hinc iturad astra (
universitas
vilnensis
RUGSĖJO
20 d. 1996 m. Nemokamai
<__________ J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 12-13 (1552-53)
Apie fariziejus, svajonių universitetą ir svajonių Lietuvą (Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio kalba naujųjų akademinių metų proga, 1996 m. rugsėjo 2 d.)
Universiteto dėstytojai nusiteikę šventiškai ... Studentai ir profesoriai, aukštieji svečiai, ponios ir ponai! Kasmet, skelbdamas naujųjų akade minių metų pradžią, kreipiausi į jus kal ba, kurią - nelygu aplinkybės - skyriau vienai ar kitai temai. Šiandien aplinkybės susiklostė taip, kad, šeštąjį kartą kreipdamasis į jus ir pir mąkart į naujuosius mūsų bendruome nės narius, noriu pasidalyti mintimis apie
tradiciją ir naujumą, apie fariziejus ir sva jonių universitetą, svajonių Lietuvą. Ir ne tik todėl, kad mūsų Universi teto istorija neatsiejama nuo Jėzuitų Akademijos istorijos, o šios iškilmės, kaip įprasta, vyksta po šv.Jonų bažny čios kryžiais, bet ir todėl, kad mums, kaip ir tiems, kurie prieš 417 metų kū rė šį Universitetą, kaip ir tiems, kurie prieš du tūkstančius metų kūrė Bažny čią, rūpi atskirti nauja nuo sena, tikra
nuo netikra, tiesą nuo melo,svajonę pri artinti prie tikrovės, neleisti, kad tradi cija nuslopintų naujumą, dogma gyve nimą, bet svajonių Universitetą ir sva jonių Lietuvą paversti tikrovės Univer sitetu ir tikrovės Lietuva. Mokslo tiesos, kurių praėjusiais me tais ieškojome ir kurias suradome fakul tetuose ir katedrose, institutuose, cen truose ir klinikose, nacionaliniai ir tarp tautiniai vertinimai, kurių pelnėme dau giau už bet kurią kitą Lietuvos mokslo įstaigą, dar plačiau išsišakoję mūsų tarp tautiniai ryšiai - kad ir prieš kelias die nas patvirtintas bendradarbiavimas su didžiausiu ir galingiausiu Japonijos uni versitetu, pasirinkusiu mus savo pirmuo ju partneriu Rytų Europoje, gauta žinia iš UNESCO Generalinio sekretoriaus apie didžiulę paramą mūsų senajai bib liotekai, Europos Sąjungos patvirtinti še ši nauji iš visai Lietuvai skirtų devynių Nukelta į 2 psl.
2 Atkelta iš 1 psl.
akademinių mainų projektai - visa tai artino mus prie svajonių Universiteto. Mūsų studentija, šauniausia, labiausiai išsilavinusi ir gražiausia Lietuvos studen tija, savaime buvo ir yra svarbiausia tos svajonės dalis, jos tikrasis, gyvenimiška sis pamatas. Bet Universitetas, skirtingai nuo už daros, sau ir Dievui gyvenančios vienuo lijos, yra ir tikrovės dalis. Tikrovės, ku rioje nauja yra šalia sena, nauja konflik-
Rektoriaus žodis Universiteto bendruomenei
tuoja su sena, kurioje nauja ne tik išau ga iš tradicijos, bet ją perauga ir kuria naują tradiciją. Tikrovės, kurioje didieji darbai ir projektai skinasi sunkų kelią per kasdienybės brūzgynus, o kartais liūną, Tikrovės, kur šalia svajotojų ir įgy vendinančių svajonę, visuomet yra ir daugybė fariziejų. Saugotis fariziejų, va ryti juos šalin nuo Bažnyčios buvo labai svarbu ir prieš du tūkstančius metų, ir visais laikais. Šiandien tai labai svarbu tiek Lietuvai, tiek Universitetui. Tie, kurie skaitė Šv. Raštą, žino, kad fariziejai - tai Kristaus laikų religinė par tija, kurios nariai iš kitų reikalavo abso liutaus, aklo paklusnumo Mozės įstaty mui, jo tradiciniams aiškinimams, tradi cijai apskritai, o patys pasižymėjo ypa tingu veidmainiškumu ir persivertėliškumu. Jie konservavo tradiciją ir, visuomet pilni įtarumo, neleido skleistis naujumui, kūrybai, Šv. Rašte matė tik dogmą, o ne kūrybos šaltinį. Fariziejai vadino save tikraisiais Rašto aiškintojais, tikraisiais tradicijos sergė tojais, vieninteliais žinančiais tikrąjį tie sos kelią.
Universitas Vilnensis
1996.09.20
Jų gausu ir šiandien - mus peikian čių, kritikuojančių už naujumą, tradici jos laužymą ir nepaklusnumą, pasipikti nusių mūsų laisve ir nepriklausomumu, nuolat primenančių mums mūsų baisųjį nuodėmingumą ir Įstatymą, kurio nesi laikome, ir Paskutiniojo Teismo, ir baus mės dieną, kuri neišvengiamai artėja ir kurioje mes, nusidėjėliai, tradicijos lau žytojai, būsime pasmerkti, o jie, farizie jai, išgelbėti. Jie nepaiso jokių gyvenimo, sveiko pro to argumentų ir tik fanatiškai reikalauja: “Ant kryžiaus! Ant kryžiaus!” Jie kaltina ir skundžia mus vyres niems kunigams, kad ne taip mokome, auklėjame ir gydome, kad nuolat pažeidinėjame Įstatymą, kad neatstumiame nusidėjėlių, kad patys su jais susideda me, kad blogį norime paversti gėriu, kad dirbame net ir Šabo dieną, tikėdami tik savo pašaukimu. Kad išlaikome tiesų stuburą, kad nesidairome ir nekelia klupsčiaujame jokiems kunigams, kad negiedame jiems giesmių ir neprašome jų medalių, kad suklydę, pasitaisome, kad nepaisome paskalų, gandų ir nuva rome šalin jų nešiotojus, kad nepailsta me, skleisdami mokslo, įvairių požiūrių, išminties šviesą, ja dalinamės ir pertei kiame savo mokiniams, kad kvailiui pa sakome - kvailys, vagiui - vagis, mela giui - melagis, sąvadautojui - sąvadau tojas, bet jų neatstumiame. Fariziejai mums sako:jūsų rankos ko gero nešvarios, jūsų maistas turbūt su terštas. Tarsi nežinotų - kaip pasakyta kad nėra nieko, kas iš lauko įėjęs į žmo gų galėtų jį sutepti. Tarsi nežinotų, kad žmogų sutepa vien tai, kas iš jo paties, kas iš žmogaus, išeina. Tarsi nežinotų, kad - kaip pasakyta - iš žmonių širdies išeina pikti sumanymai, godumas, suk tybė, klasta, begėdystės, pavydas, šmeiž tai, puikybė ir neišmanymas. Jie valo savo taurės išorę, bet nesirū pina jos vidumi. Jie kalba, bet nedaro. Kalba viena, o daro kita. Jie - kaip pa sakyta - riša sunkias, nepakeliamas naš tas ir krauna žmonėms ant pečių, o pa tys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonėms matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgs ta pirmąsias vietas pokyliuose ir pirmuo sius krėslus bažnyčiose, mėgsta sveiki nimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės juos vadintų mokytojais. Lietuva šiandien pilna fariziejų. Jų ypač padaugėja rinkimų, galimų permai nų išvakarėse. Jie moko, jie žada, bet
nieko nedaro. Mato krislą kito akyje, bet nemato rąsto savojoje. Jie mums sako:tarnaukite tiesai ir išminčiai, o patys apgaudinėja ir meluoja. Jie sako:nesusitepkite rankų nešvariais pinigais, o pa tys gyvena iš sąvadavimo. Jie mums sako: turėkite daugiau mokslo, nes nebūsime priimti j Europą, o patys nuo mokslo gręžiasi kaip velnias nuo kryžiaus. Jie viena ranka tarsi ski ria mokslui pinigus, o kita juos atima ar ba atvirai pavagia. Jie mums sako: turėkite daugiau mo kinių, nes Europa juoksis iš mūsų, o pa tys savo įstatymais, nutarimais ir apri bojimais tuos mokinius nuo mūsų nu varo. Jie mus moko laisvos rinkos, konku rencijos, o iš mūsų reikalauja lygiavos Lygiavos mums, bet ne sau. Jie mus kal tina sovietmečio reliktais, o patys visais būdais jį tvirtina. Jie visur mato soviet mečio šešėlį, bet nemato, kad tai jų pa čių šešėlis. Jie varto neuždirbtus milijonus, o mus peikia dėl užsidirbtų, dėl mokslui uždirb tų skatikų ir visais būdais siekia juos atimti. Jie mums sako:dirbkite ir jums bus atlyginta, bet jiems - čia, o mumsdanguje. Ir vis dėlto yra svajonė. Yra svajonių Universitetas, yra svajonių Lietuva. Ne utopija, ne miražas, o tikras laisvų žmo nių kūrinys. Šešeri permainų Universitete metai parodė, kad nauja neišvengiamai konflik tuos su sena. Naujumui, išlaisvinančiam Universitetą, sukuriančiam jame kūrybos, laisvos kritiškos minties, demokra tiškumo, tiesos ieškojimo ir atsakomybės aplinką, priešinsis atgyvenusi tradicija, su stabarėję įstatymai ir nutarimai, valdinin kų ambicijos ir mūsų pačių inercija. Tie šešeri metai įrodė, kad permai noms Universitete įnirtingai priešinsis iš Universiteto išėję ir Seimo nariais persivertę partiniai sekretoriai, marksizmo ir ateizmo profesoriai, per tuos šešeris metus taip mokslui nieko ir nenuveikę ir tik pasitvirtinę savo partinius dip lomus. Bet labiausiai priešinsis mūsų visuo menėje per dešimtmečius kalta ir šian dien visokių populistų tebeskiepijama mintis, kad Universitetas yra savotiška labdaros įstaiga, kur niekas nieko ne kainuoja, kur dėstytojai, studentai ir darbuotojai minta skėriais ir lauko me dumi, kur monografijos, naujausios la boratorijos, kompiuteriai ir brangiau-
1996.09.20
Universitas Vilnensis
sios tyrimų medžiagos krinta iš dangaus kaip mana, o štai šis architektūros grožis, kaip ir aštuoniasdešimt kitų Uni versiteto pastatų, išsaugomas stebuklingu rektoriaus rankos prisilietimu. Ypač gaji, iki šiol visų populistų labiausiai palaikoma ir pavojingiausia nuostata - kad žinios, mokslas yra apskritai nieko nekainuojanti, taigi bevertė prekė, dalijama dešimtims tūkstančių kaip tie penki kepalėliai duonos ir dvi žuvys, paso tinę minias. Pabuskime. Kristus darė stebuklus prieš du tūkstančius me tų. Ir socializmas jau praėjo. Taip pat ir 400 metų Jubiliejus, kai propagandiniu CK mostelėjimu Universiteto kūnas buvo prikeltas iš griuvėsių. Gyvename naujomis, pseudokapitalistinėmis Lietuvos sąly gomis, kai valdžioms universitetai rūpi tik tiek, kiek juose stu dijuoja jų vaikai ir vaikaičiai, o verslo pasaulis dar ne tiek su brendęs, dar ne tiek sutvirtėjęs, kad suprastų, kad nuo Univer siteto, nuo paramos Universitetui priklauso ir jo, ir visos visuo menės ateitis. Ir vis dėlto šiomis, o ne kitokiomis sąlygomis privalome atlikti savo priedermę - ugdyti Lietuvai naują, kritiškai mąs tančią, savarankišką, laisvą nuo prietarų ir fariziejų kartą, vi sapusiškai išsilavinusią, atvirą Europai ir pasauliui. Šiomis, o ne kitokiomis sąlygomis turime tęsti kilniausias Universiteto mokslo tradicijas ir kaip lygus su lygiu varžytis su geriausiais Europos ir pasaulio universitetais.
3
Šiomis nestandartinėmis sąlygomis, sekdami geriausiais Eu ropos ir pasaulio pavyzdžiais, turime išmokti būti vis labiau ne priklausomi nuo ekonominės ir politinės konjunktūros. To rei kalauja ne tik Didžioji universitetų chartija, bet - vis labiau - ir pats gyvenimas. Užsitikrinę būtiniausią valstybės paramą, turi me, nepažeisdami Universiteto orumo ir principų, patys ieškoti kuo įvairesnių, naujų savęs rėmimo būdų. Trumpai tariant, kaip geriausi šiuolaikiniai universitetai turime išmokti verstis tikrąja šio žodžio prasme, konkuruoti mokslo, akademinėje rinkoje, teik dami akademines, mokslo paslaugas, panaudodami visą milži nišką intelektualų ir materialų Universiteto potencialą. Kad ir kaip tai nepatiktų atgyvenusių tradicijų sergėto jams ir populistams, šiuolaikinis universitetas, universitetas, peržiangiantis naujojo amžiaus slenkstį, turi būti harmonin gas trijų komponentų derinys. Visų pirma, jis išlieka pagrin dine mokslo ir studijų terpe, žinių ir kultūros saugotoju, kū rėju ir perteikėju. Ypač toks kaip mūsų, vienintelis Lietuvo je, klasikinis universitetas, atsiremiantis į šimtmetines fun damentinių mokslų tradicijas - tikrąjį civilizacijos, kultūros turtą. Antra, universitetas - tai atviras visuomenės forumas, jo geranoriškiausias ir reikliausias kritikas, nepakantus bet kokiam diktatui. Ir trečia, universitetas - tai puikiai veikian ti įmonė, gaminanti žinias, intelektą, brangiausią, vertingiau sią pirminę žaliavą, iš kurios atsiranda visos kitos intelektu alios ir materialios prekės. Tik toks, racionaliausiai panau dojantis visą savo infrastruktūrą ir ja laisvai disponuojantis universitetas, kaip rodo daugybė Vakarų pavyzdžių, yra ne našta, o didžiausia parama valstybei ir svarbiausia atrama individui. Kai kuriuos svarbius žingsnius šia linkme jau žengė me. Kiti žingsniai susiję su būtinu tolesniu vidiniu Uni versiteto išlaisvinimu, fakultetų ir institutų, kitų padali nių savarankiškumo ir atsakomybės stiprinimu, atitinka mų svertų ir resursų jiems perdavimu. Kitas labai svarbus ir būtinas žingsnis - dar plačiau atverti Universiteto duris tiems, kurie prie jų kasmet gau siausiai susispiečia. Nors, kaip parodė šių metų priėmi mo patirtis, sulaukėme didžiulio konkurso daugybėje stu dijų krypčių, - o gal kaip tik dėl to - turime keisti priėmi mo į Universitetą tvarką. Ir ne tik todėl, kad atimtume peną iš paskalų nešiotojų ir prievartautojų, o todėl, kad tikroji konkurencija turi vykti ne ties Universiteto slenks čiu, o jį peržengus. Į Universitetą turėtume priimti kur kas daugiau no rinčių jame studijuoti, o jų tolesnė natūrali atranka turė tų vykti pačiame Universitete. Dėl to turėtume dar pa taisyti pirmųjų metų programas ir šitaip įprasminti daž nai aiškiai ištęstas šešerių metų studijas. Parengti tokią tvarką - nemažas darbas, jis pareikalaus kur kas geres nio ryšio ir bendro darbo su viduriniąja mokykla. Šie pasikeitimai negalimi be valstybės politikos, vals tybės mokslo ir studijų strategijos, kurios per tuos šešeris metus taip ir neišvydome. Mes siekėme ir sieksime, kad valdžios ne kurtų nau jus universitetus, o suformuluotų aiškų Lietuvai reikalin giausių specialistų, išlavintų žmonių užsakymą, kad tuš čiai nebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai ir kad tas užsakymas kaip abipusis įsipareigojimas būtų vykdo mas, kad dėl jo Universitetui nereikėtų bylinėtis teis muose.
Prorektorius S. Vengris šokio sukuty
Nukelta į 4 psl.
4 Atkelta iš 3 psl.
Visa kita, kas peržengia Valstybės už sakymą, bet atliepia visuomenės, indivi-
Studentai šventę pratęsė kiemeliuose ... do poreikį, turi būti paties Universiteto galimybių, jo laisvės ir kompetencijos rei kalas: kuo daugiau norinčiųjų studijuoti Universitete ir surandančiųjų savęs rėmi mo būdų - fondų, valstybinių ar privačių rėmėjų, tuo geriau Universitetui, tuo ge riau Lietuvai, nes tuo daugiau Lietuvoje bus išsilavinusių žmonių ir, tikėkime, ati tinkamai mažiau kvailių ir fariziejų. O tai labai svarbu apskritai ir ypač rinkimų į Seimą išvakarėse, kad į jį aukščiausiąją mūsų valstybės instituciją - ateitų daugiau žmonių, turinčių ne tik partinį ir inžinierinį, bet ir platųjį Uni versiteto - ypač teisininko, ekonomisto, politologo, sociologo - išsilavinimą. Kad mūsų valstybės valdžioje - mi nisterijose, Seime, Vyriausybėje - suma žėtų mėginančių reketuoti Universitetą, jam diktuoti, apsimeluojančių, apgaudi nėjančių visuomenę, o reketui ir dikta tui nepavykus, imituojančių pasipiktini mą ir grasinančių mums prakeiksmais ir teismais. Kad nebūtų kuriami įstatymai, prily ginantys mus kontoroms ir fabrikėliams,
Universitas Vilnensis
1996.09.20
dar labiau mus suvaržantys, atimantys tai, ką pasiekėme pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais. Kad mūsų profesoriai ir docen tai nesijaustų prastesni už Seimo ar Vyriausybės klerkus, o mūsų studen tai nesijaustų prastesni už valdžios vyrus, skraidančius veltui po Euro pą, kai studentai prašo tik pusės to kios privilegijos ir tik traukiniais ir autobusais, ir tik po Lietuvą, kaip normalūs Europos studentai. Kad Lietuvoje pagaliau būtų su vokta, kad iš esmės nepakeitus po žiūrio į mokslą, neinvestavus į jį di džiulių lėšų, nepanaudojus mokslui bent dalies Vakarų kreditų, nesukū rus aiškesnės, ilgalaikės, nuo parti jų keitimosi nepriklausančios mokslo raidos ir paramos programos, mes pavirsime nykia Europos provincija su viena puošnia prezidentūra ir penkiolika nuskurusių universitetų. Kad Seimo mokslo ir švietimo ko mitete dominuotų ne nukaršę parti niai propagandistai, tinkantys ne bent perversmams Afrikoje organi zuoti, o šiuolaikinio mokslo situaci ją išmanantys, galintys ją prognozuo ti ir bent vieną užsienio kalbą mo kantys profesionalai. Kad pagaliau atsirastų ne pasko lų studentams pajuoka, o tikrasis vals tybės remiamas jų fondas, leidžiantis
kiekvienam jaunam žmogui siekti universiteto realiai, o ne tik konstituciškai. Kad pagaliau visame mūsų gyvenime rastųsi daugiau vilties, kad jauni žmonės tartų savo žodį, kad nauja ir nefariziejiška pagaliau įsitvirtintų visoje mūsų vals tybėje. Argi tai neįmanoma šaliai, kuri turi tokį Universitetą, tokią profesūrą ir to kią studentiją? Argi neįmanoma išsirinkti žmones, ku rie gali galvoti, kalbėti ir susikalbėti, kurie moka išgirsti ir suprasti, tartis ir svarstyti kaip svajonių Lietuvą paversti tikrovės Lie tuva, kurie dirba, kuria ir tiki, kad visa yra mūsų rankose? Argi neatėjo laikas padėti į šalį seną jį, susidėvėjusį rūbą ir užsivilkti naują? Juk pasakyta: niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, ant raip lopas atplėštų nuo jo gabalą ir sky lė tik padidėtų. Taip pat juk niekas nepila jauno vy no į senus vynmaišius. Antraip vynas su plėšytų vynmaišius ir nueitų niekais ir vy nas, ir. vynmaišiai. Jaunam vynui - nauji vynmaišiai! Su naujais akademiniais metais, su naujais viltį Lietuvai ir Universitetui tei kiančiais metais!
Už svajonių Universitetą ir svajonių Lietuvą! Onos Jarutienės nuotraukos
...O dėstytojai ir svečiai - kavinėje
1996.09.20
5
Universitas Vilnensis
Nauji veidai apie ateitį Romualdos Stonkutės nuotr.
Ir vėl naujieji mokslo metai, nauji veidai, naujos viltys. Kokios jos, paklausėme naujųjų mūsų akademinės bendruomenės narių, pirmakursių humanitarų. Tautvydas SAKALAUSKAS (istorija). Į istoriją nesunkiai įstojau, buvo nedi delis konkursas, palyginti su psichologi ja. Nematau jokių perspektyvų, vėliau ža du dar ką nors studijuoti. Studijuosiu 4 metus. Istoriko darbo turbūt nedirbsiu.
Ugnė MATULIONYTĖ (polonistika, lietuvių grupė). Aš įstojau į lenkų filologiją, nes do miuosi arabų kalba ir kultūra. Bet ka dangi Universitete nėra Orientalistikos fakulteto, aš įstojau j polonistiką. Var šuvos ir Krokuvos universitetuose Rytų kultūros yra plačiai studijuojamos, ten dirba daug mokslininkų. Noriu išmokti lenkų kalbą ir vėliau išvažiuoti studijuo ti arabų kultūros. Magistrantūrą tikiuo si baigti Lenkijoje. Mokėdama arabų kalbą manau, kad gausiu darbą.
Gabija KUBILIUTĖ (lietuvių filo logija). Patiko lietuvių filologija, seniai apie tai galvojau. Norėčiau ateityje savo spe cialybę sieti su vokiečių kalba ir tapti vertėja. Tikiuosi, kad darbą tikrai turėsiu.
“Litteros” knygyne Rugsėjo 12 d. “Litteros” knygyne (VU Filologijos fak. kieme) įvyko islandų rašytojo Einar Mar Gudmundsson ro mano “Visatos angelai” pri statymas, kuriame dalyvavo romano vertėja iš islandų kal bos Rasa Ruseckienė, Šiaurės kraštų informacijos biuro Vil niuje vadovas Ebbe Flatau, poetas ir literatūros kritikas Kęstutis Navakas, leidyklos “Tyto alba” rėmėjai. Leidyklos “Tyto alba” iš leistas Einar Mar GuSmundsson romanas - pirmoji šiuo laikinės islandų literatūros knyga Lietuvoje, o taip pat pirmoji knyga, išversta iš is
Onos Jarutienės nuotr.
landų į lietuvių kalbą (anksčiau bū ta islandų literatūros vertimų iš ru sų kalbos). Einar Mar GuSmundsson - modernus islandų rašytojas. “Visatos angelai” - antrasis šio au toriaus romanas, kalbantis apie su sidvejinusios asmenybės - šizofre nija sergančio žmogaus - pasaulį. “Bet nesinorėtų, kad knyga būtų skaitytojo priimta kaip šizofreniko kūrinys šizofrenikams”, - sakė ro mano vertėja. Poetas Kęstutis Na vakas pabrėžė kūrinio psichologinę gelmę, atrado sąsajų tarp knygos he rojaus, islandų tautos, žmonijos li kimų. Su Einar Mar Gudmundsson ro mano pristatymu prasidėjo ir Šiau rės kraštų knygos savaitė, trukusi iki rugsėjo 19 d.
“U. V.” inform.
6
Universitas Vilnensis
Ar seselei reikia aukštojo išsilavinimo? Šiemet Universitete studijuoti pradėjo penkiolika naujos slaugos specialybės stu dentų. Spaudoje skalbiamuose straips niuose abejojama, ar tikrai ši specialybė yra reikalinga. Apie tai ir busimųjų slau gytojų darbo pobūdį, studijas ir perspek tyvas kalbamės su Propedeutikos ir slau gos studijų centro vadove, hab. med. dr. doc. Danute KALIBATIENE.
- Kodėl buvo įsteigta ši specialybė? Ar pajutote būtinybę, ar paskatino už sienio šalių pavyzdys? - Įtakos turėjo ir viena, ir kita. Prak tikuojantys gydytojai mato, kad mūsų slauga nėra tokia, kokia turėtų būti ir kokia yra visame pasaulyje. Mes galime labai gerai ir efektyviai gydyti, bet daž nai atsiranda komplikacijų dėl slaugos reikšmės nesupratimo ar ne tokių slau gos priemonių taikymo. Dėl slaugos sto kos kartais ligoniai nukenčia: tada ir li gonis psichologiškai traumuojamas, ir valstybė patiria materialinius nuostolius. Be to, mes išvažiuojame į užsienį, pas mus atvažiuoja svečių, ir jie stebisi, kad ši sritis Lietuvoje nesulaukia didelio dė mesio. Iš tikrųjų, būtent užsienio spe cialistai iškėlė šį klausimą. Tačiau kol ne buvo ryšių su užsieniu, nežinojome, kaip spręsti šį klausimą. Medicinos mokyklų seselės nebuvo tam parengtos, jos tik tu rėjo atlikti gydytojų paskirtas procedū ras. Dabar medicinos seserys bus vadi namos slaugytojomis. Vienos bus su aukštuoju išsilavinimu, kitos - su aukš tesniuoju, trečios - su viduriniuoju. Ky la diskusijų, ar reikia slaugytojų su aukš
tuoju išsilavinimu. Mes manome, kas ši profesija, kaip ir kitos, turi turėti presti žą. Žmogui turi būti sudarytos sąlygos kilti karjeros laiptais gerąja prasme: dirbti mokslinį, pedagoginį darbą. Slauga turi daugybę įvairių aspektų, įvairių sričių. Iš JAV gavome daug kny gų įvairiais slaugos klausimais. Litera tūros gausa parodo, kokia tai sudėtinga sfera. Yra dėstomi atskiri kursai, pavyz džiui, tik apie mitybą. Tai, pasirodo, yra specialus mokslas, rašomi vadovėliai. Taigi, kai pamatėme, kaip pasaulyje dir bama, supratome, kokie mes atsilikę. Svarbiausia mūsų užduotis šiandien yra parengti dėstytojus. Mūsų dėstytojai, skaitę paskaitas apie šiuos dalykus būsi miems gydytojams, dėstys juos ir slaugos specialybės studentams. Pirmąsias slau gytojų laidas įtrauksime į pedagoginį dar bą. Padedami Medicinos fakulteto deka no prof. G. Česnio užmezgėme ryšius su užsienio lietuviais, jie mums padovanojo gana daug specialybės knygų. Medicinos fakultete turime neblogą biblioteką. Dės tytojai gali pradėti dirbti, nes yra litera tūros šia tema. Šiemet išleistas vadovėlis lietuvių kalba “Slaugos pagrindai”. At skirų slaugos sričių vadovėliai dar neiš versti. Juos išsiversti - viena svarbiausių mūsų užduočių. Žinoma, netrūksta ir sunkumų. La bai reikėtų muliažų, kurie padėtų mo kytis atlikti procedūras. O šios priemo nės yra labai brangios. Su dekanu suda rėme minimalų būtiniausių priemonių sąrašą ir suskaičiavome, kad mums rei kėtų 30 tūkstančių dolerių. Prašome lab daringų organizacijų pagalbos. Turime daug mokomųjų videokasečių, bet nėra kur jų pažiūrėti. Taigi, dabar tik kūrimosi etapas, tačiau pradėti reikia. Džiaugiuosi, kad visi yra labai geranoriški: kuo gali, tuo padeda. - Kiek yra slaugos studentų? - Mokytis pradėjo keturi studentai ir vienuolika studenčių, dar galėjome pri imti penkis laisvuosius klausytojus. Bet tokia padėtimi aš labai džiaugiuosi, nes Kauno medicinos akademijos pirmieji slaugytojų rengimo metai buvo daug sunkesni. - Kiek metų teks mokytis? - Po keturių studijų metų suteikiamas bakalauro laipsnis ir absolventas gali dirbti dabartinį seselės darbą. Atrodo, kam vargti keturis metus, jei greičiau ga lima baigti medicinos mokyklą. Tačiau medicinos mokyklos auklėtiniai nebegali toliau mokytis ir negauna mokslinio laipsnio. Mes vėliau pasiūlysime ir ma-
1996.09.20
Visai atvipai gistrantūros studijas. Jas baigusieji ga lės rašyti mokslinius darbus. Mūsų studentai bus mokomi dauge lio humanitarinių dalykų: psichologijos, filosofijos, etikos, estetikos, religijotyros Juk nuo religinių žmogaus pažiūrų gali priklausyti žmogaus mityba. JAV visi slaugytojai turi bakalauro laipsnį. Ten manoma, kad medicina yra labai rimtas darbas, tad net ir slaugyto jai turi pakankamai daug žinoti. -Kokios slaugos specialistų perspek tyvos? - Slaugytojai su aukštuoju išsilavini mu gaus didesnį atlyginimą. Be to, jei at siranda konkursai darbui gauti, žinoma, universitetą baigę slaugytojai greičiau jį laimės. Trečia, jie galės dirbti savarankis kai, ypač pirminės sveikatos apsaugos grandyje. Pavyzdžiui, invalidai juk nėra ligoniai, jiems nereikia gydytis ligoninė je, bet šiuos žmones reikia prižiūrėti. Slaugytojai čia dirbs kartu su socialiniais darbuotojais. Slaugos specialistai pirmi nėje grandyje bus tarpininkai tarp gydy tojo ir paciento. Jie patys negydys. Vėliau mūsų parengti studentai ga lės dirbti ir.prįyačiai. Aš manau, kad jie dirbs valstybinį darbą? tačiau JAV yr-a-rr privačios slaugytojų firmos, kur juos ga lima samdyti, pavyzdžiui, senam žmogui ar ligoniui namie prižiūrėti. Ten slaugy tojai turi automobilį ir žmogų apianki' kelis kartus per dieną padėti jam. Jie yra sudarę sutartį, turi to buto raktus. Tai yra vienas namų slaugos pavyzdžių. Mūsų parengti studentai bus tik nedi delė visų slaugytojų dalis. Jie bus tie, ku rie sieks aukštesnio išsilavinimo, rašys mokslinius darbus, dirbs pedagoginį dar bą. Jie galės daryti reformas, kurti slau gos sistemos strategiją. Be to, jiems teks ir labai atsakingos darbo sferos: privatus darbas pirminėje grandyje ir ten, kur la bai atsakingas darbas ir sudėtinga apa ratūra: kardiochirurgija, reanimacija. - Tokie specialistai labai reikalingi, tačiau ar jie tikrai gaus darbo? - Žinoma, dėl ateities šiek tiek nera mu. Labiausiaia tokių slaugytojų atėji mui priešinasi vyresnio amžiaus medici nos seserys, jaučiančios, kad ateina la biau išsilavinęs jaunimas, galintis jas iš stumti. Tai - psichologinis klausimas, ir jis turi būti humaniškai sprendžiamas. Mūsų studentai turėtų gerai pažinti me dicinos seselės darbą, o tik po to siekti aukštesnių postų. Negalima jiems iš kar to prižadėti gerų darbo vietų. Kaip gali Nukelta į 7 psl.
1996.09.20
Universitas Vilnensis
7
Vadovas Mušinskas: Aš nelinkęs griežtai bausti studentų
Naujose pareigose
H
Rugsėjį sugrįžę į Universitetą sužinojome, kad Vilniaus miesto Vy riausiojo komisariato Universiteto nuovadai nuo 1994 m. vadovavęs vyr. inspektorius Gražvydas Gudomis atleistas iš užimamų pareigų. Nuo rugpjūčio 6 d. Universiteto bendruomenės ramybę saugoti pati kėta vyr. inspektoriui Vaclovui Mušinskui.
- Kokia pirmoji Jūsų vasa ra naujame poste? - Vasara buvo rami. Per tris mėnesius buvo sulaikyta tik 130 pažeidėjų. Palyginti su pernai metais - dvigubai ma žiau. - Kokiu dažniausiai pasi taikantys pažeidimai? - Viešosios tvarkos trikdy mas, ypač naktį. Didelė bėda -studentų mašinos, netelpančios į aikšteles ir paliekamos ant žalios vejos. Per tris vasa Dosjė: 47 metai, ūgis -1,78 cm, svoris - virš ros mėnesius 73 vairuotojus 90kg, akių spalva - mėlyna. Vedęs, augina dukrą nubaudėme piniginėmis bau ir sūnų. Zodiako ženklas - Dvynys. Mėgstamiau domis, surašėme 12 protoko sias patiekalas - žemaičių blynai, laisvalaikiu lų. O štai per pirmąsias 12 rug sėjo dienų - tokie 57 pažeidi mėgsta klausytis estradinės muzikos. mai. Pasitaiko ir chuliganizmo atvejų, ir neblaivių sulaikome. Bet - “U. V.” skaitytojams būtų įdo daugelis tokių būna atvažiavę iš mu sužinoti, kur jūs dirbote anks miesto. - Ar žadate griežčiau bausti pa čiau ir kodėl atėjote į Universitetą? - Daugiau kaip 20 metų dirbau ins žeidėjus? - Aš nenusiteikęs griežtai bausti. pektoriumi Vilniaus miesto blaivyk loje. Rugpjūčio 6 dieną pradėjau dirb Noriu, kad nebūtų, ką bausti. Bet kol ti VU policijos nuovadoje, pakeičiau kas taip nėra. Su triukšmadariais buvusį vyr.inspektorių G. Gudonį, bandome susitarti, jei jie linkę su kuris dar gegužės mėnesį buvo atleis mumis gražiai kalbėtis. Štai neseniai tas iš užimamų pareigų už drausmės buvo toks nutikimas. Rugsėjo 2 d. pažeidimus. Taip nusprendė Vyriau mums pranešta, kad bendrabutyje siasis policijos komisariatas, o ne Uni triukšmaujama. Nuvykę policininkai versiteto vadovybė. Jaučiu, kad čia rado kambaryje besilinksminančią galėsiu dirbti, įdomu išbandyti save. didelę kompaniją. Pamatę policinin kus jie išsigandę klausia, kas dabar Be to, patinka dirbti su jaunimu.
bus? Policininkai sako: galime jus bausti didžiausia ir mažiausia bau da. Didžiausia - 100 Lt ir praneši mas j Universitetą, mažiausia - kad per 10 sekundžių nieko neliktų kam baryje. Akimirksniu visi išdulkėjo. Taigi, aš laikausi principo, kad rei kia bandyti susitarti gražiuoju. Bet jei kas nusipelnys didesnės bausmės, bus nubaustas. - Ar jau susipažinote su Univer siteto vadovybe, ar buvo pareikšti kokie nors pageidavimai? - Ne, dar nesusipažinau su Rek toriumi. Buvo atvažiavęs tik reikalų tvarkytojas S. Sunelaitis. - Ar žadate keisti nuovados dar bo tvarką? - Jau daug ką pakeitėme, sustip rinome darbo drausmę, tvarką. 20 proc. pareigūnų uniforma neati tiko reikalavimų. Nuovadoje dirba 24 etatiniai darbuotojai, 6 žmonės yra baigę tik vidurinę mokyklą. - Dažnas naujas viršininkas at siveda savo komandą. Ar Jūs atėjo te su savo žmonėmis? - Aš atėjau vienas. Ne paslaptis, kad tris darbuotojus jau atleidau. 16 darbuotojų nedirba čia dar nė pusme čio. 6 policininkai nubausti dar gegu žės mėnesį, 4 iš jų jau išėjo. - Ačiū už pokalbį.
plomas lems tavo vietą. Manau, kad ne galima staiga visų pakeisti. Vyresnio am žiaus medicinos sesuo turi daugiau pa tirties ir žinių už ką tik aukštąjį mokslą baigusį specialistą. Todėl tas seseris rei kėtų įtraukti į mokymo procesą ir per imti jų patirtį. Slaugytojai su aukštuoju išsilavinimu nebus žemesni profesine prasme už gydy tojus, jie bus lygiaverčiai - abu turės aukš
tojo mokslo diplomą, skirsis tik jų darbo sritys, lygiai kaip filologas ar matematikas nesijaučia žemesni. Gydomoji medicina gydo, o slaugytojas padeda organizmui pa čiam prisitaikyti prie aplinkos. - Dėkojame už pokalbį, linkime sėk mingo darbo ir lauksime rezultatų.
Ar seselei reikia aukštojo išsilavinimo? Atkelta iš 6 psl.
nurodinėti kitiems, pats nedirbęs juodo darbo? Nebūtų teisinga manyti, kad di
Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ
Kalbėjosi Romualda STONKUTĖ Autorės nuotrauka
8
Universitas Vilnensis
1996.09.20
Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. pradedama rinkti klausytojų atsiliepimai apie dėstomus dalykus ir dalyką dėstančius dėstytojus pagal VU Tarybos akademi nės komisijos ir Senato aprobuotas anonimines anketas. Remdamasis 1996 03 28 Senato nutarimu VU Rektorius įsakymu Ss-188(1996.04.09) pavedė atitinka moms katedroms, pasibaigus kiekvienam semestrui, analizuoti anketų duome nis. Analizės duomenys bus panaudoti dėstomų dalykų ir studijų programų tobulinimui ir pedagoginio personalo peratestavimui.
Gerbiamieji studentai, Vilniaus universitete reformuojamas studijų procesas. Mums svarbi ir Jūsų nuomonė. Anketa anoniminė, rezultatai bus naudojami tik apibendrinti. Tikimės, kad Jūs nuoširdžiai atsakysite į mūsų klausimus. VU_________________________________
fakultetas
____________________________________ katedra (centras) Disciplinos pavadinimas_____________________________________
Dėstytojo pavardė__________________________________________ I. Kaip, Jūsų nuomone, dėstoma ši disciplina? 1. {domiai ir suprantamai 2. Neįdomiai, bet suprantamai 3. Gal ir įdomiai, bet nelabai suprantamai 4. Nei įdomiai, nei suprantamai 5. Kita_________________________________________________
II. Kokia Jūsų nuomonė apie dėstytojo požiūrį į dalyko dėstymą? 1. Rengia seminarus, kolokviumus, skiria rašto darbus 2. Jam rūpi, ar mes tą dalyką suprantame 3. Siūlo skaityti papildomą literatūrą ar net parūpina ją 4. Jis tik išdėsto savo dalyką 5. Dėl įvairių priežasčių kai kurių paskaitų nebūna 6. Kita_________________________________________________
5. Kita_________________________________________________ VII. Ar parinkdamas literatūrų seminarams ir kitiems praktiniams darbams, dėstytojas atsižvelgia į tai, kokią užsienio kalbą Jūs mokate, ir rekomenduoja literatūrą ta kalba? 1. Taip 2. Ne VIII. Iš kokių šaltinių dažniausiai tenka rengtis seminarams ar kitiems praktiniams darbams? 1. Iš įvairių naujausių šaltinių gimtąja ir užsienio kalbomis 2. Iš įvairių senų šaltinių gimtąja ir užsienio kalbomis 3. Tik iš pasenusių šaltinių 4. Tik iš pasenusių šaltinių lietuvių kalba 5. Tik iš konspektų 6. Kita_________________________________________________
IX. Koks Jūsų požiūris į seminarus ir kitus praktinius darbus? 1. Padeda plačiau susipažinti su nagrinėjamu dalyku, todėl stengiuosi lankyti reguliariai 2. Padeda plačiau susipažinti su nagrinėjamu dalyku, bet lankau ne visus 3. Nepadeda geriau susipažinti su nagrinėjamu dalyku, todėl lankau III. Ar yra dėstomo dalyko vadovėlių ir metodinės medžiagos? 1. Fakulteto bibliotekoje yTa pakankamai literatūros šiam dalykui pasirinktinai 4. Nepadeda geriau susipažinti su nagrinėjamu dalyku, todėl einu studijuoti tik kai turiu atsiskaityti 2. Literatūrą galima susirinkti iškeliu bibliotekų 5. Kita _________________________________________________ 3. Daugiausia literatūros ta užsienio kalba, kurios nemoku 4. Literatūros beveik nėra X. Kiek laiko rengėtės egzaminui, įskaitai? 5. Kita_________________________________________________ 1. Ilgiau negu daugeliui kitų 2. Ne ilgiau kaip kitiems IV Kaip Jūs lankote šio dalyko paskaitas? 3. Trumpiau negu kitiems 1. Stengiuosi nė vienos nepraleisti 2. Stengiuosi lankyti, nes nėra kitos medžiagos XI. Kaip išlaikėte egzaminą, įskaitą? 3. Lankau nereguliariai, nes manau, kad dalykas nelabai svarbus 1. Iš pirmo karto ir gavau________________________________ mano profesijai 2. Norėjau geresnio įvertinimo, todėl prašiau leisti perlaikyti ir gavau 4. Lankau nereguliariai, nes nepakankamai gerai parengta medžiaga 5. Lankau nereguliariai, nes tą laiką skiriu kitiems dalykams 6. Lankau nereguliariai, nes dirbu. 3. Išlaikiau iš antro, trečio, ketvirto ir 1.1, karto (pabraukite) ir gavau 7. Kita_________________________________________________ V. Ar dėstytojas veda seminarus? 1. Taip 2. Ne
XII.
Kaip Jūs vertinate savo pasirengimą dėstomam dalykui? (Pažymėkite savo įvertinimą.)
123456789 10 Labai blogas Labai geras VI. Jei taip, tai kaip dėstytojas per seminarus ir kitus praktinius darbus aprūpina informacine medžiaga? Jeigu pageidaujate, papildykite atsakymus pastabomis ar siūlymais _ 1. Duoda iš anksto 2. Duoda medžiagą pasirengti kitai paskaitai 3. Tik nurodo literatūrą, iš kurios reikia rengtis Anketas pateikti katedroms 4. Tik nurodo temą, o literatūrą reikia susirasti patiems
1996.09.20
Universitas Vilnensis
9
■K
*
Vargu, ar kas nors dar gyvena praėjusios vasa ros prisiminimais - nauji mokslo metai jau spėjo pasiglemžti mūsų protus, garbes ir sąžines. Net ir neišvengiama finansinė krizė, aplankanti po atos togų, jau daugeliui baigėsi. Tačiau prisiminkime keletą buvusios laimės akimirkų. Kai kuriems Universiteto akademinės šeimos nariams šią vasarą ko pakliūti į patį motorolos, metaksos, kara įr dešrainių (nuskurdušių Hot-dogpusbr į - Palangą. ApskrioniuJankis kvadratiniatai vaizdas buvo t tuvėje prieš pat me metre-kaip Į Kalėdas, plia ną priminė vientisą tautos išklotin a skambėjo kaip Kbendro kelių gigantiškas Afrikos tūkstančių vestuvin čirenimo reepiantis zultatas), kiekvienas vyrukas kiekviename biliu telefonu (teko matytfne na ranka stumia vežimėlį, kita F^įko kuriuo nurodo, kuo šerti jos m Rokj). Dieną kiekvienas vaikas ir paa temus net ir 30 proc. solidžių matron save ir aplinkinius nauja transporto prie riedučiais. Beje, jų, kaip ir dviračių, buvo pi ant kiekvieno kampo. Vidutinė nuomos kaina va landai-5 Lt. Palanga šią vasarą priminė didelę nesibai giančią šventę su visais jos malonumais, trūku mais ir, aišku, kainomis. Dabar - konkrečiau apie kai kuriuos daly kus. Gyvenimo sąlygos. Tiems, kas atvažiavo į Pa langą be kelialapių, gauti kambarį nebuvo sun ku: stotyje bet kuriuo paros metu poilsiautojus pasitinka tuntas bobučių, kurios, lipdamos vie nos kitoms per galvas, siūlo savo paslaugas (tu riu omeny kambarius). Kainų tiksliai nežinau, bet žmonės kalbėjo įvairiai. Vieni sakė - 30 Lt už lovą, kiti - apie 10—15 Lt. Tirbūt, skyrėsi ir patys kambariai. Kitas būdas išgyventi kurorte - poilsio namai. Niekam ne paslaptis, kad turi tokius ir Vilniaus universitetas. Pačioje Palangos širdyje, Birutės alėjoje. Gyventi buvo galima mūriniame (10 Lt žmogui už parą) ir mediniame (8 Lt) pastate. Są lygos mokslo asketams-visai padorios. Studen tams skirtas atskiras medinis vieno aukšto na melis. Kažkoks juokdarys ant jo galinių durų už rašė “WC” ir ... kai kurie praeiviai nedrąsiai pa klebendavo duris. Matyt, panašus. Trumpai apie medinę poilsiavietę. Pamėgin kite įsivaizduoti savo buto sienas, išdažytas žalia parko suolelių spalva. Na, kaip? Jei kitąmet su galvosite pirkti kelialapį į “žaliąjį namą" - tikrai nenusivilsite. Visų pirma, galite važiuoti su kuo tik norite, nors ir su krūva prostitučių. Važiuo damas šiemet nuogastavau, nes mano pasas bu vo negaliojantis. Gerai, kad jo taip ir neprireikė niekam parodyti. Kitas privalumas - su kaimy nais galite bendrauti neišeidami iš kambario (pa menate bendrabutį iš “Dvylikos kėdžių”?). Juk esame viena šeima. Trečias privalumas - jums
nereikės vežtis elektros prietaisų. Jų tiesiog nė ra kur įjungti, nes kambariuose nėra... rozečių (mažesnis pavojus sukelti gaisrą). Kelios roze tės yra koridoriuje, bet man buvo labai gaila vargšės merginos, kas rytą besiblaškančios tuo koridorium su plaukų džiovintuvu rankose tarp krūvos šnypščiančių elektrinių virdulių. O kam tie virduliai, jei mūriniame korpuse (visai šalia) yra puiki virtuvė su daugybe elektrinių viryklių, ir visos jos - veikiančios! Dėl puikios akustikos jūs nepramiegosite naktinio gyvenimo malonumų. Jums neverta grįžti į kambarį anksčiau už kaimynus, o jūsų kaimynams - anksčiau už jų kaimynus ir jus. Tai gi, gulsitės apie antrą (savaitgaliais - apie penktą ryto). Juk ne pamiegoti važiuosite. Jums patiks tualetai. Jei tingėsite laukti au tomobilio, išvežančio šiukšles, galėsite jas iškra tyti tiesiog tualete ant grindų šalia šiukšliadėžės (visi taip daro!). Beje, tualetai labai higie niški: chloro ten tiek, kad tirpsta ne tik bacilos, bet ir sienos. Norėtumėte ten važiuoti, bet jums iki gyvo kaulo įgrįso nuobodūs akademiniai veidai? Jūs ir vėl apsirinkate - tokių veidų ten mažuma. Galitefegutikti savo išrinktąjį su kilogramine aukso ine ant sprando ar savo išrinktąją, kve“ lip visa “Kristianos” parduotuvė, tiebg čia^ppilsio namuose. Kaip jie ten pateko? jievįsūrpa :a. jRas. lik turi pinigų - Palangoje alkanas iclikįS įsakjvienos Universiteto dar buotojhs.tęn galunią nieko kito neveikti, tik valParinkimas tikrai pla gyti, valgyti, yjįAg tus. Turbūt, antrame Palangos name yra po kavinę, barą ariteŠČfaną Ant kas trečio kam po - po prekystalį su dešrainiąjg is, Ham burgo užkandėlėmis ir pairiĮĮ ginau suskaičuoti maitinirnbĮŠtai čiaus gatvėje - pritrūko ne ronų. Mažoka tik maisto prekių pąriflf Vakare pieno dažnai gali ir negauti; gyti gerokai pigiau. Kaip minėta, poilsio namai turi puikią virtuvę - gal aštuonis elektrines virykles ir kelis didelius šaldytuvu (kuriuose maisto palikti aptarnaujantis perso nalas nerekomendavo). Akademikės ar akade mikų žmonos, tiesa, išjunginėja vienos kitoms virykles (kova už kaitresnę “skylę”), bet iš jų kartais galima pasiskolinti druskos. Apsinuodi jusių maistu, regis, nebuvo. Pinigai. Apie juos reikėjo kalbėti pirmiau sia. Jei turi pinigų, turi viską. Orientacinės šios vasaros kainos: kava -1,5 Lt, bananai turguje mažiausiai 2,8 Lt, pigiausias kepsnys - “Kuršių kepsnys (šašlikas)” (autentiškas užrašas!) 7 Lt. Dešrainis - apie 3 Lt. Paprastas žmogelis, per daug neišlaidaudamas, per dieną suvalgy davo už 20 Lt. Taigi, studente, jei važiuoji dvyli kai dienų, tau reikia mažiausiai 300 Lt (su ke lione). Ir pamiršk alutį. Reziumė. Viskas ne taipjau blogai, kaip čia parašyta. Nes galų gale žmogus vis tiek grįžti pailsėjęs (ką ir reikėjo įrodyti). Ir kuo toliau tuo bus geriau. No pasaran!
Balys BŪRELIS
i
Pernai pabuvojusi Uni versiteto poilsio namuose Pervalkoje ir atvykusi į tuos pačius namus šią va sarą jaučiausi, tarsi atvažiavau į gerai pažįstamus namus. Tie patys rudi su mėlynais balkonais, langinėmis ir du rimis nameliai, tik dar labiau aptriušę nei pernai. Nubyrėjusių dažų blyškios dėmės tarsi nebyliai liudijo apie var ganą Universiteto finansinę būkię. Bet tiek to, svarbu jūra ir saulė. Taigi, grįžta poilsiautojai iš pliažo, skuba į virtuvę - o čia elektrinė ply telė neveikia. Puola prie šaldytuvo o čia bala - pasirodo, jis jau ryte iš jungtas. Arba šeimininkės daugiau nei tris plyteles įjungia - dingsta elek tra. Komendante už galvos susiėmu si bėgioja, bando kiek sugeba pati tvarkytis, nuo pat vasaros pradžios su vyru abu kaip ant adatų gyveno. Pa vasarį atvažiavę Universiteto elektri kai viską lyg ir buvo sutvarkę būsi mam poilsio sezonui. Neringos mies to inspektorius, pavar gęs nuo komendantės skambučių, leido nuimti nuo elektros paskirstymo dėžės plombą. ^Elektrikas rado neprisuktus kon'^taktus. Bet ir be elektros sutrikimų linksa buvo. Nespėjo visi pasidžiaugti aliai “veikiančia elektra”, kai auko tuajeto durų buvo priklilbiantis, kad tualeažiavę santechnikai elnaites... bet tai buvo itgs. O per tą laiką medin Ivo atsik-tik jie dūrę nep vieni žino, Kas čia toklffr, Wš dažnas, tik linksmiau: kelnesT®Kanalizacijos iš traukia, ir poilsiautojai žaviai atrodo, kai vis valo balas prie šaldytuvų ir zuja su puodais iš virtuvės j kambarius ir atgal, laukia nesulaukia, kada “pasi rodys” madam Elektra. Stebėtojui linksma, poilsiautojams - linksmai pikta, komendantei - linksmiausia...
P. MICKAJTĖ
10
Universitas Vilnensis
1996.09.20
n
“BENDRABUTIS -TAI DIDELE SKYL Šiemet studentų gretas papildė 1820 naujų narių. Kaip taisyklė, apie SOproc. jų pretendenduoja į bendra butį. Kaip šiemet buvo aprūpinti no rintieji gauti vietą bendrabutyje, kokie klausimai neduoda ramybės VU direk toriaus padėjėjui bendrabučių-butų reikalams Adui VIGELIUI?
- Ir kokie tai fakultetai? - Didžiausias skolininkas - Filo logijos fakultetas. Jau nustatytos naujos bendrabučių kainos. Vieta bendrabutyje, lyginant su praėjusiais metais, pabrango 30 proc. - Ar įmanoma sukontroliuoti ne legalius gyventojus?
- Šiemet bendrabutyje vietą gavo visi pageidaujantieji, apgyvendinti buvo ir laisvieji klausytojai, ir šeimos. Vietų bendrabučiuose yra. Bėda ki ta: vienu metu, sumažėjus studentų skaičiui, daugelis gyveno kambariuo se po du. Studentai priprato - taip ir turi būti. Noriu pasakyti - viskas. Nuo šiol kambaryje gyvens tiek, kiek ir turi gyventi. Nes ateityje apie 800 studentų pretenduos į vietą bendra butyje, taigi, reikia 4°C0 vietų. 1993 m. buvo skiriamos 2933 vietos, šiandien jų yra apie 3000. Jeigu ir at eityje tokiais tempais priimsime stu dentus *- Lagsime vietų. - Norite pasakyti, kad retas ku ris gyvens dviviečiuose kambariuo se jau šiemet? - Po du dar gyvena penkiaaukš čiuose bendrabučiuose. “Niujorke” iš tikrųjų turėtų gyventi po tris. - Ar visi atsiskaitė už praėjusius metus? - Ne. Kitą savaitę bus kreiptasi į fa kultetų dekanus, kodėl jų fakultetai ne vykdo Rektoriaus įsakymo ir Senato nutarimo. Man žinoma, kad neatsiskaičiusieji už bendrabutį ir sesijas iš silaikė, ir diplominius apsigynė.
- Tai sunkiausias klausimas. Pa garsėjo šiemet Fizikos fakulteto ben drabutis. Visus metus vienas kamba rys buvo tuščias. Mes jį skyrėme stu dentams, o įeiti ten negalime. Nu sprendėme išlaužti duris. Žinojome, kad ten nelegaliai gyventa. Įėję ra dome du pistoletus ir dvi granatas. Tvarkos nesužiūrėsi, jei patiems gyventojams tai nerūpi. Jei jie norės tvarkos, ji bus. Studentai turi būti ak tyvesni. Bet baimė, kad viskas iškils į viešumą, stipresnė.
- Ar jaučiate studentų norą tvar kytis geriau? - Ekonomikos fakulteto bendra butyje buvo daug vagysčių. Bet šie met visuose aukštuose studentai nu tarė įsistatyti tvirtas duris. Jų inves tuotus į bendrabutį pinigus Iškaito me į nuomos mokestį. Bendrabutis tai didelė skylė. Pinigų investicijoms nėra galo. Štai šešiolikaaukščiuose pastatėme dvylika naujų dujinių vi ryklių - dabar jos niekuo nesiskiria nuo senų. Studentai nieko nesaugo, vyrauja barbariškas požiūris. Viso Universiteto remontui skiriama 2,53 mln. Lt. - šeštadalis tų pinigų - bendrabučiams. O po pusantrų metų nė ra aišku, kas bus. Per pusmetį už ben drabutį mokesčių surenkama 600-701) tūkst. Lt., bet tai lašas jūroje. - Gal reikėtų griežtesnių bendra bučių nuostatų? - Mūsų nuostatai labai liberalūs. Tai blogai. Bet didžiausia bėda - pa tys studentai ir jų požiūris į Univer siteto turtą. Bendrabučio atmosfera tokia, kad pagauti už rankos ir nu bausti beveik neįmanoma. Vieninte lę išeitį matau - kelti nuomos už ben drabutį kainą. - Bet jei kaina neatitinka sąlygų? - Tuomet išnuomoti bendrabutį taip, kaip dabar daro ekonomistai ir istorikai. - Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėk mės darbe.
Liana BINKAUSKIENĖ
Leidykla “Fizikos olimpas” RAŠTŲ KOPIJAVIMO SKYRIUS Papildomojo ugdymo mokykla “Fizikos olimpas”, Saulėtekio ai. 9, tretieji rūmai, 2054 Vilnius. Telefonai: 76 94 63, 76 95 07, faksas 76 44 55. Atsiskaitomoji sąskaita 2609185 KB “Vilniaus bankas”, banko kodas 260101777. 10-18
□□□□□■■
Kainynas Kopija (be pop.) - 0,12 Lt Lapas popieriaus - 0,05 Lt Įrišimas - nuo 0,4 Lt ✓ L*
v /•
1996.09.20
Universitas Vilnensis
Universiteto knygynas “Littera” siūlo įsigyti šias knygas Medicininė literatūra 1. Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija. 30,- Lt 2. Nervų ligos. Ser. Avicena. 27,60 Lt 3. Vidaus ligos I-II d. 48,- Lt 4. D. Tamulevičiūtė, K. Paltanavičius. Klinikiniai sin dromai ir simptomai. 18,- Lt 5. Streso malšinimas. 9,60 Lt Literatūra kultūros, kalbos, literatūros klausimais 1. John W. Galdwin. Viduramžių kultūra. 6,00 Lt 2. Lietuvos kultūros tyrinėjimai. 4,80 Lt 3. Birutė Masionienė. Baltijos tautos. 10,- LT 4. A. Volanas. Rinktiniai raštai. 10,- Lt 5. Lietuviškoji knyga. Istori, 3 jos metmenys. 14,50 Lt 6. A. Rosinas. Baltų kalbos Kr įvardžiai: morfologijos raida. M 8,40 Lt ■O 7. B. Stundžia. Lietuvių benI drinės kalbos kirčiavimo sistema. 9,60 Lt 8. A. Girdenis. Teoriniai fo nologijos pagrindai. 7,50 Lt 9.1. Ramaneckienė. Jei ne siseka rašyti be klaidų... 3,60 Lt 10. Klausimų kraitelė. 8,40 Lt 11. D. Satkauskytė. Lietuvių kalbinė savimonė: raidos tendencijos. 7,20 Lt 12. A. Kalėda. Romano struktūros matmenys. 9,60 Lt 13. V. Kubilius. XX amžiaus literatūra. 25,- Lt 14. Žurnalisto žinynas. Antroji knyga. 5,- Lt Literatūra filosofijos, sociologijos klausimais 1.1. Kant. Politiniai traktatai. 5,40 Lt 2. F. W. Schelling. Žmogaus laisvės filosofija. 4,80 Lt 3. A. Kenterberietis. Proslogionas. 4,80 Lt 4. Ralf Dahrendorf. Modernusis socialinis konfliktas. - Lt 6, 5. A. Šliogeris. Transcendencijos tyla. 30,- Lt 6. Po idėjų pasaulį. 12,- Lt 7. P. Leonas. Sociologija. 9,40 Lt Ekonominė literatūra 1. R. C. Epping. Pasaulio ekonomikos ABC. 9,60 Lt 2. Aut. kol. Pramonės įmonių vadyba. 28,80 Lt 3. Paul Wonnacott, R. Wonnacott. Makroekonomika. 54,- Lt 4. Per A. Christensen, Jon Lund Hansen. Harmonija ir produktyvumas. 32,50 Lt 5. Lietuvių, anglų, rusų k. kompiuterijos žodynas. 24,- Lt Teisinė literatūra, istorija 1. P. Leonas. Teisės enciklopedija. 8,70 Lt 2. Komercinė verslo teisė 1,96. 9,- Lt 3. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodeksas. 15,- Lt 4. Lietuvos respublikos civilinis kodeksas. 15,- Lt 5. Lietuvos respublikos muitinės kodeksas. 12,- Lt 6. Lietuvos respublikos geležinkelio transporto kodek sas. 6,- Lt 7. St. Raštikis. Įvykiai ir žmonės. 16,60 Lt
11
Tarptautinių ryšių skyrius ŠVEICARIJOS vyriausybė siūlo Lietuvos studen tams ir doktorantams tokias stipendijas pouniversitetinėms studijoms Šveicarijos aukštojo mokslo įstai gose 1997-98 m.: I. Speciali stipendijų programa Rytų Europos ša lims. Tai nauja programa, skirta studentams, gimusiems ne anksčiau kaip 1962 m. sausio 1 d. ir jau tu rintiems Universiteto diplomą. Iš viso Rytų Euro pos šalims skiriama 12 tokių stipendijų. Pirmenybė teikiama labai gerai besimokantiems ir puikiai ži nantiems vokiečių ar prancūzų kalbą studentams. II. Reguliari abipusio apsikeitimo programa. Dvi stipendijos visų specialybių pouniversitetinių studi jų Lietuvos studentams, gimusiems ne anksčiau kaip 1962 m. sausio 1 d., gerai žinantiems vokiečių ar prancūzų kalbą. III. Reguliari stipendijų programa, skirta meno specialybių atstovams. Šios programos rėmuose bus skirta 12 stipendijų visų Europos šalių dailės ir mu zikos specialybių studentams, gimusiems ne anksčiau kaip 1962 m. sausio 1 d. Kiekviena šalis turi teisę pa teikti du kandidatus. Pageidautina, kad studentai, ketinantys studijuo ti Šveicarijoje, turėtų Šveicarijos aukštosios mokyk los sutikimą priimti studijoms. Išimtiniais atvejais la bai gabiems studentams gali būti skirta stipendija pa pildomoms kalbos studijoms vasaros kursuose. In formacijos apie Šveicarijos aukštąsias mokyklas ir stu dijų programas galima gauti Mokslo ir studijų de partamento Studijų skyriuje. Norintys dalyvauti konkurse Mokslo ir Studijų de partamento Studijų skyriaus tarptautinių studijų gru pei (Žygimantų 9, 2600 Vilnius) užpildytas specia lias anketų formas ir kitus dokumentus pateikia iki š. m. gruodžio 1 d. Išsamesnės informacijos teirautis telefonu 62 09 64. V
VOKIETIJOS Akademinių mainų tarnyba (DAAD) skiria stipendijas studijoms Vokietijos uni versitetuose 1997 m. Stipendijų rūšys: metinės, semestro, vasaros kur sai, praktika, mokslo tiriamajam darbui, studentų grupių pažintinėms kelionėms. Pretendentai: studentai, magistrantai, doktoran tai, jauni mokslininkai (iki 32 m.), profesoriai, do centai. Anketas pateikti iki 1996 m. spalio 31 d. Anketas ir dokumentus prašome pateikti Švieti mo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departa mentui, Žygimantų 9. Informacija: TRS, CR, 41 kab. M. Kairytė. Tel.62 60 40.
12
Universitas Vilnensis
1996.09.20
.„.z t#*“9*'
ii
z.
tani fal
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL321. Užs. Nr. 417. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ