VISŲ &AUU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Cam/BIDIS suuoenuas
Siame NUMERYJE: V. MICKEVlClUIKAPSUKUI — 100 *
KRAŠTOTYROS KLUBO JUBILIEJUS *
BENDRAI)ARBIAUJ A AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
19B0 m. balandžio 11 d.
Nr. 12(1115)
BALANDŽIO 7 D
SUKAKO 100 METŲ, KAI
GIMĖ VINCAS L
II i f“
i i
MICKEVICIUS-
"
SU
it P į ;
Iflfl IIM M & iti w w
1
- mp ŽS-
LIAUDIES KONTROLES
DARBO BARAI
MATEMATIKAI — V. LENINO JUBILIEJUI
V. Lenino gimimo dieną Matematikos fakulteto studentai susirinks į iškil KAPSUKAS mingą vakarį. Su kokio mis dovanomis jie pasi tiks šį jubiliejų? Apie tai mums ir papasakojo fa kulteto komjaunimo biu ro sekretorė Raimonda Plačiau skaitykite 2 psl. Mašanauskaitė. — Esame sudarę darbų, skirtų V. Lenino 110osioms gimimo metinėms paminėti, planą. Padarė me ne taip jau mažai. Ko vo 20 dieną fakultete vy ko įdomi konferencija, kurią mes skiriame V. Le nino ir žymaus revoliu cionieriaus Vinco Micke vičiaus-Kapsuko jubilie jams. Šiame renginyje da lyvavo docentai S. Če pulienė, V. Mickevičius,
Kaina 2 kap.
dekanato atstovai. Gerų rezultatų pasiekė ekspedicijos „Mano Tė vynė — TSRS" dalyviai. Per žiemos atostogas tre čiakursiai — taikomosios matematikos specialybės studentai pabuvojo Le ningrade, vietose, kur gy veno ir dirbo V. Leninas. Ilgai prisiminsime žiemos žygį tarybinės liaudies revoliucinėmis, 1kovų ir vietomis darbo šlovės Klaipėdos mieste. Mūsų fakulteto studen tai sėkmingai dalyvavo istorikų surengtoje vikto rinoje. Paruošėme įdomų stendą, skirtą didžiojo re voliucijos vado jubiliejui. Didžiausias darbas vyks ta grupėse: susirinkimai, įdomūs susitikimai, VPP valandėlės, kur nagrinėja ma medžiaga susijusi su V. Lenino gyvenimu ir darbais. Kaip išaiškinate geriau
siai dirbančias akademi nes grupes? geriau— Paskelbtas sios akademinės grupės konkursas. Vyksta socia listinis lenktyniavimas tarp kursų. Jau dabar esame susumavę daugelį rezultatų, tačiau nugalėto-
jus sužinosime V. Lenino gimimo dieną.
Užsiminėte apie pažan gumą. Lenino priesakas „Mokytis, mokytis ir dar kairią mokytis" studentijai labai svarbus. — Deja, pasigirti netu rime daug kuo. Fakultete yra skolininkų. Rūpesčių kelia pirmas kursas, ku riame didžiąją dalį sudaro mergaitės, o matematika reikalauja daugiau vyriš kų galvų. Stengiamės jiems padėti. Grupėse vy ko gamybiniai susirinki mai, kuriuose aiškinomės, kaip geriau pasiruošti se sijai, planuoti laiką. Turime kuo ir pasi džiaugti. Daugelis fakulte to studentų gauna padi dintas stipendijas. Di džiuojamės Lenino stipen dininkais V kurso mate matiku V. Baronu, fakul teto SMD pirmininku V. Stakėnu ir kitais. V. Lenino 110-ąsiais gi mimo metines matemati kos fakultetas pasitiks įpuikiais pasiekimais moks le ir visuomeninėje veik loje. Sėkmės jums, mate matikai. Ačiū už pokalbi. Jolita STANKAITYTE
VYKSTA SUSIRINKIMAI Kovo 20 dieną jvyko CLK grupės posėdis, ku riame buvo aptartas Pa rengiamojo skyriaus dar bas, komplektuojant klau sytojų kontingentą. Šio skyriaus darbas bu vo tikrintas 1980 m. sau sio mėnesį. Pranešimą svarstytu klausimu pada rė Parengiamojo skyriaus vedėjas A. Berenls. Tikri nimo ir svarstymo metu pasiūlytos kai kurios priemonės komplektavimo darbui gerinti. CLK biuras taip pat apsvarstė pasiruošimą liaudies kontrolės grupių ataskaitiniams rinkimi niams susirinkimams. Fa-
kultetuose jie įvyks ba landžio mėnesį, CLK gru pės ataskaitinė-rinkiminė konferencija — gegužės 14 dieną. * * ♦ Jvyko administracijos liaudies kontrolės grupės ataskaitinis rinkiminis su sirinkimas. Pranešimą pa darė liaudies kontrolės grupės pirmininkas S. Pul kauninkas. Po diskusijų ir pasisa kymų, buvo išrinkti dele gatai į Universiteto CLK konferenciją ir naujas ad ministracijos liaudies kontrolės biuras.
KRAŠTOTYROS KLUBO DEŠIMTMETIS
VIKTORINA PIRMAKURSIAMS Istorijos fakulteto kom jaunimo biuras surengė viktoriną pirmakursiams ■■Ar žinai Vilniaus uni versiteto istoriją". Verti nimo komisija, vadovau jama A. Bumblausko, at sižvelgė į atsakymų tiksumą, istoriškumą, išmo nę, šmaikštumą. Sirgaliai taip pat gavo užduotį — navaizduoti vieną iš stu dentų tradicijų. Paskutinis klastingas dausimas ir skelbiami ezultatai. Geriausiai paši ldė II grupės istorikai.
Antrieji buvo psichologai, kurių pastangos užhipno tizuoti vertinimo komi siją beveik pavyko. Tre čioje vietoje — žurnalis tai. Atminimo dovanėlės įteiktos geriausiam kapi tonui (II istorikų grupė), sportiškiausiam dalyviui (už vaikščiojimą ant ran kų), aktyviausiems sirga liams. Paguodos prizas atiteko t istorikų grupės komandos kapitonui.
;vwcndio
Baigėsi rūsčios žiemos darganos. Atgijo gamta, Jolanta Saulutė kasdieną tirpdo MASANDAVICIOtE sniego kalnus. Ir ne tik
gamta prabudo po ilgo miego, nusigiedrijo ir skubančių gatvėmis praei vių veidai. Šypsenos skleidžiasi lyg mėlynos žibutės. Dar kelios dienos ir pavasaris taps tikru šeimininku. Sunku sėdėti prie kny gų, kai saulės spinduliai plieskia į langą, ir gaivus vėjelis švelniai judina užuolaidą. Gera būtų lėkti' su vėju pavasariu kvepiančiais laukais.
Mūsų diplomantų vei duose rimtis ir susikaupi mas. Jiems dabar pats darbymetis. Pavasaris pa lydės juos naujais sava rankiško gyvenimo ke liais. Geros nuotaikos ir, žinoma, sėkmės!
K. Taločkos nuotrauko je: Gamtos fakulteto blologijos specialybės dlplomantė D. Stasiulionytė ruošia diplominį darbą.
Daug gražių, įspūdingų puslapių j mūsų Alma Mater metrašti įrašė kraštotyrininkų klubas. Jo nariai sukaupė didžius liaudies tradicijų, istori jos ir kultūros turtus, ku rie šiandien saugomi Uni versiteto mokslinės bib liotekos fonduose, MA Lietuvių kalbos ir litera tūros, Istorijos, Partijos istorijos institutuose. Per tą laiką klubas iš ugdė didelį būrį kraštoty ros darbo organizatorių, dabar pasklidusių po res publiką Plačiau apie jaunuosius kraštotyrininkus skaityki te 3 psl.
1880 Vincas Mickevičius-Kapsukas 1980
Jo vardu pavadintame mokyklinls Paskutinis skambutis buvo didžių svajonių pradžia. Pasirin kau Universitetą. Studen te tapau labai reikšmin gais šiai aukštajai mo kyklai metais... Senoji Alma Mater rengėsi savo 400 metų jubiliejui. Daug svarbių ir įsimin tinų dalykų įrašyta Uni versiteto metraštyje. Kas met auditorijas palieka nauja absolventų laida. Vieni išeina, išsinešdami jaunatviškų ryžtų ir entu ziazmą, puikias žinias, kiti ateina parodyti save, kurti, ieškoti, sužinoti. Ilgai netyla studentų šurmulys šimtamečiuose Universiteto rūmuose, ne gęsta šviesa skaityklose ir
bendrabučiuose. Palinkę prie knygų fizikai, gamti ninkai, biologai. Ir ne veltui. Universiteto moks lininkų darbai kietų kū nų, puslaidininkių fizikos, matematikos mokslų srity se susilaukė tarptautinio pripažinimo. Puikias mokymosi sąly gas turi studentai. Nau jausia technika aprūpintos laboratorijos, jaukios au ditorijos, skaiči avimo centras. Mokslinė biblio teka saugo apie 4 milijo nus tomų unikalių leidi nių. O kur įdomiai ir tu riningai praleistas laisva laikis, dalyvaujant SMD, lankant VPF skyrius ir t. t. Studentiška vasara. Nepamirštamos dienos
„0 KOVA TAI GYVENIMAS"
statybiniuose būriuose. Rasotos gėlių puokštės prie V. Mickevičiaus-Kap suko paminklo. Šešiasde šimt vieneri metai prabė go, kai buvo pasirašytas dekretas dėl Darbo uni versiteto atkūrimo... Mes didžiuojamės, jog moko mės aukštojoje mokyklo je, kuri ketvirti amžiaus vadinama garbingu V. Kapsuko vardu. J storų Universiteto metraštį įrašomi vis nau ji puslapiai. Mūsų senoji Alma Mater atjaunėjusi pasitinka įžymaus revo liucionieriaus V. Micke vičiaus-Kapsuko 100 gi mimo metines. Asta KUNCAITYTĖ
tremtis. Kalėjime jis studija publikacijos — tai laiškai iš atnešę Amerikos vo K. Markso, F. Engelso, Lietuvos, V. Lenino veikalus, G. Ple- lietuviams marksistinį žodį. Doc. A. Vengrys kalbėjo chanovo, R. Liuksemburg raš apie V. Mickevičiaus-Kapsu tus. 1914 m. pavasarį apsigyve ko ekonomines pažiūras. Jis kad V. Kapsukas nęs Krokuvoje, artimai susi pasakė, Balandžio 7 dieną Vincui draugavo su V. Leninu. Jo buvo ne tik žymus revoliu Mlckevičlui-Kapsukui sukako redaguojamą „Vilnį" Leninas cionierius, bet ir ekonomis 100 metų. Su juo siejasi pro vertino kaip pravdistinį laik tas. Doc. A Vengrio praneši letarinė revoliucija, tarybų raštį. mas supažindino su V. Kap valdžios kūrimas... Dekretą R. Maliukevičius supažindi suko darbu, nagrinėjant eko dėl mūsų Universiteto atida no su V. Kapsuko gyvenimu nomines problemas bei reiš rymo 1919 m. pasirašė V. I Pasaulinio karo metais. kinius. Kapsukas. VISI doc. J. Menelkos pa Prasidėjus revoliuciniams įvy Mažojoje auloje kovo 26 kiams Rusijoje V. Kapsukas sisakymas atskleidė V. Mic d. įvyko mokslinė konfe grįžta iš užsienio ir Petrogra kevičiaus-Kapsuko etinių pa rencija skirta V. Kapsuko de aktyviai įsijungia į revo žiūrų brendimą. Nemažą įta■ ką V. Kapsukui turėjo jo> 100 gimimo metinėms pažy liucinę veikią. mėti. Revoliucinės Idėjos skver tėvo antroji žmona Barbora1 V. Mickevičius-Kapsukas — bėsi ir į Lietuvą. 1918 m. Krlaučiūnaitė — švelni, nuo• (žymus marksistas - leninietis, V. Kapsukas lankosi vokiečių širdi, visiškai priešinga des■ potiškam tėvui. Paveldėtasi Lietuvos ir tarptautinio ko okupuotame Vilniuje. 1919 m. kovo 13 d. priim emocinis jautrumas, vėliaui munistinio judėjimo veikėjas. Konferencijoje kalbėjo Parti tas Dekretas dėl Universiteto buvo labai reikšmingas. Taip1 jos istorijos instituto prie atidarymo. V. Kapsukas as pat jam daug davė ir drau LKP CK direktoriaus pava meniškai rūpinosi šia aukštą gystė su J. Biliūnu. V. Kapsuko gyvenimas duotojas R. Maliukevičius. ja mokykla. — Įvertinti V. Kapsuko Eina penktas dešimtmetis, glaudžiai susijęs su publicis Jis gerai valdęs visuomeninę - politinę veik kai V. Kapsukas priklauso tika. lą galima tik išstudijavus istorijai. Jo vardu pavadinta daugelį spaudos žanrų. Apie LKP istoriją, — pabrėžė R. Marijampolė, gamybiniai ko- V. Kapsuką, kaip publicistą, Maliukevičius. Jis daug dirbo lektyval, laivai, gatvės, lel- apie jo nuveiktus darbus kaip rašytojas ,pedagogas. džlamos knygos, statomi pa- publicistikos teorijos klausi Tai kovotojas už ateitį. mlnklai. Ir dar daug kas at- mu konferencijoje kalbėjo V. Kapsukas visada buvo likta įamžinant jo atminimą. VVU doc. Br. Raguotis. Konferencijos, skirtos V. revoliucinės kovos sūkury, WU doc. L. Kapočius ap atsakinguose baruose. Tai žvelgė V. Kapsuko vaidmenį Kapsuko 100-osioms gimimo puikus propagandininkas ir lietuvių emigrantų darbininkų metinėms, dalyviai įrodė, kad politinis agitatorius. Jis dir revoliuciniame judėjime, jo šis revoliucionierius ir šian bo „Drauge", „Darbininke", veiklą Anglijoje, o vėliau dien žengia kartu su darbo „Skarde", „Naujojoje gady- Amerikoje. V. Kapsukas šiam žmonėmis, kuriančiais komu nėję". judėjimui skyrė didelį dėme nizmą. Ryžtingo kovotojo valios sį. Jis įvairiais klausimais panepalaužė caro kalėjimai, iš- sisakė spaudoje. V. Kapsuko S. JOTAUTAITĖ
Kęstučlo Taločkos nuotraukoje: konferencijos metu.
Kovo 20 dieną Matema tikos fakultete įvyko vi suomeninių mokslų kon ferencija, skirta V. Le nino 110-osioms ir V. Mickevičiaus - Kapsuko 100 metinėms. Konferenciją pradėjo fakulteto komjaunimo or ganizacijos sekretorė R. Mašanauskaltė. Apie žymų revoliucio nierių, kultūros Ir politi nį veikėją V. Mickevlčių-
Kapsukų, kurio vardu jau 25-eri metai vadinasi mū sų Universitetas, praneši mų padarė docentė S. Če pulienė. Prisiminimais apie V. Kapsukų pasidalino jo sūnus docentas V. Micke vičius, dabar dirbantis Fizikos fakutete. Geriausius darbus skai tė studentai. Pirmakursis Aismontas perskaitė refe ratų, skirtų V. Lenino
llO-osloms gimimo meti nėms. įdomų darbą tema „Užimtumo problema ka pitalistiniame pasaulyje“ pateikė IlI-ojo kurso stu dentas R. Petkus. Pasibai gus konferencijai, buvo filmas pademonstruotas „Tarybų valdžios Jkūrlmas Lietuvoje". T* • S.“ inf.
Nuotr.: gėlės Įteikiamos doc. V. Mickevičiui.
SISITIKIMV AKIMIRKOS
Pasibeldęs į V. Kapsuko> kiia — nereikia šmėkščiojan- šių, romantiškai žvalus ir as buto duris patekau į kukliaii tis tarp suaugusių, .buvo dar- ketiškai atkaklus. Su revoliu apstatytą kambarį: prie lan-• želinio amžiaus, savo išvaiz- cionieriais jis nuoširdus, su go stovėjo gal dair praėįusioi da primenantis tėvą. Dukrelė jais bendravo kaip su šeimos amžiaus pabaigos rašomasis; Elenutė dar mokėsi vaikščio- nariais, kreipdavosi į juos stalas. Staliaus gerai padir-■ ti. Žmona Elena, sena komu įvardžiu „tu". Šiuo žodžiu beta, tekinant klevo kojas ir nistė, dirbo „Valstiečių laik kaip ir mitrindavo ribą tarp drožinėjami stalčių. raščio'1’ redakcijoj, užimta savęs ir jaunesnės kairios ko Darbo stalas chaiakteriza- darbu iir šeimos rūpesčiais. Ji votojų. Pašnekesio metu Kapsukas vo šeimininką: viskas čia gerai suprato V. Kapsuko buvo solidu ir tvarkinga: darbo pobūdį ir stengėsi su- stebėjo mane didelių tamsių blizgėjo juodas, kaip vaba daryti vyrui jaukią ir dar- akių žvilgsniu. Jo ramus las, telefonas, tysojo nebaig bingą namų aplinką. Pasiro .rausvas veidas, — jame dar tas rašyti straipsnis, pora ap džius Kapsuko kabinete sve nenubluko vasaros atostogų lankų su dokumentais ir kita čiams, kiurių darbas dažnai pietų saulės pėdsakai, — ma medžiaga, kelios knygos, ra siejosi su revoliuciniu po loniai nuteikė mane. — Kaip atrodo Maskva po šalinė, medinė pieštukinė, ra grindžių, Elena palikdavo šomojo popieriaus nuorėžos. Kapsuką su draugais partinio Berlyno? — pasiteiravo. — Nelegaliai gyvenai i Ant kėdės prie stalo gulėjo darbo konspiracijos sumeti tvarkingai sudėti laikraščiai mais ir užsiimdavo savais rei sunku gerai pažinti tokį di delį miestą, kaip Berlynas lietuvių, rusų, lenkų ir vo kalais antroje buto pusėje. kiečių kalbomis. Atokiau — Toks buvo mano pirmųjų Maskvoje tik trečia diena, o knygų lentyna. Viskas buvo apsilankymų V. Kapsuko bu įspūdžių nepalyginti. — Tas tai tiesa, tokio ste tvarkingai sudėta ir stalas te įspūdis. Visas V. Kapsuko gyveni buklo Berlyne nepamatysi, — neatrodė perkrautas. „Erudi mas buvo susijęs su darbu pasakė jis. — Pasistenki* tas", pamaniau. V. Kapsukas dirbo Komin- Kominterne. Tuo pat metu greičiau išmokti rusų kalbos terno Vykdomam Komitete, jis, su Z. Angariečiu stovėjo tada viską geriau suprasit ir buvo Vykdomojo komiteto prie Lietuvos Komunistų par patys užsidegsit noru tams-narys ir vienas vadovaujan tijos pulto. Jo darbo laikas pro duris varyti. O su Mask 8—10 valandų va reikės arčiau susipažinti čių įo darbuotojų. Kartu ve nesįribojo dė didelį darbą Lietuvos, darbu Kominterne. Kapsuko aplankyti Lenino mauzoliejų Lenkijos, Latvijos, Estijos ir portfelis visuomet buvo išsi pabuvoti su ekskursija Krem fabrikuose Suomijos komunistų partijo pūtęs nuo susijusių su darbu liuje, Maskvos se. Tai buvo iš tiesų plačiai spausdinių. rankraščių ir lei Didžiajame teatre. peržiūrėjimui apsišvietęs ir išsimokslinęs dinių, kurių Kalba pakrypo apie Lietu nemaža laiko skyrė namie. vą. veikėjas eruditas. Dešinėje kambario pusėje Portfelio medžiaga kartu bu Škicas, Varnėnas — stovėjo keturkampis valgo- vo ir šaltinis jo gausiems bene jūsų pseudonimai? masis stalas, sofa. Ant palan- straipsniams, kurie reguliariai Aš paraudau užkluptas. [ gės — vazonai su gėlėmis. pasirodydavo lietuvių, rusų, Gėlės buvo ne tik ant palan lenkų, Vakarų baltarusių ir pažangią ir revoliucinę spau gės — šiame bute mėgo gė- suomių komunistinėje spau dą rašinėjau nuo 1924 meti) beit tai buvo bandymai. doje. les. — Vienoje Škico koresIr dabar Kapšiuką radau Sprendžiant iš viso ko, čia iš Suvalkijos buvo V. Kapsuko ne tik ka- prie rašomojo stalo. Nubrau pondencijoje binetas, bet ir svetainė, o kęs servetėle ūsus, — jis tik regis „Darbininkų atstove" galimas daiktas — valgoma ką išgėrė rūgusio pieno stik buvo rašoma apie žemės sis ir miegamasis. linę, — pasiūlė pakabinti ūkio samdinių išnaudojimą konkreti medžiaga Iš kabineto durys vedė į paltą ir kilsterėjęs pasisvei Tokia vaikų kambarį. kino. mums labai reikalinga: koDviejų kambarių butas še — Kvietinskas būsit? — kias algas moka buožės sam šių žmonių šeimai buvo kreipėsi į mane. diniams. kaip atsilygina ankštas, bet ano meto Mask — Užkalnis, — atsakau. jiems, grynais ar natūra? Kad — Reiškia, jau pakrikštino. kovokim su liaudies engėjais vos gyvenimo sąlygomis tai buvo visai normalus reiški — šypsodamasis ištarė. — reikia gerai žinoti darbi ny. Prašau sėst:, — nurodęs greta žmonių vargus, jų išnaudoji V. Kapsukas čia gyveno su laisvą kėdę pakvietė. mo formas. Plėsdamas bur Iš karto matėsi skirtumas žuaziją daug nepasieksi: rei šeima. Dukrelė Jūra — švie siaplaukė, tiesaus ūgio ir ra tarp Z .Angaaiečio ir V. Kap kia vilkti į dienos šviesą iš maus būdo mergaitė jau lan suko, Z. Angarietis buvo po naudotojų juodus darbus. kė mokyklą, gi sūnus Vincu ra metų jaunesnis už Kapsu Doc. P. UŽKALNIS kas — judrus nepasėdą, rei- ką, energingas, staigių jude-
Iyvavo tik 10 žmonių, buvo net trys vadovai: doc. J. Pikčllingis, anglų kalbos dės tytoja I. Steponavičiūtė ir aš, bet nuveikėm, rodos, nemaža. Norėčiau, kad šičia dar suslrinktume kai klubui bus 15 metų, 20, 25-erl Ir taip toliau. Antanas Universiteto mokslinės bibliote kos direktoriaus pavaduoto jas: Štai jau Ir dešimt metų, ai Universiteto kraštotyrllnkų klubas kviečia j savo ūr( senosios Alma Mater udentiją. Rodos, dešlmtmes ne tiek čia daug, tačiau, ai praėjusį šeštadienj j savo lubą susirinko (vairių kartų lubo nariai, galėjai pajusti į melų prasmingą naštą... Universiteto kraštotyrinio arbo pradžią reikia matuoti e vienu dešimtmečiu. 1957 etų rugsėjo mėnesi suslkūmokslinis kraštotyros bū tis, kurio iniciatorius buvo udentas istorikas Antanas travlnskas. Šio būrelio vaovai iš pradžių buvo istojos mokslų kandidatas Vas Milius, vėliau — tuo etų docentė Pranė Dundu-
Vacys Milius, istorijos lokslų kandidatas, MA Istoijos instituto vyr. m. b.: — Mūsų būrelis, vienijęs ple 80 sludentų — Istorikų, lologų, geografų, Unlversl;te buvo labai populiarus, ūreilo taryba nutarė savo elklą nukreipti tiriamojo arbo kryptim. Organizuoavome trumpalaikes, kelių lenų Išvykas, kurių metu nkdavom eksponatus, užrainėjom tautosaką, fotografaom retesnius daiktus. Sulnktą tautosaką perduodaom MA Lietuvių kalbos ir teratūros Instituto tautosaos sektoriui, eksponatus — torijos - etnografijos muzle. nuotraukas — Istorijos Huto etnografijos sektoRelkia paminėti, kad bal svarbus Įvykis būrelio uveiktoj veikloj buvo tai, g būrelio nariai didelių astangų dėka nuo pražūties gelbėjo architektūrini pa lą Gorkio gatvėje, iki niekas nežinojo, jog tas yra toks senas. Be , rengdavome ir teorinio obūdžio paskaitas. Atminty seminaras, skirtas raštotyrlnės medžiagos rlnlmo klausimams. Pamenu, vietėm daug pranešėjų, a, o pirmajam teko paslsayti tautosakininkui P. Slaiūnul, labai šnekiam ir omlam žmogui. Sis taip įsi ūlė, jog kitiems kalbėtolr pritrūko laiko paslytl... Na, man yra tekę dalyaut ir pirmojoj klubo __ ekslcijoj, vykusioj Grlškabūyje. Nors ekspedicijoje da-
— Kiekviena pradžia nėra lengva. Žinoma, labai daug priklauso Ir nuo vadovo entuziazmo. Atslmenu, susirlnko mūsų būrello taryba ir kad be eksponatų nutarė, rinkimo, reikia organizuoti pažintinio pobūdžio keliones. Nukeliavom ( Žemaitlją, Aukštaitiją. Nors būrelis buvo gana margas — pas mus rinkosi istorikai, filologai, žurnalistai, gamtininkai — vis dėlto nebuvo galimybių dirbti kompleksiškai. Mūsų darbo mastai buvo kur kas siaures ni, tačiau nuveikėme irgi ne taip jau mažai. Stengėmės ne tik žodžiais remi kraštoty rini judėjimą. Spaudoje raglnom didinti kraštotyrinės veiklos užmojus, siūlėm me todiškai ir moksliškai orga nizuoti šj veiklos barą. Bu vo pasiūlyta (kurti ir krašto tyros draugiją, kurios nariai šiandien ir esame. Taigi rei kėjo nuo kažko pradėti. Ma no manymu, šis būrelis ir davė užuomazgą tolimesnei kraštotyrinei veiklai. O štai prieš dešimtj metų Įsikūręs klubas — daug (domesnis. Visų pirma, jo struktūra lei džia naudotis platesnėmis darbo formomis. Tad noriu pastdžiaugti, kad šis klubas, mūsų visų klubas, nuveikė iš tiesų labai daug, o tai, suprantama, labai priklausė ir nuo klubo vadovų — prof. Čes lovo Kudabos ir dabartinio vadovo, vyr. dėstytojo Ve nanto Mačiekaus. O klube rengiamos ekspedicijos aki vaizdžiai rodo, klek daug yra padarę klubo nariai. Ma tyt, pirmieji klubo metai bu vo ne tik sėkmingi, bet ir lemtingi. Ačiū klubo vado vams, nariams, talkininkams ir kuo geriausios jiems klo ties. Nuo 1961 metų Universite to fakultetuose ėmė kurtis savarankiški kraštotyros bū reliai. Jie veikė Gamtos, Ma tematikos, Istorijos fakulte
te. Universiteto partinis komi tetas, siekdamas koordinuoti atskirų būrelių veiklą, 1969 m. rudenį patvirtino Krašto tyros tarybą, kurios pirminin ku paskirtas C. Kudaba. Ta ryba tų pačių metų lapkri čio mėnesį organizavo Kraš totyros dienas, kurių melu buvo siekiama supažindinti studentus su kultūros pamink lų apsaugos ir kraštotyros problemomis, sudominti Juos kraštotyra. Be to, buvo skai tomos paskaitos, koncertavo Universiteto etnografinis an samblis, liaudies dainininkai, organizuotos ekskursijos po Vilniaus apylinkes. Kraštoty ros taryba nutarė visus fa kultetų kraštotyros būrelius sujungti j klubą, kurio pir masis renginys Įvyko 1970 m. kovo 4 d. M. Mažvydui skir tas vakaras. Tad ši diena ir laikoma Universiteto krašto tyros klubo gimtadieniu. Prie klubo lopšio stovėjo tuo metu doc. C. Kudaba, aspi rantas A. Šliogeris, studentai V. Baltrušaitis, V. Braziūnas, V. Daujotytė, V. Juknlūtė, V. Kučas, E. Stankevičius, Pirmasis klubo pirmininkas buvo aspirantas A. Šliogeris, 1971—1972 m. m. klubui va dovavo studentas V. Braziū nas, o nuo 1972 metų klubui vadovauja vyr. dėstytojas V. Mačiekus. Česlovas Kudaba, dr. pro fesorius:
— Reikia tik pasidžiaugti, kad mūsų klubo jubiliejus pažymimas pirmąją pavasa rio dieną. Tai vilčių metas. Todėl nenuostabu, kad mūsų klubas — ieškotojų klubas — toksai traukiantis. Jame visą laiką slypi kažkokia paslap tis, dėl kurios ir neranda žmogus ramybės. Taigi vi siems linkiu geros nuotaikos ir ieškojimų nerimo. Grjšiu ( priešistoriją. Ne iš geros valios atsiradau prie klubo pradžios. Girdi, vist tik kuria, tik ieško, tad rei kia juos pagloboti. Taip ir ėmiausi. Iš pradžių maniau, patikrinsiu, ką studentai vei kia ir tuo viskas pasibaigs. Paskui žiūriu, kad ten labai daug (domių žmonių yra. Taip ir susidraugavom. Nu sprendėm — vieną kartą da lykiškai šnekėtis, klausytis paskaitų, o paskui gyventi kraštotyra. Ir tikrai mes tada gyvenom, o ne vaidlnom. Gy venom ir daina, ir šokiu —
visai kaip ir dabartiniai klu bo nariai. Pirmąją komplek sinę ekspediciją organizavau | Dūkštas, po to Į savo kraš tą nuviliojau, | Tverečių... Paskui ir pagalbininką tinka mą radau — V. Mačiekų. Aš jam vis daugiau ir . dau giau darbo kroviau, jis vis geriau viską darė, taip ir iš ėjo, kad klubas Išaugino ir ši nuostabios energijos žmo gų-• Štai ir praėjo dešimt metų. Kaip linksma, gražu, bet ir graudoka. Tačiau nors laikas ir greit šoliuoja, linkiu vi siems būt gražiems ir toliau dirbti su tokiu didžiu patosu, kaip ir dirbta. Vinigaudas Baltrušaitis, klu bo veteranas, LTSR Liaudies buities muziejaus mokslinis bendradarbis: — Pirmiausia atsimenu griausmingus probleminius straipsnius „Tarybiniame stu dente", kur kraštotyros klau simus gvildeno C. Kudaba ir J. Glemža. Kai klubą užplūdo filologės (iš istorikų tebuvo viena mergina, LTSR istorijos Ir kraštotyros būrelio pirminin kė V. Juknlūtė ir keturi vy rukai), čia pat tuoj atsirado ir vaikinukų, daugiausia fizi kų. Paskui — Kraštotyros dienos, kur daug triūso (dė jo profesorius C. Kudaba. Įsiminiau jo organizuotą eks kursiją po Vilniaus apylinkes. Nuoširdžiai — nesu girdėjęs taip nuostabiai vedamos eks kursijos. Visi buvo daugiau, nei patenkinti. O paskaltasusitikimas su L. Drėma pa veikslų galerijoje... Ji truko net 6 valandas. Ten dalyva vęs vargonininkas B. Vasi liauskas neiškentęs pradėjo vargonuot vidury paskaitos, nors buvo susitarta, jog vis ką atliksiąs po pasakojimo... Kai pirmą kartą dalyvavau Griškabūdžio ekspedicijoje, net nepagalvojau, kad štai visą gyvenimą teks rinkli eksponatus. Tada mes irgi padirbėjome. Nors mūsų bu vo nedaug, labai gražiai or ganizuodavome vakarones. Cla buvo ir klubui daug gero nuveikęs „Lit. ir meno" dar buotojas Vladas Braziūnas, ir smagiai armonika griežusi dabartinė „Komjaunimo tie sos" korespondentė Angelė Orenderaitytė. Šiuo metu klubo veikla labai (vairi. Manau, tai dide lis klubo tarybos ir vadovo Venanto Mačiekaus nuopel nas. Ir žinoma, malonu, kad mūsų klubas visada jaunas, energingas ir žvalus. Venantas Mačiekus, vyr. dėstytojas, klubo vadovas: — Nuo 1975 m. klubas priklauso VPF, todėl teori niai užsiėmimai vyksta pagal sudarytą programą. Praktikos Įgyjam ekspedicijose, rinkda mi medžiagą. Turim tris už davinius. Stengiamės atkreip ti kuo dldesnj dėmes) ( res-
publikos nūdieną ir rytdieną. Cla ypač daug gali nuveikti sociologų grupė. Labai svar bus mūsų darbas — tai Uni versiteto auklėtinių atsimini mų rinkimas. Per 3—5 metus numatome užrašyti 1000 atsi minimų. Na, o trečias užda vinys aktyviau įsijungti | Paminklų apsaugos ir krašto tyros draugijos Vilniaus m. skyriaus organizuojamas eks pedicijas. Beje, esame surin kę nemažai medžiagos apie P. Eidukevičiaus susivieniji mo darbo veteranus. A. Girdenis, fil. m. k. doc.:
— Visą laiką priešinausi didelių ekspedicijų darbui. Sakydavau, koks čia darbas, kai visus ( vieną būr| suva rai kaip avis... Paskui klubo narių Kazimiero Garšvos ir Rimanto Kasparo (kalbintas, ryžausi. Taip ir atvykau ) Luokę. Dabar sakau, kad di deliam būry gal nuveiki ir šiek tiek mažiau, nei dirb tum vienas, tačiau pajutau, ką reiškia darbo nuotaika: neužmirštami susitikimai su kaimo žmonėmis, dainininkė mis, žygiai Tado Blindos ke liais. .. Na, po metų per traukos važiavau ( Žagarės ekspediciją, kur su J. Pabrė ža ir B. Stundžia radom „šveplavimą", kas patvirtino žiemgalių teoriją... Pačios šviesiausios mano gyvenimo dienos tos, kurias praleidau šiame klube. Tad aš manau, kad antroji pertrauka po ekspedicijos užsi tęsė, todėl pamažu taisy sluos ir vėl įsijungsiu | ki ubo veiklą. Gražina Meilutytė, klubo vidurinės veteranė, Daugi) mokyklos mokytoja:
Sunku apibrėžti. kokią naudą gaunam per ekspedi cijas. Čia susitinki su skir tingų charakterių, likimų žmonėmis, o jie tavo pavar gusiai nuo pilkos kasdienybės širdžiai duoda tiek daug, jog lo užtenka visiems metams. Kazimieras Garšva, fil. m. k., Lietuvių kalbos ir literatū ros instituto m. b.: — Bestudijuodamas Uni versitete, dalyvavau daugy bėje jvairlų būrelių — kil-
nojau štangą, dainavau aka deminiame chore, nors iki šiol nežinau, ar turiu klau są. .. Buvau komjaunimo veikėjas iš pradžių fakultete, paskui paaukštino net iki Universiteto revizinės komisi jos nario... Tačiau giliausią prisiminimą paliko kraštoty ros klubas, ir aš visada mie lai su juo susitinku. Sla pro ga norėčiau palinkėti klubui visą laiką gyvuot. Kazimieras Račkauskas, LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirmi ninko pavaduotojas: — Kraštotyros klubų res publikoje yra nedaug. Ir nors Universiteto kraštotyri ninkų klubas savo narių skaičiumi nėra didžiausias, bet jis — pati darbščiausia ir kūrybingiausia kraštotyri ninkų šeimyna. Todėl neatsi tiktinai kelinti metai ši orga nizacija respublikoje pripa žįstama geriausia. Tikimės, kad dabar paskelbtoje pir minių kraštotyros organi zacijų apžiūroje klubas taps nugalėtoju. Klubo nariai praminė gražius takus ir smarkiai padirbėjo kraštoty ros dirvonuose, daug ir sėk mingai sėkmę bandė krašto tyriniuose leidiniuose, kas la bai svarbu nūdienos krašto tyrininkams. Džiugu, kad klu bo nariai moka ir dirbti, ir savo pilietinę pareigą atlikti. Kartų kartas klubas vedė pi lietiškumo mokyklos keliu, todėl giliai dėkingas krašto tyros barų darbininkams už jų nuoširdžiai atliktus darbus. Egidijus Bieliūnas, Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriius:
— Klubo jubiliejus nėra labai didelis, bet be abejonės — labai svarus. Nors — ___ anksčiau man neteko susi durti durti su su klubo 1------ darbais, da bar, Universiteto bar, lankantis 1---------komjaunimo muziejuje, pa junti to didelio darbo vertę. Iš tikrųjų klubo daug Įdėta Į š| Universiteto komjaunuo lių pasididžiavimą. Komjauni mo komiteto vardu linkiu klubui augti, stiprėti, klestėti ir kad jo veikla dar labiau platėtų. Jubiliejinės šventės daly viai ne tik išsakė pačius gražiausius ir nuoširdžiau sius linkėjimus savajam klu bui, bet ir pasidalino prisimi nimais apie jo kūrimo sėk mes ir rūpesčius. Klube sve čiavosi ne tik pirmieji jo vadovai, nariai, klubo vete ranai, visuomeninių organiza cijų atstovai. Klubo gimtadie nio nepamiršo visi jo bičiu liai, nes čia jie išmoko gy venti kraštotyra...
Jolanta VARAPNICKAITE
LINKSMUOLIŲ VAKARONE Juoktis ne tik gera, bet vo panašus i kaleidosko ir sveika. Gal todėl ba pą. landžio 1-osios išvakarėse Prekybininkai atvežė susirinkusiems j satyros narvą, kuriame dresiruo ir jumoro vakarą Didžio tas kiklopas (lot.) — ope joje auloje neužteko net ratyvinė (liet.). stovimų vietų. Jų dar suChemikus lydėjo spro mažėjo, kai įsakmiai pa- gimai scenoje ir audringi įprašyti žiūrovai sceną tu- plojimai salėje. Jie „pa rėjo atiduoti aktoriams. įkartojo" keliąs televizijos Prasidėjo pasirodymai. laidas ir pasirodė šauniauFizikai šįkart tapo lyri šiai. kais. PEF studentai taip Linksmiausioj i dalis bu pat neatsiliko. Matemati vo, žinoma, rezultatų pa kams irgi netrūko išmo skelbimas. Chemikams nės. Istorijos fakulteto pažadėti muzikos instru studentai sumaniai kovo mentai, Istorijos fakulteto jo su blogybėmis. „Medi atstovai vyks i ekskursiją cina mokslas kietas, sen už respublikos ribų, ma timentams nėra vietos" •• - tematikų laukia ekskursi taip savo pasirodymą pa ja Lietuvoje. Kamerinės vaidino medikai. EKFF muzikos ansambliui „Mustudentų pasirodymas bu- sica Homo Butaforia"
(EKFF), „Šešetui iš Los Anželo“ (PF) teko pinigi nės premijos. Aktyviau siems dalyviams, tarp ku rių Marusia, „nešina kos metika ir dalinėmis moks lo žiniomis" (PEF), fizikų ir filologų mergelė Roza — Vida (ta pati skirtin guose asmenyse), čiuožė jai ratukinėmis pačiūžo mis (EKFF) įteikti jubilie jiniai medaliai. Toks pat medalis įteiktas ir akto riui J. Čepaičiui, skaičiu siam A. Griciaus jumo reskas ir savo eilėraštį: — Mane, kaip ir kiek vieną žmogų, kartais pa gauna. kūrybinės konvul sijos. Jolanta MASANDAVICiCTE
vengė ir tapo Britų muzie-1 OLIMPINIAI METAI IR jaus bibliotekos direktoriumi | UNIVERSITETO SPORTI(kalbama apie italą Panicj), NINKU STARTAI ar yra klaidų pateiktame bib 1976 m. buvo surengta liografiniame apraše (daugu ma jų ir buvo ' klaidingi) ’ Ir I pirmoji respublikos aukšt. t. Viktorina išalškino tris I tųjų mokyklų bendrabunugalėtojus. Jų laukia koman-1 čių spartakiada, šiais medruotė į kurią nors TSRS eu-1 tais VVU studentų profropinės dalies miestą. Kejio-1 komiteto __ sporto komisijos nės išlaidos bus apmokamos I ;;7"'atyva7"ta7p --------j pat Ir iš katedros ūkiskaitinių su-1 VISI bei VVPI sporto kotarčių fondo. Estų biblioteki-
ESTIJOS BIBLIOTEKININKAI
konEstų bibliotekininkų Talino E. Vildės pedagogi ferencljoje dalyvavo 6 svečiai. nio instituto ir Vilniaus uni Du pranešimus perskaitė Le versiteto bibliotekininkystės ningrado kultūros instituto ir mokslinės informacijos spe pasiuntiniai. Mūsų Universite cialybės studentus bei dėsty to atstovai kalbėjo apie po tojus sieja labai seni drau žiūrio j knygą raidą lietuvių gystės saitai. Dažnai keičia literatūroje (IV k. stud. L. masi studentų mokslinės Lašinskaltė, darbo mokslinis ninkų išradingumas ^Įdo-1 mlslioms pritariant, buvo draugijos delegacijomis, šių vadovas A. Kancleris), seno metų kovo 21—22 dienomis mus. Tačiau kyla ir abejonių: | nutarta organizuotil _ ViiVllsios lietuviškos knygos iliust Taline vykusioje konferenci vienodai vertinti I niaus miesto aukštųjų čių rinktlnel atstovai raciją (II k. stud. S. Dodo- ar galima joje dalyvavo keturi universi mokslo tiriamojo I mokyklų bendr a b u č i ų K. Venslovas, K. Viparti novaitė, moksinis vadovas D. aktyvaus teto antro—penkto kursų stu 11d na patt ji darbo entuziasto ir eilinio I spartakiadą. Ji vyksta A. Svetaka, o taip Uverskaja) skaitė Kaunas). Du mūsiškių prane dentai ir šių eilučių autorius. (vad. E. (visai A. Gataveckaltė bei 1 atsitiktinio) klausytojo I dviem etapais: varžybos E. Vildės pedagoginis ins diplomantė A. Upsi. Jis pa šimus norėtųsi itin akcentuoti. triūsą! Stravinskaitė. Mūsų beni I aukštosiose mokyklose ir rengtas diplominio darbo pa Vienas jų — ketvirtakursės titutas — palyginti jauna Es mokyklų rabučlų sportininkai ph Sių eilučių autorius ir E. | tarp aukštųjų tijos aukštoji mokykla, išsi grindu. Pranešimas buvo la O. Rimšaitės pranešimas „Lie Varžybose moję kovoje 5:0 nugalėjo mėčiusi po visą Taliną. Bib bai geras, jo autorė tuoj po tuvos studentai senajame Tar Vildės pedagoginio instituto I bendrabučių, universitete" (mokslinė bibliotekininkystės I " ‘ _________ __________ katedros I __ nedalyvaus studentai,,__ ku- VISI komandą, o po tl liotekininkai įsikūrę pačiame instituto baigimo stoja aspi tu Trečiakursiai R. vadovė A. Miežinienė), ki dėstytojai pasidalijo kai kurių I rje atstovauja aukštosios pralaimėję 1:4 VVPI spoJ senamiestyje. Lai gatvėje. Jų rantūrom triaukštis namas pažymėtas Olevso, P. Rosna ir H. Vil- tas — penktakursės A. Mali- disciplinų dėstymo patirtimi, I mokykloS reprezentacinę tininkams, užėmė antrąjį Snartak 1 a d o s vietą. Pirmoji vieta atit(l tryliktuoju numeriu. Tačiau biks parengė kolektyvinį pra šauskaitės pranešimas „Estų— apsvarstė glaudesnio bendra-1 . kt) „Serialinių leidinių lietuvių literatūriniai ryšiai" darbiavimo galimybes. Vi-1rlnktinę- bpartak 1 a d o s šio skaičiaus nereikėtų lai nešimą ■ ’(vad.‘ M. Vėl- (V. Stonienė). Tai labai kva siems konferencijos svečiams I prORramo’e Penkios spor- ko VVPI sportininkam! kyti nelaimingu. Kaip juoka klasifikacija" Iš mūsiškių geriausiai pJ jotas). diplomantė A. JohaIto šakos: dvipudės kilno lifikuoti darbai, susilaukę pel- bvo parodytos Talino vo mūsų kolegos, čia baigėsi slrodė A. Svetaka. simas, šaškės, šachmatai, jų „klajoklinis“ gyvenimas. stalo tenisas Ir krepšinis Lai gatvė jau baigta restau ŠACHMATAI (vyrai ir moterys). Jau ruoti, joje gausu viduramžius ' z regėjusių architektūros pa jvyko 3 sporto šakų var Geriausiai šioje sparti minklų, vos už šimto žingsnių žybos. kiadoje kol kas sekė dangų skrodžia garsiosios mūsų šachmatininkam! Olevistės bokštas. Būsimiei DVIPŪDĖS KILNOJIMAS užėmusiems pirmąją vle siems Estiįos bibliotekinin 3įį88eigt~' ' Varžybos vyko VVPI tą. Per du susitikimu kams atiteko taip pat ne pir salėje. VVU bendrabučių praradę vos vieną teški mos jaunystės,, bet akademirinktinei atstovavo gamti gerokai • pralenkė antr nam darbui tinkantis pastatas. ninkai V. Mongirdas, R. vietą užėmusius VISI i Čia įsikūrusios auditorijos, bibliotekininkystės ir moksli Juškaitis ir teisininkas trečią — VVPI sportiniu nės informacijos katedra su S. Liutkevičius. Buvo rau kus. Komandą4 sudarė: A nedidele bibliotekėle dėsty nama 24 kg gira abiem Ginčas, S. Šermukšnvt tojų reikalams, pagalbinės pa rankom. Asmeninėse var (TF), S. Makuškaltė, V talpos. Virš siauro, beveik žybose nugalėjo A. Ra- Korsakas (PEF), 11 — i koridorių primenančio kiemo, gyventojai kauskas (VVPI), kurio bendrabučio vra galerija, jungianti namo dvikovės suma sudarė A. Jalinskas ir 13 bendrai kairįjį ir dešinįjį sparną. 355 taškus. Antrą ir tre- bučio gyventojas V. Mol Naujieji šeimininkai jam su čią vietas užėmė Univer tiejūnas. galvojo romantišką pavadini Po trijų rungčių pirmo siteto atstovai S. Liutke mą — Angelų tiltas. Studen tų bibliotekininkų yra apie vičius — 207 taškai ir je vietoje — VVPI, ant 120: j pirmą kursą priimama V. Mongirdas — 201 taš roję — VVU, trečioje -I 30 žmonių, mokomasi 4 me kas. Komandinę pergalę VISI komandos. tus. Dirba 10 dėstytojų. šventė VVPI, antri — Jonas PETRAVlCll: Neperseniausiai instituto VVU, treti — VISI. VVU studentą vadovybėje įvyko nemažų profkomltetl permainų, kurios atsiliepė Ir nes — „Informacinio darbo nyto auditorijos dėmesio. A. mybės. Apsilankėme miesto Š aškės sporto komis) i o1 bibliotekininkų gyvenime. organizavimas aukštojoje mo Mališauskaitė savo temą nag rotušėje, antikvariniame kny pirmininu Universiteto bendrabu- — Viena jų smarkiai stebina: iš kykloje" (E. Ranap). Knygo- rinėja jau treji metai, savaran gyne. Piritos olimpiniame kai formuoti Studentų mokslinės tyrinės temos pranešimai nag kiškai mokosi estų kalbos iš melyje, Kadriorgo parke ir draugijos būreliai. Jų vietoje rinėja bibliotekų ir spaudos vadovėlių ir praleisdama va čia įsikūrusioje paveikslų ga-. užlipome į aukštą I Klaipėdoje finiavo LTSR bėse pergalę šventė „Moks įkurtos grupės, susietos su istoriją. T. Pirnipu pasakojo saras Estijos kaime. Po kon lerijoje, taškai iš 4 vadovo, t. y. dėstytojo moks apie vienos estų giminės ferencijos ji dar kelioms die pilies bokštą, vadinamą „Kik I asmeninių šachmatų pirme- las" — 33 Kautu aplenkęs lo tiriamuoju darbu. Biblio (Metsiku ir Prulide šeimų) as noms liko Taline: bus Ieško in de kiok", kuris mūsiškai | nVblll Pirmosios lygos turny- galimų, Vilniaus tekininkai turi šešias grupes. meninės virtuvę". Iras- kuriame 16 kandidatų Į „Pluoštą" (32) ir bibliotekos raidą ma naujų duomenų dviejų reikštų „Žiūrėk j J. Vito susivienijimo koma" Institute mokslo tiriamuoju nuo 1826 m. (pranešimo kaimyninių tautų literatūri Mat jis kyšo virš viso Talino. I sP°rto meistrus kovojo dėl dą (31). Tik šis kolektyvą darbu užimti 37 studentai ar moksinis vadovas — K. Ves- niams ryšiams apibūdinti, su Atsisveikinant nekilo abe-I keturių kelialapių j aukščiauba 30 proc. visų besimokan- kimiagis). K. Pold skaitė pra sitiks su žymiu lietuvių litera jonių, kad konferencijos da-ls1^ >¥84- Džiugu, jog plr- sugebėjo pasiekti lygiąsias a lyvial dar labiau sustiprino II-1 * vietą Iškovojo Rlman as Universiteto komanda 2 1.2 člųlu. nešimą „Fr. Pukso — bibio- tūros vertėju M. Lodusu. %r‘.’ :2 1/2), — kiti devyni to pa Eilinei SMD konferencijai tekininkas" (vadovė M. KalKonferencija neišaiškino galaikius, jau gerai išbandy-1 X®11“““ nejstengė. Draugijoj *aSko lš n - daryti (kaip matome, paties pavadi vik), O. Korjus — „Žurnalo nei nugalėtojų, nei pralaimė tus dviejų respubikų jaunųjų I kę® 11 čempionų medalius gavo nimo neatsisakyta) Estijos „Klasių kova" (Klassivoitlus) tojų. šito nebuvo ir siekia Gefenas (ChF j. m. b.), L.'. -* bibliotekininkai paruošė 9 leidimo istorija" (vadovė I. ma. Tai dar viena nesenos re Mikėnas (EKFF V k.), R. Va (MaF II k.), kuriam iki ket pranešimus. Juos skaitė tre Menik). Visi pranešimai bran organizacijos naujovė. Visi Domas KAUNAS virtosios vietos neužteko pu liūnas (MaF I k.), D. Jakima čio—ketvirto kurso studentai dūs, iš esmės tnkantys publi konferencijos dalyviai (pra Istorijos fakulteto sės taško. Nesėkmingai, deja, vičius (MaF II k.) ir S. Lakiū ir 4 praėjusių melu absolven kuoti spaudoje. Deja, jie nešėjai ir klausytojai) atsakė SMD moksinis vadovas žaidė Ir Dalius Jocys (TF II naitė (EKFF III k.) Tai jai tai. Pranešimus galima skirsty spaudos puslapių neišvysta. į specialius viktorinos klausi k. — 6 taškai ir 10—13 vie- penktoji Universiteto šachma ti į dvi grupes: knygotyros ir Estai neturi bibliotekinės mus. Jų buvo aštuoni. Pvz., tlnlnkų pergalė respublikinė . ta. mokslinės informacijos bei spaudos: kartas nuo karto ką indeksas 63 reiškia UDK Domo KAUNO nuotrauko-1 Druskininkuose pasibaigu- se vaidybose per pastarus techninių priemonių. Pirmąjį pasirodo tik rotoprinfu dau ir BBK sistemose, koks bib je: musų delegacijos nariai Ir I slose SSD „Žalgiris" CT kosius trejetą metų. pranešimą tema „Bibliotekos ginami dėstytojų straipsnių liotekininkas jaunystėje buvo estų studentės Talino sena-1 mandinėse šachmatų plrmenyR. SURVILA audiovizualinės priemonės" rinkiniai. nusteistas myriop, bet jos iš- mlestyje. >
tai b S
ĮW
j
i O I w
1 1>
° ’ Ii
SKAITOVŲ KONKURSAS Didžiojoje auloje {vyko skaitovų konkursas, skir tas V. I. Lenino 110osioms gimimo metinėms. Konkurse dalyvavo aš tuoniolika skaitovų iš aštuonių fakultetų: teisės, fizikos, istorijos, filologi jos, gamtos, pramonės, ekonomikos, prekybos, matematikos. Vertinimo komisija, va dovaujama VPF dekano doc. P. Užkalnio, turėjo atrinkti pačius geriausius. Be didelių ginčų ir dis kusijų laurus iškovojo A. Rūkaitė (IF). Antroji vie ta atiteko E. Morkflnaitei (PEF), trečioji — A. Bandžiui (TF) ir N. Babelytei (Fil.F).
PASALINTI STUDENTAI „Iš pradžių truput) pasėdėjome „Literatų svetainėje", paskui, nusipirkę du butelius konjako, nuėjome j bendra butį". Paskatinamąja premijai Tai eilutės iš dviejų vaikiapdovanoti S. Tiemčinas I n4 pasiaiškinimo. Kas gi tie kurių (Fil.F) ir A. Lukrėnas (PF). I dienos didvyriai kurių Pab»,soįe žiuri pirmininkas P. Už-1 Tal teisės fakulteto III kurso kalnis pasidžiaugė, kad I studentai, būsimi juristai: Sasusirinko gražus būrys I viekas Valdemaras ir Mika-
studentljos, o po metui visi vėl susitiks naujame I «■■■■■■■■■■■■■■■■••■■■■■■■■ konkurse, Vilė SABALIAUSKAITĖ Sunkią liūdesio valan
Skaitovų konkurso nu galėtojos laurai atiteko Istorijos fakulteto studen tei A. Rūkaitei. Lino BALSIO nuotrauka.
dą MaF taikomosios ma tematikos II kurso I gru pės studentai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia grupės draugę NUGARAI TĘ Vitaliją, netekus myli mos mamytės.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <Tapn6iimc cTyAeirracs (sCoseTCKHū CTy^erm). Opran naprKOMa peKTopaTa, KOMureTa AAKCM, npocpKOMa opAeaoB TpyAOBoro Kpaeaoro 3naMfHH h ApyjKfiij HapoĄOB BHAsnioccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bnuųaca KancyKaca Aut. CCP. Ha amtobckom >3UKe.
lauskas Marius. V. Savickas už panašiu-1 dalykus jau ne pirmą kaiti turė|o progos susitikti su pa relgūnals, ne sykj jo elgesį] svarstytas. Tačiau visos priemonės nepadėjo vaikinu susimąstyti apie tolime1': gyvenimą, padaryti atitinku mas išvadas. Kaip liaudis saj ko: „pagaliau priėjo liepto galą". V. Savickas už elgesį nesuderinamą su tarybinio studento vardu pašalintas '• Universiteto, o M. Mikalaukui pareikštas griežtas Rėkto-! riaus papeikimas.
Nuoširdžiai užjaučiame DRILINGA1TĘ Ritą dėl mylimo tėvelio mirties. Matematikos fakulte to taikomosios mate matikos spec. I! k. 2 grupės studentai ir kuratorius
Tiražas 4718 LV 09529 Užs. Nr. 1013
REDAKTORE A. NUGARAITE
9*35