Gruodžio
g M W Vt ’O'SB WW«W?*
vilnensis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
REKTORIAUS ĮSAKYMU R-133
IŠBRAUKTI IŠ STUDENTŲ SĄRAŠŲ UŽ NEPAŽANGUMĄ
¥
Komunikacijos fakultetas: Darius GRINBERGAS (IV k.) Vėjūnė INYTĖ (IV k.), Mo destas KRUKAUSKAS (II k.), Algirdas SRUOGA (II k.) Matematikos fakultetas: Cezari TARASKEVlC (II k), Iveta ZALIONKAITĖ (II k.), Egi dijus BOCKUS (II k.). Gamtos fakultetas: Arūnas GRUSECKAS (I k.), So nata OVERUNGAITĖ (IV k.), Aušra TEIŠERSKYTĖ (III k.), Robertas LIUIZA (IV k.), Riman tas KARELIS (IV k.), Liudas UR BONAS (II k.), Vaidotas PUTEI KIS (II k.)
Kaina 10 kap.
Ieškokime išeities drauge
Nerijus ADOMAITIS
Kiekvienas studentas ir dau gelis mūsų universiteto dės tytojų bei darbuotojų, dažniau ar rečiau apsilanko biblioteko je. Kaip apmaudu ir liūdna bū na tada, kai vietoje taip reika lingo ir laukiamo leidinio gau namas neigiamas atsakymas! Piktinamasi bibliotekos tvarka, jos darbuotojais ir vargu ar pagalvojama, kad dažnai dėl to kalti būna patys skaitytojai. Vien per 1991 metus dėl mū sų skaitytojų aplaidumo, neatsa kingumo į bibliotekos fondus negrąžinta per 1 200 knygų. Net tai, kad už prarastą knygą ten ka mokėti dešimteriopą kainą, neatlyginama pamestos kny gos vertė. Juk dešimtys skaity tojų vietoje pamestos knygos
Teisės fakultetas: Egidijus SAMUOLIS (II k ), Vio leta PETKEVIC (II k), Dainius MOTUŽIS (III k.) Istorijos fakultetas. Deimantė KUSTAITĖ (I k.), Ri mantas MISEVIČIUS (I k ), Aud rius VILKAS (I k), Renatas GE RULAITIS (III k), Raimedas MACKEVIČIUS (III k.), Linas SLIAUTERIS (III k.) Filologijos fakultetas: Aistė JONKUTĖ (II k ), Gintaras VERBUSAITIS (I k.), Gintautas GREIMAS (II k ), Živilė GUSTAITYTĖ (III k.), Chemijos fakultetas: Rima BARTlSlUTĖ (III k ), Vla das RATKEVIČIUS (III k ), Mar garita LAPINSKAITĖ (III k ), Daina RAGELYTĖ (111 k.), Jolita KLIMANSKAITĖ (III k.) Ekonomikos fakultetas: Juozas DICKUNAS (I k.), Svet lana ANTILOGOVA (I k.), Dmltrijus GAIDUKAS (I k ), Vikto ras PURKEVICIUS (II k.), Rasa SKRUIBYTĖ (II k), Aleksandr KLIMUK (III k.), t Romualdas LAURINAITIS (III k.) Medicinos fakultetas:
Dalia JASENIAUSKAITĖ (1 k.), Daiva LIBERYTĖ (1 k ), Zita NEVULYTĖ (III k ), Irena VAINAITĖ (III k ), Irena KAMINSKAITĖ (III k.), Paša KIMUTYTĖ (III k.), MIlda PiNDIKAITĖ (II k ), Da rius MINĖTAS (III k.), Janas TARASOVAS (III k.), Rimantas BAJARtNAS (III k), Egidijus SAVIČIUS (III k.), Dainora BUCHMALECKAITĖ (III k.), Čes lovas ATKOCAITIS (III k.), As ta MAKAUSKAITĖ (III k.), Jur gita PLETKUTĖ (III k.), Rima DEVĖNA1TĖ (III k.), Vladimiras ISAJEVAS (III k.), Vaidas LESKUS (II k ), Eglė KAUPAITĖ (III k.), Fizikos fakultetas: Rytis MISIŪNAS (V k), Dainius DRUTEIKA (V k), Narūnas KENSTAVICIUS (II k ), Artūras STANEVIČIUS (II k.), Dalijus MIKULSKIS (II k.), Aleksandras STANOVOJUS (II k.), Pavelas MASELIS (III k.), Olga DZINGAZIJEVA (II k ), Rolandas BABRAUSKA'S (III k.), (kaip nelan kantis užsiėmimų), Ivanas GUZENKO (II k.), Jevgenijus KA VALIAUSKAS (II k ).
bučio išmetami „fuksai" ir pa nelės, o rečiausiai — teisinin kai. Todėl, kol dar ruošiamas Universiteto policijos regulia rumas ir naujos bendrabučių taisyklės ir ko! policija nela bai gerai žino savo funkcijas, Studentų Atstovybė pasiruošusi ginti kaltinamuosius ir suteikti Atstovybės nariams kvalifikuo tą teisinę konsultaciją. Beliekr pridurti seną taisyklę, kad kiekvienas parodymas gali būti nukreiptas prieš j us, o geriausia, žinoma, jeigu nemo kate gerti tyliai ir kultūringai, geriau negerkite. . .
1991 m.
VALIUTA, Trūko studentų kantrybė belaukiant lietuviškų pini gų CR I aukšte prie „Universitas Vilnensis" padėtoje dėžutėje pm.gams !arp jų radome sagų, segtukų, pažymėtų talonėlių, sal dainių popieriukų ir t. t. Ačiū. Panaudosim. VAGYSTĖ. Apvogtas Prancūzijos pilietis Lesieur Jerome, besisiažuojantis VU ir gyvenantis bendrabutyje, Saulėtekio ai. 39. \'. cstoliai — už 3000 DM. Vagys dar nesurasti. Biznis. VTU studentai bendrabutyje ruošiasi atidaryti alaus įvarą ir kirpyklą. Pažanga. LŽŪA rektoratas nutarė, kad neakivaizdinis skyrius neturi būti blogai besimokančių studentų prieglobstis — iš die ninio skyriaus į neakivaizdinį bus priimami tik gerai besimo kantieji. SPECIALIZACIJA. Kauno Medicinos akademijoje jkurta Ekstremalmčs medicinos katedra, kuri rengs gydytojus, teiksiančius medicininę pagalbą katastrofų ir avarijų atvejais. RINKIMAI. Lapkričio 13 d. Šiaulių pedagoginiame institute iš rinktas naujas Rektorius. Juo tapo filol. m. d. A. Gudavičius. Sveikiname! SPORTAS. Mėgėjų krepšinio turnyre dalyvauja ir VU Studentų Atstovybės krepšininkų komanda, kurioje žaidžia sekretorius, pavaduotojai ir du amerikiečiai (ne profesionalai). Ant menčių jau paguldytos „Saulėtekio monarchų" ir „Sky line beach” ko mandos. Kas sekantis?
Ingos KLUMBYTĖS, EF IV kurso studentės, Arūno STANIONIO, EF IV kurso studento, Vytauto SlRSlNAlClO, EF IV kurso studento, Skirmantės PAPECKYTĖS, EF IV kurso studentės, Eduardo BESPALOVO, EF [V kurso studento, Džeraldo STVELKAUSKO, EF IV kurso studento, Dainiaus KRUSlNSKO, FF III kurso studento, Jovitos PABEDINSKAITĖS, KomF I kurso studentės, Loretos BALTA1TĖS, KomF I kurso studentės, itaslo G1NTALO, KomF I kurso studento, Dartaus JUOCIAUS, KomF I kurso studento, Dariaus KLLIOSO, KomF 1 kurso studento.
Komisija, į kurią įeina Ūkio direktorius, jo pavaduotojas ben drabučių ir butų reikalams, Uni versiteto policijos ir Studentų Atstovybės nariai, kiekvieną ‘ pirmadienį aptaria praėjusios savaitės bendrabučių triukšma darių likimus. Ūkio direkto riaus A. Kundroto žodžiais ta riant, stengiamasi laikytis vie nos nuostatos: už triukšmavimą bendrabučiuose rašomi papeiki mai, o už alkoholio vartojimą šalinama iš bendrabučio. Ta čiau dažniausiai šiose byloremiamasi pačių prasikaltusių pasiaiškinimais, o ne policijos surinktais įrodymais. Nieko keis to, kad dažniausiai iš bendra
I
TRUMPAI. DRŪTAI!
ĮSAKYMU SS— 407
TRIUKŠMADARIŲ LIKIMAI NULEMIAMI PIRMADIENĮ
Pirmadienis
i
Nr. 12 (1516)
Už netinkamą elgesį bendrabutyje teisė gyventi Uni versiteto bendrabučiuose atimta iš: Dariaus LENKEVlClAUS, KomF I kurso studento, Mariaus SlBURKIO, KomF I kurso studento, Dariaus KAMARKEVlClAUS, KomF I kurso studento, Edmundo GULIAKO, KomF I kurso studento, Eltaro KRUPO VlClAUS, KomF I kurso studento, Linos NAUJOKAITYTES, EF V kurso studentės, Linos ŠTITILYTĖS, EF V kurso studentės, Sauliaus SVITOJAUS, FF I kurso studento, Marijaus JURKUTAlClO, FF I kurso studento.
>
2
J
jau gaus tik neigiamą atsaky mą! Šimtai (!) skaitytojų ištisais metais laiko namuose bibliote kos knygas, kurias jie vargu ar taip ilgai skaito ir naudoja mo kymuisi. Tai elementarios kul tūros stoka! Ir suprantama, kad tokiam skaitytojui visai nes varbu, kad jūs eilinį kartą ne gausite knygos. Nepadeda nei nuolat bibliotekos darbuotojų jiems siunčiami raginimai, nei telefono skambučiai. Labai nemalonu pasakyti, bet šiame ilgame skolininkų sąraše yra ir ne viena dešimtis ger biamų dėstytojų, Universiteto darbuotojų. Ieškodami išeities iš šios, jau pastovia tapusios, negerovės, kažkada bibliotekos darbuotojai savo skolininkus bausdavo, -versdami juos padir bėti bibliotekos labui, (o talki ninkų čia visada reikia). Gal darbas ir nėra geriausia baus-
mės forma, bet ši „rykštė" il gam ne vieną studentą sudraus mindavo. Paskutiniaisiais metais buvo nutarta pasikliauti savo skaity tojų gera valia ir sąžiningumu. Rezultatai liūdni: kasmet skoli ninkų ir pametamų knygų dau gėja, užsakęs knygą, skaityto jas vis dažniau jos negauna. . . Matyt, per anksti dar pasitikėti skaitytoju, reikia jį ne tik mo kyti, bet ir bausti. O gal jūs turite kitokių pa siūlymų? Džiaugsimės, jei pasi dalinsite jais su mumis.
D. LEVINSKIENĖ VU Bibliotekos centrinio abonemento vedėja
Vietoj profilaktoriumo — bendrabutis? Gruodžio 7 d. prasidės, matyt, paskutinė pamaina Universite to profilaktoriume. - Profilaktoriumas uždaro mas, — paaiškino vyr. gydytoja Ramutė Jurkonienė. — Vyriau sybė mūsų daugiau nefinansuos. Mat, remiantis naujuoju socia linio draudimo įstatymu, stu dentai yra neapdrausti ir todėl neturi teisės į tas lėšas, kuries iki šiol buvo skiriamos jų rea bilitacijai. O pats Universitetas finansuoti profilaktoriumą nega li. Tokia našta ne jo pečiams. Prieš pinigines problemas tiek Universitetas, tiek studentai be jėgiai. Tačiau pastatas, aišku, užrakintas nestovės. Galvojama jį panaudoti kaip ambulatorinę
įstaigą. O tai reiškia, kad pro filaktoriumas faktiškai taps ben drabučiu, kuriame bus atlieka mos kai kurios profilaktinės pro cedūros. Tačiau VU medikai „ginklų" dar nesudėjo. — Kreipsimės į Kultūros ir švietimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministerijas, — sako vyr. gydytoja, — gal kas duos lėšų. Galvojam įkurti Reabilita cinį jaunimo centrą, kuris apim tų visas aukštąsias mokyklas. Jūratė SKĖRYTĖ P. S. Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, gerbiama R. Jurkonienė pranešė kad Mi nistrų Taryba pažadėjo skirti lėšų profilaktoriumui.
t
4994. 42. 2
Universitas Vilnensis
jubiliejai. Šventes
■■■■■hmim
„TAI, KUO TURTINAU IR TURTĖJAU“ Jonas Gelaževičius — miški ninkas, pedagogas. Be didelės meilės gamtai, jis be galo myli knygą. Jai paskyrė savo laisva laikį, energiją ir sveikatą, kny ga tapo šventu jo gyvenimo tikslu. „Iš pat jaunystės mėgau moks lą ir jo šaltinį — knygą. Su kaupiau nemažą knygų rinkinį. Garbingas Vilniaus Universi teto 400 m. jubiliejus — mokslą vystančiųjų ir mokslo siekiančiųjų šventė. Šia proga Vilniaus universiteto mokslinei bibliotekai, jame dirbančiam mokslo jaunimui skiriu dovaną — savo knygų kolekciją", — byloja J. Gelaževičiaus įrašas Universiteto bibliotekos svečių knygoje.
Jono Gelaževičiaus knygų ir rankraščių kolekcija viena iš reikšmingiausių savo turiniu ir skaičiumi, padovanota universi tetui per visą Alma Mater gy venimo istoriją. 1970 m. J. Ge laževičiaus kolekciją sudarė 2 703 knygos ir 873 egz. perio dinės spaudos, pradėtos rinkti 1941 metais. Šiandien ši kolek cija išaugo iki 17131 egz., o vėliau perduotas rankraštinis pa likimas ne mažiau įdomus ir didelis. Jį sudaro J. Gelaževi čiaus studijų paskaitų konspek tai, mokslinių tyrinėjimų ir straipsnių rankraščiai, gausi miš kininkystės istorijos tyrimo me džiaga, dokumentinė medžiaga apie prof. P. Matulionį ir siste mingai papildomas, smulkiosios spaudos rinkinys: atvirukai (18960
PINIGAI, ALUS IR... Pakvietimas, kainuojantis še šis rublius, ir gausus policinin kų būrys neišgąsdino busimų jų medikų gerbėjų. Atšvęsti 210-jų metinių progos į Medici nos fakulteto Didžiąją aulą su sirinko gana didelis būrys įvai riaspalvės publikos. Oficialioji dalis nesibaigė pro rektorės pasveikinimu. Ją pra tęsė presskonferencija, kurios metu fakulteto dėstytojai labai sumaniai, atvirai ir išradingai
atsakinėjo į įvairiausius stu dentų klausimus. Linksmąją vakaro dalį pradėjo viktorina. Joje dalyvavo trys pajėgiausios Medicinos fakul teto komandos: „Nuliai" (t. y. fuksai), dėstytojai ir šeštakursiai. Pirmakursiai ilgai neuž mirš raiškaus skaitymo, batonų ryjimo ir pieno gėrimo užduočių. Kad „nuliai" pasijustų pilnaver čiais — buvo pakrikštyti. Labai jau jie bijojo vandens.' Gal to-
vnt.), kalendorėliai (525 vnt.), degtukų etiketės (6370), vokai (3370 vnt.), pašto ženklai (8970 vnt.), plakatai (550 vnt.), floros, faunos ir miško temomis. Se niausia J. Gelaževičiaus kolek cijos knyga yra 1646 m. išleis tas „Psalmynas", vienintelis Uni versiteto bibliotekoje ir saugo mas senų ir retų spaudimų sky riuje. Universiteto bibliotekoje ati daryta Jono Gelaževičiaus, ne nuilstančio ir nenurimstančio, darbštaus, kuklaus ir labai atsidavusio knygai žmogaus, gar bin,go 70-ties metų jubiliejaus ir jo bibliotekos penkiasdešimtme čio proga paroda. Paroda veiks iki gruodžio’ 8 d.
Nijolė ŠULGIENE
dėl kr'kštynoms jie rir.rosi ge rą pusvalandį. Priėmę priesaiką, kurioje kilniai pasižadėjo už leisti troleibusuose sėdimas vie tas šeštakursiams, visi nuskubė jo padainuoti ir pašokti su an sambliu „Griūsiu". Tuo galima ir baigti, tik reikia pasakyti, kad ' medikai — turtingiausi iš visų studentų. Aukcione už 1'25 rub. buvo nupirktas balandis, o brangiausias koliokviumas — už 300 rub. Alaus, be abejo, netrūko. . . Paulius KORSAKAS
Povilas VITKAUSKAS Lapkričio 13 dieną po sun kios ligos mirė ilgametis Uni versiteto darbuotojas, istorijos mokslų kandidatas docentas Po vilas VITKAUSKAS.
Velionis gimė 1930 m. spalio 30 d. Ignalinos rajone Kilatrakio kaime. Karo metais, sunkiai susižeidęs, visam gyvenimui ne teko regėjimo. 1949—1955 me tais mokėsi Kauno aklųjų mo kykloje, o 1955—1960 metais — VU Istorijos — Filologijos fa
kultete studijavo istoriją. Bai gęs Universitetą, liko jame dirbti, vėliau mokėsi aspirantū roje, 1971 metais apgynė kan didato disertaciją. Netausodamas jėgų ir sveika tos, P. Vitkauskas daug dirbo: skaitė paskaitas, speckursus, va dovavo studentų istorikų moks liniams būreliams, dalyvavo kon ferencijose, diskusijose. Ypač nuoširdžiai siekė padėti savo li kimo draugams, susibūrusiems j Lietuvos aklųjų draugiją. P. Vitkauskas yra paskelbęs per šimtą mokslinių bei publi cistinių straipsnių, išleidęs šimt knygų ir brošiūrų. Dalis jų išspausdinta Brailio raštu. Tvirta valia ir atkaklus dar bas padėjo jam įveikti fizinę negalią ir tapti profesionaliu istoriku, kurį gerbė ir vertino ne tik profesijos draugai, bet ir visi su juo bendravusieji. Tebūnie jam lengvas Vilniaus kalnelių smėlis. Bendradarbiai
PAMĄSTYMAI APIE NIEKĄ
4
„. . .Bet juk aš nesu filoso fas ir apie pasaulį mąstau tik mąstydamas apie savo nu tikimus tame pasaulyje." (I. Murdock)
KOMERCIJA SKVERBIASI Į SPORTĄ Įsibėgėjo Universiteto krepši nio turnyras. Šešiolika komandų žaidžia keturiuose pogrupiuose, o vėliau po dvi komandas iš kiekvieno pogrupio rungtyniaus šveicariška sistema, kol nuga lėtojus išaiškins finalas. Kiek vienas studentas, mėgstantis žaisti krepšinį, gali dalyvauti šiame turnyre, sumokėjęs starti nį penkių rublių mokestį, su bi čiuliais subūręs komandą ir pa vadinęs ją savo nuožiūra. — Tokią turnyro1 sistema, kai iš surinkto startinio mokesčio fondo išmokėjus teisėjams ho norarus, skiriamos premijos nu galėtojams ir prizininkams, ska tina (varžybų dalyvių suintere suotumą gerai žaisti ir nugalėti, - mano Universiteto krepšinio rinKimes treneris Z. Saikus. Beje, daugiausia dviems šios rinktinės žaidėjams leidžiama rungtyniauti kiekvienoje ko mandoje. dalyvaujančioje turny-
Lapkričio 25 dieną, po to, kai pirmakursių žurnalistų komanda „Žurnalistas-1" nepasirodžius „Karališkajam pokeriui" be pas tangų įsirašė turnyro lentelėn tašką, kalbuosi su viena iš šio turnyro organizatorių, Universi teto Sporto klubo pirmininke N. RAZIENE: — Nuo kada rengiami tokie komerciniai turnyrai? Kokie dar sportiniai renginiai organizuo jami Universitete? — Tokius turnyrus kaip šis pradėjome rengti tik nuo šių metų spalio mėnesio. Panašus Į dabar vykstantį krepšinio turny rą spalio mėnesį buvo suorga nizuotas Universiteto futbolo turnyras. Gruodžio mėnesį numa toma surengti atvirą plaukimo čempionatą. Šiandien įvyko ma tematikų krepšinio turnyro fi nalinės rungtynės, kur’ose kiek viena komanda buvo įnešusi startinį 80 rublių mokestį. Vis
dėlto pinigai nėra svarbiausias stimulas sportuoti. Universitete ir studentai, ir dėstytojai labai mėgsta krepšinį. Mūsų klubas stengiasi kiekvieną įtraukti į sportinį gyvenimą, o ypač mums svarbu nepalikti nuošalyje pir makursių. Todėl šį rudenį orga nizavome pirmakursių stalo te niso, bėgimo, krepšinio varžy bas. Reikia pasakyti, kad visi studentai, noriai dalyvavo šiuo se renginiuose. Po krepšinio var žybų buvo suformuota Universi teto pirmo kurso rinktinė, kurią dabar treniruoja A. Bimba ir kuri pavasarį vąžinos į Vokieti ją, į valstybinį tarptautinį krep šinio turnyrą. Dangis GUDELIS
Informacija krepšinio mėgė jams: gruodžio 14 d. 14 vai. Saulėtekio ai. 2 Lietuvos krepši nio čempionato rungtynes žais „Universiteto“ ir „Atleto" ko mandos. Gruodžio 15 d. 14 vai. „Universitetas" — „Bėnga",
„Niekas" anaiptol nėra niekas. Netikit? Ir be reikalo Geriau, atmeskit visus prietarus, išanks tinius vertinimus ir paskaitykit, ką apie NIEKĄ mano studentai, mokslininkai, poetai, kaimiečiai gydytojai, roko muzikantai, darbų vykdytojai (prarabai). . . Pirmieji, kaip ir priklauso, sa vo mintis „iškloja" patys, pa tys, t. y. studentai. Niekas tai viskas. Niekas — tai nėra nebūtis. Niekas — tai, kai at sikėlęs ryte su skaudančia gal va ant stalo nematai nei vieno butelio". Kitus studentų atsaky mus galima suskirstyti į grupes. Vieniems „niekas" asocijuojasi su spalvomis (pilka, juoda, balta ir net raudona), kitiems — la biau panašu į būseną (nežino mybė, tuštuma, rūkas). Nieko stebėtino, kad studentams „nie kas" gali būti kietas, baugus, didelis, minkštas, geidžiamas, jei kai kurie „nieku" vadino meilę, gyvenimą,, žmogų.... O ką gi apie nieką byloja liaudies išmintis? Ji sako nei daugiau, nei mažiau: „be nieko nebus nieko”. Ir viskas! Nedau gelis turbūt žino, kas pasakė šiuos žodžius: „Esmu niekas, nieko negaliu, nieko gero iš sa vęs neturiu." Nekankinsiu mįslė mis — tai „Anykščių šilelio" au torius Antanas Baranauskas. Be je, apie mįsles: jei jau tokie protingi, atspėkit „be ko niekas negali būti”? Atsakymą rasit rašinėlio pabaigoje). O kol galvcsit — dar keli pasisakymai. Tribūna suteikiama poetui Vy tautui Montvilai: „Draugai, kas vakar niekas buvo čia, viskuo tas šiandien tapo!" O štįi ką mano apie nieką Bezdonių kai mo bernas: „Niekų niekiausias daiktas yra sėti miežiai po mie žių." Taigi, kaip bežiūrėsi, ką be-
sakysi, „nėra nieko tikro, nie ko tobulo." (J. Morkūnas). O galiausiai „mes niekas to neži nom". (J. Jablonskis). Tik jūs nenusiminkit, xali ir įžymūs žmonės tokių dalyw ne žinoti. Jūs geriau įsijunkit mag netofoną su „Hiperbolės" įra šais ir paklausykit. . . girdit. .» „kai nieko neturi, tai ir nerei kia nieko. . ." „Aš nieko neno riu, nieko. . Šiuo kritišku mo mentu pravers blaivus požiūris, kuriuo pasižymi 3-MSV prarabas Fiodoras Barabanščikovas. Vieną jo sentenciją apie moteris drįsau perfrazuoti: „Niekas — tai. . . arba jisai yra, arba jo nėra! Ką gi, jei jau taip niekas a pi J nieką nežinom, tai bent jau pri” sipažinkim sau atvirai, kad „niekas nieko už dyką ir ne duoda". Šiais visuotinės infliacijos laikais ne tik kad niekas nieko neduoda, bet dar ir paima (kai netingi). Panašias problemas sprendė dar mūsų šimtmečio pradžioje daktaras Vincas Ku dirka „neimu niekam menko krislelio, o mane skaudžia, lai ko per nieką". O, kad jūsų nelaikytų, „ne daryk nieko blogo niekam". (Ei lutės ir ruošiamos juodojo ju moro „poezijos" knygelės). Chu..., na ir pavargau, aš nuo to nie kalo, o jūs? Jei skauda galvą, geriausias vaistas — „baltas niekas" (vaistažolės pavadini mas). Kaip sakydavo mūsų se noliai nuo Kupiškio, „niekai tai niekai, o iš tų niekų ir pilna gelda". . . Niekus surinko ir užrašė Remigijus BELINSKAS
aų)
seuiA5Įesie
(opini sęisjjM s d
»
3
Universitas Vilnensis
1991. 12. 2
GRUODŽIO PIRMOJI - PASAULINĖ AIDS DIENA Prieš trejus metus, 1988 metų sausio mėnesį sveikatos apsau gos ministrams iš viso pasaulio susirinkus aptarti AIDS profilak tikos programų, kilo idėja surengti pasaulinę AIDS dieną. Ją remia Pasaulinė sveikatos asamblėja, Jungtinių Tautų organiza cija, viso pasaulio vyriausybės ir žmonės, kuriems aktualios AIDS keliamos socialinės ir medicininės problemos. Šiemet Pasauli, nės AIDS dienos šūkis - “Pasidalinkime atsakomybe”.
<-------------------
* A •» A A .% •.< v < »• x <■ <t
v
« «
-
A. A A' ’A A A V V A A “A A A A V A A. A ’A V<■ y v. a
<•
Studentai atsako į klausimus •
v
X ♦ j ; • ; • : ; X • I ‘ • ; j t ;
v ••• A A V ’A A. ••• V A A‘ A V ■/ A A V 'A A A V V A A V A A A V A A A ••• 'A A A V A A. A V
> X
Anoniminė anketa buvo išplatinta tarp Airijos studentų. Į klausimus atsakė 2 614 žmonių. Beveik 91 procentas apklaustųjų girdėjo apie ŽIV infekciją, bet tik 61 procentas žinojo, koks skirtumas tarp ŽIV ir AIDS. 98% apklaustųjų studentų žino, kad ŽIV neperduodamas buitiniu keliu. 51 procentas mano, kad gali apsikrėsti, jeigu jam bus perpiltas kraujas, o 24% susilaiko nuo donorystės. Daugiausiai žinių apie AIDS apklaustieji gavo iš laikraščių bei TV.
Įeitos anoniminės anketos adresas - Danija. 1 155 studentų atsakė į pateiktus klausimus. 28% apklaustųjų mano, kad infekuotiems ŽIV asmenims reikėtų uždrausti turėti lytinius santykius, 44 procentai mano, kad infekuotuosius turėtų registruoti vaidžia. 33 (!) procentai apklaustųjų turėjo lytinių santykių, kurių metu, jų nuomone, jie galėjo užsikrėsti ŽIV. Nežiūrint gerų žinių apie AIDS, tik 47-54% apklautųjų naudojasi priemonėmis, sumažinančiomis infekcijos grėsmę. x >: c
x
k
x
xs
xx
:• x
■> x •:
>: •:
x ;<
•> x >: o » x
x x
. :• x >: <■ > :< « <•
•’ > ♦ « ;; < i
'
ŽIV - tai žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis susirgimą AIDS. AIDS - neišgydoma liga, tačiau ji sėkmingai GYDOMA. Kuo anksčiau žmogus sužinos, kad yra užsikrėtęs ŽIV, tuo didesnė gali mybė imtis realių priemonių kovoti su liga. Čia padėtis panaši į vėžio susirgimus - svarbu kuo anksčiau diagnozuoti viruso atsiradimą. Pasitikrinti dėl antikūnų prieš ŽIV galima kiekvienoje gydymo įstai goje, o žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių nenori to daryti oficialiai, gali pasinaudoti anoniminių kabinetų paslaugomis. Vil niuje veikia du tokie kabinetai: Šeškinės 24, 257 kabinetas, tel. 468*663, ir Molėtų pi. 40, tel 350*295. Ir dar vienas patarimas visiškai nebūtina jau kitą rytą bėgti tikrintis,- antikūnai prieš ŽIV virusą atsiranda ne iš karto - laiko tarpas svyruoja nuo trijų savaičių iki trių mėnesių._________________ _ _________________ _______ >
-X ; < j < r, » : j «
x*
Nepamirškite prezervatyvo!
Ką reikia žinoti apie prezervatyvus? Prezervatyvai apsaugo nuo užsik rėtimo ligomis, plintančiomis lytinių kontaktų metu, jų tarpe ir AIDS. Tai patikimiausia priemonė tiems žmo nėms, kurie nesutinka susilaikyti nuo lytinių santykių ar yra neištikimi vie nam partneriui.
Kaip užsikrečiama ŽIV?
f ŽIV aptinkamas ir kituose organizmo skysčiuose: seilėse, prakaite, ašarose, tačiau juose viruso yra tiek nedaug, kad jo nepakanka užsikrėsti. ŽIV - labai jautrus virusas ir, patekęs į aplinką, greitai žūva. 1. Buityje, ligoninėse, darbe, laikantis higienos taisyklių, nėra pavojaus užsikrėsti. 2. Neužsikrečiama bučiuojantis, bendrai naudo jantis namų apyvokos daiktais, tualetais, voniomis ir pan.® 3. Įkandus vabzdžiams. 4. Naudojant sterilius švirkštus ir adatas.
Užsikrečiama, kai infekuoto asmens kraujas, sėkla a, makšties sekretas, t.y. organizmo skys čiai, kuriuose yra didelė ŽIV koncentracija, per žaizdeles ar Įdrėskimus sveiko žmogaus odoje ar gleivinėje patenka j kraują. Pirmiausia galite užsikrėsti lytinio kontakto (vaginalinio, analinio ar oralinio) su ŽIV Infekuotu asmeniu metu. Ypač pavojingi yra analiniai lytiniai santykiai, kai nenaudojamas prezervatyvas. Tai yra todėl, kad tiesiosios žarnos gleivinė labai jautri ir lengvai pažeidžiama. Nepamirškite, kad lytinių santykių metu persiduoda ne tik ŽIV, bet ir kitos infekcijos: gonorėja, sifilis, chlamidijos, hepatitas B ir 11 Jeigu užsikrėshe viena iš šių infekcijų, pavojus užsikrėsti ŽIV padidėja.
Saugus seksas yra tokie lytiniai santykiai, kurių metu sėkla ar makš ties sekretas bei kraujas nepatenka į partnerio organizmą. Saugus seksas įmanomas tik naudojantis prezervaty vais! Reikia žinoti ir tai, kad vis dėlto prezervatyvas nėra šimtaprocentinė apsaugos priemonė nuo užsikrėtimo Z1V. Svarbu teisingai naudotis pre zervatyvu. Būtina naudotis juo nuo lytinio santykio pradžios iki galo.
Antra - užsikrėsti ŽIV galima ir infekuoto bei sveiko žmogaus tiesioginio kraujo kontakto metu: perpilant kraują, jei donoras yra užsikrėtęs ŽIV, arba naudojantis keliese vienu ir tuo pačiu neste riliu švirkštu ir adata.
Taip daro narkomanai, kurie narkotikus švlrkščiaj veną, infekuotojo kraujas, likęs švirkšte, patenka tiesiai j kito žmogaus kraują.
Narkotikų vartojimas yra labai pavojingas dar ir todėl, kad organizmas smarkiai nusilpsta, atsi randa emocinių ir šeimyninių problemų, realybės suvokimas tampa iškreiptas ir dažnai žmogus daro tai, ko niekuomet nedarytų, jeigu nevartotų narkotikų. Rizika užsikrėsti ŽIV narkomanams yra labai didelė. Trečia - ŽIV infekuotos motinos savo vaikus •gali užkrėsti nėštumo ar gimdymo metu.
t
4 I. KO MES ČIA ATĖJOME? — Tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys" — patars nus kubantis į paskaitą studentas. Ir nors kyla didžiulė pagunda paklausyti jo patarimo, pamė ginkim, pasiremdami aukštojo mokslo vertybių analize, pasiaiškint, kodėl galimas ir toks atsakymas. Tyrimo rezultatai parodė, kad net pusė studentų žinojo, jog stos į aukštąją mokyklą nuo mažens, o trečdalis stoti nusprendė 8—9 klasėje, t. y. pasilikę vidurinėj. Specialybę dauguma atsakiusiųjų pasirin ko vėliau, jau tiksliai žinoda mi, kad tęs mokslus (beveik pusė 12 kl„ ir net ketvirta dalis prieš pat stojant). Be to, pusė studentų sakėsi turėję ir „atsarginį variantą". Vadinasi, tiek šeima, tiek mokykla visų pirma orientavo į mokymąsi „aukštojoje", o specialybės pa sirinkimui skyrė mažiau dėme sio. Įdomu tai, jog daugiau nei 80 proc. studentų tėvų turi aukštąjį ar spec. vidurinį išsi lavinimą. Todėl tėvai, orientuo dami savo vaikus į studijavimą aukštojoj, papraščiausiai siekė, kad pastarieji užimtų tokią pa čią ar aukštesnę socialinę pa dėtį, kaip ir jie patys. Tai ir atsispindi studentų at sakymuose — stojant į aukš tąją mokyklą norima įsigyti so cialinį statusą ir prestižą vi suomenėje (mokausi tam, kad prasimuščiau gyvenime, būčiau daugiau gerbiamas draugų ir pažįstamų, įgyčiau geresnę materialinę padėtį ir t. t.). Žy miai mažiau studentai orientuojasi į pažinimą ir saviraišką (mokausi tam, kad tobulinčiau savo asmenybę, giliau su vokčiau gyvenimą ir pasaulį) bei profesinę savirealizaciją (tapčiau geru specialistu, įgy čiau norimą specialybę). Be to, aukštoji mokykla asocijuojasi ir su gera šeima bei tinkamai išauklėtais vaikais. Reikia pab rėžti, kad čia mes kalbame apie bendras vertybines sąmonės tendencijas (įsivaizduokit, kad tendencija — tai ašis, o konk rečių žmonių vertybės daugiau ar mažiau nuo jos nutolę taš kai, nebūtinai sutampantys su ta ašimi). Taigi, matome, kad socialinio statuso siekimas, noras pažinti pasaulį ir profesinė savirealizacija — gan savaran kiški sąmonės dariniai. Jau esam minėję, kad būtent arti miausia aplinka (šeima, mokyk la) suformuoja požiūrį, jog aukštosios mokyklos baigimas garantuoja prestižą visuomenėj, tačiau kodėl gi šis statuso sie kimas nėra tiesiogiai susijęs su pažinimu ir profesija? Iš vienos pusės ši situacija gali būti iš šaukta bendra (galim sakyti vi suomenine) orientacija į statu są, paremtą daugiau diplomu, nei konkrečiom specialybinėm žiniom (ne vienas studentas turbūt bus girdėjęs, kad svarbiausia baigti aukštąją, o dirbti bus galima ir jne pagal specialybę). Tačiau iš kitos pusės, nemažą įtaką daro ir Filosofijos fakulteto specifika. Mūsų manymu, problema ta, kad šis fakultetas buvo atkur tas tik prieš tris metus. Jis ta po prieglobsčiu kūrybiškiems žmonėms, besidomintiems, ar ba jaučiantiems polinkį visuomeniniams mokslams. Ta čiau konkreti specialybė daž nam nebuvo tikslu (išskyrus galbūt psicholcjgijos spe cialybės studentus, nes psicho logai Universitete ruošiami jau daugiau nei 20 metų). Jeigu, tar kim, šis fakultetas nebūtų at kurtas, dauguma būsimų so ciologų ar filosofų sėkmingai studijuotų pvz. įstoriją, žurna listiką ar psichologiją, o ne dabartines specialybes, sakykim, Maskvoje ar buvusiam Lening
Universitas Vilnensis rade. Todėl, atsižvelgdami tiek į visuomenėj vyraujančias nuos tatas, tiek į Filosofijos fakul teto specifiką, galim daryti prie laidą, kad socialinio statuso siekis nebūtinai susijęs su pa žinimu, o pastarasis — su pro fesine savirealizacija. Ar ši prie laida teisinga, išsiaiškinsim pa nagrinėję studijavimą, t. y. kas dienę studentų veiklą.
II KĄ MES ČIA VEIKIAME? Dalykiškai apibūdinant kaip Studentai studijuoja, geriausia remtis paskaitų lankomumo, darbo jų metu bei savarankiško darbo kriterijais. Mėgiamų paskaitų studentai turi 2—4, o vien dėstomų da lykų yra daugiau nei 10. Ne sunku numatyti, kad studento
ne vidiniai interesai. Tai gal at siskaitymas, kurio forma ne patenkinti du trečdaliai? Tik mažytė studentų dalis bando per paskaitą kilusius neaiškumus aiškintis iš karto, tiesiog pas kaitos ar seminaro metu. Pusė studentų niekada ar labai retai tai atlieka drauge su dėstyto ju, didžioji dauguma tai palie ka „progai pasitaikius" ar drau gų kompetencijai. Tai gal stu dentai neturi įgūdžių iš karto aktyviai įsisavinti paskaitoje gaunamą medžiagą, o gal ir pas katų tam nėra? Pusė studentų teigia, kad jie nepasisako semi naro metu ir todėl, kad dėsty tojas sukuria tam netinkamą atmosferą. Bet paskatų stygius glūdi ir ne vien tik čia. Dažnai studentų konspektavimas virsta į vis dar žadamo neparašyto
mai žinių (iš kur jų bus, jei nevisada yra Interesas), o gal tai pirmesnis pasakymas sau „šito aš nežinau", nei bandy mas integruotis į diskusiją, na, kad ir iš nežinančicjo pozicijų. Dažniausios neišsisakymo se minarų metu priežasties dar nepanagrinėjom. Studentai teigia: „turėčiau ką pasakyti, bet pa prasčiausiai neturiu noro kal bėti". Formuluotė tokia patogi, ir nuo kad leidžia studentui paties savęs nuslėpti tikrąsias tylėjimo priežastis, tiesiog ne suformuluoti jų. Ar „paprasčiau sias" nenoras kalbėti būtų to paties imidžo saugojimo (pras tės atmosferos, neįdomios te mos, blogos seminaro organiza cijos) pasekmė, ar trumpalaikis įspūdis „turiu ką pasakyti, kol nepradedu kalbėti," — viena
KAS yra KAS arba POSTSOVIETINIO STUDENTO PORTRETAS Visi turbūt sutiks, kad visuomenei yra reikalingi socialinių mokslų specialistai. Prieš tris metus atsirado galimybė atkurti Filosofijos fakultetą ir Vilniaus Universitete. Tikėtasi iš jo daug, tikimasi, beje, ir dabar. O ar pateisina jis mūsų viltis? Norėdamos atsakyti Į šį klausimą mes atlikome sociologinį tyrimą. ' 1991 m. pavasarį apklausėme 80 studentų. Pasi rinkome tik 11-ą ir IlI-ią kursus, nes, mūsų nuomone, 2—3 m. studentiškos patirties geriausiai lei džia pajusti esamą situaciją. Manome, kad tik nuo atviro ir nuoširdaus pasakymo sau, koks aš esu, įdėmaus žvilgsnio atgal Ir realaus įvertinimo to, kas vyksta, priklauso mūsų ateitis — vidinio ir išorinio gyvenimo pasikeiti mai. Būtent todėl šiame straipsnyje gvildenamos problemos turėtų atkreipti visų, o ne tik būsimų filosofą, sociologų ir psichologų, dėmes).
santykis su studijuojamais da lykais, kai visi jie privalomi, o didesnė jų dalis nėra mėgiama, natūraliai tampa paviršutinišku. Su mėgiamomis paskaitomis lyg ir viskas aišku, bet kodėl ir kaip lankomos likusios? Masiš kiausias studentų savo lanko mumo apibūdinimas „į mėgia mas einu visada, į kitas einu laikas nuo laiko". Tačiau jis gi mažiausiai ir informatyvus. Ryškesni kiti du atsakymų ti pai — einu į visas ir einu tik į tas, į kurias noriu. Vienų studentų noras priklauso nuo nuotaikos, o kitų ar tos pas kaitos juos tikrai domina ir yra naudingos. Pastarieji nesudaro nė 10 proc. — tai stiprūs, pajė gūs ir apsisprendę studentai. Manytume, kad kita penktoji — apklaustųjų dalis, kuri pasi sakė einanti į visas paskaitas, paprasčiausiai nenori susidaryti sau bereikalingų problemų arba yra tiesiog mokiniškai stropi. Toks faktas negali būti gero Universiteto įvertinimo rodik liu, nes paskaitų kiekis ir tvar karaštis beveik visus studentus daugiau nepatenkina nei pa tenkina. Nemažiau svarbus ir įdomus kitas nagrinėtas kriterijus: dar bas paskaitoje. Kaip žinome, jo tikslas dažnai be alternatyvos — geras konspektas. Tik penkta studentų dalis gali leisti sau „prabangą" užsirašyti tik tai, kas jai svarbu, kitiems gi svar biausias paskaitos uždavinys — išsamūs konspektai. Įsidėmėti na, kad net du penktadaliai stu dentų sako, kad dažnai rašo veik mašinaliai, t. y. ne visada sekdami ar galėdami sekti dės tančiojo mintis. Vadovėlių nėra, su literatūra taip pat susidaro keblumų, todėl nenuostabu, kad yra besistengiančių gerai susikonspektuoti tai, ką išgirsta, nors pusės studentų nepatenki na dėstytojų nekompetetinįumas. Bet svarbiausia. mūsų manymu, yra kita, o būtent — kas verčia studentą išsamiai konspektuoti, net nebūtinai se kant dėstytojo mintis?! Tik jau
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 881 Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda". Redaktorė L. BINKAUSKIENĖ Trečią puslapį paruošė R. SlMKUS
vadovėlio komplektavimą, o at siskaitymas — į mokykliško, paragrafiško išmokimo ar at minties treniruotumo patikrini mą. Gal gi čia ir yra mašina laus konspektavimo ir nesireiškimo per seminarus priežas tys, kurias verta būtų panagri nėti kiek išsamiau. Niekam nėra paslaptis, kad seminarai dažnai neišsivysto į gyvą diskusiją ar gilesnį spe cialių klausimų, pavyzdžių nag rinėjimą. Jie būna formalūs, panašūs į paskaitas, dažnai duoda mažai naudos. Kame glūdi to priežastys: ar tik stu dentuose, ar ir už jų? Du treč daliai studentų teigia, kad daž nai seminarų temos neįdomios, ir jų mintys nukrypsta kitur. Trečdalis iš viso neturi intere so aiškintis nagrinėjamus daly kus, dviems penktadaliams problema aiškus savo min čių išreiškimas. Studentų darbą seminaro metu, žinoma, sąly goja tai, kad studentų noras studijuoti aukštojoje mokyklo je yra pirmesnis, negu noras gilintis į konkrečią specialybę. Be to, ne visose mokyklose bu vo skatinama individuali raiška, gebėjimas garsiai formuoti sa vo mintis, jausmus, patirtį. Ma lonu, kad tk maža dalis studi juojančiųjų skundžiasi galima neigiamą grupės reakcija. Bet pusė dažnai bijo, kad jiems kylantys klausimai yra savai me suprantami, ir todėl neišsa ko jų. Gal taip įvyksta todėl, kad pirmenybė teikiama imidžo saugojimui, o ne siekimui gau ti atsakymą į iškilusius klausi mus? Gal tai aukštos kultūros požymis, t. y. nenoras įkyrėti, versti nuobodžiauti kolegas? Bet jei, anot pusės studentų, ši neišsisakymo priežastis gana dažna, tai ji šiaip ar taip ne raminantis ir studentijai ne vikai derantis faktas. Pusė stu dentų tyli, nes neturi pakankaKLAIDOS ISTAISYMAS „Universitas Vilnensis" Nr. 11 (1515) dėl redakcijo, kaltės įsivėlė klaida. Užuojautą skaity ti taip: Matematikos fakulteto kolek tyvas nuoširdžiai užjaučia do centą Bronių SVECEVlClŲ dėl žmonos mirties. Atsiprašome. Redakcija
aišku, šios priežasties „populia rumas " liudija, kad studentų aktyvumas mažas, seminarai yra nekokybiški. Seminarai seminarais, bet dar lieka bibliotekos ir praktika. Tik penktadalis visų studentų literatūroje ieško atsakymų į per paskaitas kilusius klausimus. Tik trečdalis eina į biblioteką ir gilinasi į juos dominančią medžiagą, kiti — tik kartais, kai tai yra būtina. Belieka tikėtis, kad nesant geroms sąlygoms bi bliotekose (triukšmas, blogas ap švietimas), neturint geros Fi losofijos fak. skaityklos, studen tai dirba namuose. Į klausimą „kuo norėtų užsiimti, bet neuž siima" studentai dažniausiai at sakė, kad norėtų piešti, spor tuoti, muzikuoti ir pan. Tik šeš tadalis (daugiausia psichologai) užsiminė, kad jiems trūksta spe cialybės praktikos. Vadinasi, sa virealizacijos stygiaus studentai nesieja su Universitetu. Taigi, kokia galėtų būti išva da? Manytumėm, kad daugeliu atvejų Universitete dar ne vyksta tikros studijos, daug mo kykliško mokymosi elementų, nėra intensyvaus savarankiško darbo. Nors žinoma, tarp tipiškai atsakiusiųjų visada yra nedide lė grupelė žmonių, besimokan čių kiek, kitaip nei diktuoja uni versitetinės sąlygos (norisi tikėti — giliau). Bet didesnė dauguma pasitenkina paviršutiniškomis specialybės studijomis ir ritmin gai atsiskaitinėja už privalomus dalykus, nes tai lemia stipendi ją, diplomo gavimą, ar net bu vimą Universitete. Šiai išvadai iš pažiūros lyg ir prieštarautų faktas, kad studen
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų asmens liudijimus Nr. 8810328, išduotą EF studentei Rasai STANClKAITEI, Nr. 9010472, išduotą EF studentui Egidijui VEDERICKUI, Nr. 8711S43, išduotą FF studen tui Aleksandrui BARAKOVUI, Nr. 8910410, išduotą EF stu dentei Ritai MIKALAJONAITEI, Nr. 8711179, išduotą MaF stu dentei Editai VOLKOVAITEI, Nr. 8710048, išduotą FilF stu
1991. 12. 2 tai savarankiškoms studijoms (specialybės literatūros skaity mui. problemų aptarimui, prak tinei veiklai savo iniciatyva ir t. t.) skiria gana nemažai laiko: filosofijos spec. studentai eilinę darbo dieną — 8 vai. išeiginėm — 5 vai., psichologijos — 5 ir 4 vai., o sociologijos — po 3.5 vai. Prisiminus, jog IV-ą semestrą vykdavo vidutiniškai po 4 paskaitas per dieną, šie skaičiai daro dar didesnį įspūdį, Ką gi reiškia toks kiekis valandų, mū sų nuomone, gali padėti išsiaiš kinti dar vienas dalykas. Api būdindami savo studijas, stu dentai labiausiai neigė tokį sa vybių kompleksą: mokausi dau giau dėl pažymių; renkuosi kon krečias temas, o ne sudėtingas, reikalaujančias daugiau litera tūros ieškojimo, laiko (nors man jos ir įdomesnės); mano pasiek ti rezultatai man kainuoja daugiau nei kitiems. Bet detalesnė duomenų analizė parodė, kad šių savybių derinys daugiausiai ir aprašo studentišką sąmonę. Perąasi išvada, jog apklaustieji tikriausiai nuoširdžiai, neturė dami jokių ypatingų ketinimų, iš dalies tapatina save su idea laus studento vaizdiniu. Galbūt studentiškas laiko leidimas ben draujant, skaitant literatūrą, pe riodiką, tiesiog stebint mus su pantį pasaulį, siekiant pažinti jį, surasti savo vietą jame, dažnai ir įvardijamas kaip savarankiš kos studijos Galbūt čia ir vėl atsiliepia Filosofijos fakulteto specifika. Mat, atėję studijuoti daugiau dėl bendro pažinimo ir net gerai neįsivaizduodami sa vo būsimos specialybės (ypač sociologijos ir filosofijos) stu dentai susiduria su tuo Metu, kad jų dalyko pažinimas M^yra. daug daugiau neapibrėžtas t^begalinis, nei kur kitur. Be to, fa kultete jam nesuteikiama jokia aiškesnė kryptis. Miglotai įsi vaizduojamas būsimas darbas taipogi atsiliepia neapibrėžtam "jf studijavimui—studentavimui. Jis tampa elgsenos, gyvensenos, in teligentiškumo, bet nebūtinai specialybinio profesionalumo pradmenų įgijimu. Gal to ir sie kia Universitetas per pirmuo sius 2—3 mokymosi metus, kas žino? Taigi, kaip matome, studentai supranta, ką reiškia studento sta tusas, kokį gyvenimą jis ap sprendžia ir kartais tuo pasi džiaugia. Greta to nepamilsi tenkinti savo pažinimo troškulį ir buvimą Universitete nebūti nai sieja su juo bei specialybi niais interesais. Nepaisant to, devyni dešimtadaliai studentų sako, kad savo specialybės pa sirinkimu yra patenkinti. Iš kur teks visuotinumas? Universitetą kaip mokymosi instituciją nei giamai vertina ko ne kiekvienas, o kaip jau žinom, ypatingu spe cialybės pažinimu studentai pa sigirti negali. Todėl yra logiška išvada, jog pasitenkinimui spe cialybe turėjo įtakos ir krūva netiesioginių veiksnių. Galbūt tai apskritai pasitenkinimas bu vimu Universitete, jo aplinka, dvasia, draugais ir t. t.
Tęsinys kitame numeryje. Tyrimą atlikoDaiva BALTUSKEViClOTĖ, Jo lita LENKEVICIOTE, Alginh MALECKAITE, Rūta TARASONYTĖ Straipsnio autorės: Algina MA LECKAITE (I); Jolita LENKEV1CIUTE (II)
dentei Auksei STUKAITEI, Nr. 8710067, išduotą KomF studen tei Rasai KARMAZAITEI, Nr. 8710148, išduotą KomF studentei Irmai KRAVCOVAITEI, Nr. 8911198, išduotą FilF studentei Daliai REPŠYTEI, Nr. 8710782. išduotą PF studentei Linai NAUJOKAITYTEI, Nr. 9011209. iš. dubtą FilosF studentei Renatai TAPUTYTEI, Nr. 9110439, išduo tą MedF studentei Editai PO CIŪTEI, Nr. 8810954, išduotą FilF studentei Neringai GARUCKAITE1 laikyti negaliojančiais.