VISLI ŠALiU PROLETARAI, VIENYKITĖSI
t
T6GY C7A
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, komiteto, komjaunimo ir profsąjungos komiteto organas
i. iet ĮSl lų
Kartinio
ito
.-illlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllllilllllllllllllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
Eina nuo 1950 metų
Nr. 12 (423)
1962 m. balandžio 29 d.
Kaina 2 kap
Bronius KISKIS Laikraščiai vėl prašnara, lyg retas Gegužės lietus. — Pakils žolė — Dar viena tauta ištars: Jau metas! Ir neklaus, kieno eilė.
Šventė. Balto šerkšno sidabru Žemė puošėsi per visą naktį. Ir skubėjo tūkstančiai aušrų Šiandien man saulėtekį uždegti.
Žemėn sunksis ašarų ir sunksis kraujo, Sunksis prakeikimų lašai karšti. Tunkančią, puotaujančią šunaują Nušluos pakilusi ranka rūsti.
Šventė! Tolyje migla melsva Ir gamyklų dūmų juostos — Šventė. Vėiiav'i — gyvenimo — spalva. Ir širdis suvirpusi — gyventi!
Bus ir pykčio, ir dantų griežimo Ir prakaituotus veidus skaidrins šypsena, Tie, kur niekad džiaugsmo nepažino, Gatves ir skersgatvius užlies daina.
Šventė. Meilės sklidinos širdies Purvo lašas nepalies nė vienas. Šventė! Tavimi spindės Rytmečiai visi Ir visos dienos.
Bet gels dar kojos nuo šalnų ir klups ant kieto gruodo, Dar ne viena diena pajuos padangės žydrume. Tik mums, ledų grandis pralaužusiems, tiesiog atrodo. Kad gegužis ritasi žeme.
Sveikas, gaivusis pavasari! C. KUDABA Universiteto partinės organizacijos sekretorius pavasariu, su pirmuoju Komuniztams gero pasiruošimo, Ištvermės joje. Po kūrimo pavasariu atėjo visų darto geros kloties komjaunuoliškoje darbo va žmonių džiaugsmo ir solidarumo saroje. Su gaivia nuotaika, su galviais lau šventė — Gegužės Pirmoji. Su džiugaus kų vėjais sugrįškime rudenį į mūsų audito nerimo pilna krūtine šį Gegužį sutinka vi / rijas. Bet čia noriu priminti ir paprašyti vi sas jaunas mūsų Universiteto kolektyvas. sus mūsų komjaunuolius ir studentus, kurie Apie 584 mūsų kolektyvo jauni specia neužilgo pasklis po plačius tėviškės kolūkių listai švenčių išvakarėse gavo kelialapius į laukus, kad jie nepamirštų Universiteto au gyvenimą. Universiteto rektoratas, partinė ditorijų ir labai rimtai, nors ir būdami to ir komjaunimo organizacija patenkinti jų liau nuo jų, galvotų, kas jas užpildys rug sėjo pirmąją. Pakviesklm į jas geriausius darbu Universitete, tikisi, kad ir gyvenime jie tą pasitikėjimą pateisins. Tad dar kar savo kolūkio, gyvenvietės jaunuolius. Tai tą mūsų draugams, paskutinį kartą dalyvau mūsų pačių pareiga. Geros sveikatos ir nenuilstamo kūrybinio jantiems mūsų Universiteto šventinės eise nos kolonoje, linkime geriausios kloties, va sumanumo, valingo darbo norisi palinkėti visiems Universiteto dėstytojams, profeso lingo darbo. riams, mūsų ūkinio ir administracinio per Yra ką palinkėti ir visiems kitiems mūsų sonalo nariams, Moksllnėš bibliotekos dar kolektyvo studentams. Prieš juos atsakingas buotojams. etapas — pavasario egzaminų sesija. Pir Su pavasarine darbo daina pasitikime Ge gužės Pirmąją! miausia ir reikia palinkėti mūsų studen-
Studentų draugystės
Svečiai iš Odesos Praėjusį pirmadienį Vilniaus geležinkelio stotyje mūsų Universiteto studentai sutiko brangius svečius — Odesos universiteto aka deminį chorą. Užsimezgė naujos pažintys, draugystė. Odesos studentai koncertavo mums, apžiū rėjo Vilnių. Svečiams patiko Universitetas ir mūsų žiloji sostinė. — Būtinai dar apsilankysime, atsisveikindami kalbėjo odesiečial.
Mes—'i Ukrainą Universiteto akademinis choras — LTSR nusipelnęs meno kolektyvas — kelioms die noms buvo išvykęs į Ukrainos TSR. Aplankė Kijevą, Lvovą, Užgorodą ir kitus stambiuo sius respublikos miestus. Koncertavo aukštosiose mokyklose, domė josi studentų gyvenimu, jų meninės saviveik los pasiekimais. Choristai sugrįžo pilni įspūdžių ir parvežė didelį pluoštą linkėjimų Universitetui nuo broliškos Ukrainos studentų.
Jaunimo solidarumo diena Balandžio 24—28 d. d. Taline vyko iš kilmės, skirtos Tarptautinei jaunimo solida rumo prieš kolonializmą, už talkų sam būvį dienai paminėti, kurioje dalyvavo daugelio Sąjungos aukštųjų mokyklų studen tų, svečių iš liaudies demokratijos šalių. Jaunimas vieningai pasmerkė pasaulio gėdą — Kolonializmą. Užvakar iš Talino sugrįžo mūsų delega tai: studentų profkomlteto pirmininkas J. Stasinas, komjaunimo komiteto narys A. Jonuitis, ekonomikos mokslų fakulteto stu dentas J. Mackevičius, istorijos-filologijos fakulteto studentės L. Žllaitytė ir R. Druktenytė. (Mūsų inf).
GEGUŽES M. SUKACKO pieš.
Jaunuoliai ir jaunuolės! Mokykitės dirbti ir gyventi komunistiškai! Būkite ištikimi revoliucinių tradicijų tęsėjai, sąmoningi komunizmo statytojai, visuo met pasirengę ginti musų Tėvynę! TEGYVUOJA ŠLOVINGASIS TARYBINIS JAUNIMAS! (Iš TSKP CK Šukių 1962 m. Gegužės Pirmąja!)
A
MUSŲ TIKSLAS —KOMUNIZMAS, KELIAS — ĮKVĖPIMO KUPINAS DARBAS!
1 1
TAI KOMJAUNUOLIŠKA XIV VLKJS suvažiavimas gai via banga Į pir mines komjauni mo organizacijas atnešė daugybę neufų minčių ir lianų. Būdingiau sia tai, kad savo darbą žymiai pa gyvino jauniau sios organizacijos — pirmųjų kursų komjaunuoliai. . Dar prieš su važiavimą istori jos-filologijos fa kulteto pirmo kurso anglų kal bos Ir literatūros specialybės kom jaunimo organiza
cija pradėjo ko vą už XIV VLKJS suvažiavimo komjaunimo grupės vardą. Už kurso gyvenimą čia atsakingi ne atskiri komjaunuoliai, ne grupė aktyvistų, o visi kaip vlenas. Neatsilikti nuo 1 k. lituanistų. „Mes norim, kad nė viena mūsų gyvenimo diena nenueitų veltui“, — rašo jie soclenVtynių sutartyje. V.
l / ) ) ) , į
■ui
nf d lis
( / Į / / j j > < ( / /
DANIELIUS
Draugai! Mūsų suvažiavime vienu ritmu plaka 19 milijonų komjaunuolių širdys, — viso mūsų jaunimo širdys. Delegatų lupomis visa mūsų šalies jaunoji karta su didžiule sūniška meile taria: „Leninas su mumis!“. Taip, kai galvoji apie tą milžinišką dar bą, kurį po XX suvažiavimo nuveikė mūsų partija, Jos Centro Komitetas su Nikita Chruščiovu priešakyje atkuriant ir toliau vystant lenininius partinio, valstybinio, viso mūsų gyvenimo principus ir normas, kai tie siog visur matai puikius šio darbo vaisius, norisi vėl ir vėl tarti brangius, nepapras tai teisingus žodžius: „Leninas su mumis“. (Plojimai). Kai galvoji apie partijos XXII suvažiavi mą, apie jos naująją Programą, kurioje įkū nytos šviesiausios žmonijos svajonės, geriau sių daugelio kartų žmonių lūkesčiai, kai tiesiog kiekviename žingsnyje matai neregėtą visos tarybinės liaudies, mūsų jaunimo darbo Ir politinį pakilimą, vėl ir vėl kartoji: „Le ninas su mumis!“, „Leninas gyvas!“. (Ploji mai). Leninas gyvas mūsų širdyse, mūsų min tyse ir svajonėse ir, svarbiausia, mūsų kas dieniniuose praktiniuose darbuose statant puikiausią, laimingiausią vsuomenę žemėje. Šventai saugodamas Iljlčiaus priesakus, kom jaunimas, visas jaunimas, sušildytas nuolati nio partijos rūpinimosi, apginkluotas aiškia veiklos programa, pasiaukojamai kovoja už istorinių Komunistų partijos XXII suvažla vlmo nutarimų įgyvendinimą. Lietuvos komjaunimo organizacija, kaip ir kiti komjaunimo būriai, pastaraisiais me tais pradėjo aktyviau dalyvauti ūkinėje ir kultūrinėje statyboje. Bet TSKP XXII su važiavimo iškelti uždaviniai, vis didėją gy venimo reikalavimai verčia tai, kas nuveikta. laikyti tik pirmuoju žingsniu. Gyvenimas įtikinamai rodo, kad praktinis dalyvavimas komunizmo statyboje yra ge riausia jaunosios kartos auklėjimo mokykla. Mes nuoširdžiai džiaugiamės, kad nuolat di dėja politinis ir gamybinis jaunimo aktyvu mas, didžiuojamės jam būdingais puikiais tarybinio žmogaus bruožais, bet kartu nie kad nežiūrėjome ir nežiūrime pro pirštus į pasitaikančius tam tikros jaunimo dalies tarpe neigiamus reiškinius, į būtinumą žy miai sustiprinti visą Ideologinį darbą. Respublikos komjaunimo organizacijos labai daug dėmesio skiria tam, kad jauni mas nuodugniai nagrinėtų TSKP Programą ir partijos XXII suvažiavimo nutarimus, ryžtingai kovoja su buržuazinės ideologijos KALBA SPAUSDINAMA SUTRUMPINTA
LLKJS CK pirmojo sekretoriaus A. Česnavičiaus kalba VLKJS XIV suvažiavime pasireiškimais, su praeities atgyvenomis, auklėja jaunimą šlovingomis revoliucinėmis ir gamybinėmis tradicijomis. Reikia pasiekti, kad moralinis komunizmo statytojo kodek sas taptų kiekvieno jaunuolio gyvenimo įsta tymu. Mes turime nuolat rūpintis auklėti jau nimą tautų draugystės dvasia. Internaciona linis auklėjimas vyksta palankiomis sąlygo mis, kurias sudaro visas mūsų kasdieninis gyvenimas, lenininė nacionalinė politika, vi sų tarybinių tautų amžinos ir neišardomos draugystės atmosefra. Darbininkų kolekty vuose, kolūkiuose ir įstaigose kaip tikri bro liai dirba rusas ir lietuvis, ukrainietis ir baltarusis — visi mūsų daugianacionalinės Tėvynės sūnūs ir dukterys. Nuolat plečiasi broliškųjų respublikų darbo žmonių kolektyvų socialistinis lenk tyniavimas, plinta naujos tradicijos, kurioms būdingas internacionalinis turinys, vis daž niau rengiamos priemonės, turinčios didelę auklėjamąją reikšmę — rusų tarybinės poe zijos diena, ukrainiečių kultūros diena, bendros apžiūros, sąskrydžiai ir susitiki mai. Bet savo darbe mes negalime neatsižvelg ti į tai, kad reakcinės imperialistinės jėgos mėgina paskleisti nesutarimus ir nesantaiką tarp tautų, kad tam tikros dalies žmonių są monėje vis dar gajos nacionalistinės nuotai kos. Šiomis sąlygomis tuo labiau nepaken čiami trūkumai komjaunimo organizacijų darbe auklėjant jaunimą internacionaline dvasia. Negalima viso įvairiapusiško darbo paversti tik keitimus! laiškais ir delegacijo mis, kiekviena organizacija privalo turėti darnią internacionalinio auklėjimo sistemą: rūpintis įdomia forma, pagrindinį dėmesį skirti turiniui; siekti, kad kiekvienas jaunuolis giliai suprastų lenininės nacionalinės po litikos pagrindus ir naujo nacionalinių san tykių vystymo etapo esmę. Komjaunimo organizacijos turi geriau pa dėti jaunimui mokytis rusų kalbos, daugiau jėgų ir laiko skirti praktiniam darbui geri nant jos dėstymą mokykloje plačiai panaudo-
jus tam literatūrą, centrinę spaudą, meno sa viveiklą ir kitas formas. Respublikos komjaunimo organizacijos sa vo ruožtu imsis priemonių esantiems trūku mams pašalinti ir jaunimo internacionaliniam auklėjimui pagerinti. Ta proga norėčiau padaryti vieną pastabą. Darbo procese mes ne kartą esame kėlę ir tokius klausimus, susijusius su Interna cionalinio auklėjimo gerinimu, kurių išspren dimas tiesiogiai nepriklauso nuo vietos kom jaunimo organizacijų ir kurie, deja, blogai sprendžiami. Mūsų nuomone, ir šiandien ak tualūs drg. Drozdenko ir eilės kitų draugų kalbose XIII komjaunimo suvažiavime pa liesti klausimai. O tokių klausimų labai daug: ir turizmo vystymas šalyje, ir keiti masis kino žurnalais bei apybraižomis apie broliškųjų tautų gyvenimą, ir studentų siun timas atlikti praktikos už respublikos ribų ir pan. Mums daug skolingos kūrybinės or ganizacijos, laikraščių redakcijos, o šiame fone ir VLKJS CK Propagandos ir agitaci jos skyrius. Naujas nacionalinių santykių vystymo etapas nulemia ir kokybiškai naujus ele mentus, kurie pasireiškia komjaunimo or ganizacijų darbe auklėjant jaunimą interna cionalizmo dvasia, mes ir ateityje visa savo veikla visokeriopai remsime pažangų istorinį procesą — nacijų suartėjimą, kad būtų pa siekta visiška jų vienybė. Draugai! Mano respublikai tik 22 metai. Jos vienmečiams, laimei, neteko būti buožių samdiniais, Jiems nebuvo užtrenktos mokyk lų durys. Apie nepakenčiamai sunkų gyve nimą buržuazinėje Lietuvoje jie žino iš tė vų ir motinų pasakojimų. Tarybų Lietuvos vienmečiai — tai elektroninių ir skaičiavi mo mašinų kūrėjai; labai didelės 1200 tūks tančių kilovatų šiluminės elektrinės statyto jai; kukurūzų augintojai, išauginę mūsų są lygomis net grūdus. Tarybų Lietuvos vien mečiai — tai Valentinos Gaganovos pasekė ja — Janina Apanvičiūtė, vienos iš pir mųjų respublikoje komunistinio darbo bri gadų vadovė Jelena Lomteva, geriausias žvejybos flotilijos mechanikas Viktoras Ka-
začionokas, žymi kukurūzų augintoja, o da bar Žemės ūkio akademijos studentė Sočia: llstinio Darbo Didvyrė Stasė Vitkauskaite ir daug daug kitų. Janina ir Jelena,_ Vikto-Lras ir Stasė šiandien suvažiavime, musų mūsų dėl dvi at, kaipl legacijos narių tarpe, tarp tokių pat, kaipl jie, dešimčių ir šimtų kitų broliškųjų rosi publikų komjaunimo pasiuntinių. (plojimai) I Jų akivaizdoje ir tokios pat, kaip jų, auksil nės rankos sukūrė laimingą šios dienos gy I venimą ir artina šviesųjį-komunistinį rylĮ tojų. Auga nauja puiki jaunų komunizmo štai tytojų karta, kuria motiniškai rūpinasi par| tlja. Gražėja ir turtėja broliškoje tautų šeil moję ir Tarybų Lietuva. Dabar respublikoj) I ’r 7 tūkstančiais mokytojų daugiau, negu būvi mokinių vidurinėse ir nepilnose vidurinės! mokyklose buržuazinėje Lietuvoje. Tik viel na iš vienuolikos aukštųjų mokyklų — Po] sii litechnikos institutas — kasmet išleldži! r5 pustrečio karto daugiau inžinierių, negu .iii i buvo išleista per visus buržuazinės valdži 1 ioie metus. Respublikos pramonė tik per vie: ie( ai 1962 metų mėnesį duoda tiek produkcijoiū kiek jos buvo gaminama per visuę 1940 ir.el tus, o 1980 metais tiek produkcijos pagal minti tereikės 4 dienų. Toks Jis — 22-asis Tarybų Lietuvos pav d b; saris, užtvindęs širdis didžiule meile mūsi®* daugianacionalinei Tėvynei, brangiajai parl tijai, įžiebęs kovos už komunizmą liepsną) kurios, tariant mūsų žinomo poeto E. Mie« želaičio žodžiais „Jau niekas dabar neįstenąl Ot užgesinti“! (Plojimai). ip i Tiesa, užjūrio ponai ir jų liokajai 9 ei buržuaziniai naclunalistai šunimi tebestai® gla prieš mūsų respubliką. Na, ir tegul, S 1(r šuns dalia visiems žinoma, o ko nors da ki glau, ponai, nesitikėkite. Lietuvių tauta, j i#i: jaunoji karta visiems laikams pasirinko sa' f kelią ir niekuomet nepasuks iš mūsų bendr® kelio, vedančio į komunizmą! (Plojimai). |3 , Draugai! Lietuvos komjaunimo delegacijHa visiškai remia VLKJS Centro Komitef® ‘ veiklą, ataskaitiniame pranešime išdėstytdlnl išvadas ir pasiūlymus bei VLKJS naujų Įstatų projektą ir jiems pritaria . įkvepiančio! e XIV suvažiavimas, kuriam į' įtakos turi TSKP XXII suvažiavimas, 11 'l nauja reikšminga gairė Lenino komjauninl istorijoje. TSKP Centro Komiteto sveikinĮ1 s ---- ---, ------------ ----------------—-J(|” mas mūsų suvažiavimui, nuolatinis rpartijc, rūpinimasis komjaunimu ir jaunimu teiki ~ mums vis naujų ir naujų jėgų. Tarybų Lietuvos komjaunuoliai ir jaun mas visą savo gyvenimą skiria tau, brangio Komunistų partija! (Audringi plojimai).
iI
VERŽTIS, IEŠKOTI NAUJO PATIEMS BALANDŽIO 22
D.
VISAS PASAULIS PAMINĖJO
VLADIMIRU
ILJICIAUS
92-ĄSIAS
GIMIMO METINES.
G. KANOVIČIUS
JIS
L I KO
C I A...
Jis buvo čia... Palikęs Vilniaus stotį, Nuėjo jis greitu žingsniu... fr ligi šiol nėra tikrų žinių, Pas ką ir kur galėjęs apsistoti!
Jau tie laikai į praeitį nuėjo. Ir nėr mieste gyventojo, kuris Galėtų mums parodyti duris, Kurias tada Jljičius darinėjo.
Gal jis Antakalnin ar Užupin atvyko, Nelaukiamas, ar laukiamas seniai? (r nežinia, kas tąsyk jį sutiko — Gal batsiuviai? O gal gi odminiai?
Tiktai Nėris, kaip kitados srovena Sena vaga, ir amiinai srovens...
O Leninas? Jisai gyvena Visuos namuos, ir amžinai gyvens.
Kosmonautikos diena, Afri kos laisvės, XIV VLKJS su važiavimo dienos, Lenino gi mimo metinės, Gegužės Pir moji (kiek dauž įžymių dienų vos trijų savaičių laikotarpy je!) — visos šios datos, kas dieniniai gyvenimo įvykiai jaudina kiekvieną tarybinį Jaunuolį, randa atgarsį jo pro te, širdyje. Vargu ar surasi mūsų tarpe šiandien abejingą skridimui į kosmosą, didingam dvidešlmtmečiui. Mintimis — ne, abe jingų nėra, tačiau savo dar bais ne visi gali apginti jau nojo komunizmo statytojo var dą, ne visi dar, kad ir pagal galimybes, yra įsijungę į šią statybą. Todėl ir iškyla šiandien kiekvienai pirminei komjauni mo organizacijai uždavinys, pasiekti, kad neliktų grupėse nė vieno abejingo stebėtojo, stovinčio nė vieno nuošaly draugo. teisingai Grupėse, kurios supranta savo uždavinius, su geba savarankiškai tvarkyti visus reikalus, to pasiekti yra
J. SLAVĖNAITĖ tetą gimnastikos varžybose a: EMF komjaunimo prižada ir nedalyvauja. organizacijos sekretorius nuostabu, kad ir visa grul reiškia didžiausią nenorą pi daryti ką nors daugiau be .1 nesunku. Toks kolektyvas au ėjimo į paskaitas: talkos I gina savo žmones, kelia jų ini nedžiugina, pionierių vadovai ciatyvą, domėjimąsi ne vien dirbti nenori, netgi išplatifjic tik savo reikalais. Mūsų fakul laikraščius — jiems irgi i P tete jau yra keletas grupių, džiausią bėda. . . Negerest kuriose visi gyvena turiningą, padėtis III k. buhalt. apskait tikrai komjaunuolišką gyveni spec. (sekr. Ilčiukaitė), III mą. Tai III k. pramonės eko finansų-kredito spec. (sel nomikos spec., III k. politinės Kabanecas). Jaučiasi, jog ši ekonomikos, IV k. politinės grupės kažką pražiūri, prai ekonomijos spec. grupės. La na. ir norint, kad jos suspė bai aktyviai į mūsų gyveni žengti kartu su visais, jas r i Vf mo įvykius reaguoja I kurso kia visą laiką tempti ir ten I, grupės, Iškėlę visą eilę ener tl. Ir blogiausia tai, kad gi|,. gingų, puikių žmonių. pių sekretoriai dėl to p I’1 Tačiau greta minėtų, yra daug nesijaudina; priprato b Isl grupių, gyvenančių tikrai ti „tempiamais“. .'. skurdų gyvenimą, kurios, at Šiandieninis gyvenini: ln rodo, bijosi, kad tik nepada šiandieninė gegužinė nuotai rytų „per daug“ ir su dideliu reikalauja iš mūsų įtemp | rezultat I n vargu atlieka tai, ko iš jų tik darbo, konkrečių tai reikalaujama, o kartais ir Todėl mes negalime būti n« 1 to nepadaro. . . Pavyzdžiui, II lat skatinami, raginami. M 1 k. buhalterinės apskaitos spec. turime veržtis, ieškoti nau tų grupės sekretorė Raščlūtė jau patys, pasitikėdami savo j ė) antrą kartą iš eilės (pernai ir mis. To. mus moko ir VLK I m šiais metais) „paveda" fakul- XIV suvažiavimas. 1'-
Diskusijos tema — poezija ETKARCIAIS galima išgirsti: „Jis — visuo menininkas. Sausas žmogus“. O kartais r pats komjaunimo aktyvistas nusisKun■ .Nėra laiko domėtis literatūros naujienoI katrais“. Mano nuomone, abu posakiai tusvetimi mums, jauniems, besiruošiantiems ūt ■ pilnateisiais komunistinės visuomenės naH Ateitis — puikiausia poezija, ir kova už taip pat kupina poezijos ir romantikos, aujosios Partijos Programos vykdytojai, būti poetais, nes kiekvienas Programos S dvelkia darbo, laimės ir talkos poezija, 0 . įkvėptas, aistringas, kūrybingas darbas komunizmą. Mano nuomone, ateity visi bus poetais. Laikas suprasti, kad visai ira specializacija, smarkus mokslo vystyir didelis visuomeninis krūvis kalti dėl to, ii kurie fizikai, chemikai, matematikai su a žiūri į poeziją. Tai — didelis mūsų auk' jo darbo trūkumas. Ir gal kaip tik šitos s, naujo daigų ir trūksta musų kasaienidarbe, nuobodžiuose straipsniuose, begaliiskusijose. Mes dar neįsisąmoninome savo, kūrėjų, vaidmens didybės. Tačiau IV fiziko Br. Kiškio žodžiais tariant, „mes
juk patys į saulę panašūs“. Ir tai reikia pajusti. Protu ir širdim, svajonėm ir darbu. Mes daug diskutavome įdomiais ir neįdomiais klausimais. Šiandien mūsų diskusijų tema tegul bus poezija, musų gyvenimo poezija, naujo žmogaus bruožų grožis ir begalinis tikėjimas ateities, grožio ir poezijos pergale. Ginčykimės, ginčuose gimsta nesą. Daug naujo gali pasakyti mūsų aktyvistai, meno mėgėjai, saviveiklos kolektyvų dalyviai, kultūros klubo nariai. Apie tuos, kurie apsiriooja tik meno sfera, apie tuos, kurie kalba apie grožį, o savo elgesiu jį juodina, apie estetinio auklėjimo trūkumus, apie poeziją mokymesi, moksliniame ir visuomeniniame darbe. Aišku, neturi nuošaly likti ir mūsų jaunieji literatai — žurnalstai, fizikai, tesininkai. Jiems — pirmas žodis. Apie poeziją — poezijos kalba. Jeigu siaura, dažnai individualistinė, tolima nuo kovos už ateitį, klaidžiojimų ir ieškojimų tematika pra turtės naujom varsom, karštu gyvenimo pulsu, vadinasi, ir šioje srity diskusija atnešė naudą. H. VALUKONIS Universiteto komjaunimo sekretorius
komiteto
j J J ? į > )
Tjhs Dailininkų sąjungos inų salėje atidaryta TSRS Hies dailininko J. Mikėno iriliių paroda. Praėjusiais ■ s buvo švenčiamos šio hfcus skulptoriaus 60-osios |®io metinės. Ryšium su Bejum neseniai Vilniuje, B>ar pirmą kartą Maskvo1 rganizuotos personalinės paroei tingo I' . skulptoriaus --------
H. Valukonio eilėraštį iš rusų kalbos
G. DŽIUGAS
V. VYTENIS
PRISIMINK.
TSRS liaudies skulptorius E. ik ii tinkas |-q Č tičius t — sveikina J. Mikė-
dėl lipi esi ai) I :si I _ ?y-
STASYS LIPSKIS
ry I KYMAS
KELIAS
Į
ane žvelgia keturios akys. Dvi gyvos, deBnčios melsva liepsnele, besislepančios j lankeliu nusidriekusiais antakiais. Ir — tik šaltai sustingusios ir nebylios, akys. Dvi — Ritos. Dvi — Jesenino, į kuklius bronzinius rėmelius. suprato žmonės Jesenino. Neįvertino, as kita. Bet jis miręs... nori būti Jeseninu? — klausiu, žiūrėtiesiai jai į mėlynžiedes akis, honės manęs vis vien nesupras, Ir tu largti: į komjaunimą nestosiu. Kuo |0S . Ji pasakė tai, ko aš nelaukiau. tneMėJau. Ko aš labiausiai bijojau. H Tos pačios Jesenino akys. Neįžvelgiau ga akių: ji žiūri kažkur po mano kojo-
va® bar jai ū •*Suktoju telefono
sakyti? Mintys stuksena smilkipirštus, tartum rinkdamas nudisko apskritimuose, ’ TU netiki __ žmonėmis? . m; Ne. — jos rankose žybteli papiroso ugne-
i. 1 reikia tikėti, n g®lonėmis tiek temoki pasakyti?
— šypteli ir maniau: programą paskaitei, eksą išmokai, ir tiki, kad Jau tai9 — idealai. Gyvenmias — rojus. -I nėra. ” OJrie, Rita, tu klysti. aL Klysti yra žmogiška, — dūmus Ji j°|liai ................... į veidą, avi lip bet nebūtina. Girdėti, kaip pas kaimynus
drl
Rita, mora viskas: Trukupučia
verkia
vis tik gera tikėti žmonėmis,
cijLiauru. ___
fg l« tu niekada netikėjai. .■ntakiai kilsteli į viršų ir vėl susiriečia
buvo vienintelis
žmo-
etė tave? N<, Jis mirė, — perliniai Jos dantukai sulūpas. reika šilto, gero žodžio. Bet kur li. cin|įSu cin s - žmonėmis, Petrai, su žmonėmis reišvysteli atmintyje partorgo Ka-
J'
Prakaito lašelis, Ir visos aistros žemiškos many. Aš — žemiškų svajų ir polėkių dalelė. Aš — žemiška gėlė tuščia ir maloni. Aš — vėjo pasaka žavi. Ir tu many, Ir aš tavy. Einu aš tiesiai į žvaigždes, Girdžiu nežinomų galaktikų šaukimą. Vėlu sugrįžt... jau niekas nepadės... Tegu! Neieškau sugrįžimo! Sudie, pirmasis meilės džiaugsme, Ir pirmas bučiny! Kada Širdy galaktikų toks mielas šauksmas, žvaigždžių šviesa balta. Visiems, sudie! Aš vieškeliu saulėlydžių Einu į tolimą šaukimą. Svajonę savąją aš vėl lydžiu. Ir atgalios neieškau sugrįžimo. Aš — visas Žemė. Aš žemiškas esu. Ir ašara aky, Ir ašaroj tu — Žemė mano. Ir susimąstyme beribiam Aš tavo ilgesį nešu, Bet nebijau išsiskyrimo Amžinybės. O ten — žvaigždyne Saulio įtemptas lankas virpa sunerimęs, Nutaikyta strėlė plieninė, O Žeme, tiesiai man krūtinėn. . . išvertė D. KAIRYS*
ia'Lotraukoje:
įėjau. Deja, tai
— Tu amžininkas, draugas, Titovo ir Gagarino, — Man šiandien kalba daug kas. Šešėliuose činarų Girdžiu: mergaitės suokia: — Ir Marse, mielas drauge, Tu savo meilę saugok! Mergaitėms nusijuokiu, Mėnuliui nusijuokiu. (Jame aš greit svečiuosiuos) O liūdesys pro juoką Lyg vilkas iš tankmės išoškęs. Lyg aklas kurmis slenka. Ne šiandien — ryt išeisim Į tolimas žvaigždes. Ir uždangą praskleisim Mūsų ateities. Tai kam gi mūsų puotą Vis ateitin atidėlioti? Kam iš žaizdų, Kurių nėra, Žaliasis liūdesys srovena Į taurę vyno Tarytum kraujas iš žaizdų? Nėra prasmės, draugai, įtikinėti, Ne viskas tampa realybe. Gal nepajėgsiu aš pamilt marsietės (Ir meilė turi ribą!) Gal genijus, gal niekas Žeme susižavėjęs, Klausaus kaip gyslom bėga Kvepiąs činarom vėjas. Aš visas — Žemė!
ŽMOGŲ
zio Vileiko žodžiai. Kodėl aš dabar nieko nega liu _lai pasakyti? s Atrodo, tiek daug žinojau. Ne, sekretoriumi nesugebu būti. Tegu komjaunuoliai išsirenka kitą. Bet Ritai dabar reikia patarti. Rita man ištiesia jo nuotrauką, šviesūs plau kai. Riesta nosis. Akyse — paslėpta šypsena. — Gražus, jaunas, — kitaip pasakyti nemoku. — Taip, tik su... kuprele. Štai kokia Ji, Rita. Ji mylėjo žmogų su kup rele, o mes nieko nežinojome. „Ne, sekretorium nesugebu būti. Kaip aš nepažįstu žmonių!“ — Žmonės, žmonės!.. — jis pakelia papirosą prie dantų ir, pastebėjusi, kad šis Jau seniai užgesęs, numeta į peleninę. — Daugelis iš ma nęs juokėsi, kai aš vaikščiojau su juo. Jie buvo žmonės. .. Aš kenčiau jų pašaipius žvilgsnius, bet niekas manęs nesuprato. Kai jis mirė, pri siekiau sau, kad niekada, girdi, niekada, jau ne tikėsiu žmonėmis! — Vadinasi, dėl to ir į komjaunimą nestoji. — Beveik. Kam man tas komjaunimas, jei aš netikiu žmonėmis. — Tikėsi, ir tavim tikės... Kodėl aš nepažinau Ritos? Ji, tiesa, buvo reikalų neturėjau. O užsidariusi, tyli. Aš su ja . sekretoriavau, atrodo, gerai: nario mokestis — visada laiku, susirinkimai — visada laiku, aarirgi laiku. O žmogus? bo planai išeinu. Klaidžioju miesto gatvėmis, šlama lie paitės. Nuo vėjų jas saugo stulpeliai. Liepaitėms reikia paramos. Nepritvirtinsi jaunų liepaičių, nulenks, nulauš įžūlus vėjas. Nejausdamas nuovargio, klaidžioju siaurais miesto koridoriais. Lipu kažkokiais laiptais. Pa keliu galvą. Prieš mane rymo durys su pritvir tintu „17“ numeriu ir stačiakampe pilka lente le „K. Kileikis“. Partorgas? Prisimenu Ritą. Kažin ką tiabar gavoja. Gal Ji laukia draugšikos rankos, šilto žodž o? Greičiau, greičiau! Manęs laukia kelias pas Ritą. Ilgas, duobėtas kelias. Kelias į žomgų. Aš pakeliu ranką ir paspaudžiu elektrinio skambučio mygtuką.
BUK DŽENTELMENAS ••
Drauge mes ieškojom Laimingosios žvaigždės Beribiam nakties danguje. O žvaigždės mirgėjo — Pablyškusios žvaigždės — Ir tirpo nakties tyloje.
Tos žvaigždės neradom. Bet buvom laimingi. Kad Jaučiam viens kitą šalia, Kad žvilgsniai mums žodžiais Į širdis įsminga Ta žvaigždžių svaigia ugnele... žinau, kad negreitai žingsniuosime vėlei Per gimtąjį kaimą kartu. Bet man neužtemdys Ilgiausi šešėliai Dienų mūs Jaunystės skaidrių.
žinau — tu ilgėsies Manęs nusiminęs Minutėm bežadės tylos. Tuomet prisiminki Kampelį gimtinės, Ten spindulį meilės tyros; Atmink: pasitiksiu Ir, meiliai prigludus, Pažvelgsiu šiltai i akis. Ir šiandien, tikiu aš, Kad veidas nuliūdęs Man saule skaisčiausia nušvis.
NOVELE UGPIŪTIS ėjo į pabaigą. Naktis lyg senutė, paskendusi Saulė svaidė pluoštus prisiminimuose, šnabždėjo kažką agnlnių strėlių. Jos tiško prislopintu balsu. Skambėjo sa juo ant šlapio asfalto ir kibirkščiavo kinių ir žodžių nuotrupos, vaivorykštinėmis varsomis. kas Pilamas prakaito, jis žingsnia Jie sutojo siauroj gatvelėj, vo į bendrabutį. Jam buvo aštuo žiojėjo juodos arkos. Dvelkė se niolika, ir jo lietpaltis buvo ap nove Ir šalčiu. snigtas dulkėmis. • — Ačiū, — tarė Stela. Jis atvažiavo mokytis. Čia buvo tylu lyg iškirstame i Ji grįžčiojo tvarkingai apsi miške. rengę praeiviai. — Šalta. .. Bendrabutyje buvo tylu. I lan Mergaitė krūpčiojo. O jis nė nekrustelėjo. gą daužėsi didžiulė dulkėta musė. JI švelniai papureno jam plau Kurčiai aidėjo žingsniai ir paski kus. ri žmonių balsai. — Na, ko tyli? Vakare jis išėjo pakvėpuoti — Galvoju. grynu oru. — Ką galvoji? Jaunimo sode sklido šokių mu — Kad tavo akys — kaip ka zika. Jis prisėdo ant suoliuko po liepomis ir, gal būt, prisiminė tės, Žalsvos. Žibančios. mišką. — Taip? — O gal kaip. .. tigrės... — Kodėl jūs nešokate? Parimusi prie medžio, stovėjo — O! Tai žiauru! — žiauru. juodaplaukė mergaitė. Stela pasisuko, bet jos suknu — Aš? Aš nenoriu! — Jūs. .. jei ne paslaptis... tė neišsipūtė kaip parašiutas. — Aš studentas.. . — Na, — Ji ištiesė ranką. — Na taip, pirmokas... O var Jis atrodė negirdįs, akis įsmei gęs prieš save. das? — Nesvarbu. O ką? — Eime. .. — ji parodė akimis. Mergaitę lyg vėjas būtų ant I tamsą. Iš kur dvelkė šaltis. — ir tu pamatysi. .. suoliuko užpūtęs. — Aš — Stela. Irgi studentė. — Ką? Gal paburti? — Kad mano akys — kaip ka Stela tankiai mirkčiojo. Jos tės. juodos akys blizgėjo. — žalsvos? — Argi aš nepanaši 1 čigonę? — Ir žibančios... — Nežinau, — truktelėjo pe Jo būta keistuolio. Apsigręžė čiais. Ir nuėjo. Jis. nežinojo. Mergaitė sustingo Juodoje ar Ūmai Stela nusijuokė ir pasi koje. suko ant vienos kojos. Jos suk Staiga Jis stabtelėjo. Pro atvi nutė išsipūtė kaip parašiutas. rą langą liejosi valsas. Kai nuti — Na nepyk. Būk džentelme lo, pasigirdo diktoriaus balsas: nas. Palydėk mane namo. — Baierio fokstrotas „Penki Jis buvo džentelmenas. optimistai".
R
NAMAI
FOTO NOVELE
Iki I —— Vidminas VIZGIRDA
,un jio
A
ETIUDAI
RYTAS į >os. Ugnis. d oris. pirmas griaustinis, n| į sodą. Pumpurai sprogsta. ' IA ranka. Jie įkaitę. I N et f šakos garuoja | pirmąsyk supratau — ;I ne žaibolaidižiai tiri ia žaibus. Pumpurai. v pirmas griaustinis. esi ait 'AIGZDE SUDEGE :i I igždė ___ ...... galėjo ........ rusenti. 3e_l Ibūtų ilgiau gyvenusi. ral I ždė kaip ir Žmogus. ,pė I 1 rjW£ VISADA JAUNA eini 11 grumstą? Jis tiek sekiek ir žemė. Grumstas ---------‘ > | sta ir subyra. Žemė He ■ una. .m:i; I imsią suplėšo Daigas. taiB SVAJONE mfl Itaipn dvidešimt ____ ___ dveji ___ metai. nu I > delne obuolio sėkla. JI |' delne būsimos obels, įau I’ą obelų šaknys. Ištisi jėfl sodai. I mizmo sodai.
z
Danas KAIRYS
AŠTUONIOLIKTIEJI Dulkės — keliuos, Raiteliai — keliuos, Skamba žirgų pasagos — keliuos! Ir daina pakvipus dūmais parako, Ir nuvytusiais lapų vainikiais Plazda žirgų karčiuos...
Durtuvų aštrių šešėliai — debesy, Raiščių kruvinų šešėliai — debesy... Tolumoj — beržų sula pakvipę kaimai. . .. .0 už kaimo lyg gyvatė slepias priešas Raiteliai — pirmyn! Juodbėriai — pirmyn! Dega saulė žvaigždėse piločių, Pakelėj mūs dainą medžiai ošia. . . Už didvyriais kritusius draugus, Už tėvų išniekintus kapus, Už žaizdas, kurios kraujuoja, peršti, Kerštas, kerštas, kerštas!
Vamzdžiuos šautuvų aprūkusiuos Priešui kiekvienam — po grabą, kumščiuos suspaustuos — po grabą, Ir aštrių kardų ugny — po grabą! Raiteliai — keliuos! Raudonoji vėliava — keliuos! Aštuonioliktieji!
ŪLA skuba į pumpurus. Nuo šakų varVa jos žali lašai. .. Berniukas atbėgdavo su raštuotu moliniu ąsuočiu ir vogdavo tuos lašus. Užsiversdavo ąsotį ir žiūrėdavo, kaip debesyse suka ratus gandrai. Pailsę gandrai sukrisdavo į lizdą. Berniu kas dumdavo namo ir per aprūkusį langą žiūrėdavo kaip jie tampo žagarus. .. O šį pavasarį nebestovi į beržą atremtas raštuotas molinis ąsotis. Ir medinį namuką vyrai nuvertė. Tik pamatuose titnago aku tės žėruoja. .. Berniuko tėtis stato namus. Penkiaaukš
čius. Su baltutėlėmis sienomis. Su dideliais langais. — O gandrams ar pastatysi naujus namus, tėti? — klausia berniukas. Tėtis atsitiesia, pažiūrį į tarškiančius gandrus ir sako: — Perkelsim ir jų lizdą į naująją gyven vietę. . . Berniukas smagiai nušokuoja cementiniais laiptais. Kaip ir seniau moja rankute, Ir šau kia: — Gandrai, gandrai, ga-ga-ga! .. O nuo vienmarškinio beržo šakų varva žali sulos lašai... R. RAKAUSKAS
EGUŽES penktąją visa šalis pažymi tarybinės ipaudos dieną. Šiemet tai įžymi jubiliejinė data. Lygiai prieš penkiasdešimt metų, tą rytą prie „Grožinės literatūros draugijos“ spaustu vės Ivanovo gatvėje susirinko Peterburgo darbininkų minia. Ji užpildė visus koridorius, laiptus, mašinų skyrių ir vi są kiemą. Ir štai vos brėkš tant iš spaustuvės pasirodė •pirmieji paketai. Darbininkai čia pat juos atidarydavo, iš sidalindavo ir nešė į miesto pakraščius, į fabrikų cechus savo draugams. Taip gimė stambiausias Ru sijos darbininkų laikraštis „Pravda“. Nuo pat pirmųjų numerių „Pravda“ pradėjo kovą už dar bininkų reikalus, generalinę bolševikų liniją. Reikia su prasti, kad tai buvo legalus laikraštis (legalumas buvo vie nintelė priemonė gausiam tira žui laiku išplatinti per vals tybinį ryšių tinklą) ir todėl kiekvienas jo žodis turėjo praeiti pro cenzūros akis. Bet užteko tik objektyviai be jo kių komentarų parodyti tas klaikias stambiausios gyven tojų dalies — darbininkų ir valstiečių — darbo ir gyveni mo sąlygas, ir trumputė ko respondenclja tapdavo aštriau-
MUS Ų „PRA VDA“
G
I
I
siu kaltinimu visam carizmui. Žymią darbininkų kores pondencijų, plaukusių Į „Prav dą“, dalį sudarė pranešimai apie streikus. Iš penkių tūks tančių korespondencijų, at spausdintų laikraštyje pirmai siais leidimo metais, beveik pusė buvo įdėtos po rubriko mis. „Streikai Peterburge“ ir „Srelkal provincijoje“. Tačiau darbininkų praneši mai neapsiribojo vien tik „streikų kronika“. Nemaža vietos laikraštyje buvo skiria ma -ir, taip vadinamam, „ga myklų demaskavimui“. „Laiš kai iš pragaro“ — taip pava dino „Pravda“ vieną pirmųjų apžvalginių straipsnių apie darbininkų laiškus: „Išėjo dar tik 63 „Pravdos“ numeriai, o kiek juodo purvo atskleista darbininkiškoje šio laikraščio kronikoje. Virš mūsų galvų prašvilpė' tiesiog karavanai liūdnų žinių: ir susidorojimas kumščiais, ir gniuždančios, su puvę dirbtuvės, ir katorginis nepakeliamas darbas ir pan. ir pan. Ir, rodos, nėra galo šiems liūdniems karavanams, kiekvieną dieną jie išsitiesia
NIVERSITETO stu dentų profkomitetas. Posėdis. Komiteto pirmininkas suteikia žodį sveikatingumo komisijos vadovei Janinai Zalogaitei. Nuo kėdės pakyla aukšto ko ūgio, liekna, švelnių veido bruožų, gerų aklų mergina. Komiteto nariai įdėmiai jos Klauso. Jie ge rai pažįsta Janiną. Jį vis tokia pat. Posėdžiuose ir šiaip — tyli, bet kai taria žodį, tai gerai apgalvotą, svarų... Daugybę pareiškimų j
U
Delegatė sugrįžo profkomltetą atneša studen tai. Vieni, prašo dietiniam maitinimui skirti pinigų, kiti kelialapių į sanatori jas. Janina kalbasi su stu dentais, lankosi pas juos. Ji susipažįsta su studento padėtim. Žino, kam reikia labiau pagalbos iš profsą jungos ir kas gali be jos Išsiversti. Janinos rankose antra-
TURISTŲ LAISVALAIKIS. . .
Gegužis—žygių pradžia Vilniaus gatvėse jau seniai ėmė pardavinėti žibutes. Už mies to, pamiškėse, atšlaitėse jos žyd ruoja ištisomis krūvomis. Nebe liko sniego, kaitriai pradėjo švies ti saulė. į miestą ir už miesto atėjo pavasaris. Gatvėse padau gėjo žmonių, laukuose — suūžė traktoriai. Atrodo — viskas pa gyvėjo. Kovas, balandis, gegužis — nuostabus ir pavasariškai jud rus šis laikas! Universiteto Tu ristų klube taip pat sujudimas. Reikia kiek galint daugiau pa ruošti „Turistinio pavasario“ akcininkų, reikia naqrinėti marš rutus, reikia surinkti žmones, reikia žygiuoti, važiuoti, plauk ti valtimis. Kiekvieną šeštadienį didelis VVU turistų būrys išvyks ta toli už Vilniaus. Daug Jau ap lankyta, dar daugiau reikia ap lankyti. O prieš porą savaičių visi aštuoniasdešimt mūsiškių pabuvojo Čiobiškyje. Ten įvyko ketvirtasis pagal eilę kasmetinis Lietuvos aukštųjų mokyklų turis tų susitikimas. Mažame StuokosGucevičiaus išplanuotame mies telyje prie Neries tylų šeštadie nio vakarą triskart sugriaudėjo „Vali-o-o-oil!“ Į šį susitikimą atvyko dau giau kaip šimtas studentų. KMI turistai į Čiobiškį keliavo pėsčio mis nuo pat Kaišiadorių, KPI — iš Žaslių ir netoli Čiobiškio per sikėlė per Neri. Universiteto I kurso matematikai, su A. Nekrošiūte priešakyje, autostopo pagal ba atvyko į Maišiogalą ir iš ten vakare atliko sunkų 25 km žygį pėsčiomis. Vėlų vakarą Čiobiškio mokyklos-internato salėje buvo net perdaug triukšmo: šoko, dai navo, Juokėsi visi iki vieno. O kai išvirė kava, valgė taip pat visi iki vieno. Ryte teko atsisveikin ti. Vieni išvyko į Kernavę, kiti — į žvalgakalnį, treti — dar ki tur. Tačiau kur kas bežygiavo, visiems nuostabūs miškų upeliai skambūs Čiobiškio apylinkių miškai, vaizdingos patvinusios Neries pakrantės paliko stiprų įspūdį. Daug viliojančių kelionių lau kia dabar turistų. O ypač gegu žyje — pirmųjų žiedų ir sprogs tančių pumpurų mėnesį. Ir Jei gu tu, studente, mėgsti gamtą,
LV 06228
vis ilgesni ir ilgesni, ir vis liūdnesnes žinias jie neša už fabriko aptvaro“. Carinėje Rusijoje, kur pra gariška darbo žmogaus eksplo atacija buvo pilnai Įstatymiš kai pripažinta, reikėjo tikrai titaniškos drąsos tokiems de maskavimams. „Pravda“, — rašė V. Leni nas, — ne tik vadinosi darbi ninkų laikraščiu: pavadinimą gali pasisavinti bet kuris laik raštis. „Pravda“ buvo iš tik rųjų darbininkišku laikraščiu ir pagal savo kryptį Ir pagal savo skaitytojų iš darbo ma sių ratą, Ir pagal savo turinį aplamai, o konkrečiai, pagal darbininkų korespondencijų masę. . .“ Tačiau generalinę laikraščio kryptį ir svarbiausius Rusijos darbininkų kovos tikslus pir majame „Pravdos“ 1912— 1914 metų (iki uždarymo) eta pe išreiškė V. Lenino straips niai. Per tūkstančius kilomet rų iš carinei ochrankai nepa siekiamos Krokuvos Leninas davė redakcijai pagrindinius nurodymus bei planus ir bu vo faktiškuoju „Pravdos“ re daktoriumi. Per porą metų
keliones, bet kurį penktadienį užeik į Universiteto turistų klu bą. šeštadienį būsi jau žygyje. V. RUPEIKA
kursės medikės Bronės Panavaitės pareiškimas, Ji prašo skirti nemokamą kelialapį į sanatoriją. Jani na Zalogaitė informuoja ko miteto narius apie tai, ką jį, apsilankiusi Panavaitės namuose, sužinojo. Bronės materialinė padė tis labai sunki. Ji guli li goninėje. Grupės draugai ir fakulteto aktyvistai pa miršo savo studentę Panavaitę. Net į namus niekas neužėjo pasižiūrėti. O kaln šiai merginai reikėjo paramos! Ne tik materialinės, bet ir dvasinės. Zalogaitė, gavusi pareiškimą, surado minutę laisvo laiko aplanky ti nepažįstamą studentę' — Bronei Panavaitei reikia skirti nemokamą kelialapi į sanatoriją, — sako Janina. Visi komiteto nariai jos nuomonei pritaria. Janina Zalogaitė į ran kas ima sekanti pareiškimą, vėl kitą,' ib apie kiekvie ną studentą, prašantį para mos, ji puikiai viską žino. Žino, nes kitaip ir būti negali. Janina penkto kur so medikė. Ji pasiryžusi vi są gyvenimą dirbti su žmo gumi. Universitete ir vi 4 buuiiieiiuiį suomeninį udiuų darbą pasmiiKU pasirinko labai sunkų, reikalaujantį didelio atidumo žmogui. Janina jau ketvirti metai stu-
laikraštyje buvo atspausdinti 284 iki šiol surasti V. Leni no straipsniai. metais Kovos pakilimo ,_,Pravda“ daugiausia padėjo stiprinti revoliucinius ryšius ir kovinę darbininkų-valstiečių sąjungą. Savo nuosekliu leni ninės nacionalinės partijos programos įgyvendinimu laik raštis daug padėjo visų Rusi jos engiamųjų tautų suvieni jimui, kovai prieš carizmą, kraugerlus-kapitallstus. — Su leninine „Pravda“ man teko pirmą kartą susipa žinti 1913 metais, — prisi mena revoliucinės kovos vete ranas B. Pušinis, — Mokiau si tada kursuose, čia Vilniu je. Tuos kursus lankė Įvairių užsiėmimų žmonės. Mokėsi ir vienas geležinkelininkas. Jis ne tik platino „Pravdą“, bet ir rinko jai aukas. Jo pasako jimai apie redakcijos darbą (matyt, jis buvo jos aktyviu ko respondentu), apie laikraščio platinimą giliai Įstrigo man Į atmintį ir buvo labai nau dingi vėliau, kai partijai pa vedus', teko pačiam organizuo
ti komunistinės spaudos leidimą. metų Po septynioliktųjų „Pravda“ tapo stambiausiu pa grindiniu komunistų partijos Centro Komiteto ir Liaudies Komisarų tarybos organu, vi su platumu nušvietusiu tas ko vas ir pergales, kurios atve dė mūsų šalį į šias dienas. račiau „Pravda“ dar ilgus metus liko pogrindiniu laikraščlu Lietuvai, kurioje carinį išnaudojimą pakeitė „savos“ buržuazijos priespauda. O ji nesiskaitė su jokiomis priemonėmis. Štai už komu-
nistinės spaudos skį spausdinimą ir platini J priklausomos“ Lietuvai mas nuteisė Domą id mirti. Ir tik vėliau šį ] buvo „sušvelninta“, tj išreikšta kita forma ~] mu iki gyvos galvos. į] si šiandien šio pa b] smilkiniais, žvėriškai kJ bet nepalūžusio žmoį akivaizdžiai pajunti tąl lę internacionalinę vi J žmonių vienybę, kurios] jų laimėjimu Tarybų i neužslopindavo ir stoj kalėjimų sienos. „PravJ vo tas gyvasis šaltini;.] gaivino ir stiprino mq resniąją kartą sunkiauJ vos dienomis. KRIVIU
dentų profkomiteto narys. Vadovauja sveikatingumo komisijai. Dažnai galima pamatyti šią merginą su baltu chalatu „Tauro“ val gyklos virtuvėje, bendrabu čių bufetuose. Ne dėl sa vo malonumo Janina vaikš to po šias studentų maitini mo vietas. Ji tikrina švarą, maisto kokybę, duoda pata rimus įvairiais klausimais, o kam reikia — pasako ir griežtesnį žodį. . . — Galėjot kitą pasiūly ti į suvažiavimą, — kuk liai pasakė Janina, kai Kokią įtaką „Pravda turėjo Lietuvos darbo žmonių n draugai, grįžę iš respubliki liucinei kovai, gerai išnagrinėjo savo diplominiame i „Pravda“ ir revoliucinis darbininkų Judėjimas Lietui nės aukštųjų mokyklų, švie1912 — 1914 metais“ IFF žurnalistikos specialybės diplom timo darbuotojų profsąjunL. Burinskaitė. gos konferencijos ją pa c Diplominis darbas įvertintas g erai. sveikino. — Na, o jeigu jau kartą patikėjot man to kią garbę, dėkoju. Ir štai mūsų delegatė Ja nina Zalogaitė sugrįžo iš Maskvos. Įspūdžius Iš III Visasąjunginio < aukštųjų mokyklų, švietimo darbuotojų profsąjungos suvažiavlmo Janina noriaii pasakoja draugams. Artėja sekantis posėdis. Tokia komisija mūsų fakul pareigos jausmas. Išnji Jame bus svarstomi studen tete veikla pirmi metai. Bet sąžiningai registravę laiį tų pareiškimai. Mūsų jau nuveikti jau spėjo šį tą. Pir mą grupių seniūnai. gerai pažįstama, sugrįžusi mu reidu buvo pradėta kova Žiemos sesijoje buvc iš suvažiavimo delegatė Ja už lankomumą. Ir, reikia pasa kų“, Buvo atskleisti mtj nina Zalogaitė, varto pap kyti, rezultatai neblogi. Pra netinkantys studentai kę su pareiškimais, ruošia džioj kursų seniūnai pristaty Pacevičius, V k. Gampel si naujam posėdžiui. Ji davo į komisijos posėdžius il k. Balčiūnaitė, II k. Sk vėl kalbės su studentais, gus sąrašus chroniškų pralei- Jie buvo išbraukti iš fa] eis pas juos į namus, kaip dėjų, bet pasirodė, kad sustip sąrašų. anksčiau. Tik‘ ---Janinos šir----------;---- — rinus kontrolę, chronikal pa Šiuo metu visas aka d dis dabar dar jautresnė g gijo, ir paskutiniame akademi komisijos dėmesys nuk žmogui. nės komisijos posėdyje apie į pasiruošimą pavasariu J. KETURAKIS g lankomumą jau nebuvo daug jai. kalbų. Nemažai pasidarbavo kursų ir grupių seniūnai. Pa M. CERNIAUSK sirodė, kad vertėjo pakelti se MMF akademi] niūnų vaidmenį. Sužadintas komisijos narj -------------------
MUSU DARBAI
I
Ekskursija buvo įdoi]
-6E«A PAKVĖPUOTI
6Jka'Tto aJ
GKVNU
Nors mes pirmame kurse, bet daugelis grupės studentų jau rimtai domisi prekybinių orga nizacijų darbu. Ir nenuostabu, kad grupės vadovo drg. Razmgs pasiūlymas atlikti gamybinę eks kursiją į Vilniaus aerostoties res toraną, buvo studentų su malonu mų priimtas. Mus, kaip būsimus prekybinių įmonių vadovus, do mino visa eilė organizacinio darbo pusių restorane. Atvykus į vietą, maloniai su tiko restorano direktorė A. Kareckienė. Kartu su direktore ap lankėme restorano virtuvę, kon diterijos cechą, buhalteriją ir ki tas pagalbines patalpas. Studen tų dėmesį patraukė technologinis virtuvės darbas, čia visi darbo procesai pilnutinai elektrifikuo ti ir mechanizuoti. Kepimo ir vi rimo krosnys taip pat kaitinamos panaudojant elektros srovę. Bet vis dėlto įdomiausią eks kursijos dalį sudarė susitikimas su restorano kelneriu drg. Bachvalovalovu. Nuoširdus jo pasako jimas apie restorano klientus, aptarnavimo darbą, o taip pat
OftU..
atliktas stalo padengimas! įdomus. Tokia gamybinio džio ekskursija visi mūs pės studentai liko patenki EMF f' kurso stu< V. ČAPLIKAS
sporty Metai iš metų stiprėja fakulteto sportininkų dri ryšiai su šefuojamos gelt nių konstrukcijų gamyklos tininkais. Neseniai buvo pravesto kių-šachmatų varžybos, o dienomis įvyko draugiškos tenisininkų susitikimas, f sials metais Įvykęs susi: baigėsi mūsų fakulteto spo kų pergale, todėl šį kartą draugai-gamybininkai st atsirevanšuoti. Deja, ir šį mūsų sportininkai buvo pranašesni, laimėję susi rezultatu 9:3. S. IMBRASAS
[j ŠAUT A. >
REDAKCINĖ KOLEGIJA JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ DĖMESIUI 1962 m. gegužės 10 d. 18 vai. centrinių rūmų 20 audito Joje įvyks pirmas Jaunųjų žurnalistų užsiėmimas Studentų, padavusių pareiškimus, dalyvavimas būtinas „TARYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJA J. ŽIŽIO pieš.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. nr. 7-7917.
’
Užs. Nr.