Įuikra&em rttiMlIlI
/Į
•1579-
fe
kine itur ad astra
< ~7 t universitas Rugsėjo 6 d.
vilnensis
1999 m. Nemokamai < ___________ J
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr.
12-14
(1589-91)
Vilniaus universitetas pažymi 420-uosius gyvavimo metus. Paskutinis šiame tūkstantmetyje rugsėjis ypatingas ir tuo, kad šioje žinių šventovėje šiemet aukštojo išsilavinimo sieks kaip niekad daug - beveik 5 tūkstančiai pirmakursių. Jų laukia ilgas, kantrybės ir pasišventimo
reikalaujantis studijų kelias. Pilnateisiais Universiteto bendruomenės nariais “faksai” tampa tik po krikštynų, šiemet, kaip ir kiekvienais metais, pirmieji tradiciškai buvo pakrikštyti
busimieji filologai. Tik šį rugsėjį nuo šalto baseinėlio vandens juos išgelbėjo remontas M. K. (Sarbievijaus kieme. Nuotraukoje - šventės akimirka.
2
1999 09 06
Universitas Vilnensis
UNIVERSITETAS ŠVENTE Pirmakursiams įteiktos studijų knygelės Šventiškai pasipuošęs, atsinaujinęs, prisipildęs jaunatviško šur mulio senasis Vilniaus universitetas pradėjo jubiliejinius 420-uosius savo gyvavimo metus. Iki iškilmių pradžios Centriniuose rūmuose studijų knygeles gavo Filologijos fakulteto pirmakursiai. Jie išklausė ir simbolinę paskaitą, kurią skaitė doc. habil. dr. A. M. Pavilionienė. Studijų knygelės senuosiuose rūmuose dar buvo įteiktos Istorijos, Komunikacijos ir, beje, pirmą kartą Universiteto istorijoje - Kauno humanitarinio fakulteto studentams. Pakelta Universiteto vėliava
Mieli studentai, profesoriai, docentai ir asistentai, visi Vilniaus Universiteto darbuotojai ir “Universitas Vilnensis” skaitytojai! Ik širdies sveikinu Jus su Pugsėjo Pirmąja - paskuti niąja šiame šimtmetyje, sutampančia su 420-siomis mūsų senojo ir amžinaijauno Universiteto metinėmis. Prasidedantys naujieji akademiniai metai turi būti mūsų tolesnio stiprėjimo, augimo, didesnio pasiti kėjimo savimi, tarpusavio paramos ir solidarumo me tais. Istorija, milžiniškas kultūros ir žinių paveldas, kurį mes perėmėme ir patys šiandien turtiname, įparei goja mus oriai ir garbingai, kaip dera gens Almae Natris Vilnensis, užbaigti paskutiniuosius šio šimt mečio metus ir vesti Vilniaus Universitetą į Naująjį tūkstantmetį. Tegulprasidedantys naujieji mokslo ir studijų metai prasmingai perkelia mus visus į naujų vilčių, naujų darbų ir kūrybos epochą. Teguljie būna laimingi Jums ir Jūsų artimiesiems, Lietuvai ir Vilniaus Universitetui.
Universiteto vėliavą, ku rią pernai garbingai nešė Fi lologijos fakultetas ir visas Universitetas, Senato spren dimu nutarta perduoti Filo sofijos fakultetui, kuris, kaip ir Universitetas, buvo įkur tas prieš 420 metų ir rugsėjo 1 dieną pažymi svarbią datą savo istorijoje - atkūrimo de šimtmetį. FilF dekanas prof. Boni facas Stundžia, perduoda mas vėliavą sakė, kad ji yra ypatinga tuo, kad joje pa vaizduota knyga. Dekanas pasidžiaugė praėjusiais me tais - jie buvo sėkmingi fa kultetui ir jo žmonėms, iš skirtiniai - knygomis. Svei kindamas Filosofijos fakul tetą prof. B. Stundžia linkėjo, kad jis kuo greičiau persikeltų prie senųjų rūmų. Vėliavos perdavimą FilosF dekanė doc. Birutė Po ciūtė laiko ypatinga fakultetui suteikta garbe. “O ši diena, - sakė dekanė, - vienintelė, kurioje vyrauja protas, žinios ir išmintis”. Tradicinė eisena Rugsėjo 1-osios popietę VU studentai, dėstytojai, darbuoto jai, fakultetų dekanai ir vadovai būriavosi Nepriklausomybės aikš tėje. Pasigirdus pirmiesiems pučiamųjų orkestro “Oktava” akor dams visi išsirikiavo j eiseną ir pajudėjo Centrinių rūmų link. Virš kiekvieno smagiai žingsniuojančio būrio plaikstėsi fa kulteto vėliava. Per vasarą susikaupusią energiją ypač stengėsi išlieti Chemijos ir Ekonomikos fakultetų studentai, gražiausiai
Pektorius Rolandas Ravilionis
Gedimino prospektu smagiai žygiuojančią VU eiseną sveikinopraeiviai
1999 09 06
Universitas Vilnensis
3
MOKSLO IR ŽINIŲ DIENĄ pasipuošę buvo Gamtos fakulteto auklė tiniai, dainingiausi - Filologijos fakulte to studentai. Rimtai pasiruošė Universi teto biblioteka - XVI a. diduomenės dra bužiais apsirengę darbuotojai norėjo bū ti panašūs į to meto žmones, kurie pir mieji šiai įstaigai padovanojo savo kolek cijas - į Žygimantą Augustą ir Vilniaus vyskupą Georgijų Albinijų. Visiems pri minta, kad biblioteka kitais metais šven čia savo 430 metų jubiliejų. Eiseną, kurią kartas nuo karto pristab dydavo orkestro choreografinės grupės pasirodymai, stebėjo ir aplodismentais bei šūksniais sveikino gausūs gatvės pra eiviai. Vienas iš renginio režisierių G. Aukš tikalnis sakė: „Eisena turėjo būti labai te atrališka. Ji turi ateitį ir negali virsti dide lės minios prabėgimu miesto prospektu. Linkėčiau, kad ateityje Universiteto eise nos Vilniaus gatvėmis įgautų miestelėnų pasitikėjimą, trauktų jų dėmesį”
Iškilmes Didžiajame kieme sutrukdė lietus Universiteto Didžiajame kieme vykusio se mokslo metų pradžios atidarymo iškil mėse dalyvavo LR prezidentas Valdas Adamkus, Švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė, Seimo na riai, kultūros veikėjai. Didžiajame kieme visiems buvo perskai tytas pergamentinis dokumentas - karaliaus Štepono Batoro pasirašytas Vilniaus uni versiteto įkūrimo raštas. Universiteto Rektorius prof. Rolandas Pavilionis kreipėsi j susirinkusiuosius žadė damas kalbėti “griežtai, bet teisingai”. “Sunku kalbėti,-sakė Rektorius, - kai vie
nu metu sutampa tiek daug įvykių: ir paskutinė šiame šimtmetyje Rugsė jo pirmoji, ir ypa tingas 420-asis Universiteto gim tadienis, ir šia pro ga šiek tiek pasida binusi mūsų senoji Alma Mater, ir pri trenkianti žinia apie Kongresų rū mus, ir Lietuvos fi nansų krizė”. Rektorius savo kalboje pažymėjo, kad valstybės buvimo sąlygos yra ir Uni versiteto gyvenimo sąlygos. “Deja, Uni versiteto gyvenimo sąlygos tik retai le mia valstybės sąlygas, jeigu Universite tas, jeigu jo studentai ir profesoriai atsi riboja nuo valstybės gyvenimo. Jei mes patys neveiksime valstybės gyvenimo są lygų, negalėsime skųstis Universiteto gy venimo sąlygomis, jei prastės Universi teto, jo mokslų ir studijų sąlygos, neiš vengiamai prastės ir valstybės buvimo są lygos. Jei drįsime tik pažinti, bet nedrjsime veikti, turėsime susitaikyti su tuo, kad mūsų Prezidento iškilios kalbos apie mokslo ir švietimo prioritetą, apie atvi rą, laisvų, išsilavinusių piliečių visuome nę ir toliau - dėl mūsų neveikimo - ne turės nieko bendra su mūsų gyvenimu. Arba turės tiek bendra, kiek ordinai ir medaliai turi bendra su valstybės para ma mokslui”, - teigė Rektorius. Rektoriaus kalbą sutrukdė lietus, tad iškilmes teko pratęsti šv. Jonų bažnyčio je. Renginio kieme režisieriui Vidui Alek sandravičiui reikėjo skubiai pakeisti visą
scenarijų. Šv. Jonų bažnyčioje grojo liau diškos muzikos kapela “Jaunimėlis”, “Ra tilio”, santūrius ir orius senovinius šokius šoko Dainų ir šokių ansamblis.
Mokslo metų sutiktuvėse Senis Šaltis ir Snieguolė Visą dieną trukusios naujų mokslo metų sutiktuvės baigėsi disko klube “Ar gus”. Šventė prasidėjo aštuntą valandą vakaro ir tęsėsi iki paryčių. Studentus linksmino Vilniaus ir Klaipėdos alterna tyvios grupės. Prie “apšildančių kraują ir sąnarius grupių” kažkodėl buvo įrašy tas ir diskžokėjas Rimas Šapauskas, ku ris ir pradėjo programą. Pirmieji koncer tavo “Verslo rizikos rezervo” vyrukai. Antrieji publiką linksmino ska muzikos pionieriai “Dr. Green”. Jų repertuaras pasirodė daug platesnis. Vėliau pasiro dė “Exem” ir “Empty”. Pastaroji grupė susilaukė daugiausia jaunimo dėmesio. Prieš dvyliktą salėje pasirodė Senelis Šaltis (VUSA valdybos narys Vytautas Goštautas) ir Snieguolė (Rimas Šapaus kas), ėmę dalinti dovanas. Už jas studen tai kaip per tikrus Naujuosius Metus tu rėjo padeklamuoti eilėraščių ir padainuoti. Į VUSA organizuotą šventę susirinko per pusę tūkstančio žmonių. Jų buvo tikėtasi daug daugiau, bet daugelis studentų, nepai sydami lietingo oro, mieliau patraukė į Vin gio parke vykusį lazerių šou. Sezono atida rymo šventė “Argus” diskotekoje Vilniaus universiteto auklėtiniams nieko nekainavo, kiti už bilietą mokėjo 5 litus. Kadangi dau gelis VU studentų dar nebuvo gavę naujųjų pažymėjimų, užteko parodyti studijų knyge-. lę ar seną pažymėjimą. Pasak VUSA valdybos pirmininko An driaus Augulio, šventei buvo išleista per tūkstantį litų. Pinigai buvo gauti surinkus mokestį už studentų pažymėjimus ir narys tę atstovybėje.
Parengė "U.V." redakcija Lietuvos respublikos Prezidentas V Adamkus sveikina Universiteto Rektorių
V. Naujiko nuotr.
1999 09 06
Universitas Vilnensis
4
Varčai Birželio 17 d. įvykusiame Senato posėdyje Istorijos fa kulteto prof. habil. dr. Edvar dui Gudavičiui įteiktas Rusi jos humanitarinių mokslų akademijos (Sankt Peterbur gas) Tikrojo nario-akademiko diplomas. Diplomą įteikė akademijos prezidiumo na rys, Rusijos mokslų akademi jos Petro Didžiojo (Kunstkameros) Europeistikos sky riaus vedėjas Aleksandras Sergejevičius Mylnikovas. Diplomo įteikimo momentas V Naujiko nuotr.
"U.V." inform.
DUCGĖJO MĖNESj JUBILIEJINES SUKAKTIS ŠVENČIA Kardiologijos klinikos vyresnioji asistentė dr. Ramutė Vidugirienė Propedeutikos ir slaugos studijų centro vyresnysis inžinierius Antanas Putrimas Socialinių mokslų anglų kalbos katedros lektorė Kristina Kačkuvienė Judaikos ir kultūrinių bendrijų studijų centro profesorius habil. dr. Mejeris Šubas Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius habil. dr. Edvardas Gudavičius Moterų klinikos asistentė Nijolė Valiukevičienė Propedeutikos ir slaugos studijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ina Glemžienė Prekybos ekonomikos katedros docentas dr. Liudas Butkevičius Filosofijos katedros profesorius habil. dr. LR MA narys-ekspertas Arvydas Marijus Šliogeris Finansų ir kredito katedros docentas dr. Vladas Terleckas Kultūros centro teatro trupės vadovas Rimantas Venckus Naugarduko gatvės ūkinio komplekso valytoja Salomėja Lašakevič Visuomenės ūkio katedros docentas dr. Norbertas Balčiūnas Humanitarinių mokslų anglų kalbos katedros lektorė Laimutė Miliauskaitė Kauno humanitarinio fakulteto ūkinio komplekso apsaugos sargas Sigitas Ruzgas Bendrosios praktikos gydytojo centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vincas V. Lapinskas Ūkiskaitinių sutarčių grupės vyr. ekonomistė Danutė Senkevičienė Polimerų chemijos katedros profesorius habil. dr. Gervydas Dienys Ekonominės informatikos katedros vedėjas-docentas dr. Zenonas Brazaitis Čiurlionio gatvės ūkinio komplekso valytoja Janina Mavlanova
Kvėpavimo reabilitacijos sektoriaus vedėja-mokslo asistentė Birutė Ona Adomonytė Infekcinių ligų klinikos asistentė Ona Godomskienė Prekybos ekonomikos katedros docentas dr. Bronislavas Čereška Prancūzų filologijos katedros vyresnioji lektorė Rima Ona Meškutė
Kitame numeryje Rugpjūčio 26-29 dienomis 5 Danijos ir Švedijos universitetuose
vyko kasmetinė EUPRIO konferen cija “Tarptautinis bendradarbia vimas. Universitetų informacinės sistemos”. Šios konferencijos orga nizatorių kvietimu joje dalyvavo
mūsų universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus darbuo tojos. Apie tai plačiau skaitykite kitame “Universitas Vilnensis” nu meryje.
1999 09 06
Mokslas
Universitas Vilnensis
5
TRYS CHEMIKŲ HABILITACINIAI DARBAI PER TRIS SAVAITES!
Trys savaitės gegužės mėnesio pabaigoje - birželio pradžioje buvo unikalios Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto istorijoje. Ir, ko gero, ne tiktai šio fakulteto: habilitacinio darbo gynimas paprastai būna energingo moks lininko 10-15 metų įtempto darbo rezultatas, nemažas įvykis bet kokios, kad ir didelės mokslinės institucijos gyvenime, tuo tarpu per tris savaites Universiteto mažiausio fakulteto dėstytojai apgynė net tris tokias disertacijas! Trumpai pristatome naujuosius habilituotus daktarus ir jų darbus.
Audrius Padarauskas (g. 1959 m.) - nuo Biržų kilęs vilnietis, baigęs Vilniaus 16-ąją vidurinę mokyklą, 1987 m.-VU Chemi jos fakultetą, į moks lo Olimpą kopė itin sparčiai: 1992 m. Maskvoje apgynė daktaratą, 1994 ir 1996 m. dirbo moksli nį darbą Klausthalo technikos institute (Vokietija), nuo 1995 m. - docentas. A. Padarauskas paskelbė per 50 mokslinių publikaci jų, neturėdamas laiko netgi pagalvoti apie normalaus laisvalaikio valandas birželio 15 d. tapo Analizinės ir aplin kos chemijos katedros profesoriumi. A. Padarausko gegužės 10 d. apgin to darbo tema - “Naujos jonų porų chromatografijos ir kapiliarinės elektroforezės sistemos neorganiniams jo nams atskirti ir nustatyti”. Darbas ak tualus dėl to, kad daugelyje aplinkos ir pramonės objektų kontroliuojamos neigiamą elektros krūvį turinčių ani jonų ir teigiamai įkrautų katijonų kon centracijos iki šiol nustatomos visiškai skirtingomis sąlygomis, taigi analizės reikalauja dvigubų laiko bei darbo są naudų ir dėl to labai pabrangsta. Disertacijoje sistemingai ištirtos galimybės tokias analizes atlikti vienos bandymo metu, pasiūlyti du problemos sprendimo būdai.
+
+ +
Antrasis disertantas - Ben drosios ir neorganinės chemijos katedros docentas Vytautas Daujotis (g. 1952 m.), kilęs iš Šilutės rajono, baigęs Pagėgių
vidurinę mokyklą, 1974 m. VU Chemijos fakultetą, nuo 1980 m. - chemijos mokslų dak-
taras, daugiau kaip 10 me tų dirbo elektrochemijos srityje Fizikinės chemijos katedroje, nuo 1988 m. — docentas, 1988-1998 m. Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėjas. Dirbo mokslinį darbą Maskvos Žemės ūkio aka demijos Fizikos katedroje, Kentukio ir Siaurės vaka rų Evanstono universitete (JAV), šių metų birželio 15 d. ChF Tarybos posėdyje išrinktas Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros profesoriumi. Laisvalaikiu domisi moksline fantastika. Gegužės 12 d. apgintas V. Daujočio habilitacinis darbas, nors ir eks perimentinis, labai glaudžiai susijęs su adsorbcijos teorija - “Krūvio per nešimas neorganinių jonų elektro cheminėje adsorbcijoje ant metalinių paviršių”. V. Daujotis eksperimentiš kai ištyrė daugelį elektrocheminių sis temų, kurios anksčiau buvo pateikia mos kaip dalinio krūvio pernešimo įrodymas, išanalizavo paviršiaus už pildymo laipsnio ir elektrodo krūvio arba potencialo efektus, nustatė, kad ankstesni šių reakcijų mechanizmų modeliai buvo arba nepilni, arba prieštaringi, ir įrodė, kad iš vidaus neprieštaringuose mechanizmų modeliuose ad sorbcijoje daly vaujantis elek tronų skaičius yra ne trupmeninis, o sveikas.
+ + + Trečiojo, bir želio 1 d. apginto habilitacinio dar bo autorius -
Bendrosios ir neorganinės chemijos ka tedros docentas Adulfas Abrutis (g. 1951 m.) - grynakraujis žemaitis, baigęs Kretingos vidurinę mokyklą, 1974 m. - VU Chemijos fakultetą, 1980 m. apgynė daktaratą, nuo 1991 m. - docentas. Dirbo mokslinį darbą Bu karešto politechnikos institute ir Mask vos universiteto Chemijos fakultete, po 1992 m. stažuotės beveik kasmet atlie ka tyrimus Grenoblio politechnikos ins tituto Aukštojoje fizikos mokykloje (Prancūzija), paskelbė per 60 moksli nių darbų. A. Abručio habilitacinio darbo tema - “Aukštatemperatūrių superlaidinin kų ir kitųT>ksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė iš organometalinių junginių garų fazės”. A. Abrutis, bendradar biaudamas su Prancūzi jos, Ispani jos, Slovaki jos, Rusijos mokslo cen trais, sukūrė naują efektyvų įvairių ok sidų sluoksnių ir daugiasluoksnių nanostruktūrų sintezės metodą, sukonst ravo modernius naujo tipo sintezės re aktorius. Jo vadovaujama darbuotojų grupė naujuoju metodu susintetino la bai aukštos kokybės YBa2Cu,O7x sluoksnius, pasižyminčius rekordiniais krizinės srovės tankiais (beveik 107 A/ cm2 esant 77 K t.y. -204°C temperatū rai). Gautas tarptautinis patentas, susi kūrė perspektyvi mokslinė kryptis, ku rios tyrimus remia Europos bendrijos Inco-Copernicus programa. ChF muziejus
Universitas Vilnensis
6
1999 09 06
Priėmimas
Į UNIVERSITETĄ ŠIEMET PRIIMTA DAUGIAU STUDENTŲ
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis baigėsipapildomas priėmimas į Vilniaus universitetą. Kol kas Priėmimo komisijos ataskaita dar nepaskelbta, tačiau kai kurie duomenys jau žinomi. Apie priėmimą į VU (jis šiemet pirmą kartą buvo surengtas drauge su Kauno technologijos universitetu) “Universitas Vilnensis” papasakojo Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys. Gegužės-liepos mėnesiais į vals
rantavo, kad kitais metais stojamų
tybės finansuojamas vietas buvo pri
jų egzaminų į Medicinos fakultetą
imta tiek norinčiųjų, kiek ir buvo planuota - 2046 studentai. Šiek tiek
nebus - mat kitais metais bus 5 vals
tybiniai brandos egzaminai: istorija,
sunkiau sekėsi surinkti studentus į
matematika, biologija, chemija ir fi
mokamas vietas.
zika (šiemet buvo tik istorija ir ma
Dėl to į 6 studijų programas teko
tematika). Universiteto principinė
minai - stojamasis politologijos tes
skelbti papildomą priėmimą: į me
nuostata - palengvinti perėjimą iš vi
tas ir valstybinis istorijos egzaminas.
diciną, visuomenės sveikatą, hidro
durinės mokyklos j aukštąją, todėl stojamųjų egzaminų bus galima at
Tuo tarpu padėtis ekonomikos stu
geologiją ir inžinerinę geologiją, ge ologiją, verslo administravimą ir va
sisakyti ir valstybinį brandos egza
lus balas čia buvo 32, pereinamasis
dybą (Kaune), informacijos verslą
miną įskaityti kaip stojamąjį.
per pagrindinį priėmimą - 28,50 į
dijų programoje kitokia - maksima
(Kaune). Per papildomą priėmimą
Apskritai galima pasidžiaugti,
ekonomiką ir 29 į verslo administ
priimti 69 studentai (buvo planuo
kad šiais metais į pagrindines stu
ravimą ir vadybą. To priežastis - vie
ta 68). Į kai kurias studijų progra
dijas liepos mėnesį priimta 27,85
nas stojamasis egzaminas, kurio ba
mas buvo priimta šiek tiek daugiau,
proc. daugiau abiturientų negu per
lai buvo dvigubinami. Tokiu atveju
negu planuota, tačiau j Medicinos
nai metais (į valstybės finansuoja
asmuo, gavęs devynetą, šansų įstoti
fakulteto studijų programas nepri
mas vietas - 27,80 proc., į moka mas - 27,94 proc. daugiau). Šiek
turėjo labai nedaug. Lemiamos
imtas numatytas studentų skaičius.
reikšmės turėjo mokyklos vidurkis.
Į medicinos specialybę per papildo
tiek keičiasi pati priėmimo struk
Susidaro nemažas skaičius stojan
mą priėmimą buvo priimta 12 stu
tūra - mažėja valstybės finansuoja
čiųjų, surinkusių vienodą balų skai
dentų, nors buvo 48 vietos - tiesiog
mų vietų neakivaizdinėse studijose
čių. Tai labai apsunkina ir reitinga-
neatsirado norinčiųjų studijuoti šią
ir ateityje greičiausiai visos neaki
vimą. Studijų skyriaus vedėjo nuo
specialybę. Į visuomenės sveikatos specialybę priimtas 1 studentas,
vaizdinės studijos bus mokamos. Šių metų priėmimas į VU paska
ga tiek daug dėmesio teikti pažymiui
nors buvo planuota 5.
tino daryti kai kurias išvadas.
iš vieno dalyko. Kitais metais grei
Dėl to, kad į Medicinos fakultetą
Dr. E. Stumbrys teigė, kad Priėmi
čiausiai bus siūloma sumažinti pa
priimta mažiau studentų, negu pla
mo komisija buvo patenkinta tuo,
žymių vidurkio iš vidurinės mokyk
nuota, galima šiek tiek kaltinti ir abi
kaip vyko priėmimas į teisės studijų
los įtaką konkursiniam balui.
turientų lygį - konkursas buvo pa
Teisės fakulteto bei politikos moks
Paprašytas pakomentuoti šių me
kankamas, tačiau labai daug stojan
lų TSPMI programas. Teisės fakul
čiųjų neišlaikė stojamųjų egzaminų
tete pereinamasis konkursinis ba
tų naujovę - bendrą priėmimą į VU ir KTU, dr. E. Stumbrys minėjo, kad
- chemijos ir biologijos. Pretenden
las buvo 27, o maksimalus balas -
vidinių sunkumų buvo, bet jie neiš
tų, išlaikiusių egzaminus, liko ma
31,17. Toks skirtumas padeda dife
kilo iki stojančiųjų. Pagrindinė to
žiau, negu buvo skirta vietų. Beje,
rencijuoti stojančiuosius. Panašiai
Studijų skyriaus vedėjas beveik ga
buvo ir TSPMI, kur buvo du egza
mone, reikėtų susimąstyti, ar tikslin
Nukelta Į 7 psl.
Universitas Vilnensis
1999 09 06 Į UNIVERSITETĄ ŠIEMET
7
Kviečiame pasisakyti
PRIIMTA DAUGIAU
STUDENTŲ Atkelta iš 6 psl.
priežastis - patirties rengti tokius bendrus priėmimus nebuvo, ir pri ėmimo pagrindas buvo dviejų sava rankiškų institucijų tarpusavio susi tarimas. Tokiu atveju nebuvo mecha nizmo, kaip spręsti kilusius sunku mus. Nežiūrint to, eksperimentas pa siteisino. Atrodo, stojantieji taip pat buvo patenkinti nauja sistema, sie
VU STUDIJŲ NUOSTATŲ RENGĖJAI
LAUKIA ATSILIEPIMŲ Šį pavasarį parengtas Vilniaus
dijų procesas, akademinis mobilu-
universiteto studijų nuostatų pro
mas, studijų nutraukimas ir atnau
jektas. Jį rengė dėstytojai, turin
jinimas, studijų baigimas, klausy
tys administracinio darbo patirtį -
tojų teisės ir pareigos, klausytojų
Matematikos ir informatikos fa
skatinimas ir nuobaudos, klausy
kiančia maksimaliai patenkinti jų po
kulteto docentas A. Apynis (dar
tojų organizacijos ir kita. Esama
reikius. Beje, šiais metais ketinama eiti toliau - jau rengiamas projektas,
bo grupės vadovas), Filologijos fa
ir nemažai naujovių - štai siūlo
kulteto Lietuvių literatūros kated
ma įvesti trijų tipų diplomus, siū
kuris bus siūlomas visoms aukšto sioms mokykloms. Pavasarį vykusia me Lietuvos aukštųjų mokyklų rek torių konferencijos studijų komite to posėdyje norą dalyvauti projekte
ros vedėjas doc. G. Viliūnas ir Ko
lomos galimybės studijuoti eks
munikacijos fakulteto Komunika
ternu arba sulėtintai. Projekto
cijos ir informacijos teorijos ka
rengėjų nuomone, greta Studijų
tedros vedėjas doc. A. Augustinai
nuostatų reikalingi dar keletas
pareiškė jau 8 aukštosios mokyklos.
tis. Parengus projektą nuspręsta,
specialių dokumentų, kaip antai
Projekto rengėjai nori sukurti tokią sistemą, kokia egzistuoja daugelyje
kad prieš pateikiant jį reikėtų ap
Mokesčių ir stipendijų nuostatai,
svarstyti šiek tiek platesniame ra
Akademinės etikos kodeksas ir
te, todėl buvo suformuota vadina
pan.
civilizuotų šalių, kur organizuojamas bendras priėmimas į visas aukštąsias
moji “oponentų grupė”, teikusi
Visi besidomintieji studijų pro
kritines pastabas. Įvyko nemažai
cesu ir jo naujovėmis - tiek studen
posėdžių, kuriuose buvo svarsto
tai, tiek dėstytojai ar administra
mi nuostatų principai ir jų reali
toriai - kviečiami įsitraukti į Stu
zavimas. Oponentų grupei pri
dijų nuostatų svarstymus bei kriti
klausė Akademinių reikalų pro
ką. Nuostatų projektą galima rasti
rektorius doc. S. Vengris, Studijų
Vilniaus universiteto Interneto
skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys,
puslapyje adresu http://www.studi-
Universiteto tarybos akademinės
jos.crvu.lt/prie naujienų. Visas pa
komisijos pirmininkas prof.
stabas prašoma siųsti elektroniniu
liuojamas tik bendro priėmimo or
L. Kimtys, Filologijos fakulteto
paštu adresu studijos@crvu.lt ar
ganizavimas ir vykdymas. Studijų skyriaus vedėjas minėjo, kad šiemet buvo pasigedusių kontak
dekanas prof. B. Stundžia, Filoso
ba atnešti tiesiai į Studijų skyrių
mokyklas. Jeigu techninės galimybės leis, Lietuvoje bus galima siųsti pra šymus j 5-7 aukštąsias mokyklas, pa
liekant stojamuosius egzaminus į dalį specifinių studijų programų, pavyz džiui, Dailės, Muzikos akademijose arba į žurnalistiką. Pagal projektą
bendras priėmimas nereglamentuos konkursinių eilių sudarymo principų - tai paliekama kiekvienos aukšto sios mokyklos kompetencijai. Regu
to su stojančiuoju - mat sudarius
konkursines eiles atsakymą pateikia
fijos fakulteto dekanė doc. B. Po
Centriniuose rūmuose (pageidau
ciūtė ir Fizikos fakulteto dekanas
tina elektronine forma). Visi atsi
doc. G. Dikčius. Pusantro mėne
liepimai bus talpinami į Interneto
kompiuterinė programa. Tačiau tai yra maksimaliai objektyvu, o tai, be je, labai svarbu gyvenant posovieti
sio vyko diskusijos, kurių produk
puslapį. Projekto rengėjai tikisi,
tas dabar pateikiamas svarstyti
kad po plataus aptarimo nuosta
Universiteto bendruomenei. Nuo
tai bus patvirtinti Universiteto ta
nėje valstybėje.
statuose apžvelgiama studijų sis
ryboje dar šiais metais.
Parengė Indrė KLIMKA1TĖ V Naujiko nuotr.
tema, klausytojų priėmimas, stu-
"U.V." inform.
Universitas Vilnensis
8
čiuose nuolatos gy vena apie 60 neaki vaizdininkų. S. Su nelaitis, dėkoda mas Rektoratui, ūkio skyriaus dar buotojams už pa galbą, sakė, kad in vesticijos į šį remontą atsipirks maždaug po dviejų metų. Taigi patalpos, beveik trejus metus buvusios nenaudojamos, dabar turi naują paskirtį - tarnauti Uni versiteto neakivaizdinio skyriaus studen tams. Jos iš kitų Universiteto bendrabu čių išsiskiria ne tik gera geografine pa dėtimi, bet ir kol kas idealia tvarka. Bal tos sienos, kambariuose - kiliminės dan gos ir nauji baldai, virtuvėse - veikian čios viryklės ir net arbatinukai, dušai ir
DURIS ATVĖRĖ NEAKIVAIZDININKŲ
BENDRABUTIS Senato nariai jau birželio 17 d. galė jo iš arčiau pamatyti, kaip gyvens Uni versitete studijuojantys neakivaizdinio skyriaus studentai. Universiteto reikalų valdytojas Sigi tas Sunelaitis “U.V” sakė, kad mintis įrengti neakivaizdininkams atskirą ben drabutį gimė neatsitiktinai. Jų apgyven dinimas Saulėtekyje kartu su stacionaro studentais kėlė kai kurių rūpesčių. Pa skaičiuota, kad Saulėtekio ai. bendrabu
1999 09 06 kt. Planuojama, kad per du aukštus bus įrengta 60 vietų. Dabar šiame bendrabutyje jau yra 27 vietos ir jame visą mėnesį gyveno judaikos kurso klausytojai. S. Sunelaitis pa žymėjo, kad pirmųjų gyventojų gyveni mas parodė, jog esama problemų, ku rias reikia išspręsti. Šiuo metu sparčiai dirbama, kad spalio mėnesį būtų įreng tas dar vienas aukštas. Suprantama, vie tų šiame bendrabutyje visiems neužteks, bet S. Sunelaitis patikino, kad bus ieško ma, kur apgyvendinti likusius. Gyvenan tys neakivaizdininkų bendrabutyje mažiau nei 7 dienas turės mokėti 20,03 Lt už parą, gyvenant virš 7 dienų bus tai komi rinkos dėsniai - už mėnesį ne daugiau kaip 300 Lt. "U.V." inform.
UNIVERSITETAS STENGSIS BENDRABUČIUOSE APGYVENDINTI VISUS NORINČIUS Rugsėjo pirmosiomis dienomis sugužėjo studentai iš visų Lietuvos kampelių. Ar pavyks visus norinčius apgy vendinti Universiteto bendrabučiuose, juolab kad šiemet pirmakursių priimta žymiai daugiau nei pernai? Apie tai mintimis su “U. K" skaitytojais dalijasi Universiteto reikalų valdytojas doc. Sigitas Sunelaitis.
„Pateikti 1027 prašy mai suteikti vietą ben drabutyje, o mes galime apgyvendinti 904 stu dentus. Padėtis įdomi, bet ne beviltiška. Tiek studentų neapgyven dindavome nė vienais metais. Galiu pasa kyti, kad nuveiktas milžiniškas darbas, ieš kant kur apgyvendinti žmones. Kol kas lai kinai studentams pasiūlysime įsikurti poil sio kambariuose, izoliatoriuose, žodžiu, bus išnaudoti visi laisvesnio ploto rezervai. Ne maža kambarių, kuriuose gyvena mažiau žmonių, nei jame yra lovų (pavyzdžiui, tri viečiame gyvena dviese). Dieninio skyriaus studentams atidavėme apie 50 neakivaizdi ninkų vietų Saulėtekyje. Tikimės, kad per mėnesį viskas sustos į savo vietas.
Kiek sunkiau sekasi apgyvendinti Gam tos fakulteto, Filosofijos ir TSPMI studen tus. Yra gauti 72 gamtininkų prašymai skirti vietą Čiurlionio g. bendrabutyje - ją galime suteikti tik 45 studentams, 155 pageidauja apsigyventi Didlaukio g. - galime patal pinti tik 61 asmenį. Negalime patenkinti ir daugelio chemikų prašymų apgyvendinti juos Čiurlionio g. bendrabučiuose. Jiems bus pasiūlyta apsigyventi Saulėtekyje. Rugpjūčio 27 dienos duomenimis 180 studentų dar buvo neatsiskaitę už bendra bučius. Nesumokėję mokesčių iki rugsė jo 6 dienos 16 vai. bus šalinami iš ben drabučių. Iš bendrabučių bus pašalinti ir tie, kurie iki pirmos stipendijos (gaus ją ar ne), nesumokės avanso. Tai gana dras tiška ir nemaloni procedūra, bet patikė kite - mes kitaip negalime. Pasidomėjo
me kitų aukštųjų mokyklų praktika. Štai VGTU neapgyvendina nė vieno pirma kursio, tik po dviejų ar trijų mėnesių, pa teikę mokslo rezultatus, jie gauna arba ne vietą bendrabutyje. Rugpjūčio 25 dieną už bendrabučius dar buvo neatsiskaitę 245 asmenys, jų skola 142 tūkst. Lt.Tarp skolininkų daugiausia gamtininkų, fizikų, filologų, matematikų, teisininkų. Yra skolingų ir už du laikotar pius - tokių piktybiškai nemokančių yra Gamtos, Ekonomikos, Fizikos, Filologijos fakultetuose. Šiomis dienomis bus dar kartą per eita per bendrabučius ir ieškoma visų įmanomų vietų. Šį rudenį esu pasiryžęs atlikti visuose bendrabučiuose invento rizaciją.“ Liana BINKAUSKIENĖ
RUGSĖJĮ VU BIBLIOTEKOJE VEIKS ŠIOS PARODOS: „Mokslas senajame Vilniaus universitete“
„Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų, 1629“
„Vilniaus universitetui 420: Sklaidant margus istorijos lapus“
Jubiliejinė paroda rugsėjo 1 d. ati daryta VUB Smuglevičiaus salėje. Eksponuojami senieji VU profesorių veikalai, populiarūs to meto vadovėliai. Lankymas: 8.00-18.00 vai.
Paroda skirta lietuvių raštijos pra dininko, VU auklėtinio, dėstytojo iš leistam lietuviškų pamokslų rinkiniui “Punktai sakymų”. Paroda veikia VU bibliotekos antrame aukšte prie ben drosios skaityklos.
Parodoje eksponuojami VU isto rijos, dailės, mokslo, architektūros veikalai, išleisti po VU 400 metų su kakties. Paroda veikia prie Profeso rių skaityklos trečiame bibliotekos aukšte. Lankymas: 8.00-20.00.
,Julijus Slovackis, 1809-1849“
Paroda, skirta žymiam lenkų poe tui, VU auklėtiniui. Paroda veikia bibliotekos trečiame aukšte prie Li tuanistikos skyriaus skaityklos. Lan kymas: 8.00-20.00 vai.
1999 m. rugsėjo mėn. 7 d. 14 vai Vilniaus g. 25, Vilniuje, numatoma oficialiai atidaryti viešąją įstaigą “Vilniaus universiteto teisės klinika ”. Teisės klinikų tipo įstaigosyra pa plitusios išsivysčiusiose pasaulio šalyse, jų paskirtis - ne mokamos teisinės pagalbos teikimas socialiai remtiniems asmenims, negalintiems su mokėti užjuridines konsultacijas advokatams ar kitomsjuridinėms kontoroms. VtS016WCA
VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS KLINIKA
1999 09 06
Universitas Vilnensis
9
PLAČIOS LSP PRITAIKYMO GALIMYBES Nuo šių metų rugsėjo 1 d. visos Lietuvos aukštosios mokyklos savo studentams įteiks vieningo pavyz džio Lietuvos studento pažymėjimus (LSP). Ta proga Lietuvos studentų sąjunga (LSS) rugpjūčio 27 d. surengė spaudos konferenciją, kurioje supažindino su LSP projekto įgyvendinimo istorija irjo panaudo jimo galimybėmis. Išspręs daugelį problemų LSS prezidentas Svajūnas Jaku tis papasakojo, kad vieningo stu dento dokumento idėja gimė dar 1992 m., o pirmieji pavyzdžiai pa gaminti 1995 m. Vienodus pažymė jimus turi daugelio valstybių stu dentai, taigi remtasi tų šalių pažy mėjimų pavyzdžiais, jų administra vimo tvarka. Vieningas LSP išsprendžia ne mažai problemų. Visų pirma trolei busų ir autobusų kontrolieriams nekils problemų nustatant, ar pa teikiantis pažymėjimą asmuo turi teisę naudotis lengvatomis, ar ne. Naujieji pažymėjimai yra dviejų spalvų: raudonos spalvos - dieni nio skyriaus, o žalios spalvos - ne akivaizdinio ir vakarinio skyriaus studentams. Užsienyje besisvečiuojančiam akademiniam jaunimui taip pat ne bereikės įrodinėti savo socialinės priklausomybės, nes užrašai ant LSP yra trimis - lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Norėdamas pasiimti grynųjų pi nigų iš banko kasos, studentas ne sibaimindamas galės pateikti LSP, nes jame nurodytas asmens kodas.
Studentams bus suteikta įvairiausių nuolaidų Nuo pernai tuometiniams pir makursiams išduoto LSP šiųmeti nis skiriasi tuo, kad jame atsirado brūkšninis kodas. Greitu laiku jis įgalins pažymėjimo savininkus nau dotis vieninga aukštųjų mokyklų bibliotekų sistema. LSP projekto direktorius Artūras Macijauskas sakė, kad ant anksčiau išduotų pa žymėjimų brūkšninis kodas bus už
klijuotas tik kitais metais, nes da bar tai daryti nėra būtinybės. LSP galiojimo laikas įrašytas ant jo užklijuotoje hologramoje. Pažy mėjimai visada galios iki spalio 1 d., kad per rugsėjo mėn. studentai ra miai galėtų juos prasitęsti. Primename, kad LSP kaina - 20 litų, jį pratęsiant reikės sumokėti 15 litų. LSP platina ir pratęsia Lie tuvos aukštųjų mokyklų savivaldos. Lėšos, surinktos už pažymėjimus, bus panaudotos minėtoms savival doms išlaikyti. A. Macijauskas pabrėžė, kad LSP studentui suteikia galimybę naudotis įvairaus pobūdžio nuolai domis, kurių yra apie 400. Kartu su pažymėjimu studentai nemokamai gaus nuolaidų katalogą.
Bibliotekoje LSP jau nuo rugsėjo 1 d. VU bibliotekos direktoriaus pa vaduotoja Irena Krivienė papasa kojo, kad jau apie 1990-uosius me tus Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekos pradėjo ieškoti būdų, kaip kompiuterizuoti savo darbo procesus. 1996 m. 6 Lietuvos aukš tųjų mokyklų bibliotekos “Tem pus” programai parengė bendrą projektą, kurio esmė - jungtinio katalogo sukūrimas. Reikėjo dar papildomų lėšų, kad viena biblio teka galėtų naudotis kitos biblio tekos bibliografiniais aprašais. To dėl 1998 m. įsisteigusi Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija nutarė, kad reikia įsigy ti vieningą visoms aukštosioms mokykloms bibliotekų programi nę įrangą. Buvo nupirkta firmos ALEPH įranga, kurios dėka yra
kompiuterizuojami visi bibliote kos darbo procesai. Taigi LSP didžiulę reikšmę turės ir bibliotekoje. Jau nuo rugsėjo 1 d. VU biblioteka studentus aptarnaus tik su LSP - buvusių skaitytojų pa žymėjimų nebeliks. LSP galios bet kurioje Lietuvos aukštosios mokyk los bibliotekoje. Ateityje studentas, atėjęs į bib lioteką, bus registruojamas LSP pa galba ir iš karto galės sužinoti, ar jo pageidaujama knyga užimta, ar ne. Knygos kelias iki skaitytojo su trumpės daug kartų.
Ateityje raktas į bendrabutį UAB “Okto Piligrimo kompiu teriai” technikos direktorius Rai mundas Malaiška pabrėžė, kad pa žymėjime esantys brūkšninis kodas ir magnetinė laikmena jam sutei kia daug papildomų galimybių. Juose užkoduota unikali informa cija, atitinkanti įrašus kompiuteri nėje duomenų bazėje. Studentas LSP esančios magne tinės laikmenos dėka galės atsi skaityti už naudojimąsi dauginimo aparatais, spausdintuvais, Inter neto ryšiu. Mėnesio pabaigoje kiekvienas gaus sąskaitą, kurią rei kės apmokėti. Į pažymėjimą įdė jus papildomą mikroschemą, jį ga lima būtų naudoti kaip telefono kortelę. Kai bus nupirkta ir įrengta būti na įranga, LSP galima panaudoti ir kaip raktą į studentų bendrabučius. R. Malaiška džiaugėsi jaunų žmonių sugebėjimu galvoti apie pa žymėjimo panaudojimo galimybes ateityje. Laura BLYNAITĖ
10
Universitas Vilnensis
PIRMAKURSIAMS APIE KNYGELĘ "STUDENTAMS: APIE STUDIJAS IR STUDENTAVIMĄ"
VUSA informuoja Remiantis VU Rektoriaus įsakymu, visi studentai privalo turėti Lietuvos stu dento pažymėjimą. Tam, kad išsiimtumėte LSP, Jums prireiks: - užpildyti (ir patvirtinti dekanate) an ketą, kurią gausite pačiame dekana te arba VUSA; - vienos dokumentų nuotraukos; - 20 Lt (10 Lt tam tikrų kategorijų stu dentams - apie tai žiūrėkite žemiau).
Pažymėjimą Jums pagamins tik per tris savaites. JEI DAR NETURITE LSP, SKU BIAI BĖKITE Į DEKANATĄ ANKE TOS, UŽPILDYKITE JĄ IR ATNEŠ
KITE Į VUSA. Nukentėsite Jūs patys, negalėdami: - naudotis viešojo transporto taiko momis ir kitomis nuolaidomis (o jų yra apie 400 visoje Lietuvoje); - naudotis Vilniaus universiteto bib lioteka.
Pažymėjimas galioja vienerius me tus iki kitų mokslo metų spalio 1 die nos. Taigi kitais metais Jūs neskubėda mi per rugsėjo mėnesį, jei vis dar būsi te studentas, turėsite pratęsti LSP ga liojimą, užėję į VUSA arba savo fakul tetą. Tiems, kurie jau sutvarkė dokumentus Apie 50 proc. dabartinio III ir IV kur so dieninių studijų studentų jau yra ati davę LSP anketas VU Studentų atstovy bei. Šiais metais apie 95 proc. įstojusių dieninių studijų pirmakursių jau susitvar kė dokumentus. Deja, neakivaizdinių ir vakarinių studijų studentai nesuskubo kreiptis į VU Studentų atstovybę dėl LSP “Geri” studentai (jau susitvarkę LSP dokumentus) pažymėjimus gaus (gavo) rugsėjo pirmomis dienomis fakultetuo se, nuo rugsėjo 6 dienos - VUSA.
LSP kaina Lietuvos studento pažymėjimas, deja, kainuoja. Šiuo metu - 20 Lt.
Tiesa, yra kelios kategorijos studen tų, kuriems LSP mokestis yra mažesnis 50 proc.: 1. I ar II grupės invalidams - pateiku siems invalido pažymėjimą ar atitin kamą pažymą; 2. Našlaičiams, neturintiems abiejų tė vų, - pateikusiems pasą ir tėvų mir ties liudijimus ar socialinės rūpybos
1999 09 06
skyrių išduodamas pažymas bei kitus jų statusą paliudijančius dokumentus; 3. Asmenims iš daugiavaikių šeimų, auginančių keturis ir daugiau vaikų, - pateikus tėvo, motinos ar globėjo pasą ir atitinkamą pažymą; 4. Studentams, esantiems motinomis, tėvais ar globėjais, kurie vieni augi na vaiką iki 3 metų, - pateikus pasą ar atitinkamą pažymą; 5. Studentų šeimoms, auginančioms vaiką invalidą iki 18 metų, - patei kusioms pasą, vaiko invalidumo pa žymėjimą ar atitinkamą pažymą. Jei Jums tinka viena iš šių kategorijų, nepamirškite prieš eidami į VUSA “pri griebti” dokumentus ir jų kopijas, liudi jančias, kad esate remtinas. Pratęsimai
Praėjusiais metais apie 3,5 tūkst. VU studentų jau gavo Lietuvos studento pa žymėjimus. Jų pažymėjimai galioja iki š.m. spalio mėn. 1 dienos. LSP galioji mas bus pratęsiamas lipduku. Kreiptis reiktų į VU Studentų atstovybę nuo rug sėjo 15 dienos. Su savimi turėti: - 15 Lt (8 Lt tiems, kurie priskirtini vienai iš išskirtų socialiai remtinų studentų kategorijų); - Lietuvos studento pažymėjimą; - jei esate socialiai remtinas - tai įro dančius dokumentus.
Pametus LSP Pametėte LSP - reiktų elgtis taip, kaip ir pametus bet kokį kitą dokumentą - pa skelbti spaudoje apie pažymėjimo prara dimą ir, jei radusieji neatsilieps, Jūs galė site pasidaryti naują pažymėjimą. Taigi procedūra pakankamai paprasta: - spaudoje paskelbiate apie dingusį pažymėjimą; - jei niekas neatsiliepia, užpildote LSP anketą (tam reikės nuotrau kos, paso duomenų ir patvirtini mo dekanate); - su skelbimu laikraštyje, anketa ir 20 Lt kreipiatės į VUSA; - VUSA pasistengs, kad naujasis pažymėjimas Jus pasiektų kuo greičiau.
Iš visos širdies sveikiname jus su rugsėjo 1-ąja! Jums ji pirma Vilniaus universitete, o kažkam (deja) - jau paskutinė... Vilniaus universiteto Studentų at stovybė (VUSA), žinodama, kad pra sideda Jūsų geriausi metai sostinėje, kuriose tokia veiklos pasirinkimo lais vė ir galimybės, šiais metais išleido knygelę “Studentams: apie studijas ir studentavimą”. Tokia knygutė (apie 130 puslapių!) Vilniaus universiteto studentus pasieks pirmą kartą. Knygelės tikslas - padėti studen tams, visų pirma pirmakursiams, kad jie nesijaustų svetimi, susigaudytų, ko griebtis studijuojant, žinotų atsaky mus į paprasčiausius klausimus: Kas yra kas Vilniaus universitete? Į ką kreiptis pagalbos iškilus sunkumams? Iš kur sužinoti studentui gyvybiškai svarbius adresus, telefonus? Kaip su sirasti tam tikrą organizaciją? Leidinyje rasite informacijos apie studijas, socialinius dalykėlius (ben drabučius, pašalpas, stipendijas, pa skolas studentams...), apie studentiš kas organizacijas ir kultūrinį gyveni mą VU, komunikacijas (elektroninio pašto adreso gavimą, Internetą), net apie karinę prievolę, sportą VU, me diciną, gydymąsi ir seksualinį gyveni mą... Redakcinė komisija sukaupė visas protines ir fizines galias, tačiau liko dar daug idėjų, nerealizuotų leidiny je, liko daug ir netikslumų. . Tikimės, kad kitais metais redak cinėje komisijoje atsiras ir jūsų var dai. Būkite aktyvūs, ir pasaulis bus po Jūsų kojomis. Didžiuokitės, kad stu dijuojate Vilniaus universitete, nes vi suomenė kalba apie mūsų universi tetą kaip apie prestižinę mokslo įstai gą. Suteršę šį vardą, būsite negailes tingai...
O šiaip - draugaukime! VUSA
11
Universitas Vilnensis
1999 09 06
Iš spaudos
BENDRABUČIO KAMBARYJE
BUVO KLASTOJAMI DIPLOMAI Rugpjūčio pradžioje Vilniaus eko nominių nusikaltimų tyrimo skyrius ga vo informacijos, kad Saulėtekio alėjos 8-jame bendrabutyje padirbinėjami Vilniaus ir Vilniaus Gedimino techni kos universitetų bakalauro diplomai. Pareigūnus ši afera labai nustebino. Jie buvo susidūrę su padirbtais pinigais, renginių bilietais, automobilių techni nės apžiūros talonais, tačiau suklasto tų diplomų dar neteko aptikti.
Ketvirtakursė VU Komunikacijos fa kulteto Informologijos specialybės stu dentė Aidena Jankauskaitė (g. 1975), gyvenusi minėtame bendrabutyje, klientų, kuriems buvo reikalingi su klastoti diplomai, ieškodavo gimtuo siuose Mažeikiuose. Merginai talkino Kolpingo kolegijos studentas Mindau gas Giniotis. Jis nuskenuodavo tikrą diplomą, kompiuteriu ištrindavo anks tesnius duomenis ir, įrašęs į disketę,
nešdavo dauginimo bendrovėms, kur ir klastodavo dokumentus. Išgalvotą informaciją kaligrafiškai įrašydavo A. Jankauskaitės draugė. Už suklasto tą diplomą užsakovas mokėdavo 3000 litų (1000 Lt - avansu). Gautus pini gus A. Jankauskaitė su M. Giniočiu dalijosi per pusę. Ekonominės policijos pareigūnai sa kė, kad suklastoti dokumentai labai pa našūs į tikrus. VU vadovai paprašė nu statyti, ar į šią aferą nėra įsivėlę aukš tosios mokyklos darbuotojai. Aferos or ganizatoriams iškeltos baudžiamosios bylos dėl dokumentų klastojimo ir rea lizavimo.
PRADĖTAS LEISTI NAUJAS MOKSLO ŽURNALAS biama keletas nežinomų XVIII a. pra džios lietuviškų giesmių rankraščių. Diskusinis 15 recenzijų tonas leidžia atidžiau ir įžvalgiau pasižiūrėti į išau gusią senųjų tekstų leidybą, leidinių rengimo kokybę, įžvelgti ir modeliuoti naujas besirandančias filologijos sąmo ningumo trajektorijas. Žurnalo “Archivum Lithuanicum” plotmė yra ne tik lituanistinė. Tiriant lietuvių kalbos tekstus bei sociolingvistinius procesus, siekiama pateikti ir pla tesnį europinį bei pasaulinį kontekstą. Tad naujasis leidinys taip pat reaguos ir vertins kitų kalbų senosios filologi jos bei socialinės istorijos pažinimo ir tyrimų būklę.
Rugpjūčio mėnesį skaitytojams prista tytas naujas mokslo žurnalas “Archivum Lithuanicum”. Jo leidėjai - penkios Lie tuvos mokslo institucijos: Vilniaus uni versitetas, Vytauto Didžiojo universite tas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių uni versitetas ir Lietuvių kalbos institutas. “Archivum Lithuanicum” skiriamas tradicinei filologijai - senųjų lietuviš kų raštų šaltinių, tų raštų sąsajų ir ge nezės studijoms. Šiuo aspektu “Archi vum Lithuanicum” yra įvairių lituanis tinių disciplinų susidūrimo erdvė. Pir majame žurnalo tome spausdinami straipsniai, nagrinėjantys įvairius Jono Bretkūno, Konstantino Sirvydo, Mika lojaus Daukšos tekstus. Žurnale skel
EUROPOS KOMITETO SURENGTĄ DIPLOMINIŲ DARBŲ KONKURSĄ LAIMĖJO VU BAKALAURAS Europos komiteto surengto geriausio diplominio darbo konkurso “Lietuvos ekonominės integracijos į Europos vie ningąją rinką” nugalėtoju tapo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir po litinių mokslų instituto bakalauras Ra mūnas Mačius. Studentas konkursui bu
vo pateikęs diplominį darbą “Lietuvos in tegracija į Europos Sąjungą: konkuren cingumo aspektas”. Jis buvo pripažintas geriausiu ir premijuotas tūkstančiu litų. Nors konkurse galėjo dalyvauti visų šalies aukštųjų mokyklų, taip pat užsie nyje besimokantys Lietuvos studentai,
ABITURIENTAI PERSPĖTI DĖL NETEISĖTŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ Vasaros viduryje Mokslo ir studijų departamentas informavo Lietuvos vi suomenę apie pasiskelbusias aukštą sias mokyklas, kurių išduodami išsila vinimo pažymėjimai nepripažįstami nei mūsų šalyje, nei užsienio valstybėse.Tai Tarptautinis universitetas “Rutenija”, Vilniuje veikiantis kaip Mask vos valstybinio industrinio universite to distancinio mokymo centras, ir mo kymo centras “Ankoma”, besivadinan
tis Jungtinės Karalystės Atvirojo uni versiteto Maskvos filialo LINK vardu. Klaipėdoje aukštąja mokykla pasiskel bė Baltijos rusų institutas, veikiantis kaip Rygoje įsikūrusio Baltijos rusų ins tituto, turinčio laikiną Latvijos švieti mo ir mokslo ministerijos akreditaciją, filialas. UAB “KUK ir K”, Šiuolaikinio žinių instituto, esančio Minske, filialas
buvo gauti tik keturių Vilniaus univer siteto absolventų diplominiai darbai. Diplominių darbų konkursus Europos komitetas numato rengti ir ateityje. Taip siekiama skatinti studentus domėtis Lie tuvos integracijos į Europos Sąjungą ak tualijomis bei analizuoti šiuos procesus. - taip pat nelegali aukštoji mokykla. Neturi licencijos savo veiklai ir “Uni versitas studiorum Polona Vilnensis”. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, nevalstybinės aukštosios mokyklos yra steigiamos tik gavus Vyriausybės licen ciją. Išvardytos institucijos jų neturi. O mokslas šiose mokyklose ne pats pi giausias - studijos jose kainuoja nuo 1 iki 2,6 tūkstančio litų už pusmetį. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkio lika valstybinių aukštųjų mokyklų. Šv. Juozapo kunigų seminarija yra pripa žinta nevalstybine aukštąja mokykla.
Parengta pagal ELTOS pranešimus ir respublikos spaudos publikacijas
Universitas Vilnensis
12
1999 09 06
VASARA PRABĖGO,
Atostogos
Ta nerūpestinga strazdanė vasara... Nespėjome apsidairyti, jau ir prabėgo. Kokie atostogų įspūdžiai giliausiai įsiminė
Universiteto studentams ir darbuotojams? Pamatė Londoną
Elina Kiričenko (FilF, III k, anglų filo logija) Visą vasarą sunkiai sirgo senelė ir man teko ją slaugyti. Atostogų tu rėjau tik dvi savaites, kurias pralei dau su drauge pas jos brolį Londo ne. Tai mano svajonių miestas ir nuo pat vaikystės svajojau jį pama tyti. Teko šiek tiek nusivilti - galbūt per daug tikėjausi... Daug vaikščio jom po naktinius klubus, įdomias vietas. Įsimylėjau! Tas vaikinas neg ras, bet man tas pats. Kitą vasarą jis atvažiuos į Lietuvą. Turbūt atsiveš galybę šiltų rūbų, nes prišnekėjau jam, kad čia labai šalta. Jau laukiu ateinančių metų, gal keliausiu į Bra ziliją! O mokslo metų visiškai nepasiilgau. Kiekvieną vakarą verkiu, nes jie vis artėja. Juokauju, žinoma... Įsidarbino
Remigijus Šiaučiūnas (FilosF, Imagist-
rantūros k., klinikinė psichologija) Birželio mėnesį apsigyniau baka laurą. Rugpjūčio pradžioje susiradau darbą. Jo ieškojimas - tikra atrakci ja. Tikrai linksma skaityti darbo skel bimus, vaikščioti pas darbdavius, pil dyti anketas. Man pasisekė, radau ge rai apmokamą darbą, atitinkantį ma no pomėgius, su smagiu kolekty vu. Žinoma, neturėjau pakanka
mai laiko kur nors toliau išvažiuo
ti, bet visa tai buvo kompensuota kitais dalykais. Ši vasara buvo vie
na ramiausių - net nebuvau užsie nyje; anksčiau autostopu naršyda vau po Europą, dalyvaudavau įvai riuose renginiuose. Šiemet tik sa vaitgaliais važiuodavau prie ežerų, vieną kartą - prie jūros. Maudžiausi 10° C temperatūros vandenyje. Man geriausias poilsis-šašlykai, alus ir ge
ri bičiuliai.
Kalbėjo per radiją
Daiva Andrijauskaitė (MF, III k, sto matologija) Liepos vidury 2 savaites buvo praktika. Dau giausia laiko pra leidau Vilniuje, nes savaitgaliais dirbau reklamos akcijose. Per die ną gaudavau 70 litų, todėl paskui ga lėjau ir paišlaidauti. Pažįstu nemažai dirbančių bendraamžių; nesmagu gi visą laiką pinigus imti iš tėvų. Savai tę ilsėjausi pas kursiokę Klaipėdoje. Kasdien ėjom ant molo, todėl atmin tinai išmokom laivų ir keltų tvarka raščius. Taip pat buvome nuvykusios į Nidą, Pervalką, Palangą. Daug mau dėmės ir deginomės - kaupėm šilu mos atsargas žiemai. Paviešėjome turkų kariniame laive ir susilaukėme daug dėmesio iš turkų jūreivių. Vie nas net norėjo vesti! Būnant Palan goje pakliuvau į radiją. Trumpai pa šnekėjau į eterį ir už tai gavau krūvą bulvių traškučių bei suvenyrų su ra dijo stoties atributika. Visą dieną val gėm traškučius, todėl daugiau pini gų maistui leisti nereikėjo.
Važinėjosi kartingais
Laurynas Meška (MF, Ilk, medicina) Daugiausia laiko praleidau darbe ir namie. Vilniuje vasarą daug pramogų nėra, bet kai dirbi, tai jų ir nereikia. Bu vau vieną kartą filme - “Mylėk mane”, bet didelio įspūdžio nepali ko. Savaitę laiko buvau Šventojoj.
Įdomiausias dalykas - pasivažinėji mas kartingais. Tai truko tik 7 minu tes, tačiau kaip linksma! Mokslo me
tų labai pasiilgau. Tiesiog netveriu kailyje. Žaidė dažasvaidį
Mindaugas Ketionis (Ffilk, telekomu nikacija) Baigiamieji ir stojamieji egzaminai užėmė pusę vasaros. Dar pusę - tei sių laikymas ir mašinos taisymas. Tei ses išlaikiau iš pirmo karto ir tuo la bai džiaugiuosi. Beveik niekur ne vaikščiojau, nes labai daug laiko lei dau krapštydamasis automobilyje. Jis toks senas, kad kartais norėdavosi vis ką mesti. Bet nenoras vaikščioti pės čiam nugalėjo. Su tėvais ir draugais trumpai ilsėjausi Palangoje. Ten žai džiau dažasvaidį (angį, paintball. Žai dimas, kai šaudoma dažų “kulkomis” - aut. past.). Labai smagu šaudyti į sa vo artimuosius ir būti jų apšaudomam. Viešėjo maldininkų kaime
AstaAbunevičiūtė (MF, III k, stoma tologija) Įspūdingiausia vasaros kelionė bu vo į Taįze - vie nuolyną Prancūzijos pietuo se. Pakeliui ap lankėme Prahą, Lioną ir Dresdeną. Po Prahą pa vedžiojo bendra keleivės susirašinėjimo draugas. Bu vo labai įspūdinga: aplankėme Auk sinę gatvelę, porą valandų važinėjo me metro, nes buvo labai karšta, o tai vienintelė vieta mieste, kur veikė kondicionierius. Dresdene ir Lione parduotuvėse - didelės nuolaidos, to dėl įsigijau madingų rūbų. Pačiame Taize kaimelyje gerai pailsėjau, susi radau naujų draugų iš viso pasaulio. Ilgai nesiryžau važiuoti, nes buvau girdėjusi, kad ten žmonės tik meldžia si. Anaiptol! Jie linksminasi, šneka si, diskutuoja, valgo... O pamaldos ki tokios negu mūsų konservatyviose bažnyčiose. Į Taize būtinai važiuo siu ir kitais metais, gal net visam mė nesiui.
1999 09 06
Universitas Vilnensis
13
ĮSPŪDŽIAI LIKO Dirbo statybose
Andrius Jonušauskas ( KomF, Ik., ver slo informacijos vadyba) Tikėjausi ki tokios, vasaros. Galvojau: išlai kysiu teises, važiuosime su draugais į Pa langą, bet pla nai sugriuvo. Laikiau stojamuosius, o jie baigėsi tik liepos viduryje, mat prašymus buvau padavęs į 15 studi jų krypčių. Tik rugpjūčio pradžioje su draugais išdūmėme prie ežero su palapinėmis. Iki parduotuvės buvo tolokai, tai alaus tingėdavome nu lėkti, žaidėme tinklinį, žodžiu, ilsė jomės tikrąja šio žodžio prasme. Li kusią dalį dirbau su tėvais namo sta tybose, dirbu ir dabar. Tai tikra ne sąmonė, nes pabaigos šiems dar bams nesimato. Plaukė baidarėmis IntaAčaitė (GF, Ik, ekologinė biologija)
Ši vasara tikras siau bas. Pusę va saros - abitū ros egzami nai, išleistu vės, gėlės, Jo ninės ir kt. Po to-stojamie ji. Kiekvieną dieną visą savaitę laikiau po egzami ną, nes buvau užsirašiusi į 9 studijų kryptis. Rugpjūčio pradžioj išplau kiau su draugais baidarėmis. Plaukė me nuo Žeimenos upės pradžios iki Santakos. Prie Santakos mus užklu po liūtis, nespėjome į traukinį, tėvai atsisakė atvažiuoti mūsų parsivežti, mes tiksliai negalėjome pasakyti, kur esame - tai tokie „baidariniai“ įspū džiai. O kai mano mamai prasidėjo atostogos, mane patupdė daržų ravė ti. Rugsėjo pirmosios ir bijau, ir lau kiu, baugina nežinomybė. Bet drau gė drąsina, sako, kad mano kurse bent bernų daug, o jos kurse - iš sep tyniasdešimt galvų - tik dvi vyriškos...
Doc. Irena Norkaitienė (Filologi josfakultetoprodekanė) Mano atosto gos buvo neįdo mios. Neturiu nei kolektyvinio sodo, nei sodybos. Paprastai vasarą važiuoju į Austriją ir Vokietiją. Šie met ten praleidau net du mėne sius. Miunsterio universitete lan kiau paskaitas, seminarus, bendra vau su dėstytojais, studentais (o dar sako, kad buvo neįdomios atostogos - autorės komentaras). Smagu bu vo susitikti senus bičiulius, o kartu ir pagilinti profesines žinias. Sva joju apie poilsį prie Viduržemio jūros, bet būtų gerai ir Palangos paplūdimys - nebuvau ten daugiau kaip 10 metų. Pati įspūdingiausia mano vasara buvo prieš penketą metų Šveicarijoje. Tai buvo dalykinė, bet kartu ir šiek tiek pramoginė kelionė. Sužavėjo šalies gamta, keisti medžiai, gėlės. Laisva laikiu mėgstu skaityti knygas, lankau si teatre, sportuoju - bėgioju ir plaukioju. Jaučiuosi pailsėjusi ir labai pa siilgau savo studentų.
> > Dr. Eugenijus Stumbrys (Studijų sky riaus vedėjas) Vieną savaitę laiko, nors oficialiai atostogavau, buvau darbo vietoje, nes užsitęsė studentų priėmimas. Kitą sa vaitę ruošiau leidinį “Lietuvos aukš tasis mokslas ir kvalifikacijos pripaži nimas”. Savo atostogas jam aukojo ir kiti kolegos. Su šeima ir draugais tru putį pabuvau prie jūros Kuršių neri joje. Nustebino, kad net sezono me tu gali rasti vietų, kur nėra žmonių. Oras pasitaikė nuostabus, vandens temperatūra buvo 19-20°C. Ankš čiau buvau “užkietėjęs” turistas. Ir dabar neatsisakau išvykų į gamtą. Tik dabar važiuojame automobiliais, o ne traukiniais, kaip jaunystėje. Ke lionės traukiniais labai romantiškos. Svajonių atostogos? (Ima skambėti mobilus telefonas). Praleisčiau atosto gas ne ryšio zonoje. O jei rimčiau, no rėčiau aplankyti Tolimuosius Rytus Indiją, Nepalą, taip pat Japoniją -vie-
tas, kur visai kita gyvenimo filosofija, kur materiali kultūra nėra vertinama. Ar pasiilgau studentų?.. Meluočiau, jei sakyčiau “taip”.
Doc. Alfredas Bumblauskas (Istorijos fakulteto dekanas) Visą laiką buvau Vilniuje, daug vi sokių darbų bu vo. Pabaigiau ra šyti “VU istori ją”, “Lietuvos is toriją” anglų kal ba. Dar visokie straipsniai, jubi liejiniai renginiai daug laiko at ėmė. Prie jūros buvau tik porą die nų - filmuojant “Būtovės slėpinius”, ta proga ir į vandenį kartą įlipau. Ke lis savaitgalius buvau prie Riešės tvenkinio. Nežvejoju (nesnekimba sekretorės komentaras). Anksčiau sakydavau, kad mano hobi - įlipti ir išlipti iš troleibuso (čia jau poreikis, o ne hobi - fotografo komentaras). Šiaip, jeigu nebūtų banditų, norėčiau automobiliu pakeliauti po Vidurio Europą, ypač aplankyti Vengriją, Transilvaniją, kitas mažai tyrinėtas vietas, Kroatiją ir Slovėniją. Katali kiškosios Europos pakraščių istori ja panaši į Lietuvos, todėl labai ma ne domina. O normalių atostogų tai, tiesą sakant, niekada ir neturėjau. Studentų šurmulio nepasiilgau, ne.
< < <■ Juozas Koskus (Bendrabučių ir butų skyriaus viršininkas) Vasara praėjo ny kiai, nes Universiteto kieme susilaužiau ko ją. Tai buvo birželio pradžioje. Ligoninės išvengiau, bet iki ke lio sugipsuota koja buvo beveik visą va sarą. Sunkiausia - per karščius, ne kartą kilo noras prisileisti šalto vandens vonią ir su visais gipsais panerti... Gulėjau lovoje ir sprendžiau kryžiažodžius. Užrašė Iva ROITMANAITĖ
14
1999 09 06
Universitas Vilnensis
"GAUDEAMUS XIII" JAUNYSTĖS ŠVENTĖ
Sumanyta dar 1956 m. kaip bendra Baltijos ša lių studentų šventė, “Gaudeamus” peri odiškai rengiama Esti y.| : * joje, Latvijoje ir Lietu ■ii ■ A M. W JHU Ą• > ‘d voje. Šiemet birželio / G. pabaigoje į tryliktąjį kartą' organizuojamą festivalį Vilniuje susi rinko apie 6 tūkstančius dalyvių. Jaunimo šėltyChorų koncertas šv. Jonų bažnyčioje nėms, naujoms pažin tims, šokiams ir drau gystės rateliams naktys buvo per trumpos. Po il gų bei varginančių repeticijų šokėjams, daini ninkams ir muzikan tams ypač reikėjo ato kvėpio. Šventė prasidėjo pu čiamųjų orkestrų eity nėmis Rotušės aikštėje, kur vyko oficialios Istorikų kiemelyje netilo dainos “Gaudeamus” pradžios iškilmės. Po jų senamiestyje, Vil vitai susijungė į niaus universiteto kiemuose, pasiro visumą, kuri pri dė folkloro ansambliai, studentiški minė mūsų ben teatrai. Bažnyčiose giedojo chorai: drą istorijos kelią Vėlai vakare prie Baltojo tilto pra ir išsakė naujojo amžiaus viltį. sidėjo vakaronė. Sekmadienį Kitą dieną Kalnų parke linksmai nusiteikę šokėjai suko ratelius, audė didžiulę Vingio ir narpliojo įmantriausias pynes. Akys parko estradą užplūdo visų trijų vals raibo nuo spalvų. Šokių vakaro me tybių dainininkai. Iš jaunų krūtinių no vadovas ir vyriausiasis baletmeis plaukė liaudies dainos, savų ir užsie teris Vidmantas Mačiulskis į teatra nio kompozitorių klasika, šiandienos lizuotą renginį supynė naujus, dar kūriniai. Koncertas prasidėjo garsiuo niekam nematytus šokius bei žaidi ju “Gaudeamus igitur”. Vilniaus universitetą studentų fes mus. Visi šokiai, atspindintys trijų Baltijos tautų kultūrą ir jos lobius, sa- tivalyje atstovavo šeši kolektyvai: VU
Studentų siautulio ir linksmybių akimirkos Vilniaus gatvėse
Jpkr-
r —I
Kalnų parke sukosi studentų poros
akademinis mišrus choras, merginų choras “Virgo”, VU dainų ir šokių an samblis, liaudies kapela “Jaunimėlis”, pučiamųjų orkestras “Oktava” ir jo choreografinė grupė. Parengė Iva ROITMANAITĖ V Šermukšnio nuotr.
1999 09 06
Koncertai,
Universitas Vilnensis
gastrolės,
15
kelionės
"OKTAVA" VOKIETIJOJE Vasarą daugelis Lietuvos meninių ko lektyvų keliavo po įvairias užsienio šalis. Liepos mėn. į kelionę buvo išvykęs ir Uni versiteto pučiamųjų orkestras “Oktava” (vad. A. Kučinskas). Orkestras lankėsi Hohenstein-Ernststahl mieste, Vokieti joje. Čia vyko jau se
nas tradicijas turintis tarptautinis orkestrų festivalis. Kartu su mūsų kolektyvu daly vavo orkestrai iš Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Vo kietijos, Estijos, Slovakijos. Ko lektyvams buvo organizuotas konkursas, kuriame orkestrai
DRUČKE HŪHENSTI
Oktava" smagiai žygiavo Hohenstein-Ernststahl miesto gatvėmis
galėjo pademonstruoti savo meninį lygį. Mes irgi dalyvavo me jame ir laimėjome II-ąją vietą. I-ąją vietą vokiečių ver tinimo komisija paskyrė savo
šalies orkestrui. Miesto aikštė se .ir gatvėse vyko maršai, pa radai, koncertai. Visuose festi valio renginiuose lankėsi daug žiūrovų, kadangi Vokietijoje pučiamųjų orkestrų muzika labai populia ri. Žmonėms, kurie
rūpinosi mūsų gyveni mo sąlygomis, o taip pat miestelio gyven tojams buvo surengtas atsisveikinimo kon certas. Vakaras buvo labai nuotaikingas, linksmas ir betarpiš kas. Festivalis paliko gerų prisiminimų bei daug malonių įspū džių. Koncerto akimirka prie Rotušės Nuotraukos iš kolektyvo alb.
Albinas KUČINSKAS, kolektyvo vadovas
Universitas Vilnensis
16
1999 09 06
DARBINGA STUDENTŲ VASARA Studentai užsiėmę ne tik sesijos metu. Vasara - vienas tinkamiausių laikotarpių stovykloms ir kon ferencijoms rengti bei jose dalyvauti. Veikiančios studentų organizcijos, pavyzdžiui, Lietuvos Studentų Sąjunga (LSS), Centrai European Student Network (CSN), karštymečiu dažnai organizuoja “darbo ir poilsio ” seminarus. Jauniems žmonėms sudaromos sąlygos nuvažiuoti į kaimynines šalis, susipažin ti su vietine kultūra, žmonėmis, pasidalinti patirtimi ir žiniomis. Tokie tarptautiniai susirinkimai rengiami visuose žemynuose. Bendradarbiaujančios įvairių šalių studentų organizacijos siunčia ir priima apmokyti jaunus žmones. Mainų programose, pavyzdžiui, “vokiečių - amerikiečių” (Jungtinėse Amerikos Valstijose), “vokiečių - lietuvių” (Vokietijoje), “lietu vių - lenkų ” (Lenkijoje), studentai diskutuoja aktualiomis jaunimui temomis (pvz., kaip rašyti projek tus, bendrauti su valdžios atstovais). Priklausydamas aktyviai studentijai gali nuvažiuoti ne į vieną šalį. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai šiais metais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje.
Lietuviai Vokietijoje Tarptautinis seminaras, kuriame pabuvojo lietuviai, jis įvyko rugpjūčio 1-13 dienomis Vokietijoje (50 km
nuo Bonos). Seminaro tema - “Demokratijos ryšys su žiniasklaida”, vyko jis 13 die nų specialiuose seminarų namuose Hedwig Dransfeld Haus (HDH). Lie
“Vokiečių - lietuvių” studentų mainų programa Su Vokietijoje esančiais seminarų namais Vilniaus Universiteto Stu dentų Atstovybė bendradarbiauja nuo 1992 metų. Apie vokiečių - lie tuvių mainų programą pasakojo Martinas Keiseras, vadovaujantis HDH. Jis ir pakvietė Vilniaus Uni
versiteto atstovus į Vokietiją. Pasak
tuviams, įpratusiems rimtai dirbti, tai galėjo panašėti į poilsio stovyklą: ne trumpos pertraukėlės (valgymui ir
jo, į HDH kiekvieną vasarą iš viso at
virškinimui), neskuba. Tačiau dienos
2 -3 didelėse programose. Į jas kvie
(ir vakarai) buvo pakankamai užim
čiami jaunimo lyderiai, sugebantys
važiuoja apie 100 žmonių dalyvauti
tos. Vyko diskusijos demokratijos te
įgytas žinias perduoti savoje šalyje,
ma, nemaža kūrybinio darbo interna cionalinėse grupelėse (piešiniais, pla katais išreikštas demokratijos, istori jos suvokimas, MEDIA projektas,
neįgalieji žmonės.
Seminarų temos įvairios: politi nė ir religinė tolerancija, istorija ir jos padariniai dabartiniam laikme čiui. Iš visų Europos kampelių su važiuojančius jaunus žmones semi narų organizatoriai bando suvieny ti, padedant suprasti vienas kitą, skleidžiant taikos idėją. Nors finansavimą iš valstybės ir privačių šaltinių gauti pakankamai sudėtinga seminarų namai užsidary ti neketina.
Jūrmaloje ne tik ilsimasi Liepos pabaigoje Latvijoje, Jūr maloje, įvyko trečiasis “East - East” Nukelta į 17 psl.
trukęs porą dienų ir davęs vaisingų re zultatų - laikraštį, trumpą filmuką, instaliaciją, Interneto puslapį). Su seminaro tema buvo susijusios ir kelionės į kitus miestus: išsamiau
su Vokietijos politine sistema supažin dinta Bonoje esančiame Bundesrate (Vokietijos valdžios organe), Karlsruėje aplankytas Media Museum. Vo kietijoje kiekvienas galėjo parodyti sa vo žinias ir jausmus kūrybinio darbo metu. Tam buvo suteiktos neblogos sąlygos (pvz., filmavimo technika,
kompiuteriai, kopijavimo aparatai).
Darbo grupė, vadovaujama Ramintos Štuikytės, diskutuoja apie lobizmą
1999 09 06
Universitas Vilnensis
17
DARBINGA STUDENTŲ VASARA Atkelta iš 16 psl.
(Rytai - Rytams) seminaras tema “Studentų vaidmuo kuriant demok ratinę visuomenę”. Jį organizavo Latvijos Studentų Sąjungos nariai. Į Latvijoje esančius seminarų namus suvažiavo studentų organizacijų ly deriai iš Vengrijos, Slovakijos, Slo
vėnijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos. Jaunuoliai susirinko į pen kių dienų trukmės paskaitų marato ną (tamsiu paros metu virstantį in tensyvaus bendravimo maratonu). Šio įvykio organizatoriai pasistengė, kad dalyviai pamatytų ne tik vieti nės studentų sąjungos “viršūnėles”.
Savo atvykimu pagerbė Latvijos Švietimo ministerijos atstovė B. Riv-
ža, Europos Komisiją reprezentuo jantis asmuo Latvijoje Ž. Ozolina, ir kiti.
Kartu su dalyvavusių Rytų Euro pos šalių atstovais lietuviai aplankė Latvijos Seimą, Švietimo ministeri joje klausė paskaitų apie studijų ti pus Europoje, problemas, kylančias besimokantiems užsienio šalyse ir norintiems gauti pasaulyje pripažįs tamą diplomą. Buvo diskutuojama
Vakarinė seminaro dalis Jūrmaloje
ir viena populiariausių temų - apie Rytų Europos šalių priėmimą į Eu ropos Sąjungą. Latvijos universite tų studentai lyderiai supažindino su
vietinėmis besimokančiųjų proble momis, mainų programomis, bendra jaunimo politika valstybėje.
Vakarėliuose dalyvavimas buvo būtinas.
nizacija svarbi studentams visoje Centrinėje Europoje. Vienas pa
grindinių CSN tikslų - remti stu dentus ir tobulinti tarptautinį stu dentų bendradarbiavimą. CSN nė
ra vienintelė pakankamai plataus masto organizacija Europoje, jos
lygiaverčiai partneriai - CEEPUS
(Centrai European Exchange Pro-
Tarptautinė studentų veikla
gram for University Studies), ESN
Šiame seminare dalyviai prista
(Erasmus Student Network), ESIB
tė savo šalių švietimo sistemas. Čia
(The National Unions of Students
supažindinta ir su Centrai Europe-
in Europe). Daugumai studentų
an Student Netvvork (CSN), susikū
šios sąvokos nedaug ką reiškia, ta
rusio 1997 metais, nors šaknys sie kia 1994 metus. Ši studentų orga
čiau derėtų žinoti, kad Lietuvos
Studentų Sąjunga yra ESIB narė nuo 1997 m. Jūrmalos seminaras reikšmingas
ir tuo, kad čia buvo pasirašytas
ESIB’o ir Centrinės bei Rytų Eu ropos studentų organizacijų politi
kos susitarimas. Jame ESIB’as pri pažįstamas Europos studentams at
stovaujančiu organu, kadangi jis vienija Centrinės ir Rytų Europos
studentų sąjungas. Ši organizacija reikšminga minėto regiono demok ratijos vystymuisi, studentų organi zacijų tobulinimui ir bendradarbia
vimui. Ugnė NAUJOKAITYTĖ Vokietijoje seminaruose dalyvaujame ne pirmi metai
Nuotr. iš VUSA albumo
Universitas Vilnensis
Stovyklos
1999 09 06
BUSIMIEJI POLITIKAI ILSĖJOSI PAJŪRYJE
Šokdino studentes
gliškas dainas, šoko. Vie ną popietę jaunuoliai su manė neįprastai žaisti “Jurgelį meistrelį” - dai nuodami jie apsupdavo pro šalį einantį nepažįs tamąjį ir įtraukdavo jį į žaidimą. Praeiviai į tai re agavo skirtingai - vieni šypsodamiesi dūko kartu su poilsiautojais, kiti sto vėdavo praradę žadą. Ne vienas teiravosi, ar tik ne pateko į laidos “VRS ka mera” filmavimą.
Birželio pabaigoje vi są savaitę Giruliuose, po ilsio namuose “Liepsne lė”, poilsiavo apie šimtą jaunųjų politikų. Antrą kartą buvusio Prezidento Algirdo Brazausko su v a K rengtoje vasaros stovyk • * LT u 1 jL , - k' ■ M vi? loje dalyvavo kelių jauni mo organizacijų atstovai, aukštųjų mokyklų, ren giančių politikus ir teisi Su buvusiu Prezidentu A. Brazausku - VU studentai ninkus, studentai. Dau guma dalyvių mokosi Vilniaus uni paskaitas vidaus ir užsienio poli tikos temomis. Į jas susirinkdavo versitete. Krepšinis - šventa Į oficialią atidarymo ceremoniją apie pusę stovyklautojų, tikinusių, Po pietų buvo pasakojami anekdo atvyko buvęs Prezidentas, Seimo na kad paskaitos įdomios, o už lango tai, lošiama kortomis. Kas vakarą jau riai, politinių partijų lyderiai. Susi šviečianti saulė neblaško. Kiti, ne nieji politikai, skanduodami “Žalia rinkusiems koncertavo Vytautas paisydami organizatorių įspėjimų, balta ” ir “Mes laimėsim”, būriu Babravičius-Simas. Muzikantui už mieliau rinkosi miegą ar poilsį prie grojus valsą sėdinčių neliko. A. Bra juros. Savaitės pra zauskas šokiui pakvietė VU Tarp tautinių santykių ir politikos moks džioje stovykla lų instituto (TSPMI) antrakursę. Jo vietėje buvo fil pavyzdžiu pasekė ir kiti šventės sve muojama Lietu vos televizijos čiai. Lietuvos teisės akademijos, Vil laida “Spaudos niaus, Kauno technologijos, Klaipė klubas”. Joje dos universitetų dėstytojai, Klaipė apie kartų kaitą dos meras Eugenijus Gentvilas bu politikoje disku simiesiems politikams rytais skaitė tavo ne tik pro fesionalūs politi kai, bet ir jų jau nieji kolegos.
B*
y
Busimiejipolitikai uoliai dirbo...
Žaidė liaudies žaidimus Studentams buvo surengtos išvy kos laivu į Kuršių marias, Tarptauti nę jūrų perkėlą. Planuota ekskursija į “Švyturio” alaus gamyklą, kurios visi ypač laukė, neįvyko. Po paskaitų būdavo daug laisvo laiko, todėl jaunimas susirado įvai riausių pramogų: žaidė krepšinį, tin klinį, vandensvydį, vaikščiojo po par duotuves ir naktinius klubus Klaipė doje. Kadangi oras buvo puikus, daugiausiai laiko praleisdavo prie jū ros. Čia politikai pasirodė esą neblo ... ir ilsėjosi
gi dainininkai - pritardami gitarai jie dainavo populiarias lietuviškas ir an
traukdavo į už gero kilometro įsikū rusį “Pajūrio” viešbutį stebėti Euro pos vyrų krepšinio čempionato rung tynių. Kartą žiūrėti mačo jie vyko net į Palangą, kur buvo įrengtas specia lus ekranas. Už savo mylimą koman dą stovyklautojai “sirgo” labai entu ziastingai. Po Lietuvos rinktinės pra laimėjimo ispanams ašaromis apsipy lė net vaikinai. Keletas jaunuolių nesusivaldė ir ėmė į šaligatvį daužyti tuščius alaus butelius. “Šią naktį ne buvo nė vieno blaivaus”, - neslėpė viena TSPMI studentė. Aldona JAMONTAITĖ V Gulevičiaus nuotr.
1999 09 06
Universitas Vilnensis
19
CHORISTAMS VASARA DARBYMEČIO METAS Vasarą, kai nurimsta šurmulys au ditorijose ir kiemeliuose, kai visi atos Šventinė dalyvių eisena Middlesbrought gatvėmis togauja, Vilniaus universiteto chorams - pats darbymetis. Akademinis mišrus Būtent šiuo metų laiku choras rugpjūčio 2-ą die vyksta dauguma tarptauti ną į Vilnių grįžo su laurais: nių festivalių. laimėta II-oji vieta Tarp Liepos pradžioje cho tautiniame chorų konkur ras “Virgo” koncertavo se Anglijoje. Šia puikia M. Glinkos vardo Kapelo pergale pasibaigė ilga, net je Sankt-Peterburge. Taip, tris savaites trukusi choro tai ta pati įžymioji Ka koncertinė kelionė po Is pela, kuri, greta Maskvos paniją, Prancūziją ir An ir Sankt-Peterburgo fil gliją. Šioms gastrolėms harmonijų, yra svarbiau choras paruošė didžiulę sias kultūros židinys Rusi programą. Buvo joje. Įkurta 1713 metais „ Virgo" choristės prie koncertinės afišos Sankt Peterburge surengta virš de paties Petro I-ojo (jis pri šimties koncertų. žiūrėjo Kapelos statybos Keliais žodžiais darbus ir netgi giedojo jos chore), jau kelionės įspūdžius trečią šimtmetį Kapela puoselėja ge sunku apsakyti. Tai riausias chorinio meno tradicijas, - ir karštos Katalokviečia koncertuoti stipriausius cho nijos dienos bei vė rus. sūs vakarai, kai “Virgo” koncertas Kapeloje buvo centrinėje mieste skirtas chorinei klasikai ir naujausiai lio aikštėje šokama lietuviškai muzikai. Puiki akustika, sardana; ir fantas nuostabus salės interjeras, inteligen tiško grožio Monttiška publika - visa tai įkvėpė “Virgo” serrat vienuolynas, choristes jautriam muzikavimui. Ka Mišraus choro solistai prieš pasirodymą Cantonigros kaimelyje ir įspūdingas kalnų pelos direktorė J. Vychodceva šiltais kelias per Andorą; žodžiais pasveikino chorą su sėkmin autorių kūrybą. Ji pavadino chorą ir Luaros pilys Prancūzijoje, ir alus su gu koncertu, salėje buvusių rusų kom “Virgo” “pirmąja kregždute” iš Balti tiršta puta vidurio Anglijos aludėse. pozitorių ir chorvedžių vardu dėkojo jos kraštų, po ištiso dešimtmečio ap Choro vadovei Rasai Gelgotienei, už galimybę pažinti šių dienų lietuvių lankiusią šią Rusijos muzikinę šven jau rugpjūčio viduryje ėmusiai ruošti tovę. chorą naujoms gastrolėms, šią vasarą Sankt-Peterburgas pailsėti neteko. Rugpjūčio 22-ąją “Vir - o dauguma chorisčių go” išvyko dalyvauti dviejuose tarptau jį pamatė pirmą kartą tiniuose festivaliuose Ispanijoje. Su - sužavėjo savo unika rengta 11 koncertų, o baigiamasis fes liu grožiu. Daugybė rū tivalio koncertas įvyko Salamankoje mų su prašmatniais, gražiausioje Ispanijos aikštėje. Bendra puikiai restauruotais programa buvo atlikta kartu su cho interjerais, ypatingas rais iš Argentinos, Kamerūno, Kolum rusų gidų sugebėjimas bijos, Slovakijos, Lenkijos, Rusijos, pasakoti padarė šią Urugvajaus ir Venesuelos. “Virgo” kelionę tikrai CHORISTĖS Apdovanojimas įteikiamas chorų vadovei Rasai Gelgotienei nepakartojamą. Nuotraukos iš asm. albumo
1999 09 06
Universitas Vilnensis
20
MUSŲ UNIVERSITETO DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIS SVEIKINO BERLYNĄ Birželio 22-24 dienomis Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės organizuotame renginyje “Vilnius sveikina Berlyną”. Visą savaitę Ber lyno senamiestyje vyko lietuviškos mu gės, buvo organizuojamos įvairios konferencijos tiek kultūriniais, tiek verslo klausimais. Berly no gyventojai galėjo pasivaišin ti lietuviškais valgiais, paragau ti lietuviškų gėrimų. Viena iš įdomiausių rengi nio dalių buvo Joninių šventė. Svečiai buvo sukviesti į vieną turtingiausių miesto rajonų, kurio centre tyvuliavo nema žas, bet jaukus ežeras. Jau iš tolo žiūrovus, kurių susirinko apie 1000, pasitiko džiazo or kestras. Prie vartų svečius svei kino ir gero vakaro linkėjo lie tuviškais tautiniais rūbais pa sipuošusios merginos. Kiekvienas at ėjęs gavo po mažą molinuką - čiul bantį paukštelį. Renginio pradžioje svečiai buvo vaišinami lietuvišku alu mi ir užkandžiais. Vėliau trimitai pa kvietė visus nusileisti prie ežero, kur lietuvių ansamblių pasirodymai pra sidėjo merginų ritualinėmis dainomis
novinę lietuvių liaudies dainą, žiūro vai galėjo panaudoti gautus molinu kus ir patys sudalyvauti programoje. Berlyniečius sužavėjo lietuviški šokiai ir dainos, todėl renginio pabaigoje visi mielai šoko su lietuviais šokėjais bei mokėsi lietuviškų žaidimų. Išlydėdamos žiūrovus lietuvaitės kiekvienam įteikė po mažą degančią žvakutę, paparčio žiedelį, kurio teikiama laimė ir sėkmė turėjo lydėti svečius visą laiką. Atsiliepimai buvo geresni negu galėjome tikėtis. Rengi nį savo apsilankymu pagerbė įvairių užsienio šalių ambasa doriai, Lietuvos ambasados darbuotojai, vyriausybės na riai ir Berlyno miesto valdžios atstovai. Japonijos ambasado Mūsų šokėjams Berlyne dėmesio netruko rius džiaugėsi renginio auten tiškumu ir subtilumu. Vilniaus liau vėl nuskambėję trimitai visus su universiteto ansamblis po sėkmės Vo kvietė į jaukų Berlyno parke esantį kietijoje buvo pakviestas koncertuo italų restorano kiemelį. Keturi didžiu ti įvairiose užsienio šalyse, o geri ir liai ugnies katilai ir “jonvabaliukai” šilti atsiliepimai, lydėję ansambliečius (mažos žvakelės, paslėptos žolėje) su visos kelionės metu, pasiekė juos ir teikė šiai vietai pirmapradį pagoniš Lietuvoje. Eglė STANAITYTĖ ką grožį. Vilniaus universiteto ansam Autorės nuotr. bliui pasirodymo metu atliekant se ir rateliais. Netikėtai pasigirdusi vy riška daina dar labiau suintrigavo žiū rovus - per ežerą valtimis atplaukė vyrai. Visus sužavėjo vainikėlių pluk dymas, šokinėjimas per degantį lau žą. Keletas net ir garbaus amžiaus žiū rovų išdrįso pamėginti ir patys. Vė
Tspptsutinię pyšię skyrius informuoja Ši informacija, kurią teikia Vilniaus Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų Užsienyje Informacinis centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti viršuje parašytą numerį. INFORIL 1
1999 07 30
PAVADINIMAS: Seminaras Mokymas mokslo ir technologijų srityje
TRUKMĖ: 4 savaitės, 1999 11 29 - 12 28 KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Institucijų vadovams, mokslininkams STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Mokslinis bei technologinis lavinimas KREIPIMOSI TERMINAI: 1999 m. rugsėjo 15 d.
Užpildytos anketos vieną egzempliorių pristatyti į Izrae lio Ambasadą Rygoje:
Embassy of Israel Elizabetes iela 2 LV-1340 Riga, Latvia
Antrą anketos egzempliorių pristatyti į TSC: Tarptautinių studijų centras Mokslo ir studijų departamentas Žygimantų 9 2600 Vilnius
REIKALAVIMAI: Seminaras vyks anglų kalba. PAPILDOMA INFORMACIJA: Izraelio vyriausybė siūlo stipendiją, kuri padengia pragyvenimo išlaidas, mokestį už semina rą bei seminaro metu būsimų kelionių išlaidas, suteikia dienpinigius. Stipendija nekompensuoja kelionės į Izraelį ir atgal išlaidų.
Anketos formas galima rasti Internete: http://www.israel-mfa.gov.il/mfa/mashav/appform.html
1999 09 06
Universitas Vilnensis
21
Tapptsulinię pyšiy skyrius infopmuoja INFORCA1A
1999 08 16
TITLE: NATO Science Fellowships through NSERC (Natūrai Sciences and Engineering Research Council of Canada) DURATION: Up to 2 years; $33,000 a year. Fellowships are awarded for two years subject to satisfactory progress and availability of funds.
TO WHOM IT
MAY CONCERN: Emerging scientists and engineers from Centrai and Eastern European NATO Partner countries.
AREAS OF STUDY AND/OR
RESEARCH: To pursue postdoctoral research in the natūrai sciences and engineering at Canadian universities. Fellows mušt be ablė to function effectively in either an English-speaking or French-speaking environment. DEADLINE: October 1, 1999. Awards mušt be taken up by July 1.
REQUIREMENTS: Candidates mušt engage in full-time postdoctoral research in one of the fields of research supported by NSERC and be supervised by an NSERC award holder. Candidates mušt hold, or expect to receive by the time the award is taken up, a doctorate from a recognized university outside Canada, in one of the fields of research supported by NSERC. Applicants mušt have obtained their first Ph.D. - eąuivalent degree no more than two years before the deadline date of the year in which they apply. Applicants already at a Canadian university cannot submit an application for a fellowship at the šame university. Candidates do not apply directly to NSERC būt mušt be nominated by the proposed supervisor and the host univer sity. There are no award guotas by university or by country of origin of fellows. ADDITIONALINFORMATION: Candace Robinson, Pro-
gram Officer NATO Science Fellowships Natūrai Sciences and Engineering Research Council of Canada 350 Albert Street, Ottawa Canada K1A 1H5 Fax: (613) 992 5337 http://www.nserc.ca/programs/resguide/nato.htm
OR
Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3, room 26 or 41, Vilnius ph. (8-22) 68 70 47 INFOR CA 1 P
1999 08 24
TITLE: Bourses en Sciences de I’OTAN (Conseil de Recherches en Sciences Naturelles et en Gėnie du Canada)
DUREE: Les bourses (annuelle de 33 000 $CAN d’une part) sont accordėes pour une periode de deux ans sous rėserve de progrės satisfaisants et de la disponibilitė dės fonds. CONCERNANT: La nouvelle gėnėration de scientifiques et d’ingėnieurs en provenance dės pays de l’Europe centrale et de l’Est partenaires de I’OTAN. DOMAINES D’ETUDES ET DE RECHERCHES: Recherches postdoctorales a temps plein dans un domaine appuyė par le CRSNG et travailler sous la direction d’un titulaire d’une subvention du CRSNG. Les titulaires d’une bourse doivent pouvoir ėvoluer efficacement dans un milieu de travail qui ėst soit anglophone, soit francophone.
DATES LIMITES POUR DEMANDES: Les universitės canadiennes doivent faire parvenir leurs candidatures au CRSNG
au plūs tard le 1” octobre. CRITERES DE SELECTION: l’aptitude et le potentiel du candidat a la recherche;
• le mėrite du programme de recherche proposė; • la pertinence du choix du lieu de validitė de la bourse ainsi que du directeur de travaux pour mener a bien le programme de recherche proposė; • la possibilitė d’une collaboration a long terme et les retombėes ėventuelles sur l’universitė et le Canada; • l’aptitude du candidat pour la communication. Les candidats qui frėquentent deja une universitė canadienne ne peuvent prėsenter une demande de bourse pour ce mėme ėtablissement. II n’y a aucune limite quant au nombre de bourses par universitė ni par pays d’origine dės titulaires d’une bourse. INFORMATION SUPPLEMENTAIRE: Candace Robinson, Coordinateur du Programme
Bourses en Sciences de I’OTAN Conseil de recherches en sciences naturelles et en gėnie du Canada 350, rue Albert, Ottawa Canada K1A 1H5 Tėlėc.: (613) 992 5337 http://www.crsng.ca.http://www.nserc.ca/programs/resguide/natofr.htm
Universitas Vilnensis
22
Tarptautiniu pyšię skyrius infopmuojs
1999 09 06
INFOR US 13 A 1999 07 29
TITLE: The Woodrow VVilson International Center for Scholars, Fellowships DURATION: September through May, although a few fellowships are available for shorter periods with a minimum of four months. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Mėn and women with outsianding capabilities and experience from a wide variety of backgrounds
(including govemment, the corporate world, and the professions, as well as academia) are eligible for appointment. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Approximately 20 residential fellowships annually in an international competition to individuals with outstanding project proposals in a broad range of the sočiai sciences and humanities on national and/or intemational issues - topics that intersect with ųuestions of public policy. Projects should have relevance to the world of public policy, and Fellows should be prepared to interact with policymakers in Washington and with the Wilson Center staff working on similar issues. Four prominent themes are: • governance, including such issues as the key features of the development of democratic institutions, democratic society, civil society, and citizen participation; • the U.S. role in the world and issues of partnership and leadership; • key long-term future challenges confronting the United Statės and the world; and • the interests of President VVilson, including government reform, international institutions and a more open trading system. Where appropriate, Fellows are associated with one of six programs: Asia Program; East and West European Studies; International Studies (which administers the Environmental Change and Security Project and the Cold War International History Project); Kennan Institute for Advanced Russian Studies (which administers Comparative Urban Studies); Latin American Program; and United Statės Studies. DEADLINE: Applications should be received by October 1, 1999. Decisions made by early April 2000. REQUIREMENTS: Applications from any country are vvelcome. For academic participants, eligibility is limited to the postdoctoral level, and normally it is expected that academic candidates will have demonstrated their scholarly development by publication beyond the Ph.D. dissertation. For other applicants, an equivalent level of professional achievement is expected. ADDITIONAL INFORMATION: The average support is approximately $44,000, inclusive of travel expenses and 75 percent of health insurance premiums for Fellows, their spouses, and their dependent children. Each Fellow is assigned a furnished office available every day around the clock. The Center is located in the heart of Washington, D.C., and includes conference rooms, a reference library, and a Fellows’ dining room. Professional librarians provide access to the Library of Congress, university and special libraries in the area, and other research facilities. IBM-compatible personai computers or manuseript-typing services are available, and each Fellow is offered a part-time research assistant. The Fellovvships Office The Woodrow VVilson Center One Woodrow VVilson Plaza 1300 Pennsylvania Avenue, N.VV. VVashington, D.C. 20004-3027 Phone: 202/691-4170, Fax: 202/691-4001 E-mail: fellowships@wwic.si.edu http://wwics.si.edu/FELLOWS/FELLOVVSH.HTM INF. EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40
TITLE: Jennings Randolph Program for International Peace Senior Fellowship DURATION: Up to 10 months TO VVHOM IT MAY CONCERN: Scholars and practitioners from various professions AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Preventive diplomacy, ethnic and regionai eonfliets, peacekeeping and peace opera-
tions, peace settlements, post-conflict reconstruction and reconciliation, demoeratisation and the rule of law, cross-cultural negotiations, U.S. foreign policy in the 21” century and related topics. DEADLINE: September 15, 1999 REQUIREMENTS: English proficiency ADDITIONAL INFORMATION: www.usip.org
CONTACT: Jennings Randolph Program
U.S. Institute of Peace 1200 17,h Street, NW, Suite 200 Washington, DC 20036-3011, USA E-mail: jrprogram@usip.org
ALF Studijų užsienyje informacinis centras informuoja Atviros Lietuvos fondo Studijų užsienyje informacinis centras informuoja, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais, kaip ir kiekvienais metais, vyks OSI Regioninių stipendijų programos: E. Muskie Fellowship - dviejų metų magistratūros programa JAV socialinių mokslų srityje. Undergraduate Exchange Program -vienerių metų studijų trečiame kurse JAV socialinių ir humanitarinių mokslų srityse programa. Gali dalyvauti antro kurso studentai. Centrinio Europos universiteto programa - magistrinės, doktorantūros ir vasaros studijos socialinių mokslų srityje. Kembridžo ir Oksfordo magistrinių ir doktorantūros studijų programos.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Norime atkreipti visų studentų ir dėstytojų dėmesį j tai, kad pasikeitė Studijų užsienyje informacinio centro telefonai. Mus rasite Universiteto 3, Centriniuose rūmuose, 40 kabinete. Tel. 68 71 65, faksas: 68 71 64.
1999 09 06
Universitas Vilnensis
Muzikinis puslapis Andriaus Mamontovo mini albume “Mono arba stereo”, kuris buvo išleis tas liepos 15 d., yra penkios naujos dai nos bei dažnai pastaruoju metu radijo stočių eteryje skambėjęs kūrinys “Vai kystės stogas / Saugok vaikystę’99”. Andrius teigė, kad dainų kūrimas yra neplanuojamas procesas, todėl dažnos išvykos į užsienį ir įvairūs darbai ne nuslopina noro kurti. Kūrybinis pro cesas, pasak dainininko, vyksta galvo je, o ne tam tikroje geografinėje vie toje, todėl neretai dainos gimsta lėk tuvuose, keliaujant iš vienos vietos į kitą. Anot Andriaus, paklausę naujo jo albumo galės iš karto pastebėti, kad jis skiriasi nuo kitų jo darbų. “Nesa kysiu kuo - tegu tai bus nedidelė intri ga”, - sakė Andrius. VRS reklamos studijos Andriaus Mamontovo dainai “Mono arba ste reo” sukurtas vaizdo klipas išvargino daug žmonių. “Filmuotis buvo labai sunku, - pasakoja Andrius, - buvo košmariškai karšta, nes drabužiai sin tetiniai, maža to, per dieną tekdavo apsirenginėti ir nusirenginėti po 7-8 kartus. Pavyzdžiui, teko persimauti kelnes Gedimino prospekte tiesiai ant šaligatvio”. Klipo koncepcija reikala vo, kad būtų filmuojama saulėtą die ną, bet dažnai susiruošus filmuoti kadrą prapliupdavo lyti. Verta pami nėti, kad Andriaus įvaizdį padėjo kur ti žymi Lietuvos modeliuotoja, dukart “Auksinės sagos” laimėtoja Jolanta Rimkutė. Muzikantui “kosmoso ir ubago” įvaizdis labai patiko: kosmo są atspindėjo sidabriniai drabužiai, o ubagą - išvirkščiai vilkimas, nudris kęs švarkas.
23
ANDRIUS KURIA KELIAUDAMAS Klipo kūrėjai - scenaristas ir idė jos autorius Donatas Ulvydas, opera torius Rytis Kurkulis ir montuotojas Audrius Naujalis - teigė, kad tai bu vo ilgiausiai jų praktikoje gamintas vaizdo klipas - jo filmavimas užtruko daugiau nei tris savaites. “Manau, kad kito tokio klipo Lietuvoje niekas nesugebės padaryti, - teigė klipo sce naristas. - Vien montažui buvo išleis ta apie 10 tūkstančių litų. Šį grandio zinį ir labai brangiai kainuojantį dar bą buvo įmanoma atlikti tik todėl, kad VRS remia Andriaus Mamontovo al bumą ir, be to, turi geriausiai Lietu voje įrengtą montažinę”. Naujausio Andriaus Mamontovo vaizdo klipo filmavimo grupei am žiaus pradžios “Chevrolet” automo bilį paskolino restoranas “Marceliukės klėtis”. “Šiaip automobilis, nors ir tikras griozdas, iš tikrųjų yra pui kus, bet jį vairuojant atrodė, lyg va žiuočiau sunkvežimiu”, - pasakoja Andrius, kuris šį sykį absoliučiai ne sikišo į vaizdo klipo kūrimą. Viena iš vaizdo klipo “Mono arba stereo” idė jų - parodyti žiūrovams kažką jau ma tyto, pavyzdžiui, klipe šmėkšteli Mar tynas Starkus, švelniai pasišaipoma iš teletabių, galima pamatyti tą patį kambarį, kuriame grupė ZAS filma vo vieną savo klipų. Užsienyje jau įprasta išleidžiant garsių atlikėjų albumus kompaktiniuo se diskuose patalpinti kokį nors kom piuterinį žaidimą ar programą. Pirmą kartą Lietuvoje tokiu originaliu būdų buvo pamaloninti Andriaus gerbėjai. Mini albumas pasirodė garso kasete
Dėmesio, konkursas! Leidybinė firma “Koja Records” ir laikraštis “Universitas Vilnen sis” skelbia konkursą muzikos mėgėjams.
Ar žinote, KUR ĮVYKO ANDRIAUS MAMONTOVO SPAUDOS KONFERENCIJA MINI ALBUMO “MONO ARBA STEREO” IŠLEIDIMO PROGA? Atsakymus iki rugsėjo 24 d. siųskite arba neškite į “Universitas Vilnensis” redakciją: VU Centriniai rūmai (Universiteto 3), 16 kabi netas (šalia Archyvo), tel. 68 70 89. Atsakymuose būtinai nurodykite savo vardą, pavardę, fakultetą, kursą, adresą ir telefoną.
3 konkurso laimėtojai, ištraukti burtų keliu, bus apdovanoti “Koja Re cords” įsteigtais prizais - Andriaus Mamontovo mini albumo kasetėmis. Paskubėkite!
Nuotr. Modesto Ežerskio ir išplėstų galimybių kompaktiniu dis ku, vadinamu “CD Extra” - jame yra specialiai albumo išleidimo proga su kurta kompiuterinė ekrano užsklan da (angį, screen saver). Neseniai įvykusį saulės užtemimą Andrius stebėjo Kopenhagoje, kur šis šviesos šaltinis buvo kiek daugiau už temęs nei Lietuvoje - “Danijos gy ventojai dėl šio įvykio labai iš proto nesikraustė”. Į Kopenhagą Andrius atvyko ne šiaip sau, o dalyvauti teat rų festivalyje. “Hamletui” danų spau da skyrė labai daug dėmesio, o pa grindinis spektaklio veikėjas puošė net kelių stambiausių šalies laikraš čių pirmuosius puslapius. Vilniuje “Hamletas” bus rodomas rugsėjo 18 d. "Bombonešio" informacija
1999 09 06
Universitas Vilnensis
24 Senate
Dėl studentų apgyvendinimo
Šiemet studen tai bendrabučiuose bus apgyvendi nami pagal tokius kriterijus: pirme nybė teikiama socialiai remtiniems studentams (t. y. našlaičiams, stu dentams be vieno maitintojo, tiems, kurių tėvai bedarbiai arba pensinin
kai), antroje vietoje - valstybės fi nansuojami studentai, toliau - Lie tuvos pakraščiuose gyvenantys stu dentai.
Dėl stipendijų ir pašalpų pirmakursiams Stipendijos ir pašalpos pirmojo kur so studentams šiemet bus išmokėtos iš karto už du mėnesius spalio mėnesį. Jos pervedamos į Vilniaus banko mokėji
Tarptautinių ryšių skyrius informuoja
mo korteles. Kortelės VU studentams išduodamos nemokamai.
Dėl naujų studijų programų Fakultetai, norintys 2000 metais už registruoti naujas studijų programas, turi iki rugsėjo 15 d. pateikti Studijų skyriui šių programų projektus. "U.V" inform.
INFOR IT-2L 1999 08 30
PAVADINIMAS: Italijos Nacionalinės Mokslinių Tyrimų Tarybos stipendijos TRUKMĖ: 6 mėnesiai KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Rytų Europos šalių mokslininkams konkursas 33 stipendijoms gauti (vienam
mėnesiui skiriama 2.500.000 ITL) STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Matematika, Fizika, Chemija, Biologija ir Medicina, Geolo gija ir Minerologija, Žemės ūkis, Inžinerija ir Architektūra, Istorija, Filosofija, Filologija, Teisė ir Politikos mokslai, Ekonomika, Sociologija, Statistika, Technologija ir Inovacijos, Informatikos technologija, Gamtos apsaugos technolo gija, Biotechnologija ir Molekulinė biologija bei kt. KREIPIMOSI TERMINAI: Dokumentus pateikti iki 1999 m. spalio 8 d. Italijos Mokslinių Tyrimų Tarybai adresu: CONSIGLIO NAZIONALE DELLE RICERCHE Dipqrtimento dėl Personale Rep.II, Concorsi e Borse di Studio P.le Aldo Moro, 7-00185-Roma REIKALAVIMAI: Aukštojo mokslo diplomas PAPILDOMA INFORMACIJA: Smulkesnės informacijos ir anketų formų (italų arba anglų kalbomis) galima tei rautis: VU Tarptautinių ryšių skyriuje pas R.Masiulienę, tel. 68 70 48 arba Internete: http:llwww.dcag.cnr.it/borsel21932.htm
Universiteto darbuotojų dėmesiui! Jeigu jus vargina sveikatos sutrikimai, bloga nuotaika, esate pavargęs - maloniai kviečiame į VU sanatorinį profilakto riumą. Jūsų laukia malonus personalas ir procedūros: •♦■Masažas -♦■Fizioterapija
+Vandens procedūros +Kineziterapija
Už jas mokėsite tik 100 Lt. Jei pageidausite, galima at likti papildomas procedūras pagal kainas, patvirtintas svei katos ministro 1996 03 21 įsakymu Nr. 164 (kainynas Nr. II - 6-1) ir 1996 03 21 įsakymu Nr. 178 (kainynas Nr. 11-962). Kartu pataisyti sveikatą progą turi ir jūsų šeimos na riai. Jiems kelialapio kaina 120 Lt. VU darbuotojai, atvy kę kartu su šeimos nariais, gaus nuolaidą.
Vilniaus universitetui — 42C Kviečiame į sporto ir meno šventę Rugsėjo 16 d. 14 vai. visus kviečiame į Universiteto sporto ir meno šventę. Gros VU pučiamųjų orkestras, bigbendas, folklorinis ansamblis “Ratilio”, pasirodys Universiteto meninės gimnastikos, sportinės aerobikos bei ritminės gimnastikos grupių studentės.
Vyks parodomosios merginų ir vaikinų kūno kultūros pratybos, imtininkų
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 3000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana Binkauskienė
ir sportinės gimnastikos pasirodymai, estafečių 4x 100 m bėgimas, 420 m bėgimas.
Taip pat bus konkursų ir atrakcionų,
futbolo žaidimas surištais žaidėjais, tinklinio žaidimas be tinklo, dvipūdės kilnojimas, virvės traukimas, baudų ir tritaškių metimas, fakultetų pasirodymai. Kūno kultūros ir Kultūros centrai