anž/Bos sccioencas
Visų šalių proletarai, vienykitės)
75 m. kovo 28 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
OVOJ IR DARBE GIMUSI AUGYSTĖ NEIŠARDOMA v
Baltarusijos TSR delegaciI vadovaujama Baltarusijos I CK sekretoriaus A. Kuz io, kovo 20 d. nuoširdžiai [-, sutikta Vilniaus V. įsuko universitete. Dele[įja susipažino su Univer|tu, jo istorija, nūdiena ir Įspektyvomis, aplankė l-.slinę biblioteką, apžiūrėIsenų spaudinių rinkinius. I Mes iš visos širdies lugiamės, priimdami Ingius svečius senajame tų universitete, — pasarektorius, Socialistinio Ibo Didvyris, profesorius Kubilius. — Čia mokėsi lig žymių baltarusių tausūnų, kurie įnešė svarų elį, ugdant pažangiąją litį Baltarusijoje, puoselėk ir turtinant krašto kulmaloniau
šiandien tos senosios kultū ros gijos peraugo į didelę tautų draugystę. Esu įsitiki nęs, kad ir mūsų universite. tas, kūrybiškai bendradar biaudamas su Baltarusijos V. Lenino universitetu, įpins į ją gražių žiedų. Padėkojęs už svetingą su tikimą, Baltarusijos TSR de legacijos vadovas, Baltarusi jos KP CK sekretorius A Kuzminas pažymėjo, kad Vilniaus universiteto vardas gerai žinomas Tarybų Balta rusijoje. Nemažai Universiteto mokslininkų <darbų rado pritaikymą šioje kaimyninėje respublikoje, kai kurios reikšmingos problemos sprendžiamos bendromis jė gomis. Kalbėtojas išreiškė nuomonę, kad ateityje rei kėtų dar glaudžiau bendra.
darbiauti specialistų ruošimo, mokymo proceso tobulinimo srityse. Baltarusijos TSR delegaci ją lydėjo partijos Vilniaus miesto komiteto sekretoriai V. Kojala ir G. Simenenka, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas A. Vileikis.
Kovo 23-oji. Nuoširdžiai Universiteto aktų salėje suti ko studentai Baltarusijos li teratūros ir meno dienų da lyvius. Merginos ir vaikinai tautiniais drabužiais sveikino brangius svečius, grojo kai mo kapela. Glaudūs ryšiai sieja Vil niaus universitetą su Baltaru sijos V. Lenino universitetu. Šių dviejų broliškų respubli
kų aukštosios mokyklos pra ėjusių metų pavasarį pasira šė draugystės ir bendradar biavimo sutartį. Apie tai kai. bėjo, pradėdamas iškilmingą ją dalį, prorektorius B. Suda vičius ir svečias — BTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas poetas A. Grečianikovas. Lietuvos TSR Rašytojų są jungos valdybos pirmininko pavaduotojas A. Maldonis papasakojo apie viešnagę broliškoje Baltarusijoje per nai vykusių Tarybų Lietuvos kultūros dienų metu. Po to jis perskaitė baltarusių poe tų eiles, išverstas į lietuvių kalbą. Apie dviejų respublikų bendradarbiavimą muzikų kalbėjo kompozitorius P. Tamuliūnas ir Baltarusijos TSR Kompozitorių sąjungos val dybos atsakingasis sekreto rius V. Sizka. Susitikime dalyvavo Lietu vos KP Centro Komiteto mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Bielinis. Baltarusijos meno meistrai surengė didelį koncertą.
N r. 12 (912)
Į Centrinę rinkiminę komisiją
Nuotraukose: kairėje Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, Baltarusijos delegacijos vadovas TSR BKP CK sekretorius A. Kuzminas ir kiti svečiai apžiūri bibliotekos rankraštyną; de šinėje — susitikimas Aktų salėje su Baltarusijos meno meistrais. A. SABALIAUSKO nuotr.
O;
Respublikoje prasidėjoUandidatų iškėlimas į Centrinę rinkiminę komisiją rinki mams į Lietuvos TSR Aukš čiausiąją Tarybą. Antradienį įvyko Universiteto dėstytojų ir studentų pradėjęs susirinkimas. Jį partijos komiteto sekretorius P. Bernatavičius suteikė žo dį Finansų ir apskaitos fa kulteto dekanui prof. A. Ži lėnui. — Daugiabriaunė rekto riaus J. Kubiliaus mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla yra tokia žinoma ir pripažinta, kad man nėra reikalo daug apie ją kalbė ti. Belieka paprašyti jūsų pritarti mano siūlomai J. Kubiliaus kandidatūrai į Centrinę rinkiminę komisiją. Susirinkusieji plojimais su. tiko šiuos žodžius. — Prof. J. Kubilius daug energijos skiria mokslo tiria majam darbui, jo pastangų dėka mūsų aukštoji mokyk la tapo svarbiausia respubli koje, — kalbėjo susirinkime Mokslinio tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius R. Šim kūnas. — Rektorius visus iš kilusius klausimus sprendžia komunistiškai, natūraliai, iš valstybės ir žmogaus pozici. jųSusirinkime apie Rekto riaus veiklą taip pat kalbėjo komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas J. Pečkaitis.
Rektorate
hiriania krgalės isdešimtmečiui
Vera VERBA baltarusių poetė
Aš neregėjau dūmo virš tranšėjos, Nežino karo atmintis mana. Diena, mane pasaulin atlydėjus, Jau buvo tavo pergalės diena.
Nc-atmenu juodų lėktuvų gausmo, Ir ne gaisrų pašvaistę man meni, Tėvyne, tu brangi man ligi skausmo
1245-1275
Žygių legendų sukurę
tuvis, baltarusis, armėnas? Kur tu šiandien — gal tave regim atvažiavusį draugystės šventėn į Vilnių, gal tu mo kai vaikus Aleksėj evkos PIRMOJI. Tarybiniai kariai kaime, ar gal tu amžinu mie F' pasienio stulpo, ant ku- gu miegi mūšio lauke? Ačiū r užrašyta „Lietuvos TSR". tau už taiką ir laisvę! e žengia į vakarus, ir jų rdyse šis " ANTROJI, Ant Universitesusitikimo su Imtąja žeme džiaugsmas lie. to centrinių rūmų durų prip kaip mažytė Pergalės aki- lipintas popieriaus lakštas ūką. Priešakyje — dar su vokišku užrašu „Geschlovylika karo _ ________ „___ __ ssen". Uždarytas. Salia stovi mėnesių, tokių at sunkių ir tragiškų, kaip žmogus, berods, Zaremba. lU, prabėgusių Oriolo puš Jis čia dar labai jaunas (še ynuose, prie Smolensko ar šiasdešimt kažkuriais metais, ■iltarusijos miškuose. Kas jau gerokai susenusį matyda. J- broli kary, stabtelėjęs ties vom Filologijos fakulteto ssienio stulpu, — rusas, lie kiemelyje prieš saulutę besi-
Atmintis varto kažkada plytas nuotraukas. Tai vis [■įėjusio karo vaizdai.
šildantį). Veidas kažkoks slė piningas, o gal greičiau — skausmingas. „Hitleris neturi lietuviškų samdinių, ir tai visų gražiausia, ką galima pasakyti apie žemę, kuri daugiau kaip dveji metai gyvena po Hitlerio jungu. Uždarytas Lietuvos universi tetas: studentai maištavo, studentai nepripažino vokie čių „antžmogiais". Lietuva nepasidavė, žalia ir tyli, rūsčiosios laisvės žemė, " — karo vidury rašė I. Erenburgas. Obelisko TRECIOJI, žvaigždė. Ir tyla, ir gėla, Virš brolių kapų suokia
Kovo 20 d. įvyko eilinis rektorato posėdis. Prorektorius B. Sudavičius informavo, jog nuo ateinan. čių mokslo metų pradžios siūloma kai kuriuose fakultetuose įvesti estetikos ir etikos kursus. Prorektorius administraci Baltų ievų žydėjimo ugny. jos ir ūkio reikalams P. Eigminas aptarė būsimos šešta Tave aš myliu, ir tegu man būna dieninės talkos reikalus. Mylėti leista už save ir tą Posėdyje nutarta, kad Bevardį brolj, tikrą tavo sūnų, penktajame ir kuriame nors Kur) kulka pakirto nelemta. Olandų gatvės bendrabutyje budės patys studentai, o ki Ir aš dėkoju tau, kad mano kartai tuose — etatiniai budėtojai. Esi gyvenimo versme gaivia. Taip pat apsvarstytas stu Mes už tave dar nemlrėm nė karto. dentų gydymasis profilakto Gyvename, Tėvyne, už tave! riume. G. LEIKAITE Išvertė Vladas SiMKUS
lakštingalos, žydi medžiai, aukštas ir giedras Tėvynės motinos dangus. O jiems prieglobsčiu tapo žemė. Nu lenkime galvas... „16-osios Lietuviškosios di vizijos gretose kovėsi Uni versiteto studentai komunis tai: J. Zdanavičius, G. Sipa vičius (abu žuvo Oriolo že mėje), J. Kušneris (žuvo va duojant Lietuvą), pogrindyje ir partizaniniame judėjime aktyviai dalyvavo studentai D. ir E. Liubockiai (abu žu. vo). .." Tai istorijos knygų eilutės. Mūšis prie Oriolo. Čia lietuvių šauliai sunaikino dvi vokiečių divizijas. Čia, anot J. Paleckio, buvo didžiausias po Žalgirio lietuvių mūšis prieš vokiečių grobikus. „Ko vose dėl N. " gyvenamosios
vietovės, — tuomet rašė J. Šimkus, — didvyriškai pasi rodė ir narsuolio mirtimi krito 3-čio bataliono vadas kap. Sipavičius. Jo batalio nas išstūmė vokiečius iš vie nų tarpinių pozicijų. Bet vo kiečiai, sutelkę jėgas, kontratakavo. Tuo metu, kai mūsiškiai skubėjo prisitaiky ti atkovotus apkasus, kairia jame jų sparne Sipavičius pastebėjo iš naujo įlindusius vokiečius. Jis staiga šoko į juos sušukęs: „Draugai! Pas kui mane prieš vokiečius!" Bet jam nebetoli teko nu bėgti. .
Sunkūs keliai j Pergalę. Kariai, nebodami mirties, ki lo j ataką, kad savo plačia krūtine pridengtų brangią Tėvynę. Daugelio žuvusiųjų
vardus saugo žmonių atmintis, daugelio — žemės kau būreliai. Ar tas Sipavičius, kurį mini J. Šimkus, ir yra Universiteto studentas, ar čia tik sutapimas? Kas dar iš Universiteto studentų Ir dėstytojų krito kovoj? Visus, kas apie tai žino, maloniai prašome atsiliepti. Skambin. kitę telefonu 2-58-84 arba užeikite į redakciją. PRADE DAME EKSPEDICIJĄ „ŽUVĘ UŽ TĖVYNĘ". Kartu primename, kad Komjaunimo komitetas ir „T. Studentas" paskelbė publicis tinio rašinio konkursą „Ke liai į Pergalę". Geriausi re feratai, pasakojimai, literatu, rinlai kūriniai bus premijuo ti (žr. „TS" Nr. 11).
Užsienio kalbos:
KAD NEATSTUMTŲ Gerbiama „TS" redakcija!
dėstymo ir studijų rūpesčiai Praėjusią savaitę įvyko Filologijos fakulteto Tarybos posėdis, svarstęs užsienio kalbų dėstymo Universitete pro blemas. Šįkart Taryba pakvietė nemaža svečių iš kitų fa kultetų: Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekaną P. Vaitkų, Fizikos fakulteto prodekaną B. Aleksiejūną, Pramonės ekonomikos fakulteto prodekaną J. Kunčiną, Istorijos fakulteto prodekaną V. Leščių ir kt. Posėdyje da lyvavo Universiteto prorektorius B. Sudavičius. Specialiai sudaryta dėstytojų komisija Fizikos, Matema tikos ir mechanikos, Pramonės ekonomikos fakultetuose domėjosi studentų užsienio kalbų mokėjimu, paskaitų or ganizavimo ir kitais klausimais. Stebėjimų rezultatus pra nešime Tarybai išdėstė Vokiečių kalbos katedros vedė jas doc. V. Balaišis. Jis supažindino su užsienio kalbų dės tytojų profesiniu pasiruošimu, mokymo priemonėmis, ku riomis naudojasi studentai per paskaitas. Pastebėta, kad daugelis patalpų, kuriose vyksta užsienio kalbų paskaitos, nepritaikytos techniniu požiūriu, trūksta vaizdinių prlemonių, kai kur per didelės grupės. Komisija padarė išvadą, kad bendras užsienio kalbų mokėjimas mūsų negali patenkinti. Rimtas dėstytojų priekaištas studentams dėl blogo už sienio kalbų užsiėmimų lankymo ir dažnai nepatenkinamo pasiruošimo jiems. Matyt, dėstytojai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su dekanatais, operatyviau juos informuo ti apie studentų mokymąsi, o dekanatai griežčiau reaguo ti į nepatenkinamai studijuojančius. Prorektorius B. Sudavičius pabrėžė, kad reikia būti reik lesniems ir gerai pagalvoti, kam leisti laikyti egzaminus, negavus iki sesijos pradžios užsienio kalbos įskaitos. Ko dėl gi studentas negauna jos? Matyt, dažnai praleidinėja užsiėmimus arba jiems nesiruošia. O paskui, semestro pa baigoje, tą spragą sunku užtaisyti per kokią savaitę. To kiam studentui, negavusiam įskaitos, matyt, netikslinga leisti laikyti sesijos egzaminus. Iki šiol būdavo nenormali padėtis — sesiją išlaikydavo, o įskaitos vis negavęs. Ir vargina dėstytoją, atima jam brangų laiką. Rudens semestre vien dėl užsienio kalbos skolos pašalintl šeši studentai, Po naujų metų dėl to paties pašalino iš Universiteto FU. F III k. stud. M. Cepaitytę, I k. stud. D. Lapataitę, IF II k. stud. L. Klišytę, A. Vadeikj, GF II k. stud. R. Sokolovą, FAF I k. stud. J. Šlapiką, R. Danilevičių, II k. stud. D. Lekūnaitę, MF II k. stud. J. GirskĮ ir kitus. Iš klaidų nesimokoma. Kovo 7 d. užsienio kalbų įskaitos dar neturėjo 33 studentai. Daugiausia čia yra medikų (I k. stud. V. Spučytė ir E. Nekrašas, II k. stud. A. Varlašinas, L. Kalletinas, S. Kondratas, III k. stud. A. Dragelis, N. Kuodytė, E. Aleksandravičius — iš viso 10) ir Isto rijos fakulteto studentų (pirmakursiai R. Savickas, A. Marozas, trečiakursiai A. Bartusevičiūtė. I. Karaliūtė, A. Ka valiauskaitė, S. Žarkovaitė — iš viso 11). Semestro pabaigoje užsienio kalbų katedrų vedėjai turė tų tarti sprendžiamą žodį, kuriam studentui galima nukel ti užsienio kalbos įskaitą j sesiją, o kuriam netikslinga. Kalbėjusieji siūlė Įrengti specialias užsienio kalbų audi torijas fakultetuose ar mokymo centrus kelių fakultetų stu dentams. Posėdyje buvo svarstyta ir daugiau klausimų, kaip to liau gerinti užsienio kalbų dėstymą ir studijavimą. Pri imtas atitinkamas nutarimas. B. JONAITYTE
KOMJAUNIMO DOKU MENTŲ KEITIMO NAUJAIS IR ĮTEIKIMO LAIKAS
KEIČIAMI KOMJAUNIMO DOKUMENTAI
Parengiamasis skyrius ekonomikos gr. — IV.3 d. 14 vai., IV.3 d. 17 vai. humanitarinė gr. — IV.8 d. 14 vai., IV.8 d. 17 vai. medicinos gr. — IV.17 d. 14 vai., IV.17 d. 17 vai.
1000-asis Kovo 1 d. Vida Kamarauskaitė Išrašė naujus komjau nimo dokumentus pirmie siems — dvidešimt penkiems geriausiems Universiteto komjaunuoliams. Tarp jų bu vo ir PEF pramonės planavi mo spec. V k. studentas A. Kasperūnas. O štai kovo 24 d. didelė garbė teko Ir Al gio bendrakursiul K. Matkevlčiui. Jis — tūkstantasis komjaunuolis Universitete, kuriam įteiktas naujo pavyz džio komjaunimo bilietas. Tai didelė atsakomybė, ta čiau mes tikime, kad Kęstu tis mūsų neapvils. Jis bu vęs fakulteto komjaunimo biuro narys, sporto tarybos pirmininkas, gerai studijuoja. Kęstučiui buvo (teiktos kom jaunimo komiteto ir fakulte to komjaunimo biuro dova nos. Naujo pavyzdžio 1000ąjj komjaunimo bilietą išra šė Matematikos ir mechani kos fakulteto III k. studentė N. Jančytė.
1 k1J]&■ nh\
Kovo 18 dieną įvyko MMF Tarybos ir partinės or ganizacijos bendras susirin kimas. Jame apsvarstytas komjaunimo biuro darbas, visuomeninės politinės praktikės eiga fakultete. Pagrindinį pranešimą (jis lietė biuro sektorių darbą) padarė komjaunimo biuro sekretorius V. Bernotas. Ko misijos vardu kalbėjo parti. nės organizacijos narys V. Pikturna. Pasisakė ir studentai. Apie fakulteto komjaunimo ' organizacijos darbo gerąsias ir blogąsias puses kalbėjo dekanas doc. V. Mer kys, partinės organizacijos sekretorius A. Apynis, vyr. kuratorius I. Uždavinys. Kad būtų pagerintas biuro darbas, tuo pačiu ir viso fa M. UTARAS kulteto komjaunimo veikla, PEF komjaunimo biuro priimtas susirinkimo nutari sekretorius mas. Ideologinis ir organiza-
Norėčiau iškelti klausimą apie paskaitų lankymą \J menkinu paskaitos svarbos, bet, remdamasis savo ptJ tika, galiu pasakyti, kad kartais žymiai geriau kursas J v i namas iš literatūrinių šaltinių Universiteto (ar Re kinėje) bibliotekoje, negu klausantis paskaitos. Tuo J biau, kad dažnai ir (domus dalykas dėstytojo perdu,J mas neįdomiai. Suprantu, kad ši problema turi .J „kabliukų", bet kas yra daroma Universiteto administrJ jos ir pačių dėstytojų, kad patrauktų studentą į paskaJ o ne atstumtų jį nuo šio vieno iš pagrindinių užsii . .1
S. MATAli GF hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spj II k. studenj
Studentui laiko, aišku, la bai maža. Tam įrodyti argu mentų daugiau, negu pakan ka. Vidutiniškai jo darbo diena tęsiasi apie aštuonias valandas: penkios paskai toms, trys — pasiruošimui užsiėmimams, {skaičius sek madienio darbą, per savaitę susidaro apie 52 valandas (tuo tarpu darbininko darbo savaitė — vos 40 su trupu čiu valandos). Atostogų stu dentai gauna taip pat ne taip jau daug. Ir tai didesnę jų dalį pasiglemžia studentų statybiniai būriai, praktikos, Studentų laiką, likusį nuo užsiėmimų, sociologai skirs to į laiką namų darbams, fi ziologinėms ir buitinėms reikmėms patenkinti ir lais valaikį. Paskaičiuota, jog pastarajam lieka septynioli ka procentų paros laiko, ar ba po tris valandas 40 mi-
VALANDA, NUĖJUSI NIEKAIS nučių per dieną. Jas prisiei na paskirstyti mėgstamam darbui (hobi), visuomeninei veiklai, sportui, kultūriniųestetinių poreikių tenkini mui, galų gale beveikliam poilsiui. Paskaičiavimai rodo, kad ne visada studentų mokymosi laikas tiesiog proporcingas jų pažangumui. Minsko M. Gorkio Pedagoginio instituto sociologai teigia, jog daugiausia laiko mokymuisi skiria stu dentai, nuomojantys sau vie tą privačiuose butuose, o mažiausiai (beveik dviem valandomis mažiau) — gyve nantys pas tėvus. Tačiau pa starųjų pažangumas geresnis. Matyt, nemažai lepiia geres nės buities sąlygos, dau-
Gyvenimas kartais tekšteli keisčiausių netikėtumų. Štai L. Klišauskas ir S. Mataitis, parašę redakcijai, siūlo vos ne išleisti potvarkį, pagal kurį į paskaitas eitų kas no ri ir kada nori. Iš kitos pu sės vertinant, ši užgaida pa reikšta pačiu laiku: artėja balandžio pirmoji. Jeigu to kios įkyrios mintys draugus persekios ir po melagio die nos, siūlyčiau pirmiausia pa tiems išsiaiškinti, kodėl jie čia įstojo ir ko nori iš Universiteto. Sutinku, kad yra paskaitų, veikiančių migdančiai. To. kia dėstytojo kalbėjimo in tonacijos įtaka dar nereiš kia, kad ta paskaita neįdomi. Galima juk perteikt įdomius dalykus monotoniškai. Be to, kiekvienas dėstytojas, kad ir kokiais balso tembru ir tempu beskaitytų, sudiktuoja medžiagą, kurią pačiam susirankiot reiktų keliskart po pusantros valandos.
Su tuo sutiks visi, kas konspektuoja paskaitas. Už protestuos — kurie jų nelan ko (jei dėstytojas nežymi) arba ateina tik todėl, kad „šalia tavo pavardės dieny ne turi nutūpti paukščiukas". Argi galima įvertinti, ko ne turi ir niekada neturėjai? Taigi, beprasmiška kalbėti ir apie užrašų, kurių nevedi, vertę. Neįsivaizduoju, kaip gali ma būtų nuobodžiauti doc. R. Kazlausko hidrobiologijos, doc. A. Kublicko ekologijos, v. d. R. Žiliuko biofizikos, doc. L. Jaruševičiaus politi. nės ekonomijos paskaitose ar pastarojo seminaruose, Bet kas iš mano kurso patvirtintų,, kad laboratoriniai darbai ;pas v. d. D. Kavaliauskienę jdomūs.
cinis sektoriai įpareigoti nuolat ugdyti aktyvą. Nu spręsta, kad reikia sudaryti tikslų VPP valandėlių tvar karaštį. Akademinis sekto rius įpareigotas drauge su kuratoriais apsvarstyti keleto grupių ruošimąsi pavasario sesijai, tiekti duomenis apie studentų mokymąsi fakulteto sienlaikraščiui. Grupių akty vams duotas įpareigojimas rengti jose gamybinius pasi ruošimo sesijai susirinkimus. V. PIEKAITt MMF komjaunimo biuro narė
ba, naujomis statybomis, pa sivaikščiojo lenkų poeto J. Slovackio vardu pavadinta liepų alėja. Turgeliuose il gametis šio miestelio gydy tojas P. Petuchovas įdomiai papasakojo savo prisiminimų apie pagalbą Andriejavo (buvęs buržuazinės Lenkijos generolo Želigovskio dvaras) tarybinių karo belaisvių sto vyklos kaliniams. V. MAČIEKUS
Kelionė, kad ir vienos die nos, — nuostabus poilsis. Po savaitės darbų atsipūti, pa kvėpuoti grynu oru, paganai akis po nepakartojamą Vilni jos peizažą, kažką naujo su randi, sužinai. Praeitą savaitę Kraštotyri. ninku klubo nariai „išnaršė" Turgelius, apžiūrėjo buvu sios „Paulavo" respublikos likučius, pamerkiais pro Vilkiškių liepynus nukako iki Jašiūnų, kur žavėjosi Stuo kos-Gucevičiaus mokinio ar chitekto Podčašinskio kūry-
L. Klišausko laiške mums peršama ir kita problema — išjudint, pertvarkyt paskaitų ritmą ar palikti to-
Prisirinko kovo 20 dieną į intermedijų konkurso va karą pilna Gamtos fakulteto didžioji geologijos auditorija. Susėdo ir svečiai: iš LZUA ir Vilniaus Pedagoginio insti tuto. Gamtininkų išradingų būta: sąmojo nešykštėjo nė viena grupė, nes visos jos turėjo daug aštrių liežuvių. Žiuri (prodekanė doc. I. Sarkinienė, profbiuro pirmi ninkė R. Pernaravičiūtė, V k. geologas A. Zulonas ir kt.) ilgai suko galvas, ką čia ap dovanojus: intermedijos vie na už kitą įspūdingesnės. Ieškojo masiškumo, temos aktualumo ir artistinių suge-
giau galimybių lankyli kul tūros įstaigas. Kitas įdomus paskaičiavi. mas. Paprastai daugiausia sa varankiškai dirba studentai, kurių mėnesinės pajamos ne viršija trisdešimties rublių. Tačiau sėkmingiausiai moko si, kurių pajamos 40—60 r-ublių. Studentai, gaunantys daugiau, negu 60 rublių, pa prastai kur nors dirba, ir tai, aišku, trukdo studijoms. Visuomeninis darbas, spor tas, meno saviveikla — iš laisvo laiko biudžeto. Prieš keletą metų ištyrus Universi teto Finansų ir apskaitos fa kulteto kibernetikos specia lybės pirmakursių laiką, pa sirodė, jog kiekvienam gru pės nariui per dieną vidutl-
niškai teko po.. . š' I minučių visuomeninio 1 bo. Baltarusių sociologai veJ teigia, jog ne tokie 1’ vargšai. Pasirodo, dvideil procentų kas penkto studJ to laiko kasdien dingota1 žinios. Tai 56 minutės J dieną, arba devynios vali dos 24 minutės per savai] Laikas, dingstąs be žinJ penketą kartų viršija laj skiriamą visuomeniniam bui, vienuolika kartų -J naudojamą kultūros pora kiams. Be jokio tikslo J gaištam kur kas daugis negu mokslo tiriamajam dJ bui, sportui, teatrų, koncJ tų lankymui. {domūs paskaičiavimai J sa? 2. PECud žumallstikc -J I k. studentą
Klišauskas rašo teisina Galiu parekomenduot dvi i eitis iš studentui nepaimti aplinkybių, dažniausiai suj klostančių mūsų valgykloj] 1. Jeigu po paskaitos m žmoniškai peralkęs, leki kiek įkabindamas tiesi! valgyklon — vis tiek n ilgiausią eilę. Tačiau neniuj mink: pertraukos dar tik pi ti pradžia. 2. Jeigu dar pilvas « groja maršo", galite neški bėti: apie 14 vai. eilės bi veik nebūna. Abu variantai patikrinti. Bent aš pažįstami jų teisingumu a a'bejojam: iki šiol netek girdėt, kad nors vienas sti dentas dėl pietų vėluotų paskaitas.
kį, jau nusistovėjusį, Atseit, penkiolikos minučių pertraukos tarp paskaitų per trumpos, nes studentas noretų prieš užsiėmimą dar pasimokyti. Samprotaujam: jeigu jam neužtenka laisvo laiko, kol dar pertraukos 15 min., tai kaip jis prailgins dieną, grįžęs iš paskaitų dar vėliau — su 30 min. per. traukomis? O pertraukos tarp paskai tų skirtos poilsiui, bet ne įtemptam ruošimuisi. Tik pa bandykim įsivaizduot, į ką pavirstų žmogus, jei po kiekvienos paskaitos pultų į knygą, žaibo greičiu ją per žvelgtų ir taip „pasiruošęs" pradrebėtų paskaitą, kad Jeigu tai nebus popieriai nors jo nepajudintų. Matyt, gadinimas, įdomu būtų išgil rūpintis sesija, egzaminais ti dar įmantresnių laiko tai jam jau nebereikėtų. .. pymo variantų ir kombinad jųJeigu šeštojo bendrabučio valgykloje nevalgyčiau, O. ALIŠAUSKAH1 galėčiau pamanyt, kad apie GF biologijos spa laiką, sugaištamą eilėje, L. III k. student
bėjimų. Nenuskriaustas nė vienas besiskleidžiantis talentas. Pirmąją vietą užėmė ir skanų tortą gavo II k. bio logu 1 grupė. Jų radiožurnalas „Širšė" palietė daug opių studentų gyvenimo klausi mų. Geriausia studento vaid mens atlikėja pripažinta S. Vičkačkaitė. Pirmakursiai geologai susi tempė originaliausius agrega tus „tinginio" ligai nustatyti ir prajuokino žiūrovus iki ašarų. Grupė gavo antrą vietą ir didelį maišą saldainių, o ligonis S. Jutkus — dar labai ilgą margą saldainį. Keliametris vėrinys riestai nių ir trečioji vieta skirta II k. I grupės geologams. Jie įrodė, kad paskaita be būti nų vaizdinių priemonių vel tui nenueina: ji ugdo studen tų lakią vaizduotę ir abstrak. tų mąstymą. Geriausio gru pės artisto K. Petrošiaus kak lą papuošė saldainių karoliai. Geriausia intermedijų va karo artiste pripažinta „Rau donkepuraitė" — Ik. biolo gas R. Paškauskas. Jis ir III k. biologė P. Vansevičiūtė
buvo šaunūs šio vakaro k'J rį surengė fakulteto protbia ras, šeimininkai. O. ALlSAUSKArf
Ketvirtadienis — mūs? grupės komjaunimo susinokimų diena. Praėjusią savitę aptarėme savo mokymos rezultatus. Jie džiugūs: dvi dešimt aštuonių student? grupės pažangumas — šimt» procentinis. Labai gerai n» kosi keturi. Grupės seniūnai V. Daukšas jau trečią sesijt iš eilės laiko penketais. Sa vo pasisakyme jis pabrėžė kad svarbiausia — gerai la» kyti paskaitas. Daug mums padėjo kurt tore N. Navickaitė. Šilti nuoširdų jos žodį, dalykini paramą jautėme visą sėmėsi rą. Matematinės analizės k« tedros vedėjas doc. A. Miš kelevičius palankiai atsiliep1 apie susirinkimą, nuoširdžiu ir savikritiškus mūsų žodži'J įvertino kaip pažangų, būti ną dalyką tobulėjant, šie kiant užsibrėžto tikslo. D. DIEVUI. YT MMF II k. II gr. studenū
ranešimą ■ i junginiam žurnale? lovo 12—13 d. Gamtos Liete vyko XXVII SMD [ferencija. Ji apibendrino Ulinių būrelių narių dar[nuo pat rudens, tonferencijos metu velke Lekcijų, perskaitytas 131 Įnešimas. Šiais metais įtininkai susilaukė daug Ljų iš Maskvos ir Lenin ■ 'irt Lvovo, io, Užgorodo Inovicų ir Petrozavodsko, tu ir kitų Tarybų Sąjun-
gos miestų. Svečiai mums perskaitė 64 pranešimus, iš kurių mes sužinojome, ko kios mokslinės kryptys juos domina. Botanikos sekcijoje per skaityta 16 pranešimų, iš jų — 6 svečių. Įvairi praneši mų tematika padėjo giliau susipažinti su mūsų Tėvynės augalų pasauliu, geriau jį su prasti. Visuose pranešimuose jaučiamas susirūpinimas
gamtos apsauga. Mikrobiologijos sekcijoje susirinkusieji išklausė 13 pranešimų. Visi studentai tu rėjo vaizdinių priemonių: skaidrių, plakatų, lentelių. Įdomiausias ir geriausias bu vo V k. studentės R. Stakišaitytės darbas. Kitai diplo mantei, D. Radaitienei, pa skirta pirmoji vieta augalų fiziologijos sekcijoje. Genetikos sekcijoje per skaityta 16 pranešimų. Ypač įdomus buvo V k. stud. E. Baškytės, užėmusios I vietą, pranešimas „Atsparių mųta. genams augalų gavimas ir jų analizė" (moksl. vadovas doc. V. Rančelis). Šio prane-
Šimo medžiagą numatoma skelbti sąjunginiame žurnale „Genetika". Fizinės geografijos ir kar tografijos sekcijos darbuose apibendrinta medžiaga, kurią surinko II ir III kursų stu dentai vasaros mokomosios praktikos metu, laboratorinių darbų metu. IV k. stud. G. Balaišytė, R. Matyžiūtė, V. Valatkaitė ir V Jasvilaitė pasiūlė naują erdvinį karto grafavimo metodą. Geologijos sekcijoje per skaityta 8 mūsų studentų pranešimai ir 8 svečių. Dar binga nuotaika vyravo ir ki tose sekcijose. I. ŪSAITĖ
Įdomus medikų
darbai
Šiais metais mokslinėje konferencijoje medikai daly vavo visi. Užsiėmimai buvo sutrumpinti, todėl studentai galėjo stebėti ne tik savo, bet ir kitų juos dominančių aštuonių sekcijų darbą. Perskaityti 168 pranešimai. Kiekvienam iš jų vidutiniš kai ruošėsi po 2—3 žmones, todėl vien pranešėjų buvo apie pusketvirto šimto. Pra nešimus skaitė ir studentai iš Maskvos, Baku, Rygos bei Kauno medicinos institutų. Šiais metais pirmą kartą ir labai aktyviai dalyvavo I—II kursų studentai. Nemažai jų darbų buvo pažymėta, o, pa vyzdžiui, chirurgijos sekcijo je antrakursiai B. Kubiliūtė, I. Močeniat, M. Minderis, vadovaujami medicinos kan didato B. Kazlausko, paruošė pranešimą „Kvėpavimo fa zės ir kraujospūdis mažaja me kraujo apytakos rate" ir už jį gavo II vietą. Dar viena konferencijos
ypatybė, kad joje buvo skai tomi pranešimai ir grynai mokslo populiarinimo tiks lais. Iš tokių galima pažymė. ti pirmakursės A. Krikštopaitytės (mokslinis vadovas prof. M. Krikštopaitis) darbą „Alkoholizmas — Vincento Van Gogo gyvenimo trage dijos priežastis". Iš tiesų, pradedantiems gal ir sunko ka gilintis į sudėtingas pro fesines problemas. O pana šaus pobūdžio darbai tikrai prieinami ir patiems pirma kursiams, ir gali susilaukti dėmesio iš platesnės audito rijos. Vaikų ligų sekcijos pirmi ninkė IV k. studentė Liuda Gavrilenkaitė pasakoja: „Mū sų sekcija, galima sakyti, jungė dvi: vaikų chirurgijos ir terapeutų. Pirmą kartą bu vo pateikti darbai iš geneti kos, jie sudomino mūsų sve čius gydytojus. Į Jerevaną siunčiamas A. Puzino, V. Jurgaičio, P. Venckaus dar
bas (moksl. vad. doc. J. Gradauskas). Konferencijai ruo šiamiems darbams visada skiriama nemažai laiko. Štai VI k. studentės L. Cepinskaitė ir A. Špederytė tam gaišo maždaug metus. Bet jų dar bas nenuėjo perniek: susilau kė gero įvertinimo. IV k. stud. A. Serapinas: „Mūsų, chirurgijos, sekcijo je vyko nemažos diskusijos gastroenterologijos klausi mais. Susidomėjimą sukėlė du visiškai originalūs prane šimai apie kepenų chirurgi ją"Gerai dirbo Terapijos sek cija (pirm. J. Valantinas). 129 žmonės išklausė 23 pra nešimus. Patenkintas akuše rijos-ginekologijos sekcijos darbu jos pirmininkas VI k. stud. J. Merkys. Daugelis darbų susieti su klinikiniu gydymu. Kiek silpniau šįkart pasirodė širdies ir kraujagys lių chirurgijos sekcija. ' L. GIEDRAITYTE
Į TŪKSTANTMEČIŲ GELMĘ Į A. ANDRIUŠIO nuoI aukose: I chirurgijos sekcijos l okslinis vadovas prof. I Dirsė (viršuje kairėje), Lervų - psichikos ir odospenerinių ligų sekcijų kiarbe dalyvavo kolegės p Rygos medicinos instit'do (viršuje dešinėje), fakultetinės terapijos bū relio pirmininkė L. Švenčionytė (apačioje kairė je), Medicinos fakulteto SMD tarybos pirmininkas Lenino stipendininkas A. Serapinas (dešinėje) — jo darbas buvo geriausias chirurgijos sekcijoje.
Ieškoti - vadinasi rasti Eidamas į Chemijos fakul teto Studentų mokslinę drau. giją, žinojau apie jų inten syvų darbą, kuriant naujas medžiagas, nustatant jų struktūrą. Žinojau ir tai, kad šios SMD narių darbai res publikinės apžiūros chemijos sekcijoje užėmė prizines vie tas, puikiai pasirodė ir sąjun giniame konkurse: diploman tės L. Davidavičienės darbas laimėjo aukso medalį. Kaip studentai pasiekia tokių rezultatų ir kokią nau dą praktikoje duoda šie dar bai? Iš ilgamečio SMD pirmi ninko Eugenijaus Butkaus, dabar jaunesniojo mokslinio bendradarbio, sužinojau, kad fakulteto SMD sudaro ketu rios sekcijos, kuriose daly, vauj a 43% studentų. Kas metai j šį darbą įsijungia nauji nariai — dažniausiai Pirmakursiai. Aišku, pirmai siais mėnesiais jie atlieka daugiau asistentų funkcijas, bet kadangi chemijos rim čiau pradedama mokytis tik trečiame kurse, tai darbas SMD padeda kuo anksčiau ruoštis specialybei. Studen tai, dalyvaujantys SMD veik
loje, mokosi geriau, o pasi rinktos temos pagrindu ne vienas parašo kursinį, vėliau ir diplominį darbą. Dažnai, baigę Universitetą, žmonės tęsia pradėtą darbą; beveik visi dėstytojai savo laiku yra buvę SMD nariais. E. Butkus — organinės chemijos žinovas. Jo „duo na" — naujų medžiagų sin tezė, reakcijų mechanizmų tyrimas, stereocheminis mo lekulių nagrinėjimas. Tačiau laboratorija, kur mes kalba mės, daugiau primena che. medžiagų sandėlį: minių kambarį juosiančios lenty nos prikrautos įvairių stik linių buteliukų su baltais, mėlynais ir kitokios spalvos milteliais, kristalais. Vidury je stovi stalas, taip pat su lentynėlėm, pilnom knygų. Tik traukos spintoje stovin ti kolba burbuliuoja, iš to ir suprantu, kad vyksta eili niai eksperimentai. Pasakodamas Eugenijus mikliai surenka kažkokios molekulės modelį iš mėlynų rutuliukų — atomų. Prie jo prijungia dar vieną — baltą rutuliuką, t. y. įvyksta reak cija. Labai įdomu pažiūrėti.
Bet praktiškai viskas daug sudėtingiau — molekulių ar atomų nesurinksi, nesusmaigstysi kaip nori. Kad reikalinga reakcija įvyktų, dar būtina sukurti tam tikras sąlygas. — Pasitaiko, kad kartais gauni visiškai kitą medžia gą, ne tą, kuri reikalinga, — sako E. Butkus. — Betgi dar sunkiau įrodyti, kad ga vai kaip tik tai, ko ieškojai, kad atomai susijungė kaip tik ten, kur reikėjo. Čia chemikams į pagalbą ateina įvairi technika. Gauta medžiaga tiriama cheminiais ir fizikiniais metodais. Daug kartų ją išnagrinėjus, gauna, ma krūvelė grafikų, labai panašių į elektrokardiogra mas. Juos lygina. Tokiu bū du ir nustato: pasiekė tikslą ar ne. — Pagaliau — nauja me džiaga sukurta. Belieka iš tirti, kaip ir kur galima ją pritaikyti. 5į klausimą spren džia kitos laboratorijos. Jei gu gauta medžiaga aktyvi biologiškai, ji keliauja į Me dicinos fakultetą, jeigu tai naujas elektrolitas — siun čiamas į gamyklas ir pritai
komas praktikoje. Prabėga kiek laiko. Išradimai užpa. tentuojami, kūrėjai gauna autorines teises, na, o mes — naujus produktus. Vien praėjusiais mokslo metais paskelbta daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių, kurių autoriai arba bendraautoriai yra Chemijos fakulteto SMD nariai. SMD nepamiršta ir savo pamainos — vidurinių mo kyklų mokinių. Studentai, vadovaujami docento G. Dienio, paruošia uždavinius res publikinei jaunųjų chemikų olimpiadai, daug prisideda prie organizacinio darbo. Sukauptu patyrimu studen tai keičiasi su Kazanės V. Lenino universiteto chemi kais, bendradarbiauja su Odesos universiteto SMD. Šie ryšiai jiems padės greičiau išspręsti dabartines proble mas, kad galėtų imtis naujų, labai sunkių .ir labai reika lingų uždavinių. — Chemija, — mokslas be pabaigos, — sako E. Butkus. Aš apie chemiją pasakyčiau taip: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tie me džiai vienas už kitą tvirtes ni, vienas už kitą aukštesni. Algis ZVINAKEVlClUS I k. žurnalistas
Kasmet stiprėja Studentų mokslinės draugijos veikla Istorijos fakultete. Vienas šio pažangaus reiškinio kompo nentų — fakulteto studentų moksliniai ryšiai su kitomis šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis. Tbilisis ir Mo giliovas, Odesa ir Krokuva, Praha ir Tartu, Bratislava ir Ryga — tai toli gražu ne visa Istorijos fakulteto SMD veiklos geografija. Vasario 24—28 dienomis Petrozavodsko V. Kuusineno universitete vyko RTFSR šiaurės—vakarų ir Pabaltijo zo. nos aukštųjų mokyklų VII regioninė archeologijos stu dentų konferencija. Į ją susirinko keturiolikos aukštųjų mokyklų iš penkių sąjunginių respublikų pasiuntiniai. Viso — per pusšimtį busimųjų archeologų. Atstovauti mūsų universitetui teisė atiteko II kurso istorikei J. Valiukaitei ir šių eilučių autoriui. Atsidūrėme prizininkų tarpe. Vi suose konferencijos posėdžiuose vyravo darbinga nuotai ka, > rimtis. Problemų ratas dažnai prašokdavo studentiškų darbų lygio ribas. Plati mokslinė tematika aprėpė dvyli kos tūkstantmečių laikotarpį. Tokio didelio chronologinio periodo klausimai buvo gvildenami keturiose sekcijose. Įvairiais aspektais darbai lietė Pabaltijo ir Šiaurės Euro pos pirminio apgyvendinimo, etnogenezės, baltų ir slavų genčių tarpusavio santykių įvairiais chronologiniais laiko tarpiais ir kitus klausimus. Išklausius visus pranešimus, pa aiškėjo, jog mūsų kolegos dirba keliomis kryptimis. Tai archeologinių ekspedicijų metu gautos medžiagos moksli nis interpretavimas, naujų tyrimo metodų archeologijoje ieškojimas, išsamus mokslinės literatūros studijavimas. Buvo džiugu pasidalinti su draugais patirtimi, sužinoti daug naujo, akivaizdžiai įvertinti savo mokslinių paieškų lygiLaisvalaikiu irgi nuobodžiauti neteko. Kiekvieną minu tę mūsų laukė naujos išvykos, ekskursijos, susitikimai su svetingais žmonėmis ir atšiauria karelų krašto gamta. Petrozavodske mus supažindino su įdomiomis Kraštoty. ros muziejaus ekspozicijomis, su MA Karelijos filialo Isto rijos institutu. Vienas iš konferencijos posėdžių kaip tik ir įvyko čia kuriamame archeologijos muziejuje.
S. PATKAUSKAS V k. istorikas
Nuotraukoje: J. Valiukaitė (viduryje) tarp konferencijos dalyvių.
Visu kuo nauja specialybė Man pasisekė: ant Filologijos fakulteto docento J. BALKONO darbo stalo gulė jo, kaip sakoma, dar šiltas rankraštis. Berašydamas ta pačia tema išsamų straipsnį „Pergalei“ (šių metų penkta jam numeriui), docentas, to nežinodamas, mano planuo tam interviu su juo ruošėsi ilgiau už mane patį. . . Todėl net pirmasis mano klausi mas buvo nebereikalingas. Docentas pradėjo:
Šita nenormali padėtis, vi sąlaik žalojusi mūsų literatu-, rą, neleidusi jai susilyginti su kitomis mūsų visuomenės kultūros ir meno šakomis, kaip, sakykim, dailė ar mu zika, šita, kartoju, nenorma li padėtis beveik visada bu vo nutylima tiek mūsų spau doje, tiek kūrybos darbinin kų posėdžiuose, konferenci jose. Šneku apie nelygy bę, kurią iki šiol turėjo neš ti poetai, prozininkai, dra maturgai — visi literatai: jiems, net ir sulaukusiems solidaus amžiaus ir pripažini mo, kūryba, vis dėlto, likda vo lyg ir ,.šalutine produkci ja", nes kone visą laiką, energiją ėdė tarnyba, darbo valandos ir t. t. Tai dar bū tų pusė bėdos. Bet svarbiau sia — jokio (suprantat, jokiol) profesinio pasiruošimo. Ką galima tada kalbėti apie literatūros kokybę, profesio nalumą -t- nieko nėr! „Kiek, vienas eilėraštininkas priva lo mokintis savo amato bent tiek, kiek, kurpius mokosi savo meno. Laukti vakarą
kur pakrūmėj įkvėpimo ir mirksėti į žvaigždutes, kol iš aukšto dvasia pavidale kar velio ąr vištos ant galvos tau nusileis — tai vėplų dar bas", — dar prieš pusę šim to metų rašė keturvėjininkai („Keturi vėjai", 1927, Nr. 3, p. 11; plg. NT Mt 3,16). Ir teisūs jie buvo! Muzikai, dailininkai prade dami mokyti savo profesijos paslapčių nuo mažutėlio me. tų: aštuonmetės ir vidurinės muzikos mokyklos, techniku mai, pagaliau konservatori jos, dailės institutai. Moky. masis, mokymasis, mokyma sis! Tuo tarpu prozininkai, poetai, dramaturgai — visi plunksnos darbininkai, išsky rus nebent žurnalistus, — vi si pradeda kaip tikri savi veiklininkai, savo profesijos įgūdžius priversti tobulinti „bandymų ir klaidų" meto du“ („'Mokslas ir technika", 1975, Nr. 1, p. 31), kitaip sakant, — grynų nuostolių metodu. Tik mokymasis — vienin telė patikima dalba „pralauž ti merdėjimo plutai" (plg. „Trečias frontas", 1930, Nr. 1, p. 1.), užsidėjusiai ant mūsų literatūros. Todėl VU Istorijos ir Filologijos fakul tetų vadovų iniciatyva ir energija jau pradėta rengtis didžiuliam šių fakultetų per tvarkymui, suskaidymui ir, svarbiausia, naujos specialy bės, apie kurią turiu laimės
VĖL ATĖJO PAVASARIS, O SU JUO — IR GEROS ŽINIOS
Kovo 28 d. ne vienas vil nietis stabtelėjo tylioje sena miesčio gatvėje. Galinga, su ilga priekaba mašina lėtai riedėjo iš geležinkelio sto ties pusės. Žmonės žiūrėjo į priekaboje tysančią gal 13 m ilgio medinę dėžę ir spė liojo, kas ten galėtų būti: gerai įpakuotas importas bal dų parduotuvei ar akustiškai tobula scena naujiesiems operos ir baleto rūmams? Spėliojimai nepasitvirtino, nes mašina greit pasuko į priešingą pusę. Senuosiuose Universiteto rūmuose visi nekantriai lau kė. Skargos kieme būriavosi pirmieji smalsuoliai. Radistai tampė po kiemą ilgas pynes laidų, prie stovų tvirtino mikrofonus, nišose_ kabino garso kolonėles. Ūkio sky-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Gal busit malonus čia ap sistoti ilgiau?
Nedetalizuodamas pateiksiu būsimų humanitarinių įakultetų schemą: 1. Istoriosofijos fak. (istorijos, filosofi jos, sociologijos, socialinės ir asmenybės psichologijos spe cialybės); 2. Rusų ir užsienio kalbų fak. (atitinkama dalis dabartinio Filologijos fakul teto specialybių); 3. Baltų fi lologijos fak. (bendrosios ir Pabaltijo bibliotekininkystės, baltų kalbų, žurnalistikos ir grožinės lietuvių literatūros specialybės). Tiesa, šis mano pareiški mas, ko gero, gali būti šiek tiek futurologiškas: tikslus reorganizacijos projektas, kad ir sudarytas, dar nėra galutinai aprobuotas kai ku rių instancijų, ir, galimas daiktas, smulkmenos kiek ir skirsis nuo mano dėstomų, bet esmė, šitai galiu tvirtai sakyti, — nekis. Jei teisingai supratau, pa grindinė iš visų Jūsų išvar dytų naujovių. yra grožinės . . lietuvių l ‘ i'im e a r s atŪ T r °i S in P?Cbūd' bės {vedimas. Tai jos būti numą mūsų pokalbio pra džioj Jūs taip karštai gynėte. . . Kokia bus ši specialy bė? Kokios greičiausiai spręstinos problemos su ja susijusios?
Šitoks dalykas šalyje ban domas pirmąkart, todėl — problemų daug. Nėra patyri mo, kuriuo galėtume remtis, — nei mokymo metodikos, nei mokymo praktikos klau simais. Jau kandidatų į šią specia lybę parinkimas kelia daug problemų. G. Aleksandrovas yra pasakęs: „Žmogus tam-
Taip, Įprastinės stolamųjų egzaminų tvarkos netobulu mas krinta i akis visiems, net kai reikalą turim su Įprastom specialybėm^ o ką jau bekalbėti apie busimųjų plunksnos riterių! . . Jūsų sunkus uždavinys, laukla Kokiais būdais manot Jį įveikti?
Visos šio proceso technologijos nepasakosiu. Bus keletas tunl- Pirmučiausia kūrybinis konkursas. Tokius kartais rengia Maskvos uni versitetas norintiems stoti į žurnalistiką. Sėkmingai įvyk dę pagrindines konkurso są lygas bus kviečiami egzaminams. Egzaminai ne tradiciniai.« VU Psichologijos ka. tėdra, šiuo metu vis daugiau sveiko -susidomėjimo beskirianti meno' kūrybos psięhologijai, kartu su LTSR Rašytojų sąjungos konsultan tais jau yra parengusi spe cialią testų sistemą. Egzami nuojamojo atsakymai į juos,
Grąžintas neįkainojamas radinys • n3K; *
riaus darbininkai, sustatę iš kilmių pakylą ir paruošę kir vius bei laužtuvus, prisidėjo prie laukiančiųjų minios. Paskui ilgąjį sunkvežimį į kiemą įsuko dar trys auto busai. Atsidarius durims, ant pilko grindinio siūbtelėjo veržli jaunimo banga. Su gė lėmis rankose jos pasitikti plūstelėjo Universiteto stu dentai. Atvyko ilgai laukti svečiai, seni mūsų bičiuliai — Krokuvos universiteto stu dentų ir dėstytojų delegaci ja. Kol svečiai susipažino su dienotvarke, ūkio skyriaus darbininkai įpusėjo ardyti sunkvežimyje gulėjusią dėžę.
TEATRAS IR JO ŽIŪROVAI Tarptautinės Teatro dienos — kovo 27-osios — Išvaka rėse kalbėjomės su Istorijos fakulteto Požemio teatro va dovu Juozu POCIUMI. Mane labai domina mūsų universiteto kultūrinis gyve nimas. Kai kuriuose fakulte tuose jo panorama — nuo bodoka. Todėl studentų teat ro uždaviniai tuo didesni, jo vaidmuo — labai rimtas. Ak tyvi visuomeninė veikla, na tūralus kūrybinės išraiškos poreikis, ieškojimas tiesos, gėrio, grožio idealų, savo žmogiškosios pilietinės pozi cijos gyvenime siekimas — tai juk geriausi mūsų jauno sios kartos charakterio bruo žai. Teatras padeda juos formuoti. Esu įsitikinęs, kad studen tų teatras turi neribotas ga limybes skiepyti savo amži ninkui emocionalią pažiūrą į gyvenimą, turtinti jo dvasi nį pasaulį, brandinti pilietinį sąmoningumą. Kokios, Jūsų manymu, ak
jus informuoti, įvedimui vie name iš jų.
pa kino režisieriumi ne ta da, kai kuria savo pirmąjį filmą. Darbas, kuriant meno kūrinį — tai piūties metas, savotiškas subrendusių min čių ir jausmų derliaus nu ėmimas. Šio derliaus grūdai — apmąstymai, 4 stebėjimai,gyvenimo išgyvenimai, paži nimas — visa tai, kas atei tyje turi sudaryti būsimo filmo esmę,- patosą ir esteti ką". Šitai lygiai reikaiautina ir iš busimojo literatūros kū rėjo. Jau turi būti gilus gy venimo pažinimas. Ir — ta lentas. Kaip jį atspėti? Kaip išaiškinti? Įprastinė stojamų jų egzaminų sistema, patikri nanti tik stojančiojo tam tik rų disciplinų mokėjimą ar nemokėjimą — mums netin ka! Mums reikia tikslios li teratūrinio talento — tau. riausįo iš tauriausiųjų meta lų — prabos.
Kai nuvyniojo impregnuotą popierių, pavasario saulės spinduliuose pradėjo šok čioti auksinės liepsnelės; mašinoje gulėjo didžiulis aukso luitas! Tik vėliau, kiek apsipratus akims, pradėjo ryškėti figūros kontūrai. O kai prie mikrofono’ priėjo Krokuvos miesto Paminklų apsaugos ir restauracijos ko miteto pirmininkas V. Sčebalskis, viskas paaiškėjo. .. . . .XVII a. viduryje Lietu- vos karalius Jonas Kazimie ras, norėdamas parodyti Vil niaus miesto turtingumą ir didybę, įsakė architektams sukurti kupolo projektą nau jam šv. Jono bažnyčios bokš
jos, novelės, poezijos — žo. džiu, kamerinių žanrų teat ras. Kažkokių ypatingų „re ceptų" neturiu. Kiekvienos miniatiūros perteikimui nau dojuosi daugiau vidinė ar išorine sugestija, negu tie sioginiu betarpiškumu. Sten giuosi, kad kiekviena spėk, taklio akimirka teiktų žiū rovui naują emocinį įspūdį, žadintų jo fantaziją. Ką galėtumėt pasakyti apie savo teatro žiūrovą? Požemio teatras jį jau turi — neabejingą, labai reiklų. Todėl tuo didesnė mūsų atsa komybė.
tualios studentų teatro pro blemos? — Esminės dvi: repertua. ras ir teatro kontaktas su žiūrovu. Repertuaras, t. y. vaidinimų tekstai, literatūra, jau pats savaime turi jau dinti ne tik vaidintoją, bet ir žiūrovą. Kontakto su juo svarbiausia sąlyga laikyčiau netikėtą, kiekvienam vaidi nimui savą teatrinę atmosfe rą, kuo įvairesnę spektaklių formą: naudotini monologai, pjesės, ištraukos iš dramos veikalų, pantomimos siužetai, įvairios muzikinės vokalinės partitūros ir t. t. Studentų PASALINTI teatrai neturi plagijuoti pro fesionalių teatrų amorfinių NEPAŽANGŪS štampų, monotoniškų intona cijų. Kaip apibūdintumėt Pože STUDENTAI mio teatro kūrybinį veidą, stilių? Kokiais, jeigu taip ga lima pavadinti, „receptais" ir mechani vadovaujatės, režisuodamas kosMatematikos fak. IV k. stud. J. Elterspektaklį? manas, Požemio teatras — litera Gamtos fak. II k. stud. A. tūrinės miniatiūros, alegori
KAINA 2 KAP.
tui. Tačiau 1669- m., Joną Kazimierą pašalinus nuo sos to, projektavimo darbai nu trūko. Ir tik. 1779 m., vado, vau j ant Lietuvos žymiausiam klasicistinės arčili lektūros at stovui .Laurynui Stuokai-Gu. cėvičiui, šis projektas buvo baigtas. Naujasis bokšto ku polas turėjo būti 13 m aukščio, didžiulės vėtrungės formos. Lieti buvo manoma iš 32 tonų tankaus bronzinio lydinio. Projektą. įgyvendinti buvo patikėta žymiausiems Krokuvos miesto meistrams. Bėgo dešimtmečiai, keitėsi karaliai ir meistrai — kupo las buvo visai pamirštas. Tik 1965 m. Krokuvos universi
Universiteto XXVII spar takiada jau žengė savo pir muosius žingsnius. Šiemet šis centrinis Universiteto sporto renginys skirtas Per galės prieš fašistinę Vokieti ją 30-čiui pažymėti. Sparta kiados programoje 6 priva lomos ir 8 pasirinktinės sporto šakos. Stalo teniso turnyre nuga lėtojais tapo Finansų ir ap skaitos fakulteto atstovai.
Teškevlčius, IV k. stud. M. Pechotskaja, Istorijos fak. II k. stud. L. Kllšytė ir A. Vadeikis, Filologijos fak. III k. stud. M. Čepaitytė ir D. Auglytė, Finansų ir apskaitos fak. I k. stud. A. Balkauskas, II k. stud. D. Lekūnaitė, Medicinos fak. II k. stud. J. Girskis.
o taip pat ilgi ir įvairiapusiš ki individualūs pokalbiai ga lutinai nulems — taip ar ne. Žinoma, tokiems pokalbiams reikės labai daug žmonių, bus sugaišta begalė laiko, bet nieko neveiksi: kitaip neįmanoma. Kol kas daly vauti pokalbiuose apsiėmė LTSR Rašytojų sąjungos Vil niaus skyriaus nariai, dau giausia Jaunųjų sekcijos ve. teranai. 'Vėliau manom šitai pavesti patiems grožinės lie tuvių literatūros studentams ketvirtakursiams, žinoma, prityrusio dėstytojo vado vaujamiems. Bus sava — stu dentų — priėmimo komisija. Ir tegu tai nieko nebaido. Uralo universiteto Žurnalisti kos fakultete, tiesa, visuome niškai, šitokia komisija vei kia jau kiek metų, jos paty rimą plačiai propaguoja centrinė spauda („Žurnalist", 1974, Nr. 3, p. 17). Ir iš ki tos pusės — pačioj universi tetų kūrimosi pradžioj, nuo dvylikto amžiaus, net rėkto, rius buvo — visada studen tas, o ne profesorius... Tuo labiau, kad specialybės tiks las — individualybių — kū rybingų, savarankiškų, vi suomeniškų! — puoselėjimas. Visos mokymo sistemos, specialybės disciplinų pro gramos plačiau nebeaiškin siu. Gal paminėsiu nebent vieną, matyt, ryškiausią spe cialybės skirtybę — nors iš liks tam tikras. užsiėmimų reglamentas, numatytas mo kymo plane, išliks formali kursų sistema, — mokymas bus individualus. Jokių bendrų užsiėmimų! Visas mokymo procesas bus taip sutvarkytas, kad išryškėtų kiekvieno studento asmeny, bė, stipriosios jo talento pu sės. VI. BRAZIŪNAS
teto didžiųjų požemių res tauratoriai viename užgriu vusiame rūsyje rado visiškai sveiką ir užbaigtą 13 m il gio bronzinę vėtrungę su įrašu smaigalio vėliavėlėje: VIVAT ACADEMIA. Neper seniausiai liejinys buvo baig tas restauruoti, ir štai jis Skargos kieme. Antradienį šį 32 tonų masyvą malūn sparnis Mi-8 pakels į savo seną ir kartu naują vietą. (Smulki kupolo istorija bus aprašyta Didžiojoje lietuviš koje enciklopedijoje). .. .Žmonių srautas kieme nemažėja. Čia sutiksi ir stu dentų, ir miesto gyventojų, svečių. Žmonės gėrisi nauja architektūros forma. A. ANDRIJONAS
Šaudymą ir savigynos imty nes laimėjo Gamtos fakulte to komandos. Plaukimo var žybose pergalę šventė istori kai. Stipriausi vyrai buvo fizikai: jie nugalėjo sunku mų kilnojimo varžybose. Ma tematikai buvo neįveikiami prie šachmatų lentų. Šiuo metu dėl nugalėtojų vardo kovoja merginų krep šinio rinktinės. O netrukus į kovą stos ir vyrai. Vakar savo jėgas kroso takeliuose išbandė greičiausi Universi teto sportininkai. Pirmą kartą Universitete rengiamos PDG daugiakovės pirmenybės. Jos vyks dviem
DAILININKAS PAT,
Studentams madiii unifon i Kaip rengsimės 19, 5 ! pavasarį ir vasarą? Į Ieškodami gražaus J nalaus apdaro, neužr .1 sąlygų- kuriomis jis c 1 Kaip manoma, studentą mados kryptis daug J kis. Tiesa, nemažai- g: J lia sijono ilgis. Nor 1 žadėjusią mini ataku-d di, maksi ir kitokios pasj sios naujovės, tačiau SI kias žinių proporcijas ti čios studentės ir tolia u į sako už supermini - sija Tikimasi, kad jie vis B rėš pasisekimą dėstyto ; B pe. | Daug rūpesčių stud a;B sudaro galvos, ypač i B apdangalas. Mūsų u: f teto studentai vietoj n :B kepuraitės prieš egz, miB jau keli dešimtmečiai ja tiurbanus. Paprastai B drėgna medžiaga: r ar. B tis, kelios nosinės, pak; >deB pan. Tereikia drąsiau riB juo skaityklose, pask’.tB o taip pat šokiuose, k . I se, alaus baruose ir ■ masiškai lankomose vietoB Tikėsimės, jog mūsų lengvB pramonė atsižvelgs į rl dentaujančio jaunimo ,:B kius, ir netrukus tiur-.J iš madingo rankšluo Oirį audinio pamatysime "pa dui tuvėse. Patogiausius ir ■ I mingiausius modelius si-iIyB me atestacinei komisijai n kybės ženklui gauti. i Sį sezoną išlieka mad.ngl ir kišenės. Naujiena neri noms — uždėtinės ki vidinėje palaidinukės, wl kelio, suknutės pusėje ;l idėją mums įkvėpė sėkminl vyrų patirtis. Jie nuo I panaudoja vidines (o įjui — ir išorines) kišenes šiai tiems raštams laikyti. M, .1 įn. ma, kad ši naujovė m ra noms turės tą pačią reik nil ■ ir tokias panaudojimo IM mybes, kokias turėjo batai kojinės ir panašūs įtaisai Keletas žodžių apie dentiškas uniformas. Tais jas vilkėti netrukus taps pn valoma, Vyrams siūiod firmos „Plytta-100" džinsa® Dėl uniformų merginoms I lutinai nesusitarta. Kaip ta bebūtų, ji tikrai bus maiuJ gaJ. NEMJD.4 dailininkas-modeliuotoja
— masiškumo ir meistrišku] mo — kryptimis. Todėl svari bu, ne tik kaip pasirody] geriausi Universiteto daul giakovininkai, bet kaip gaul sios bus fakultetų komandos! Aktyviai spartakiadoje I lyvauja Matematikos ir I chaniicos, Istorijos fakulteta.l Deja, to negalima pasakyti! apie Pramonės ekonomikos Prekybos fakultetus. Taisyt:, na padėtis ir Chemijos fa kultete. Išvyko fakulteto sporto tarybos pirmininkas S. Jankauskas, o pavaduoti jį nėra kam. < RAKŠTELIS
DĖMESIO! Balandžio 4 d. Aktų salė je rengiama Proforgo moky mo diena. Į ją kviečiami grupių proforgal, fakultetų profbiurų nariai ir bendrabu čių tarybų nariai. Pradžia — 15 vai. Koncertuos kaimo kapela.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Studentų profsąjungos komitetas
Filologijos fakulteto anglų kalbos specialybės II k. IV gr. studentę Rū tą MORKELION AITĘ, mo tinai mirus, nuoširdžiai užjaučia kurso draugai ir kuratorė. Buvę Parengiamojo skyriaus III laidos klau sytojai giliai užjaučia II k. anglistę Rūtą MORKELIONAITĘ dėl motinos mirties.
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 10868 Užs. Nr. 1015
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA