V7s// šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Ei
1968 m. balandžio mėn. 17 d. nuo 1950 m. TREČIADIENIS* KAINA 2 KAP.
• PO ILGESNES pertrau kos vėl įvyko Universiteto femiotikos būrelio susirinkiįas. Apie struktūralizmo iroblemas literatūroje kalbėjo lest. Tomas Venclova. S. STEPULSKIS I 9 PRAĖJUSĮ penktadienį ■niversiteto kavinėj e mūsų Interklubo nariai susitiko su Karšuvos Meno akademijos s udentais. Svečiams labai patiko mūs) kavinė ir interklubiečių j aišingumas. A. DARGUNAS
4
A
žymiausiais geologais — Vilniaus Universiteto auklėtiniais. Geologo dienos išvakarėse nemažas studentų ir dės tytojų būrys susirinko pažy mėti žymaus goelogo, mine ralogo, chemiko, Sant-Jago universiteto rektoriaus prof. Igno Domeikos atminimą. Apie I. Domeikos gyvenimą ir veiklą kalbėjo doc. C. Ku daba, o apie I. Domeikos amžininkus ir jo veiklą 1831 m. sukilime papasakojo prof. Z. Žemaitis. G. JUOZAPAVIČIUS
9
KAIP pasiekti, kad stu dentai įsisavintų dėstomą me džiagą? Si problema seniai jaudina dėstytojus. Štai ir praėjusį ketvirtadienį įvyko bendra Fizikos ir Matemati kos ir mechanikos fakultetų konferencija paskaitų skaity mo metodikos klausimais. Jo je dalyvavo ir pasisakė prof. dr. P. Slavėnas, prof. dr. A. Jucys, vyr. dėst. P. Rumšas ir kt. A. DAUGIRDAS Panašaus pobūdžio konfeSlAIS metais geologijos rencija įvyko ir Chemijos fa bi relis savo darbo planuose kultete. ni matė plačiau susipažinti su Musų inf. UŽK—Universiteto žurn<ilistų klubas pradėjo ’ ‘ > savo veiklą.... Į pirmąjį ... sus susitikimą ativyko rašytojas Juozas Bal tuisis. Jis kalbėjo apie mūsų Ii eratūros vystymosi kelius. Klubas jau buvo pasikvie tęs ir rašytoją Juozą Požėrą, kuris pasakojo apie savo ke liones šalies Šiaurėje — To limuosiuose Rytuose.
9
Gerb. prof. S. Jankauskai! Viso Universiteto kolektyvo vardu nuoširdžiai sveikina me Jus garbingo 70 metų jubiliejaus proga. Jūsų turiningas gyvenimas yra įkvepiantis pavyzdys jau najai kartai, kaip mylėti savąjį kraštą, tarnauti liaudžiai ir kovoti už komunizmo idealus. Visa Jūsų mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla susijus su Kauno ir Vilniaus Universitetais, kur Jūs paren gėte ir išleidote į gyvenimą tūkstančius aukštos kvalifika cijos specialistų, kurie visada prisimins Jus, kaip didelės erudicijos žmogų, nuoširdų vyresnį bičiulį ir mokytoją. Ypač dideli Jūsų nuopelnai ir Vilniaus Universiteto atkū rimo darbe, kurio Jūs ėmėtės, dar tebesmilksiant Vilniaus miestui. Apie du dešimtmečius eidamas atsakingas prorek toriaus mokymo ir mokslo reikalams pareigas, Jūs nuošir džiai rūpinotės visais gyvybiniais Universiteto reikalais, kūrybingai sprendėte mokymo ir mokslo problemas. Apie Jūsų nuopelnus respublikos mokslui ir kultūrai iš kalbingai byloja aukšti Partijos ir Tarybinės vyriausybės apdovanojimai. Jums buvo suteiktas LTSR Nusipelniusio mokslo veikėjo vardas, Jūs apdovanotas dviem Darbo Raudonosios Vėliavos ordinais, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare", LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. > Gerbiamas Jubiliate! Garbingo jubiliejaus proga linkime Jums, kad ateinantys metai būtų ilgi, šviesūs ir kūrybingi. REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS PROFSĄJUNGOS VIETOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiititiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiititiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiuiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii*.
UNIVERSITETO TURISTŲ
/
IZI I IDI II __ 1H I KLUBUI 10 AACTI METŲ Juos sutiksi visur: ir Lietuvos keliuose, ir Kaukaze, ir Sibire, [ir Kamčiatkoje. .. Mūsų nenuoramos turistai, neperdedant gali ma sakyti, — išvaikščiojo visą Tarybų šalį. Laimingas tas, kas patyrė turistinio žygio nuovargį, dainavo lietuvišką dainą kažkur Kaukaze. Šito neužmirši. Niekada. Siame numeryje pasakojame apie tuos, kurie kiekvieną laisvą dieną, užsidėję kuprines, eina dar kartą patirti sunkaus turisti nio žygio nuovargio, kurie vis nori dar kažką surasti, dar kažką sužinoti.
UNIVERSITETO
SiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiKtiiiinnf
2 PSL.
v*^^%^*^*^*^*^*--*^*^*
10 metų su turistiška kuprine Lygiai prieš dešimt metų, tokį pat saulėtą pavasarį, iš augusi Universiteto keliaunin kų šeima nutarė susiburti į atskirą kolektyvą. Tuomet ir kilo mintis įkurti pirmą res publikoje turistų klubą. Ne trukus klubo įsteigimas buvo pripažintas respublikinėje tu rizmo federacijoje. Margaspalvėm studentiš kom kepurėm pasipuošę keli šimtai studentų vilnijo 1958 metų balandžio 19 dieną į Žydiškes. Didžiulio turistinio laužo liepsnų nušviesti, jie dalijosi žiemos kelionių įspū džiais, vasaros planais. „Būtų gražu, kad tokie susitikimai virstų tradicija..— 1958 m. balandžio 24 d. „Tarybinio studento" numeryje rašė ak tyvi turistė Regina Samulevičiūtė. Ir jos norai išsipildė. Neringos kopos ir Ignali
TARYBINIS STUDENTAS
nos ežerų vėrinys. Medvėga lis ir Dzūkijos pušynėliai... Tur būt, nėra tokio gimtojo kraš to lopelio, kurio nebūtų kirtę Universiteto turistų maršrutai. Per šiuos dešimt metų mū sų turistų laužai degė Kar patuose ir Sajanuose, Užbaikalėje ir Kaukaze; mūsų stu dentų ir dėstytojų palapinės bolavo Altajuje ir Kamčatkos vulkanų papėdėje, Kryme ir tundrose, ne kartą slidės pa liko vėžes Karelijoje, Koloje, Karpatuose, Urale. Daugiau kaip 1600 studentų atliko beveik 200 daugiadienių ke lionių. Universiteto turistų klubas visada stengėsi, kad kelionės būtų turiningos, duo tų naudos ne tik jų daly viams, bet ir visuomenei. Mūsų turistų grupės su dide liu malonumu dalyvaudavo Gamtos apsaugos komiteto, Kraštotyros draugijos, įvairių ūkinių organizacijų rengia mose priemonėse, ne kartą vykdė šių organizacijų užduo tis. Mūsų turistai, o ypač me dikai, ne kartą suteikė pirmą ją pagalbą arba aprūpino vaistais atskirų Lietuvos vie tovių, o taip pat Kolos, Uralo, Sajanų, Tian-Sanio ir kitų šalies rajonų gyventojus. Daugelis daugiadienių ke lionių turėjo konkretų tikslą.
1968 m. balandžio 17 d.
Mūsų turistai praėjo 16 Lie Universiteto komandos. Beje, tuviškosios Raudonosios Vė šio sąskrydžio organizatoriais liavos ordino Klaipėdos divi buvo Universiteto auklėtiniai. zijos kovų keliais, tarybinių Pagaliau 1959—60 metais partizanų kovų vietomis, le- Universiteto auklėtinių inicia gendarinės Čiapajevo divizijos tyva buvo sukurtas lietuviš kovų vietomis. Ne kartą lan kas autostopas, kurį VLKJS kyta įžymių žmonių kovų, CK pripažino geriausiu šaly darbo ir gyvenimo vietos, je. stambiausios respublikos ir Tačiau naujovių galimybės šalies gamyklos, šachtos, mu neišsemiamos, kaip negali ziejai. Mūsų turistų grupė bu būti išsemtas šaltinio vanduo. vo pripažinta nugalėtoja res Vienus turizmo sąjūdžio orga publikiniame „Tėvų kovų šlo nizatorius pakeičia kiti, o vės" sąskrydyje, o po to at pastariesiems į talką ateina stovavo mūsų respublikai nauji. Mūsų Universiteto tu visasąjunginiame sąskrydyje ristų klube išaugo daug gabių Maskvoje. organizatorių, kurie įnešė ir Universiteto turistų klubo įneša nemažą indėlį į Vil aktyvas buvo daugelio naujų niaus miesto ir respublikos turistinių priemonių iniciato turistinį sąjūdį. Jų tarpe V. riumi respublikoje. Čia kilo Aliulytė, V. Baltrūnas, A. J. mintis ir buvo paruoštas pir Dembinskas,, V. Gobis, masis geriausių respublikos Janušauskaitė, D. Čepaitė, V. turistinių kolektyvų konkur Jasinskaitė, S. Karpinskas, sas 1961/61 metais. Pirmiausia R. Krupickas, J. Paršeliūnas, ši priemonė buvo išbandyta I. Sadlauskaitė, T. Šidiškis, B. Universitete 1960/61 mokslo Vainytė, D. Vaišnytė, E. Vaimetais. Mūsų aktyvas suruo tukaitytė, S. Timonovas ir šė puikią respublikinę prie daugelis kitų. monę „Turistinis pavasaris Suprantama, dar ne viskas septynmečio keliais". Mūsuo padaryta, kad turizmas taptų se gimė mintis organizuoti žiemos keliones „Snieguolė", geriausiu poilsiui ir geriausia o įgyvendino ją Vilniaus tu mūsų Tėvynės pažinimo prie ristų klubas. mone studentų tarpe. Tačiau Respublikos turizmo pirme tie, kurių maršrutai skersai ir nybių medalius puošia trum išilgai išraižė Lietuvą ir Ta pas ir išraiškingas šūkis: „Ke liauk, pažink, nenurimk". Jis rybų Sąjungos platybes, nie gimė Universitete. Su šiuo kada nesiskundžia sveikata ir šūkiu į I respublikinį aukštų žino, kuo gyvena šalis. jų mokyklų studentų sąskry V. JANUSKIS dį prie Strėvos atžygiavo
Jeigu tu turistas...
Pirmojo Universiteto turistų sąskrydžio atidarymas.
Balandžio 6-sios popietę į seną Dzūkijos kampelį Butri monis iš įvairių Lietuvos kraštų į VI tradicinį aukštųjų m-lų turistų sąskrydį rinkosi „traperiai“. Jų nebaidė nei įkyrokas pavasario lietus, nei po kojomis žliuqsinčios balos. Savo atstovus į sąskrydį at siuntė KPI, VVU, KPIVF, KMI, VDI, Kauno klubai „Pluoštas“ ir „Sakalas“, Utenos trikotažo fabrikas, Vilniaus raj. Mari jampolės vid. m-la. Čia svečių jau laukė. Kultūros namų salė pilnutėlė: žmonės susi rinko pasiklausyti koncerto. Salėje skamba Veros Janulevičiūtės atliekamos lietuvių liaudies dainos „Ėsk, karvu te“, „Kur tas šaltinėlis“, „Nu davė močiutė“. Dainas pakei čia intermedijos, skamba Do nelaičio, S. Nėries, J. Marcin kevičiaus posmai. Liaudišką programėlę paįvairina vienas kitas turistiškas numeris. O „Augo girioj ąžuolėlis“ dai nuojame kartu su visa sale. Toliau įvairus rateliai, liau dies žaidimai. Vakarą užbaigiam besiginčydami. „Turis to“ sąvoka labai išsiplėtė. Tu ristai dabar visi: ir tie, kurie, nebodami darganų, šalčio, klampoja Čepkelių pelkėmis, vos pajudėjus pirmiesiems ledams, baidarėmis vagoja musų upių perlą — Merkio baseiną, ir glostąs savo pil vuką „Volgos“ savininkas, valandėlei ištrūkęs į užmies čio tylą, ir autostopu „bal
suojanti“ tetulė su krepšiu I kiaušinių. Ar ne per daug j „garbės“ mūsų vardui sutei kia tokių ir į juos panašių „turistų“ padegti miškai, pri šiukšlintos pievos, aplaužyti I medžiai. Mes visų pirma savo kojų šeimininkai, mylin-, I tys Lietuvos žemę. Ir mesi 1 nenorime priklausyti tų „ke ; liaujančių“ snobų kategorijai.į O kaip mums pasivadinti:', keliukais, žyguliais ar žygei viais, dėl to mes ir ginčija mės. Rytojaus dieną mūsų laukė 1 susitikimai su liaudies daini ninkais, koncertas Kaniūkuo se. Ypač susidomėję klausė mės Vinco Mikonio pasakoji mo apie buržuazinės Lenki jos metais čia veikusias lie- I tuviškas skaityklas, lietuvišką' J mokyklą, karo metais čia j siautėjusį balitalenkių terorą 70-metė Marija Kisieliauskie-. nė gražia dzūkiška tarme dainavo retai kam iš mūsų ■ iki tolei girdėtas liaudies dai- . r.as. Tik „Oi, žiba žiburėlis“ 1 dainavome kartu. Nemažiau I įdomus susitikimas buvo ir l Kaniūkuose šu šimtamečiu J liaudies dainininku Gikėnu. Ir visur, kur tik užsukda I vom, buvom laukiami svečiai, i Už nuneštą dainą, eilėraščio | posmą, šmaikščią intermediją! 1 susilaukėm vok/os padėkos. kokia mūsuose retai teapdo vanojami net geriausi savi- j veldiniai kolektyvai. O. BALIUKAITEĮ I
1968 m. balandžio 17 d.
TARYBINIS STUDENTAS
GIMTINĖS KLONIAIS I i
J 5 ų i-
’ s
Nerasi Lietuvoje kampelio, kuriame nebūtų skambėjusi Universiteto turistų daina. Kurios gi vietovės populiariausios mūsų turistų tarpe? Visada buvo gausiai lankomi Verkiai — Žalieji ežerai, Tra kų — Žydiškių apylinkės. Per visus 10 metų tik vienas žygio rajonas — Paneriai iki Lazdėnų — išlaikė populiaru mą. Jeigu prieš 8—10 metų Universiteto turistai labiau siai mėgo keliauti artimesnė mis Vilniaus apylinkėmis (iki 30 km spinduliu nuo Vil niaus), tai vėliau savaitgalio žygių geografija labai išsiplė tė. Pastaruoju metu ryškėja tendencija keliauti po toli mesnes Vilniaus apylinkes. Per eilę metų Universitete susiformavo daug tradicinių žygių. Tai, visų pirma, daugiadie niai žygiai gegužės ir lapkri čio švenčių dienomis. Ypač masiniai būna pirmieji. Ir ne nuostabu, — atbundanti pa vasario gamta viliote vilioja po ilgo žiemos apsnūdimo stu dentus į žygį. Tik įsteigus klubą, 1958. V. 1—3, buvo surengti net 3 šventiniai žygiai. Įdomų žygį į Kernavę atliko 6 žmonių ?rupė, kuriai vadovavo IFF studentas, dabar Lietuvių kal ios ir literatūros instituto nokslinis bendradarbis Kazys iigminas. 1959 metais kartu su Kauįo turistais dalyvauta šventiname žygyje Naručio apyinkėse. Nuo 1960 metų gejužės 1 d. Universiteto turisai ir alpinistai eilę metų dayvavo tradiciniame žygyje į llinkalnį (Latvijos TSR).
Nuo 1961 metų tapo tradicija gegužės švenčių pėsčiųjų žygį rengti į Pietų Dzūkiją, kur pavasaris anksčiausiai ateina. Gegužės švenčių žygių apogė jus buvo 1962 m., kai beveik 100 studentų keliavo dvira čiais, valtimis ir pėsčiomis. Nuo tada tapo tradicija orga nizuoti šventinius žygius val timis Ignalinos ežerais. O nuo 1963 metų per kiekvienas ge gužės šventes plaukia mūsų baidarininkai Ūlos upe. 1958 m. lapkričio 7—10 d. d. 5 žmonių grupė, vadovau jama GF III k. studentės N. Narbutaitės (dabar Vilniaus turistų klubo pirmininkė) at liko pirmąjį lapkričio švenčių žygį maršrutu Vilnius—Medi ninkai — Ašmena—Krėva — Smurgonys. Nuo tada lapkri čio švenčių žygiai rengiami ir po broliškas Baltarusijos ir Latvijos respublikas. Nuo 1962 m. kasmet pirmas poatostoginis slidžių žygis organizuojamas į „Velnio duobę", kur krikštijami pir makursiai. 1958. IV. 19—20 d. d. UTK iniciatyva Žydiškėse įvyko pirmasis oficialus LTSR aukš tųjų mokyklų turistų susitiki mas, kuriame dalyvavo dau giau kaip 200 turistų. Ir vė liau tokie susitikimai tapo tradicija: 1961. III. 16—17 d. d. — Paparčiuose, 1962. IV. 14—15 d. d. — Čiobiškyje, kur, beje, dalyvavo visų VVU fakultetų turistinės gru pės. Šiais metais panašus su sitikimas numatomas Butri monyse. Tradicija tapo ir Naujųjų Metų sutikimas žy gyje, Rūdninkų girios parti zanų žeminėse. Nuo 1959 me
3 PSL.
tų organizuojami žygiai „75 km pavasarį", o nuo 1963 me tų — „Turistinis pavasaris j septynmečio keliais". Daugiau Stūgauja pavasarinis kaip 400 studentų apdovanoti E = vėjas, ošia senoji qiria. nuo 1963 metų rengiamos = Ošia ir pasakoja. Porina „Snieguolės" akcijos ženkle = ji apie aukštaičių kraštą, liais. UTK per savo veiklos E apie jo žmones, apie praeltį, pasakoja savo piliadešimtmetį surengė 1002 išei = E kalniais ir pilkapiais, jau gines dienos žygius, kuriuose E pušimis apžėlusiais, pasadalyvavo daugiau kaip 3500 E koja savo Šimtamečiais = ąžuolais ir pėduotais akstudentų ir dėstytojų. = menimis, seniai visų pa= O mes nesupranPastarųjų metų žygių skai E mirštais. tam, o mes kurtus savo čiaus padidėjimas aiškinamas E žemės kalbai! Nestovėtutuo, jog dabar išeiginės die E me čia, prie „kurono“, jei E nebūtų apie šį pilkapį nos žygiai rengiami ištisus — Daunorių žmometus. Be bendrų viso Uni = pasakoję nės. Dauq ko nežinome, versiteto mastu rengiamų žy = ir iš vis nieko nežinotugių, atsirado daug iniciatyvi = me, jei ne senieji kaimo = žmonės, pamiškių gyvennių grupių visuose fakultetuo E tojai, Tauragnu žemės ause (išskyrus TF), o Gamtos E gintiniai. Galima eiti ir fakultete beveik kiekviena = pasibelsti pirkioti ir nežinoti, kad šioje troboje akademinė grupė rengia savo = E dvi audėjos pluša. Viežygius. Ne veltui gamtininkai = na jų sėdi prie staklejau nuo 1964 metų masiš = liių, kita, ligi alkūnių sukiausiai keliauja ir laimi pir E merkusi rankas į kibirą, E dažo siulus. O aplink zu mas vietas. Prie aktyviausių is ja du vaikiukai, . skruosUTK žygių organizatorių no E tus ir panoses išsiteplioję E rėtųsi priskirti E. Dambrauską raudonais dažais. Praveriamos spintos durys ir (IFF), P. Bluzmą (GF), S. Kar- E E rodomi audiniai. Kiek pinską (MMF), J. Paršeliūną = spalvų, kiek raštų! Ir dro(MMF), dėstytoją G. Dienį = binių, ir vilnonių. Tai vis šauniosios Stasės Augutie(ChF), I. Čepaitę (MF), A. = E nės darbas, jos kūryba. Dembinską (MF), R. Matulį E Ir netolimame Šeimaties (IFF), buvusį FF dekaną do = kaime užklupom bevercentą J. Viščaką, I. Sadlaus- E piančią gelsvų vilnų kuodelj ant „kalvarato“ Tekkaitę (ChF), E. Vaitukaitytę ~ = lę Rubikienę. O „kalvara(MMF), B. Vaičiulį (MMF), R. E tą“, pasirodo, padarė pats Krupicką, V. Baltrūną (GF), E namu šeimininkas Antanas E Rubikis. Jis daro ir audiA. Buitkų (GF), L. Gajauską E mo stakleles, ir varstotus, (GF), V. Tarutį (EF), V. Kučą E ir baldus, ir kraitines ir ..abrūsni(MMF) ir eilę kitų. Tai jų = skrynias. kus“. . . Visus buityje reidėka metai iš metų augo, stip = = kalingus daiktus ir įranrėjo Universiteto turistų šei = kius jis moka išdrožti iš ma, buvo įsisavinami nauji E medžio, iš mūsų senųjų žygių rajonai. Praslinkus 10 E girių medžio. Niekur nesiE mokės, Antanas Rubikis, metų po pirmo UTK žygio, E prisikrovęs krūvas knygų matyti, jog silpniausia mūsų E apie radiotechniką, monvieta yra žygių tikslingumas. E tuoja ir taiso imtuvus, televizorių. Pasirodo, su Džiugu, jog pastaruoju metu = = technika senukas susidur užmegzti ryšiai su kraštoty si davo ir anksčiau. Kadaise ros, gamtos, vandenų ir pa E Tauragnuose už 13 litų = pirko 200 metu senumo minklų apsaugos organizaci E sugedusį laikrodį. Pridėjo jomis žada Universiteto tu E naują švytuoklę, sureguristams daug įdomių ir vi E liavo smėliu pripildomą = svarsti, dar kažką. . . ir suomenei naudingų žygių.
ŠALTINIAI
T. ŠIDIŠKIS
j-
:ė
aėi-
e:ą ia ą. eie m lį s iu ir iu aai. .i o M >s. lo/!•
Turistai....
M. KURAIČIO nuotr.
= = E E = E E E = = E = = E E E = = = = = = E E E = E E E E E E
štai tiksi dabar ant sienos— Ot jei dabar jaunas buč, būč inžinierium, technika mokyčiaus. . . Tai tik keliu žmonių be galo trumpučiai aprašymai. žmonių, kurie buvo sutikti paprastame turistiniame žygyje. Jau pavasaris. Tuoj apdžius laukai ir geliai, prasidės naujas turistinis sezonas. Tai norisi visus krašto mylėtojus, visus turistus pakviesti prisidėti prie kraštotyrinio darbo. Jei jau eini pro seną malūną, tai sužinok kas, kada ir kodėli jį pastatė, jei eini per kaimą, užkalbink jo žmogų, sužinok, kas įdomaus ir brangaus yra apylinkėse. Aprašyk, nufotografuok, nuplėški. Jei pastebėjai ka nors įdomaus ar, atvirkščiai, pyktį sukeliančio, pranešk artimiausiam kraštotyros būreliui, rajono muziejui, pagaliau, respublikinei kraštotyros draugijai.
E
B. VAINIŪNAS
4 PSL-
k'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*^*-*'*
TARYBINIS STUDENTAS
«/*'*/*/*/•/*<*'« 1963 m. balandžio 17 d.
MUSŲ ŠVE NTĖS Pati didžiausia ir džiaugs mingiausia šventė — Universiteto turistų pavasario są skrydžiai. Jie vyksta kasmet nuo 1959 metų. Dar nė karto nebuvo sulaužyta ši graži tra dicija. Koks bebūtų oras, kiek darbų bespaustų prieš sesiją, bet kasmet, margaspalvių skelbimų pakviesti, visi sku ba į atgyjančią gamtą. Vietos sąskrydžiams paren kamos netoli Vilniaus. Jos la bai gražios, būtinai prie van dens ir miško, kur būtų didelė aikštė palapinių miesteliui ir renginiams. Tai padeda stu dentams pažinti Vilniaus apy linkes. Sąskrydžiai vyko Ne ries, Merkio, Bražuolos pa krantėse, prie Želvos, Akme nos, Ilgio, Topelio ežerų ir kitur. Paskirtą dieną priemiesti niai traukiniai veža turistus, apsikrovusius kuprinėmis,
puodais ir palapinėmis. Abe jingų veidų nėra — visi šyp sosi, dainuoja. Dažnai vieno fakulteto studentai važiuoja kartu, pasidabinę šūkiais, vė liavomis. Išlipus iš traukinio, papras tai, dar reikia eiti keletą kilo metrų pėsčiomis iki stovyklos, kur atvykusius pasitinka „etatinis" komendantas A. Dembinskas. Pirmoji sąskrydžio diena būna pati įspūdingiausia. La bai malonu, kai atvyksta vis daugiau ir daugiau turistų. Susirenka 400—800 žmonių. Sąskrydžiuose dalyvauja labai daug svečių iš kitų aukštųjų mokyklų. Pastovūs Universite to turistų draugai yra KPI, KMI, ŽUA, KKI, Kultūrosšvietimo technikumo, Vienuo lio vdurinės mokyklos turis tai. O j III sąskrydį, vykusį prie Želvos ežero buvo su
„Amfibija" atvykę net Rygos Politechnikos instituto turis tai, o taip pat Lvovo studen tai. Visiems susirinkus, praside da tikroji šventė — dalyvių paradas. Atidarymo ceremo nialas vyksta prie aukuro ar ba laužo. Pirmieji raportuoja svečiai, po jų — fakultetų atstovai. Visada gausu studen tų iš Chemijos, Gamtos, Ma tematikos ir mechanikos fa kultetų. Per visus 10 metų šie fakultetai buvo pagrindiniai varžovai kovoje dėl Universi teto turistų klubo taurės. Ma žai atstovaujama iki šiol buvo Teisės, Ekonomikos, Istorijos ir filologijos fakultetams. Gal sekantį dešimtmetį jėgos pa sikeis? Po atidarymo prasideda varžybos — kas parodys įdo mesnę, turistiškesnę progra mą. Dalyvauja ir svečiai.
Po privalomosios programos nuaidi dainos, prasideda šo kiai, įspūdžių pasakojimai Apie vidurnaktį stovykla nutyla. Rytojaus dieną — jau visai kita nuotaika. Buvę draugai prie laužo tampa var žovais kliūčių ruožo ir orien tavimosi varžybose. O prie vienos palapinės sekretoriatas, nuolatos vado vaujamas N. Narbutaitės, ri kiuoja orientacininkus. Tuoj užvirs „punktų medžioklė". Dažnai maršrutai būna res publikinio lygio, nes Univer sitete yra daug stiprių orien tacininkų. O maršrutus ruo šia K. Monstvilas, J. Vaitkus, S. Timonovas, J. Paršeliūnas, G. Juška ir „amžinas" vyr teisėjas V. Januškis. Ir vėl susirenka turistai j aikštę. Sį kartą — uždarymui Visi nekantrauja — kam ati teks taurė? Ji pabuvojo dai ne visų fakultetų rankose, nei tie, kurie ją užkariauja, leng vai jos neatiduoda. Ją turėj< Medicinos, Fizikos, Chemijoi ir Gamtos fakultetai. Nugalė tojai nuleidžia vėliavą, ir tu ristai palieka stovyklą. Lyg i pavargę, bet akys žiba, širdy se šilta nuo susitikimų, dainių tyro oro, sportinio azarto. I. DEMBINSKIEN TURIZMO ŽYMŪNAI 1. V. Januškis — GF Sporto meistrai 2. J. Vaitkus — IFF Kandidatai J sporto meistrus 1. S. Timonovas — fizi nio auklėjimo katedra I atskyris 1. B. Vainytė — ChF 2. E. Vaitukaitytė — MMF 3. V. Jasinskaitė — ChF 4. G. Cižauskaitė —j MMF II atskyrį turi 44 žmo nės, trečią atskyrį — 172.
„Laurencija" prie laužo.
0
1966 metais Universiteto turistų grupė, vadovaujama R. Krupicko, atliko daugia dienę kelionę nuo Saulių iki Usėnų 16 Lietuviškosios divi zijos kovų keliais. Maršrutas, kurį paruošti padėjo buvęs kovų dalyvis, o dabar Uni versiteto dėstytojas papulki ninkis V. Ragauskas, respub likiniame sąskrydyje buvo pripažintas geriausiu. • 20 Universiteto turistų 1968 metus sutiko Rūdninkų girios partizanų žeminėse. • 1962 m. rugplūčio 20— 21 d. d. Universiteto turistų grupė, vadovaujama V. Januškio, Prževalsko miesto DŽDT Vykdomojo komiteto prašymu užkopė į dvi bevar des 4300 ir 4150 metrų aukš-
Žygių čio viršūnes Terskij-Ala-Tau Tian-Šanyje ir įtvirtino mar murines lentas su užrašais „Vostok-3" ir „Vostok-4", įamžinančias prieš keletą die nų atliktą kosmonautų Popovičiaus ir Nikolajevo žygdar bį. ® 1963, 1964, 1966, 1968 m. m. Universiteto turistų grupė atliko daugiadienes ke liones legendarinės Čiapajevo divizijos kovų keliais.
Q
1967 m. Universiteto tu ristų grupė, vadovaujama S. Timonovo, Priepoliarinio Ura lo miškatundrėje aptiko žmo-
aidai gaus pėdsakus ir iš tikros mir ties išgelbėjo sušalusį pilietį. ® Universiteto turistų gru pės vadovaujamos A. Dembinsko, V. Januškio, J. Vait kaus ir kt. suteikė pirmąją medicininę pagalbą S. Uralo, Kolos, Tian-Šanio, Sajanų ir kt. rajonų gyventojams. „Brangus draugai, prieš kelias dienas į mūsų klubą susirinko daugiau kaip 150 darbininkų, tarnautojų, namų šeimininkių. Jie atėjo susi tikti su Tarybų Lietuvos tu ristais, keliaujančiais užpoliarės tundroje. Su įdomumu ir dideliu dė
mesiu susirinkusieji išklaus* drg. Januškio paskaitos ap tarybinį Pabaltijį, žiūrėjo Ii tuvių turistų meninę progr mą... Mes sužinojome, ka tai buvo Vilniaus Valstybin V. Kapsuko universiteto st: dentų grupė. Todėl per Jrilaikraštį norime dar kartą p dėkoti tiems šauniems stipriems jaunuoliams... E. Mitrofanova. Murma r: ko srities Kolos rajono P J duno gyvenvietės klubo ved I ja („Tarybinis studentai 1961 m. vasario 18 d.). Universiteto turistų gnl pės pabuvojo geležies, nitai lio, gintaro, volframo, anglie į apatitų, sieros, druskų, kalt I krištolo ir daugelio kitų m I džiagų iškasenų kasyklos naftos verslovėse.
9
19G8 m. balandžio 17 d.
TARYBINIS STUDENTAS
5 P S L.
KELIAUJAME... .. .NUO BALTIJOS IKI KAMČIATKOS Mūsų archyvuose seniau sios žinios apie daugiadienes keliones siekia... 1955 metus. Tada J. Stonio vadovaujama 15 žmonių grupė atliko 210 km kelionę per Žemaitiją ir Kuršių Neriją. 1956 m. K. Šimkaus grupė atliko kelionę po Kaukazą. Po to daugiadie nių kelionių skaičius kasmet sparčiai augo. 1956 m. užre
.. .VALTIMIS Pirmieji kolumbai pakėlė irklus 1959 m. Tai T. Jan kausko vadovaujama penkiu kė. Po šios grupės buvo kitos. Joms vadovavo T. Šidiškis, R. Digrys, R. Kruplckas, G. Su bačius ir eilė kitų. Per 10 me tų praplaukta 15 pirmos kate gorijos maršrutų, penki — antros. Viso daugiau 3000 km. Jau išnarstyti Siesartis ir Virinta, Minija, Šalčia ir Vi-
.. .IR SLIDĖMIS 1960 m. mūsų turistai pa siekė Karpatus. K. Monstvilos suorganizuotos dvi grupės atliko I s. k. keliones, o tre čia, pajėgiausia, grupė Juo dųjų kalnų rajone — III s. k. kelionę. Tą pačią žiemą mū siškiai D. Vaišnytė ir V. Ja nuškis, „sėmėsi" patyrimo iš leningradiečių V sunkumų kategorijos kelionėje Į Rytų Kolą. Taigi, jau 1960 metais
.. .PER KALNUS IR GIRIAS Viena iš pirmųjų specialiai turistiniais tikslais organizuo tų kelionių buvo 1959 metų vasarą III kategorijos turisti nis žygis po Karpatus (vad. D. Vaišnytė, dalyviai V. Račkaitis, R. Galvydytė, J. Vait kus ir kt.) Sekančią dieną jau gana sudėtingą (IV ka tegorijos) kelionę organizuoja vienas iš pirmųjų aktyvių UTK narių geogrfas Vaidotas Januškis. Jo vadovaujama grupė (G. Vekterytė, D. Rutkaitytė, V. Repšytė, J. Vait kus), kurios keli nariai jau turėjo to meno požiūriu ne blogą kelionėms kalnuose pa ruošimą — „TSRS alpinisto" ženklelius — praėjo nelengvą maršrutą per 6 centrinio Kau kazo perėjas. Tą pačią vasarą taip pat centriniame Kaukaze keliavo ir kita UTK grupė, vadovaujama hidrologo A.
gistruotos jau trys grupės (vadovai C. Kudaba, B. Kuz mickas ir K. Kaušyla). 1958 m. — 5 (vadovai D. Čepony tė, L. Jakutytė, A. Mačernius, V. Januškis, I. Vilkevičiūtė). 1959 m. — 8 grupės (K. Juod kazis, J. Ulvičius, R. Galvydytė, T. Jankauskas, E. Ku čas, N. Narbutaitė, V. Januš kis, J. Vaitkus). Toliau dau giadienių kelionių skaičius augo sekančiai: 1960 — 10 grupių, 1962 — 13, 1964 —
16, 1965 — 20, 1966 — 43, 1967 — 41, o per du 1968 metų mėnesius jau atlikta 16 daugiadienių kelionių. Iki šiol daugiausia kelionių atlikta pėsčiomis — 105, sli dėmis — 66, valtimis, baida rėmis, plaustais — 21, dvira čiais — 3, o gryna kalnų kelionė tik viena. S. TIMONOVAS Respublikinės ir UTK maršrutinės komisijos pirmininkas
sinčia. Tai tikros džiunglės. Buvo ir tolimos kelionės. 1962 m. astuoni Universiteto turistai, vadovaujami V. Januškio, Rytiniuose Sajanuose atlikę penktos kategorijos pėsčiųjų kelionę, susirentė plaustą ir leidosi 550 km Chamsaros ir Bej-Chemo rė vomis ir slenksčiais. Visko buvo..., o liko prisiminimai. 1964 m. O. Baliukaitė, J. Dobrovolskytė, B. Girgždytė ir E. Vaitukaitytė su respubliki
nio vandens Instruktorių se minaro dalyviais mirkė irklus ir... kojas Karelijos ežeruose. Tai buvo III kategorijos ke lionė. 1967 m. Universitete įsikū rė atskira vandens turizmo sekcija. Ji į glaudų ratą su būrė visus neramių širdžių vandenininkus.
mes buvome įsisavinę pagrin dinius šiandienos kelionių ra jonus. 1962 m. Pietų Uralą „įsisa vino" 10 žmonių grupė, vado vaujama dabar kandidato į sporto meistrus S. Timonovo. Ji atliko IV s. k. žygį. Tuo pačiu metu Koloje vėžes tiesė A. Dembinsko, o Karpatuose — G. Kavaliausko vadovau jamos grupės. 1963—65 m. m. žiemos ke lionių už respublikos ribų
kiek sumažėjo. Iš šio lai kotarpio kelionių, išskyrus kasmetinius žygius Į Karpa tus, pažymėtinos dvi: 1964 m. — V s. k. žygis Koloje ir 1965 m. — III s. k. kelionė P. Urale. Juos organizavo da bartinis turizmo sporto meist ras J. Vaitkus. Žiemos kelionių atgimimas prasidėjo 1966 m. Net devy» nios grupė žiemos atstostogas praleido svetur: Poliariniame Urale (V. s. k.), S. Timonovo, Šiaurės Urale — K. Dumčiaus (II s. k.), Estijoje — I. Vataln vadovaujamos grupės. Net še šios grupės keliavo Karpatuo se. 1967 metų žiemą j kelią išsiruošė Jau dešimt grupių. Gražinos Cižauskaitės vado vaujama grupė sukorė „pen kiukę", o G. Juozapavičiaus ir A. Puodytės „trejukes"
Liachovičiaus, Pamažu turis tinių kelionių geografija ple čiasi. 1962 m. vasarą V. Januškio vadovaujama grupė keliauja po Rytų Sajanus ir pirmoji iš Lietuvos turistų da lį maršruto praplaukia plaus tais kalnų upe; J. Vaitkaus vadovaujama grupė keliau ja po Kolos Chibinus ir Umbos upės rajone. 1963 m. vasara. Išvyksta grupės į Kolą (vad. J. Karosas, II kat.) į Tian-Šanį (vad. V. Januškis), į Priešpoliarini Uralą (vad. J. Vaitkus, V kat.), į Kaukazą (vad. K. Kau šyla), į Pamirą (vad. A. Dembinskas)... Tragiškas įvykis pastariosios kelionės metu (žūva D. Rutkaitytė) — skau di, nepataisoma nelaimė vi siems Lietuvos turistams ir, deja, per brangi pamoka. Paskutiniaisiais metais UTK turistų grupes jau galima su tikti daugelyje mūsų šalies kalnų rajonų. J. VAITKUS
V. JASINSKAITĖ L. GAJAUSKAS
Taigoje...
Vakarų Koloje, E. Vaitukaltytės — „trejukę" Šiaurės Ura le. „Dvejukes" Karpatuose Įveikė R. Kruplcko, V. Gullako, V. Cekuolio, E. Petrošiū tės vadovaujamos grupės. 1968 melų žiema — sudė tingų kelionių sezonas. G. Clžauskaitės, G. Juozapavičiaus ir K. Dumčiaus grupės Įveikė „ketveriukes". Pirmoji — V. Koloje, o kitos dvi — P. Ura le. Be to, dvi grupės atliko „trejukės" Koloje. Tai R. Krupicko ir L. Cajausko su burti turistai. Įdomu pažymėti, jog iš vi sų respublikoje atliktų žiemos žygių pusė „ketveriukių" ir du trečdalius „penkiukių" Įveikė Universiteto auklėti niai. R. KRUPICKAS
Pamyre ant Fedčenkos ledyno
6
PSL.
TARYBINIS STUDENTAS
«'*/%/*'*/*/*/*/« 1963 m. balandžio 17 d.
Į VIENUOLIKTUS ŽENGIANT
Vis daugiau ir daug mes norim sužinoti.
Autobusas mums bereikalinga prabanga...
Vienuoliktieji metai ne tik panašūs į visus praėjusius, bet ir skiriasi. Turistų keliai ir vienuolik taisiais ves į Karpatus, Kolą, Uralą, Kareliją, Kaukazą, Paj mirą, Vidurinę Aziją, Altajų, Užbaikalę, Kamčiatką. . . Tačiau Universiteto Turistų klubas turi ir kitą tikslą — tai masinio, išeiginės dienos turizmo populiarinimas. Šie met mūsų studentų laukia ke lionės pėsčiomis, valtimis, baidarėmis, slidėmis, autosto pais. Maršrutai vingiuos po visą Lietuvą Šiandieniniai poreikiai, problemos brėžia naujus maršrutus. Jie eis praėjusių karų, Tarybinės Armijos ko vų keliais, partizanų takais. Numatomas žygis Tarybų Są jungos Didvyrių komjaunuo lių J. Aleksonio, H. Borisos, A. Čeponio pogrindinės veik los vietomis. Šis žygis pašven čiamas komjaunimo 50-mečiui. Turistų klubas numato visą ciklą žygių gamtos apsaugos ir kraštotyros tematika. Gam tos apsaugos programa labai aktuali visuomenei. Turistai kovojo ir kovos prieš barba rizmą gamtoje, savo tarpe ir visuomenėje, padės demas kuoti gamtos žalotojus, bra
Traškėdamos lauže dega ša kos. Liepsna nušviečia apie laužą susibūrusių veidus. Pri simeni vakarus, praleistus prie laužo. Nemuno pakran tėje ir Uralo sniegynuose, Si biro taigoje, Užpoliarės tund rose ir Kaukazo kalnuose. Pri simeni žmones, su kuriais sie ja daugelio metų draugystė. Kartą su Leningrado stu dentų grupe teko išvykti j ke lionę slidėmis po Užpoliarės tundras. Mūsų išlydėti į gele žinkelio stotį susirinko nema žas būrys kelionių mėgėjų. Tarp jų buvo ir Leningrado pionierių rūmų jaunieji turis tai. Jie dainavo savos kūry bos turistines dainas, prašė užmegzti ryšius su komių ir samių moksleiviais. Iki trau kinio išvykimo likus vos pen kioms minutėms, jaunųjų tu ristų grupės vyresnysis mūsų vadovui įteikė nedidelį pake tėlį, ant kurio buvo parašyta „Kai bus visų sunkiausia". Kelionė iš tikro buvo sunki. Teko slidėmis per gilų miškatudrių sniegą praminti vėžes 300 kilometrų maršrutu. Ke turias dienas spaudė keturias dešimties laipsnių šaltis. Gamta nenorėjo nusileisti žmonėms, išdrįsusiems drums ti jos ramybę. Baigiantis ke lionei, prasidėjo pūga. Nenu rimdamas siautė vėjas, vers-
konierius. Taip pat bus orga nizuojami mokomieji-pažintiniai žygiai: „Žvėrių pėdo mis", „Kurtinų vestuvėse" ir kt. Šioms išvykoms vadovaus gamtos mokslų specialistai. Daugelio kelionių metu ne pamiršime ir kraštotyrinio darbo: liaudies talentų paieš kos, etnografinių, architektū rinių paminklų užfiksavimo ir kt. Šiemet atsirado ir naujų problemų. Universitete orien tacijos sportas atsiskyrė nuo turizmo ir todėl iš sąskry džio programos iškrenta svarbi sudėtinė dalis. Reikia surasti naujų įdomių priemo nių. Realiausiu pasiūlymu tampa mintis pagrindine rungtimi palikti vien tik kliūčių ruožą, o konkursinę sąskrydžio programos dalį pa pildyti orientacijos lavinimo varžybomis. Štai tokie žada būti vienuo liktieji. Be abejo, tikrovė pa darys daug pataisų planuose, tačiau svarbu viena — kad turizmas Universitete gyventų turiningą, pilnakraujį gyveni mą. V. BALTRŪNAS Universiteto Turistų klubo pirmininkas
Draugų damas nuo slidžių ir aižyda mas sniego kristaliukais vei dą. Pagal apskaičiavimus liko paskutinė kelionės diena. Siaučiant pūgai, ji reikalavo ypač sukaupti jėgas. Ir čia mes nutarėme atida ryti paketą. Kaip buvome nu stebinti, suradę jame kiekvie nam po plytelę šokolado. Pri siminėme jaunuosius leningra diečius, jų dainas. Tur būt, ir pagerėjusi nuotaika, turistinė daina davė naujų jėgų. Praeitą vasarą, keliaudami po Užbaikalę ir Sajanų kal nus, trumpam buvome sustoję Irkutske. Laisvą popietę nutarėme pasivaikščioti po miestą. K. Markso gatvėje sutikome ato stogaujančius Irkutsko moks leivius Igorį ir Volodią. Ne daug reikėjo, kad susipažintume, ir jie pasisiūlė būti mūsų palydovais. Kai diena ėjo vakarop ir mes susirūpinome nakvyne, Volodia autoritetingai pareiš kė: — Mes reikalą sutvarky sim. Savo žodį ištesėjo. Prisimi nimui mes jiems prisegėme
1968 m. balandžio 17 d.
TARYBINIS STUDENTAS
7
PSL.
Šiemet sukanka dešimt me tų, kai estų pavyzdžiu orien tacijos sporto varžybos pirmą kartą pravestos Lietuvoje. Tiesa, 1958 metų pirmąjį va sario sekmadienį Lietuvos ko manda gavo žiemos orienta cijos sporto varžybų krikštą ant Azijos ir Europos sienos: pirmame Rusijos turistų są kitose aštuoniose Pabaltijo tada vyrams toje tapo J. Dobrovolskytė ir skrydyje mūsų respublikos pirmenybėse kaskart startuo vietas. Tiesa, reikėdavo įveikti 20 — 28 km V. Nekrašas. vyrų komanda tapo prizinin davo respublikos rinktinės trasą ir kiekvienas dalyvis Ne mažiau įspūdingi perga ke. Komandos sudėtyje star sudėtyje nemaža Universiteto lyg pavalkus nešdavo 10 —12 lėmis buvo 1965 m. Tą vasa tavo Universiteto atstovas V. sportininkų. kg kontrolinio svorio kupri rą Universiteto atstovai V. Januškis. Visų respublikos orientaci nę. Aliulytė, V. Januškis, G. Juš 1958 metų vasarą Nemu jos sporto pirmenybių ko įsidrąsinę namuose, Uni ka, S. Kaparkalija, V. Krivicnaityje vykusiose I respubli- mandiniai prizai kolektyvų versiteto orientacininkai ėmė kaitė, V. Nekrašas ir D. Stakinėse orientacijos varžybose tarpe nuo 1958 iki 1968 metų dairytis ir toliau. 1960 metų rolytė, startavę Lietuvos jau dalyvavo Universiteto atiteko Universiteto orientaci rudenį UTK komanda išvyko rinktinės dešimtuke, pirmą moterų ir vyrų komandos. Tą ninkams. Įspūdinga pergalė į Karpatus, kur dalyvavo ko kartą respublikai iškovojo pačią vasarą gausus Univer buvo iškovota I respublikos mandinėse naktinėse orienta Pabaltijo čempionų aukso siteto studentų būrys respub aukštųjų mokyklų varžybose cijos sporto varžybose kal medalius ir nugalėjo koman likos rinktinės sudėtyje de Strėvoje. Mūsų Universitetui nuose ,,Karpatų taurei“ laimė dinėje įskaitoje Tarybų Są ir ti. Ir čia pergalė! biutavo II Pabaltijo turistų atstovavo trys komandos Netikėta, jungos stipriausiųjų komandų sąskrydyje Estijoje. Po to ir visos trys pasidalino prizines romantiška. .. mače. Tuomet pirmakursė Dar džiugesnė telegrama Silvija Kaparkalija iškovojo pasiekė mus 1963 metų rude Pabaltijo čempionės medalį, nį iš Užgorodo. Pirmose ša o daugiametis Universiteto lies orientacijos sporto pir orientacininkų treneris V. menybėse Lietuvos rinktinė Januškis — bronzos medalį. iškovojo čempionų taurę. Ko Po kelių savaičių antrose mandos sudėtyje buvo UTK Tarybų Sąjungos pirmenybė nariai V. Aliulytė, V. Januš se Permėje mūsų atstovė A. kis, G. Juška, L. Štarolytė ir Aliulytė iškovojo bronzos že B. Vainytė. Du iš jų — Laima toną, o Laima štarolytė buvo Štarolytė ir Gytis Juška tapo penkta. absoliučiais TSRS čempionais, Gausus būrys Universiteto o poriniame vyrų orientavi- orientacininkų 1966 metu va mesi G. Juška — V. Januškis sarą startavo pirmame Mask iškovojo bronzos žetonus. vos— Lietuvos orientacininkų Tais pačiais metais Universi mače. Visas tris prizines vie teto komanda Pabaltijo oir- tas merginų tarpe pasidalino menybėse iškovojo ketvirtą UTK atstovės — V. Aliulytė, vietą, o Pabaltijo aukštųjų B. Girgždytė ir D. Navickaitė. mokyklų tarpe — pirmą. 1967 metai itin džiugūs Tais metais Universiteto buvo geriausiems Universite to orientacininkams. žiemos orientacininkai treniravosi su res ypatingu pakilimu. O 1964 pirmenybėse Ignalinoje publikos čempionais tapo V. metų rudenį jie iškovojo pir mą vietą Kaukazo ir Molda Aliulytė ir V. Nekrašas. Jiems Antrųjų TSRS orientaci ninku pirmenybių atidary vijos orientacininkų mače. pirmą kartą respublikoje bu Čempionais asmeninėje įskai- vo suteikti kandidatų į sporto mo parade Permėje 1965 m. meistrus vardai. Tų pačių metų pavasarį Minske vykusiame TSRS 8 miestų mače Vilniaus vyrų komanda estafetėje iškovojo ir pyrago prie arbatos, bet trečią vietą, įveikdama daug aną žiemą Užpoliarės taigoje pajėgių varžovų. Du etapus ir juodi džiūvėsiai buvo bepa- iš trijų bėgo mūsiškiai V. Bu ir V. Nekrašas. Po ke slbaigią. Tenkinomės triskart melis leto savaičių III TSRS pirme per dieną vien koše. Blogas nybėse respublikos rinktinės lietuviškus turistinius ženk tolimuoju Tuvos medžiotoju. oras, stiprūs vėjai pripustė pagrindą vėl sudarė UTK na liukus ir padovanojome atvi Ateinančią vasarą jis kviečia daug puraus sniego, ir mums riai. Tiesa, šį kartą startuota ne taip sėkmingai, nors vyrų ručių su Vilniaus vaizdais. vėl atvykti j Tuvą. teko tris paras ilgiau praleis komanda estafetėje iškovojo Bet kiek tokių kvietimų! .. .Lygiai taip pat traškėjo ti negyvenomaje taigoje, nak ketvirtą vietą, įveikusi Mask sausos šakos ir Tuvos taigo Iš saulėtosios Armėnijos ra voti palapinėse sniegynuose. vą, Sverdlovską ir kitus grės mingus varžovus. Du etapus je, kai, Įrengę stovyklą pa šo Alikas Oganesianas. Jis Bet ryžto mes nepraradome. iš trijų bėgo V. Bumelis ir upyje, mes vakarojome su dar šeštoje vidurinės mokyk Ir koks buvo mūsų džiaugs V. Januškis. medžiotojais. Tuva — jauna los klasėje pradėjo dalyvauti mas, kai vieną pavakarę apti Mūsų Universiteto koman tarybinė respublika. Tik 1945 turistinėse išvykose, o vyres kome visiškai šviežias vėžes! dos pergale (V. Bumelis, V. V. Nekrašas) pasi metais ji prisijungė prie mū nėse klasėse būdamas — ir Jos rodė, jog neseniai čia su Januškis, baigė 1967 metų Pabaltijo sų šalies kaip autonominė stambesnėse turistinėse kelio savo plačiom slidėm, pakal aukštųjų mokyklų orientaci sritis, o pernai ji buvo pa nėse. Visiškai neseniai turė tom briedžio kailiu, kad ne- jos sporto estafetės varžybos. Ir štai visiškai šviežiais skelbta autonomine respubli jau progos jj pasveikinti, su slystų atgal, pravažiavo me kvepia paskutiniai I ka. Si Mongolijos pasienyje teikus jam pirmam Armėnijo džiotojas. Paspartinom žings dažais visasąjunginių žiemos orien esanti respublika savo plotu je turizmo sporto meistro nį ir po geros valandos iš tacinio sporto varžybų diplo prilygsta Belgijai, Šveicarijai, vardą. Jis kviečia susitikti tikro pavijom medžiotoją. mai. Vyrų komanda, kurios sudėtyje startavo G. Juška ir Olandijai ir Danijai, kartu jas prie Sevano ežero... Pypkiuodamas, po pažastim V. Nekrašas, estafetėje iško paėmus. Gyvena joje darbštūs Baigia virti arbata, draugai pakišęs medžioklinį šautuvą, vojo antrąją vietą. Turint gyvulių augintojai ir prityrę sukruto ieškoti savo katiliu jis neskubėdamas tapšnojo galvoje, jog mūsų respublika lygiu žymiai atsi medžiotojai. kų. Ech, būtų čia vėl uogienė! upės slėnio link. Įsikalbėjome. slidinėjimo lieka nuo kitų, iškovotoji ket Štai nuo to vakaro, kai Taži Tiesa, tuomet mes ją gėrėme Mums apie 15 kilometrų rei virta vieta bendroje įskaitoje Sarygdaras Šažalovičius, senas traukinyje... kėjo eiti į prišingą pusę. Pir — gražus pasiekimas. | šią nemažą indėlį įnešė prityręs medžiotojas, pasako Išvykstant iš Sverdlovsko, miausia jis pasiūlė užsirūkyti, pergalę jauniausi rinktinės nariai jo apie nuotykius medžiojant mus palydėjo turizmo vetera bet iš mūsų niekas nerūkė. Universiteto auklėtiniai S. Juškaitė ir V. Bumelis. lūšis, meškas ir kitus žvėris, nė Raiša Borisovna. Atsisvei Sužinojęs, jog nebeturime čia išvardintos tik pačios mes tvirtai sutarėme susira kinant ji mūsų vadovui įdėjo duonos, jis išsitraukė iš kup mūsų orientaci šinėti. į kuprinę stiklainį vyšnių uo rinės paskutinį apšarmojusį ryškiausios ninkų pergalės. Jų buvo Sugrįžęs po kiekvienos me gienės. „Kad kelionė būtų puskepalį ir pasidalijo su mu daug. Didelių ir mažų. Res publikos, Vilniaus miesto, džioklės, jis randa mano laiš lengvesnė" — palinkėjo ji. mis. mokyklų varžybose. ką su visom paskutinėm nau Ta uogienė su arbata visą Gaila, kad mes nesužinojo aukštųjų Buvo ir karčiu pralaimėjimų, jienom iš mūsų respublikos. kelionę teikė mums malonią me jo pavardės, bet jo nuošir bet labai nedaug. Norėtųsi, Lietuvą jis žino neblogai, nes šilumą ir dar malonesnius pri džios ir draugiškos pagalbos jog ir ateityje daugiau būtų šypsenų ir pergalių. pats jaunystėje lankėsi. siminimus. .. užmiršti neįmanoma.
K O M P ASU
SU
IR
Ž E M Ė L A P I U
visur rasi
Taip prasidėjo draugystė su
Čia, namuose, mes turime
V. JONAITIS
J. VAIDAITIS
Ir ko tik nebūna žygyje — Ar negali tu ten tyliau!
>
UTK jubiliejinė programa: IV. 19 d. 19 vai. AKTŲ SALĖJE (Čiurlionio 21)
Galantiškumas.
— Jonas? Vytas?..
I
Pranešimas, apdovanoji mai, sveikinimai. Koncer tas („Faktas"). Šokiai. IV. 20. d. 21 vai. PALŪ ŠĖJE SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS ® SPORTAS © SPORTAS @ Susitikimas SPORTAS įprie SPORTAS laužo. IV. 21 d. TURISTINIS ŽYGIS po Ignalinos apy linkes. JUBILIEJINIS SĄSKRY DIS V. 8—9 d. d. prie 3 aukso ties medalius iš 4-ių: Pasibaigė dvi dienas truku netBražuolos „Mokslo" komanda pirmo pavojingai kontratakuoti, ta Rykantais. J. JUBILIEJINES Žurauskaitė žavėjo grakš siose rungtynėse susitiko su čiau „Mokslo" komandos gy sios LTSR stipriausiųjų gim ORIEN valingumu.VARŽYBOS. Aukso me TACININKŲ „Vilnelės" futbolininkais. Ko nėjai ir vartininkas žaidė tiks nastų „Taurės" varžybos, ku tumu, pačios gimnas rios vyko Vilniuje. Tiek vy daliai mandos kapitonas K. Liaugmi- liai ir be klaidų. V. 12—d. tai Vilniaus apylinkė Baigiantis rungtynėms, rams, tiek moterims buvo tėsse.ir nusipelniusios LTSR nas išvedė komandą j aikštę tokios sudėties: Taraila, Brič- „Mokslo" komandos puolėjai leista dalyvauti tik sporto trenerės R. Matuzevičiūtės kus, Kukta, Daublys, Riškus, Vainoras, Juras turėjo realias meistrų programoje su padi keliolikos metų kruopštaus Gelumbinskas, Ostricevas, galimybes padidinti rezultatą, dintais reikalavimais. Dalyvių darbo rezultatas. Vyr. dėst. tačiau smūgiavo netiksliai. tarpe buvo ir dvi Universite Vainoras, Kaplanas, Juras. K. AMBRAZIEJŪTE Rungtynių pradžia nieko Rezultatas (1:0) nepasikeitė to diplomantės: ekonomistė J. rungtynių pabaigos. Žurauskaitė ir chemikė M. gero nežadėjo nei vienai, nei iki ininiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii kitai komandai. Daugiausia „Mckslo" komanda iškovojo Tamulevičiūtė. Pirmąją varžybų dieną pui kova vyko aikštės viduryje. teisę dalyvauti sekančiame REDAKCINE kolegija Įpusėjus I kėliniui (žaidžiama turnyro ture, kur susitiks su kiai startavusi J. Žurauskaitė po 40 min.) išryškėjo „Moks „Pamainos" I komanda. Šios iškovojo „Taurės" nugalėto jos vardą, surinkusi 36,80 ba lo" komandos pranašumas. Šis Redakcijos adresas: Vilnius, pranašumas buvo apvainikuo rungtynės įvyks balandžio 16 lo. Ji aplenkė antrąją vietą tas įvarčiu, kurį 25 min. pa d. 17 vai. „Žalgirio" stadiono užėmusią Kūno kultūros ins Universiteto g-vė Nr. 3, tele tituto stud. I. Tėmelytę 0,85 fonas 2-58-84. Spausdina LKP siekė III k. stud. Vainoras. atsarginėje aikštėje. CK Laikraščių ir žurnalų lei balo. Antrajame kėlinyje žaidi J. Žurauskaitei dar sėkmin dyklos spaustuvė. S. ŠEIBOKAS mas daugumoje vyko prie „Vilnelės" komandos vartų. „Mokslo" komandos treneris, gesnė buvo antroji varžybų LV 10118 TSRS sporto meistras diena. Ji sugebėjo iškovoti Užs. Nr. 2481 Retkarčiais jos puolėjai bandė — Ko sustojote?
Pradžia sėkminga
ŠAUNU, JUZYTE!