visą sauą
vieny mrės!
cam/Bims sr r i Dencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ , BALANDŽIO 15 D.
> *
Nr. 12 (1431)
1988 M. BALANDŽIO 1 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Universiteto Mokslo mu ziejus tapo sąjunginės aukš tųjų mokyklų muziejų ap žiūros (1987 m.) nugalėtoju. Ši žinia buvo paskelbta mūsų Universitete vykusiame TSRS Aukštųjų mokyklų muziejų mokslinės metodinės tarybos posėdyje. Apsvarstyti ir or ganizaciniai klausimai — Pa baltijo regiono aukštųjų mo kyklų muziejų mokslines-me todinės tarybos pirmininku iš rinktas Universiteto Mokslo muziejaus direktorius A. Mic kevičius. „T. S." lnf. Aptariant žiemos egzaminų se sijos rezultatus, fizikos fakul teto Taryboje vyravo nelinksmos nuotaikos — galutinė sesijos pa žangumo rezultatų suvestinė mums užtikrintai garantavo pir mą vietą, deja, iš antro galo. Kodėl taip atsitiko? Nepasiteisi no persitvarkymas? Tad grįžki me truput} atgal. Pertvarkyti mokymo proce są, t. y. mažinti teorinių užsiėmimų ir didinti savaran kiško darbo valandų skaičių, pradėjome nuo 1986—87 m. m. šiuo metu šis pertvarkymas iš esmės palietęs tik I ir II kursus. Kadangi kursų programos ne pasikeitė, tai siekėme, kad, pa keitus teorinių ir praktinių už siėmimų valandų santykj, nenu kentėtų studentų žinios. Dėl to buvo daug nuomonių, diskusijų, ginčų. Ir vis tik po ilgokų svars tymų fakulteto metodinėje komi sijoje bei Taryboje buvo prieita vieningos nuomonės, kad studen tų savarankiškas darbas turėtų daugiau sietis su būsima speda-
Mokymas, auklėjimas: problemos
Persitvarkymai, apmąstymai bei... lybe, todėl pakeitimai lietė fizi lių studentų žinias dar iki se ką ir matematiką. Kokią šių pa sijos Įvertinęs labai gerai. Tuo keitimų esmė? Anksčiau, pvz., buvo patenkinti ir studentai. fizikai teorijai ir pratyboms bu Tad kodėl tokie sesijos rezul vo skirta po 3, o laboratoriniams tatai? Jeigu pirmakursių rezulta darbams 4 valandos per savaitę. tus dar būtų galima pateisinti Dabar atitinkamai skirta po 2 adaptacijos sunkumais, tai kuo Ir 4 vai., o 2 ved. — studentų pateisinti antrakursius, kurių pa savarankiškam darbui kontro žangumas tesiekė 72,5 procento, liuojamam dėstytojo. Štai šių kitų kursų studentų pažymius? valandų paskirtis daugiausia kė Viena aišku — reikalavimai lė ir tebekelia rūpesčių. Fakul griežtesni. Antra, manyčiau, kad teto Taryba pritarė minčiai, kad kai kuriems studentams meškos šių valandų metu būtų dirbama paslaugą padarė neteisingai su tik su puse akademinės grupės, prasta demokratija, t. y. nebūti kad kiekvienas studentas, gavęs nas paskaitų lankomumas, o ką individualią užduotj, pats ją jau bekalbėti apie savarankišką spręstų (o ne lauktų, kol drau darbą. Labai gaila, kad pasitai gas Išspręs), o dėstytojas, stebė kydavo ir dėstytojų tik atsėdlndamas jų darbą, galėtų nurodyti čių šluos užsiėmimus. Per daug jų pasiruošimo spragas, konsul pasyvus akademiniu klausimu tuotų teoriniais klausimais, ug buvo ir fakulteto komjaunimo dytų sugebėjimus naudotis rei komitetas, daugiau dėmesio sky kalinga literatūra bei žinynais, rus studentų teisių aiškinimui, skaičiavimo technika, t. y. ugdy bet pamiršęs jų pareigas. Kaip tų savarankiško darbo (gūdžius, gi kitaip paaiškinti faktą, kad nes vidurinėje mokykloje jų Taryboje, svarstant sesijos rezul beveik neįgyjama. Individuali tatus, nebuvo nė vteno studento? zuotos užduotys tam gerai tinka, Neigiamos (takos pažangumui be to (galina skatinti ir labai ge turėjo ir tat, kad beveik pusė ro, ir vidutinio studento darbą. pirmojo kurso studentų pašau kiami | Tarybinę Armiją. Dar siekėme, kad dėstytojas, Dekanatas, metodinė komisija skaitantis paskaitas, vestų bent dalį pratybų ir būtinai vadovau ir visuomeninės organizacijos sten tų savo kolegų darbui su stu giasi plačiau bendrauti su stu dentais, jų mokymo ir auklėji dentais (vienam dėstytojui tai padaryti neįmanoma), o, semest mo komisija, kad išaiškintų ir ro bėgyje labai gerai atlikę vi pašalintų trūkumus ir jų prielai sas užduotis ir laboratorinius das, pagerintų mokymo procesą. darbus, studentai gautų egzami Tad tikime geresne ateitimi ir no pažymį (tik labai gerą) iki laukiame... naujų persitvarky mų. — sesijos. Pavyzdžiui, taip darbą Doc. S. SAKALAUSKAS organizavo prof. A. Sakalas, ke
Mus filmuos šveicarai Universitete viešėjo „Naujie nų" spaudos agentūros (APN), videoinformacijos redakcijos dar buotoja Marina Rumianceva. Mat šveicarų televizija ruošiasi suk ti filmą apie Universitetą, ir Marina, jų paprašyta atvyko apsižvalgyti, rinkti medžiagą bū simam filmui. Paprašiau viešnią atsakyti į keletą klausimų. — Marina, kodėl šveicarai susidomėjo mūsų Universitetu! M. R. Pastaruoju metu pasau
lyje didelis susidomėjimas mūsų šalimi, ypač Pabaltijo respubli komis. Mes labai dažnai renka me medžiagą įvairiomis temo mis. Jūsų Universitetu, matyt, su
sidomėjo po televizijos „Vilnius—Ženeva
Ir žodis. ir daina, ir šokis...
* A. Kuzmickas (IF)
* MF teatro pasirodymo mentas
---------------------------------------- Šios dienos aktualijos
frag
— Koks tai bus filmas! M. R. Dokumentinis, bet
su vaidybiniais elementais. Dabar bus rašomas scenarijus, kuris tilto aprėps laikotarpį nuo Universite to įsikūrimo iki šių dienų.
— Kokie jūsų įspūdžiai po apsilankymo Vilniuje! M. R. Patys geriausi. Nuosta
būs Universiteto kiemeliai litua nistikos centras. Dar teko lanky tis studentų kavinėje „Gaudeamus", kur kartu su jūsų studen tais žiūrėjau filmą „Daktaras Živago". Susidariau įspūdį, kad jūsų studentai labai turiningai leidžia laisvalaikį.
— O kas vaidins filme! M. R. Kolegos iš Šveicarijos
pageidavo, kad filme dalyvautų jūsų Universiteto studentai, ne tik profesionalūs aktoriai. Tad aš kviečiu visus norinčius filmuo tis šveicarų televizijos filme, siū lyti savo kandidatūras.
Norintys registruojami VU kom jaunimo komitete (tel. 61-79-20) iki balandžio 8 d., skambinkite! — Ką rekomenduosite filmuoti Filmavimas vyks gegužės pabai šveicarams! goje. Bus mokamas honoraras. M. R. Tikriausiai „Ratilio", isKalbėjosi torijos fakulteto folklorinį anAudrius SIAURUSEVICIUS samblj, Kiemo teatrą.
* Publikai patinka
Dėl sumažintos prenumeratos Persitvarkymo laikotarpiu žur nalų ir laikraščių paklausa labai padidėjo, nes masinės informaci jos priemonės šiuo metu užima principingą (poziciją, kalba aktua liais visuomenės gyvenimo klau simais. Siekiant geriau tenkinti gyventojų paklausą žurnalams ir laikraščiams, padidinti jų pa sirinkimą, 25—30 procentų su mažinta žinybinė prenumerata. VVU Mokslinei bibliotekai taip pat sumažintos lėšos prenu meruojamiems leidiniams įsigy ti. Rezultatas — sumažėjo laik
raščių ir žurnalų egzempliorių skaičius, skaitytojai pasigedo lei dinių fakultetų skaityklose. Trūk stamus leidinius tenka skaityti centrinių rūmų mokslo darbuo tojų, bendrojoje bei laikraščių skaityklose. Šiuo metu rasta galimy bė papildomai užprenumeruo ti nuo šių metų II-o ket virčio laikraščius „Komjaunimo tiesa", „Tiesa", „Gimtasis kraš tas", „Vakarinės naujienos", „CoBeTCKas An-roa” (po 5 egz.), žur nalus: „Komunistas“ — 3 egz.,
„Liaudies ūkis" — 9 egz. „Bonpocbl 3KOHOMHKH" -- 9 egZ., „OronėiK" — 3 egz. VVU Mokslinės bibliotekos Periodikos skyriaus vedėja D. KUDABIENĖ XXX Pasinaudojant proga, reikėtų pakalbėti ir apie kitą problemą — leidinių saugojimą, studentų elgesį su jais. Peržiūrėjus laikraščių ir žur nalų komplektus metų (pabaigoje paaiškėja, kad trūksta daug ats
KAINA 2 KAP.
kirų numerių, o ir esantys nere tai (išplėšyti, suniokoti. Visa tai rodo, kad mūsų stu dentai dar neišmoko -pagarbiai elgtis su literatūra. Ypač stebi na tai, kad panašiai elgiasi net busimieji -bibliotekininkai, kurių „dėka" -išplėšyti žurnalai bei kny gos metodinio skyriaus fonduo se. O juk jie po kelerių metų privalės aiškinti skaitytojams el gesio su knyga taisykles. Mūsų biblioteka keičiasi litelatūra su užsienio bibliotekomis. Šių metų pradžioje gavome -pra šymą iš VFR išsiųsti žumailų ,A,py»6a HapoAOB", ,,Hobmh Mnp", „HeBa", ,,3Be3Aa", ,,3iHaM5l", „lOHOCTb", „PoBeCHHK"
Kovo 16—18 d. d. vyko Uni versiteto meno saviveiklos festi valis, „Amicus" diskotekų salėje išbandė savo jėgas liaudies me no gerbėjai, skaitovai, dainų at likėjai, teatriniai kolektyvai. Fa kultetai buvo vertinami atsi žvelgiant j tam fakultetui pri klausančių kolektyvų žanrinę įvairovę bei bendrą atlikimo meistriškumą I VAKARAS. Ar nepritrūko kanklėms stygų? Vakarą pradėjo PEF etnogra finis ansamblis. Antrinant kank lėms nuskambėjo ,Kai aš bu vau mažiulėla", „Atvažiuoja dvi Daratos". Pastarasis žaidimasdaina pakvietė į sceną ir žiūro vus. Pirmasis bandymas išjudin ti salę (pavyko. Tiesa, negalima nepaminėti scenos. Ja buvo vi siškai nepasirūpina. Ant paaukš tinimo vargu ar kas ryžtųsi šok ti — jo tvirtumu teko abejoti. O ir pati scenos išvaizda itin kontrastavo su atlikėjų apran ga. Gamtininkai savo dainą pra dėjo dar sėdėdami salėje, daug šoko ir dainavo. Bet buvo tik treti. Kodėl? Ansambliui trūksta meistriškumo. Vienas nepataiko į taktą, kitas nespėja su visais apsisukti. Jei čia būtų vakaronė j takius netikslumus niekas ne kreiptų dėmesio, tačiau šį kartą „Amicus" salė priklausė festiva liui. kuris kelia savo reikalavi mus. Profesionalumu žiūrovus ir žiuri papirko ChF kapela ir tau tinių šokių kolektyvas ((vadovai J. Leleikaitė (V k) ir V. Tušla (III k). Už gražų ir menišką pa sirodymą j ems buvo atlyginta — šio fakučteto studentai užėmė pirmą vietą. Prekybininkai (jie pareiškė no rą dalyvauti tik paskutinę die ną) užėmė ketvirtą vietą. Blo gai šio ansamblio dalyvėms tal kino vyrai: jie nors ir sudarė merginoms foną, patys retai pa taikydavo laiku pravert bumą. Tiesa, dainuojant „Močiute, no riu miego" vaikinams sekėsi ge riau, tačiau, reikėtų, kad ansam bliai, panorėję pakilti į sceną, daugiau dėmesio skirtų pasiruoši mui. Be to, festivalio dalyviai pa raiškas kultūros klubui turėjo at nešti iki kovo 5 d. Nė vieno fakulteto ansamblis kažkodėl ne panoro taikytis su šiuo terminu ir pareiškė apie dalyvavimą ka da kas norėjo.
(nukelta j 4 psl.)
„OraHėK" 1986—1-987 m. komp lektus. Deja, dėl minėtų priežas čių sunkiai sekasi sukomplek tuoti norimus leidinius o kai ku rių pageidavimų apskritai nega lėsime patenkinti. Iš partnerių užsienyje mes gauname vertingą mokslinę bei kitą literatūrą, todėl mūsų pa reiga kuo pilniau patenkinti jų pageidavimus deja. .. R. JAKŠTIENĖ Visiems, kam reikalingi moks liniai probleminiai straipsniai, spausdinami periodikoje, siūlo me pasinaudoti bibliotekos pas laugomis ir nusikopijuoti Juos. Informacija apie kopijavimą tei kiama tel. 61-08-63.
r
Tarybinis studentas
2-3
1988.04.01
T
Juokauk su mumis
Juokauk kaip mes |
Juokauk juokingiau už mus ATSAKOME SKAITYTOJAMS Pastaruoju metu „T. S." redakcija sulaukia labai datų; pasipik tinusių studentų skambučių: „Kodėl nuo kovo 28 d., paskaitos prasideda viena valanda anksčiau?!" Visiems, kurie neskaito laikraščių, nežiūri televizoriaus ir ne klauso radijo, primename, kad kovo 27 d. sekmadienį perėjome prie vasaros laiko, t. y. laikrodžio rodykles reikia pasukti viena valanda i priekį.
Kaip atsirado Melagių diena Balandžio Tąją vadiname melagių diena. Sumaniai ne piktai apgauti žmogų, prajuokin ti, praskaidrinti draugų bei pa žįstamų nuotaiką stengiamės kiekvienas. Bet ne visi žinome, kodėl ši diena pavadinta „mela gių". Versijų daug. Jos kilmė aiškinama remiantis pagonybės laikais, tabei krikščionybės čiau, manoma, kad ją pasisavi nome iš senovės romėnų. Pagal senąjj Romos Julijaus kalendorių balandžio 1-ąją žmo nės švęsdavo pavasario pradžios šventę. Romėnai šj mėnesį vadi no lotynišku žodžiu aperlre (ati dengti, apnuoginti, tapti mato mu). Metų laikas, kaip tik pasi žymėjo panašiomis ypatybėmis: atgimstančia gamta, iš po žiemos miego prabundančlais visokiais gyviais, bręstančiais pumpurais ir skleidžiančiomis žiedus gėlė mis. .. Orai dažniausiai buvę ne pastovūs, permainingi — apgaullnel.1. Gal iš čia ir kilo posakis, „gamta mėgstanti išdaigas".
Gamtos pavyzdžiu pradėjo sekti ir žmonės. Romėnai balandžio 1ąją švęsdavo labai linksmai, nes nuo neatmenamų laikų turėjo net juokų dievybę. Nuo senų senovės paprotys apgaudinėti ir juokauti žinomas ir Indijoje. Ten žmonės stengda vosi ką nors pasiųsti su tariamai būtinu reikalu ir klek galima to liau, o paskui šaipydavosi iš ke liautojo naivumo. Linksmi pokštai patiko įvairių tautų žmonėms, todėl melagių diena tapo populiari. Plintanti krikščionybė bandė šią dieną apipinti bibllnėmis legendomis. Dvasininkai aiškino, kad balan džio 1-osios pokštai atsiradę Marijos apreiškimo dieną. Jų apskaičiavimu, kovo pabaigoje angelas apreiškęs Marijai, kad ši pagimdysianti sūnų. Tačiau Marijos apreiškimo data sutapo su populiaria senovine žiemos palydų ir gandrų sutikimo šven te — gandrinėmls. Tą dieną bū-
davo pagerbiamos deivės Kibetė, Demetra, Astarta Ir kt. Krikščio nybė reikalavo panašiai pagerbti Ir Mariją. V a. pradedamos staty ti Marijos garbei šventyklos su jos paveikslais Ir skulptūromis. Kadangi pagal Sv. Luko evangeli ją Marija po apreiškimo iškelia vusi j vieną Judėjos kalnyno miestą, tai tuose kalnuose ir bu vo statomi vienuolynai bei kop lyčios. Baigiant statybos dar bus, dvasininkų pasiuntiniai prieš savaitę pradėję kviesti žmones iš miestų ir kaimų aplankyti „istorinę" vietą. Deja, ne visi krikščionys galėję Ir norėję at eiti. Tada vienuoliai ėmę apgau dinėti, visokiais pažadais vilioti žmones i kelionę. Ne vienas pa tikėjęs ir apsigavęs. Nuo tada esą Ir imta vadinti balandžio 1ąją melagių diena. Kaip ten bebūtų, bet ši diena išliko kaip tradicinė pokštų, juokų ir smagių pramogų diena. Jolanta NARBUTYTE
+ ♦♦♦
Kam be eilės?
Horoskopas
Avinas KOVO 22 D. — BALANDŽIO 21 D.
Talismanas — kūjis. Laimingas skaičius — 9 mėnuo — spalis diena — ketvirtadienis Spalvos — tamsiai raudona ir rožinė egzaminas — politinė ekonopasiekę aukštą postą,
juo neši-
— Kam be eilės? — paklausė Raimondas. — Prašau, aš užlei džiu! Tačiau niekas neištarė nė žodžio. Raimondas priėjo prie senuko: — Jūs tikriausiai karo veteranas? Turite daug medalių, ordi nų, todėl jums visur galima be eilės. Aš jus užleidžiu — eikite! — Nieko, nieko, bernužėli. Aš niekur neskubu, laiko — marios. Galiu ir visą dieną pralaukti. O jums — pati jaunystė — reikia skubėti. Raimondas kreipėsi i moteriš-
■V ________
.
_________
— Ką jūs?! — pasibaisėjo teriškė. — Verčiau jau aš lauksiu savo eilės. Tuo tarpu atsidarė kabineto durys ir iškišęs galvą dantų gy dytojas paklausė: — Kas kitas? — Jis! Jis! — laukiantieji paro dė j Raimondą, kuris beviltiškai bandė pasislėpti už moteriškės. — Užeikite! Ko jūs bijote? — nusišypsojo stomatologas. Raimondas apžvelgė sėdinčiuo sius ir, numojęs ranka, žengė pro duris. Kai durys užsidarė, laukia majame visi lengviau atsiduso. Tik vienas jaunuolis, lig šiol skai-
Jolanta BRAŽĖNAITĖ kalbasi su rašytoja Vytaute ŽIUNSKAI-
ka pasikeitė. Daugiau pokštauti pradėjo ir žurnalistai. Kartą man į redakciją paskambino Vytau tas Misevičius ir pasakė, kad gimė Joniškyje šešetukas. Iš kar to, net neįtardama, kad tai ba landžio pirmosios pokštas, nubė gau prašytis komandiruotės. Pas kui, kai viskas išaiškėjo, vos ne numiriau iš gėdos. J. B. — Gal galėtumėte pasi dalinti savo maloniausiais studentiškals prisiminimais? V. Žilinskaitė — Maloniau sios akimirkos būdavo tada, kai redaguodavome kurso sienlaik raštį. Dar ir dabar tebesaugau daugelį jo skilčių. Sienlaikraš tyje viešpatavo humoras. Būda vo naktį perrašinėjame skilteles ranka, rytą pakabinant ant sie nos ir pro durų plyšį stebime, kaip studentai į jį reaguoja. Ma lonu būdavo matyti kaip susi rinkdavo didelis būrys. Skaity dami vieni garsiai juokdavosi, kiti įtūžę grūmodavo kumščiais. J. B. — O kur Jūs išspausdi note pirmuosius savo humoristinlus kūrinėlius?
Dinozauras svetainėje SENO DRAUGO APSILANKYMAS S. M. BALANDŽIO PIRMĄJĄ Šimts žalių drakoniukų. tu?!. Nagi užeik . . .Užeik, užeik, ka bink striukę štai šlepetės, pra šau i svetainę. . . Tavęs laukia? A-a-a juk melagių kermošius!. . Eičiau, bet ir savosios šventės gana. . . Mhu, ta pati, dvidešim ta jau. Klausyk, kas tavo. — neprapuls, o minutėlę kitą šnektelkim? . . .Aš tuoj, užkalsiu vir dulį. ■. Sakai ta proga ko nors stipresnio? Nedrįstu nė pagalvo ti, jau dabar velk vaidenasi, o kas tuomet būtų?. . Et. niekai, mažytis nuotykis su dideliu di nozauru. . . Kaip kokiu? Nežinau kaip zoologai pavadintų, o šiaip panašus l mūsiški, fizikų. . . Taigi guliu ant sofos, kažką svajoju akis kampan įbedęs, ūmai žvilgt, ko čia sekcijos stik lai virpa — nagi tas žvėris gū žiasi ir romiai dilbčlodamas aku tėmis šlamščia sultingus niamnus. . . Tai jųjų skanėstai, gal todėl nepatingėjo atsinešti ke liolikos vaislakūnlų, antra ver tus. toks mėsos kalnas turbūt turi be perstojo ką nors žiau moti. . . E.ė. nemojuok ranka, čia aš kalbu, o ne piktos dva sios šnabžda. . . Išsyk ir aš ne patikėjau, bet dėl viso pikto stebėtinai ramiai išlemenau „oho“. Dinozauras nurijo kąsni ir švariausia lietuvių kalba pa aiškino esąs ateivis iš ten bei ten ir noris susipažinti. Na. sa kau. būk pagarbintas Žemėje po Saule, bet kodėl su manimi ir kodėl esi dinozauras, o ne koks debesėlis. raibuliuojantis nežemiškais atspalviais?. . Ką atkirto? Ogi kaip pirštu l aki: pasirodo, jisai domisi dinozau rų istorija, o aš tą valandėlę itin stropiai apie juos galvojau, tad jis tikėjosi mane būsiant vertu pašnekovu ir materializa vosi. jo nuomone, labai simbo lišku pavidalu. . . Manyčiau tai buvo ateivis filosofas, kai paaiš kinau koki dinozaurą turėjau omeny. Jis nusivylė — ir ne tiek dėl sugaišto, laiko, kiek mu mis taip primityviai įsivaizduo jančiais praeiti. Dar paklausė, negi nemokame užsiauginti gy vo dinozauro, ir. . . Nežinau, ar Visatos moralė leidžia narstyti pašnekovo sielą, bet ateivis tuo pačiu abejingai rimtu balsu išdudeno visus mano rūpesčius ir sąžinės nuodėmes. . . Che, taigi klausyk. klausyk, akimirksniu, uusnyėriau Šitos minties: tau
Tikroviškai liūdni vaizdeliai iš Troleibuso gyvenimo ■v
Rytinis „PIKAS", i dalis. Troleibuso priekyje sėdėjo jauna motina su šalia klūpančiu ir pro langą žiūrinčiu keturme čiu. Salia, suirzusių ir viskuo ne patenkintų žmonių apsuptas, ne žinia iš kur tokią ankštybę atsi radęs stovėjo pankas ir žiaumo jo gumą. Už troleibuso lango li jo įkyrus pavasariškas lietus. Vai kas muistėsi ir batu tepė šalia stovėjusiai pagyvenusiai moteriš kei paltą. Jaunoji mamytė viską matė, bet į tai nekreipė jokio dėmesio, čia stovinti moteris ne išlaikė ir apsnūdusią troleibuso tylą į skutelius sudraskė lauki nis prerijų indėnės klyksmas, kuris baigėsi maždaug tokiais žo džiais: — Kodėl jūs nesudraudžiate savo sūnaus, kodėl leidžiate jam purvinais batais tepti sėdynę ir piliečių paltus!!!! | tai, atmerkusi dieviško švel numo dangaus žydrynės spalvos šešėliais dažytas akis, jaunoji mama atsakė: — Aš auginu sūnų be stresų... — „Gedimino", kita stotelė „Černiachovskio". Žmonės suskubo lipti ir konfliktui grėsė liūdnas finalas, bef padėtį išgelbėjo pankas. Jis iš sitraukė iš burnos gumą, nesku bėdamas prilipdė ją jaunajai da mai prie kaktos ir pasakęs: „Ma ne mama be stresų išaugino", žengė pro praviras troleibuso duris į įkyriai žliaugiantį pavasa rio lietų.
Rytinis JMKAS". II dalis Tikras studentas, išsikovojęs vietą „po saule" (užpakalinės troleibuso sėdynės kairiąjame kampe] ramiai snūduriavo, ranko mis apsikabinęs krepšį. Mintyse jis svarstė planą, kaip jam ge-
riau išleisti tris rublius — pasi klydusius kelnių kišenėje. „Da bar, tik išlipęs, nusipirksiu „Pri mos", po dviejų paskaitų išger siu kavos, per „langą" suvalgy siu porciją blynų..." — Jūsų talonėlis, — iš dangiš kų svajonių pažadino visai že miškas padaras — kontrolierė. Studentas įprastu judesiu įkišo ranką į vidinę palto kišenę, kur paprastai būdavo visas jo turtas — studento ir skaitytojo pažy mėjimai, mėnesinis bilietas trolei busui už rublį penkiasdešimt ir Onutės nuotrauka. Ledinė tuštu ma aptirpdė studento galūnes, o veido spalva pakito taip, kad kontrolierei neliko nieko kita, kaip pralementi: — Trys rubliai. .. .Studentas susimąstęs stovėjo prie „Spaudos" kiosko. Į jį ,i r liūdnai žvelgė toks artimas kartu nepasiekiamas „Primos pakelis, o iki stipendijos dar li ko trys dienos.
Rytinis „PIKAS" III dalis Zenonas pirmą kartą šiais me tais važiavo troleibusu. Papras tai jis važinėdavo „Žiguliais" o pakeliui visada paveždavo ir Rūtą, kurią labai mylėjo ir ruo šėsi vesti. Bet šį kartą Zenonas „kabėjo" viena ranka įsikibęs į viršutinį turėklą, kita nervingai gniauždamas portfelį, viena ko ja bandydamas pasiekti nesamą laiptelį, kitos Zenonas nejautė apskritai ir dėl to truputį jaudi nosi. Tačiau jo nuotaiką kėlė mintis, kaip jis sutiks šiandien Rūtą ir į jos nustebusį žvilgsnį atsakys su šypsena: „Balandžio pirmosios pokštas, brangioji...." .. .Rūtos kaimynai matė, kuo jam tas pokštas baigėsi.
Dariuj TARASEVIČIUS
YTY'v'\a
nusltvėrluu
pasiekę aukštą postą, Juo nesi-
tenkina. Siekia vis naujų perga lių. Tikrų draugų neturi, nes iš visu reikalauja paklusnumo sau. Tokia atmosfera ir šeimoje. Merginos: kerštingas, piktos, egoistės, isterikės. Dažniausiai silpnos sveikatos, bet visuomenė je užima gerą padėtį. Šeimoje labai mylimos ir laimingos.
2) Balandžio 1 d. — 10 d. Vaikinus šis ženklas „apdovano jo" išdidumu, bailumu, meilika vimu, pavydu. Asmeninius tiks lus įgyvendina bet kokiomis priemonėmis: meilikavimu, iš davyste. .. Tiesa, teisingumas jiems tik sąvokos. Šeimoje daž niausiai nelaimingi, nors dėl mei lės gali mesti ir studijas. Merginos: savimylos, išdidžios, nervingos. Labai veiklios, darbš čios, tvirtų įsitikinimų, kurių nie kad nekeičia. Turi didelį pasise kimą tarp stipriosios lyties ats tovų. Šeimoje laimingos. 3) Balandžio 11 d. — 21 d. Vaikinams . būdingas beribis egoizmas, jiems nieiko nereiškia nusižeminti prieš aukščiau sto vinti ir paminti žemiau stovintį. Jie dažnai tampa stiprių žmo nių favoritais, greit praturtėja. Kamuoja galvos skausmai, ner vų ligos. Merginos: gudrios, šykščios, sa vanaudės. Bemeili'kaudamos ki tiems iš visko sugeba išgauti naudą, puikiai susitvarko savo gyvenimą. Laimingos — pasirin kusios prekybininkės profesiją ir šeimoje. „Avinas" — tai išdidumo, už sispyrimo ir egoizmo ženklas. „Avinas" niekada neprisipažins klydęs, neprisipažins „iš princi po" arba — „išdidumas neleis". Jis labai komunikatyvus, ener gingas (vyrai išlaidus, moterys pavydžios), bet bendrauti su jais nėra malonu — netaktiškas el gesys kartais tiesiog stebina ap linkinius, bet jie patys, to, atro do nejaučia, nes mato tik spin dinčia aureole virš savo gaivos.
Rr.til
5 ta i ir pavasaris. Ne už kalnų abitūros egzaminai. Suprantama, tai smulkmena, bet jau pats lai kas rinktis profesiją. Tai yra žvelgti į ateitį! Nagi, nutariau žvilgtelti... Atviros durys Universitete. Nuėjau Į istorijos fakultetą, kuris mane pasitiko didelėmis raidėmis virš durų: „Tavo rankose — vals tybės ateitis!" — Žurnalistai turi būti tokie ir tokie, — išgirdau sklindantį iš už durų balsą. Puiku — galvoju, būsiu smalsus, apsiskaitęs ir komunika bilus. Mokėsiu rašyti, fotografuo ti ir įlįsti į žmogaus dūšią... Kitą dieną nuėjau į vieną iš egzistuojančių redakcijų. — Malonu, malonu, — tarė redaktorius, kai prisistačiau ir pa sakiau, kad skubiai reikėtų pub likacijų. — Parašyk, — sako jis, — ką jaučia žmogus, kai jį aptaško pralekianti pro šalį mašina. štai taip gavau pirmą žurnalis tinę užduotį. Tiesą pasakysiu, ne lengva tema. Prastovėjau valan dą dvi šalia balos — nė vie nas neaptaškė. Ir iš kur tiek kul tūringų atsirado! Tačiau kažką reikėjo daryti, juk negaliu stovė ti iki ryto! Apsižvalgęs atsigu liau vidury balos ir išsivoliojau... Prisipažinsiu, atsisėdęs šalia ba los apsiverkiau.
— Tu ką čia veiki! — išgirdau klausimą. Paleidau repliką į tą pusę iš kur pasigirdo balsas. — Na ir kas, — vėl išgijau — Žiūrėk! Jis irgi atsigulė vidury balos ir išsivoliojo. — Tu iš ten, — pasukiojau pirštą prie smilkinio. — Taigi, iš Universiteto. — Tikriausiai irgi atvirų durų dienoje lankeisi! — Iš kur sužinojai! — nuste bo šis. — Į žurnalistus trauksi! — pa klausiau. Matyt supratęs kurlink kryps ta kalba, papurtė galvą. — Ne, į psichologus. Dabar jau buvo mano eilė nu stebti. — Kiekvienas būsimas psicho logas privalo jausti savo pašne kovo būseną, paciento bėdas! — paaiškino šis. — Aš tau kas, pacientas! — užrikau, gręždamas kojines. — Ne, aš tik cigaretės papra šyti norėjau, — suglumęs atsakė šis, taipogi gręždamas kojines. Naktį buvo kūrybinės kančios. Na, o ryte aš jau redakcijoje spaudžiau vyriausiojo ranką ir su šypsena tvirtinau, kad reika lui esant galiu parašyti ir apie gaisrą.
Paulius LILEIKIS Autoriaus pieš.
Sv«-„te.
J ils
Universitete, studijavote žurna listiką. Ar tada studentai kaip nors pažymėdavo šią dieną? V. Žilinskaitė — Tiesą pasa kius „balandžio pirmųjų" ir be šios datos būdavo sočiai. Kadan gi mūsų grupės didžiuma būdavo įsidarbinusi redakcijose ar kur kitur, tai paskaitas lankydavo labai retai. O dekanatas reika laudavo gerų lankymo rodiklių. Todėl beveik kasdieną reikėda vo kurti melagingas suvestines, ataskaitas, pasiaiškinimus. Taigi galima įsivaizduoti kokios „atliekėlės" likdavo balandžio pirma jai: vos vienas kitas studentas sėdi, nėra ir ką apgaudinėti. J. B. — Tai gal vėliau buvo tokia Melagių diena, kuri kuo nors įsiminė? V. Žilinskaitė — Kai aš stu dentavau nebuvo jokio linksmu mo. Retai kas juodaudavo, juok davosi, bijodavo net anekdotą papasakoti. Visas džiaugsmas bu vo susijęs su sportu. Tik vė liau, kai nuėjau dirbti į „Jauni mo gretas", visuomenės nuatai-
RETRO...
dama realų prototipą, įvykį?
V. Žilinskaitė — Būna ir taip, Bet dažniausiai kaįp kregždė lizdelį suku — vieną šapą iš ten, kitą iš ten. J. B. — Kokį naują „lizdelį" artimiausiu metu mes pamatysi me knygynuose? V. Žilinskaitė — Apysaką — pasaką vaikams „Tik niekam nesakyk“, į kurią įdėjau tiek linksmybės, kiek tiktai turėjau. O taip pat spaudoje dar guli „Ikaras II" — satyrinių mitolo ginių novelių knyga. J. B. — Tarp „Tarybinio stu dento" skaitytojų, be abejo, ne maža Ir Jūsų kūrybos gerbėjų. Ko norėtumėte jiems palinkėti? V. Žilinskaitė — Juoktis visas metų dienas, išskyrus balandžio pirmąją. J. B. — Bet kodėl? V. Žilinskaitė — Tam ir yra Melagių diena, kari taip linkė čiau. O be to, taip daug geriau negu atvirkščiai. J. B. — Dėkoju už pokalbį. Algimanto ŽIŽlDNO nuotr.
retro... VADO ŽODIS — ĮSTATYMAS
MOKYKLOJE: Geografijos • pamoka. Mokyto jas rodydamas pirštu į žemėla pį. klausia vaiką: kas tai yra? — Tamstos pirštas su juodu nagu.
Jūroje kilo tokia audra, kad laivo kapitonas, norėdamas iš gelbėti laivą. liepė keleiviams mesti į šėlstančias vilnis sun kiausius daiktus. Jonaitis tuoj griebė savo žmo-
užsiminiau
aito s
minties:
ietį
tau
apie rytojų, sakau,
botum eisenos garbės svečias, jubiliejinės šventės siurprizas. . Ką jisai? Nagi dar gudriau: at seit tegalįs tik vienam pasiro dyti. o visai miniai vienu metuneužteks energijos. . . Būtų ėmęs aiškinti savo gyvybingumo prin cipus. būčiau atlėgęs, tačiau kai prasitarė, jog mudviejų išsisky rimui reikia žodinio postūmio, o kad laikas skirtis, jisai neabe joja. nesusitvardžiau. . . Kai rė žiau. tai iš peties. . . Domiesi, kada tai nutiko? Chm berods ką tik. prieš tau užel nant. . . Ko čia dabar žvengi?. . A-a cha-cha. juk šiandien balan džio plrmojil. . Na. tavo reikalas — tikėk, netikėk. . . Žiū. vanduo užvirė, arbatą stiprią plikyti?. . Aha. o desertui niamno paragau sim. Che “ sakai, ' ’ ne dinozauras. na.. kaip . žinai. . . . Ei. .. kur___ gi skubinlesl?l Tai tau. nė arba tos negurkštelėjo. . . Na ir dienelė. . . bastosi čia visokie, suprask. Jei gudrus kat ras jų tikras. . . pala pala, o kaip čia kvietimo į FIDI vakari nę dalį neprašė? Keista. . . Remigijus ANDZIUS IV k. fizikas
Fi Di!
Retro... ną ir jau buvo besviedžląs per laivo kraštinę. — Ką tu, gluše, darai? — klau sia jo kapitonas. — Metu savo sunkiausią daik tą ir vykdau jūsų įsakymą, nes vado žodis — įstatymas. — at sakė Jonaitis.
Visas šio puslapio nuotraukas (išskyrus V. Žilinskaitės) padarė Gintaras KUDABA.
LAIVAS IR LOVA įlipo žmogus Klaipėdoje į lai vą. Prieina pažįstamas ir sako: — Kaip, tamsta, nebijai lipti į laivą, juk tamstos tėvas ir se nelis paskendo jūroje? — O tamstos tėvai kur mi rė? — Lovoje gulėdami amžinai užmigo. — Tai kaip, tamsta, turi drą sos kasdien i lovą gulti?
REIKALAUKITE VISOSE LAlKROŽIlį PARDUOTUVĖSE 'Sj
ALKOHOLIS - KOŠĖ Mokytojas klausia: — Pasakyk man. Raguti, kas yra alkoholis? — Bulvės skystame pavidale, tamsta. — O Jei bulvės tvirtame pa vidale? — Cla jau ne alkoholis, bet košė. Parinko J. N.
Geriausi lr^ praktiškiausi laikrodžiai
VISIEMS ŽINOMI ŠVEICARŲ
FIRMOS LAIKRODĮ
LAIKRODIS SAVO TIKSLUMU PRALENKIA VISUS LAIKRODŽIUS.
O* d7
SI IŠTAIGA GYVUOJA NU01853 METU
Parengė Dalia SALIONAITĖ
ji* pigūs Ir lalką serai ro-
do. Tik nualplrklt — (•įtikinsite!
Įminkite
mįslę Prašome
atspėti, kiek jau lai
ko .gyvas" šis šiukšlynas, esan
tis centriniuose Universiteto rū muose prie moterų tua... Atsa
kymus siųskite į ūkio skyrių. G K.
Geriausi mediniams stogams, sienoms ir tvoroms gatavi, pigūs, skysti
dažai „AMŽINOL", po daugelio metų bandymo, šįmet dar patobulinti. Chem. Fabr. „Merkur“ garantuoja „Amžinol“ dažų geriausią veikimą: jie gerai dažo ir konservuoja medį.
Pagarsėjęs visame pasaulyje paveikslas llchttonfllma-drama
Išgėdintosios sūnus (Kada rauda smuikai)
Tikriausias kinematografinio meno pertas! Uchttonl Gilus tunnys. Nepa lyginamas pastatymas. Stebinamas vai dinimas. Vyr. rol- vaidina garsioji dra mos artistė Magda Sonia ir Jaroalav Kocįan, žinomas visame pa šalyje smuikininkas. Priedas:
Llcht-ton apžvalga „Fox" ir Ton groteską. sbssbbbsbbsbbbbbbbbbbbbbbi
Dviguba (domi programa!
Sonės meilė Nepaprastai Įdomi meilės drama.
Mano draugas Garrl Sensacinė kriminalinė drama. ibbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbsb si
Nuo pirmadienio rugsėjo mėn. J 21 d. nauja Įdomi „U fa" J
Dovanok man savo meilę | Llllan Harvey, Igo g Slm, Harry Halm. Be to, apžvalga ir komedija. § Bilietų kainos visiems tik 1 lt 50 cnt S
Dalyv.
Seansai: 6 ir 8 v. Šeštad. ir sekmad. ! 6, 8 ir 10 vai B ■BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBSBaaą
Tarybinis studentas
1988.04.01
Ir žodis, ir daina, „...turi išmokti savo viduje augti“ ir šokis... tino „Sukilėlių" ištrauką) ir dai nų atlikėjas A. Norkus (TF). Kai kurie atlikėjai labai ne atsakingai .ruošėsi saviveiklos fes tivaliui. Tai užmirštamos eilėraš čių eilutės, tai grojama viena, o dainuojama kita. Be abejo, su sijaudinimas padarė savo. Ta čiau jei šiek tiek daugiau laiko būtų skirta pasiruošimui — vis kas būtų gerai. Ne kas ir su dai nų problematiškumu: viskas gra žu. idiliška, retkarčiais lyja „lietus". Gal priimdamas paraiš kas kultūros klubas galėtų suži noti ir apie tai, kas bus atlieka ma. Kad žiūrovų nevargintų ta pati daina, dalyvius iš anksto galima įspėti, jog vieną ar kitą * R. Norkus (TF) dainą jau atliks kitas daininin kas. Tada nebus: „Atsiprašom. Nors šie posmai jau du kartus (atkelta iš 1 psl.) skambėjo, mes juos atliksim tre MF ansamblį (vad. V. Alek čią sykį". Liaudis sako, trečias navičiūtė IV k.) žiūrovai lydėjo kartas nemeluoja. Du kartus J. ilgais plojimais. . . Čia buvo ir Strielkūno „Lietuva" nuskambėjo prastai. Pagaliau ChF trio įro pasakojimų, ir dainų, ir šokių. Kaklus ištiesę visi salės vyrai dė liaudies išminties teisingumą: klausėsi žemaičio patarimo „Kaip daina skambėjo taip, kaip tai tu rėtų būti. rast mergą..." Medikai užėmė antrąją vietą. Kaip šapas aky Si vakarą buvo išrinktas dar komisijai kliudė muzikantai: jie vienas laureatas — PF trio. Mer dažnai apsirikdavo. ginų atlikimas pasižymėjo meniš Iš 11 fakultetų ' savo prog kumu. III VAKARAS. Kur dingo mū ramas parodė tik 5. IF etnogra finis ansamblis (vad. V. Mustei sų teatras? kis) dėl nežinomų priežasčių ne Taigi, kovo 18-oji — vakaras, dalyvavo, filologai dalyvauti at kurio žiūrovai laukė labiausiai, į sisakė. Ir nors, prieš atidarant kurį dėjo daugiausia vilčių. At festivalį, buvo kreiptųsi j deka likėjų gausumas jau byloja apie natus. tačiau rezultatas — 0. Ži aršią konkurencinę kovą... 3 noma. daugelis skaitytojų piktin teatrinės studijos ryžosi išeiti j sis: kuo čia dėta valdžia, juk sceną. čia — saviveikla?! Gal jie ir Pirmieji scenoje — EKFF teisūs, tačiau sutikit, jog dau „Agitcirkas". Vaizdelio proble gelis kolektyvų nepasirodė bū matika aktuali. Studentų gyve tent dėl organizuotumo stokos. nimo atvaizdavimas — kas la biau gali jaudinti žiūrovus, stu II VAKARAS. Tris kartus apie dentus, kurių ne vienas gal ir tą patį... pats buvo vaizduojamojoje si „Dainuojamoji poezija" — taip tuacijoje. Tačiau šiai teatrinei sąlyginai buvo pavadinta kovo studijai trūko meniškumo. 17 d. Įvykusi festivalio progra Įdomų garsinį sprendimą pa ma. Kodėl sąlyginai? Todėl, kad teikė FilF „Aferos ir baleto teat nors daugumą sudarė daininin ras". Scenoje buvo panaudoti kai tačiau juos papildė dar ir įrašai. Cįperai „Vilnius, Paris, skaitovai. tTansit" trūko gero režisūrinio sprendimo. O juk saviveiklinin Taigi, vakaras prasidėjo. Šį kai galėtų kreiptis, kad ir i karta scenos būklė buvo geres Kiemo teatrą ir, specialistų pade nė, tačiau užlipt j ją pasirodo ne taip jau lengva, kaip atrody dami, pastatyti kur kas kokybiš kesnius spektaklius. tų iš pirmo žvilgsnio. Atlikėjai turėdavo pirmiau užsiropšt, o po MF „Ūkiskaitinės grupės" ke to su trenksmu (kitaip neišeina) liamos idėjos yra aktualios, prob nusirapšt. Prožektoriai vis dar lemos — opios. Tačiau pats teat neapšvietė festivalio reklamos — ras labiau panašus i meninę agitji, kaip ir praeitą vakarą, nors brigadą (te nesupyksta už tokį ir graži, liko blankioje priete palyginimą), ne į teatrą. moje. Visus atlikėjų pasirodymus Taigi, taip ir baigėsi trečiasis lydėjo aparatūros ūžesys. turas. Laureatų komisija rinkti nesiryžo, o diplomantais tapo Negalima skųstis programos FilF ir MF studentai. apimtimi. Ją sudarė 18 numerių. Konkurso diplomantėmis tapo Beliko susumuoti rezultatus. FilF merginos. Sėkmė lydėjo ir Prizininkai: MF — 12 balų, FilF IF studentą A. Kuzmicką — šio — 11, IF — 6. Juokinga, tačiau laureato dainos tapo koncerti — EKFF — (—1), MaF — (—1), nės programos puošmena. Be ir FF— (—3). Kur ieškoti kalti ginčų lyderiais buvo išrinkti ninkų? skaitovas, FilF studentas P. Su Jolanta 2ENTELYTE bačius (skaitė V. Mykolaičio-PuGintaro KUDABOS nuotr.
BALANDŽIO 2 d. 19 vai. Kau no vakarinio fakulteto Auloje (VI. Kuzmos 71) —-Vydūno 120ųjų gimimo metinių minėjimas. Dalyvaus Vacys Bagdonavičius, Gediminas Jankus ir KVF poe zijos teatras. Dingusi studento pažymėjimą Nr. 8610211, išduotą FF studen tei Rūtai KUNDROTAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610140, išduotą FF studen tei Aušrai RADIKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento ' pažymėjimą Nr. 8711422, išduotą FilF stu dentei Nidai DALMANTAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711206, išduotą MaF stu
dentei Marinai GA5CENKO, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610373, išduotą PF studen tei Vilmai RAGALIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 850199, išduotą FilF studentui Raimondui SKABEIKIUI, laikyti negaliojančia. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711648, išduotą FF studen tei Tatjanai JURINOVAI, laikyti negaliojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame tei sės fakulteto III kurso II gru pės studentą Algimantą STUCKĄ dėl tėvelio mirties. Grupės draugai
Kovo 22 d. sukako 120 me tų. kai gimė įžymus lietuvių ra šytojas. filosofas Ir kultūros vei kėjas. kovotojas su Prūsų lietu vių germanizacija Vydūnas (1868.III.22 — 1953.11.20). Jo kū rybinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 grožinių, filosofinių, kai. binlų. Istorijos knygų, paties iš tisai prirašyti žurnalai „Šalti nis", „Jaunimas“, „Naujovė" „Darbymetis". Keturiasdešimt metų (1895—1935) Vydūnas va dovavo Tilžės "lietuvių giedotojų draugijai ir taip gaivino kultū rine savo tėvynainių dvasią. Tą dvasią jis gaivino ir savo kny gomis. Įsigalėjus fašizmui, Vydū. nas buvo persekiojamas, netgi pasodintas kalėjiman. Policija konfiskavo jo istorijos veikalą „Vokieėlų-lietuvių santykiai per septynis šimtmečius", kuriame labai argumentuotai buvo de maskuota germanizacijos politi ka. Už kūrybą ir nuopelnus lietu vybei Vydūnas susilaukė didelės pagarbos ir įvertinimų. Pasauli nė rašytojų sąjunga ir Lietuvių rašytojų draugija Išrinko jį sa vo garbės nariu. Iš Tilžės at vykstančio su įdomiomis paskai tomis jo laukdavo daugelyje Lie tuvos vietų — Kaune. Klaipėdo je. Šiauliuose. Tauragėje, Pane vėžyje, Rokiškyje. Dotnuvoje ir kitur. Ypač jo idėjomis domėjosi jaunimas, studentija. Kauno uni versitete auditorijos nelabai su talpindavo norinčiuosius pasi klausyti Vydūno ar bent jį pa matyti. Kalbėdavo, jis apie tau tos kultūros problemas, apie žmogaus esmę, jo tobulėjimą, gyvenimo prasmę ir pan. Ypač gražiai Kauno universitetas Vy dūną pagerbė jo 60-mečio jubi llejaus proga suteikdamas jam filosofijos garbės daktaro laips nį. Apie Vydūną buvo skaitomi paskaitų kursai (Vaižganto. V. Mykolaičio-Putino). Neatsitikti nai viena iš pirmųjų vietų, kur buvo paminėtas Vydūno gimimo šimtmetis buvo irgi Unlversite-. tas — š| kartą Vilniaus. Kiemo teatras pirmasis tarybiniais me tais ryžosi statyti Vydūną — 1968 m. pastatytas „Pasaulio gaistras“ o po kelerlų metų „Probočlų šešėliai“. Vydūno kū ryba nagrinėjama studentų li tuanistų darbuose.
Kūrybinį Vydūno palikimą rū pestingai saugo Universiteto Mokslinė biblioteka. Čia randa mos ne tik rašytojo knygos, bet ir kai kas iš jo rankraščių — laiškai, veikalų rankraštiniai variantai kitokia medžiaga, šiuo metu apie Vydūno gyvenimą Ir kūrybą iškalbingai pasakoja
laiškuose. Didžiąją savo skelbia mos Išminties dalį Vydūnas sky rė jaunimui, kuriame norėjo ma tyti įsikūnijant tobulesnį, har moningesni žmogų. Siūlome skaitytojų dėmesiui rankraštiniam moksleivių laik raščiui „Skaidra“ (1925, Nr.4) (VU MB RS FI —D1471) skirtą Vydūno laišką, kuriame kalba ma apie kai kuriuos saviauklos dalykus, vertus dėmesio ir da barties jaunimui.
bibliotekoje surengta jubiliejui skirta paroda. Vydūnas nebuvo atsiskyrėlis ir kabinetinis filosofas. Jo filo sofija — gyvenimiška, praktinė, mokanti kaip Išmintingai gyven ti. kaip surasti tikrąją gyveni mo prasmę, kaip tapti tobulesulu žmogumi, kaip pasiekti har. monijos su supančia aplinka Ir pačiu savimi. To moko, jo gro žinės ir filosofinės knygos, apie tai jis kalbėjo paskaitoje bei
GERBIAMASIS, Kaip man rodosi, Lietuvos jaunimui reikalinga pirma viso susibranduliavimo. Noriu tuo pasakyti, kad tuo tarpu jaunimo žmonės mėgsta lakioti su savo mintimis po visokias dausas. O pažangai reikalinga viduje susitvarkymo. Žmogus turi savo dvasios sielos gyvenime tapti aiškiu vienetu, turi išmokti savo viduje (augti) ir taip stiprėti. Tam priešinas visa, kuo musų jaunieji gyvena. Visame jie daug per greiti. Ypačiai su žo džiais. Taip tad ir išlakioja jų jėgos, ir Jie beveik tuščiais pa silieka. Berods visuomet jaunieji greiti su žodžiu. Tik mūsų jaunimas dar greitesnis už kitus. Daug geriau būtų, kad kiek parimt išmoktų ir greičiau tylėdamas pasistengtų veikti. Paty lėti reiškia: jėgas sulaikyti, sukaupti. Iš tokių jėgų galės išei ti veikimas, kuris pilnai bus gyvos reikšmės. Mat, žmogus bus pats tapęs prasmingesnių. Susilaikymas, salkumas yra svarbus uždavinys. Išmokite jįjį spręsti išvysite, kaip Jūsų Jėgos augs ir Jūs patys savo viduje didėsite. Daug viso labo. VYDŪNAS Tilžėje 8.4.25 m.
Parengė
Virginija BAGDONAVIČIENĖ VU Mokslinės bibliotekos Rankraščių sk. darbuotoja
1928 metais, suteikus Vydūnui Vytauto Didžiojo universitete Kaune filosofijos garbės daktaro laipsnį. Sėdi (iš dešinės į kai rę): Tumas-Vaižgantas, A. Jakštas-Dambrauskas, Vydūnas, S. Čiurlionienė, N. Biržiška; stovi (iš dešinės į kairę): V. KrėvėMickevičius, L. Gira, F. Klrša, V. Mykolaitis-Putinas, M. Vait kus, V. Bičiūnas.
minkšta kamera kietame pop biznyje Neįmanoma suskaičiuoti, kiek pasaulio diskotekų (ir „Amicus“) užkariavo grupė „Soft Cell“ (Minkšta vienutė, kamera) savo hit-singlų „Talnted Love“ (suga dinta meilė). Išleistos keturios plokštelės, iškovota vieta muzi kinėje enciklopedijoje. O pradžia buvo visai papras ta: 1980 m. du meno mokyklos studentai — Deividas Botas (David Bali), jau kelintus metus kankinęs įvairius muzikos inst rumentus ir Markas Elmondas (Mark Elmond), išsiskirląs neį prastu balso skambesiu, nutarė savo bendramoksliams pasiro dyti kaip muzikinė grupė. Plolimaf ir ovacijos po pirmųjų koncertų paskatino siekti naujų aukštumų. Jau po metų Anglijos muzikinėje arenoje pasirodė nau. jas savitas duetas „Soft Cell“. D. Bolas Ir M. Elmondas pasi rinko kompiuterinę muziką, o iš tikro visi būgnai, keibordal, vargonėliai ir begalė specialių efektų — D. Bolo sritis. Gau sių elektroninių garsų fone raiš kiai skamba jausmingas, kartais gašlus M. Elmondo balsas. Dainų tekstams duetas parin ko amžiną temą — meilę. Bet
ne pigias daineles, kokias dai nuoja „Modern Talking“ ar C. C. Cath. O kūrinius „sugadintos“ meilės tema. Pirmasis singlas taip ir vadinasi — „Talnted Lo ve“. Netrukus pasirodo ir pir masis LP „Non-Stop Erotic Cabaret“, sustiprinęs singlo įspū dį Ir atsakęs į klausimą — „kas tie Soft Cell?“ D. Bolas Ir M. Elmondas kvie tė atsisakyti įprastų bendravi mo normų, laisvai elgtis inty miuose santykiuose, panaikinti ribą tarp drovumo ir pasitenki nimo (įdomu pastebėti, kad da bar vyksta visiškai priešingas procesas — AIDS grėsmė į pop muziką įneša vienuoliškų idė jų)... Anglijoje išsyk susidarė dvi priešingos stovyklos grupės atžvilgiu: jaunuoliai ir Jaunuo lės, seniai laukę tokios plokšte lės, Ir jų tėvai, vadinę duetą šlykščiais ištvirkėliais. 1982 m. išleidžiamas antrasis grupės albumas „Non-Stop Estetic Dancing“. Jau iš pavadinimo aišku, kad jis visiškai priešin gas debiutiniam Lp. Trečias, 1983 metų, albumas „Arf of Falling Apart“ (Išsiskyrimo menas), tapo populiariausiu grupės albu
mu ir atnešė pasaulinę šlovę. Vis dėlto „Soft Cell“ ir liko „minkšta kamera“ kietame biz nyje. Kūrybinės rietenos, didė janti konkurencija kliudė due tui tęsti pasirinktą liniją. 1984 metais, išleidę paskutinę plokš telę „Lašt Night In Sodom“ (Pas kutinė naktis Sodomoje), jie draugiškai išsiskyrė, nusprendę muziką kurti kas sau. „Išprotė ję anglai išsiskyrė“ — taip šj žingsnį apibūdino muzikinė spauda. Deja, D. Bolas užsisklen dė savo privačiame gyvenime ir atrodo, visiškai pasitraukė iš muzikinės arenos. M. Elmondas buvo pakviestas į žinomą gru pę „Bronski Beat“. su kuria įra šė singlą „I Feel Love“. (1987 m. išleido savo solinį albumą „Mother fist ant five daughters“. Grupė „Soft Cell“ viena iš pirmųjų surizikavo pasirodyti neįprasta sudėtimi: vienas grojantysis Ir vokalistas. Šiuo metu estafetę iš jų perėmė grupė „Pet Shop Boys4. Tačiau vienas iš garsiausių dabartinių tokio pobūdžio duetų — „Erasure“. Apie jį — kitame numeryje.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 749 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 80. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas“. Telefonas: 61-11-79. «CoaeTcKBH cryAeHT» — opran napncoMa, peicropaTa, KOMBTeTa oųcoMOAa, npo$xoMa opĄeHoa TpyA<>»oro KpacHoro uaMeai ■ Apyw6M ■apoAoa BHAbHioccKoro yHHBepcHTeTa mm. B. Kancyiraca. Bhalhioc. PeAaKTop A. Aanurrac. Ha amtobckom S3Mxe.
Giedrius DRUKTEINIS
Redaktorius A. LIPSTAS