Tarybinis Studentas, 1969 m. balandžio 18 d. Nr. 12-13 (672-673)

Visu šalių proletarai, vienykitės!

5 J

C(\I2VBU 2IS isccioencas STOKITE Į VILNIAUS VALSTYBINĘ V. KAPSUKO UNIVERSITETĄ!

bruožais. Čia yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių ir net mokyklų, ku­ rioms vadovauja: universiteto rektorius profesorius J. Kubi­ >tir # Kiekvieną vasarą, kada__ _ ___ __ A. _ Jucys, P. lius, profesoriai a ' .jjauguma Vilniaus universi- • Norkūnas, A. Marcinkevičius, .d a teto studentų išvažiuoja į fizikos-matematikos mokslų la­ ■darbo ir poilsio stovyklas (o daktaras J. Viščakas ir kiti ma / ų vėliavos šiemet plevėsuos mokslininkai. Studentai turi e r- 2 e tik respublikos kolūkiuo- galimybę klausyti ir tokių ži­ e, ne tik Kalnų Altajuje, nomų mokslininkų, kaip Z. et ir žvejybiniuose laivuose, Žemaitis, P. Brazdžiūnas, K. okietijos Demokratinės res- Daukšas, S. Jankauskas, M. lė? ublikos bei liaudies Lenki­ Marcinkevičius, M. Gregoiiijos vėjyje), mūsų kiemus, rauskas, A. Žilėnas, J. Ma­ uditorijas ir bendrabučius žiulis, J. Kazlauskas ir kt., ri. žplūsta žvalaus jaunimo ban- paskaitas.

•r a — ateina abiturientai. Čia komjaunimo organiza­ im Šiemet priimsime 2725 žmo- cijos iniciatyva sukurtos ir ir es, iš jų 1425 — į dieninį vystomos gražios studentų ali kyrių. Taip pat pasiųsime ir šventės: naujieji mokslo me­ - I ,sa« šalies aukštąsias mokyklas, tai, pirmakursių priėmimas į ■JH. daugiausia j geologines spe­ studentišką šeimą, susitikimai 411cialybes. su studentų tėvais, mediumai, IsiI Per visą savo ilgaamžę is­ diplomantų palydos, specialy­ i.t toriją Vilniaus universitetas bių vakarai. iiiekad nebuvo taip suklestėuniversiteto bruo­ di,jąs, jęs, kaip dai dabar. Ruošiami 33 žasBūdingas — tai jo ryšiai ne tik su i specialybių _ , . kadrai, kurie Tarybų Sąjungos, bet ir kitų m ; skirstomi į 60 siauresnių spe­ mokslo įstaigomis. Uni­ his cializacijų. Universitete ati­ šalių versitetas palaiko glaudžius daromos vis naujos specialypasikeisdamas moks­ I bės. Neseniai buvo įkurtos ryšius, lininkais, studentais, visuome­ ^■ekonominės kibernetikos, eko- ninių organizacijų delegacijo­ nominės informacijos mecha- mis su Graifsvaldo, Krokuvos, ,|įnizuoto apdorojimo specialy- Prahos universitetais. Univer­ T>ės, šiemet nauja — psicholo­ siteto dėstytojai vyksta su gijos specialybė. Universite­ mokslinėmis komandiruotė­ to vienuolikoje fakultetų mo­ mis į Anglijos, Prancūzijos, kosi 14.000 su viršum studen­ JAV, Kanados, Japonijos ir tų, iš jų — dieniniame skyriu­ kitų šalių aukštąsias mokyk­ je — 6100. Devyniasdešimt las bei mokslo įstaigas. Šie menki procentai studentų — ryšiai svarbūs ne tik mokslo nia' | komjaunuoliai. vystymo prasme, Jie padeda [is Universitete dirba skait- auklėti studentus tarybinio ludingas gabių mokslininkų ir patriotizmo bei socialistinio pedagogų būrys. Iš 763 dės­ ir proletarinio internaciona­ tytojų mokslinius vardus ir lizmo dvasia. te. | laipsnius turi 385 darbuoto­ Universiteto studentai gali jai. Penkiasdešimt keturi ja. mokslo daktarai ir profeso- imtis mokslinio darbo. Uni­ versitete veikia daugiau kaip itis f tiaiĮ Universitetas yra viena penkiasdešimt mokslinių bū­ kalvių. Pokario metais jis iš­ relių jungianti ir turinti apie tik leido penkiolika su puse tūks­ 1500 narių Studentų moksli­ jatančių absolventų. Tur būt, nė draugija. iupejf so5Įųqndsar hisneiųiBAS Prie kiekvienos katedros toperą respublikoje tokios liau­ organizuojami studentų moks­ ?odies ūkio šakos, kultūros ir liniai būreliai, kuriuose stu­ liaudies švietimo baro, parti- dentai jau nuo pirmųjų kursų .-r: žnio ar valstybinio aparato gilina žinias, įgytas paskaitų * I kurioje nedirbtų metu, domisi mokslo ir tech:ie' j •grandies, ■universiteto auklėtiniai, Ne- nikos laimėjimais, visuomehnaža jų —respublikoje jau ninio gyvenimo problemomis. [plačiai žinomi žmonės, Pa- Žodžiu, vadovaujami dėstyto­ [vyzdžiui, V. Bikus — LKP jų, studentai dirba mokslinį ^Vilniaus miesto komiteto darbą, už kurį atsiskaito stu­ ii sekretorius, M. Požarskas — dentų mokslinėse konferen­ L" [LTSR Ministrų Tarybos Vals- cijose. rjtybinio spaudos komiteto pir-- Universitete veikia keletas mininko pavaduotojas, J. Ka- meno saviveiklos kolektyvų: ivaliauskas — Lietuvos švie­ Universiteto liaudies dainų ir timo ministro pavaduotojas, šokių nusipelnęs ansamblis, V. Jakelaitis — Lietuvos kul­ Akademinis choras, agitmenių tūros ministro pavaduotojas nė brigada „Faktas", Dramos ir daugelis kitų. Universiteto studija, etnografinis ansamb­ 1 vagą lis, orkestras ir kt. r I I auklėtiniai reikšmingą Universiteto sportininkai verčia lietuvių grožinėje li­ !■. J teratūroje.

Daug gerų žo­ nė kiek nenusileidžia savi­ iidžių girdime iš vidurinių veiklininkams — jie yra ne ....... ' sąjun­ mokyklų apie A. Račą ir ki- vienų respublikinių, tus jaunus mokytojus. Šį są­ ginių ir tarptautinių varžybų rašą galima būtų tęsti, nes nugalėtojai. absoliuti dauguma universite­ Mūsų aukštoji mokykla to auklėtinių turi respubliko­ svetingai atvers duris visiems, je gerą vardą. kurie iš tikrųjų siekia moksr•5; Vilniaus universitetas . — Io žinių, tvirtai pasiryžę tapti savita mokslo ir mokymo aukštos kvalifikacijos speciaĮstaiga, su tik jai būdingais listais.

B. SUDAVIČIUS PROREKTORIUS MOKYMO REIKALAMS

X ■***

Fakultetai ir specialybės

1969 m.

BALANDŽIO

18 d Nr. 12—13(672—673)

Sis mūsų laikraščio numeris skirias tau, abitu­ riente — busimasis studente. Gražus ir žydintis pa­ vasaris atneša nemaža ir rūpesčių — kur stoti?

Vilioja dešimtys aukštųjų mokyklų...

Seniausio šalies universiteto durys atviros tiems, kurie neboja darbo (studijos tai ir yra dar­ bas), kurie ištikimi savo svajonei — vienintelei ir gražiausiai žemėje.

Gero vėjo egzaminuose!

DIENINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Fizikos fakultetas: fizika.

Chemijos fakultetas: chemija.

Gamtos fakultetas: biologija, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija.

Medicinos fakultetas: medicina, sanitarija, pediatrija.

Filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų ir geimanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija.

Istorijos fakultetas: žurnalistika, bibliotekininkystė bibliografija, istorija, psichologija.

Ekonomikos fakultetas: pramones planavimas, materiali­ nio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, preky­ bos skonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika, eko­ nominė kibernetika, ekonominės informacijos mechanizuo­ to apdorojime organizavimas.

Teisės fakultetas: teisė. ’ NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Gamtos fakultetas: biologija.

Filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, nišų kalba ir literatūra.

Istorijos fakultetas: žurnalistika, istorija, bibliotekinin­ kystė ir bibliografija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materiali­ nio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, preky­ bos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika, sta­ tistika.

Teisės fakultetas: teisė.

VAKARINIS SKYRIUS Filologijos fakultetas: germanų (anglų, vokiečių) filolo­ gija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materia­ linio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, pre­ kybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskai­ ta, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika.

Teisės fakultetas: teisė:

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Filologijos skyrius: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kal­ ba ir literatūra.

Istorijos skyrius: žurnalistika, bibliotekininkystė ir bib­ liografija.

Ekonomikos skyrius: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, dar­ bo ekonomika.

Studentų dainų ir šokių liaudies ansamblis.

Mes — universitetiečial.

Vasaros darbo ir poilsio stovykloje.

Jauniausias mokslų daktaras respublikoje dzaitis.

M. KURAIČIO, I. DAGIO, J. KETLERIO nuotraukos

f.-,

!

2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Studentų priėmimo tvarka Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos 1968 m. balandžio 4 d. patvirtintomis studentų priėmimo Į TSRS aukštąsias mokyklas taisyklėmis, nusta­ toma tokia studentų priėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kap­ suko universitetą tvarka: I. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą priima­ mi abiejų lyčių TSRS piliečiai, baigę vidurinį mokslą. Į dieninį skyrių primaml ne vyresni kaip 35 metų amžiaus, o j vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, sėkmingai Išlaikę stojamuosius egzaminus; iš Jų konkurso būdu atrenkami labiausiai išprusę ir gabiausi žmonės, pateikę teigiamas charakteristikas stoti į aukštą­ ją mokyklą.

II- Užsienio šalių piliečiai, gyvenantys TSRS teritorijo­ je, priimami į universitetą bendrais pagrindais.

III. Pirmenybė stoti į universitetą teikiama asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. Sis darbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo knygelėje arba kolūkiečio knygelėje.

Apskaičiuojant praktinio darbo stažą, atmetamos per­ traukos darbe. Į stažą įskaitomas karinės tarnybos lai­ kas.

Kolūkiečių darbo stažas nustatomas, remiantis įrašais kolūkiečio knygelėje, kur turi būti nurodyta, kiek kuriais kalendoriniais metais Išdirbta darbadienių; taip pat turi būti nurodyta, koks tame kolūkyje nustatytas metinis dar­ badienių minimumas.

IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universi­ tetą, atsižvelgiama į šias aplinkybes: aj asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas, pri­ imami į dieninį skyrių, jei Jie, baigę tas mokyklas, yra iš­ dirbę trejus metus. Šio darbo stažo nereikalaujama iš as­ menų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mokyklos laidos 5%, taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepasitraukdami iš gamybos.

Asmenys, baigę profesines-technines mokyklas ir turin­ tys pilną vidurinį Išsilavinimą, priimami Į dieninį skyrių, Jei jie turi praktinio darbo stažą, pagal galiojančius įsta­ tymus; b) Į teisės ir žurnalistikos specialybių dieninį skyrių priimami asmenys, paprastai turintys ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą. Be to, į žurnalistikos specialybę priimami asmenys, teigiamai pasireiškę literatūrinėje veik­ loje; c) į biologijos specialybės neakivaizdinį skyrių priimami asmenys, baigę atitinkamas specialiąsias vidurines mokyk­ las arba dirbantys pagal pasirinktą specialybę.

PRIĖMIMO TVARKA

V. Pareiškimas stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą (Priedas Nr. 1) rašomas universiteto rekto­ riaus vardu. Jame nurodomas pasirinktas fakultetas bei specialybė. Prie pareiškimo pridedami šie dokumentai: 1) brandos atestato arba diplomo originalas; 2) charakteristika, duota pateikti Vilniaus Valstybiniam V. Kapsuko universitetui, pasirašyta įmonės vadovo ir vi­ suomeninių organizacijų; 3) sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 286); 4) 4 fotografijos (3X4 cm).

Be to, stojantieji asmeniškai pateikia priėmimo komisijai paša ir karinį bilietą (atsargos karo prievolininkai) arba karinio įsireglstravimo liudijimą (šaukiamo amžiaus as­ menys).

Stojantieji pristato iš paskutinės darbovietės charakte­ ristiką, Išduotą partijos, komjaunimo, profsąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų, įmonių ir įstaigų vadovų, kol­ ūkių valdybos, o bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniai — pedagogų tarybos ir mokyklos visuomeninės organiza­ cijos. Demobilizuotieji iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų pateikia karinio dalinio vadovybės duotą charakteristiką.

Asmenys, turintys ne mažiau kaip dvejų metų prakti­ nio darbo stažą, taip pat asmenys, įmonių pasiųsti į die­ ninį skyrių ir stojantieji į neakivaizdinio ir vakarinio sky­ riaus specialybes, atitinkančias jų darbo liaudies ūkyje charakteri, paduodami pareiškimą, turi pristatyti darbo knygelės ar kolūkiečio knygelės išrašą, patvirtintą įmo­ nės ar įstaigos vadovo Priimtieji Į dieninį skyrių turi mokslo metų pradžioje pristatyti dokumento, patvirtinančio darbo stažą, origi­ nalą.

VI. Pareiškimai Į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni­ versiteto dieninį skyrių priimami nuo birželio 20 d. iki liepos 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugplūčio 1 d. Iki 20 d. Priėmimas į universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. iki 25 d.

Pareiškimai į neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnalisti­ kos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, matematikos, biologijos specialybes ir vakarinio skyriaus germanų filo­ logijos specialybę priimami nuo balandžio 20 d. Iki gegu­ žės 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo birželio 10 d. iki 2°JdĖkonomikos ir Teisės fakultetų neakivaizdinį ir vakari­ nį skyrių ir Vakarinį fakultetą Kaune pareiškimai priima­ mi nuo birželio 20 d. iki rugplūčio 20 d. Stojamieji egza­ minai nuo rugpiūčio 20 d. iki rugsėjo 1 d.

Stojantieji į dieninį ir vakarinį skyrių dokumentus asme­ niškai pateikia priėmimo komisijai, dirbančiai universite­ to Centriniuose rūmuose (Vilnius, Universiteto g. 3).

Stojantieji į neakivaizdinį skyrių gali dokumentus tuo pačiu adresu pasiųsti paštu. Stojantieji į Vakarinį fakul­ tetą Kaune asmeniškai pateikia dokumentus priėmimo ko­ misijai, dirbančiai Kauno Politechnikos instituto trečiuosiuose rūmuose (Kaunas, Laisvės ai. 13).

STOJAMIEJI EGZAMINAI

VII. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko univer­ sitetą laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus (žvaigžduteaVaM^^EMAT^^OsJ'^EKONOMH'IĖS' INFORMACIJOS ME­

CHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMO. FIZIKOS, HID­ ROGEOLOGIJOS IR INŽINERINĖS GEOLOGIJOS £PES,'t^X' BES - 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matema tikos (raštu ir žodžiu)* 3) fizikos (raštu ar žodžiu) . b) I CHEMIJOS SPEČIALVBę - 1) lietuvių kalbos Ir li­ teratūros (raštu), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (raš­ tu ar žodžiu)’ 4) fizikos (raštu ar žodžiu) ; ’ c) I BIOLOGIJOS, MEDICINOS, PEDIATRIJOS, SANITARI­ JOS* SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) fizikos (raštu ar žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu) , biologijos (žodžiu)*; d) Į ISTORIJOS, TEISĖS, BIBLIOTEKININKYSTĖS IR BIB­ LIOGRAFUOS SPECIALYBES - 1)lietuvių ka k'“'J ratūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu) , 3) užsienio kalbos (žodžiu) PASTABA. Stojantieji į šias specialybes gali būti atleis­ ti nuo užsienio kalbos egzamino, Jei vidurinėje mokykloje jos nesimokė ar mokėsi pagal sutrumpintą programą. Apie tai jie turi pateikti šios mokyklos pažymą. e) Į LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS, ŽURNALISTI­ KOS, ROMANŲ IR GERMANŲ FILOLOGIJOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; f) l RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBE - 1) rusų kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istori­ jos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) Į GEOGRAFIJOS, MATERIALINIO-TECHNINIO APRŪPI­ NIMO EKONOMIKOS IR PLANAVIMO, PRAMONĖS PLANA­ VIMO, PREKYBOS EKONOMIKOS, FINANSŲ IR KREDITO, BUHALTERINĖS APSKAITOS, DARBO EKONOMIKOS, EKO­

NOMINĖS KIBERNETIKOS, STATISTIKOS SPECIALYBES 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matematikos (raštu ar žodžiu)*, 3) geografijos (žodžiu)*, 4) istorijos (žo­ džiu)*; h) | PRAMONĖS IR MAISTO PREKIŲ MOKSLO SPECIALY­ BE — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matema­ tikos (raštu ar žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) geografi­ jos (žodžiu)*; i) Į PSICHOLOGIJA — D lietuviu kalbos ir literatūros (žodžiu Ir raštu)*, 2) biologijos (žodžiu)*, 3) TSRS istorijos (žodžiu)*.

PASTABA. Asmenys, baigę vidurinę mokyklą aukso ar sidabro medaliais arba baigę specialiąją vidurinę mokyk­ lą su pagyrimu, laiko universiteto nustatytą vieną profi­ linės disciplinos egzaminą. Išlaikę šį egzaminą (tiek raštu, tiek žodžiu) penketu, nuo kitų egzaminų atleidžiami, o iša«?.ar trejetu, — laiko visų dalykų egzaminus.

VIII. Vidurinėje mokykloje nesimokę lietuvių kalbos, bet stojantys į specialybes lietuvių dėstomąja kalba pagal savo pageidavimą gali laikyti rusų kalbos egzaminą (raš­ tu). Tokiu atveju dar tikrinamos ir žinios iš lietuviu kal­ bos (žodžiu).

H IX. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas pro­ gramas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų programas.

X. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egza­ minus, darbovietė suteikia 15 kalendorinių dienų neapmo­ kamų papildomųjų atostogų (neįskaitant į jas kelionės į abi puses laiko).

XI. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems tvarkaraštyje nustatytu laiku laikyti vieno egzami­ no, toliau egzaminų laikyti neleidžiama.

XII. Asmenims, egzaminų metu gavusiems bent vieną nepatenkinamą pažymį, toliau egzaminų laikyti neleidžia­ ma.

Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, neleidžiama.

Priėmimo taisyklių priedas Nr. 1 Pareiškimo forma VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO

REKTORIUI

Pil................ .................. . ...................................... (pavardė, vardas, tėvo vardas <jyv.......................................................................... (nurodyti adresą pagal nuolatini

įregistravimą) (baigė vidurinę mokyklą aukso (sidabro medaliu ar spec. vid. m-lą su pagyrimu,

PAREIŠKIMAS Prašau leisti laikyti stojamuosius egzaminus į ................ ...................................... fakulteto dieninio, vakarinio, neakivaiz dinio skyriaus (pabraukti) .............................................. lybę.

Bendrabutis reikalingas ar ne (pabraukti) Apie save pranešu šias žinias:

Lytis

........

specia

......................................... ......................

Gimimo metai ir vieta .....................................................................

Tautybė ..........................................................................

TSKP narys, kandidatas į TSKP narius, VLKJS rys (pabraukti)

na­

Dirbamas darbas ir bendras darbo stažas, stojant į uni­ versitetą .....................................................................................................

PRIĖMIMAS XIII. į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą stu­ dentai priimami šia tvarka: BE STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ į universitetą priimami: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, baigę vidurines mo­ kyklas su pagyrimu ar apdovanoti aukso arba sidabro me­ daliais arba su pagyrimu baigę specialiąsias vidurines mo­ kyklas; b) karininkai ir liktiniai kariai, atleisti į atsargą iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų, Valstybės saugumo komiteto prie TSRS MT organų ir Vidaus reikalų ministerijos organų, turintys pilną aukštąjį karinį mokslą, taip pat nebaigtą aukštąjį karinį ar civilinį mokslą, nesvarbu, kada Jie atleisti į at­ sargą ir kuriame kurse jie mokėsi, priimami į atitinkamos specialybės pirmą ar kitą atitinkamą kursą; c) mokytojai ir dėstytojai, baigę mokytojų institutus ir dirbą mokyklose pagal bendrojo lavinimo mokyklos pro­ gramą, jei jie stoja į neakivaizdinio skyriaus pedagogines specialybes, atitinkančias Jų darbo profilį.

XIV. Išlaikę stojamuosius egzaminus, BE KONKURSO pri­ imami: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai; b) karininkai ir liktiniai kariai, atleistieji į atsargą iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų, Valstybės saugumo komiteto prie TSRS MT organų ir Vidaus reikalų ministerijos orga­ nų, baigę vidurinį mokslą, neatsižvelgiant į tai, kada jie atleisti į atsargą; c) į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — baigusieji tech­ nikos mokyklas labai gerais pažymiais, dirbantys pagal savo specialybę ir stojantys Į giminingą specialybę; d) baigę pedagogines mokyklas ir stojantys pagal liau­ dies švietimo organų siuntimą į neakivaizdinio skyriaus pedagogikos specialybes.

XV. [ likusias vietas išlaikiusieji stojamuosius egzami­ nus ir gavusieji geresnius profilinių disciplinų pažymius priimami konkurso būdu, atsižvelgiant į bendrą balų skai­ čių.

XVI. KONKURSO BŪDU priimami šia tvarka: į dieninį skyrių: 1) asmenys, turintys ne mažesnį kaip dvejų metų prak­ tinio darbo stažą, taip pat atleisti iš TSRS Ginkluotųjų Pa­ jėgų, jeigu Jie ten tarnavo ne mažiau kaip dvejus metus; 2) asmenys, neturintys darbo stažo.

Universiteto rektorius priėmimo kontingentus paskirsto proporcingai pagal pareiškimus, kuriuos padavė asmenys, turintys ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą, taip pat atleisti į atsargą iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų, jeigu Jie ten tarnavo ne mažiau kaip dvejus metus, ir asmenys, netu­ rintys reikiamo darbo stažo.

PIRMIAUSIA PRIIMAMI: a) gamybos pirmūnai, pasiųsti mokytis į universiteto dieninį skyrių betarpiškai Įmonių ir kitų organizacijų, su­ tinkamai su TSRS MT 1969 m .rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1099, pateikus vienodos formos siuntimą (priedas Nr. 2); , . , b) į biologijos specialybę — nuolatos gyvenantys kai­ mo vietovėje, turintys pasirinktos arba giminingos specia­ lybės praktinio darbo stažą; c) į pedagogines, medicinos, bibliotekininkystės ir bib­ liografijos specialybes — nuolatos gyvenantys kaimo vie­ tovėje. į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių: 1) pirmiausia priimami asmenys, dirbantys pagal pasi­ rinktą studijuoti specialybę, pristatę išrašą iš darbo ar kolūkiečio knygelės, patvirtintą įmonės ar įstaigos vadovo, o taip pat atleisti į atsargą iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų.

Be to, pirmenybė teikiama asmenims, įmonių,* kolūkių, tarybinių ūkių, įstaiąų ar organizacijų pasiųstiems moky­ tis specialybės, atitinkančios stojančiojo asmens darbo po­ būdį, pateikus vienodos formos siuntimą (priedas Nr. 3); 2) po to — kiti stojantieji, gavę geresnius pažymius.

PASTABA. Kai stojantieji per stojamuosius egzaminus surenka vienodą balų skaičių Iš profilinių disciplinų, pir­ menybė teikiama: , , . a) turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą pagal pasirinktąją studijuoti ar giminingą specialybę! b) ba’lgusiems vidurinę mokyklą aukso ar sidabro me­ daliais, o specialiąją vidurinę mokyklą — diplomais su

P£c)ypaslžymėjusiems gabumais pasirinktoje studijuoti mokslo srityje, taip pat aktyviai dalyvavusiems mokyklų ir kituose būreliuose, aukštųjų mokyklų organizuojamose olimpiadose ir konkursuose; d) turintiems vidurinės mokyklos baigimo dokumentuo­ se geresnius pažymius iš tų dalykų, iš kurių laiko stoja­ muosius egzaminus, ir iš visuomenės mokslo.

XVII. Visus su priėmimu Į universitetą susijusius klau­ simus galutinai sprendžia priėmimo komisija, remdamasi priėmimo taisyklėmis.

Priimtųjų į universitetą sąrašas iškabinamas viešoje vie­ toje. Priimtiesiems į neakivaizdinį skyrių, be to, išsiunčia­ mas pranešimas raštu.

Išlaikiusiems stojamuosius egzaminus, bet nepriimtiems į universitetą asmenims, Jiems prašant, išduodamas nusta­ tytos formos pažymėjimas. Jį pasirašo priėmimo komisi­ jos atsakingas sekretorius.

XVIII. Asmenys, priimti į dieninį ir vakarinį skyrių, ku­ rie, prasidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties de­ šimt dienų neatvyksta mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų.

(įmonės (organizacijos) pavadinimas ir vieta, einamosios pareigos) Tėvų pavardė, vardas, tėvo vardas, jų gyvenamoji vieta kuo ir kur jie dirba (įmonės (organizacijos) pavadinimas ir vieta, einamosios pareigos) tėvo:

.............................................................. ................

motinos:

............

..................................................................... ........................

196....... m.......................... d. (pareiškimo užpildymo data)

rdroSaS

Priėmimo taisyklių priedas Nr. 2

Kampinis įmonės (organizacijos) antspaudas Data ir Nr.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO

REKTORIUI (įmonės, organizacijos pavadinimas)

remdamasis(si) TSRS Ministrų Tarybos 1959 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1099, savo ............................

•• •• •• (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.)

visuotinio susirinkimo, įvykusio .......................... .. .............. (data ir protokolo Nr.) nutarimu siunčia drg........................................

•• (siunčiamojo asmens pavardė, vardas ir tėvo vardas) mokytis į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą .. ..

...................................................

specialybės

Mokymosi laikotarpiu .................................. ............... ■■; ■......... (įmonės, organizacijos pavadinimas)

įsipareigoja drg.

.......................................... mokėti (pavardė ir inicialai)

kiekiveną

mėnesį stipendiją, nustatytą universiteto atitinkamo kurso studentams, su 15% priedu. įmonės (organizacijos) vadovas Partinės organizacijos sekretorius ------------Profsąjungos FGV komiteto pirmininkas Vyr. buhalteris (buhalteris) įmonės (organizacijos) herbinis ar apvalus antspaudas

Kampinis įmonės (organizaci­ jos) antspaudas Data ir Nr.

Priėmimo taisyklių priedas Nr. 3

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORIUI (įmonės, organizacijos pavadinimas)

remdamasis(si) TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1966 m.

rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 729, savo .. ...................................... (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.) visuotinio susirinkimo, įvykusio

.................................................. (data ir protokolo Nr.)

nutarimu, siunčia drg........................................................................... (siunčiamojo asmens pavardė, vardas ir tėvo vardas) mokytis į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą .. ..

Drg.................................................. (pavardė, inicialai)

dirba

specialybės. ..........................................

pareigos, specialybė, profesija ir t. t Įmonės (organizacijos) vadovas Partinės organizacijos sekretorius Profsąjungos FGV komiteto pirmininkas

įmonės (organizacijos) herbinis ar apvalus antspaudas

TARYBINIS STUDENTAS

Kviečia Matematikos ir mechanikos fakultetas

„Moksle yra tiek mokslo, kiek Jame yra matematikos“, — sako filosofas Kantas. K. Marksas teiqia, kad „mokslas tik tada tampa tobulu, kai jam pasiseka naudotis mate­ matika. ..“ Šie pasisakymai pabrėžia matematikos mokslų svarbą mūsų qyvenime, ypač dabartiniu metu. Iš tikrųjų žmogaus skverbimosi j mlkro ir makropasaulius amžiuje, tarpplanetinių kelionių, ato­ minės enerqijos ir kibernetinės automatikos amžiuje, tu­ rint reikalų su šiuolaikiniais -qreičiais, enerqijomis, reikalinqas nepaprastas kuriamų sistemų qalinqumas, Jų auto­ matinis valdymas, patikimu­ mas. Be to, qamtoje Ir visuo­ menėje viskas vyksta paqal tam tikrus dėsnius, kuriuos žmogus nori pažinti ir pri­ versti tarnauti savo labui, jis privalo sukurti tikslius tyri­ mo metodus. Todėl, ieškant naujų, tobulesnių tyrimo me­ todų, reikalinqos matematinės žinios beveik visuose moks­ luose. beveik visose žmoqaus qyvenlmo ir veiklos sferose.

Atidžiai paanalizavę kiekvieno žmoqaus veikla, matome, kad tenka jam kiekviena dienąl skaičiuoti, susidurti ----- * —- su pa­ paprasgrindiniais matais, čiauslomis qeometrinėmis fi­ qūromis.

Tenka pastebėti, kad mate­ matikos pritaikymo sritis ne­ paprastai išsiplėtė. Salia kla­ sikinių matematikos pritaiky­ mo sričių — fizikos, astrono­ mijos, technikos mokslų, kur nė žinqsnio negalima ženqti be matematikos, į jos pritai­ kymo sferą pateko biologija, ekonomika, medicina ir net kalbotyra, muzika. Šiandien vyksta visų mokslų matematizavimas, matematika virsta visų mokslų metodu.

Mate­ matikos taikymas praplečia įvairių mokslų qalimybes, praturtina jų turimus tyrimo metodus.

Dabartiniu metu matemati­ kai reikia padaryti pervers­ mą pramonės valdymo auto­ matizavime.

Matematikai ir ekonomistai ieško būdų, kaip elektroninių skaičiavimo ma­ šinų paqalba automatizuoti ekonominės informacijos rin­ kimą, jos apdorojimą, gamy­ bos valdymą ir planavimą.

Juk šioje srityje sukurtos elektroninės skaičiavimo ma­ šinos yra daug pajėgesnės už jų kūrėją, jos dešimtis tūks­ tančių kartų galingesnės už žmogų skaičiavimo greičiu.

Jos yra nuostabiai tikslios ir niekada nepavargsta, jas pa­ naudojus, qaunamas nemažas ekonominis efektas.

Daug problemų iškyla prieš mate­ matikus kibernetikus ir kal­ bininkus, automatizuojant vertima iŠ vienos kalbos į ki­ tą, kuriant skaitančias ir gar­ sų kalbą suprantančias maši­ nas. Jau ir šioje srityje yra nemaža padaryta, tačiau pa­ grindinė problema dar neiš­ spręsta. Todėl matematikos poveikyje Ir čia atsirado nau­ ja mokslo šaka — matemati-

nė lingvistika, kuri matemati­ kos metodais nagrinėja kal­ bų dėsnius.

Atrodo, kad matematika ir medicina neturi nieko bendro, tačiau taip nėra. Jau šian­ dien projektuojamos ir ban­ domos klinikinėje praktikoje elektroninės skaičiavimo ma­ šinos, padedančios gydytojui nustatyti ligų diagnozę, jau yra sukurti pirmieji impul­ sais valdomi protezai. Mate­ matikos ir kibernetikos po­ veikyje susikūrė nauja moks­ lo šaka — bionika, kuri gyvų orqanizmų veiklos principus taiko technikoje.

O ateities bibliotekos? Tai bus ne lentynos apdulkėjusių knygų, bet elektroninė skai­ čiavimo mašina, kurios at­ minties įrenginiuose gulės įrašytos žmonijos sukauptos žinios.

Ir jos bus „gyvos“, kaip ir žinios žmogaus atmin­ tyje, kurių, deja, žmogus ne­ daug tegali sutalpinti.

Kaip matome, didžiulio perversmo moksle ir gamyboje perspek­ tyvas atveria tolimesnė elekt­ roninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės mašinos gali pakeisti ne tik žmogaus raumenų jė­ gą, bet ir mechanizuoti dau­ geliu atvejų žmogaus protinį darbą. Šiandien jau yra su­ kurtos ir kuriamos mašinos, kurios gali valdyti ištisus fab­ rikus, vairuoti lėktuvus, kos­ minius laivus, lošti šachma­ tais, skaityti balsu knygą, užrašyti raidėmis kalbą, kur­ ti muziką, versti be vertėjo iš vienos kalbos į kitą ir t. t. Šių mašinų sukūrimo proble­ mos paųrindinai yra ne inži­ nerinės, bet matematinės problemos. Sunkumai ne ma­ šinose, o metoduose, taisyklė­ se, algoritmuose, pagal ku­ riuos turi dirbti mašinos. Pa­ saulio mokslininkai yra įsiti­ kinę, kad netolimoje ateityje bus sukurtos protingos, mąs­ tančios mašinos, su kuriomis žmogus qalės svarstyti meno, literatūros ir mokslo proble­ mas.

Aukštos kvalifikacijos ma­ tematikos specialistus res­ publikoje ruošia viena iš se­ niausiųjų šalies aukštųjų mo­ kyklų — Vilniaus universite­ tas.

Matematikos ir mechanikos fakulteto uždavinys — ruošti aukštą: kvalifikuotus mate­ matikus.- resDublikos moksli­ nio tyrimo įstaigoms ir aukš­ tosioms mokykloms. Norint sėkmingiau įgyvendinti šiuos uždavinius, t. y., kad jaunieji specialistai būtų tinkamiau pasiruošę konkrečiam darbui, mokoma fakultete dviem profiliais: pedagoginiu ir gamybiniu.

Abiejuose pro­ filiuose mokslas trunka 5 metus. Skirtumas tarp profi­ lių nedidelis — skiriasi jie keliais specialiais kursais ir praktikomis: gamybininkai atlieka gamybinę praktiką

įmonėse arba mokslinio tyri­ mo įstaigose, o pedagogai — pedagoginę praktiką atlieka vidurinėse mokyklose.

Specialistai pas mus, kaip ir visur, ruošiami atskiro­ mis specializacijomis, Tur būt, visiems aišku, kad Šiuo metu, kai mokslai labai smar­ kiai išsivystė Ir nuolat vys­ tosi, neįmanoma pasidary­ ti labai qeru net vienos mokslo šakos specialistu, pa­ galiau neįmanoma gerai žino­ ti visą matematiką.

Todėl visi studentai po 2,5 metų, po to, kai jie įsisavina ir susipa­ žįsta su bendromis atitinka­ mo mokslo žiniomis, su bend­ rais to mokslo dėsniais, są­ vokomis ir taisyklėmis, pasi­ renka vieną siauresnę to mokslo sritį ir toliau gilina savo žinias tik joje. Matema­ tikos specialybėje yra 6 spe­ cializacijos: teorinė kiberneti­ ka, tikimybių teorija ir ma­ tematinė statistika, algebra ir skaičių teorija, funkcijų teo­ rija, geometrija bei skaičia­ vimo matematika. Su šiomis specializacijomis smulkiau su­ sipažinti qalite, skaitydami šio laikraščio puslapius.

Universitete yra visos są­ lygos tapti qeru matematikos specialistu, čia yra nebloga materialinė bazė: turime nau­ ją fakulteto priestatą, geras laboratorijas, aprūpintas su­ dėtinga modernia aparatūra, skaičiavimo centrą su dviem elektroninėm skaičiavimo ma­ šinomis „Minsk-22“. Fakultete yra turtinga biblioteka, jau nekalbant apie universiteto centrinę biblioteką, kuri yra turtingiausia respublikoje.

Bibliotekoje yra qausu tiek mūsų šalies, tiek ir užsienio literatūros, čia yra beveik visa išleidžiama šios srities literatūra.

Fakultete dirba patys kvali­ fikuočiausi respublikos mate­ matikos specialistai — moks­ lininkai, kurių darbai žinomi ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje, tai fiz.-mat. m. dr. profesorius J. Kubilius (universiteto rektorius), fiz.mat. m. dr. prof. V. Statulevičius. fiz.-mat. m. dr. prof.

K. Grincevičius, fiz.-mat. m. dr. prof.

A. Naftalevičius, fiz.-mat. m. dr. S. Strelicas, prof. P. Katilius, doc. V. Kabaila, doc. R. Uždavinys ir kt., o taip pat seniausias res­ publikos matematikos prof.

Z. Žemaitis.

Universiteto mokslininkai palaiko glau­ džius ryšius su stambiausio­ mis šalies mokslo Įstaigomis, su žymiausiais mokslininkais.

Taigi, sąlyqos tapti geru specialistu yra, tačiau šių sąlygų, žinoma, nepakanka.

Svarbiausia sąlyga — darbas.

Dirbti reikia daug, be darbo negalima pasiekti mokslo viršūnių, be darbo iš viso nieko_neqalima pasiekti. Tai­ gi, būsimo matematiko lau­ kia labai įdomus, kūrybinis, ryžto ir energijos reikalaująs darbas.

Doc. A. RAUDELIONAS Fakulteto dekanas

Algebra ir skaičių teorija Daugelis galvoja, kad al­ gebra — tat lygčių sprendi­ mas. Be abejo, lygčių spren­ dimas ilgą laiką vaidino pa­ grindinį vaidmenį šiame moksle. Tačiau jau nuo pra­ ėjusio šimtmečio vidurio, ka­ da buvo pastebėta, kad su kai kuriais fizikos, mechani­ kos bei matematikos objek­ tais, tokiais, kaip jėgos, grei­ čiai, daugianariai Ir kt., gali­ ma atlikti sudėties ar dau­ gybos veiksmus. algebros pagrindiniu uždaviniu tapo veiksmų su įvairiausiais ob­ jektais savybių nagrinėjimas.

Gauta daug įdomių rezultatų, kurie plačiai taikomi geomet­ rijoje, teorinėje fizikoje ir

kitose mokslo šakose. Atsira­ dus elektroninėms skaičiavi­ mo mašinoms, ypač svarbus tapo algebrinių skaičiavimų mechanizacijos klausimas. Iš­ kilo visa eilė naujų proble­ mų, o viena algebros šakų — Bulio algebra — tapo elektroninių skaičiavimo ma­ šinų veikimo pagrindu.

Vienas pagrindinių uždavi­ nių, kurio sprendimas davė pradžią diofantlnei geometri­ jai ir algebrinių skaičių teo­ rijai, buvo Ferma problema.

Pirminiai skaičiai skaičių teorijoje atlieka pagrindinį vaidmenį. Jų pasiskirstymas natūriniu skaičių eilėje ilgą laiką buvo pagrindinis anali-

zinės skaičių teorijos klausi­ mas, kuris pilnai išspręstas buvo tik įvedus Rimano dzeta funkciją. Su šia funkcija siejasi daug įdomių ir sunkių klausimų. Pavyzdžiui, iki šiol tebėra neišspręsta garsioji Rimano hipotezė.

Be minėtu teorijų ir uždavinių yra daug įdomių ir sunkių problemų, kurių iŠsprendimui reikalingos jaunos jėgos ir didelė meilė ma­ tematikai.

Vyr. dėst. H. MARKŠAITIS Vyr. dėst. A. MATULIAUSKAS

Matematikų ir fizikų rūmai,

Perspektyvi specialybė Skaičiavimo technika kas­ met vis daugiau ir daugiau skverbiasi į {vairias respubli­ kos liaudies ūkio šakas ir tampa vienu iš svarbiausių mokslinės ir techninės pažan­ gos svertų. Toji technika, ypač elektrinė, pradedama naudoti ne tik mokslinio ty­ rimo darbams, bet ir projek­ tavimui, planavimui, valdy­ mui, techninei ir ekonominei informacijai apdoroti ir t. t.

Dideles perspektyvas skaičia­ vimo technika atveria ir že­ mės ūkio darbuotojams.

Mūsų respublika šiuo metu turi vienuolika skaičiavimo centrų su elektroninėmis skai­ čiavimo mašinomis. Kaip rašo respublikinė spauda, artimiau­ siais metais bus įsteigta 30 naujų elektroninių skaičiavi­ mo centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pane­ vėžyje, Alytuje, Mažeikiuose.

Išaugs ir mūsų universiteto

Tikimybių teorija

Šiandieninėje matematikoje Įgyja vis didesnę reikšmę abstrakcija, kurios dėka su­ kuriami universalūs metodai irlnaujos teorijos.

Tai ryškiai pademonstruoja j' iniausia ir kartu savo meto­ dais galingiausią geometrijos šaka — topologija. Ji yra mokslas apie pačias bendriau­ sias geometrinių figūrų savy­ bes. kurios nekinta, figūras maigant be perplyšimų ir kli­ javimų. Pavyzdžiui, topologi­ joje niekuo nesiskiria apskrinuo e**Psės ar daugiakįinpio, nes apskritimą galima parvesti į elipsę ar daugia-

kampį be perplyšimų ir klija­ vimų. Tačiau apskritimas jau iš esmės skiriasi nuo neužda­ ros kreivės (sakysime, para­ bolės), nes,, pervedant apskri­ timą į parabolę, reikia ją per­ plėšti. Čia, žinoma, yra labai su­ prastintas topologijos apibrė­ žimas. Iš tikrųjų, topologija užsiiminėja žymiai bendres­ nėmis figūromis, negu geo­ metrinės, ir bendriausiais ry­ šiais tarp šių apibendrintų fi­ gūrų. Pagrindinė idėja, einan­ ti ryškia gija per visą topolo­ giją, yra tolygumas. Galima sakyti, jog visur, kur tik yra

tolygumas, prasideda topolo­ gija. Bet topologijos metodai skiriasi, sakysime, nuo funkci­ jų teorijos metodų. Jie bend­ resni ir daugiausia algebriniai.

Tačiau tokiame jų bendrume ir glūdi didžiulė potencinė jė­ ga, kuri padeda surasti išoriš­ kai skirtingų, bet iš vidaus ar­ timų matematinių teorijų bendrumą, padeda išplėsti ma­ tematinių metodų taikymo ri­ bas ir išsilaisvinti nuo nerei­ kalingų, neesminių apriboji­ mų. Kaip tik tuo galima pa­ aiškinti, kodėl ši energin­ giausia jauna matematikos sri­ tis prasiskverbė beveik į visą

Matematinė analizė Matematinė analizė — „aukštosios" matematikos pa­ grindas. Su jos pradais (funk­ cijos ir išvestinės sąvoka), su­ sipažįstame jau vidurinėje mokykloje. Be to, katedroje dėstomos diferencialinės lyg­ tys — lygtys, kuriose neži­ nomojo skaičiaus vietoje yra nežinomojo funkcija ir jos iš­ vestinės. Tokių lygčių pa­ galba gali būti sprendžiami mechanikos, astronomijos ir kt. uždaviniai (pavyzdžiui nag­ rinėjamas planetų ir kosminių laivų judėjimas). Dėstomos ir matematinės fizikos lygtys (kiek bendresnės diferenciali­ nės lygtys), kurių pagalba sprendžiami įvairūs bangavi­ mo, šilumos laidumo uždavi­ niai, skaičiuojami potencialai.

Katedroje dėstoma kompleksi­ nio kintamojo funkcijų teori­ ja, kurioje ir argumentas ir funkcija įgyja kompleksinio skaičiaus reikšmes. Tos teori­ jos pagalba „rusų aviacijos tėvas“ N. Žukovskis skaičiavo lėktuvo sparnų profilius. Tuos mokslo dalykus klauso visi fakulteto studentai, o katedros globojamos funkcijų teorijos specializacijos studentai turi dar papildomų paskaitų.

Katedroje dirba seniausias respublikoje matematikas pro­ fesorius Zigmas Žemaitis, jau beveik 50 metų dėstantis aukštojoje mokykloje. Jam greit sukaks 85 metai. Dar 1919 m. profesorius dalyvavo V. Kapsuko vyriausybei at­ kuriant Vilniaus universitetą, 1920 m. su gamtininku (dabar akademiku) T. Ivanausku ir kt. steigė Kaune Aukštuosius kursus ir jiems vadovavo. Tų kursų pagrindu 1922 m. buvo įsteigtas Kaune Lietuvos uni­ versitetas, o jame prof. Z. Že­ maitis iki pat 1940 m. dirbo Matematikos-gamtos fakultete dekanu. Nuo 1940 m. prof. Z. Žemaitis dirba Vilniaus uni­ versitete, 1945—48 m. m. bu­ vo rektoriumi. Šiuo metu pro­ fesorius dėsto matematikos is­ toriją (nuo pat seniausių lai­ kų), matematikos metodiką bei elementariąją matematiką ir kt. Be to, vadovauja studentų pedagoginei praktikai.

Profesorių pažįsta ir daugelis Vilniaus vidurinių mokyklų mokinių.

Katedroje yra du mokslų daktarai (A. Naftalevičius ir Š. Strelicas), 4 mokslų kandidatai. Buvę katedros auklėtiniai dirba įvairiuose tyrimo institutuose, gamyklose, dėsto vidurinėse ir aukštosiose mo­ kyklose.

Gyvenime mums dažnai tenka susidurti su atsitiktiniais reiškiniais: krito nuo stogo ledo varveklis ir praskėlė studentui galvą, Petras turėjo dešimt loterijos bilietų ir nieko neišlošė, o Jonas su vienu bilietu išlošė „Moskvičių", užvažiavęs ant vinies, autobusas pradūrė padangą, ir jaunuolis nesuspėjo į pasima­ tymą, ir t. t. Kai tenka nagri­ nėti tam tikrą visumą reiški­ nių, turinčių atsitiktinumo po­ būdį, pasirodo, galima visiškai tiksliai nusakyti tam tikrus dėsningumus. Tikimybių teori, ja kaip tik ir tiria tokius dės­ ningumus.

Pirmieji matematikų darbai apie atsitiktinius reiškinius, dažniausiai susijusius su azar­ tiniais žaidimais, pasirodė XVII a. Vėliau tikimybių me­ todai buvo sėkmingai taikomi įvairiose praktikos bei moks­ lo srityse, kaip antai: fiziko­ je, genetikoje, ekonomikoje ir kitur. Tačiau tikimybių teori­ jos, kaip savarankiškos mate­ matikos šakos, pagrindai bu-

vo padėti tik šiame amžiuje, kai žymus rusų matematikas A. N. Kolmogorovas sukūrė tikimybių teorijos aksiomatiką. Nuo to laiko prasidėjo audringas šios teorijos vysty­ masis.

Mūsų universiteto Tikimy­ bių teorijos ir skaičių teorijos katedros darbuotojai taip pat jnešė nemažą indėlį į šios mokslo šakos vystymąsi. Fi­ zikos-matematikos mokslų daktarų prof. J. Kubiliaus ir prof. V. Statulevičiaus, mūsų respublikos tikimybininkų mo­ kyklos kūrėjų, darbai yra ge­ rai žinomi visame pasaulyje.

Baigus mūsų fakultetą ir įsigijus tikimybininko specia­ lybę, galima toliau dirbti mokslinį darbą universitete arba Mokslų akademijoje.

Taip pat galima sėkmingai dirbti įvairiuose mokslinio ty­ rimo institutuose bei gamyk­ lose, nes dabar tikimybiniai ir statistiniai metodai labai pla­ čiai visur pritaikomi.

matematiką, o pastaruoju me­ tu (ypač grafų teorija) prade­ dama taikyti technikoje, eko­ nomikoje ir net lingvistikoje. Žinoma, šių gilių šiandie­ ninių metodų įsisavinimui, o ypač tolimesniam jų vystymui bei taikymui reikalingi mate­ matiniai gabumai, bet ir čia, kaip visose žmogaus veiklos srityse, lemiamą reikšmę turi darbas.

Nors Puškinas ir buvo tei­ sus, sakydamas, kad „įkvėpi­ mas geometrijoje tas pats, kaip ir poezijoje“, tačiau neeuklidinės geometrijos kūrėjas — Lobačevskis savo šeimos herbą papuošė bite — darbš­ tumo simboliu. Įkvėpimas ir įtemptas darbas — neatskiria­ mos kiekvieno matematiko

darbo pusės. Štai ką sako apie savo klasikinius atradimus to­ pologijos akademikas L. Pontriaginas: „Pagrindinis kūrinio darbo etapas buvo atkaklus, daug metų besitęsiantis dar­ bas, kuomet dar buvo neaiš­ kūs netgi busimieji rezultatai ir kuomet vienas po kito bu­ vo šalinami sunkumai ir sutik­ tos kliūtys. Kaip tik to atkak­ laus darbo pasėkoje kai kada aš staiga pamatydavau galuti­ nį rezultatą, sublizgėdavo ilgai lauktas laimingas atradimas, kai kada jis ateidavo nemigo naktimis, kuomet nemiegoda­ vau ir galvodavau apie kažką neapibrėžto. O paskui sekda­ vo atidaus patikrinimo eta­ Doc. V. PAULAUSKAS pas".

Matematinės analizės katedros Doc. A. MATUZEVlClUS vedėjas

Illlinillllllllllllllllllllllllllllllllllll

Viena abstrakčiausių matematikos sričių

skaičiavimo centras, šiuo me­ tu turintis dvi elektronines skaičiavimo mašinas. Čia ruo­ šiami matematikų kadrai vi­ siems respublikos skaičiavi­ mo centrams. Tarp ugdomų Universitete matematikų žy­ mi dalis tenka busimiesiems skaičiavimo matematikos spe­ cialistams, matematikams pro­ gramuotojams. Jų poreikis gausiems respublikoje moksli­ nio tyrimo institutams, skai­ čiavimo centrams, projektavi­ mo ir konstravimo biurams, stambioms gamykloms metai iš metų vis didės.

Tad, jaunieji abiturientai, kviečiame jus studijuoti Uni­ versitete skaičiavimo mate­ matiką, kurios specialistai taip reikalingi sparčiai besi­ vystančiam respublikos liau­ dies ūkiui.

Doc. R. UŽDAVINYS Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas

iiiiiiiimiiiniiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiii

Asist. R. KUDŽMA

TARYBINIS STUDENTAS

4 psl.

Ekonomikos fakultetas Ekonomikos fakultetas yra pagrindinė ekonomistų kalvė respublikoje. Jei po­ kario metais Tarybų Lietu­ voje iš viso paruošta apie 5030 ekonomistų su aukš­ tuoju mokslu, tai apie 66 proc., arba 3300, paruošė Ekonomikos fakultetas.

Vien 1968 metais Ekonomi­ kos fakultetą baigė 428 specialistai — beveik 2 kartus daugiau, negu per visą buržuazijos valdymo laikotarpį Lietuvoje.

Ekonomikos fakultetas yra vienas didžiausių uni­ versitete. Naujaisiais moks­ lo metais vien dieniniame skyriuje mokysis 1500 stu­ dentų. Į dieninį skyrių bus priimta net 375 abiturien­ tai.

Moderniosios kryptys ekonomikos moksluose Ekonomikos fakultete pra­ dėta ruošti naujų specialybių ekonomistai: ekonomistai ki­ bernetikai ir ekonominės in­ formacijos mechanizuoto ap­ dorojimo organizatoriai. Tai naujos, konstruktyviosios krypties ekonomistai.

Kibernetika, kaip žinia, yra mokslas apie valdymą ir ry­ šius įvairiose sudėtingose sis­ temose. Liaudies ūkis visumo­ je ir atskiros jo dalys (pra­ monė, žemės ūkis, transportas ir t. t.), netgi atskira įmonė ar jų susivienijimai yra labai sudėtingos sistemos. Ekonomi­ nė kibernetika ir nagrinėja šių sudėtingų sistemų valdy­ mą.

Fakultete ruošiami ekonomistai-kibernetlkat studijuos pramonės valdymo mokslą.

DARBO EKONOMIKA Darbo ekonomikos specialy­ bė universiteto Ekonomikos fakultete susikūrė, palyginti, neseniai — pirmoji absolven­ tų laida pradėjo dirbti mūsų respublikos liaudies ūkyje tiktai 1967 metais. Nuolat au­ gant darbo ekonomikos spe­ cialistų pareikalavimui,' ši specialybė kasmet įgauna vis didesnį populiarumą respubli­ kos jaunimo ir vyresnio am­ žiaus žmonių, dirbančių gamy­ boje, tarpe. 1968—1969 moks­ lo metais dieniniame, vakari­ niame bei neakivaizdiniame skyriuje darbo ekonomikos specialybės mokėsi 455 stu­ dentai.

Darbo ekonomikos specialy­ bės studentai be bendrųjų vi­ suomeninių mokslų studijuoja visą eilę įdomių, su savo specialybe susijusių discipli­ nų: darbo ekonomiką, įmonių organizavimą ir planavimą, techninį darbo normavimą, darbo mokslinį organizavimą, gamybos valdymo pagrindus,

darbo psichologiją ir kt. Besi­ mokydami universitete, šios specialybės studentai įsisavi­ na bendriausius darbo išteklių naudojimo ir darbo organi­ zavimo klausimus, todėl gali sėkmingai panaudoti savo ži­ nias įvairiose liaudies ūkio šakose: pramonėje, statyboje, transporte ir t. t. Darbo eko­ nomikos specialistai yra labai laukiami darbuotojai ne tik visose visuomeninės gamybos šakose, bet ir mokslo įstaigo­ se. Baigusieji darbo ekonomi­ kos specialybę asmenys, o taip pat dauguma šios specia­ lybės vakarinio ir neakivaiz­ dinio skyriaus studentų da­ bartiniu metu dirba įmonių, įstaigų ir organizacijų plana­ vimo ir darbo užmokesčio skyriuose, darbo mokslinio organizavimo skyriuose bei laboratorijose, mokslinio ty­ rimo institutuose.

E. doc. p. K. VYŠNIAUSKAS Darbo ekonomikos katedros vedėjas

Buhalterinė apskaita Praktikoje nerasime tokios įmonės, įstaigos ir organizaci­ jos, kur būtų galima apsieiti be buhalterio. Buhalterio dar­ bo sritis labai plati: ji apima medžiagų, pagrindinių prie­ monių, darbo užmokesčio, pro­ dukcijos savikainos apskaitą, linansinio ūkio kontrolę, o taip pat ūkinės veiklos orga­ nizavimą. Šis darbas neįma­ nomas be skaičiavimo tech­ nikos taikymo. Todėl buhal­ terinės apskaitos specialybės studentai be disciplinų, ku­ rias studijuoja visų kitų Eko­ nomikos fakulteto specialy­

FINANSAI IR KREDITAS Aukštos kvalifikacijos fi­ nansininkų ir kreditininkų pareikalavimas didėja. Todėl ir studentų priėmimo kontin­ gentas į šią specialybę mūsų universitete palyginti didelis.

Klausydami su kitais stu­ dentais ekonomistais bendrą­ sias visiems privalomas dis­ ciplinas, jie kartu studijuoja Specialias disciplinas.

Be paskaitų, pratybose bei seminaruose busimieji finansų ir kredito specialistai dar uni­ versiteto auditorijose pratina­ si praktiškai taikyti teorines žinias. Atlikdami gamybinę praktiką finansų bei bankų įstaigose ir įmonėse studentai — praktikantai jau savaran­ kiškai dirba finansininkais bei

Šiandien mūsų liaudies ūkis ir visų pirma — pramonė — tiek išsiplėtojo, kad efekty­ vus jos valdymas (planavimas ir vadovavimas) galimas tik remiantis šiuolaikinio moks­ lo laimėjimais (kibernetikos, specialiais matematiniais, me­ todiniais, elektroninėmis skai­ čiavimo mašinomis ir t. t.).

Dėl to ekonomistai-kibernetikai daug laiko ir jėgų skiria specialių matematikos sričių studijoms, susipažįsta su eko­ nominės kibernetikos pagrin­ dais, giliai ir plačiai studi­ juoja ekonominių procesų matematinį modeliavimą, elektroninių skaičiavimo ma­ šinų panaudojimą. Pagaliau, giliai studijuoja patį val­ dymo objektą — pramonę: pramonės gamybos tech(Nukelta i 8 psl.)

PRAMONĖS PLANAVIMAS Pramonės planavimo spe­ cialybės kadrai ruošiami pra­ monės įmonių gamybos ir ūkinės veiklos organizavimui ir planavimui. Greta bendrų dalykų studentai praeina technologijos ir energetikos pagrindus, matematinius me­ todus, pramonės ekonomiką, įmonių veiklos planavimą ir organizavimą, tyrinėja ūki­ nės veiklos analizės metodus, klauso pramonės finansų ir kredito dalykų, atlieka prak­ tiką pramonės įmonėse.

Baigusieji šią specialybę skiriami įmonių, žinybų, eko­ nominių laboratorijų ekono­ mistais. įgiję patirties gali būti skiriami atsakingoms vadovaujančioms pareigoms.

Jaunimą. kuriam įdomu, kaip taisyklingai organizuoti gamybą, taupyti produkciją, geriausiai tenkinančią visuo­ menės poreikius.

Pramonės ekonomikos katedra kviečia studijuoti šią specialybę.

Doc. J. PAULIUKONIS Pramonės ekonomikos katedros vedėjas

Dabar buhalterio darbas iš esmės pakito. Daug jėgų ir laiko reikalaujantieji apskai­ tos ir planavimo darbai me­ chanizuoti, sistemingai ieško­ ma būdų pirminei dokumen­ tacijai suprastinti, jos judėji­ mui sutrumpinti.

Todėl dabar buhalteris vie­ toje „juodo" techniško darbo analizuoja įmonės ūkinę veiklą, ieško būdų ir priemo­ nių atskirų įmonės grandžių darbui pagerinti. Buhalteris tampa ne tik socialistinės nuo­ savybės kontrolieriumi, bet ir aktyviu įmonės vadovu.

bių studentai, mokomi dar naudotis sudėtingą skaičiavi­ mo technika, jos pritaikymu apskaitoje, planavime ir ana­ lizėje. Štai kodėl buhalterinės apskaitos specialistai dirba ne tik įvairių liaudies ūkio ša­ kų įmonių, įstaigų, organiza­ cijų, susivienijimų buhalte­ riais, bet jie taip pat skiriami šių organizacijų ekonomistais, planuotojais ir pan. Gerų bu­ halterių reikalauja įvairios kultūrinės, mokslinės įstaigos, jie taip pat gali dirbti staty­ E. doc. p. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos bos, žemės ūkio, komunalinio katedros vedėjas ūkio ir kt. organizacijose.

kreditininkais. Jų darbas toli gražu ne toks jau sausas, kaip kad daugelis gal jį įsivaiz­ duoja. Teikdami bei kaupdami lėšas, finansininkai ir kreditininkai neišvengiamai susidu­ ria su įmonių, įstaigų bei ži­ nybų veikla. Neatsitiktinai finansų ir kredito specialistas turi būti susipažinęs su pra­ monės technologijos pagrin­ dais, įmonių darbo organiza­ vimu. O perėjusios į naują ūkininkavimo tvarką įmonės praktiškai nebegali išsiversti be finansininkų, kurių parei­ kalavimas dabar ypač padidė­ jo. Todėl mūsų universitete be finansininkų ir kreditinin­ kų pradėti ruošti ir pramonės finansų specialistai.

Baigę finansų specializaciją studentai skiriami dirbti į fi­ nansų centrines bei vietines įstaigas ir kitų centrinių žiny­ bų aparatą, o baigę pramo­ nės finansų specializaciją — į

pramonės įmones bei kitas ūkines organizacijas. Šioje sistemoje dirbantys specialis­ tai nustato įmonių ir ūkio ša­ kų finansinius santykius su socialistine valstybe, kontro­ liuoja įmonių bei žinybų ūki­ nę ir finansinę veiklą. Dirban­ tieji liaudies ūkio šakose tvar­ ko įmonių finansus. Jie gali būti skiriami įmonių finansų skyrių viršininkais, o taip pat gali sėkmingai dirbti ir įmo­ nių planavimo skyriuose. Bai­ gę kredito specializaciją stu­ dentai daugiausia skiriami į TSRS Valstybinio banko ir Statybos banko įstaigas.

Baigiantieji universitetą jaunieji finansų ir kredito specialistai per paskirstymą „išgrobstomi". Tai geriausiai rodo, kaip šie specialistai yra reikalingi.

Prof. dr. A. ŽILĖNAS Finansų ir kredito katedros vedėjas x

Mūsų socialistinės visuo­ menės devizas yra: „Viskas žmogui, žmogaus gerovei". Įgyvendinant šį devizą prak­ tikoje, didžiulis vaidmuo ten­ ka vienai iš svarbiausių mūsų liaudies ūkio šakų — preky­ bai. Juk nepaprastai svarbu, kad mūsų pramonė, žemės ūkis, kitos gamybos šakos ga­ mintų būtent tas prekes, kurių reikia socialistinės visuomenės poreikiams vis geriau paten­

kvalifikuoti prekybos ekono­ mistai (taip pat ir prekių mokslo bei prekybos organi­ zavimo specialistai). Jie dirba bendrųjų šalies valdymo ir liaudies ūkio bei kultūros pla­ navimo organų (Ministrų ta­ rybų, vykdomųjų komitetų, plano komisijų) specialiuose padaliniuose, planuojančiuose ir tvarkančiuose liaudies var­ tojimą, mokslinio tyrimo insti­ tutuose, kadrus prekybai ruo­

Prekybos ekonomika kinti, ir gamintų jų tiek, kiek reikia. Kitaip tariant, būtina planingai surišti gamybą su vartojimu. Bet juk ir pats vartojimas nėra pastovus — kylant žmogaus materialinei gerovei, kultūrai, mokslui, auga ir įvairėja žmogaus po­ reikiai, keičiasi skonis, pomė­ giai. Visa tai reikia apskai­ čiuoti ir ne tik apskaičiuoti, bet ir prognozuoti perspekty­ vai ir laiku pateikti paraišką gamybai, kiek ir ko gaminti, kiek ir kokių materialinių gė­ rybių skirti darbo žmonių vartojimui. Trumpai tariant, reikia konstruoti vartojimą.

Labai svarbu yra ir numa­ tyti, kaip geriau organizuoti vis gausėjančių materialinių gėrybių pateikimą vartotojui — ar parduodant individualiai per prekybą, ar nukreipiant per visuomeninio kolektyvinio vartojimo kanalus (mokyklas, poilsio namus ir sanatorijas, nemokamą visuomeninį maiti­ nimą ir pan.); nemažiau svar­ bu nuolat tobulinti šių gėry­ bių perteikimo formas ir bū­ dus, ypač per tarybinę preky­ bą, t. y. organizuoti vartoji­ mą. Šias labai svarbias funkci­ jas mūsų visuomenėje atlieka

šiančiose mokyklose, specia­ liuose prekybą tvarkančiuose organuose (Prekybos ministe­ rijoje, prekybos valdybose) ir tiesiogiai įvairiausiose preky­ bos organizacijose ir įmonėse, būdami šių įmonių bei orga­ nizacijų vadovais, jų planavimo-ekonomikos skyrių ir sektorių viršininkais, vyr. eko­ nomistais ir ekonomistais. Vis daugiau prekybos ekonomistų reikia ir toms įstaigoms bei organizacijoms, kur organi­ zuojamas gyventojų buitinis aptarnavimas, kolektyvinis vi­ suomeninis vartojimas.

Taigi, prekybos ekonomisto darbo sfera yra labai plati, įvairi ir įdomi. Jei inžinieriai konstruoja mašinas bei įrengi­ mus ir drauge su ekonomistais organizuoja materialinių ver­ tybių gamybą, tai prekybos ekonomistai yra darbo žmo­ nių vartojimo konstruktoriai ir organizatoriai. Tai kilnus ir atsakingas darbas. Todėl pre­ kybos ekonomiką turi studi­ juoti tie, kuriems patinka ir gilus analitinis, ir gyvas ūkinis-organizacinis darbas.

Prof. dr. M. GREGORAUSKAS Prekybos ekonomikos katedros vedėjas

PREKIŲ ŽINOVAI Stok į prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe­ cialybę! Prekių žinovas — tai prekių kokybės inžinierius ir prekybos organizatorius. Gali pasirinkti maisto prekių moks­ lo ir prekybos organizavimo arba pramonės prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe­ cializaciją.

Teks studijuoti ne tik eko­ nomines, bet ir tiksliųjų mokslų disciplinas — chemi­ ją, fiziką, mikrobiologiją. Pa­ grindinės specialybės discipli­ nos — maisto arba pramonės prekių 'mokslas, o taip pat prekybos organizavimas.

Mokslas tęsis 4 metus. Bai­

gęs tapsi aukštos kvalifikaci­ jos prekių žinovu. Šios specialybės absolven­ tai dirba prekybos organizaci­ jų, didmeninės prekybos ba­ zių, mažmeninės prekybos įmonių vyriausiais ir vyres­ niaisiais prekių žinovais, par­ duotuvių vedėjais bei jų pava­ duotojais, stambių parduotu­ vių sekcijų vedėjais. Dalis absolventų dirba pramonės įmonių realizavimo skyriuose.

Kai kurie absolventai dėsto prekybos bei kooperatiniuose technikumuose ir prekybos mokyklose.

Doc. J. PRICINAUSKAS Prekių mokslo katedros vedėjas

Studentų svečias — kosmonautas G. Beregovojus.

MATERIALINIS APRŪPINIMAS Įmones, statybas, kolūkius ir visas kitas organizacijas reikia aprūpinti materialiniais ištekliais taip, kad jos galėtų dirbti be sutrikimų, laiku vykdytų nustatytus valstybi­ nius planus. Šį uždavinį ir sprendžia materialinio aprūpi­ nimo darbuotojai. Liaudies ūkio materialinis aprūpinimas be galo sudėtinga problema.

Tur būt, esate girdėję, kad didelių gamyklų statyboje dalyvauja dešimtys ir šimtai mūsų šalies įmonių, šimtais, o kartais ir tūkstančiais kilo­ metrų nutolusių viena nuo kitos. Ir visos jos turi tiekti medžiagas ar įrengimus staty bai tada, kai pastafajai jų prireikia pagal nustatytus statybos grafikus. Įsivaizduo­ kite stambios gamyklos aprū pinimo sudėtingumą, kai per 2-3 minutes kelių sekundžių tikslumu nuo konvejerio nu eina gatava mašina, traktorius ar kita produkcija, kurių ga­ mybai sunaudojama tūkstan­ čiai įvairių pavadinimų me­ džiagų ir detalių. Kiekviena prastovėta valanda tokioje gamykloje — tai dešimtys tūkstančių rublių nuostolių Materialinio aprūpinimo darbuotojai turi reikalą ne su kasdieninio vartojimo prekė mis, o su sudėtingiausiomis mašinomis, įrengimais, įvai­ riausia aparatūra ir automati žavimo prietaisais, elektro­ technikos ir radiotechnikos produkcija, įvairiausiomis me­ džiagomis ir žaliavomis, kaip antai: juodaisiais ir spalvotai siais metalais, vamzdžiais, statybinėmis medžiagomis, cheminės pramonės produkci­ ja, mediena, kuru, naftos pro dūktais ir t. t., ir t. t., kurios yra skaičiuojamos tūkstan­ čiais pavadinimų. Materialinis aprūpinimas — tai liaudies ūkio kanalai, kuriais sruvena minėtos gėrybės, aprūpindamos kiekvieną jo ląstelę — įmonę, statybą ar kolūkį vi­ somis joms reikalingomis me džiagomis. Ši specialybė daugiau re­ komenduotina besidomin tiems technika ir komer ciniu darbu, geriems ma tematikams, turintiems greitą orientaciją, stiprią valią ii šaltus nervus. Žinoma, čia yra nemaža darbo sričių, tinkan čių ir merginoms. Jei jau čiate, kad Jūsų nebaido šie reikalavimai ir busimosios įvairios komercinės komandi ruotės, atvykę paduokite pa reiškimą į Ekonomikos fakul teto materialinio aprūpinimo ekonomikos specialybę.

Ekon. m. kand.

J. STANKEVIČIUS Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedros vedėjas

5 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

PORA ŽODŽIŲ APIE FILOLOGIJOS FAKULTETĄ Vieną iš penkių specialy­ bių galima pasirinkti studi­ joms Filologijos fakultete — lietuvių kalbą ir literatūrą, rusų kalbą ir literatūrą, anglų kalbą ir literatūrą, vokiečių kalbą ir literatūrą ir prancūzų kalbą ir literatūrą. Šiuo me­ tu apie tūkstantis žmonių stu­ dijuoja šio fakulteto stacio­ nariniame skyriuje, daugiau

kaip 800 — neakivaizdinia­ me, keli šimtai — vakarinia­ me. Vienuolika katedrų, jun­ giančių apie 150 dėstytojų, iš jų 5 mokslo daktarus ir kelias dešimtis kandidatų, rengia aukštos kvąlifikacijos specia­ listus — filologus. Įvairus ir šakotas šių dienų filologijos mokslas. Jis susi­ deda iš dviejų pagrindinių

šakų, nors ir glaudžiai’ tarp savęs susijusių, bet besiski­ riančių ir savo tyrinėjimo ob­ jektais, ir metodais — kal­ botyros ir literatūros mokslo.

Filologas, sprendžiant iš grai­ kiškos šio žodžio kilmės — žmogus, mylįs žodį. Ir iš tik­ rųjų, norint būti geru filolo­ gu, reikia mylėti literatūrą ir kalbą, mėgti liaudies kūry­ bą, mėgti mąstyti, kokias idė­ jas rašytojas kelia romane, apsakyme, poemoje ar eilė­ raštyje, kuo vienas jo kūri­ nys skiriasi nuo kito, kuo vienas rašytojas skiriasi nuo kito, kokias menines ir kal­ bos priemones jis naudoja. kūryba, praplėtęs bendrą kul­ Dabartinė mūsų tarybinė lite­ tūrinį akiratį, pamatysi, ar iš ratūra, ir lietuvių, ir rusų, o Filologijos fak. prodekanas doc. J. Balkevičius, dekanas dr. J. Kazlauskas, Lietuvių tikrųjų turi pasakyti žmonėms taip pat anglų, vokiečių, literatūros katedros vedėjas dr. J. Lebedys, doc. J. Pikčilingis, Lietuvių kalbos katedros ką nors nauja ir nepaprastai vedėjas dr. V. Mažiulis.

(Nukelta į 8 psl.) reikšminga. Jei ne — rašyto­ jo vardo teks atsisakyti. Tuo­ Iijlllllllllllllllllllllllllllllininiilllllllllllllllilliillllliliililiiiiiiillliiiiiillliūl811ūū88llllllllllllllllllllilllllllliiiiillililliiliiiiliiliiliilllllillillililillilliillillllliliillllilllllit ’ met galėsi būti lietuvių kal­ bos ir literatūros mokytojas, Kalba yra visuomeninis literatūros kritikas, kalbos ar reiškinys — žmonių bendra­ literatūros tyrinėtojas, redak­ vimo priemonė, be kurios ne­ eqzistuoti pati visuo­ torius ar vertėjas — žiūrint, galėtų menė, vadinasi, ir pats žmogimtąja kalba.

Todėl kų rengimo įstaiga — mūsų kokie bus polinkiai ir sugebė­ qus. Kalbos esmę, struktūrą lygoja didelis lietuvių kalbos rašyti Lietuvių kalbos ir raidą tyrinėja kalbos moks­ archaiškumas: iš visų dabar­ universitete yra skaitomi da­ universiteto jimai. i bartinės lietuvių kalbos, kir­ katedra yra viena iš labiau­ tinių indoeuropiečių kalbų pasitelkdamas filosofiją, Be daugelio kalbos discipli­ las, čiavimo, praktinės stilistikos, siai kvalifikuotu: visi kated­ psichologiją, loqiką, fiziką, mūsų qimtoji kalba daugiau­ nų, universitete girdėsi anti­ matematika ir ne vieną kitą sia išlaikė senovės. Todėl kalbos kultūros kursai. Ta­ ros nariai turi mokslinius Visiems laipsnius, iš visų Lietuvos viso čiau to neužtenka. kaip musų kalbą studijuoja kinės, užsienio, rusų, lietuvių mokslą. Kalbotyra, yra dėstomas mokslo daktarų kalbininkų mokslas, susikūrė XIX amžiu­ pasaulio kalbininkai indoeu­ lituanistams literatūros paskaitas, rašysi je kalbotyros įvadas, baltų filo ­ visi keturi (J. Kazlauskas, V. ropeistai, ji yra dėstoma dau ­ ir ypač pažengė j priekį seminarinius, kursinius dar­ pastaraisiais dešimtmečiais. gely pasaulio universitetų. logijos įvadas, lietuvių dia­ Mažiulis, J. Palionis, Z. Zinke­ lektologija, istorinė lietuvių vičius) dirba mūsų katedroje.

Apie visa tai, deja, beveik bus, skaitysi pranešimus kas­ Kalbotyroje skiriame dvi pa­ gramatika, lietuvių Šios katedros iniciatyva eina nežinoma vidurinių mo­ kalbos metinėse studentų mokslinėse grindines kryptis: lyginamą­ nieko kalbi­ ją istorine kalbotyrą ir tipo­ kyklų mokiniams, nes jie su kalbos istorija, bendroji kal­ tarptautinio pobūdžio konferencijose, išmoksi sa­ loginę botyra.

Antrajame kurse li­ nis žurnalas „Baltistica“, ku­ kalbotyra nėra supažindina ­ (lyginamąją funkcinę) varankiškai svarstyti painius kalbotyrą. Svarbi yra taiko­ mi. Dėl to, stojantieji į mūsų tuanistai suskyla į kalbinin­ riame bendradarbiauja nė tik ir užsienio universiteto, pavyzdžiui, lie­ kus ir literatus, ir dabar kal­ tarybiniai, bet meno kūrybos klausimus. moji kalbotyra, kuri, be kita tuvių klauso (Lenkijos, Suomijos, Prancū­ kalbos ir literatūros bininkai, be to, dar ko, siejasi su telekomunikaci­ Tiesiogines studijas tau pa­ ja specialiąsias disciplinas apie zijos, Italijos, JAV ir kt.) ir automatizacija bei su specialybę, paprastai įsivaiz­ įvairins veikla tautosakos, vadinamąja matematine kal­ duoja, kad ši specialybė esą prūsų kalbą, fonologiją ir mokslininkai. Mūsų katędros labiau tinkanti tiąms, kurie kt. Tie, kurie nori dar la­ mokslo darbai yra žinomi, to­ kūrybos, kraštotyros .būre­ botyra.

Mūsų qimtoji kalba yra norį qerai išmokti lietuviškai biau gilintis j kalbotyrą, gali li už Tarybų Sąjungos ribų. liuose, literatūrinįai vakarai, Studentui lituanistui, mėgs­ ypač indoeuropiečių rašyti bei kalbėti (viduram­ klausytis fakultatyvinius (ne­ ekspedicijos ir ekskursijos, svarbi kalbotyros suprati­ privalomus) kursus iš seno­ tančiam kalbotyrą, mūsų uni­ lyginamaiai istorinei kalboty­ žiškas vės indų, graikų, hetitų kal ­ versitete yra ko pasimokyti mas!), ir ypač tiems, kurie gausios studentiškos pramo­ rai, tyrinėjančiai indoeuro­ būti rašytojais ar bų, iš indoeuropiečių lygina­ ir iš ko pasimokyti. gos. Baigusio tavęs laukia ne­ piečių (baltų, slavų, germanų, ketiną mosios gramatikos ir kt. graikų, hetitų, indų poetais. lengva filologo duona, o gal lotynų, Studijuoti lietuvių kalbą ir Suprantamas daiktas, kad ir kt.) kalbų raidą iš vienos Doc. V. MAŽIULIS nemažai ir skaudžių išgyveni­ kalbos — vadinamosios in­ Vilniaus universitete studen­ kalbotyrą pravartu dar ir Lietuviu kalbos katedros dėl to, kad pagrindinė res­ tas lituanistas pirmiausia mo ­ mų. Bet jeigu ateisi čia, nuo­ doeuropiečių prokalbės. Tą vedėjas širdžiai pamėgęs meną, litera­ lietuvių kalbos reikšmę są­ kysis taisyklingai kalbėti ir publikos lituanistų kalbinin­ tūrą, tvirtai pasiryžęs kelti iiiiiiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiinm savo tautos dvasinę kultūrą — būsi laimingas. ycneniHo BBicrynaAH c HayaB hobom yHeŪHOM roAy otHBIMH AOKAaAaMH Ha K0H(į>e<t>HJI0.T10rH - pyCHCTbl ĄeAeHHe pyccKoro B3BiKa n Doc. J. GIRDZIJAUSKAS

LITERATO KASDIENYBE IR ROMANTIKA Jeigu esi jautrus ir mąslus, jeigu romanai ar apsakymai, poemos ar eilėraščiai tau tei­ kia su niekuo nesulyginamą, niekuo nepakeičiamą pasigė­ rėjimą, jeigu manai, kad di­ džiausioji pasaulio vertybė yra žmogaus sielos grožis, ku­ rį geriausiai atskleidžia ir aktyviausiai padeda ugdyti menas,' jeigu labai myli savo gimtąjį kraštą, jo gamtą ir žmones, jo praeitį ir dabartį, — studijuok lietuvių litera­ tūrą.

Tu tikriausiai puoselėji vil­ tį pats tapti rašytoju. Tave vilioja tie rūmai, kuriuose brandino didžiuosius savo darbus Adomas Mickevičius, Antanas Strazdas, Simonas Stanevičius, Simonas Dau­ kantas. .. Tos auditorijos, ku­ riose skambėjo Krėvės, Sruo­ gos, Mykolaičio-Putino balsas.

Koridoriai, po kuriuos vaikš­ čiojo Just. Marcinkevičius, A. Baltakis, A. Maldonis, J. De­ gutytė, J. Vaičiūnaitė, V. Pal­ činskaitė, V. Šimkus, S. Ge­ da ir daugelis kitų, tavo gerai žinomų ir mėgiamų rašytojų.

Tačiau atsimink seną tiesą: rašytoju reikia gimti. Jeigu tavo talentas tikras ir stiprus, jam išsiskleisti padės tik la­ bai atkaklus darbas, nuošir­ džios studijos. Dalykiškai su­ sipažinęs su kitų rašytojų

Studijuokime

Ruošiame filologus ir užsienio kalbų dėstytojus įvairėja tarptautiniai ryšiai, didėja materialinių ir dvasi­ nių vertybių mainai. Todėl mokyklose vis daugiau dėme­ sio skiriama užsienio kal­ boms. Tačiau iš esmės page­ rinti užsienio kalbų dėstymą gali tik specialistai su aukš­ tuoju mokslu, turintieji filo­ logo ir užsienio kalbos dėsty­ tojo kvalifikaciją. Šią kvalifi­ kaciją mūsų universitete įgyja baigusieji anglų kalbos ir li­ teratūros, prancūzų kalbos ir literatūros ir vokiečių kalbos ir literatūros specialybes. Šių specialybių studentai, pasirengę įtemptam kasdieni­ niam darbui, universitete turi visas galimybes gerai išmoktiįpasirinktą kalbą praktiškai.

Tam skiriama daug laiko, dės­ to patyrę dėstytojai, savaran­ kiškam kalbos mokymuisi ple­ čiamas ir šiuo metu baigiamas naujai įrengti audiovizualinių priemonių kabinetas. Be to, gerai besimokantieji vokiečių kalbos ir literatūros specialy­ bės studentai siunčiami prak­ tikai į VDR, o nuo ateinančių mokslo metų gabiausiems studentams numatomos ir vienerių metų dalinės studijos Graifsvaldo (VDR) universite­ te. | Tačiau praktiškas užsienio kalbos išmokimas užsienio kalbų ir literatūros specialy­ bės studentams universitete yra tik būtina prielaida stu­ dijoms, tik studijų objekto įgijimas. Iš universiteto turi išeiti užsienio kalbų ir litera­ tūros specialistai — filologai ir dėstytojai (šiuo atžvilgiu universitetų ir pedagoginių institutų mokymo planai ski­ riasi). Todėl čia nemaža dė­

mesio skiriamą kalbotyrai, studijuojamos filologijos ir literatūros mokslo įvadams, studijuojamos kalbos teorijai ir istorijai, o šiems dalykams savo ruožtu padeda lotynų, o taip pat antrosios giminingos užsienio kalbos mokymasis (anglistams — vokiečių, ger­ manistams — anglų, romanis­ tams — italų arba ispanų).

Universitete plačiai dėstoma užsienio literatūra, studijuo­ jamos kalbos šalies literatū­ ra, o taip pat studijuojamos kalbos šalies istorija ir geo­ grafija.

Kadangi baigusieji užsienio kalbų ir literatūro.s specialy­ bes universitete dažniausiai dėsto atitinkamą kalbą, tai šių specialybių studentai ren­ giami ir pedagoginiam dar­ bui. Jiems skaitomi pedago­ gikos, psichologijos, užsienio kalbų dėstymo metodikos kur­ sai. Be to, studentai atlieka pedagoginę praktiką mokyk­ lose.

Užsienio kalbų ir literatū­ ros specialybės studentams, kaip ir visų kitų specialybių studentams, dėstoma filosofi­ ja, politinė ekonomija ir kiti visuomeniniai mokslai, būtini aukštajam išsilavinimui ir mokslinės pasaulėžiūros for­ mavimui.

Užsienio kalbų ir literatū­ ros specialybės universitete baigiamos valstybiniais egza­ minais ir diplominio darbo iš studijuojamos kalbos arba li­ teratūros gynimu.

AHTepaTypti npnMeT Ha nepbbih Kypc 75 hobbix cTyĄeHTOB. no OKOHHaHHH yHHBepcnTeTa ohh noeAyr b uikoabi pecny6AHKM npenoAaBaTb pyCCKHH H3BIK h AMTepaTypy, HeKOTopbie 6yAyr paSoTaTB b AHTepaTypHbix peAaKųnax h H3AaTeAbcTBax. KaKyro are noATOTOBKy ūyAymuM moaoAbim cneųnaAHCTaM, iiomumo o6meo6pa30BaTeAbHbix amcuhiiahh, AaeT Hanie otagacHHe B OŪAacTH pyCCKOH <į>HAOAormi?

CneiĮnaAH3aiĮHH ocymecTBAseTca npn Aayx Kacį>eApax — PyccKoro a3bixa h Pycckoh AUTeparypbi. CryAeHTBi 3HaKOMaTca co BceMH 3Tanamh pa3Birrna AHTepaiypti h H3MKa, ocBaiiBaioT TeopeTH-

aecKue h <į>HAOCOcį>CKne ocHOBbi AirrepaTypoBeAeHMa h H3bIKO3HaHHa, OBAOAOBaiOT npaKTHHeCKHMH 3HaHHHMH KaK b oūAacTH pyccKoro H3Bixa, tok h b aHaAH3e xyA°XecTBeHHBIX npOH3BeAeHHH. CoBpeMeHHoii cpeAHeii iiikoAe, a TaKace pa3AHHHBiM HayaHMM h AHTepaTypHbiM opraHH3aųnaM syacHbi cneųnaahctbi, BAaAetoiifHe npouHBiMH 3HaHHHMH, C TBOpaeCKUM caMocToaTeABHbiM noAxoAOM b paūoTe, AyMaK>mne, nmyHĮHe. Pa3Hoo6pa3Hbie cneųKypcM h cneųceMHHapbt, xypcoBBie h AnnAOMHBie paSoTBi AaiOT B03MO5KH0CTB CTyACHTy nonpoūoBaTB cboh chabi b

gimtąją

HayKe. He cAyaaŪHo Ha xacįieApe ecTB KOMnACKCHBie Temm, KOTopBie pa3pa6aTBiBaK>Tca coBMecTHo HayaHBiM pyKOBOAHTeACM h rpynnoii CTyACHTOB ero cneųceMHHapa iiah HayaHoro Kpya<Ka. Pe3VABTaTBI 3THX COBMeCTHBIX HayHHbIX nOHCKOB BBIAMBaiOTca b cTaTBH, peįjepaTBi, aok" AaABi. BbicoKyio oųeHKy Ha HaynHoii KOH<įepenųnM BTV noAynHAH paSoTBi CTyAeHTOB M. TpaySepr (O TBopaecKoū HHAHBHAyaABHOCTH M. TopBKoro h A. AHApeeBa), B. EeAkhha (O ApaMaTypmaecKOM HOBaTopcTBe A. n. UexoBa) h Apyiue. A CTyAeHTKH MaKCHMOBa, HHKOAaeBa, ABHHAOBa

TAURI PROFESIJA

Medicinos darbuotojai vi­ sas savo pastangas skiria už­ kirsti kelią ligoms žmonių tarpe ir tuo būdu apsisaugoti nuo daugelio susirgimų išpli­ timo. Tokių profilaktinių prie­ monių dėka Tarybų Sąjungo­ je buvo likviduota daugelis užkrečiamų susirgimų, kaip maras, raupai, cholera, dėmė­ toji šiltinė ir kt. Žinoma, tok) profilaktinį darbą dirba visų specialybių medicinos darbuotojai.

Studijuodami mediciną, šiandien be vidaus ligų gydy­ tojo, chirurgo, akušerio-gine­ kologo, pediatro specialybių galime įsigyti ir gydytojo — higienisto specialybę, tai yra gydytojo, kuris dirba ir va­ dovauja profilaktiniam darbui rajonuose, gamyklose, kol­ ūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo­ se.

Gydytojo higienisto specia­ Vyr. dėst. A. MASILIŪNAS lybę įsigiję asmenys gali dirb­ Vokiečių filologijos katedros ti sveikatos apsaugos organi­ zatoriais ir dar įvairiose 17 vedėjas

specialybių " higieninio-epidemiologinio, o taip pat mikrobiologinio-virusologinio pobū­ džio.

Jeigu gydytojas poliklini­ koje tiria patį ligonį ir rašo receptą jam pagydyti, tai gy­ dytojas — higienistas, naudo­ damasis sanitarine higienine laboratorija, tiria darbo sąly­ gas, kuriose dirbdami, gyven­ dami ir maitindamiesi susirgo žmonės — ir čia tenka pa­ siūlyti ne tik gydymo profi­ laktines, bet ir sanitarlnestechnines, organizacines ir kitas priemones, kad apsau­ gojus ne vieną, bet daugelį žmonių nuo užkrečiamų ir profesinių susirgimų. Todėl gydytojas turi gerai žinoti są­ lygas, kuriose dirbdami dar­ bininkai suserga. O tos sąly­ gos labai įvairios — šiandien plačiai naudojamos cheminės medžiagos ne tik pramonės įmonėse, bet ir žemės ūkyje — ir dažnai darbininkai visai to nežinodami darbo metu ap­

sinuodija ir suserga. Yra ir kitų faktorių, kurie žalingai veikia darbininko organizmą.

Stengdamasi saugoti žmo­ nių sveikatą, mūsų valstybė suteikė labai dideles teises gydytoj ams-higienistams. Be jų parašo negalima pradėti statyti nei įmonės, nei mo­ kyklos, nei ligoninės, nei kito svarbaus objekto, kuriame dirbs, mokysis ir gyvens žmo­ nės.

Tačiau šiuo atveju parašas ir antspaudas uždeda gydyto­ jui didelę atsakomybę — jis turi mokėti patikrinti, ar pro­ jektuotojai viską padarė, kad būtų naujoje gamykloje tobu­ los higieniškos darbo sąly­ gos, ar joje teisingai supro­ jektuota ventiliacija, apšvie­ timas ir kiti sanitariniaitechniniai įrengimai.

Todėl būsimieji gydytojalhigienistai turi būti gerai su­ sipažinę ne tik su medicini­ nėmis disciplinomis (anatomi­ ja, fiziologija, terapija, chi-

kalbą

peHIĮHHX B KneBCKOM H Mockobckom yHHBepcnTeTax. OcoSeHHo 3aHHTepecoBaA npenoAaBaTeAež h cryACHTOB <PhAOAOiuaecKoro cįaKyABTeTa MocKOBCKoro yHMBepcirrera AOKAaA CTyACHTKH AbhhaoBOH — «nylHKHH H AHTOBCKoe cTHXocAoa<eirae».

B CBoež HayHHoū paGoTe CTyAeHTBi HcnoAb3yK>T pe3yABTBTbI npoH3BOACTBeHHOH h yaeŪHoii npaKTHKH. TaK, Ha OCHOBe 3KCneAHHJI0HHBIX 4>OABKAOpHBIX MUTepuaAOB, Co6paHHBIX b Ahtobckoū CCP, nnniyT HHTepecHBie ncCAeAOBaHHH CTyAOHTBI — nepeAHTe, KAeMeHTBeBa h APAoų. H. MUTPOHOAbCKAH,

3aBeA. KaįieApoū pyccKoii AHTepaTypbi.

MEDICINOS FAKULTETAS . rurgija, farmakologija, ąkušerija-ginekologija, pediatrija) bet jie dar išklauso profesi­ nių ligų kursą, darbo higie­ nos, mitybos higienos, vaikų ir paauglių higienos ir komu­ nalinės higienos disciplinas.

Pagaliau higiena,. kaip mokslas, labai sparčiai vysto­ si. Be darbo, komunalinės, mi­ tybos, valkų ir paauglių hi­ gienos, šiandien jau girdime ir apie radiacinę, kosminę^ ge­ netinę higieną ir kitas higie­ nos šakas. , „, Talgt gydytojai-higięnistai labai reikalingi mūsų socia­ listinės visuomenės Specialis­ tai. Nūdien vis daugiau . ir daugiau pradedama skirt) Ą£r mesio ir medicinos sociali­ nėms problemoms, kurios .turi padėti išspręsti tarybinių žmonių sveikatos apsaugos problemą socializmo sąlygo­ mis. ; j Med. m. kand. A. BITE

TARYBINIS STUDENTAS

6 psl.

ISTORIJOS FAKULTETAS

FIZIKOS FAKULTETAS

Šiandienos fizika-rytdienos technika Vilioja

puslaidininkiai Vienintelė Lietuvoje aukšto­ ji mokykla, ruošianti puslai­ dininkiu fizikos specialistus, yra mūsų universitetas. Pa­ sirinkusieji šią specialybę ga­ lės tobulintis mikroelektroni­ koje, puslaidininkinių prie­ taisų kieto kūno elektroni­ koje, elektroqrafijoje ir kt. srityse. Puslaidininkių fizi­ kos katedroje yra visa eilė naujausia aparatūra aprūpin­ tų studentiškų laboratorijų: puslaidininkių fizikos, puslai­ dininkių technologijos, pus­ laidininkinių prietaisų, pus­ laidininkių elektronikos ir kitos. Be to, studentai priva­ lo atlikti darbus ir bendro­ siose radiotechnikos, impul­ sinės ir superaukšto dažnu­ mo technikos, elektros bei rentgeno ir struktūrinės ana­ lizės laboratorijose.

Jie iš­ moks dirbti ne tik su sudėtin­ ga radiotechnine aparatūra — osciloųrafals, elektrometrais, SAD generatoriais, bet ir su lazeriais, mazerials, inniais, impulsinės šviesos šal­ tiniais, elektroųrafine apara­ tūra. Studentas pats priva­ lo pagaminti įvairiausius puslaidininkinius prietaisus: diodus, tranzistorius, fotoretrorųafinius sluoksnius ir Juos ištirti. Tokie laboratori­ nių darbų metodai uqdo stu­ dento savarankiškumą, vysto Jo iniciatyvą ir paruošia moksliniam bei konstruktori­ niam darbui.

Gamybinė praktika yra at­ liekama Praqos universitete.

Tarptautinius ryšius numa­ toma dar labiau išplėsti, siunčiant dali studentų į Vo­ kietijos Demokratinę Respub­ liką Ir Bulgariją. Labai ge­ rai baigę universitetą ir pa­ sižymėję moksliniame darbe yra siunčiami tobulintis į JAV Angliją, Japoniją.

Nemaža užsienio mokslinin­ kų atvažiuoja ir pas mus, skaito paskaitas, smulkiai su­ sipažįsta su mūsų moksliniais darbais, laboratorijomis. Šį rudenį katedra organizuoja elektrografijos konferenciją, į kurią žada atvykti moksli­ ninkai iš JAV, Japonijos, Vo­ kietijos, Anglijos, Čekoslova­ kijos, Lenkijos, Bulgarijos.

Labai aktyviai studentai dirba Studentų mokslinėje draugijoje. Jos aktyvistų pa­ galba buvo paleisti Lietuvoje pirmieji lazeriai, SMD nariai ne tik aktyviai dalyvauja uni­ versiteto ir kitų broliškų res­ publikų mokslinėse konfe­ rencijose. bet ir Visasąjungi­ nėse bei tarptautinėse konfe­ rencijose kaip pranešimų bendraautoriai.

Doc. J. VISČAKAS Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas

Fizika yra mokslas apie materijos formas, jų sąvei­ ką ir judėjimą, todėl Ji yra gamtos mokslų pagrindas, nes materijos formos sąvei­ kos, judėjimas sutinkami vi­ sose materijose.

Fizikos ryšys su kitais gamtos mokslais toks stip­ rus, kad šiuo metu atsira­ do net naujos apjungtos disciplinos , tokios, kaip

rotechnika. automatika, ki­ bernetika ir pan.). Štai šio mokslo darbinin­ kus ir ruošia Vilniaus uni­ versiteto Fizikos fakultetas.

Ruošia specialistus įvai­ rioms profesijoms; mokslo darbui — jų uždavinys ieš­ koti naujų, dar neatskleistų fizinių reiškinių, naujų są­ veikų, naujų dėsningumų — (Nukelta i 8 psl.)

OPTIKA IR SPEKTROSKOPIJA Viena iš Fizikos specializa­ cijų Vilniaus universiteto Fi­ zikos fakultete v<a: optika ir spektroskopija. Atrodo, keis­ ta, kad spektroskopija prieš­ pastatoma optikai, nors vidu­ rinėje mokykloje žinios apie spektrus sudaro tik mažą op­ tikos kurso skyrių. Jei opti­ ka pradėjo vystytis, nagrinė­ jant -akimi registruojamų elektromagnetinių bangų šviesos reiškinius, tai šiandien ji apima sritj nuo rentgeno iki radijo bangų. O spektros­ kopija prasiveržė net į radijo bangų ir gama spindulių sri­ tj. Šiandien labai populiarus žodis „informacija". Elektro­ magnetinės bangos, praėjusios per medžiagą ir išskleistos į spektrą, davė ir duoda labai daug informacijos apie proce­

Astrofizika Astrofizika — tai viena iš fizikos mokslų sričių, nagri­ nėjanti dangaus kūnų fiziki­ nes savybes, jų kilmės ir evo­ liucijos problemas. Kaip rodo pąts pavadinimas, šis mokslas glaudžiai siejasi su astrono­ mija ir fizika; tai mokslas, kuris fizikos dėsnių pagrindu stengiasi suprasti tuos proce­ sus, kurie vyksta įvairiuose dangaus kūnuose — prade­ dant saulės sistemos objektais ir baigiant žvaigždėmis, ūkais, tolimomis svetimomis galakti­ komis. Kas yra žvaigždės, iš kokių šaltinių jos semia ener­ giją, kaip šviesa, gimusi žvaigždėje, pasiekia stebėto­ ją, kokią įtaką šviesai duoda kelionė tūkstančiais ir milijo­ nais šviesmečių visatos platy­

Fizikai — teoretikai Daugeliui šiandien fizika — tai atominiai reaktoriai, mil­ žiniški dalelių greitintuvai — sinchrofazotronai, „inžinie­ riaus Garino hiperboloidai" — lazeriai. Fiziko teoretiko vieta prie tų įrenginių, jo darbas gana mažai suprantamas. Apie fiziko teoretiko darbą aplamai ir apie jų darbą mūsų uni­ versitete ir pamėginsiu bent trumpai papasakoti.

Fizikoje gamtos dėsniai įvelkami į matematinį rūbą, pateikiami matematinių lygčių pavidalu. Tokių bendrų lygčių ir ieško fizikai-teoretikai. Tuo jų darbas panašus į matema­ tikų darbą. Tačiau, jei mate­ matikai remiasi visos žmoni­ jos patirties sukurtomis logi­ kos taisyklėmis, tai fizikams nustatytos žymiai griežtesnės ribos, surištos su konkrečiais reiškiniais.

Yra ir kita fiziko-teoretiko darbo pusė. Nustačius gamtos dėsnį, jo matematinę išraišką, tenka numatyti ir naujus, dar nestebėtus reiškinius. O tai at­ liekama sprendžiant gamtos lygtis. Taigi, fiziko-teoretiko uždavinys — rasti fizikinius dėsnius vaizduojančių lygčių sprendimo metodus įvairiose sąlygose.

Kokias gi problemas spren­ džia mūsų universiteto fizikaiteoretikai. Pirmiausia — tai

biofizika, geofizika, cheminė fizika ir t. t., nekalbant jau apie matematinę fiziką, kuri visada buvo labai patikimu ir neįkainuojamu fizikos paly­ dovu ir paųalbininku.

Plačiai paplitęs ir toks po­ sakis: „Šios dienos fizika — tai rytdienos technika“.

Ir, tur būt, ne be pagrindo: fi­ zikos vystymasis veda prie naujų technikos sričių, (elekt­

atomų ir molekulių savybių teorinis tyrimas. Yra tiriami atomų energetiniai spektrai, šviesos emisija ir absorbcija atomuose.

Atomų tyrimai glaudžiai su­ rišti su molekulių tyrimais.

Tačiau molekulėse stebimi ir nauji efektai, vien atskirų ato­ mų savybėmis nepaaiškinami.

Mūsų universiteto fizikai-teo­ retikai tiria molekulių optines, elektrines, magnetines savy­ bes.

Dar dirbama, tiriant puslai­ dininkių savybes, bendraujant su Puslaidininkių fizikos ka­ tedra. Taip tiriamas elektro­ magnetinių bangų sklidimas įvairiomis sąlygomis.

Katedros vykdomame moks­ liniame darbe plačiai dalyvau­ ja ir studentai. Paprastai į teo­ rinį darbą studentai įsitraukia nuo trečio-ketvirto kurso, nors kai kurie, aktyvesnieji, savo mokslinio darbo kelią pradeda jau pirmame kurse.

Gautus rezultatus studentai skelbia studentų mokslinės draugijos konferencijose, va­ žiuoja su pranešimais į kitas Sąjungos aukštąsias mokyklas, daugelis darbų publikuojama periodinėje spaudoje.

Teorinės fizikos katedra jau paruošė daugiau kaip šimtą fizikų-teoretikų.

Daugelis jų

sus, kurie vyksta medžiagose, veikipjit spinduliavimui, apie medžiagų sudėtį ir kt. Todėl spektriniai metodai taikomi beveik visose fizikos ir kitų gamtos mokslų srityse. Tas informacijos gausumas ir ver­ tė išskirti iš optikos mokslą apie spektrus — spektrosko­ piją, kuri šiandien tapo la­ biausiai išsivysčiusi ir toliau besivysianti fizikos šaka. Ir pati optika jau susiskirstė į atskiras šakas: geometrinė op­ tika, fizinė optika, kristalų optika, puslaidininkių optika, fiziologinė optika ir kt.

Bendrosios fizikos ir spekt­ roskopijos katedroje spektrai ntudojami tirti procesams, kurie vyksta dujų mišinyje, praeinant per jį šviesai, apie vitaminų ir kitokių organinių

medžiagų sąveiką. Šalia optinių metodų pla­ čiai naudojame ir radiospektroskopiją. Jei optiniuose prie­ taisuose mūsų laboratorijose, dar yra lęšiai, veidrodžiai, prizmės, difrakcinės gardelės, radiospektroskopijos laborato­ rijoje to nėra. Čia reikalingi vien tik elektromagnetai, ra­ dijo aparatūra, elektromatavimo prietaisai. Čia gali gerai pasireikšti radijo mėgėjai.

Jei kas svyruoja tarp fizi­ kos ir chemijos, tai tam ge­ riausia pasirinkti molekulinę spektroskopiją, kurioje la­ biausiai siejasi fizika ir che­ mija.

Doc. H. JONAITIS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

bėse, kuriose pilna dujinių ir dulkių debesų. Tai tik ke­ lios bendresnio pobūdžio problemos, priklausančios astrofizikos kompetencijai.

Savo metodu astrofizika skiriasi nuo klasikinės fizi­ kos. Fizikas savo tiriamą ob­ jektą stato į eksperimentiškai sudalytas fizikines sąlygas — jį atšaldo arba įkaitina, tal­ pina į vakuumą arba didelio slėgimo atmosferą. Iš tiriamo ■objekto elgesio skirtingose sąlygose fizikas susidaro vaizdą apie to objekto savy­ bes. Astrofizikui gi lieka pa­ syvaus stebėtojo vaidmuo, nes su dangaus kūnais panašių eksperimentų padaryti neįma­ noma. Tačiau astrofizikos pri­ valumas yra tas, kad ji natū­ roje tiria materijos savybes tokiame temperatūrų, slėgių, tankių, nuotolių diapazone, kuris visiškai neprieinamas

fizikui-eksperimentatoriui. Šio mokslo paslaptys suži­ nomos tik Vilniaus universi­ teto Fizikos fakultete. Tam tikslui reikia įstoti į mūsų fakultetą ir pirmuosius trejus metus noriai mokytis fizikos ir matematikos dalykų. Tik po to galima pradėti gilintis į astrofizikos disciplinas ir, baigus universitetą, gauti dip­ lomą su fiziko-astrofiziko kva­ lifikacija. Įgijus šią kvalifika­ ciją, jauno specialisto laukia darbas pagal specialybę arba LTSR MA Fizikos ir matema­ tikos instituto astrofizikos sektoriuje, arba universiteto observatorijoje, kuriai šiais metais TSRS Ministrų Taryba suteikė mokslinės įstaigos tei­ sę ir kuriai reikia daug nau­ jų dprbuotojų.

Dabar Vilniaus astrofizikai dažnai svečiuojasi kitose TSRS observatorijose, dirba su galingais astrofizikiniais prietaisais, patys turi įsiren­ gę savo bazę Kryme ant Juodosios jūros kranto.

Netolimoje ateityje numa­ toma pastatyti naują observa­ toriją kartu su naujais uni­ versiteto rūmais, o taip pat įrengti užmiestinę astrofizikos stotį su naujais galingais prie­ taisais jaukiame gamtos kam­ pelyje, be dulkių, dūmų, transporto triukšmo.

Senoji Vilniaus observatori­ ja buvo išgarsėjusi pasaulyje kaipo astrofizikos pradininkė. Šias garbingas tradicijas šiuo metu tęsia nauja astrofizikų karta, vadovaujama plačiai žinomo Lietuvos astronomo, profesoriaus P. Slavėno.

Astrofizikas V. ŽITKEVIČIUS

šiuo metu sėkmingai tęsia stu­ dijų metu pradėtą mokslinį darbą Universitete, Mokslų akademijos Fizikos ir mate­ matikos institute, Puslaidinin­ kių institute, kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir mokslinio tyrimo įstaigose? o taip pat ir gamyklų laborato­ rijose. Daugiau kaip dvidešimt buvusių katedros auklėtinių apgynė disertacijas fizikos-ma­ tematikos mokslų kandidato ar daktaro laipsniui įgyti. Lie­ tuvos fizikų-teoretikų darbai plačiai žinomi ir Sąjungoje, ir užsienyje.

Fizikos-matematikos m. dr.

A .BANDZAITIS

Akust oelektronika Tranzistoriaus išradimas pa­ darė perversmą elektroniko­ je. Maži gabaritai, ekonomiš­ kumas, ilgaamžiškumas — savybės, kurios leido konst­ ruktoriams įgyvendinti eilę svajonių. Tačiau tranzisto­ riaus darbui schemoje reika­ lingi kiti elementai: varžos, kondensatoriai. Dėl to, einant toliau miniatiūrizacijos keliu, vis dažniau kildavo idėjos su­ kurti tokius įrenginių mazgus, kurie patys, be papildomų elementų vykdytų stiprintuvų ar generatorių funkcijas.

Elastinių (akustinių) bppgų sklidimo specifika kai kuriuo­

se kūnuose atvėrė galimybę kurti tokius mazgus. Į šią sritį įsijungė viso pasaulio moksli­ ninkų pajėgos, ir darbai vyk­ domi itin dideliais tempais.

Akustoelektronikos sritis yra laba' jauna — vos kelerių metų, todėl ir universitete šio­ je srityje dirba jaunas kolek­ tyvas, kuriam vadovauja akad. P. Brazdžiūnas. Norėtų­ si, jog tuo susidomėtų ir jau­ ni žmonės, bebaigiu vidurines mokyklas.

Ev. GARŠKA Radiofizikos molekulinės nkustikos laboratorijos Vadovas

KAIP PAŽINTI ŽMOGŲ Visus mūsų vidinio gyvenimo reiškinius tiria psicho­ logijos mokslas. Tiria ne vien tam, kad žmogus patenkintų savo smalsumą, gilus visų šių sąmonės procesų pažinimas padeda geriau organizuoti žmogaus veiklą, pasiekti geresnių rezultatų darbe. Norint pakelti darbo produktyvumą, rei­ kia organizuoti žmogaus darbą, atsižvelgiant į jo psichines savybes. Inžinieriai, konstruodami sudėtingas mašinas, krei­ piasi konsultacijų į psichologus. Teisininkas, norėdamas teisingiau suprasti nusikaltimo priežastis ir padėti suklydu­ siam pasitaisyti, gilinasi į jo psichiką. Mokslininkas, kur­ damas atpažinimo, mąstančias ir kitas mašinas, naudojasi žiniomis apie galvos smegenų veikimo principus. Šiandien ir psichologų darbo sritys labai įvairios: gamyk­ los, švietimo įstaigos, mokslinių tyrimų institutai ir t. t.

Po 20 metų pertraukos mūsų universitetas vėl pradės ruošti psichologijos specialistus. Studijuodami šią specialy­ bę, jūs daug įdomaus sužinosite apie žmogaus veiklos ypa­ tybes. Suprasite psichologijos praktinę reikšmę ir rasite plačią dirvą savo veiklai. Jūs taip pat pamatysite, kiek daug dar nežinomų klausimų, paslaptingų psichinių reiškinių lau­ kia sumanių atradėjų, kuriais ir jūs galite tapti.

Pagalvokite, ar neverta studijuoti psichologiją!

Doc. J. LAPĖ

M. KURAIČIO nuotraukoje: psichologijos laboratorija.

Patenciometru tiriama dėmesio, judesių koordinacijos ir kt. savybės.

Bibliotekininkystėiir mokslinė informacija Bibliotekininkystė kaip profesija nėra sena, pirmosios bibliotekininkų mokyklos pasaulyje atsirado tik 19 a. ant­ roje pusėje. Šiandien gi vargu, ar besurastume šalį, ku­ rios geriausiuose universitetuose nebūtų rengiami biblio­ tekininkai. Pasaulyje išleidžiama iki 1000 žurnalų, nagri­ nėjančių bibliotekininkystės klausimus. Bibliotekų darbo ginkluotėn mobilizuojama naujausia technika — mikrofotografija, elektroreprografija, telekomunikacijų priemonės bei skaičiavimo mašinos.

Bibliotekininkystės specialybė universitete įvesta 1949 metais. Šiuo metu veikla stacionarinis, neakivaizdinis ir vakarinis (Kaune) skyriai. Baigę mokslus specialistai nu­ kreipiami dirbti į mokslines, masines, vaikų, (vairias spe­ cialias bei technines bibliotekas, o taip pat ir į mokslinėstechninės informacijos organus. Kai kurie studentai stoja aspirantūron, gina kandidatines disertacijas. Universitetą baigę specialistai neretai kviečiami dalyvauti įvairiose bibliotekininkų konferencijose respublikoje ir už jos ribų, įtraukiami į tarybinių bibliotekininkų deleųacijų sudėtį da­ lyvauti tarptautinėse bibliotekininkų konferencijose užsie­ nyje.

Bibliotekų bei mokslinės-techninės informacijos tarybų tinklas respublikoje labai išsiplėtęs ir kvalifikuotų kadrų labai trūksta. Pastaraisiais metais bibliotekininkų priėmi­ mo kontingentas padidintas. Be to, nuo 1968 metų pradė­ jome dirbti pagal naują mokymo planą, pagal kurį, atsi­ žvelgiant į busimąjį studentų darbą, įvedamos specializa­ cijos: masinių bibliotekų, vaikų ir mokyklų bibliotekų, techninių bibliotekų, mokslinių bibliotekų.

Kaip ir kitų specialybių studentai, bibliotekininkai stu­ dijuoja visuomeninių-politinių disciplinų ciklą. Daug dė­ mesio skiriama bibliotekose ypač reikalingų užsienio kalbų studijavimui. Studentai supažindinami su aukštąja matematika, skaičiavimo technika, programavimu bei ma­ šinine kalba, šie kursai, įvesti pastaraisiais metais, turi didelę ateitį. Jie padės bibliotekoms įsisavinti šiuolaikinę elektroninę skaičiavimo techniką, be kurios pagalbos Jau nebeįmanoma rimtai orientuotis spaudinių „Juroje“.

Masinių bei valkų bibliotekų specializacija yra humanitarinio-pedagoglnio pobūdžio. Ją pasirinkusieji studijuos plačius literatūros (valkų literatūros) kursus.

Techninių bibliotekų specializacijai skiriami šiuolaikinių gamtos mokslų, pramonės ekonomikos bei technologijos kursai.

Mokslinių bibliotekų specializacijai bus parinkti bibliotekų profilį atitinką universitetiniai kursai. žymi studijų laiko dalis skiriama specialybės kursų studilavimui: bibliotekininkystei, bibliografijai (bendroji ir specialiosios), mokslinės informacijos (vadui, Informacijos paieškų sistemoms, bibliotekų Ir informacinio darbo orga­ nizavimui ir kt. Studentai tris kartus vyksta į 6 — 8 savai­ čių gamybinę praktiką geriausiose bibliotekose. Prie ka­ tedros veikia mokslinis studentų būrelis, kuris palaiko ry­ šius su Talino, Minsko, Baku ir kitų aukštųjų mokyklų studentais.

Pasirinkusio studijuoti bibliotekininkystę laukia labai kruopštus ir atkaklus darbas, labai įdomi ir visuomenei be galo reikalinga profesija.

Doc. K. SINKEVIČIUS Bibliotekininkystės katedros vedėjas

ARYBINIS STUDENTAS

7 psl.

GAMTOS FAKULTETAS

ija ir inžinerinė geologija

Ateitis biofizikams Nėra abejonės, kad pati -j svarbiausia problema moksle I — gyvybės problema ir todėl įenuostabu, kai išgirsti, kad I įetolimoje ateityje fizikos I vaidmuo gamtos mokslų tarpe ititeks biologijai. Biologijos sąjunga su tiksliaisiais moks! ais — matematika, chemija, izika, elektronika, kibernetica — atveria jai naujus hori| sontus.

Kai kurie biofizikos klausiš nai yra tiriami WU BiofiziJ tos laboratorijoje. Jeigu į I ąstelę žiūrėsime kaip į garI ielį, pripildytą įvairių moleJ tūlių, skirtingų savo rūšimi i jei dydžiu, tai jų tvarkingą ■ šsidėstymą ląstelėje reguliuoI a atitinkamos ląstelės dalys I — membranos. Jos betarpiškai apsprendžia ląstelės funkcionalinę būklę.

Tiriama r.iikroeiektrofiziologinlais, hissSocheminiais bei elektroninės ■nikroskopijos metodais.

Baigę biofizikai aktyviai i įsijungia į mūsų respublikos mokslinį tiriamąjį darbą Zoo­ logijos ir parazitologijos, Bo­ tanikos, Biochemijos, Fizikos. matematikos, Eksperimentinės Bnedicinos institutuose, gydy|no įstaigose. Nedidelė biofi­ zikų dalis dirba pedagoginį darbą aukštosiose bei viduri­ nėse mokyklose.

Biol. m. kand.

E. NARUŠEVIČIUS

ZOOLOGIJA Baigdami vidurines mokyk­ las daugelis svarsto, tariasi ir planuoja, ką toliau veiks, kuriuo gyvenimo keliu pa­ suks. Vieni lieka dirbti gim­ tajame kolūkyje, kiti įsidarbina gamyklose arba įstaigo­ je, o dar kiti ryžtasi tęsti mokslą. . .

I Jei domitės gyvūnija, myli­ te gamtą, stokite į Gamtos fa-

Gamtos fakultete geologai pagal specialybę „Geonuotrauka ir naudingų iškasenų paieškos“ pradėti ruošti 1949 m., o nuo 1963 m., atsižvelglant į liaudies ūkio poreikius, pradėti ruošti kadrai pagal specialybę „Hidrogeologija ir inžinerinė __ geologija ,___ “, ..., ka{J Tačiau reikia pažymėti, kiekvienoje laidoje yra dutrys absolventai, kurie, užsi­ iminėdami pagal individualų mokymo planą, baigia Uni­ versitetą pagal ankstyvesnę geologijos specialybę.

Per penkeris mokslo metus studentai atlieka tris moko­ mąsias ir dvi gamybines praktikas. Po I kurso moko­ moji geologinė praktika pra­ vedama Vilniaus apylinkėse, o jos pabaigoje organizuoja­ ma geologinė ekskursija į

įdomiausius Estijos ir Latvi­ jos geoloqinius objektus (4 savaitės). Po to atliekama to­ pografinė praktika viename iš Lietuvos rajonų (4 savaitės).

Po II kurso mokomoji prak­ tika būna Kryme. Jos tikslas — įsisavinti .geologinės nuot­ raukos metodus (9 savaitės).

Po III kurso pirmoji gamy­ binė praktika atliekama (vai­ riose Tarybų Sąjungos vieto­ se — Vidurinėje Azijoje, Va­ karų Sibire, Kazachstane ir kitur (13 savaičių).

Po IV kurso pravedama II gamy­ binė (priešdiplominė) prakti­ ka iš inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos įvairiuose Lietuvos rajonuose (16 savai­ čių). Baigus šią praktiką, ru­ dens semestre dar studijuo­ jami teoretiniai kursai, o pa­ vasariniame semestre rašomi

AUGALŲ FIZIOLOGIJA IR MIKROBIOLOGIJA Moksliniais pagrindais kuriant liaudies ūkį, reikalinga pažinti ir mokėti reguliuoti kultūrinių augalų ir mikroor­ ganizmų gyvybės reiškinius. Pažinus tų reiškinių dėsnin­ gumus, galima pargeitinti augalų augimą, pakelti derlių ir pagerinti jo kokybę.Tai tyrinėja Augalų anatomijos ir fiziologijos katedra ir greta jos veikianti Augimo stimu­ liatorių probleminė laboratorija. Katedra ruošia augalų fiziologijos ir mikrobiologijos specialistus.

Katedroje tiriami: augimo stimuliatoriai, mikroelementai ir fitoncidai. Siekiama išaiškinti biologinį augimo procesų reguliavimą. Jau žinoma, kad augalų augimas negalimas be augimo hormonų (auksinų, giberelinų ir cltokininų) ir bioso grupės vitaminų. Iš to kilo mintis panaudoti šias fiziologiškai aktyvias medžiagas augalų derliui pakelti, poveikį Dabar siekiama išaiškinti augimo stimuliatorių medžiagų apykaitai: azoto ir fosforo įsisavinimui, kvėpavimui, fotosintezei ir fermentų aktyvumui.

Doc. P. Bluzmanas surado, kad mikroelementai padidina „ kai kurių vitaminų kiekį augaluose taigi, tiriama Jų sąveika, kai augalai stimuliuojami vitaminų ir mikroelemen­ tų mišiniais. Doc. J. Gruodienė tiria augimo stimuliatorių įtaką azotinei apykaitai augaluose, amino rūgščių ir bal­ tymų kiekiui. Doc. J. Pečiuliui vadovaujant, tiriami kepimo, alaus ir pašarinių mielių mitybos, jų augimo pagreitinimo ir kokybės pagerinimo, o taip pat baltymų ir vitaminų bio­ sintezės mielėse reguliavimo klausimai, šiuose tyrimuose aktyviai dalyvauja ir studentai — mikrobiologai.

Kviečiam abiturientus studijuoti biologiją ir talkininkau­ ti mūsų tiriamajame darbe.

Prof. J. DAGYS

kultetą, kur greta kitų galite įsigyti taip pat ir zoologo specialybę.

Zoologijos katedroje specializuojamasi 2 kryptim: zo­ ologijos ir ichtiologijos-hidrobiologijos.

Pagal zoologijos specializa­ ciją ruošiami specialistai, ku­ riems teks dirbti įvairių moks­ linių įstaigų ir institutų labo­ ratorijose, gamtos stotyse ir mokytojais bei dėstytojais vi­ durinėse ir kitose mokyklose.

Pagal antrąją specializaci­ ją ruošiami ichtiologų-žuvininkų kadrai, kurių labai trūksta sparčiai vystantis mū­ sų respublikos vidaus vande­ nų žuvininkystei. Šio profi­ lio specialistai dirbs žuvivai­ sos įmonėse, žuvų ūkiuose, mokslinio tyrimo institutuose bei laboratorijose, taip pat ki­ tose jų specialybei artimose įstaigose, kur galės pritaikyti savo įgytas žinias.

Doc. A. KUBLICKAS

diplominiai darbai (20 savai­ čių). Diplominis darbas ginamas Valstybinėje egzaminų komisijoje. Apgynusiems dip­ lominius darbus suteikiama „Inžinieriaus - qeologo-hidrogeologo“ specialisto kvalifika­ cija.

Paminėsime, kokiose geolo­ ginėse organizacijose tenka dirbti Jauniems specialistams, baigusiems universitetą. Dau­ giausia jų kasmet pareikalau­ ja Geologijos valdyba prie LTSR Ministrų Tarybos. Šiuo metu Geologijos valdyba Jun­ gia 5 ekspedicijas ir seismi­ nę partiją, kuriose dirba apie 2045 žmonių, tame skaičiuje 308 inžineriniai-techninial darbuotojai.

Sekanti pagal dydį geologi­ nė įstaiga — Geologijos Insti­ tutas (Vilniuje), kurio 6 sky­

riuose dirba 161 žmogus, ta­ me tarpe 131 inžinerinio-techninio personalo narys.

Tokiose įstaigose, kaip Miestų ir Pramonės statybos Kaune ir Vilniuje, Komunali­ nio ūkio projektavimo institu­ tas Vilniuje, Lietuvos autoke­ lių projektavimo institutai Kaune ir Klaipėdoje, Geležin­ kelio valdyba Vilniuje ir kt. yra geologinių tyrimų sky­ riai, kurie užsiima svarbiais inžineriniais-geologinlais ty­ rinėjimais.

Nuo 1949 metų iki 1969 metų universitetas paruošė 267 aukštos kvalifikacijos specialistus (geologus ir inžinierius-ųeologus-hidroge o I ogus), iš kurių 237 dirba Lietu­ voje. Už Lietuvos ribų įvai­ riose Tarybų Sąjungos geolo­ ginėse organizacijose (Vidu-

GENETIKA

relis. Turėdami noro speciali­ zuotis genetikoje-selekcijoje studentai čia ir įgyja pir­ mąsias žinias. Būrelyje kiek­ vienas studentas (ne tik I ir II kursų) turi kokią nors te­ mą arba kokios nors stam­ besnės genetikos problemos vieną klausimą. Dėstytojai nurodo, ką jam reikia įsisa­ vinti prieš pradedant moksli­ nį darbą, iškelia uždavinį, ir studentas savarankiškai dirba eksperimentinį darbą. Užbai­ gęs tam tikrą savo darbo da­ lį, jis suveda rezultatus ir ge­ netikų mokslinio būrelio su­ sirinkime paskaito mokslinį pranešimą. Studentų mokslinis darbas, pradėtas pirmajame-

Genetika — jaunas, šio šimtmečio pradžioje išsivys­ tęs mokslas. Paveldimumo dės­ ningumų tyrimai, įvairiausių organizmų paveldimojo kinta, mumo mechanizmų ir priežas­ čių aiškinimas — štai kas do­ mina genetikus.

Jie ruošiami Gamtos fakul­ tete. Tai yra viena iš biologi­ jos specializacijų. Studijuoda­ mi pirmajame ir antrajame kurse, jie pasirenka speciali­ zaciją. Prie mūsų fakulteto Biochemijos, biofizikos ir ge­ netikos katedros yra genetikų-selekcininkų mokslinis bū-

■ i,a Priimtieji

į pirmąjį kursą Studijuoja aukštąją matemati­ ką. nemažai turi fizikos pa­ skaitų. Besimokant praeinama filė visuomeninių disciplinų.

Bluo pat pirmojo kurso prade­ dama studijuoti ir cheminės Bisciplinos: neorganinė che-

mija, analizinė chemija, fizi­ kinė chemija, organinė chemi­ ja, kristalo chemija, medžia­ gų struktūra, koloidų chemija, cheminė technologija ir eilė kitų disciplinų. Gamtinių jun­ ginių chemijos ir stambiamo­ lekulinių junginių chemijos specializacijos pasirenkamos jau nuo pirmo kurso. Į visas kitas specializacijas studentai skirstomi trečiame kurse. Po to atliekama mokomoji ir ga­ mybinė praktikos. Mokomo­ sios praktikos metu studentai dirba stiklapūčių dirbtuvėse, kur išmoksta jvairių stiklo darbų, taip pat organizuojamos ekskursijos po įvai­ rias chemijos gamyklas. Ga­ mybinės praktikos metu dir-

tambiamolekulinių junginių chemija I Polimerinės medžiagos, ar,pa taip vadinami stambiamolekuliniai junginiai, vis pla­ kiau naudojamos technikoje >ij buityje, ir dėl gerų specifinių savybių jų gamyba turi • dideles perspektyvas. Lygi­ nant su kitomis chemijos sritįmis, stambiamolekulinių jun­ ginių chemija yra dar jauna -ii10ksl° šaka, tačiau dėl didė­ jo polimerinių gaminių prakJškumo jos vystymosi temPai yra milžiniški. Tolimes-

niam šios chemijos srities vystymui reikalingi, aišku, ir gausūs specialistų kadrai.

Chemijos fakultete viena iš specialybių yra stambiamole­ kulinių junginių chemija, kur ruošiami plastmasių ir lakųdažų technologijos specialistai-chemikai.

Pirmuose trijuose kursuose visų fakulteto specializacijų studentai praeina bendrą te­ orinį chemikų paruošimą, t. y. mokosi neorganinės, organi-

Hidrogeologijos ir inž. geologijos katedros doc. L. PETRULIS

antrajame kurse, perauga į kursinius, o vėliau — penkta­ me kurse — į diplominius darbus.

Nuo trečio kurso 10 studentų-biologų priskiriami prie genetikos-selekcijos laborato­ rijos. Čia jie išklauso specia­ lius selekcijos, molekulinės, mikroorganizmų, citogenetikos, radiacinės ir žmogaus ge­ netikos kursus. O per prakti­ nius užsiėmimus susipažįsta su laboratorine aparatūra.

Taip mūsuose ruošiami ge­ netikai. Baigę jie įsilieja į respublikos mokytojų būrį, mokslines įstaigas, gamybines žemės ūkio ir medicinos įstaiR. LEKEVlClUS

KĄ DIRBA GEOGRAFAI? Mūsų fakultete ruošiami ke­ turių specializacijų geografai.

Vienais metais stojantieji pri­ imami į hidrologijos ir geo­ morfologijos, o kitais — į meteorologijos ir kartografi­ jos specializacijas.

1960 metais pradėję moky­ tis Gamtos fakulteto geogra­ fijos specialybėje, nuo trečių studijų metų turės pasirinkti meteorologijos arba kartogra­ fijos specializaciją.

Dauguma pasirinkusiųjų meteorologijos specializaciją dirbs LTSR Hidrometeorologi­ nėje tarnyboje inžinieriais-si-

noptikais, klimatologais, agro­ meteorologais respublikoje, o kai kurie ir pasaulio vandeny­ nuose. Ten jie aptarnaus žve­ jybos ir banginių medžiotojų bazes.

Norint tapti geru geografu-meteorologu, reikalingas platus išsilavinimas, ypatingą dėmesį skiriant tiksliesiems mokslams. Todėl šios specia­ lybės studentai turi išklausy­ ti ir įsisavinti matematiką, fi­ ziką, hidrodinamiką, sinopti­ ką, dinamiką, meteorologiją, statistinį skaičiavimą ir kitus kursus. Vasaros praktikų me­ tu studentai — meteorologai

bama įvairiose gamyklose arba mokslinio tyrimo institu­ tuose. Studijos baigiamos dip­ lominiu darbu. Tai eksperi­ mentinis tiriamasis darbas, ku­ riam studentai sugaišta apie metus laiko. Diplominiams darbams vadovauja prityrę dėstytojai.

Darbų temos glaudžiai susi­ jusios su katedrų moksliniu tiriamuoju darbu, tuo pačiu ir su dėstytojų moksliniu darbu.

Analizinės chemijos specia­ lizacijos studentai ruošiami Neorganinės chemijos kated­ roje. Šios katedros persona­ las ruošia elementų mikrokiekių nustatymo metodus.

Ieškoma naujų analizės meto­ dų, stengiamasi katedroje pa-

ruoštus naujus analizės meto­ dus pritaikyti praktikoje.

Organinės chemijos specia­ lizacijos studentai ruošiami Organinės chemijos katedro­ je. Šios katedros personalas, o taip pat mokslinė vaistų sintezės ir tyrimo laboratori­ ja sintetina biologiškai akty­ vius naujus organinius jungi­ nius, kuriuos taiko įvairių li­ gų gydymui, o taip pat ir kitiems tikslams.

Fizikinės chemijos speciali­ zacijos studentai ruošiami Fi­ zikinės chemijos katedroje. Šioje katedroje dirbama su galvaniniais padengimais — kovojama su metalų korozija.

Baigę mūsų fakultetą stu­ dentai dirba įvairiose liaudies

ūkio šakose. Drąsiai galima sakyti, kad dabar nerasime įmonės, gamyklos ar instituto, kur nedirbtų mūsų fakulteto auklėtiniai. Didelė dalis jau­ nųjų chemikų dirba respub­ likos aukštosiose mokyklose, mokslinio tyrimo institutuo­ se. Mūsų fakulteto absolventų tarpe yra mokslo daktarų, ne­ mažai mokslo kandidatų. Lie­ tuvos TSR Mokslų akademijos Chemijos ir cheminės techno­ logijos institutas yra prieša­ kinis ne tik TSRS, bet taip pat koordinuoja ir socialisti­ nių šalių elektrochemikų dar­ bus. Šio instituto personalo didelė dalis — mūsų fakulteto auklėtiniai.

Jaunieji draugai, jeigu mėgstate chemiją, stokite į Chemijos fakultetą.

Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas

nės, fizikinės ir koloidų chemijos, atlieka pagrindinių cheminių disciplinų laborato­ rinius darbus, po tris semest­ rus studijuoja aukštąją mate­ matiką ir fiziką, o taip pat mokosi eilės kitų teorinių dalykų.

Pasirinkę stambiamolekulinių junginių Chemiją, praeina ir eilę bendro techninio profilio disciplinų, kaip brai­ žybą, technikinę mechaniką, procesų ir aparatų kursą, pra­ moninę elektroniką, skaičia­ vimo technikos ir programavi­ mo elementus, pramoninę sau­ gumo techniką ir kt., kas yra būtina sėkmingam chemiko darbui šiuolaikinėje įmonėje

ar gamyboje. Greta šių dis­ ciplinų, studijuojami ir specia­ lūs chemijos dalykai, kaip bendroji cheminė technologi­ ja, stambiamolekulinių junginių chemija, polimerų struktūra ir analizė, monomerų sin­ tezė.

Ketvirtame kurse, stambia­ molekulinių junginių chemijos specialybėje profiliuojamasi į plastmasių technologi­ ją ir lakų-dažų technologiją, Plastmasininkai daugiau gilinaši į plastmasių chemiją, jų gamybos ir perdirbimo technologiją, o lakininkai — į sintetinių dervų, tinkamų filmojams, gamybą, o taip pat j lakų-dažų ir nemetalinių

dangų technologiją, Studijų metu šių specialybių studen1tai atlieka mokamąją-pažintinę (IlI-me kurse), gamybinę (IV k.) ir priešdiplominę prakti­ ] kas stambiose šalies gamyk­ lose, mokslinio-tyrimo insti­ itutuose ir laboratorijose, kur randa geras sąlygas įgytų teo­ : rinių žinių praktiniam patik­ rinimui ir pritaikymui.

Plastmasių ir lakų-dažų spei cialistai-chemikai, kurie res­ ] publikoje ruošiami tik mūsų i universiteto Chemijos fakul­ I tete, baigę skiriami dirbti į gamyklas, mokslinio tyrimo institutus ir laboratorijas. :Sparčiai plečiantis respublikos ; pramonei, labai reikalingi šio

JŪSŲ LAUKIA CHEMIJOS FAKULTETAS Chemijos fakultete ruošia­ mi šių specializacijų stu­ dentai: analizinės chemijos, Organinės chemijos, fiziki­ nės chemijos, gamtinių jungi­ nių chemijos ir stambiamolekulinių junginių chemijos.

Salotinių junginių chemijos Specializacijos studentai ruo­ šiami biocheminėms laboratoSnjoms, medicinos įstaigoms, ■ų darbo profilis — bioche-

rinėje Azijoje, Kazachstane, Altajuje, Tolimuosiuose Ry­ tuose ir kt.) dirba 30 musų universiteto auklėtinių.

Pa­ vyzdžiui, TSRS Mokslų akade­ mijos Okeanologijos institute sėkmingai dirba K. Šimkus, E. Trimonis (Gelendžike), E. Emeljanovas (Kaliningrade), M. Repečka (Vladivostoke). Ta­ džikijos TSR Mokslų akade­ mijoje kūrybiškai dirba V. Lelešius, Kirgizijos TSR — P. Misius, Tlmane — A. Virbic­ kas, Kazachstane — V. žigai­ tė, A. Jonaitytė, A. - — ■ • Tlnteris, .. Kartavlčlus __________ Magadane — A. ir kt. 1968 metų I latvių-estų laida grįžo i savo respubli­ kas.

Iš paminėtų 267 universi­ teto auklėtinių-geologų 41 yra apsigynę mokslų kandidatų disertacijas, o 17 iš Jų ruošta mokslų daktarų disertacijas.

įsisavina meteorologinių ste­ bėjimų metodikas, sužino kli­ matinės medžiagos dorojimo ir apibendrinimo taisykles.

Kartografijos reikšmė da­ bar labai išaugo. Nėra nei vienos gyvenimo srities, kur nereikėtų naudotis žemėla­ piais arba pavaizduoti atitin­ kamo reiškinio išsidėstymą erdvėje. Joks, net pats smulkmeniškiausias, aprašymas ne­ gali duoti tokio aiškaus vaiz­ do apie reiškinių ar objektų išsidėstymą, jų ryšius su kitais reiškiniais, kaip geografinis žemėlapis. Jie būtiniausia darbo priemonė ne tik įvai­ riausių šakų geografams, bet ir ekonomistams, planuoto­ jams ir daugeliui kitų moks­ lo ir ūkio šakų darbuotojams.

Augant visų gyventojų kul­ tūriniam lygiui, vystantis ūkiui, didėja ir kartografinių darbų paklausa. įvairiems projektavimo institutams bei planuojančioms organizaci­ joms reikalingi redaktoriaikartografai.

Kam sekasi braižyba, ko nebaido matematika, tegu pa­ sirenka studijuoti kartografi­ jos specializaciją.

Dalis šias geografines spe­ cializacijas baigusiųjų kiek­ vienais metais siunčiami dirb­ ti geografijos mokytojais į vidurines respublikos mokyk­ las.

Prof. A. BASALYKAS, doc. V. ŠČEMELIOVAS

technologinio profilio chemi­ kai. Jie reikalingi ne tik che­ mijos pramonei, gaminančiai ir perdirbančiai polimerines medžiagas, bet ir kitose liau­ dies ūkio šakose — buitinės chemijos įmonėse, mašinų ir staklių gamykloje, statybinių medžiagų ir baldų pramonėje, laivų statyboje ir visur ten, kur randa pritaikymą polime­ rinės medžiagos, plastmasės ir lakai-dažai.

Todėl, visus, besidominčius chemija ir technologija, kvie­ čiame pasirinkti šią specialy­ bę.

Doc. G. BAJORAS Cheminės technologijos katedros vedėjas

’l

TARYBINIS STUDENTAS

8 psl.

PORA ŽODŽIŲ (Atkelta iš 5 psl.)

prancūzų literatūros — labai įvairios keliamomis proble­ momis, žanrais ir stiliais, ir suvokti jos reikšmę žmonijos pažangai ir kultūrai, to įvai­ rumu esmę, rašytojo kūrybos individualumo, jos estetinės vertės esmę — reikia mokė­ ki, vadinasi, ir mokytis. Bet kuri kalbą ' — lietuvių, rusų, anglų, vokiečių ar prancūzų yra labai sudėtingas visuome­ ninis reiškinys, ir susigaudy­ ti, kaip iš nedidelio garsų skaičiaus (pasaulio kalbose jis svyruoja nuo 10 iki 100) organizuojama begalinė saki­ nių įvairovė, irgi nėra taip paprasta, bet negali žmogaus nevilioti. Per penkeris studi­ jų metus universitete galima gana išsamiai susipažinti su šių ir kitų filologijos mokslo problemų tyrinėjimu, jo me­ todais, net ir pačiam bandyti jas spręsti. Žinoma, vienas filologas gali daugiau domė­ tis kalba, kitas — labiau lite­ ratūra, bet tam tikras abiejų šių dalykų žinojimas yra būti­ nas kiekvienam.

Ir kalbininkui, ir literatui paprastai rūpi ir tos ar kitos tautos praeities kultūra. Yra

ŠIANDIENOS

FJZIKA (Atkelta iš 6 psl.)

filologų, kurtė gilinasi net ir į gana tolimos praeities lite­ ratūrą, jos kūrimo aplinky­ bes. Yra kalbininkų, kuriems rūpi, pavyzdžiui, skaitvardžių kilmė, amaty ar augalų pava­ dinimų kilmė, tautos etnoge­ nezės klausimai. Tokie filo­ logai užsiima literatūros isto­ rija ar lyginamąja-istorine gramatika, etimologija — mokslais, gana glaudžiai susi­ jusiais su istorija, archeolo­ gija, etnografija, antropologi­ ja. Atskleisti tos ar kitos tau­ tos nežinomą praeities pusla­ pį — yra nelengvas, bet reikš­ mingas ir viliojantis darbas.

Fakultete studentai yra gana išsamiai supažindinami su atitinkamų tautų literatūros bei kalbos istorijomis.

Filologijoje gali surasti ką veikti ir žmonės, mėgstą keliauti. Tai tautosakos ir tarmių medžiagos rinkėjai, jų tyrinėtojai. Kasmet fakultete organizuojamos tautosakos ir tarmių tyrinėjimo ekspedici­ jos, kurių metu studentai už­ rašinėja liaudies kūrybą, ren­ ka dialektologinę medžiagą.

Netgi žmonės, turį polinkį į techniką ar matematiką, ga­ li susirasti savo vietą filolo­ gijoje, žinoma, daugiausia kalbotyroje, nors iš dalies ir literatūros moksle. Yra tokia filologijos sritis — eksperi­ mentinė fonetika, kur kalba tiriama, panaudojant techni­ nius prietaisus — magnetofonus, oscilografus, spektrografus.. . Pastaraisiais metais at­ sirado ir naujų kalbotyros ir literatūros mokslo disciplinų, glaudžiai susijusių su mate­ matika, kibernetika, semioti-

jų uždavinys pritaikyti fizi­ kos atradimus, naujus rezul­ tatus technikoje, padėti kurti naujas technikos priemones, naujus techninius įrengimus, kurie tarnautu žmonių gero­ vei, o taip pat padėtų toliau ųilintis į gamtos paslaptis; mokyklai — Jų uždavinys ypač garbingas ir atsakin­ gas, nes fizikos ateitis pri­ klausys pagrindinai nuo jų (Atkelta iš 4 psl.) darbo.

Jeigu neturėsime, žmoJiių, mokančių ir norin­• nologiją, jos ekonomiką ir orčių įžiebti bent kibirkštėlę• ganizavimą, planavimą, ūkimeilės fizikai, tai fizikos atei­ tis varqu ar bus tokia graži,, nės veiklos analizę ir t. t. kokia yra jos dabartis arba1 įgiję šią specialybę, jaunuopraeitis.

Fizikos mokslų darbininkų! liai sugebės giliai moksliškai valdymą, reikia daug, jų laukia ir■ tyrinėti pramonės Mokslų akademijos institutai,. konstruoti naujas efektyvias beveik visos respublikos’ jos valdymo sistemas, užtikaukštosios mokyklos, fabri­ kai, įmonės, technikumai, mo­. rins pramonės valdymo sistekyklos ir įstaigos. Darbo taip> mų funkcionavimą, t. y. patys pat netruks. Čia galima paci­' jose dirbs. Tokių pramonės tuoji atomo teorijos „tėvo“, pateikusio mums pirmą ato­ valdymo sistemų veikla susimo vaizdą, Džozefo Tomsono1 jusi su optimalių (geriausių) žodžius, pasakytus mūsų ekonominių sprendimų, planų amžiaus pradžioje, kad kiek­ vienas naujas atradimas nė­ variantų suradimu, o tai pada­ ra1 riba, už kurios jau nebūtų ryti galima tik specialių ma­ kur.eiti, o atvirkščiai, jis yra tematinių metodų ir elektroni­ prospektu, vedančiu Į naujas, dar neištirtas šalis. Ir kol nių skaičiavimo mašinų pagal­ mokslas gyvuos, bus aibė di­ ba. Ekonomistas-kibernetikas, delių problemų. remdamasis giliu valdymo ob­ . .Sąlygos tapti gerais fizlkais-darbininkais yra neblo­ jekto — pramonės pažinimu, gos:. ųalima pasigirti labora­ jame vykstančius ūkinius pro­ torijomis. O specialios labo­ cesus matematikos pagalba ratorijos laikomos pavyzdinė­ mis ne tik mūsų šalyje. Fa­ formuluoja į uždavinius (mo­ kulteto auditorijose ir labora­ delius), o elektroninių skaičia­ torijose skaito paskaitas, va­ vimo mašinų pagalba juos dovauja laboratoriniams ir pratina savarankiškai dirbti sprendžia. Matome, jog mate­ mokslinio tyrimo darbus kva­ matiniai metodai ir šiuolaikinė lifikuoti pedagogai bei žy­ skaičiavimo technika yra šių mūs specialistai ne tik musų respublikos mastu, bet ir pa- ekonomistų darbo metodais ir Šią specialybę saulio; tai ne tik fizikams, priemonėmis. bet ir plačiajai visuomenei pasirinkti rekomenduoj ama pažįstami ar bent iš pavar­ džių girdėti mokslininkai, to­ tiems jaunuoliams, kurie yra kie, kaip akademijai, nusi­ geri matematikai ir mėgsta ją. pelnę mokslo veikėjai profe­ Antra vertus, ekonominės ki­ soriai A. Jucys, P. Brazdžiū­ bernetikos studijavimas susi­ ną?,, J,. Rožėta.. profesoriai A. Bolotinas, V. šugurovas, fizi- jęs su visuomeninių reiškinių kos-matematikos mokslų dak­ nagrinėjimu, dėl to ši specia­ tarai J. Viščakas ir A. Banjaunuolio dzaitis. Plačiai žinomi docen­ lybė reikalauja iš jos tai H. Horodničius, H. Jonai­ domėjimosi visuomenės, tis, V. Mickevičius. M. Mikal- atskirų pusių funkcionavimu kevičius. A. širvaitis ir kt.

1968 m. apdovanojimai (o lie ir raida.

Baigęs studijas, šios specia­ tokie: respublikinė premija '.prof.

A. Juciui už darbus lybės absolventas gaus ekokvantinės atomo teorijos sri­ nomisto-matematiko diplomą tyje, 7 visasąjunginės ūkio '■pasiekimų parodos apdova- ir dirbs respublikos pramonės nojimaruž 4 naujus aparatus) valdymo aparate: įmonėse, jų gali būti liudininkais arba susivienijimuose, ministerijo­ tąm tikra garantija, kad čia cfaiiiha kai ko išmokti būsi- se, planavimo organuose. Be mam darbui. to, jų laukia skaičiavimo cent­ ,f,, Bę. abejo, mes negalime pa­ rai, mokslinio-tyrimo institu­ pasakoti apie fiziką viską, mes tik norime padėti Tau. tai, laboratorijos, biurai, užsi­ mielas abituriente, pasirinkti imu ekonomine analize, pra­ specialybę, padėti apsispręs­ monės valdymo tyrimu, naujų ti.

Doc. ;y. - KYBARTAS

Fizikos' fakulteto dekanas

■' <

f- '

■

c h;"-.:'v

valdymo sistemų

I 4

■■■: ■

. ■"

- • -

ka (mokslu apie ženklų siste­ mas).

Kaip ir kiekviename moks­ le, taip ir filologijoje dar daug neatrastų amerikų, daug neišspręstų problemų, nepa­ liestų temų.

Visuomeninės veiklos įgū­ džius galima išsiugdyti, akty­ viai dirbant komjaunimo or­ ganizacijoje, kuri jungia be­ veik visus fakulteto studen­ tus ir kartu su studentų prof­ sąjungos organizacija atlie­ ka didelį auklėjimo darbą, or­ ganizuoja daug įdomių kultū­ rinių renginių. Laisvalaikį ga­ lima praleisti meno saviveik­ los rateliuose ar užsiiminėjant įvairiomis sporto šakomis, da­ lyvaujant kraštotyros draugi­ joje.

Baigusiųjų fakultetą laukia mokyklos, leidyklos, moksli­ nio tyrimo, įvairios kultūros įstaigos. Filologijos fakultetas gali pasidžiaugti, kad jame studijas baigė daug gerų res­ publikos mokytojų, nemaža plačiai žinomų poetų, kalbi­ ninkų, literatūros tyrinėtojų, kritikų. Kur bedirbtų filolo­ gas, baigęs universitetą, jis vi­ sur susidurs su geriausių ir gražiausių žmogaus ypatybių puoselėjimu, jo kultūros, es­ tetinio ir meninio skonio ug­ dymu, komunistinės visuome­ nės žmogaus auklėjimu. No­ rint auklėti kitus, reikia pa­ čiam būti didelės kultūros ir erudicijos žmogumi. Tokios erudicijos specialistus ir ren­ gia Filologijos fakultetas.

Juo gali tapti kiekvienas, kas turi noro, ryžto ir atkaklumo studijuoti būdingiausias homo sapiens ypatybes — kalbą ir literatūrą.

E. prof. p. dr.

J. KAZLAUSKAS Filologijos fakulteto dekanas

NEAPLENKITE TEISĖS FAKULTETO Teisės fakultetas yra vienas seniausių Universitete, vei­ kiąs nuo 1644 m. Šiuo metu tai vienintelė mūsų respubli­ koje mokymo įstaiga, ruošian­ ti kvalifikuotus teisininkus.

Tarybinių teisininkų pagrin­ dinis uždavinys — saugoti ta­ rybinę teisėtvarką, kovoti su įvairiais socialistinio teisėtu­ mo pažeidimais. Baigusieji Teisės fakultetą asmenys dir­ ba teisėjais, prokurorais, tar­ dytojais, advokatais, notarais, valstybinio ir žinybinio arbit­ ražo arbitrais, kitokiais atsa­ kingais valstybės ir visuome­ ninių organizacijų aparato darbuotojais, kuriems savo darbe nuolat tenka spręsti tei­ sinius klausimus. Pastaraisiais metais ypač daug reikalaujama juriskonsultų, kurle dirba įmonių ir įstaigų juridinėje tarnyboje, o taip pat žemės ūkio organizącijose.

Teisės fakultete yra dieni­ nis, vakarinis ir neakivaizdi­ nis skyriai. Į dieninio skyriaus I kursą kasmet priimama 50 asmenų, turinčių, kaip taisyk­ lė, ne mažiau kaip dvejų me­ tų praktinio darbo stažą, arba atlikusių būtinąją tarnybą Tarybinėje Armijoje. Į vaka­ rinio skyriaus I kursą priima­ ma taip pat 50 asmenų, o į neakivaizdinį skyrių — 125 asmenys. Mokslas dieniniame skyriuje trunka 5 metus, vaka­ riniame ir neakivaizdiniame skyriuose — 6 metus. Dieni­ nio skyriaus studentai nuo III kurso, o vakarinio ir neaki­ vaizdinio skyriaus studentai nuo IV kurso suskirstomi į grupes pagal specializaciją (teismo ir prokuratūros, ūki­ nių organizacijų juridinės tar­ nybos ir valstybinio valdymo) ir giliau studijuoja tas discip­ linas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busimajame praktiniame darbe. Greta rinių paskaitų dieninio ir karinio skyrių studentai praktinius užsiėmimus, riuose mokosi teorines žinias

sieti su praktiniu darbu. Pra­ ėję pagrindines disciplinas, studentai atlieka gamybinę praktiką, kuri dieninio sky­ riaus studentams trunka apie 4 mėnesius, o vakarinio ir ne­ akivaizdinio skyrių studen­ tams — trumpiau. Atlikdami gamybinę praktiką, studentai betarpiškai susipažįsta su bu­ simuoju praktiniu savo darbu.

Be to, dar tebestudijuodami jie dirba visuomeniniais pro­ kurorų ir tardytojų padėjė­ jais, šefuoja milicijos žinioje esančius vaikų kambarius h pan.

Teisės fakultete dėstytojais dirba patyrę specialistai, kaip respublikos nusipelnę teisi­ ninkai doc. Žėruolis ir doc. K. Domaševičius, respublikos nu­ sipelnęs kultūros veikėjas doc.

A. Bulota, doc. A. Klimka, doc. S. Vansevičius, doc. P. Danisevičius, teisės mokslų daktaras J. Moreinas, doc. A.

Liakas ir kt. Praktiniams užsi­ ėmimams vadovauja Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus miesto liaudies teis mų teisėjai, prokurorai ir kiti labiausiai patyrę teisininkaipraktikai.

Pokario metais fakultetas paruošė apie 1700 aukštakvalifikuotų teisininkų, kuriu, dalis dabartiniu metu dirba la- I bai atsakingą valstybinį dar bą. Čia būtų galima paminėti . mūsų fakulteto absolventus, LKP CK skyrių vedėjus P. Mi- j šutį ir A. Kairelj, LTSR Aukš čiauslojo teismo pirmininku, teisės mokslų kandidatą A. Liką, Juridinės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos pir mininką V. Deksnį, Teismo 1 ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktorių A. Čepą ir eilę kitų žymių respublikos teisininkų.

Doc. P. KŪRIS Teisės fak. dekane;

mu ir t. t. Šių specialistų pareikalavimas didžiulis.

Naujoje mūsų ūkio valdymo sistemoje labai svarbų vaid­ Teisininkų pirmakursių „krikštynos . menį vaidins inžinieriai-ekonomistai — ekonominės infor­ 41 macijos mechanizuoto apdoro­ jimo organizatoriai, kuriuos NEJUOKINGOS pradėjo ruošti Ekonomikos fa­ kultetas.

ISTORIJOS Valdymas vyksta informaci­ jos pagrindu. Dėl to, norint efektyviai valdyti sudėtingą Toks atsitikimas jų praktf- eiti prie Juliaus Kruopo, bet, versiteto kiemais, norėdama' Į i t sistemą — ūkį, jo atskiras ša­ koje pasitaikė pirmą kartą. pajutęs kažkieno atidų žvilgs­ sutikti savo egzaminatorių', 1 I t I 2’ kas, netgi įmonę, reikia turėti Susijaudinę ir įžeisti dėsty- ni. atsisuko. Augalotasis abi­ bet, supratęs, kad suman ne iš karto paskambino, turientas tiesė jam geltoną mas žlugo, atsiėmė dokumen patikimas žinias ir duomenis tojai tus. kur reikia. . . popieriaus lapeli. apie buvusias, esančias ir bū­ rugpiūčio dieną Jame buvo parašyta: „Už Ir vis dėlto universitete nn 1 3 s Giedrą „. surado ■ s simas ūkines situacijas, t. y. dėstytojai Julius Kruopas ir patenkinamą pažymį, tai yra liėijos darbuotojai Saulius Dečka Vilniaus vals- už trejetą, jūs 4 kartus pa­ šiokius tokius Jo pėdsakus H I f ekonominę informaciją. uniSavosta pasirodė esąs d' buvosite „Dainavos“ restora­ tyblniame V. Kapsuko Ekonominės informacijos, versitete egzaminavo abitu- ne arba gausite grynais 200 dešimtmetis ..keliauninkas objektyviai būtinos duotai sis­ rientus. Moksleiviai palinkę rubliu dabar. Prašau, padary­ Stojamųjų egzaminų nesėktr Jūs nulemsite Vilniuje ištvėrė šaltakraujis popieriaus lapų, sprendė kite ką nors. temai valdyti, surinkimas, su­ prie mano likimą.

Ateityje, žino­ kai. Sako, po to vėl išvažia'. uždavinius. tvarkymas, perdavimas, sau­ ______ Pirmoje eilėje, . . iš kairės ma, stengsiuosi, kiek galė­ į kitus šalies miestus „lai mės" ieškoti. gojimas ir apdorojimas, nau­ nuo dėstytojo Dečkos, sėdėjo siu__ “ pauzės susitvardęs Deč­ Kyšininkavimas mūsų vi­ augalotas vaikinas madingais dojant šiuolaikines technikos ūsiukais ir dygiomis akimis. ka,Po kreipdamasis į raštelio suomenei svetimas ir nepri priemones, yra labai plati ir Jis nerimavo, kedeno trumpai autorių, ramiai tarė: „Ką gi, imtinas reiškinys. Praėjo tie kada tamsūs žmoni sudėtinga mokslo šaka, besi­ kirptus plaukus ir, kaip pasi­ prašau atsakinėti". Stojanty­ laikai, egzaminatoriui, buvo sis I. Savosta tylėjo. Paskui, už „grynus" galėjo nusipirkt formuojanti mūsų akyse. Šios rodė su diplomuoto nemokšos varei.i panašus į žmogų, dedantį vi­ paėmęs egzaminų lapelį specialybės ekonomistai giliai sas pastangas, kad išspręstų dvejetu, trenkė durimis ir iš­ Dabar mokslui reikalingos tik ėjo iš auditoriojs. Ilgai jis clar žinios. Gilios. Tvirtos. susipažinę su šiuolaikine skai­ uždavinį. Ž. NAUMOVŠ Dečka atsistojo, norėjo prl- vaikščiojo koridoriais, uničiavimo technika, informacijos teorija, ekonominės informaci­ jos organizavimu, efektyviu ekonominės informacijos ap­ dorojimu šiuolaikinės techni­ kos pagalba. Ryšium su tuo, šią specialybę patartina pasi­ rinkti tiems, kurie, būdami neblogi matematikai, domisi šiuolaikine skaičiavimo tech­ nika.

Kad žinoti, kiek ir kokios ekonominės informacijos rei­ kia efektyviam pramonės tvar­ kymui, būtina' gerai žinoti jos ekonomiką, joje vykstančius ūkinius procesus. Dėl to šios krypties inžinieriai-ekonomistai gana plačiai studijuoja pramonės ekonomiką ir orga­ nizaciją, apskaitą ir statistiką, bei kitas ekonomines discip­ linas?

Doc. A. VENGRYS Ekonominės kibernetikos ir Naujo universiteto miestelio statyboje. projektavi- statistikos katedros vedėjas '■

S U K L ŪPO

-

Ląlkraštis įsteigtas 1950 m. 9 Redakcijos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, te-tefpųas 2-58-84 ,Spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.

Išeina penktadieniais Kaina 4 ko.

Užs. Nr. 1732 LV 09518

REDKOLEGIJA

i