CaRJ/BIPIS scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Į
____________ <
1973 m. balandžio 13 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ARTĖJA PIRMASIS
RESPUBLIKOS STUDENTŲ SĄSKRYDIS LTSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKS LO MINISTRO ĮSAKYMU PASKIRTOS VARDINES STI PENDIJOS Šiems universiteto studentams:
Jaunimui Tarybų šalyje su teiktos ne tik visos sąlygos siekti mokslo viršūnių, iš jo daug ir reikalaujama. Prieša kiniame jaunimo būryje žen gia studentija, stropiai vyk dydama valstybinę užduotį gerai mokytis, aktyviai da lyvaudama visuomeniniame gyvenime. Apie Komunistų partijos keliamus uždavinius tarybi niams studentams, apie jų studijas bus kalbama pirma
jame respublikos studentų sąskrydyje, kuris prasidės balandžio 23 d. Jame Uni versitetui atstovaus 180 die ninio skyriaus ir 20 vakari nio bei neakivaizdinio skyrių studentų.- Jų tarpe bus Visa sąjunginio studentų sąskry džio dalyvis, TF komjauni mo sekretorius J. Pečkaitis, mokslo pirmūnai J. Ruževičius, A. Šileikis, E. Antanai tis, V. Žukauskaitė, J. Bra žėnaitė ir kiti.
BALANDŽIO 12-OJI — KOSMONAUTIKOS DIENA
JIE GAUNA VARDINES
STIPENDIJAS V. LENINO STIPENDIJA Reginai Bagvilaitei — Fil. F. lietuvių k. ir lit. spec. III k. Janinai Bražėnaitei — GF biologijos spec. IV k. Onutei Drumstaitei — ChF chemijos spec. V k. Edmundui Gaigalui — MMF V k. Stanislavai Krlvlckaitei — Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. IV k. Alvydai Mockutei — GF biologijos spec. IV k. Juozui Paleckiui — 1F istorijos spec. IV k. Justinui Pečkaičlui —TF IV k. Aleksui Pikturnai — MMF V k. Henrikui Ramonui — MF gyd. medicinos spec. V k. Juozui Ruževičiul — PF prekių mokslo spec. III k. Vytautui Savickui — FAF ekonominės kibernetikos spec. IV k. Meilutei Taljunaitei — IF psichologijos spec. III k. Zenonui Vaigauskui — FF III k. Bonifacui Vengaliul — FF V k. Vidai Žukauskaitei — PEF darbo ekonomikos spec. IV k.
Prizai gitaristams Pirmąjį Universiteto gita ristų — vokalistų konkursą surengė Medicinos fakulteto studentų profbiuras. Dvi va landas fakulteto Didžiojoje auditorijoje skambėjo dainos, pritariant gitarų akordams Žiuri, kuriai vadovavo gyd. A. Adomaitis, paskelbė nu
galėtojus. Geriausiu gitaristu — vokalistu pripažintas Me dicinos fakulteto 11 kurso stu dentas D. Vaiginas. Jam ati teko ir MF I kurso merginų prizas „Simpatiškiausiam kon kurso dalyviui". Universiteto studentų profkomiteto prizu „Už geriausiai improvizuotą
Daliai Žvirblytei — MF sanitarijos spec. V k. K. MARKSO STIPENDIJA Eglei Paulavičiūtei — FAF ekon. kibernetikos III k.
F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA Nijolei Juškaitei — PEF pramonės planavimo
spec. II k.
L. TOLSTOJAUS STIPENDIJA Leokadijai Lazdin — Fil.F rusų k. ir lit. spec. III k.
V. KAPSUKO STIPENDIJA Eugenijui Butkui — ChF chemijos spec. IV k. P. CVIRKOS STIPENDIJA Daliai Šarkūnaitei — Fil. F prancūzų k. ir lit. spec. III k.
lietuvių liaudies dainą" apdo vanotas FAF IV k. studen tas R. Gižys, kuris tik ke liom dešimtosiom balo atsi liko nuo nugalėtojo. PEF 1 k. studento E. Viliūno sa vos kūrybos daina „Senas klevas" laimėjo FF studentų profbiuro prizą. Gaila, kad Istorijos, Tei sės, Matematikos ir mecha nikos fakultetų profbiurai ne galėjo į šį konkursą atsiųsti nors po vieną gitaristą-vokalistą.
Šis meno saviveiklos žan ras gana populiarus tiek žy giuose, tiek vasaros darbo ir poilsio stovyklose, tiek įvairiuose studentų vakaruo se. Todėl gražios Medicinos fakulteto studentų profbiuro iniciatyvos nereikėtų už miršti. Tokį konkursą kitąmet būtų galima surengti Aktų salėje; jame dalyvautų po vieną, du kiekvieno fakulte to atstovus.
— Labas rytas! Kaip seka si? — Maždaug tokiu klausimu aspirantams prasideda Che mijos fakulteto dekano do cento E. Ramanausko darbo diena. Beje, pas aspirantus de kanas dar bent pora sykių už suks pasiteirauti, kaip sekasi, ar'viskas gerai. Jo vadovau jami šie žmonės bando nusta tyti mažus mikroelementų kiekius. Šeši žmonės jau ap sigynė kandidatines disertaci jas, keturi — ruošia... Tur būt, teisingai pasakė vyr. dėst. Bunikienė, jog tai — gero vadovavimo rezultatas. I kambarį su užrašu „Diplo mantai" dekanas įeina tyliai. Kad nesutrukdytų. Bet vis tiek pakyla galvos ir j dekano „kaip sekasi" visada atsa ko choru — „gerai!" O pas kui tai vienas, tai kitas priei na pasitarti, pasiklausti, pasi konsultuoti.
Tą pirmadienį man pasise kė, nes dekano neiškvietė nei į posėdį, nei j susirinkimą ar pasitarimą. Todėl nuo 12 vai. (12—14 vai. priėmimo laikas) sėdėjome nedidukame deka no kabinete. — Lankytojų dabar labai maža. Mat, semestras jau įpu sėjo. Visas bėdas studentai paprastai tvarko po sesijos. Tada jie mane ir katedroj, ir koridoriuj suranda. Dabar daugiausia aktyvas užsuka. Tai su pasiūlymais, tai pasi tarti. Ir iš tiesų, vos tik išėjome į koridorių, tuoj prie dekano priėjo trečio kurso studentas, fakulteto komjaunimo organi zacijos sekretorius Z. Bliznikas. Kalbėjosi apie visuome ninį studentišką dekanatą. Kiek supratau ,tai dar naujo vė. Į iį įeina kiekvieno kur so, komjaunimo ir profsąjun
R. MACIUS
1961 m. balandžio 12 d. kosminis laivas „Vostok", kurį pilotavo Tarybų Sąjungos pilietis, lakūnas — kosmonautas Jurijus Gagarinas, atliko pirmąjį pasau lyje orbitinį skridimą. Nuo to laiko Žemės sūnūs daug kartų skrido į kos mosą. Žmogus pasiekė Mėnulį, jo pasiųsti aparatai nu sileidžia tolimiausiose planetose. Šią giedrą pavasario dieną mes visada prisimename Jį, pirmąjį žmogų kosmose. „Būti pirmuoju kosmose, — rašė J. Gagarinas, — stoti vienas prieš vieną į nere gėtą dvikovą su gamta — ar galima svajoti apie kaž ką daugiau? Bet iš karto aš pagalvojau apie tą milži nišką atsakomybę, kuri tenka man — pirmajam pada ryti tai, apie ką svajojo žmonių kartos, pirmajam praskinti kelią žmonijai į kosmosą. Tai atsakomybė ne vienam, ne dešimtims žmonių, ne kolektyvui. Tai at sakomybė visai tarybinei liaudžiai, visai žmonijai, jos dabarčiai ir ateičiai". Kilkit, žmonės, į Saulę!
gos biurų atstovai, dėstytojai. Kol dekanas kalbėjosi su sekretoriumi, jo jau ieškojo Bendrosios chemijos katedros vedėjas, o po kelių minučių atėjo Organinės chemijos ka tedros vedėjas. Po penkiolikos minučių de kanas jau skubėjo į laborato riją, kur jo laukė pirmakur siai. O aš užsukau pas diplo mantus. Prie vieno stalo sė dėjo trys merginos. Kai pra dėjom kalbėti apie dekaną, D. Polukordaitė, V. Matukaitė ir D. Gadeikytė vienu balsu, lyg susitarusios, pasakė, kad jų dekanas — labai geras. Pa skui pasižiūrėjo viena į kitą, nusišypsojo ir pradėjo viena per kitą: — Niekad nesibara... — Visuomet šypsosi... — Daug dirba (dekanas ra
šo daktaratą). Kartais užsisė di iki vėlumos... — Jautrus, supranta stu dentą. . . — Labai mėgsta teatrą. Kada tik nueinu, tai vis pa matau. .. Chemijos fakultetas — be ne pats mažiausias Universi tete: stacionare mokosi apie 400 studentų. — Nedidelis, palyginti, stu dentų skaičius, laboratoriniai darbai leidžia geriau pažinti studentą, pakalbėti ne tik apie chemiją, bet ir kitomis temomis, — sako dekanas. Taip, studentų fakultete ne daug. Bet rūpesčių —- tikrai nemažai. O jau smulkių rei kalų niekad netrūksta. Ypač po sesijos. Tada, sako studen tai, dekaną „gaudo" visur: ir dekanate, ir koridoriuje, o progai pasitaikius, ir teatre... R. PUTNIKAITE
SĄSKRYDŽIO
DELEGATAI
Jis mokosi Fizikos fakulteto II kurse. Vaikinas kaip ir daugelis kitų — jokiais ypa tingais bruožais neišsiskirian tis iš margos ir triukšmingos studentų srovės. Iki mūsų su sitikimo apie Vitą žinojau labai nedaug '— tik tiek, kad jis, dar besimokydamas Vil niaus 21-oje vidurinėje mo kykloje, išgarsėjo kaip geras fizikas ir j Universitetą buvo priimtas be stojamųjų egza minų. — Pradžioje ilgai svyravau, ką pasirinkti: fiziką ar mate matiką. Galutinai nugalėjo fi zika, berods, devintoje klasė je. Ir čia Vitas šiltu žodžiu pri simena savo fizikos mokytoją Albertą Grigaliūną, puikų pe dagogą ir gerą savo srities ži novą. Jis, tur būt, turėjo di džiausią įtaką, kad Vitas ,.pa liko" matematiką ir pasirinko
Vitas Saldžiūnas, vaikinas iš Fizikos fakulteto fiziką. Ir, tikriausiai, neatsitik tinai kartu su Vitu 1971 m. j Fizikos fakultetą Įstojo dešimt 21-os vidurinės mokyklos abi turientų. Žinojau, kad Vitas, besimo kydamas vidurinėje, sėkmin gai dalyvavo jaunųjų fizikų olimpiadose, pradžioje res publikoje, vėliau šalies mastu ir galop —atstovavo Tarybų Sąjungai tarptautinėje olim piadoje. — Pergalė atėjo ne iš kar to. Teko daug dirbti, skaityti. Padėjo ir tai, kad mėgdavau konstruoti įvairius prietaisus. 1970 m. jaunųjų fizikų olim piada Sverdlovske man buvo pati sėkmingiausia: buvau pakviestas kandidatu į TSRS rinktinę. Tokių kandidatų bu vo dvidešimt devyni iš įvai riausių Tarybų Sąjungos, kampelių, ir jis — vienas iš Pabaltijo. O į rinktinę turėjo
pakliūti tik penki žmonės. Jauniesiems fizikams buvo suruošta stovykla Pamaskvėje, Lenino Gorkose. Čia įtemptas darbas, teoriniai už siėmimai, laboratoriniai dar bai ir turėjo išaiškinti tuos penkis, kurie važiuos į Bulga riją. Atkaklumas ir užsispyri mas padėjo — Vitas pakliuvo į penketuką. — Prizinės vietos Bulgari joje neužėmiau.. . Bet argi svarbu prizinė vie ta, ar svarbu diplomai ir ap dovanojimai? Svarbiausia čia, tur būt, — tai dalyvavimo faktas, tas moralinis stimulas, verčiantis nuolatos ieškoti, siekti dar nežinomos paslap ties. Svarbu, tur būt, ir drau gystė, užsimezgusi olimpiadų metu. Štai iš Sofijos Vitas parsivežė Vilio Todorovo ad resą. Vilis buvo tarybinės de legacijos vertėjas.
— Susirašinėju ir su kitais rinktinės nariais. Visi jie stu dijuoja fiziką Maskvoje. Visi fizikų rinktinės nariai po olimpiados gavo teisę ne laikyti abitūros egzaminų ir būti, priimti be stojamųjų eg zaminų į bet kurią TSRS aukštąją mokyklą. Vitas pasi rinko Vilniaus universitetą. Viliojo paslaptinga mokslo ša ka — puslaidininkių fizika, iš kurios Lietuvoje pasiekta daug gražių laimėjimų. Vitas mokosi vienais pen ketais. Knietėjo sužinoti, kaip jis pasiekė tokių rezultatų. — Paslapties jokios nėra. Reikia tik dirbti visą semest rą tolygiai, kasdien, ruoštis laboratoriniams užsiėmimams, ir tada sesijos metu jokių keblumų nebus. — Dirbu laborantu. Ne pi nigai čia, žinoma, svarbiausia — įdomu nuolatos su prietai-
sa's, skaičiuoti, jausti gerą džiaugsmą, kad štai kažką pa darei šiandien, rytoj — kitas darbas. Taip dienos įgauna prasmę. Daug naujo ir įdomaus Vi tas sužino dalyvaudamas stu dentų mokslinėje draugijoje. Vadovaujamas vyr. dėstytojo A. Žindulio, jis tyrinėja AjB6 medžiagų savybių priklauso mybę nuo technologijos. Šia tema skaitė ir referatą nese niai įvykusioje SMD konfe rencijoje. — Turiu gerą draugą Ed mundą Kuokštį. Kartu mokė mės mokykloje, kartu studi juojame, kartu dirbame SMD. Tarp mūsų nuolatos vyksta ,,varžybos": jeigu vienas ką nors naujo sužinome, tai ir kitas stengiasi neatsilikti. Žo džiu, konkurencija. Gera konkurencija. Kad tik
daugiau tokių konkurentų jį. sirastų. Iš mano pasakojimo galima susidaryti vaizdą, kad Vitas pasinėręs į fizikos paslaptis užsikasęs Į storas knygas. 0 kas vyksta šalia — nelabai domisi. Iš tikrųjų yra ne taip Grupėje — spaudos platinto jas (beje, jeigu kalbėsime apie grupę, tai ji viena ge riausių fakultete). Dalyvauja fakulteto meno saviveikloje. Treniruojasi rankinį „Moks le". Ir pagaliau dar vienas po traukis, savotiškas hobi — cirkas. Antri metai Vitas už siiminėja Vilniaus liaudies cirke „Jaunystė" iliuzionistika. Nors ir neįprastai skamba žodžių pora .fizika" ir cir kas", Vitas juos puikiai moka suderinti. — Reikia dirbti. Ir taupyti laiką, — šypteli. Atsisveikiname. Vitas įsi maišo į šurmuliuojančią stu dentų minią. O aš galvoju: „Moka gi žmonės dirbti". Vytautas VOVERIS
Studijos :— tai didelis sa varankiškas darbas. Jo sėk mę lemia studento sugebėji mas orientuotis informacijos gausybėje, tvirtas pasiryži mas sistemingai dirbti visą semestrą. SĮ teiginį patvirtina pirmū nų patyrimas. V. Saldžiūnas, II k. fizikas: — Paslapties jokios nėra. Reikia tik dirbti visą semest rą tolygiai, kasdien, ruoštis laboratoriniams užsiėmimams, <1 ir tada sesijos metu jokių keblumų nebus.
:
l'
i: c
„GERAI
STUDIJUOTI —
c VALSTYBINĖ
i:I' I'(•
UŽDUOTIS“
į C
Dar per sesiją vienoje filolo giškoje knygoje radau tokį jos paaiškinimą: „Itin paaštrėjo prieštaravimai ir įtampa tarp renesanso epo chos (atseit, semestro iki sesijos — V .B.) pasaulietiškumo „carpe diem" (naudokis šia diena) nuo taikų, iš vienos pusės, ir Į. . .] asketizmo, viduramžiškojo „me mento mori" (atmink, kad mirsi) — iš kitos”. Sesija praėjo, dramatišką jos nuotaiką, sakytum, vėl turėjo pakeisti „carpe diem". Tačiau su sikaupę veidai fizikų ir matema tikų skaitykloje to nepatvirti na. . . V. BRAZIŪNAS
Svarbiausia tavo sąmonin gumas, tavo noras mokytis ne įskaitai, o gyvenimui. Ži nios reikalingos tam, kad tu būtum pajėgus kurti, statyti, kad galėtum sudaryti nau jas programas — galingas, visaapimančias, — sako II k matematikas R. Januškevi čius.
Perpetuum mobile
AS IR STUDIJOS
tuum mobile. Kokia išeitis, kaip jį sustabdyti? Mano nuomone, čia niekas negali padėti, reikia viską įvertinti pačiam. Aišku, svarstymai ir visa kita gerai ir kartais padeda. Bet jie neduoda reikiamo efekto. Sakykim, dekanas privers nesusipratėlį lankyti paskai tas. O kas toliau? Negi jį priversi klausyti, jei jis pats to nenori. Neduosim per paskaitą jam nusirašinėti. Bet tada jis pradės skai čiuoti varnas. Negi ir jas mes pajėgūs likviduoti? Žmogau, atsikvošėk! Svar biausia tavo sąmoningumas, tavo noras mokytis ne įskai tai, o gyvenimui. Žinios rei kalingos tam, kad tu būtum pajėgus kurti, statyti, kad galėtum sudaryti naujas pro gramas — galingas, visaapimančias.
vada: lankyti paskaitas maža — būtina gaudyti kiekvieną dėstytojo žodį. Pasitaiko dėstytojų, ku rių paskaitos neproblematiškos, neturiningos — tie siog neįdomios, arba tokių, kurie paraidžiui skaito iš at sineštų lapų, be to, monoto niškai ir, kas svarbiausia, vi siškai šaltai ir abejingai. To kie, mano nuomone, verti ir mažesnio dėmesio. Tačiau aš pabrėžiu: tokių dėstytojų la bai maža, tiesiog vienetai. O daugelis tokį įžiūri vos ne kas antrame, vedančiame paskaitą ar pratybas. Yra dar vienas įdomus ti pas žmonių. Studentas, tar kime, mokosi gerai. Bent taip buvo įvertintos jo žinios per egzaminą. Ir toks sako: „Sis dėstytojas skaito tiksliai pa gal vadovėlį ir ne daugiau. Kam aš turiu vargti pusant
Paskaita. Aukštoji mate matika. Tema sunki, ir me džiagos daug. Bet profeso rius labai detaliai aiškina kiekvieną žingsnį teoremos įrodyme, iliustruoja gausiais pavyzdžiais, tik klausyk — viskas aišku. Tačiau žvilgterėkim į auditoriją — vie nas verčia anglų kalbos teks tą, antras nusirašinėja mate matinės analizės namų dar bus, trečias ruošiasi filosofi jos seminarui ir t. t. Kodėl? Gal profesorius per elemen tariai aiškina, ir neapsimoka klausyti, nes viskas aišku? Toli gražu. Toks per egzami ną sakinio išlementi negali, ką jau ten kalbėti apie Koši teoremas ir pan. Tačiau lai kas eina; Tūlas, per paskai tą „gerą" darbą nuveikęs, sekančią paskaitą jau su prasti visiškai nieko negali. Ir ‘ taip pradeda veikti perpe
Paskaita — būtinas daly kas. Ir nors tu iš kažkur (kaš neįmanoma) gautum paskaitos stenogramą, tai neatstotų paskaitos. Kiekvie nas dėstytojas yra tam tikra prasme nepakartojamas. Per paskaitą konspektuose užfik suoji tik tai, kas tau pačiam atrodo reikalinga. Iš didelio informacijos srauto sąsiuvi ny išlikti turi tik tai, kas tau reikalinga. O reikalinga labai daug. Svarbu net tai, kaip formuluojamas sakinys. Juk kiekviena idėja, kiekvie na Koši ar kieno nors kito mintis tavo smegeninėje turi rasti savo vietą. Jeigu to nebus, tai jau blogai — tu greit užmirši mintį, galų ga le, tai bus tik apibrėžimas, šaltas, tuščias. Jo negalėsi pritaikyti uždavinio sprendi me, nes tai tik paprastas teigihys, ir daugiau nieko. Iš
ros valandos, jei visa tai ga liu perskaityti per valandą ar net pusvalandį". Gerai. Bet man pasidarė įdomu — negi žmogus taip griežtai susiskirstė laiką. Pasi domėjau, ir pasirodė, jog vi są pusantros valandos minė tasis studentas. .. prakalbėjo su draugais apie dienos nau jienas, apie cigarečių koky bę ir dar visą aibę „svarbių" dalykų. Tarkime, jog duotą medžiagą pats gerai žinai. Bet argi bloga pakartoti užakcentuoti kai ką naujo? Žinoma, yra ir žmonių (tokių labai nedaug), kuriems tikrai geriau dirbti pagal in dividualų planą. Bet tai jau kita šneka. Mūsų II kurso taikomo sios matematikos spec. I gru pė pernai buvo pripažinta geriausia pirmakursių tarpe. Tačiau ir dabar, antrame kurse, mes nežadam pasi duoti, nors programa žymiai sunkesnė ir platesnė. Galų gale, mes dirbam, gana daž nai tikrąja to žodžio prasme, ir todėl pasiekiam neblogų
rezultatų. Kas antras žmogus grupėje — pirmūnas. Ir žmo nės įdomūs, turiningi. Su jais gali ginčytis ir apie ma tematiką, ir apie ledo ritu lį, ir apie vakarykštį spek taklį. Jei, žinoma, tik pats ką nors išmanai. Kai ku riuos norėčiau ir paminėti Tai B. Balašaitytė, D. Krapavickaitė, Z. Kryžius, APlikusas, J. Valančius ir ki ti. Jų darbą labai aukštai įvertino ir Taikomosios ma tematikos katedra. Tačiau mes turime ir kai kuriu trūkumų moksle (grupėje dar pasitaiko nusirašinėjimo atvejų ir pan.). Stengiame5 tai likviduoti, nors sekasi labai nelengvai. Apskritai grupė tikrai gera. Žmonės supranta, kas yra darbas Tai pagaliau juos vienija Suklupus vienam, kitas ne suklumpa, ir pirmasis priver čiamas atsistoti. Ir pradeda veikti galinga perpetuum mobile, tik į kitą pusę, ne' kad minėjau straipsnio pra' džioje. R. JANUSKEVICIVS
BŪRELIO DARBAI
Kiekvienas kolektyvas turi savo rūpesčių. Vienų jie di desni, kitų — mažesni. Ne trūksta jų ir mums, bibliote kininkystės būrelio nariams ir vadovams. Džiugu būna rugsėjo mėnesį pirmame susurinkime matyti daug naujų veidų, ypač pirmakursių. Rū pi jiems ir darbų tematikos, ir kelionės pas kitos respub likos kolegas, ir daug dar kas. Tačiau prabėga mėnuo, kitas, ir būrelio narių skai čius ima tirpti. Kodėl taip at sitinka? Mano manymu, pra džioje ne vienas susivilioja skambiu SMD pavadinimu, kiti įdomiais renginiais, susi tikimais. Bet, susidūrę su laiko reikalaujančiu darbu, kartais ir ne visai įdomiu, pa sirenka lengvesnį kelią. Šiuo Autoriaus nuotraukoje: SMD narės N. Krisikaitytė, E. Bitinaitytė ir D. Morkvėnaitė su svečiais iš Talino ir Baku: L. Gasman, N. Atakišijeva, M. Huseinovu.
Norim linkėti —
kad LIK'as išliktų! Sekmadienį paskutinį kartą šiais mokslo metais į Uni versiteto Aktų salę rinkosi LIK'o nariai ir „sirgaliai". Kau tis ruošėsi Chemijos ir Pramonės ekonomikos fakultetų komandos. Chemikai savo išvaizda sumanė įbauginti eko nomistus: su raiščiais ant galvų, ginkluoti, pasivadinę PEF — ūdromis, jie iš tiesų kažkuo priminė pasakų hero jus. Ekonomistų išvaizda nelabai atspindėjo jų kovos ryž tą, tačiau nuskambėjęs šūkis „Vienas už visus, visi prieš chemikus" panaikino visas abejones. Tiek namų užduo tyje „Studentas šeštadienį", tiek filmo „Na, palauk , stu dente" epizoduose ekonomistai parodė daugiau ekspresy vumo, įtaigumo, Susitikimas ir baigėsi jų pergale. Kitais mokslo metais laukiame naujų, dar energingesnių, stipres nių jėgų. N. KARŪ2AITE
Praėjusių metų kovo pabaigoje studentų profkomiteto iniciatyva įvyko pirmasis Linksmųjų ir išradingųjų klubo susitikimas. Nuo to laiko žiuri, vadovaujama nepakei čiamo savo pirmininko doc. Jono Bulotos, vertino jau apie dešimt fakultetų komandų dvikovų. Praėję vieneri linksmųjų ir išradingųjų metai, matyti mūšiai „be špa gų ir pistoletų", išgirsti aptarimai jau leidžia daryti vieną kitą išvadą. LIK'as buvo tarsi lašas benzino į rusenančią fakultetų saviveiklą, jis uždegė iniciatyvą, išryškino talentus ir savo gerbėjus. Dabar dažname susitikime matai filologų kapito nę A. Bilevičiūtę, finansininkų kapitoną V. Savicką, aist ringus „sirgalius" ir didelius šio renginio žinovus. Gali ma gėrėtis chemiko P. Navicko, ekonomisto V. Kunčino ir kitų talentinga vaidyba. . . Gailiesi, kad niekur neužra šomas dingsta studentiškas sąmojus, kiekviename susitiki!:ime rastum nemažą glėbį tokių perliukų, kurie papuoštų skiltele ir „Šluotą". Apie LIK’o populiarumą byloja visada pilnutėle Aktų salė. Taigi — pirma — vieną reikalavimą LIK'as tikrai įvykdė: pagyvino fakultetų saviveiklą ir stu dentišką laisvalaikį padarė kur kas turiningesnį. Dabar atrodo — nebūtų LIK'o, netektų studentai dalies savo žavesio. Nes koks gi studentas, jeigu jis nemoka juoktis? Antra — LIK'as tampa baze meninės agitbrigados Fakto“ atsinaujinimui. Čia galima semtis temų, siužetų, čia galima rasti ir artistų, — jų nereikia ieškoti, jie čia pat! ko gi trūksta LIK'ui? Iš karto atsakyti į šį klausimą nelengva, nes receptai rašomi tik išėjus didelius mokslus. Dabar gi — tik vieneri metai. Matyt, reikėtų pagalvoti apie didžiausių LIK'o entuziastų, žiuri, rengėjų susitikimą ne Aktų salėje, o intymesniam ir- dalykiškam pokalbiui apie tai, koks gi LIK'as bus kitais metais. Teisingai savo laiške redakcijai pastebėjo filologė R. Kairaitytė, kad „vienas reikalavimas komandoms turėtų būti — pagarba savo priešininkui". Šito kartais tikrai trūkdavo. (Tai byloja kad ir neseniai vykęs filologų ir prekybininkų susitikimas). Neretai prasiverždavo ir vul^arus, pigus juokas. Šiai blogybei kelią kartais galėtų už girsti erudicijos dvikova, ko pasigesta kiekviename su sitikime — tikro charakterių susidūrimo. Kai kurių fakul tetų „sirgalių" gretose pasigesta ir dėstytojų. Kodėl gi ir šiuo atveju (ir kituose renginiuose) praleidžiama brangi Proga artimiau ir geriau pažinti studentus. O jeigu dėsJ įjojąs dalyvautų komandoje — argi nukentėtų jo autori-
Norim tik vienu tikėti, vieno linkėti — kad LIK'as iš liktų! A. JUODUPIS
atveju daug galėtų padėti dėstytojai, kuratoriai, kurie jau pirmosiomis mokslo die nomis supažindintų pirma kursius žymiai nuodugniau, tiksliau su tikrąja būrelio dar bo esme. Tada jame turėtu me ne porą studentų, kurie kasmet vis sėkmingiau dar buojasi (kaip D. Morkvėnaitė, D. Sylytė), o keliolika. Universiteto SMD XXV konferencijoje perskaitėme 11 pranešimų, deja, pirmos vie tos skirti nebuvo kam. Malo nu, kad pirmakusis S. Krištopaitis jau pirmuoju savo dar bu pelnė prizinę vietą. Su sidomėję išklausėme Kauno Vakarinio fakulteto neakivaizdino skyriaus studentų referatų. Verti pagyrimo bu vo ir kolegų iš Talino L. Gasman, iš Baku M. Huseinovo ir N. Atakišijevos pra nešimai. Užsimezgė naujos pažintys, atsirado bičiulių to limuose universitetuose ir institutuose. Man pačiam la bai malonu buvo vėl susitikti
llllllllllllllBKviečiame pokalbiui Studento kūrybiškumas su individualus procesas. Iš kiek prantamas gana plačiai. Tai vieno žmogaus jis reikalau jo sugebėjimas savarankiškai, ja aktyvios pozicijos, nuolati kritiškai ir kvalifikuotai nių pastangų, sąmoningo ir mąstyti, orientuotis gausioje pasiaukojančio darbo. Matyt, ir vis gausėjančioje moksli todėl tradicinis studento mo nėje informacijoje, įsisavinti delis pradeda kisti. Ligi šiol iš jos tai, kas užtikrina vi studentą formavo principas: sapusišką, pasakyčiau, komp ką užduoda (pataria, siūlo), leksinį jo išsilavinimą, kas tą reikia išmokti (sužinoti, įsi spartina jo profesionalumo savinti). Matyt, nelabai toli augimą; pagaliau tai sugebė moje ateityje įsivyraus dės jimas racionaliai organizuoti tytojo ir studento bendraau savo darbą. torystės principas, sprendžiant Kūrybingas studentas — svarbiausius pastarojo profe klausi ne svajonė, o svarbių gyve sionalaus brendimo nimo reiškinių padiktuotas mus. Kol kas tokio bendra reikalavimas. Tai tikslas, ku darbiavimo pavyzdžių turime rį būtina pasiekti, norint pa nebent diplominių darbų ruo ruošti gerą specialistą. Da šime. bartinėmis sąlygomis sąvokos „kūrybingumas" ir „kvalifi kacija" suartėjo, persipynė, galima netgi sakyti, pasidarė identiškos. Štai pora faktų, rodančių, jog kūrybingumo būtinybė — ne mados daly kas. Mokslo vystymosi tempai pasaulyje šiuo metu keturgu bai didesni už žmonių prie auglio tempus. Vadinasi, kiekvieno žmogaus, ypač di plomuoto specialisto, sąlytis su mokslu bus vis tvirtesnis ir glaudesnis. Pagal moksli ninkų apskaičiavimus 2000 metais mokslinės-techninės informacijos apimtis padidės 15—25 kartus, lyginant su atitinkamais 1960 m. rodik liais. Šį didžiulį srautą turės įsisavinti ir apdoroti šiandie niniai studentai. Ir ne tik ap doroti, bet ir gausinti. Ką ir bekalbėti, nelengvas ir atsa kingas uždavinys! Specialistas brandinamas ilgai — daug ilgiau, negu trunka jo studijos aukštojo Studentų kūrybingumo ug je mokykloje. Todėl aukšto dymo problemas sprendžia ji mokykla siekia perteikti įvairios Universiteto mokymo savo auklėtiniui pamatines ir auklėjimo grandys. Jų tar jo profesijos žinias ir, antra, pe yra ir Mokslinė draugija, sužadinti visas jo kūrybines kurios pagrindinis tikslas — potencijas. Ji negali duoti studentų mokslinės veiklos visų žinių, kurių jam prireiks skatinimas, mokslinio darbo ateinančiais dešimtmečiais, ji įgūdžių skiepijimas. Taigi, ugdo jo atidumą naujovėms, draugija yra tiesiogiai susi mokslui, moko jį dinamišku jusi su studentų kūrybingu mo, darbštumo ir savarankiš mo ugdymu. Galima kalbėti kumo. Būtent toks jaunojo apie tam tikrą draugijos in specialisto „užtaisas" yra jo dėlį į Universiteto gyvenimą. tolimesnio tobulėjimo laidas. Ypač gražių rezultatų pasiek Tai ir verčia rimtai susirū ta paskutiniais metais. Nese pinti studento kūryba, kuri niai vykusioje Universiteto reikalinga ne tik, sakysim, studentų mokslinėje konferen. ruošiant diplominį darbą, bet cijoje buvo perskaityta dau ir dirbant su knyga, dalyvau giau kaip 700 pranešimų, jant visuomeninių mokslų se kurių autoriai — apie 1000 minaruose, skirstant kasdie studentų. Ruošiamasi kitam ninį ir savaitinį darbo krū stambiam ^renginiui — vi vį — žodžiu, dideliuose ir suomeninių mokslų darbų mažuose jo darbuose. konkursui. Kūrybingumo ugdymas yra Tačiau Mokslinės draugijos
seną draugą M. Huseinovą, kuris prieš dvejus metus lan kėsi mūsų Alma Mater. Truputį reikėtų papasakoti ir apie mūsų renginius. Pra ėjusį pirmadienį nedidelė grupė lankėsi Kaune. Mūsų laukė labai įdomūs susitiki mai su profesoriumi P. Galau ne ir dailininku K. Šimoniu jų pačių namuose. Dailės is torikas, muziejininkas, bib liografas, Lietuvos TSR nusi pelnęs meno veikėjas — taip trumpai galėtume apibūdinti P. Galaunę. K. Šimonis per savo gyvenimą sukūrė apie 2000 darbų (jo paties kuk liais paskaičiavimais), kurių vienas buvo padovanotas, matyt, simpatiškiausiai mūsų merginai. Artimiausiu metu numato ma kelionė po geriausias res publikos bibliotekas. Tikimės, kad jon mūsų būrys leisis pa gausėjęs. D. KAUNAS SMD bibliotekininkystės būrelio pirmininkas
mų, negaudama šių grandžių paramos. Kasdieninis SMD darbas vyksta moksliniuose būreliuo se. Daugelis jų turi sukaupę vertingų kūrybingumo ugdy mo tradicijų. Būreliuose api bendrinama praktikos metu surinkta medžiaga, nagrinėja mos aktualiausios teorinės problemos, aptariama nau jausia literatūra. Kai ku riuose fakultetuose būrelių darbas periodiškai svarsto mas katedrose, tai verčia juos nuolat tobulinti savo veiklą. Vis dėlto negalima teigti, jog moksliniai būreliai pa naudoja studentų kūrybingu mo ugdymo galimybes. Vi- f sų pirma, jų veiklai dažno kai trūksta planingumo, nuo seklumo ir kryptingumo. Yra būrelių, gyvuojančių nuo su sirinkimo iki susirinkimo, kurie vyksta retokai ir dažnai neturi konkretaus tikslo. Ne visos katedros teikia pakan kamą paramą būreliams. Kai kur jų darbas priklauso vien nuo mokslinių vadovų entu ziazmo. Mano nuomone, moksliniai būreliai turėtų įgyvendinti taisyklę: SMD — ne tik jos nariams. Būreliuose paruoš tus įdomesnius pranešimus reikėtų skaityti akademinėse grupėse, būreliai turėtų pla čiau traukti studentiją į jų renginius. Ypatingai svarbu, kad būreliai taptų kasdieni nio studentų darbo geriausio patyrimo skleidėjai. Jų veik lą reikėtų labiau garsinti ir Universiteto spaudoje. Studentų moksliniame dar be, kaip ir mokymo procese, vadovaujantį vaidmenį atlie ka dėstytojai. Taigi, šio dar bo tobulėjimas pirmiausia priklauso nuo jų. Atrodo, pri brendo reikalas tiksliau nu sakyti katedrų, laboratorijų, mokslinių vadovų funkcijas, darbo metodų. Nemažai pa skatinant studentų mokslinę deda savo globotiniams moks veiklą. liniai vadovai. Tačiau to per Gal būt, šalia fakultetų ir maža. Studentų mokymosi ir centrinės SMD tarybų, ku mokslinio darbo metodikos rios tvarko organizacinius apibendrinimas, skleidimas ir reikalus, tikslinga būtų įsteig tobulinimas tapo aktualiausia ti mokslinių vadovų tar ydabarties problema. Studentų bas, kurios., spręstų visas da mokslinis darbas ir mokyma lykines studentų kūrybingu sis yra glaudžiai tarpusavyje mo ugdymo problemas. Per susiję. Todėl mokslinio dar šį institutą prityrę pedagogai bo įgūdžių skleidimą turėtu ir mokslininkai koordinuotų ir me vertinti kaip vieną iš kontroliuotų studentų moksli būdų aukštosios mokyklos nę veiklą, rūpintųsi jos pro principui „mokytis mokytis" pagavimu, teiktų metodinę įgyvendinti. pagalbą būreliams. Studentų mokslinės veiklos Studentų kūrybingumo ug organizavimas, skatinimas ir dymas — sunkus ir sudėtin vadovavimas jai negali būti gas uždavinys, spręstinas tik vienos kurios nors Universi koordinuotomis įvairių aukš teto grandies funkcija. Tad tosios mokyklos grandžių pa ir SMD veikla šimtais gijų stangomis. yra susipinusi su katedrų, ad ministracijos ir visuomeninių J. LAKIS organizacijų darbu. Draugija Universiteto SMD negalės spręsti naujų proble pirmininkas
veikla negali ribotis konfe rencijomis ir konkursais. Jos galimybės yra pakankamai didelės, tik reikia jas efekty viai panaudoti. Ties šia problema ir norėčiau kiek su stoti. Visų pirma, aiškiai jau čiamas poreikis kelti studen tų mokslinio darbo kultūrą. Norint paruošti referatą arba parašyti kursinį darbą, rei kalingas darbštumas, atkak lumas ir (būtinai!) atitinka mas darbo organizavimas. Kiek yra pagrįstas, nuoseklus, kryptingas, efektyvus ir na šus kiekvieno studento indi vidualus darbas? Į šį klausi mą sunku šiandien atsakyti. Studento darbas organizuoja mas faktiškai jo empirinio patyrimo pagrindu. Tiesa, kai ką jis perima iš dėstytojų
ŠACHMATAI Praėjusią savaitę vyko tarpfakultetinis šachmatų turnyras WU studentų profsąjungos komiteto pri zui laimėti. Kiekvienos komandos sudėtyje buvo trys vaikinai ir viena mer gina. Susitikimų lygį ge rai nusako dalyvių sudė tis: FAF II kurso studen tas LTSR šachmatų čem pionas, sporto meistras Gintautas Piešina, kandi datai j sporto meistrus bu simieji medikai Gedimi nas Rastenis ir Romas Kli mavičius, nemažas būrys pirmo ir antro atskyrio šachmatininkų. Jau po pirmųjų susitikimų aiškė ja lyderiai — Medicinos bei Finansų ir apskaitos fakultetų sportininkai. Tie sa, medikams vos kelio nepastojo gerai žaidusi MMF komanda. Finale medikai K. Saniukas, G. Rastenis, R. Klimavičius, G. Krotkutė „sausu" re zultatu nugalėjo finansi ninkus ir laimėjo VVU studentų profkomiteto pereinamąjį prizą. A. MITASlUNAS Studentų profkomiteto narys
Universiteto klubuose
Sveikas, Tartu!
Metus — kandidatas, todėl ir lieka ištvermingiausi. Dirbti su tokiais interklubiečiais, pirmininko, II kurso mediko Tomo Vilosiaus nuomone, daug geriau. Estų studentai ieško efektyvesnių darbo formų, nuo abstrakčių ryšių stengiasi pereiti prie konkre čių. Interklubo darbe dvi kryptys: kaip ir kiti — pri iminėja svečius, organizuo ja koncertus, konferencijas; kviečia įvairių specialybių žmones: rašytojus, partinius darbuotojus, vertėjus, kurie suteikia žinių ne tik iš jų pasirinktų specialybių, Taip interklubiečiai nuolat mokosi, plečia savo akiratį. Būdami svetingame studen tiškame Tartu, išmokome vieną žodį estiškai „tere". Tai reiškia „sveikas". Išva žiuodami neklausėme, kaip pasakyti estiškai „Lik svei kas". Mes tikimės pasakyt Tartu dar ne kartą „Tere". A. ŠUKYTE
Pavasariniais upeliukais patvinęs pasitiko Tartu in ternacionalinių dienų daly vius iš Rygos, Kauno, Vil niaus, Samarkando, Rostovo prie Dono, Leningrado, Čer novicų, Baku. Jaunimo mies to (kas trečias Tartu gy ventojas studentas arba dės tytojas) universiteto interi klubas jau antrus metus> ruošia „Tautų draugystės" festivalj. Gražus Tartu pavasarį, studentiškom kepurėm mirgan tis. . . Nedidukas, nedaug ir tų įžymybių, istorinių pa minklų — universitetas, bib lioteka, žemės ūkio akademi Svečiai iš Lenkijos ją, keli muziejai, štai, ro dos, ir viskas, bet koks mie las jis. Apie senojo ir nau Kaip vėliau pranešė res jojo Tartu istoriją nemažam publikinis laikraštis, tą dieną svečių būriui iš 8 aukštųjų „LLKJS CK Komitete įvyko šalies mokyklų papasakojo respublikos aukštųjų mokyk miesto komjaunimo komiteto lų internacionalinių klubų sekretorė. Ekskursija po bib pirmininkų pasitarimas. Vie lioteką, įsikūrusią senuo nuolikos aukštųjų mokyklų siuose universiteto rūmuose, atstovai nagrinėjo problemas, sudomino ne vieną. Biblio -iškilusias klubų veikloje, ir tekoje yra apie 3 milijonus įkūrė visų aukštųjų mokyklų knygų. Nors įkurta, palygi interklubų koordinacinį cent nus su mūsiške, neseniai, — rą, kuris numatė konkrečias 1803 metais, bet joje saugo priemones internacionaliniam mi įdomūs, reti leidiniai, akademinio jaunimo auklėji kaip antai vienas iš septynių mui gerinti. Pasitarime daly T. Moro „Utopijos" egzemp vavo LLKJS CK propagandos liorių, išleistas 1516 m., se ir kultūrinio masinio darbo niausia disertacija iš 16 am skyriaus vedėjo pavaduotojas žiaus, 46 inkunabulai. V. Akinskas, JOK atsakin O kaip dirba interklubie gasis sekretorius S. Navickas čiai, ką jie turi įdomaus? ir kiti atsakingi asmenys. Pa Klube tik 25 nariai, todėl sitarimo dalyvius priėmė patekti į klubą labai sunku. LTSR užsienio reikalų minist-
KREPŠINIS. Vyksta „Žal girio“ krepšinio pirmenybių antrasis etapas. Komandos kovoja dėl pirmų — šeštų (pajėgiausių grupė) ir sep tintų — keturioliktų vie tų. „Mokslo" krepšininkės, gerai pasirodžiusios pirmoje varžybų stadijoje, žaidžia stipriausiųjų šešetuke. Jos nugalėjo Kauno „Politech niką" ir Vilniaus „Ekspresą", bet pralaimėjo Kauno ko audimandoms: „Kauno niams" ir „Bangai", Mūsų krepšininkės rimtai pretenduoja į ketvirtą vietą. „Mokslo" vyrai kovoja dėl VII — XIV vietų. Kol kas sėkmingai. VVU krepšinin FIZIKŲ DIENA kai jau nugalėjo VPI ir Klaipėdos „Neptūno" koman Dangiški fizikų plakatai pėsi prof. A. Bolotinas, kurio das. RANKINIS. Neblogai kovo puošė visą fakultetą, Jau nuo kalba visiems patiko, ir ne tik ja „Žalgirio" pirmenybėse pat įėjimo buvo siūloma trumpumu, bet ir nuotaikingu „Mokslo" vyrų rankinio ko linksmintis, bet neužmiršti pasakojimu, subtiliu jumo manda. Ji nugalėjo Klaipė ir.. . fizikos svarbos, tuo pa- ru. Vėliau varžėsi I, II ir III dos „Maistą" (34:23) bei čiu ir fizikų, kurie šešta kursų saviveiklininkai, įro „Okeaną" (34:19), o su Vil dienį šventė jau tradicine ta dę, kad busimieji fizikai su niaus „Plastiku" sukovojo pusią savo dieną. geba ir linksmintis, ir kitus Nors ir į labai didelę audi palinksminti. Kai vertinimo lygiomis (22:22). SAVIGYNOS IMTYNĖS. toriją susirinko šeimininkai komisija išdalijo prizininVilniuje viešėjo Odesos Uni bei jų svečiai, bet vietų vis kams dovanas (o prizininkai versiteto savigynos imtynių viena stigo. Ir niekas nebuvo tapo visi dalyviai), prasidėjo komanda. Ji išbandė jėgas su apviltas. Jau pati iškilmių svarbiausia programos dalis VVU sportininkais. Draugiš pradžia kažkaip linksmai nu — Universiteto Fizikos ir KPI ką mačą rezultatu 7:3 laimėjo teikė, įsivyravo draugiška Automatikos fakultetų links aplinka. Mat, pasirodžius mųjų ir išradingųjų varžy kilimo šeimininkai. KROSAS. Antradienį įvyko fakulteto vadovybei neatsira bos. Abi komandos buvo są Universiteto tarpfakultetinės do praėjimo į jiems skirtas mojingos, todėl žiūrovams kroeo varžybos. Jų rezultatai vietas. Tada vadovai su de nuobodžiauti neteko. Kovota buvo užskaityti ir V\U kanu priešakyje susėdo, šau dramatiškai. Kauniečiai pra atsiliko, bet vėliau „Komjaunimo taurės" varžy niai ir jaunatviškai perlipę džioj bų įskaitoje. Vyrų grupėje per suolus, kas sukėlė prita sugebėjo pasivyti vilniečius, kurie, beje, ypač gerai at pirmosios trys komandos vie riančius plojimus. vaidybines užduotis. Pradžioje į auditoriją krei- liko tomis pasiskirstė taip: 1 FAF, 2. PF, 3. FF. Merginų tarpe taip pat nugalėjo FAF bėgikės (2. PF, 3. MMF). AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPARTAKIADA. Ji šį savait galį bus ypač gausi varžy bų. Šiandien pradeda ko vas „Mokslo" tinklininkės, fechtavimo sporto mėgėjai. Plaukimo takeliuose su kitų aukštųjų mokyklų studentais Šiandien, 17 vai., Aktų sa parodą — konkursą „Pažin varžysis Universiteto plauki kime gimtąjį kraštą“. Paroda kai. Rytoj sportinį ginčą pra lėje koncertuoja „Trimitas". atidaryta Gamtos fakulteto dės ir meninės gimnastikos Kviečiame aplankyti Uni skaitykloje ir veiks iki gegu atstovės. žės 1 d. & BUCHAVECKAS versiteto Turistų klubo foto-
ro pavaduotojas R. Vaigauskas.” Tokia diena ir šitokie priė mimai. Taigi, gera nuotaika tikrai Tą, matyt, pastebėjo ir mūsų vakaro svečiai — jauni spe cialistai iš įvairių Lenkijos miestų. Gerai, kad visiems smagu, bet, kai esi šeiminin kas — to neužtenka, nes sku bi įtikinti svečius ne tik sa vo linksmu būdu, bet ir lie tuviškų dainų ir eilių skam bumu, „pagąsdinti" polka su ragučiais! Tą vakarą mums šauniai talkininkavo Kraštoty rininkų ramuva, užvesdama ne vieną smagią dainą, įtraukdama šokin ir mus, ir mūsų svečius. Jaunas chemikas iš Vroc lavo E Cytlakas buvo suža vėtas: — Aš laimingas, kad pa viešėjau pas jus. Kad ir la bai gražus jūsų Vilnius, be pažinties su jumis jis būtų netekęs pusės savo žavesio! Ir linksmintis jūs mokate! D. KUTRAITE
Tolimiausia ramuvieeių kelionė Sešias dienas autobusą taisėm, o balandžio septintą ją, kadangi naujai įdėtas motoras pats neužsiveda, 13 vyriškių mašiną stūmė. Tarp stumiančiųjų buvo trys su aukštuoju išsilavinimu (dėst.
V. Mačiekus, asp. J. Trinkū nių būrys, kitą vasarą Pasva nas ir Lietuvių kalbos ir lite lio rajone, pasitelkus ir vie ratūros instituto mokslinis tos kraštotyrininkų, kur bendradarbis K. Eigminas), nors prie Mūšos reiktų su todėl autobusas pajudėjo iš organizuoti penktąją mūsų vietos ir nudainavo į seno ekspediciją. vės žiemgalių kraštą, garsė K. GARŠVA jantį derlingom lygumom, padavimais apipintom vie tovėm, originaliausia aukš taičių tarme. Žymiausias šio Susitikinias su krašto kraštotyrininkas J. liaudies turtų Sliavas sako, kad čionykščiai gyventojai yra šiaurietiško, puoselėtoja uždaro būdo, jų dainos iš ki tur atneštos atsikrausčiusių Balandžio 6 dieną rami; lietuvių; rašytojas J. Paukš viečiai susitiko su knygos telis peikė, kad, neblogai „Prie Merkio mano kaimas gyvendami, jie davė mažoka autore Rože Sabaliauskiene kultūros veikėjų, bet, mūsų ir bendraautoriu J. Aidu patyrimu, ir čia nestokoja liu. ma gerų ir kūrybingų žmo Paprasta Dzūkijos Valstieti nių. Dainuoti nebijo B. Pet pasakoja apie pažintį su Ma rauskienė, A. Rudienė, E. tu Untuliu, kaip ji pradėjo Mockūnienė ir daugelis ki užrašinėti dainas, pasakas. tų. Rožė ilgai nekalba. Tur būt O. Bluzmienę, iš kurios už- įgimtas kuklumas daro savo. rašyta 2000 su viršum tauto J. Aidulis bando kompei, sakos vienetų, radome Pa suoti jos nešnekumą. „Tai svalyje. Iš vidurinės mokyk pirmas atsitikimas, tur būt los moksleivių išgirdom bū mūsų leidybos istorijoje, kad rimų, šiose vietose paplitu valstietė parašytų atsimini sių linksmų dainelių. mus",— kalba jis. Dar di Pasvalio ir Linkuvos vidu džiuodamasis pažymi, kai rinių mokyklų mokslei knygelė iš Vilniaus krašto viams, Pasvalio rajono mo gyvenimo, kuris menkai nu kyklų abiturientams papasa šviestas literatūroje. Pasak kojom apie Universiteto, jo, šioje knygelėje daug kas Vilniaus miesto kraštotyri gali „pasmaguriauti", ypač ninkų darbus, apie Universi kalbininkai. tetą, ekonomikos, žurnalisti Po to su malonumu klau kos, fizikos specialybes. sėmės keleto R. Sabaliaus Kol kas mes daugiau va kienės dainuojamų dainų. Be žinėjome į vietas arčiau Vil je, ji pati yra jų surinkusi niaus. Čia ir vietos kitur apie 700. gražesnės, dzūkai geriau pri Pasisako studentai, pask.iiima, gal mažiau reikia to ištraukų iš jos knygos, kantrybės juos prisikalbinti, Vėliau užsimezga diskusikad pasakotų (o Guotagaly- jos. Ir pati autorė tarsi atgy je (Pakruojo rajonas) mane ja, darosi šnekesnė, links be paso net išaiškinti asme mesnė. nybės buvo nuvežę, įtarda Atrodo, pasilikome dalį ta mi pardavinėjant Margių lentingos kaimo moters dva miškelį, o ne renkant vieto sios stiprybės ir šilumos vardžius. ..). Gal dėl to kai Mums svarbiausia priimti šią kurios Lietuvių kalbos ir li knygą — iš liaudies gyve teratūros instituto pasakos iš nimo surinktas grožybes — to krašto užrašytos pusiau širdimi,, mokėti drauge su dzūkiškai, nors Merkinė yra autore pakeliauti, pasekti pakitame Lietuvos gale. Kol prastų žmonių likimus, jų gyvi senieji žmonės ir kraš grožį, ir i patiems semtis to totyrininkų ramuvoje yra grožio ir sodrios kalbos. didžiausias šiaurės panevėB. STUNDŽIA žiškių tarmę mokančių žmo-
Niekas nenorėjo skirstytis
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP. REDAKCIJOS ADRESAS:
TRUMPAI
,.Laimėjo žiūrovai", — pa skelbė vertinimo komisijos pirmininkas prof. A. Boloti nas. Iš tiesų, šeštadienį lai mėjo linksmumas ir gera nuo taika. Rengėjai pasistengė, kad vakaras būtų įdomus ir turiningas. Pagrindiniai or ganizatoriai Fizikos fakulteto studentų profbiuro pirminin kas A. Grumadas, fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius S. Arlauskas, L. Sibutavičius, D. Aronas, A. Paš kevičius gerai pasirodė ir vakaro renginiuose. Dar ilgai niekas nenorėjo skirstytis. Vyko įvairūs žaidi mai, varžybos. II kurso fi zikų vokalinis-instrumentinis ansamblis pakvietė visus pa šokti.
Į Prekybos fakulteto prekybos ekonomikos spe cialybės antrakursių susi tikimą atvykusi profesorė S. Ginaitė pasidalijo įspū džiais iš kelionės po Jung tines Amerikos Valstijas ir Kanada. R. KILIJONAITĖ
Pirmo kurso žurnalistai buvo surengę susitikimą su savo specialybės diplo mantais. Daug vertingų patarimų išgirdo pirma kursiai iš savo kuratoriaus B. Raguočio ir vyresniųjų kolegų. N. KARŪZAITĖ
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Fizikos fak. III k. stud. G. Arutunian, Chemijos fak. V k. stud L. Bliumaitė, Finansų ir apskaitos fak. I k. stud. T. Mizer.
Filologijos fak. I k. stud V. BARTASEVIČIUS J. Kapčiūtė,
STUDENTIŠKOS
FOTOGRAFIJOS PARODA
Studentų prolkomitete dar galima įsigyti sanatorinių ke Balandžio 13 d., penktadienį, 18 vai., Respublikiniuose lialapių Į Likėnus, Birštonu, Profsąjungų rūmuose (Daukanto 5) įvyks studentiškos foto Druskininkus ir Palangą (ge grafijos parodos atidarymas. gūžės ir birželio mėnesiams?
Lietuvos TSR fotografijos meno draugija
VVU studentų profsąjungos komitetas
KVIEČIAME Į CHEMIKŲ DIENĄ! Ji rengiama šeštadienį, IV. 14, 18 vai. Chemijos fakul tete. Kvietimai platinami ChF profbiure.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Draugai nuoširdžiai už; jaučia II k. istoriką Algį RYBELĮ dėl Jo brolio mir ties.
LKP CK leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 1639 Tiražas 4400 egz.
LV 07787
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA