hinc iturad astra 4989 m. Balandžio 28 d, Penktadienis Kaina 2 kaf).
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 12 (1470)
BALANDŽIO 15 D.
Trumpai Tris dienas Kaune vyko konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncep cija ir Kauno universitetas" (baigėsi tik šiandien). Į kon ferenciją susirinko lietuviai mokslininkai ne tik iš Lie tuvos. Profesorius Algirdas Avi žienis iš Kalifornijos univer siteto Los Andžele sakė, kad reikia užsibrėžti tikslą sukur ti geriausią pasaulyje uni versitetą, nes turint menkesnį
tikslą, neverta nė pradėti. Profesorė Liucija Baškaus kaitė, į Kauną atvykusi iš Švedijos, teigė, kad univer sitetą reikia atkurti jau da bar, pranešti Liaudies švie timo ministerijai, kad Uni versitetas veikia. Profesorė pasakė, kad nuo rudens gali atvažiuoti jame dirbti. Kiti svečiai buvo kiek santūres ni, tačiau savo pagalbą siū lė visi.
Pirmąją dieną dar kalbėjo akademikas Antanas Bura čas, profesorius Algirdas Cyras (VISI), akademikas Vy tautas Statulevičius (MA), profesorius Bronius Vaškelis (Ilinojaus universitetas, Či kaga), technikos mokslų kan didatas Gediminas Kostkevičius (KPI), ir kt. Daugumos kalbėtojų nuomone, Kauno universitetas turėtų būti hu manitarinis, nes humanitarų
Antradienio posėdyje VU taryba priėmė Universiteto Statutą (pagrindu), tačiau tjar dirbs penkių žmonių komi sija. Atsižvelgdama į posėdžio metu pareikštas pastabas, ji parengs galutini Statuto variantą, kuris, kalbiškai su redagavus, bus perduotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Kaunui labiausiai trūksta. Bū ta ir kitokių nuomonių: uni versitetą kurti sujungus KPI ir KMI, Kauno politechnikos instituto pagrindu kurti tech nologinį universitetą. Kai ku rie kalbėtojai teigė, kad Kau no universitetas turėtų tap
ti pasauliniu lietuvių kultū ros ar lituanistikos centru. Tokiai minčiai prieštaravo akademikas A. Buračas, saky damas, kad pasauliniu litua nistikos centru jau tapo Vil niaus Universitetas. Vakar vyko darbas sekci jose.
Reabilituojame nekaltai nukentėjusiu^ VU partinio biuro komisija ideologinėms byloms peržiūrėti tiria tik darbuotojų bylas, Studentų bylas nagrinėja patys stuTF dentai. Apie tai pasakoja studentas Gytis Kaminskas studentu įdeologinių bylų peržiūrėjimo grupės pirmininkas: — Grupė susikūrė maždaug prieš mėnesį prie Universiteto komjaunimo komiteto. Archyvuo se, Rektoriaus įsakymų knygo se surandame pašalintų stu dentų pavardes. Jau esame per-
žiūrėję septynerių metų bylas; per tuos metus iš Universiteto buvo pašalinti 236 studentai. Di delį sunkumą sudaro tai, kad neaiškios pašalinimo formuluotės, dažnai neaišku, kas slepiasi po žodžiais: „pašalintas už chuliga nišką elgesį, pašalintas už veik smus, nesuderinamus su tarybi nio studento vardu". Po tokiom formuluotėm dažnai slypi trispal vės iškėlimas ir pan. Mums rei kalinga papildoma informacija, liudininkai. Nemažai buvo tokių,
kurie pašalinti kaip ,,buožiniai elementai", už tai, kad broliai ar tėvai buvo „banditai", Tokių bylų ypač gausu pokario laikais. Suprantama, dabar visų grąžinti j Universitetą neįmanoma: daugelis seniai įsigijo specialy bę, dirba. Tad reabilitacija dau giau moralinė: žmonės turi atgau ti pasitikėjimą, jiems padaryta skriauda turi būti viešai pripa žinta.
Jūratė KAUPINYTE
Idėjų eksportas į Riazanę Kai draugai pasidomi trijų studentų teisininkų ir mano, fi lologo, kelione į Riazanę, aš at sakau, kad eksportuojame pa baltų ietišką „perestrojkos“ va riantą. Gal ir per stipriai pasakyta, tačiau, pakviesti aktyvesnių Riazanės studentijos lyderių, sten gėmės per tris šiame vidurio Rusijos mieste praleistas dienas
pateikti vietos jaunimui kuo daugiau ir objektyvesnės infor macijos apie įvykius Lietuvo je. Susitikime su visuomenės mokslų dėstytojais buvome daug klausinėjami apie Sąjūdį, ne formalią spaudą, permainas komjaunime. Deja, neteko susi tikti su vienu pažįstamu riazaniečiu studentu, kuris buvo su-
imtas po neseniai įvykusio ir išvaikyto žaliųjų organizuoto mitin go. Tuo ipačiu metu Riazanėje svečiavosi studentai iš Leningra do ir Gardino. Belieka pridur ti, kad mūsų vizitu labai domė josi VSK srities skyrius, tačiau jokių incidentų nebuvo.
Paullus SUBAČIUS
įkurta TVU liaudies fronto sąjunga Balandžio 18 d. Tartu univer siteto centrinių rūmų salėje įvy ko konferencija skirta universi teto Liaudies Fronto Sąjungos Šios Estijos (LFS) įkūrimui. struktūrinės Liaudies Fronto grandies įkūrimo motyvus atprogramos skleidžia priimtos preambulė: „Tartu universitetas yra to kioje būsenoje, kada be radika lių pakeitimų neįmanoma pa tenkinti atsinaujinančios visuo menės poreikių. LFS įkūrimas vienys skirtingų interesų ir pa žiūru žmonių pastangas siekti artimiausioje esminių pokyčių ateityje. Tikslų, numatytų šioje programoje, realizavimas gali mas tik bendradarbiaujant uni versiteto administracijai ir vi suomeninėms organizacijoms bei judėjimams. LFS šiame atsinau jinimo procese imasi iniciato riaus ir aktyvaus dalyvio vaid mens". Atidarant konferenciją buvo pripažinta, jog universitete eg zistuoja dvasinė ir materialinė krizė. Tačiau, tuo pačiu išreikšta viltis, jog atgaivinus senas de mokratijos tradicijas, universite
tas vėl taps intelektualiniu cent ru. Pirmoji konferencijoje pra nešimą padarė žurnalistikos ka tedros vedėja, Estijos Liaudies Fronto valdybos narė Marju Lauristin. Jos pranešimas apie respublikos politinę padėtį susi laukė didelio dėmesio. Pagrindi ne šios padėties charakteristika yra vis gilėjanti takoskyra tarp Estijos Komunistų Partijos ų Es tijos Liaudies Fronto. Kai kurie šio reiškinio požymiai pasirodė dar prieš rinkimus į TSRS liau dies deputatus. Šiuo metu esa mą partijos poziciją išreiškia: — delsimas priimti paruoštus įstatymų paketus dėl ekonomi nio savarankiškumo, referendu mo ir pilietybės. — numatyto balandžio 12 die nai EKP plenumo šaukimo ati dėjimas, atsižvelgiant j būsimą (tuo metu — Red.) TSKP neeili nį plenumą; — delsimas surinkti naujai iš rinktus TSRS liaudies deputatus; — posūkis veidu į Interjudėjimą. Politinę padėtį, tiek respublikoje, tiek lr Tarybų Sąjungoje Lauristin apibūdino kaip ne-
ryžtingumo kulminaciją. Kadan gi visuomenė vis tiek eis tolyn stichiškai, tokia partijos politi ka yra pavojinga. Reikia numa tyti procesus ir čia savo žodį turėtų tarti universitetas, prog nozuodamas tolimesnius visuo menės gyvenimo žingsnius. Po to kalbėjo Tartu universi teto rektorius Jurį Kamer. Jo nuomone, universiteto krizės iš raiška yra ir tai, kad daug kal bama, bet mažai dirbama. Ke lią, kuris išvestų iš šios krizės, rektorius mato naujos dėstytojų kartos kūrime. Tarp pasisakiu siųjų buvo ir Sąjūdžio Kauno Tarybos vicepirmininkas, TSRS liaudies deputatas Egidijus Klumbys. Konferencijoje aptartas LFS programos projektas, kurio visas tekstas atspindi universiteto au tonomijos ir demokratizavimo siekimą. Baigiamojoje konferenci jos dalyje buvo išrinkta 7 žmo nių taryba, atstovaujanti Tartu universiteto Liaudies frontui ir priimta LFS programa bei įsta tai. Be to, priimtos rezoliucijos dėl politinės padėties, dėl iš-
Studentas E. Aldošlnas (kairėje): „Studentų medikų asociacija nereikalinga, juk mūsų Interesus gina ir komjaunimas, ir profsąjunga...“ D. Cepullo (dešinėje), vieno iš asociacijos (kūrimo iniciatorių, nuomonė kitokia: „Taip, beveik kiekvienas esam ir komjaunimo, ir profsąjungos narys, bet ar mus tos organizacijos vienija? . Skaitykite 2 psl. A. SAVUL1ONIO nuotr.
Išvaikyta jaunimo demonstracija Kaip praneša „Komsomolskaja pravda", balandžio 20 d. Tambove Išvaikyta masinė jaunimo de monstracija. Ją sukėlė gandai, kad Hitlerio gimimo dieną'Tambove įvyks neonacistų sambūris. Apie 21 vai. miesto sode susi rinko moksleiviai ir studentai, ketinę duoti atkirtį neonaciams. Kai pastarųjų sode neaptiko, minioje pasklido gandas, kad neonacistai renkasi Vozdviženkos kapinėse, kuriose palaidoti vokiečiai. Cituojame „Komso molskaja pravda": „Minia nuėjo į kapines, ir, įsi tikinusi, kad ten niekas nesiren ka patraukė atgal centrinėmis
gatvėmis pro TSKP srities komi teto pastatą geležinkelio stoties link, skanduodama: „Tegyvuoja Tarybų valdžia!", „Mušk fašis tus!" Mieste susidarė sudėtinga operatyvinė padėtis, buvo pa ralyžuotas miesto transportas. Ties TSKP srities komiteto pas tatu nežinomas asmuo susprog dino paketą sprogalų (nukentė jusių nėra). Milicija buvo pri versta pavartoti lazdas ir iš sklaidyti minią. Smurto pavarto jimo prieš miesto piliečius atve jų nepastebėta. 77 žmonės su laikyti, tarp jų 17 neblaivių (...) Sunkesnių traumų ir sužalojimų nėra".
tremtų universiteto darbuotojų reabilitavimo ir dėl tarnavimo kariuomenėje. Kategorišką gtudentų požiūrį į karinę katedrą rodo ir balandžio 10 d. paskelb tas bado streikas, reikalaujantis panaikinti šią katedrą. Tuoj po konferencijos deputa tą iš Lietuvos pokalbiui pasik-
vietė studentų korporacijos „Vy tis“ nariai. Likę konferencijos svečiai susirinko prie apskrito stalo pokalbiui apie politinę pa dėtį Pabaltijo respublikose. Dis kusijai vadovavo ir konkrečių pasiūlymų pateikė Marį u Lau ristin. Rimas NORVAIŠA
•
1989.04.28
Universitas Vilnensis
Nutarimai, pranešimai
Vilniaus Universiteto taryba nutarė
Lietuvos studentų Koordinacinė
Dėl studenčių medicininio paruošimo pertvarkymo 1989190 m. m.
Taryba praneša
Siekiant pertvarkyti studenčių medicininį paruošimą ir tobulin ti mokymo procesą, siūloma: 1. Remiantis 1988 11 14 d. TSRS liaudies švietimo komiteto pirmininko (sakymu Nr. 438 vesti medicininį paruošimą Filologijos, Istorijos, Filosofijos, Teisės, Pramonės ekonomikos, Ekonominės kibernetikos ir fi* nansų fakultetuose ir Prekybos fakulteto materialinių išteklių valdymo ir gamybos priemonių didmeninės prekybos organiza vimo specialybėje.
2. Medicininio paruošimo programą sumažinti nuo 440 vai. iki 240 vai., iš kurių 150 vai. skirti teoriniams užsiėmimams ir 90 vai. — praktiniams kliniki niams. 3. Siekiant pagerinti praktinių klinikinių (gūdžių įsisavinimą, sumažinti praktinių užsiėmimų grupes iki 7—10 studenčių. 4. Iš pagrindų peržiūrėti me dicininio paruošimo programą. 5. Užsiėmimus vesti V ir VI semestruose po 6 vai. Į sa vaitę karinio parengimo dieno
mis. Atsiskaitymo forma V se mestre — įskaita, VI semestre — egzaminas. 6. Panaikinu valstybinį medi cinos egzaminą. 7. Studentės, kurioms ve damas medicininis paruošimas, nuo civilinės gynybos užsiėmi mų atleidžiamos. 8. Išklausiusioms medicininio paruošimo kursą, išduoti atsar gos medicinos sesers pažymėji mus. 9. Panaikinti įrašą pase „ka ro prlevolininkė".
Dėl pedagoginės praktikos pionierių stovyklose Mokslo taryba, apsvarsčiusi komisijos, sudarytos Rektoriaus įsakymu Nr. R-57, patelktus siū lymus dėl pedagoginės praktikos pionierių stovyklose, NUTARIA: 1. Pertvarkyti pedagoginę praktiką pionierių stovyklose Fizikos, Matematikos, Chemijos, Istorijos ir Filologijos fakultetų studentams į bendresnio pobū džio auklėjamojo darbo prakti-
ką. Jos tipą, formas ir konkre čią trukmę nustato fakultetų ta rybos ir Pedagogikos katedra. Už studentų paskirstymą atsako fakultetų dekanai, už praktikos eigą * ir vertinimą — profilinės katedros, už kontrolę — Peda gogikos katedra. 2. Įpareigoti Pedagogikos ka tedrą iki 1989 m. rugsėjo 1 d. parengti bendruosius auklėja
mojo darbo praktikos reikalavi mus ir pateikti fakultetams. Au klėjamojo darbo praktiką orga nizuoti jau 1989/1990 m. m. 3. Šiais mokslo metais auklė jamojo darbo praktiką organi zuoti fakultetų nuožiūra: studen tams, attikusiems dviejų metų ištisinę pedagoginę praktiką, darbas pionierių stovyklose gali būti laikomas fakultatyviu.
Gegužės 3 d. 19 vai. Universiteto rektorato posėdžių salėje or ganizuojamas LTSR Jaunimo įstatymo projekto aptarimas. Kvie čiami aukštųjų mokyklų atstovai bei visi norintys. Gegužės 5 d. 17 vai. prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos rengiamas piketas, kuriuo tiki masi paspartinti socialinių stu dentijos problemų (naudojimosi
Pažeisti studentų interesai Nuo š. m. balandžio 24 d. buvo pakeistas keturioliktojo marš ruto autobuso grafikas: dabar autobusas kursuos nuo 6 vai. Iki 10 vai. ir nuo 15 vai. Iki 20 vai. Jau ilgą laiką studentai, gy venantys Saulėtekio alėjoje, reikalauja pratęsti troleibusų liniją iki stotelės „Senoji plytinė“. Užuot pradėjus spręsti šį klausimą, buvo dar labiau pablogintas susisiekimas su miesto centru. At kreipiame Vilniaus m. LDT vykdomojo komiteto bei Autobusų parko administracijos dėmesį į šį studentų interesams prieštarau jantį potvarkį ir reikalaujame jį panaikinti. Vilniaus m. Lenino raj. LDJ deputatė Indrė PANAVAITE Lietuvos studentų Koordinacinės Tarybos narys Vygaudas USACKAS
Medikai: kas mus vienija Apie tai savo asociacijos stei giamajame susirinkime kalbėjo Universiteto studentai medikai. Toks susirinkimas balandžio mėn., įvyko ir Kauno medicinos insti tute. Įkurta bendra Lietuvos stu dentų medikų asociacija, kurios tikslas ir noras — vienyti ir ginti studentų medikų reikalus. Nuostatuose sakoma, kad „asociacija sukurta, siekiant įvairiapusiškai prisidėti prie Lietuvos atgimimo, tęsiant pat riarcho J. Basanavičiaus, dakta ro V. Kudirkos ir kitų didžiųjų gydytojų profesinės, tautinės ir humanitarinės veiklos tradici
jas". Vilniaus ir Kauno sekcijos su savo tarybom studentų intere sams atstovaus kuriamoje Lietu vos studentų asociacijoje. Pro fesinius savo narių interesus Studentų medikų asociacija gins Lietuvos gydytojų sąjungoje, tačiau ji — visiškai savarankiš ka organizacija. Susirinkimo metu buvo daug kalbėta, diskutuota. Arūnas Krisiūnas, MF studen tas, vienas iš asociacijos kūri mo iniciatorių: „Daugelyje pa saulio šalių yra studentų medi kų asociacijos, kurias jungia fe
deracija. Mano nuomone, mums reikia tokios asociacijos, kokią patys norėtume turėti. Tačiau iniciatyvių žmonių, siekiančių sukurti studentus vienijančią asociaciją, ir Vilniuje, ir Kaune nedaug Didžiausias mūsų noras — kad grupės žmonių generuotos idėjos pasiektų stu dentų mases. Studentų medikų asociacija turėtų susidėti iš fa kultetų ir kursų atstovų. Vyk domieji organai — KMI ir VU MF tarybos. Norime palaikyti ryšius su visomis pa žangiomis organizacijomis’'. Evaldas Aldošinas, MF stu
transportu lengvatų, bendrabučių ir pan.) sprendimą, nes į anks tesnius pareiškimus nesulaukta teigiamo atsakymu.
dentas: „Ar reikalinga dar vie na organizacija, kuri nebus ju ridiškai įteisinta? Išdėstėte daug gražių kuria mos asociacijos tikslų. Bet artų tikslų negalima siekti per jau veikiančias organizacijas? Darius Čepulis, MF studen tas: „Ar mes turime tei sę atstovauti fakulte tui? Mes to ir nesiekiam. Aso ciacija visada kalbės savo, o ne fakulteto vardu. Mes jau ma tėm, ką reiškė komjaunimo „monopolija", ką reiškė kom jaunimo kalbos viso jaunimo vardu... Beveik visi esam kom
jaunimo nariai, tik ar ta organi zacija mus vienija? Ar ne ge riausia vienytis pagal profesijas? Tada ir tikslai gali būti konkre tesni". Profesorius G. Cėsnys: „Lietu vai dabar labiausiai reikia as laikotarpį menybių. Dabartinį galima pavadinti asmenybių ba du. Labai gaila, kad asmenybių beveik neturim tarp studentų. Lietuvos jaunimui trūksta ne proto, o — idealizmo. Idea lai, kurie lydėjo mus nuo lop šio, pasirodė melagingi. Idealų deficitas graudžia ir mūsų medi cininę visuomenę. Todėl sveikinu besikuriančią bendraminčių draugiją, kuri su sirūpinusi savo asmenybių ir idealų auginimu". Parengė Marius PAJŪRIS
Visa Europa pavėlavo ruošti ekologus — sako gamtos fakulteto profe sorius, genetikas Romualdas Lekevlčius. Su Juo kalbamės apie ekologinę situaciją Lietuvoje, apie ekologų ruošimo perspek tyvas. Pastaruoju metu Jau ban dome atsimerkti, tačiau biurok ratinis „materialistinis" mąsty mas tiems, nuo kurių daug kas priklauso, dar vis neleidžia at sikvošėti ir pagaliau pripažinti, kad stovim ant bedugnės kraš to. R. Lekevičius: — Šiuo metu žmonija yra su sintetinusi apie du milijonus gamtai nebūdingų chemikalų. Jei priskaičiuosam ir padidėjusį radiacijos foną, turėsim komp leksą įvairių pavojingų užterši mo faktorių. Nepamirškim ir biologinio užteršimo — virusų. Neseniai išplitęs AIDS virusas — ne kas kita, kaip aplinkos už terštumo pasekmė. Yra atlikti stebėjimai, kaip įvairių ligų virusai veikia dar negimusius vaikus. Pasirodo, ten, kur bu vo daug virusinės, bakterinės kil mės susirgimų, po devynių mė nesių pasaulį išvydę vaikai daž niausiai buvo išsigimę. Tai rodo, kad virusai taip pat sukelia mu tacijas. Fizikiniai, cheminiai užterštu mo faktoriai veikia labai įvairia pusiškai. Netgi atskiri radiacijos tipai turi skirtingą specifiką. Tačiau principas bendras — keis ti dezoksiribonukleininės rūgš ties molekules, kuriose užkoduo ta genetinė informacija. Pasikeičia molekulių prigimtis — atsiranda paveldimi pakitimai. Tie pakitimai būna ir lytinėse ląstelėse (tada jie perduodami iš kartos į kar tą), ir somatinėse — kūno ląste lėse (tada pažeistas bus tik vie nas individas). Viena iš pasekmių — vėžiniai susirgimai; be gene
tinių ir somatinių ląstelių paki timų jie neįmanomi. Mažeikių rajone stebėjom pe lėnus. Jie gyvena tik dvejus metus, tačiau spėja sukaupti tiek nuodingų medžiagų, kad jau at siranda mutacija. Tad kokia mutacijų tikimybė žmogui, gy venančiam 70—80 metų? Esam atlikę daug tyrimų, padarę iš vadų apie nuodingų medžiagų poveikį žmogui, apie mutacijų tikimybę, tačiau pasiūlymai be veik niekur neįgyvendinami. Biu rokratinė sistema gyva. Ji suin teresuota, kad nebūtų žmonių, kurie imtųsi įgyvendinti tyrimų išvadas. Juk gamyklų, fabrikų (kur kenksmingos darbo sąly gos) vadovai bijo, kad žmonės, sužinoję teisybę, bėgs iš darbo. Matyt, uždrausti yra lengviau, negu taikyti mažiau kenksmingą technologiją, įsigyti filtrus, o labiau jautresniems žmonėms pa tarti keisti darbą. Be to, ekspe rimentai parodė, kad, veikiant vitaminų C ir AE kompleksu, mutacijas gailimą sumažinti du kartus. Mūsų tyrimai galėtų daug ką išgelbėti, ne taip nu kentėtų Respublikos genetinis fondas. Tačiau šūkis „viskas — žmogui, jo gerovei" lieka tik paprasčiausiu šūkiu. Gamtos apsaugos komitetas pri valo turėti ne tik konstatuotojo, bet ir vykdytojo teises. Tik būdamas nepriklausomu jis ga lės realiai veikti. Mutacijos atsiranda neiškart. Tad mes ko gero be reikalo daž nai būnam ramūs net ir šalia kenksmingų gamyklų gyven dami?.. — Taip. Pavyzdžiui tyrimus Ignalinos AE apylinkėse atli kom dar prieš elektrinės palei dimą. O pernai aptikom pirmą
mokslą, ekologų mokymą ir sias mutacijas Drūkšių ežero auklėjimą. Supratome, kad tai ne žuvyse. Pranešėm AE apsaugos sistemai, j,ie sako — čia Černo tik mūsų Respublikos ar šalies problema, bet ir visos Europos. bylio pajsekmės. Gal ir taip, bet nepamirškim, kad AE kas Net ir amerikiečiai pavėlavo ruošti ekologus. Ekologinių bė dien išmeta nemažus kiekius dų iš dalies atsirado ir todėl, trumpai gyvenančių radijo nukkad nebuvo specialistų, nebuvo leidų, cezio, stroncio. Visa tai kam perspėti. Nuo ateinančių kaupiasi organizmuose, dirvose. Vėliau pajusim ir genetinį pa mokslo metų ruošim ekologus Universitete. Girdim visokiausių vojų, Gaila žiūrėti į AE dirbantį posakių: ekologija — tai geogra jaunimą. Ten niekas net padorių skaitiklių neturi, nešiojasi pap fija, ekologija — tai matematika rasčiausias dėžutes, į kurias įdė ar fizika, chemija ir tik truputis tos fotojuostos. Po mėnesio juos biologijos. O juk biologija — tai organizmų santykis su juos ta išryškinama, ir tik tada suži supančia aplinka ir tarpusavio noma gauta radiacijos dozė. Pernai AE buvo apie 32 stab santykiai. Ekologijos be orga nizmų negali būti. Ekologais dymai (gedimų dar daugiau). Jų metu išmetama papildoma radia gali būti tie, kurie dirba su or ganizmais, tiria tų organizmų cija. Deja, AE darbuotojai į mūsų pastangas reaguoja nes santykį su supančia aplinka. Eko veikai. Mėginiai tirti vis dar logus Universitete pradėsim ruoš siunčiami į Maskvą, dabar mūsų ti biologų bazėje. Taip daroma visame pasaulyje. Tačiau Res LTSR MA Fizikos institutas ren giasi pats atlikti tokius matavi publikos ekologinė situacija ne pagerės, jei nesiimsim viso kom mus. Pirmosios Černobylio avarijos plekso priemonių. Čia reikalingi ir fizikai, ir chemikai, matemati pasekmės pasireikš dar tik po aštuonerių metų (padaugės leu kai, humanitarai. Kuriant tautinę kozių), o po trisdešimties metų mokyklą, reikia keisti žmonių ekologinį mąstymą. — vėžinių susirgimų Kaip vertinate Žaliųjų veiklą? Tačiau dėl pablogėjusios si Žalieji visuomenei pateikia tuacijos kalti ne tik specialistai tokią informaciją, kurios anks čiau niekas negirdėjo. Tačiau — ekologai, kurių anksčiau ne buvo?.. tie jaunį žmonės mažai susipa žinę su ekologijos dėsningu — Kaltas pats principas: kuo mais, su aplinkos užterštumo ma daugiau pagamini, kuo mažesnė tavimo būdais, todėl skelbiami mis sąnaudomis pagamini, kuo duomenys dažnai būna neadek mažiau įdėt į gamtos apsaugą. vatūs. Žalieji — (vairių sričių Ar (manoma greitai pataisyti specialistai, bet ne ekologai. ekologinę situaciją? Kaip įsivaizduojate ekologų — Esant dabartinei biurokra ruošimą? tinei sistemai — neįmanoma. — Iki šiol ekologų neruoštam. Pernai su Universiteto Rekto Kaip jau sakiau, gamtos apsau riumi teko dalyvauti Italijos — gos komitetas nepajėgus nieko jo TSRS konferencijoje, kur moks nuveikti vien todėl, kad nieks neklauso. Teršiančios ap lininkai kalbėjosi apie ekologijos
linką gamyklos dirba kaip dirbu sios. Nėra ko kalbėti apie ekolo ginės situacijos pagerinimą, kai 1986 m. patvirtintame gamto saugos plane iki 2000 metų tei giama, jog gamtosaugai reikia taikytis prie planinės Respubli kos ekonomikos. Jeigu gamta turės taikytis prie mūsų, tai mes ją pražudysim. Kai kurie kole gos, ruošę šį planą, patys pripa žįsta, kad schema neideali. Jei gu neideali, tai ji bloga. Gam tosaugoj negali būti neidealios schemos. Pagyvėjo tik visuomeninis ju dėjimas, stiprūs poslinkiai pro pagandoje. Manau, kad gamto saugoj neturėtų būti slaptumo. Viskas be išimties turėtų būti skelbiama. Ir dar, sakysim, JAV kiekvie na gamykla, koncernas 5 proc. savo pajamų moka gamtos ap saugai, nesvarbu — terši ar neterši,, vistiek moki. O jei terši — dar moki moki baudas. Ir nemažas — už parą 2—3 tūkstan čius dolerių, dar terši — kitą dieną jau moki apie 100 000 do lerių. O pas mus? Net neįspėja. Ką veikla Universiteto „žalie ji“? — Universitete pernai įsikūrė Ekologinis centras, jo tarybos pirmininkas — GF dekanas, doc. R. Tarvydas. Ekologinis centras ruošiasi ekspedicijoms Panevė žio, Mažeikių rajonuose. Daly vaus Nemuno, Neries, Kuršma rių tyrimuose. Į darbą įsijungė ne tik gamtos, bet ir chemijos, matematikos, teisės, ekonomikos mokslų, filologijos fakultetų studentai. Kalbėjosi Jūratė MARKELlUNAITf
Universitas Vilnensii
11989.0428
Memphis Stale Lniversitj — Memphis. Tennev.ee
Kokį
pokštą iškrėsite šįkart, I
■ v■
■■
"O
bičiuliai?
„The Dally Helmsman" re daktoriaus pastaba: 1974 m. pa vasarį, po protesto prieš Viet namo karą Ir aplinkos apsaugos akcijų, Amerikos universitetus apėmė nauja ir visai kitokia manija. Studentai rinkosi uni versitetų teritorijose Ir „stryki no" (streak), t. y. nusivllkdavo visus rūbus Ir nuogi bėgiodavo Po miestelj. Administracijų po žiūris skyrėsi priklausomai nuo to, kokioje vietoje buvo aukš toji mokykla. Si istorija, papasakota „The Dally Helmsman" laikraštyje — prisiminimas apie studentų ne rūpestingumo laikus.
Buvo ankstyva 1974 m. kovo 7 d. popietė. Vienas iš Memfio universiteto kiemų tokių metu paprastai būna lyg išmiręs, o šįkart jame susirinko dešimtys studentų — be knygų. Apie 18.30 keli šimtai stu dentų zujo prie Studentų cent ro. Minia šventiškai šurmuliavo. Septintą valandą vejoje tarp Universiteto centro ir Mitčel Holo nebuvo kur kojos pastaty ti. Tada iš už ąžuolo, augančio prie Klement Holo, išniro jau na mergina, „prisidengusi" tik kedais. Ji nėrė skersai pievą, vieno je rankoje laikydama sportinį kostiumą, kitoje — striukę. Ki tapus kiemo ją pasveikino ir apsupo kikenantys draugužiai. Minia sugriaudėjo kaip „Tig rų" (Memfio universiteto spor to komandų pavadinimas — Red.) sirgaliai, reaguodami į smūgį į vartus... Minia skandavo: „Streak.. . Streak.. . Streak!" Memfio val stybinio universiteto „strykas" prasidėjo. Iki pusės pirmos nakties, kai klegesys pagaliau nurimo, „stryke" buvo sudalyvavę dau-
VVednesda?. March 29,198
Sle straipsniai gauti pagal mainų tarp „Universitas Viinensls" iš Memfio universiteto (JAV) laikraščio „The Dally Helmsman" programą. Esame gerokai atsilikę nuo kolegų ame rikiečių (pastarieji yra išspaus dinę apie trisdešimt mūsų raši nių), tad dabar stengsimės vytis. Norėtume jūsų pagalbos: apie ką jums būtų |domu skaityti? Ką patartumėte pasiūlyti ame rikiečiams? Rašykite arba skam binkite mums. Galima bus išnau doti ir kitą progą: gegužės vi duryje Vilniuje viešės „The Dal ly Helmsman" menedžeris Ken GARLAND. Pamėginsime su rengti su juo susitikimą, apie vie tą ir laiką pranešime. Nuotraukoje: viena iš Memfio universiteto miestelio aikščių.
giau nei 200 žmonių, daugiau sia Memfio universiteto studen tų. Dvidešimt šeši nuogaliai bu vo sugauti ir areštuoti. Memfio universiteto kieme tą naktį buvo panašu į karnavalą. Keli studentų orkestro nariai su sibūrę improvizavo serenadas „strykeriams". Visur blyksėjo fotoaparatai. Kiemą supantys medžiai buvo pilni žiūrovų — suskaičiuota keturi tūkstančiai. Galiausiai universiteto teritorijon įsiveržė reguliarioji ir atsar gos policija, grafystės šerifai — iš viso 150 policininkų. Tą nak tį budėjo ir 50 Memfio univer siteto tvarkos saugotojų, kad, pasak tuometinio prezidento Billy M. Jonės, užkirstų kelią „rimtai nelaimei". Memfio universitetas, kaip ir Jeilio, Tenesio bei Pietvakarių Luizianos universitetai, buvo viena iš nedaugelio šalies aukš tųjų mokyklų, kurios aktyviai kovojo su „strykingu". Daugu ma universitetų laikėsi nesikiši mo pozicijos. Los Adželes poli cija į „strykerius" Kalifornijos universitete žiūrėjo atlaidžiai. „Strykerių" išdaigos prasidėjo rytinėje pakrantėje (niekas ne žino , kur tiksliai) vėlyvą vasa rį. Paskatintas neįprastai šilto oro, „strykingas" žaibiškai pas klido po šalies studentų mieste lius. Kovo viduryje jis buvo pačiame įkarštyje. Apie „strykingą" rašė žurna lai „Time" ir „Newsweek". Vy ko teologinės ir psichologinės diskusijos. Vienas populiarus su augusiųjų žurnalas paskyrė
„sitrykingui" keletą skilčių. Be veik kas vakarą televizija rodė reportažus iš neįprastų įvykių, nuolat informuodama žiūrovus apie tai, kur. vyksta visos šios beprotybės. Vieną savaitę lai dos iš Memfio universiteto su darė populiariausių programų dešimtuką, o 200 anksčiau pa minėtų „strykerių" pasiekė na cionalinį populiarumo rekordą. Pietų Karolinos universitete Čarlstone „strykino" nuogas „Zoro". Prašmatniame Kolumbi jos universitete Niujorke „stry kino" turtuolių vaikai su nulėpusiomis teniso kepuraitėmis. Virdžinijos Svyt Braierio mer ginų koledžio prezidentė stovė jo prie paradinio įėjimo ir plo jo penkiasdešimčiai „strykinančių" moksladraugių, „vilkinčių“ tik lūpų dažais ant užpakalių užrašytus kursų numerius. Kantri dainininkas Ray Stevens „įamžino" šias išdaigas po puliarioje dainoje „Strykas" („The Streak"). Vienas iš labiausiai išsiski riančių atvejų buvo 175-ių Ole Miss studentų „strykingas" su šal mais, kaukėmis ir kepuraitėmis. Eismą pirmajame Merilendo ke lyje sustabdė „šokanti grandinė" iš 533 Merilendo universiteto „strykerių", o vairuotojai links mai juos sveikino. Džordžijos universitetas gali teisėtai pasi girti didžiausiu vienu metu „strykinusių" skaičiumi — 1453! „Strykingas" įgavo tarptautinį mąstą. Keturi amerikiečių ka reiviai už „strykingą“ buvo areštuoti Seule, Korėjoje. Trys „strykuoj antys" amerikiečiai bu
vo sugauti prie Vatikano bazi likos Romoje — nebeliko nieko švento. Kenijos viceprezidentas Daniel Arap Moy įspėjo, kad užsieniečiai, sulaikyti „strykinant", bus areštuoti ir išsiųsti iš šalies pirmu pasitaikiusiu lėk tuvu. JAV ši beprotybė tęsėsi iki balandžio vidurio, kai „strykeriai" prasiskverbė visur — į „Pan American" lėktuvą, skren dantį iš Londono j Niujorką, po licijos nuovadą Šen Luise, Johny Carso vakarinį šou ir net į apdovanojimų ceremoniją Aka demijoje. Viename iš Vašingto no mitingų penki asmenys „strykino" su Niksono kaukė mis. Tiesioginių televizijos laidų redaktoriai ypač bijojo, kad „strykerial“ nesulaužytų „fron talinio nuogumo" tabu televizi joje. Kodėl prasidėjo „strykingas"? Kas vyko 1974-ųjų pavasarį? Tuo metu kraštas buvo pačiame slegiančio Votergeito fiasko įkarštyje. Teologas daktaras Joseph Šitler iš Čikagos universiteto pa sakė: „Visokios administracinės nesąmonės sukūrė šią mūsų ne rimo žiemą. „Strykingas" reiš kia: mums jau gana. Pakvailioki me". Sitler paaiškino, kad tai yra spontaniška beprotybė, turinti apvalančiųjų savybių. „Sis ab surdiškas gestas yra iššūkis dar didesniam absurdui, supan čiam mus", — pridėjo jis. Prinstono psichologas, dakta ras Seward Hiltner šią išdaigą
paaiškino kaip „vaiko protestą prieš jo laukiančią suaugusiojo atsakomybę". Stanfordo universiteto, psicho logijos profesorius Philip Zimbardo „strykingą" pavadino „už siėmimu dėmesiui atkreipti", o Memfio universiteto psichologi jos profesorius Arthur Yehle jį paaiškino dar paprasčiau: „Pa vasaris, oras šiltas, reikia kaž ką daryti". Žurnalistas George Will pa vadino strykingą „lengvabūdiš kumu be aukų — sveiko spon taniškumo triumfu prieš luoši nančius varžymus". Šiemet „strykingui" sukako 15 metų. Kaip pilnakraujis pro cesas, jis praėjo, tačiau visiškai neišnyko. Studentai, dažniausiai brolijų nariai, saugo rusenančią „strykingo" ugnį. Memfio uni versiteto studentai, mažiausiai trys brolijos, rengia kasmetinius pavasarinius „strykus". Ketvirtajame dešimtmetyje buvo madingas auksinių žuvelių rijimas, šeštojo dešimtmečio pradžioje — „kelnaičių atakos" (vaikinai puldavo merginų ben drabučius, kad parsineštų jų kel naites kaip trofėjų — vert.), šeštojo pabaigoje — telefono būdelių farširavimas (į jas sten gdavosi sulįsti kuo daugiau žmonių — Red.), o 1974 aisiais — „strykingas". Pavasaris jau atėjo. Pats laikas naujoms stu dentų išdaigoms. Ką prasimanysit šį kartą, vaikai?
Keith DOLL
Sako, anksčiau parduotuvėse buvo galima apsipirkti... Universalinės parduotuvės ne be tokios, kokios būdavo. Se niau jose būdavo galima apsi pirkti. Dabar netgi į šalia jos esan čią automobilių stovėjimo aikš telę taip lengvai nepateksi. Kažkodėl žmonės lenda tiesiai po ratais, ir tu turi sustoti, nes aplink per daug liudininkų, kad galėtum ką nors suvažinėti. To dėl tenka laukti. Ir tu lauki, lauki. Paskui pas tebi merginų porelę, besišneku čiuojančią pačiame gatvės vi duryje. Tu joms pasignalizuoji, kad pasitrauktų. Bet užuot rea gavusi, kaip dera civilizuotam žmogui, viena iš merginų spra gteli pirštais, atseit, netrukdyk kalbėtis. Jei esi gerai nusitei kęs, tu atsakai jai tuo pačiu. Jei blogai — tik nusišypsai, nes ji vis tiek nežino, kad vos vos nebuvo suvažinėta. Pagaliau tu randi, kur pasta tyti automobilį, kartais netgi to paties pašto indekso, kaip ir parduotuvė, zonoje. Bet kai
tik išsiropšti iš automobilio, ptieš tave išdygsta didžiulis gauruotas vyriškis be dantų: —- Ei, drauguži, lankai Mem fio universitetą? — ir linkteli galva mano parkingo atžymos pusėn. Mes abu pasižiūrim į tą bau ginantį daiktą, kabantį ant ma no automobilio veidrodžio. — Taip. — Perduok daktarui Karpe.iteriui (Memfio universiteto pre zidentas — Red.) labų dienų. (Dabar aš suprantu, kad šis vargšelis visai girtas). — Okei, perduosiu. Bet jis manęs nebegirdi, nes jau be sąmonės guli po savo sunkvežimiu. ‘Tada tu pastebi moterį, kuri, atrodo, seniai pra radusi apetitą, išdygusią nežinia iš kur ir šaižiai rėkiančią: „Bran gusis, brangusis, pabusk!" Ji bando pakelti savo girtą vyrą. Tu stebi juos. Ir imi stebė tis, kodėl stori vyrai veda to kias plonas moteris, kurios ne pajėgia ištraukti savo vyrų iš
po sunkvežimių. Bet nebėra ka da jaudintis dėl tokių dalykų, nes Memfio universalinės par duotuvės uždaromos 21.30 vai. Dabar tu stovi prie jėjimo i vidų. Bet ten patekti nesiseka, įėjimas užblokuotas vaikiga lių, kurie atrodo kaip maži sa limų kaubojai ir kaubojės, tin giai stoviniuojantys palei „OK Corral“ Dodž Sityje. Tu nusis tebi, kodėl jie ne namie ir ne simaudo voniose arba negamina kokių nors protesto ženklų. Bet nebėra kada jaudintis dėl to, nes po kelių minučių įėjimas bus uždarytas. .Dabar tu jau eini viduje. Bet vietiniai vaikinukai ir mergai tės nežiūri, kur jie eina. Jie at simuša į tave, ir užuot atsipra šę, sako: — Ei, vietini, kodėl nežiūri, kur eini? Tu tik spėji pastebėti, kad jie už tave dvigubai augesni, ir ap sivilkę marškinėliais su užrašu „Class 90". Tu mandagiai atsakai:
— Atsiprašau, sere, (arba mem), aš nesu vietinis. Taip, tu riu prisipažinti, kad tam tik rais atvejais aš atrodau, kaip vietinis, bet kas liečia visa kita, aš nesu vietinis. Paskui staiga pasijunti labai kvailai, nes jie jau seniai nuė ję. Bet dėl to irgi nesijaudini: tuoj viskas bus uždaroma. Tu imi pastebėti, kad žmonės čia gana keistai apsirengę. Gal būt taip reikalaujama prie įėji mo? įdomu būtų sužinoti, kodėl visi apsirengę taip, lyg būtų iš grobstyta pigių daiktų parduo tuvė. Bet, deja, nėra laiko: vis kas tuoj bus uždaroma. Pagaliau tu randi tai, dėl ko čia atėjai — naują Steve Windwood įrašą ir didžiulę naują „No Doz" dėžutę. Tai viskas, dėl ko tu čia ėjai — maži ir trivialūs dalykai, kurie paleng vina tavo gyvenimą. Dabar tu jau ruošiesi išeiti iš parduotuvės. Bet, pasukęs at gal, staiga supranti, kad tau reikia užeiti į tualetą. Tu eini į
tualetą. Prasiskverbęs pro dūmų uždangą, pamatai, kad jis pil nas žmonių. Tada eini, klausinėdamas maždaug taip; — Atsiprašau, sere, gal galė tumėte užleisti basoną? Aš tuoj grąžinsiu. Aš labai noriu srsi. Visi pradeda į tave spoksoti, todėl tau tenka pasilaikyti sa vo „obuolių sultis" iki sugrįž tant namo. Važiuodamas namo, tu prisie ki niekada nebegrįžti į šią vie tą, bet tuo pat metu tikrini sa vo kalendoriuje, kurią dieną vėl galėsi čia atsilankyti. Tu turėsi grįžti. Nes sergi parduotuvių lankymo liga. Tu turi tai padaryti kartas nuo karto. Norėtum įstoti į anoni minę organizaciją, kur gydo masi nuo šios ligos (panašiai kaip Anoniminių alkoholikų), bet nenori prisipažinti, kad turi šią bėdą.
Jerome VVILSON
Universitas Vilnensis
1989.0428 —.----- -—i
Atsiliepimai ------------------------------------------------------------------------------------------------------- — -.... ................................ .
Kad Tbilisio tragedija nepasikartotų Vilniuje Prieš mane laikraščiai „Molodiož Gruziji" ((balandžio 13 d. numeris) ir „Universitas Vilnen sis" (balandžio 21 d. numeris). Šiurpulį keliančios nuotraukos, susimąstyti verčiantys J. Rosto ir A. Siaurusevičiaus reportažai iš Tbilisio. Ar mūsų tautos ne ištiks tokia nelaimė? Ar yra pa kankamai garantijų išvengti, to kių pasekmių?. Norint išvengti tokių trage dijų, neužtenka vien apeliuoti į pabaltijiečių „šaltą protą" — juk ir mes turėjome rugsėjo 28-ąją. Būtina parengti įstatymą, regu liuojantį mitingų, gatvių eitynių, demonstracijų tvarką Lietuvoje.
įstatymas turi, būti parengtas at sižvelgiant j Respublikoje susik losčiusią politinę padėtį, pasižy minčią didesniu visuomenės po litiniu aktyvumu, nei kitose TSRS vietose. Tiek Tbilisyje, tiek Vilniuje pretekstas nutraukti mitingą bu vo tai, kad jis — nesankcionuo tas. Vadinasi, priežastimi panau doti fizinę jėgą prieš taikius de monstrantus buvo ne skelbiami lozungai, šūkiai, o tai, kad ne buvo kreiptasi į Vykdomąjį ko mitetą. Tai yra — nebuvo lai komasi TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsako „Dėl susirinkimų, mitingų, gatvės ei
Parodos ------------------------------------------
Mokslinėje
bibliotekoje
Antrame aukšte parengta pa roda, skirta įžymaus lietuvių tau tosakininko, rašytojo, poeto M. Davainio-Silvestravičiaus (1849— 1919) 140-osioms gimimo meti nėms. Trečiame aukšte — paro da „Lietuvos Respublikos perio dika", skirta artėjančiai Spau dos dienai. Dėl vietos stokos eksponuojama tik nedidelė dalis kelių šimtų pavadinimų periodi nės spaudos, leistos Lietuvoje 1918—1940 metais. Atrinkti pa rodai tik lietuviški žurnalai ir nedidelio formato laikraščiai: universalūs, politiniai, religi niai kariniai, profesiniai, žemės
ūkio, jaunimo ir vaikų ir kt. pe riodiniai leidiniai. Pateiksiu tik keliolika pa vadinimų: „Iliustruotoji Lietu va", „Krikščionis demokratas", „Skautų aidas", „Skautybė", „Draugija", „Trimitas", „Kar das", „Tautos ūkis", „Lietuvos sportas", „Moteris ir pasaulis", „Židinys", „Policija", „Akade mikas" ir t. t. Praktiškai ant kiekvieno žurnalo ar laikraščio galima išvysti atžymą ,Sp" — tai reiškia, kad leidiniai dar neseniai buvo saugoti spec. fon duose. Valdas KIBARTAS
VU darbinės veiklos centras VU studentų darbinės veiklos centras siūlo kelialapi į Bulgari ją rugsėjo 5—16 d. d. Orientacinė kaina 270 rub. (dalį apmokės centras) Dirbusius studentų būriuose ir norinčius vykti | šią kelionę prašome iki gegužės 15 d kreiptis į VU darbinės veiklos centrą (tel. 61 07-86).
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850802, išduotą MF studentei Rasai ŽIŽYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810322, išduotą EKFF stu dentei Daivai PAKASIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851695, išduotą PEF studen
tei Daivai PUSLYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851115, išduotą PEF studen tei Inesai 5ARŪNAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810024, išduotą ChF stu dentei Vilmai GAŠKAITEI, laikyti negaliojančiu.
tynių, demonstracijų organiza vimo tvarkos". Mano manymu, šis įsakas yra antidemokratiš kas, varžantis Konstitucijos skel biamas laisves. Argi žemiausios valdymo organo grandies kom petencijoje spręsti: leisti ar už drausti piliečiams įgyvendinti TSRS ir LTSR Konstitucijose ga rantuojamą demonstracijų, mi tingų, gatvės eitynių laisvę? Mano galva, įstatymai turi įt virtinti ne leidiminę tokio po būdžio renginių organizavimo tvarką, o registracinę. Rengėjai turi informuoti vietos valdžios organus apie numatomą mitingą. Pastarieji kartu su organizato
riais turi užtikrinti reikiamas sąlygas, kad renginys įvyktų be nepageidautinų ekstremalių si tuacijų. Laikantis principo „ko įstaty mas nedraudžia, tas leidžiama", turi būti numatyti konkretūs at vejai, kai prasidėję mitingai, gatvės eitynės gali būti nu traukti, jeigu iškyla tiesioginis pavojus viešajai tvankai, jeigu apie susirinkimą arba eitynes nebuvo informuoti valdžios orga nai, jeigu nukrypstama nuo pra nešime nurodyto maršruto ir pan. Reikia nepamiršti, kad to kio pobūdžio draudimai numaty ti gilesnes demokratines tradici
jas turinčiose Vakarų valstybė se: Anglijoje, Prancūzijoje, VFR, iš kurių yra ko pasimokyti. Aiš ku, turint galvoje mūsų siste mos specifiką, privalumus.
Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį teisės fakulteto Sąjūdžio rėmimo grupė paruošė įstatymo „Dėl susirinkimų, mitingų, gat vės eitynių organizavimo ir ren gimo Lietuvos TSR tvarkos" projiektą („Atgimimas", vasario 3 d.). Apie tokio įstatymo būtinumą š. m. kovo 26 d. „Tie soje" rašė teisės mokslų kandi datai D. Ambnasienė, V. And riulis, J. Šatas. Įstatymų leidėjai tyli. Tikėkimės, kad kol kas. Vygaudas USACKAS TF studentas
In memoriam --------------------------------------- —
Mūsų kolega Jau septintus metus baudžiamo sios teisės katedroje dirbame be Martyno Apanavičiaus. Kiekvie nas, kas bent kiek išmano teisę ar ilgėliau dirba Universitete, gerai prisimena šį visapusiškai išprususį ir šviesų žmogų, dar bštų, kvalifikuotą specialistą, talentingą pedagogą. Jeigu ne pasalūnė liga, gegužės 7 dieną visi kartu švęstume jo šešiasde šimtmečio jubiliejų. Deja, mes likusieji, minime šią datą, min timis grįždami į tuos metus, kai susėsdavome katedroje už di džiulio stalo aptarti {statymo nau jovių, kai vaikščiojom Vilniaus gatvėmis, kalbėjom apie gyve nimą ir kūrėm ateities planus. Teisės fakultetą Martynas Apanavičius baigė 1955 m. ir iš karto kibo j praktinį darbą. Čia turėdamas gerų perspektyvų, jis vis dėlto nuo 1960 m. grįžo Į Universitetą dėstyti. Tapęs tei sės mokslų kandidatu, vėliau — docentu, 1971 m. jis išrenkamas baudžiamosios teisės katedros ve dėju ir šiose pareigose negailė
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611637, išduotą ChF stu dentei Almirai ŽILINSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažyrtiėjimą Nr. 840912, išduotą IF studentui Petrui ZAPOLSKUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611010, išduotą MaF studen
damas jėgų dirba ištisą dešimt meti. Dažnas tų laikų studentas, prisimindamas doc. M. Apanavi čiaus brandžias ir dalykiškas paskaitas, būtinai pasakys, kad jis buvo ir įspūdingas žodžio meistras. Iki šių dienų vargu ar kas daugiau yra parašęs apie Lietuvos baudžiamąją teisę. Doc. M. Apanavičiaus plunksnai prik lauso pirmieji originalūs tary binės baudžiamosis teisės ir kai kurie kiti vadovėliai, solidžios mokymo priemonės iš baudžiamo sios teisės ypatingosios dalies ir nusikaltimų kvalifikavimo, de šimtys mokslinių straipsnių ir kitokių publikacijų. Pats inten syviai dirbdamas, jis ir kitus kvietė, ragino imtis mokslinių tyrinėjimų, ypač palaikydamas jaunimą, rūpindamasis katedros ateitimi. Kaip tik šiuo metu la bai išsiplėtė katedros ryšiai su kitų, tarp jų ir užsienio, aukštų jų mokyklų mokslininkais. Di namizmo atsirado ir bendraujant su Respublikos teisėsaugos orga nais. įsiveržusi praktika privertė
tei Airidai KAIRYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610027, išduotą EKFF stu dentei Redai ALEKSANDRAVI ČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611170, išduotą MaF studen tui Dariui ŽUKAUSKUI, laikyti ne‘ gal'ojančiu.
susiglausti vyravusią knyginę išmint), atnešdama naudą ir studijuojančiam jaunimui ir dės tytojams. Didžiulj autoritetą doc. M. Apanavičius buvo išsi kovojęs ir visuomeninio darbo baruose: ilgametis Vilniaus mies to liaudies deputatų tarybos de putatas, fakulteto partinio biu ro narys, „Žinijos" lektorius. .. Už nuopelnus, ugdant teisinin kų kadrus, vaisingą mokslinę ir visuomeninę veiklą M. Apanavi čiui 1979 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko gar bės vardas. Metai bėga. Audringa nūdiena budina ir gaivina teisinę mint|, verčia imtis didelių darbų: kurti baudžiamąjį kodeksą, rašyti nau jus Įstatymų komentarus, dalin tis žiniomis su vėl ir vėl atei nančiu į fakultetą jaunimu.. . Mes būtume stipresni, jausdami šalia tvirtą mūsų kolegos Marty no Apanavičiaus petį.
BAUDŽIAMOSIOS TEISES KATEDRA
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810240, išduotą EKFF stu dentei Meilutei MIKALAJŪNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 881030, išduotą PF studen tei Editai RIMOKAITYTEI, laiky ti negaliojančiu.
Burbulo informacijos centras praneša
Balandis, švaros mėnuo
Pagrindinis balandžio įvykis, be abejo, Gruzijos tragedija. „Universitas Vilnensis" kores pondentas gana plačiai atpasa kojo, ką jam pavyko sužinoti Tbilisyje, bet pamiršo, (kažko dėl) pacituoti E. Ševardnadzės mintį, kad šie įvykiai — „pei lis į pertvarkos nugarą". Man vis dėlto atrodo, kad ne peilis, o kastuvėlis. Kiekvienas, aišku, ga li turėti savo nuomonę. Belieka tik pasidžiaugti, kad Ginkluoto sios Pajėgos tiek persiginklavo, kad dabar, perlydžius vidutinio nuotolio raketas į kastuvėlius, galima bus įvesti tvarką visur,
kur yra ekstremistų saujelės. Pasidžiaukime ir tuo, kad mū sų niekaip negali pamiršti sosti nių sostinėje: apie savo egzista vimą (tarsi sakydami „Gyvi, dar gyvi!") primenantys ir demokratiškesniais teisinės valstybės kūrimo aktais. Čia tikriausiai pravartu būtų priminti, kad plin tant kooperatininkų judėjimui, balandžio pirmąjlą įsisteigė „Bur bulo informacijos agentūros" kooperatyvas „ATIA", arenda vęs vieną Tarybų Sąjungos pasie nio kvadratinį metrą. Studentus, norinčius pasinaudoti kooperaty vo paslaugomis, prašome kreip tis telefonu 322—223. Garantuo jame, kad naudojimasis koope ratyvo paslaugomis nėra Tėvy nės išdavimas (su sunkinančio mis aplinkybėmis). Paprastas. . . Sokteldami nuo sąjunginės reikšmės įvykių prie mums ar timesnių pažymėsime, kad mums svarbiausia Universiteto 410-ųjų metinių paminėjimas. Kadangi laikraščiai ir TV skyrė šiai da tai nemažai vietos ir laiko, jo
nekomentuosime. Balandžio 7—8 d. d. vyko Lie tuvos studentų forumas. Šio įvy kio taip pat nekomentuosime, tik pastebėsime, kad Ministrų Tarybos bei Liaudies švietimo ministerijos valdininkai su po pieriumi problemų neturi; juos įvairiausio turinio pareiškimais aprūpina visa „akademinė" Lie tuva. Todėl dar dažniau siųskime pareiškimus, reikalaudami nedelsiant atsakyti (nuo studen tų, nuo akademinio jaunimo, nuo studentų profsąjungos ir t. t.), gal kai jų susikaups itin daug, valdininkai susipras pažiūrėti, kokia čia organizacija juos taip gausiai aprūpina tuo. .. popie riumi. Ir gal net paaiškins, ko dėl artimiausiu metu negali nu tiesti geležinkelio, pavyzdžiui iki Panevėžio ar Prienų (žr. „Kreipimąsi į LTSR Ministrų Tarybą" „U. V." Nr. 10). Negalima apžvelgiant balandį, kuris jau „išbudino svietą", pa miršti svarbių pergalių karo laukuose. Mūsų Vyties įbauginti
Vyriausi kariniai vadai (-as) su tiko, kad tarnautume čia, šalia. Įdomu, ar Baltijos karo laivy nas Maskvos vadų įtrauktas į Pabaltijo sąvoką? O jeigu dar prisimintume, kad studentų ne ims! Reikėtų paskelbti balandį „Studentų išsivadavimo iš armi jos mėnesiu" ir įtraukti šią šventę į SNO kalendorių — lai būna. Nemokamai. Beje, savo pasiūlymą šiuo klausimu „Bur bulo informacijos agentūra" tur-
—
• • •
būt jau išsiuntė personaliai Ch. Peresui de Kueljarui (kopiją — LTSR Ministrų Tarybai). Tegu ir jis ką nors padaro Lietuvos la bui! Dar mėnesio foną pagyvino „Žalgiris". Ir apskritai: balandis — švaros mėnuo, tautinių (ku rių?) talkų irfėnuo. Tegyvuoja balandis! Tegyvuoja!!! Autorius nurodytu adresu nebegyvena (Lapių 5)
Poezija -------------------------------- »---------
Gavrilofobija Gavrila vedė diskoteką, mirksėjo lempos tamsoje. Gavrila Į ekskursiją važiavo, pamatė miestų ir kaimų. Gavrila gaisrininkas buvo, tačiau nemėgo jis gaisrų. Gavrila sirgo viduriais, vaistus jis gėrė vakarais. Egzaminus Gavrila laikė ir gavo trejetus visus. Gavrila traktorininku dirbo, kolūkio suarė dirvas. Gavrila į teatrą ėjo, pavalgė bufete skaniai. Gavrila žurnalistas buvo, įvairius straipsnius rašė jis. Agentūros poetas
Ofsetinė spauda, i spaudos lankas. Tiražas 450d Užs. Nr. 927 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EJKeue,ąeAMiHK BHAbHioccKOro yHHBepcHTeTa. PeĄaKTop A. AHnuiTac. 232734, Bhalhkic, YraiBepcMTeTO, 3. THnorpatįms H3AaTeABCTBa LįK KTI Ahtbm,
Redaktorius A. LESTAS