VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTĖŠ!
UAI’VBIDIS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ___________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
tai ŽINOTINA
1984 m. balandžio 6 d„ penktadienis
KIEKVIENAM
VPP. Organizavimas ir problemos I Visuomeninės politinės praktikos tikslai ir uždaviniai Vienas pagrindinių aukšto sios mokyklos uždavinių — ne tik ruošti aukštos kvalifi kacijos specialistą, bet ir ugdyti visapusišką asmenybę. Didelis vaidmuo, sprendžiant šį uždavinį, tenka studentų visuomeninei-politinei prak tikai (VPP). Tačiau šiandien jos organizavimo lygis toli gražu neatitinka VPP siste mos tikslų, uždavinių, daug problemų kyla sudarant VPP valandėlių tematiką ir pan. Ir visų pirma tai yra dėl to, kad mums dažnai trū ksta elementarių žinių apie VPP valandėlių organizavi mą, jų paskirtį. Todėl norė tųsi nors trumpai panagrinė ti VPP sistemos metodologi nius klausimus, išsiaiškinant pagrindinius darbo trūkumus ir išryškinant problematiką. Šiandienai reikalingi ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai, gerai įvaldę pro cesines bei technines žinias, bet ir specialistai, sugeban tys vadovauti kolektyvui, dirbti organizacinj-propagandinį darbą, turintys auklėja mojo darbo — kolektyve ži nių, įgūdžių ir patirties. Ta čiau mokslininkų atlikti tyri mai rodo, jog aukštosios mo kyklos absolventai, turintys fĮdėlį profesinių žinių bagaą, nepakankamai įgyja vi suomeninio - politinio darbo organizavimo kolektyvuose Hnių bei įgūdžių. Objektyvus tolesnis auklė jamojo darbo aukštojoje mo kykloje gerinimo būtinumas r sąlygojo visuomeninės-po litinės praktikos sukūrimą. Aukštosiose mokyklose ir anksčiau egzistavo (vairios isuomenlnės-polltlnės veiklos lurmos, tačiau trūko nuoseklumo, sistemingumo. įvedus VPP, visos studen
Trumpai Universitete viešėjo LTSR •alstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatri nei meno fakulteto studenai. Teatro salėje vyko susitinmas su mokomojo teatro rtistais. Žiūrovai matė liteatūrinių kūrinių insceniza1ias. Tai akimirkos iš J. Baltušio, I. Simonaitytės, J. Mikelinsko kūrinių. A. NORKUNAITĖ
tų visuomeninės-politinės vei klos formos buvo apjungtos į vieningą sistemą, siekiant tolygiai plėtoti auklėjamąjį procesą per visą mokymosi laikotarpį. Dabar jau galime apibrėž ti visuomeninės - politinės praktikos turinį, tikslus ir uždavinius. VPP yra aukštosios mo kyklos mokymo - auklėjimo proceso dalis, padedanti kie kvienam studentui Įgyti or ganizacinio, agltaclnio-propagandinio ir auklėjamojo darbo kolektyve žinių, įgū džių ir patirties. Dažnai visuomeninė-politinė praktika tapatinama tik su visuomeniniu darbu, kurį atlieka studentas. Tačiau niekada nepasieksime norimų rezultatų, jei už konkrečių visuomeninės veiklos organi zavimo formų nematysime to teorinio modelio, iš kurio iš plaukia visi šie uždaviniai, jei nežinosime optimalių šių klausimų sprendimo varian tų. Todėl VPP turinį sudaro dvi dalys — teorinė ir prak tinė. Teorinei daliai priklauso: 1. Visuomenės mokslų stu dijavimas. 2. Savarankiškas marksis tinės-lenininės teorijos stu dijavimas. 3. Dalyvavimas visuome nės mokslų konkursuose; vi suomenės mokslų referatų rašymas. 4. Studijavimas visuome ninių profesijų fakultete (VPF). 5. VPP teorinio kurso klausymas ir t. t. Praktinė dalis: 1. Darbas visuomeninių or. ganizacijų ir studentų savi valdos renkamuose organuo se (komjaunimo, profsąjun-
gos, SMD, bendrabučių tary bų ir kt.). 2. Agitacinis - propagandi nis darabas, visuomeninėpolitinė veikla gamybinių ir pedagoginių praktikų metu, statybos būriuose. 3. Nuolatinių bei vienkar tinių visuomeninių įpareigo jimų ir Įsipareigojimų vyk dymas. (Darbas LLD operaty vinėje grupėje, pedagoginia me būryje ir t. t.). 4. Įvairių visuomeniniųpolitinių, kultūrinių ir sporti nių renginių organizavimas. VPP sistema sprendžia tri jų rūšių klausimus, susijusius su jaunųjų specialistų paruo šimu specialių socialinių funkcijų vykdymui; Į. y. teorinio, metodinio bet prak tinio pobūdžio. Teorinis ir metodinis stu dentų paruošimas visuome ninei-politinei veiklai dau giausia vyksta studijuojant visuomenės mokslus. Visuo menės mokslų studijos ir VPP yra dialektiškai susiję. „Pavyzdiniuose VPP nuosta tuose" šis ryšys traktuoja mas, kaip vienas iš pagrindi nių studentų visuomeninėspolitinės praktikos organizaęvimo aukštojoje mokykloje principų. Tačiau nei viename visuo meninės disciplinos kurse specialiai nenagrinėjami va dovaujamojo - auklėjamojo charakterio klausima^ kurie labai aktualūs būsimiems jauniems specialistams. Kai kuriose šalies aukštosiose mokyklose per paskaitas ir seminarus nagrinėjamas spe cialus teorinis kursas. „Or ganizacinio ir vlsuomeniniopolitinio darbo kolektyve pagrindai". Ar nevertėtų pa galvoti apie tai, jog pana šaus pobūdžio kursas labai praverstų mūsų Universiteto auklėtiniams. Manau, jog to argumentuoti nereikia, reika lauja praktika. Labai pra verstų ir metodinės rekomen dacijos šia tematika, orga nizuojant VPP valandėles akademinėse grupėse. Bronius AISMONTAS, MaF komjaunimo organizacijos sekretorius Tęsinys kitame numeryje.
MOKSLO DIENOS Gražia tradicija tapo VU „Žinijos" organizuo jamos mokslo dienos res publikos rajonuose- Ne seniai mokslininkai viešė jo Rokiškio rajone. Ra jono lektoriams bei ūki niam aktyvui buvo or ganizuota konferencija „Sveikas gyvenimo bū das — valstybinis reika las". Šioje konferencijo je pranešimus skaitė prof, A. Pliuškys, docen tai J. Andriuškevičienė, V. Nekrašas, E. Bieliū-
nas. Konferencijos daly viai aplankė parodą, ku ri supažindino su rajono praeitimi ir dabarties lai mėjimais. Vėliau lektoriai skaitė paskaitas moksleiviams, žemdirbiams, fabriko „Ne munas" dirbantiesiems, žemės ūkio mašinų ga mintojams ir kt- Per dvi dienas rajone perskaity tos 24 paskaitos medici nos bei teisės klausimais.
Nr. 12 (1271)
iii -
A
II!!!........
NUMERYJE: monografija
APIE VU v ■'V
■»/Y
SMD ŽINIOS XXX
STUDENTŲ
Šventes
Kaina 2 kap.
r
Studijoj J
MATEMATIKAI APIE MOKYKLĄ Nauja mokyklų refor ma sukėlė daug diskusijų ir ginčų ne tik tarp peda gogų ir tėvų, bet ir tarp studentų, kurie ruošiasi tapti mokytojais. Vieni iš jų yra Matematikos fa kulteto studentai. Jų fakultete šis klausi mas buvo svarstomas itin aktyviai, nes šios specialybės'apie 60% ab solventų baigę eina dirb ti į mokyklas- Vasario mėnesį vyko renginiai, supažindinantys studentus su reforma ir jos aptari mas. Ką gi jie,'busimieji pe dagogai, apie tai mąsto, siūlo, kritikuoja? Savo nuomone paprašėme pasi dalinti Matematikos fa kulteto komjaunimo sek retorių, V kurso studen tą Br. Aismontą, IV kur so studentą G. Maniušį, I kurso studentą M. Rizgeli ir kitus. Pasirodo, ruošiant jau nuosius specialistus, išky la dar nemažai trūkumų
Siame
ir uždavinių. Pavyzdžiui, baigę šį fakultetą studen tai būna pakankamai stip riai paruošti techniškai, turi matematinių žinių, bet palyginti mažai pe dagoginių žinių, o juk reikia ne tik gerai išdės tyti pamokos medžiagą, bet ir auklėti vaikus. Studentų nuomone, jie per mažai gauna žinių apie vaiko psichologiją, apie mokytojo ir moki nio santykius, pagaliau kokia turi būti pirmoji pamoka. Atsirado entu ziastų, kurie siūlė sukur ti pedagoginį būrelį, bet, deja, pritrūko organizato rių, pritarimo, taip ir li ko idėja gražia svajone. Kodėl dauguma studen tų nenori būti mokyto jais? Galbūt tai dar atsi nešta iš savo mokyklos? Gal ir baimė imtis to kios didelės atsakomy bės- Juk vis dėlto vai kas ne mašina, kur taip lengva pakeisti detales, kad ji važiuotu į kitą pu
sę, tai žmogus, dar nesu siformavęs ir, norint jį išauklėti tikru piliečiu, pirmiausia pačiam reikia būti tokiu, kad vaikai matytų prieš. save pavyz di, kad norėtų lygiuotis į mokytoją, matytų jame idealą. Gal todėl refor moje pabrėžiama, kad „reikia gerinti mokytojų rengimą universitetuose", kad „reikia atrinkti jaunimą, linkusį dirbti su vaikais". Todėl, skirstant studentus į pedagogus ir gamybininkus, reiktų la biau atsižvelgti į žmo gaus savybes, interesus ir intelektą. Taip pat nerei ktų užmiršti ir balo: ko dėl, pavyzdžiui, studentai su aukštesniu balu pasi renka gamybininko kelią, o studentai su mažesniu balu, neturintys pasirinkimo, eina į mokyklas, dažnai be jokio pašauki mo- Argi tuo nemenkina mas mokytojo autorite tas? O kenčia dėl to ne tik pedagogai, bet ir mo kiniai, Reikia, kad moky tojas būtų suinteresuotas savo darbo kokybe, ma žiau formalizmo, daugiau laiko ir jėgų skirtų savo tiesioginiam darbui. Edita NARBUTAITE, I kurso žurnalistikos spec. studentė
Ukrainiečių poetas ir Lietuva Kovo 28 dieną Universitete įvyko vakaras, skirtas ukrainiečlų poeto Ir dailininko Taraso Ševčenkos 170-osioms gimimo metinėms pažymėti, Jį surengė Universitetas kartu su Lietuvos TSR rašytojų sąjunga. Vakare dalyvavo LKP CK kultūros skyriaus vedėjas S. Renčys, skyr. ved. pav. Z. Simanavičienė, mokslo ir mokymo įstaigų ved. pav. I. Imbrasas, LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas A. Maldonis, Universiteto prorektorius B. Sudavičius.
Balandžio pirmąją mūsų Alma Mater Mokslo muzie juje pirmą kartą surengtas simfoninės muzikos koncer tas. J. Sibelijaus, J. S. Bacho, A. Vivaldžio kūrinius atliko LTSR nusipelnęs kolektyvas, „T. S." inf.Lenino komjaunimo premijos
Minėjimą teatro salėje bei vertimų. pradėjo FilF dekanas docenBuvo iškilmingai paskelbtas tas J. Balkevičius. Su Taraso dovanojimo aktas, pagal kuŠevčenkos asmenybe, kultu- rį Vilniaus universiteto mora ir ryšiais su Lietuva su- kslinė biblioteka perduoda pažindino rusų literatūros Kijevo T. Ševčenkos univerkatedros docentė B. Masio- sitetul I-ąją lietuvių kalba nienė. Menotyrininkas L. Ja- pasirodžiusią T. Ševčenkos siulis apžvelgė T. Ševčenkos knygą — L. Giros išverstą dailės palikimą. ir 1912 metais Seinuose išUniversitete svečiavosi uk- leistą rinkinį „Eilių vainikėrainlečių rašytojai Z. Gonča- lis". rūkas, D. Bakumenka, A. SiPabaigoje įvyko Universizonenka, mūsų poetai A. tetosaviveiklininkų koncerChurginas, E. Matuzevičlus. tas. Jie perskaitė savo kūrybos „T. S." Inf.
laureatas Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas profesorius S. Son deckis!. Koncertavo Rygos kameri nis choras „Avė sol". Jo vadovas ir dirigentas — Latvijos TSR J. Vitolo vals tybinės konservatorijos rek torius, profesorius J. Kokars. Koncertas vyko 405 Vil niaus universiteto įkūrimo metinių proga. Ateityje tai taps Universiteto tradicija. Mokslo muziejuje koncertuos Alma Mater saviveikliniai kolektyvai, respublikos me
nininkai, svečiai iš kitų res publikų. A. ŠILALYTE XXX Teisės fakultete vyko aka deminių grupių vakaras. Ja me dalyvavo I—IV kursų studentai. Vakaro programo je — miniatiūros iš grupių gyvenimo, studentiškos va saros prisiminimai, akimir kos iš praktikų. Vakaro pabaigoje teisinin kus linksmino diskoteka „Amicus". A. ŠALNAITĖ
Tarybinis studentas 2
„Vilniaus universitetas — valstiečių gynėjas". Tai taip pat originalus universiteto veiklos vertinimas, išeinantis iš realios feodalizmo siste mos. Juk universitetas, kaip ir kitos to meto institucijos, džiuojasi turtinga biblioteka vertėsi iš turimų žemės val ir puikia koplyčia. dų, malūnų, popieriaus ir Atskirai aptariamas uni kt. dirbtuvių, kuriose dirbo versiteto vaidmuo lietuvių, valstiečiai — baudžiauninin„Vilniaus universiteto is- kritimas: vieno asmens išlai- latvių, estų kalboms, raštijai kaį ir įvairūs amatininkai. torijos" tritomyje (1976— kymui 1600 m. universitetui ir kultūrai. Po bendros ap Todėl universitetas buvo sa 1979 m.), jo angliškame vie- reikėjo 50 auksinių, 1627 m. žvalgos tyrinėjamas Vilniaus votiškas feodalizmo žemval no tomo variante (1979) ir — jau 160 auksinių ir 1650 diecezijos vizitatoriaus A. dys, turėjęs šimtus baudžiau Komulėjaus 1595 m. potvar ninkų šeimų. Šia prasme kai kuriuose kituose leidi- m. jau net 300 auksinių, niuose dažnai cituojamas Sekančiame skyriuje rašo- kis į Valerijono bursą pri įdomūs provincijolo rektoriui Liudviko Pechniko (Piech- ma apie šio laikotarpio rek- imti tik lietuvius studentus; duoti nurodymai kontroliuoti nik) veikalas „Vilniaus uni- torius ir kanclerius, nurodo- tą patį reikalavimą kelia ir dvarų valdytojų veiklą, sau versiteto veiklos pradžia" mi svarbesni jų valdymo diecezijos seminarijai. Mini goti valstiečių teises, neleisti universiteto valdytojams savavaliauti, („Poczųtki Akademii Wilen- metais buvę įvykiai, atlikti mos pirmųjų skiej (1569—1600)", išspaus- darbai. Visiškai nauji, nety- dėstytojų pastangos išmokti skriausti baudžiauninkus. Ša dintas lenkų kalba 1973 m. rinėtU faktai pateikiami tre- lietuvių ir kitas vietines kal lia praktinių santykių liečia Krokuvoje. čiame skyriuje, aptariant bas ir šių kalbų vartojimas mas ir teorinis profesorių po Šiais metais išėjo jo tęsi- universiteto internatus. Be bendraujant su Vilniaus ir žiūris į baudžiauninkus, ku gyventojais. ris išryškėja 1596 metais iš nys, t. y. antroji dalis: jau žinomo 1579 m. V. Pro- kitų vietovių Vilniaus universiteto sukies- tasevičiaus įsteigto nepasitu- Atkreiptas dėmesys į leidy leistame Martyno Smigleckio Š. m. balandžio 3 d. po tėjimas 1600—1655 metais" rimtiems studentams interna- binę universiteto veiklą ir veikale „Apie palūkanas" ir ilgos sunkios ligos mirė šia proga rašoma: „Įžymus ypač autoriaus papildytame LTSR nusipelnęs mokslo vei („Rozkwit Akademii Wilen- to — bursos, jo dar 1575 m. kėjas, TSKP narys nuo 1954 skiej w latach 1600—1655"). buvo įsteigta kita bursa — lietuvių mokslininkas J. Le penktajame (1607 ir visuose metų, profesorius Steponas Tai didelė, virš 300 pusią- bendrabutis kilmingiems iš bedys patvirtino, kad Lietu vėlesniuose penkiuose) leidi Jankauskas. Velionis gimė 1898 m. ba pių, studija su mokymo pro- kitur atvykusiems studen- vos Didžiojoje Kunigaikštys me skyrelyje „Apie Lietuvos landžio 18 d. Mažeikių rajo gramų lotyniškais tekstais, tams, kurie šiame bendrabu- tėje XVI a. pabaigoje ir ir Lenkijos valstiečių prie no Klišių kaime valstiečių XVII a. pradžioje įvyko per voles". M. Smigleckis, rem1 pavardžių ir vietovardžių ro- tyje, buvusiame Pilies g. šeimoje. Pradinį išsimokslini dyklėmis. pradžioje, gyveno iš savo lė- silaužimas spausdinant lie damasis 1368 m. Kazimiero mą gavo namuose, 1910 — 1915 m. mokėsi Liepojos gim tuviškas knygas. Lietuviškas teisynu ir 1588 m. Lietuvos Autorius per dešimtmetį šų. Toliau jau šalia žinomų nazijoje. 1918 m. Charkove sugebėjo surasti neskelbtų Ambraziejaus Beinarto ir Jo- knygas spausdino reformatai, statutu, valstietį laiko ne baigė ten evakuotą Kauno dokumentų, ištyrinėti juos, no Mikalojaus Korsakų bur- tada jas spausdino ir katali beteisiu vergu, o savotišku gimnaziją. Tais pačiais me grįžęs į Lietuvą dirbo palygintį su daugelio kitų sų nurodoma ir penktoji, kai. Šioje veikloje yra ne samdiniu, pagal susitarimą tais mokytoju. mokslininkų, rašiusių apie Įsteigta A. Žabinskio, taip mažas ir Vilniaus universite gavusiu iš žemvaldžio žemės Visą savo ilgą gyvenimą Vilniaus universiteto praeitį, pat su visu išlaikymu, vadi- to spaustuvės įnašas", (p. 213 sklypą ir už tai mokančiu S. Jankauskas susiejo su — 214). aukštąja mokykla. 1923 m. savo darbu arba duokle, tu darbais. Kaip jis vertina šį narna giedotojų bursa. Apie įstojo į Kauno universitetą, L. Pechnikas šiame skyriu rinčiu teisę nutraukti susita kuriame studijavo miškinin mūsų mokslo šventovės pen- pastarąją rašoma Vilniaus kiasdešimtmetį? kapitulos dokumentuose, ten je iškelia dar vieną įdomų rimą ir persikelti į kitą vie kystę, o vėliau zoologiją. 1934 m. baigė universitetą, Veikalo pavadinimas trum- j* minima prabėgomis, nėra faktą — Vilniaus universite tą, sudaryti naują sutartį. ir buvo paliktas zoologijos pai apibūdina turinį: po tris- Konkretesnių duomenų, todėl te nebuvo aklai laikomasi Šiame skyrelyje iš esmės na katedros asistentu. 1937 — dešimties metų nuo įkūrimo istorijos veikaluose ir liko mokymo programos „Ratio grinėjami du klausimai: ko 1938 m. tobulinosi Brno uni studiorum". Kalbama apie kios yra valstiečių teisės ir versitete (Čekoslovakija), kur prasidėjo Vilniaus universi- neminėta. apgynė daktaro disertaciją. teto klestėjimo periodas. TaDaugiausia vietos skiriama vadinamas akademijas lietu pareigos ir kodėl, ir dėl ko 1940 m., į Vilnių persikėlus kių priežasčių susidarė šie vių, latvių ir estų kalboms Kauno universiteto matemati rybų Lietuvos mokslo istori- rnokymui, pradedant žemiaufeodaliniai, o ne kokie nors kos-gamtos fakultetui, S. kai Vilniaus universitetui s'omi3 kolegijos klasėmis ir mokytis. Jankauskas buvo paskirtas kiti visuomeniniai santykiai. Daroma išvada, kad ne jau paskyrė stambias mono- ba'gi,ant filosofijos, teologišio fakulteto prodekanu. naujokyne, bet ir grafijas lietuvių, rusų ir Jos ir teisės fakultetais, spau- vien Veikalas baigiamas abiejų Nuo 1944 iki 1977 m. buvo katedros vedėjas, anglų kalbomis, nušvietė jo dinamos mokymo progra- kituose universiteto pada Vilniaus seminarijų veiklos zoologijos nuo 1945 iki 1963 m. — kilima ir smukimą, ką dar mos' išvardijami kursams liniuose buvo sudaromi spe tyrinėjimu. Jos su universi mokslo reikalų prorektorius. būreliai, vadinami tetu susijusios iš dalies, tik 1968 —1970 m. ėjo gamtos fa naujo gali apie jį pasakyti deftę . Profesoriai, žymesni cialūs kulteto dekano pareigas. Pa kaimyninės šalies istorikas? auklėtiniai bei jų darbai. „akademijomis", lietuvių, lat mokymo atžvilgiu, nes tie blogėjus sveikatai, 1977 m. Taigi, anot juristų, audia- Grojami teisės mokslų do- vių ir estų kalboms mokytis. patys universiteto profeso perėjo į profesorius konsul tur et altera pars! L. Pechni- lentai patvirtina, kad nuo Tai reikšmingas tyrinėtojo riai rūpinosi klėrikų moky tantus. Dideli prof. S. Jankausko kas neblogai susipažinęs su fakulteto atidarymo vei- pastebėtas faktas, leidžiantis mu, o kai kurie lankė pa nuopelnai pertvarkant Vil mūsų tyrinėtojų darbais (prof. ke abi (Pasaulietinės ir ka- geriau suvokti universiteto skaitas ir universitete gynė niaus universitetą į tarybinę Daug aukštąją mokyklą. Sunkiu J Lebedžio, R. Plečkaičio, nonų teises> katedros, sutei- veiklą, jo reikšmę naciona mokslinius laipsnius. doc. E. Gečiausko, E. Ulei- klami. moksliniai laipsniai, linių kalbų ir raštijos rai svarbiau būtų patyrinėti tik pokario laikotarpiu, kada reikėjo atkurti nuniokotą naitės ir kt.) bei kitų šalių Aptariama ir 1641 m. dėl dai. rųjų universiteto padalinių materialinę bazę, sutelkti iš (ypač P. Rabikausko), dažnai gai3ro is Polocko į Vilnių Skyriuje daug vietos ski veiklą, apie kuriuos, deja, blaškytus kadrus, pertvarky juos cituoja, lygina su nau- Perkeltos pedagoginės mo riama pirmojo lietuvių kal visiškai nekalbama. Visų pir ti mokslą ir mokymą, jis bos žodyno, pamokslų rinki ma nėra nieko nauja apie tvirtai ėmėsi mokslo organi jai surastais duomenimis ir kyklos Veikla. zatoriaus iniciatyvos. Jo au po to pateikia išvadas, iškeAtskiruose skyriuose nagri- nio ir spėjamos gramatikos medicinos fakultetą, gamtos toritetas daug lėmė telkiant mokslus, visiškai nutylima autoriui Konstantinui Sirvy senąją mokslinę inteligenti lia keletą naujų, reikšmingų nėjama spaustuvės ir biblioLietuvaį ir apskritai mokslo tekos veikla. Detaliau nu- dui, jo mokiniui Jonui Jak- pirmoji ir kitos universiteto ją, įveikiant aštrią idėjinę konfrontaciją uni istorijai faktų. šviesta pirmojo spaustuvinin- navičiui, didžiajam lietuvių vaistinės, neužsimenama apie versitete. Daug pačiame dėmesio sky Pradedama materialinės- ko kalvino Danieliaus Len- kalbos puoselėtojui Mikalo-i kadrų rengimo padalinius, rė ugdant jaunuosius tarybi ekonominės universiteto pa- čickio veikla. Visiškai naujai jui Daukšai, Saliamonui Mo- vadinamus profesų namus, nius mokslininkus, gebėjo nujausti talentą, dėties aptarimu, jo metinė- nušviečiamas bibliotekos įs- zerkai Slavočinskiui ir kt. špitolę ir kt. Nežiūrint nepa subtiliai Aptariamas ir universiteto minėtų universiteto padali mis pajamomis ir išlaidomis, teigimas ir jos veiklos prakurios dažnai keičiasi pri- džia. Pirmą kartą cituojami įnašas spausdinant knygas nių, L. Pechniko veikalas klausomai nuo studentų, mo- dokumentai patvirtina, kad latvių ir estų kalbomis, ypač (tiek pirmoji, o dar labiau komojo ir pagalbinio perso- steigiamam universitetui do- Jurgio Elgerio parengtos ir antroji dalis) yra reikšmin nalo skaičiaus, nuo žemės vanojo asmeninę biblioteką universiteto spaustuvės išlei gas įnašas į mokslo istoriją ’ ūkio derlių. Išlaidos beveik V- Protasevičius, taip pat jo stos pirmoji latvių kalbos kasmet pralenkia pajamas, nupirktą ir prijungtą nežino- gramatika ir pirmasis latvių- ir jis, be abejo, susilauks iš 1984 m. sausio 10 d. 1 samesnių aptarimų. tenka prašyti paskolų, o jas mo asmens knygų rinkinį, lotynų kalbų žodynas. vai. nakties žuvo (nukrito Sekančio skyriaus pavadi padengti — dosnių mecena- todėl jau .1570 m. vasarą nuo bendrabučio stogo) LTSR Vytautas BOGUŠIS tų. Slėgė ir pinigų vertės busimasis universitetas di nimas gana intriguojantis: Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų studen tas Vaclovas Valančiauskas. Beprasmiškai nutraukta jau cTpaHHųa no3BOAHeT aro CAe- Hbi Ha naMHTb khhth c Aap- nystės gija, sielvartas ap Aarb — bot hx . HMeHa: Ca- CTBeHIIOH IiaAHHCblO B CTH- temdė tėvų namus, o kalta AayHHHKaiiTe A- — HCTopH- xax, HanHCaHHbix npenoAa- degtinė... Būkim atviri — nemokame MecKHii rpaKyAbTCT, BeceAH- BaTeAeM KaijieAPbi pyccKoii B 3aae racHeT caeT, Benbi- TeAbHO rpyAuaa 3aAa*ra. TAaB- re P. — (ĮraKyAbTeT skoho- AHTepaTypbi I'. A. AbicOBbiM. deramai pasilinksminti. Vis dar gaji tradicija tarp studen AaypeaTaMH Benepa miikh npoMbiuiAeHHOCTH, CayXHBaiOT OTOHbKH cBeneū H co HbiMii <I>eCTHBaAb nO33HH npoAOA- tų gimtadienius bei kito cųeHbi 3By»mT Caobo: Tlyni- cTaAH: BeAyutHH, Aii-ryaHHCT AapraŪTe C. n tOKiiaure B.— (JjaKyAbTeT H >KaAcn a° no3AHero Bekepa, kias šventes taip „aplaisty khh H Baok, LĮBeTaesa ii B03- I Kypca A. KMHTac, b HeMa- XHMHHeCKHH BnAOTb a® Toro MOMeHTa, no HecencKHH. Mm cmotphm ah- Aoii creneHH cnoco6cTBOBaB- AaTeHaŪTe A- — MeAHųHH na B IĮeHTpaAbHOM 3AaHHH ti", kad vėliau neprisimena ma, kokia buvo šventė ir cįraKyAbTeT. CAOAyeT TepaTypHO - My3biKaAbHyio uihh ycnexy p.esepa. ncTOpn- CKHH He craAH 3a- kiek jubiliatui sukako me KOMUO3HUH1O «Cara o >Ken- kh 2 Kypca M. HKCeooraŪTe, OTMeTHTb, HTO XOpOHIO nOA" VHHBepcHTeTa KpblBaTbCH crapHHHbie sopotų. . . Gerai, jei viskas pasi npomrraB- TOTOBHAHCb II CO BCeŪ OTiUHHe», noKa3aHHyio cry- npoHHKHoaeHHio 3aiunmaAii Ta. 14 to, *rro hctophkh 11 kh- baigia tyliai. Jei ne — dau AeHTaMH II Kypca įaKyAbTe- niasi ctiixh M. Tanna «JKy- BeTCTBeHHOCTbio tjiaKyAbTeTa SepHeTHKH, cĮjH3UKH h xhmh- žomi bendrabučio langai, Ta oKOHOMHuecKoū Kirūepue- paBAH CąAaKa CacaKH», h ųeCTb CBoero Payraii- kh, ūhoaoth ii 6yxraATepbi stendai, išlaužiamos visai ne THKH H cj)HHaHCOB Ha MOKtjia- A. MopKaŪTHTe. BuiBanmaH CTyAeHTbi-ŪHOAorn: npHUIAH Ha 3TO «HeO0H3aKyAbTercKOM ne'iepe pyccKOM BipbiB aUAOAHcMeirroB cth- Te A., TyMaycKaHTe A., Kpe- TeAbHoe» aah iihx Mepoiipmt- pažįstamų kolegų durys... TaBHuiOTe A- H yp6oHaŪTe P., Panašių trūkumų dar pasi no33HH. Stot Benep, opraHH- xaMH H. MaTBeeBoū. 3piITeAHM OHeHb nOHpaBH- a AyMIHHMH npeACTaBUTeAHMH THe nocAe HeAėrKoro TpyAo- taiko ir Universiteto bendra 3OBaHHbiH npenoAaBaTeAHMH Borc amsi , HecMOTpa Ha o6bmKarjreAPbi pyccKoro H3MKa, AHCb HpKHe, yMHbie, KpaCH- MaTeMamueCKoro cjiaKyAbTe- Hyio 3aHin ocTb, Ha 3aBTpam-II' bučiuose. 6ma 3aAyMan KaK KOHKypc Bble KOMnO3HUHH XO3»eB — ra obiAH: AHcaycKairre K„ HHe ce.MHHapbi h AeKųmi, roLietuvos TSR aukštojo ir HTeųoB, ho oh nepepoc paM- CTyAeHTOB-AHTyaHHcroB I h AyKiuHTe A-. CaMaųKafiTė H., BOpHT O TOM OTpaAHOM (įiaK- specialiojo vidurinio mokslo II Kypca, hm h npHcy>KAeH I IIIlIAbKHHHTe M. kh KOHKypca, npeBpaTHBinHCb HacTO«iųHMn AiipHKaMH Te, hto cpeAH Hameū noBceb HacToamHH <J>ecTHBaAb no3- npn3 Beuep otkpha npeuoAHeBHOū cyeTM Ay™a npo3HH — ŪOAee 150 HenOAHH- AaBaTeAb KarpeApu pyccKoft npOHBHAH ce6n <į)H3HKH. O6a- AOAIKaeT THHyTbCH K BblCOKOTėAeū npHHBAa b Hew ynac- AHTepaTypu T. A. Amcob, jrreAbHbiū OaMycoB (žKeMaū- My, AyųnieMy b Hac. ir b TeųeHHe 4 uacon snyna- THC P.) H CKaAO3y6, BblBCAHHSPORTAS THė. HblH TpuSoeAOBbTM B KOMeŽKiopir, cocTaBAeHHoe H3 AH CTHXH. A. avhaaHte. K COJKaAeHHIO IKtopH ObtAO AHH «Tope ot yMa» coAAarjionpeACTaBHreAeir Bcex ipaKyAoų. KarpeAPni AbTerOB, AOAJKHO 0BIAO na- HC B COCTOHHHH OTMeTHTb hom, oKa3aAca coBceM He uepUniversiteto lauko te pyccKoro n3biKa 3BaTb Ayumero vreųa h Ayu- Bcex HCOAHHTeAeH, BbI3B3B- CTBbiM 'ieAOBeKOM SAaroAaps 3. AACCAH niso rinktinė ruošdamasi nryio AHTepaTypHyio KOMno- 1HHX IIHTepec H B3B0AH0B3H- CTyA* BaAeūnie ATIoSeAiiTeAHM 6mah spyieCt. npen. KacjiGApbi artėjančiai LTSR aukštų 3HIŲIIO. 3t0 SblAa AėHCTBH‘ Hoe BHHMaHue 3aAa. faseTHas
MONOGRAFIJA APIE VILNIAUS UNIVERSITETĄ
Steponas Jankauskas paskatinti jį rimtam darbui. Prof. S. Jankauskas turėjo didelį vadovo talentą. Jam būnant prorektoriumi, uni versiteto mokslas pasiekė reikšmingų laimėjimų. Nuo jaunystės S. Jankau skas įsitraukė į gamtos tyri nėjimus. Dar studijuodamas pradėjo dirbti zoologijos ka tedros preparatoriumi, jau nesniuoju laborantu. Jau tata jis įvaldė retą gamtos mu ziejinių preparatų gaminimo meną (1924 m. toje srityje tobulinosi Karaliaučiaus uni versiteto muziejuje), daug prisidėjo kuriant Kauno T. Ivanausko ir Vilniaus uni versiteto zoologijos muzie jus. Vadovaudamas zoologi jos katedrai, rūpinosi moks linio ir metodinio lygio kė limu, pats skaitė svarbius bestuburių zoologijos ir hid robiologijos kursus, vedė praktikumus. Jo mokiniai yra dauguma respublikos gamtininkų. Kad ir būdamas labai užimtas mokslo organi zavimu, prof. S. Jankauskas paskelbė vertingų darbų iš bestuburių zoologijos ir gė lavandenių gyvūnų bio/ogijos, išspausdino straipsnių taikomosios gamtotyros, gy vojo pasaulio apsaugos, gamtos mokslo istorijos ir kitais klausimais. Prof. S. Jankauskas daug prisidėjo prie idėjinio peda gogų ir mokslo darbuotojų auklėjimo. Jis buvo vienas iš pirmųjų vyresniosios inte ligentijos atstovų, įstojusių į Komunistų partiją. Buvo ak tyvus visuomenininkas, buvo ne kartą rinktas LKP Vil niaus miesto komiteto nariu, miesto DŽDT deputatu, uni versiteto partinio komiteto ir gamtos fakulteto partinio biuro nariu. Buvo įvairių komisijų, mokslinių tarybų, mokslo draugijų narys. Pro fesorius buvo labai dėmesin gas kolegoms, bendradar biams, studentams, savo pa reigingumu, taktiškumu, in teligentiškumu sugebėjo pa traukti ir suburti žmones, nukreipti juos bendram di deliam tikslui. Profesoriaus Stepono Jan kausko nuopelnai tarybiniam mokslui ir kultūrai vyriau sybės aukštai įvertinti: jis apdovanotas Lenino, dviem Darbo raudonosios vėliavos ordinais, medaliais, LTSR Aukščiausiosios Tarybos gar bės raštais. 1958 m. jam su teiktas Lietuvos TSR nusipel niusio mokslo veikėjo garbės vardas. Netekome tauraus žmo gaus, talentingo mokslinin ko ir mokslo organizatoriaus. Sviesi profesoriaus Stepono Jankausko asmenybė ilgam liks universiteto ir visų respublikos mokslo darbuo tojų atmintyje. REKTORATAS, PARTINIS KOMITETAS VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. GAMTOS FAKULTETAS
Už tvarką bendrabučiuose
(DECTHBAJlb I1 033HH
ministerijos kolegijos ir Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Lietuvos res publikinio komiteto Prezidiu mo posėdyje buvo priimtas nutarimas, kuriame pažymė ta, kad būtina dar pasitai kančius girtuokliavimo at vejus nagrinėti kompleksiš kai ir šalinti iš bendrabučio ne tik „švenčių" organizato rius, bet ir dalyvavusius kartu asmenis. Nutarime taip pat pažymėta, jog reikia siekti, kad studentams, kartą pašalintiems už grubius bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebūtu skiriamos vietos bendrabu čiuose. Į tai dėmesį turėtų at kreipti fakultetų dekanatai. Gal tuomet išmoksim ty liau gyventi, ir bendrabutis bus vieta, kur norėsime su grįžti po įtemptos darbo die nos. .. Parengė M. RINGAUDAS
jų mokyklų studentu spartakiadai kovo 31 — balandžio 1 d., išbando jėgas su Vilniaus miesto jauniu rinktine ir pralai mėjo 2:5. A. NARBUTAS
3 Tarybinis studentas
© Artėja konferencija
LEIDŽIA
VU
STUDENTŲ
Daug kas Filologijos fa kultete pažįsta balsingą fol klorinio ansamblio daininin kę, buvusią SMD tarybos pirmininkę, visada žvitrią, energingą ir visur spėjančią lituanistę diplomantę Ireną Ručinskaitę. Jau nuo pirmo jo kurso Irena ne tik rimtai kimba j studijas, bet, nieko nelaukdama, nenorėdama nu sileisti seseriai Genutei (da bar jau žinomai kalbininkei, Šiaulių K. Preikšo pedagogi nio instituto dėstytojai) įsi traukia į mokslo darbą — pradeda sistemingai tirti sa vo gimtosios šiaurės panevė žiškių tarmės fonetiką. Ne trukus — ji jau mokslinio baltų filologijos būrelio, tu rinčio gražias tradicijas, pir mininkė. Ilgametis šio būre lio mokslinis vadovas doc. A. Girdenis išskiria Ireną kaip vieną iš šauniausių ir sumaniausių pirmininkių (iki jos jų buvo net 25) per vi są būrelio istoriją. Rimtai dirbant, žinoma, ateina ir sėkmė. Irena tiria klausimą po klausimo, skai to pranešimus SMD konfe rencijose, pelno įvairius ap dovanojimus. Bet ir tai dar ne viskas. 1983 metais Są junginio studentų konkurso respublikiniame ture, orga nizuojamame Lietuvos TSR
MOKSLINIO DARBO TARY
aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos ir LLKJS CK, Irena Ručinskai tė tampa laureate: už darbą „Murinamųjų balsių kokybi nė opozicija panevėžiškių tarmėje" jai įteikiamas aukš čiausias apdovanojimas — atminimo medalis. Ta pačia tema parengtas straipsnis
BA
mielai priimamas į mokslinį leidinį „Kalbotyra", kuriame šiaip jau spausdinami tik proiesorių, docentų bei as pirantų darbai. 1984 metais panašiame konkurse darbu „Išorės sandis (arba sandhi) šiaurės panevėžiškių tarmėje" antrą kartą iš eilės pelno mas aukščiausias apdovanoji
mas. Tokio sėkmingo „dub lio" fakulteto istorijoje, ro dos, dar nėra buvę! O štai visai neseniai gautas ypač reikšmingas diplomas (beje, pasirašytas paties Mokslų Akademijos prezidento J. Matulio), kuris skelbia, kad Irena Ručinskaitė už darbą „Trys šiaurės panevėžiškių tarmės fonetikos etiudai" ta po ir LTSR Mokslų Akade mijos organizuojamo studen tų mokslinių darbų konkur so nugalėtoja. Taigi, savo studijas Irena baigia itin skambiu akordu. Tai visiškai pelnytas 'atpil das už jos didelį kruopštu mą, pavydėtiną užsispyrimą, siekiant užsibrėžto tikslo, žinoma, už puikią fonetinę (ir nefonetinę) klausą. Ne slepia Irena ir nuoširdaus dėkingumo moksliniam vado vui doc. A. Girdeniui, ku ris savo moksline fantazija, veržlumu, energingumu yra daugelio naujų minčių įkvė pėjas, pavydėtinai sugebantis patraukti žmones. Tad linkime Irenai, kad mokslinė veikla bei reikš mingi darbai studijų metais būtų tvirtas ir ryškus žings nis į naujas lietuvių kalbo tyros aukštumas. Juozas PABRĖŽA Lietuvių k. katedros aspirantas
MUSŲ SVEČIAI — DAILĖS INSTITUTO SMD
Stebėdami parodą (ji vyksta Dailės muziejuje), galime kalbėti apie dvidešimties me tų kūrybą. Paroda labai įvairi žanrų: prasmingos, mums artimos teminės kompozicijos („Liau dies dainininkės", „Dainų šventė", ciklas „Pergalė"), santūrūs, vidiniu jausmu pul suojantys peizažai, atkurian tys lietuvišką gamtovaizdį („Pavasaris Varduvoje", „Ru Dažnai pasigirsta balsų, duo Žagarėje"), išaugantys jog mūsų studentams trūksta dailės istorijos, teorijos ži nių. Savotiškai mums pagelbės Dailės instituto SMD meno tyrininkai, kurie savo strai psniuose supažindins su Lie iki apibendrinto simbolio tuvos ' dailės praeitimi ir („Medžiai"), portretai („Sta nūdiena, taip pat padės skai nislovo Jundzilo portretas", tyti meno kalbos žodyną. „Simono Daukanto portre tas"), įspūdingai komponuoti XXX natiurmortai („Vaza interje re", „Užgavėnių belaukiant"). „Tapytoja Genovaitė Sta Dailininkė spalvom ir linijom sė Kariniauskaitė savo kūry išsako ir sunkiai apčiuopia binį kelią pradėjo 1960 m., mas, žmogaus būtį visuomet kuomet jaunoji tarybinių lydinčias sąvokas („Lemtis", dailininkų karta užsibrėžė ciklas ,.Šviesa"). naujai atskleisti dvasinį žmo Sudėtingas buvo kaimo gaus pasaulį, savaip įpras vaiko (dailininkė gimė Kap minti socialinius ir istori suko raj. Kimšų kaime) ke nius reiškinius teminiame lias į tapybą. Bet, kaip pati Paveiksle", — taip rašo dai- dailininkė sako, ją nuo pat •ėtyrininkė K. Miklaševičiū- mažens masino, traukė pieši tė tapytojos antrosios perso mas. o ypač spalvos: „Pie nalinės parodos kataloge. šinys žavėjo spalvų darnos
SPALVŲ
muzika, net jei linijos buvo netikslios". Noras piešti at vedė į Kauno vidurinę dai lės mokyklą, kurią baigė 1954 m. Ten jos mokytojai buvo dailininkai V. Juškie nė, C. Kontrimas, A. Lukš tas. Jau tada G. S. Kariniauskaitė pamėgo akvarelės techniką (parodoje eksponuo jama ir 18 akvarelių). Studi jų LTSR valstybiniame dailės institute metais jautė prof. A. Gudaičio, prof. V. Karatajaus rūpestingą globą, sten gėsi kūrybiškai suvokti jų meninę patirtį. Taip forma vosi dailininkės meninis braižas, artimas lietuvių ta pybos mokyklos koloristinei
DARNA tradicijai. Studijavo liaudies meno palikimą, stengėsi kiek galima daugiau tapyti. Insti tute G. S. Kariniauskaitė eksponuodavo savo darbus SMD parodose, gaudavo pre mijas. Savarankišką kūrybi nį darbą pradėjo labai rim tai ir štai jau dvidešimt me tų aktyviai dalyvauja res publikinėse ir sąjunginėse parodose. „Tapyba man — neįkinojama vertybė, jos niekuomet negalima nusmuk
dyti iki kasdieninės buities", — sako dailininkė. Domisi G. S. Kariniauskai tė muzika, literatūra, kitų kraštų daile. Jau išvaikščio tos daugelio Europos šalių meno galerijos. „Nereikia už sisklęsti, atsiriboti nuo pa saulio ir žmonių," — kalba dailininkė. G. S. Kariniauskaitės draugai ir artimieji žino dar apie vieną dailinin kės užsiėmimą: ji kuria pa puošalus iš gintaro, o jų jau padaryta tiek, kad užtektų dar vienai parodai. „Svarbu turėti tikslą, — sako G. S. Kariniauskaitė, — tuomet galima pakilti iš pa čios skaudžiausios nelaimės". Taip gimsta, neretai inspi ruojami kiekvienam žmogui brangiausių vaikystės atsi minimų, lyriški, intymūs kaimo gamtos vaizdai, liau dies žmonių portretai, liau diškų švenčių momentai. Monumentalus motyvo spren dimas, spalvų dekoratyvu mas, perteikia liaudiškos pa saulėjautos pradą kūriniuose. Lyriški, intymūs, prislopinto pilkai rusvo kolorito, sąyo menine kalba artimi lietuyių poezijai ir liaudies dainoms paveikslai ir eksponuojami parodoje.
Kiekvienų metų pavasarį vyksta PEF Studentų moksli nės draugijos konferencijos. Dabar mokslinėje draugijoje didelis sujudimas. Juk konierencijoje išryškės šių metų pasiekimai, geriausi darbai. Laiko nedaug beliko, todėl su dideliu kruopštumu atren kami referatai, ruošiamasi sutikti svečius iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Neseniai buvojau Pramo nės ekonomikos fakultete. Pravėrus visuomeninių orga nizacijų kabineto duris, ra dau komjaunimo komiteto sekretorių Dainių Pupkevičių. Jis apibūdino SMD pir mininką, kaip vieną akty viausių komjaunuolių. Pirmi ninko pareigas draugai yra patikėję III kurso pramonės planavimo specialybės studen tui Petrui Auštrevičiui. Suži nojęs kad domiuosi SMD veikla, Petras pasiūlė: — Netrukus vyks susirin kimas. Galėsite pažiūrėti tik rąjį mūsų darbą. Eidami koridoriumi apžiū rėjome SMD stendus. — Čia kas savaitę galima pamatyti atskirų sekcijų darbo rezultatus. Neseniai stendą išleido ekonominės geografijos sekcija. Studentai aplankė Geležinkelininkų mu ziejų, kuriame susipažino su Lietuvos geležinkelio praeiti mi bei dabartimi. Bežvilgčiojant į stendus, atspindinčius draugijos veik lą, paklausiau: — Kada įsikūrė Studentų mokslinė draugija? SMD pradėjo savo veiklą 1946 metais. Fakultete tuo met buvo ruošiami keturių specialybių absolventai: pra monės ekonomikos, prekių mokslo ir finansų kredito, prekybos ekonomikos. Prie tuometinių katedrų pagal šias specialybes pradėjo kur tis sekcijos. Pirmieji jų mo ksliniai vadovai buvo prof. D. Budrys ir doc. K. Lukša. — Papasakokite apie Stu dentų ekonominės mokslinės tyrimų laboratorijos veiklą. — SEMTL įsikūrė 1976 metais prie tuometinės Pra monės ekonomikos katedros. Laboratorijai vadovauja doc. K. Prunckienė. SEMTL orga nizuota, kad pagerintų au kštos kvalifikacijos ekopomistų ruošimą, racionaliai derintų mokymo procesą su savarankišku moksliniu tiria muoju darbu. Studentai tokiu būdu įtraukiami _ į svarbių liaudies ūkio problemų sprendimą, aktualių ekonomi nių klausimų nagrinėjimą. —■ Tikiuosi, kad jūsų mo kslinė draugija dirba ne vien mokslinį tiriamąjį dar bą. — Be abejo, nežiūrint ak tyvaus dalyvavimo moksli niame darbe studentai įsi jungia į plačią pažintinę veiklą. Jie lanko įmones, su
IŠVYKA I TARTU
sipažįsta su šiuolaikine tech nologija, vidine įmonės struktūra, planavimo skyrių darbu. Studentai susitinka ne tik susirinkimuose, kon ferencijose, bet ir draugiš kuose vakaruose, ekskursijo se. Kalbėdami priartėjame prie gražios prof. J. Bučo audito rijos, kur jau sėdėjo būrelis studentų. Aplink buvo tiek linksmų, smalsių veidų, jog nejučiom pagalvojau, jog ne tiesa, kad čia mokosi „sau si" žmonės. Pamažu šurmu lys nurimo. Į auditoriją įėjo pramonės ekonomikos sekci jos vadovė doc. A. Bartkie nė. Prasidėjo susirinkimas. Jame studentai skaitė pra nešimus, nagrinėjo įvairias problemas. — Šitoks darbas verda kiekvienoje sekcijoje: eko nominės geografijos (vad. doc. V. Lastas), politinės ekonomijos (vad. doc. J. Gai žiūnas), pramonės įmonių planavimo ir organizavimo (vad. doc. J. Žvinklys), dar bo ekonomikos (vad. ek. moksl. kand. vyr. dėst. R. Kirlaitė) ir gamybos valdymo (vad. doc. G. Samuolis). — Darbas nenueina vel tui. Referatai padeda rašant kursinius, diplominius dar bus. Kiekvienais metais sek cijos lenktyniauja. 1982— 1983 mokslo metais pirmą vietą užėmė gamybos valdy mo sekcija, antrąją — pra monės ekonomikos, trečią vietą — politinės ekonomi jos sekcija. — Aišku, lankantys SMD yra aktyvūs, darbštūs, ta čiau, kaip ir visur, yra stu dentų. išsiskiriančių savo kūrybingumu, darbštumu. —• Kūrybingiausi, akty viausi SMD nariai yra A. Astrauskas, A. Navikas, R. Mikšys, A. Kavaliauskas, ne kartą savo darbus pateikę įvairiose konferencijose, kon kursuose ir pelnę nemažai apdovanojimų. — Didėjant SMD veiklos pripažinimui, tikriausiai turi te draugų ir iš toliau. — Mes aktyviai bendra darbiaujame su kitomis ša lies aukštosiomis mokyklo mis. Nuolatiniai ryšiai palai komi su Gomelio valstybi niu universitetu, Talino, Kauno A. Sniečkaus politech nikos institutais, Leningrado Voznesenskio Finansų eko nomikos institutu. Prieš ke letą metų kai kurie SMD nariai pabuvojo užsienyje, tarptautiniame konkurse Če koslovakijos socialistinėje respublikoje (Bratislavoje). Dabar užsimezgė glaudūs ry šiai su Mogiliovo, Rygos politechnikos institutąis, Ma skvos M. Lomonosovo uni versitetu, Alma-Atos univer sitetu. Ingrida GUTAUSKAITE
tui jubiliejaus proga. Čia puikiai išdėstyti fondai, kny gų saugyklos, gerai sutvar kytas aprūpinimas vadovė liais. Jie komplektuojami pagal kursus, specialybes, p tai padeda išvengti eilių bibliotekoje. Buvo įdomu su žinoti, kad bibliotekos fon dai yra apsaugoti nuo che minių, fizinių ir bakteriolo ginių faktorių įtakos. Yra ir turtingas knygų muziejus, kur eksponuojami senieji rankraščiai, inkunabulai, pir mieji Estijos spaudiniai.
Informatikos problemų bū relyje daug entuziastų, mė gstančių ne tik diskusijas, bet ir išvykas, keliones, ku rių metu praplečiame savo žinias, pasidalijame patirtimi su draugais, patiriame daug naujų įspūdžių. Tokią kelionę neseniai.su rengėme į Tartu. Jau pirmą ją pažinties su miestu dieną rpsilankėme Universiteto mokslo muziejuje, apžiūrėjo me mažas, bet labai jaukias ruditorijas. Tačiau didžiausias Univer SMD Informatikos problemų Aušra KAŠAUSKAITfi siteto turtas — nauja biblio būrelio narė VDI I kurso studentė teka. Tai dovana Universite Laima BANYTE
Tarybinis studentas 4
STUDENTŲ ŠVENTĖS
MELAGIŲ KERMOŠIUS—84 .. .Balandžio 1-osios rytas melagiams nežadėjo gero oro, tačiau artėjo didelė, marga ir įdomi šventė — Kermošius, kuris jau kelinti metai iš eilės prisiglaudžia Istorijos fakulteto kiemelyje. Nepasakyčiau, kad šio fa kulteto studentai — didžiau si melagiai, tačiau sveiką humorą mėgsta ir supranta, o ir šventes organizuoti mo ka. Bene didžiausia rūpesčių
dalls tenka žurnalistams, ta čiau ar ne jie ir pagarsino Melagių kermošlų-84 respubtikinėję spaudoje, kuri vos ne pusę Vilniaus gyventojų pakvietė prie senojo Universiteto? Buvo teisus senyvo amžiaus svetys, pasakęs, kad „balandžio pirmąją visi ke liai veda į Istorijos fakulte tą. .." Pažinčių biuras, diksilendo koncertas, cirko Iš Sakių programa, kepamų šašlykų kvapas, aukcionas, fotoateljė, kur po dviejų valandų galė jai gauti savo nuotrauką — tai dar ne viskas, ką svečiai pamatė Kermošiuje. Leng viau išvardinti tai, ko nebu-
vo.. . „Mainas — monas, kas ap gauna, tas ir ponas!" — šau kė čigonų taboras iš WPI, į liaudies šokio sūkurį traukė armonika, o senovinėje karčiamoje pirktas sūris tiesiog tirpte tirpo burnoje... Visai nesvarbu, kad šalia stovin čiam kaimynui reikėjo rėkte rėkt į ausį (toks buvo šur mulys), kad nespėjai nusipir kti suvenyro ar medalio (neo ficialiais duomenimis Kermo šiuje apsilankė per pusantro tūkstančio melagių ir neme lagių), svarbu, kad nors aki. mirkai galėjai pamiršti artė jančio pirmadienio rūpesčius, kad slogi nuotaika kažkpr iš-
KUR IEŠKOTI NAMŲ ŠILUMOS matematikų Įeinu į bendrabutį Nr. 6. Dėmesį patraukia kažkoks bilde sys, sklindąs iš pirmojo aukšto. Sukaitę vyrukai nešioja kėdes. Mane pa sitinka maloniai besišyp santi kamendantė Z. Juk nevičienė. Pasirodo, ben drabutyje bus rengiamas dainos konkursas. Tokie kultūriniai renginiai čia dažni ir visų laukiami. — Aš viena nieko ne darau, — kalba Zosė Ju knevičienė. — Labai daug padeda taryba. Bendrabučio taryba dar jauna- Pirmininkas Alvy das Andrijauskas — tre-
čiakursis. Mėgsta savo darbą, draugiškas. Jauku šiame bendrabu tyje. Kažkur girdėti mu zika, iš virtuvės sklinda kepamų bulvių kvapas. Skoningai įrengtuose kam bariuose studentai gyve na po tris. Jie noriai tvarkosi., nes visus pen gyvena kerius metus tuose pačiuose kambariuose. Organizuojamos „švaros savaitės". Geriausias kambarys gauna pereina mąjį prizą „Šilelį", Šie met labai gerai per „Šva ros savaitę" užsirekomen davo pirmakursiai-
Linksmos buvo fuksų ,.krikštynos“. 5 vai. ryto orkestras sukvietė visus į fojė. Graudinanti prakal ba, pamokslas, supažindi nimas su taisyklėmis. O miegalius iš lovos prikė lė „lietus". Kai kas juokauja, kad šiame bendrabutyje „ka rinė diktatūra". Bendra butis svečiams uždaromas 22 vai., o gyventojams — 24 vai. Bet studentai pa tenkinti, nes gyvena čia tik tie, kurie nori. O kam tokia tvarka nepatinka, tegul pasiieško kitos vie tos. Zosė Juknevičienė pen-
keliavo, kad studentų šven tės dar ne seniena... Melagių Kermošius-84 įro dė, kad šiai šventei kitais metais jau nepakaks istorikų kiemelio... Kermošiaus orga nizatoriai retkarčiais užsimena apie viso Universiteto Kermošių, apie studentiško sąmojo ir išradingumo šventę, kurioje kiekvienas fakul tetas galėtų pasirodyti su savo programa, suvenyrais, atrakcionais. Nejaugi tai TIK svajonė? Nesakykite „taip"... Romas PODERYS „T.S." koresp. Virgilijaus USINAVlClAUS nuotraukos.
BENDRABUTYJE
kerius metus dirba bend rabučio komendante. Per tą laiką bendrabuty pa siekta neblogų rezultatų. — Gal todėl nesunku, kad anksčiau dvidešimt septynerius metus dirbau pedagoginį darbą, — pa sakoja ji, — Visą laiką stengiuosi kuo daugiau bendrauti su studentais, padėti jiems, patarti, da lyvauju jų renginiuoseĮeini j bendrabutį, ir pasijunt lyg namuose. O ko daugiau reikia studentui? Gera, kai turi tokią vie tą, kur gali ir pailsėti, ir dirbti. Irena GARBAUSKAITĖ IF I kurso studentė,
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
Sių metų rudenį VU chemikai švenčia dvigubų jubilie jų: 200-ąsias metines nuo chemijos dėstymo Universitete pradžios ir Chemijos iakulteto 40-metį. Ta proga .Tary binis studentas" spausdina) pirmąjį iš numatytos straips nių serijos apie įžymius Universiteto praeities chemikus.
žymiausias! senojo UNIVERSITETO CHEMIKAS
Nūnai neįmanoma įsivaiz vo atsidėjęs tik savo pirmaduoti Universiteto, kuriame jai .profesijai — dirbo tnenebūtų Chemijos fakulteto dicinos fakulteto Terapijos skyriaus ar bent katedros. katedros ir klinikos vedėju. Senajame Vilniaus universite A. Sniadeckis paskelbė te daugiau kaip du šimtus me per 70 mokslinių darbų. Pla tų net nebuvo nė vieno che tų tarptautinį pripažinimą ir mijos dėstytojo. Atsilikusi tvirtą vietą pasaulinėje mo to meto Lietuvos ekonomika kslo istorijoje jam pelnė 2 chemijos dėstymo neskatino, dalių monografija „Organi o jėzuitinė Universiteto va nių būtybių teorija", išleis dovybė tuo labiau nebuvo ta 1804 ir 1811 m., o vėliau suinteresuota plėtoti jos po- išversta į vokiečių ir pran zicijų, silpninusių gamtos cūzų kalbas. Ši knyga — mokslus. vienas pirmųjų pasaulyje Chemijos katedra Vilniaus biochemijos ir teorinės bio universitete įkurta tik 1784 logijos vadovėlių, kuriame m., kai tuometinio rekto kur kas anksčiau už Darvi riaus įžymaus astronomo M. ną nuosekliai plėtojama or Počobuto pakviestas Turino ganinių gyvybės formų evo 5 (Italija) karališkosios akade liucijos idėja. Trimis laido mijos narys filosofijos ir mis išėjo ir A. Sniadeckio medicinos daktaras Džiuzepė parašytas stambus dviejų da Sartorijus lotynų kalba pra lių vadovėlis „Chemijos pra dėjo dėstyti chemiją neseniai dmenys", kuriame pateikiama įkurtos medicinos kolegijos daug naujausių to meto studentams. D. Sartorijui iš eksperimentinių duomenų ir Vilniaus išvykus, jo vietą įdomių teorinių samprotavi 1797 m. užėmė Andrius Snia mų, padėti lenkiškosios che deckis, netiktai tapęs įžy minės terminijos pagrindai. miausiu senojo Universiteto Eksperimentinės chemijos chemiku, bet ir vienu iš ryš istorijoje A. Sniadeckio var kiausių XVIII—XIX a. sandū das taip pat būtų buvęs įra ros švietimo idėjų skleidėju šytas aukso raidėmis, jei Lietuvoje. nebūtų sutrukdęs... nepa A. Sniadeckis gimė 1768 kankamas prancūzų chemikų m. netoli Poznanės. Baigęs meistriškumas: Prancūzijos Krokuvos gimnaziją, jis tre Mokslų Akademijos analiti jus metus studijavo medici kų komisija nesugebėjo ras ną Krokuvos Jogailos uni ti A. Sniadeckio 1808 m iš versitete ir šešerius metus analizuotoje platinos rūdoje tobulinosi stambiausiuose Ęa- jo aptikto naujo elemento vijos (Italija), Edinburgo vesčio ir to atradimo nepri (Anglija), Londono ir Vienos pažino. Tik po trisdešimt mokslo centruose. Pavijoje penkerių metų tą patį ele jis įgijo medicinos ir filoso mentą antrą kartą rado Ka fijos daktaro laipsnį, o to zanės universiteto profesobulinosi Edinburge, žymaus rius K. Klausas ir Rusijos termochemiko D. Bleko la garbei pavadino jį ruteboratorijoje. niu. .. Atvykęs į Vilnių, A. Snia A. Sniadeckis buvo labai deckis iš karto radikaliai universali asmenybė. Jis mo pertvarkė iki tol čia skaity kėjo lotynų, prancūzų, ang.tą chemijos kursą. Savo pa lų, italų ir rusų kalbas, o skaitose jis propagavo anti- mokslinis jo akiratis be flogistonines pažiūras, daug chemijos apėmė fiziką, bio dėmesio skyrė Lavuazjė dar logiją, farmaciją, mediciną, bams ir kalorimetrijos pa fiziologiją ir visą mokslų grindams. Jo rūpesčiu che apie žemę kompleksą (A. mijos dėstymui buvo pasta Sniadeckis net laikomas vie tyti specialūs rūmai (dabar nu iš šiuolaikinės geochemi — LTSR Švietimo ministeri jos ir biogeochemijos pirm ja). Šiuose rūmuose, dar il takų). Jis turėjo ryškų saty gai vadintuose chemijos na riko talentą, buvo vienas iš mais, įrengta didžiulė audi pirmojo Vilniaus žurnalo torija ir puiki laboratorija „Vilniaus dienraštis" steigė bei kabinetas, aprūpinti tiks jų, Vilniaus Medicinos liems analizės ir preparavi- draugijos įkūrėjas ir pirma mo darbams būtinomis me sis jos pirmininkas, liberalio džiagomis ir įrengimais. Dau sios buržuazijos draugijos guma prietaisų buvo paga „Nenaudėliai" įkvėpėjas ir minta garsių Paryžiaus mei vadovas. Viešos A. Sniadec strų dirbtuvėse. kio paskaitos visuomet bū vadovavo davo svarbūs įvykiai miesto A. Sniadeckis chemijos katedrai dvidešimt kultūriniame gyvenime ir su penkerius metus, tačiau iš- burdavo milžinišką auditori ėjęs į pensiją Rektoriaus ją. Neveltui susižavėjimo prašomas po dvejų metų jis kupiną eilėraštį A. Sniadecvėl grįžo į Universitetą. kiui paskyrė poetas A. Mic Nuo 1824 m. iki pat mirties kevičius. (1838 m.) A. Sniadeckis buDoc. Z. MACIONIS
Jaunųjų specialistų pirmininkų
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801408, išduotą studentui Feliksui LATA mokslininkų ir KUI, laikyti negaliojančiu. iakultetų tarybų Mirus Universiteto pro fesoriui Steponui JAN KAUSKUI velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Gamtos fakulteto dekanatas, partinis biu ras, visuomeninės organi zacijos, zoologijos kated ra.
DĖMESIUI! S. m. balandžio 10 dieną 15 valandą įvyks Universi teto JMS Tarybos posėdis. Renkamės Universiteto kom jaunimo komitete. Laikraščio korektorės J. ReUniversiteto JMST nevytė, Z. Stabingytė.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10099. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1032. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Tiesos g. 1 «CoBercKHH CTyAeHT» — opran nap-rKOMa, peKTopaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, nporpKOMaopAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3naMenn n Apy»6ij napoAOB BHAbHioccKoro ynnBepcHTeTa hm, B. Kancyxaca. Ha ahtobckom 83Mxe. PeAaKrop H. BapanHHųKšre-
Redaktorė J. VARAPNICKATrt