• LENINUI — 94 METAI • 50 METŲ DOC. M. KRISTOPAICIUI • TĘSIAME DISKUSIJĄ • APIE SIEN LAIKRAŠČIUS • KALBOS SKYRELIS • V. MARCIN-
ŠIAME ! k II I k i rT\\/ ir
■ NUMERYJE
KEVICIAUS EILĖRAŠČIAI
a
TOKS KAPITALISTINIS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 12 (481)
1964 m. balandžio 16 d.
Eina nuo 1950 m.
KAINA 2 K.
INO KURSU Į KOMUNIZMO PERGALĘ
Vienąkart per kiekvienus metus Pagaliau į žemę prabyla balandžio lietus Praveria žemė akis. Atsidūsta, Ir įtraukia krūtinėn pavasario oro gaivaus, — 3feai ilgai susimąsto. .. .Sujudo ir užvirė kaimas. Degino, šaukė, siautė, Kumščiai grasino kieti. O rytais Nuo tvorų ir sienų žodžiai baisiai šaukė. Šitaip į kaimą pas mus Atėjo jo vardas garsus. Metai pirštais kietais Smaugė Badu ir krauju kas kartą kiečiau, Tačiau Mūsų kaime ilgai Šitas žmogus apsistojo. Braškėjo žemė sąnariais visais. Miestas ir kaimas Kumštį kietą pakėlė aukštai, — Ir nelauktai Žemę ašį pasuko į kairę. Šitaip pasaulyje mūs Nuskambėjo jo vardas garsus. . . Vienąkart per kiekvienus metus Pagaliau į žemę pasrūvo balandžio lietus Praveria žemė akis. Atsidūsta, Įtraukia krūtinėn pavasario oro gaivaus Po visą pasaulį jo vardas praeina, Kaip tąsyk mūs kaime senam. . . R. RIMAITIS
Pastaruoju metu įvyko Ukrainoš, Baltarusijos, Ųzbekistano, Kazachstano, Gruzijos, Azerbaidžano, Lietuvos, Mol davijos, Latvijos, Kirgizijos, Tadžikistano, Armėnijos, Turkmenistano, Estijos Kom partijų Centro komitetų plenu mai, partijos Maskvos miesto komiteto, Maskvos srities pra moninio ir kaimiškojo komite tų plenumai, Leningrado sri-
ties pramoninės ir kaimiškosios partinių organizacijų aktyvo susrinkimas,, eilės kitų partijos sričių, miestų ir ra jonų komitetų plenumai. Juo se dalyvavo gausus partinis aktyvas. Atsižvelgdami į TSKP CK vasario Plenumo nutarimus, partinių komitetų plenumai ir aktyvo susirinkimai visapusiš kai apsvarstė klausimą, kaip
400-tosioms Viljamo Šekspyro gimimo metinėms artėjant Daug metų skiria mus nuo tytojas gali rasti juose dalį klausydamasis aštrialiežuvių didžiojo anglų dramaturgo savęs, savo individualių jaus Beatričės ir Benedikto „žo džių karo“ arba išmintingųjų “ ‘ Viljamo Šekspyro laikų,. ta- mų ir pergyvenimų. Didysis dramaturgas sukū Šekspyro juokdarių sampro člau jo dramos ir šiandien nenustojo savo patrauklumo rė gyvybingus charakterius, tavimų? Didysis dramaturgas ir įdomumo. Šekspyras mums pilnus vidinės dinamikos ir buvo ne tik tragedijos, bet ir artimas didžiu savo žmogiš įvairumo. Dėka savo charak komedijos meistras. Jo pjesė kumu, sodriu ir realiu gyve terio savybių, santykiaudami se mes randame visus juoko nimo pavaizdavimu, neišsen su kitais žmonėmis ir, veikiant atspalvius, o svarbiausia, kad aplinkos sąlygoms, jie daug tai prasmingas juokas, ne kar kamu optimizmu. Vienas didžiausių Šekspyro kuo pasikeičia, o kartais pra tą slepiąs gilią gyvenimo iš laimėjimų — tai naujo žmo eina ir labai sudėtingą cha mintį arba karčią ironiją. Vienas reikšmingiausių gaus pavaizdavimas, kokio li rakterio evoliuciją. Jaunutė, gi jo dar niekas nebuvo pa gyvenimo nepažįstanti Džulje- Šekspyro bruožų — sugebė siekęs. Šekspyrui žmogus — ta per keletą dienų subręsta jimas per reiškinio išorę tai ne pasyvi ar bejėgė būty į savarankišką, ryžtingą mo įžvelgti jo esmę. Per visą bė, priklausanti nuo aukštes terį. Lyras, netekęs sosto ir dramaturgo kūrybą pakartoti nės valios, o aktyvus visuo karališkų drabužių, praradęs nai praskamba mintis, kad meninio gyvenimo dalyvis, di protą, tampa tikru žmogumi, žmogaus vertę apsprendžia ne dinga ir tauri asmenybė. Lais suprantančiu didžią pasaulio jo padėtis, o darbai, ne iš vo ir gražaus žmogaus idėja neteisybę ir mokančiu atjaus vaizda, o vidus. Džuljetai var. raudona gija pfereina per visą ti „nuskurusius bėdžius“ ir das dar nieko nepasako apie didžiojo dramaturgo kūrybą. tuos, „kurių beglobę galvą žmogų: „Ką reiškia vardas? Jei pavadinsim rožę kitu žo Parodydamas tokios asmeny plaka vėtros šuorai“. bės susidūrimą su nežmogiš Tas herojų pasikeitimas — džiu, ar ji kvepės mažiau?" ■X«X4X<X*X*X*X*X«X*XB ką visuomene, rašytojas pa tai atkaklios kovos rezultatas, O Desdemona po tamsiu Ote M brėžia reikalą kovoti su blo kovos ne tik su neteisinga ap lo veidu įžiūrėjo šviesią sie giu, nenusilenkiant „strėlėms linka, bet dažnai ir su pačiu lą: „Širdis Otelo — štai jo VILNIAUS VALSTYBINIO V. MICKEVICIAUSir dūžiams atšiauraus likimo“. savimi. I,r nuo to, koks pra tikras veidas". Šekspyras ne KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO KOMJAUNIMO Šekspyrui kiekvienas žmo das herojuje laimi, priklauso kartą parodė, kad tikrasis KOMITETUI gus — nepakartojamai turtin jų moralinė pergalė ar pra žmogiškumas slepiasi tuose, gas minčių ir jausmų pasau žūtis Hamletas, nugalėjęs sa kurie labiausiai atstumti ir Mūsų kolūkis atsiliepdamas į TSRS KP CK vasario Ple lis. Ne veltui dramaturgas vo neveiklumą, savo gyvybės paniekinti. numo nutarimus intensyvinti žemės ūkio gamybą, užsibrėžė vadinamas žmogaus prigim kaina įvykdo užsibrėžtąją už Nors socialinė tema Šeks sau uždavinį 1964 metais išauginti daugiau grūdų, šaknia ties, jo sielos žinovu. Kiek duotį ir nubaudžia piktadarį pyro kūryboje dar nepasireiš vaisių, bulvių, daržovių ir kitų žemės produktų. vienas jo herojus turi savo Klaudijų. Tuo tarpu Makbe kia taip betarpiškai, kaip vė Vien kaupiamųjų kultūrų šiais metais numatoma auginti siekimus, savo norus, savo su tas po atkaklios vidinės kovos lesnių laikų dramoje, tačiau virš 250 ha. Kad gauti dideli ir pastovų derlių reikalinga dėtingą psichologi’ą. Trisde pasiduoda garbės ir valdžios ji pasižymi plačiu visuomeni atlikti laiku ir kokybiškai visas agrotechnikos priemones. šimt septyniose Šekspyro dra troškimui ir, pradžioje buvęs niu skambesiu. Pavaizduoda Savo jėgomis esamomis sąlygomis pilnumoje tų priemonių mose yra sukurta gausybė narsus ir kilnus karvedys, mas atskirų herojų likimą, atlikti dar negalim. personažų, tačiau rašytojas, tragedijos pabaigoje žūna parodydamas jų kovas ir kan Labai mes džiaugėmės, kaip 1962 metų vasarą Jūsų uni niekad nepasikartoja, tiek kaip kraugerys ir tironas. čias, Šekspyras duoda bendrą versiteto studentai šauniai padirbėjo mūsų kolūkio laukuo vaizduodamas teigiamus, tiek Šekspyras mus patraukia Įvykių įvertinimą, pabrėžia se. „Liaudies“ kolūkio valdyba pageidautų, kad ir 1964 m. ir neigiamus veikėjus. Dėka savo sugebėjimu pavaizduoti žmogaus atsakomybę prieš vi studentai padėtų mums. šito charakterių įvairumo pačias gražiausias žmogaus suomenę. Gyvendamas sudė • Agr. V. RIMKEVIČIUS kiekvienas žiūrovas ar skai- savybes ir kartu tai, kas ja tingu istoriniu laikotarpiu, Kolūkio „Liaudis“ valdybos vardu me yra žemiausio ir labiau kada griuvo, senieji feodali siai atstumiančio. Mus žavi niai santykiai ir formavosi visa nugalinti Romeo ir Džiul- nauja visuomenė, Šekspyras jetos meilė, didis Hamleto suprato, kad seno ir naujo ko ĮSPŪDŽIAI IŠ KONFERENCIJOS įžvalgumas ir gilus protas, va turi baigtis pastarojo per Man teko būti estų studentų ginus iš funkcijų teorijos teori tu dailės muziejų, buvusį stu- kilnus Otelo pasitikėjimas ir gale. Tačiau rašytojas neidea pa- beribis Lyro pasipiktinimas lizavo naujosios visuomenės. svečiu iš Vilniaus ir jau pirmo nės mechanikos ir geometrijos. dentų karceri universitete pa- Aiškėja, kad daugiausia dirbama vaikščiojome po istoriškai ir ar- žmogaus nedėkingumu. Antra Didžiojo humanisto mis susitikimo minutėmis kūrybos Tome jausti kartu su šiltu ir rūpestin funkcijų teorijos srityje, nors iš chitektūriškai papuoštus pasakojimų paaiškėjo, kad rim (pavad.) kalnus, kurie savo ža vertus, mes smerkiame klastą reikšmė yra ta, kad, būdamas gu priėmimu domėjimąsi (mūsų j" studentų ir veidmainystę, egoizmą ir dviejų epochų susidūrimo liu „kraštu, mūsų studentais. O do- tai dirbama ir skaičiavimo ma luma greit papuoš miestą Tartu viskas surišta su nedėkingumą įkūnytus tokiuo dininku, jis pasmerkė ir feo ■(mėtis ir klausti turi apie ką -4 — tematikoje bei algebroje. Prob universitetu. Ir paminklas uni kon- leminėse laboratorijose Ieškoma susitikimai gastroliniuo.se rektoriui K. E. v. se personažuose, kaip Ričar dalinio pasaulio blogį, o taip programinio mokymo ir diag- versiteto certuose, ypač darbo ir poilslo . Bear. ..Velnio" ir „Angelo“ til das III, Jagas, Klaudijus ir pat buržuazinės visuomenės stovyklose ir kt.. paliko užsimez nostikos krypčių. Teko pabuvoti naujoje astro- tai ir kt. gusius draugystės ryšius. kt. nežmoniškumą. Noras matyti nomijos observatorijoje, kur Bet labiausiai patiko tai žmo O kas gali atsispirti Šeks žmones laimingus ir bausti Ir štai prasidėjo tris dienas tę- greitu laiku i dangaus _____ kūnus nės, studentai, kurie mums pa sęsis atskirose sekcijose darbas. pažvelgs galingu 195 m. diamet Kas tuos, kurie skleidžia blogį, gyvenimą, pyro humoro stichijai? Matematikos sekcijoje savo pra ro teleskopu, jau dabar apskai pasakojo apie savo gali nesijuokti, stebėdamas padaro Šekspyrą ypač artimą nešimus skaitė iš viso 7 žmo čiavus atlieka elektroninė skai St. M AZILIAUSKAITĖ linksmojo Falstafo išdaigas, mums. V k. matematikė nės (su svečiais), nedaug paly- čiavimo mašina. Aplankėme Tar-
stiprinti TSKP kovą už tarp tautinio komunistinio judėjir mo sutelkimą. Pranešimus partinių komi tetų plenumuose ir aktyvo su sirinkimuose padarė draugai L. Brežnevas, A. Kirllenka. A. Kosyginas, A. Mikojanas, N. Podgornas, G. Varonovas, L. Jefremovas, J. Andropovas. L. Iljičiovas, V. Poliakovas. B. Ponomariovas, A. Rudakovas, V. Titovas, A. Seliapi nas. Sis labai svarbus klausimai, visur buvo svarstomas visiškai vieningai, didelio lenininio principingumo dvasia. Svars tymas parodė, kad visi mūsų didžiosios lenininės partijos būriai yra monolitiškai vie ningi ir susitelkę apie TSKP Centro Komitetą ir jo Prezi diumą su ištikimu leniniečių draugu N. Chruščiovu prieša kyje. Reikšdami visų komu nistų valią, partijos komitetų plenumai ir aktyvo susirinki mai vieningai ir visiškai pri tarė partijos CK vasario Ple numo nutarimui „Apie TSKP kovą už tarptautinio komunis tinio judėjimo susitelkimą“, politinei ir praktinei TSKP Centro Komiteto, jo Prezidiu mo, TSKP CK Pirmojo sekre toriaus draugo N. Chruščiovo veiklai, kurios tikslas sukurti Tarybų Sąjungoje komunisti nę visuomenę, užtikrinti tai kos, demokratijos, nacionali nės nepriklausomybės ir socia lizmo marksistinių-lenininių partijų susitelkimą. Visų komunistų vardu par tijos komitetų plenumai ir aktyvo susirinkimai vieningai ir ryžtingai atmetė antileniriinį avantiūristinį Kinijos Kom partijos vadovų kursą, rūsčiai pasmerkė jų skaldytojišką veiklą, nežabotą antitarybinį šmeižtą, piktus išpuolius prieš TSKP ir kitas marksistines-lenlnlnes partijas. Plenumo dalyviai užtikrino, kad visi komunistai dar glau džiau susitelks apie lenininį TSKP Centro Komitetą ir draugo N. Chruščiovo vado vaujamą Prezidiumą ir to liau ryžtingai gins marksizmoleninizmo grynumą, kovos, kad dar labiau sustiprėtų pa saulio komunistinio judėjimo vienybė, toliau plėstųsi socia listinių šalių draugystė ir bendradarbiavimas, kad būtų Įgyvendinti istoriniai mūsų partijos XX ir XXII suvažia vimų nutarimai, TSKP Prog rama. (TASS-ELTA) Sekspyro kūryba buvo ir tebėra daugeliui rašytojų me ninės kūrybos pavyzdžiu, o tūkstančiams žiūrovų ir skai tytojų jis — didis draugas ir mokytojas. Dramaturgas visa da prabyla į mus gyva žmo giška kalba, moko pajusti tik rąjį grožį, mylėti gyvenimą ir neapkęsti blogio.
E. KUOSAITĖ
Tarybinis studentas
1964 m. balandžio 16 d.
PUSŠIMTIS
Šioje nuotraukoje jūs matote Smolnį. Iš žia Leninas vadovavo Spalio socialistinei re voliucijai. Dabar tik didžiojo Vado skulptū ra saugo šį pastatą. Bet jis gyvena kiekvienoje širdyje, mūsų rimtyse. Ne veltui dainoje sakoma: Leninas kiekvienoje dienoje. .„Leninas gyvas vis.. Praeis daug metų. Prie Smolnio vis budės
DISKUSIJA •
Jisai. Vadas turi būti liaudies priešaky. O Leninas tokiu buvo ir bus. . . Praeis amžiai, liaudis dainuos dainas apie Leniną ir visas pasaulis niekada nepajėgs užmiršti didžiojo Vado. Leninas amžinai gyvas mūsų širdyse.
J. GIRDVAINIO nuotr.
DISKUSIJA « DISKUSIJA •
AR TIK LAIKO? Kaip puikiai drg. J. Malakauskas pažįsta studentų gyvenimą, su kokiu neKlystamumu jis elgiasi skirstymo komisijoje ir kokią ge nialią išvadą pauaro studentų — busimųjų mokytojų — paruošimo dia-ektikoje! Lai kas! Štai tas balzamas, kuris išgydys ne sveikus, sustiprins silpnus, žodžiu, viską ap vers gerąja medžiagos puse. Tik duokit man atramos tašką ir aš apversiu žemės rutulį. Ir mokinys žino, kad Archimedas neap vertė žemės, ir mes suprantame, kad drg. J. Malakauskas ieško netikrojo atramos taško savo straipsnyje „Ko reikia mokytojui?“ Re tai kada išgirsi, kad kuris mūsų vyresnis draugas — praktikantas — nusiskųstų ži nių, įgytų universitete, stoka. Priešingai, jei ir pasiguodžia jis, tai tik dėl praktinių įgū džių stokos, visuomeninio darbo sunkumo, ideologinių klausimų keblumo ir pan. Sunku surasti pavyzdį, kuris parodytų jauno mo kytojo dramatinį likimą vien dėl žinių sto ras. Bet dvasinių, idėjinių tragedijų toli ieš koti nereikia. Sakysim, kad ir Andriaus li kimas, apie kurį rašė drg. B Šaknys, pra dėdamas diskusiją „Kur tavo vieta, inteli gente?" „Literatūros ir meno“ laikraštyje. Diskusijoje dalyvavę draugai priėjo išvados, kad Andrius susilaukė tokio galo todėl, kad buvo silpnai idėjiškai paruoštas mokytojo darbui. Iš tiesų, argi laikas kaltas, jeigu per porą valandų grupės susirinkime komjaunimo sek retorius nesugeba išjudinti dviejų trijų žmo nių, kad jie ką nors (!) pasakytų. O šiaip susigūžę tyli ir nedrąsiai dairosi viens į ki tą. Tai kaipgi čia, pasirodo, kad mes laiko tu rime per kraštus. . . Aišku, kad studentas ne turi tiek laiko, kad galėtų jį švaistyti be jo kio režimo. Minėtas pavyzdys parodo kitą pusę — pasyvumą, abejingumą grupės rei kalams, gyvenimo klausimams. Tai ir yra ta didžioji kliūtis, kuri, jeigu laiku nepanai kinama, priveda vėliau mokytoją prie kata strofos. , Bėda, apie kurią rašo J. Malakauskas slypi ne laike. Už broką, kurį Išleidžia aukš toji mokykla, pirmiausia reikia kaltinti ka tedras, partines ir komjaunimo organizacijas. Kartais šitos „instancijos“ ne tik kad nesuge ba išauklėti studento komunistine dvasia, duoti jam teisingą požiūrį į gyvenimą, į sa vo profesiją, bet nesugeba net pažinti kuo studentas gyvena, domisi. Studentas atsidu ria laivo be kapitono būklėje. Mokymo negalima atsieti nuo auklėjimo. Blogas mokytojas — blogas auklėtojas Ir negerai, kad drg. J Malakauskas taip for maliai skirsto mokytojus į gerus ir blogus. Išeina, jei iš gramatikos kurso turi trejetą — blogas, penketą — geras. Bet ir minėtasis Andrius iš gramatikos kurso, tikriausiai, tu rėjo penketą, bet, kaip žinome, netapo mo kytoju _ auklėtoju. Būti ir automatišku pa mokų atkalblnėtoju mūsų dienomis — nu sikaltimas. Norint mokyti ir auklėti kitą, pir miausia reikia pačiam turėti tvirtus įsitiki nimus, gražius idealus. Būtina, kad kiekvie nas specialistas, palikdamas aukštąją mokyk lą, Išsineštų į gyvenimą šias neįkainuojamas brangenybes. Ir aiški logika, kas aukštojoje mokykloje šlubavo viena koja, tas už jos ri bų suklups ant abiejų... Mokytojas turi būt gerai profesiškai ir idėjiškai paruoštas. Tai — neginčytina. Bet laikas čia niekuo dėtas. Mes galime ir dešimt metų išbūti universi tete ir netapti pilnaverčiais specialistais, jei-
gu tiek tebus kreipiama dėmesio studentui — būsimam mokytojui, auklėtojui, inteligen tui. Niekas nekasa šulinio prie upės, sako ry tiečių patarlė. Tačiau drg. J. Malakauskas bando jai prieštarauti. Jis, kaip ir dar kai kas, užsipuola niekuo nekaltas paskaitas, ku rios, mano įsitikinimu, duoda didelę naudą studentui. Jau ir dabar mes kas savaitę tu rime ruoštis vienam, dviem kolokviumams, seminarams, O kas būtų tada, jei nebūtų skaitomi kai kurie dalykai? -Mes pražūtume tarp knygų ir uždustume skaityklose. Ne pa skaitų kiekyje esmė, bet jų perteikime klau sytojui. Neslėpsime, kad kartais dėl dėstyto jų kaltės tenka klausyti neįdomių, schema tiškų paskaitų ar seminarų. Iš tokio dėstytojo reiktų pareikalauti geresnio pasiruošimo, o jei ir tada jis nesusidoros, atiduoti tą daly ką savarankiškam studentų studijavimui, „o visa kita galėtų būti tik.. .“ paskaitos. Drg. J. Malakauskui žodis „visuomeninin kas“ nekelia jokių abejonių. Jis tik apgai lestauja, kad tokių maža universitete. Ne visiškai sutinkame su drg. J. Malakausku. Universitete yra nemaža puikių visuomeni ninkų, kurie, nepaisant įpareigojimų krūvio, yra pažangūs studentai, geri draugai, žodžiu, pavyzdžiai gerająja šio žodžio prasme. Bet pas mus yra ir tokių, kurie, nors ir dirba vi suomeninį darbą, bet gyvena egoistinį gy venimą, siekia karjeros ir pan. Tokio visuo menininko nejaudina niekas, Išskyrus jo pa ties asmenį. Apie jo pažiūras irgi nieko ne pasakysi, nes iš kiekvieno užsimezgusio ginčo draugų tarpe jis pasitraukia, numojęs ranka. Ar tai visuomenininkas? Tai — paprasčiau sia etiketė, kurią galima užlipdyti ant bet kurio daikto. Mes griežtai skiriame admlnistratoriavimą nuo auklėjimo ir organizacininką nuo visuomenininko. Visuomenininkas, mūsų nuomone, tai žmogus, kuris gyvena vi sos visuomenės interesais, kovoja dėl kiek vieno žmogaus laimės ir ne kur nors tribū noje, susirinkime, bet kiekviename žingsnyje. Visuomeninis darbas — ne tik skelbimo ra šymas, nario mokesčio rinkimas, bet ir skver bimasis į kito žmogaus širdį, kurioje atbukę jausmai, į protą, kuriame užsnūdusios min tys. Visuomeninis darbas — lėta invazija kovoje už žmogaus kultūrinį lygį, už jo pa žiūrą į mokslą, į darbą, už jo įsitikinimus. Taigi, mokytojas turi būti geras visuome nininkas, geras specialistas, karštai mylintis žmones, gyvenimą ir, svarbiausia, mokytojas turi būti nepalaužiamas savo idealuose. Kad studentas taptų tokiu, laiko pakanka, tik trūksta paramos jam, vadovavimo jam. Jis negali ilgai žvalgytis plūduriuojančiame Jū rate laive, kol apsirodys kapitonas. Laikas labai brangus. Palietęs tokį opų klausimą — mokytojo paruošimą aukštojoje mokykloje — drg. J. Malakauskas pameta reikalo esmę ir spren džia šį klausimą gana pesimistiškai. Anot jo, užtenka paskaitas pakeisti savarankišku stu dentų darbu ir aukštąsias mokyklas baigs puikūs savo profesijų žinovai, aukštų suge bėjimų jaunosios kartos auklėtojai. Kad šis dalykas žymiai sudėtingesnis, bandė pabrėžti šių eilučių autorius. Norėtųsi išgirsti ir kitų draugų nuomonę šiais klausimais, kurie liečia ne tik busimuosius mokytojus, bet ir visų specialybių studentus. Alfredas GUSČIUS III kurso lituanistas
Šių metų balandžio mėnesį M. Krištopaičiui ______ ______ sukanka 50 metų. Kartu minimas ir jo darbo dvidešimtmetis. Doc. M. Krištopaitis vienas iš pir mųjų atsiliepė į Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos liaudies komisariato pasiūlymą persi kelti darbui į Vilnių. Pirmaisiais pokario metais, ypač repatrijavus lenkų tau tybės gyventojams, Vilniuje labai trūko medicinos darbuo tojų. Drg. M. Krištopaitis, suprasdamas būtinumą dirbti ten, kur labiausiai reikalinga, 1945 m. pradžioje atvyko į Vilnių, perimdamas Pastero stoties vadovavimą iš gyd. V. Orlovskio, o drauge pradė damas dirbti mūsų katedroje asistentu. Tais metais studentų skai čius medicinos fakultete sie kė 200 (drauge su stomatolo gais), todėl, mums dirbant katedroje dviese, pradžioje pedagoginio darbo krūvis bū
vo gana didelis. Be to, trūko ir vadovėlių net rusų kalba, kuria žymi dalis studentų dar negalėjo ir naudotis. Drg. M. Krištopaitis sąži ningai dirbo ne tiktai peda goginį, bet ir gydomąjį dar bą, nuoširdžiai padėdamas mažiau patyruslems gydyto jams, kurių pagarbą pelnytai užsitarnavo kruopščiu darbu ir taktišku elgesiu, ttaug dė mesio drg. Krištopaitis skyrė darbuotojų kvalifikacijos kė limui. Jau pirmiausiais sunkiais pokario metais drg. M. Krištopaitis pradėjo rūpintis ir moksliniu darbu, sekdamas naujausiąją literatūrą, stebė damas klinikoje ligonius ir rūpindamasis eksperimentiniu darbu su šunimis bei triušiais, nors tuo metu vivariumo dar nebuvo. 1952 m. jis sėkmin gai apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją tema: „Inkstų arterinės sistemos ty-
rimų duomenys hipertonijos patogenozės (eksperimentiniai ir rentgenoartiriografinial — klinikiniai tyrimai)“. Keletą metų drg. M. Kriš topaitis universitete dirbo antraeilėse pareigose, kartu dirbdamas Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministeri joje (6 m. dirbo respublikos vyr terepautu, o paskui 4 m. vadovavo Lietuvos TSR Moks lų akademijos Eksperimenti nės medicinos instituto terapi jos sektoriui). 1960 m. dry. M. Krištopaičiui Lietuvos TSR MA Prezidiumo sprendi mu buvo pripažintas vyr. mokslinio bendradarbio moks linis vardas terapijos specia lybėje. Nuo 1961 .IX. 1 d. drg. M. Krištopaitis vėl grįžta į katedrą ir dirba docento pa reigose. Pastaraisiais metais jis dėsto medicininės radiolo gijos ir dalį vidaus ligų propeduetikos kurso, kartu, pa dėdamas pasitobulinimo fakul tetui. Vyriausiosios atestaci nės komisijos sprendimu 1963. XII. 4 d. drg. M. Kriš topaičiui buvo suteiktas docento vardas vidaus ligų katedroje. Doc. M. Krištopaitis yra aukštos kvalifikacijos specia listas, aktyvus mokslinis dar buotojas ir pedagogas, per vi są savo darbo laiką paruošęs daugiau kaip 80 spausdintų darbų. Doc. M. Krištopaitis akty viai dalyvauja visuomeninia me gyvenime. Vidaus ligų propeudetikos katedros kolektyvas 50 m. sukakties proga nuoširdžiai sveikina docentą ir linki ilgų bei kūrybingų darbo metų. Prof. M. MARCINKEVIČIUS
Šefavome sportininkus Neseniai pasibaigė Vilnuluje vykusios TSRS „A“ klasės tinklinio pirmenybės. To mis dienomis, kaip ir daugumas Vilniaus miesto sporto kolektyvų, VVU Sporto klubas šefavo atvykusių komandų dalyvius. Sužinojome, kad mūsų šefuojama koman da pirmąsias rungtynes žaidžia su Vilniaus „Žalgirio" tinklininkėmis. Tinklinio aikštelėje Išsirikiuoja komandos savo I-ajam susitikimui. Seimininkės prisega viešnioms sporto klubo „Mokslas“ žgenklelius ir įteikia atminimo dovanėles, o sporto klu bo atstovas E. Piešlnas įteikia Lvovo „Burevestniko" komandos kapitonei pintinę gy vų gėlių. Lvovietės labai patenkintos priėmi mu. Šiltas priėmimas pakėlė jų nuotaiką ir jos nugalėjo ne tik mūsų komandą, bet ir ki tas’, pralalmėdamos vienerias rungtynes. Sekančią dieną buvo organizuota ekskur sija į Trakus. Čia jos apžiūrėjo salos pilį ir ten įrengtą muziejų. Ekskursijos įspūdžiai pa siliks ilgai jų atmintyje. Po 3-jų varžybų dienų sportininkės turė
jo poilsio dieną. Tą dieną Lvovo sportinin kės ir šių varžybų teisėjai lankėsi Gedimino pilyje, apžiūrėjo Petro-Povilo bažnyčią, ka rių kapines Antakalnyje ir kitas žymesnes vietas. Patiko senasis Vilnius ir jo istoriniaiarchitektūrlnial paminklai. Ekskursijai vado vavo III kurso istorikas Mackevičius Zigmas. Dalis studenčių pabuvojo Profsąjungos rū muose, kur koncertavo mūsų universiteto dai nų ir šoklų ansamblis Didelį įspūdį paliko lietuviškos dainos ir šokiai. Savaitė praleista Vilniuje — tai nepamirštamos dienos Jų gy venime. r) Dėkingos buvo Lvovo sportininkės už šiltą ir draugišką priėmimą VVU sporto klubo šefavimo sektoriaus vadovui drg. E. Fiešinul. Jo pastangų dėka buvo organizuotos vi sos priemonės ir neveltui jam paskirta Vil niaus miesto komjaunimo komiteto dovana už geriausią svečių komandų šefavimą. Išvažiuodamos merginos ir jų treneris il gai mojavo mums ir pro traukinio ratų bil desį ilgai girdėjosi: “Do pabacenje“. V. CEKUOLIS Autoriaus nuotrauka
4
■HHBiilIlIllIffllIiifffllIBIiiililIlIiBlllllllllM
studentas
1964 m. balandžio 16 d.
3 psl
STATYBININKAI SENMIESTYJE
nnmffiSES iBUBtnngmm^nncū
II
1DD 7 ra r kB. Sruogos ir Gorkio gat vių kampas aptvertas tvora. Anksčiau, XV amž., čia sto vėjo rotušė ir tik žymiai vė liau buvo pristatytas centri nis paštas. Seniai praūžęs karas pali ko griuvėsius. Vilnius pama žu gydė žaizdas; puošėsi nau jais kvartalais, švarino senuo sius. Buvo susirūpinta ir šios vietos užstatymu. Miestų Pro jektavimo Institutas ruošė ke lis senamiesčio projektus, ku rių vieno autorius yra arch. V. Gerulis. Išstudijavęs tary binių ir socialistinių šalių miestų (Varšuvos, Krokuvos) užstatymų palikimą, jis vyku siai išsprendė iškilusias prob lemas. Tokiu būdu Gorkio gatvė išliką siaura, bus užstatyta ir
1. Sieninė spauda universitete. Apie sienlaikraščių redkolegi jų darbą ir išleidžiamą jų pro dukciją jau ne kartą buvo kal bėta studentų profkomiteto po sėdžiuose. Tas klausimas buvo liečiamas ir universiteto kom jaunimo komiteto posėdžiuose. Kodėl daugelis sienlaikraščių redkolegijų išleidžiami numeriai neįdomus?. Atsakymo reikėtų ieškoti ne tik redkolegijos narių tarpe, bet Ir pakalbėti su pačiais profbiurų pirmininkais. komjaunimo organizacijų sekretoriais. Viskas prasideda visai papras čiau negu tai manoma kai ku rių draugų, jog sienlaikraščiai dabar jau savo atgyveno. Čia ne vidurinė mokykla. Atseit, tik bereikalingas laiko gaišinimas. Atsakymo ieškome redkolegi jos narių tarpe, bet ir iš jų tik trumpas, su panieka pasako mas, atsakymas: „Kaip mes mo kame, taip ir leidžiame!“. O kai prie platesnio formato sienlaik raščio susirenka studentai, kar tais jiems nėra ko skaityti, o neretai Į ištęstą per didellas tris skiltis tekstą tik pažiūri jo pa vadinimą, žvilgteri į karikatūrėles^ kurios paprastai nupieštos vtįįjL suvokiamais brūkšniais Ir tiew. . . Bet yra draugų ir jų dauguma, kurie su rūsčia šyp senėle perskaito kiekvieną iš leidžiamą numeri ir neretai nu sivylę nueina. Ir tas studentas neapsirinka sakydamas: „Zinai ką, o vis tik geriau mūsų mo kykla išleisdavo numeri negu čia — fakultete“. Niekam ne paslaptis, kad red kolegijos vos ne kas mėnesi kei čiamos naujais nariais, o senes nieji dažniausiai nusikrato šiuo darbu. Redkolegijos narys, ku ris pastoviai turi rinkti medžia gą iš auditorijų, bendrabučio studentų gyvenimo, fiksuoti, kas gero ir kas blogo jauname atža lyne. — atvirai pasakius, to ne daro. Medžiaga renkama pasku tinę dieną. Ir, daugiausia, ‘red kolegijos narys nusivylęs, pats sėda prie popieriaus lapo Ir, šo vus pirmai minčiai Į galvą, rašo temą. Kodėl redkolegijos negali pa daryti taip, kad kas dvi savai tės. kaip buvo kalbėta, išeitų šviežias sienlaikraščio numeris. Jei rašomos temos, kad jos tu rėtų savo kryptingą tiksią, ko redkolegija siekia išleidžiamu numeriu. Kryptis, kuria turėtų eiti sien laikraščių redkolegijų darbas ne iš piršto išlaužiama. Faktų me džiagos paruošimui nereikėtų ieškoti kur pakampiais ar mal dauti iš pirmo sutikto studento. Bendrabučių sienlaikraščių nu meriai išleidžiami nenurodant net išleidimo datos, o redkolegi jos tvirtina Ir sako, kad taip geriau apsimoka. Prasidėjo Judėjimas už komu nistinę buitį, fakultetų grupės pradėjo kovą už geriausios gru pės vardą, vienas fakultetas iš kviečia kitą fakultetą Į soclenktynes. Studentai kovoja ne tik
išlaikys žaliąjį pereinamąjį skverą. Senosios Jono bažny čios bokštas išliks gerai ma tomas. Pastatų peraukštėjimas bus išspręstas palaipsniui paliekant nedidelius tarpus. Patalpos — erdvios, lengvų formų, nusidrieks ilgais fasa dais ir vakare šypsosis dieni ne šviesa. Pastatai bus apkū renami dujomis, kurių tąsa iš Leningrado eis mūsų miesto Gorkio gatve. Projektą svarstė Vykdomo jo Komiteto posėdyje daug in žinierių, architektų, konstruk torių, dalyvaujant miesto vyr. architektui drg. Valiuškiui. Vėliau, — Lietuvos architek tų V suvažiavime. Bus atkurta visa šios da lies senamiesčio architektūra. Raudonoji Gorkio gatvės "už
už gerą mokymąsi, bet ir u kultūringą poilsio organizavimą, už Įtraukimą kuo daugiau stu dentų j visuomenini darbą. Bend rabučio. fakulteto gyvenimas ir turėtų atsispindėti sieninėje spaudoje. Apie svarbesnius Įvy kius nepamiršti parašyti ir į „Tarybini studentą“. Bendrabučių tarybos rengia komisijas po bendrabučių kam barius, rytais kontroliuoja mankštą, organizuoja kultmasinĮ darbą bendrabutyje. Fakultetuose dažnai svarstomi studentų mokymosi klausimai. Bet kodėl nėra to alsavimo sienlaikraštyje, to, kuo gyvena šiandieninė mūsų studentija? Gerai išleidžiami sienlaikraš čiai Gamtos fakultete. Sienlaik rašti „Fakulteto savaitė“ leidžia paeiliui fakulteto grupės. Ir kas savaitę. Leidžiant paeiliui gru pėms tokius numerius — nesu daro jokių sunkumų. Medžiaga visados šviežia, konkreti ir ak tuali. Ir kas svarbiausia, atsi spindi fakulteto šiokiadieniai. Sienlaikraštis apipavidalinamas gerai, tautiniu ornamentu pa puošiamas kiekvienas numeris. Sienlaikraštis — patrauklus. Tai šaunu! Ar nevertėtų „Fakulteto savaitę“ leisti kiekviename fa kultete? Geru pavyzdžiu seka Istorijos ir filologijos fakulteto sienlaik raštis „Už tarybini mokslą". Re daktorius drg. Urbonas visados iš anksto planuoja numeri. Žino, kokia medžiaga bus talpinama sekančiame numeryje. Gal čia Jam ir lengviau, nes filologų tarpe — rašančių daug. Gerai dirba sienlaikraščio ..Mokslą Į gyvenimą" redkolegi ja. kur vaizdžiai nušviečiamas flzmatų nūdienis gyvenimas. Dėl pačio apipavidalinimo Jam turė tų pavydėti kiti fakultetai. Praėjusią savaitę Ekonomikos fakultete išėjo nauji sienlaikraš čių numeriai. Ekonomistai kai pasistengia — padaro. O reikė tų pastoviai leisti tik aktualia tematika ir aukšto idėjinio ly gio numerius. Bet kodėl miega medikai? Jau balandžio vidurys, o „Tarybinis medikas“ dar iki šiol tebesvelklna studentus su Tarptautine mo ters diena. Verta priminti, kad šventiniai numeriai negali kabė ti ilgiau negu savaitę — praėjus šventėms. Matyt, Medicinos fa kulteto komjaunimo biuras Ir kartu sienlaikraščio redkolegija — pasyvus ir pamiršta, kad jų literatūrinis sienlaikraštis gali daug padėti ideologinio darbo srityje. Metrinių straipsnių šventiniai numeriai Moters dienos proga tebekabo bendrabučiuose Nr. 3, Nr. 5 (medikų). O „Tauro“ bendrabutis nuo pat mokslo metų pradžios neįstengė išleisti nė vieno literatūrinio sienlaikraščio numerio! Bendrabutyje Nr. 2 ketvirto aukšto gyventojai kovoja už konunistinę buitį. Sienlaikrašti lei
statymo linija sutaps su seną ja, nors šaligatvius pavyko patalpinti pirmo aukšto sąskai ta. Kaip matyti iš piešinėlio, kampiniame pastate bus vieš bučio tipo bendrabutis, su pui kia skaitykla pirmame aukšte. Pastato kampą puošia grakšti kolona. Gerai derinsis priplo tas g b stogas su nuolydžiu į vidurį. Toliau vinguriuoja siaura B. Sruogos gatvelė, matosi išsikišęs Jono bažny čios bokštas. Tame pačiame kampiniame name, dešiniau nuo kolonos, matyti vestibiu lis su laiptais, kuriais bus ga lima patekti į rūsius. Besigro žint gerai išsilaikiusiais skliau tais, atsisėdus ant skobniaus, bus galima atsigerti ne tik Pilzeno, bet ir lietuviško alu
džia ketvirto aukšto gyventojai. O ir skaito — tik ketvirtas aukš tas (sienlaikraštis vatmano lape jų aukšte ir kabo). Bendrabučių satyriniai sien laikraščiai toli gražu neatspindi to. kas esama bendrabutyje, ir pamirštama, kad naujas satyri nis numeris turi būti išleidžia mas kas savaitę, jei ne — ne regiau kas dvi savaites. Faktai turi būti švieži, ir dar — nume ryje turi atsispindėti (paskutinė je skiltyje) kokios išvados pada rytos iškeltiems faktams pašalin ti. Bet nėra to. Bereikšmė tokia satyra, iš ku rios nepadaromos konkrečios iš vados. Tikrai, juk satyrinis sienlaik raštis turi turėti savo kryptį. Nuskambėjo per visą bendrabu ti iškelti faktai, bendrabučio ta rybai reikia kuo rimčiausiai reaguoti l tai. Gerai studentams žinoma, kad „Tauro ražas” bendrabutyje iš leidžiamas meniškai apipavida lintas, nesigailima satyros Ir ju moro Jame. „Tauro ražas" šluoja visas sutiktas blogybes. Kaip sakoma, nauja šluota gerai šluo ja, bet kai šluota nusidėvi, pa sensta, tai ne šluota, o ražas. Pasensta ir „Tauro ražas“. Ir kur nepasens, jei išleistas nu meris kabo visą mėnesi. . . Pagaliau, jei vienai redkolegi jai sunku koreguoti tą klausi mą. bendrabučio taryba turėtų redkolegijos sąstatą papildyti naujais nariais. Sako, geri vaistai ir sunkų li goni Išgydo. Veltėdžiui ir tingi niui geriausi vaistai — satyra. Bet IV Ir V-to bendrabučio red kolegijos per mažai išrašo re ceptų satyriniuose numeriuose. Nuo mokslo metų pradžios chemikai tik dabar išleido ant rą satyrinio „Indikatoriaus“ sien laikraščio numeri. Karikatūra, satyra, šaržas — puiki vaizdinė priemonė aštrūs ideologinio darbo ginklas. O fa kultetų komjaunimo biurai pa miršta. kad jų komjaunimo „pro žektoriai" turi ryškiai šviesti. Lietuvos Komunistų partijos CK Prezidiumas priėmė nutari mą dėl vaizdinės agitacijos ir propagandos pagerinimo mūsų respublikoje. Juk ideologinio darbo gairės aiškios. Tai TSKP XXII suvažiavimo nutarimai, nau joji Partijos programa. Mūsų ideologinio darbo uždavinius konkretizavo ir TSKP CK birže lio Plenumas. 2. Radijo valandėlės
bendrabutyje. Paraginus studentų profkomitetul, bendrabučiuose ruošiamos radllo valandėlės, kuriose stu dentai galėtų daug įdomaus iš girsti apie bendrabučio, gyveni mą, pasisekimus ir trūkumus. Bet. deja, radijo valandėlės pa ruošiamos paviršutiniškai, net
Nukelta
čio. Čia suprojektuota alinė pasidabinusi storapilvėmis bačkomis ir imituota žibintų šviesa. Nebus nuskriausti mažyliai. Jiems suprojektuotas uždaras kiemas. Valkai bus apsaugoti nuo gatvės transporto. Skam būs jų balsai nenutils žalumy nų įrengtose žaidimo aikštelė se. Gorkio gatvėje iškils gy venami namai su visuomeni nio maitinimo įstaigomis pir muose aukštuose. Pastatai bus lengvų šiuolai kinių formų, aprūpinti kanali zacija ir vandentiekiu. Puiki veja trauks pailsėti praeinan čius keleivius, turistus, kurių ir šiaip netrūksta Vilniuje. Atsisėd, galės grožėtis pui kiąja Vilniaus senamiesčio ar chitektūra. Statybas finansuos LTSR Ryšių Ministerija. Atsistoję kranai kels sienas, nuleis per dengimus ir žybčios stiklais šiuolaikine architektūros puoš mena. Netolimoje ateityje nauji pastatai padės išryškin ti garbingą Vilniaus senovę. J. CIAPAS Inžinierius
Telšiuose pasibaigė dvi dienas trukusios LTSR gimnas tikos Taurės varžybos. Šiose varžybose puikiai pasirodė Ekonomikos mokslų fakulteto II kurso studentė V. Berenytė, dalyvavusi pagal sporto meistrų programą. Ji surinko 71,2 bal. ir tapo LTSR gimnastikos nugalėtoja. Šiltai pa sveikino V. Berenytę, kaip buvusią Te.šių sporto mokyk los auklėtinę, žemaičių sostinės atstovai. Iški.mingoje ap linkoje jai buvo įteiktas TSRS sporto meistro ženkliukas. Šiose varžybose neblogai pasirodė medikės A. Kazlaus kaitė ir R, Budginaitė Tik gaila, kad dėl ligos negalėjo startuoti praeitų metų LTSR gimnastikos Taurės laimėtoja ekonomistė J. Zurauskaltė. Vyrų grupėje LTSR gimnastikos Taurės nugalėtoju tapo I. Michailenko (Vilniaus „Dlnamo“), surinkęs sparto meist rų programoje 103,8 bal. Už poros savaičių prasidės LTSR Aukštųjų mokyklų spar taklados gimnastikos varžybos. Reikėtų atkreipti dėmesį į Telšiuose įvykusias atskiras nesėkmes ir jas ištaisyti. No rėtųsi palinkėti universiteto gimnastikos moterų komandai kaip ir praeitais metais, kovoti tik dėl čempiono vardo. Ypač įtemptai turi dirbti likusį laiką mūsų gimnastai vy rai. Jie turi pasekti moterų komandos pėdomis ir būti pri zininkų tarpe. v.d.K.AMBRAZIEJUTE
Mes, pirmakur siai, bendrabutyje gyvename tik pir mi metai, tačiau jaučiamės kaip seni gyventojai. Ir jaučiamės visai puikiai, nors iš pradžių bendrabu čio tvarka pasiro dė kiek neįprasta. Didžiau s 1 a s vargas būdavo rytais. Atrodo, tik atsiguli, o čia tau trimitas jau ir ža dina, kelia į pa skaitas. Kitą kartą galvoji padrybsosi, žiūrėk, jau ir komisija bel džiasi, ieškodama miegalių. Bet
žmogus pripranta prie visko, pri pratome ir mes prie trimito, prie rytinės mankštos, priprątome ir prie komisijos, kuri tikrina švarą kam bariuose. Ir ne tik pripratome, bet pradėjome jos nebijoti, nes tvar ka kambariuose visą laiką gerėja. Kai kada dar tenka paskubėti prie telefono, tik rinti leidimus. Daugiausia leidi mus rodo pirma kursiai, tą pasa kys kiekvienas, norspaskutiniu
metu ir mes pra dedame sekti aukštesnių kursų studentų pavyz džlu. Bendarbuty j e yra sudarytos pui kios gyvenimo są lygos, kambariuo se gyvena dau giausia to paties kurso studentai, kas padeda išsi aiškinti iškilusius nesklandumus, to dėl mes pirmiau siai esame labai patenkinti gyveni mu bendrabutyje. P. KIRSTUKAITE I k. matematikė
KALBOS SKYRELIS liinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiiiii
AR TAIP VARTOTINAS PADALYVIS? Dar iš vidurinės mokyklos vadovėlio žinome, kokia yra pa dalyvio reikšmė. Jis .reiškia aplinkybę, kylančią iš kito vei kėjo veiksmo“. Pvz.: 1. „Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę“ (fik). 2. „Taip Jiems besikalbant, ant kelio pasirodė raitas vyriškis ir prijojęs sustojo prie kalvės“ (V. Mykolaitis-Putinas). Bet dažnai šios taisyklės ne paisome ir minėtąją veiksmažo džio formą vartojame netaisyk lingai. Pavyzdžiui, imame ir pa sakome štai kaip: 1. „Jam pasveikus, jis vėl siunčiamas i frontą“. 2. ..Kiaulėms einant i šėryk lą, jos patenka ant svarstyklių“. 3. „Pastebėjus šį faktą, imta Jį visokeriopai aiškinti“. 4. „Vienas traktorius, racio naliai ji panaudojant, per metus galėtų dirbti 250 dienų“. 5. „Trūkstant šiaudų, Juos pa keisime durpių kraiku“. 6. „Keliant sėklos daigumą ir atsparumą ligoms, patartina bent kelias valandas ją palaikyti saulėje". 7. ..Kartą vakare Leijardul grįžtant po sėkmingo tris die nas trukusio darbo namo, Ji pa lydėjo šeichas Abd-er-Rachmanas“. 8. „Sklindant a-spindullams iš radžio, iš Jo atsiranda radonas“. 9. „Siekiant jom karjeros, Dlčiul nėra nieko švento“. 10. „Meresjevui atsidūrus priešo užnugaryje, jis nuspren džia fašistams nepasiduoti". 11. šiuos plotus sukultūrinus, jų našumą galima vidutiniškai padidinti iki 2000—4000 paša rinių vienetų iš hektaro". 12. ..Svarstant žmogaus blogą poelgį, reikia į jį pažiūrėti la bai atidžiai, duodant Jam gali mybę pasitaisyti“. 13. „Organizuojantis tarybi niam ūkiui, valstybė jam išskyrė didelę paskolą". 14. „šie. Naujosios valstybės datuotos istorijos faktai, susi pažinus su jais, daugeliu atžvil gių buvo jaudinantys“. 15. „Ispanų liaudies legendoje sakoma, kad. mirštant leųendariniam ispanų epo didvyriui, Sidul, jam pasirodęs dievas ir pa silies Įvykdyti tris jo prašy mus“. 10. „Tačiau, nežiūrint visų mūsų antlklerikalinės literatūros laimėjimų, jai dažniaunsiai trūk
13. „Po atlyginimo brigadinin kas surinkdavo iš darbininkų pinigus ir juos viešai įteikdavo viršininkui". Taip bei panašiai gali būti tai somi ir tokie sakiniai: 1. ..Ardant pavarų dėžę ir kartu naudojantis plakatu, mo kiniai susipažino su jos sandara bei veikimu“. 2. „Nagrinėjant atskiras pla netas, reikia iškelti jų fizines sa vybes, pabrėžti, kad visos plane tos susideda iš tokių pačių ele mentų, kaip ir mūsų žemė“. 3. „Gerb. redakciia. kalbama, kad, vartojant streptomiciną, jis blogai veikla atminti — ji silp nėja“. 4. „Patikrinus šį klausimą, jis buvo iškeltas draugiškajam teismui“. 5. „Kaip praneša agentūra Prensa latina. prieš perduodant laivą, jis buvo kruopščiai apžiū rėtas“. 6. „A. Strazdo bibliografija, papildžius ją šio jubiliejaus pro ga pasirodžiusia medžiaga, nu matoma išspausdinti“.
davo antlklerikalinės ir ateisti nės minties vienybės“. 17. „Po atlyginimo brigadi ninkas, surinkęs iš darbininkų pinigus, Juos atvirai Įteikdavo viršininkui“. Kaip šiuos sakinius taisyti? Jų taisymo būdas gali būti kelerio pas: išskirtinė padalyvinė konst rukcija keiičama paprastu da lyviu, pusdalyviu (ar jo jungi niu), jos vietoje vartojamas ša lutinis sakinys, keičiama atitin kamų sakinio komponentų vieta ir t. t. Pavyzdžiui: 1. „Pasveikęs Jis vėl siunčia mas į frontą“. Arba: „Kai jis pasveiko, buvo vėl siunčiamas į frontą“. 2. „Eidamos i šėryklą, kiaulės patenka ant svarstyklių“. Arba; „Kai kiaulės eina l šėryklą, (jos) patenka ant svarstyklių“. „Einančios į šėryklą, kiaulės patenka ant svarstyklių“. Juk. pavyzdžiui. sakoma: J. PIKCILINGIS, „Kai aš jojau per žalią girelę, • Lietuvių kalbos katedros nusilaužiau putino šakelę“. Bet docentas niekas nepasakys: „Man bejojant per žalią girelę, (aš) nusilaužiau putino šakelę". 3. „Pastebėtąjį faktą imta vi saip aiškinti“. Arba: „Kai šis DĖL NETAISYKLINGO faktas buvo pastebėtas, imta ji visaip aiškinti". BENDRATIES VARTOJIMO 4. ..Racionaliai naudojamas, traktorius per metus galėtų Norėčiau atkreipti dėmesį į dirbti 250 dienų“. vieną netaisyklingą šalutinio 5. „Trūkstant šiaudų, varto sakinio vartojimo atvejį. Sakosime durpių kraiką (kreiksime ma: „Kad būti sveiku. reikia durpėmis)“. sportuoti“. „Grupėje nebuvo su 6. „Keliant daigumą ir at sirinkimo. kad apsvarstyti sesi sparumą ligoms, patartina bent jos rezultatus“. „Kad gauti pen kelias valandas sėklą palaikyti ketą, reikia daug mokytis“. saulėje“. „Man reikia dar daug perskai 7. „Kartą vakare Leijardą. tyti. kad atsakyt! į visus tavo grįžtantį namo po sėkmingo tris klausimus“. Tokius netaisyklin dienas trukusio darbo, paly gus tikslo aplinkybės šalutinius dėjo šachas Abd-er-Rachmanas“. sakinius (kad + bendratis) jau 8. „Skleisdamas a-spindulius, seniai yra taisęs J. Jablonskis radis pavirsta radonu“. šią neteiktiną konstrukciją 9. ..Siekiančiam karjeros Di- galima taisyti įvairiai. Pvz.: čiui nėra nieko švento. „Kad butum sveikas, turi (rei 10. „Atsidūręs priešo užnu kia) sportuoti“. „Norint būti svei garyje, Meresjevas nusprendė kam, reikia sportuoti“. „Norėda fašistams nepasiduoti“. mas būti sveikas, turi sportuo 11. „Nors mūsų antiklerika- ti“. „Nori būti sveikas — spor linė literatūra yra pasiekusi ne tuok“ ir t. t. Arba: Norint gauti mažų laimėjimų, (tačiau) jai daž penketą, reiika mokytis“. „Man nai trūksta antlklerikalinės ir reikia daug perskaityti. norint atsakyti į visus tavo klausimus*. ateistinės minties vienybės“. Užuot sakius: „Grupėje nebuvo 12. „Ispanų liaudies ' legendo je sakoma, kad mirštančiam le- susirinkimo, kad apsvarstyti se gendariniam ispanų epo didvy sijos rezultatus“, galima pasaky ti: „Grupėje nebuvo susirinkimo, riui Sidui pasirodęs dievas ir skirto sesijos rezultatams ap pasiūlęs Įvykdyti tris jo prašy svarstyti“. mus“. L JUŠKAITE
NAUJI EILERASCIAI Vidas MARCINKEVIČIUS
VIDURŽIEMIS Sūnys loja toli, ilgai Žvaigždėms Mirksint nuolankiai, Ir lyg nleiko nėra — Nei namų, pusnyse pasiklydusių, Nei kažką sakančių ir nepasakančių Telefono laidų, Nei nakties.
Ir begalinis liūdnumas, Kad žemė ’ ’balta, ’ Kad žvaigždės, Kad blankūs namų žiburiai, Kad šunys loja. O šunys loja toli, ilgai ir piktai. Ant praeivio, ant žvaigždžių Ar iš nuobodumo loja. Ir nenori žiūrėti pro langą. Ir balsu nuo minties, — Kad viduržiemis. * * * O reikia save išreikšti Kituose, eilėrašty ar darbe, Kad gyvenimas būtų kaip laiškas Mylimam žmogui Ir garbė -----------
r I Atkelta I I iki Šio laiko negali padaryti taip.k
Ne tai, kad kartoja Tavo vardą, pavydėdami ar juokdamies. O tai, ką gero nešiojies, Ko iš sielos vėjai .jokie neišmes.
Žmonės verkia, myli ir gimsta. Ir miršta žmonės, ir mirs. O reikia kalbėti, nors balsas užkimšta, Negalvojant, ar kas prisimins. Būt savim be pozos ir melo Ir lig karsto lentos — Tas vienintelis tikras kelias, Kur niekas nesikartos. VIENATVE Nėra pasaulio ir žmonių nėra, Nėra šviesos, nėra garsų. — Yra vienatvė, kaip daiktai tikra, Paverčianti kiekvieną raumenį gaisru.
O blankūs atminty draugų veidai. Kur tavo dienos dingo, praeitie? Ir upės, bėgančios vaizduotėje tiktai, Ir augantys vaizduotėj medžiai tie.
Kažkur — o netikiu — paglosto veidus juokas. Sekundės greitai lėks kažkam. . . .Kažkas apgpudinės, kad myli, šokiuos. Vėliau akimirkų gailės laiškam. Vienatvė — būtina visiems kelionė, Kai viskas matoma kitaip. Kada ateisite, kada ateisit, žmonės Manęs išbart griežtai? *
*
♦
Prie visko prisiliesti pačiam. *
Vieškely kalbasi mašinos. Ir kantriai neša dulkes ramūs Pakelių beržai. O šoferiams apylinkės — nežinomos ir žinomos. — Daug jie matė tolumų ir žemių.
Vėl toliai, širdie, kurių ilgėjais, Ir vėl atkartoja balsą Miškai. — Vaikystė. — Darželiuose gėlės Tėvai, kuriems dažnai nusikalsdavom.
Tų kelių ir kryžkelių prisiminimai — Tarsi zyziantys viršum galvos uodai. — Negali nuvyt, ir ima Belstis miestų ir žmonių vardai.
O, tie takai, kur pėdos Kojų mažų! Popieriniai lėktuvai Ir smėlio pilys. Ir negali patikėti, Kad maži kažkada buvom.
Ir ateina nuotaika liūdnoka, Nes vargu ar teks girdėti vėlei juos. Nes tiktai į priekį žengti mokam, Pasinerti keliuose naujuos.
Nors jau ir negrįš vaikystė, o vėlei Septyniamečiais tampam, — Ir nelengva suvokti senų vadovėlių Pačias tikriausias tiesas. Ir skamba Kaip kitados, horizontai ir erdvės. Ir nuverčiama rūpesčių valdžia. Ir grįžta vaikiškas geras noras viską pasverti,
Ir imi prabėgusių dienų ilgėtis Begaliniame rugpiūčio lauko erdvume. Kada vieškely mašinos, mėtančios Dulkes į beržų eiles ramias.
r*
Štai toks kapitalistinis jaunimas
1 kad jos butų aukšto idėjinio-te-f matinio lygio, o ir skaitovai ne-k „ , ... pavydėtini. Bendrabučių tarybos! Pasaulis paremtas pinigais, teisinasi, kad nėra kam ruošti,k pasaulis, kur šeimininkas ir nėra kam skaityti. Reikėtų žino-1 dnlorio frankas ti, kad radijo valandėlės yrak Viešpats — doleris, trankąs... veiksminga priemonė už siekia 1 Pasaulis, kur UZ pinigą gali mų tikslų įgyvendinimą bendra k ma viską pirkti, ne tik mašltak IInas db bei DC1 televizorius, LC1CV1Z.U1 1UO, bet UCl 11ir UtyJ 3. Vaizdinė agitacija _____ universitete 1! žmogų, jo jėgą, sąžinę. PinlSeniai jau tokia nusistovėjusi į gai — tai magiškas žodis, jis mintis, tiesiog tradicija, jei ko I „itin,visus iaunus ir senus ridoriuje per maža šviesos tai k V1 , -a ,vlsus> jaunus n senus, fr vaizdinė agitacija neturi švies-1 valkus ir suaugusius, Vyrus ir
suprasti, rų šeimų“, kaip pažymi auto nys. žmogus, eidamas gatve nuo 12 iki 15 metų amžlauskius, ten nėra ko pasilenkia, kad užsirištų batų tarpu. Kas privedė šiuos val kažkoks žvaikymasis-maivyma- rius. Si knyga aiškiai parodo raištelius, tuo momentu stip kus, dar visai nepažįstančius sis. Viena, ką galima supras iki kokio laipsnio morališkai rus smūgis į galvą, po to ki gyvenimo, prie tokio nusivyli ti, tai nuolat kartojamas Gali smukusi ši „tvisto“ karta, tas. Žmogus ir piniginė, ku mo gyvenimu, prie atbukimo, lėjaus vardas. Italijos jauni kaip ją išdidžiai vadina auto rioje buvo 350.000 senųjų prie nenoro suprasti kas pa mas progresuoja: tvistai, ro rius Prancūzijoje. Ir nieko fr. liko tuščia gulėti šalja. saulyje gražu, o kas amora kenrolai, pareno, džazas jų nuostabaus, juk ir buržuazinė Greitai, be triukšmo, neat lu, nepriimtina žmogui. Ko nebepatenkina. Tai jaunimas, spauda, ir radijas, ir televizija kreipiant niekieno dėmesį, už dėl šie vaikai neturi užsiėmi moksleiviai puola ant kelių, siekia vieno, slopinti žmogu dirbami pinigai pasaulyje, mo, kodėl jie slankioja, netu alpsta, rėkia, verkia, kvatoja, je viską, kas yra žmoniška, u •... , ! moteris. Pinigams išleisti yra kur moralė laikoma nereika rėdami ką veikti? Tai žmonės, išgirdę „Bitlz“ kvarteto dai gražu, jų tikslas, sukurti iš šiandteninį smdentlfos ! šimtai bbdų: lyg*al tie,k .pat įr lingu dalyku. Keturi paaug neturintieji gyvenime jokio navimą, dėl jo pykstasi radi žmogaus kažkokį stabą, idolą, gyve jas, televizija, jų laukia pa priversti jaunimą siekti pigios mą. Užėjus J fakulteto ar bend-1 jiems Uždirbti. Žino, kaip UZ- liai, prisidengę veidus kaukė tikslo, jokio siekimo, rabučio koridorius — sienos be- k dirbti pinigus ir bažnyčios mis, užpuola gatvėje žmogų, nantieji vien todėl, kad kitaip ruoštos geriausios salės. Na, laikraštinės garbės. Ir, tenka ;aeLkdinnėyski2SgitaNc?josPa^^- "ik' j atstovai. Tikėjimas nebe ma- sunkiai jį sužeidžia, pagrobia neįmanoma. Ir tai daugiausia o patys artistai? Tai papras pripažinti, jaunimui tai pa kurie tinka. Garbė, apie juos rašo milio- čiausi avantiūristai, šiol neturime. Kelinti metai dis-ldoj, bažnyčios tuštėja, ir, kad pinigus ir dingsta be žinios. turtingų tėvų vaikai, kad • laikraščiai, kalba radijas, jūs kutuojama, posėdžiaujama, susi-| patrauktų į savo pusę jaunL Apie 40.000 pavogtų NF tu nierių, fabrikantų sūneliai ir niekad ir nepagalvojo, ku- galės tapti žvaigždėmis, gar kurį laika dėmesio centre, ar broliai dukrelės, dykaduoniai, b£igTsUO- pamiršPtama.žiuJePasir| m4- bažnytininkai rado orlgi- ri savo sąskaitoje prisimena, tik pasiteisinama, kad ■ HHiU bud^’ dziazo muzika, Alain ir Gny Mouzau, gyve nos kąsnį, ir kuriems klausi bė atėjo netikėtai. Ir pasise gi galima ko nors gailėti, no tai sunku, neįmanoma padaryti. | sklindanti iŠ bažnyčios, pa- nantys Lione (Prancūzijoje). mas: „Ką veikti?“ iškilęs vi kimą turi ne kas kita, kaip rint to pasiekti, aišku ne.^įr Lniversiteto centriniuose ru* M Piter mųose (vestibiulyje ir korido1 ĮnaiiVA traUKe dmiffplio aaugeno dpmpsi aemesp Dva uva_ Šie jaunuoliai laikomi vieni su aštrumu. Mes turime vls- jų iškraipyti veidai, ant akių Galandijos studentas riems nereikia užsidirbti duo- užleisti plaukai, antžmogiški van Lir šliaužia ketveriom iš pavojingiausių žmonių riūose) ir fakultetuose reikia ge- M sinmkai, pasikaišioję sutanos iš ro dailininko, kuris skoningai f skvernus, šoka moderniausius Prancūzijoje. Jie aktyviai ką, apie ką gali svajoti žmo garsai, kurie vadinami daina vieno miesto į kitą. Kažkada moksloC'aventovėsmvicių. žilosios{šokius, žaidžia kroketą, daly- reiškėsi OAS veikloje Alžyre, gus, gyvenimas mus lepina, vimu. Štai tokio meno gerbė kažkoks karalius išbandė šį Universiteto aktyvo devynios ® vauja bokso varžybose, jauni- kelissyk buvo teisti ir laiko rūpesčių jokių, ką veikti, kad jai ir į juos panašūs privertė būdą, norėdamas išmelsti iš galybės. Dailės institutas netolie- | mo pasilinksminimuose. No mi baubu Liono, gyventojų. nereiktų mirti iš nuobodulio 25 m. turką, restorano pada popiežiaus teisę likti kara se. O universiteto dirbtuvės lau- « int „sąirb+i rtinipii dvasinin- Jiems priklauso didžiausia da. — tarsi kalba jų veidai. Ir vėją, linksminti juos. Aidint lium, tai argi neapsimoka šį kia darbo, tik suplanavus užsa-J flnt utūl, 11 P„,lgų’ avaslnln Lestin žygį pakartoti dėl laikrašti kyt reikia. kai neturi atsilikti nuo gyve- lis užpuolimų bei vagysčių, 16-metis Gari, Techaso milio- sutartiniam juokui nuomone Įmantis ryžtingų priemonių,! nimo. Kas tinka ar netinka, įvykdytų Lione. Ir tai jauni nierlaus Džefildo sūnus šaudo Ožen ryja šaukštus, vinis, ne nės garbės? Pitero reikėtų ir universiteto auditori-2 kas nesąžininga ar amoralu, žmonės, 24, 25 metų amžiaus. gatvėse šunis. Tai jam suke daug trūksta, kad jam tektų — taip, ir jis šliaužia kelias jas sutvarkyti, apipavidalinti. | viąa jokios reikš- Kiek mes beimtume tokių pa lia pasitenkinimą, malonumą, atsisveikinti su gyvenimu, dešimtis kilometrų. O kuo gi Bendrabučiuose irgi ne ge-Svlaa taJ, neI±url JOKIOS rems blogesnė sporto šaka — šluo riau. Nėra vaizdinės agitacijos. ■ mės. lSnmetei mašininkei iš vyzdžių, juose iškyla vienas tai jo užsiėmimas. Italijoje bet argi tai kam svarbu. bet trečio bendrabučio vestibiu- J Vakarų Vokietijos Anegret ir tas pat herojus, žmogus, jaunimo tarpe plačiai paplito Neperseniausiai Prancūzi tos metimas? 35 metrai, ku lis skoningai apipavidalintas. Ir| ąnjrka niniuai tain nat nei kuris nėra pats sau šeiminin išleista knyga „Tvisto riuos nuskriejo šluota, mesta tai didelis kontrastas prieš „Tau-! ,bPlrKa PJLmg?Į taip pat rei šokis, pavadintas skambiu joje karta ir prancūzų spauda“. Jo Margaret Kumbel, savotiškas ro" bendrabučio vestibiulį. ■ kalingi. Prisidengusi prince- kas, žmogus, kurį valdo pini Jį sunku je surinkti pasikalbėjimai žur rekordas, apie tai taip pat ra Tarp kitko, stebėtina, kad ir5sės vardu ji keliauja į Aust- gas. Ir kaip ten bebūtų, tiems vardu „Galilėjus“. sporto propagavimas, išskyrusf ja Tpn ar)E,avUqi nP viena šo laikraščiai, kalba žmonės. varžybų skelbimus, pamirštas.! rĮJ3-. 1,en> apgavusį ne vieną nusikaltėliams tenka tik dalis suprasti, arba, tiksliau pasa- nalistų su jaunuoliais iš ,,geArgi neapsimoka? Pinigų, gar Baigiasi mokslo metai. buvo! biznierių, ji dingsta. Sveica- jų kaltės, kita dalis priklau bės troškimas, neturėjimas gy daug varžybų, o sportiniuosej rijoje ji prisistato kaipo ame- so tam pasauliui, tai santvar venime jokio tikslo, jokių stenduose to nematėme. (Mes! pjkiečio milionieriaus Uolio kai, kurioje jie gyvena. Sun idealų, — visi šie bruožai bū jau nekalbėsime apie nevyku-1 duktė Anegret pasisekė, kaip ku išlaikyti žmogui savo žmo dingi daugumai kapitalistinia sius, blankius sporto stendus! kad retai pasiseka labiausiai gišką vertę ten, kur, norint Ekonomikos ir Medicinos fakul Į prjtyrusiam sukčiui. Ji gauna pasiekti ko nors me pasaulyje. Kuo gi galima gyvenime, paaiškinti poelgį tėvo, kuris tetuose). | pasiskolinti iš banko nemažą tenka pamiršti, kad egzistuo išmeta pro 3 aukšto langą du Bendrabutis — studentų na-1 pinigų sumą, įtikinusi, kad ja kožkokios moralės normos. savo vaikus, arba žmogaus, mai. Juose turi būti jauku ir! jos „gerbiamas“ tėvelis viską Jeigu jūs žiūrėsite į visą tai nužudžiusio savo žmoną, ketu gražu. Negera, kad ir bendra j grąžins. Kiek dar keliaus po — jūs be abejo žlugęs. To rių vaikų motiną, ir atėjusi bučio kambariuose neretai iš-g pasaulį Ši dar visai jauna kia jau gyvenimo taisyklė ka pas jos seserį, kad pasakytų: vysti neskoningą paveikslą. 1 mergina, ką dar ji sugalvos, pitalistiniame pasaulyje, pa aš nužudžiau savo žmoną, o Taigi, padiskutuokime šiais es-Į sunku pasakyti. Prastitucija saulyje, kur į viską žiūrima dabar atėjau nužudyti taap. tetikos klausimais, juk nepadary g — taip pat neblogas pasipel- pro dolerį. Patys amerikiečiai Taip pasielgė paryžietis EWto darbo yra daug daugiau ne-l nijimo Šaltinis. Tuo įsitikino priversti prisipažinti, kad jų K manuel Evande. Arba štai gu kad padaryto. | ne vienas amerikietis biznie- visuomenė amorali, kad vi versalietė Adonisre Bonbert, Mūsų pareiga sukurti univer-! rius. Vienas iŠ jų rašo, kad suomenės moralinė krizė pa dujų plytelės čiaupą, upmv vienam vicdidiii ocivv sitete tokias vaizdines agitacijos J pai parūpino savo ruiuiiklien- siekė kritinę stadiją. Tarp t*. atsukusi išeina su vaiku iš namų, pa tui, turinčiam šeimą, merginą, gyvenimo ir moralės taisyk priemones, kurios įkvėptų likusi miegantį vyrą. Ir tik iš dentiją TSKP CK gruodžio iri dabar šis visiškai nuo jo pri lių didžiuliai skirtumai ir tai laikraščių sužinojusi, kad vy vasario plenumų n u tarimams ris g J klauso. mauov. Tūla ±ui« mavj madam laiko ypač neigiamai veikia jauną nutarimamsras miręls grįžta į namus. Nak kontorą, ją kartą. Ir kaip išeitį iš to, įgyvendinti, kovai už komunis-JĮ Niujorke specialiąį tį praeivis pamato gatvėje 'į Kiekvienais metais ji išlei- misteris Robertas Maskinas tinės visuomenės pastatymą. —■I kartoninę dėžę, priėjęs arčiau, J džia specialų žurnalą, kurla- siūlo įvesti naujas moralės fe ’l J. Girdvainis, joje pamato nužudytą kūdikį. | me surašomos, įdedamos nuo- taisykles, tai kas dabar vadi UniZSnkoStUpdava^ SENO YOUR PROTESTS Kaip galėjo šitaip pasielgti nama amoralu politikoje, biz CONGRESS OF VENEjI motina. Gal būt kaltos sun idėjiniam-auklėjamajam darbui ! rlOS tais metais dirba pas ją, nyje ar šeimyniniame gyveni materialinės sąlygos, gal | merginos, kurias galima už- me, galima pripažinti aukštos į) kios •'tog-'ž.'-Z'M'-ž. būt, bet vistlek ar gali moti •..... ‘ —Į sakyti telefonu. Nėra jokios moralės poelgiais, ir tada jau na išdrįsti tokiam nusikalti .g. >*<v>x redakcinė' kotfpita ^abejonės prastitucija ge- nimas turės nurimti. Tai ly mui. O gal būt buvo kita KEDAKCINE KOLEGIJA | ras pagaibininkas bizniui. Ne- giai tas pats, jeigu gydytojas ><• tY. fxė* o, priežastis. Gal būt, ji pasielgė | maža žmonių susiranda dar pasakytų, kad geriausias bū Iht, ?OX»X> .»>A> * S kitokį būdą gauti pinigams. das Išgydyti vėžį — nepripa f»5-» K. taip, kaip ši moteris iš Anvers Dpmpcinl 1 Tai — žmogžudžiai. Ęrancu- žinti jo liga. Bet Misteris • -n r '• Xfxoxox miesto (Pr), kuri įmetė į upę i. V. tttANKol* i-z c 111 c i i u . | zijoje, Baulogma-Blllancont Markinas užsimerkia, jis ne . ■ fafctMor ft<U< :-xoxo fcx•}:« t . savo keturių metų dukterį ir l-x4x: f*x.o nori matyti tas minias paaug S. M. BALANDŽIO 19 ■ rytą savo bute rastas nužudyz «b>.<cdo >«X Avi*!''-' : Įtek’ '?♦'' J •<<'.1.0 S»5.->x -t pabėgo su meilužiu,, kuris DIENĄ ĮVYKS VVU SPAR-I tas gydytojas p. Jairty ir jo lių vaikinų ir merginų, kurie *<> #-♦««<«* K. ♦ TAKIADOS KROSO VAR-j 15-metė duktė Namuose vis- be užsiėmimo slankioja gatlaukė su mašina už kampo. l <»_».♦ bx»o AfX1X<X ZYBOS. KVIEČIAME VISUS} kas apversta aukštyn kojom, vėmis, stoviniuoja prie kino Ii - -.-k Sei'•>♦34X1 r A L :< :i ■■■ ■■> : o-.-c. v STUDENTUS DALYVAUTI! ieškota pinigų. Įtariamas žmo- teatrų ar viešbučių. Jis nežima, meilė, visa tai įgauna *xfc<-:t 'uMI * o <(x<wx . pxt^o t4O.i YxcJc<-x' kad MASINIAME KROSE | gus, kuris kelias dienas prieš no, ar nenori žinoti, kažkokio komercinio sandėrio SPORTO KLUBAS! tai ateidavo prašyti, tiesiog 1962 m. JAV buvo areštuota >o*xxz<- <f> vertę. Kitaip ir būti negali w ( <>;<•»* „MOKSLAS“! reikalauti pinigų. Bet gi reika- paauglių iki 18 metų 9% pasaulyje, kur viskas perka < w-l<w 4:<l čVč'-MN I lavimais, grąsinimals nedaug daugiau negu 1961 m., kad ma ir parduodama, net žmo#. s* Š '&''i WW. K į į - zi. . I" tegausi, ar negeriau pasiimti jiems priklauso didžiausias gaus sąžinė. EF III k. prekių m. spec. pačiam, o kad tai pareikalavo procentas pavogtų automobi grupės draugai ir vadovas Tarptautinės studentų organizacijos štabas kviečia vi I dviejų žmonių gyvybių — lių, žmogžudysčių, išprievar IŠ „JUMANITĖ“ MEDŽIAGA užjaučia ŽIŪKĄ Bronių, jo so pasaulio studentus protestuoti, kadangi Venesuelos vy I* negi tai svarbu, tai menknie- tautų moterų. 1963 m. ypač tėveliui mirus. PARUOŠĖ III K. ROMANISTE riausybė įkalino, kaip politinius kalinius, daug studentų ir profesorių, (2iūr. nuotrauką) kis, beveik kasdienis reiški- išaugo savižudybė paauglių IRENA KADZIŽAUSKAITĖ j----------------------- -—■—----.------------------------ --------------------L V 06784 . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų laidyklo* spm»mitA Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17 «CoBeTCKHH CTyaeHT® opraH Bhjimhocckoto rocyjiapcTBeHHoro yHMBepcMTeTa užs. Nr 2530
KtbLU
VENEZUEl1
I
POLITICĄĮ PRISONfR j
omo a
*