VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
LTSR
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. balandžio 8 d.,
BALANDŽIO 16-ĄJĄ — KOMUNISTINĖ
darbo Lietuvoje pirmoji ko munistinė talka įvyko 1945 m. balandžio 17 dieną Vilniuje. Joje da lyvavo apie 20 000 žmo nių. Nuo to laiko nuo lat rengiamos talkos, ku riose aktyviai dalyvauja ir studentai. Kiekvienais metais tal kai Universitete surengti sudaromas štabas. Šio štabo vadovo prorektoriaus administracijos ir ūkio reikalams pavaduotoias A. Bačiulis supažindino su talkos darbų organizavimu. VU studentai dirbs lai
penktadienis
ŠEŠTADIENIO TALK A|11I||||||||1I|||||||||||Į||||I!||||1I|||||||||ĮII||||||||!I|||||||||||||||||||]
Švente
svu nuo paskaitų metu, skirtingomis dienomis Talkoje dalyvaus per 8500 žmonių, įskaitant ir Uni versiteto administraci jos darbuotojus. Univer siteto auklėtiniai dirbs ne tik savo Alma Mater, bet ir mieste. Studentai tvarkys Uni versiteto mokomąsias pa talpas, bendrabučius, taip pat gražins aplinką, Žie met pirmą kartą bus tvarkoma teritorija prie Nemenčinės plento, Ją tvarkys Universiteto administracijos darbuoto jai. Daug vaikinų ir mer-
pinu dirbs Statybos re monto valdybose: butų fondo valdyboje ir kito se. Darbščių rankų lau kia Kairėnų botanikos sodas, 600 vietų valgyk la, mokslinė biblioteka ir kiti objektai. Talkos darbams vado vauja akademinių gru pių kuratoriai, atsakingi už tvarką ir drausmę dar bo vietoje. Norisi, kad ši graži le nininio darbo šventė bū tu svarus indėlis, tvar kant bei gražinant Uni versitetą ir miestą. Alvyda BIRIUKA1TĖ
TRISDEŠIMT PENKTOJE Gamtos fakulteto SMD konferencijos — tai ne tik studentų darbo, jų sugebėjimų įvertinimas, bet ir viso fakulteto šven tė. Į XXXV SMD konfe rencijos darbą zoologų sekcija susirinko pakilia nuotaika. Studentų laimė jimais pasidžiaugti atėjo visas Zoologijos katedros darbuotojų kolektyvas. I sekcijos darbą atvy ko svečių ne tik iš kitų sekcijų, bet ir iš Pedareginio instituto bei vidūrinės mokyklos. Labai įdomius pranešimus atši vežė, ______ lau nuolatiniais mūsų konferencijų daly, viais tapę, svečiai iš Tbipisio universiteto. Du pra nešimus skaitė Rygos universiteto studentai. I Sekcijos darbas tęsėsi fIvi"dienas. Iš viso perr! aityti 23 pranešimai. Maloniai nuteikė tai, kad ['reta visada pirmaujan[‘U ornitologų atsistojo fntomologai, ichtiologai. |rolygUS įvairių specialy-
TRUMPAI I Balandžio 6 dieną Medi
juos fakultete įvyko po“dis, skirtas Higienos ka tros vedėjo, Lietuvos SR nusipelniusio gydytoLTSR higienistų drau gios pirmininko, dr. prof. ■fldo Kviklio jubiliejui i
bių pranešimų paskirsty mas per visą konferenci jos darbo laiką, įgalino studentus išgirsti įvairės, nės tematikos pranešimų aktyviau dalyvauti kon ferencijos darbe. Tai su kėlė susidomėjimą ir gausiai dalyvavusių kon ferencijoje studentų — antrąją dieną susirinko tiek, kad jau sunkiai betilpo auditorijoje. O kad susidomė j imas konferencijos darbu buvo tikrai didelis, liudija dar ir tai, jog visi dalyvavę, tiek studentai, tiek ir dėstyto jai, aktyviai kėlė klausi mus, diskutavo su prane. šėjais. Lemiamą reikšmę, įver tinant pranešimus, turėjo ne tik tai, kaip studen tas sugeba suvokti klau simą, bet ir temos aktua lumas bei pranešėjo nuo širdumas. Premijuoti bu vo 6 darbai. Pirmosios vietos paskirtos IV kurso studentui S. Švažui ir V kurso studentei A. Baįo-
rinaitei. Antrosios vie tos paskirtos V kurso studentei A. Rastenytei bei V kurso studentui Arbačiauskui. Trečia vie ta paskirta III kurso stu dento A. Ulevičiaus dar bui. Dabar galime pasi džiaugti konferencijos re zultatais — penktakur siams tai buvo rimtas ži nių įvertinimas, kuris kritiškiau leis pažvelgti į savo diplominius darbus Žemesniųjų kursų studen. tai įgyja patirties bend raujant su auditorija, su žino savo darbo pliusu® ir minusus. Tai labai svarbu, nes dažnai pra nešimai, ruošti konfe. renciioms, išauga iki di plominių darbu. Norėtųsi, kad į konferencijų darbą aktyviau įsijungtų neaki vaizdinio skyriaus stu. dentai.
Sigitas PODĖNAS, Zoologų sekcijos pirmininkas
plačiai aptarė mūsų res paminėti. Posėdyje pranešimą apie publikos higienistų drau higieną Lietuvoje dviejų gijos veiklą. epochų kryžkelėje per skaitė Jubiliatas, prof. V. Kviklys. Fakulteto deka nas prof. S. Pavilonis ap žvelgė profilaktinės medi cinos raidą Vilniaus uni versitete, doc. A. Bitė
'"■■■■■aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaai»iaaaaaaaaaaaaiiMliaaaaai
Nr. 12 (1231)
Už vaisingą mokslini pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gyvenime aštuoniasdešimtųjų gimimo metinių proga Vil niaus valstybinio V. Kapsu ko universiteto profesorius konsultantas, LTSR nusipel nęs dėstytojas Petras Katilius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo garbės raštu. _
Kaina 2 kap.
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA“ Visų fakultetų studentai š. m. kovo 31 d. rinkosi į Filologijos fakulteto 116 auditoriją, kur vyko pran cūzų kalbos olimpiados „Stu dentai ir mokslo bei techni kos pažanga" pirmasis turas. Gausiausiai dalyvavo Isto rijos ir Teisės fakultetų stu dentai. Visi olimpiados da lyviai sėkmingai įveikė pa teiktas užduotis. Vertinimo komisija vadovaujama dės tytojos V. Biilinkevičienės,
komandinėje įskaitoje -pir mąją vietą paskyrė Istorijos fakulteto studentams, antrą ja teisininkams, trečiąją fi lologams. Asmeninėje įskai-. toje geriausiai pasirodė Filo logijos fakulteto rusų k ir lit. specialybės II k .studen tė Lidija Tilvikaitė (I vie ta), TF I k. studentė Ramu nė Snarskytė (II veta), IF II k. studentas Gntautas Za biela bei PF II k. studentė Violeta Piečiutė (III vieta).
Studentėms Lidijai Tilvikaitei bei Ramunei Snarskytei ir teks ginti Universiteto garbę Respublikiniame olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" ture, įvyksiančiame WPI š. m. ba landžio 14 d. Olimpiados nu galėtojams linkime kuo ge riausios sėkmės Respubli kiniame ture. Darius SVIRINAVlClUS
TF III kurso studentas
NUO KO PRIKLAUSO VASAROS SĖKMĖ DU VASAROS MĖNE SIUS DIRBAME STATY sakyti, kas gi pirmiausia prieš ketvirtį amžiaus Islemia sėkmingą darbo torijos ir filologijos faBOS BŪRIUOSE. vasarą? kulteto studentų statybos —- Labai daug kas. Ge- būrys pastatė didžiausius Kodėl vieniems atro ras veiklus vadovas — respublikoje kultūros na do, kad darbas statybos tai jau 100% sėkmės, mus. Tiesiog neturėjome būriuose yra prievolė, o linksma, darbšti grupė— moralinės teisės blogai kitiems — geros atosto taip pat 100% sėkmės, dirbti. Kur gi kitur dirbgos? Apie tai nutariau tačiau jei pasitaiko pa- si gerai, jei ne čia. pasikalbėti su biblioteki niurusi grupė ir nevykęs — Statybos būriuose ninkystės specialybės V vadovas — linksmos va- visada darbuojasi gera kurso studentu Romu Ba saros nelauk. nusė miesto vaikų. Ar pakučiu. — Tau teko dalyvauti sitvirtino nuomonė, kad Neatsitiktinai ii pasi. SSB stovyklose ir ei- miestiečiai tinginiai, balrinkau. Romas kelias va liniu nariu, ir būrio tarankiai ir visiškai nesaras plušėjo statybos vadu. Ar yra skirtu- tinkami darbui? būriuose. Praėjusią va mas? — Tikriausiai tai nesarą jam buvo patikėta — Žinoma, vadu būti tiesa. Miestiečiai turi organizuoti statybos būrį nepalyginamai sudėtin- entuziazmo nemažiau už darbui Žilinų kolūkyje. giau. Čia jau negali pa- kaimo vaikus. Dažnai Romo vadovaujama gru sakyti sau: noriu — da. stengiasi iš visų jėgų, pė dirbo šauniai, užėmė rau, noriu — ne. Nieko Bet dirbti nelabai moka, pirmą vietą tarp Universi nepadarysi, turi rodyti Ypač merginos. Paduodi teto statybos būrių, o pavyzdį. Bet kartu vado kauptuką, ji stengiasi, pats Romas buvo apdo darbas įdomesnis. Nuola- plušą pusę dienos, po to vanotas kelione į Čeko tos jauti atakomybę, kad parodo pūslėtas rankas slovakiją. būtų gera nuotaika būry ir ką gi padaTir-v... M >. Romas perskaitė įžangą je. Todėl stebi kiekvie- nau, miestelėnu darbas ir nusijuokė. ną žmogų, ilgainiui su- vasarą išeina į naudą, — Taip, tai buvo šau gebi apčiuopti įo charak— Trečiajam semestrui nios vasaros. Nors ne terio briaunas. Vėliau artėjant, daug kas laksmažai nervųjos man mėgim derinti, ir būna to, ieško atleidimo lapekainavo... Vis dėlto vi labai džiugu, jeigu kas lių, kad vasarą nereikėsiškai nesigailiu. pavyksta, ir susiklosto tų vargti. — Kuri vasara labiau nuoširdūs santykiai. La— Žinau ir priešingų siai įsimintina? bai įdomu, kai išmoksti atvejų, kai studentai, tu— Visos buvo savaip pažinti žmones. rintys laisvą vasarą, paįdomios. įdomu jau vien — Tav° vadovaujamas siprašo priimami į statydėl to, kad labai plati būrys „Žilinų" kolūkyje bos būrius. O kai dėl mano vasarų geografija. sugebėjo pasiekti geriau- sunkaus darbo, tai negirViena — Dzūkijoje, ki sių rezultatų. Tikriau- dėjau nei vieno atvejo, ta VDR, trečia Žilinuose šiai tai buvo rinktinis kad kas persidirbtų ir — tai vis nauji regionai darbštuolių būrys? sugadintų sau sveikatą. su savo žmonėmis ir — Deja, niekas negali — Vadinasi, galima papapročiais. Kaip gali pats pasirinkti grupės, sakyti, kad darbas atostonesidžiaugti, pabuvojęs Visada atsiranda neno- gų metu nėra parduoįvairiausiose vietovėse, rinčių dirbti. Bet darbš- tos vasaros. kur galbūt šiaip niekada tesnių visada būna dau— Jokiu būdu. O kas ir nebūtum nuvažiavęs. giau. Vado pareiga pa- nuvažiuoja kelis kartus iš — Romai, per vasaras, stebėti juos, kartu pa- eilės, tai ir nebenori kipraleistas statybos bū veikti mažumą, ir darbas taip praleisti vasaros, riuose, tikriausiai susi eis gerai. kaupė nemaža patirtis. O „Žilinuose" stengėsi Kalbėjosi Ar galėtumei dabar at visi be išimties. Čia Marius MATULEVIČIUS
2 Tarybini! įtudantaa'
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI
ĮjfHIIHIM
GIMTAJAM
KRAŠTUI
IR PROFESIJAI Prof. Steponas Jankauskas, A. Le vicko nuotrauka.
Gamtos mokslais domėtis Steponą Jankauską dar anktyvoje jaunystėje paskatino gimtojo Klišių kaimo (Mažeikių raj.) aplinka: neišbrendamos Kamanų aukštapelkės, miškai ir savita gyvūnija, Nuostabioms gamtos studijoms profesorius ir paskyrė savo gyvenimą. Baigęs Pirmojo pasaulinio karo metais į Charkovą evakuotą Kauno gimnaziją, tapo savo gimtojo kaimo pradžios mokyklos mokytoju. Vė-
liau Kauno universitete pradėjo studijuoti gamtos mokslus, kuriuos baigė 1934 metais ir buvo paliktas Kauno universiteto Zoologijos katedroje asistentu. Kaip gabus ir perspektyvus zoologas ne kartą buvo siunčiamas į Berlyno ir Karaliaučiaus universitetus tobulintis, o 1937— 38 metais specializavosi hidrobiologijos srityje Čekoslovakijoje, Brno universiteto Zoologijos institute, kur paruošė
parotos mokslų daktaro disertaciją. Grįžęs iš užsienio jaunas mokslininkas energingai ėmėsi tirti savo krašto gamtą, dirbo pedagoginį darbą Universitete. Kartu su savo mokytoju prof. T. Ivanausku aktyviai ėmėsi kurti Kauno zoologijos muziejų, rūpinosi eksponatų rinkimu ir jų tvarkymu, Nuo 1941 metų S. Jankauskas pradėjo dirbti docentu Vilniaus univer
kokią literatūrinę tradiciją. Labai įdomus mito santy kis su XX amžinus ’iuratūra. Vadinamasis mokslo ir technikos amžius ne tik ne sugriovė poetinių mitų fan tazijos žavesio, bet tam tik. rais atvejais dargi išmokė mus ieškoti juose atspirties prieš sausą racionalistinį technicizmą bei mąstymo Mitas visada Mitologijos sąvoka — stangas įprasminti save pa- abstrakcijas. nelabai dažna lietuvių skai- slaptingų stichinių jėgų val- buvo ir yra priešpriešinė reakcija į pernelyg griežtą tytojo žodyne. Kai kam ji domoje planetoje, pernelyg miglota, dvelkianSenieji poetiniai mitai meninio mąstymo suracionati kažkokiu paslaptingumu, mus žavi kosmišku minties lėjimą. Mūsų laikais mitų Iš tikrųjų yra įvairiausių skrydžiu, talpiom alegori- siužetai gausiausiai panau dramaturgijoje ir mitologijos aiškinimų, ypač jom bei neišsemiamais tur- dojami šiuolaikinėje Vakarų litera- tais. Mitologinės simbolikos epe. Mitą, kaip dramos siu tūros teorijoje bei filosofi- įvairiapusiškumas, elastin- žeto stuburą, kūrybiškai pa joje. Marksistiniame moks- gumas atkuria didžiules ga naudojo tokie žymūs XX a. le kol kas nėra galutinai limybes vis naujais aspek- dramaturgai, kaip Z. Anųsusumuotų išvadų šiuo klau- tais traktuoti mituose iškel jus, Z. P. Sartras, ,J. O’ Ni simu. Išeities tašku gali būti tas žmogaus būties proble- las, Dž. Osbornas, vokiečių realizmo atsto argumentuota žymaus tarybi- mas, įliejant poetišką, mi- socialistinio nio antikos tyrinėtojo ir tuose išreikštą gyvenimo fi- vas B. Brechtas, rusų poetė (lyrika bei filosofo A. Losevo pažiūra, losofiją j literatūros kūrinio M. Cvetajeva Mitologiją jis apibūdina audinį. Dėl to mitologinės dramos „Ariadnė", „Fedrą") kaip fantastišką tikrovės temos bei paveikslai nesu- ir daugelis kitų. Nėra gali atspindėjimą, kurį sukėlė skaičiuojamai gausūs įvairių mybių suminėti net pačius gamtos ir viso pasaulio su- tautų literatūrose, pradedant meniškiausius mito panaudo dvasinimas pirmykščio žmo- senąja graikų literatūra, jimo atvejus epiniuose kūri gaus sąmonėje. Pačia bend- Heziodu, Homeru, Eschilu niuose, su kuriais mitinis riausia prasme mitologiją ir kitais, kurių visa kūryba pasakojimas tiesiogiai gimi galima laikyti kolektyvinės — tai tiesiog mitų kompo- ningas. Gal ir užteks to tautų kūrybos senovės lai- navimas bei literatūrinės jų kių. kaip Dž. Džoiso „Ulikais vaisiumi, mitų visuma, variacijos. Senovės Romos sas" (Odisėjo mito variaci Mitas — tai fantastinis poetų (Vergiliiaus, Ovidi- ja ir moderni rašytojo kon pasakoiimaa apie paslaptim jaus ir daugelio kitų) kūry- cepcija), T. Mano epopėjos gos gamtos ir visuomenės. bos pagrindą taip pat suda- , Juozajras ir jo broliai", jėgas, įkūnytas pirmykščių rė graikų mitų bei graikų Daktaras Faustas", Dž. Abir kt. dievų bei sudievintų hero- autorių siužetų transformavi- daiko ..Kentauras" jų asmenyje, įvairių dvasių mas. Mitologija persisunku- Pasaulinėje poezijoje iš gau bei sudvasintų daiktų pa- si J. V. Gėtės poezija, ypač sybės mito panaudojimo pa veiksluose. Kitaip tariant, jo universalioji tragedija vyzdžių išsiskiria R. M. Rilkūryba. šiuolaikinio mitas — tai toks pirmykštis „Faustas", kur vokiečių kės kūrinys, kuriame duodamas liaudies legenda apie Faus- prancūzų poeto P. Emanue pasaulio modelis. Fantastiš- tą persipina su biblinėmis lio poetiniai - mitologiniai kas tikrovės modeliavimas figūromis bei siužetais, ku- epai. sprendžiantys kosmi — štai kas sudaro mito es- rie įkūnija simbolinę žmoni- nės apimties žmogaus egzis mę. Tai, A. Losevo žodžiais jos esmę. Nepaprastai me- tencijos problemas ir pan. Tad, kodėl mitai taip po tariant, — jutiminis vaizdi- niškai ir kūrybingai mitus nys, neturįs abstrakčios pa- panaudojo V. Hugo savo puliarūs grožinėje kūrybo žintinės prasmės, tačiau poezijoje, o ypač poemoje je? Visų pirma — jau esame apibendrinantis gamtos it „Amžių legenda", kurioje visuomenės reiškinius. Atėję mitų pagalba poetas siekė minėję, jog mituose nepa ligi mūsų dienų, senieji mi- rekonstruoti ilgaamžę esteti- prastai gausu vizijos ele tai neteko paslaptingo ant- nę, moralinę bei socialinę mentų poetiško fantastišku gamtiškumo, kuriuo tikėjo žmonijos istoriją. Artimesnio mo, daug kuo giminingo pats pirmykštis mito kūrė- sąlyčio su mitais, atrodo, poetinio mąstymo struktū Įas. Juose dabarties žmogus neišvengė no viena literatū- rai. Mito gerbėjai maksima jžvelgia gražią ankstyvąją rinė srovė, išskyrus nebent listai netgi linkę manyti, žmonijos svajonę ir jo pa- futuristus, atmetusius bet kad poetinis ir mitinis mąs
Mitologija ir poezija
siteto Zoologijos kated roje. Vos tik praūžus karo audroms, išvaduoto je Tarybų Lietuvoje jam buvo suteiktas profeso riaus vardas. Dar tebesmilkstant fa šistų sunaikintam Vil niaus miestui, profesorius aktyviai įsijungė į Vil niaus universiteto atkūri. mo darbus, būdamas pro rektorius mokymo ir mo kslo reikalams, komplek tavo kadrus pedagogi niam ir administraciniam darbui. Čia profesorius dirbo apie 20 metų. Kar tu jis buvo ir Zoologi jos katedros profesorius, o vėliau katedros vedė jas .skaitė lyginamosios anatomijos, bestuburių zoologijos ir kitus kur sus. Prof. S. Jankauskas visada turėjo taip pat daug papildomų pareigų Universiteto partiniame komitete ir kitose visuo meninėse organizacijose. Ir, dabar, sulaukęs gar bingo amžiaus profesorius nuolatos rūpinasi jaunų jų specialistų ruošimu, yra Zoologijos katedros konsultantas, savo paty rimą perduoda jaunes niems katedros darbuoto jams. Tai tauri, aukštos kul tūros asmenybė. Mūsų respublikoje plačiai pa sklidę Alma Mater auk lėtiniai visada prisimena ii, kaip nuoširdų ir tak tišką pedagogą, įdiegusį įiems meilę gimtajam kraštui ir profesijai.
JMS: DARBAI, SUMANYMAI, PROBLEMOS
REZULTATAI ŽINOMI
Pavasarį jaunųjų moks lininkų ir specialistų taryba susumuoja nuveik to darbo rezultatus, iš aiškina socialistinio lenk tyniavimo nugalėtojus, iš renka geriausią praėjusių metų jaunąjį mokslininką. Šauniai padirbėjo visų fakultetų JMS tarybos, pa dėdamos adaptuotis nau jiems kolektyvo nariams, kryptingai organizuodamos mokslinę ir visuomeninę veiklą. Geru žodžiu mini me Gamtos, Matematikos, Medicinos ir kitų fakulte tų atstovus. Tačiau yra ir „atsilikusių". Taip atsi tiko Ekonominės kiber netikos ir finansų bei Pramonės ekonomikos fa kultetų JMST vadovams, neįstengusiems laiku pri statyti ataskaitų. Praėju siais — jubiliejiniais mū sų šaliai metais geriausių rezultatų pasiekė Teisės (JMST pirmininkas A. Andriuškevičius), Fizikos (JMST pirmininkas M. Ig natavičius) ir Chemijos (JMST pirmininkas S. Bu drienė) fakultetai. Sėkmingai praėjusiais metais padirbėjo EKFF vyr. dėstytojas eko nomikos kandidatas Rai mundas Žilinskas, GF j. m. b. biologijos kandida tas Rimantas Budrys, PF vyr. dėstytojas ekonomi Doc. A. KUBLICKAS kos kandidatas Gediminas
tymas kone tapatūs, o ir pati poezija esanti išsivys čiusi iš mitologijos. Tačiau šita nuomonė dar nėra iki galo argumentuota. Kita priežastis, skatinanti domėtis mitu, — tai jo simboliškumas, sakytume — universalus, filosofiškas. O realistinį meną ir jo geriau sius kūrėjus visada traukė apibendrinančio simbolio galia. Mitas — tai pirmapradės žmonijos išminties gabalas, tai, T. Mano žodžiais ta riant, vieno meto tvarinys, sukurtas ateičiai. Čia mes susiduriame su vadinamąja mito belaikiškumo sąvoka. T. Manas teigia, jog mitas — tai neturintis laiko kontū rų siužetas, „belaikė sche ma", „gatava gyvenimo for mulė". Žymaus šveicarų tyrinėtojo A. Py mintys taip pat giminingos pastaro sioms: „Mitas teturi tik vieną laiką — esamąjį". Mitiškumas T. Manui buvo to lygus tipiškumo kategorijai. Taip, mituose iš dalies atsi spindi tai, kas bendra dau gelio epochų žmonėms. Kita vertus, mito, šio simboliško ne vienos istori nės epochos gyvenimo api bendrinimo, vis dėlto nega lima perkurti atsietai nuo konkrečios socialinės aplin kos. Tai rodo ir to paties T. Mano kūrybinė praktika, o taip pat ir Z. Anujaus „Antigonė", ir Z. P. Sartro drama „Musės" (pagal So foklio „Orestėją") parašyta hitlerininkų okupuotoje Prancūzijoje. Tai, kas tipiška ir socialu, neprieštarauja tam, kas bendra, žmogiška. O bend. ražmogiškasis mito filosofi jos pradas — tikrai stip rus. Tiktai nereikia T. Ma no ir kitų mito teorijų su prasti siaurai. Juk amžina ne žmogaus esmė, bet am žinos jo egzistavimo pro blemos. Šiandien, griauna mu ;ų jėgų akivaizdoje, jos vėl tampa nepaprastai ak tualios ir gyvenime, ir me ne, Tai bus bene trečiasis
H
argumentas, aiškinant šian dieninės literatūros sąlytį su mitu. Yra nuomonių, kad šiuo laikiniams užsienio rašyto jams mitas tampa atspirties tašku prieš įvairių moder nistinio meno srovių vykdo mą literatūros turinio ir formos destrukciją. Ameri kiečių literatūros teoretiko M. Eliado nuomone, tikrus menininkus kaip kontrastas poetinio mąstymo chaosui visada traukia pirmapradė mito harmonija bei jo poe tinis visuotinumas, atverian tis galimybes literatūrinei žmogaus socialinio, psicho loginio ir biologinio turinio sintezei. Tai dar vienas ne abejotinas mito populiarumo šiandieninėje literatūroje aiš kinimas. Lietuvių literatūroje mito logijos bruožai pastebimi kai kuriuose V. Krėvės ap sakymuose („Skerdžius", .Bedievis" ir kt.) ir dramo se („Likimo keliais"), Vy dūno misterijose, S. Čiurlio nienės-Kymantaitės poemo se („Vaiva", „Giria žalioji"). Lietuvių mitologija, kaip ži nome, ligi mūsų laikų neiš liko kaip savarankiška liau dies kūrybos rūšis ir yra persipynusi su bendratautosakiniais motyvais. Dėl to jos panaudojimas siejasi su tautosakos perkūrimu, kuris buvo palyginti populiarus pirmosios XX a. pusės lie tuvių literatūroje. šia pra sme lietuvių mitologijos at garsiai užčiuopiami viename kitame Maironio eilėraštyje bei baladėje, tautosakinėse S .Nėries poemose ir lyriko je, taip pat ir B. Sruogos dramaturgijoje (pvz., „Pava sario giesmėje"). Be to, ikitarybiniu laiko tarpiu buvo panaudoti ir ry tietiškieji — bibliniai mitai, aišku, pirmiausia V. Krėvės prozoje. Šiame periode dėl neaiškių priežasčių buvo apeiti poetiški senovės grai kų mitai, kurie tarybinėje lietuvių poezijoje surado didžiausią atgarsį. Ir apskri tai, tarybinis laikotarpis at
Smalenskas ir daugelis ki tų. Jie ne tik kruopščiai dirbo mokslinį darbą, ra šė straipsnius, dalyvavo įvairaus lygio konferen cijose, bet buvo aktyvūs Studentų mokslinės drau gijos pagalbininkai. Pa vyzdžiui, SMD darbai, kuriems vadovavo ChF vyr. dėstytojas chemijos kandidatas Stasys Tautkus, EKFF asistentas ekonomi kos kandidatas Romual das Valkauskas, MF aspi rantas Viktoras Čobotas, pateikti respublikiniam ir sąjunginiam konkursams. VU geriausiais praėjusiu metų mokslininkais nrina. žinti GF vyr. m. b. che mijos kandidatė Lida Bag donienė ir tarpfakultetinės politekonomijos. ka tedros vyr. dėstytojas ekonomikos kandidatas Po vilas Gilys. Rezultatai susumuoti. Ma lonu pasidžiaugti pasiek tais laimėjimais. Tačiau liūdina tai, kad ne visi jaunieji mokslininką’ ir specialistai yra pilnatei siai mūsų senojo Univer siteto kolektyvo nariai. Daugiau iniciatyvos šiais metais norėtųsi sulaukti iš TSKP istorijos. Moks linio komunizmo katedrų ir kitų padalinių jaunųjų mokslininkų ir speciabstu.
Ona DUONUTĖ
veria visai naują puslapį poetiniame mito interpreta vime. Lietuvių tarybinėje litera tūroje mito perkūrimas su sijęs išimtinai su poezija, o ne su proza ar dramatur gija. Bene svarbiausia šio reiškinio priežastis turbūt bus ta, jog lietuvių poezija — brandžiausias, meniškai turtingiausias žanras, kuria me drąsiai sprendžiamos gy venimo prasmės, žmogaus egzistencijos problemos, gi miningos, kaip jau minė jom, pagrindiniam mitų tu riniui. Mūsų laikais kūry biškai originalus mitų inter pretavimas tegalimas tiktai remiantis brandžia poetine kultūra. Vieną iš geriausių poeti nio mito perkūrimo pavyz džių randame V. Mykolai čio-Putino poezijoje, visada teigiančioje žmogaus visuoti numą, atveriančioje gilias jo egzistencijos problemas. Tarybiniam poetui, „Pro metėjo" autoriui, naujam mito rekonstruotojui, iški lo nelengvi uždaviniai: a) išvengti pažodinio mi to idėjų perpasakojimo, b) papildyti jį būdingiau siu dabartinei epochai turi niu, o kartu neiškreipti pirminės jo prasmės. Prometeizmo tema buvo ir yra vystoma grynai origina liuose kūriniuose, tiesiogiai nesusijusiuose su Prometėjo mito perpasakojimu, tačiau einančiuose kaip paralelės jo atžvilgiu, sukurtuose pa gal senojo mito modelį. Ar timiausias pavyzdys — pa ties V. Mykolaičio-Putino kūryba. Savo poemos pagrindu V. Mykolaitis-Putinas pasi rinko eschiliškąjį Prometėjo mito navyzdį, tačiau neaDsiriboja tik juo. Nedidelės apimties kūrinyje jam pavy ko išryškinti keletą, svarbių mito motyvų. 1. Ypač stiprus pasiprieši nimo Dzeuso despotizmu motyvas. Poetizuoja fizinę
Nukelta i 4 psl.
Tarybinis studentas 3
SVEČIUOSE PAS „ALMAEIDJĮ“ FOTOREPORTAŽAS
Kai studentus linksmi na Universiteto diskoteka „Almafidas", j diskotekos salę patekti sunku. Mė gstame šį kolektyvą. Čia vakaro metu gali pama tyti įspūdingą šiuolaiki nės muzikos ir šviesos efektų sintezę. Programą pradeda lin ksmosios disko ir ritmi nių šokių grupės šokėjos. Merginos pačios kuria šo kius, pačios siuvasi kon certinius kostiumus. Sa vo nuotaikingu šokiu puikiai nuteikia visus su sirinkusius ir po to jau neįmanoma nustygti vie. toje. Vakaro metu pabuvo jome Kaziuko mugėje, kurioje galima įsigyti skambantį suvenyrą. Pa buvojome kosmose, kur tirštą miglą skrodžia la zerių spinduliai ir žai „zuikučiai". Atsa džia kiusiems į labai sudėtin gus įvairaus pobūdžio klausimus įteikiamas spe cialus prizas: jiems ant delnų nusileidžia daugy bė įvairiaspalvių burbu
Nei kepėjo, nei pusryčių... Pagal noveles, „T. S." Nr. 11.
lų.
Diskotekoje galima iš vysti pačius įvairiausius šviesos efektus, išgirsti naujausius tarybinių ir užsienio kompozitorių kūrinius. Kiekvienas čia išgirsta savo mėgstamos grupės įrašų. Rok’n'rollo pradininko Chuk Bary įrašus keičia dabartinės pop žvaigždės Shakin Stevens melodijos. Visų mėgiamas The Beatles melodijas keičia publi kos mėgiami italai, o juos — hardroko meist rai. Ypač didelio popu liarumo susilaukia V. Kernagio kabareto „Tarp girnų" grupė „Stiprūs vyrai iš pašaukimo". Šo kių mėgėjai mielai šoka valsą, polkutę, tvistą, šeiką, net rumbą. „Almafidas" susikūrė prieš trejus metus. De šimt išradingų linksmų, energingų, entuziastiškų vaikinų ir merginų kartu praleidžia laisvalaikį, kartu linksminasi. Kiekviena „Almafido" diskoteka — šventė jau nimui. O tai ir yra pa grindinis diskotekos rengėjų tikslas. Alvydas PETKEVIČIUS. VU absolventas
8
(
C/2
11
3 2 c
55S t
4
v
IHI, «
Šeštadienio pavakarė. Sep tintoji Universiteto krašto tyrininkų klubo etnografinių valgių vakaronė. Grupė ant rakursių rymo tuščioje „Žaltvykslėje". Neįprastai ty lu. Apie šeštą valandą ima trinksėti lauko durys. Antra kursiai išsirikiuoja ir deri na balsus. Atėjusieji nežino, ka jiems daryti. Paskui pasidairę, nes ne
matyt nei valgių, ne vado vo, nei muzikantų, puolam į ratelį, dainuodami „Atvažia vo dvi Daratos — viena pėsčia, kita ratuos". Ratas auga. . . ...Komisija (pirmininkas — istorijos mokslų kandidatas Vacys Milius) sėdi galusta lėje ir didvyriškai kenčia, žiūrėdama į valgius. Bet ne laimingiausi tie, kas atnešė ką nors karšto: dangsto du benėlius šiltomis skaromis, rankšluosčiais, bando padėti ant radiatoriaus ar puodo, kuriame vis neverda arbata.. . Vadovas eina daryti tvarkos. Ratelis išyra — vi. si spaudžiasi už stalų, Komisija pradeda darbą, Seimininkės atneša patlekalūs, pakalba apie juos (ką
žino ir kaip sugeba, dau giausia tarmiškai). Komisijos nariai ragauja, o visi mes dainuojam. Dainavimas — geras daiktas — komisijai kyla apetitas ir minkštėja širdys, o visiems kitiems dai nuojant nevarva seilė. . Štai moliniame dubenėlyje atkeliauja Vezuvijaus mode lis — pelenų spalvos kups tas. Iš arčiau pažib ėjus ma tyti, kad tai kraujiniai vėdarai. Paskui paduoda „rausvą pavasario polaidį", kurį au. torės vadina bobe.'tu. Rausvarne vandenyje plaukioja rausvos putų lytys. Labai at sargiai ragauju ir aptinku, jog skanu. Iš galustalės atkeliauja dar vienas indas. Dvi drau-
gės pauosto ir siunčia toliau. Ten vėl sėdi dvi ramuvietės. Viena pasemia šaukštą ir, pažiūrėjus į anas dvi pirmąsias, kelia j(. Ne prie savo — prie draugės burnos. Šioji abiem rankom laiko in dą ir negali pasipriešinti, šau kštas įkeliauja į jos burną. Palinksėjusios galvom, abi siunčia patiekalą toliau. Vai kinas pasistato dubenį ant stalo, pamakaluoja šaukštu po dugną ir kažką išgriebia — šitas žino, ko ieško. Jau nori kabint antrą kartą, bet kaimynas baksteli alkūne — siųsk toliau — ir pats beveik įmerkia nosį, skubė damas pažiūrėt, ką čia gavo. Komisija suskaičiuoja ba lus. Pirmoji vieta — že maičių atstovėms — mate-
matikėms Loretai Simelytei ir Marytei Ežerinskaitei už kraujinius ir bulvinius vėda rus, plėkynę bei paplotėlius. Istorikei Laimai Bražinskaitei už kastini, kanapių spi rgučius, trejopus sūrius ir obuolynę. Etnografiškiausi valgiai —■ matematikų Rai mondos Butkutės ir Zitos Budinavičiūtės bobertas ir lituanistės Irutės Ručinskaitės palapošė. Ir vėl šokam. Abu muzi kantai pasikeisdami tampo armoniką. Žmogus prie žmo gaus ir, žiūrint J kojas, baisiai keista, kaip jos ne sipainioja. Vyrai sustoję dainuoja. Balsai gaudžia po Univer siteto skliautais...
Universiteto Interklubas kasuruošė ,,Žaltvykslės" vinėje vakarą, į kurį paiš interklubiečius kvietė kitų Vilniaus miesto aukštų jų mokyklų. .. .19 vai. — svečių nėra. Panikos šeimininkų vaiduose — irgi. „— Ateis — vėluo ja," — guodėsi. ,,— Et..."— vėliau numojo, ir susėdo prie stalo. Taip ir neįsidėmėjau, kas sušuko: „šitame kampe sėdintys būsite svečiai iš Konservatorijos, šitas vidu rys — iš Pedagoginio, jūs — iš Universiteto, o VISI—...
— O mes esame... Atsisukome: trys vaikinai šypsosi... Vedantysis Marius Matule vičius (I kurso žurnalistas) pasiūlė pradėti vakarą (juk ir filosofų pasakyta, kad pra rasto laiko nesugrąžinsi...). „Visų Aukštųjų mokyklų atstovai" gavo po didelį vo ką ir po piešinį. Užduotys nei sunkios, nei lengvos: pa dainuoti šalies, pažymėtos voke, dainą, sušokti šokį, apsirengti taip, kaip ten ren giamasi, na, ir paimti inter. viu iš tos šalies gyventojo, taip pat sugalvoti piešiniui pavadinimą (kiekvienai Aukš tajai mokyklai — skirtin gas piešinys). Turbūt neabe jojate, kad visi juokėsi iš mi ni vaidinimų. Išradingiausias ir originaliausias, pasirodo,
Universitetas. Jis pelnė žiū rovų ir komisijos simpatijas bei aplodismentus. Jam įteiktas vertingas prizas — kriaušė (tikra ir valgoma). Po trumpų šokių buvo pa sirašyta sutartis. ,Ją iškil mingai perskaitė vedantysis Marius, o pasirašė tikri at stovai iš VISI ir Universiteto bei „neakivazdiniai" iš Kon servatorijos ir Pedagoginio instituto. VISI Interklubo preziden tas Genius MIKALČIUS (ket virti metai vadovauta internacionaliniam darbui): — Dar kartą įdomu buvo pamatyti, kaip vakaroja interklubiečiai iš Universiteto, sužinoti, kaip jie gyvena, ką jie ruošiasi ateityje daryti.
Tokia vakaro forma kur kas naudingesnė abiejų Inteiklu, bų draugystei sustipiinti, negu pokalbis pne „posėdžių" stalo. Pritariau šiai minčiai ir nuskubėjau nas Universiteto Interklubo pre zidentą Saulių JURŠĖNĄ. Pasak jo, seniai norėta susi tikti su visų Vilniaus Aukštųjų mokyklų interklubiečiais, sustiprinti ryšius, labiau bendradarbiauti, padėti vieni kitiems. Gai la, kad kolegos kvietimu ne pasinaudojo. Tai galima aiš kinti labai įvairiai, tačiau svarbiausia tik viena — ne buvo noro. Saulius sakė, jog nesigaili, kad pagrindinis va-
Patys ir svečiai,
Vaiva STARKAUSKAITE
spausdintas
Vieną kartą kaime gy veno kalvis. Jis buvo geras kalvis. Jis mokėjo viską. Nors kalvis buvo vienišas, nors neturėjo draugu, tačiau šis kalvis buvo pats geriausias kai mo kalvis, nes mokėjo su žnyplėmis ištraukti iš žaizdro jkaitintą geležį. Be to, gražiausiai kaime mokėjo ją atvėsinti, pa dėjęs prie lango, ir kas nuostabiausia, mokėjo, palietęs vienu pirštu, patikrinti, ar jau atau šo. Šeštadienio rytą neiš gėriau net drungnos arba tos — taip jau skubė jau pasižiūrėti, kaip kal vis trauks tą geležį. — Žabok arklius! — beprotiškai garsiai suriko jis, pamatęs mane pro langą. Su baime ir išgąsčiu tekinas atbėgau prie du rų. Kalvis vėl suriko: — Sakiau, žabok arkliūs! o Dabar pamačiau, siaube, kad jis taip padidėjo, jog ausimis įsirė mė j suodinas lubas, by rėjo žemyn suodžiai, išsi tepė tokios didelės ausys. Iš žaizdro kilo ryškial purpurinial dūmai. Vienoje rankoje kalvis laikė iki baltumo įkaitu sią geležį, kitoje — kep tuvėje spirgančią kiauši nienę su kumpiu. Ir viskas taip gražu bū tų buvę, jei bobos vieną sekmadienio rytą, per at laidus, nebūtų pasakiu sios garsiai: — Jis visai ne kalvis. — O kas? — j akis šokau aš. — Ne kalvis ir tiek, — bobos nuėjo. Tada kalvis pasikorė, Dabar, kai nueinu i kalvę, dvi didelės ašaros visada rieda mano skruostais, nes visada ti kėjau, kad jis buvo kal vis, dar dvi ašaros rie da, kai prisimenu spir gančią kiaušinienę su kumpiu. O gerai apieškoję vi sus kampus, žmonės rado buteliuose nuo saulė grąžų aliejaus tris sto rus sąsiuvinius apsaky mų, kuriuose vyravo ra cionalus mąstymas ir ab straktumas. Visas kaimas pradėjo kalbėti, kad lis tikrai buvęs ne kal vis, bėt kai perskaitė viską, suprato, kad f'c te vo kalvis. Virgis ŠATAS, IV kurso lituanistas
karo sumanymas truputį sužlugo. Dalis jo liko: va karas naudingas patiems or ganizatoriams, nes dar la. biau sustiprėjo draugystė. Po tokių renginių kolektyvas vieningesnis, nėra „sienos" tarp naujų ir senų narių, Prieš akis internacionalinės dienos, kurios pareikalaus daug jėgų, ištvermės ir išradingumo. Sėkmės motyvas — kolektyvo organizuotumas, vieningumas, susiklausymas. O šis vakaras, pasak senos interklubietės Audronės Kukenytės (EKFF IV k.), daug kuo pasitarnaus. Milda PALIULYTE IF III kurso studentė
4 Tarybini* studentai
Melagių kermošius!
Mitologija ir poezija Atkelta iš 2 psl.
ir dvasinę Prometėjo jėgą: Nutrenki mano kūną Į Tartaro gelmes juodąsias, Bet mano dvasios sunaikinti Tu niekad neįstengsi! Su laisvės ir pasipriešini mo despotizmui temomis susijungia prometėjiškos kančios ir jos prasmės mo tyvas. Nieko nėra bepras miško Prometėjo kentėji muose, taip kaip ir ugnies pagrobimo žygyje. Ypač originaliai traktuojamas ir pratęsiamas Prometėjo iš laisvinimo motyvas. V. Mykolaitis-Putinas sa vo poemoje siekia kuo pil niau atkurti mito visumą, atskleisti daugiasluoksnę jo simboliką kartu stengdama sis nenutolti nuo pirminės idėjos. Dėl to poemoje vy rauja tradicinė pasakojimo maniera, klasikinis minties stilius, tam tikras antikinis koloritas. E. Mieželaičio poezijos sąlytis su mitologine simbo lika pastebimas vėlesniame kūrybos laikotarpyje, kada poetas savo lyrinį pasaulė vaizdį praturtino geriau siais pasaulinio meno ir li teratūros motyvais bei siu žetais ir ilgaamže kultūrine tradicija visa tai transfor muodamas ir sintetindamas pakitėjusio poetinio mąsty mo paoalba. Mitologinis ant sluoksnis ypač akivaizdus rinkiniuose ..Autoportre tas. Aviaeskizai", ..Atogrą žos panorama". Pažymėti na. iop E. Mieželaitis nenaiso* tradiciniu mito siuže to rėmų neribotai laisvai ’vriškai interpretuoja mito heroi"s bei siužetą jį suaii'olaikindamas žymiai di desniu mastu, nepn V. Mvkotaitis-Putinas. E. Mieže’aič'ui svarbu tik pagrindi
— klykte klykė skelbimai, vo paverstas vos ne Babelio net pasidarė baisu, ar rek bokštu. Kiekviename aukšte lama nepranoks paties ren dėjosi rimtai juokingi daly ginio. .. Kur tau! Net galė kai. Užkietėjusį ateistą psi. chologės savo testais įtiki jai pamanyti ,jog niekas no, kad yra likimas, ir kie taip šauniai nemoka meluoti, kvienas geidė išsiburti, na, kaip mūsų fakulteto studen kad ir — kokio gyvenimo ■draugo esi vertas.. . Už kitų tai. . . • durų galėjai spustelti ranką Svečią, punktualiai atvy „gyvam Saboniui", pasinerti kusį j šventę, jau ties var į sportiškai azartinius loši tais apstulbino pirmiausia mus, regėti nuotaikingą fil mą, paklausyti neaiškaus, žavus Don Kichoto arklys, bet puikaus stiliaus muzi antra — gausi smalsuolių kantų grupės „Poderys und minia, gąsdino jos ryžtas kiti“. .. Na, o kiemelyje vy patekti pro siaurus vartus, ko kermošius. Pirko, parda vė, mainė. Kaklus svėrė kuris kurstomas augo: už moliniai ir kepti medaliai, vartų valiūkiškai nebūtus vyresniųjų kursų studentai dalykus žadėjo gatvės ko neatsidžiaugė gražiais žais mediantas, muzikantas ir fo lais, žodžiu — prekės pagal skonį ir pagal kišenę. Kai kusininkas (visi trys vieno kam net dykai kliuvo! O M. Patašiaus asmenyje). . . loterija — kiek žmonių ji laimingais turtin Istorijos fakultetas, tarsi padarė Veikė amatininkų mielas ramybės uostas, bu gais. . . cechai: batsiuvių ir siuvėjų, kepėjų. . . Fotoateljė, die tos kabinetas, muzikos in strumentų krautuvė.. . Ir visi visur suspėjo — pil vus prikimšti, pasidžiaugti varžytinėse pirktais naudin gais daiktais .paragauti Pa ryžiaus, Vienos karvių pie no ir t. t., ir t. t. Tačiau kermošius nebūtų buvęs toks linksmas ir vy kęs be dainų muzikos ir. . . radijo laidos, kurią parengė įžymūs žurnalistai. . . Laida buvo iš visur ir apie viską, bet daugiausia — apie Ba landžio 1-ąją. Fakulteto et nografinis ansamblis pra džiugino širdis liaudies dai nom. kilnojosi kojos tų, kas stebėjo jų šokius, žaidi mus. . .
nė mito idėja, simbolinis apibendrinimas, kurį galima pritaikyti nūdienei tikrovei. Pvz., eilėraštis ..Feniksas“. Kai kada E. Mieželaitis to paties mito turinį trak tuoja keliais aspektais, poe tiškai varijuoja jj, sukelda mas įvairiareikšmių asociaci jų. Pvz., Ikaro temą randa me eilėraščiuose „Žvaigž džių poema", „Ikariada" ir „Ikaro šešėlis". E. Mieželaičio lyrikoje mitas arba mitologinės figū ros bene daugiausia atlieka idėjinio - meninio įtaigumo sustiprinimo vaidmenį. Kai kur mitai modernizuojami. J. Vaičiūnaitės suartėji mas su mitu nėra atsitikti nis. Jos poema Orfėjas ir Euridikė" — tai vėlesnių eilėraščių ciklas „Zodiakas" M. K. Čiurlionio kūrinių te momis. Tai autoriaus poeti nio mąstymo priartėjimas prie mitologinio. Šią mintį norėtųsi toliau tęsti, prisi menant Just. Marcinkevi čiaus „Sieną". Čia randame tik keletą aliuzijų: viena iš jų daroma į mitologini Odi sėja. siekiant poetizuoti mo ters ištikimybę, laukimą, ki ta — j Adomo išvarymo iš rojaus mitą. Poetinio ir mitologinio mastymo suartėjimas akivaiz dus ir pradedančio poeto S. Gedos poemoje „Straz das". kur autorius mėpina surasti slapčiausius žmo gaus - poeto gyvybingumo pradmenis. Strazdo paveiks las susilieja su Didžiąja Gamta su visa žmonijos mintimi. Mitologijos įsiliejimas į j lietuvių poezijos struktūrą j — tai savitas, palyginti nau- į tas reiškinys Juo išreiškia- j mas mito humanizavimas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Eglė KUDABATTĖ FilF IV kurso studentė
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis . studentas-83
Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
Kermošiuje. Romo Jankaus ko nuotraukos.
Skelbiame šachmatų uždavinių sprendimo konkursą. Pasiūlysime spręsti 8 uždavinius. Konkurso dalyviai, išsprendę 6 uždavinius, patvirtins arba naujai įgis trečiąjį šachmatų sporto atskyrį. Išsprendę visus 8 uždavinius, patvirtins arba gaus antrąjį atskyrį. 5 geriausieji spren dėjai bus apdovanoti sporto klubo „Mokslas" ir redakci jos atminimo dovanėlėmis. Uždavinių sprendimus reikia išsiųsti per 15 dienų nuo jų paskelbimo datos šiuo ad resu: Vilnius, 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybi nio studento" redakcija. Šachmatų konkursui. Pageidautina, kad uždavinių sprendimai būtų siunčiami atvirlaiškiais. Nepamirškite parašyti vardo, pavardės, fa kulteto ir kurso. Šiandien skelbiame pirmąjį konkurso uždavinį. Linkime sėkmės! UŽDAVINYS
Nr.
TRUMPAI Praėjusią savaitę Uni versiteto interklube „Juventus" svečiavosi politi nis apžvalgininkas C. Juršėnas. Jis kalbėjo apie TSRS
—Kinijos tarptautinius santykius, pasakojo apie Lenkijos Liaudies Respub liką, Afganistaną. Susitikim'o pabaigoje studentų svečias atsakė į klausimus. A. SILALYTĖ
RBYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810076, išduotą MF studentei Danutai LUDingusį studento pažymė ClNSKAJAI, laikyti nega jimą Nr.' 801468, išduotą liojančiu. • EKFF studentei Stasei MATIJOŠKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė Nuoširdžiai užjaučiame qrupės drauqe Giedrę jimą Nr. 801466, išduotą DAINYTE, tragiškai žu EKFF studentei Rūtai MAR vus mylimam broliui. KEVIČIŪTEI, laikyti nega PEF PE spec. III kurso II grupės liojančiu.
stelbimai
2
UŽDAVINYS Nr. 1
studentai
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801478, išduotą EKFF studentei Linai SAFONOVAITEI, laikyti negalio jančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780647, išduotą MF studentei Rasai VENSLAVlClOTEI. laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 801486, išduotą EKFF studentei Loretai STI-
Qbcdefgh Baltieji: Kh5, Vh4, Žg4, pėst. d3 (4). Juodieji: Kf4, pėst. f3, f6 (3). Baltieji pradeda ir duoda matą juodųjų ruoju ėjimu.
karaliui ant
o
bedė
4■
<9
TSKP istorilos kated ros kolektyvas nuošir džiai užlaučla prof. V GERMANĄ dėl sesers mirties.
Filoloqiįos fakulteto dekanatas ir visuomeni nės orqanlzacilos nuo širdžiai užjaučia Baltu filoloqi|os katedros do centą Joną KABELKĄ dėl brolio mirties.
h
Baltieji: Kgl, Vb4, Rc2, Žb3 (4). Juodieji: KE2, Žfl, pėst. E4 (3). Baltieji pradeda ir duoda matą juodųjų karaliui ant ruoju ėjimu.
Laikraščio korektoriai: D. Sakalauskaitė, A. Zdanavičius
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 LV 03258. Iškilioji spauda, 1 spaudos lankas Užs. Nr. 1083. Tiražas 4500 LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 iCoBeTCKHH cryAeHT“ — opran napiKOMa, peKTopaTa, KOMH-re-ra AKCM Abtbm, iipoęiKOMa opĄeHOB TpyAOBoro npacHoro 3HaMeHM u ApyjKGbt HapoĄOB Bhalhjocckoi o ynHBepcirreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom sai-me. PeAaicrop H. BapanHuųKaūie.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE