uans/Bos scuoencas
Kviečia Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas
vaidina vis didesnį ir didesnį vaidmenį. Dirbti pas mus, Universite te, kalbininkams yra kur; yra ir iš ko pasimokyti. Čia dėsto visi geriausi lietuvių kalbinin kai — profesoriai daktarai J. Kazlauskas, V. Mažiulis, J. Palionis, Z. Zinkevičius, do centai A. Laigonaitė, J. Bal kevičius, J. Kabelka, žymu sis stilistas J. Pikčilingis ir dar daug kitų. Turime moder niausiais prietaisais apsirūpi nusią instrumentinės fonetikos laboratoriją, kurioje rimtus mokslo darbus dirba ne tik dėstytojai, bet ir studentai. Kasmet važiuojame į dialektologines ekspedicijas, kurio se mokomės tirti gyvąją žmo nių kalbą — ne tik mokomės, bet dažnai ir padarome rimtų mokslinių atradimų. Filologijos m. kand. A. GIRDENIS
Šiuo metu Universitete mokosi beveik 15000 stu dentų. Ruošiami 27 specia lybių specialistai. Nuo vy resnių kursų studentai ruo šiami siauresnėms specia lizacijoms. Tokių speciali zacijų Universitete yra 65. (Šiandien pasakojame tik apie kai kurias.) Estetinio lavinimo ka tedroje mokosi daugiau kaip 400 studentų. Jie įgyja antrą — visuomeni nę — specialybę. 1970/71 mokslo metais Universitetas priims į pir mą kursą 2800 žmonių (į dieninį skyrių — 1525, va karinį — 500, neakivaizdi nį — 775). Mieli abiturientai, Uni versitetas kviečia jus! Kviečia tuos, kurie pasiry žę gerai mokytis, savo ak tyvia visuomenine veikla turtinti gražias mūsų tra dicijas.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1970 m. balandžio mėn. 10 d.
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
JŪSŲ LAUKIA IR GIMTOJI KALBA Visi gerai žinom, kokia ver tinga mokslui yra lietuvių kal ba, kad ją studijuoja visuose žymesniuose pasaulio univer sitetuose. Savo garsais ir gra matinėmis formomis ji gana artima indoeuropiečių prokal bei — tai kalbai, iš kurios yra išriedėjusios beveik vi sos dabartinės Europos kal bos. Todėl daugelio kalbų ty rinėtojai yra skyrę mūsų kal bai daug dėmesio. Daug savo kalbą yra tyrinėję ir patys lietuviai. O darbo vis yra ir yra — ir tam darbui reikia vis naujų ir naujų darbinin kų. Vien mūsų puikiųjų mar gųjų tarmių tarmelių tyrimui kiek reikia žmonių. Ir nau jausi kalbos tyrimo metodai
prašyte prašosi pritaikomi: struktūrinės kalbos analizė, instrumentinis garsų tyrimas ir t. t. Beveik nėra vardų ir pavardžių tyrinėtojų. Niekas nėra rimčiau pamėginęs prigydyti mūsų dirvoje tokių modernių kalbos tyrimo būdų, kaip transformacinė gramati ka. Galima sakyti, visai neiš tirtos yra mūsų sakinio into nacijos. Taigi jūsų, abiturientai, lau kia ne tik literatūra, bet ir kalbos mokslas — ypač tų, kurie mokykloje ne tik lite ratūriniais, bet ir matemati niais gabumais pasižymėdavot. Kalbotyra — bene tiks liausias humanitarinis moks las ir, be to, matematika joje
ROMANŲ IR GERMANŲ FILOLOGIJA Fakultete yra anglų kalbos ir literatūros, vokiečių kal bos ir literatūros, o taip pat prancūzų kalbos ir literatū ros specialybės. Svarbiausias mūsų studen tų uždavinys yra gerai iš mokti specialybės kalbą. Tam yra visos sąlygos. Kal bas dėsto patyrę dėstytojai. Daugelis Iš Jų kvallfikavosi Vokietijoje, Anglijoje, Prancū zijoje arba Maskvos ir Lenin grado aukštosiose mokyklose. Šiais laikais kalbų mokosi ne vien tik iš knygų Ir dės tytojų lūpų. Tam yra ir au diovizualiniai kabinetai, aprū pinti magnetofonais, kino aparatūra ir kita technika. Be pagrindinės kalbos stu dentai privalo išmokti dar vieną užsienio kalbą. Vokie čių ir anglų kalbų speciaybės studentams tai antroji germanų kalba, o prancūzų kalbos studentams — antroji romanų kalba. Be to, visi studentai gali papildomai stu dijuoti ir studijuoja Italų, ispanų, švedų, arabų kalbas. Universitete studijuojamos Ir senosios kalbos — lotynų, senoji indų kalba sanskritas, senoji islandų, gotų. Kalbų studijavimas — tai ne vien tik mokymasis kal bėti. Tai Ir [domus mokslas apie kalba — filologiją. Betarpiškai su kalbų studi javimu susijęs literatūros studijavimas. Studentai pra deda nuo literatūros mokslą pagrindų, nuo senosios lite
ratūros ir baigia šiuolaikine literatūra. Giliau besidomin tieji literatūra dalyvauja stu dentų mokslinėje draugijoje. Prie užsienio kalbų katedrų yra ir vertėjų būreliai. Jau ne viena studentų išversta knygutė pasirodė spaudoje. Gerai besimokantieji vo kiečių kalbos Ir literatūros specialybės studentai siunčia mi vienam mėnesiui į gamy binę praktiką [ VDR, o ga būs studentai — visiems me tams. Universitetas privalo pa ruošti ne vien tik gerus sa vo srities žinovus, bet ir tvirtos marksistinės ideologi jos žmones. Štai kodėl toks didelis dėmesys skiriamas visuomeninėms disciplinoms: partijos istorijai, marksisti nei filosofijai, politinei eko nomijai. Tai visiems Universi teto studentams privalomi dalykai. Po penkerių studijų metų musų specialybės studentams suteikiama filologo ir užsie nio kalbos dėstytojo kvalifi kacija. Musų auklėtiniai dės to užsienio kalbas bendro lavinimo ir specialiose vidu rinėse mokyklose. Gabūs stu dentai paliekami dirbti aukš tojoje mokykloje, kur Jie tu ri plačias mokslinio darbo galimybes. Mūsų auklėtiniai gali dirbti ir vertėjo darbą. Fil. m. kand. A. STEPONAVIČIUS Anglų filologijos katedros vedėjas -------x----------------------------------------------
Nr. 12—13 (710—711)
JEI ŽADI STUDIJUOTI LIETUVIŲ LITERATŪRĄ Neketinu agituoti už savo specialybę . Priešingai. Norė čiau nuoširdžiai ir kartu la bai rimtai pasakyti savo jau nam draugui: jei svyruoji, jei turi atsargoj kitų planų, rin kis kitą specialybę! Stok į lie tuvių kalbą ir literatūrą, tik jei iš tikrųjų nėra kito pasi rinkimo. Tai — kūrybinė specialybė. JI reikalauja gal nebūtinai įgimto talento, bet tikros ištikimybės, pasišven timo, o duoda ne taip jau daug. Ji reikalauja idealizmo ir nesiūlo aiškių praktinės naudos perspektyvų. Negalvok, kad lietuvių kal bos ir literatūros specialybė — poetų ir rašytojų kalvė. Būtų, žinoma, gerai, Jei Iš visų lituanistų, kurie rašo eilėraščius (o rašo iš tiesų daugumas), išeitų tikri poe tai, bet deja, taip nėra. Net po vieną iš viso kurso toli gražu ne kasmet tepasitaiko. Blaiviai patikrink savo lite ratūrinės ateities svajonę. Gal daugiau esi pamėgęs sa ve literatūroje, o ne pačią li teratūrą, labiau nekantrauji išspausdinti savo kūrinį, o ne suvokti literatūros žavesio paslaptis. Kuo tada iš tiesų dėtos studijos, kam jos rei kalingos? Esi apsigimęs literatas, bet jei visiškai nemėgsti kalbos
pamokų, neturi polinkio sve timoms kalboms, varqu ar ką tada pasieksi. Tai noriu pabrėžti aš, literatūros, o ne kalbos dėstytojas. Neturė damas kalbos Jausmo, nemo kėsi įvertinti literatūros kūri nio. Be svetimos kalbos liksi eiliniu vidutinioku, „amatinin ku“. Tikiuosi, kad tave ne vis kuo nuųąsdinau. . . Kad tave veda ne atsitiktinis, iš knyqų skaitymo kilęs romantinis su sižavėjimas, o patvaresnis jausmas ir pasiryžimas. Ir bet kuris darbas, kurĮ teks dirbti baiqus studijas, bus įdomus, nes tai bus darbas — pagal specialybę. Nevenqsi tad, Jeiqu teks, nė moky tojo duonos? Kuo qi tapsi, šiandien nie kas neqali pasakyti. Gal ir būsi rašytojas, qal kritikas, redaktorius, kultūros įstaiqų darbuotojas, literatūros mokslininkas, dėstytojas, qal įqysl vėliau ir kitą specialy bę — filosofijos, menotyros, kaip ir tavo vyresnieji drauqai, baigę lituanistiką. . . Pri klausys nuo tavo kūrybingu mo ir išsilavinimo, studijų sėkmės, nuo asmenybės ryš kumo. Doc. D. SAUKA
MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS Mieli abiturientai, jeigu Jūs mėgstate tiksliuosius moks lus ir nebijote darbo, kviečiame pasirinkti vieną iš reika lingiausių dabartiniu metu respublikai ir mūsų šaliai spe cialybių — matematiką. Matematikos pritaikymo sritis nepaprastai išsiplėtė. Ša lia klasikinių matematikos pritaikymo sričių — fizikos, astronomijos, technikos mokslų, į jos pritaikymo sferą pa teko biologija, ekonomika, medicina ir net kalbotyra, mu zika. Šiandien vyksta visų mokslų matematizavimas, mate matika, virsta visų mokslų metodu. Matematikos ir mechanikos fakulteto uždavinys — ruoš ti aukštai kvalifikuotus matematikus respublikos moksli nio tyrimo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms. Norint sėkmingiau įgyvendinti šiuos uždavinius, t. y., kad jaunieji specialistai būtų tinkamiau pasiruošę konkrečiam darbui, mokoma fakultete dviem profiliais: pedagoginiu ir ga mybiniu. Abiejuose profiliuose mokslas trunka 5 metus. Skirtumas tarp profilių nedidelis — skiriasi jie keliais spe cialiais kursais ir praktikomis: gamybininkai atlieka gamy binę praktiką įmonėse arba mokslinio tyrimo įstaigose, o pedagogai pedagoginę praktiką vidurinėse mokyklose. Specialistai pas mus ruošiami atskiromis specializacijomis. Visi studentai po 2,5 metų, po to, kai jie įsisavina ir susi pažįsta su bendromis atitinkamo mokslo žiniomis, su bend rais to mokslo dėsniais, sąvokomis ir taisyklėmis, pasirenka vieną siauresnę to mokslo sritį ir toliau gilina savo žinias
Kaina 2 kp.
tik joje. Matematikos specialybėje yra 7 specializacijos: teorinė kibernetika, tikimybių teorija ir matematinė statis tika, algebra ir skaičių teorija, funkcijų teorija, geometri ja ir topologija, skaičiavimo matematika, taikomoji mate matika. Universitete galima tapti geru matematikos specialistu. Turime naują fakulteto priestatą, geras laboratorijas, aprū pintas sudėtinga modernia aparatūra, skaičiavimo centrą su dviem elektroninėm mašinom „Minsk-22". Fakultete yra turtinga biblioteka, jau nekalbant apie Universiteto centrinę biblioteką, kuri yra turtingiausia respublikoje. Fakultete studentai turi visas sąlygas dalyvauti moksli niame darbe. Prie kiekvienos katedros, kurių fakultete yra keturios (Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos, Matemati nės analizės, Geometrijos, Skaičiavimo matematikos) veikia moksliniai būreliai, kuriuose studentai gilina savo žinias, domisi mokslo ir technikos laimėjimais. Fakultete dirba patys kvalifikuočiausi respublikos mate matikos specialistai — mokslininkai, kurių darbai žinomi ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje: fiz.-mat. m. dr. prof. J. Kubilius (Universiteto Rektorius), fiz.-mat. m. dr. prof. V. Statulevičius, fiz.-mat. m. dr. prof. K. Grincevičius, fiz.-mat. m. dr. prof. A. Naftalevičius, fiz.-mat. m. dr. Š. Strelicas, prof. P. Katilius, ir kt. Universiteto mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su stambiausiomis šalies mokslo įstaigomis, su žymiausiais mokslininkais.
PyccKKii ji3biK BMJIbHIOCCHMM TOCyflapCTBCHHblM yHMBepCMTeT TOTObht cneųnanMCTOB no pycchoh 4>mionorHM, npeno.uaBaTejien pyccKoro sobiKa h pyccKOK JiMTepaTypbi. HaLun CTyneHTb! OTfleneHnn pycCKOrO H3blKa M JiMTepaTypbi b TeneHMe 5 JieT 3HaKOMflTCn co BceMH aTanaMM pa3BMTMn JiMTepaTypbi m H3biKa, ocsambblot TeopeTMHecHMe m 4>MJlOCO<t)CKMe OCHOBbl JlHTepaTypOBefleHMH M H3blKO3Hahmh, oB/iafleBaiOT npaKTMHeCKMMM 3H3HHPMH H3H B OČJiacTM pyccKoro H3biHa, tsk m b aHanM3e xyAowecTBeHHbix npoM3BefleHMM. Hapnfly c oSu^MMM KypcaMM no mcTopHM JiMTepaTypbi m no JlMHTBMCTMKe CTyfleHTbl cjiyujaiOT JieKųMM no cneųHypcaM, rjąe yrjiyūjmiOT cbom 3H3HMH no pyCCKOMy H3blKy m pyccKOM jiMTepaType. YHMBepcMTeT flaeT ujmpo ny K) pa3HOCTopoHHyio noflroTOBKy no pyccHOM $ m ji o ji otmm: no wejiaHMio m h»kjioh> HOCTAM CTyfleHTOB, ohm cneųMaji M3M py tOTCfl no coBpeMeHHOMy H3biKy, ero mcto-
h
JiHTepaTypa
pMM H AMaJieKTOJIOTMM, APY* rMe GojibLue bhmm3Hmfi yaeJiniOT M3yMeHMK> JiMTepaTypbi M CįjOJIbKJlOpa, CTaHOBHTCH JiMTepaTypoBeaaMM. MHorne H a LB M BbinyCKHMKM M3BeCTHbi b pecnyČjiMKe m 3a npeAejiaMM. Ho ocHOBHan Hauia 3 a a a m a — noflroTOBKa BbicoHOKBaJiM<t)MijMpoBaHHbix npenoflaBaTeJieM pyccKoro n3biKa m JiMTepaTypbi rjui cpeflHMX LB KO JI J1MTOBCKOM CCP. BbiTb yHMTejieM — sto He TOJlbKO MMeTb flOCTaTOM'HO 3H3HMM B OČJiaCTM -A3blKa H JiMTepaTypbi m yMeTb BecTH ypOKM B COOTBeTCTBMM C nporaMMOM m coBpeivieHHbiMH MeTOAMHeCKMMM TpeŪOBaHHflMM. Bcen CMCTeMOM yHMBepCMLTCKOro OŪpa3OBaHMH Mbl CTpeMMMCB BOCnMTaTb B H3UJMX CTyfleHTaX MapKCMCTCKOe MMpOBO33peHMe, UJMpOKMM B3rJlHfl Ha WM3Hb M MejiOBena, TOMHbie 3HaHMA h o6iųy>o BbicoKyio HyjibTypy.
3aBe/iyioLHHtt Ka^e^poft AOųeHT, KaHflMJĮaT CjjHJIOJIOrMHeCKHK HayK
H. K. MHTPOnOJIbCKAH.
Įdomiai ir kultūringai praleidžia studentai savo - laisva laikį. Mėgstantieji sportą dalyvauja įvairiuose fakulteto ir Universiteto sporto kolektyvuose, kas mėgsta meną, muzi ką, dalyvauja Universiteto ansamblyje, akademiniame chore, dūdų orkestre, dramos ratelyje ir t. t. Ypač linksmai ir turiningai studentai praleidžia žiemos bei vasaros atos togas. Ypač puikiai mūsų fakulteto studentai organizuoja vasa ros darbo ir poilsio stovyklas kolūkiuose , tarybiniuose ūkiuose ir kt. Malonu keliauti po respubliką, matyti gražius pastatus su užrašais „Statė VVU studentai", „Statė VVU Matematikos ir mechanikos fakulteto studentai". Komjaunimo organizacija ne tik rūpinasi studentų laisva laikiu, bet ieško efektyviausių metodų, įgalinančių veiks mingiau skatinti studentų žinių troškimą pasirinktai specia lybei, skiepyti jaunimui kūrybinę pažiūrą į mokslą ir gamy bą, aukštas moralines savybes. Ypač aktyviai dirba komjau nimo organizacija šiais jubiliejiniais metais. Gerai besimokantieji studentai gyvena bendrabučiuose, gauna valstybės skiriamas stipendijas. Sąlygos tapti geru specialistu yra, tačiau šių sąlygų, žino ma, nepakanka. Svarbiausia sąlyga — darbas. Dirbti reikia daug, be darbo negalima pasiekti mokslo viršūnių, be darbo iš viso nieko negalima pasiekti. Taigi, būsimo matematiko laukia labai įdomus, kūrybinis, ryžto ir energijos reikalaująs darbas. Doc. A. RAUDELIUNAS Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas
2 psl.
TARYBINIS STUDHsiTAS
FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS
BUHALTERINĖ APSKAITA Nūdienos buhalterio darbas — ne skaitytuvais barškinti. Dabar buhalteris — gamybos, apskaitos ir kontrolės organi zatorius. Pati apskaita vis la biau mechanizuojama: panau dojamos sudėtingos ir net elektroninės skaičiavimo ma šinos. Dabar buhalteris vietoje „juodo" techniško apskaitos darbo analizuoja įmonės ūki nę veiklą, ieško būdų ir priemonių atskirų įmonės grandžių darbui pagerinti. Buhalteris yra ne tik socialis tinės nuosavybės panaudoji mo kontrolierius, bet ir vienas iš gamybos vadovų. Štai dėl to ši profesija šiandien yra labai vertinama.
Buhalterinės apskaitos spe cialybės studentai be discipli nų, kurias studijuoja visų kursų ekonomikos specialybių studentai, mokomi naudotis sudėtinga skaičiavimo techni ka, jos pritaikymu apskaitoje, planavime ir analizėje. Štai kodėl, baigus mokslą, buhalte rinės apskaitos specialistams suteikiama ekonomisto kvali fikacija ir jie dirba ne tik liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, susivie nijimų ii_ firmų buhalteriais, bet ir ekonomistais, planuoto jais ir kt. Gerų ir aukštos kvalifikacijos buhalterių rei kalauja įvairios kultūros ir mokslo įstaigos, jie gali dirbti taip pat statybos, žemės ūkio,
komunalinio ūkio, buitinio ap tarnavimo ir kitose organiza cijose. Todėl priėmimas j bu halterinės apskaitos specialy bę paskutiniaisiais metais pa didėjo. Dabar buhalterio spe cialybę galima įgyti dieninia me, vakariniame ir neakivaiz diniame skyriuose. Buhalterių su aukštuoju mokslu mūsų respublikoje dar nepakanka. Iš viso respubli koje (be biudžetinių organiza cijų) dirba 25100 buhalterių, jų tarpe tik 378 buhalteriai arba 1,5 proc. su aukštuoju mokslu. Tad, pasirinkdami sa vo gyvenimo profesiją, pagal vokite ir apie šią įdomią ir labai reikalingą specialybę. E. doc. p. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas
EKONOMIKOS FAKULTETAS STUDIJŲ OBJEKTAS — DARBAS
Mūsų respublikos liaudies ūkiui reikia daug darbo eko nomikos specialistų. 1960— 1970 mokslo metais Univer siteto dieniniame, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuje šios specialybės mokėsi 526 studentai. Svarbiausias darbo ekono mikos specialybės studentų studijų objektas yra darbas PREKYBOS FAKULTETAS ir visuomeninis jo organizavi mas. PREKYBOS EKONOMIKA Šiuo metu, ruošiant darbo ekonomikos, specialistus, ypač Prekyba — labai svarbi stambių parduotuvių ir visuo didelis dėmesys skiriamas liaudies STUDIJUOKIME EKONOMINĘ KIBERNETIKĄ ūkio šaka. Pateikda meninio maitinimo įmonių va gamybos ir mokslinio dar ma pramonėje ir žemės ūkyje dovais, jų pavaduotojais, pia- ūkiniame, kaip ir bendrai ekonominės kibernetikos spe mą, racionalų gamybinių jėgų bo organizavimo discipli socialiniame gyvenime, ne tik cialistus, gerai žinančius eko išdėstymą ir pan. Įmonės, noms, jie plačiai studijuoja pagamintas prekes vartoto navimo-ekonomikos ir ktžmogaus siekimai gali būti nomiką, taikomąją matemati ekonominės laboratorijos, gamybos valdymą, darbo or jams, ji susieja gamybą s„ skyrių viršininkais, vyr. eko įvairūs, bet ir jų realizavimo ką, šiuolaikinę skaičiavimo skaičiavimo centrai, ministe ganizavimą, darbo sociologi vartojimu. Siekdamos sėkmin nomistais ir t. t. Nemaža dalis absolventų priemonės yra labai skirtin techniką. rijos — tai ekonomisto kiber- ją, darbo fiziologiją, darbo gai atlikti šią savo funkciją, gos, todėl susiduriame su ga Ekonominės kibernetikos netiko busimoji darbovietė. psichologiją. Be to pateikiama prekybos organizacijos ir dirba prekybos valdymo or na sudėtinga situacija: kaip iš specialistas — tai aukštos eru Visur, kur reikalingi detalūs nemaža žinių apie pramonės įmonės nagrinėja gyventojų ganuose (Prekybos ministeri joje, prekybos valdybose), daugybės galimų sprendimų dicijos ekonomistas, turintis ekonominiai apskaičiavimai, įmonių organizavimą, planavi paklausą prekėms. Sprendžiant visus šiuos už prekybai kadrus ruošiančiuo prijmtį geriausią... Būtent gerą matematinį pasiruošimą. gili analitinė mintis, gali dirb mą, ūkinės veiklos analizę, davinius ypač svarbus vaid se technikumuose bei mokyk tokių problemų nagrinėjimui Jis matematinių simbolių ir ti ekonominės kibernetikos finansus. Jenka aukštos kvalifika lose, mokslinio tyrimo įstai ir atsirado ekonominės kiber formulių kalba sugeba pa specialistai. Diplomuoti darbo ekonomi muo cijos prekybos specialistams gose ir kt. netikos mokslai, o raciona žvelgti į visas šiuolaikinio kos specialistai sėkmingai dir — prekybos ekonomistams. Doc. A. PAJUODIS liausio sprendimo ieškojimas ūkinio gyvenimo problemas: Ekon. m. kand. ba darbo ir darbo užmokesčio Pagrindinė mūsų absolventų Prekybos ekonomikos, S. MARTIŠIUS skyriuose, darbo mokslinio pareikalavo pradėti ruošti ir gamybos efektyvumo didinikatedros vedėjas organizavimo laboratorijose, dalis dirba organizacijų bei FINANSAI IR KREDITAS darbo normavimo biuruose, rių viršininkais, o vėliau ir MATERIALINIO APRŪPINIMO konstravimo biu Paskaitose, pratybose bei dus, darbo organizavimą įmo įmonių vadovais. Jie taip pat institutuose, ruose, laboratorijose. EKONOMIKA seminaruose busimieji finan nėse ir kitas svarbias discipli gali sėkmingai dirbti įmonių Praktika rodo, kad darbo sų ir kredito specialistai na nas. Todėl mūsų universitete, planavimo skyriuose bei liau ekonomikos srityje sėkmin Išmokti racionaliai organi pabuvoti ir komercinėse ko grinėja aktualias mūsų šalies be finansininkų ir kreditinin- dies ūkio planavimo įstaigose. giau dirba tie abiejų lyčių ekonomikos bei pasaulinio kų, ruošiami ir pramonės fi Baigę kredito specializaciją, jaunuoliai, kurie mėgsta or zuoti ir planuoti produkcijos mandiruotėse. tiekimo ir realizavimo proce Veikla gana plati. Mate ūkio problemas. Atlikdami gi nansų specialistai. studentai skiriami dirbti į ganizacinį analitinio pobū są, t. y. tvarkyti gamybos rialinis aprūpinimas apima ne gamybinę praktiką finansų bei Baigę finansų specializaciją, TSRS Valstybinio banko ir džio darbą. priemonių paskirstymo ir cir tik pramonę, bet ir žemės bankų įstaigose ir įmonėse, studentai skiriami dirbti į fi Statybos banko įstaigas. K. VYŠNIAUSKAS kuliacijos sferas, yra be galo ūkį, statybą, transportą, ry studentai — praktikantai pra nansų centrines bei vietines Jaunieji finansų ir kredito Darbo ekonomikos sudėtingas dalykas. šius, energetiką ir kt. liau deda jau savarankiškai dirbti įstaigas ir kitų centrinių žiny specialistai per paskirstymą katedros vedėjas ūkio šakas. Ši specialy finansininko bei kreditininko bų finansų aparatą, o baigę kuo lengviausiai įdarbinami. Materialinio aprūpinimo dies yra daugiau rekomenduo darbą, kuris toli gražu ne pramonės finansų specializa Tai geriausiai rodo, kaip šie PRAMONES planavimas specialybė kaip tik ir ruošia bė tina vyrams, nors nemaža toks jau sausas, kaip kad ciją — į pramonės įmones bei specialistai yra reikalingi. šios srities specialistus. veiklos sričių yra pasireikšti daugelis gal jį įsivaizduoja. kitas ūkines organizacijas. Fi Kviečiame jaunuosius draugus Pramonės planavimo spe Jie daugiau turi reikalo ir merginoms. Teikdami bei kaupdami lėšas nansų sistemoje dirbantys ir drauges pasirinkti taip rei cialistai ruošiami pramonės su pramoninėmis medžiago J. STANKEVIČIUS finansininkai ir kreditininkai specialistai finansuoja įmones kalingas mūsų liaudies ūkiui įmonių gamybos ir ūkinės mis, įvairiausiais įrengimais Mat.-techn. aprūp. įneša savo apčiuopiamą indėlį bei žinybas, kontroliuoja jų pramonės finansų, finansų ar veiklos organizavimui ir pla ir mašinomis, dažnai tenka katedras vedėjas. į spartesnį mūsų krašto vysty ūkinę ir finansinę veiklą. ba kredito specialybes. navimui. Greta bendrų daly mąsi. Neatsitiktinai finansų ir Dirbantys liaudies ūkio šako kų studentai studijuoja tech PUIKIU PREKIŲ ŽINOVU TAPSI kredito specialistas taip pat se finansininkai tvarko įmoProf. dr. A. ŽILĖNAS nologijos ir energetikos pa studijuoja, pavyzdžiui, pra nių finansus. Jie gali būti Finansų ir kredito grindus, matematinius meto įstojęs į prekių mokslo ir prekių žinovais, parduotuvių katedros vedėjas dus, pramonės ekonomiką, prekybos organizavimo spe vedėjais bei jų pavaduoto monės technologijos pagrin- skiriami įmonių finansų skyįmonių veiklos planavimą ir cialybę. Prekių žinovas — jais, stambių parduotuvių organizavimą, tyrinėja ūki tai prekių kokybės inžinierius sekcijų vedėjais. Dalis absol VIENA IŠ NAUJAUSIŲ kyti ir organizuoti įvairių nės veiklos analizės metodus, ir prekybos organizatorius. ventų dirba pramonės įmonių Tai ekonominės informaci visuomeninių mokslų discipli uždavinių sprendimo ir skai- klauso pramonės finansų ir Gali pasirinkti maisto prekių realizavimo skyriuose. Kai aukštąją matematiką, čiavimų procesus. Jie mokosi kredito dalykų, atlieka prak mokslo ir prekybos organiza kurie absolventai dėsto pre jos mechanizuoto apdorojimo nas, organizavimo specialybė. Kas skaičiavimo mašinas, ekono sudarinėti informacijos apdo tiką pramonės įmonėse. vimo arba pramonės prekių kybos bei kooperatiniuose tai per specialybė, kokią pro minės informacijos mašininio rojimo mechanizavimo ir au Baigusieji šią specialybę mokslo ir prekybos organiza technikumuose ir prekybos fesiją gali įsigyti šios specia apdorojimo projektavimą, al- tomatizavimo projektus ir skiriami įmonių, žinybų, eko vimo specializaciją. mokyklose. lybės studentai? goritmizavimą, elektrotechni dirbti pagal juos skaičiavimo nominių laboratorijų ekono Prekių žinovais šiuo metu Teks studijuoti ne tik eko Ekonominė informacija yra ką, elektroniką, ekonominę stotyse ir centruose. mistais. įgiję patirties, gali nomines, bet ir tiksliųjų dirba daug moterų ir merginų, duomenys, žinios apie įmonės kibernetiką, ekonominių in Baigusiems šią specialybę būti skiriami atsakingais va mokslų disciplinas — chemi todėl ir į šią specialybę sto ar organizacijos gamybinį formacinių procesų matemati suteikiama inžinieriaus eko dovais. ją, fiziką, mikrobiologiją. Pa ja daug merginų. Tačiau, sta procesą, ūkinę veiklą, tos nį modeliavimą, inžinerinę nomisto kvalifikacija. Jaunie Jaunimą, kuriam įdomu, grindinės specialybės discip tybos metalo, elektros, radijo veiklos rezultatus ir pan. In grafiką, o taip pat konkrečio ji specialistai skiriami dirbti kaip taisyklingai organizuoti linos — maisto arba pramo ir kai kurių kitų prekių gru formacijos apdorojimo specia sios ekonomikos disciplinas: į projektavimo ir konstravi gamybą, taupyti produkciją, nės prekių mokslas, o taip pat pių žinovais labiau tinka vy listai sprendžia klausimus, liaudies ūkio planavimą, ap mo orgaflizacijas, mokslinio geriausiai tenkinančią visuo prekybos organizavimas., rai. Baigusiems šią specialy kaip panaudoti „protingas" skaitą, statistiką ir pan. Svar tyrimo įstaigas, skaičiavimo menės poreikius, Pramonės Mokslas tęsis 4 metus. bę atsiveria geros darbo per mašinas įmonių bei organiza biausias dėmesys skiriamas centrus, skaičiavimo stotis ir ekonomikos katedra kviečia Šios specialybės absolventai spektyvos. cijų ekonominės informacijos ekonominės informacijos ap kitas įmones bei organizaci studijuoti šią specialybę. dirba prekybos organizacijų, apdorojimui. Doc. J. PRIČINAUSKAS dorojimo studijoms. Informa jas. Doc. J. PAULIUKONIS didmeninės prekybos bazių, Studentai, pasirinkę šią spe cijos apdorojimo specialistai Prekių mokslo katedros Ekon. m. kand. Pramonės ekonomikos mažmeninės prekybos įmonių vedėjas cialybę, studijuoja bendras turi išmokti, kaip reikia, tvarL. SIMANAUSKAS katedros vedėjas vyriausiais ir vyresniaisiais ■—— —
TEISES FAKULTETAS EISĖS fakultetas yra vie nas seniausių Universi tete. Jis veikia nuo 1644 m. Tai vienintelė mūsų res publikoje mokymo įstaiga, ruošianti kvalifikuotus teisi ninkus. Baigusieji Teisės fa kultetą dirba teisėjais, pro kurorais, tardytojais, advoka tais, notarais, valstybinio ir žinybinio arbitražo arbitrais, atsakingais valstybės ir vi suomeninių organizacijų apa rato darbuotojais. Dabar ypač daug reikalaujama juriskon sultų, kurie dirba įmonių ir įstaigų juridinėje tarnyboje, o taip pat žemės ūkio organiza cijose. Teisės fakultete yra dieni nis, vakarinis ir neakivaizdi
T
■;
nis skyriai. Į dieninio skyriaus I kursą priimsime 75 asmenis turinčius, kaip taisyklė, ne mažiau kaip dvejų metų prak tinio darbo stažą arba atlikę sius būtinąją tarnybą Tarybi nėje Armijoje. Į vakarinio skyriaus I kursą priimama 50 asmenų, o į neakivaizdinį sky rių — 125. Mokslas dieninia me skyriuje trunka 5 metus, vakariniame ir neakivaizdi niame skyriuose — 6 metus. Dieninio skyriaus studentai nuo III kurso, o vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus stu dentai nuo IV kurso suskirsto mi į grupes pagal specializa ciją (teismo ir prokuratūros, ūkinių organizacijų juridinės tarnybos ir valstybinio valdy
mo) ir giliau studijuoja tas disciplinas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busima jame praktiniame darbe. Pra ėję pagrindines disciplinas, studentai atlieka gamybinę praktiką, kuri dieninio sky riaus studentams trunka apie 4 mėnesius, o vakarinio ir ne akivaizdinio skyrių studen tams — trumpiau. Be to, dar tebestudijuodami, jie dirba visuomeniniais prokurorų ir tardytojų padėjėjais, šefuoja milicijos žinioje esančius vai kų kambarius ir pan. Pokario metais fakultetas paruošė apie 1700 aukštai kvalifikuotų teisininkų, kurių dalis dabartiniu metu dirba labai atsakingą valstybinį darbą. Čia būtų galima pa minėti mūsų fakulteto absol ventus LKP CK skyrių vedė
jus P. Mišutį ir A. Kairelį, LTSR Aukščiausiojo teismo pirmininką, teisės mokslų kandidatą A. Liką, Juridinės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos pirmininką V. Deksnį, Teismo ekspertizės moksli nio tyrimo instituto direkto rių A. Čepą ir eilę kitų žymių respublikos teisininkų. Tarybinio teisininko specia lybė — svarbi ir garbinga ko votojo už socialistinį teisėtu mą specialybė. Ji reikalauja ne tik gero teorinio pasiruoši mo, bet ir aukštų moralinių savybių, daug sunkaus ir kruopštaus darbo. Doc. P. KURIS Teisės fak. dekanas
NUOTRAUKOJE: busimieji teisininkai kriminalistikos ka binete.
TARYBINIS STUDENTAS 1^— IZIKOS fakultetas, atsi žvelgdamas į respubli kos mokslo ir gamybos poreikius, o taip pat į esamų Universitete bazę, ruošia 5 specializacijų fizikus: teori nės fizikos, puslaidininkių fizi kos, optikos ir spektroskopi jos, radiofizikos ir astrofizi kos. Nuo sekančių metų nu matyta pradėti ruošti dar ir elektronikos specialybės stu dentus. Fakultete dirba visi žy miausieji respublikos fizikai, kaip LTSR nusipelnę mokslo veikėjai, LTSR MA akademi kai profesoriai A. Jucys, P. Brazdžiūnas (LTSR Fizikų draugijos pirmininkas) J. Po žėla, J. Viščakas, A. Bolotinas, V. Sugurovas, A. Bandzaitis, docentai H. Horodničius, H. Jonaitis, M. Mikalkevičius, A. Širvaitis, V. Mic
F
3 psL
FIZIKOS FAKULTETAS kevičius, J. Grigas ir visa eilė kitų. Daugiau kaip 70 proc. dėstytojų turi mokslinius laipsnius bei vardus. Fakulte te yra puikios specialių dis ciplinų laboratorijos; pus laidininkių fizikos, radio elektronikos, SAD elektroni kos. Jos pripažintos geriau siomis Tarybų Sąjungoje ir net socialistinių šalių tarpe. Visa tai leidžia paruošti gerus specialistus fizikus. Fakultetą baigusius specialistus mielai priima į aspirantūrą Maskvos ir Leningrado univejsitetai — stambiausi mokslo centrai, noriai priima į darbą įvairios įmonės ir fabrikai. Universi tetas turi galimybę gerai besi mokančius vyresnių kursų studentus pasiųsti mokytis į
PUSLAIDININKIAI Puslaidininkių fizikos ka tedra šiais metais švenčia dar tik pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Vadovaujant prof. J. Viščakui šioje katedroje su sikūrė žinoma ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje fi zikų mokykla, išsiskirianti iš ilginio fotolaidumo dėsningu mų tyrinėjimais. Nuo pat įkūrimo katedra ruošia pus laidininkių fizikos specializa cijos studentus (kasmet jų ruošiama apie 30). Baigę šią specializaciją, jaunieji spe cialistai sėkmingai dirba aukštosiose mokyklose (Uni versitete, Politechnikos insti tute), Mokslų akademijos ir
šiuolaikiniuose tyrimo institu tuose, įmonių laboratorijose. Puslaidininkių specializaciją pasirinkę studentai įvaldo puslaidininkinių medžiagų ir prietaisų gamybos technolo giją, išmoksta juos konstruoti ir panaudoti elektroninėse schemose bei įvairiose techni kos srityse. Didžiausias dėmesys Puslai dininkių fizikos katedroje ski riamas gerų fizikų eksperi mentatorių ruošimui, bet tai nereiškia, kad apleidžiamas teorijos baras. Studentai, no rintieji save pašvęsti fiziko teoretiko darbui puslaidinin kių (kietų kūnų) fizikos srity-
TURIME NAUJŲ IDĖJŲ Mūsų Universitete, viena me seniausių Tarybų Sąjungo je, Teorinės fizikos katedra susiformavo pokario metais. Tuoj po karo katedroje dirbo tik vienas darbuotojas — ka tedros vedėjas prof. A. Jucys. Dabar katedroje turime ketu ris profesorius ir du docen tus. ' Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad katedros darbuotojai išsi skirstę įvairiausiomis krypti mis ir nebendrauja tarpusa vyje. Bet taip tik atrodo. Vi sus mus vienija matematinių
metodų panašumas, su kuriais visi susipažinome, studijuo dami atomo teoriją. Bet dar labiau mus vienija begalinė meilė fizikai, noras pažinti tai, kas nežinoma, gauti nau jų rezultatų, kurie dar labiau pakeltų mūsų Vilniaus Alma Mater prestižą. Mūsų kated ra turi naujų idėjų, kurias įgyvendinti kviečiame ir šių metų abiturientus.
V. ŠUGUROVAS Teorinės fizikos katedros profesorius
ISTORIJOS FAKULTETAS
GYVENIMO MOKYTOJA Šiandieną nerasime tokio Lietuvos kampelio, kur nesu tiktume istoriko, baigusio mū sų universitetą. Jo auklėtiniai dirba mokslinio tyrimo įstai gose, aukštosiose mokyklose, technikumuose, vidurinėse mokyklose, muziejuose, ar chyvuose, dalyvauja moksli nėse archeologinėse ir etno grafinėse ekspedicijose. Žino mi ne tik mūsų respublikoje, bet ir už jos ribų istorikai R. Volkaitė-Kulikauskienė, J. Jurginis, V. Merkys, M. Ju čas, A. Tautavičius ir daugelis kitų baigė Vilniaus universi tetą ir įgijo šią specialybę. Universitete yra TSRS isto rijos, Lietuvos TSR istorijos, Visuotinės istorijos ir archy vistikos specializacijos. Be to, Universitetas ruošia kvali fikuotus archeologus, etnogra
fus, istorikus-restauratorius. Čia busimieji specialistai gau na žinių iš paleografijos, isto riografijos, archyvistikos, šal tinių mokslo, numizmatikos ir kitų pagalbinių ir specialiųjų istorijos disciplinų. Paskaitas studentams skaito patyrę pe dagogai, geri savo dalyko ži novai profesoriai J. Jurginis, K. Navickas, P. Dundulienė, B. Dundulis, docentai R. Krutulytė, J. Galvydis, S. Lazut ka, P. Kulikauskas ir kt. Kai kuriuos specialiuosius kursus skaito kviečiami iš šalies spe cialistai. Mums reikia gabių, mylin čių istoriją, bet kartu ir darbščių, nebijančių sunkumų žmonių. Doc. J. DOBROVOLSKAS Lietuvos TSR istorijos katedros vedėjas
užsienį. Pvz., pernai buvo pa siųstas į Vengrijos Liaudies Respubliką 1 studentas, o į VDR — 2 studentai. Šiais metais taip pat važiuos ten. Kiekvienais metais 15—20 studentų atlieka gamybinę praktiką Prahos universitete (Čekoslovakijos SR). Šiemet numatoma dar vieną grupę pasiųsti į Liublino universite tą (Lenkijos LR). Fakultete ne tik studijuoja ma literatūra, t. y. ne tik kaupiama informacija, žinios, bet ir pratinama eksperimen tuoti, ugdomi praktinio darbo įgūdžiai. Čia tenka daug lai ko skirti laboratoriniams dar bams, daugumoje kursiniai ir diplominiai darbai yra eks perimentiniai ir tiriamojo po-
je, yra ruošiami pagal specia lią programą, jiems sudaro mos sąlygos baigti studijas geriausiose Tarybų Sąjungos teoretikų mokyklose. Labai svarbi studijų dalis — mokslinis darbas laborato rijose, savarankiškas studento skverbimasis j puslaidininkių fizikos paslaptis. Su šio darbo įgūdžiais studentai susipažįsta Studentų mokslinės draugijos (SMD) būrelyje, o eksperi mentinį tiriamąjį darbą atlie ka vadovaujami katedros ar Puslaidininkių fizikos proble minės laboratorijos bendra darbių.
E. doc. p. J. VAITKUS
ClA RASITE DIRVĄ SAVO VEIKLAI Optika — mokslas apie šviesą — yra glaudžiai susi jusi su kitais fizikos sky riais, ypač su atomo fizika bei elektra. Todėl kai kuriuose naujuose fizikos vadovėliuose optikos skyrius atkeliamas arčiau: Jis seka tuojau po me chanikos. Šiuolaikinė atomų ir molekulių struktūros teo rija atsirado spektroskopijos pasiekimų dėka. Daugelis techninių matavimų nebūtų galimi be optinių metodų pri taikymo. Fotografija, kinas, televizija įgijo kasdienini bui tini panaudojimą. Galvojama, kad naujausių galingų švie sos šaltinių-lazerlų pagalba (Nukelta j 4 psl.)
šiuolaikinių mokslo proble mų tarpe svarbią vietą už ima spaudiniuose esančios in formacijos racionalaus vi suomeninio panaudojimo problema. žmonija skęsta spaudinių jūroje, Joje vis sunkiau orientuotis. Vien tik Tarybų Sąjungoje kasmet iš leidžiama 70.000 — 80.000 pa vadinimų knygų, neskaitant periodinių ir kitų leidinių. Visuomenės žvilgsnis vis Įsakmiau krypsta Į „knygi nių resursų panaudoijmo in žinierius“, į bibliotekininkus. Jie pradėti rengti beveik vi sose pasaulio šalyse, geriau siuose universitetuose. Tary bų Sąjungoje bibliotekininkai rengiami 21 aukštojoje ir 103 vidurinėse specialiosiose mo kyklose. Pasaulyje išleidžia ma apie 1000 žurnalų, nagri nėjančių bibliotekininkystės problemas. Bibliotekų darbo ginkluotėn mobilizuojama naujausia technika — mikrofotografija, elektroreprografiJa, telekomunikacijų priemo nės bei elektrinės skaičiavi mo mašinos. Bibliotekininkystės speciaivho Universitete įvesta 1949 metais. Šiuo metu vei kia stacionarinis, neakivaiz dinis ir vakarinis (Kaune) skyriai. Jau paruoštas nema
JEI DOMITĖS PSICHOLOGIJA Šiemet jau antrą kartą po ilgesnės pertraukos Universi tetas priims norinčius studi juoti psichologiją. Jos žinios dabar vis plačiau pritaiko mos įvairiose veiklos srityse, ir psichologas laukiamas ne tik mokykloje, bet ir įmonė je, konstravimo biure, admi nistracinėje įstaigoje. Štai vienas paprastas pavyzdėlis. Visi žinome, kad susirinkimų metu yra kalbėtojų, kurie šneka ilgai ir neturiningai. Nustatyto reglamento jie ne
silaiko. Grupei inžinierių buvo pavesta sukonstruoti prietaisą, kuris primintų kalbėtojui, kad jam skirtas laikas baigiasi. Inžinieriai paruošė keletą to kio signalizatoriaus variantų. Tačiau kilo klausimas, kuris jų geriausiai atliks savo pas kirtį. Inžinieriai atėjo į Uni versitetą — jiems reikėjo psichologo pagalbos. šiuo metu yra konstruojama daug sudėtingų įrengimų, ir jų darbas priklausys nuo to, kaip jie bus suderinti su
žmogaus psichinės veiklos galimybėmis. Darbininko dar bo sėkmė taip pat priklauso nuo to, kiek šis darbas atitin ka jo sugebėjimus. Būna ir taip, kad žmogus visai tinka tam darbui, bet įvairūs aplin kiniai reiškiniai nuolat ati traukia jo dėmesį, neleidžia susikaupti, o dėl to sumažėja jo darbingumas. Kokios sąly gos užtikrina normalią žmo gaus psichikos veiklą, nuo kurios priklauso ir jo darbo rezultatai, pasakyti turi psi
būdžio, t. y. diplominiame darbe reikalaujama, kad re zultatas būtų naujas, nežino mas mokslui. Norint jį gau ti, reikia susipažinti su li teratūra (sužinoti, kas jau žinoma tuo klausimu), susimontuoti aparatūrą darbui ir atlikti įvairius matavimus. Vadinasi, reikia nemažai įdėti darbo. Bet darbas teikia ir malonumo. Iš tiesų, malonu, kai po ilgo ir sunkaus darbo gauni rezultatą, kurio dar mokslas nežinojo, tegu ir ne stulbinantį rezultatą, tegu ir ne taip jau svarbų, bet naują. Kviečiu visus, kas mėgsta fi ziką, nori studijuoti ją ir ne bijo darbo, į Fizikos fakultetą
SUPERAUKŠTI DAŽNUMAI
Pasitelkęs radiją ir televizi ją, žmogus šiandieną bet ku rioje žemės rutulio vietoje gali pasinaudoti didžiausiais žmonijos mokslo ir kultūros pasiekimais, sužinoti apie įvykius pasaulyje, skleidžia mas priešakines idėjas. V. Le ninas yra pasakęs, kad radi jas yra laikraštis be popie riaus, kuriam nebus nuotolių. Tačiau vis didėjančio in formacijos srauto perdavimą radijo bangomis riboja įprastinių ryšių linijų perne lyg didelis apkrovimas. Todėl iškilo reikalas įsisa vinti naujus radijo bangų dia pazonus, visų pirma, superaukštų dažnumų diapazoną Doc. V. KYBARTAS (SAD). Superaukštų dažnumų Fizikos fakulteto bangomis galima tuo pat lai dekanas ku perduoti tūkstančius kar tų daugiau radijo bei televi zijos laidų. Superaukštų dažnumų vir LAZERIAI pesių sukūrimas, jų stiprini SENAJAME mas ir valdymas, plačiajuos čių ryšių linijų sudarymas, UNIVERSITETE naudojant bangolaidžius, ry palydovus ir kt., yra Mūsų Universiteto fizikai šių savo eksperimentuose laze viena svarbiausių radiofizikos rius pradėjo naudoti Jau ga Ra na seniai. Vadovaujant prof. problemų. Universiteto J. Viščakui ir doc. J. Vaitkui, diofizikos katedros kolektyvas 1965 m. buvo atlikti pirmie seniai dirba šioje srityje. Ka ji fotollumlnescencljos tyri tedros mokslinės laboratorijos mai, švitinant puslaidininkius aprūpintos naujausia super neodimo lazeriu. Viena iš daugelio Įdomių aukštų dažnumų aparatūra: lazerinės fizikos problemų — generatoriais, matavimo prie perderinamų lazerių tyrimas ir panaudojimas. Perderina taisais, bangolaidžiais. Teoriš mų lazerių pritaikymas me kai nagrinėjami superaukštų džiagų tyrimams leis fizi dažnumų radijo bangų sklidi kams dar giliau prasiskverb kuriose sistemose ti 1 kietų kūnų ir skysčių mo kai struktūros paslaptis, o che mikams ir biochemikams — Įgyvendinti kryptingas reak cijas Ir, gal būt, kryptingai paveikti genetinę informaciją, esančią chromosomose. Perderlnaml lazeriai Jau veikla prieš metus Įsikūrusioje prie Radiofizikos katedros laze rinės fizikos laboratorijoje. Čia dirba lazerinės srities specialistai — flz.-mat. m. kand. R. Rakauskas, vyr. dėst. E. Maldutis, studentai V. Kabelka, V. Mačiulis ir kt. Sprendžiamų problemų ratas apima supertrumpų lazerių šviesos impulsų žadinimą Ir Jų taikymą, kristalų ribinių parametrų tyrimą, naujų me džiagų lazeriams paieškas. Tikėsimės, kad šios ir kitos nemažiau Įdomios problemos, sprendžiamos Fizikos fakulte te susilauks entuziastingo jaunųjų fizikų palaikymo. A. PISKARSKAS Fiz.-mat. m. kand.
klausimai. Be to tiriama SAD radijo bangų sąveika su pus laidininkiais, dielektrikais ir segnetoelektrikais. Tokių tyri mų duomenys panaudojami, kuriant naujus elektroninius superaukštų dažnumų prietai sus. Studentams skaitomi spe cialūs SAD elektronikos Tr elektrodinamikos kursai, vei kia mokomoji SAD elektroni kos ir technikos laboratorija, kurioje studentai susipažįsta su SAD virpesių generavimo, stiprinimo, sklidimo bangolai džiais ir praktinio panaudoji mo klausimais. Dalis studen tų nuo pirmųjų kursų įsijun gia į mokslinį darbą ir, va dovaujami dėstytojų, paren gia puikius , pranešimus ir skaito juos studentų moksli nės draugijos konferencijoje. Mūsų respublikoje eilė mokslinio tyrimo įstaigų (MA Puslaidininkių fizikos, Vil niaus radijo matavimo p.rietaisų mokslinio tyrimo institutas ir kt.) dirba svarbius mokslo darbus superaukštų dažnumų fizikos, elektronikos ir tech nikos srityse; nemažai įmonių konstruoja ir gamina SAD elektroninę ir radijo matavi mo aparatūrą. Radijo fizikos specialistai labai reikalingi mokslo įstaigoms ir įmonėms.
J. GRIGAS Radiofizikos katedros vyr. dėstytojas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas
Kvantinių generatorių laboratorijoje. stebi ketvlrtakursis A. Juozapavičius.
Lazerio
spinduli
BIBLIOTEKININKYSTĖ IR MOKSLINE INFORMACIJA žas būrys specialistų, kurie nukreipti dirbti Į mokslines, masines, vaikų, Įvairias spe cialias bei technines biblio tekas, o taip pat ir Į moksli nės techninės informacijos organus. Kai kurie absolven tai stojo asplrantūron, gynė kandidatines disertacijas. Universitetą baigę specialis tai neretai kviečiami daly vauti [vairiose bibliotekinin kų konferencijose Maskvoje, Leningrade ir kitur, [trau kiami Į tarybinių biblioteki ninkų delegacijų sudėtĮ da lyvauti tarptautinėse biblio tekininkų konferencijose už sienyje. Bibliotekų bei mokslinėstechninės informacijos tary bų tinklas respublikoje labai išsiplėtęs ir kvalifikuotų kad rų labai trūksta. Dabar bib liotekininkų priėmimo kon tingentas padidintas. Be to, nuo 1968 metų pradėjome dirbti pagal naują mokymo planą. Atsižvelgiant Į būsimąJĮ studentų darbą, Įveda mos specializacijos: masinių bibliotekų, vaikų ir mokyklų bibliotekų, techninių biblio tekų, mokslinių bibliotekų. Atkreipiame dėmesį Į tai,
kad pagal naują mokymo javimui: bibliotekininkystei, planą bibliotekininkystės spe bibliografijai (bendroji Ir cialybės studentams yra skai specialiosios), mokslinės In tomi privalomi aukštosios formacijos Įvadui, informaci matematikos, programavimo, jos paieškų sistemoms, bib elektroninių skaičiavimo ma liotekų ir informacinio darbo šinų bei taikomosios kalboty organizavimui Ir kt. Studen ros kursai. Šių kursų studija tai tris kartus vyksta Į 6—8 vimas turi didelę reikšmę, savaičių gamybinę praktiką jie padės būsimiesiems spe geriausiose bibliotekose. Prie cialistams Įsisavinti šiuolaiki katedros veikia mokslinis nę elektroninę skaičiavimo studentų būrelis, kuris palai techniką, be kurios pagalbos ko ryšius su Talino, Minsko, Jau nebeįmanoma rimtai Baku ir kitų aukštųjų mo orientuotis spaudinių masy kyklų studentais. vuose. Biblioteininkystės ir moks linės informacijos katedroje Nemaža kursų skaitoma pa dirba eilė žinomų biblioteki gal studentų pasirinktą spe ninkystės bei bibliografijos cializaciją. Pvz., masinių bei specialistų: docentai V. Žu valkų bibliotekų specializaci kas, V. Lyrovas ir G. Raguojos yra humanitarinio-peda- tienė, einą docentų pareigas goginio pobūdžio. Ją pasirin V. Stonienė, J. Basiulis, 1. kusieji studijuos plačius lite Zaveckienė ir kt. šiais metais ratūros (valkų literatūros) sugrĮš katedron Jos organiza kursus. Techninių bibliotekų torius ir ilgametis vedėjas specializacijai skiriami šiuo doc. L. Vladimirovas, kuris laikinių gamtos mokslų, pra 1964 m. buvo išrinktas SNO monės ekonomikos bei tech bibliotekos Niujorke direkto nologijos kursai. Mokslinių riumi. bibliotekų specializacijai bus parinkti bibliotekų profili ati Doc. K. SINKEVIČIUS tinką universitetiniai kursai. Bibliotekininkystės ir Žymi studijų dalis skiria mokslinės informacijos ma specialybės kursų studi katedros vedėjas
chologas. Ne tik gamyboje svarbu psichologinis faktorius. Kodėl mokinys neteisingai su prato pamoką, neatliko jam pavesto uždavinio? Dėl spragų jo žiniose, sugebėjimų, ar intereso stokos, dėl nepakan kamo išsiaiškinimo ar kitų priežasčių? Tai turi nustatyti psichologas. Kad galėtume atsakyti į gausybę klausimų, susijusių su įvairiausia žmogaus veikla — mokymusi, darbu, kūryba — reikia pirmiausia gerai pažinti žmogų. To Jūs pasieksite, studijuodami psichologiją.
Žmogaus veikloje yra daug dar neištirtų, paslaptingų reiš kinių. Neretai mus domina telepatijos, hipnozės ir kt. reiškiniai. Tai gerai. Tačiau, jei studijuodami psichologiją, trokšite tik tokias paslaptis išsiaiškinti, tai nusivilsite. Šiandien psichologija tampa vis tikslesniu mokslu, kuris stengiasi nustatyti žmogaus psichinės veiklos dėsningumus ir panaudoti tyrimų rezultatus tolesnei žmogaus veiklai or ganizuoti. Todėl studijos pra dedamos anatomijos ir fiziolo gijos, aukštosios nervinės
veiklos, logikos, aukštosios matematikos ir tikimybių te orijos pažinimu. Šie mokslai būtini, norint tapti geru psi chologu. Reikės įsigyti ir kon krečių tiriamojo darbo įgūdžių bei išstudijuoti platų bendro sios ir specialų, psichologijos mokslo šakų kursą; Jei jus domina ne vien paslaptingi psichikos, reškihiai,. jei norite būti patarėjas darbininkui, in žinieriui, mokytojui, adminis tratoriui konkrečiais jų darbo klausimais, studijuokite psi chologiją. . ; ; >Jj - ■ Doc. J. LAPE
CHEMIJOS FAKULTETAS J ŪSŲ fakultete mokslas tęsiasi penkerius metus. Nors priimam į vieną specialybę — chemijos, tačiau jau nuo pirmo kurso studentai ruošiami pagal įvairias spe cializacijas — chemijos, gam tinių junginių chemijos ir stambiamolekulinių junginių chemijos. Trečiame ir ketvirtame kur suose studentai atlieka gamy binę praktiką — susipažįsta su chemijos pramone, su jos
M
. .Būrin, būrin, drauqai.. — VVU studentai.
Šventinėje demonstracijoje
MEDICINOS FAKULTETAS
VAIKŲ GYDYTOJAI Pediatrija — tai mokslas apie vaikų ligas. Baigę pedia trijos skyrių gydytojai gydo vaikus nuo pat gimimo iki 15 metų, vėliau juos perduoda vidaus ligų specialistui. Vaikų gydytojo darbas skiriasi nuo kitų specialybių gydytojo darbo. Pediatras tu ri gerai žinoti visą mediciną, nes vaikai serga įvairiomis ligomis, kurias turi diagnozuo ti ir gydyti pediatras. Jis jeigu neaišku, gali pasitarti ir su kitais specialistais. (Pediatras, ilgai dirbęs savo apylinkėje, gerai pažįsta visų vaikų tėvus, jie jį sveikina
sutikę kaip geriausią draugą, ir vaikai nepamiršta savo gy dytojo, o užaugę gydo pas tą patį gydytoją jau savo vaikus. Auginti ir gydyti jaunąją kartą — tai sunkus, atsakin gas, bet kartu ir labai malo nus uždavinys. Gydytojai, baigę pediatrijos specialybę ir padirbę vaikų gydytojais, vėliau gali spe cializuotis ir įsigyti siauresnę specialybę: jie gali būti vaikų chirurgais, vaikų ausų-nosiesgerklės, akių gydytojais, vai kų rentgenologais ir kt. Doc. L. STEPONAITIENE vaikų ligų katedros vedėja
ŽMOGUS, KURIS VADOVAUJA MEDICININIAM PROFILAKTINIAM DARBUI Jau seniai žmonės svajoja pragyventi amžių be ligų. Pra ėjusiame šimtmetyje žymūs rusų gydytojai kėlė mintį, kad lengviau apsisaugoti nuo li gos, negu pagydyti ligonį. Tačiau tos mintys tapo tikrove tik po Spalio socialistinės revoliucijos. Tarybinės medi cinos pagrindine kryptim tapo susirgimų profilaktika. Profi laktinių priemonių dėka Tary bų Sąjungoje buvo likviduota daugelis užkrečiamų susirgi mų. Dideli laimėjimai šioje srityje pasiekti ir Tarybų Lie tuvoje, nes tokie susirgimai, kaip raupai, dėmėtoji šiltinė, difterija ir Et. neberegistruojami. Žinoma, tą profilaktinį darbą dirba visų specialybių medikai, tačiau vadovauja tam darbui gydytojai — higie nistai. Taigi, pradedantieji studi juoti mediciną šiandien be vidaus ligų gydytojo, chirur go, akušerio-ginekologo, pe diatro specialybių gali įsigyti ir gydytojo — higienisto specialybę. Ar skiriasi gydytojo-higienisto darbo pobūdis nuo gydančio gydytojo darbo? Taip skiriasi. Jeigu gydytojas polikliniko je tiria ligonį ir rašo receptą jam pagydyti, tai gydytojashigienistas, pasitelkdamas pa galbon sanitarinę-higieninę la boratoriją, tiria darbo sąlygas, kuriose dirbdami, gyvendami ir maitindamiesi susirgo žmo nės. Sis darbas reikalauja daug žinių, patyrimo, nes ten ka pasiūlyti ne tik gydymoprofilaktines, bet ir sanitarines-technines, organizacines ir kitas priemones, kad užkirtus kelią susirgimams. Kad galima būtų efektingai padėti žmonių sveikatą išsau ČIA RASITE DIRVĄ SAVO VEIKLAI* Atkelta iš 3 psl. bus galima valdyti termo branduolines reakcijas. Bendrosios fizikos ir spekt roskopijos katedroje ruošia mi fizikai-spektroskopistai, mokslinį darbą dirba atomų ir molekulių spektroskopijos srityje. Atominės spektroskopijos srityje mokslinis darbas su koncentruotas spektrinių li nijų kontūrų bei jų pakitimo tyrimui. Svarbūs ir (domūs darbai katedroje atliekami molekuli nės spektroskopijos srityje.
goti, mūsų valstybė suteikė dideles teises gydytoj ams-higienistams. Be jų parašo nega lima atiduoti eksploatacijon nei įmonės, nei mokyklos, nei ligoninės, nei kito svarbaus objekto. Visa tai numato TSRS ir sąjunginių respublikų sveikatos apsaugos įstatymų pagrindai, patvirtinti TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesi joje 1969 metais. Todėl busimieji gydytojalhigienistai turi būti gerai susipažinę ne tik su medici ninėmis disciplinomis, bet jie dar išklauso profesinių ligų kursą, darbo, mitybos, vaikų ir paauglių, komunalinės hi gienos kursus, taip pat socia linės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos, infek cinių ligų, tuberkuliozės, epi demiologijos ir traumatizmo profilaktikos kursus. Matome, kad čia nepakanka būti vien gydytoju, bet reikia būti visuomenininku, organi zatoriumi, gerai nusimanyti statyboje ir technikoje, pui kiai žinoti tarybinius įstaty mus, ypač sanitarinę įstatymdavystę, o taip pat sugebėti išaiškinti ne tik užkrečiamų susirgimų, bet ir profesinių susirgimų bei traumatizmo priežastis. Minėdami V. Lenino gimi mo 100-ąsias metines, prisi mename, kad didysis darbo žmonijos vadas visuomet pa brėždavo, jog svarbiausia šalies gamybinė jėga yra dar bo žmonės, o rūpinimasis jų sveikata — pirmaeilis valsty bės uždavinys. Suprantama, kad šį darbą turi dirbti labai išsimokslinę ir kitų labui pa sišventę žmonės.
technologiniais procesais ir su visu gamybos procesu. Chemijos fakultete yra pen kios katedros. Neorganinės chemijos ka tedroje ruošiami studentai — analizinės chemijos specialis tai. Organinės chemijos kated roje ruošiami chemikai orga nikai. Fizikinės chemijos katedro je ruošiami studentai darbui
BIOCHEMIKAI Gamtinių junginių chemijos specializacijos studentai fak tiškai įgyja biochemijos spe cialybę. Pastaraisiais metais gyvybės procesų aiškinime žengtas milžiniškas žingsnis į priekį. Todėl labai padidėjo poreikis specialistų biochemi kų, suprantančių elementarius cheminius dėsningumus. Mūsų
universitete ruošiami ne tra diciniai biologai-biochemikai, kurie greta biologijos discipli nų yra šiek tiek susipažinę su chemija, bet chemikai-biochemikai. Jie plačiai susipažįsta su chemijos, matematikos bei fizikos disciplinomis ir savo ruožtu studijuoja visą eilę biologinių disciplinų. Toks
POLIMERAI Stambiamolekulinių jungi nių chemijos specializacijos studentai ruošiami, atsižvel giant į respublikos chemijos pramonės vystymo perspekty vas, dviem profiliais: plastma sių technologija ir lakų-dažų technologija. Plastmasininkai daugiau gilinasi į plastmasių gamybos ir perdirbimo tech nologiją, o lakininkai — į sintetinių dervų sintezę ir jų 'panaudojimą filmojams (plė velėms), į lakų-dažų ir neme
talinių dangų technologiją. Iš specializacijos disciplinų dės toma polimerų chemija ir fizika, plastmasių technologija ir perdirbimas, polimerų ana lizė, monomerų ir tirpiklių technologija, filmojų ir dangų technologija, pigmentų ir da žų chemija ir eilė kitų specia lių kursų. Studijų metu stu dentai atlieka mokomąją (III kurse) ir gamybinę (IV) prak tikas stambiose šalies gamyk-
GAMTOS FAKULTETAS
GEOGRAFIJA Gyvenimas reikalauja įvai rių geografijos sričių specia listų: dirvožemininkų, geomorfologų, landšaftotyrininkų, ekonomgeografų ir kitų. Nuo 1962 metų Gamtos fakultete ruošiami 4 specializacijų gamtininkai-geografai: hidro logai, klimatologai, kartogra fai ir geomorfologai. Kas me tai išleidžiami dviejų geogra finių specializacijų diploman tai: vienais metais — geomor fologai ir hidrologai, kitais — klimatologai ir kartografai. Abiturientai, 1970 m. vasarą stojantieji į geografijos spe cialybę, pirmaisiais ir antrai siais studijų metais mokysis kartu. Pradedant trečiuoju kursu, jie turės pasirinkti vieną iš dviejų specializacijų:
galvaniniuose cechuose, labo ratorijose. Cheminės technologijos ka tedroje ruošiami stambiamo lekulinių junginių chemijos specialistai plastmasių ir lakų — dažų pramonei. Beveik visi, pasirinkę che miją, patenkinti savo darbu ir labai mėgsta savo specialy bę. Musų studentai chemikai laisvalaikį skiria įvairiems savo pomėgiams. Dalis stu dentų dalyvauja saviveikloje — dainuoja chore, dainuoja ar šoka liaudies ansamblyje,
dalyvauja kituose saviveiklos kolektyvuose, sportuoja, ke liauja po savo šalį. Kurie mėgsta mokslinį darbą jau nuo pirmo kurso įsitraukia į SMD —■ studentų mokslinės draugijos darbą. Universiteto studentai turi daug tradicijų. Ir mūsų fakul teto studentai švenčia pirma kursių „krikštynas", mediumą — pusę studijų, diplomantų palydas, chemiko dieną.
pasiruošimas reikalingas, tam, jog baigus studijas, būtų gali ma įsijungti į mokslinio tyri mo darbą bet kokioje šiuolai kinės biologijos problemoje. Dalis mūsų absolventų eina dirbti į LTSR MA mokslinio tyrimo institutus, Sveikatos apsaugos ministerijos moksli nio tyrimo institutus, Žemės ūkio ministerijos mokslinio tyrimo institutus, t. y. dirba
mokslinio tyrimo darbą. Bio chemikai reikalingi fabrikuo se, kur vyksta biologinė sinte zė arba gaunami šios sintezės produktai (hormonai, antibioti kai, fermentai), bei gamyklose, kur apdorojami maisto pro duktai.
lose, mokslinio tyrimo institu tuose ir laboratorijose. Be šiuo metu respublikoje veikiančių chemijos įmonių ir gamyklų, projektuojama ir greitai bus pastatyta Jonavos lakų-dažų gamykla, Plungės polimerinių dirbinių gamykla. O kiek chemikų pareikalaus numatoma respublikoje pasta tyti milžiniška naftos perdirbi mo gamykla! Jonavoje greit stos į rikiuotę karbamido ce chas, po jo seks karbamidinių dervų ir polivinilacetato cechai.
Svarbiausia pasirenkančių chemiją noras mokytis ir po mėgis šiai mokslo šakai. O specialistui perspektyvos ne išvardinamos. Stambiamolekulinių jungi nių chemikai — specialistai, kurie respublikoje ruošiami tik Universiteto Chemijos fakultete, baigę skiriami dirbti į gamyklas, mokslinio tyrimo institutus ir laborato rijas. ! Doc. G. BAJORAS Cheminės technologijos katedros vedėjas
vandenis, bet ypač detaliai susipažįsta su upėse tekančių jų vandenų ypatumais ir veik la. Be paskaitų ir pratybų, kurių metu busimieji specia listai susipažįsta su daugiau kaip 30 įvairių visuomeninių ir gamtos mokslų disciplinų struktūra, tyrimo objektais, pasiekimais, aparatūra ir me todais, geografų mokyme la bai didelę vietą užima ir va saros praktikos, darbas eks pedicijose ir įvairiose moksli nio tyrimo stotyse. Nė vienas iš baigusiųjų nepamirš nuosta bios vasaros praktikų roman tikos. Prof. A. BASALYKAS Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėjas
hidrologiją arba geomorfolo giją. Be to, reikia žinoti, kad maždaug pusė kiekvieną spe cializaciją baigiančių diplo mantų išstudijuoja keletą pe dagoginių disciplinų, atlieka pedagoginę praktiką ir, baigę studijas, dirba geografijos mokytojais vidurinėse mokyk lose. Geografai - geomorfolo g a i Universitete ruošiami su landšaftotyros pakraipa. Ji įgalina spręsti dabar itin ak tualius kraštovaizdžio tyrimo, jo vertinimo bei tvarkymo, gamtos apsaugos, naudingųjų iškasenų paieškų ir kitus praktinius uždavinius. Doc. E. CERVINSKAS Geografai-hidrologai Uni versitete mokosi apie jūrų, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas ežerų, pelkių, požeminius
AUGALŲ ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA Su šia katedra studentai biologai susipažįsta nuo pat pirmųjų dienų. Katedros pro fesoriai ir docentai skaito stu dentams įdomias- paskaitas, speckursus. Augalų fiziologijos ir mi krobiologijos studentų moksli nis būrelis yra Universitete vienas iš aktyviausių. Siame būrelyje pradėjo savo pirmuo sius žingsnius mokslinio darbo kelyje šiandien plačiai žinomi mokslininkai biol. m. dr.
A. Merkys, biol. m. kand. K. Jankevičius, doc. V. Rančelis. Jau daugelį metų ka tedros kolektyvas, vadovauja mas prof. J. Dagio, sprendžia įdomią augalų augimo prob lemą, vitaminų vaidmenį au galuose. Šiais darbais, turin čiais nemažą praktinę reikšmę, domisi respublikos agronomai ir vidurinių mokyklų jaunieji gamtininkai. Paskutiniais metais doc. J. Pečiulis suorganizavo pla
čius tyrimus, kuriais siekiama išaiškinti vitaminų pritaikymą mielių ir kitų mikroorganizmų pramonėje. Prie katedros veikia proble minė augalų augimo skatinto jų laboratorija. Joje dalis studentų atlieka tyrimus, ruo šia kursinius ir diplominius darbus. Kviečiame studijuoti augalų fiziologiją ir mikrobiologiją. Biol. m. dr. P. BLUZMANAS
HIDROGEOLOGIJA IR INŽINERINĖ GEOLOGIJA
Nuo 1963 m., atsižvelgiant į Med. m. kand. A. BITE liaudies ūkio poreikius, pra dėti ruošti kadrai pagal spe cialybę „Hidrogeologija ir in Čia kartu bendradarbiauja žinerinė geologija". Grupėje, net trijų specialybių atstovai: kurioje dėstoma lietuvių kal chemikai, medikai ir fizikai spektroskoplstai. Chemikai ba, mokosi 20—25 žmonės, o sintetina naujas biologiškai rusų kalba — 15 žmonių. Be aktyvias medžiagas. Medikai to, kiekvienoje laidoje ^ra 2 tiria tų medžiagų aktyvumą. Fizikai spektroskoplstai pade —3 absolventai, kurie nuo III užsiiminėdami pagal da nustatyti šių sudėtingų kurso organinių junginių struktūrą, individualų mokymo planą, atskirų atomų sąveiką mole baigia ankstyvesnę — geolo kulės viduje ir kitus ne ma žiau svarbius reiškinius. Taip ginę specialybę. pat tiriami vitaminai bei Jų Bestudijuodami studentai sąveika atlieka 3 mokomąsias ir 2 Katedroje atliekami ir gry nai praktinio pobūdžio dar gamybines praktikas. įvairiose bai. Jie susiję su kokybine ir LTSR ir šalies vietose. kiekybine įvairių medžiagų Apgynusiems diplominius spektrine analize. Fiz.-mat. m. kand. darbus suteikiama inžinieriaus V. NORKŪNAS geologo-hidrogeologo kvalifi
kacija. O tiems 2—3 studentams-geologams (paminėtiems anksčiau), apgynus diplominį darbą, suteikiama inžinieriaus geologo kvalifikacija. Daugiausia jaunų specialis tų kasmet pareikalauja Geo logijos valdyba prie LTSR Ministrų Tarybos. Šiuo metu Geologijos valdyba apjungia 5 ekspedicijas ir seisminę partiją , Sekanti pagal dydį geologi nė įstaiga — Geologijos insti tutas (Vilnius). Baigusieji dirba ir tokiose įstaigose, kaip Miestų ir Pramonės statybos projekta vimo institutai Kaune ir Vil niuje, Žemės ūkio statybos projektavimo institutas Kau
ne, Kolūkių statybos projek tavimo institutas Vilniuje, Respublikinis vandens ūkio projektavimo institutas Kau ne, „Lietkelprojektas" Kaune ir Klaipėdoje, instituto „Hidroprojektas" Vakarų ekspedi cija Vilniuje, „Energosietprojektas" Kaune, Komunalinio ūkio projektavimo institutas Vilniuje ir Kaune, Lietuvos autokelių projektavimo insti tutai Kaune ir Klaipėdoje, Ge ležinkelio valdyba Vilniuje ir kt. įstaigose, kuriose yra geo loginių tyrimų skyriai, atlie kantys svarbius inžineriniusgeologinius tyrinėjimus. Hidrogeologijos ir inž. geologijos katedros doc. L PETRULIS
Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
A. GLEMŽA Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vedėjas
BIOLOGIJA 1967 m. baigė Universitetą pirmoji biofizikų laida. Ab solventai, įsigiję naujos biolo gijos šakos — biofizikos spe cializaciją, pasiskirstė po res publikos mokslinio tyrimo institutus ir mokyklas. Ką domina įvairių energi jos rūšių pasikeitimai biolo ginėse sistemose, sužadinimo proceso atsiradimas ir bioelektrinių potencialų prigim tis ląstelėje, įvairių medžia gų pernešimo reiškiniai ląs telėse. biologinės membra nos, fizikinis-cheminis pavel dimumo perdavimo mechaniz mas, autoreguliacija gyvuose objektuose ir t. t., gali giliau susipažinti studijuodami bio logijos specialybę. Biol. m. k. R. ŽILIUKAS
ZOOLOGIJA Zoologai Jau nuo pirmo kurso gali gilinti savo ži nias ir įgyti reikiamų tyrinė tojo įgūdžių dirbdami zoolo gų būrelyje. Būrelyje studen tai atlieka vertingus tyrimus, kurių rezultatais pasidalina būrelio susirinkimuose ir kasmet vykstančiose studen tų mokslinėse konferencijose. Geresnių pranešimų auto riai neretai siunčiami į kitas aukštąsias mokyklas (Lvovą. Kišiniovą, Leningradą, Tbili sį ir kt.). Sėkmingai studi juojantieji zoologai (o tai svarbiausia) neretai priimami ir Į tolimas ekspedicijas. Mū sų jaunieji zoologai jau ne kartą tyrė Kaukazą. Vidurinę Aziją, Siaurinį Uralą. Kolos pusiasalį, medžiojo paukščius zoologijos muziejui net toli majame Rytų Sibire ir Toli muosiuose Rytuose. Baigę Universitetą, zoologai skiriami darbui į įvairias įstaigas: Mokslų akademijos Zoologijos ir Parazitologijos institutą, Gamtos apsaugos komitetą. Vidaus vandenų valdybą ir kt. Dalis studentų (daugumoje pedagoginio pro filio) išvyksta mokytojauti Į vidurines mokyklas. Padirbė ję keletą metų gamyboje ar mokykloje, buvę studentai zoologai neretai stoja Į aspi rantūrą ir sėkmingai apgynę disertacijas toliau tiria įdo mią mūsų krašto gyvūniją. Doc. R. KAZLAUSKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. Užs. Nr. 1525 LV 08292