. Pasta ruoju metu vis didesnio pripažinimo susilaukia ir Lietuvoje. Atitinka mos įstaigos ir organi zacijos skiria vis dau giau dėmesio ir lėšų tu rizmo išvystymui ir kas vasarą vis didesni jau nimo būriai dalyvauja turistiniuose žygiuose ir sąskrydžiuose. Reikia tikėtis, kad ateityje ši sporto šaka taps pačiu mėgstamiausiu laiko lei dimo būdu. Galima pa sakyti, kad turizmas — tai sveikatos ir žinių šaltinis. Keliaudami mes visą dieną kvėpuojame grynu laukų ir miškų
Mes griežtai atsisakome kalbėti apie-šitokią kai kurių mūsų studentų kalbą: „Ei, chebra, palaukit!” — „Šian dien mūsų fake robaksas. At eikit točno septintą, o ne — už durų turėsit molitsla Ala cho malonės” — „Nu ladna, atfūginsim”. — ir t. t An’e lietuvių kalbos kultūrą čia jau kalbėti nėra reikalo. ŽODYNO KLAIDOS
. 1. Išsiskiria akli, mūsų kal bai netinką vertimai iš kitų, ypač kaimyninių slavų kalbų. „Kokią atsakomybę neša kiekvienas tų paminklų apsau gos atžvilgiu”. „Nešti atsako mybę” kilo Iš „nesti otvetstvennostj”. Pats žodis „atsako mybė” yra prastai nukaltas, nes iš neveikiamos rūšies daly vių lietuvių kalba daiktavar džių su priesaga -ybė anksčiau nedarė (išeitų: rašomas — rašomybė, mylimas — myllmybė) Ir ar dabar darys, neaišku. Žodis „nešti” lietuvių kalboje turi konkreč'ą reikšmę („temp ti, vilkti, gabenti”) ir čia vi sai netinka (kaip netinka ir toks pasakymas: „Saitai atsi nešti į darbą”. Vietoje „nešti atsakomybę” reikia sakyti: reikia atsakyti, turi atsakyti. O „atsakyti” galima tik „už ką”, o ne „kieno atžvilgiu” (juk sakoma ne „aš atsakau sandėlio atžvilgiu”, bet „aš atsakau už sandėlį”). Ištaisius viską, reikia rašyti: „Ar rei kės kiekvienam atsakytį (kaip turės kiekvienas atsakyti) už tų paminklų apsaugą?”. Neti kinčius mūsų taisymu galės įti kinti toks sakinys: „Maryte, kokią tu neši atsakomybę py ragų kepimo atžvilgiu?” Toks nasakymas tik juoką sukelia. Tai kodėl jis vartojamas, kai kalbama apie paminklus ir pa našiai? „28 auditorija randasi uni versiteto centriniuose rūmuo se” (neakivaizdinio skyriaus skelbimas). Čia taisytinas žo dis „randasi”, kuris reikšmės „yra” tikrai neturi. Savo vie toje tas „randasi” geras Ir zartotinas: „turguj uogų vis Jaugiau randasi" (pradeda ro dytis, rastis)" ir t. t. Buvimą, egzistavimą mes visada pasa kome veiksmažodžio „būt!” formomis. Todėl taisome: „28 auditorija yra centriniuose rū muose”. „Diplomantai tikrai parašys aukšto mokslinio lygio diplo-
Spaudė laikraščių ir žurnalu i- 1d. spaustuvė
oru, daromės fizišį patvarūs. Be to, susid žįstame su savo kraš susitinkame su paprj tais darbo žmonė Mėqėjai gali rinkti įv rias kolekcijas, tauto; ką, žinias apie krag praeitį. Mūsų studį tams, kaip žmon. > dirbantiems protinį dj bą, tai labai gera pr monė pailsėti, sukaus Jėgų tolimesnėms s dijoms. žygio metu j įima daug geriau pa? ti ir savo draugi Dažnai būna taip, J per vieną žygį žmol pažįsti geriau, negu k| metus sėdėdamas vier Je auditorijoje. Turi mas ugdo atsakom y] ir kolektyviškumo ja] mus. Tačiau reikia pr : žinti, kad mūsų studl tų tarpe turizmas neoopuliarus dalyki Yra keletas entuziasl kurie sudaro sekcij branduolį ir dalyval beveik kiekviename | gyje. O narių skaičl didėja lėtai. Univers to visuomeninės orgal zacijos turėtų kreij daugiau dėmesio į I rizmo populiarin m?,l megzti bendradarbiai mą su sekcija. Tai 1 dėtų įtraukti į sekei daugiau studentų, a rie sekmadieniais vie to, kad vaikštinėtų smulkmenų pažįsto mis miesto qa'tvėmis I numindytais Vingio pd
ko takais, užsidėtų k. rines ir išeitų i gry orą. Br. KUZMICKAS II kurso student
minlus”. „Aukštas lygis” I labai geras pasakymas: „A.„J tas” reiškia „į aukštį iškils J ir ne visur atitinka rusų lį | bos „vysokij” („aukštas ka mas, žmogus”, bet neteisi-J sakyti „aukšti darbo rodikli: i „aukštas derlius” ir kt.). ioj gis” čia taip pat prastai « tojamas: jis reiškia „lyguma ka'p, „tamsis, kietis, sūri („Pašėlęs to sūrio sūris”), ■ reiškia tamsumą, kietumą, 9 rūmą. Tokio tipo žodžiai 9 čial sutinkami žemaičių taril se ir kitur nelabai vartoja" Kai reikėjo išversti „vyscH uroven”, vertėjai daug nejH vojo ir paleido į laikraščB „aukštą lygį”. O juk būtų j Įima daug paprasčiau pasak: „diplomantai parašys tiks gerus, moksliškus, moki naudingus, reikalingus difl minlus”. Arba dar: „Bet ir toki jH fabrike galima rasti aukšta lygyje dirbantį cechą, br'd ar atskirą žmogų” („Plunks- . Asmaigaliu” Nr. 5). Čia, mal norėta pasakyti „galima r gerai, meistriškai, spa: dirbantį cechą”. Kam čia 1 nežmoniškai rašyti? Zm I rodos, niekur nesako: „Ra aukštame lygyje dirbai mergaitę”. Tokio tipo sakinių yra baį daug. Štai kitas pavyzj < „Bendras lygis vargu ar tinkamame aukštyje” („Pluį nos smaigaliu” Nr. 5). Clal. sunku ką ir ištaisyti. „Vienas po kito Išstoja nių, gamyklų kolektyvai”, čia negerai pavartotas ž „išstoja”. Tokiais atvejais; tuvlškal priderėtų sakyti: slrodo, savo meną rodo” fl saviveiklą), „šneka, kalbą B sako, žodį taria, prakalbą « žla, pakalba, pasako ką nfl (apie susirinkimus). Matot, yra gražiausių lietuviškų 1 sakymų, o mes vis !• vertimus, mūsų 1: netinkančius. Jau kuo kuc veiksmažodžiais (ir tokiais | dingais, subtiliais, įvairius j ansus reiškiančiais!) liet j kalba gali pasididžiuoti, standartas, „išstoti” tik dina mūsų kalbą, padaro išraiškingą. (B. d.)
REDKOLEGIJA
LV C
4