ĮTVIRTINTI DARBO ŽMONIŲ, VISŲ PIRMA JAUNOSIOS KARTOS SĄ MONĖJE TARYBINIO PATRIOTIZMO IR SOCIA LISTINIO INTERNACIO NALIZMO IDĖJAS, PASI DIDŽIAVIMĄ TARYBŲ SALIMI, MOŠŲ TĖVYNĖ, PASIRYŽIMĄ GINTI SO CIALIZMO IŠKOVOJI MUS — BUVO IR TEBĖ RA VIENAS SVARBIAU SIŲ PARTIJOS UŽDAVI NIŲ.
(IS TSKP CK GENERA LINIO SEKRETORIAUS DRG. L. BREŽNEVO PRA NEŠIMO PARTIJOS XXV SUVAŽIAVIMUI.)
Visų šalių proletarai, vienykitės!
CčMIVBIDIS sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. balandžio 2 d. Nr. 12 (954)
Partijos suvažiavimo nutarimai - veiklos programa VLKJS CK V plenumas nutarė balandžio 2—10 dieno mis surengti sąjunginį komjaunimo susirinkimą „Įvykdysim TSKP XXV suvažiavimo nutarimus!", apsvarstyti jame TSKP XXV suvažiavimo rezultatus ir nužymėti konkrečius kiekvienos komjaunimo organizacijos uždavinius, vykdant jo nutarimus, toliau gerinant jaunimo komunistinį auklė jimą.
KIEKVIENA KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA, KIEKVIENA KOMJAUNIMO GRUPĖ TURI JAUNIMO ORGANIZATORIUMI, VYKDANT SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS.
Komunistinis idėjiškumas, pabrėžė TSKP XXV suvažia vimas, tai žinių, įsitikinimų ir praktinės veiklos lydinys. Komjaunimo organizacijos turi atkakliai tobulinti darbą, formuojant vaikinų ir merginų komunistinę pasaulėžiūrą, kompleksiškai vertinti auklėjamąjį darbą, užtikrinant glau džią visų jaunimo grupių idėjinio politinio, darbinio ir do rovinio auklėjimo vienybę. 1976—1980 metais surengti są junginę lenininę įskaitą „TSKP XXV suvažiavimo nutari mus — į gyvenimą!"
Svarbiausias uždavinys, kurį iškėlė TSKP XXV suvažia vimas, — įtvirtinti jaunosios kartos sąmonėje tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo idėjas, pasidi džiavimą Tarybų šalimi, mūsų Tėvyne, pasiryžimą ginti socializmo iškovojimus. Komjaunimo organizacijos turi vi sokeriopai gerinti jaunimo karinį patriotinį ir fizinį auklė jimą, plėsti komjaunuolių ir jaunimo sąjunginį žygį tary binės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vieto mis. Jaunimo idėjinio politinio ir dorovinio auklėjimo sėk mės matas — konkreti veikla. Komjaunimo organizacijų uždavinys ir ateityje auklėti komjaunuolius ir jaunimą komunistinės pažiūros į darbą dvasia, visada vadovautis Lenino priesaku: tik dirbant kartu su darbininkais ir vals tiečiais, galima tapti tikrais komunistais. TSKP XXV suvažiavimo Lenino komjaunimui iškelti už daviniai reikalauja pagerinti komjaunimo veiklos kokybę, toliau stiprinti organizacinį politinį visų VLKJS grandžių darbą. Kiekviena komjaunimo organizacija, kiekviena kom jaunimo grupė turi tapti koviniu jaunimo organizatoriu mi, vykdant suvažiavimo nutarimus.
Komjaunimo komitetai turi visokeriopai panaudoti kom jaunimo dokumentų keitimą VLKJS narių darbiniam ir vi suomeniniam politiniam aktyvumui didinti, organizuotai jį baigti. Atkakliai įsisavinti lenininį darbo stilių. Ryžtingai kovoti su formalizmo, biurokratizmo, liberalinės pažiūros į trūkumus apraiškomis, vystyti kritiką ir savikritiką. Ple numas pabrėžia, jog būtina gerinti kontrolę, griežčiau tik rinti, kaip vykdomi priimti nutarimai. Sutelkti pagrindines komjaunimo komitetų pastangas tiesioginiam organizaci niam darbui, praktiškai padėti komjaunimo organizacijoms. Komjaunimo jėga — partijos vadovavimas, beribė išti kimybė brangiosios Komunistų partijos .eikalui.
Koks jis, tarybinis studentas? Apie tai šiandien pradedame pokalbį 2-ame puslapyje. Kviečiame visus pasidalinti mintimis. A. BARANAUSKAITĖS nuotr.
Šalies komunistų forumo nutarimai tapo tarybinės liau dies darbo programa. Mes džiaugiamės, ikad ir toliau Ta rybų Sąjunga laikosi taikaus sąmbūvio ir visapusiško bendradarbiavimo politikos. Mes remiame Komunistų par tijos politinę liniją ir esame tikri, kad taikaus darbo fron tuose sugebėsime įrodyti so cialistinės sistemos pranašu mus. Atitinkamą vietą komuniz mo kūrime užima studentija. Neatsitiktinai Partija ir Tary binė vyriausybė labai rūpina si jos auklėjimu. TSKP XXV suvažiavime drg. L. Brežne vas pažymėjo, kad „svarbiau sias kelias ideologinės veiklos aktyvumui didinti yra kom pleksinė pažiūra į visą auklė jamąjį darbą, glaudžios idėji nio politinio, darbinio ir do rovinio auklėjimo vienybės užtikrinimas, atsižvelgiant į įvairių darbo žmonių grupių ypatumus". Vadinasi, mes tu rime užtikrinti nepertraukia mą idėjinio auklėjimo proce są kiekviename kolektyve, mūsų atveju — akademinėje grupėje. Tai susiję ir su VPP
sistemos,populiarinimu, naujų darbo formų bei metodų ieš kojimu. Manome, daugiau dėmesio reikia skirti visuomeninės nuomonės tyrimui. Kaip tik taip išaiškinama darbo pras mė, įžvelgiamos menkiausios „smiltelės" tarp organizacijos mechanizmo „krumpliaračių". Kaip pavyzdį, galima paimti darbo su pirmu kursu pro blemas. Rudenį, gal būt, kiek formaliai supažindinome pir makursius su VPP sistema ir komjaunimo veikla universi tete. Dėl patalpų stokos vė liau šis auklėjamasis darbas susiaurėjo. Dažniausiai pasi tenkindavome aktyvo moky mu. Gyvenimas rodo, kad to per maža. Jau ne pirmi metai opus klausimas — grupės komjau nimo sekretoriaus rinkimai. Pirmakursiai dažnai dar savo draugų reikiamai nespėja pa žinti, o fakulteto komjaunimo biuras, geriausiu atveju, gali pasikliauti mokyklų pateikto mis charakteristikomis. Pro blema išsprendžiama gana subjektyviai. Kartais atsitin ka, kad vėliau tenka ieškoti sąžiningesnių ir darbštesnių žmonių. Pakalbėjęs su atskirų grupių komjaunuoliais, išgirs ti, kad jie su malonumu pri simena mokyklinius laikus ir abejoja, ar akademinės gru pės galės pakeisti klasę, o studijų draugai — klasės draugus. Išeina, kad ne visa da ir mūsų (biuro) veikla pa siekia eilinius studentus. To dėl labai svarbu, kad tarpu savio supratimas ir pagalba atsirastų kaip galima grei čiau, kad kuo geriau pažintu
me kiekvieną savo narį, jo sugebėjimus ir polinkius. Kalbėdamas apie idėjinio auklėjimo problemas bei nuo seklų jo darbą, norėčiau pa minėti kaip pavyzdingą III k. 3 grupę. Pradžia, kaip ir vi suomet, buvo nelengva. Rei kėjo apsiprasti su studijomis, pakitusia aplinka. Iš pirma kursių, paprastai, nesitikima didelio aktyvumo visuomeni nėje veikloje — lai mokosi, bet minėtos grupės studentai tapo malonia išimtimi. Jų uolumas neliko nepastebėtas. Aktyviausi ir dabar yra fa kulteto komjaunuolių avan garde, kaip pvz.: J. Ašmonas, A. Abišala, R. Jakytė. „TSKP XXV suvažiavimą pa sitikome geru mokymusi, — pasakoja grupės komjaunimo sekretorė J. Liangvinaitė. Gru pės pažangumo vidurkis 4,67. SMD konferencijoje perskai tėme šešis pranešimus vieto je planuotų penkių. Idėjiškai ir politiškai brandesni tapo komjaunimo susirinkimai". Paprastai žmonės kuklinasi ir nenori kalbėti apie save, o papasakoti galima apie daug ką. Pirmiausia, studijos neįsi vaizduojamos be darnaus ko lektyvo. Bendri darbai, džiaugsmai ir rūpesčiai jun gia. Grupė stengiasi kuo dau giau laiko praleisti kartu. Kartu dirbo darbo ir poilsio stovyklose, rengė turistinius žygius. O paskui popietės, vakarai-susitikimai. Visuomet kyla diskusijos, kai nagrinė jami tarptautinių santykių klausimai. Geriausi grupės politinformatoriai: G. Gruz dys, G. Jakimavičius. G. Račiukaitis.
TAPTI
KOVINIU
Vertos gero žodžio ir kitos grupės. Deja, pasitaiko atve jų, kai visuomeninėje veiklo je dalyvauja tik grupių akty vas. Eiliniai komjaunuoliai ir nesąjunginis jaunimas lieka nuošalyje. Tokia padėtis ne suderinama su svarbiausiais idėjinio politinio auklėjimo uždaviniais, kuriuos iškėlė TSKP XXV suvažiavimas. Artėja VPP atestacija, ge riausios akademinės grupės konkurso rezultatų sumavimas. Komjaunimo organizaci jos pateiks nuveikto darbo ataskaitas. Džiaugsimės pa siektais laimėjimais ir nenorė sime „pastebėti", kad yra komjaunuolių, kurie slepiasi už savo draugų nugarų, eg zistuoja kitų darbo sąskaita. Argi taip turi atrodyti busi mieji tarybiniai specialistai? Atsižvelgdamas į gyvenimo reikalavimus, TSKP XXV su važiavimo nutarimus, Fizikos fakulteto komjaunimo biuras ideologijos srityje nutaria: 1) toliau įgyvendinti kom pleksinę pažiūrą į visą auk lėjamąjį darbą, 2) skirti didelį dėmesį vi suomenės nuomonės tyrimui. Be abejo, visų fakultetų komjaunuoliai, išanalizavę TSKP XXV suvažiavimo nu tarimus, ieško kelių jiems praktiškai pritaikyti. Natūra lu, kad iškyla ar dar iškils problemų, kurios aktualios visiems studentams. Būtų naudinga išgirsti vertingų pa stabų, pasiūlymų.
St. STASIŪNAS FF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
Renkasi komjaunimo aktyvas BALANDŽIO 2 D. AKTŲ SALĖJE ĮVYKS KOM JAUNIMO AKTYVO MOKYMAS „ĮVYKDYSIM TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS!" DALYVAUJA FAKULTETŲ KOMJAUNIMO BIU RŲ NARIAI IR AKADEMINIŲ GRUPIŲ KOMJAU NIMO SEKRETORIAI. PRADŽIA 16 VAL.
Nauja laikraščio redkolegija Kovo 24 d. partijos universiteto komitetas savo posėdyje patvirtino „Tarybinio studento" laikraščio redkolegiją. Ją sudaro: partijos komiteto sekreto riaus pavaduotojas V. Gobis, komjaunimo komite to narys dėst. A. Kasperūnas, studentų profkomitęto narė D. Cesnauskytė, Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros aspirantas Z. Burnys, Teisės fakulteto dėstytojas A. Katkus, universiteto SMD tarybos na rys V. Rakštelis, IF kultūros klubo pirmininkė R. Ramulionytė, I k. žurnalistai G. Adomaitytė, L. Skirpstas, J. Steponavičius.
Kai atsisveikinama su auditorija
Pavasris. . . Tai ne tik gra žiausias metų laikas. Bene vi si aukštųjų mokyklų diplo mantai pasakys, kad tai — atsakingiausias momentas jų studentiškame (gyvenime. -Ko kie jaunųjų specialistų atei ties planai? Kur pasuks ab solventų kelias? Pirmasis, kuriam uždavėm tokius ir panašius klausimus — FAF buhalterinės apskai tos specialybės ketvirtakursis •R. Miliauskas. Jis — mokslo pirmūnas, visus studijų me tus buvo 1 grupės seniūnas, dvejus metus seniūnų tarybos narys. — Paskyrimą rinkausi pir mas mūsų kurse. Manau, kad tokiu atveju kiekvienas būtų patenkintas. R. Miliauskas paskirtas dirbti į Lietkoopsąjungos val dybą. Nenusivylusi būsimu darbu ir M. Karabanova, ku ri gavo paskyrimą antroji. Jos būsima darbovietė — Ku ro aparatūros gamykla. Pa klausta, ką laiko reikšmin giausiu sėkmingų studijų fak toriumi, Miroslava atsakė: — Veiklą SMD. Pati skai čiau keletą pranešimų, vie nam iš jų paskirta II vieta universitete, paskatinamoji premija SMD konferencijoje. Patenkintos nukreipimais SMD aktyvistės geros drau gės N. Petkevičiūtė (Galan
SVARSTOME TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS
terijos didmeninė bazė) ir D. Dūkštaitė (Kapsuko liejimo mechaninė įmonė), grupės komsorgė Z. Kogan (Elektroma-tavimo prietaisų gamykla) ir penketukininkės Z. Butku tė (susivienjimas „Praktika"), T. Manžuch („Eltos" gamyk la).
Gamtos fakultete apsilankė me prieš pat biologijos spe cialybės studentų skirstymą. Betikslis vaikščiojimas iš vie no koridoriaus galo j kitą, neramus šurmulys išdavė ne vieno jaudinimąsi. Kaip pa aiškino fakulteto komjaunimo biuro narė R. Stasytytė, bio logų skirstymas kiek sudėtin gesnis, nes jau trečiame kur se jie suskirstomi į gamybinę ir pedagoginę grupes. Dabar gi paaiškėja, kad kai kurie „pedagogai" ir pažiūrėt neno ri į mokyklą. Pati Regina, šie met irgi atsisveikinanti su universitetu, anksčiau svajojo dirbti Dotnuvoje. Dabar jos planai pasikeitė, nes Vilniaus šiltnamių kombinatas ruošiasi statyti meristerinių kultūrų centrą. Tai dar mažai tyrinė tas, naujas dalykas, o R. Sta sytytė šia tema rašė diplominį darbą, praktikų metu specia lizavosi Maskvoje. Jos noras — pratęsti tyrinėjimus šioje srityje.
ir L. SKIRPSTO FOTOREPORTAŽAS
seniūnas mokslo pirmūnas R. Rakauskas. Jo paskyrimas jau buvo aiškus — VU Gam tos fakultetas. Rimas pajuokavo: — Studentaut maloniau, ne gu studijuot. . Penketukininkui lengva tik per skirstymą, o tas valandos malonumas kainuoja ilgus metus įtempto darbo. Ką galiu pasakyti apie seniūnavimą? Labai nemalonu žymėti praleidžiamų paskaitų valandas, gera tai, kad visada pirmas pasiimi stipendiją. Studijuoti biologiją — tai jvairiapusiškai pažinti gamtą. Gal todėl daugumai labiausiai patiko vasaros praktikos, kai išbraidžiojami paupiai ir Pa
bės interesais tampa mūsų ša lies interesai. Taigi, koks šių dienų stu dentas. Pakalbėkime apie tei giamus ir neigiamus jo bruo žus. Šiandien mūsų pašnekovas — TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas L. Kapočius. Biografinė šio žmogaus anke ta paprasta ir aiški: visą gy venimą atidavęs darbo žmo nių reikalui, kovai su fašis tais ir tarybinio gyvenimo kū rimui, vienas pirmųjų respub likos komjaunuolių, „Už Ta rybų Lietuvą", „Tiesos" bei kitų laikraščių redakcijų na rys, buvęs TSRS generalinio konsulato Niujorke ir TSRS ambasados Vašingtone dar buotojas. Jis ir dabar nenulei džia rankų, daug laiko Ir
ežeriai, išvaikščiojamos pie vos ir pamiškės. Biofizikės G. Šukytės nuo monė: — Praktikų metu labiausiai susigyvena grupės, vieni ki tus artimiau pažįsta. .. Kovo 6-ąją Gelmė Šukytė ir Rimantas Rakauskas atšventė vestuves. Kaip jie patys pa sakė, viskas prasidėjo nuo praktikų. . . Tai tik keli susitikimai su paliekančius universitetą Vi si jie atsisveikina su senais draugais, su tuo, kas įprasta. Belieka palinkėti, kad ir atei tyje jiems nepritrūktų valios, kad visur lydėtų sėkmė.
Nuotraukose: viršuje kairėje — universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius ir Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius bibliotekininkų diplomantų skirstyme; viršuje dešinėje — buhalterinės apskaitos spec. diplomantai grupių seniū nai R. Miliauskas ir M. Karabanova; apačioje — diplomantų skirstymas Gamtos fakultete, kairėje: biologėR. Kiaušinytė.
ŠIUOLAIKINIO STUDENTO BRUOŽAIS^SS
ŽURNALISTIKOS SPEC. I K. STUD. V. ARMALIO POKAL BIS SU TSKP ISTORIJOS KATEDROS VYR. DEST. L. KAPOČIUMI
Ieškantis, mąstantis, puikus visuomenininkas, gilinantis savo žinias, aukštos moralės ir tvirtų idėjinių įsitikinimų — tokį mes šiandien įsivaiz duojame tarybinį studentą. Būtų džiugu tikėti, kad kiek vienas, pasirinkęs studijų aukštojoje mokykloje kelią, gerai pamatavo savo būsimas pareigas visuomenei. Bet ar visada taip? Ar į šį studento modelį orientuojasi trejetuki ninkas arba žmogus, nejaut rus socialistinės visuomenės problemoms, užsidaręs menkų asmeninių interesų rate. Ar studentas gali būti abejingas šitam savo draugų žodžiui ir vyresniųjų rūpinimulsi jo at eitimi? Studijos aukštojoje mokyk loje neapsiriboja žinių kaupi mu. Be asmenybės moralinio ir idėjinio vystymosi žinios tėra tik faktų ir dėsningumų enciklopedija. Tarybinis žmo gus visų pirma privalo jausti atsakomybę už patikėtą veik ios barą, nesvarbu, — ar tai aukštosios mokyklos auditori jos, ar statybų aikštelės. To kia komunistinė pažiūra | mokslą ir darbą, taip asmeny-
L. ULENSKAITĖS
B. Vaičkienė turi savo sva jones: — Gamta ne tokia gyva, kaip vaikai. Su vaikais reikia mokėti rasti bendrą kalbą, juos sudominti, patraukti, — pasakoja ji. — Kai trečiame kurse buvo skirstomas! spe cializacijomis, man balai nulėrrfė gamybinę grupę. Dabar mano didžiausias noras — dirbti kaip ir mama, kuri jau trečias dešimtmetis moko vai kus biologijos mokykloje. Norėčiau gauti paskyrimą į Klaipėdą, arčiau jūros, nes mano vyras — jūrininkas. Visi su savo norais, svajo nėmis. . . R. Kiaušinytė dėl savos vietos gyvenime susi mąstė dar prieš stojamuosius. Medicina? Chemija? Biologija? Nusvėrė pastaroji, ir dabar Rita — mikrobiologe. — Jeigu gaučiau paskyrimą į Mokslų Akademijos Bioche mijos institutą, tai mano sva jonės išsipildytų. Juo labiau, kad ten dabar gvildenama ga na mediciniška dirbtinio inks to problema. Iš 58 šiemet baigiančių stu dijas biologų bene mažiausiai jaudinosi gamybinės grupės
mo visuomenes vystymosi dėsningumus. Mano manymu, energijos atiduoda jaunosios gyvenime — kiekvieno išsila studentai, su kuriais tenka kartos auklėjimui. vinusio tarybinio žmogaus dirbti, aukštosios mokyklos bruožas. Tai padės busima suole įgyja visapusišką ir pil nakraujį tarybinio gyvenimo Koks, Jūsų nuomone, turė jam jaunajam specialistui su būdo suvokimą, įgauna suge vokti savo pareigas, atsako tų būti tarybinio studento mybę prieš visuomenę, tary bėjimus savarankiškai mąsty modelis? Kokius teigiamus binę valstybę. Šiandieninis ti ir daryti išvadas. Deja, tu bruožus norėtumėte matyti studentas dar ne visai pilnai riu konstatuoti, jog kartais būsimajame specialiste? ir aiškiai suvokia mūsų šalies pasitaiko išimčių, o dažniausia poreikius, bet žymių poslinkių tai atsitinka dėl senųjų smul L. Kapočius: Noriu pasaky šiuo atžvilgiu jo pasaulėžiū kiaburžuazinių pažiūrų, atgy venų, besąlygiško kapitalisti ti, kad visuomenė susilauks roje yra. to, ko ji tikisi iš aukštosios Tur būt, vienas svarbiausių nės propagandos priėmimo, mokyklos studentų Jau vien studento bruožų yra ir turi kartais nesiekiant pažvelgti į tas faktas, kad studentams būti meilė savo specialybei, gyvenimą klasiniu analitiniu nesvetimas domėjimasis šalies darbštumas, atsidavimas tary požiūriu. Bet, kartoju, tai tik Jaunosios kartos ir užsienio politinio gyvenimo binės Tėvynės reikalui. Dide išimtys. įvykiais, kad jie stengiasi ieš lę duoklę reikia atiduoti sa brendime šiandien pastebime koti atsakymo į gyvenimo varankiškumo stiprėjimui stu didelius poslinkius; tai ir pa užduodamus klausimus, ir tai, dento charakteryje. Vienu pa didėjęs studentų visuomeni kad išvadas jie daro iš darbo grindinių jo ugdymo veiksnių nis aktyvumas, ir tvirtas idė žmogaus, tarybinio inteligento šiandien yra aukštojoje mo jinis įsitikinimas. Yra ir nesklandumų, pvz., pozicijų, byloja už save. Štai kykloje pateikiama medžiaga nedidelis pavyzdėlis: gerai ir visuomeninė politinė prak kartais laisvalaikio planavi me, kultūrinio lygio kėlime, matau, kokias diskusijas su tika. kartais nepakankamai skaitokelia mano studentų tarpe Jūsų dėstomas dalykas. Ko mės su etikos problemomis. TSKP CK Generalinio sekre Norėčiau pabrėžti, kad stu toriaus L. Brežnevo skaitytas kia studentų pažiūra Į jį? dentai galėtų būti dar akty partijos XXV suvažiavimui L. Kapočius: Daug metų vesni visuomeninėje veikloje pranešimas. Ir mes atsakome į tuos klausimus. Mano nuo dėstau studentams teisinin ir reiklesni sau ir savo ko mone, šiuolaikinio studento kams ir ekonomistams. Nieka legoms. Dar reikėtų išgyven neįmanoma įsivaizduoti be vi da negalėjau nusiskųsti jų dinti skirtumą tarp miesto ir sapusiško tarptautinių ir vi abejingumu TSKP istorijos kaimo viduriniųjų mokyklų daus įvykių supratimo, tei disciplinai. Reikalas tas, jog abiturientų. Juk ne paslaptis, singo jų analizavimo ir to šiandieninis studentas yra sa jog iš provincijos jaunuoliai lesnės raidos numatymo. Ne varankiškas, jis daug dirba neretai atvyksta su siauresniu jog sakau, kad, baigę universite papildomai, stengiasi pasiek akiračiu. Džiugina tai, tą, visi privalo būti toliare ti savo dėstytojo lygį. Į TSKP dabar abiturientas, ateinantis į giais politikais, bet suvokti istoriją šiandieninis studentas aukštąją mokyklą, yra kur vis didėjantį TSRS — mūsų žiūri labai rimtai, kadangi ne kas geriau paruoštas žinių ir Tėvynės — svorį pasaulinėje paprastai išsiplėtęs jauno jo pasaulėžiūros formavimo ekonomikoje ir politiniame žmogaus akiratis pateikia ai- požiūriu, nei tai buvo anks
čiau. Šiandieninis jaunimas turi visas galimybes augti, to bulėti, todėl ir poslinkiai jo brendime darosi kasdien vis ryškesni ir labiau apčiuopia mi. Jaunojo specialisto idėjinių pažiūrų sistema: ar pakanka mai jis, šiandieninis komu nizmo kūrėjas, subrendęs? L. Kapočius: Pirmiausia no riu pabrėžti, koks didelis skir tumas yra tarp šiandienos ir buržuazinių metų studento. Šių laikų studentas neapsiri boja asmeninių interesų ratu, jo akiratyje — bendravalstybinės ir net bendrapasaulinės problemos, šiandien jaunieji siekia gerai pažinti savo ša lį, jos žmones, ir įnešti savo indėlį j didelių pertvarkymų vykstančių šalyje, tėkmę. Bū dingu bruožu tapo proletari nio internacionalizmo ir tautų draugystės idėjų suvokimas. Gyvenimas šiandien pateikia daug klausimų — į visus juos reikia rasti atsakymą. Toks domėjimasis labai svarbus bu simajam komunizmo kūrėjui. Nepaliekamos nuošalyje ir neužmirštamos revoliucinės tėvų ir senelių tradicijos. Ga liu tvirtai sakyti, kad šian dieninis studentas sėkmingai ugdo savyje komunistinę pa žiūrą į darbą, pareigą ir žmo niją. Spartus gyvenimo tem pas, penkmečių laimėjimai, sąlygoja vis tobulesnį ir spar tesnį idėjinių jaunimo pažiū rų formavimąsi. Šiandien jau galime tvirtinti, kad mūsų jaunimas bus geras savo tė vų — komunizmo kūrėjų — pradėto reikalo tęsėjas.
HOBI - GITARA Istorijos fakulteto studentai, manykim, geriausiai pažįs ta Arvydą Cesiulį, nes jis — I kurso istorikas. Muzikos mylėtojai, dalyvavę gitaristų-vokalistų konkurse, kuris vi sai neseniai vyko Medicinos fakultete, irgi, tur būt, prisi mena vieną iš laureatiĮ — Arvydą. Jo dainos, ypač „Lie taus lašai", sužavėjo publiką. Negalėjo nežavėti švelnus, sodrus balsas, gitaros stygų virpėjimas, primenantis lietaus lašų kritimą. Prieš konkurso laureatų koncertą Arvydą radau scenos užkulisiuose, besiruošiantį pasirodymui, tačiau jis mielai sutiko atsakyti į mano klausimus. — Kada ir kur pradėjai groti? — Gitarą į rankas paėmiau visai neseniai. Maždaug prieš pusantrų metų. Tiesa, anksčiau lankiau vaikų muzi kos mokyklą, akordeono klasę, bet pasimokiau tik kelis metus. Kvailas buvau, — šypteli Arvydas. — O kai pramokai skambinti gitara... — Mūsų mokykloje, Ukmergės 4-oje vidurinėje, buvo estradinis ansamblis „Abiturientai“. Grojau jame. — Ar sunku muziką kurti? — Nelabai. Tiesiog jaučiu, kaip bręsta melodija ten gi liai viduje ir man belieka ją tik užrašyti. Kartais būna taip — paskaitau kokį nors gerą eilėraštį ir jis sujaudi na mane. Tada pačiam norisi tuos eilėraščio žodžius pa dainuoti. Taigi — atsisėdi ir kuri. Žodžių tekstus dažniau siai pasirenku iš A. Maldonio, J. Degutytės, Maironio poe zijos, nes mėgstu šiuos poetus. Stengiuosi, kad mano su kurta melodija būtų nesudėtinga, greit suprantama ir įsi menama. — Tur būt, turi kokį nors mėgstamą dainininką? — Žinoma. Labai patinka S. Povilaičio dainavimas. — Tau greitai reikės išeiti į sceną, ar nesijaudini? — O kaip gi. Man atrodo, kad prieš koncertą nesijau dinti neįmanoma. Arvydas myli muziką, tas tiesa. Bet tai nėra fanatiška, akla meilė. Jis moka suderinti mokymąsi, kūrybą ir lais valaikį. Savo pirmą sesiją universitete vaikinas išlaikė penketais. Dabar gauna padidintą stipendiją. Draugai mėgsta Arvydą, pasitiki juo. Ne be reikalo jis — fakulte to komjaunimo biuro ideologinio sektoriaus pirmininko pavaduotojas. * * * Kalbuosi su kitu konkurso laureatu — Virginijum Stakėnu (Šiaulių pedagoginio instituto absolventas): — Gitara skambinti pradėjau maždaug prieš 4 metus. Pradžia buvo tokia. Pamačiau filmą „Maža išpažintis" ir susižavėjau V. Kernagiu. „O kodėl gi aš taip negaliu dai nuot?" — kilo visai žmogiškas pavydas. — Kiek žinau, visos tavo atliekamos dainos yra savos kūrybos. — Taip. Ir muziką, ir žodžius rašau pats. Mano many mu. tik pats kurdamas muziką ir žodžius, gali atrasti jų ryšio geriausią sprendimą. Rašau eilėraščius ne tik savo dainoms. Turiu tos poezijos apie 5 sąsiuvinius prirašęs. Apskritai, esu meno žmogus. Mėgstu piešti, lipdyti įvai rias figūrėles. — Girdėjau, kad tu dalyvavai daugelyje konkursų, daug kur koncertavai. — Taip. Jau treti metai iš eilės atvažiuoju į jūsų gita ristų-vokalistų konkursą. Dalyvavau I ir II tarptautiniuose dainos festivaliuose, kurie buvo surengti universitete. Koncertavau Moldavijoje, Ukrainoje, Latvijoje Estijoje. — Kodėl gi nepasakai, kad beveik visuose konkursuose tampi laureatu? 'Tiesa, o kokie ateities planai? — Kol kas — viliojantys. Kviečia į keletą studentų dainos festivalių. Mano svajonė — padainuoti keletą dai nelių Vilniaus sparto rūmuose. I. DRIZGAITE
Dvi dienas varsčiau Finan sų ir apskaitos fakulteto au ditorijų duris, veltui tikėda masi surasti bent vieną sko lininką, -nors po sesijos, žino jau, jų yra geras pulkas. Pa sirodo, paskaitas jie lanko retai. Vargais negalais pavyko pasikalbėti su „kabėjusiais ant plauko" ekonominės in formacijos spec. pirmakuTsiais. Nesaldus, oi nesaldus jiems buvo pirmosios sesijos vaisiai. Prodekano R. Bartaškos duomenimis, vien fizikos egzamino neišlaikė 25 „fUk sai". penkiems iš jų teko pa-
Antrakursė chemikė R. Urbonaitė neperseniau siai grįžo iš Talino, kur vyko Pabaltijo aukštųjų mokyklų sportinės gim nastikos čempionatas. Su sitikusi Ritą, pirmiausia ir paprašiau trumpai pa pasakoti apie šias varžy bas — Po pirmos dienos mes, merginos, pirmavo me. Vaikinai šiek tiek at siliko. Tačiau kitą dieną
paaiškėjo, kad ir mes — tik antros. Latvės aplen kė. . . Varžybų gi šeimi ninkai turėjo pasitenkinti trečia (beje, irgi prizine!) vieta. Viskas turi savo pra džią. Kokia ir kada buvo jūsų sportinio kelio pra džiai — Tikriausiai, antroje klasėje, kada trenerė R. Matusevičiūtė (Rita ir da bar dirba su šia trenere),
NAUJIENOS
k Interklubas užmezgė ry šius su mokslininkų neseniai atrasta iki šiol negirdėta Než-in-Omo gentimi. Neper seniausiai jos atstovas GigAntas viešėjo mūsų aukštojo je mokykloje. Ta proga in terklubas surengė vakarą Teisės fakultete.
* Studentų miestelyje, jun giamajame korpuse, iškilmin gai pravertos durys į dviejų šimtų vietų valgyklą. Lanky tojai labai džiaugiasi, kad valgyklos darbuotojai, atsi liepdami į „Švyturio“ ragini mą, atsisakė mėsos patieka lų. Karštus ir skanius rau gintų kopūstų varškėčius val go net profesoriai. Studentai didžiai dėkingi „Kregždutės“ administracijai, kuri taip greit užkūrė valgyklos kros nį.
likti universitetą. Atrodo, liūdniau ir būti negali. Buvę skolininkai šiandien jau galėtų atviriau papasako ti, kokios gi skolų priežas tys. Tačiau jų veidus plies kia raudonis, kalba užsikirs dami, o pasimetęs žvilgsnis sako, kad ne taip lengva aoie tai kalbėti. G. T. — daili, iš pažiūros tvarkinga studentė. Mokyklą baigė prieš kelerius metus. „Daug kas užmiršta, nėra sis temos, sunku", — taip ji pa-
— Žinai, šiandien dar nė kąsnio burnoje neturėjau. Ei me, nors kavos išgersim. Gydytojų duomenimis, tik maždaug 39,7% studentų ir 29,7% studenčių Vilniuje pusryčiauja prieš užsiėmimus. Yra tokių, kurie pirmą kartą valgo apie 16—17 vai. ar net vėliau. Pagrindinę maisto da lį studentai suvalgo vėlai va kare, savo virškinimo organus apkraudami tuomet, kai jiems labiausiai reikalingas poilsis. Ir iš tikro — pažvelkim vėlų vakarą į bendrabučių virtuves. Keptuvėse čirška taip sunkiai virškinamos bul vės, kiaušiniai, virduliai pučia kavos kvapą ir t. t.
aiškino savo 2 skolas, „už dirbtas" iš fizikos ir TSKP istorij os. Z. S. kaltina savo mokyto jus, išleidusius jį, vargšelį, į margą svietą be fizikos pa grindų. Bene trys ar keturi buvę skolininkai kaltina dėstytojus, kad gerai neišaiškina. Kažku ris atveria širdį: atseit, dės tytojas „užsisėdo". Priežasčių priskaičiau tiek, kiek turėjau pirštų. Vis buvo kaltas „kažkas". Nė vienas
Vakarienei, aišku, 2—3 vai. prieš miegą, turėtume pasi tenkinti tik sumuštiniais su arbata, pienu, varške. Po to kio maisto ryte pabustame žvalūs ir tikrai gerai pailsė ję. Kas nežino senos patar lės — „.. .vakarienę atiduok priešui..." Tinginiais tapome, kolegos. Nė žingsnio savomis kojomis. Stumdomės troleibusų stotelė se, nepagalvodami, kad mū sų jaunos kojos su malonu mu paėjėtų kokį kilometrą. Tik jau nešaukim choru, kad užtenka ir fizinio lavinimo! 4 vai. visai mūsų protinio darbo savaitei — ne tiek jau ir daug. Ką kalbėt, kai atei na sesija! Užsibarikaduojame bendrabučiuose, skaityklose, siurbiame kibirais kavą, iš dantų cigaretės neištraukia
PAVASARĮ Žmonės sako, kiekvienais metais vis kiti vėjai pučia. Taip ir su madomis. Štai ką mums apie šiemetinę papa sakojo Modelių namų dailininkė Dalia Jurginienė. — Labiausiai puoštis mėgsta merginos, todėl pirmiausia joms keletas žodžių. Ne taip seniai merginų suknutes buvo paprastos, prigludusios prie kūno. Dabar gi — atvirkščiai: suknios plačios, nesvarbu, kokio ilgio bebūtų. Pažymėti na, kad vienos, be jokių priedų, suknutės nenešiojamos. Šių metų pavasario sezonui charakteringi rūbų komplek tai. Visa, kas buvo madinga anksčiau (languoti marškinė liai, golfai, skarelės ir t. t.) dabar sudedama pagal spal vų sąskambį į vieną ansamblį. Pavyzdžiui, jei velkies suk nutę, tai po apačia užsivilk marškinius, apykaklę ištrauk ant suknutės viršaus ir t. t. Madingiausios spalvos — neryškios, tokios, kokios su tinkamos gamtoje: samaninė, medžio žievės, ruda. Kojinių spalvą dailininkė pataria pasirinkti pagal dėvi mo drabužio toną. (Pavyzdžiui, jei suknutė žalia, tai rei kėtų ir žalių kojinių.) Į batų, rankinukų spalvą nekreipiamas joks dėmesys. Jie gali netgi ardyti viso apsirengimo harmoniją. Daugelį, tur būt, domina batų-kojinių bei platformų li kimas. Ir viena, ir antra, deja, jau eina iš mados. Studen tėms bus žymiai patogiau vaikščioti lengvais sportiniais batukais, madingi iš Prancūzijos atėję plokščiapadžiai ba tai. Merginoms galima atskleisti madingumo paslaptį — kurkit pačios. Šių metų madą galima būtų pavadinti gru baus, namų darbo mada. Tai įvairūs lininiai, vilnoniai rū bai, tiesiog primityvūs, pačių pasidaryti papuošalai. Mez giniai — šiurkščios naminės vilnos, išradingi ir neįprastai numegzti. Kelnės ir šiais metais nenustoja savo praktiškumo ir ga lios. Pastebima jų siaurėjimo tendencija. Vaikinams beveik viskas tas pat. Kuo natūraliau, pa prasčiau ir originaliau. Kostiumai — klasikinio stiliaus. Vaikinai kojinių spalvą turėtų derinti pagal kaklaryšio atspalvį. Prie dėvimų džinsų būdingos ryškios spalvos. Ypač madingos — raudonos kojinės. Įsidėmėkime, jog 1976-ųjų metų mada neturi tokių ryš kių, apibrėžtų rėmų. Pačioje madoje, kaip ir rūbuose, vy rauja platumas, laisvumas. Dailininkė pabrėžė: „Labiau vertinamas originalumas, negu aklas mados sekimas". G. BAJORINAITĖ, I. DRIZGAITE
R. AMŠIEJUTE
V. LINKEVIČIUS
A. BARANAUSKAITĖS nuotr.
1976-ŲJŲ
studentas skolininkas nepasa kė, kad kaltas pats, kad ap sileido, nepasistengė. Tą patį pirmiausia pabrėžė docentė E. Žurauskienė, dės čiusi studentams fiziką. Taip, docentė neneigia ir to, kad šalia apsileidimo yra stoka vidurinės mokyklos žinių. Bet labiausiai pirmakursiams stigo tikro noro mokytis. Gal ne vienas pamanė, et, ta fizika — aš ne fizikas, kaip nors prastumsiu. Skolos rodo, kad pirmakur siai, pradėję studijas, kažkur suklydo.
me. — Sakai, į gryną orą tru putį? Pakvaišai! Poryt egza minas! Stovi vargšelis studentas prieš egzaminuotoją, pablyš kęs toks, bemiegių naktų iš kankintas. Sunki galva nė ne mano atiduoti į ją prikimštų formulių, istorinių įvykių, žy mesnių datų. Nekvailos tos mūsų galvelės — galėtų ir dvigubai tiek išmokti, jeigu jose, be tabako, kavos, pa liktume vietos ir grynam orui. „Racionaliai maitinkis, kuo daugiau bendrauk su gamta, ir prie savo perskaitytų kny gų pridėsi dar šimtą", — sa kydavo profesorius Ruokis sa vo studentams.
visai be reikalo tas „ko kia iš manęs sportinin kė!" — Sportinė gimnastika — įdomiausia sporto ša ka, — sako Rita. — Štai, pavyzdžiui, bėgimas: bėgi, ir tiek. O čia sintezė — ir jėgos, ir lankstumo, ir mąstymo, ir ištvermės rei kalauja. Gimnastika jun gia savy net kelių sporto šakų elementus. Tuo ji ir įdomi. Kaip su perspektyvo mis? — Jaunieji gimnastai pradeda mus aplenkti. Ma nau, kad 1972 — 1973-ieji buvo didžiausių mano pa siekimų metai. Tuo labiau, kad nenoriu apleisti stu dijų — jos pirmoj vietoj. Treniruotes, nori nenori, prisieina tai vieną, tai ki tą dieną praleisti (jos vyksta kasdien, po 3,5 va landos!) Kodėl pasirinkot che miją? — Kodėl? — Rita susi mąsto. — Įdomus mokslas. Perspektyvus. Kažkuo pa našus į gimnastiką — ieš kojimai ir atradimai... P. RUTKAUSKAITĖ
MADOS
k „Mokslo“ sporto klubą pasiekė gera žinia: j univer sitetą atvažiuoja studijuoti žinomo brazilų futbolininko Argano Eranteso de Nosimento (sutrumpintai — Pele) sū nus. Kartu su juo atvažiuos ir tėvas: jis žada pagyventi Lietuvoje, kol sūnus baigs studentavimą. Gali būti, kad Pele žais už „Žalgiri“, o gal * Neseniai universitetas pavyks ji prikalbinti treni gavo apie 5000 naujų japo ruoti „Mokslo“ futbolininkus. niškų portatyvinių magneto fonų. Didelė jų dalis skirta Istorijos fakultetui. Kokia iš Nuo balandžio mėnesio sti to nauda, daug nereikia aiš kinti. Kol studento vietoje pendijos studentams bus mo padėtas magnetofonas įraši kamos du kartus per mėne nės dėstytojo (o jo vietoje sį. Tai nemažas palengvini irgi magnetofonas) dėstomą mas ne taip kantriems. dalyką, studentas galės dau K. GRIŠKEVIČIUS giau laiko skirti laisvalai kiui. ’l’AI’9£6l
Skolininko klystkeliai
KAIP SVEIKATA? — Be abejo, gera, — atsa kome tėveliams, susirūpinu siems mūsų gyvenimu bend rabutyje ar sostinėje išnuomuotame bute. Gal šiandien ir nemeluoja me. Jauni, stiprūs, pasiruošę įveikti bet kokią kliūtį. — Na, o sriubą, studente, valgai? Nusukame nuo mamytės akis. — Valgau. Retkar čiais. .. Atsiduskite, mamytės. Ge rai, kad nors retkarčiais. Yra ir visiškai nevalgančių šio taip reikalingo organizmui patiekalo. Dažnai vakare studentą iš girsi kalbant:
IEŠKOTI IR RASTI
atėjusi į mokyklą, išsiiinko kone visas mergai tes. .. Bet bėgo metai, ir merginų gretos vis retė jo. .. Vienos nusivylė ki. tos nepajėgė. .. Bet tikroji pradžia, manau, buvo 1972-ais metais, kada aš tapau sporto meistre. Kokie reikalavimai, no rint vadintis sporto meist ru? — Turi atlikti nustatytą programą, susidedančią iš dviejų dalių: privalomos ir laisvos. Įvykdžiau.. . Net nepajutau kažkaip.. . Gal tęsiate šeimos tradi cijas? — Ne. Niekas iš mūsiš kių niekada negimnastika vo. Mama net stebisi — sako, niekad negalvojau, kad taip iškilsi... Nors kokia iš manęs sportinin kė. .. Rita kuklinasi. Jei prie sporto meistrės vardo pri dėsime dar 8 medalius, iš kurių 5 aukso, šūsnį dip lomų, pagyrimo raštų („neskaičiavau, kiek ten jų"), 1973 metais vykusių Lietuvos Jaunimo žaidy nių nugalėtojos, respubli kos studentų 1976 m. čempionės vardą, tai, aiš ku, galėsime pasakyti, kad
Nori žinoti — klausk
į
Neperseniausiai skaitėme pirmakursių žurnalistų paruoštą puslapį, skirtą Tarptautinei moterų dienai, šįkart studentai užsimojo daugiau: paruošė šio nu merio antrą ir trečią puslapius. Manome, kad Jūs su malonumu perskaitėte mūsų jaunųjų kolegų straipsnius, pasakojančius apie įdomias universiteto studentų dienas. Puslapį — pažintį su įdomybėmis norėtume ruošti dažniau. Su kuo Jūs, mieli skaity tojai, norėtumėte susitikti mūsų laikraštyje, apie ką sužinoti. Rašykite mums.
Po pirmo turo
Geologai apie geologiją Tradicinis klausimas: „Ko dėl pasirinkote geologijos specialybę?" Daugelis atsaky tų: „Paviliojo romantika.“ Sa kyčiau, tai teisingiausias at sakymas, kurio stojantys j geologiją vengia. Kodėl? Tuo jau išgirsta, kad geologo dar bas sunkus, reikalauja dide lės ištvermės, užsispyrimo, o romantikos jame — mažiau sia. Kaipgi iš tiesų? Ir kaip suprantame tą žodi? Geologijos — mineralogijos kand. doc. P. Vaitiekūną, ku rio paskaitų apie ledynų lai kotarpį Žemėje studentai vi suomet laukia, sutikome sku bantį koridoriumi. — Kodėl pasirinkau geolo giją? Sunku taip iš kart at sakyti. Gal todėl, kad myliu gamtą (žinot, kaimo vaikas). Geologija ir gamta — neat skiriami. Paskui susidomėjau kvartero geologija. Kokią spe cialybę pasirinkčiau dabar? Žinoma, geologiją. Duris į nuostabų mineralų ir kristalų pasaulį busimie siems geologams praveria doc. V. Kotovič. — Baigiau chemiją, bet mane visuomet viliojo gyvas gamtos pasaulis. Chemija, mi neralogija ir kristalografija puikiai papildo viena kitą. Labiausiai patinka agatai. Studentams? Tikriausiai, drus kos, labai jau nulaižyti pa
Šiemet vasario mėnesį su kako 85 metai, kai gimė Eu genijus Pašukams (1891— 1938), žymus tarybinis teisininkas-marksistas, mokslinin kas ir valstybės veikėjas. Šiam jubiliejui pažymėti Tei sės fakultete įvyko iškilmin gas minėjimas. Jį įžanginiu Žodžiu pradėjo fakulteto de kanas prof. dr. P. Kūris. įdo mų pranešimą apie E. Pašukanio gyvenimą, jo įvairiapu sišką veiklą padarė fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas prof. dr. S. Vansevičius. E. Pašukams gimė Tverės gubernijoje išeivio iš Lietu vos gydytojo Broniaus Pašukanio šeimoje. 1909 m., bai gęs gimnaziją, jaunuolis pra deda studijuoti Peterburgo universiteto Teisės fakultete ir kartu aktyviai įsijungia j revoliucinę veiklą. Po Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos E. Pašukanis dirbo Užsienio reikalų liaudies ko misariate, vėliau — TSRS Tei singumo liaudies komisaro pavaduotoju. Jau pirmaisiais Tarybų valdžios metais jis kartu su P. Stučka organiza vo teisės sekciją Komunisti nėje' Akademijoje. Per savo neilgą gyvenimą jis parašė daugiau kaip 120 mokslinių darbų: jo plunksnai priklau so veikalai teisės tfeorijos ir istorijos, tarptautinės teisės, politinių teorijų istorijos ir kitais klausimais. Daugelis iš
ISTORIJOS FAKULTETE
E. BUTĖNO (VU fotoklubas) nuotraukose: fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, prof. J. Paškevičius, doc. S. Žeiba. vyzdžiai. Matyt, kaltas profe sinis smalsumas, kuris ne vie nam trečiakursiui išblėsta, kai tenka, vos kelis sykius žvilgterėjus pro mikroskopą, aprašyti kristalinės uolienos šlifą. — Entuziazmo, dabartiniams studentams trūksta entuziaz mo, — paleontologo geol.min. kand. doc. St. Žeibos nuomonė. Jis pirmasis studentas-geologas. Studijavo sava rankiškai — savamokslis, anot paties docento. — Geologu tapau atsitikti nai. Pasiūlė dirbti techniku, paskui — studijos. . . — Kas jums išliko atminty iš studijų laikų? — Pirmoji praktika Kryme. Tiesa, tuomet aš jau buvau dėstytojas. Bet į Krymą mes važiavome pirmą kartą, turė jau mokyti studentus, mo kiausi ir pats. Geol.-min. dr. prof. J. Paš kevičius irgi papasakojo įdomų atsitikimą iš savo prak
tikos ir dar pridūrė: — Niekad nepamiršiu prof. J. Dalinkevičiaus paskaitų. Skaitė tik keliems žmonėms, bet su tokiu užsidegimu, kad norėjosi dirbti, kalnus nu versti. .. — Sakykit, ar sunku būti profesorium? — Nesijaučiu aš juo. Gal dar neapsipratau. Bet šis var das įpareigoja kontroliuoti save, tenka apgalvoti kiek vieną žodį. Sunkiausia buvo surasti fa kulteto dekaną, Hidrogeologi jos ir inž. geologijos kated ros vedėją doc. R. Tarvydą. — Kokie rūpesčiai? Ne už kalnų valstybiniai egzaminai, tuojau prasidės pavasario se sija, reikės išleisti studentus į praktiką. Baigiamas fakulteto remontas, bet dar nesutvar kytas apšvietimas, patalpų ventiliacija, nepilnai įreng tos laboratorijos, daug triūso pareikalaus kiemo sutvarky mas. ..
— Jeigu šiuos rūpesčius minutei užmirštumėte? — Visos geologijos mokslo disciplinos svarbios. Mane gi labiausiai domina geologiniai procesai, geochemija, do miuosi naudingomis iškaseno mis, Būsimo geologijos muzie jaus vedėją dėst. A. Brazaus ką suradom triūsiantį prie ko lekcijos: — Manau, kad 1977-siais čia jau galės užeiti pirmieji lankytojai. Pavyzdžių unika lumu mūsų muziejus turėtų būti antrasis Pabaltyje. Taip, geologai dar ir opti mistai. Geologija — mokslas apie žemę, kuri žmogui artima ir kartu dar tokia paslaptinga. Nelengvas geologo darbas, bet nesėkmės, pavojai, rizi ka — nuolatiniai geologo pa lydovai — ir suteikia geolo gijai savotišką romantiką, ku ri reikalingi žmogui. R. GUOBYTE
jų, o ypač „Bendroji teisės teorija ir marksizmas" savo aktualumo nenustojo ir šian dien. Prisiminimus apie E. Pašukanį susirinkusiems papasako jo svečias iš Maskvos, TSRS Mokslų Akademijos Valstybės ir teisės instituto darbuotojas prof. L. Ginzburgas. Kartu su gausiai susirinku siais Teisės fakulteto dėsty tojais ir studentais iškilminga me susirinkime dalyvavo di delis respublikos teisingumo darbuotojų būrys. A. KATKUS TF dėstytojas
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Pirmame ture dalyvavo 89 matematikai ir 27 kitų fakul tetų studentai. Iš pirmakursių nugalėjo taikomosios matematikos spec. 3 grupės studentas V. Stakėnas, surinkęs 17 taškų (iš 25). Antrą vietą užėmė mate matikų 5 gr. studentas M. Korecas (15 tšk). Trečios vietos buvo paskirtos keturios — V. Kazakevičiui (matematikos 2 gr.), R. Epštein (matemati kos 5 gr.), V. Baronui (mate matikos 2 gr.), S. Tamulioniui (taik. mat. 3 gr.). Ko mandomis nugalėjo taikomo sios matematikos spec. 3 gru pė (V. Stakėnas, S. Tamulionis, L. Giraitis). Antrakursiai sprendė užda vinius nepalyginamai blogiau. Todėl geriausiai pasirodžiu siam V. Nakučiui (7 tšk. iš 20 galimų, taik. mat. spec. 2 gr.) buvo paskirta antra vieta. Trečią vietą užėmė A. Gantmacher (matematikų 5 gr.). Komandomis net trys grupės — pirma ir antra tai komosios matematikos ir penkta matematikų — surin ko po 7 tšk. Pirma vieta bu vo paskirta taik. matemati kos spec. 2 grupei. Trečiame kurse nugalėjo R. Kirsnys (mat. 1 gr.), su rinkęs 13 tšk. iš 20. Tolesnes vietas užėmė M. Radavičius (taik. mat. 1 gr.) — 11 tšk. ir S. Jelanskis (matėm. 6 gr.)
Pramonės ekonomikos fakulteto darbuotojų ko lektyvas nuoširdžiai užaučia bendradarbi Vytau tą KERŠĮ dėl motinos mirties.
Giliai užjaučiame gru pės drauge Sigitą GALVANAUSKAITę dėl tėvelio mirties. ChF l k. stamb. junginių chemijos spec. grupė
MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETE
Universitetas svetingai priėmė abiturientus: vyko kasme Kraštotyrininkų klubas tinės atvirų durų dienos. L. Klišausko nuotraukoje matome abiturientų viešnagę kiekvieną penktadienį rengia vakarones; jose susitinkame Teisės fakultete. Apie studijas pasakoja fakulteto prodesu įdomiais žmonėmis, pasi kanas I. Nekrošius ir Kriminalistikos laboratorijos vedėjas A. Valiulis. Ką gali žinoti, gal ir R. Morkūnaitė (Kaišiado linksminame. Kovo 26 d. svečiavomės rių vidurinė), R. Radavičlūtė (Šilalės raj. Kaltinėnų viduri šeštajame bendrabutyje; -čia nė), V. Gaudlešlūtė ir J. Benlušytė (Kuršėnų vidurinė mo įvyko turininga ir linksma va kykla) rudenį čia pat jau klausysis paskaitų. ' karonė. Ją sumaniai vedė bendrabučio Tarybos narys trečiakursis fizikas G. Jaki mavičius. Vakaronės svečias — isto rijos kandidatas V. Bikuličius. Jis visus sudomino pasakoji mu apie senojo universiteto studentus revoliucionierius, priminė nemažai vardų, ku rie anksčiau mums buvo vos tegirdėti ar ir visai nauji, pa pasakojo apie tuos žmones ir jų veiklą, nurodė jų memo rialines vietas Vilniuje ir pa čiam universitete. Po to — linksmi šokiai ir stud. L. Gerasimavičiūtė, žaidimai, liaudies dainos. Ne PASALINTI Finansų ir apskaitos fakul nuobodžiavo nei svečiai, nei NF,PAŽANGOS teto II k. stud. I. Viater, I k. šeimininkai. Atokvėpio minu stud. E. Cimoliauskas, N. Jotėmis visus linksmino filolo STUDENTAI cytė, gijos kandidato K. Eigmino Matematikos ir mechanikos Medicinos fakulteto I k. nepakartojami anekdotai ir studentai R. Ruikys, L. Va fakulteto I k. stud. J. Rut linksmo istorijos. V. ŠUKYTE liūtė, J. Mitrauskas, IV k. kauskas, J. Burneikaitė.
FILOLOGIJOS FAKULTETE
Anglų kalbos ir literatūrosspecialybės studentų olimpia dos atrankiniame ture daly vavo antro—ketvirto kursų studentai. Į pirmą turą buvo, atrinkta 16 kandidatų, visų trijų kursų atstovų. Olimpiados pirmo turo už duotys buvo sudarytos pagal Maskvos M. Torezo užsienio, kalbų instituto pasiūlytą są junginio turo programą. Pir mų dviejų užduočių tikslas — patikrinti studentų šneka mosios anglų kalbos įgūdžius ir sugebėjimus versti iš ang lų į gimtąją kalbą. Studentai klausė originalaus anglų kal bos teksto įrašo ir atpasako jo jo turinį — įrašė j mag netofono juostą. Antra už duotis — visuomeninio-politinio teksto vertimas į lietuvių kalbą, įrašant jį magnetofo nu. Kitos dvi užduotys — angliško teksto su gramatinė mis, leksinėmis ir rašybos klaidomis taisymas bei ang liško filmo ištraukos atpasa kojimas raštu. Taigi, užduotys mūsų stu dentams, kurie daugiau orien tuojami vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojo dar bui, buvo toli gražu ne kas dieniškos. Kai kurių progra mos užduočių atlikimas au diovizualinės laboratorijos kabinose privertė pasijaudinti ne vieną dalyvį. Olimpiada tarsi dar kartą pabrėžė mūsų studentams, kokį svarbų vaid menį užsienio kalbos studija vime vaidina audiovizualinių priemonių naudojimas. Patys geriausi, įpratę sistemingai dirbti su garso įrašymo tech nika, gana sėkmingai įveikė ir šį psichologinį barjerą. Su sumavus visų užduočių įverti nimus, pirmo turo nugalėto jais tapo: I. Laurinčiukaitė (II k.), V. Limanauskaite (III k.), J. Ramanauskaitė (III k.), A. Federas (III k.). A. Pūraitė (IV k.) ir N. Maliukevi čius (IV k.). Nugalėtojų šešiukė šiuo metu ruošiasi naujoms „olim pinėms kovoms". Trys iš jų atstovaus universitetui res publikiniame anglų kalbos ir literatūros specialybės studen tų ture, kuris įvyks balan džio 21 d. Mūsų studentų varžovais bus Vilniaus Peda goginio instituto komanda. Gyvenimas paklaus studen tų ne ko jie mokėsi, o ko jie išmoko universitete. Olimpia da padeda jiems atsakyti į šį klausima. Ji skatina studentus jau studijų metais galvoti apie savo žinių praktinį pri taikymą. O. ARMALYTE
d. kurmilaviCiūtE
tatų aptarimas-konferencija prasidės sekmadienį, balan džio 4 d., 18 vai., Aktų salė Balandžio 2 d. (penktadie Šeštoji KRAŠTOTYRININ je. Koncertuos universiteto nį) įvyks STUDENTŲ PROF KŲ KLUBO kompleksinė eks etnografinis ansamblis. SĄJUNGOS KOMITETO NA pedicija dirbo praeitą vasarą Klubo valdyba RIŲ POSĖDIS. Pradžia 18 vai. Žagarėje. Ekspedicijos rezul LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Neseniai buvo susumuoti sąjunginės olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" rezultatai Isto rijos fakultete. Si olimpiada — rimtas studentų pažangu mo, akademinės drausmės, dalyvavimo visuomeniniame ir moksliniame darbe patikri nimas. Daug dėmesio skiria ma ir įvairiapusiškam studen tų išsilavinimui. Kiekvienai specialybei, atsižvelgiant į jos specifiką, buvo keliami ati tinkami reikalavimai. Bibliotekininkystės specia lybėje vyko gamybinės prak tikos ir SMD veiklos konkur sai, kursinių darbų apžiūra. Iš pateiktų 285 darbų 137 buvo įvertinti labai gerai. Turininga ir plačia veikla pa sižymi prie katedros veikian tys Bibliografijos ir Spaudos istorijos, Informatikos ir Lygi namosios bibliotekininkystės būreliai. SMD XXVIII konfe rencijai jie pateikė 33 prane šimus. Daugeliui studentų pa reikšta dekano padėka. Pini ginėmis premijomis apdova notos antrakursė M. Prokopčik, trečiakursės V. Zotinaitė ir R. Grigonytė. Istorijos specialybėje pri zai buvo skirti: C. Laurina vičiui — IV k. stud., moks lo pirmūnui, aktyviam visuo menininkui, tarptautinių san tykių būrelio pirmininkui; R. Keliuočiui — III k. stud., mokslo pirmūnui, visuomeni ninkui, TSKP istorijos būre lio pirmininkui; D. Zabotkaitei — IV k. stud., aktyviai is torijos būrelio narei, univer siteto liaudies dainų ir šokių ansamblio dalyvei. Geri psichologijos specialy bės studentų darbo rezulta tai. Premijuoti V. Žukaitė (V k.), S. Gailiūnaitė (IV k.), A. Rimvydas (III k.), L. Savčenko (III k.).
— 10 tšk. Komandomis nuga lėjo taikomosios matematikos spec. 1 grupė. Komandoms - nugalėtojoms: įteiktos pereinamosios tau rės, prizininkams paskirtos piniginės prėmijos — už pir mą vietą 30 rub., antrą — 20 rub. ir trečią — 10 rub. Iš kitų fakultetų, kaip ir buvo tikėtasi, geriausiai pasi rodė fizikai. Pirmą vietą už ėmė A. Žukauskas (FF II k.), surinkęs 12 taškų iš 20 gali mų. Antrosios vietos paskir tos O. Katkevičiui (FF I k.), ir P. Povilioniui (ChF I k.), trečiosios — V. Svičiuliui (FF II k.), R. Kisieliui (FF I k.) ir E. Stuinlinui (FF I k.).. E. doc. p. R. KUDŽMA Vertinimo komisijos pirmininkas
LKP CK leidyklos spaustuvė 232600 Vilnius — MTP Tiražas 3900 egz. Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Užs. Nr. 1139 Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 LV 09998
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA